04.08.2013 Views

?????????? ????????? (III)

?????????? ????????? (III)

?????????? ????????? (III)

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

ÓÀáÄËÌßÉ×Ï<br />

ÓÀÌÀÒÈÀËÉ (<strong>III</strong>)<br />

ÈÁÉËÉÓÉ<br />

2001<br />

16<br />

”ÀËÌÀÍÀáÉ” ÂÀÌÏÉÝÄÌÀ<br />

USAID–ÓÀ ÃÀ IRIS-ÉÓ<br />

×ÉÍÀÍÓÖÒÉ ÌáÀÒÃÀàÄÒÉÈ<br />

1


2<br />

ÒÄÃÀØÔÏÒÉ:<br />

ÒÄÃÀØÔÏÒÉÓ ÈÀÍÀÛÄÌßÄ:<br />

ÔÄØ. ÒÄÃÀØÔÏÒÉÓ ÈÀÍÀÛÄÌßÄ:<br />

© 2001, ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÀ<br />

© ÀËÌÀÍÀáÉ. ÀÉßÚÏ ÃÀ ÃÀÊÀÁÀÃÏÍÃÀ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ<br />

ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÀÛÉ.<br />

ÀÅËÄÅÉÓ Ø. 21<br />

ÈÁÉËÉÓÉ 380001, ÓÀØÀÒÈÅÄËÏ<br />

(+995 32) 93 61 01<br />

ÔÉÒÀÑÉ 500 ÝÀËÉ<br />

ISSN 1512-0759<br />

ÓÀÒÄÃÀØÝÉÏ ÊÏËÄÂÉÀ:<br />

ÒÄÃÀØÝÉÀÛÉ ÛÄÌÏÓÖËÉ ÌÀÓÀËÄÁÉ ÀÒ ÒÄÝÄÍÆÉÒÃÄÁÀ ÃÀ ÂÀÌÏáÀÔÀÅÓ ÌáÏËÏà ÀÅÔÏÒÉÓ ÛÄáÄÃÖËÄÁÄÁÓ.<br />

ÀÊÒÞÀËÖËÉÀ ÀØ ÂÀÌÏØÅÄÚÍÄÁÖËÉ ÌÀÓÀËÄÁÉÓ ÂÀÃÀÁÄàÃÅÀ, ÂÀÌÒÀÅËÄÁÀ ÀÍ ÂÀÅÒÝÄËÄÁÀ ÊÏÌÄÒÝÉÖËÉ<br />

ÌÉÆÍÉÈ, ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÒÉËÏÁÉÈÉ ÍÄÁÀÒÈÅÉÓÀ ÃÀ ßÚÀÒÏÓ ÌÉÈÉÈÄÁÉÓ ÂÀÒÄÛÄ.<br />

ÉÒÀÊËÉ ÓÄÓÉÀÛÅÉËÉ<br />

ÍÉÍÏ ÃÏËÉÞÄ<br />

ÉÒÀÊËÉ ÓÅÀÍÉÞÄ<br />

ÓÄÒÉÀÆÄ ÐÀÓÖáÉÓÌÂÄÁÄËÉ: ÂÉÀ ÂÄßÀÞÄ


1<br />

2<br />

3<br />

4<br />

5<br />

6<br />

7<br />

8<br />

9<br />

10<br />

ßÉÍÀÓÉÔÚÅÀÏÁÀ<br />

Ó À Ò Ü Ä Å É<br />

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÐÀÒËÀÌÄÍÔÉÓ ÃÀÃÂÄÍÉËÄÁÀ “ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ<br />

Ö×ËÄÁÀÈÀ ÃÀ ÞÉÒÉÈÀà ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀÈÀ ÃÀÝÅÉÓ ÄÅÒÏÐÉÓ<br />

ÊÏÍÅÄÍÝÉÉÓ” ÐÉÒÅÄËÉ ÏØÌÉÓ ÒÀÔÉ×ÉÝÉÒÄÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ<br />

ÓÀÊÖÈÒÄÁÉÓ Ö×ËÄÁÉÓ ÃÀÝÅÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÀÈÀ ÃÀ<br />

ÞÉÒÉÈÀà ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀÈÀ ÛÄÓÀáÄÁ ÄÅÒÏÐÉÓ ÊÏÍÅÄÍÝÉÉÓ<br />

ÐÉÒÅÄËÉ ÏØÌÉÓ ÐÉÒÅÄËÉ ÌÖáËÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ<br />

ÝÉËÉÓßÉÀÌÄÁÀ ÃÀ ÃÄÌÏÊÒÀÔÉÀ<br />

äÄÒÌÀÍ ÛÅÀÒÝÉ<br />

ÒÉÈ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÃÀÄáÌÀÒÏÓ ÈÀÅÉÓÖ×ÀËÉ ÐÒÄÓÀ<br />

ÌÀÒÈËÌÓÀãÖËÄÁÀÓ<br />

äÄÒÌÀÍ ÛÅÀÒÝÉ<br />

ËÉÁÄÒÀËÉÆÌÉ ÃÀ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ<br />

ÀËÄáÓÀÍÃÒÄ ÏÒÀáÄËÀÛÅÉËÉ<br />

ÓÉÔÚÅÉÓ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÀ ÃÀ ÌÉÓÉ ÃÀÝÅÉÓ<br />

áÀÒÉÓáÉ ÓÀÆÙÅÀÒÂÀÒÄÈÉÓ ÆÏÂÉÄÒÈ ØÅÄÚÀÍÀÓÀ ÃÀ<br />

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÛÉ<br />

ÍÉÍÏ ÓÖØÍÉÞÄ<br />

ÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÄÂÆÉÓÔÄÍÝÉÀËÖÒÉ ×ÉËÏÓÏ×ÉÀ<br />

ÄÊÀ ÂÀÜÄÜÉËÀÞÄ<br />

ÑÀÍ-ÑÀÊ ÒÖÓÏÓ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅÉ áÄËÛÄÊÒÖËÄÁÉÓ ÈÄÏÒÉÀ<br />

ÂÒÉÂÏË ÄÒÄÌÏÅÉ<br />

ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÓ ÉÃÄÖÒÉ ÌÄÔÀÌÏÒ×ÏÆÄÁÉ<br />

ÏÈÀÒ ÌÀàÀÒÀÛÅÉËÉ<br />

ÃÄÌÏÊÒÀÔÉÖËÉ ÃÀ ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÓ<br />

ÐÒÉÍÝÉÐÄÁÉ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀÛÉ<br />

ÊÏÍÓÔÀÍÔÉÍÄ ÊÖÁËÀÛÅÉËÉ<br />

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ - ÊÏÌÐÒÏÌÉÓÉÓ ÛÄÃÄÂÉ?<br />

ÂÉÏÒÂÉ ÜáÄÉÞÄ<br />

5<br />

6<br />

18<br />

23<br />

30<br />

39<br />

50<br />

55<br />

63<br />

77<br />

87<br />

3


4<br />

11<br />

12<br />

13<br />

14<br />

15<br />

16<br />

17<br />

18<br />

19<br />

20<br />

ÃÄÌÏÊÒÀÔÉÖËÉ ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ÞÉÒÉÈÀÃÉ ÐÒÉÍÝÉÐÄÁÉ ÃÀ<br />

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ 1995 ßËÉÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ<br />

ÌÀÒÉÀÌ áÏ×ÄÒÉÀ<br />

ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ×ÏÒÌÄÁÉ, ÒÄÓÐÖÁËÉÊÀ, ÒÏÂÏÒÝ<br />

ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ×ÏÒÌÉÓ ÍÀÉÒÓÀáÄÏÁÀ, ÈÀÍÀÌÄÃÒÏÅÄ<br />

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏ ÃÀ ÌÉÓÉ ÓÀÌÏÌÀÅËÏ ÐÄÒÓÐÄØÔÉÅÄÁÉ<br />

ÉÌÄÃÏ ÀÒãÄÅÀÍÉÞÄ<br />

ÓÀÐÀÒËÀÌÄÍÔÏ ÊÏÍÔÒÏËÉ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÛÉ<br />

ÉÒÉÍÀ ßÀØÀÞÄ<br />

ÓÀÄÒÈÏ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÓ ßÀÒÃÂÉÍÄÁÀ ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ<br />

ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÛÉ - ÐÒÀØÔÉÊÀ ÃÀ ÓÀÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏ ÃÉËÄÌÀ<br />

ÈÀÌÀÒ ØÀËÃÀÍÉ<br />

ÄÒÏÅÍÖËÉ ÖÛÉÛÒÏÄÁÉÓ ÓÀÁàÏÓ ÀÐÀÒÀÔÉÓ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ<br />

Ö×ËÄÁÀÈÀ ÃÀÝÅÉÓ ÓÀÊÉÈáÈÀ ÓÀÌÓÀáÖÒÉ<br />

ÂÉÅÉ ÌÉØÀÍÀÞÄ<br />

ØÖÈÀÉÓÉÓ ÓÀÌáÄÃÒÏ ÂÖÁÄÒÍÀÔÏÒÉ, ÌÉáÄÉË ÉÀÊÏÁÉÓ ÞÄ<br />

ÛÀËÉÊÏÅÉ<br />

ÌÉÍÃÉÀ ÁÄÒÄÊÀÛÅÉËÉ<br />

ÓÀÖÁÒÄÁÉ ÀÌÄÒÉÊÖËÉ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏÍÀËÉÆÌÉÓ ÆÏÂÉÄÒÈ<br />

ÓÀÊÉÈáÆÄ<br />

ÁÀØÀÒ ÁÄÒÄÊÀÛÅÉËÉ<br />

×ÄÃÄÒÀÝÉÖËÉ ÃÀ ÖÍÉÔÀÒÖËÉ (ÃÄÝÄÍÔÒÀËÉÆÄÁÖËÉ)<br />

ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÄÁÉÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÖÒ-ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ<br />

ÈÀÅÉÓÄÁÖÒÄÁÄÁÉÓ ÃÀáÀÓÉÀÈÄÁÀ<br />

ÂÉÅÉ ÀÌÉÒÀÍÀÛÅÉËÉ<br />

ÓÀãÀÒÏ áÄËÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÐÏËÉÔÉÊÖÒ-ÔÄÒÉÔÏÒÉÖËÉ<br />

ÌÏßÚÏÁÀ ÃÀÓÀÅËÄÈ ÄÅÒÏÐÉÓ ØÅÄÚÍÄÁÛÉ<br />

ÃÉÌÉÔÒÉ ÁÀÒÀÌÉÀ<br />

ÉÀÐÏÍÉÉÓ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÃÀ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ ÉÀÐÏÍÉÉÓ<br />

ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ ÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ<br />

ÆÅÉÀÃ ÌÀÈÉÀÛÅÉËÉ<br />

100<br />

108<br />

125<br />

136<br />

142<br />

149<br />

168<br />

178<br />

190<br />

206


ßÉÍÀÓÉÔÚÅÀÏÁÀ<br />

ÖßÉÍÀÒÄÓ ÚÏÅËÉÓÀ, ÌÉÍÃÀ ÀÙÅÍÉÛÍÏ - ÜÄÌÈÅÉÓ ÃÉà ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÀÓ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ ÉÓ, ÒÏÌ<br />

ßÉËÀà ÌáÅÃÀ ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÂÀÌÏÝÄÌÉÓ ßÉÍÀÓÉÔÚÅÀÏÁÉÓ ÀÅÔÏÒÏÁÀ.<br />

ÈØÅÄÍÓ ßÉÍÀÛÄÀ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ÊÉÃÄÅ ÄÒÈÉ ÍÏÌÄÒÉ, ÒÏÌÄËÉÝ<br />

ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ ÓÀÌÀÒÈÀËÓ ÄÞÙÅÍÄÁÀ. ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ ÓÐÄÝÉ×ÉÖÒ ÃÀÒÂÓ<br />

ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ. ÉÂÉ ÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÃÀÒÂÄÁÓ ÛÏÒÉÓ ÚÅÄËÀÆÄ Ö×ÒÏ ÀáËÏÓ ÌÏÉÀÆÒÄÁÀ ÐÏËÉÔÉÊÀÓÈÀÍ,<br />

ÒÀÝ ÌÉÓ ÌÏÌÄÔÄÁÖË ÌÂÒÞÍÏÁÉÀÒÏÁÀÆÄ ÌÄÔÚÅÄËÄÁÓ. ÓßÏÒÄà ÀÌÉÔÏÌÀÝ, ÈÖ ÈÅÀËÓ ÂÀÃÀÅÀÅËÄÁÈ<br />

ÀÌÀ ÈÖ ÉÌ ØÅÄÚÍÉÓ ÞÉÒÉÈÀà ÊÀÍÏÍÓ, ÌÀÛÉÍÅÄ ÛÄÂÅÄØÌÍÄÁÀ ÛÈÀÁÄàÃÉËÄÁÀ ÀÌ ØÅÄÚÍÉÓ<br />

áÄËÉÓÖ×ËÄÁÉÓ, ÌÉÓÉ ÓÖÒÅÉËÄÁÉÓ, ÌÉÓßÒÀ×ÄÁÄÁÉÓÀ ÃÀ ÐÏËÉÔÉÊÖÒÉ ÉÃÄÏËÏÂÉÉÓ ÈÀÏÁÀÆÄ.<br />

ÈÖ ÀÌ ÊÖÈáÉÈ ÂÀÃÀÅáÄÃÀÅÈ ÜÅÄÍÓ ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ ÓÀÌÀÒÈÀËÓ, ÓÀÀÌÀÚÏ ÁÄÅÒÉ ÂÅÀØÅÓ.<br />

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ ÄÒÈ-ÄÒÈÉ ÓÀÖÊÄÈÄÓÏÀ ÐÏÓÔÊÏÌÖÍÉÓÔÖÒÉ ØÅÄÚÍÄÁÉÓ<br />

ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÄÁÓ ÛÏÒÉÓ, ÀÓÄÅÄ ÓÀÊÌÀÏà ÌÀÙÀËÉ ÃÏÍÉÓÀÀ ÓáÅÀ ÓÀÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏ ÀØÔÄÁÉÝ,<br />

ÌÀÂÒÀÌ ÜÅÄÍÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÐÒÏÁËÄÌÄÁÉ Ö×ÒÏ ÓáÅÀÂÀÍÀÀ ÓÀÞÉÄÁÄËÉ. ÀÒ ÖÍÃÀ ÃÀÂÅÀÅÉßÚÃÄÓ,<br />

ÒÏÌ ÊÀÝÏÁÒÉÏÁÀÓ ãÄÒ ÀÒ ÛÄÖØÌÍÉÀ ÉÓÄÈÉ ÉÃÄÀËÖÒÉ ÊÀÍÏÍÉ, ÒÏÌËÉÓ ÏÁÉÄØÔÖÒ<br />

ÂÀÍáÏÒÝÉÄËÄÁÀÆÄ ÅÄÒ ÌÏÀáÃÄÍÃÀ ÂÀÅËÄÍÀÓ ÉÓ, ÈÖ ÅÉÍ ÀÔÀÒÄÁÓ ÌÀÓ ÝáÏÅÒÄÁÀÛÉ. ÓÀÌÀÒÈÀËÉ,<br />

ÆÏÂÀÃÀÃ, ×ÀÒÀÔÉÍÀ ØÀÙÀËÃÉÀ; ÈÀÅÓ Ö×ËÄÁÀÓ ÌÉÅÝÄÌ ÃÀ Ö×ÒÏ ÖáÄÛÀà ÅÉÔÚÅÉ: ÓÀÌÀÒÈÀËÉ<br />

ÌÉÈÉÀ, “ÉËÖÆÉÀÀ”, ÈÖ ÌÉÓÉ ÂÀÍáÏÒÝÉÄËÄÁÀ ÃÀ ÝáÏÅÒÄÁÀÛÉ ÂÀÔÀÒÄÁÀ ÉÌ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉÓ<br />

áÄËÛÉ ÀÙÌÏÜÍÃÄÁÀ, ÒÏÌÄËÈÀÝ, ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÌÉÆÄÆÄÁÉÓ ÂÀÌÏ, ÀÒ ÞÀËÖÞÈ ÀÌÉÓ ÊÄÈÄÁÀ.<br />

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÉÓ ÌÉÙÄÁÉÓ ÛÄÌÃÄ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÐÏËÉÔÉÊÖÒÉ ãÂÖ×ÄÁÉÓ ÌÉÄÒ<br />

ÒÀÌÃÄÍãÄÒÌÄ ÉØÍÀ ßÀÌÏßÚÄÁÖËÉ ÓÀÊÉÈáÉ ÀáÀËÉ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÉÓ ÌÉÙÄÁÉÓ ÀÖÝÉËÄÁËÏÁÉÓ<br />

ÈÀÏÁÀÆÄ, ÈÖÌÝÀ ÀÒÀÅÉÓ ßÀÒÌÏÖÃÂÄÍÉÀ ÓÀ×ÖÞÅËÉÀÍÉ ÀÒÂÖÌÄÍÔÄÁÉ, ÈÖ ÒÀÔÏÌ ÀÒÉÓ ÀÌÉÓ<br />

ÓÀàÉÒÏÄÁÀ. ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ ÖÍÃÀ ÉÝÅËÄÁÏÃÄÓ ÌáÏËÏà ÌÀÛÉÍ, ÒÏÝÀ ÌÉÓÉ ÒÏÌÄËÉÌÄ<br />

ÃÄÁÖËÄÁÀ áÄËÓ ÀÒ ÖßÚÏÁÓ ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÓ ÀÙÌÛÄÍÄÁËÏÁÀÓ. ÀÒ ÀÒÓÄÁÏÁÓ<br />

ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉÓ ÂÀÓÀÊÄÈÄÁÄËÓ ÂÀÀÊÄÈÄÁÓ. ÀÒ ÀÒÓÄÁÏÁÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ,<br />

ÒÏÌÄËÉÝ ÂÀÌÏÒÉÝáÀÅÓ ÁÉÖãÄÔÉÓ “ãÉÁÉÓ ØÖÒÃÄÁÉÓ” ÌÏáÅÄÃÒÀÓ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï áÄËÉÓÖ×ËÄÁÉÓ<br />

ÌÀÙÀË ÄÛÄËÏÍÄÁÛÉ. ÀÌÀÓ áÄËÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ßÀÒÌÏÌÀÃÂÄÍÄËÈÀ ÖÒÚÄÅÉ ÍÄÁÀ ÃÀ ÂÀÃÀßÚÅÄÔÉËÄÁÄÁÉÓ<br />

ÌÉÙÄÁÉÓ ÖÍÀÒÉ ÓàÉÒÃÄÁÀ ÃÀ ÀÒÀ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÉÓ ÂÀÌÏÝÅËÀ.<br />

ßÉÍÀÌÃÄÁÀÒÄ ÂÀÌÏÝÄÌÀÛÉ ÃÀÉÍÔÄÒÄÓÄÁÖËÉ ÌÊÉÈáÅÄËÉ ÉáÉËÀÅÓ ÒÏÂÏÒÝ ÆÏÂÀÃÈÄÏÒÉÖË<br />

ÌÓÏ×ËÌáÄÃÅÄËÏÁÒÉÅ, ÀÓÄÅÄ ÐÒÀØÔÉÊÖË, ÓÀÃÙÄÉÓÏ ÐÒÏÁËÄÌÀÔÉÊÀÓ ÌÉÞÙÅÍÉË ÓÔÀÔÉÄÁÓ.<br />

ÌÉÖáÄÃÀÅÀà ÉÌÉÓÀ, ÒÏÌ ÓÀÊÌÀÏà ÞÍÄËÉÀ ÀÌÀ ÈÖ ÉÌ ÓÔÀÔÉÉÓ ÝÀËÊÄ ÂÀÌÏÚÏ×À, ÌÀÉÍÝ ÌÓÖÒÓ<br />

ÀÙÅÍÉÛÍÏ ÀÌÄÒÉÊÄËÉ ÐÒÏ×ÄÓÏÒÉÓ, ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÃÉÃÉ ÌÄÂÏÁÒÉÓ, ÁÀÔÏÍ äÄÒÌÀÍ ÛÅÀÒÝÉÓ,<br />

ÏÒÉ ÛÄÓÀÍÉÛÍÀÅÉ ÓÔÀÔÉÀ, “ÝÉËÉÓßÀÌÄÁÀ ÃÀ ÃÄÌÏÊÒÀÔÉÀ” ÃÀ “ÒÉÈ ÛÄÖÞËÉÀ ÃÀÄáÌÀÒÏÓ<br />

ÈÀÅÉÓÖ×ÀËÉ ÐÒÄÓÀ ÌÀÒÈËÌÓÀãÖËÄÁÀÓ”. ÌÊÉÈáÅÄËÓ ÊÉÃÄÅ ÄÒÈáÄË ÛÄÅÀáÓÄÍÄÁ, ÒÏÌ ÁÀÔÏÍÉ<br />

äÄÒÌÀÍ ÛÅÀÒÝÉ ÉÚÏ ÄÒÈ-ÄÒÈÉ ÐÉÒÅÄËÉ ÖÝáÏÄËÉ ÄØÓÐÄÒÔÉ, ÒÏÌÄËÌÀÝ ×ÀÓÃÀÖÃÄÁÄËÉ<br />

ÃÀáÌÀÒÄÁÀ ÂÀÖßÉÀ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÉÓ ÔÄØÓÔÆÄ ÌÖÛÀÏÁÉÓÀÓ ÃÀ ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ<br />

ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÓ ÛÄÓÀáÄÁ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÓ ÛÄÌÖÛÀÅÄÁÉÓ ÃÒÏÓ.<br />

ÜÄÌÉ ÀÆÒÉÈ, ÀËÌÀÍÀáÉÓ ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÂÀÌÏÝÄÌÀ ×ÀÒÈÏ ÂÀÌÏáÌÀÖÒÄÁÀÓ äÐÏÅÄÁÓ ÉÖÒÉÃÉÖË<br />

ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÀÛÉ ÃÀ ÌÀÓÛÉ ÂÀÌÏØÅÄÚÍÄÁÖËÉ ÓÔÀÔÉÄÁÉ ÓÀÆÏÂÀÃÏ ÂÀÍÓãÉÓÀ ÃÀ ÃÉÓÊÖÓÉÉÓ ÓÀÂÀÍÉ<br />

ÂÀáÃÄÁÀ.<br />

ÂÉÀ ÂÄßÀÞÄ<br />

5


6<br />

saqarTvelos parlamentis<br />

d a d g e n i l e b a<br />

“adamianis uflebaTa da ZiriTad TavisuflebaTa dacvis<br />

evropis konvenciis” pirveli oqmis ratificirebis Sesaxeb<br />

saqarTvelos parlamenti adgens:<br />

1. ratificirebul iqnes romis 1950 wlis 4 noembris “adamianTa uflebaTa da ZiriTad<br />

TavisuflebaTa dacvis evropuli konvenciis” parizis 1952 wlis 20 martis pirveli oqmi.<br />

2. pirveli oqmis pirveli muxlis moqmedeba ar gavrceldes im pirebze, romlebsac “iZulebiT<br />

gadaadgilebul pirTa – devnilTa Sesaxeb” saqarTvelos kanonis Sesabamisad miniWebuli<br />

aqvT an mieniWebaT devnilis statusi am statusis miniWebis garemoebebis aRmofxvramde.<br />

saqarTvelos teritoriuli mTlianobis aRdgenamde, aRniSnuli kanonis Tanaxmad, saxelmwifo<br />

kisrulobs valdebulebas uzrunvelyos devnilTa mudmiv sacxovrebel adgilebze arsebuli<br />

sakuTrebis mimarT qonebrivi uflebebis ganxorcieleba amave kanonis pirveli muxlis<br />

pirvel punqtSi CamoTvlili mizezebis aRmofxvris Semdeg.<br />

3. pirveli oqmis pirveli muxlis moqmedeba gavrceldes “sasoflo-sameurneo daniSnulebis<br />

miwis sakuTrebis Sesaxeb” saqarTvelos kanonis moqmedebis sferoze imave kanonis me-4, me-<br />

8, me-15 da me-19 muxlebis moTxovnaTa Sesabamisad.<br />

4. pirveli oqmis pirveli muxlis moqmedeba gavrceldes “fizikuri pirebisa da kerZo<br />

samarTlis iuridiuli pirebis sargeblobaSi arsebuli arasasoflo-sameurneo daniSnulebis<br />

miwis kerZo sakuTrebad gamocxadebis Sesaxeb” saqarTvelos kanonis moqmedebis sferoze<br />

amave kanonis me-2 da me-3 muxlebis moTxovnaTa Sesabamisad.<br />

5. pirveli Tavis pirveli muxlis moqmedeba gavrceldes “saxelmwifo qonebis privatizaciis<br />

Sesaxeb” saqarTvelos kanoniT regulirebul urTierTobebze amave kanoniT gaTvaliswinebuli<br />

moTxovnebis Sesabamisad.<br />

6. saqarTvelos yofil saxelmwifo-komerciul bankebSi anabrebze ricxuli fuladi saxsrebis<br />

dabrunebaze pirveli oqmis pirveli muxlis moqmedeba gavrceldes saqarTvelos prezidentis<br />

2001 wlis 2 ivlisis #258 brZanebulebis safuZvelze miRebuli normatiuli aqtis<br />

Sesabamisad.<br />

7. saqarTvelo acxadebs, rom saqarTvelos ganmartebiT, “adamianis uflebaTa da ZiriTad<br />

TavisuflebaTa dacvis evropis konvenciis” pirveli oqmis me-2 muxli ar akisrebs mas<br />

valdebulebas, daafinansos specialuri saswavleblebi (religiuri da filosofiuri<br />

mrwamsis mixedviT), garda saqarTvelos kanonmdeblobiT gaTvaliswinebuli SemTxvevebisa.<br />

8. saqarTvelo acxadebs, rom afxazeTisa da cxinvalis regionSi arsebuli viTarebis gamo<br />

saqarTvelos xelisufleba moklebulia SesaZleblobas, ikisros pasuxismgebloba am<br />

konvenciisa da misi damatebiTi oqmebis debulebaTa pativiscemasa da dacvaze, ris gamoc<br />

afxazeTisa da cxinvalis regionSi saqarTvelos iurisdiqciis ganxorcielebis SesaZleblobis<br />

aRdgenamde saqarTvelo ixsnis pasuxismgeblobas aRniSnul teritoriebze TviTgamocxadebuli,<br />

ukanono xelisuflebis organoebis mier pirveli oqmis debulebaTa darRvevaze.<br />

saqarTvelos parlamentis<br />

Tavmjdomare nino burjanaZe<br />

Tbilisi,<br />

2001 wlis 27 dekemberi,<br />

# 1243 – Is.


ÓÀÊÖÈÒÄÁÉÓ Ö×ËÄÁÉÓ ÃÀÝÅÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ<br />

Ö×ËÄÁÀÈÀ ÃÀ ÞÉÒÉÈÀà ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀÈÀ<br />

ÛÄÓÀáÄÁ ÄÅÒÏÐÉÓ ÊÏÍÅÄÍÝÉÉÓ ÐÉÒÅÄËÉ<br />

ÏØÌÉÓ ÐÉÒÅÄËÉ ÌÖáËÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ<br />

1. Sesavali<br />

meore msoflio omis Semdeg saerTaSoriso<br />

samarTalSi gamoikveTa aSkara tendencia,<br />

sakuTrebis ufleba ecnoT rogorc adamianis<br />

ufleba. 1948 wlis adamianis uflebaTa sayovelTao<br />

deklaracia Seicavs debulebas (muxli<br />

17) yoveli adamianis uflebis Sesaxeb -<br />

flobdes sakuTrebas. miuxedavad imisa, rom<br />

sakuTrebis ufleba ar aris daculi arc<br />

samoqalaqo da politikuri uflebebis Sesaxeb<br />

saerTaSoriso paqtSi da arc ekonomikuri,<br />

socialuri da kulturuli uflebebis Sesaxeb<br />

saerTaSoriso paqtSi, mas sayovelTao uflebaTa<br />

doneze moixsenieben adamianis uflebaTa<br />

Sesaxeb sxva konvenciebSi, iseve rogorc<br />

arasavaldebulo aqtebSi. ufro metic, sakuTrebis<br />

dacvis punqti Sesulia adamianis ufleba-<br />

Ta Sesaxeb ZiriTad regionalur konvenciebSi.<br />

Tumca, miuxedavad imisa, rom sakuTrebis<br />

ufleba Sesulia sxvadasxva saerTaSoriso<br />

dokumentebSi, dResdReobiT Zalian Zneli<br />

iqneboda sayovelTao doneze gamogveyvana<br />

savaldebulo CveulebiTi norma. is avtorebic<br />

ki, romlebic cnoben sakuTrebis uflebis<br />

garkveul arsebobas saerTaSoriso<br />

CveulebiT samarTalSi, aRiareben, rom Zneli<br />

iqneboda aseTi normis xasiaTis zusti gansazRvra<br />

sxvadasxva qveynebSi, iseve, rogorc<br />

arsebul saerTaSoriso iuridiul aqtebSi,<br />

sakuTrebis cnebisadmi gansxvavebuli midgomebisa<br />

da misi gansxvavebuli aRqmis gamo.<br />

Tumca, SeiZleba visaubroT evropaSi ufro<br />

Zlieri regionaluri CveulebiTi normis arsebobaze,<br />

Tuki gaviTvaliswinebT dasavleTis<br />

qveynebis saerTo tradicias sakuTrebis dacvis<br />

sferoSi. am mosazrebas niadags umtkicebs<br />

ukanaskneli periodis sakonstitucio cvlilebebi<br />

centralur da aRmosavleT evropaSi da<br />

sakuTrebis uflebasa da sabazro ekonomikasTan<br />

dakavSirebuli is mtkice politikuri<br />

valdebulebebi, romlebsac Seicavs evropaSi<br />

ekonomikuri TanamSromlobis Sesaxeb CSCE<br />

bonis 1990 wlis konferenciis finaluri<br />

dokumenti, adamianuri aspeqtebis Sesaxeb<br />

kopenhagenis 1990 wlis Sexvedris dokumenti<br />

da 1990 wlis parizis wesdeba “axali<br />

evropisaTvis”. amdenad, rogorc erT-erTma<br />

avtorma sworad SeniSna, konvenciisa da damatebiTi<br />

oqmebis danergva sakuTrebis dacvis<br />

ganviTarebisaTvis Zalze mniSvnelovania.<br />

2. istoriuli foni<br />

konvenciis Sedgenis droisaTvis Zneli iyo<br />

sakuTrebis uflebis formulirebis Sesaxeb<br />

SeTanxmebis miRweva. Travaux Preparatoires<br />

asaxavs gamoTqmuli mosazrebebis mravalferovnebas.<br />

adamianis uflebaTa sayovelTao<br />

deklaraciis me-17 muxlis mixedviT SemoTavazebuli<br />

flobis garantia damakmayofilebeli<br />

gamosavali ar aRmoCnda. uTanxmoebaTa<br />

meore mizezi iyo sakuTrebis uflebis Sesa-<br />

Zlo inkorporacia sakuTrebis CamorTmevis<br />

gamo kompensaciis miRebis uflebasTan. sabolood<br />

naTeli gaxda, rom SeuZlebeli iyo<br />

konvenciaSi sakuTrebis uflebis Sesaxeb debulebis<br />

Setana da Semdgomi ganxilvis Semdeg<br />

igi Seitanes pirvel oqmSi. pirveli oqmis<br />

pirveli muxlis teqsti Semdegia:<br />

yovel fizikur Tu iuridiul pirs aqvs Tavisi<br />

sakuTrebis mSvidobianad sargeblobis ufleba.<br />

aravis unda CamoerTvas misi sakuTreba<br />

garda im SemTxvevisa, rodesac es sazogadoebriv<br />

interesebSia da eqvemdebareba kanoniT<br />

da saerTaSoriso samarTlis zogadi principebiT<br />

uzrunvelyofil pirobebs.<br />

7


8<br />

Tumca winamdebare debulebebma ar unda SezRudon<br />

saxelmwifos ufleba ZalaSi gaataros<br />

is kanonebi, romlebic mas sazogadoebis interesebidan<br />

gamomdinare, sakuTrebis gamoyenebis<br />

kontrolisaTvis an gadasaxadebis Tu<br />

sxva Sesatanebisa an jarimebis gadaxdis<br />

uzrunvelyofisTvis aucileblad miaCnia.<br />

pirveli oqmis me-5 muxlis Sesabamisad, pirveli<br />

oqmis pirveli muxli konvenciis damatebiT<br />

muxlad miiCneva da, Sesabamisad, sakuTrebis<br />

ufleba daculia im meqanizmebiT, romlebic<br />

konvenciaSia mocemuli. im saxelmwifoTa<br />

deklaraciebi, romlebic cnoben komisiis<br />

kompetencias miiRos sarCelebi (gancxadebebi)<br />

individualuri pirebisagan an aRiareben<br />

sasamarTlos savaldebulo iurisdiqcias,<br />

avtomaturad vrceldeba pirvel oqmze.<br />

3. konvenciis interpretaciis<br />

meTodebi<br />

konvenciis ganmartebis (interpretirebis)<br />

procesSi konvenciis institutebi, ZiriTadad,<br />

iyeneben CveulebiTi samarTlisaTvis nacnob,<br />

specifiur kiTxvebze pasuxis moZebnis empiriul<br />

meTods, romelic gulisxmobs im wina<br />

gadawyvetilebaTa gaTvaliswinebas, romlebic<br />

met-naklebad exmianeba arsebul sakiTxs. mxolod<br />

sakmao moculobiT precedentuli samarTlis<br />

dagrovebis Semdeg xdeba sayovelTao<br />

gavrcelebis mqone dadgenilebaTa gamocxadeba.<br />

aseTi dadgenilebebic ki eqvemdebareba<br />

Semdgom cvlilebebs.<br />

“SeTanxmebaTa/xelSekrulebaTa Sesaxeb” kanon-<br />

Tan dakavSirebiT 1969 wlis venis konvenciis<br />

31_33 muxlebSi mocemuli interpretirebis<br />

Sesaxeb saerTaSoriso samarTlis sayovelTaod<br />

miRebuli princi pebi vrceldeba<br />

konvenciaze. Tumca preambulaSi gacxadebuli<br />

misi obieqti da mizani iwveven am principTa<br />

garkveuli morgebis saWiroebas. amrigad,<br />

im ideebs, romelTa wamowevasac konvencia<br />

isaxavs miznad, dabrkoleba ar unda<br />

Seuqmnas iseTma ganmartebam (interpretaciam),<br />

romelic zRudavs mxare saxelmwifoTa valdebulebebs.<br />

ufro metic, aq gamoyenebul unda<br />

iqnes ganmartebis evoluciuri meTodi. es imas<br />

niSnavs, rom konvenciaSi gamoyenebuli cnebebi<br />

gagebul unda iqnen sazogadoebaSi mimdinare<br />

movlenaTa ganviTarebis konteqstSi.<br />

konvenciis ganmartebisa da misi gamoyenebis<br />

procesSi, konvenciis institutebma ganavi-<br />

Tares “dafasebis mijnis” (dadgenili normidan<br />

dasaSvebi gadaxvevis farglebis, moqnilobis<br />

sazRvrebis) doqtrina, romelic Sedegia<br />

imis gacnobierebisa, rom konvenciis aRsrulebaze<br />

sruli praqtikuli Tu politikuri<br />

kontrolis ganxorcieleba SeuZlebelia.<br />

termini - “dafasebis mijna”, asaxavs garkveul<br />

Tavisuflebas, romelic eniWebaT saxelmwifoebs<br />

imis gadawyvetisas, Tu rogor Seasrulon<br />

konvenciis debulebebi. dasaSvebi gadaxvevis<br />

farglebis sidide damokidebulia:<br />

pirveli - mxare saxelmwifoTa Soris konkretul<br />

sakiTxTan dakavSirebiT SeTanxmebis<br />

arsebobaze. Tu moxerxdeba saerTo evropuli<br />

standartis gamoyvana, maSin dasaSvebi<br />

gadaxvevis farglebi viwro iqneba;<br />

meore - SezRudvis safuZvelsa da im konkretuli<br />

uflebis xasiaTze, romelTanac gvaqvs<br />

saqme. konvenciis institutebis praqtikis<br />

mixedviT, im SemTxvevebSi, rodesac saqme gvaqvs<br />

respodenti qveynis ekonomikur wesrigTan,<br />

dasaSvebi gadaxvevis farglebi ufro farTo<br />

iqneba.<br />

interpretaciis meore mniSvnelovani saSualebaa<br />

proporciulobis principi. imis gadawyvetisas,<br />

saxelmwifos mier gatarebuli<br />

ZiriTadi uflebis SemzRudavi RonisZieba<br />

Seesabameba Tu ara konvencias, konvenciis<br />

institutebi ganixilaven mis proporciulobas.<br />

sxva sityvebiT rom vTqvaT, xdeba Ziri-<br />

Tadi uflebis xelyofis simZimis Sepirispireba<br />

am darRveviT miRweuli miznis mniSvnelobasTan.<br />

amrigad, es principi moqmedebs rogorc<br />

normidan dasaSvebi gadaxvevis doqtrinis<br />

SezRudva.<br />

4. konvenciis moqmedeba<br />

droSi<br />

saerTaSoriso samarTlis sayovelTaod miRebuli<br />

principia is, rom xelSekruleba (SeTanxmeba)<br />

ar vrceldeba im qmedebebsa Tu faqtebze,<br />

romlebsac adgili hqondaT, an im situaciebze,<br />

romlebmac arseboba Sewyvites misi<br />

mxarisaTvis ZalaSi Sesvlis dRemde. es, Sesabamisad,<br />

vrceldeba konvenciazec. amis<br />

sailustraciod gamodgeboda komisiis mier


olo dros miRebuli gadawyvetilebebi centraluri<br />

da aRmosavleT evropis im saxelmwifoebidan<br />

Semosul sarCelebTan (gancxadebebTan)<br />

dakavSirebiT, romlebmac moaxdines<br />

konvenciis ratificireba. mravali sarCeli<br />

(gancxadeba), romelic exeboda movlenebs<br />

(yvelaze xSirad sakuTrebis eqspropriacias<br />

an konfiskacias), romlebsac adgili hqondaT<br />

konvenciis ZalaSi Sesvlamde, ar daiSveba<br />

gansaxilvelad ratione temporis.<br />

Tumca saxelmwifo Carevis zogierT aqts<br />

komisia ganixilavs rogorc gangrZobiTs. aseTia<br />

is qmedebebi, romlebic Cadenil iqnen warsulSi<br />

mocemul momentSi, magram maTi Sedegebi<br />

mainc ganagrZobs arsebobas. am SemTxvevaSi<br />

is faqti, rom qmedeba Cadenil iqna ama<br />

Tu im mxarisaTvis konvenciis ZalaSi Sesvlamde,<br />

ar iwvevs sarCelis ganxilvisaTvis<br />

dauSveblobis ratione temporis cnobas.<br />

sakuTrebis uflebasTan dakavSirebiT unda<br />

aRiniSnos, rom sakuTrebis CamorTmeva Seadgens<br />

erTjerad aqts, maSin, rodesac sakuTrebis<br />

gamoyenebis akrZalva qmnis gangrZobiT situacias.<br />

de faqto eqspropriacia, romelic ar<br />

moicavs sakuTrebis formalur gadasvlas,<br />

magram gulisxmobs mkacr SezRudvebs, romlebic<br />

gamoixateba sakuTrebis CamorTmevaSi,<br />

miiCneva gangrZobiT Carevad.<br />

5. pirveli muxlis mimarTeba<br />

konvenciis sxva muxlebTan<br />

pirveli muxli Zalian xSirad ganixileba<br />

konvenciis sxva muxlebTan erTad. me-6 muxlis<br />

pirveli punqti adgens, rom “adamianis<br />

uflebaTa da movaleobaTa gansazRvris dros,<br />

yovel adamians aqvs ufleba moxdes misi samarTliani<br />

da sajaro mosmena kanonis mier<br />

Seqmnili damoukidebeli da miukerZoebeli<br />

sasamarTlos mier.” sakuTrebis ufleba samoqalaqo<br />

uflebaa. rig SemTxvevebSi, romleb-<br />

Sic saqme exeba sakuTrebis uflebas, saCivrebis<br />

wardgena xdeba rogorc pirveli muxlis, aseve<br />

me-6 muxlis pirveli punqtis safuZvelze.<br />

amis tipiur magaliTs warmoadgens eqspropriaciis<br />

procedurebi, miwis konsolidaciis<br />

procedurebi an procedurebi, romlebic dakav-<br />

Sirebulia garkveuli ekonomikuri saqmianobis<br />

ganxorcielebisaTvis saWiro licenziis<br />

gacemasTan an mis CamorTmevasTan. sasamarTlos<br />

precedentulma samarTalma daadastura,<br />

rom erTi da igive faqti SeiZleba ewinaaRmdegebodes<br />

konvenciisa da oqmis erTze<br />

met debulebas. me-8 muxli adgens, rom yvela<br />

adamians aqvs ufleba pativi scen mis<br />

“saxls”. “saxli” SeiZleba ganvixiloT<br />

rogorc sakuTreba, amrigad, saCivari Sei-<br />

Zleba wardgenil iqnes, rogorc pirveli<br />

muxlis, aseve me-8 muxlis safuZvelze.<br />

me-14 muxli krZalavs diskriminacias konvenciiT<br />

dacul uflebaTa da TavisuflebaTa<br />

ganxorcielebisas. sasamarTlo praqtikidan<br />

gamomdinare naTeli gaxda, rom me-14 muxls<br />

damoukidebeli xasiaTi ar gaaCnia da saqmeSi<br />

Semodis mxolod maSin, rodesac saqmis faqtebi<br />

konvenciaSi Sesuli romelime sxva uflebiT<br />

gaTvaliswinebul CarCoebSi aris. TumcaRa me-<br />

14 muxls avtonomiuri arseboba gaaCnia da<br />

misi darRveva ar gulisxmobs sxva daculi<br />

uflebebis darRvevas. aqedan gamomdinare, Careva<br />

pirveli muxlis mixedviT SesaZloa gamarTlebuladac<br />

iTvlebodes, magram mainc ewinaaRmdegebodes<br />

me-14 muxls. principSi, Tu sasamarTlo<br />

pirveli muxlis darRvevas cnobs,<br />

rogorc wesi, saWirod aRar miiCnevs me-14<br />

muxlis safuZvelze warmodgenili saCivris<br />

Sesaxeb gadawyvetilebis miRebas. ase rom,<br />

ganmcxadeblebi (mosarCleebi) me-14 muxls<br />

xSirad iyeneben rogorc alternatiul safuZvels<br />

sasamarTlosaTvis misamarTad.<br />

6. sakuTrebis uflebis<br />

dacvis farglebi<br />

aRiarebs ra yoveli adamianis uflebas mSvidobianad<br />

isargeblos Tavisi qonebiT, pirveli<br />

muxli, Tavisi SinaarsiT, uzrunvelyofs<br />

sakuTrebis uflebas. es moicavs ara mxolod<br />

sakuTrebis flobisa da gamoyenebis uflebas,<br />

aramed misi gankargvis uflebasac, rac,<br />

rogorc sasamarTlom daadgina, “Seadgens<br />

sakuTrebis uflebis tradiciul da fundamentur<br />

aspeqts.”<br />

pirveli muxli icavs mxolod arsebul<br />

sakuTrebas da, Sesabamisad, igi ar uzrunvelyobs<br />

qonebis memkvidreobiT an nebayoflobiTi<br />

gasxvisebis Sedegad SeZenis uflebas.<br />

amrigad, samkvidro qoneba ar aris daculi,<br />

9


10<br />

sanam igi ar gaxdeba sakuTreba. metic, pirveli<br />

muxli ar uzrunvelyofs cxovrebis<br />

garkveuli donis qonis an sxva socialur<br />

uflebebs, anu yoveli adamianis ufleba SeiZinos<br />

qoneba, ar aris masSi daculi. pirveli<br />

muxlis ZiriTad amocanas Seadgens arsebuli<br />

sakuTrebis dacva saxelmwifo Carevisagan.<br />

Tumca sasamarTlos araerTxel ganucxadebia,<br />

rom konvenciiT aRiarebul uflebaTa da<br />

TavisuflebaTa dacvam garkveul pirobebSi<br />

SeiZleba moiTxovos mxare saxelmwifoTagan<br />

dadebiTi qmedeba. es, pirveli muxlis gagebiT,<br />

niSnavs, rom saxelmwifom ara mxolod<br />

Tavi unda Seikavos sakuTrebis uflebaSi<br />

arbitraluri Carevisagan, aramed mas akisria<br />

valdebuleba uzrunvelyos iseTi garemos<br />

arseboba, romelSic SesaZlebeli iqneba<br />

sakuTrebis uflebis efeqturi ganxorcieleba.<br />

es SesaZloa moicavdes qveynis policiis<br />

ZaliTa da sasamarTlo sistemiT uzrunvelyofas<br />

sakuTrebis uflebaSi kerZo pirebis<br />

Carevisagan dasacavad. miuxedavad amisa, unda<br />

gvaxsovdes, rom saxelmwifoebi sargebloben<br />

valdebulebidan dasaSvebi gadaxvevis uflebiT<br />

da, Sesabamisad, aSkarad SezRudulia konvenciis<br />

institutebis uflebamosileba pasuxi<br />

mosTxovon mxare saxelmwifoebs kerZo piris<br />

Tu organizaciis mier sakuTrebis uflebis<br />

xelyofiT gamowveuli konvenciis darRvevisaTvis.<br />

nebismier SemTxvevaSi, rodesac saqme<br />

gvaqvs kerZo piris mier sakuTrebis uflebis<br />

xelyofasTan, uzrunvelyofil unda iqnes is<br />

sasamarTlo procedura, romelic Seesabameba<br />

konvenciis me-6 muxlis pirveli punqtis<br />

moTxovnebs.<br />

7. “qonebis” cneba<br />

konvenciaSi cnebebs avtonomiuri mniSvneloba<br />

aqvT. rogorc komisiam, aseve sasamarTlom,<br />

farTod gansazRvres “qonebis” cneba,<br />

saerTaSoriso samarTlis Sesabamisad, sadac<br />

“qonebis” koncefcia identuria “SeZenil”<br />

uflebaTa koncefciisa.<br />

daculia rogorc uZravi, aseve moZravi qoneba.<br />

es vrceldeba, agreTve, sapatento uflebebsa<br />

da aqciebze. saxelSekrulebo uflebebi<br />

da sasamarTlos mier dakisrebuli valebi<br />

aseve Seadgenen qonebas. pirobiTi valdebuleba<br />

mas Semdeg Seva qonebis SemadgenlobaSi, roca<br />

Sesruldeba savaldebulo piroba. Van Marle<br />

and others saqmeSi sasamarTlom daadgina, rom<br />

keTili neba SeiZleba daukavSirdes pirvel<br />

muxlSi Sesul sakuTrebis uflebas.<br />

sajaro samarTlis sarCelebTan dakavSirebiT,<br />

rogoricaa sapensio uflebebi, komisiam<br />

ganasxvava sistemebi, romlebSic monawile<br />

Sesatans ixdis garkveul fondSi, romel-<br />

Sic, mis mier gadaxdili Tanxis odenobis<br />

Sesabamisad, iqmneba individualuri wili,<br />

romelic SeiZleba ganisazRvros nebismier<br />

konkretul momentSi da is sistemebi, romlebSic<br />

kavSiri axla gadaxdil Senatansa da<br />

mogvianebiT miRebul sargebels Soris gacilebiT<br />

umniSvneloa. pirveli sistema warmoSobs<br />

sakuTrebis uflebas aseTi fondis<br />

nawilze. meore sistema ki efuZneba socialuri<br />

solidarobis princips. Muller-is saqme-<br />

Si komisiam daadgina, rom im SemTxvevaSic<br />

ki, Tu miviCnevT, rom pirveli muxli uzrunvelyofs<br />

im pirTa sistemidan sargeblis miRebis<br />

uflebas, romlebic periodulad ixdidnen<br />

Sesatans socialuri dazRvevis sistemaSi, es<br />

mainc ar SeiZleba gagebul iqnes, rogorc<br />

garkveuli odenobis pensiis garantia. aseT<br />

SemTxvevaSi, pensiis odenobis meryeoba Sei-<br />

Zleba warmoadgendes pirveli muxlis dar-<br />

Rvevas, Tu saqme gveqneba sargeblis mniSvnelovnad<br />

SemcirebasTan.<br />

pasuxi kiTxvaze - Seadgens Tu ara qonebas<br />

garkveuli ekonomikuri saqmianobis warmarTvis<br />

licenzia, damokidebuli iqneba, inter alia,<br />

sakiTxze, SesaZlebelia Tu ara licenzia<br />

ganvixiloT misi mflobelisaTvis imis safuZvliani<br />

da legitimuri molodinis Seqmnis<br />

safuZvlad, rom mas gangrZobiTi xasiaTi eqneba<br />

da licenzirebuli saqmianobidan sargeblis<br />

gangrZobiTad miRebis SesaZlebloba iqneba.<br />

8. sakuTrebis uflebis<br />

SezRudvebi<br />

Sporrong and Lonnroth-is saqmeSi sasamarTlom<br />

pirveli muxli Semdegi sami gansxvavebuli<br />

wesis Semcvelad ganmarta:<br />

pirveli wesi, romelsac sazogado xasiaTi<br />

aqvs, acxadebs qonebiT Tavisuflad sargeblobis<br />

princips. es gancxadebulia pirveli<br />

punqtis pirvel winadadebaSi. meore wesi exeba


qonebis CamorTmevas da mas garkveul pirobebs<br />

uqvemdebarebs. es Cans imave punqtis meore<br />

winadadebaSi. mesame wesi aRiarebs saxelmwifoTa<br />

uflebamosilebas, sxvasTan erTad gaakontrolon<br />

sakuTrebis gamoyeneba sazogadoebrivi<br />

interesebis Sesabamisad, iseTi kanonebis<br />

ZalaSi gatarebiT, romlebsac isini miznisaTvis<br />

savaldebulod miiCneven. es mocemulia<br />

meore punqtSi.<br />

sasamarTlom daamata, rom imis ganxilvamde<br />

Sesrulda Tu ara pirveli wesi, unda ganisazRvros,<br />

ukanaskneli ori xom ar miesadageba<br />

SemTxvevas. sasamarTlos es pozicia<br />

ufro mtkiced ganisazRvra James-is saqmeSi,<br />

rodesac axsnil iqna, rom am sami wesis gansxvavebuloba<br />

ar gulisxmobs maT Soris kav-<br />

Siris ararsebobas. piriqiT, meore da mesame<br />

wesebi exeba sakuTrebis uflebis SezRudvis<br />

gansakuTrebul SemTxvevebs da amitom ganxilul<br />

unda iqnen pirvel winadadebaSi gacxadebuli<br />

sazogado principis WrilSi.<br />

aqedan gamomdinareobs, rom pirveli winadadeba<br />

warmoadgens mesame damoukidebel safuZvels<br />

CarevaTa (SezRudvaTa) regulirebisaTvis. is<br />

faqti, rom esa Tu is Careva (SezRudva) ar<br />

jdeba CamorTmevis wesis da arc gamoyenebaze<br />

kontrolis wesis CarCoebSi, ar niSnavs, rom<br />

igi avtomaturad arRvevs pirvel muxls.<br />

8.1. sakuTrebis CamorTmeva<br />

pirveli muxlis meore winadadebaSi naxsenebi<br />

sakuTrebis CamorTmeva ar uTanabrdeba<br />

saerTaSoriso samarTlis “CamorTmeva-gamorTmevas”.<br />

saerTaSoriso samarTalSi Careva<br />

(SezRudva), romelic scildeba mxolod<br />

sakuTrebis gamoyenebaze socialuri kontrolis<br />

farglebs da gavlenas axdens kerZo<br />

sakuTrebis xelSeuxeblobaze, Seadgens “CamorTmeva-gamorTmevas”<br />

da Sedegad moiTxovs<br />

kompensacias. konvenciis institutebis ganmartebiT<br />

ki CamorTmevas ufro viwro gageba<br />

gaaCnia.<br />

situacia naTelia, rodesac adgili aqvs<br />

sakuTrebis gadasvlas. pirveli muxlis meore<br />

winadadeba miesadaga britanuli gemTm-<br />

Seneblobis da sahaero xomaldebis warmoebis<br />

saxelmwifo seqtorSi gadasvlis saqmes,<br />

sadac kanonmdeblobam kerZo sakuTreba gadasca<br />

moqiravneebs.<br />

sirTuleebi Cndeba im SemTxvevebSi, rodesac<br />

adgili ara aqvs sakuTrebis formalur gadasvlas.<br />

Sporrong and Lonnroth-is saqmeSi sasamarTlom<br />

CaTvala, rom arsebul pirobebSi<br />

mas Rrmad unda Caexeda saqmeSi da gamoeZia<br />

im situaciis realuri faqtebi, romelsac<br />

exeboda sarCeli, raTa gaerkvia, marTlac<br />

warmoadgenda Tu ara situacia de faqto<br />

eqspropriacias, rogorc amas mosarCleebi<br />

(ganmcxadeblebi) amtkicebdnen. am saqmeSi<br />

sasamarTlom daadgina, rom mosarCleTa qonebis<br />

gamoyenebis da gankargvis ufleba mniSvnelovnad<br />

SeizRuda da Tavad sakuTrebis<br />

uflebas daemuqra safrTxe, magram sasamarTlom<br />

mainc ar daadgina de faqto eqspropriacia.<br />

Papamichalopoulous-is saqmeSi sasamarTlom<br />

daadgina, rom situacia Seadgenda de<br />

faqto eqspropriacias, radganac mosarCleebs<br />

saSualeba ar hqondaT gamoeyenebinaT, gaeyidaT,<br />

memkvidreobiT gadaecaT, daegiravebinaT<br />

an gaeCuqebinaT TavianTi sakuTreba. amrigad,<br />

cxadia, rom mxolod Zalian gansakuTrebul<br />

SemTxvevebSi miiCneva sakuTrebis<br />

uflebis SezRudva (Careva) de faqto<br />

eqspropriaciad.<br />

8.2. kontroli sakuTrebis<br />

gamoyenebaze<br />

pirveli muxlis meore punqtSi naTqvamia, rom<br />

saxelmwifos ufleba aqvs garkveul pirobeb-<br />

Si ganaxorcielos sakuTrebis gamoyenebaze<br />

kontroli. sakuTrebis CamorTmevis viwro<br />

gansazRvrebis gamo, gamoyenebaze kontroli<br />

SezRudvaTa farTo speqtrs moicavs. amis<br />

tipiuri magaliTi iqneboda mSeneblobis akrZalva,<br />

garkveuli ekonomikuri saqmianobis ganxorcielebis<br />

licenziis gauqmeba an rentis<br />

kontroli.<br />

garkveuli SezRudvebi miiCneva sakuTrebis<br />

gamoyenebis kontrolad da ara mis CamorTmevad,<br />

miuxedavad imisa, rom adgili aqvs<br />

sakuTrebis gadasvlas. aseTia SemTxvevebi,<br />

rodesac konfiskacia sakuTrebis gamoyenebis<br />

wesebis ZalaSi gatarebisaTvis aucilebel<br />

RonisZiebas warmoadgens. Handyside-is saqme-<br />

Si, romelic pirveli iyo aseT saqmeTa Soris,<br />

sasamarTlom CaTvala, rom wignis ganadgureba<br />

masSi bilwi sityvebis aRmoCenis Semdeg<br />

gamarTlebuli iyo meore punqtis mixedviT.<br />

11


12<br />

saxelmwifos ufleba uzrunvelyos gadasaxadebis<br />

an sxva Sesatanebis Tu jarimebis gadaxda,<br />

warmoadgens sakuTrebis gamoyenebaze<br />

kontrolis uflebis specifikur aspeqts. igi<br />

Seicavs ara mxolod gadasaxadis gadaxdevinebisaTvis<br />

saWiro nabijebs, aramed Tavad gadasaxadis<br />

dadgenasac.<br />

8.3. sxva saxis SezRudvebi<br />

rogorc ukve aRiniSna, pirveli punqtis pirveli<br />

winadadeba iZleva sakuTrebis uflebis<br />

SezRudvaTa (CarevaTa) regulirebis calkeul<br />

safuZvlebs. aseTi motivacia pirvelad gamoyenebul<br />

iqna Sporrong and Lonnroth-is saqme-<br />

Si. am saqmeSi eqspropriaciis grZelvadianma<br />

nebarTvebma da mSeneblobis akrZalvebma gavlena<br />

moaxdines momCivanTa qonebaze, magram<br />

eqspropriacia faqtiurad arasodes ganxorcielebula.<br />

imis gadawyvetisas, Tu romeli<br />

wesi miesadageboda arsebul pirobebs, sasamarTlom<br />

iolad miiRo gadawyvetileba<br />

mSeneblobaze gavrcelebul akrZalvebTan<br />

dakavSirebiT, radganac isini aSkarad gamoyenebaze<br />

kontrolis ganxorcielebis saSualebebs<br />

warmoadgendnen. magram rac Seexeba eqspropriaciis<br />

nebarTvebs, “isini ar iyvnen gamiznuli<br />

gamoyenebaze kontrolis an SezRudvisaTvis.”<br />

imdenad, ramdenadac isini warmoadgendnen<br />

pirvel nabijs qonebis CamorTmevaSi,<br />

es nebarTvebi ar jdebodnen meore punqtis<br />

gavrcelebis farglebSi. ase rom, isini unda<br />

ganexilaT pirveli punqtis pirveli winadadebis<br />

Sesabamisad (pirveli punqtis pirvel<br />

winadadebasTan mimarTebaSi).<br />

sasamarTlom aseTi midgoma daadastura<br />

Semdgomi gadawyvetilebebiTac. pirveli winadadeba<br />

miesadaga im saqmeebs, romlebSic<br />

sasoflo sameurneo miwebis gadanawilebis<br />

proceduram gamoiwvia mosarCleTaTvis miwis<br />

droebiTi CamorTmeva. sasamarTlom CamorTmevis<br />

droebiTi xasiaTi gadamwyvetad CaTvala<br />

da daaskvna, rom situacia ar Seadgenda<br />

sakuTrebis CamorTmevas. meore saqmeSi sasamarTlom<br />

daadgina, rom momCivanis sasargeblo<br />

arbitraluri gadawyvetilebis sakanonmdeblo<br />

saSualebiT gauqmeba ar SeiZleba ganixilebodes<br />

rogorc CamorTmeva, magram warmoadgens<br />

Carevas, romlis ganxilvac pirveli<br />

muxlis mixedviT unda moxdes. Pochas-s saqme-<br />

Si, sadac urbanuli ganviTarebis sqemis safuZvelze<br />

moxda sakuTrebis uflebis SezRudva,<br />

sasamarTlom daadgina, rom am saqmes unda<br />

misadageboda pirveli winadadeba, radgan mosarCelis<br />

saCivari ukavSirdeboda xelisufal-<br />

Ta zogad qcevas da ara romelime specifikur<br />

nabijs, romelic zRudavda gamoyenebas.<br />

arsebuli sasamarTlo praqtikis safuZvelze<br />

Zalian Znelia im SemTxvevebisaTvis mkacri<br />

kriteriumis dadgena, romlebsac unda miesadagos<br />

pirveli winadadeba. am sistemis susti<br />

mxareebi mravali avtoris mier iqna gakritikebuli.<br />

gamoiTqva azri, rom sasamarTlos<br />

mier gamoyenebuli midgoma xelovnuri iyo<br />

da pirvel muxlSi daculi sakuTrebis garantiis<br />

zogad xasiaTTan gacilebiT ufro<br />

Sesabamisi iqneboda SezRudvaTa (CarevaTa)<br />

sxvadasxva ti pebis kvalificireba rogorc<br />

CamorTmevis an gamoyenebaze kontrolisa.<br />

9. SezRudvaTa (CarevaTa)<br />

kontroli<br />

cxadia, faqtebisa da kanonis rTuli kombinaciebi<br />

aZnelebs SezRudvaTa (CarevaTa)<br />

garkveul kategoriebad klasificirebas. amrigad,<br />

sazRvari meore punqtSi moxseniebul<br />

“gamoyenebaze kontrolsa” da pirveli punqtis<br />

pirvel winadadebaSi “sxva Carevebs<br />

(SezRudvebs)” Soris bundovania da maT Soris<br />

gansxvavebis moZebna Znelia. metic, CamorTmevis<br />

cnebis viwro gansazRvreba arTulebs<br />

kompensaciis sakiTxs, romelic SesaZloa sxva<br />

CarevebTan (SezRudvebTan) dakavSirebiTac<br />

wamoiWras da ara mxolod im SemTxvevebSi,<br />

rodesac CamorTmevas aqvs adgili. Tumca aseTma<br />

klasifikaciam dakarga Tavisi mniSvneloba<br />

iurisprudenciaSi arsebuli tendenciis gamo,<br />

yvela Careva (SezRudva) erTsa da imave moTxovnebs<br />

dauqvemdebaron imis gadawyvetisas,<br />

dairRva Tu ara pirveli muxli. CarevaTa<br />

(SezRudvaTa) analizisas, konvenciis institutebi<br />

ukvirdebian:<br />

pirveli _ Carevis (SezRudvis) mizans;<br />

meore _ Carevis (SezRudvis) kanonierebas;<br />

mesame _ Carevis (SezRudvis) Sesabamisobas<br />

saerTaSoriso samarTlis ZiriTad principebTan<br />

(es moTxovna dgeba mxolod im SemTxvevebSi, rodesac<br />

saqme gvaqvs sakuTrebis CamorTmevasTan);


dabolos _ proporciulobas Carevis mizansa<br />

da mis misaRwevad gamoyenebul saSualebaTa<br />

Soris.<br />

9.1. Carevis (SezRudvis)<br />

mizani<br />

Lithgow-s saqmeSi sasamarTlom ganmarta, rom<br />

moTxovna imisa, rom Careva (SezRudva) iyos<br />

sazogadoebriv interesebSi, ukavSirdeba am<br />

Carevis motivaciasa da mis gamarTlebas.<br />

rogorc Cans, ar arsebobs raime gansxvaveba<br />

pirveli punqtis meore winadadebaSi naxseneb<br />

sazogadoebriv interessa da meore punqtSi<br />

xsenebul saerTo interesebs Soris. precedentul<br />

samarTalSi am terminTa SenacvlebiT<br />

xmarebis magaliTebic gvxvdeba. magaliTad,<br />

Tsomptsos and others-is saqmeSi sakiTxi,<br />

eqspropriaciis zoma Seesabameboda Tu ara<br />

pirvel muxls, ganixileboda mis “saerTo<br />

interesebTan”, da ara “sazogadoebriv interesebTan”,<br />

mimarTebaSi.<br />

sazogadoebriv interess, rogorc es Jamesis<br />

saqmeSia ganmartebuli, ufro farTo gageba<br />

aqvs. am saqmeSi mosarCleebi amtkicebdnen,<br />

rom sazogadoebriv interesebSi yofnis moTxovna<br />

gulisxmobda, rom sakuTrebis CamorTmevas<br />

sargebeli unda moetana mTeli sazogadoebisaTvis<br />

da rom erTi piris mier meoresaTvis<br />

sakuTrebis ZaldatanebiT gadacema am<br />

ukanasknelis sasargeblod ar SeiZleba emsaxurebodes<br />

sazogadoebriv interesebs. sasamarTlom<br />

gaiziara, rom marTlac, “sakuTrebis<br />

CamorTmeva, romelic, kerZo pirisaTvis<br />

konkretuli sargeblis miniWebisa garda, sxvas<br />

arafers isaxavs miznad, ar SeiZleba Sediodes<br />

sazogadoebrivi interesebSi. Tumca, daamata<br />

ra, rom “sakuTrebis CamorTmeva, legitimuri<br />

socialuri, ekonomikuri an sxva politikis<br />

gatarebis mizniT, SeiZleba iyos sazogadoebriv<br />

interesebSi im SemTxvevaSic, Tu farTo<br />

sazogadoeba pirdapir ar iyenebs an sargeblobs<br />

am CamorTmeuli sakuTrebiT”, sasamarTlom<br />

uaryo mosarCleTa argumenti.<br />

imis gadawyvetisas, Tu ra SeiZleba Seadgendes<br />

sazogadoebrivi interesebidan gamomdinare<br />

legitimur mizans, saxelmwifoebi sargebloben<br />

normidan SesaZlo gadaxvevis farTo farglebiT.<br />

rogorc sasamarTlom James-is saqmeSi<br />

daadgina, ufro axlos icnoben ra TavianT<br />

sazogadoebasa da mis saWiroebebs, adgilobrivi<br />

xelisuflebis warmomadgenlebs ufro<br />

ukeT SeuZliaT imis gansazRvra, Tu ra Sedis<br />

sazogadoebriv interesebSi, vidre saer-<br />

TaSoriso mosamarTles. Tavdapirvelad swored<br />

adgilobrivma xelisuflebam unda gansazRvros<br />

rogorc problemis arseboba, ise mdgomareobis<br />

gamosasworeblad saWiro qmedebebi. maTi<br />

Sefaseba, rogorc wesi, iTvaliswinebs im<br />

politikur, socialur Tu ekonomikur sakiTxebs,<br />

romelTa Sesaxeb mosazrebebi demokratiul<br />

sazogadoebaSi SesaZloa mniSvnelovnad<br />

gansxvavdebodes. amitomac sasamarTlo pativs<br />

scems kanonmdebelTa mosazrebebs imis Sesaxeb,<br />

Tu ra Sedis sazogadoebriv interesebSi,<br />

Tuki es mosazrebebi safuZvels moklebuli<br />

ar aris. arsebobs kargad Camoyalibebuli<br />

precedentuli samarTali, romelic erovnul<br />

xelisuflebas normidan SesaZlo gadaxvevis<br />

farTo uflebebs aniWebs qalaqgegmarebis,<br />

gansaxlebis Tu fiskaluri politikis sferoebSi<br />

sazogadoebriv interesebSi myofi legitimuri<br />

miznis dadgenisas.<br />

Tumca es ar niSnavs moqmedebis SeuzRudav<br />

Tavisuflebas. sasamarTlo uflebas itovebs<br />

Seamowmos, xom ar aris erovnuli xelisuflebis<br />

gadawyvetileba aSkarad usafuZvlo.<br />

am mizniT man SeiZleba gamoiZios saxelmwifos<br />

qmedebis realuri motivaciebi, imisaTvis,<br />

rom naxos, arsebobda Tu ara aSkara mizani,<br />

rac gulisxmobs im faqtebis gamoTxovnas,<br />

romelTa safuZvelzec moqmedebda erovnuli<br />

xelisufleba.<br />

9.2. Carevis (SezRudvis)<br />

kanoniereba<br />

pirveli muxli adgens, rom qonebis CamorTmeva<br />

unda “akmayofilebdes kanoniT dadgenil<br />

pirobebs”, xolo mis gamoyenebaze kontroli<br />

dasaSvebia, Tu igi efuZneba iseT kanonebs,<br />

romlebsac saxelmwifo savaldebulod miiCnevs.<br />

kanonierebis moTxovna Seesabameba ufro<br />

farTo princips, rom konvenciaSi daculi<br />

uflebebisa da Tavisuflebebis SezRudvas<br />

kanonieri safuZveli unda gaaCndes.<br />

konvenciis institutebma ramdenimejer ganacxades,<br />

rom am gagebiT SesaZlo gadasinjvis<br />

farglebi SezRudulia. adgilobrivi kanonis<br />

ganmarteba da misadageba, upirveles yovlisa,<br />

13


14<br />

erovnuli xelisuflebis, gansakuTrebiT ki<br />

sasamarTlos saqmea. es konvenciis institutebisaTvis<br />

miRebuli faqtia. isini konvenciis<br />

darRvevad cnoben kanonSi mxolod aSkara<br />

Secdomis arsebobas an SemTxvevas, rodesac<br />

kanoni misadagebul iqna arasworad an arbitralurad.<br />

kanoni, romelic Carevis (SezRudvis) safuZvels<br />

warmoadgens, unda Seesabamebodes<br />

garkveul kriteriumebs. igi unda iyos<br />

Tanabrad xelmisawvdomi da ganWvretadi. metic,<br />

sasamarTlo xazs usvams, rom termini<br />

“samarTali” konvenciaSi aRniSnavs Sidasaxelmwifoebriv<br />

samarTals. “Sidasaxelmwifoebriv<br />

samarTalSi unda arsebobdes xelisuflebis<br />

mxridan arbitraluri Carevisagan<br />

samarTlebrivi dacvis saSualeba.”<br />

kanonierebis moTxovnasTan dakavSirebiT umniSvnelovanes<br />

sakiTxs warmoadgens is, Tu<br />

ra odenobiT unda mieces moqmedebis Tavisufleba<br />

aRmasrulebel organos. sasamarTlos<br />

xSirad aRuniSnavs, rom SeuZlebelia absoluturi<br />

sizustis miRweva kanonis Seqmnisas,<br />

magram, miuxedavad amisa, kanoni, romelic<br />

iZleva moqmedebis Tavisuflebas, unda miu-<br />

TiTebdes am Tavisuflebis farglebs.” usafuZvlo<br />

ar aris kanonis aRmasrulebeli<br />

organoebisaTvis Tavisuflebis miniWeba imis<br />

gadawyvetaSi, Tu rodis Caerios sakuTrebis<br />

uflebaSi, radgan aseT gadawyvetilebaze,<br />

rogorc wesi, gavlenas axdens faqtorTa<br />

farTo speqtri, magram ar arsebobs raime<br />

mizezi imisaTvis, rom aRmasrulebeli organoebi<br />

Tavisuflad wyvetdnen iseT sakiTxebs,<br />

romlebic dakavSirebulia kompensaciis gacemis<br />

saWiroebis dadgenasTan an misi odenobis<br />

gansazRvrasTan. Hentrich-is saqmeSi sasamarTlom<br />

daadgina, rom sagadasaxado organoTa<br />

mier qonebis CamorTmeva upiratesi Sesyidvis<br />

uflebis safuZvelze xorcieldeboda Sexedulebisamebr,<br />

maTi qmedeba ar iyo winaswar<br />

iolad gansazRvradi da ar iyo uzrunvelyofili<br />

proceduruli TavdacviTi saSualebebi,<br />

ris gamoc Careva arakanonierad cno.<br />

9.3. saerTaSoriso samarTlis<br />

ZiriTadi princi pebi<br />

pirveli punqtis meore winadadebaSi xsenebuli<br />

saerTaSoriso samarTlis ZiriTadi princ-<br />

ipebi warmoadgens im principebs, romlebic<br />

saerTaSoriso samarTalSi Camoyalibda ucxoelTa<br />

qonebis eqspropriaciasTan dakavSirebiT.<br />

Tumca konvenciis Seqmnis droidan sakuTrebis<br />

Rirebuleba mniSvnelovnad Seicvala da<br />

dRes sakamaToa “adekvaturi, drouli da<br />

efeqturi” kompensacia yvela SemTxvevaSia<br />

saWiro Tu ara.<br />

am principebis CarTvam CamorTmevis wesSi misi<br />

interpretaciis seriozuli problema warmoSva.<br />

umniSvnelovanesi sakiTxi iyo, unda<br />

gavrcelebuliyo Tu ara saerTaSoriso samarTlis<br />

standartebi Tanabrad, rogorc<br />

ucxoelebze, aseve moqalaqeebze, Tu mxolod<br />

ucxoelebze. James-is saqmeSi sasamarTlom<br />

CaTvala, rom saerTaSoriso samarTlis principebi<br />

ar vrceldeba im RonisZiebebze, romlebsac<br />

saxelmwifo axorcielebs Tavisi qveynis<br />

moqalaqeebis qonebasTan dakavSirebiT. sasamarTlom<br />

uaryo mosazreba, rom xsenebul<br />

sazogado saerTaSoriso samarTalze xazgasmis<br />

amgvari interpretacia gadaWarbebulia.<br />

sasamarTlos azriT, amgvari xazgasma sul<br />

cota or mizans emsaxureba: pirveli - igi<br />

saSualebas aZlevs aramoqalaqeebs TavianTi<br />

uflebebis dasacavad pirdapir mimarTon ECHRs<br />

organoebs saerTaSoriso samarTlis Sesabamisi<br />

principebis safuZvelze, maSin, rodesac<br />

winaaRmdeg SemTxvevaSi maT amisaTvis<br />

Sesabamisi di plomatiuri arxebis an davis<br />

gadawyvetis sxva xelmisawvdomi saSualebebis<br />

Zebna mouxdebodaT. meorec, amiT xdeba<br />

aramoqalaqeTa (ucxoelTa) poziciis dacva<br />

pirveli protokolis ZalaSi SesvliT maTi<br />

uflebebis SezRudvisagan, rac gamoricxavs<br />

msgavs argumentebs.<br />

cxadia, arsebuli precedentuli samarTlis<br />

mixedviT, am principebma SeiZleba warmoSvas<br />

gansxvavebebi ucxoelebisa da moqalaqeTaTvis<br />

kompensaciis sakiTxTan mimarTebaSi. rogorc<br />

sasamarTlom daadgina, aseTi gansxvavebuli<br />

mopyroba ar Seadgens konvenciis pirveli oqmis<br />

me-14 muxliT dadgenili diskriminaciis akrZalvis<br />

darRvevas, radganac SesaZloa arsebobdes<br />

mniSvnelovani safuZveli ucxoelebisa<br />

da moqalaqeebis gansxvavebisaTvis, rodesac<br />

saqme exeba kompensacias, gansakuTrebiT socialur<br />

reformasTan dakavSirebiT qonebis<br />

CamorTmevis gamo.


9.4. Carevis proporciuloba<br />

Sporrong and Lonnroth-is saqmeSi sasamarTlom<br />

ganacxada, rom mas unda ganesazRvra,<br />

xom ar iqna darRveuli balansi sazogadoebrivi<br />

interesebidan gamomdinare moTxovnebsa<br />

da pirovnebis ZiriTadi uflebebis dacvis<br />

moTxovnas Soris. sasamarTlom ganmarta, rom<br />

am balansis Zieba gasdevs mTels konvencias<br />

da es asaxulia pirvel muxlSic. sasamarTlom<br />

erovnuli kanonmdeblobis da ECHR-s<br />

safuZvelze Seiswavla saqmis faqtebi, raTa<br />

ganesazRvra, saxelmwifos qmedeba xom ar<br />

ugulebelyofda garantirebul uflebebs, xom<br />

ar iyo darRveuli balansi da mosarCleebs<br />

xom ar daekisraT “pirovnuli da gadaWarbebuli”<br />

simZime.<br />

saqmeSi Tavmoyrili sajaro da kerZo interesebis<br />

awon-dawonvisa da dabalansebis moTxovna<br />

James-is saqmeSi sxvadasxva pirobebiT<br />

gamoixata, sasamarTlom CaTvala, rom “unda<br />

arsebobdes proporciuli kavSiri miznis misaRwevad<br />

gamoyenebul saSualebebsa da misaRwev<br />

mizans Soris.”<br />

Gillow-is saqmeSi, komisiis SexedulebiT, miuxedavad<br />

imisa, rom sakiTxisadmi midgoma<br />

CamorTmevis wessa da gamoyenebaze kontrolis<br />

wesSi TiTqmis erTnairia, proporciulobis<br />

sazomi aSkarad gansxvavebulia, “radganac<br />

pirveli muxlis pirvel winadadebaSi<br />

mocemuli saerTo wesis mixedviT Tu ganvixilavT,<br />

sakuTrebis CamorTmeva ufro seriozuli<br />

movlenaa, vidre mis gamoyenebaze kontroli,<br />

ris SemTxvevaSic sruli sakuTreba<br />

SenarCunebulia. amrigad, rogorc Cans,<br />

SezRudvis (Carevis) seriozuloba unda gansazRvravdes<br />

mis gamamarTlebeli pirobebs da<br />

Sesabamis kompensacias, rac imas niSnavs, rom<br />

proporciulobaze zedamxedveloba saqmidan<br />

saqmemde SesaZloa gansxvavebuli iyos. amrigad<br />

Sesabamisi proporciulobis testis<br />

analizi unda moxdes TiToeuli konkretuli<br />

Carevis tipis gaTvaliswinebiT.<br />

9.4.1. proporciuloba da<br />

sakuTrebis CamorTmeva<br />

Tu ar CavTvliT saerTaSoriso samarTlis<br />

zogadi principebis moxseniebas, pirveli pun-<br />

qtis meore winadadeba ar Seicavs aSkara<br />

miTiTebas kompensaciis Sesaxeb. Tumca sakuTrebis<br />

dacva aseTi pirobis gareSe uazro da<br />

araefeqturi iqneboda. amitom James-is saqmeSi<br />

sasamarTlo daeyrdno saerTo evropul standarts<br />

da pirveli muxli Semdegnairad ganmarta:<br />

“xelSekrulebis monawile saxelmwifoTa samarTlebrivi<br />

sistemebis Sesabamisad, kompensaciis<br />

gadaxdis gareSe sazogadoebrivi<br />

interesebisaTvis sakuTrebis CamorTmeva gamarTlebulad<br />

iTvleba mxolod gamonaklis<br />

SemTxvevebSi. . . ra Tqma unda, kompensaciis<br />

pirobebi imis Sefasebis saSualebas iZleva,<br />

sadavo kanonmdebloba icavda Tu ara sxvadasxva<br />

Tavmoyril interesTa Soris samarTlian<br />

balanss da xom ar akisrebda araproporciul<br />

simZimes mosarCleebs.”<br />

kompensaciis donesTan dakavSirebiT, sasamarTlom<br />

daamata, rom sakuTrebis CamorTmeva misi<br />

Rirebulebis Sesabamisi Tanxis gadaxdis gareSe<br />

warmoadgens araproporciul simZimes, Tumca<br />

sruli kompensacia yvela SemTxvevaSi ar aris<br />

aucilebeli. sazogadoebriv interesebSi myofi<br />

iseTi legitimuri miznebi, romlebic<br />

ekonomikuri reformis an ufro didi socialuri<br />

samarTlianobis ganxorcielebas<br />

emsaxureba, SesaZloa ar moiTxovdnen sruli<br />

sabazro Rirebulebis anazRaurebs.<br />

amrigad, pirveli muxli ar moiTxovs Tanabari<br />

donis kompensacias yvela kategoriis<br />

CamorTmevisaTvis, radganac rogorc CamorTmeuli<br />

sakuTrebis xasiaTis, iseve Sesabamisi<br />

kompensaciis standartis arCevis pirobebi,<br />

sakuTrebis sajaro (saxelmwifo) seqtorSi<br />

gadasvlis SemTxvevaSi, SeiZleba gansxvavdebodes<br />

im moTxovnebisagan, rac sakuTrebis<br />

sxva mizeziT CamorTmevis SemTxvevaSi dgeba.<br />

saxelmwifoebi aSkarad sargebloben SesaZlo<br />

gadaxvevis garkveuli uflebiT kompensaciis<br />

Sesabamisi donis gansazRvrisas. Tumca,<br />

rogorc Cans, kerZo sakuTrebis eqspropriaciis<br />

Cveulebriv pirobebSi samarTliani kompensaciis<br />

uzrunvelsayofad unda moxdes<br />

sruli Rirebulebis gadaxda. Henrich-is saqme-<br />

Si sasamarTlom Caatara testi proporciulobaze<br />

da interesTa tolobis erT-erTi<br />

elementi iyo araadeqvaturi kompensacia.<br />

15


16<br />

9.4.2. proporciuloba da<br />

kontroli sakuTrebis<br />

gamoyenebaze<br />

radganac pirveli muxlis meore punqti acxadebs,<br />

rom saxelmwifos SeuZlia iseTi kanonebis<br />

SemoReba, “romlebsac is aucileblad<br />

miiCnevs” sakuTrebis gamoyenebaze kontrolisaTvis<br />

Tu es sazogado interesebSia, sasamarTlom<br />

Handyside-is saqmeSi CaTvala, rom<br />

igi unda Semofargluliyo mxolod kiTxvis<br />

qveS mdgomi SezRudvis miznisa da misi<br />

kanonierebis gadasinjviT. Tumca SemdgomSi<br />

sasamarTlom Seicvala pozicia. dRes meore<br />

punqti ganixileba rogorc erT-erTi pirveli<br />

muxlis sam wesTagani da, amrigad, igi<br />

gagebul unda iqnes pirvel winadadebaSi<br />

mocemuli zogadi principebis WrilSi. aqedan<br />

gamomdinareobs, rom sakuTrebis gamoyenebis<br />

SemzRudavi RonisZiebis proporciulobac unda<br />

iqnes gadasinjuli.<br />

Gillow-is saqmeSi komisiam miiCnia, rom is<br />

proporciulobis testi, romelic unda miesadagos<br />

sakuTrebis gamoyenebaze kontrolis<br />

RonisZiebebs, naklebad mkacri unda iyos<br />

sakuTrebis CamorTmevasTan dakavSirebiT gamoyenebul<br />

testTan SedarebiT da igi damokidebuli<br />

unda iyos dawesebuli akrZalvis simwvaveze.<br />

arsebuli precedentuli samarTlis<br />

safuZvelze SeiZleba davaskvnaT, rom saxelmwifoebs<br />

SesaZlo darRvevis farTo uflebebi<br />

eniWebaT sakuTrebis gamoyenebaze SezRudvebis<br />

dawesebaSi. rogorc Cans, mxolod gamonaklisi<br />

RonisZiebebi miiCneva araproporciulad.<br />

magaliTad, Mellacher-is saqmeSi, romelic<br />

saijaro kanonmdeblobas Seexeboda, sasamarTlom<br />

CaTvala, rom Carevis miznisa da sxva<br />

pirobebis gaTvaliswinebiT, rentis iseTi Semcirebebic<br />

ki, romlebic, TavianTi odenobiT,<br />

gasaocari iyvnen, ar iyvnen imdenad araSesabamisi<br />

da araproporciuli, rom gascilebodnen<br />

saxelmwifos dasaSvebi gadaxvevis<br />

sazRvris farglebs. is faqti, rom zogierTma<br />

pirma ganicada sxvebze didi danakargebi,<br />

gamoyenebuli sqemis saerTo xasiaTidan gamomdinare,<br />

gardauval Sedegad iqna miCneuli.<br />

AGOSI-is saqmeSi daisva sakiTxi, ramdenad<br />

gamarTlebul RonisZiebas warmoadgenda konfiskacia<br />

udanaSaulo mesakuTris mimarT. sasamarTlom<br />

daadastura, rom pirveli muxli<br />

Seicavs procedurul moTxovnebs da daaskvna,<br />

rom Sesabamisi procedura saSualebas<br />

iZleoda, gaTvaliswinebuli yofiliyo momCivanis<br />

danaSaulisa da ganxorcielebuli kanondarRvevis<br />

xarisxi. amrigad, Careva Seesabameboda<br />

meore punqtis moTxovnebs. Scolo-s<br />

saqmeSi mniSvnelovani sakiTxi iyo mTavrobis<br />

mier gansaxlebis politikis ganxorcielebis<br />

mizniT binebis gamoyenebaze ganxorcielebuli<br />

kontroli. binebis mesakuTreebs ar See-<br />

ZloT moqiravneTa gamosaxleba. am sferoSi<br />

saxelmwifoTa SesaZlo gadaxvevis farTo<br />

uflebebis gaTvaliswinebiT, sasamarTlom<br />

italiis kanonmdeblobis mier miRebuli gansakuTrebuli<br />

RonisZiebebi, maTi gamoyenebis<br />

calkeuli gamonaklisebis garda, misaRebad<br />

cno arsebuli miznisaTvis. Tumca, kompetentur<br />

xelisufalTa kraxi am debulebaTa sworad<br />

misadagebaSi ewinaaRmdegeboda pirveli<br />

muxlis meore punqtis moTxovnebs.<br />

saxelmwifoebi sargebloben moqmedebis far-<br />

To TavisuflebiT sakuTrebis gamoyenebaze,<br />

raTa “uzrunvelyon gadasaxadebis, Sesatanebis<br />

an jarimebis gadaxda”. Tumca es Zalaufleba<br />

SeuzRudavi ar aris da proporciulobis<br />

testi aqac unda iqnes gamoyenebuli. Svenska<br />

Managementgruppen v. Sweden-is saqmeSi<br />

komisiam daadgina, rom “gadasaxadebis gazrdiT<br />

warmoqmnilma finansurma valdebulebam Sesa-<br />

Zloa uaryofiTad imoqmedos mflobelobis<br />

garantiaze, Tu igi gadaWarbebul simZimes<br />

akisrebs pirovnebas, an mniSvnelovnad amZimebs<br />

mis finansur mdgomareobas.” sagadasaxado<br />

davalianebebis iZulebiT amoRebasTan<br />

dakavSirebiT, saxelmwifoebs eniWebaT SesaZlo<br />

gadaxvevis (darRvevis) farTo farglebi.<br />

Gasus Dosier- und Fordertechnik GmbH-is<br />

saqmeSi sasamarTlom gadawyvita, rom igi “mxedvelobaSi<br />

miiRebs kanonmdeblis Sefasebas aseT<br />

sakiTxebTan dakavSirebiT, Tuki is moklebuli<br />

ar aris angariSgasawev safuZvels.”<br />

9.4.3. proporciuloba da sxva<br />

Carevebi<br />

Sporrong and Lonnroth-is saqmeSi, cno ra,<br />

rom pirveli punqtis pirveli winadadeba CarevaTa<br />

regulirebis specialur normas Seicavs,<br />

sasamarTlom Seiswavla, darRveuli iyo Tu<br />

ara samarTliani balansi “sazogadoebis saerTo


interesebidan gamomdinare moTxovnebsa da<br />

pirovnebis ZiriTadi uflebebis dacvis moTxovnebs<br />

Soris”. sasamarTlom ganixila saqme-<br />

Si arsebuli faqtebi da eqspropriaciis Sesaxeb<br />

erovnuli kanoni mouqnelad cno. mosarCleebi<br />

“srul gaurkvevlobaSi aRmoCndnen Tavian-<br />

Ti sakuTrebis bedis Sesaxeb”, maT sakuTrebaze<br />

gavlenis mqone eqspropriaciis nebar-<br />

Tvebis gamoyenebis didi xnis ganmavlobaSi<br />

gasaCivrebis an am situaciiT gamowveuli<br />

danakargebis kompensaciis moTxovnis SesaZleblobis<br />

gareSe, ris gamoc isini atarebdnen<br />

“pirovnul da gadaWarbebul” simZimes. sasamarTlom<br />

Tavisi amgvari midgoma ganamtkica<br />

im saqmeebSi, romlebic exeboda miwis droebiT<br />

gadasvlas miwis konsolidaciis RonisZiebaTa<br />

gatarebis mizniT. am gadawyvetileba-<br />

Ta safuZvelze SeiZleba davaskvnaT, rom<br />

kompensaciis sakiTxi SeiZleba wamoiWras iseT<br />

CarevebTan dakavSirebiTac, romlebic ar warmoadgenen<br />

qonebis CamorTmevas. am gadawyvetilebaTa<br />

meore mniSvnelovani Tvisebaa pirveli<br />

punqtis pirvel winadadebaSi mocemul wesTan<br />

Sesabamisobis proceduruli moTxovnebi. im<br />

SemTxvevaSi Tuki arsebobda davis sagnad<br />

qceul situaciaSi Tavdacvis proceduruli<br />

gzebi, magram maTi gamouyenebloba SesaZloa<br />

mieweros mosarCleebs, sasamarTlo ar cnobs<br />

pirveli muxlis darRvevas.<br />

10. samarTliani<br />

dakmayofileba (satisfaqcia)<br />

rodesac sasamarTlo cnobs, rom monawile<br />

saxelmwifos mier konvenciis darRvevas hqonda<br />

adgili, man SeiZleba samarTlianad daakmayofilos<br />

dazaralebuli mxare, Tuki darRvevis<br />

Sedegebis srulad gamosworeba saxelmwifos<br />

Sida kanonis mixedviT SeuZlebelia.<br />

unda aRiniSnos, rom sasamarTlos SeuZlia<br />

mxolod fuladi kompensaciis gaReba. mas ar<br />

gaaCnia uflebamosileba daavalos saxelmwifos<br />

sxva zomebis miReba, magaliTad sakuTrebis<br />

dabruneba.<br />

17


18<br />

ÝÉËÉÓßÀÌÄÁÀ<br />

ÃÄÌÏÊÒÀÔÉÀ<br />

À merikisa da evropis sazogadoebebis damokidebuleba<br />

sityvis Tavisuflebis mimarT mniSvnelovnad<br />

gansxvavdeba erTmaneTisagan. evropelebi<br />

mas ganixilaven rogorc uflebas,<br />

romelic, sxva uflebebis msgavsad, garkveul<br />

SezRudvebs eqvemdebareba. amerikelebisTvis ki<br />

sityvis, azris gamoTqmisa da Sesabamis Tavisuflebebs<br />

udidesi mniSvneloba gaaCnia. arc<br />

erTi evropeli ar ityoda sityvis Tavisuflebis<br />

Sesaxeb iseT sityvebs, rogoric<br />

amerikelma mosamarTlem, lernd hendma warmoTqva:<br />

swori daskvnebis gakeTeba ufro Sesa-<br />

Zlebelia sxvadasxva adamianebis mier warmoTqmuli,<br />

zogjer uazro, sityvebis safuZvelze,<br />

vidre mxolod avtoritetuli pirebis<br />

mosazrebebze dayrdnobiT. an rogorc es<br />

amerikis uzenaesi sasamarTlos mosamarTlem,<br />

benjamen kardozom aRniSna, "fiqrisa da sityvis<br />

Tavisufleba yoveli azrisa da Tavisuflebis<br />

sawindaria."<br />

am or kulturas Soris arsebuli gansxvaveba<br />

SeiZleba mravali konteqstiT iqnas ganxiluli.<br />

magaliTad, evropis nebismieri qveyana<br />

gamoricxavs iseTi sityvis Tavisuflebis<br />

dacvas, romelic eTnikuri an sxva jgufebis<br />

mimarT warmoSobs siZulvils. amerikaSi, didi<br />

xnis ganxilvis Semdeg, egreT wodebuli "mtruli<br />

sityvis" ufleba SeiZleba daculi iyos<br />

samarTlebrivi pasuxismgeblobisagan mxolod<br />

im SemTxvevaSi, Tu igi ar gamoiwvevs raime<br />

"ukanono qmedebas". amis gamo aSS-m gaakeTa<br />

daTqma konstituciis me-20 muxlTan mimarTebaSi,<br />

romlis Tanaxmad samoqalaqo da<br />

politikuri uflebebis Sesaxeb xelSekrulebaSi<br />

monawile yvela saxelmwifo valdebulia<br />

miiRos kanoni erovnul, rasobriv da<br />

ÃÀ<br />

äÄÒÌÀÍ ÛÅÀÒÝÉ<br />

religiur niadagze yovelgvari diskriminaciis,<br />

Zaladobisa da arakeTilganwyobis Tavidan<br />

asacileblad. amiT Cven gzas vuxsniT amerikuli<br />

droSebis dawvas protestis niSnad, nacistebis<br />

Sesvlas holokostSi gadarCenili<br />

ebraelebiT dasaxlebul teritoriebze, jvrebis<br />

dawvas zangebis mimarT mtruli ganwyobis<br />

gamosaxatad.<br />

msoflios TiTqmis yvela eris warmomadgenels,<br />

visTanac me mqonda am Temaze saubari,<br />

daujereblad miaCnia Cveni damokidebuleba<br />

am sakiTxis mimarT. ara-amerikelebisaTvis<br />

sityvis Tavisufleba politikuri procesis<br />

erT-erTi mniSvnelovani nawilia da, am procesis<br />

sxva nawilebis msgavsad, igi eqvemdebareba<br />

kanons (conventional regulation).<br />

amerikelebisTvis ki sityvis Tavisuflebas<br />

ufro didi mniSvneloba aqvs. Cvens kanonproeqtSi<br />

adamianis uflebebis Sesaxeb, sityvis<br />

Tavisufleba, religiis TavisuflebasTan<br />

erTad, erT-erTi pirvelTagania. amerikelebisTvis<br />

es niSnavs ara marto azris gamoTqmis<br />

Tavisuflebas, aramed emociis gamoxatvis<br />

Tavisuflebasac, rogorc politikuri, aseve<br />

individualuri TviTrealizaciis TvalsazrisiT.<br />

gansxvavebuli damokidebulebebi, romlebic<br />

sityvis TavisuflebasTan dakavSirebiT warmoiSvnen,<br />

naTlad asaxaven gansxvavebebs amerikis<br />

individualistur sazogadoebasa da evropis<br />

communitarian da sxva qveynebis sazogadoebebs<br />

Soris. amerikisTvis damaxasiaTebeli individualisturi,<br />

anti-samTavrobo damokidebuleba<br />

arasdros yofila iseTi popularuli,<br />

rogorc dRes, miuxedavad imisa, rom<br />

amerikisa da msoflios istoriaSi mas iy-


enebdnen klasobrivi da politikuri interesebis<br />

gatarebisTvis. meore mxriv, dRes evropaSi<br />

individualisturma kapitalizmma ver<br />

aRmofxvra (communitarian impulses) impulsebi.<br />

amerikis SeerTebuli Statebisgan gansxvavebiT,<br />

TiTqmis yvela evropuli qveynis konstitucia<br />

moicavs dadebiT ekonomikur da socialur<br />

uflebebs; magaliTad, ramdenime wlis<br />

win, amerikis SeerTebuli Statebis uzenaesma<br />

sasamarTlom daadgina, rom saxelmwifo,<br />

konstituciis Tanaxmad, ar iyo valdebuli<br />

daecva oTxi wlis biWis uflebebi, romelsac<br />

mamamisma mZime fizikuri travma miayena.<br />

aseTi damokidebulebis gamo, naklebad savaraudoa,<br />

rom amerikis SeerTebuli Statebi<br />

rodesme xels moaweren saerTaSoriso xelSekrulebas<br />

ekonomikuri, socialuri da<br />

kulturuli uflebebis Sesaxeb.<br />

am naSromSi me ar vapireb warmovadgino<br />

amerikelebis Sexedulebebi zogadad negatiuri<br />

uflebebis an sityvis Tavisuflebis Sesaxeb.<br />

aseT sakiTxebTan dakavSirebuli sxvadasxva<br />

midgoma SeiZleba gamarTlebuli iyos Cveni<br />

gansxvavebuli istoriuli ganviTarebiT. Cemi<br />

azriT, evropis praqtika, da ara doqtrina,<br />

ar Seesabameba azris gamoTqmis Tavisuflebis<br />

cnebas, misi viwro gagebiTac ki. swored es<br />

(da ara mxolod es) problema dgas presis<br />

winaSe. mxedvelobaSi maqvs kanonebi prezidentis,<br />

saxelmwifos, mTavrobis (premier-ministri<br />

an sxva saministroebi), an parlamentis<br />

wevrebis Seuracxyofisa da ciliswamebis<br />

Sesaxeb.<br />

mTavrobis arc erT oficialur pirs ar uyvars<br />

sakuTari Tavis kritikis mosmena. maTi<br />

popularoba da Zalaufleba erTmaneTTan<br />

pirdapir kavSirSia. amerikis prezidenti,<br />

lindon jonsoni, rodesac man warmatebis<br />

mwvervals miaRwia, aRSfoTebuli iyo presis<br />

kritikuli gamosvlebiT; yofilma niu-iorkis<br />

gubernatorma, mario kuomom Sua Rames gamoiZaxa<br />

mis mimarT kritikulad ganwyobili<br />

Jurnalistebi.<br />

amerikaSi sajaro mosamsaxureebisTvis ar<br />

moqmedebs raime damcavi samarTlebrivi<br />

meqanizmi, Tundac usamarTlo da mwvave kritikis<br />

Tavidan asacileblad. amis mcdelobis<br />

faqtebi me-18 saukunis bolo wlebSi SeiniSneboda,<br />

rodesac miRebul iqna kanonebi anti-<br />

saxelmwifoebrivi saqmianobis winaaRmdeg. kanonis<br />

Tanaxmad, Jurnalistebi da redaqtorebi,<br />

romlebic akritikebdnen jon adamsis swrafvas<br />

Zalauflebisaken, dapatimrebul iqnen. erTerT<br />

redaqtors miusajes cxra Tve Tavisuflebis<br />

aRkveTa im mizeziT, rom man adamsis<br />

administracias "boroti zraxvebis qariSxali"<br />

uwoda. misi sistema iyo "safrangeTis<br />

omi, amerikis sazRvao Zalebi, uzarmazari<br />

mudmivi armia, damatebiTi gadasaxadebis sistema".<br />

meore redaqtors, romelmac Tqva, rom<br />

"Cveni krediti dabalia da Cven valdebulni<br />

varT mSvidobian dros visesxoT fuli 8%<br />

ganakveTiT", warudgines ciliswamebis braldeba.<br />

es mxolod ramdenime wlis ganmavlobaSi<br />

grZeldeboda da, sabolood, saswrafod iqna<br />

gauqmebuli. amis Semdeg sajaro debatebi ufro<br />

gaZlierda da amis Taobaze miRebul iqna<br />

konstituciuri sanqcia. erT-erTi sakmaod<br />

gaxmaurebuli saqme exeboda niu-iork taimssa<br />

da CvenTvis yvelaze mniSvnelovan problemas.<br />

1960 wels, kritikis Tavidan asacileblad,<br />

sajaro mosamsaxureebma praqtikaSi danerges<br />

ciliswamebis Sesaxeb kerZo saqmeebis ganxilva.<br />

maT icodnen, rom samarTlebrivi qmedeba<br />

sisxlis samarTlis procesis saxiT arakonstituciuri<br />

iyo. alabamaSi rasistma<br />

policiis komisarma niu-iork taimsis winaaRmdeg<br />

aRZra saqme, romelic exeboda gazeTSi<br />

samoqalaqo uflebebis liderebis (oTxi mRvdeli)<br />

mier gamoqveynebul reklamas, sadac<br />

ramdenime banaluri Secdoma iyo daSvebuli.<br />

mas Semdeg, rac komisarma moigo es sasamarTlo<br />

procesi adgilobriv sasamarTloSi<br />

da miiRo sakmaod didi fuladi anazRaureba,<br />

saqmeSi CaerTo amerikis uzenaesi sasamarTlo.<br />

sasamarTlom daadgina, rom ciliswamebasTan<br />

dakavSirebuli saqmis warmoebis dawyebamde,<br />

sajaro mosamsaxurem jer unda daamtkicos<br />

gancxadebaSi moyvanili faqtebis siyalbe,<br />

an Tavad ganmcxadeblis arakeTilsindisieri<br />

damokidebuleba mis mier wardgenili<br />

gancxadebis siyalbis an sisworis mimarT.<br />

sasamarTlo dakvirvebis Sedegad mivida im<br />

daskvnamde, rom nebismieri mwvave kamaTis dros<br />

Secdomebis daSveba gardauvalia da Secdomis<br />

daSvebis ufleba daculi unda iyos.<br />

amerikis SeerTebul StatebSi sasamarTlom<br />

ganacxada, rom "xalxi mxars uWers im prin-<br />

19


20<br />

cips, romlis Tanaxmadac sajaro sakiTxebis<br />

irgvliv warmoqmnili kamaTi unda iyos Tavisufali,<br />

safuZvliani da sazogadoebisaTvis<br />

Ria da sadac mwvave da xandaxan arasasiamovnod<br />

mkacri kritika mTavrobis da sajaro<br />

mosamsaxureebis mimarT savsebiT dasaSvebia."<br />

unda aRiniSnos, rom yovelive zemoTqmuli<br />

exeba mxolod sajaro mosamsaxureebis da<br />

sajaro sakiTxebis Sesaxeb gakeTebul gancxadebebs<br />

da ara kerZo pirebs.<br />

miuxedavad imisa, rom aseTi standartis damkvidrebis<br />

dros bevri sirTule warmoiSva, ZiriTadi<br />

principi naTeli rCeba: sajaro mosamsaxureebi<br />

ar arian daculni kritikisagan,<br />

ara aqvs mniSvneloba, Tu ramdenad mwvave, arasasiamovno<br />

da mkacri SeiZleba aRmoCndes igi.<br />

evropuli praqtika sakmaod gansxvavebulia,<br />

gansakuTrebiT im SemTxvevaSi, rodesac Zveli<br />

gadmonaSTebi kvlav iCenen Tavs. liderebi<br />

ciliswamebisa da Seuracxyofis Sesaxeb kanonebs<br />

ufro metad kritikis CasaxSobad iyeneben.<br />

bevr axlad mosul liders - romelic amJamad<br />

arc Tu ise axalia - naklebad esmis, Tu<br />

raoden didi mniSvneloba aqvs Tavisufal<br />

presas demokratiuli sazogadoebis ganviTarebisaTvis.<br />

es SeiZleba aixsnas im faqtiT, rom<br />

evropaSi presa ufro ideologiuria, vidre<br />

amerikis SeerTebul StatebSi, an SesaZloa<br />

amis axsna evropis piradi Rirsebis tradiciaSi<br />

veZioT, magram miuxedavad yvela am<br />

mizezisa, Seuracxyofisa da ciliswamebis<br />

Sesaxeb kanonebi ufro metad gamoiyeneba<br />

Jurnalistebisa da sxvaTa mtruli gamosvlebis<br />

sawinaaRmdegod.<br />

swored aq aris saWiro erTmaneTisagan ganvasxvavoT<br />

Seuracxyofa da ciliswameba. viwro<br />

gagebiT, ciliswamebis Sesaxeb kanoni<br />

niSnavs sityvierad an zepirad vinmes winaaRmdeg<br />

iseTi araswori braldebis wayenebas,<br />

romlis sicrue an siswore SeiZleba damtkicdes.<br />

meore mxriv, Seuracxyofis Sesaxeb<br />

kanoni aris kanoni, romelic krZalavs Seuracxmyofeli<br />

epiTetebis gamoyenebas da saxelebis<br />

darqmevas da sadac faqtis sizustes,<br />

siswores an siyalbes yuradReba ar eqceva.<br />

rodesac oficialur pirs uwodeben "meqr-<br />

Tames" - rac niSnavs, rom es piri iRebs<br />

qrTamebs - es aris faqtobrivi gancxadeba,<br />

xolo Tu mas uwodeben "binZur ZaRls", ase-<br />

Ti gancxadeba ar SeiZleba iyos faqtobrivi,<br />

garda im SemTxvevisa, Tu aq saubaria mis<br />

pirad higienasa da ZaRlur bunebaze.<br />

evropaSi TiTqmis yvela qveyanaSi arsebobs<br />

kanoni, romlis Tanaxmad sajaro mosamsaxureebis<br />

ciliswameba da Seuracxyofa arakanonier<br />

qmedebad iTvleba. pirvelad aseTi kanoni<br />

inglisis samarTalSi gaCnda, Semdeg igi miiRo<br />

dasavleT evropis didma nawilma da<br />

mogvianebiT mTelma dasavleT naxevarsferom.<br />

1606 wels star Cemberis gadawyvetilebam,<br />

de Liberis Famosis, didi miTqma-moTqma gamoiwvia.<br />

misi azriT, "ganTqmuli adamianebis"<br />

Seuracxyofa ufro seriozuli danaSaulia,<br />

vidre ubralo adamianisa, radganac "mas Seu-<br />

Zlia ara marto mSvidobis dangreva, aramed<br />

mTavrobaSi areulobis gamowveva".<br />

dRes safrangeTSi moqmedebs kanoni sajaro<br />

mosamsaxureebis Seuracxyofisa da ciliswamebisagan<br />

Tavis dasacavad. am kanonis Tanaxmad<br />

xelisuflebis oficialuri piris Seuracxyofisa<br />

da ciliswamebisaTvis ufro maRali<br />

sasjelia SemoRebuli, vidre kerZo pirebis<br />

SeuracxyofisaTvis. germaniaSi miiCneven, rom<br />

Seuracxyofas da ciliswamebas sajaro mosamsaxureebisTvis<br />

ufro meti ziani moaqvs,<br />

rac gamowveulia maT mier dakavebuli TanamdebobebiT.<br />

ufro metic, germaniis sisxlis<br />

samarTlis kodeqsi krZalavs prezidentis,<br />

federaluri respublikisa da misi simboloebis,<br />

agreTve federaluri kanonmdeblobis,<br />

xelisuflebisa da sakonstitucio sasamarTlos<br />

Seuracxyofas. miuxedavad imisa, rom es<br />

kanonebi naklebad moqmedeben, isini qaRaldze<br />

mainc rCebian.<br />

es kanonebi ar aris ucxo, gansakuTrebiT<br />

aRmosavleT centraluri evropisaTvis.<br />

amerikulma organizaciam, "fridom hauz",<br />

romelic sityvis Tavisuflebisa da demokratiis<br />

ganviTarebis sakiTxebze muSaobs, Caatara<br />

aRmosavleT centraluri evropisa da dsT-s<br />

qveynebis gamokvleva. TiTqmis yvela qveyanaSi<br />

- albaneTSi, ungreTSi, CexeTis respublika-<br />

Si, saqarTveloSi, poloneTSi, rumineTSi,<br />

serbiaSi - kanoni krZalavs sajaro mosamsaxureebis<br />

ciliswamebas. magaliTad, ungreTis<br />

sisxlis samarTlis kodeqsis 232 (1) punqtis<br />

Tanaxmad:


nebismieri piri, romelic avrcelebs oficialuri<br />

piris reputaciis Semlaxvel faqtebs,<br />

an Tavisi saubriT pirdapir exeba am faqtebs,<br />

im piris TandaswrebiT, romelic pirdapir<br />

kavSirSia oficialuri piris saqmianobasTan,<br />

Cadis braleul qmedebas.<br />

aseTi moqmedeba SeiZleba gamarTlebul iqnas<br />

mxolod im SemTxvevaSi, Tu es gamowveulia<br />

sajaro interesebis da nebismieri piris kanonieri<br />

interesis dacviT.<br />

amerikis uzenaesma sasamarTlom niu-iork<br />

taimsSi gamoaqveyna Tavisi mosazreba, sadac<br />

aRniSnulia, rom: sajaro ganxilvebSi araswor<br />

faqtebze dayrdnobiT gakeTebuli gancxadeba<br />

did rols TamaSobs simarTlis gamovlinebaSi,<br />

radgan maTi erTmaneTTan Sejereba<br />

naTlad avlens simarTles. zogierTi kanoni<br />

ciliswamebis Sesaxeb SeiZleba gamarTlebuli<br />

iyos samarTliani braldebis moTxovniT<br />

(sadac dasaSvebia Secdomebi winaswari ganzraxvis<br />

gareSe), magram verafers vityviT im<br />

kanonebis sasargeblod, romlebic exeba prezidentis,<br />

sajaro mosamsaxuris da qveynis<br />

"Seuracxyofas". aseTi Seuracxyofebi ar<br />

atareben uTanxmoebis naTlad gamoxatul<br />

xasiaTs, rasac Cven amerikaSi vuwodebT "orTqlis<br />

gamoSvebas". Tanamdebobis pirebs aqvT<br />

sakmarisi SesaZlebloba imisa, rom ara sapirispiro<br />

azris gamoTqmis uflebis CaxSobiT,<br />

aramed sityviTa da saqmiT gaumklavdnen<br />

upativcemulobiT miyenebul zians. aseTi midgoma<br />

sapirispiro azris gamoTqmasTan dakav-<br />

SirebiT Tavidan agvacilebs raime sxva moqmedebebs.<br />

amerikaSi azris gamoTqmis Tavisuflebas<br />

usafrTxoebis naTuras uwodeben,<br />

romelic amcirebs dagrovili uaryofiTi<br />

emociebis gamovlinebas.<br />

savaraudoa, rom yvela es kanoni ar aris<br />

amoqmedebuli. magram maTi umetesi nawili<br />

ZalaSia. minda moviyvano ara marto aRmosavleT<br />

centraluri evropis magaliTi, aramed<br />

sxva qveynebis magaliTebic, rac gagviadvilebs<br />

am sakiTxis gagebas.<br />

poloneTSi vinme stanislav bartosinskim,<br />

megobarTan saubris dros prezident lex<br />

valensas uwoda "nabiWvari". bartosinski<br />

daadanaSaules poloneli eris, saxelmwifosa<br />

da misi umaRlesi organoebis sajaro SeuracxyofaSi.<br />

prokurorma braldebaSi aRniS-<br />

na, rom misi danaSaulia "sazogadoebaSi uxamsi<br />

sityvebis gamoyeneba". amisaTvis mopasuxe<br />

aRiares damnaSaved da Sesabamisad daajarimes.<br />

indoneziaSi erT-erT iurists miusajes 34<br />

TviT Tavisuflebis aRkveTa mis mier germaniaSi<br />

warmoTqmuli sityvis gamo, romelSic<br />

man indoneziis yofil da imdroindel prezidentebs,<br />

suhartosa da sukarnos "diqtatorebi"<br />

da suhartos "antidemokrati" uwoda.<br />

ori poloneli studenti kanonis maxeSi gaeba,<br />

rodesac isini 1992 wlis demonstraciis<br />

Semdeg yvirodnen - "Zirs valensa - komunistebis<br />

agenti". es studentebi agreTve damnaSaveebad<br />

aRiares da daajarimes. Jurnalistma,<br />

Ryszard Zajac-ma gamoaqveyna statia,<br />

sadac igi katovices adgilobriv sabWos da<br />

cxra oficialur pirs uwodebs "sulelebs"<br />

da "meorexarisxovan politikosebs", romelTac<br />

surT Seqmnan "komunisturi partiis komiteti".<br />

amis gamo, ciliswamebis Sesaxeb kanonis<br />

safuZvelze, Jurnalisti daapatimres. igi<br />

daajarimes da miusajes 10-Tviani patimroba,<br />

radgan man uari ganacxada bodiSis moxdaze.<br />

rumineTSi erT-erTma Jurnalistma prezidenti<br />

haiesku Seadara Rors, rumineTis xalxuri<br />

zRapris mixedviT. mas wauyenes mTavrobis<br />

piris Seuracxyofis braldeba. agreTve<br />

rumineTSi mimdinareobs sasamarTlo procesi<br />

or ruminel JurnalistTan dakavSirebiT,<br />

romelTac ganacxades, rom TiTqos prezidenti<br />

haiesku suk-Si muSaobs. maT SesaZloa<br />

miusajon 3 wliT Tavisuflebis aRkveTa.<br />

1995 wlis noemberSi, "moskovski komsomoleci"-is<br />

Jurnalistma, vadim poeglim ruseTis<br />

Tavdacvis ministrs, pavel graCovs "qurdi"<br />

uwoda. Seuracxyofis miyenebisTvis igi daadanaSaules,<br />

magram Semdeg gaamarTles.<br />

1995 wlis oqtomberSi, azerbaijanis sasamarTlom<br />

iumoristuli gazeTis 6 Tanam-<br />

Sromels miusaja 5 wliT Tavisuflebis aRkveTa<br />

prezident heidar alievis "Rirsebisa da pativis"<br />

SeuracxyofisaTvis. nuTu maTi dapatimrebiT<br />

prezidentis "pativi da Rirseba" aRdga?<br />

TurqeTSi Jurnalistebma parlamentis deputatebi<br />

Seadares "pavlovis ZaRlebs", xolo<br />

prezidents miayenes Seuracxyofa, risTvisac<br />

isini Sesabamisad dasjil iqnen. xorvatelma<br />

Jurnalistebma gamoaqveynes parodia, romel-<br />

21


22<br />

ic xazs usvamda prezident Franjo Tudjman-is<br />

avtoritaruli mmarTvelobis tendencias. amisaTvis<br />

maT wauyenes braldeba "yalbi informaciis<br />

gavrcelebisaTvis". belorusiaSi - sadac<br />

qveynis prezidenti hitlers aqebda - opoziciuri<br />

gazeTi "svoboda" daajarimes xelisuflebis<br />

oficialuri pirebis gakritikebisaTvis.<br />

CexeTis respublikis sisxlis samarTlis kodeqsis<br />

Tanaxmad, daSvebulia sasamarTlo saqmis<br />

aRZvra respublikis, misi mTavrobis, parlamentis,<br />

sakonstitucio sasamarTlosa da<br />

prezidentis ciliswamebisaTvis. prezidentma<br />

havelma sakonstitucio sasamarTlos gadaugzavna<br />

yvela debuleba, garda debulebisa<br />

prezidentis ciliswamebis Sesaxeb, romelmac<br />

ar miiRo arc erTi maTgani, garda debulebisa<br />

respublikis ciliswamebis Sesaxeb.<br />

amrigad, prezidentisa da respublikis ciliswameba<br />

kvlav danaSaulad iTvleba. Zalian<br />

rTulia am gansxvavebebis gageba. nuTu prezidentis<br />

posti an respublika imdenad sustia,<br />

rom maT, dacvis mizniT, esaWiroebaT<br />

sisxlis samarTlis sanqciebi? an nuTu<br />

opoziciis dagmobiT isini ufro gaamyareben<br />

TavianT poziciebs?<br />

ra Tqma unda, es debulebebi moicaven saxelmwifosa<br />

da prezidentis pativiscemas. magram<br />

ratom awesrigebs am sakiTxs sisxlis<br />

samarTlis kodeqsi? da ra pativiscemazea<br />

laparaki, Tuki is ZaldatanebiT aris gamowveuli?<br />

maSinac ki, rodesac aseTi kanonebi ar aris<br />

cxovrebaSi gatarebuli, rogorc es CexeTis<br />

respublikis magaliTze ganvixileT, isini mainc<br />

aferxeben kritikas. es kanonebi gamoiyeneba<br />

samarTliani da kanonieri kritikis winaaRmdeg.<br />

simarTle yovelTvis unda damtkicdes.<br />

es Zalian rTuli, Zviri da uSedego proceduraa,<br />

gansakuTrebiT maSin, rodesac laparakia<br />

mxolod mosazrebaze.<br />

dabolos, axal konstituciaSi gansazRvruli<br />

kanonebi ar Seesabamebian sityvisa da presis<br />

Tavisuflebis Sesaxeb arsebul principebs.<br />

aqve minda aRvniSno, rom bevri maTgani ar<br />

Seesabameba evropis konvencias. adamianTa<br />

uflebebis evropis sasamarTlos ganmartebiT,<br />

evropis konvencia, romelic amerikis<br />

doqtrinaze ufro sustia, krZalavs simarTlis<br />

dacvaze uaris Tqmas da moiTxovs xelisuflebis<br />

warmomadgenelTa tolerantobas<br />

kritikis mimarT. niu-iork taimsis mier<br />

gamoqveynebuli gancxadebis mixedviT, Lingens<br />

sasamarTlom daadgina, rom miuxedavad imisa,<br />

rom politikosebi uflebamosilni arian daicvan<br />

sakuTari reputacia, "kritikis dasaSvebi<br />

farglebi politikosebis mimarT ufro<br />

farToa, vidre kerZo pirebis mimarT". kerZo<br />

piri sakuTari surviliTa da SegnebiT ayenebs<br />

Tavs sajarod da mzad aris kritikis<br />

mosasmenad, ambobs sasamarTlo. moTxovna imis<br />

Sesaxeb, rom gamomsvlelma unda daicvas sakuTari<br />

mosazreba, arRvevs Tavad azris Tavisuflebis<br />

cnebas, radganac faqtebze da faseulobebze<br />

dayrdnobiT gakeTebuli gadawyvetilebebi<br />

erTmaneTisagan mniSvnelovnad gansxvavdebian<br />

- faqtebi SeiZleba damtkicdes, xolo<br />

faseulobebi ara.<br />

aRmosavleT centraluri evropis yvela qveyana<br />

evropis sabWos wevria. maT miiRes adamianTa<br />

uflebebis konvencia. aq aRwerili ciliswamebisa<br />

da Seuracxyofis Sesaxeb kanonebis<br />

gamoyeneba arRvevs ara marto am qveynebis<br />

konstituciebs, aramed maT saerTaSoriso<br />

valdebulebebs.<br />

1992 wels yirgizeTis prezidentma, a. akaevma<br />

ganacxada: arc erTma saxelmwifom, gansakuTrebiT<br />

civilizebulma saxelmwifom,<br />

dausjelad ar unda datovos saxelmwifo<br />

meTauris winaaRmdeg mimarTuli nebismieri<br />

qmedeba, saxelmwifo oficialuri pirebis<br />

Seuracxyofa da erovnuli Rirsebis Selaxva.<br />

es aucilebelia ara marto kerZo interesebis<br />

dasacavad, aramed normaluri, demokratiuli,<br />

samarTlebrivi saxelmwifos Sesaqmnelad.<br />

Tumca es ase aris. demokratia gulisxmobs<br />

gansxvavebebs, romlebic xels uwyoben mSvidobiani<br />

saxelmwifo politikis gatarebas.<br />

sityvis Tavisufleba aucilebeli pirobaa<br />

demokratiuli sazogadoebis ganviTarebisaTvis.<br />

Tu nebismieri pirisTvis sityvis Tavisufleba<br />

demokratiis ganviTarebisaTvis aucilebeli<br />

uflebaa, xelisuflebis warmomadgenlebs<br />

ufleba ara aqvT, "pativiscemis" evfemizmis<br />

gamoyenebiT CaaxSon sityvis Tavisufleba<br />

Seuracxyofisa da ciliswamebis Sesaxeb kanonebiT.<br />

es niRbavs maT xelisuflebaSi darCenisa<br />

da demokratiisaTvis xelis SeSlis mcdelobas.<br />

amis uamravi magaliTi moiZebneba Cvens<br />

sisxlian saukuneSi.<br />

ÌÀÓÀËÀ ÌÏÂÅÀßÏÃÀ IRIS–ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÌ<br />

(USAID-ÉÓ ÊÀÍÏÍÉÓ ÖÆÄÍÀÄÓÏÁÉÓ<br />

ÐÒÏÂÒÀÌÉÓ ×ÀÒÂËÄÁÛÉ)


È<br />

ÒÉÈ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÃÀÄáÌÀÒÏÓ<br />

ÈÀÅÉÓÖ×ÀËÉ ÐÒÄÓÀ<br />

ÌÀÒÈËÌÓÀãÖËÄÁÀÓ<br />

avisufal presasa da marTlmsajulebas<br />

Soris urTierToba, ZiriTadad, ori mimarTulebiT<br />

ganixileba. erTis mxriv, presa<br />

moiTxovs marTlmsajulebisgan azris gamoTqmis<br />

Tavisuflebis uzrunvelyofas, xolo marTlmsajuleba,<br />

Tavis mxriv, xSirad uCivis presis<br />

mier sasamarTlo xelisuflebis saqmianobis<br />

araswor interpretacias da gaSuqebas. sxva<br />

avtorebisgan gansxvavebiT, am eseis mizania<br />

ufro Rrmad Caswvdes marTlmsajulebisa da<br />

presis urTierTobis sakiTxs. erT-erT mxares,<br />

romelic Seexeba presis mier sazogadoebisaTvis<br />

sasamarTlo xelisuflebis saqmianobis<br />

Sesaxeb informaciis miwodebas, SedarebiT<br />

naklebi yuradReba eTmoba, garda erTi<br />

gamonaklisisa (gansakuTrebiT aSS-Si): ziani,<br />

romelic masmediis gadaWarbebulma Riaobam<br />

SeiZleba miayenos mopasuxis uflebas samarTliani<br />

procesis Catarebaze. am urTier-<br />

Tobis dadebiTi mxare, romelic Seexeba presis<br />

SesaZlebel da gadamwyvet, xolo xSirad<br />

araadekvatur rols samarTlebrivi,<br />

demokratiuli sazogadoebis sasamarTlo xelisuflebis<br />

ganviTarebis procesSi, iSviaTad<br />

warmoadgens ganxilvis sagans.<br />

presisa da marTlmsajulebis urTierTobis<br />

es mxare ufro Rrma Seswavlas saWiroebs,<br />

gansakuTrebiT gardamaval etapze myofi saxelmwifoebisaTvis.<br />

aRmosavleT centralur<br />

evropaSi da yofil sabWoTa kavSirSi orive<br />

instituti did cvlilebebs ganicdis ara<br />

mxolod im TvalsazrisiT, Tu ras warmoadgendnen<br />

isini komunisturi reJimis dros,<br />

aramed istoriuli TvalsazrisiTac. rogorc<br />

cnobilia, aseT saxelmwifoebSi masmedia, ZiriTadad,<br />

erTi konkretuli partiis an fraqciis<br />

äÄÒÌÀÍ ÛÅÀÒÝÉ<br />

ideebs atarebda. es, garkveulwilad, simar-<br />

Tles Seesabameba. zogierT sxva qveyanaSi<br />

Jurnalistika obieqturobis mimarTulebiT<br />

viTardeba. cvlilebebi, romlebic sasamarTlo<br />

sistemaSi mimdinareobs, ufro Rrma da<br />

safuZvliania. es gansakuTrebiT exeba axal<br />

sakonstitucio sasamarTloebs, romlebsac<br />

dResdReobiT udidesi mniSvneloba eniWebaT<br />

samarTlebrivi sazogadoebis ganviTarebisTvis.<br />

samarTalsa da politikur sakiTxebs<br />

Soris arsebuli zRvari<br />

saukune-naxevris win, aleqs de tokevili<br />

werda: “iSviaTad Tu wamoiWreba aSS-Si iseTi<br />

politikuri sakiTxi, romelic adre Tu gvian<br />

marTlmsajulebis ganxilvis sagani ar<br />

gaxdeba.” es gansakuTrebiT vrceldeba evropisa<br />

da yofili sabWoTa blokis qveynebze,<br />

sadac es gamonaTqvami dRes ufro aqtualuria,<br />

vidre tokevilis droindel an dRevandel<br />

aSS-Si. amerikelebs, romlebic gamudmebiT<br />

kamaToben sasamarTlo gadawyvetilebebis<br />

Taobaze abortis, samoqalaqo uflebebis,<br />

federalizmis, homoseqsualizmis, sisxlis<br />

samarTlis, saarCevno kanonmdeblobisa da<br />

kampaniis dafinansebis Sesaxeb, SesaZlebelia<br />

es daujerebladac ki moeCvenoT. magram ucxo<br />

qveynebis, maT Soris evropisa da samxreT<br />

afrikis sasamarTlo sistemis iurisprudenciis<br />

ganxilva gviCvenebs, rom yvela zemoaRniSnuli<br />

sakiTxi (agreTve sxva sakiTxebi) damoukidebeli<br />

sasamarTlo gadawyvetilebis sagans<br />

warmoadgenda. faqtiurad, ucxo qveynebis<br />

sasamarTloebis moqmedebis sfero exeba iseT<br />

sakiTxebs, romelTa ganxilvas aSS yovelTvis<br />

Tavs aridebda. magaliTad, 60-ian da 70-ian<br />

23


24<br />

wlebSi, amerikis uzenaesma sasamarTlom uari<br />

ganacxada vietnamis omis kanonierebis sakiTxis<br />

ganxilvaze, xolo ruseTis sakonstitucio<br />

sasamarTlo ki piriqiT - Seudga CeCneTis<br />

konfliqtis konstituciurobis gamokvlevas.<br />

amerikis uzenaesma sasamarTlom Seqmna<br />

doqtrina, romlis meSveobiTac igi Tavs<br />

aridebs "politikuri" sakiTxebis ganxilvas.<br />

ucxo qveynebis sasamarTloebs aSkarad ara<br />

aqvT ufleba Camoayalibon amgvari doqtrina,<br />

miuxedavad imisa, rom bevrma maTganma politikuri<br />

debatebis Tavidan asacileblad sxva<br />

gza gamonaxa. garda amisa, amerikis uzenaes<br />

sasamarTlos aqvs ufleba TviTon amoarCios<br />

is saqme, romelsac igi sasamarTlo xelisuflebis<br />

saqmianobisaTvis mizanSewonilad miiCnevs.<br />

maSinac ki, rodesac sasamarTlo ganixilavs<br />

ekonomikur saqmianobasTan an socialur keTildReobasTan,<br />

kerZod, pensiebsa da socialur<br />

uzrunvelyofasTan dakavSirebul sakiTxebs,<br />

sasamarTlo TiTqmis arafers akeTebs. 1937<br />

wlidan, sasamarTlom amerikis mTavrobas<br />

moqmedebis Tavisufleba mianiWa sagadasaxado<br />

da maregulirebeli politikis gatareba-<br />

Si. amerikisgan gansxvavebiT, evropis sasamarTloebi<br />

aqtiurad Caerivnen sagadasaxado,<br />

socialuri uzrunvelyofis, pensiebisa da<br />

msgavsi ekonomikuri da socialuri sakiTxebis<br />

gadawyvetaSi.<br />

meore faqtori, romelic gansazRvravs evropis<br />

qveynebis sasamarTloebis saqmianobis sferos<br />

politikur da socialur sakiTxebTan<br />

mimarTebaSi, aris maTi zogadi praqtika, romelic<br />

TiTqmis yvela qveynis konstituciiT aris<br />

gansazRvruli da romelic ukmayofilo kanonmdebelTa<br />

mcire ricxvs (an prezidents) aZlevs<br />

saSualebas, mimarTos sakonstitucio sasamarTlos<br />

konstituciuri da zogjer kanoniT<br />

dadgenili sakiTxebis gansaxilvelad.<br />

magaliTad, ruseTSi, 1991 wlidan 1993<br />

wlamde umaRlesi sabWos nebismier wevrs<br />

SeeZlo zewola moexdina sakonstitucio<br />

sasamarTloze ama Tu im saqmis ganxilvasTan<br />

dakavSirebiT. amerikaSi ki, gansakuTrebiT<br />

bolo wlebSi, Semcirda sasamarTloebSi gansaxilveli<br />

saqmeebis raodenoba - umetesad<br />

federalur sasamarTloebSi, sadac ganixileba<br />

TiTqmis yvela erovnuli sakiTxi - da im<br />

kanonmdeblebma, romlebmac ver gaimarjves<br />

kongresSi, dakarges saqmis sasamarTloSi<br />

mogebis SesaZlebloba. evropis praqtikis erTerTi<br />

yvelaze naTeli magaliTia 1993 wlis<br />

gazafxuli da zafxuli, rodesac ruseTis<br />

umaRles sabWosa da prezident boris elcins<br />

Soris gamudmebuli brZola mimdinareobda<br />

sakanonmdeblo sakiTxebTan dakavSirebiT:<br />

rogorc ki erTi mxare miiRebda meore mxarisaTvis<br />

dauSvebel brZanebulebas an kanons,<br />

meore mxare dauyovnebliv mimarTavda sakonstitucio<br />

sasamarTlos. safrangeTis sasamarTlo<br />

mniSvnelovnad gaZlierda 1974 wels<br />

miRebuli cvlilebiT, romlis Tanaxmadac<br />

erovnuli asambleis an senatis 60 wevrs<br />

ufleba hqonda kanonis miRebamde miemarTa<br />

sakonstitucio sasamarTlosTvis. amiT man<br />

mniSvnelovnad gadaaWarba im pirovnebaTa imedebs,<br />

romlebmac igi 1958 wels daaarses.<br />

evropis sasamarTloebis marTlmsajuleba,<br />

romelic moicavs monitorings da saarCevno<br />

kanonmdeblobis amoqmedebas, mniSvnelovnad<br />

aZlierebs maT rols sazogadoebis cxovrebaSi,<br />

kerZod, mis politikur da socialur<br />

aspeqtebSi. miuxedavad am sakiTxebis politikuri<br />

da socialuri warmoSobisa da maTi<br />

gadawyvetis mravalmxrivi da farTo ganStoebisa,<br />

sasamarTloebi maT ganixilaven rogorc<br />

iuridiul sakiTxebs. sasamarTloebi yovelTvis<br />

ase udgebodnen am sakiTxs. 1803 wels, amerikis<br />

ganTqmuli saqmis, merberi medisonis winaaRmdeg,<br />

ganxilvisas, mosamarTle jon marSalma<br />

Tqva, rom miuxedavad imisa, rom kanonis arsi<br />

da misi politikuri buneba an aRsruleba<br />

sasamarTlo xelisuflebis kompetenciasa da<br />

mis valdebulebas ganekuTvneba, isini mainc<br />

ar ekuTvnian sasamarTlos gansjad saqmeTa<br />

ricxvs. arasdros yofila advili samarTlebriv<br />

da politikur sakiTxebs Soris zRvaris<br />

gavleba, magram sasamarTloebma<br />

yovelTvis icodnen, rom maTi kanoniereba<br />

emyareboda sazogadoebis mier am zRvaris<br />

arsebobis Segnebas da sasamarTloebis apolitikur<br />

xasiaTs.<br />

presa, rogorc sasamarTloebis<br />

saqmianobis momxsenebeli da<br />

amxsneli<br />

sazogadoebis mxridan sasamarTlo xelisuflebis<br />

moqmedebis gageba da gaTaviseba misi<br />

efeqturobis sawindaria. swored aq TamaSobs<br />

presa gadamwyvet rols. kargad gaTviTcno-


ierebuli presa aris upirvelesi da albaT<br />

erTaderTi wyaro, romlis meSveobiTac sazogadoeba<br />

iRebs informacias sasamarTloebis<br />

moqmedebis Sesaxeb. es warmoadgens<br />

sirTules, rogorc presisTvis, aseve mar-<br />

TlmsajulebisTvisac. presis ZiriTadi mizania<br />

gaigos, Tu ra Tqva da ra gaakeTa sasamarTlom<br />

(xSirad es ori gansxvavebuli sakiTxia).<br />

sasamarTlo gadawyvetileba, romelsac<br />

mosamarTle rTuli, specifikuri eniT<br />

dawerili eseis saxiT warmoadgens, xSirad<br />

rTuli gasagebia ara marto iuridiul sakiTxebSi<br />

naklebad gaTviTcnobierebuli JurnalistisTvis,<br />

aramed mcodne iuristisTvisac.<br />

miuxedavad am teqnikuri sirTuleebisa, romel-<br />

Ta gadalaxva uxdeba presas sasamarTlo gadawyvetilebis<br />

gamoqveynebis dros, garda imisa,<br />

rom igi gasagebi eniT unda iyos dawerili,<br />

man unda gaiTvaliswinos is faqti, rom sazogadoebas<br />

ainteresebs saqmis ara teqnikuri,<br />

aramed politikuri, socialuri, ekonomikuri<br />

an sxva mxareebi. es aseve metad rTulia.<br />

presam, upirveles yovlisa, unda gadawyvitos,<br />

Tu ramdenad mniSvnelovania gansaxilveli<br />

saqme da Semdeg - Rirs Tu ara misi<br />

gamoqveyneba.<br />

samwuxarod, es cda yovelTvis ar aris warmatebuli.<br />

ramdenime Tvis Semdeg, rodesac<br />

1995 wlis ivnisSi samxreT afrikis sakonstitucio<br />

sasamarTlom miiRo Tavisi umTavresi<br />

gadawyvetileba, sakonstitucio sasamarTlos<br />

mosamarTlem, jon didkotma metad uCveulo<br />

nabiji gadadga. man saqveynod gaakritika<br />

presa da Tavis gamosvlaSi aRniSna, rom presam<br />

arc ki CaTvala saWirod sazogadoebisaTvis<br />

aexsna am gadawyvetilebis miRebis<br />

ZiriTadi mizezebi. 1930 wels, aSS-is uzenaesma<br />

sasamarTlom miiRo gadawyvetileba<br />

federaluri sasamarTloebis rolis Sesaxeb<br />

saxelmwifo samarTalSi, romelmac gadatrialeba<br />

moaxdina aswlian iurisprudenciaSi.<br />

gadawyvetilebaSi aRniSnuli iyo, rom uzenaesi<br />

sasamarTlos mosamarTlis, feliqs frankfurteris<br />

sityvebiT, federalurma sasamarTloebma<br />

saxelmwifo sasamarTloebis funqciebis<br />

"uzurpacia" moaxdines. es gadawyvetileba<br />

Seexo amerikis cxovrebis TiTqmis yvela aspeqts.<br />

miuxedavad amisa, arc erTma amerikulma<br />

gazeTma ar miaqcia am faqts yuradReba manamde,<br />

sanam uzenaesi sasamarTlos mosamarTlem<br />

piradad ar miswera werili niu-iork taimsis<br />

korespondents, romelSic igi am movlenas im<br />

droisaTvis yvelaze umniSvnelovanes gadawyvetilebas<br />

uwodebda. SemdgomSi, taimsis<br />

korespondentma gamoaqveyna statia saTauriT<br />

"umniSvnelovanesi gadawyvetileba", romelSic<br />

igi werda: "uzenaes sasamarTlos rom yoloda<br />

sareklamo agenti, lompkinsis saqme rva<br />

dReSi cnobili gaxdeboda". miuxedavad imisa,<br />

rom erTi kviriT adre filosofiuri mniSvnelobis<br />

es mosazreba mosamarTle brandaisma<br />

ganavrco, man saTanadod ver miipyro sazogadoebis<br />

yuradReba.<br />

mas Semdeg, rac presa miiRebs gadawyvetilebas<br />

ama Tu im saqmis gamoqveynebis Taobaze,<br />

yvelaze rTuli sakiTxia misi sazogadoebisaTvis<br />

gasagebi da martivi eniT gadacema.<br />

agreTve mniSvnelovania informaciis drouli<br />

da swrafi miwodeba. bolo ormoci wlis<br />

ganmavlobaSi, aSS-is bevri Jurnalisti<br />

muSaobs sasamarTlo sakiTxebze, kerZod uzenaesi<br />

sasamarTlos gadawyvetilebis gamoqveynebaze.<br />

mas Semdeg, rac sasamarTloebis saqmianobis<br />

sferos daemata samoqalaqo uflebebTan<br />

da abortTan dakavSirebuli sakiTxebis<br />

ganxilva, ufro meti sainformacio organizacia<br />

dainteresda am gadawyvetilebebiT,<br />

romelTa gaSuqebas maTi korespondentebi<br />

ganaxorcielebdnen. bevri maTgani maRalkvalificiuri<br />

specialisti gaxda; TiTqmis yvelas<br />

Seexo aq ganxiluli problemebi, gansakuTrebiT<br />

ki mas Semdeg, rac uzenaes sasamarTlos<br />

Cveulebad eqca ramdenime gadawyvetilebis erT<br />

dReSi gamotana da TiToeul sakiTxTan dakav-<br />

SirebiT mosazrebebis dawera, romlebic aranakleb<br />

as gverds moicavdnen.<br />

amgvari sirTuleebis Tavidan asacileblad<br />

masmediis bevri korespondenti kvalifikaciis<br />

asamaRleblad gagzavnil iqna iuridiul saswavlo<br />

kursebze, xolo zogierTi maTgani<br />

iuristis xarisxis misaRebadac. Tu ramdenad<br />

saWiroa JurnalistisTvis am sferoSi kvalifikaciis<br />

amaRleba, jer kidev sakamaTo sakiTxia.<br />

bevri Jurnalisti amas saWirod ar<br />

miiCnevs. bevri Tvlis, rom iuridiuli ganaTleba<br />

xels SeuSlis Jurnalistsa da sazogadoebas<br />

Soris efeqturi urTierTobis<br />

damyarebas, radganac isini teqnikuri mxaris<br />

mimarT ufro metad mgrZnobiareni da dainteresebulni<br />

gaxdebian. Tumca udavoa is<br />

25


26<br />

garemoeba, rom specializacia garkveulwilad<br />

saWiroa iseTi sakiTxebis gasagebad, romlebic<br />

specialur codnas moiTxoven.<br />

riT SeuZlia sasamarTlos<br />

daexmaros Jurnalistebs<br />

sasamarTloebs JurnalistebisaTvis bevri ramis<br />

gakeTeba SeuZliaT. aRiares ra masmediis didi<br />

mniSvneloba kanonis uzenaesobis ganxorcielebaSi,<br />

sasamarTloebma miiRes garkveuli zomebi,<br />

raTa daxmarebodnen Jurnalistebs maTi samuSaos<br />

ukeT gagebasa da xalxisaTvis misi<br />

arsis gadacemaSi. safrangeTis sakonstitucio<br />

sasamarTlom ganixila sakiTxi iuridiuli<br />

fakultetis profesoris daqiravebis Sesaxeb,<br />

romelic xalxsa da presas ukeT auxsnida<br />

sasamarTlos mier gamotanili gadawyvetilebebis<br />

arss. safrangeTis sasamarTloebis moqmedebebis<br />

ganmarteba metad seriozuli problemaa,<br />

radgan maTi gadawyvetilebebi bevr<br />

iuridiul formulirebas Seicavs.<br />

1935 wels amerikis SeerTebuli Statebis<br />

uzenaesma sasamarTlom Seqmna sainformacio<br />

ganyofileba, romelic, ZiriTadad, faqtebis<br />

an sxva informaciis SegrovebiT aris dakavebuli.<br />

igi arasdros ganixilavs im sakiTxs,<br />

Tu raoden mniSvnelovania miRebuli gadawyvetileba.<br />

meore yvelaze mniSvnelovani movlena<br />

iyo is, rom sasamarTloebis yovel gadawyvetilebas<br />

Tan erTvoda SedarebiT mokle,<br />

magram amomwuravi ganmarteba. dabali instanciebis<br />

sasamarTlo gadawyvetilebebs win<br />

erTvoda Canawerebi, romlebic asaxavdnen ama<br />

Tu im saqmis ganxilvis dros sasamarTlos<br />

damokidebulebas garkveuli sakiTxis mimarT.<br />

warsulSi, calkeuli mosamarTleebi sityvierad<br />

xsnidnen gadawyvetilebis miRebis winapirobas,<br />

magram es praqtikaSi ar iqna danergili.<br />

amerikis mosamarTleebi, agreTve, piradad<br />

xvdebodnen Jurnalistebs da maTi<br />

saubrebi mimdinareobda yovelgvari Canawerebis<br />

gareSe.<br />

amerikis iuristTa asociaciam, amerikis iuridiuli<br />

skolebis asociaciam da amerikis<br />

gazeTis asociaciam erToblivi daxmareba<br />

gauwies presis im warmomadgenlebs, romlebic,<br />

ZiriTadad, amerikis uzenaesi sasamarTlos<br />

saqmeebs ganixilavdnen. aSS-is iuridiuli<br />

fakultetis profesorebi nebayoflobiT amza-<br />

deben sam-oTx-gverdian mimoxilvebs sasamarTlo<br />

saqmeebis Sesaxeb, romlebic gasagebi da teqnikuri<br />

terminologiiT naklebad datvirTuli<br />

eniT unda iqnan dawerili. uzenaesi sasamarTlos<br />

mosamarTleebic ki iyenebdnen maT<br />

dasaxmareblad.<br />

gadawyvetilebis gamotanis Semdeg profesorebi<br />

Jurnalistebs utareben konsultaciebs, raTa<br />

maT mieceT SesaZlebloba, ukeT gaigon sasamarTlos<br />

moqmedeba da sworad Seafason misi<br />

mniSvneloba. yvelaze gaxmaurebuli procesis<br />

drosac ki, magaliTad, rogoric iyo simpsonis<br />

kriminaluri saqme, profesorebi xSirad<br />

televiziiT an beWdviTi organoebis saSualebiT<br />

ganmartavdnen momxdar faqtebs. zogierT<br />

SemTxvevaSi presa aqveynebda nawyvetebs<br />

gadawyvetilebidan.<br />

azris gamoTqmis cdunebis<br />

daZleva<br />

yvela am xerxis saSualebiT presam SeZlo<br />

sasamarTlo saqmianobebis Sesaxeb sazogadoebisaTvis<br />

informaciis miwodeba, xolo mar-<br />

Tlmsajulebam moipova farTo sazogadoebis<br />

mxardaWera. erTaderTi ram, rasac amerikis<br />

da sxva qveynebis mosamarTleebi mizanSewonilad<br />

ar miiCneven, aris momavali an mimdinare<br />

gadawyvetilebebis, an iseTi miRebuli<br />

gadawyvetilebebis sajarod gamocxadeba,<br />

romlebic mimdinare sakiTxebs exeba, Tundac<br />

sazogadoebisaTvis maTi gamarTlebis an axsnis<br />

mizniT. sasamarTlo Tavis damokidebulebas<br />

gadawyvetilebebis da mosazrebis saSualebiT<br />

gamoxatavs. sxva danarCeni mxolod<br />

safrTxes uqmnis mis avtoritets. sasamarTlo<br />

gadawyvetilebebi da mosazrebebi xSirad<br />

kompromisis Sedegia, romelic warmoiSoba<br />

umravlesobaSi arsebuli mniSvnelovani azr-<br />

Ta sxvadasxvaobis safuZvelze. gadawyvetilebebi<br />

xSirad orazrovani da bundovania. miuxedavad<br />

saboloo Sedegebze winaswari SeTanxmebisa,<br />

yvela mosamarTle maT Taviseburad<br />

aRiqvams. amrigad, rodesac mosamarTle scdeba<br />

gamoqveynebuli mosazrebis farglebs, imisaTvis,<br />

rom gaamarTlos da axsnas sasamarTlos<br />

gadawyvetileba, arsebobs sxvaTa mosazrebebis<br />

arasworad warmodgenis safrTxe.<br />

da es arafris mTqmelia mosamarTlis mier<br />

Sesrulebul samuSaosTan dakavSirebiT. magaliTad,<br />

germaniaSi, erT-erTi mosamarTle


cdilobda daecva sasamarTlo gadawyvetileba,<br />

romelic krZalavda jvarcmis dakidebas<br />

bavariis saklaso oTaxSi da saqme uaresi<br />

SedegebiT dasrulda.<br />

sakuTari azris damalvis riski ufro maRalia<br />

maSin, rodesac sadavo gadawyvetileba<br />

iwvevs sasamarTlos SigniT Zalebis seriozul<br />

gayofas. swored am dros aris yvelaze<br />

saintereso, Tu ra komentars gaukeTebs presa<br />

marTlmsajulebas. aseT garemoebaSi erTi<br />

an meore mxarisaTvis metad rTulia Sedegebis<br />

obieqturad gadmocema romelime mxarisTvis<br />

upiratesobis miniWebis gareSe. umravlesobisagan<br />

gansxvavebuli azris qona, xSir SemTxvevebSi,<br />

cdeba wesisa da kanonis arss da mis<br />

siswores, raTa damtkicdes, Tu raoden mcdaria<br />

igi. sasamarTlo gadawyvetilebebis<br />

axsniT individualuri mosamarTleebi ufro<br />

met zians miayeneben dadebiTi sazogadoebrivi<br />

azris Camoyalibebas.<br />

sasamarTloebma da mosamarTleebma sajarod<br />

ar unda axsnan TavianTi gadawyvetilebebi da<br />

mosazrebebi. maTi movaleobaa ganixilon sasamarTlo<br />

saqme kanonis Sesabamisad. aSkaraa,<br />

rom sazogadoebis mxardaWeras da, Sesabamisad,<br />

am sakiTxebis codnas maTTvis udidesi<br />

mniSvneloba aqvs. garda amisa, sasamarTlo<br />

mosazreba unda moicavdes gansazRvruli gadawyvetilebis<br />

miRebis mizezebs. TiToeuli mosamarTlis<br />

movaleobaa warmoadginos am mizezebis<br />

safuZvliani dasabuTeba. im SemTxveva-<br />

Si, Tu mosazreba saTanadod ver amarTlebs<br />

gadawyvetilebas, miuxedavad mosamarTlis<br />

Semdegi axsna-ganmartebisa, Cndeba imis varaudi,<br />

rom procesis ganxilva gascda iuridiul<br />

farglebs. aseTi gadawyvetilebebis miRebis<br />

dros zogierTi mosamarTle intervius saSualebiT<br />

cdilobs auxsnas sazogadoebas misi<br />

miRebis ZiriTadi mizezebi da amiT moipovos<br />

misi mxardaWera. magaliTisTvis SeiZleba<br />

moviyvanoT ungreTis sakonstitucio sasamarTlos<br />

mosamarTleebi, romlebmac sul cota<br />

orjer mainc ganaxorcieles aseTi moqmedeba.<br />

rusi mosamarTleebisaTvis ki aseT qmedebas<br />

yoveldRiuri xasiaTi aqvs. aseT SemTxvevebSi<br />

presis statiebi mosamarTleTa mier gadawyvetilebebis<br />

gamarTlebis Taobaze migvaniSneben<br />

im faqtze, rom maT ufro meti ziani<br />

moitanes, vidre sargebeli, radgan intervius<br />

dros mosamarTle SeiZleba ufro amayi<br />

da inertuli mogveCvenos, romelsac ufro<br />

Tavdacvis pozicia uWiravs.<br />

miTi marTlmsajulebis<br />

obieqturobaze<br />

sazogadoeba mosamarTleebs undoblobiT epyroba.<br />

Tanamedrove sasamarTloebi - gansakuTrebiT<br />

sakonstitucio sasamarTloebi ganixilaven<br />

nebismieri socialuri, ekonomikuri Tu politikuri<br />

xasiaTis sakiTxebs. maTi saqmianobis<br />

sfero moicavs TiTqmis yvela sakiTxs, dawyebuli<br />

saarCevno uflebebidan da Sedegebidan,<br />

damTavrebuli xelisuflebis sxvadasxva<br />

ganStoebebs Soris mimdinare brZoliT. politikuri<br />

partizanuli dajgufebebi, romlebic<br />

cdiloben sasamarTlo wesebi maqsimalurad<br />

Tavis sasargeblod gamoiyenon, ecdebian Caaban<br />

sasamarTloebi amgvari sakiTxebis ganxilvaSi.<br />

Tu sasamarTloebi saTanadod asruleben<br />

TavianT movaleobas da gansakuTrebiT xels<br />

uwyoben kanonis uzenaesobis damyarebas, maTi<br />

saqmianoba yovelTvis gamoiwvevs viRacis ukmayofilebas,<br />

radganac isini xSirad win unda<br />

aRudgnen xelisuflebaSi myofi pirebis nebasurvilis<br />

ganxorcielebas. sasamarTloebi,<br />

romlebsac ar gaaCniaT “arc xmali da arc<br />

safule”, mTlianad damokidebulni arian sazogadoebis<br />

mxardaWerasa da maT gagebaze.<br />

amis gamo, maT unda sjerodeT, rom maTi<br />

gadawyvetilebebi obieqturia da sruliad<br />

Seesabameba kanons.<br />

es sruliadac ar niSnavs, TiTqos vinmes sjera,<br />

rom mosamarTleebi, saqmis ganxilvis dros,<br />

uars amboben TavianT faseulobebze. mosamarTleebi<br />

unda moqmedebdnen kanonze saku-<br />

Tari Sexedulebis Sesabamisad, romelic unda<br />

aisaxebodes maT mosazrebebSi. dasaSvebia, rom<br />

mosamarTleebis Sesaxeb Seqmnili warmodgena,<br />

TiTqos isini miukerZoeblad da kanonis<br />

Sesabamisad moqmedeben, ufro miTia, vidre<br />

realoba. mosamarTleebi kiTxuloben gazeTebs<br />

da uyureben televizors, gansakuTrebiT ma-<br />

Sin, rodesac es maT uSualod exeba. magram<br />

xalxi miTebiT cxovrobs da marTlmsajulebis<br />

obieqturobaze Seqmnili miTi ufro<br />

realobas Seesabameba, vidre cinizmiT aRsavse<br />

tradiciul sibrZnes SeuZlia misi warmodgena.<br />

nebismieri pirisTvis, romelic Tvalyurs<br />

adevnebs sasamarTloebis saqmianobas, gasagebia,<br />

rom politika, romelic exeba im wyaroebs<br />

27


28<br />

da sakiTxebs, romlebsac sasamarTloebi ganixilaven,<br />

ar gansazRvravs mosamarTleTa moqmedebebs.<br />

miukerZoeblobis amsaxveli magaliTia<br />

bulgareTis sakonstitucio sasamarTlos<br />

mier miRebuli gadawyvetilebebi. miuxedavad<br />

imisa, rom adreul wlebSi sasamarTlo<br />

mkacrad da Tanabrad iyo gayofili mosamarTleTa<br />

Soris, romelTa erTi nawili yofili komunistebis<br />

mier iyo arCeuli, xolo meore antikomunisturi<br />

opoziciis mier, maTi gadawyvetilebebi<br />

xmaTa umravlesobiT iyo miRebuli.<br />

safrangeTis sakonstitucio sasamarTlos<br />

yofili Tavmjdomaris, robert bainderis<br />

azriT, nebismier pirs, romelic fiqrobs, rom<br />

mosamarTleebi yovelTvis mxars uWeren da<br />

atareben im politikuri Zalebis mosazrebebs,<br />

romelTa mier isini iyvnen arCeulni, ubralod<br />

ar esmis sasamarTlos muSaobis meqanizmi.<br />

aSS-is uzenaesi sasamarTlo, romelic dayofilia<br />

moqmedebis sferoebis mixedviT, sadavo<br />

sakiTxebis ganxilvisas erTsulovnad<br />

(an TiTqmis erTsulovnad) uyris kenWs. yoveli<br />

gansazRvruli vadis dros ganixileba iseTi<br />

mniSvnelovani sakiTxebi, romlebzedac individualur<br />

mosamarTleebs gamoaqvT savsebiT<br />

moulodneli da miuRebeli gadawyvetilebebi,<br />

gansakuTrebiT maTTvis, vinc isini daniSna<br />

da xSir SemTxvevebSi Tavad mosamarTleebisaTvisac<br />

ki.<br />

radganac miTi marTlmsajulebis obieqturobis<br />

Sesaxeb simarTles Seesabameba da radganac<br />

sasamarTloebis xelisufleba am miTis<br />

SenarCunebas emyareba, Zalian mniSvnelovania<br />

is faqti, rom sasamarTloebi darCnen miukerZoebelni<br />

da saqmeebis ganxilvis dros ar<br />

moeqcnen im politikuri da socialuri gavlenis<br />

qveS, romelic Seqmnilia am gansaxilveli<br />

saqmeebis garSemo. me-19 saukunis ingliseli<br />

politikuri moRvawe da gazeT "ekonomist"-is<br />

redaqtori, uolter bagehoti monarqiis<br />

Sesaxeb ambobs, rom “misi arsi mis magiurobaSia<br />

da Cven ar unda davuSvaT, rom am<br />

magiurobas dRis Suqi moefinos”. es, garkveulwilad,<br />

marTlmsajulebasac exeba, miuxedavad<br />

imisa, rom cota gadaWarbebuli gamonaTqvamia<br />

- arc erTi sajaro institutis saqmianoba<br />

ar unda iyos dafaruli sazogadoebisagan.<br />

magram sasamarTloebis SemTxvevaSi maTi<br />

Riaoba unda Semoifarglebodes sasamarTlo<br />

gadawyvetilebebis analiziT da kritikiT ma-<br />

Sin, rodesac isini cdebian damoukideblobisa<br />

da erTianobis gzas.<br />

sasamarTloebis mier yoveldRiuri saqmianobisgan<br />

simboluri da faqtiuri manZilis SenarCuneba<br />

did zegavlenas axdens presaze.<br />

mosamarTleebs aqvT simboluri tansacmeli -<br />

mosamarTleTa mantia (zogierT qveynebSi isini<br />

specialur qudebs atareben). sasamarTlo<br />

oTaxebi isea mowyobili, rom isini ufro<br />

aZliereben iq mimdinare saqmeebis mniSvnelovnebas.<br />

mosamarTleebi, rogorc wesi,<br />

amaRlebul adgilas sxedan da maT skamebsa<br />

da iq damswre sazogadoebas Soris yovelTvis<br />

aris carieli adgili. TiTqmis yvela sasamarTlo<br />

oTaxSi damswreebi mosamarTlis an<br />

mosamarTleTa Semosvlis an gasvlis dros<br />

fexze dgebian. agreTve, mosamarTleebis didi<br />

nawili ar aZlevs presas intervius da ar<br />

atarebs preskonferencias, isini ar msjeloben<br />

iq mimdinare saqmeebis Sesaxeb, arasdros<br />

saubroben miRebuli gadawyvetilebis sisworeze<br />

da SegviZlia vTqvaT, rom TiTqmis<br />

gandegil cxovrebas ewevian.<br />

aSS-is uzenaesi sasamarTlo ar ugulebelyofs<br />

misi saqmianobis mimarT gamoCenil udides<br />

da gamarTlebul interess. Tavis SenobaSi<br />

(da sasamarTlo oTaxSi) man presisTvis gamoyo<br />

specialuri adgili, Tumca ara sazogadoebis<br />

keTilganwyobis mosapoveblad. es mowyobilia<br />

ara imisaTvis, rom presa gaxdes sasamarTlosa<br />

da sazogadoebisTvis xelmisawvdomi,<br />

aramed imisaTvis, rom presas gauadvildes<br />

sasamarTlo gadawyvetilebebis gancxadebis<br />

gakeTeba. swored amis gamo, sasamarTlos<br />

meSveobiT gadawyvetilebebi (da sxva<br />

dokumentebi) xelmisawvdomi gaxda ara mxolod<br />

presisaTvis, aramed sazogadoebisTvisac.<br />

radgan informacia xelmisawvdomia saqmis gadawyvetamde,<br />

presas aqvs upiratesoba gaecnos<br />

saqmis mniSvnelovan momentebs da argumentebs.<br />

sasamarTloebi presisagan, saqmis gaSuqebis<br />

garda, moiTxoven sasamarTlo gadawyvetilebis<br />

gamoqveynebas.<br />

presa, rogorc Suamavali<br />

sazogadoebasa da<br />

sasamarTloebs Soris<br />

imis gamo, rom presa gadamwyvet rols Tama-<br />

Sobs sazogadoebasa da sasamarTloebs Soris<br />

urTierTobis damyarebaSi, presis arakompe-


tenturi an mikerZoebuli samsaxuri did zians<br />

ayenebs sasamarTlos. simpsonis procesis Semdeg<br />

dasavleTis, kerZod ki aSS-is erT-erTi udidesi<br />

problema is aris, rom zogjer presa<br />

imdenad amaRelveblad gadmocems sisxlis<br />

samarTlis process, rom igi garkveulwilad<br />

aferxebs mis msvlelobas. am problemis Tavidan<br />

asacileblad, bevr qveyanaSi presas ekrZaleba<br />

mimdinare sasamarTlo procesis Sesaxeb<br />

nebismieri informaciis an mtkicebulebis gamoqveyneba.<br />

miuxedavad imisa, rom amerikis sasamarTloebi<br />

ar uSveben amgvar mkacr akrZalvebs,<br />

gaxmaurebuli sasamarTlo procesis<br />

dros ar daiSveba mxolod satelevizio kamerebi.<br />

es sakmaod windaxeduli nabijia. zogierTi<br />

sasamarTlo ufro Sors wavida am<br />

sakiTxTan dakavSirebiT da televiziis daSveba<br />

akrZala maSinac ki, rodesac marTlmsajulebas<br />

aranairi safrTxe ar emuqreboda.<br />

SeerTebuli Statebis uzenaesi sasamarTlo<br />

krZalavs televiziis mier mimdinare procesis<br />

gaSuqebas. aseTi akrZalva sruliadac ar<br />

aris saWiro, radganac amiT televizia ver<br />

da ar Seaferxebs sasamarTlo moqmedebas. im<br />

sasamarTloebSi, sadac zepiri ganxilva mimdinareobs,<br />

iuristebis da mosamarTleebis mier<br />

gamarTuli kamaTi da msjeloba mocemuli<br />

sakiTxebis garSemo metad SemecnebiTia msmenelTaTvis,<br />

kanonis uzenaesobis TvalsazrisiT.<br />

televiziiT am sakiTxebis gaSuqeba aris erTerTi<br />

saSualeba ganvamtkicoT mosaxleobis<br />

pativiscema sakanonmdeblo institutebis mimarT.<br />

sazogadoebas sjera, rom sasamarTloebi mar-<br />

Tlac erTgulad emsaxurebian kanonis uzenaesobas.<br />

swored es rwmena udevs safuZvlad<br />

marTlmsajulebas. amis gamo, sxvadasxva cer-<br />

emoniebTan Tu movlenebTan dakavSirebiT, mosamarTleebi<br />

xSirad sityviT mimarTavdnen<br />

sazogadoebas. mosamarTleebi, gansakuTrebiT<br />

ki umaRlesi sasamarTlos mosamarTleebi,<br />

sajaro mosamsaxureebad iTvlebian. sazogadoebasTan<br />

urTierToba maT daexmareba sazogadoebis<br />

aRiarebis miRwevaSi da konstituciuri,<br />

demokratiuli da samarTlebrivi<br />

ideebis ganxorcielebaSi. rodesac mosamar-<br />

Tle romelime movlenasTan dakavSirebiT sityviT<br />

gamodis, mas Tavisi gamosvliT Seu-<br />

Zlia did roli iTamaSos kanonis uzenaesobis<br />

ideis gatarebaSi. misi sityva ufro zogadi<br />

da filosofiuri xasiaTis unda iyos da<br />

ar unda exebodes iseT sadavo sakiTxebs,<br />

romlebic SesaZlebelia sasamarTlos gansjadi<br />

gaxdes. Tu sasamarTloSi muSaobs informaciis<br />

ganyofileba, maSin presas aqvs ufleba<br />

miiRos am sityvis aslebi, romlebsac xSirad<br />

Tavad sasamarTloebic ki mimarTaven.<br />

dabolos rCeba erTi kiTxva, romelic Seexeba<br />

presis rols kanonis uzenaesobis damyarebaSi.<br />

yvelaferi is rac moeTxoveba presas<br />

aris sasamarTlo saqmianobebis obieqturad<br />

gadmocema da Tavisufali da samarTliani<br />

sajaro diskusiis mowyoba. miuxedavad yvelafrisa,<br />

arc Tu ise advilia presisaTvis<br />

aseTi sakiTxebis mimoxilva. sasamarTloebma<br />

TavianTi moqmedebis farglebSi yvela Rone<br />

unda ixmaron am miznis misaRwevad. arc presa<br />

da arc sasamarTlo ar iqneba warmatebuli<br />

manamde, sanam maT Soris ar damyardeba<br />

mudmivi da axlo urTierToba. presa da sasamarTlo<br />

ver iarsebeben erTmaneTis gareSe,<br />

xolo demokratiuli sazogadoeba ver iarsebebs<br />

orive maTganis gareSe.<br />

ÌÀÓÀËÀ ÌÏÂÅÀßÏÃÀ IRIS–ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÌ<br />

(USAID-ÉÓ ÊÀÍÏÍÉÓ ÖÆÄÍÀÄÓÏÁÉÓ<br />

ÐÒÏÂÒÀÌÉÓ ×ÀÒÂËÄÁÛÉ)<br />

29


30<br />

Ö<br />

ËÉÁÄÒÀËÉÆÌÉ<br />

ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ ÃÀ<br />

davoa is faqti, rom qveyanaSi Seqmnili<br />

mdgomareoba yovelTvis axdens gavlenas<br />

adamianTa azrovnebaze, miuxedavad maTi asakisa,<br />

ganaTlebisa Tu socialuri statusisa.<br />

rodesac qveyanaSi raime mimarTulebiT krizisi<br />

viTardeba, qarTuli sazogadoeba Tavis<br />

cxovrebisa da azrovnebis wess swored am<br />

kriziss usadagebs da ise cxovrobs da<br />

azrovnebs, TiTqos es krizisi bunebrivi da<br />

aucilebeli movlenaa, romelic unda mivi-<br />

RoT da ar uarvyoT, romelsac unda movergoT<br />

da ar SevewinaaRmdegoT. mecxramete<br />

saukuneSi, roca saqarTvelos damoukidebloba<br />

dakarguli hqonda, qarTuli sazogadoebas<br />

gauqra jer imedi da mere survili imisa,<br />

rom es damoukidebloba aRedgina. sazogadoebam<br />

rusuli sazogadoebrivi wesrigi da<br />

azrovnebis wesi SeiTvisa da sakuTar cxovrebis<br />

wesad gaixada. patriotizmi anaqronizmad<br />

iqca da mis yovel gamovlinebaze sazogadoeba<br />

mwvaved reagirebda.<br />

samwuxarod, es ar yofila bolo SemTxveva,<br />

rodesac qarTul sazogadoebas krizisi cxovrebisa<br />

da azrovnebis wesad gauxdia. dResac,<br />

roca qveyanaSi ekonomikuri krizisi, siRatake<br />

da socialuri gaTiSuloba mefobs, qarTuli<br />

sazogadoeba amas normalur mdgomareobad<br />

aRiqvams. sazogadoeba ar cdilobs SeewinaaRmdegos<br />

am movlenebs, igi mzadaa moergos maT,<br />

Tumca es yovelive Tavad am sazogadoebis<br />

cxovrebaze mxolod saziano gavlenas axdens.<br />

sazogadoebis kredo mdgomareobs SemdegSi:<br />

ar imoqmedos, ar moaxdinos reagireba, ar<br />

SeewinaaRmdegos, aramed dinebaze miuSvas,<br />

radgan "albaT asea saWiro“ an "ar gamova“.<br />

ÀËÄØÓÀÍÃÒÄ ÏÒÀáÄËÀÛÅÉËÉ<br />

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ<br />

qarTul sazogadoebaSi damkvidrebuli amgvari<br />

azrovnebis wesiT SeiZleba aixsnas Cven-<br />

Si liberalizmis aseTi popularoba, gansakuTrebiT<br />

axalgazrdebs Soris. krizisi xom<br />

imdenad Rrmaa, rom mis aRmosafxvrelad Tu<br />

Sesamcireblad aqtiuri moqmedebebis, reagirebebis<br />

didi wyebaa gasatarebeli. amisTvis<br />

ki sul cota saWiroa, jer erTi, icode, Tu<br />

ra moqmedebebi unda ganxorcieldes da mere,<br />

meore, gsurdes am moqmedebebis ganxorcieleba;<br />

es ki imas niSnavs, rom realurad mTeli<br />

sazogadoebis interesebiT xelmZRvanelobde<br />

da ara romelime klanisa, jgufisa Tu fenisa.<br />

es udavod Zneli amocanaa da saTanado codnas,<br />

gabedulebas, unarsa da mondomebas moiTxovs.<br />

ramdenadac qarTuli sazogadoeba Tavis<br />

TavSi am resursebs ver poulobs, igi ixreba<br />

iqiT, rom yvelaferi dinebaze miuSvas da<br />

Tanac es umoqmedoba gaamarTlos. am miznisaTvis<br />

ki liberalizmis moZRvreba namdvilad<br />

miswrebaa.<br />

uunaroba da umoqmedoba rom dRevandeli<br />

qarTuli sazogadoebis suliskveTebis definiciaa,<br />

amas seriozulad eWvqveS dRes veravin<br />

daayenebs; swored sazogadoebisa<br />

mTlianobaSi da ara misi romelime nawilisa.<br />

es fenomeni axasiaTebs ara marto maT, vinc<br />

uunarobisa da umoqmedobis procesSi xeirobs<br />

mRvrie wyalSi Tevzis daWeris gziT, aramed<br />

maTac, vinc am procesSi iCagreba da maTac,<br />

visac sazogadoebis krizisidan gamoyvana Sei-<br />

Zleba surdes. krizisis moculoba metyvelebs<br />

imaze, rom mas ganapirobebs ara erTi romelime<br />

Taoba, an socialuri jgufi, an mTavroba<br />

calke aRebuli, aramed sazogadoeba mTlianoba-


Si. xolo TiToeul maTgans krizisSi saku-<br />

Tari wvlili Seaqvs Tavisi uunarobiTa da<br />

umoqmedobiT, rwmeniT, rom saWiroa procesebis<br />

ara regulireba, aramed dinebaze miSveba.<br />

rogorc aRvniSneT, es fenomeni universaluria<br />

da axasiaTebs yvela Taobas Tu socialur<br />

jgufs. xanSiSesul ministrsa da masze gacilebiT<br />

axalgazrda parlamentars, Jurnalistsa<br />

Tu arasamTavrobo organizaciis warmomadgenels<br />

qarTul realobaSi SeiZleba<br />

bevri ram ganasxvavebdes; SeiZleba konkretul<br />

SemTxvevebSi maTi urTierTobebi daZabulobiTac<br />

gamoirCeodes, magram maT aerTianebT<br />

maTTvis yvelaze "uzenaesi“ – liberalizmi.<br />

SeiZleba erT-erT maTgans (xanadaxan orivesac)<br />

liberalizmis klasikosebi araTu wakiTxuli,<br />

aramed gagonilic ar qondes, magram<br />

orive maTgani liberalia: erTi liberalizmis<br />

meSveobiT saxelmwifoebriv upasuxismgeblobas<br />

qadagebs, meore ki saxelmwifoebrivi<br />

upasuxismgeblobis gziT praqtikaSi axorcielebs<br />

liberalizmis ideebs. Turme tyuili<br />

yofila miTi qarTvelebis daqsaqsulobis,<br />

SuRlisa da gaTiSulobis Sesaxeb – maT xom<br />

ase Sewyobilad SeuZliaT saerTo saqmis harmoniulad<br />

keTeba, saerTo saqme Turme mtrebsac<br />

aerTianebs!<br />

saidan modian<br />

liberalizmis mier saxelmwifos umoqmedobisa<br />

da socialur procesebSi Caurevlobis qadageba<br />

Tavidanve ise aSkarad aralogikuri da<br />

dausabuTebeli iyo, rom ferdinand lasalma<br />

liberalur principebze agebul saxelmwifos<br />

dacinviT "Ramis darajis saxelmwifo“<br />

uwoda. liberalebma ki es dacinva Seiferes<br />

da mas Semdeg bevri maTgani siamayiT imeorebs,<br />

rom saxelmwifo "Ramis darajia“. magram<br />

sanam davaskvniT, rom saxelmwifo darajia,<br />

unda gavarkvioT, Tu ras darajobs igi<br />

da visgan icavs imas, rasac darajobs an,<br />

saerTod, Rirs Tu ara sadarajod is, rasac,<br />

liberalebis azriT, saxelmwifo unda darajobdes.<br />

es ki liberalebisaTvis arasasurveli<br />

Temaa, radganac im sikeTeebis gansazRvra,<br />

romlebic saxelmwifom unda daicvas, unda<br />

xdebodes saxelmwifos mTeli mosaxleobis<br />

interesebis gaTvaliswinebiT da ara marto<br />

imaTi interesebidan gamomdinare, visac Tavi-<br />

si ZaliTa da avtoritetiT politikur gadawyvetilebebze<br />

gavlenis moxdena SeuZlia.<br />

liberalebs amaze pasuxi ar gaaCniaT an Sei-<br />

Zleba pasuxis gacema ar surT. am yoveliveze<br />

pasuxis gacema SeiZleba mxolod maSin,<br />

Tu gavaanalizebT liberalizmis adgils konstituciur<br />

saxelmwifoSi, anu iseT saxelmwifoSi,<br />

romelsac aqvs ara marto konstitucia,<br />

rogorc qaRaldze dawerili dokumenti,<br />

aramed sadac konstitucia realurad<br />

moqmedebs da realurad aregulirebs urTierTobebs<br />

rogorc individebs, ise individebsa<br />

da saxelmwifos Soris.<br />

istoriulad liberalebi TavianT ZiriTad<br />

metoqeebad socialistebs Tvlidnen da am or<br />

moZraobas Soris urTierTobas mniSvneloba<br />

aqvs liberalizmis arsis gasagebad. dapirispireba<br />

liberalizmsa da socializms Soris<br />

dRes, praqtikulad, aRar aris aqtualuri,<br />

rogorc es ori saukunis winaT iyo. maSin<br />

liberalizmsa da socializms ganasxvavebda<br />

Zireuli SeuTanxmebloba warmoebis saSualebebze<br />

sakuTrebis Sesaxeb. am sakiTxis garkvevis<br />

Semdeg, maT Soris winaaRmdegobam azri<br />

dakarga da am garemoebam evropaSi liberalizmis<br />

popularobazec garkveuli gavlena iqonia.<br />

socialistebma gamoiyenes politikuri<br />

brZolis is saSualebebi, romlebic maT liberaluri<br />

demokratiebis politikurma institutebma<br />

SesTavazes da sakuTari politikis<br />

gatarebac swored am gziT daiwyes. marTlac<br />

rom martivia: Tu esa Tu is politikuri<br />

moZraoba Tavs xalxis farTo masebis interesebis<br />

damcvelad acxadebs, amisTvis yvelaze<br />

Sesaferisi gza xalxis nebaze damyarebuli<br />

warmomadgenlobiTi organoebis meSveobiT<br />

moqmedebaa. am droidan moyolebuli, socialistebi<br />

(Tu social-demokratebi) evropaSi erTerTi<br />

yvelaze didi politikuri Zalaa da<br />

dRes am mimarTulebis partiebi evropul<br />

mTavrobaTa did umravlesobas akontroleben.<br />

ase rom, bolo ori saukunis manZilze bevri<br />

ram Seicvala, ucvleli mxolod liberalizmi<br />

darCa. liberalebi dResac TavdadebiT<br />

RaRadeben saxelmwifos rolis Sesustebis,<br />

ekonomikur cxovrebaSi misi Caurevlobis,<br />

individis egoisturi interesebis primatis<br />

sasargeblod, iseve, rogorc orasi wlis win.<br />

aseTi sixiste liberalebis politikur war-<br />

31


32<br />

matebebzec axdens gavlenas. liberalebi umravlesobas<br />

arc erTi evropuli qveynis<br />

mTavrobaSi warmoadgenen da am qveynebis politikaze<br />

gavlenis moxdenis saSualebebs, faqtobrivad,<br />

ar floben.<br />

socialistebma (Tu social-demokratebma)<br />

ideologiur sixistesa da praqtikul mizanSewonilobas<br />

Soris arCevani ukanasknelis<br />

sasargeblod gaakeTes. am moZraobam daadastura,<br />

rom mzad aris sakuTari politikuri<br />

koncefcia mosaxleobisa da amomrCevlis moTxovnilebebsa<br />

da interesebs saWiro moculobiT<br />

miusadagos. gadamwyvetia ara ama Tu im<br />

politikuri Tu ekonomikuri ideologiisadmi<br />

erTguleba, aramed am ideologiaTa mimarTeba<br />

mosaxleobis interesebTan. swored amgvari<br />

dilemis winaSe aRmoCndnen 60-iani wlebis<br />

dasawyisSi germaneli social-demokratebi,<br />

radgan marqsizmisadmi erTguleba mosaxleobis<br />

undoblobas iwvevda. amis Sedegad, cnobil<br />

bad-godesbergis yrilobaze socialdemokratebma<br />

sakuTari Rirebulebebi gadaafases<br />

im moculobiT, rom amomrCevlis ndoba<br />

moepovebinaT. maT gawyvites kavSiri marqsizmTan<br />

da Seurigdnen kerZo sakuTrebas. amis<br />

Sedegi iyo is, rom or-sam weliwadSi germaniis<br />

rig arCevnebSi social-demokratiulma<br />

partiam arnaxuli warmatebebi moipova da<br />

realurad qveynis erT-erT umZlavres politikur<br />

Zalad Camoyalibda, Tanac, es mxolod<br />

dasawyisi iyo, nacionalur arCevnebSi gamarjvebebi<br />

jer kidev win iyo.<br />

es aris naTeli magaliTi imisa, rom politikur<br />

procesebSi gadamwyvetia ara ideologiebis<br />

Widili, aramed amomrCevlis interesi<br />

da rom ideologia amomrCevlis interesebTan<br />

SesabamisobaSi unda iyos. liberalebma es<br />

dRemde ver gaiges, an iqneb gaiges kidec,<br />

magram sxva gza ar aqvT. liberaluri partiebi<br />

xom realurad mosaxleobis meocedis<br />

interesebsac ar warmoadgenen da mosaxleobas<br />

verafers SesTavazeben iseTs, rom xalxma<br />

maTi Tavi an social-demokratebs, an qristian-demokratebs,<br />

an ekologistebs amjobinos.<br />

amitomac evropaSi social-demokratebisa<br />

da sxva memarcxeneebis politikuri perspeqtiva<br />

mzardia, qristian-demokratebisa<br />

damokidebulia imaze, Tu rogor gaarTmeven<br />

Tavs socialur problemebs; liberalebisa ki<br />

Camaval mzes miagavs.<br />

rac ufro acnobiereben liberalebi, rom<br />

realuri cxovreba da ganviTarebis mimarTulebebi<br />

maT ideebs uaryofs, sul ufro da ufro<br />

matulobs maTi ideologiuri sixiste da<br />

agresiuloba. isini, cdiloben ra (maTi azriT)<br />

mkveTrad gamokveTon problemebis arsi, safuZvels<br />

udeben ideologiur antagonizmsa da<br />

Seurigeblobas. aba, riT SeiZleba aixsnas,<br />

rom fridrix fon haiekma Tavis mTavar naSroms<br />

"gza monobisaken“ uwoda (anu, Turme,<br />

vinc haieks ar eTanxmeba, monaa); an is, rom<br />

ludvig fon mizesi Tavis naSromSi - "liberalizmis<br />

klasikuri tradicia“, dauzarebeli<br />

siuxviT xmarobs "monisa“ da "monobis“<br />

epiTetebs maT mimarT, vinc misi azrebi Sei-<br />

Zleba ar gaiziaros. naTelia liberalebis<br />

taqtika: ixmaron rac SeiZleba mkacri<br />

gamoTqmebi, gamoitanon rac SeiZleba agresiuli<br />

daskvnebi, rom iqneb amiT msmenelsa Tu<br />

mkiTxvelze gavlena moaxdinon. magram saRi<br />

gonebis adamianebi elian argumentebs da ara<br />

epiTetebs, argumentebis siuxviT ki liberalebi<br />

ar gamoirCevian.<br />

aseTi agresiuloba da kompromisis uunaroba<br />

liberalebs (warsuli drois) komunistebTanac<br />

anaTesavebs. rogorc ukanasknelni uaryofdnen<br />

nebismier ideologiur daTmobas proletariatis<br />

diqtaturis ideebis garSemo, ise<br />

liberalebi ver eguebian raime kompromiss<br />

"Ramis darajisa“ da saxelmwifos Caurevlobis<br />

Taobaze. Tumca komunistebmac (rogorc<br />

evropaSi, ise ruseTSi) bolo dros dainaxes,<br />

rom arsebuli realobebis aRiareba pirdapir<br />

proporciulad moqmedebs politikur<br />

warmatebebze da es maT politikur reitingzec<br />

aisaxeba, romelic liberalebis reitings<br />

Tu ar aRemateba, arc Camouvardeba.<br />

ra undaT<br />

liberalebis gamudmebuli SeSfoTebis miuxedavad,<br />

aravin moiTxovs, rom saxelmwifos<br />

Careva ekonomikur da socialur sferoebSi<br />

usazRvro iyos. liberalebi qaris wisqvilebs<br />

ebrZvian, rodesac gvaSineben, rom saxelmwifos<br />

mier socialuri da ekonomikuri cxovrebis<br />

regulireba SeiZleba wavides imdenad<br />

Sors, rom adamianis kvebis, Cacmulobisa<br />

da piradi cxovrebis sxva detalebis regulirebamdec<br />

migviyvanos. ase rom, liberalisaTvis,<br />

erTi mxriv, saxelmwifos mier iar-


aRis tarebis an narkotikebis akrZalva, da,<br />

meore mxriv, saxelmwifos mier xorcis Wamis<br />

akrZalva erTsa da imave sibrtyeze ganixileba.<br />

aseTi midgoma gamowveulia imiTac,<br />

rom liberalizmis moZRvreba sajaro, anu<br />

sazogadoebrivi interesis cnebaSi srul gaucnobiereblobas<br />

amJRavnebs. Tanamedrove konstitucionalizmi<br />

ki aRiarebs sajaro, anu<br />

sazogadoebrivi interesis jerovan adgils<br />

saxelmwifos mier ekonomikuri da socialuri<br />

funqciebis ganxorcielebisas. Tanamedrove<br />

saxelmwifo socialur da ekonomikur<br />

procesebSi mxolod maSin da mxolod im<br />

moculobiT ereva, roca mas amas sazogadoebis<br />

interesi karnaxobs. da Tu raSi mdgomareobs<br />

sazogadoebis interesi, amas Tavad mocemuli<br />

sazogadoeba konkretul SemTxvevebSi<br />

gansazRvravs (Tu, ra Tqma unda, amis unari<br />

aqvs), am sazogadoebaSi arsebuli jgufebisa<br />

da fenebis interesebis, maTi mdgomareobisa<br />

da daculobis xarisxis gaTvaliswinebiT. amas<br />

mowmobs Tanamedrove konstitucionalizmi,<br />

romelic aRiarebs, rom adamianis ZiriTadi<br />

uflebebi da ekonomikuri Tavisufleba unda<br />

ganxorcieldes im moculobiT da im saxiT,<br />

rom sazogadoebis interesebi ar daziandes.<br />

Tanamedrove konstitucionalizmi aRiarebs<br />

imasac, rom saxelmwifo uSualod unda moqmedebdes<br />

im adamianebis, jgufebisa da fenebis<br />

interesebis dasacavad, romlebic, misi<br />

Carevis gareSe, daucveli iqnebodnen.<br />

liberalebisaTvis bazris Tavisufleba uzenaesi<br />

Rirebulebaa, romelic saxelmwifos CareviT<br />

ar unda iqnes xelyofili. magram liberalebs<br />

aviwydebaT, rom bazris Tavisuflebis<br />

lozungiT xeli ar unda eSlebodes saxelmwifos<br />

mier bazarze im movlenebTan dapirispirebas,<br />

romlebic TavianTi SinaarsiT<br />

sakmaod Sors arian Tavisuflebisagan. rodesac<br />

erT zamTars navTis fasi ormocdaaTi<br />

TeTria da meore zamTars uceb iwevs erT<br />

laramde, am movlenas mxolod gonebasusti<br />

adamiani Tu Seafasebs rogorc Tavisufali<br />

bazris "TviTregulirebad“ moqmedebas. arada,<br />

Tu saxelmwifo am movlenas daupirispirdeba,<br />

liberalebi gangaSs atexen "Tavisufali“<br />

sabazro ekonomikis dasacavad. isini arc<br />

dainteresdebian, emyareba Tu ara fasis orjer<br />

gazrda mowodebis amdenadve Semcirebas an<br />

sxva romelime obieqtur ekonomikur faqtors.<br />

Tavisufali bazari, saxelmwifos Carevis<br />

gareSe, xSirad SeiZleba korufciis niadagad<br />

iqces. amis naTeli magaliTia Sromis<br />

bazris fenomeni. liberalizmi qadagebs, rom<br />

saxelmwifo ar unda ereodes Sromis bazris<br />

msvlelobaSi, Tumca saqarTvelos konstitucia<br />

(muxli 32) moiTxovs, rom saxelmwifo<br />

dasaqmebaSi daexmaros umuSevrad darCenil<br />

moqalaqes. bunebrivia, saxelmwifosTvis liberalizmze<br />

mniSvnelovani konstitucia unda<br />

iyos da man Sromis bazari dinebaze ar unda<br />

miuSvas. dRes saxelmwifo konstituciis am<br />

debulebas icavs iseve, rogorc mis sxva<br />

debulebebs da Sromis bazari, faqtobrivad,<br />

dinebazea miSvebuli. saqarTveloSi (romelic<br />

arc SvedeTia da arc holandia) swored<br />

es garemoeba iwvevs ara marto masiur<br />

umuSevrobas, aramed korufciasac Sromis<br />

bazarze. qarTul realobaSi, roca dasaqmebis<br />

sakiTxi dinebazea miSvebuli, samuSaos<br />

mxolod is iSovis, visac es nacnoboba-axloblobiT<br />

SeuZlia. Tavisufali bazrisa da<br />

konkurenciis princi pebi aq ar moqmedebs.<br />

rodesac moqalaqes Tavisi saxelmwifosi ar<br />

sjera, igi mxolod ojaxis, naTesavebis, nacnobebisa<br />

da megobrebis imedzea da mxolod<br />

ase Tu SeuZlia gadawyvitos dasaqmebis problema.<br />

realobaa, rom ucxoeTSi ganaTlebamiRebuli<br />

adamianebic, Zalian iSviaTi gamonaklisebis<br />

garda, ver Souloben samsaxurs, Tu<br />

nacnobobis instituti ar amoqmeddeba.<br />

konstituciis mixedviT, saxelmwifo xels<br />

uwyobs Tavisufali konkurenciis ganviTarebas,<br />

xolo monopoliuri saqmianoba ikrZaleba,<br />

garda kanoniT daSvebuli SemTxvevebisa<br />

(muxli 30(2)). naTelia, rom monopoliebis<br />

akrZalvis moxsenieba konstituciis adamianis<br />

uflebaTa TavSi niSnavs im safrTxis gaazrebas,<br />

rac monopoliam SeiZleba adamianis uflebebs<br />

Seuqmnas. haiekic da mizesic Tavs arideben<br />

detalur saubars antimonopoliuri kanonmdeblobis<br />

arsisa da socialuri funqciis<br />

Sesaxeb. metic, mizesi (romelsac haieki Tavisi<br />

drois udides adamians uwodebda) acxadebs,<br />

rom monopoliebi ar uSlian xels liberaluri<br />

sabazro ekonomikis funqcionirebas<br />

da, saerTod, sabazro ekonomikis pirobebSi<br />

monopolia ar warmoiqmneba bunebrivi resursebisa<br />

da kanonmdeblobiT gansazRvruli SemTxvevebis<br />

garda. es rom sicruea (praqtikas<br />

33


34<br />

rom Tavi gavaneboT), saqarTvelos konstituciidanac<br />

Cans, romelic krZalavs monopoliebs,<br />

garda kanoniT gaTvaliswinebuli SemTxvevebisa;<br />

anu konstitucia gulisxmobs, rom<br />

monopoliebi SeiZleba warmoiqmnas imisda miuxedavad,<br />

dadgenilia Tu ara isini kanoniT<br />

da krZalavs iseT monopoliebs, romlebic<br />

kanoniT dadgenili ar aris. aRniSnuli naTelyofs,<br />

rom monopoliebis liberalebiseuli<br />

gageba SeuTavsebelia monopoliebis konstituciiseul<br />

gagebasTan.<br />

saqme isaa, rom antimonopoliuri kanonmdeblobis<br />

miRebiT saxelmwifo bazris msvlelobaSi<br />

ereva da "TviTregulirebis“ principis<br />

sazianod moqmedebs. liberalebi amaze albaT<br />

upasuxeben, rom antimonopoliuri kanonmdeblobis<br />

mizani isev bazarze konkurenciis<br />

dacvaa. magram aq aravin davobs, rom bazarze<br />

konkurenciis dacva sazogadoebis intereseb-<br />

Sia. liberalebi ubralod "ver“ iTvaliswineben,<br />

rom bazars saxelmwifos Carevis gareSe ar<br />

SeuZlia iseTi "TviTregulireba“, rom Tavisufali<br />

konkurencia uzrunvelyos. Tu saxelmwifo<br />

ar Caeria, nebismieri Tavisufali<br />

bazari sabolood monopoliis an ukeTes<br />

SemTxvevaSi oligopoliis xelSi moeqceva.<br />

es praqtikuli aspeqti iyo. axla RirebulebiT<br />

aspeqtsac unda SevexoT: ra Rirebulebebs<br />

emyareba antimonopoliuri kanonmdeblobis<br />

SemoRebis politikuri gadawyvetilebebi?<br />

liberalizmi verc am Rirebulebebs axsnis,<br />

radgan isini swored liberalizmis sapirispiroa,<br />

emyareba sajaro, anu sazogadoebriv<br />

da ara kerZo pirebis individualur interess.<br />

liberalebisaTvis kerZo interesi uzenaesia<br />

da saxelmwifo mas ar unda zRudavdes.<br />

roca esa Tu is mewarme Tavisi Sromis, unarisa<br />

da Zalisxmevis Sedegad amzadebs ukeTes<br />

produqcias, vidre misi konkurenti, momxmarebelic<br />

amiT kmayofilia da amis Sedegad<br />

es mewarme bazarze gabatonebul mdgomareobas<br />

ikavebs. individualizmis poziciebidan<br />

ver aixsneba, Tu ratom unda Caerios saxelmwifo<br />

am procesSi; igi xom amiT individis<br />

Tavisuflebas zRudavs da mewarmes Tavisi<br />

Sromis potenciuri nayofiT sargeblobis<br />

uflebas ar aZlevs. liberalizmi amas ver<br />

axsnis. amis axsna sazogadoebis, rogorc<br />

1 „liberalizmis klasikuri tradicia“ Tavi pirveli, qveTavi 11.<br />

aseTis, interesebis dacvaSi mdgomareobs:<br />

rogorac ar unda daakmayofilos mewarmem<br />

momxmareblis interesebi, mas ar unda mieces<br />

imis saSualeba, rom sazogadoebas Tavisi<br />

pirobebi ukarnaxos. antimonopoliuri kanonmdeblobis<br />

mizania, rom sazogadoeba gamoSvebuli<br />

produqciis Sefasebis gziT iyos mewarmis<br />

bedis msajuli da ara mewarme _ sazogadoebis<br />

bedisa.<br />

liberalebi miuReblad Tvlian informaciis<br />

Tavisuflebis raime formiT SezRudvas, rac<br />

mizesis omaxian SeZaxilebSi hpovebs gamoxatulebas.<br />

1 am logikiT ar SeiZleba nebismieri<br />

rasistuli mowodebebis, an zneobis sawinaaRmdego<br />

literaturis gamocemis akrZalva Tu<br />

SezRudva, radgan, Turme, adamianebs SeuZliaT<br />

ilaparakon da gamoaqveynon yvelaferi,<br />

rac surT. saqarTvelos konstitucia (muxli<br />

24) ki aSkarad uSvebs informaciis Tavisuflebis<br />

SezRudvas, roca amiT safrTxe eqmneba<br />

morals an sazogadoebriv usafrTxoebas.<br />

saqarTvelos konstitucia aq marto ar<br />

aris da informaciis Tavisuflebas imave principebiT<br />

zRudavs italiis (muxli 21), germaniis<br />

(muxli 5), espaneTis (muxli 20) konstituciebi,<br />

aseve evropis adamianis ufleba-<br />

Ta konvencia (muxli 10).<br />

visac rogor ar unda moeCvenos, gadaWarbebuli<br />

ar iqneba, Tu vityviT, rom liberalebisaTvis<br />

cxovreba bazaria. isini bazris kanonebiT<br />

azrovneben nebismieri sazogadoebrivi<br />

institutis Tu sferos analizisas. pirvel<br />

rigSi, liberalizmi, rogorc moZRvreba, mimarTulia<br />

mxolod mewarmeTa interesebisa da<br />

uflebebis dacvaze. mewarmed gaxdoma ukeTes<br />

SemTxvevaSi mxolod eqvsidan erT adamians<br />

SeuZlia. es niSnavs, rom misi idealuri realizaciis<br />

SemTxvevaSic ki liberalizmi qveynis<br />

mosaxleobis maqsimum erTi meeqvsedis interesebis<br />

damcveli iqneba. danarCen xuTi meeqvseds<br />

Seadgens daqiravebuli muSaxeli,<br />

studentebi, pensionerebi, invalidebi, mecnierebi,<br />

xelovanebi, maswavleblebi, saxelmwifo<br />

moxeleebi da a.S. liberalizmi maTTvis<br />

ver iclis.<br />

amas garda, liberalizmi cdilobs, rom nebismieri<br />

saxis urTierTobas bazris moTxovnamiwodebis<br />

kanonebi moargos; maT Soris im


sferoebsac, romlebic Tavisi arsiTa da daniSnulebiT<br />

arasabazro sferoebia: ganaTleba,<br />

janmrTelobis dacva, mecniereba. amitom liberalizmi<br />

uaryofs am sferoebis saxelmwifo<br />

dafinansebas da moiTxovs, rom isini kerZo<br />

iniciativis safuZvelze da am iniciativis<br />

moculobiT unda arsebobdes, anu isini ufaso<br />

ar unda iyos. aseTi mtkicebebiT liberalizms<br />

mivyavarT iqamde, rom ganaTlebis miReba<br />

da mkurnaloba mxolod imas SeeZlos, visac<br />

es finansurad xelewifeba. liberalebisaTvis<br />

xom Rirebuleba TavisTavad sabazro principebis<br />

moqmedebaa da ara mosaxleobis mier<br />

ganaTlebisa da mkurnalobis miReba. es niSnavs,<br />

rom liberalizmis ideebis realizeba<br />

qveynis progresis SeCerebis tolfasia.<br />

normalur adamians unda gauCndes SekiTxva:<br />

ra saWiroa sabazro urTierTobebi iseT sferoebSi,<br />

sadac isini adamianTa udides nawils<br />

elementaruli SesaZleblobebis gareSe<br />

tovebs? magram saqme isaa, rom liberalebs<br />

ar gaaCniaT raime iseTi kriteriumi, romelic<br />

maT wignis gamocemisa da kaloSebis warmoebis<br />

erTmaneTisagan garCevaSi daexmareboda.<br />

maTTvis orive saqonelia, romelzedac<br />

moTxovna bazarze unda arsebobdes. am Sexedulebebis<br />

gamagreba liberalebs mxolod adam<br />

smitis an haiekis citatebiT Tu SeuZliaT<br />

(romlebic umetes SemTxvevebSi arafer kav-<br />

SirSia aRniSnul arasabazro urTierTobebTan),<br />

radgan kacobriobas sxva gezi aqvs aRebuli<br />

da praqtika liberalebisagan dasaxuli<br />

gzidan gadaxveviT miemarTeba. ganaTlebis,<br />

janmrTelobis dacvisa da mecnierebis dafinanseba<br />

dasavleT evropasa da CrdiloeT amerika-<br />

Si didi xania sabazro sferoSi SeWrad aRar<br />

iTvleba. civilizebul qveynebSi miiCneva, rom<br />

saxelmwifo unda icavdes ara marto imas,<br />

visac bevri fuli aqvs, aramed exmarebodes<br />

imasac, visac es fuli ara aqvs, rom Zireuli<br />

moTxovnilebebi daikmayofilos dasaqmebis,<br />

ganaTlebisa da janmrTelobis dacvis sferoSi.<br />

aseTi midgoma ganapirobebs or did sazogadoebriv<br />

sargebels (romlebic liberalebs<br />

ar ainteresebT). pirvel rigSi, sazogadoeba-<br />

Si mcirdeba socialuri gaTiSuloba da sxvadasxva<br />

fenebs Soris dapirispirebis Sansi<br />

klebulobs. meorec, saxelmwifo Tavisi aqtiurobiT<br />

xels uwyobs, rom qveynis adamia-<br />

nuri resursebis mTeli potenciali gamoyenebul<br />

iqnes racionalurad, rom sazogadoebis<br />

progresi ar Seferxdes. Tu am yvelafris<br />

fasi Tavisufal bazarze saxelmwifos<br />

Carevaa, es unda gakeTdes da keTdeba<br />

kidec im qveynebSi, romlebic sakuTar prioritetebs<br />

acnobiereben.<br />

liberalizmis azrovneba mxolod or fers<br />

xedavs: Savs da TeTrs; am moZRvrebas iseTi<br />

bedi aqvs, rom misi mimdevrebi Tavs xSirad<br />

erTi wyobidan meoreze gadasvlis epoqaSi<br />

wamoyofen Tavs da Semdeg maTi memkvidreebi<br />

TavianTi ideuri mamebis erTxel naTqvams<br />

samaradiso WeSmaritebebad miiCneven. ase magaliTad,<br />

adam smitma kapitalizmis formirebis<br />

epoqaSi daadastura, rom sabazro ekonomika<br />

ukeTesia, vidre feodalizmi. haiekma da<br />

mizesma dainaxes nacisturi germaniisa da<br />

bolSevikuri ruseTis ekonomikuri procesebi<br />

da sqeltaniani gamokvlevebi miuZRvnes im<br />

martivi WeSmaritebis dasabuTebas, rom sabazro<br />

ekonomikas ekonomikis faSistur da<br />

bolSevikur modelebTan mimarTebaSi upiratesobebi<br />

aqvs.<br />

azrovnebis aseTi tradicia liberalizms<br />

dResac daRad aCnia. liberalebis fiqri imaze<br />

ki ar aris mimarTuli, rom mocemul sazogadoebaSi,<br />

rogorc aseTSi, damyardes realuri<br />

ekonomikuri keTildReoba da socialuri samarTlianoba,<br />

aramed mxolod imis mtkicebas<br />

xmardeba, rom "TviTregulirebadi“ sabazro<br />

ekonomikis alternativa mxolod bolSevizmi<br />

an faSizmi SeiZleba iyos. liberalizmi,<br />

rogorc aseTi, umweoa ama Tu im wyobis absoluturi<br />

Rirebulebis gaanalizebis saqme-<br />

Si; mas mxolod is SeuZlia, rom esa Tu is<br />

wyoba SefardebiT perspeqtivaSi warmoidginos<br />

da yovelive amas mkiTxvelisa Tu msmenelis<br />

daSinebis efeqti misces (Tanac, mxolod<br />

Sav-TeTr ferebSi). amisda miuxedavad, adamianebisa<br />

da ganviTarebuli, gacnobierebuli<br />

sazogadoebebisaTvis ama Tu im wyobis misaReboba<br />

ganisazRvreba ara imiT, Tu ramdenad<br />

sjobia es wyoba sxva, masze uares da ukve<br />

uaryofil wyobebs, aramed imiT, Tu ramdenad<br />

aZlevs maT es mocemuli wyoba Rirseuli<br />

cxovrebisa da ganviTarebis saSualebas.<br />

ideologiis ZiriTadi amocanaa is, rom "Tanamedroveobis<br />

konstituciurma saxelmwifom<br />

socialuri samarTlianobis politikuri ga-<br />

35


36<br />

rantia unda ikisros“. 2 amitom adamianebisa<br />

da sazogadoebebis mxedveloba liberalebisaze<br />

ukeTesi aRmoCnda da maT, Savisa da<br />

TeTris garda, sxva ferebis danaxvac SeZles.<br />

ganviTarebis realurma procesebma ipova "Ramis<br />

darajis“ saxelmwifos efeqturi alternativa<br />

socialuri saxelmwifos saxiT. dRes<br />

ganviTarebuli saxelmwifoebi socialuri<br />

saxelmwifoebia, xolo iq arsebuli ekonomika<br />

ara ubralod sabazro ekonomikad, aramed<br />

socialur sabazro ekonomikad iwodeba.<br />

saqarTvelos konstituciis preambula acxadebs,<br />

rom saqarTvelo socialuri saxelmwifo<br />

unda iyos. sakuTari konstituciebis<br />

mixedviT, socialuri saxelmwifoebia germania,<br />

safrangeTi, italia, espaneTi da yvela<br />

sxva ganviTarebuli qveyana. 3<br />

rogorc konrad hese acxadebs, socialuri<br />

saxelmwifo aris "damgegmavi, mmarTavi, momsaxurebis<br />

gamwevi, ganmanawilebeli, individualuri<br />

da socialuri cxovrebis realobad<br />

mqceveli saxelmwifo“. 4 Tanamedrove demokratiul<br />

sazogadoebaSi SeuZlebelia socialuri<br />

winaaRmdegobebis gamawonasworebeli sazogadoebrivi<br />

wesrigis damyareba, Tu saxelmwifos<br />

roli mxolod piradi Tavisuflebisa<br />

da sakuTrebis dacviT Semoifargleba.<br />

aqedan gamomdinare, konstituciaSi socialuri<br />

saxelmwifos principis moxsenieba niSnavs<br />

kanonmdeblisa da administraciisaTvis<br />

socialuri samarTlianobis uzrunvelsayofad<br />

konkretuli RonisZiebebis gatarebis konstituciuri<br />

davalebis micemas. 5 mocemuli funqciebidan<br />

liberalebi SeiZleba yvelaze metad<br />

ganawilebisa da gadanawilebis cnebebma daa-<br />

Sinos. ra Tqma unda, socialuri saxelmwifos<br />

principebis moSveliebiT aravin saubrobs<br />

sazogadoebaSi dovlaTis Tanabar ganawilebaze,<br />

magram socialuri saxelmwifos realobebi<br />

dovlaTis samarTlian ganawilebas emyareba.<br />

Tavad resursebisa da dovlaTis gadanawilebis<br />

cneba liberalebs surT, rom safrTxobelad<br />

warmoadginon da sabWoTa kav-<br />

Siris adreul wlebSi momxdar eqspropri-<br />

aciisa da gankulakebis cnebebTan gagvaigivebinon.<br />

magram sinamdvileSi gadanawilebis cneba<br />

gacilebiT ufro farToa da moicavs nebismier<br />

process, romelsac saqme aqvs dovlaTisa<br />

da resursebis raime nawilis erTi xelidan<br />

meoreSi gadacemasTan. magaliTad, gadasaxadis<br />

gadamxdelTa fuliT moxuci adamianebisaTvis<br />

pensiis gacema gadanawilebaa, radganac<br />

saxelmwifos biujeti fuls erTisagan<br />

iRebs da meores aZlevs. maswavleblebisaTvis<br />

xelfasis micemac, janmrTelobis dacvis programebis<br />

saxelmwifo dafinansebac, mravalSviliani<br />

ojaxebisaTvis daxmarebac sxva araferia,<br />

Tu ara gadanawileba. TavisTavad resursebisa<br />

da dovlaTis gadanawileba, rodesac igi<br />

kanons emyareba da ara Zaladobas, aris<br />

saxelmwifoebrivi cxovrebis aucilebeli<br />

atributi da dasavleTis qveynebSi socialuri<br />

programebis dafinanseba swored gadanawilebis<br />

meSveobiT xorcieldeba.<br />

socialuri saxelmwifos realobebi liberalizmis<br />

iseTi Zireuli principis SezRudvasac<br />

moiTxovs, rogoricaa, kerZo sakuTrebis<br />

xelSeuxebloba. socialur saxelmwifoebSi<br />

aRiarebulia sakuTrebis socialuri SezRudvis<br />

instituti. es niSnavs, rom adamianebis xel-<br />

Si arsebuli kerZo sakuTreba saxelmwifom<br />

SeiZleba gaakontrolos socialuri interesebis<br />

dacvis mizniT. ase magaliTad, germaniis<br />

ZiriTadi kanonis me-14 muxlis mixedviT,<br />

"sakuTreba avaldebulebs: misiT sargebloba<br />

sazogado interesebs unda Seesabamebodes“.<br />

espaneTis konstituciis 33-e da italiis<br />

konstituciis 42-e muxlebis Sesabamisad, kerZo<br />

sakuTrebis sargeblobisa da gasxvisebis uflebebi<br />

SeiZleba SeizRudos sakuTrebis socialuri<br />

funqciis uzrunvelyofis mizniT. metic,<br />

aRniSnuli konstituciebi iTvaliswineben, rom<br />

miwa, wiaRi da sazogadoebrivad mniSvnelovani<br />

sxva sikeTeebi unda daeqvemdebaros saxelmwifo<br />

sakuTrebis uflebas. am tradiciisagan<br />

arc saqarTvelos konstituciaa Sors:<br />

konstituciis 21-e muxlis me-2 punqti uSvebs,<br />

rom sakuTrebis ufleba SeizRudos<br />

2 Badura, Staatsrecht (1986), 195.<br />

3 germaniis ZiriTadi kanonis (1949) me-20 muxli, safrangeTis konstituciis (1958) pirveli muxli,<br />

espaneTis konstituciis (1975) pirveli muxli, italiis konstituciis (1949) pirveli muxli.<br />

4 Hesse, Grundzüge des Verfassungsrechts der Bundesrepublik Deutschland (19. Auflage, 1993), 86.<br />

5 Badura, Staatsrecht (1986), 195.


aucilebeli sazogadoebrivi saWiroebidan<br />

gamomdinare. ase rom, mTeli praqtikuli<br />

gamocdileba mowmobs imas, rom liberalebis<br />

miTi sakuTrebis uflebis SeuzRudaobis Sesaxeb<br />

Tanamedrove civilizaciis mier uaryofilia.<br />

mesakuTris pasuxismgeblobaa sakuTrebis<br />

imgvari gamoyeneba, rogorc mas kanoni<br />

daavaldebulebs sazogado interesebidan gamomdinare.<br />

is sazogadoebebic ki, romelTa konstituciebi<br />

socialuri saxelmwifos cnebis gaCenamde iqna<br />

miRebuli, mividnen im daskvnamde, rom socialuri<br />

saxelmwifo stabiluri politikuri<br />

arsebobis erTaderTi formaa. SeerTebuli<br />

Statebis konstitucia Seicavs mxolod negatiur<br />

uflebaTa CamonaTvals (1791 wlis<br />

uflebaTa bili). miuxedavad amisa, axali<br />

kursis pirobebSi franklin ruzveltma gamoacxada<br />

"meore uflebaTa bili“, anu socialur-ekonomikuri<br />

uflebebi, romlebic moicaven<br />

uflebebs ganaTlebaze, Sromaze, janmrTelobis<br />

dacvaze, dasvenebis pirobebze, sakmaris kvebaze<br />

da sxva. ruzveltma am uflebebis aucilebloba<br />

daasabuTa imiT, rom individualuri<br />

Tavisufleba ar arsebobs ekonomikuri usafrTxoebis<br />

gareSe da "gaWirvebuli adamiani<br />

ar aris Tavisufali“. 6 amis Semdgom, amerikis<br />

konstituciis liberaluri profilis miuxedavad,<br />

qveyanam gezi aiRo socialuri keTildReobis<br />

saxelmwifoze, razec metyvelebs am<br />

qveyanaSi arsebuli socialuri daxmarebebis<br />

farTo sistema. rogorc kolumbiis universitetis<br />

profesori da gaero-s adamianis<br />

uflebaTa komitetis wevri, lui henkini, acxadebs,<br />

SeerTebuli Statebi dRes socialuri<br />

keTildReobis saxelmwifoa. sanam aseTad Camoyalibdeboda,<br />

mas individualur da ekonomikur<br />

Tavisuflebaze damyarebuli winaaRmdegobebis<br />

gadalaxva mouwia da dRes saxelmwifo<br />

pirdapir iRebs pasuxismgeblobas Raribi da<br />

gaWirvebuli adamianebis problemebis mosagvareblad.<br />

marTalia, socialuri garantiebi<br />

konstituciaSi dafiqsirebuli ar aris da<br />

kongresis mier miRebul kanonmdeblobas emyareba<br />

da SeiZleba formalurad kongress am<br />

garantiebis gauqmebis uflebac hqondes, magram<br />

es mxolod Teoriaa. socialuri garan-<br />

tiebi politikuri sistemis integraluri<br />

nawilia da maT TiTqmis konstituciuri simyare<br />

aqvs. amerikelebi socialur garantiebs<br />

sakuTar uflebebad miiCneven. 7 am tendenciiT<br />

amerikam fexi auwyo ganviTarebis evropul<br />

gzas, romelic socialur-ekonomikuri uflebebis<br />

konstituciur realizaciaSi mdgomareobs.<br />

es yovelive adasturebs, rom liberalizmi,<br />

rogorc ideologia, Teoria Tu moZRvreba,<br />

ar pasuxobs konstitucionalizmis ganviTarebis<br />

Tanamedrove tendenciebs. Tumca orasi<br />

wlis win konstitucionalizmi liberalurad<br />

gaigeboda, dRes es kavSiri darRveulia<br />

Seuqcevadi saxiT, radganac Tanamedrove saxelmwifo<br />

didi xania gacda liberalizmis mier<br />

dadgenil SezRudvebs. liberalizmis principebis<br />

moSvelieba mxolod xels uSlis realuri<br />

keTildReobisa da socialuri stabilurobis<br />

miRwevas. keTildReoba mxolod iq<br />

arsebobs, sadac liberalizmis dogmebi uaryves.<br />

saiT midian<br />

Tavidan saubari adamianTa azrovnebis wesiT<br />

daviwyeT. saqarTvelos realobaSi aSkaraa,<br />

rom ama Tu im ideologiisadmi erTguleba,<br />

ideologiur rwmenasa da interesebTan er-<br />

Tad, pirovnuli mentalitetis nayoficaa.<br />

arCevani liberalizmsa da socialur saxelmwifos<br />

Soris damokidebulia imaze, surT<br />

Tu ara adamianebsa da adamianTa jgufebs<br />

gaiTavison sxva adamianebisa da adamianTa<br />

jgufebis problemebi. rodesac sazogadoeba-<br />

Si individualuri egoizmi da gautanloba<br />

dominirebs, liberalizmi popularulia adamianTa<br />

Soris. erTxel da samudamod Tavi<br />

unda davaneboT im miTs, rom qarTvelebi,<br />

"civi“ dasavlelebisagan gansxvavebiT, urTierTgamtanebi<br />

da urTierTmoyvareebi arian.<br />

aravisze naklebi egoisti da gautaneli qarTveli<br />

araa. visac dasavleT evropelebTan xangrZlivi<br />

da Sinaarsiani urTierToba hqonia,<br />

advilad darwmundeba, rom maT qarTvelebze<br />

aranakleb da SeiZleba ufro metadac ician<br />

mxarSi amodgoma da urTierTxelSewyoba,<br />

riTac qarTvelebi Tavs ase viwonebT. swored<br />

es uunaroba adamianebisa gaiTavison erTmane-<br />

6 Steiner & Alston (ed.), International Human Rights. Law, Politics, Morals (1997), 258-259.<br />

7 Henkin, International Human Rights and Rights in the United States, Meron (ed.), Human Rights in International<br />

Law (1984), 34.<br />

37


38<br />

Tis problemebi, qmnis niadags maTi rwmenisaTvis,<br />

rom gaWirvebuli adamianis problemebi<br />

saxelmwifomac ar unda gaiTavisos da<br />

gaiTvaliswinos. am rwmenas ki ganviTarebis<br />

procesebma yovelgvari safuZveli gamoacala,<br />

misi uaryofa ganviTarebis aucilebeli<br />

winapirobaa.<br />

liberalebi Tavs asaReben erovnuli da religiuri<br />

Semwynareblobis damcvelebad da<br />

gvmoZRvraven, rom saxelmwifoSi eTnikuri da<br />

religiuri jgufebis uflebebis dacva samoqalaqo<br />

sazogadoebis arsebobis winapirobaa;<br />

rom aseTi jgufebis uflebebisa da interesebis<br />

ignorireba socialur gaTiSulobas<br />

iwvevs da safrTxes uqmnis sazogadoebis<br />

stabilurobas. magram imave liberalebs "aviwydebaT“<br />

(ufro swored ar ainteresebT), rom<br />

socialur stabilurobas sazogadoebis susti<br />

da daucveli jgufebisa Tu fenebis uflebebisa<br />

da interesebis ignorireba aranakleb<br />

safrTxes uqmnis. Tu saxelmwifo ar funqcionirebs<br />

sazogadoebis yvela nawilis interesebidan<br />

gamomdinare da daudevrobiT epyroba<br />

mosaxleobis sust da daucvel nawils<br />

(aseTi ki saqarTvelos TiTqmis mTeli mosaxleobaa),<br />

igi safrTxes qmnis socialuri<br />

stabilurobisaTvis, iseve, rogorc eTnikuri an<br />

religiuri uTanxmoebis gaCaRebis SemTxvevaSi.<br />

socialuri problemebis ignorireba liberalebma<br />

SeiZleba axsnan imiTac, rom Turme<br />

saqarTvelo gardamaval etapze imyofeba, sabazro<br />

ekonomika formirebis procesSia da<br />

mxolod amis Semdgom stadiebze SeeZleba<br />

saxelmwifos ikisros Tavisi socialuri<br />

funqciebi. SeiZleba isic moiSvelion, rom<br />

mecxramete saukuneSi dasavleTis qveynebSic<br />

ki ar axorcielebdnen saxelmwifoebi socialur<br />

funqcias. es yovelive liberalebma im<br />

mSoblebs unda auxsnan, romlebsac SvilebisaTvis<br />

saskolo saxelmZRvanelos sayidlad<br />

fuli ar yofniT an im mSoblebs, romlebic<br />

wlidan wlamde erT litr naturalur rZes<br />

ver asmeven sakuTar Svilebs. aseTi Teoriul-evoluciuri<br />

midgoma arsebuli problemebis<br />

mxolod ignorirebaa da ara maTi gadawyvetis<br />

mcdeloba. ukve gamocdili gvaqvs, Tu<br />

ras niSnavs dapirebebi, rom momavalSi cxovreba<br />

ukeTesi iqneba.<br />

nebismieri sicocxlisunariani ideologia,<br />

iqneba es qristian-demokratizmi, ekologizmi<br />

Tu socializmi mimarTulia sazogadoebriv<br />

konsensusis miRwevaze, sazogadoebaSi arsebuli<br />

gansxvavebuli interesebis dabalansebasa<br />

da urTierTmorigebaze. liberalizmis<br />

Sedegi ki swored amis sapirispiroa. arc<br />

erTi moZRvreba Tu ideologia (Tu ar CavTvliT<br />

faSizmsa da komunizms) ar aris ise<br />

indiferentuli zogadadamianuri moralis<br />

mimarT, rogorc liberalizmi. arc erTi<br />

moZRvreba Tu ideologia ar axdens adamianis<br />

bedis iseT ignorirebas, rogorc liberalizmi.<br />

arc erTi moZRvreba Tu ideologia ar<br />

axdens socialuri gaTiSulobis (da, Sesabamisad,<br />

socialuri daZabulobis) iseT legitimacias,<br />

rogorc liberalizmi. dabolos,<br />

arc erTi moZRvreba Tu ideologia ar ayenebs<br />

konstitucionalizmis principebis efeqturobas<br />

iseT dartymas, rogorc liberalizmi.<br />

konstituciuri principebis efeqturi<br />

moqmedeba ki, rogorc gamocdileba aCvenebs,<br />

liberalizmis principebis uaryofis tolfasia.<br />

liberalebs SeuZliaT Tavi daimSvidon: maTi<br />

moZRvreba faSizmsa da komunizmze cotaTi<br />

ukeTesi yofila. magram es damSvideba mxolod<br />

droebiTi iqneba, ramdenadac kacobrioba<br />

gamudmebiT iswrafvis ukeTesis Ziebisaken.<br />

faSizmisa da komunizmis Semdeg istoriis<br />

sanagve axla liberalizmisTvisaa gamzadebuli.<br />

arCevani ganviTarebasa da stagnacias, keTildReobasa<br />

da siRatakes, socialur saxelmwifosa<br />

da "Ramis darajis“ liberalur saxelmwifos<br />

Soris unda gakeTdes. unda davinaxoT,<br />

rom aRarc erTi ganviTarebuli saxelmwifo<br />

imarTeba liberalizmis dogmebiT,<br />

rom am dogmebs warmatebis Sansi mxolod<br />

CamorCenil qveynebSi aqvT. pirvel rigSi,<br />

axalgazrda Taoba unda gaTavisufldes liberalizmis<br />

dogmebisagan. mxolod am SemTxvevaSi<br />

SeiZleba is saqmis gamkeTebel Taobad<br />

Camoyalibdes. Tu ara da igi pasuxismgebeli<br />

iqneba ara mxolod sakuTari, aramed momavali<br />

Taobebis bedzec.


ÓÉÔÚÅÉÓ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÀ ÃÀ<br />

ÌÉÓÉ ÃÀÝÅÉÓ áÀÒÉÓáÉ ÓÀÆÙÅÀÒÂÀÒÄÈÉÓ<br />

ÆÏÂÉÄÒÈ ØÅÄÚÀÍÀÓÀ ÃÀ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÛÉ<br />

Ö<br />

davoa masobrivi informaciis saSualebebis<br />

didi roli sazogadoebriv cxovrebasa<br />

da adamianTa progresuli ganviTarebis procesSi.<br />

magram ratomRac iseTi STabeWdileba<br />

iqmneba, rom rac ufro zemoT miviwevT Tanamdebobriv<br />

kibeze, miT ufro metad gvawuxebs<br />

is Tavisufleba (sityvis, presis, informaciis),<br />

romelic masmediisaTvis unda uzrunvelvyoT.<br />

TiTqos “Cveulebrivi mokvdavisaTvis”<br />

masmediis Tavisufleba da misi saSualebiT<br />

rac SeiZleba meti da rac SeiZleba gasaidumloebuli<br />

informaciis miReba yvelaze sasurvelia,<br />

Tumca rogorc ki zemoxsenebuli<br />

“Cveulebrivi mokvdavi” Tanamdebobrivi kibis<br />

pirvel safexurze adis da Semdegi safexuris<br />

dauflebis survilic uCndeba, yovel<br />

aseT safexurze asvla TandaTan akargvinebs<br />

simpatiebs masmediisadmi. ratom xdeba es?<br />

darwmunebuli var Zalian bevr adamians awuxebs<br />

es SekiTxva da, ra Tqma unda, mec. am<br />

sakiTxebze saubrisas yvelaze mniSvnelovani,<br />

albaT, mainc is garemoeba gaxlavT, rom Cveulebrivi<br />

mokvdavis cxovrebis detalebi gacilebiT<br />

uinteresoa Tanamdebobis pirebis cxovrebis<br />

msgavs detalebTan SedarebiT da,<br />

Sesabamisad, TiToeuli is adamiani, romelic<br />

Tanamdebobas ikavebs, im garemoebasac unda<br />

ÍÉÍÏ ÓÖØÍÉÞÄ<br />

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ<br />

“ÀÆÒÉÓ ÂÀÌÏáÀÔÅÉÓ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀ ... ÅÒÝÄËÃÄÁÀ ÀÒÀ ÌáÏËÏà ÉÌ “ÉÍ×ÏÒÌÀÝÉÀÓÀ ÃÀ<br />

“ÉÃÄÄÁÆÄ”, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÌÉÉÙÄÁÀ ÃÀ ÀÙÉØÌÄÁÀ ÀÒÀÛÄÖÒÀÝáÌÚÏ×ÄËÀà ÀÍ ÖÌÍÉÛÅÍÄËÏÃ,<br />

ÀÒÀÌÄà ÉÌÀÈÆÄÝ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÛÄÖÒÀÝáÌÚÏ×ÄËÉÀ, ÌÀÛÏÊÉÒÄÁÄËÉ ÀÍ ÀÙÌÀÛ×ÏÈÄÁÄËÉ<br />

ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÓÀÈÅÉÓ ÀÍ ÌÏÓÀáËÄÏÁÉÓ ÍÄÁÉÓÌÉÄÒÉ ÓáÅÀ ÍÀßÉËÉÓÀÈÅÉÓ”<br />

ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÀÈÀ ÄÅÒÏÐÉÓ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏ<br />

usworebdes Tvals, rom, dawinaurebasTan<br />

erTad, misi piradi cxovrebis didi nawili<br />

saaSkaraoze iqneba gamotanili, amas ki, ra<br />

Tqma unda, ZiriTadad, Jurnalistebi uzrunvelyofen.<br />

sityvisa da presis Tavisufleba<br />

saSualebas gvaZlevs gamovamzeuroT ama Tu<br />

im Tanamdebobis piris mier sakuTari Zalauflebis<br />

borotad gamoyenebis faqtebi; Sesabamisad,<br />

maT meti pasuxismgebloba ekisrebaT<br />

da sazogadoebis winaSe met angariSvaldebulebasac<br />

unda grZnobdnen. 1971 wlis aSSs<br />

uzenaesi sasamarTlos mosamarTlem, hugo<br />

bleqma, saqmis - “New York Times Co. v. United<br />

States”, ganxilvisas ganacxada: “xelisuflebis<br />

ufleba - gaakontrolos presa, gauqmda da<br />

presas mieca samudamo ufleba gaakritikos<br />

mTavroba. presa daculia imdenad, rom mas<br />

SeuZlia gaaSiSvlos xelisuflebis saidumloebani<br />

da miawvdinos isini xalxs. mxolod<br />

Tavisufal da SeuzRudav presas SeuZlia<br />

efeqturad amxilos xelisuflebis nakli.<br />

Tavisufali presis movaleobaa xeli SeuSalos<br />

xelisuflebis TiToeul ganStoebas<br />

xelyos xalxis uflebebi”.<br />

Cven, sazogadoebis wevrebi, gacilebiT mkacr<br />

moTxovnebs vuyenebT Tanamdebobis pirebs, vi-<br />

39


40<br />

dre sakuTar Tavs. is faqti, Tu ramdenad<br />

marTebulia maTdami aseTi midgoma, calke<br />

davis sagania, magram axla saintereso iqneba<br />

saubari im saerTaSoriso Tu adgilobrivi<br />

garantiebis Sesaxeb, romlebiTac TiToeuli<br />

Jurnalisti sargeblobs ama Tu im informaciis<br />

mopovebisas da misi gamoqveynebisas.<br />

sainteresoa is wesebi, romelTa dacva aucilebelia<br />

yoveli JurnalistisaTvis zemoaRniSnuli<br />

dacvis misaRebad, raTa masze gavrcelebuli<br />

“sityvis Tavisuflebis” garantia<br />

STanTqmul ar iqnes raime seriozuli samar-<br />

TaldarRveviT. Cven SevexebiT agreTve evropis<br />

zogierTi saxelmwifosa da aSS-s praqtikas<br />

sityvisa da Tavisuflebis dacvis TvalsazrisiT<br />

da mokled gavecnobiT saqarTvelos<br />

Sesabamis kanonmdeblobas.<br />

Cemi azriT, pirvel rigSi, saintereso iqneba<br />

gavixsenoT, Tu riT aris gamowveuli sityvis<br />

Tavisuflebis aucilebloba, Tu, ra<br />

Tqma unda, aseTi aucilebloba arsebobs.<br />

rogorc zemoT aRiniSna, Cveni darwmunebuloba<br />

sityvisa da presis Tavisuflebis aucileblobaSi<br />

droTa ganmavlobaSi SeiZleba<br />

Seicvalos, imisda mixedviT, Cven is adamianebi<br />

varT, visTvisac am movlenas sargebloba<br />

moaqvs (msmenelebi, mayureblebi, Cveulebrivi<br />

moqalaqeebi), Tu – isini, vinc sityvis TavisuflebiT<br />

“zaraldeba”.<br />

Tumca, rogorc realoba gviCvenebs, garda<br />

“dazaralebuli” Tanamdebobis pirebisa, sityvis<br />

Tavisufleba zogjer “Cveulebriv mokvdavebsac”<br />

ar siamovnebT. Zalian bevrs saubroben<br />

imis Sesaxeb, Tu rogor icvleba sazogadoebis<br />

wevrTa azrovneba masobrivi informaciis<br />

saSualebebis gavleniT, Tu ramdenad uaryofiTad<br />

moqmedebs axalgazrdobaze (Tumca,<br />

Cemi azriT, es gavlena ufro metad ufrosebze<br />

SeimCneva) filmebi, romlebSic daufaravad<br />

aris gadmocemuli seqsi da Zaladoba.<br />

ufrosi Taoba wuxs myari, saukuneebis man-<br />

Zilze damkvidrebuli qarTuli tradiciebis<br />

Seryevis gamo. CemTvis, ra Tqma unda, savsebiT<br />

misaRebia masobrivi informaciis saSualebebis<br />

limitireba msgavsi filmebis Cvenebasa<br />

da Tambaqos reklamirebaSi (rac Ramis saaTebSi<br />

unda iyos daSvebuli), magram miuRebelia<br />

ufrosi Taobis wuxili im zogierTi qarTuli<br />

tradiciis “Seryevis” gamo, romelic,<br />

zustad imis gamo, rom saukuneebis manZilze<br />

aris damkvidrebuli, SeiZleba gadasaxedi da<br />

Sesacvleli aRmoCndes. nu dagvaviwydeba, rom<br />

mravali siaxle Tavis droze ugulebelyofili<br />

iyo TanamedroveTa mier. es sulac ar<br />

gvaZlevs uflebas yoveli damkvidrebuli<br />

Sexeduleba gadaumowmeblad da gauanalizeblad<br />

miviRoT, rwmenis doneze. WeSmaritebis<br />

misaRwevad swored gadamowmeba da gaanalizebaa<br />

saWiro da amitom xelisuflebis zegavlenisagan<br />

savsebiT Tavisufali unda iyos<br />

nebismieri azrisa da Sexedulebis gamoTqma,<br />

miuxedavad imisa, Tu ramdenad sayovelTaod<br />

aRiarebulia is mosazreba, romelsac gamoTqmuli<br />

azri Tu Sexeduleba eWvqveS ayenebs.<br />

saxelmwifoSi upiratesobis mqone religiis<br />

axlandeli Tu mokveTili mesveurebi da maTi<br />

mimdevrebi, rbilad rom vTqvaT, ukmayofilebas<br />

ver faraven imis gamo, rom damoukidebeli<br />

telekompaniebi da gazeTebi “arapopularuli<br />

seqtebis” warmomadgenlebsa da maTi da<br />

ara marto maTi, aramed zogadad, adamianis<br />

uflebebis damcvelebs sakuTari mosazrebebis<br />

gamoTqmis saSualebas aZleven. Cvens qveyanaSi<br />

mavanTa da mavanTa fizikur ganadgurebazec<br />

ki aris saubari, radgan maT xelisuflebisaTvis<br />

arc Tu ise umtkivneulo Temebze<br />

pirdapir teleekranebidan amcnes mosaxleobas.<br />

ar unda dagvaviwydes, miT umetes,<br />

“demokratiis Senebis”, axali, CvenTvis ucnobi<br />

demokratiuli institutebis Camoyalibebis<br />

procesSi, rom yovel azrs, Tundac<br />

sazogadoebis udidesi nawilisaTvis, Tundac<br />

yvelasaTvis miuRebelsac ki, aqvs arsebobisa<br />

da imis ufleba, rom Tavisuflad, SiSis gareSe<br />

iqnas gamoTqmuli. politologi, jon stiuart<br />

mili, Tavis wignSi “Tavisuflebaze”<br />

werda: is gansakuTrebuli boroteba, romelic<br />

mosazrebis Tavisuflad gamoTqmis CaxSobas<br />

moaqvs mdgomareobs imaSi, rom aseTi moqmedeba<br />

adamianTa modgmas - rogorc Tanamedrove,<br />

ise momaval Taobebs Zarcvavs... Tu<br />

mosazreba marTebulia – xalxi moklebulia<br />

SesaZleblobas arsebuli araswori Sexedulebis<br />

nacvlad miiRos WeSmariti, xolo, Tu<br />

mosazreba arasworia – xalxi kargavs WeSmaritebis<br />

ufro naTel aRqmas da im Zlier<br />

STabeWdilebas, romelsac SecdomasTan misi<br />

Setakebis Semdeg miiRebda; am ukanasknel Sedegs<br />

ki aseve didi sargebloba moaqvs.


ogorc viciT demokratiulobis erT-erTi<br />

umniSvnelovanesi maCvenebelia xalxis monawileoba<br />

saxelmwifoebrivi mniSvnelobis gadawyvetilebaTa<br />

miRebis procesSi. imisaTvis, rom<br />

es monawileoba Segnebuli iyos, anu TiToeulma<br />

moqalaqem gaiazros sakuTari moqmedebis Sesa-<br />

Zlo dadebiTi da uaryofiTi Sedegebi, aucilebelia<br />

mas hqondes am sakiTxTan dakavSirebuli<br />

yovelgvari informaciis SeuzRudavad<br />

miRebis saSualeba. ara marto saxelmwifoebrivi<br />

mniSvnelobis (magaliTad, qveynis prezidentis<br />

arCevnebi), aramed nebismieri gadawyvetilebis<br />

miRebisas, TiToeuli adamianma unda<br />

ganixilos sxvadasxva, Tundac urTierTgamomricxavi<br />

mosazreba, gaiazros yvela Sesa-<br />

Zlebeli alternativa da mxolod amis Semdeg<br />

gaakeTos garkveuli daskvnebi. albaT es<br />

saukeTeso gzaa – WeSmaritebis mignebisa. masobrivi<br />

informaciis saSualebebi ki xels<br />

uwyoben adamianebs gadawyvetilebebis miRebis<br />

procesSi e.w. “ideaTa bazris” uzrunvelyofiT.<br />

saxelmwifoebrivi struqturebisagan<br />

konkretuli gazeTebisa Tu telekompaniebis<br />

Tavisufleba, ra Tqma unda, jer kidev ar<br />

niSnavs maT obieqturobas. anu damoukidebloba<br />

avtomaturad ar niSnavs miukerZoeblobas,<br />

Tumca zemoaRniSnul “ideaTa bazars”<br />

SeiZleba masobrivi informaciis ramdenime<br />

mikerZoebuli saSualebac qmnides.<br />

aRsaniSnavia, rom, miuxedavad im SezRudvebisa,<br />

romlebic SeiZleba arsebobdes ama Tu<br />

im sityvis warmoTqmis adgilis, droisa da<br />

maneris mimarT, ar SeiZleba moqalaqe SeizRudos<br />

mxolod imis gamo, rom misi Sexedulebebi<br />

arapopularulia an miiCneva arasworad<br />

an saxifaTod. sityvis Tavisufleba arsebobs<br />

ara mxolod maTTvis, vinc xelisuflebis<br />

kurss eTanxmeba, aramed maTTvisac da Sei-<br />

Zleba iTqvas, pirvel rigSi, maTTvis, vinc<br />

mas opoziciaSi udgas. jer arc erTi xelisufali<br />

yofila imdenad Tavmdabali, rom esa<br />

Tu is pirovneba sakuTari personisa da politikis<br />

qeba-didebis gamoxatvisaTvis edevna.<br />

mTavrobis mier sityvis Tavisuflebis SezRudva,<br />

masSi Cadebuli azris gamo, am principis<br />

ugulebelyofis yvelaze cxadi magaliTia.<br />

mniSvnelovania is garantiebi, romlebsac sityvis<br />

TavisuflebisaTvis saerTaSoriso SeTanxmebebi<br />

qmnian. 1948 wlis adamianis uflebaTa say-<br />

ovelTao deklaraciis me-19 muxlis mixedviT:<br />

yoveli adamiani sargeblobs azrisa da gamoxatvis<br />

TavisuflebiT; es ufleba moicavs adamianis<br />

Tavisuflebas, daubrkoleblad misdevdes<br />

Tavis mrwamss da moiZios, miiRos da<br />

gaavrcelos informacia da ideebi nebismieri<br />

saSualebiT, saxelmwifo sazRvrebis miuxedavad.<br />

aRniSnuli deklaraciis me-18 muxli ki uzrunvelyofs<br />

azris, sindisisa da religiis Tavisuflebas.<br />

amave Sinaarsisaa 1950 wlis adamianis<br />

uflebebis Sesaxeb evropis konvenciis<br />

me-9 muxli, xolo me-10 muxlis mixedviT:<br />

1. yoveli adamiani sargeblobs azrisa da<br />

gamoxatvis TavisuflebiT; es ufleba<br />

moicavs adamianis Tavisuflebas,<br />

daubrkoleblad misdevdes Tavis mrwamss<br />

da miiRos da gaavrcelos informacia da<br />

ideebi sajaro xelisuflebis Carevis<br />

gareSe saxelmwifo sazRvrebis miuxedavad.<br />

es muxli ar unda warmoadgendes<br />

dabrkolebas saxelmwifoebisaTvis, raTa<br />

maT moiTxovon mauwyeblobis, satelevizio<br />

da kinematografiuli kompaniebis licenzireba.<br />

2. zemoaRniSnul TavisuflebaTa ganxorcieleba,<br />

imdenad ramdenadac mas Tan axlavs<br />

valdebulebani da pasuxismgebloba,<br />

SeiZleba gaxdes im formalobebis, pirobebis,<br />

SezRudvebisa da sasjelis sagani,<br />

romlebic gansazRvrulia kanoniT da aucilebelia<br />

demokratiul sazogadoebaSi<br />

erovnuli usafrTxoebis, teritoriuli<br />

mTlianobisa da sajaro usafrTxoebisaTvis,<br />

areulobis an danaSaulis Tavidan<br />

asacileblad, janmrTelobis an moralis<br />

dasacavad, sxvebis uflebaTa an reputaciis<br />

dasacavad, konfidencialurad miRebuli<br />

informaciis gamoaSkaravebis Tavidan<br />

asacileblad, an sasamarTlo xelisuflebis<br />

avtoritetisa da miukerZoeblobis<br />

SesanarCuneblad.<br />

am muxlis meore punqti, Cemi azriT, sakmaod<br />

zRudavs im princi pebis ganxorcielebas,<br />

romlebic pirvel punqtSia CamoTvlili. Tumca<br />

miuxedavad amis, evropis adamianis uflebaTa<br />

sasamarTlo konvenciis mosarCeleTa umravlesobas<br />

sarCels me-10 muxlTan mimarTebaSi<br />

ukmayofilebs da saxelmwifoebs damnaSaved<br />

scnobs. amasTanave, saqmesTan dakavSirebiT<br />

41


42<br />

gaweuli xarjebis srulad dafarvis movaleoba<br />

saxelmwifoebs ekisrebaT. maTve uxdebaT<br />

procesSi gamarjvebuli mxareebisaTvis moraluri<br />

da materialuri zianis anazRaurebac.<br />

evropis qveynebis kanonmdebloba sityvis<br />

TavisuflebasTan mimarTebaSi gacilebiT ufro<br />

mkacria aSS-sTan SedarebiT, Tumca ukanasknel<br />

xanebSi am TvalsazrisiT bevri sasikeTo cvlileba<br />

ganxorcielda. evropis sabWos SeqmniT<br />

da adamianis uflebaTa evropis konvenciis<br />

me-10 muxlis gaTvaliswinebiT, evropis<br />

qveynebma TandaTan Secvales TavianTi damokidebuleba<br />

sityvis Tavisuflebisadmi. Tumca<br />

aRsaniSnavia is garemoeba, rom zogierTi qveynis<br />

sisxlis samarTlis kodeqsSi SenarCunebulia<br />

Seuracxyofisa da ciliswamebis kriminalizacia<br />

(magaliTad, safrangeTi, avstria), magram<br />

evropis qveynebSi saerTo evropuli kanonmdeblobis<br />

integrirebis gamo, sisxlis samarTlis<br />

kodeqsebis Sesabamisi muxlebi, faqtobrivad,<br />

ufunqciod darCa.<br />

mniSvnelovania is RonisZiebebi, romlebic<br />

adamianis uflebaTa evropis sasamarTlos<br />

saqmianobis farglebSi xorcieldeba da miznad<br />

isaxavs sityvis TavisuflebisaTvis meti garantiebis<br />

uzrunvelyofas. Seiqmna mediis<br />

samarTalsa da adamianis uflebebze momuSave<br />

specialistTa jgufi, romlis mandati JurnalistTa<br />

uflebebis, gamoxatvisa da informaciis<br />

Tavisuflebis sakiTxebze muSaobas<br />

iTvaliswinebs. jgufSi damkvirvebelTa Soris<br />

arian masmediis profesiuli organizaciebis<br />

warmomadgenlebi da Jurnalistebi. swored<br />

aRniSnulma jgufma SeimuSava rekomendacia<br />

# R (2000) 7, romelic Seexeba JurnalistTa<br />

uflebas ar daasaxelon informaciis<br />

wyaro. 1999 wlis ganmavlobaSi jgufi ikvlevda<br />

politikuri figurebisa da sajaro<br />

mosamsaxureebis Sesaxeb mosazrebis gamoxatvisa<br />

da informaciis gavrcelebis sakiTxebs<br />

defamaciis Sesaxeb erovnul kanonmdeblobasa<br />

da adamianis uflebaTa evropis sasamarTlos<br />

praqtikasTan mimarTebaSi. jgufi<br />

muSaobs agreTve sityvis Tavisuflebisa (muxli<br />

10) da piradi saidumloebis dacvis (muxli<br />

8) garkveulwilad dapirispirebis problemebze.<br />

am sakiTxis Seswavlis iniciatori gaxldaT<br />

saparlamento asamblea (1998 w), romelmac<br />

1999 wlis 23 seqtembers q. strasburg-<br />

Si am Temas saerTaSoriso konferencia mi-<br />

uZRvna. evropis adamianis uflebaTa konvenciis<br />

me-6 muxlis mixedviT, sasamarTlo mosmena<br />

sajaroa da gadawyvetilebac sajarod cxaddeba,<br />

magram udanaSaulobis prezumfciisa da<br />

gamoZiebis saidumloebis gamo, zogjer masmedia<br />

garkveulwilad izRudeba sisxlissamarTlebrivi<br />

procesebis gaSuqebisas. zemoaRniSnuli<br />

specialuri jgufis muSaobis erT-erTi<br />

mizania agreTve am sferoSi garkveuli standartebis<br />

Camoyalibeba.<br />

1996 wels ministrTa komitetma miiRo kidev<br />

erTi saintereso rekomendacia, romelic miznad<br />

isaxavs konfliqtebisa da daZabulobis kerebSi<br />

momuSave Jurnalistebis dacvas. rogorc<br />

cnobilia, iugoslaviaSi, CeCneTsa da sxva<br />

cxel wertilebSi mravali Jurnalisti daiRupa<br />

da mravalze Zaladobac ganxorcielda.<br />

zemoxsenebuli saxis rekomendaciebic swored<br />

imisken iyo mimarTuli, rom Jurnalistebs<br />

yvelgan da yovelTvis mieceT TavianTi profesiuli<br />

movaleobis Sesrulebis SesaZlebloba.<br />

rogorc ukve aRvniSneT, me-10 muxlis Sesaxeb<br />

evropis adamianis uflebaTa sasamarTlo-<br />

Si Sesuli sarCelebis umravlesoba kmayofildeba.<br />

mniSvnelovania TurqeTis magali-<br />

Ti, romlis winaaRmdegac bolo wlebis ganmavlobaSi<br />

13 saqme iqna aRZruli. mosarCele-<br />

Ta umravlesoba adgilobrivi sasamarTlos<br />

mier damnaSaved iyo cnobili qveynis erTianobisa<br />

da ganuyoflobis winaaRmdeg mimarTuli<br />

kampaniis farglebSi statiebis gamoqveynebisaTvis.<br />

13-idan 11 SemTxvevaSi sasamarTlom<br />

daadastura konvenciis me-10 muxlis dar-<br />

Rvevis faqti.<br />

adamianis uflebaTa evropis sasamarTlo presas<br />

ganixilavs rogorc modarajes, romelic<br />

mudmivad akvirdeba xelisuflebis saqmianobas.<br />

miuxedavad imisa, rom masobrivi informaciis<br />

saSualebebi unda Seecadon ar gascdnen eTikis<br />

normebs, gansakuTrebiT ki sxvaTa reputaciisa<br />

da uflebebis Selaxvis TvalsazrisiT,<br />

sxvadasxva Temaze informaciisa da ideebis<br />

gavrceleba mainc maTi movaleobaa. sasamarTlom<br />

Tavis gadawyvetilebebSi xazi gausva im<br />

garemoebas, rom Jurnalistebma Tavad unda<br />

SearCion informaciis gadmocemis meTodebi<br />

da formebi da, Sesabamisad, maTi gancxadebebi<br />

SeiZleba provokaciulic iyos. Tumca sasamarTlo<br />

aRiarebs imasac, rom Jurnalistebs


didi pasuxismgeblobac ekisrebaT, isini unda<br />

darwmundnen im informaciis sisworeSi, romelsac<br />

gaavrceleben da aucileblad unda daicvan<br />

Jurnalisturi eTikis normebi.<br />

Zalian mniSvnelovania is garemoebac, rom,<br />

samwuxarod, evropis sasamarTlos mravali<br />

gadawyvetileba konkretuli qveynebis mTavrobebis<br />

mier sisruleSi ar iqna moyvanili. Seqmnili<br />

mdgomareobis gaumjobesebis meqanizmebi<br />

jer kidev dasaxvewia, magram sabolood albaT<br />

mainc im daskvnamde mivdivarT, rom sityvis<br />

Tavisuflebis uzrunvelyofis TvalsazrisiT,<br />

qveynebis doneze yvelaze mniSvnelovania<br />

TiToeuli qveynis Sida kanonmdeblobis<br />

demokratiuloba da, rac mTavaria, deklarirebuli<br />

uflebebis realuri ganxorcieleba.<br />

swored amitom am mimarTulebiT samTavrobo<br />

Tu arasamTavrobo organizaciebis mier gadadgmuli<br />

yoveli nabiji, Cemi azriT, misasalmebelia,<br />

miuxedavad imisa, Tu ras fiqroben am<br />

sakiTxze “ganawyenebulni”.<br />

aRsaniSnavia amerikis SeerTebuli Statebis<br />

uzenaesi sasamarTlos didi roli sityvisa<br />

da azris Tavisuflebis garantiebis ganmtkicebis<br />

TvalsazrisiT. garantiebs aSS-s konstituciis<br />

pirveli Sesworeba uzrunvelyofs,<br />

romelic icavs religiis, Sekrebis, sityvisa<br />

da presis Tavisuflebasa da saxelmwifosagan<br />

zianis anazRaurebis moTxovnis<br />

uflebas. am sakiTxebze evropelTa konservatorulma<br />

Sexedulebebma amerikaSi dasaxlebis<br />

Semdeg didi transformacia ganicada. magaliTad<br />

inglisSi, ciliswamebis kanoni Zalian<br />

mkacri iyo. Tu vinme dabeWdavda gancxadebas,<br />

romelic adamianis reputacias ayenebda zians<br />

an eWvqveS ayenebda saxelmwifo moxelis patiosnebas,<br />

mas aucileblad daedeboda brali<br />

ciliswamebaSi, miuxedavad imisa, es gancxadeba<br />

sinamdviles Seefereboda Tu ara. londoni<br />

“ciliswamebis sarCelebis dedaqalaqad”<br />

moixsenieboda, sadac TiTqmis yovelTvis Jurnalistebsa<br />

da sainformacio saSualebebs<br />

amtyunebdnen. Tumca aRniSvnis Rirsia inglisis<br />

lordTa palatis mier, 1993 wlis derbiSaiaris<br />

regionaluri xelisuflebis mier<br />

gazeT “Taimsis” winaaRmdeg Setanil sarCelze<br />

miRebuli gadawyvetileba, sadac vkiTxulobT:<br />

“pirveli rigis sazogadoebrivi interesebi<br />

moiTxovs demokratiuli gziT arCeuli sa-<br />

jaro xelisufleba da, Sesabamisad, nebismieri<br />

sxva samTavrobo organo Ria iyos<br />

SeuzRudavi sajaro kritikisaTvis”. Tumca<br />

am daskvnamde amerikaSi gadasaxlebuli evropelebi<br />

gacilebiT ufro adre mividnen. konstituciis<br />

pirveli Sesworebis miRebis Semdegac,<br />

mTavrobis kritika garkveulad<br />

SezRuduli gaxldaT specialuri kanoniT<br />

“antisamTavrobo agitaciis Sesaxeb”, magram<br />

1919 wlidan, rodesac uzenaesma sasamarTlom<br />

ganixila saqme - “Abrams v. United States”,<br />

sasamarTlo xelisuflebam ukve namdvilad<br />

daiwyo sityvis Tavisuflebis Sesaxeb britanuli<br />

warmodgenebis ugulebelyofa. iakob<br />

abraamssa da mis Tanamoazreebs brali daedoT<br />

pamfletebis gavrcelebaSi, romelSic<br />

gakritikebuli iyo uilsonis xelisufleba<br />

1918w. ruseTSi jarebis gagzavnis gamo. miuxedavad<br />

imisa, rom mTavrobam ver daamtkica<br />

am pamfletebis gavrcelebiT samxedro Zalebis<br />

saqmianobisaTvis raime zianis miyeneba, erTerTi<br />

SedarebiT dabali instanciis sasamarTlos<br />

mosamarTlem gadawyvita, rom es “Sei-<br />

Zleboda momxdariyo” da braldebulebi damnaSaved<br />

scno. uzenaesi sasamarTlos 7 mosamarTle<br />

daeTanxma am gadawyvetilebas, magram<br />

holmsma dawera gansxvavebuli azri,<br />

romelsac daeTanxma kidev erTi mosamarTle.<br />

es gansxvavebuli azri SeiZleba CaiTvalos<br />

im momentad, romlis Semdegac sasamarTlo<br />

xelisuflebam realurad daiwyo “azris gamoxatvis<br />

Tavisuflebis” principis dacva.<br />

Tumca aSS-s konstituciis pirveli Sesworeba<br />

mraval SemTxvevaSi mainc sadavo xdeba, anu<br />

ufro zustad, davis sagania misi mniSvneloba<br />

da, rac mTavaria, - gavrcelebis sazRvrebi.<br />

masSi dasawyisidanve Cadebulia SeuTavsebloba<br />

masobrivi informaciis saSualebebis<br />

warmomadgenlebs, romlebic miznad isaxaven<br />

rac SeiZleba didi raodenobiT informacia<br />

moipovon, da xelisuflebis warmomadgenlebs<br />

Soris, romlebsac piriqiT, surT, rom rac<br />

SeiZleba naklebi informacia iqnas saaSkaraoze<br />

gamotanili. miuxedavad imisa, rom aSS-s konstituciis<br />

pirveli Sesworebis mixedviT,<br />

“kongress ar aqvs ufleba gamosces kanoni..”,<br />

aSS-s uzenaesma sasamarTlom saqmis - “Near<br />

v. Minnesota (1931)”, ganxilvisas, Sesworeba<br />

Statebis sakanonmdeblo organoebzec gaavrcela.<br />

minesotaSi gamoica specialuri kano-<br />

43


44<br />

ni, romliTac aikrZala boroti ganzraxviT<br />

skandaluri, defamaciuri publikaciis gamoqveyneba.<br />

es kanoni, faqtobrivad, mineapolisis<br />

erT-erTi gazeTis winaaRmdeg iyo mimarTuli,<br />

romelmac adgilobrivi politikosebisa<br />

da biznesmenebisaTvis sakmaod sasircxvilo<br />

faqtebi gamoavlina. gazeTma uzenaes<br />

sasamarTlos mimarTa mas Semdeg, rac adgilobrivma<br />

sasamarTloebma sixaruliT aukrZales<br />

mas garkveuli saxis informaciis gamoqveyneba.<br />

zemoaRniSnuli saqme Zalian mniSvnelovania<br />

im TvalsazrisiTac, rom uzenaesi<br />

sasamarTlos gadawyvetilebis mixedviT, xelisufleba<br />

moklebulia publikaciebze cenzuris<br />

dawesebisa da maTi gamocemisaTvis<br />

dabrkolebis Seqmnis uflebas. es, ra Tqma<br />

unda, ar niSnavs, rom gazeTis mesveurebs ar<br />

SeiZleba brali dasdebodaT araswori informaciis<br />

gavrcelebasa da defamaciaSi, magram<br />

aucilebeli iyo maTi bralis damtkiceba sasamarTloSi.<br />

anu am gadawyvetilebiT aSS-s<br />

uzenaesi sasamarTlos mier saxelisuflo<br />

cenzurisaTvis sakonstitucio akrZalva iqna<br />

SemoRebuli. akrZalulia, ama Tu im informaciis<br />

gamoqveynebis SezRudva mTavrobisagan<br />

winaswari nebarTvis miRebis moTxovniT. dadginda,<br />

rom masobrivi informaciis saSualebebis<br />

SezRudva SeiZleba mxolod im SemTxvevaSi,<br />

Tu xelisufleba daamtkicebs, rom<br />

esa Tu is publikacia an gadacema aucileblad<br />

miayenebs arsebiT zians sazogadoebas.<br />

mTavari mosamarTlis, hugis azriT, aravin<br />

iqneboda iseTi informaciis gasaidumloebis<br />

winaaRmdegi, rogoric aris jarebis raodenoba<br />

da adgilsamyofeli da ase Semdeg. am<br />

Teoriaze dayrdnobiT, saqmis - “New York<br />

Times Co. v. United States (1971)”, ganxilvisas,<br />

iusticiis departamentis mcdelobis Sedegad,<br />

gazeTebs “New York Times”-s, “Washington<br />

Post”-sa da sxvebs aekrZalaT “pentagonis<br />

dokumentebis” gamoqveyneba, romlebSic detalurad<br />

iyo aRwerili vietnamis omSi aSSs<br />

monawileoba. xelisuflebis warmomadgenlebi<br />

amtkicebdnen, rom es safrTxes Seuqmnida<br />

erovnul uSiSroebas. sinamdvileSi ki,<br />

rogorc gairkva, aq ufro did rols Tama-<br />

Sobda sircxvilis faqtori. yvelaferi daiwyo<br />

imiT, rom Tavdacvis departamentis yofilma<br />

ekonomistma, daniel elsbergma, moipova<br />

Tavdacvis mdivnis miTiTebiT Seqmnili<br />

vietnamis omis Sefasebis masalebi da isini<br />

presas gadasca. dokumentebis garkveuli nawilis<br />

gamoqveynebis Semdeg, xelisuflebis<br />

warmomadgenlebi panikam moicva, Tumca sasamarTlos<br />

mier mokle vadaSi miRebul gadawyvetilebaSi<br />

kidev erTxel ganmtkicda saxelmwifos<br />

mxridan cenzuris dauSvebloba:<br />

“saxelmwifos gasaidumloebuloba mTlianad<br />

anti-demokratiulia.. sazogadoebrivi mniSvnelobis<br />

sakiTxebze Ria debatebi da diskusia<br />

sasicocxlod aucilebelia Cveni erovnuli<br />

saxelmwifoebriobisaTvis.” aSS-s konstituciis<br />

pirveli Sesworeba warmoadgens myar kedels,<br />

romelic xels uSlis saxelmwifos mier<br />

ideebze, rwmenasa da gansakuTrebiT ki, saxelmwifosa<br />

da misi moxeleebis kritikaze<br />

cenzuris dawesebas. gamoyenebul iqna Teoria,<br />

romlis mixedviTac, saxelmwifos TiToeul<br />

moqalaqes ufleba aqvs icodes ra gaakeTa<br />

misi qveynis xelisuflebam, Tumca, generali<br />

teiloris (elCi samxreT vietnamSi) azriT,<br />

moqalaqem unda icodes mxolod is, rac<br />

saWiroa misi funqciebis Sesasruleblad da<br />

karg moqalaqed yofnisaTvis da ara is saidumloebebi,<br />

romelTac SeiZleba ziani miayenon<br />

misi qveynis xelisuflebas da arapirdapir<br />

- TviTon masac. am saqmis gadawyvetisas,<br />

uzenaesi sasamarTlos wevrebs Sorisac azr-<br />

Ta sxvadasxvaoba gamoikveTa; zogierTi maTgani<br />

sityvis absoluturi Tavisuflebis momxre<br />

gaxldaT, zogisaTvis ki misaRebi iyo<br />

garkveuli SezRudvebi – informaciis garkveuli<br />

saxis gasaidumloeba, magram yvela erTxmad<br />

aRiarebda saxelmwifos mxridan cenzuris<br />

dauSveblobas.<br />

aSS-s uzenaesi sasamarTlos gadawyvetileba<br />

saqmeSi - “New York Times Co v. Sullivan”, Zalian<br />

sayuradReboa masSi warmodgenili arCevanis<br />

gamo: sityvis Tavisufleba gacilebiT ufro<br />

mniSvnelovani Rirebulebaa sazogadoebisaTvis,<br />

vidre konkretuli pirebis reputaciis dacva.<br />

sajaro sakiTxebis ganxilva da debatebi<br />

SeuzRudavi unda iyos da SeiZleba sajaro<br />

mosamsaxureebze SetevebSic ki gamoixatos.<br />

mosarCele salivani montgomeris (Stati<br />

alabama) erT-erTi arCeuli sajaro mosamsaxure<br />

gaxldaT, romelmac sakuTar da qalaqis<br />

policiis Seuracxyofad miiRo “New York<br />

Times”-is mier gamoqveynebuli gancxadeba,<br />

romelic aRwerda Tanasworobis moTxovniT


Savkaniani studentebisa da maTi mxardamWerebis<br />

gamosvlebis darbevis faqts, aseve,<br />

martin luTer kingis mimarT ganxorcielebul<br />

damsjel RonisZiebebs. miuxedavad imisa,<br />

rom es publikacia mraval uzustobas Seicavda,<br />

ZiriTadi faqtebi mainc Seefereboda<br />

sinamdviles. mosarCelem adgilobrivi sasamarTlosagan<br />

miiRo sarCelis dakmayofileba<br />

da zianis asanazRaureblad mowinaaRmdege<br />

mxareebs (radgan mosarCele 4 fizikur da<br />

iuridiul pirs uCioda) 500 000 aSS dolaris<br />

gadaxdac ki daekisraT. uzenaesi sasamarTlo<br />

ar daeTanxma am gadawyvetilebas da,<br />

zemoaRniSnuli arCevanis gakeTebis garda,<br />

daadgina, rom sityvis TavisuflebisaTvis ukve<br />

arsebuli garantiebis Sesabamisad, saWiroa<br />

miRebul iqnes federaluri kanoni, romelic<br />

aukrZalavs sajaro mosamsaxures moiTxovos<br />

anazRaureba im zianisaTvis, romelic mas<br />

samsaxurebriv moRvaweobasTan dakavSirebuli<br />

SeuracxyofiT an ciliswamebiT miadga, garda<br />

im SemTxvevisa, rodesac calkeuli gancxadeba<br />

boroti ganzraxviT iyo gakeTebuli.<br />

Tumca unda aRiniSnos, rom boroti ganzraxvis<br />

SemTxvevaSic, romlis damtkiceba sakmaod<br />

rTulia, Jurnalisti profesiuli xelSeuxeblobis<br />

uflebiT sargeblobs.<br />

yovelive zemoTqmulidan, Cemi azriT, cxadi<br />

xdeba, Tu ramdenad myaria masobrivi informaciis<br />

saSualebebis TavisuflebisaTvis aSS-<br />

Si Seqmnili garantiebi.<br />

axla ki cota ram Cveni sakuTari kanonmdeblobis<br />

Sesaxeb. saqarTvelos konstitucia<br />

sityvis Tavisuflebis (da ara marto) uzrunvelsayofad<br />

me-19 muxliT Semdeg garantiebs<br />

awesebs:<br />

1. yovel adamians aqvs sityvis, azris, sindisis,<br />

aRmsareblobisa da rwmenis Tavisufleba;<br />

2. dauSvebelia adamianis devna sityvis,<br />

azris, aRmsareblobis an rwmenis gamo,<br />

agreTve misi iZuleba gamoTqvas Sexeduleba<br />

maT Sesaxeb;<br />

3. dauSvebelia am muxlSi CamoTvlil TavisuflebaTa<br />

SezRudva, Tu maTi gamovlineba<br />

ar laxavs sxvaTa uflebebs.<br />

konstitucia marTlacda CvenTvis, saqarTvelos<br />

TiToeuli moqalaqisaTvis, Cveni azrebis<br />

Tavisuflad gamoxatvis garantia, magram<br />

ra vuyoT Cveni Zalovani struqturebis warmomadgenelTa<br />

mxridan Jurnalistebis fizikuri<br />

Seuracxyofis faqtebs? “Zala aRmarTs<br />

xnavs”, magram Cveni gadasawyvetia, es Zala<br />

sityvis Tavisufleba iqneba Tu Zalovani<br />

struqturebis, rbilad rom vTqvaT, “arae-<br />

Tikuri saqcieli”. rogorc Cans is garemoeba,<br />

rom ar damtkicda gazeT “rezonansis”<br />

korespondentis, gazeT “kviris palitris”<br />

fotokorespondentisa da sxvaTa cemis faqti,<br />

zustad konstituciis zemoT moyvanili<br />

muxlis me-3 punqts SeiZleba mivaweroT. am<br />

Jurnalistebma albaT Selaxes Cveni Zalovani<br />

struqturebis warmomadgenelTa uflebebi<br />

imiT, rom fotofirze aRbeWdes maT mier<br />

nacemi adamiani, an gazeTSi ase “usindisod”<br />

dabeWdes simarTle maT Sesaxeb.<br />

saintereso iqneba, Tu oriode sityviT SevexebiT<br />

saqarTvelos kanonmdeblobas masobrivi<br />

informaciis saSualebebsa da maT saqmianobasTan<br />

dakavSirebiT. amJamad moqmedi<br />

saqarTvelos kanoni “presisa da masobrivi<br />

informaciis saSualebebis Sesaxeb” miRebulia<br />

1991 wlis 10 agvistos da igi SeiZleba<br />

presis TavisuflebisaTvis iuridiuli safuZvlis<br />

Seqmnis mimarTulebiT qarTuli saxelmwifos<br />

erT-erT pirvel nabijad CaiTvalos.<br />

mas Semdeg kanonSi mravali sagulisxmo<br />

cvlileba iqna Setanili. 1997w. saqarTvelos<br />

parlamentSi pirveli mosmeniT miiRes<br />

kanonproeqti “informaciis Tavisuflebis<br />

Sesaxeb”, romelic garkveulwilad aerTianebda<br />

im normebs, romlebic mogvianebiT aisaxa 2000<br />

wlis ianvridan ZalaSi Sesul “saqarTvelos<br />

zogad administraciuli kodeqssa” da 1999<br />

wels saqarTvelos parlamentis mier pirveli<br />

mosmeniT miRebul kanonproeqtSi “masobrivi<br />

informaciis saSualebaTa Sesaxeb”; am<br />

ukanasknelis II da <strong>III</strong> mosmeniT miReba dagegmilia<br />

parlamentis 2000 wlis sagazafxulo<br />

sesiaze, anu ama wlis ivnisis bolomde. dRes,<br />

rogorc vxedavT, es ori saxeobis normebi<br />

sxvadasxva moqmed da asamoqmedebel normatiul<br />

aqtebSia mocemuli. mokled Sevexebi<br />

moqmed (1991w. miRebul) kanons “presisa da<br />

masobrivi informaciis saSualebebis Sesaxeb”<br />

cvlilebebiT. misi pirveli muxlis mixedviT:<br />

“saqarTvelos respublikaSi presa da masobrivi<br />

informaciis sxva saSualebebi Tavisu-<br />

45


46<br />

falia. es Tavisufleba konstituciiT aris<br />

garantirebuli. saqarTvelos moqalaqeebs<br />

ufleba aqvT gamoTqvan, gaavrcelon da daicvan<br />

TavianTi Tvalsazrisi informaciis nebismieri<br />

saSualebiT, agreTve moipovon informacia<br />

sazogadoebriv da saxelmwifo cxovrebis<br />

sakiTxebze. presisa da masobrivi informaciis<br />

saSualebaTa cenzura dauSvebelia”.<br />

Tumca, me-4 muxlis mixedviT, masobrivi informaciis<br />

saSualebaTa Tavisufleba SeiZleba<br />

SeizRudos kanoniT gaTvaliswinebul SemTxvevebSi<br />

da wesiT. es wesebi, anu SezRudvis<br />

meTodebi arsebobs kidec, magram darwmunebuli<br />

var arc erTi kanoni iTvaliswinebs Jurnalistis<br />

xelketiT cemas mxolod imisaTvis,<br />

rom man Ria cis qveS, yvelas Tvalwin sura-<br />

Ti gadauRo saqarTvelos nacem moqalaqes.<br />

Cven gvaxsovs telekompania “rusTavi 2”-is<br />

daxurvis faqtebi, igive SeiZleba iTqvas ramdenime<br />

gazeTis Sesaxeb. Cvens mier ganxiluli<br />

kanonis me-12 muxlis mixedviT: “masobrivi<br />

informaciis saSualebebis saqmianoba<br />

SeiZleba SeCerdes an Sewydes, Tu dairRva<br />

kanoni, riTac xeli ewyoba danaSauls, safrTxe<br />

eqmneba saxelmwifo uSiSroebis, teritoriuli<br />

mTlianobis an sazogadoebrivi<br />

usafrTxoebis uzrunvelyofas”. aq xazi unda<br />

gavusvaT im garemoebas, rom telekompaniisa<br />

Tu gazeTis akrZalvis safuZvlad versad<br />

ipoviT “Tanamdebobis piris Seuracxyofas”<br />

an “zedmetad bevri simarTlis gadmocemas<br />

teleekranidan an sagazeTo furclebidan”.<br />

kanoni aseve adgens maregistrirebeli organos<br />

mier masobrivi informaciis saSualebis<br />

saqmianobis droebiT SeCerebis Sesaxeb miRebuli<br />

gadawyvetilebis sasamarTloSi gasa-<br />

Civrebis SesaZleblobas. sabednierod, “rusTavi<br />

2”-ma iseve, rogorc gazeTebma samarTlianobas<br />

swored sasamarTloSi miaRwies.<br />

me-20 muxlis mixedviT, moqalaqes an organizacias<br />

ufleba aqvs masobrivi informaciis<br />

saSualebiT mosTxovos redaqcias pirovnebis<br />

Seuracxmyofeli masalis uaryofa an mimar-<br />

Tos sasamarTlos. sakuTari Tavis gamarTlebisa<br />

da “ciliswamebis Camorecxvis” am gzas<br />

Cvens qveyanaSi Zalian cotani mimarTaven da<br />

iseTi STabeWdileba iqmneba, rom sasamarTlosaTvis<br />

Tavis aridebis mizezi maT winaaRmdeg<br />

arsebuli mtkicebulebebis gamoaSkaravebis<br />

SiSia.<br />

kanonis 22-e muxli Jurnalists mraval uflebas<br />

aniWebs, maT Soris uflebas moiZios, miiRos<br />

da gaavrcelos informacia, Sevides<br />

dawesebulebebSi da Sexvdes Tanamdebobis<br />

pirebs, gaaSuqos masobrivi RonisZiebebi, moiTxovos<br />

avtorobis saidumlos Senaxva, isargeblos<br />

nebismieri saarqivo masaliT, garda im<br />

SemTxvevebisa, rodesac saqme exeba saxelmwifo<br />

saidumloebas an pirovnebis pirad cxovrebas<br />

(am ukanasknel SemTxvevaSi aucilebelia<br />

am pirovnebis an misi axlobeli naTesavebis<br />

nebarTva). Jurnalists aucileblad<br />

unda mieces werilobiTi axsna-ganmarteba ama<br />

Tu im informaciis gadacemaze misTvis uaris<br />

Tqmis SemTxvevaSi (muxli 23).<br />

24-e muxlSi CamoTvlili Jurnalistis movaleobebidan<br />

mniSvnelovania: mopovebuli informaciis<br />

utyuarobis Semowmebis, avtorobis<br />

argamxelis an miTiTebis (avtori Txovnis<br />

SemTxvevaSi) da moqalaqeTa da organizaciaTa<br />

konstituciuri uflebebis pativiscemis<br />

movaleoba.<br />

aRsaniSnavia is garemoebac, rom, “Tu saxelmwifo<br />

an saxelmwifo organoebi arRveven<br />

presisa da informaciis sxva saSualebebis<br />

Tavisuflebis kanons, maT winaaRmdeg SeiZleba<br />

aRiZras sisxlis samarTlis saqme” (muxli 26).<br />

Jurnalists ar ekisreba pasuxismgebloba<br />

araswori cnobebis gavrcelebisaTvis:<br />

· Tu am cnobebs Seicavda oficialuri sainformacio<br />

wyaroebi;<br />

· Tu isini miRebulia sainformacio saagentoebisa<br />

an saxelmwifo da sazogadoebrivi<br />

organoebis pressamsaxurebisagan;<br />

· Tu isini sityva-sityviT imeoreben sxvadasxva<br />

oficialur Tavyrilobaze pasuxismgebel<br />

pirTa gamosvlebs;<br />

· Tu aseTi cnobebi iyo gamosvlebSi, romlebic<br />

eTerSi gavida winaswari Caweris<br />

gareSe, an teqstebSi, romlebic ar eqvemdebareba<br />

redaqtirebas am kanonis Sesabamisad.<br />

unda aRiniSnos, rom Cvens mier ganxiluli<br />

kanoni sakmaod bevr sakiTxs dauregulireblad<br />

tovebs da sxva mraval xarvezsac Seicavs,<br />

romelTa gamosworebas, Tavis mxriv,<br />

cdilobs kanonproeqti “masobrivi informaciis<br />

saSualebaTa Sesaxeb”, romelic, rogorc<br />

zemoT aRvniSne, saqarTvelos parlamentma ukve


miiRo pirveli mosmeniT. kanonproeqti awesebs<br />

masobrivi informaciis sistemaze pasuxismgebel<br />

organos - “informaciis erovnul sabWos”,<br />

romlis SemadgenlobaSi Sedian prezidentis,<br />

parlamentis, sasamarTlo xelisuflebis warmomadgenlebi<br />

da Jurnalistebi. sabWo ayalibebs<br />

sainformacio politikis prioritetebs,<br />

Seiswavlis sainformacio sivrces, amuSavebs<br />

rekomendaciebs kanonproeqtebisaTvis, SeimuSavebs<br />

winadadebebs sagadasaxado politikaze,<br />

mediatoris funqciis farglebSi monawileobs<br />

davaSi, awarmoebs licenzirebas, Sekrebs<br />

da icavs qarTuli publicistikis Zeglebs,<br />

afuZnebs da marTavs masobrivi informaciis<br />

sazogadoebriv saSualebebs da sxva. gansaxilveli<br />

kanonproeqti akanonebs masobrivi informaciis<br />

sazogadoebriv saSualebebs, ayalibebs<br />

informaciis erovnuli sabWos fonds,<br />

romelSic akumulirdeba masobrivi informaciis<br />

saSualebebTan dakavSirebuli gadasaxadebiTa<br />

da jarimebiT amoRebuli da yvela<br />

sxva Tanxebi, romlebic iqneba erovnuli sabWos<br />

gankargulebaSi da moxmardeba masobrivi<br />

informaciis sazogadoebriv saSualebebsa<br />

da kerZo masmediis mxardaWeras. am gziT,<br />

faqtobrivad, iqmneba sazogadoebrivi masmediis<br />

dotaciuridan saabonento dafinansebaze<br />

gadasvlis meqanizmi.<br />

aRsaniSnavia isic, rom kanonproeqti cvlis<br />

masmediis uSualod dafinansebis wess specialurad<br />

gamoyofili grantebiT kerZo<br />

proeqtebis dafinansebis wesiT. saxelmwifo<br />

politikis gaSuqebisaTvis gansazRvrulia<br />

prezidentisa da parlamentis specialuri<br />

grantebis arseboba. sayuradReboa is garemoebac,<br />

rom konkursSi gamarjvebuli proeqtebis<br />

avtorebi iqnebian isini, vinc daikavebs<br />

radioebSi, televiziebsa da sazogadoebrivi<br />

Jurnal-gazeTebis redaqciebSi administraciul,<br />

SemoqmedebiT da sxva Tanamdebobebs. mniSvnelovania<br />

politikuri propagandiT dainteresebuli<br />

subieqtebis, maT Soris saxelmwifos,<br />

politikuri organizaciebisa Tu<br />

politikosebis uflebis SezRudva radioteleviziis<br />

dafuZnebis TvalsazrisiT, raTa<br />

ar moxdes monopolizacia. kanonproeqti iTvaliswinebs<br />

agreTve mraval siaxles dafuZnebis<br />

wesis TvalsazrisiT. axleburad regulirdeba<br />

enis, sajarimo sanqciebis dadgenisa da<br />

sxva sakiTxebi.<br />

dReisaTvis saqarTveloSi sityvis Tavisuflebis<br />

garantiebis arseboba-ararsebobis dasadgenad<br />

Zalian mniSvnelovania Cvens qveyanaSi<br />

amJamad mimdinare movlenebi, romlebsac, Cemi<br />

azriT, miukerZoeblad da obieqturad asaxavs<br />

telekompania “rusTavi 2”, akaki gogiCaiSvilis<br />

sayovelTaod cnobil yovelkvireul<br />

gadacemaSi “60 wuTi”. gadacemaSi moyvanili<br />

saqmis detalebSi CaRrmaveba ar iqneba saWiro<br />

imisaTvis, rom ganvsazRvroT Cven saxelmwifoSi<br />

arsebuli globaluri tendenciebi. zemoaRniSnuli<br />

gadacemis avtori ukve karga<br />

xania awarmoebs Jurnalistur gamoZiebas. Cemi<br />

azriT, fraza “Jurnalisturi gamoZieba” Zalian<br />

sayuradReboa, radgan Zalian xSirad vsaubrobT<br />

qveynis siduxWireze, saxelmwifos ekonomikuri<br />

mdgomareobis gasaumjobeseblad gamoyofili<br />

Tanxebis aramiznobriv xarjvaze, magram TiTqmis<br />

arasodes migvyavs bolomde Cveulebrivi,<br />

Sesabamisi uwyebebis kompetenciaSi Semavali<br />

gamoZiebis warmoeba. albaT, Zalian samwuxaroa<br />

is garemoeba, rom “mondomebuli” Jurnalisti<br />

mis xelT arsebuli SezRuduli<br />

saSualebebiT axerxebs ufro meti dafaruli<br />

da saintereso informaciis mopovebas,<br />

vidre aseTive “mondomebuli” prokuraturis<br />

TanamSromlebi. ra Tqma unda, aqcenti keTdeba<br />

imaze, rom es informacia ar Seefereba<br />

sinamdviles da ar mgonia, rom es vinmes,<br />

Tundac akaki gogiCaiSvils, ewyinos (Tu Sesa-<br />

Zlo sisxlissamarTlebriv sasjels ar CavTvliT,<br />

romelic mas ciliswamebisaTvis Sei-<br />

Zleba Seefardos). bolos da bolos saqarTvelos<br />

TiToeul moqalaqes met-naklebad surs<br />

samSoblo ukeTes mdgomareobaSi ixilos. magram<br />

Zalian saeWvoa gadacemebSi naxseneb<br />

adamianTa reaqcia maTze garkveuli informaciis<br />

(maTi TqmiT, - sinamdvilesTan Seuferebeli)<br />

gavrcelebaze. zogierTi maTgani, sasamarTlos<br />

nacvlad, saqarTvelos prezidents<br />

mimarTavs. gasagebia, ra Tqma unda, rom sasamarTloSi<br />

sarCelis Setanis tradicia (da,<br />

rac mTavaria, obieqturi Sedegis miRwevis<br />

rwmena) CvenTan axla aris Camoyalibebis procesSi,<br />

magram es gza, albaT, mainc ufro<br />

marTebuli iqneboda, miT umetes, Zalian Zneli<br />

warmosadgenia, rom “rusTavi 2-is” Jurnalists<br />

gacnobierebuli ar hqondes is Sesa-<br />

Zlo Sedegebi, romlebic misi mxridan ciliswamebas<br />

SeiZleba mohyves. Sesabamisad, Sei-<br />

47


48<br />

Zleba vifiqroT Tu ara, rom mis mier warmodgenili<br />

masalebi sinamdviles Seefereba?<br />

Cven ki gagviCnda es SekiTxva, magram, albaT,<br />

imitom, rom gvinda gamovaaSkaravoT fulis<br />

gaflangvaSi, gadamalvasa da sxva danaSaulebSi<br />

Careuli adamianebi; yvelaze saintereso ki<br />

is aris, rom saqarTvelos prokuraturis<br />

maRali Tanamdebobis pirebs es SekiTxva igive<br />

mizeziT ki ar warmoeSvaT, aramed maTTvis<br />

upirveles interess warmoadgenda akaki gogiCaiSvilis<br />

mier warmodgenili faqtebis gadamowmeba<br />

maTi mcdarobis dadasturebis imediT.<br />

albaT, mainc SeiZleba, rom am movlenas<br />

anomaliuri vuwodoT, gansakuTrebiT maSin,<br />

rodesac gadacemebis ciklis avtors, misi<br />

gancxadebiT, fizikuri ganadgurebiTac ki<br />

emuqrebian. sainformacio saSualebebis warmomadgenlebi<br />

mTeli saqarTvelos masStabiT<br />

maSinve gamovidnen sityvis Tavisuflebis dasacavad.<br />

xelisuflebis warmomadgenlebmac kidev<br />

erTxel gamoxates TavianTi uryevi neba ar<br />

dauSvan sityvis Tavisuflebis raime saxiT<br />

SezRudva, rac, ra Tqma unda, imedis momcemia.<br />

Zalian sainteresoa ciliswamebis regulirebis<br />

sakiTxi Cvens qveyanaSi. rogorc yoveli<br />

saxelmwifoebrivi mniSvnelobis sakiTxis gadawyvetisas,<br />

zemoaRniSnul Temaze msjelobis<br />

drosac, dapirispirebuli mosazrebebis mqone<br />

mxareebi gamoikveTa, aq, albaT, kidev erTxel<br />

SeiZleba movaxdinoT dayofa “mosargebleebad”<br />

da “dazaralebulebad”. diskusia gaimarTa<br />

saqarTvelos axali sisxlis samarTlis<br />

kodeqsiT ciliswamebisa da SeuracxyofisaTvis<br />

sisxlissamarTlebrivi sanqciebis dawesebis<br />

Sesaxeb. erT mxares surda axal kodeqss,<br />

Zvelis msgavsad, SeenarCunebina sasjeli<br />

rogorc ciliswamebis, ise SeuracxyofisaTvis.<br />

137-e muxlis mixedviT, Tavisuflebis aRkveTiT<br />

an gamasworebeli samuSaoebiT dasjadia “ciliswameba,<br />

ese igi Segnebulad monaWoris gavrceleba,<br />

romelic saxels utexs sxva pirs”;<br />

ufro mkacrad dasjadia “ciliswameba nabeWd<br />

an sxvagvari xerxiT gavrcelebul nawarmoebebSi,<br />

anonimur werilSi da agreTve im piris<br />

mier, romelic adre iyo msjavrdebuli ciliswamebisaTvis”.<br />

“ciliswameba, romelsac Tan<br />

erTvis gansakuTrebiT saSiS saxelmwifo an<br />

sxva mZime danaSaulSi braldeba” xuT wlamde<br />

Tavisuflebis aRkveTiTac ki isjeba. moqmedi<br />

kodeqsis 138-e muxlis mixedviT, “Seu-<br />

racxyofa, ese igi pirovnebis pativisa da<br />

Rirsebis ganzrax damcireba, gamoxatuli<br />

uweso formiT, - isjeba..”, “Seuracxyofa,<br />

miyenebuli beWdviTi sityvis saSualebiT,<br />

agreTve iseTi piris mier, romelic winaT<br />

gasamarTlebuli iyo SeuracxyofisaTvis –<br />

isjeba..”. meore mxare cdilobda saerTod<br />

gaeuqmebina sisxlissamarTlebrivi dasjadoba<br />

ciliswamebisa da SeuracxyofisaTvis. am<br />

mosazrebis damcvelebs mohyavdaT sazRvargareTis<br />

qveyanaTa umravlesobis magaliTi, sadac<br />

aseTi dasjadoba ar arsebobs. Tumca,<br />

sabolood, axali sisxlis samarTlis kodeqsis<br />

148-e muxli Semdegnairad Camoyalibda:<br />

“ciliswameba danaSaulis braldebiT isjeba<br />

jarimiT an sazogadoebisaTvis sasargeblo<br />

SromiT vadiT asidan oras saaTamde anda<br />

gamasworebeli samuSaoTi vadiT erT wlamde”.<br />

Seuracxyofis muxli ki amoRebulia.<br />

aseve Zalian mniSvnelovania axali kodeqsis<br />

153-e da 154-e muxlebi, romelTa mixedviT,<br />

isjeba “sityvis Tavisuflebis anda informaciis<br />

miRebis an gavrcelebis uflebis ganxorcielebisaTvis<br />

ukanonod xelis SeSla, ramac<br />

mniSvnelovani ziani gamoiwvia, anda Cadenilia<br />

samsaxurebrivi mdgomareobis gamoyenebiT”;<br />

aseve dasjadia “JurnalistebisaTvis profesiul<br />

saqmianobaSi ukanonod xelis SeSla,<br />

ese igi misi iZuleba gaavrcelos informacia<br />

an Tavi Seikavos misi gavrcelebisagan”; “igive<br />

qmedeba, Cadenili Zaladobis muqariT an samsaxurebrivi<br />

mdgomareobis gamoyenebiT” ufro<br />

mkacrad isjeba. 156-e muxlis mixedviT, dasjadia<br />

“adamianis devna sityvis, azris, sindisis,<br />

aRmsareblobis, rwmenis am mrwamsis gamo,<br />

anda mis politikur, sazogadoebriv, profesiul,<br />

religiur an mecnierul moRvaweobasTan<br />

dakavSirebiT”, rac aseve sityvis Tavisuflebis<br />

uzrunvelyofis mniSvnelovani garanti unda<br />

gaxdes mas Semdeg, rac axali sisxlis samarTlis<br />

kodeqsi Seva ZalaSi.<br />

yovelive zemoTqmulis gaTvaliswinebiT, ma-<br />

Sin, rodesac msoflio dRiTi dRe ufro met<br />

yuradRebas uTmobs sityvis Tavisuflebis<br />

uzrunvelyofas yvelgan da yovelTvis; ma-<br />

Sin, rodesac sityvis Tavisuflebis armqone<br />

qveynebi aseTi arapopularulia da msoflio<br />

Tanamegobrobis yuradRebis centrSi eqceva,<br />

ara mgonia, rom sakmarisi iyos mxolod Cveni<br />

ZiriTadi Tu Cveulebrivi kanonebis demokra-


tiuloba. am mxriv, Cveni qveyana sakmaod karg<br />

mdgomareobaSia, magram sul sxva sakiTxia<br />

Cvens mierve miRebuli kanonebis cxovrebaSi<br />

gatareba, rac yoveli CvenTaganis upirvelesi<br />

movaleobaa – xelisuflebis warmomadgenlebidan<br />

dawyebuli, nebismieri adamianiT<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

damTavrebuli. isev da isev aSS-s uzenaesi<br />

sasamarTlos erT-erT zemoT moyvanili gadawyvetilebas<br />

gavixsenebdi: “sityvis Tavisufleba<br />

gacilebiT ufro mniSvnelovani Rirebulebaa<br />

sazogadoebisaTvis, vidre konkretuli<br />

pirebis reputaciis dacva”.<br />

1. Concept Paper on Media Law, The American Bar Association/Central and East European Law Initiative<br />

(Nov. 20. 1996).<br />

2. Basic readings in U.S Democracy; edited by Melvin I. Urofsky; published by the United States Information<br />

Agency; Division for the Study of the United States; Washington D.C 20547; published in<br />

1994.<br />

3. “masmediis Tavisuflebis dacva demokratiul sazogadoebaSi”, barbara svani, saqarTvelos<br />

axalgazrda iuristTa asociaciis aWaris filialis samecniero Jurnali “kodikoi”<br />

1998w. #3.<br />

4. “New York Times Co. v. United States”, 403 U.S. 713 (1971).<br />

5. “Abrams v. United States” 250 U.S. 616 (1919).<br />

6. “Near v. Minnesota” (1931).<br />

7. “ciliswamebisa da Seuracxyofis sakanonmdeblo da sasamarTlo praqtika dasavleT<br />

evropasa da amerikis SeerTebul StatebSi”, TinaTin xidaSeli, saqarTvelos axalgazrda<br />

iuristTa asociaciis “almanaxi” #10, aprili, 1999w.<br />

8. saqarTvelos kanoni "presisa da masobrivi informaciis saSualebebis Sesaxeb".<br />

9. ganmartebiTi baraTi kanonproeqtze “masobrivi informaciis saSualebaTa Sesaxeb”.<br />

10. 1948 wlis "adamianis uflebaTa sayovelTao deklaracia".<br />

11. 1950 wlis "evropis adamianis uflebaTa konvencia".<br />

12. saqarTvelos 1995 wlis konstitucia.<br />

13. saqarTvelos moqmedi da axladmiRebuli sisxlis samarTlis kodeqsebi.<br />

14. masalebi internetidan.<br />

49


50<br />

ÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÄÂÆÉÓÔÄÍÝÉÀËÖÒÉ<br />

×ÉËÏÓÏ×ÉÀ<br />

À ntikuri, “gmiruli” epoqidan moyolebuli,<br />

adamiani samarTlianobisa da samarTlis,<br />

normatiul wesrigSi sakuTari Tavis Secnobis<br />

procesSi gadadis ucxo, orTodoqsaluri<br />

Sua saukuneebis periodSi, saidanac iracionalizebuli<br />

samarTlis normebSi moqceuli,<br />

yalibdeba axali drois racionalizebul,<br />

“moazrovne” pirovnebad, Tumca “gonebis” Zalam,<br />

rasac emyareba samarTali da adamiani XVII-<br />

XV<strong>III</strong> ss-Si, orive aqcia iracionalur movlenad.<br />

swored XIX-XX saukuneebis mijnaze<br />

socialuri arseba – adamiani, gakvirvebiT<br />

amCnevs, rom mas TandaTan devnis mis mierve<br />

Seqmnili “sazogadoeba”, “saxelmwifo” – “superteqnologia”<br />

1 . adamianis swored erTgvari<br />

“gadagdebuloba” sazogadoebaSi, misi usamarTlo<br />

da, amave dros, “gonivrul” normatiul<br />

wesrigSi “usaxo” arseboba, xdeba mizezi<br />

egzistencialuri samarTlis filosofiis<br />

warmoSobisa.<br />

egzistencializmi naklebad nacnobia iurisprudenciaSi,<br />

vinaidan igi ufro egzistencialur<br />

filosofias ukavSirdeba da samarTlis,<br />

rogorc egzistencialuri movlenis,<br />

gaazrebas ufro warmoadgens. vfiqrobT mkiTxvelisaTvis<br />

saintereso iqneba, oriode sityviT<br />

SevexoT im safuZvlebs da ZiriTad<br />

mimarTulebebs, romlebic samarTlis egzistencialuri<br />

filosofiis warmoSobis mizezi<br />

gaxdnen.<br />

ÄÊÀ ÂÀÜÄÜÉËÀÞÄ<br />

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ<br />

“ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÀÒÉÓ ÉÌÀÆÄ ÌÄÔÉ, ÅÉÃÒÄ ÌÀÍ ÉÝÉÓ ÓÀÊÖÈÀÒ ÈÀÅÆÄ”.<br />

ÊÀÒË ÂÖÓÔÀÅ ÉÖÍÂÉ<br />

1 Ýòèêà Ïðàâà. Ì., 1998 ã. ñò. 175.<br />

2 narkvevebi filosofiis istoriaSi, Tb., 1993 w. gv. 412-413.<br />

egzistencialuri filosofiis, rogorc samarTlis<br />

egzistencialuri Teoriuli safuZvlis,<br />

warmoSoba dakavSirebulia me-20 saukunis,<br />

“atomisa da SiSis” saukunis, dasawyisTan.<br />

igi warmoiSva swored xsenebuli saukunis<br />

dasawyisSi pirveli msoflio omiT “imedgacruebul”<br />

germaniaSi 2 . man Semdgomi ganviTareba<br />

ganicada me-20 saukunis 30-ian wlebSi<br />

da kulminacias miaRwia am saukunis 60-70ian<br />

wlebis evropaSi. sanam egzistencialuri<br />

samarTlis filosofiis ZiriTadi avtorebis,<br />

e. fehneris, g. mainhoferisa da a. kaufmanis<br />

samarTlebriv Sexedulebebs SevexebodeT,<br />

vfiqrobT upriani iqneba egzistencializmis,<br />

rogorc filosofiuri kategoriis zogadi<br />

daxasiaTeba. egzistencializmis ZiriTadi<br />

filosofiuri kategoriaa egzistencia – Existentia,<br />

rac adamianuri arsebobis im wesis<br />

aRmniSvnelia, romelSic adamiani moiazreba<br />

ara rogorc calkeuli empiriuli individi<br />

da arc rogorc “moazrovne goneba”, e. i. ara<br />

rogorc sayovelTao ram, aramed swored<br />

rogorc konkretuli ganumeorebeli pirovneba<br />

3 . Tumca es sulac ar niSnavs, rom egzistencializmi<br />

aRiarebs mxolod adamians da<br />

samarTals Caketil, izolirebul, individualur<br />

realobad an movlenebad miiCnevs, vinaidan<br />

adamiani da misi yofierebis nawili _<br />

samarTali, masSi gagebulia rogorc gaxsnili,<br />

Ria realoba, romelic Tavisi arsebiT


dakavSirebulia gare samyarosTan, sazogadoebasa<br />

da saxelmwifosTan. swored egzistencializmis<br />

fuZemdeblebis, haidegeris “Tanayofierebis”,<br />

“SiSisa” da “Zrwolis” Tu “zrunvis”,<br />

iaspersis “komunikaciisa” da marselis<br />

“Sen-Si”, n. berdiaevis “personalizmSi”, gamoixata<br />

samarTlis egzistencialuri realobis<br />

saxe da cneba. samarTlis egzistencializmi<br />

adamians ganixilavs ara rogorc winaswar<br />

dadgenil arsebas, aramed rogorc mudmivad<br />

qmnad - TviTproeqtirebad movlenas (Jan pol<br />

sartri). samarTali da adamiani masSi yovel<br />

wams metia an naklebia imaze, rac adre iyo.<br />

isini Tavisuflad qmnian TavianT Tavs da ar<br />

warmoadgenen Tavisufali yofierebis<br />

sazrisidan (sinn von sein) warmoSobil arsebebs.<br />

swored m. haidegeris yofierebis (Dasein)<br />

cnobili kategoriidan amodian samarTlis<br />

egzistencializmis avtorebi, v. mainhoferi<br />

da e. fehneri. samarTali, rogorc adamianis<br />

egzistencialuri formirebis erT-erTi forma<br />

(Exisienzialien), yovelTvis proeqtia, momavlis<br />

gegmaa, winaswar yofnaa, qmnadobaa.<br />

amgvar winaswar yofnas samyaroseul sagnebTan<br />

da maT Soris socialur movlenebTanac (saxelmwifo,<br />

samarTali) haidegeri ”zrunvas”<br />

(Sorge) uwodebs. “Tumca adamianis arseba<br />

winaswar araa dadgenili da igi, misi survilisagan<br />

damoukideblad, Tavidanve Cayenebulia<br />

ucxo, samyaroseul pirobebSi, e.i. gadagdebuli<br />

da gaucxoebulia. adamiani am qveynad<br />

sakuTar “saxlSi araa” 4 . samarTlis,<br />

rogorc adamianis aranamdvili yofierebis,<br />

forma mkvidrdeba m. haidegeris “Das man”-is<br />

filosofiuri kategoriis damkvidrebiT. egzistencialurma<br />

samarTlis filosofiam swored<br />

“Man”–is kategoriiT Camoayaliba “Als-sein”<br />

– “yofiereba xarisxSi” (v. mainhoferi). Tumca<br />

TviT “Das man”–i niSnavs adamians, romelic<br />

gaCenilia sikvdilisaTvis da misi arseba dafarulia<br />

normatiuli wesrigiT, socialurobiT.<br />

am sityvaSi “me” ar arsebobs srulad,<br />

“me” daclilia sakuTari Tavisagan. “Das man”<br />

(viRac) fiqrobs Cvens magivrad, imas, Tu ra<br />

unda vikiTxoT, rogor unda moviqceT, rogoria<br />

politikuri Canafiqri, “das man”-i daad-<br />

3 filosofiuri leqsikoni.<br />

4 narkvevebi filosofiis istoriaSi, Tb., 1993w. gv. 417.<br />

5 dominik kola, “politikuri sociologia” Tb., 1999 w. gv. 103.<br />

6 Òèõîíðàâîâ Þ. Â., Îñíîâû Ôèëîñîôèè Ïðàâà, M., 1997 ã. ñò.572.<br />

gens CvenTvis (Cems gemovnebas, Cems politikur”<br />

survilebs). mokled, am sityviT vi-<br />

Racismieri “me” daclilia Cemi “mes”-gan, saku-<br />

Tari Tavisagan, “me” ar arsebobs “das man”-Si5 .<br />

samyarosa da gaucxoebisadmi egzistencialur<br />

dapirispirebaSi samarTali rCeba, rogorc<br />

yofnis SesaZlebloba, rogorc adamianur<br />

problemaTa mudmivi arCeva da gadawyveta,<br />

mzadyofna sakuTari Tavis ganxorcielebisa,<br />

rogorc normatiul wesrigSi yofnis<br />

proeqtireba. adamianis, rogorc “sasruli<br />

ganumeorebeli” arsebis, egzistencialuri<br />

filosofia specialurad samarTals arasodes<br />

ikvlevda, Tumca igi TavisTavad gaxda safuZveli<br />

samarTlis egzistencialuri filosofiis<br />

warmoSobisa, romlis ZiriTadi mizani gaxda<br />

samarTlis, rogorc “egzistencialuri” movlenis,<br />

bunebisa da mniSvnelobis axsna. samarTlis<br />

egzistencialuri filosofia, Ziri-<br />

Tadad, xsnis samarTlis damokidebulebas mis<br />

Sida subieqtur realobasTan - egzistenciasTan,<br />

vinaidan swored es realoba miiCneva<br />

WeSmarit realobad6 . samarTlisadmi egzistencialuri<br />

midgoma xasiaTdeba imiT, rom<br />

igi mis socialur bunebas da funqciebs ganixilavs<br />

adamianis individualuri bunebidan<br />

gamomdinare, rogorc misi konkretuli ganumeorebeli<br />

yofierebis specifikur pirobas.<br />

meTodologiuri TvalsazrisiT egzistencializmi<br />

samarTals ganixilavs fsiqologiuri<br />

(egzistencialuri) analizis, misi subieqturi<br />

Sefasebis safuZvelze. samarTlis egzistencialuri<br />

TeoriiT samarTali, misi ontologiuri<br />

TvalsazrisiT, ara imdenad determinirebs<br />

adamianze, rogorc garegani zegavlenis<br />

faqtori, aramed ufro xels uwyobs<br />

mis TviTgamoxatvas. samarTlis egzistencialuri<br />

filosofiis mizani, misi warmomadgenlebis,<br />

a. kaufmanisa da m. miuleris<br />

azriT, mdgomareobs imaSi, rom gamonaxos<br />

samarTlis istoriuli cvalebadobisa da misi<br />

istoriul yofierebis erTiani substancia,<br />

romelic iqceva samarTlis realur yofierebad.<br />

a. kaufmanis Tanaxmad, “samarTlis istoriulobis<br />

problema erTjeradi da ganumeorebeli<br />

istoriuli miznis wminda on-<br />

51


52<br />

tologiuri problemaa” 7 . igi Tvlis, rom “Tu<br />

me raimes vwyvet da amasTan Cemi moqmedeba<br />

emTxveva samarTlianobis normebs, maSin es<br />

ukanasknelni Cemi gadawyvetilebiT identificirdebian<br />

Cems subieqturobasTan, iqcevian<br />

“ganpirobebul jerarsobad” 8 . samarTlianobis<br />

Sinaarss gansazRvravs swored es “ganpirobebuli<br />

jerarsoba” da ara sayovelTao<br />

normebi (kanoni). magram problema kvlav rCeboda<br />

subieqtur, “ganpirobebul” gadawyvetilebasa<br />

da sayovelTao samarTlis normebis moTxovnaTa<br />

Seusabamobis saxiT, risi gadawyvetac<br />

scada samarTlis egzistencialuri filosofiis<br />

erT-erTma fuZemdebelma, v. mainhoferma.<br />

igi gamoyofs adamianis yofierebis or Ziri-<br />

Tad formasa da Taviseburebas: adamianuri<br />

yofierebis erTjeradobasa da ganumeoreblobas,<br />

adamianur yofierebaze garesamyaros moqmedebas.<br />

v. mainhoferis individualuri, adamianuri<br />

yofierebisa da socialuri yofierebis<br />

kavSiris saxiT Semoaqvs axali forma egzistencialuri<br />

arsebis “Als-sein” – “gansazRvruli<br />

xarisxiT yofierebis” saxiT. igi Tvlis,<br />

rom individualuri yofiereba icvleba misi<br />

socialuri rolis mixedviT. v. mainhoferis<br />

azriT, adamiani Tavisi individualobisa da<br />

egzistencialuri Tavisuflebis ganxorcielebisas<br />

gadadis Tavisi yofierebis sxva sfero-<br />

Si, romelic mas aniWebs sazogadoebrivi arsebis<br />

Sinaarss (rogorc qmris, gamyidvelis,<br />

kreditoris da a.S. saxiT). swored is sfero,<br />

sadac adamiani Tavis sazogadoebriv daniSnulebas<br />

da funqcias asrulebs, warmoadgens<br />

samarTlis sferos. misi azriT, “marTalia,<br />

egzistencialuri filosofia samarTlebriv<br />

urTierTobebs ar ganixilavs “munyofierebis”<br />

- “Dasein”-is, gasagebad, “munyofiereba”,<br />

iseve, rogorc yofiereba, aris ara mxolod<br />

TviTyofiereba, aramed gansazRvruli xarisxiT<br />

yofiereba – “Als-sein” 9 .<br />

v. mainhoferi miiCnevs, rom adamianTa damokidebuleba,<br />

rasac qmnis misi dabadebidan sazogadoebaSi<br />

mocemuloba, gamowveulia swored<br />

ganpirobebuli, “raRac xarisxSi yofierebis<br />

7 iqve, gv. 573.<br />

8 iqve, gv. 575.<br />

9 iqve, gv. 575.<br />

10 iqve, gv. 576.<br />

11 iqve, gv. 579.<br />

“Als-sein”-is saxiT. igi Tvlis, rom “Tu me,<br />

Als-sein, vcxovrob gansazRvrulobis, rogorc<br />

sulieri gonieri arsebis saxiT, amiT vaxorcieleb<br />

valdebulebis erTgvar wess, valdebulebas,<br />

romelic Seesabameba Cems arsebas.<br />

magaliTad, roca me, rogorc eqimi, Sevdivar<br />

pacientTan urTierTobaSi, mesmis, rom igi<br />

Cemgan moelis eqimis valdebulebis Sesrulebas” 10 .<br />

v. mainhoferi exeba aseve orTodoqsaluri<br />

egzistencializmis mier dasmul iseT problemasac,<br />

rogoricaa adamianis mier Seqmnil<br />

institutebTan da dawesebulebebTan misi<br />

winaaRmdegoba. Tumca aRniSnul problemas<br />

analitikuri egzistencialis saxiT igi Riad<br />

tovebs da ar xsnis.<br />

samarTlis egzistencialuri filosofia Semdeg<br />

problemebsac svams: a).sad iwyeba SezRudva<br />

da sad mTavrdeba Tavisufleba? b).rogor<br />

erTiandeba samarTalSi absoluturi da SefardebiTi<br />

Rirebulebebi? aRniSnul problemebs<br />

igi wyvets sasamarTlosa da mosamarTlis<br />

samarTliani gadawyvetilebis gziT. egzistencialuri<br />

samarTlis filosofiis meore<br />

warmomadgeneli, h. koni amtkicebs, rom<br />

“sazRvriT situaciebSi” (k. iaspersi) adamiani<br />

Tavs acnobierebs yvelasagan gansxvavebuli<br />

individis saxiT. h. konis azriT, “sinamdvile<br />

iracionaluria, amitom igi ar eqvemdebareba<br />

racionalur axsnas. cnebebma ar Sei-<br />

Zleba axsnan egzistencia. Cveni codna arsebulis<br />

Sesaxeb ar aris pasiuri, araa obieqturad<br />

arsebuli garesamyaros abstraqtuli<br />

registracia, Cveni codna cxovrebis nawilia,<br />

Cveni egzistenciis da interesebis imedebis<br />

nawili” 11 .<br />

bunebiT-samarTlebrivi Teoriis safuZvlebs<br />

emyareba egzistencialuri samarTlis<br />

filosofiis cnobili warmomadgeneli, e. fehneri.<br />

igi mkacrad akritikebs iuridiul pozitivizms,<br />

romelic, misi azriT, mxolod “empiriuli”,<br />

“realuri” faqtebis ignorirebas<br />

axdens samarTlis bunebis gamovlenisaTvis.<br />

am mizniT igi emyareba karl iaspersis cno-


il “sazRvriTi situaciis” filosofiur<br />

konstruqcias. swored “sazRvriT situacia-<br />

Si” miRebuli adamianuri gadawyvetileba xdeba<br />

egzistencialuri samarTlis warmoSobis wyaro<br />

da safuZveli. TavisTavad igi mudam warmoSobadi<br />

Sinaarsisaa. fehneris azriT, samarTlisa<br />

da pozitiuri normis urTierToba<br />

unda emyarebodes mxolod “sazRvriT situaciaSi”<br />

miRebul egzistencialur gadawyvetilebebs.<br />

mxolod samarTalSemoqmedTa da saxelmwifo<br />

organoTa mier miRebuli gadawyvetilebebis<br />

egzistencialuri samarTlis<br />

normebze damyareba qmnis misi samarTlebrivi<br />

xasiaTis safuZvels. samarTlis filosofiis<br />

aRniSnuli koncefciiT, “simZimis centri mdgomareobs<br />

konkretul situaciaSi. swored mas-<br />

Sia samarTlis azri. swored is aZlevs kanons<br />

da samarTlis sxva wyaroebs mniSvnelobas<br />

da arsebobas” 12 .<br />

samarTlis egzistencialuri filosofia<br />

cdilobda daecva pirovneba usulo samarTlebrivi<br />

formalizmisagan, aRmasrulebeli<br />

organoebis normatiuli Zaladobisagan, rasac<br />

“cdilobda mieRwia yofierebisa” da “konkretuli<br />

egzistencialuri situaciis” kategoriebis<br />

damkvidrebiT. xSirad igi “uklaso sazogadoebis”<br />

bundovan egzistenciadac ki iqceoda<br />

13 .<br />

samarTlis egzistencialur filosofias<br />

sruliad axali da gansakuTrebuli “personaluroba”<br />

SesZina cnobilma rusma filosofosma<br />

nikoloz berdiaevma (1874-1948).<br />

vfiqrobT misi Sexedulebebi samarTalsa da<br />

saxelmwifoze mkiTxvelisaTvis saintereso<br />

iqneba. Tumca Cven SevexebiT misi Teoriis<br />

mxolod calkeul mniSvnelovan momentebs.<br />

berdiaevis egzistencializmi emyareba mxolod<br />

Tavisuflebis fenomens. igi Tavis Tavs “Tavisuflebis<br />

Svils” uwodebda da Tvlida, rom<br />

“misi saqme mxolod Tavisuflebas emyareba” 14 .<br />

12 Íåðñåñÿíö Â. Ñ., Ôèëîñîôèÿ ïðàâà M., 2000 ã. ñò. 628.<br />

igi Tavis egzistencializms amyarebs da<br />

aZlierebs e.w. qristianuli personalizmiT 15 .<br />

samarTlis egzistencialuri bunebis asaxsnelad<br />

igi adamianis socialur yofierebaSi<br />

gamoyofs “or elements – pirovnebis aristokratul<br />

gagebas, Tavisufali Semoqmedebisa<br />

da yvelaze ukanaskneli adamianis Rirsebis<br />

socialistur damkvidrebas, misi sicocxlis<br />

uflebis ganxorcielebas” 16 . samarTlis<br />

bunebis asaxsnelad berdiaevi erTmaneTisagan<br />

ganasxvavebs pirovnebisa da individis cnebebs.<br />

individi misTvis naturalisturi, biologiuri,<br />

sociologiuri Sinaarsis Semcvelia.<br />

xolo pirovnebas igi ganixilavs, rogorc<br />

mikrokosmoss. misi azriT, “pirovneba niSnavs<br />

Tavisuflebas adamianis bunebisa da garesamyarosagan,<br />

sazogadoebisagan, saxelmwifosagan<br />

damoukideblobas, Tumca es araa egoisturi<br />

TviTdamkvidreba” 17 . pirovnebas berdiaevi<br />

samarTalTan mimarTebaSi ganixilavs rogorc<br />

universums da ganumeorebel individualobas.<br />

pirovnebaSi igulisxmeba ~aqsiologiuri<br />

SefasebiTi kategoria~ 18 . igi pirovnebas miiCnevs<br />

pirovnebad da ara obieqtad pirovnebebs<br />

Soris. misi azriT, `subieqtis obieqtad gadaqceva<br />

mis sikvdils niSnavs, obieqti ki<br />

yovelTvis borotia, keTili SeiZleba iyos<br />

mxolod subieqti (pirovneba)~ 19 .<br />

samarTals berdiaevi miiCnevs pirovnebis `obieqtivaciis~,<br />

sazogadoebaSi gasvlis, masSi<br />

`gaTqvefis~ saSualebad. igi amkvidrebs erTgvar<br />

“antiierarqiul personalizms~. berdiaevi<br />

uaryofs sxvadasxva saxis ierarqiul<br />

struqturebs, dionisizmis, Teosofiis, komunizmis,<br />

faSizmis, liberalizmisa da sxva<br />

saxis sazogadoebrivi Tanacxovrebis formebis<br />

saxiT. centraluri adgili mis `qristianul<br />

socializmsa~ da religiur-egzistencialur<br />

TeoriaSi ukavia adamianis absolutur<br />

ganusxvisebel uflebebs, romelTac RvTiuri<br />

da ara adamianuri buneba aqvT. adamianis<br />

13 Ñóðèÿ Ïðàêàø Ñèíõè, Þðèñïðóäåíöèÿ Ôèëîñîôèÿ ïðàâà.<br />

14 Áåðäÿåâ Í. À., Ýêçèñòåíöèàëüíàÿ äèàëåêòèêà áîæåñòâåííîãî è ÷åëîâå÷åñêîãî. Ì., 1996 ã. ñò. 235.<br />

15 Íåðñåñÿíö Â. À., dasax. naSromi, gv. 541.<br />

16 iqve, gv. 541.<br />

17 iqve, gv. 542.<br />

18 Áåðäÿåâ Í. À., Öàðñòâî äóõà è öàðñòâà êåñàðèÿ. M., 1995 u. cn. 5.<br />

19 Íåðñåñÿíö Â. Ñ., dasax. naSromi gv. 543.<br />

53


54<br />

uflebebi warmoiSoba ara Zalisagan, aramed<br />

RvTiuri Tavisuflebisagan. berdiaevis egzistencialur<br />

filosofiaSi adamiani aqsiologiurad<br />

(RirebulebiT aspeqtSi) ufro<br />

maRla dgas, vidre saxelmwifo. adamianis<br />

uflebebis ideis ganviTarebas berdiaevi bunebi-<br />

Ti samarTlis ganviTarebis Sedegad miiCnevs.<br />

misi azriT, TviT “RmerTis uflebebis deklaracia<br />

da adamianis uflebaTa deklaracia<br />

erTi da igive deklaraciaa” 20 .<br />

n. berdiaevis egzistencialur filosofiaSi<br />

samarTlis arsis garkveva xdeba wminda religiur,<br />

personalistur msoflmxedvelobaze<br />

dayrdnobiT. igi samarTlis ideaSi aer-<br />

Tianebs mxolod “adamianis pirovnebis subieqtur<br />

uflebebs”, sulis Tavisuflebis,<br />

rwmenis, sityvisa da azris Tavisuflebis<br />

ideebs. yvela am uflebas igi “idealur samarTals”<br />

21 uwodebs. berdiaevi aRniSnavs, rom<br />

kanonis iZulebiTi Zala SeuTavsebelia Tavisuflebis<br />

fenomenTan. misTvis pozitiuri samarTali<br />

yovelTvis arasamarTlebrivi kanonia.<br />

misi azriT, “samarTali, rogorc saxelmwifos<br />

organo da iaraRi, rogorc misi<br />

SeuzRudavi Zalauflebis faqtobrivi gamoxatuleba,<br />

xSirad sicrue da siyalbea, igi<br />

sasargebloa mxolod calkeul adamian-<br />

TaTvis” 22 .<br />

gansxvavebulia misi warmodgena Tavisufleb-<br />

20 iqve, gv. 548.<br />

21 iqve, gv. 549.<br />

22 iqve, gv. 549.<br />

23 Áåðäÿåâ Í. À., Öàðñòâî äóõà è öàðñòâà êåñàðèÿ. ñò. 322.<br />

is Sesaxeb, romelsac igi ufro “aristokratulad<br />

miiCnevs, vidre demokratiulad”. amitomacaa,<br />

rom mis SexedulebebSi Tavisuflebis<br />

fenomeni daclilia samarTlebrivi bunebisagan<br />

da mxolod religiur xasiaTs atarebs.<br />

misi azriT, “Tavisufleba ufro pirveladia,<br />

vidre samarTlianoba. upirveles yovlisa,<br />

samarTlianoba - iusticia aris araqristianuli<br />

idea” 23 .<br />

n. berdiaevis egzistencialuri filosofia<br />

iZleva ara imdenad samarTlisa da saxelmwifos,<br />

ramdenadac adamianis obieqtivirebul<br />

samyaroSi gaucxoebisa da religiur-esqatologiur<br />

gaazrebas. albaT sakmaod bevri<br />

SeiZleba iTqvas n. berdiaevis personalistur<br />

egzistencialur filosofiaSi adamianis,<br />

samarTlisa da saxelmwifos adgilisa<br />

da arsis Sesaxeb, rac calke kvlevis sagani<br />

ufroa, vidre winamdebare statiisa.<br />

daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom samarTlis<br />

egzistencialuri filosofia Sedegia<br />

samarTlebrivi cnobierebis krizisuli periodis<br />

arsebobisa, romelic me-20 saukunis<br />

dasawyisidan viTardeboda. igi warmoadgens<br />

ara samarTlis arsisa da bunebis gaazrebis<br />

mcdelobas, aramed mimarTulia adamianis,<br />

rogorc sazogadoebrivi arsebis, yofierebis<br />

problemuri momentebis warmoCenisa da ganvi-<br />

Tarebisaken normatiuli wesrigis pirobebSi.


ÑÀÍ-ÑÀÊ ÒÖÓÏÓ<br />

ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅÉ<br />

áÄËÛÄÊÒÖËÄÁÉÓ ÈÄÏÒÉÀ<br />

Â<br />

amoCenili moazrovne Jan-Jak isaakis Ze<br />

ruso daibada 1712 wlis 28 ivniss SveicariaSi,<br />

qalaq JenevaSi, erT-erT mTavar qu-<br />

Caze _ grand riu, Cveulebriv saxlSi, xelosnis<br />

(mesaaTis) ojaxSi. magram miuxedavad<br />

imisa, rom misi samSoblo Sveicaria iyo,<br />

aTeulobiT da, SeiZleba iTqvas, aseulobiT<br />

avtori mas frang mwerlad, ganmanaTleblad,<br />

filosofosad, kompozitorad, humanistad,<br />

literatorad, enciklopedistad, frangi eris<br />

geniad moixseniebs.<br />

am, erTi SexedviT paradoqsuli, faqtis axsna<br />

imaSi mdgomareobs, rom rusos winaprebi<br />

frangebi iyvnen. dide ruso safrangeTSi cnobili<br />

wignebiT movaWre iyo. igi protestantul<br />

sarwmunoebas aRiarebda da amis gamo<br />

safrangeTis maSindelma samarTaldamcavma<br />

organoebma 1550 wels qveynidan gasaxleba<br />

miusajes. swored maSin dasaxlda Jan-Jak<br />

rusos didi papa SveicariaSi da samudamodac<br />

darCa iq. dide rusos erT-erTi Svili<br />

iyo daviTi, romlis Svilic iyo isaak ruso<br />

(Jan-Jakis mama).<br />

Jan-Jak rusos deda, suzana bernari, mis Sobas<br />

gadahyva. TviT ruso, cocxal-mkvdari, metad<br />

susti daibada. miuxedavad mamidis mzrunvelobisa,<br />

Tandayolilma sisustem da avadmyofobam<br />

mTels mis sicocxles daaCnia kvali.<br />

gadamwyveti roli mis aRzrdaSi misma mamam,<br />

isaakma Seasrula. man adridanve Seaswavla<br />

Svils wera-kiTxva, SeaCvia wignebis kiTxvas,<br />

Tavmdablobas da a.S., Tumca sxvadasxva mizezebis<br />

Sedegad, rusos dakaceba ufro metad<br />

Tavisi damoukidebeli cxovrebis pirobebSi<br />

mouxda. aq gamomJRavnda misi, rogorc moxe-<br />

ÂÒÉÂÏË ÄÒÄÌÏÅÉ<br />

tialis, Tvisebebic. uyvarda mogzauroba,<br />

dakvirveba cxovelebsa da bunebaze da araCveulebrivad<br />

SeeZlo movlenebis qaRaldze gadmotana.<br />

uyvarda sufTa haerze, Citebis Wik-<br />

WikSi wera da kiTxva.<br />

29 wlis asakSi, 1741 wlis Semodgomaze, igi<br />

safrangeTSi (parizSi) dasaxlda, sadac gaicno<br />

gamoCenili frangi ganmanaTleblebi, deni<br />

didro, dalamberi da sxva didi moazrovneni,<br />

enciklopedistebi. isini sistematurad xvdebodnen<br />

erTmaneTs kafeebSi Tu binebSi da<br />

ilesavdnen TavianT gonebas. Jan-Jak rusos<br />

yovelTvis Tan hqonda ubis wignaki, sadac<br />

aseTi Sexvedrebis dros ucabedad gaCenil<br />

ideebs iniSnavda.<br />

Jan-Jak ruso miTebiT ar cxovrobda. yovelTvis<br />

swored bWobda igi Tu ara, es sxva saqmea,<br />

magram bednierebas TviT cxovrebaSi eZebda.<br />

misi azriT, adamiani Tavisufali ibadeba, magram<br />

Semdeg iCagreba. Tu mocemul etapze<br />

adamiani ver aRwevs iseT bunebriv moTxovnas,<br />

rogoric Tavisufleba da bednierebaa, rusos<br />

mixedviT, es misi ki ara, arsebuli sazogadoebrivi<br />

weswyobilebis bralia. amisaTvis droa<br />

saWiro, Cans idea adre momwifebula. Tu idea<br />

da sinamdvile erTmaneTs ar eTanadeba, maSasadame<br />

saamiso pirobebi unda momzaddes.<br />

eduard SevardnaZem Tavis naSromSi “Cemi<br />

arCevani” (1992 w.) swored am sakiTxze gaamaxvila<br />

Cveni yuradReba. igi wers: “did moazrovneTa<br />

gonebaSi Sobili diadi ideebi didxans<br />

elian TavianT dros”. zogjer es molodini<br />

aswleulebis manZilze grZeldeba, magram adre<br />

Tu gvian maTi Jami dgeba. “proeqti ar vargoda<br />

evropisaTvis, radgan arc evropa vargoda<br />

55


56<br />

proeqtisaTvis” _ Tqva Jan-Jak rusom Zveli<br />

samyaros qveynebis gaerTianebis mravali koncefciidan<br />

erT-erTis Sesaxeb” (gv. 93).<br />

rusos es SevardnaZiseuli Sefaseba mis mier<br />

gamoyenebulia axal filosofiur SexedulebaTa<br />

xorcSesxmisaTvis, rac Tavis “arCevan-<br />

Sia” Caqsovili da rac demokratiisa da Tavisuflebis<br />

SenarCunebis ideas emsaxureba.<br />

amrigad, mwerlis roli ar SeiZleba zogadad<br />

Sefasdes. misi Sefasebis kriteriumad miCneul<br />

unda iqnes is, Tu rogor moemsaxureba<br />

misi ideebi (koncefcia) sazogadoebas Tavis<br />

epoqaSi.<br />

rogorc cnobilia, me-18 saukunis bolos<br />

safrangeTis 1789-1794 wlebis didma bur-<br />

Juaziulma revoluciam xerxemali Caumsxvria<br />

feodalizms. imave saukunem dasawyisidan<br />

am miznis mimRwevi ideologebi da maT Soris<br />

Jan-Jak rusoc Soba, romlis ideebic moemsaxura<br />

safrangeTis revolucias feodalizmis<br />

mospobisa da burJuaziuli wyobilebis<br />

Seqmnis saqmeSi.<br />

ruso safrangeTis burJuaziuli revoluciis<br />

sulieri mama iyo. kerZod, misi naSromi _<br />

“sazogadoebrivi xelSekruleba”, revolucionerTa<br />

saxarebas warmoadgenda.<br />

rogorc profesori s. danelia wers, “rusos<br />

sazogadoebrivi xelSekruleba saxarebad iqca<br />

safrangeTis didi revoluciis moRvaweTaTvis,<br />

romlebic robespieris saxiT ara uSedegod<br />

eZebdnen am wignSi Tavis revoluciuri praqtikis<br />

sabuTebs...”<br />

Jan-Jak ruso Tavisi SexedulebebiT, feodalizmis<br />

winaaRmdeg brZolisas, plebeebis mxares<br />

idga. swored amitom moiTxovdnen iakobinelebi<br />

rusoseuli respublikis Seqmnas.<br />

maTi beladi, robespieri, sityva-sityviT acxadebda,<br />

rom “umaRlesi xelisufleba miekuTvneba<br />

xalxs. xelisufleba ganuyofeli da ganusxvisebelia.”<br />

es ki, faqtia, rusos SexedulebaTa<br />

aslia ara marto ideuri gagebiT,<br />

aramed rusoseuli terminologiiTac.<br />

Jan-Jak rusos Sexedulebani safuZvlad daedo<br />

ara marto safrangeTis 1789 wlis 26<br />

agvistos cnobil “adamianisa da moqalaqis<br />

uflebaTa deklaracias”, aramed safrangeTis<br />

1791 wlis konstituciasac, romlis pirvelive<br />

muxlSi weria, rom “suvereniteti<br />

mTliania, ganuyofeli, ganusxvisebeli; is<br />

ekuTvnis xalxs”. daaxloebiT imaves imeorebs<br />

sxva sityvebSi safrangeTis 1793 wlis<br />

konstituciac.<br />

aRsaniSnavia, rom, grei grexemis azriT, rusos<br />

Sexedulebebma ara marto safrangeTze<br />

moaxdina gavlena misi istoriuli, iuridiuli<br />

dokumentebis Sedgenisas, aramed amerikis<br />

SeerTebuli Statebis 1776 wlis 4 ivlisis<br />

“damoukideblobis deklaraciazec”, romlis<br />

Semqmnelebmac, gansakuTrebiT ki jefersonma,<br />

masSi Seitanes rusos politikuri doqtrinis<br />

igive principebi.<br />

Jan-Jak rusos moRvaweobis dros axali politikuri<br />

ideebis gamoTqma safrangeTSi saSiSi<br />

iyo. xSirad aseTi avtors bastiliaSi dapatimreba<br />

emuqreboda. amitom im epoqis moRvaweni<br />

xSirad TavianT naSroms an gvars ar<br />

awerdnen, an holandiaSi beWdavdnen da qveyanaSi<br />

saidumlod SemohqondaT.<br />

rogorc grei grexemi wers, “safrangeTSi<br />

ludoviko XIV-is dros adamianebi krints<br />

ver Zravdnen, ludoviko XV-is dros CurCuli<br />

daiwyes, xolo Tqveni aRmatebulebis (e.i.<br />

ludoviko XVI-is _ g.e.) dros daiwyes xmama-<br />

Rali laparaki, yvirili _ uTxra marSalma<br />

de riSeliem ludoviko XVI-es”.<br />

Jan-Jak rusos moRvaweoba safrangeTSi ludoviko<br />

XV-is mefobis periods daemTxva,<br />

magram, grexemis TqmiT, maSinac saSiSi iyo<br />

“xmamaRali laparaki”. miuxedavad amisa, ruso<br />

mainc gabedulad da dabejiTebiT laparakobda<br />

sazogadoebaze da samTavrobo xelisuflebaze,<br />

rogorc aravin manamde.<br />

Jan-Jak ruso Sefasebuli iyo Tavisi niWierebiT,<br />

misi naSromebi mravalmxrivi xasiaTisa<br />

iyo. pirveli aseTi mniSvnelovani naSromi<br />

rusom dawera parizSi diJonis akademiis mier<br />

sakonkursod gamocxadebul Temaze “Seuwyo<br />

Tu ara xeli mecnierebisa da xelovnebis<br />

aRorZinebam zneobis siwmindes?” (1750w.),<br />

risTvisac igi diJonis universitetis pirvel<br />

prizs iRebs. mis Semdgom naSromTagan<br />

cnobilia: “risgan warmoiSoba uTanasworoba<br />

adamianTa Soris da amarTlebs Tu ara mas<br />

bunebrivi kanonebi?” (1753w.); “axali eloiza”<br />

(1761w.); “sazogadoebrivi xelSekrulebis<br />

Sesaxeb, anu politikuri samarTlis principebi”<br />

(1762w.); “emili” (1762w.) da sxva


mravali. ramdenime naSromi mxolod misi gardacvalebis<br />

Semdeg gamoqveynda (1781 w. da<br />

1788w.).<br />

didia Jan-Jak rusos Rvawli, gansakuTrebiT<br />

pedagogiur-aRmzrdelobiT sferoSi. igi<br />

moicavs fizikuri, gonebrivi da zneobrivi<br />

aRzrdis principebs. aRniSnuli sakiTxi qarTveli<br />

mkiTxvelisaTvis xelmisawvdomia iseT<br />

naSromebis saxiT, rogoric aris: s. danelia<br />

“Jan-Jak rusos cxovreba da pedagogikuri<br />

sistema”, Tb., 1948w.; uSangi obolaZe “Jan-<br />

Jak ruso”, Tb., 1976w.; giorgi jiblaZe “rusizmis<br />

arsi”, Tb. 1983w. (rusul enaze) da sxv.<br />

am sakiTxTan dakavSirebiT mxolod erT<br />

gakvirvebas gamovxatav. TviT Jan-Jak ruso<br />

sxvisi bavSvebis aRzrdaze fiqrobs. misi naSromebi<br />

“axali eloiza” da “emili” aRzrdis<br />

ideebs ganaviTarebs da Tavisi xuTi Svili ki<br />

Jan-Jakma da misma meuRlem _ tereza levaserma,<br />

upatrono bavSvTa TavSesafarSi moaTavses<br />

ise, rom arc gvari da arc saxelebi maT<br />

ar misces, arc raime niSani daades Tundac<br />

tansacmelze, rom ecnoT isini. Jan-Jak ruso<br />

amiT moiqca ise, rogorc platonis e.w. “idealuri<br />

saxelmwifos” wevri. rasakvirvelia,<br />

bolos man ijavra da didad dagmo es saqcieli,<br />

razec Tavisive “emilSi” aRniSna: “visac<br />

ar SeuZlia Seasrulos mamis movaleoba, imas<br />

ara aqvs ufleba iqces mamad”.<br />

winamdebare statiis Temis Sesabamisad, ufleba<br />

ara maqvs gverdi avuaro rusos iseT naSroms,<br />

rogoric aris “sazogadoebrivi xelSekruleba”.<br />

es naSromi aRiarebulia rusos mTeli<br />

Semoqmedebis Sedevrad. igi Sedgeba 4 wignisagan.<br />

swored aq aris ganxiluli saxelmwifoebriv-politikuri<br />

wyobilebis iseTi problemebi,<br />

rogoricaa suvereniteti (saxelmwifo<br />

suvereniteti, saxalxo suvereniteti), saxelmwifoebriobis<br />

Seqmna, kanonis miRebis wesi,<br />

saerTo nebis Seqmna da a.S.<br />

saxelmwifo suvereniteti gulisxmobs xelisuflebis<br />

damoukideblobas, SeuzRudvelobas,<br />

ganusxviseblobas, uzenaesobas, rogorc qveynis<br />

SigniT, ise sagareo urTierTobebSi.<br />

aseT uflebaTa matarebeli, rusos mixedviT,<br />

mxolod xalxia, rac garantirebulia saxelmwifoSi<br />

adamianTa Soris dadebuli xelSekrulebiT,<br />

xalxis didi umravlesobis<br />

TanxmobiT.<br />

me-18 saukuneSi, safrangeTSi Jan-Jak rusos<br />

gavleniT mesame wodebisaTvis, ZiriTadad<br />

burJuaziisaTvis, erT-erT popularul lozungad<br />

iTvleboda cneba “saxalxo suvereniteti”.<br />

swored es problema iyo dakavSirebuli<br />

rusos mier saxalxo nebis ideasTan, rac<br />

mas asaxuli hqonda Tavis naSromSi “sazogadoebrivi<br />

xelSekruleba”.<br />

suverenitetis sakiTxi Jan-Jak rusomde Jan<br />

bodenma wamoswia win, magram man es ufleba<br />

monarqs mianiWa. mis mixedviT suverenul<br />

uflebaTa matareblad qveyanaSi RmerTis uSualo<br />

warmomadgeneli monarqi iyo.<br />

profesori l. aleqsiZe Jan-Jak rusos ixseniebs<br />

gansakuTrebiT saxelmwifo suverenitetis<br />

cnebis axsnisas. misi azriT, “niSan-Tvisebas,<br />

romelic gviCvenebs saxelmwifo xelisuflebis<br />

uzenaesobas qveynis saSinao saqmeebSi<br />

da damoukideblobas romelime ucxo saxelmwifosagan...<br />

saxelmwifo suvereniteti ewodeba”.<br />

feodaluri daqucmacebis winaaRmdeg brZolis<br />

procesSi saxelmwifo suverenitetis idea<br />

gansakuTrebiT ganviTarda didi frangi mecnieris,<br />

Jan bodenis naSromebSi. bodenis azriT,<br />

“suvereniteti usazRvro da absoluturi,<br />

umaRlesi da mudmivi xelisuflebaa sazogadoebis<br />

wevrTa mimarT, xolo am xelisuflebis<br />

matarebeli monarqia, romlis brZaneba qveynis<br />

SigniT usityvod unda xorcieldebodes”.<br />

burJuaziam feodalizmis winaaRmdeg brZolisas,<br />

monarqis suverenitets ufro revoluciuri<br />

_ saxalxo suverenitetis - Teoria<br />

daupirispira. am Teoriis TvalsaCino warmomadgeneli,<br />

Jan-Jak ruso naSromSi “sazogadoebrivi<br />

xelSekrulebis Sesaxeb anu politikuri<br />

samarTlis principebi” (1762w.) asabuTebs<br />

xalxis uflebas TviT ganagos sazogadoebis<br />

socialur-politikuri bedi”.<br />

marTlac, Jan-Jak rusos azriT, suvereniteti<br />

xalxis saerTo nebis ganxorcielebaa,<br />

romelic uzenaesi da ganusxvisebelia. rogorc<br />

vxedavT, bodenisagan gansxvavebiT, rusom<br />

aRiara ara monarqis, aramed xalxis neba,<br />

saxalxo suvereniteti.<br />

rusos ar swamda arc saxalxo warmomadgenlobiTi<br />

organos arseboba. amitom kanonmdebeli<br />

arc parlamenti SeiZleba yofiliyo.<br />

rusos gagebiT, kanoni is iuridiuli aqtia,<br />

57


58<br />

romelsac mxolod xalxi amtkicebs.<br />

amrigad, rusos saxalxo suvereniteti<br />

gulisxmobs pirdapir saxalxo uflebas da<br />

ara warmomadgenlobiTi sistemis arsebobas.<br />

amitom, rusos mixedviT, parlamentis mier<br />

miRebuli kanoni ZalaSi Sedis mxolod referendumis<br />

wesiT misi damtkicebis Sedegad.<br />

es imas niSnavs, rom ruso mxolod uSualo<br />

demokratiis princips icavs.<br />

rusos mixedviT, saxelmwifo da samarTali<br />

adamianTa nebis erTianobis, anu sazogadoebrivi<br />

xelSekrulebis nayofia. mas miaCnia,<br />

rom moqmedi samarTali ar aris bunebiTi<br />

xasiaTisa, rom ara marto saxelmwifo, aramed<br />

samarTalic emyareba adamianTa Soris xelSekrulebas.<br />

ruso sityva-sityviT wers: “es samarTali<br />

ar aris bunebrivi. igi emyareba xelSekrulebebs”.<br />

rusos ganmartebiT, “uzenaesi xelisufleba”,<br />

anu suvereniteti, “ar SeiZleba warmodgenil<br />

iqnes vismes mier imave mizeziT, ra<br />

mizeziTac ar SeiZleba misi gansxviseba. misi<br />

arseba Camarxulia saerTo nebaSi, neba ki<br />

uaryofs warmomadgenlobas: igi an isev is<br />

aris, an sxva, Sua xazi ar arsebobs. amitom<br />

xalxis deputatebi ar arian misi warmomadgenlebi<br />

da arc SeiZleba iyvnen. isini mxolod<br />

am xalxis noqrebi arian: isini sabolood<br />

verafers gadawyveten. arc erT kanons,<br />

Tu igi xalxma ar daadastura, mniSvneloba<br />

ara aqvs, is kanonic ar aris”.<br />

rusosTvis neba arsebobs individualuri da<br />

sazogadoebrivi. bunebrivad yvelas neba Tavisufali<br />

da Tanasworia, magram saWiro aris<br />

misi, am Tavisufali nebis, dacva sxvaTa nebis<br />

meSveobiT.<br />

swored imitom, rom sxvaTa nebam misi interesi<br />

daicvas, amisaTvis saWiroa, man Tavisi<br />

nebac gaasxvisos, gadasces sazogadoebas.<br />

Jan-Jak ruso Tavis “sazogadoebrivi xelSekrulebis”<br />

pirveli wignis VI TavSi specialurad<br />

Cerdeba sakiTxze “sazogadoebrivi xelSekrulebis<br />

Sesaxeb” (rusuli gamocemis gv.<br />

28-32).<br />

misi azriT, imisaTvis, rom adamianebma Tavi<br />

daaRwion TavianT pirvelyofil bunebriv mdgomareobas<br />

da siZneleebs, mas erTiani Zala<br />

unda daupirispiron, unda ipovon asociaci-<br />

is, anu sazogadoebrivi gaerTianebis, iseTi<br />

forma, romelic saerTo ZalebiT, erTiani<br />

impulsiT da SeTanxmebulad daicaven da<br />

gaufrTxildebian TiToeuli wevris pirad da<br />

qonebriv mdgomareobas.<br />

rusos mixedviT, TiToeulis gaerTianeba yvelasTan<br />

ar gamoiwvevs sxvisadmi daqvemdebarebas<br />

da inarCunebs imave Tavisuflebas, rac mas<br />

manamde hqonda. winaaRmdeg SemTxvevaSi es,<br />

pirvelyofili mdgomareobis, adamianebi moispobodnen<br />

da ar eqnebodaT TviTdacvis unari.<br />

xelSekrulebis Sedegad qveyanaSi iqmneba sazogadoebrivi<br />

gaerTianeba, asociaciis esa Tu<br />

is forma.<br />

asociaciis wevri uxmod eqvemdebareba saer-<br />

To nebas, sanam ar dairRveva sazogadoebrivi<br />

xelSekruleba. xelSekrulebis darRvevis<br />

Sedegad TiToeuli pirovneba ibrunebs Tavis<br />

sawyis uflebamosilebas, bunebriv Tavisuflebas.<br />

saerTo nebis Seqmnisas asociaciis wevrebi<br />

sargebloben erTi da imave pirobebiT, amitom<br />

aravisaTvis iqneba sasargeblo, daumZimos<br />

mdgomareoba sxvas (iqve gv. 29).<br />

rusos azriT, asociacia, sazogadoebrivi<br />

xelSekrulebis darRvevis SemTxvevaSi, tiranul<br />

xasiaTs miiRebs.<br />

asociaciaSi adamianebi (wevrebi) erTianobas<br />

qmnian, sadac TiToeuli wevri mTelis ganuyofeli<br />

nawilia (gv. 30). asociacia qmnis samoqalaqo<br />

sazogadoebas, romelsac ewodeba<br />

respublika da Tavis wevrTa mier iwodeba<br />

saxelmwifod (gv. 31).<br />

aseTi sazogadoebis wevrebs koleqtiurad<br />

xalxi ewodeba, TiToeul maTgans ki _ moqalaqe,<br />

romelic suverenuli xelisuflebis<br />

nawils flobs da TviT ki warmoadgens qveSevrdoms,<br />

radgan igi eqvemdebareba saxelmwifos<br />

mier miRebul kanonebs (iqve gv. 31).<br />

rusos sazogadoebrivi xelSekrulebis saboloo<br />

mizani aris individTa ganusxvisebeli<br />

bunebiTi uflebebis ganmtkiceba. es uflebebia:<br />

individis sicocxle, Tavisufleba, sakuTreba<br />

da saxalxo uSiSroebis dacva. swored am<br />

mizniTaa, rom adamianebi qmnian asociacias,<br />

romelic warmoadgens sazogadoebrivi pirovnebis<br />

anu “me-s” zneobriv da koleqtiur organizms.


usos azriT, adamianebi bunebrivad ibadebian<br />

Tavisufalni da Tanasworni. misi “sazogadoebrivi<br />

xelSekrulebis” pirveli wignis<br />

pirveli Tavi swored ase iwyeba: “adamiani<br />

dabadebulia Tavisufali, amave dros ki igi<br />

yvelgan borkilebSia” (gv. 14). swored am<br />

“borkilis“ moxsnas moiTxovs ruso, roca<br />

asabuTebs adamianTa Soris xelSekrulebis<br />

dadebis gziT sazogadoebrivi pirovnebis koleqtiur<br />

“me-s” Seqmnas. rogorc vxedavT, individTa<br />

nebis krebadoba qmnis sazogadoebriv<br />

nebas, igi iqmneba sazogadoebrivi xelSekrulebis<br />

safuZvelze, romelsac uxmod eqvemdebarebian<br />

individTa nebani. isini ki, vinc<br />

umciresobaSi rCeba, sazogadoebrivi xelSekrulebidan<br />

gamomdinare, umravlesobis nebas<br />

unda daeqvemdebaron.<br />

rusos es Sexedulebani dRevandelobis kvalobaze<br />

fantastikurad JRers, magram safrange-<br />

Tis me-18 saukunis burJuaziisaTvis igi Zlieri<br />

iaraRi iyo feodalizmisa da absoluturi<br />

monarqiuli wyobilebis sawinaaRmdegod, bur-<br />

Juaziuli demokratiuli respublikis SeqmnisaTvis.<br />

rusos azriT, saerTo neba-survilis ganmaxorcielebeli<br />

mxolod sazogadoebaa. saxelmwifo<br />

xelisufleba sazogadoebis mTliani nebis<br />

ganxorcielebisaTvis momsaxure organoa. xalxma<br />

sazogadoebrivi xelSekrulebis safuZvelze<br />

miiRo saxelmwifoebrivi suverenuli uflebebi.<br />

imisaTvis, rom es suvereniteti ar dair-<br />

Rves, saWiroa misi mTlianoba, misi ganusxvisebloba.<br />

xalxis xelisufleba daunawilebelia.<br />

amiT rusom uaryo Sarl lui monteskies<br />

da sxvaTa xelisuflebis danawilebis<br />

Teoria. “im mizezebiT, ris gamoc umaRlesi<br />

xelisufleba ganusxvisebelia, igi daunawilebelicaa,”<br />

_ ambobs ruso.<br />

es Sexeduleba rusos sazogadoebrivi xelSekrulebis<br />

Teoriis logikur daskvnas warmoadgens,<br />

magram imave safrangeTis burJuaziam<br />

rusos SexedulebaTa gverdiT, 1789 wlis<br />

26 agvistos “adamianisa da moqalaqis uflebaTa<br />

deklaraciis” damtkicebisas arc lui<br />

monteskies xelisuflebis danawilebis Teoria<br />

daiviwya da mis me-16 muxlSi Cawera,<br />

rom “nebismier sazogadoebas, sadac ufleba-<br />

Ta dacva uzrunvelyofili da xelisuflebis<br />

danawileba SemoRebuli ar aris, konstitucia<br />

srulad ara aqvs”.<br />

rogorc cnobilia, saqarTvelos 1995 wlis<br />

moqmedi konstituciiT es Sexeduleba gaziarebulia<br />

da mis mixedviT saqarTveloSi “saxelmwifo<br />

xelisufleba xorcieldeba xelisuflebis<br />

danawilebis principze dayrdnobiT”<br />

(muxli 5).<br />

saqarTveloSi oficialur iuridiul saswavlo-saxelmZRvanelo<br />

literaturaSi profesorebis,<br />

g. inwkirvelis, l. aleqsiZis, v. metrevelisa<br />

da sxvebis mier kargad aris gaSuqebuli<br />

rusos “sazogadoebrivi xelSekrulebis<br />

Teoriis” epoqaluri mniSvneloba.<br />

profesor g. inwkirvelis ganmartebiT, Jan-<br />

Jak rusos “sazogadoebrivi xelSekrulebis<br />

Sesaxeb” naSromis mixedviT “adamianebma sazogadoebrivi<br />

xelSekrulebis meSveobiT Seqmnes<br />

saxelmwifo, raTa uzrunveleyoT ker-<br />

Zo sakuTrebis dacva da “bunebiTi Tavisuflebis”<br />

nacvlad moepovebinaT “samoqalaqo<br />

Tavisufleba”.<br />

avtors miaCnia, rom “...im droisaTvis arsebul<br />

istoriul pirobebSi saxelmwifos warmoSobis<br />

axsna, rogorc xelSekrulebis Sedegi,<br />

progresuli idea iyo, vinaidan amiT laxvari<br />

Caeca Sua saukuneebSi gabatonebul religiur<br />

warmodgenebs saxelmwifos RvTaebrivi warmoSobis<br />

Sesaxeb”.<br />

rac Seexeba Jan-Jak rusos Sexedulebas suverenitetis<br />

Sesaxeb, aq profesori g. inwkirveli<br />

sakiTxs SedarebiT farTod gadmoscems.<br />

igi exeba saxalxo suverenitetis, agreTve<br />

saxelmwifo da erovnuli suverenitetis problemebsac.<br />

aseve sworad miuTiTebs profesori u. obolaZe<br />

Jan-Jak rusos Teoriis Sesaxeb. misi<br />

azriT: “naSromSi “sazogadoebrivi xelSekrulebis<br />

Sesaxeb” ruso Semdegi saxiT warmoadgens<br />

axali sazogadoebis sawyisebs: adamianebi<br />

harmoniuli sazogadoebis TanacxovrebisaTvis<br />

nebayoflobiTi xelSekrulebis gziT<br />

kavSirdebian da qmnian suverenul, erTian<br />

saxelmwifoebriv sxeuls, amiT isini, marTalia,<br />

garkveuli zomiT asxviseben TavianT<br />

Tavisuflebas da nebas, magram es anazRaurdeba<br />

imiT, rom saxelmwifos saerTo sxeuli<br />

mSvidobiani cxovrebis saxiT uzrunvelyofs<br />

TiToeuli adamianis pirad uflebebsa da maT<br />

harmoniul Tanacxovrebas.<br />

59


60<br />

aseT saxelmwifoSi, romelic tovebs kerZo<br />

sakuTrebas, magram zomieri saxiT, misi azriT,<br />

amgvari saxelmwifos Seneba SeuZlebelia<br />

mSvidobiani gziT, radgan despoturi saxelmwifoebi<br />

nebiT ar daTmoben ZaladobiT<br />

moxveWil privilegiebs”.<br />

am erTian sxeulSi ki, rusos gagebiT, ar<br />

ikargeba adamianis neba-survili. amitom iyo,<br />

rom safrangeTis burJuaziam zemoT dasaxelebuli<br />

deklaracia swored rusos gaazrebuli<br />

debulebiT daiwyo, rom “adamianebi ibadebian<br />

da rCebian Tavisufalni da uflebebiT<br />

Tanasworni. socialuri gansxvavebani mxolod<br />

saerTo sargeblobaze SeiZleba iqnes dafuZnebuli”<br />

(muxli 1).<br />

amis Sedegad ar SeiZleba ar gagvaxsendes<br />

rusos Teoriis dadebiTi da uaryofiTi mxareebi,<br />

roca saqarTvelos moqmed konstitucias<br />

vkiTxulobT, romlis mixedviTac: “yvela<br />

adamiani dabadebiT Tavisufalia da kanonis<br />

winaSe Tanasworia ganurCevlad rasisa,<br />

kanis ferisa, enisa, sqesisa, religiisa, politikuri<br />

da sxva Sexedulebebisa, erovnuli,<br />

eTnikuri da socialuri kuTvnilebisa, warmoSobisa,<br />

qonebrivi da wodebrivi mdgomareobisa,<br />

sacxovrebeli adgilisa” (muxli 14);<br />

rom “saqarTveloSi saxelmwifo xelisuflebis<br />

wyaroa xalxi”; rom “xalxi Tavis Zalauflebas<br />

axorcielebs referendumis, uSualo<br />

demokratiis sxva formebisa da Tavisi warmomadgenlobis<br />

meSveobiT” (muxli 5) da a.S.<br />

rusos ganmartebiT, kanoni xalxis neba-survilis<br />

gamomxatvelia. erTi da igive kanoni<br />

savaldebulo ar aris yvela saxelmwifosaTvis.<br />

guSindeli kanoni savaldebulo ar aris<br />

dRes, magram Tu adamianebi mdumared xvdebian<br />

arsebul kanonebs, es ukve Tanxmobis niSania.<br />

rusos mixedviT, rac ufro metad erTsulovnad<br />

uTanxmdebian krebaze damswreni<br />

erTmaneTs, miT ufro saerTo nebas gamoxataven<br />

isini.<br />

rusoizmis mixedviT (Tu rusos mimdevarTa<br />

azriT, an rusos moZRvrebis mixedviT – n.d.),<br />

rogorc kargi arqiteqtori gausinjavs niadags<br />

Tavis dasadgmel obieqts, gauZlebs Tu ara<br />

niadagi mis simZimes, aseve kargma kanonmdebelma<br />

winaswar unda Seiswavlos im sazogadoebis<br />

xasiaTi, romelSic gatarebul unda<br />

iqnes esa Tu is kanoni. rusos TqmiT, “gac-<br />

ilebiT advilia dai pyro, daeuflo, vinem<br />

marTo. SeiZleba gamoiyeno iseTi didi berketi,<br />

rom erTi TiTiT aamoZrao dedamiwis birTvi,<br />

msoflio, magram unda gqondes herkulesis<br />

mxrebi, rom igi daimagro”.<br />

rogorc cnobilia, Jan-Jak rusomde sazogadoebrivi<br />

xelSekrulebis Teoriaze msjeloba<br />

Zveli berZnebidan daiwyo (epikuri...), Semdeg<br />

mas ganaviTarebs holandieli mecnieri<br />

iuristi, sociologi grociusi (10.04.1583-<br />

28.08.1645).<br />

grociusi ganasxvavebda “bunebiT” da “adamianismier”<br />

samarTals. igi miiCnevda, rom saxelmwifo<br />

warmoiSoba, e.w. sazogadoebrivi<br />

xelSekrulebis Sedegad.<br />

xelSekrulebiTi saxelmwifos Seqmnaze<br />

saubrobs aseve hobsi (1588-1679), ingliseli<br />

filosofosi, aTeisti. mas sazogadoebis sawyis<br />

mdgomareobad miaCnda yvelas brZola yvelas<br />

winaaRmdeg. misi azriT, aseve “...aucilebelia<br />

ganusazRvreli Tavisuflebis SezRudva da<br />

xelSekrulebiTi saxelmwifos Seqmna”.<br />

hobsis azriT, pirovneba unda emorCilebodes<br />

xelisuflebas, magram Tu xelisufleba ver<br />

asrulebs Tavis movaleobas, gamarTlebulia<br />

xelSekrulebis darRveva, e.i. revolucia.<br />

mmarTvelobis saukeTeso formad igi monarqias<br />

miiCnevs. misi moZRvreba ganaviTara jon<br />

lokma.<br />

jon loki (1632-1704) ingliseli filosofosia.<br />

igi moZraobisa da cnobierebis wyarod<br />

RmerTs miiCnevs.<br />

loki iyo parlamentur-monarqiuli konstituciuri<br />

wyobilebis momxre. moiTxovda umaRlesi<br />

sakanonmdeblo xelisuflebis (parlamentis)<br />

gamoyofas aRmasrulebeli xelisuflebisagan.<br />

igi saxelmwifos warmoSobas asabuTebda<br />

“bunebiTi uflebis” safuZvelze da<br />

miaCnda igi piradi Tavisuflebisa da kerZo<br />

sakuTrebis dacvis organod.<br />

jon morles mixedviT, rusos Teoriis pirveli<br />

sulis Camdgmeli iyo jon loki. Jan-Jak<br />

rusos principebi swored lokis Sexedulebebidan<br />

gamomdinareobda.<br />

sazogadoebrivi xelSekrulebis Teoria gansakuTrebiT<br />

damuSavebulia Jan-Jak rusos mier.<br />

am Teorias Tavisi droisaTvis progresuli


mniSvneloba hqonda, iyo revoluciuri xasiaTis<br />

mimdinareoba filosofiaSi. igi uaryofda<br />

Sua saukuneebis Teologiur Sexedulebebs<br />

saxelmwifo xelisuflebis RvTaebriv<br />

warmoSobasa da mis SeuzRudvelobasTan dakav-<br />

SirebiT. miaCnda, rom radgan saxelmwifo<br />

aRmocenda sazogadoebrivi xelSekrulebis<br />

safuZvelze, xelSekrulebis borotad gamoyenebis<br />

SemTxvevaSi moqalaqeebs aqvT misi<br />

gauqmebis ufleba. aqedan gamomdinare, rusos<br />

mixedviT, danaSauli niSnavs pirovnebis an<br />

pirTa jgufis mier sazogadoebrivi xelSekrulebis<br />

darRvevas.<br />

rusos mixedviT, xalxs ufleba aqvs ajanyebisa<br />

im SemTxvevaSi, Tu umaRlesi xelisufleba<br />

daarRvevs sazogadoebriv xelSekrulebas<br />

da waarTmevs xalxs uflebebs.<br />

rusos sazogadoebrivi xelSekrulebis Teoria<br />

mimarTuli iyo feodaluri weswyobilebis,<br />

misi institutebis winaaRmdeg da warmoadgenda<br />

sayrden ideologias axalgazrda<br />

revoluciuri burJuaziuli ZalebisaTvis.<br />

rusos Teoria me-18 saukuneSi safrangeTSi<br />

robespierisa da, saerTod, iakobinelTa diqtaturis<br />

saimedo sayrdeni iyo.<br />

sazogadoebrivi xelSekrulebis koncefcia<br />

gulisxmobs, rom saxelmwifo Seiqmna adamianTa<br />

gonivruli urTierTobis Sedegad im<br />

dainteresebiT, rom es saxelmwifo organizacia<br />

daicavs yvelas interess Tanabrad.<br />

sazogadoebrivi xelSekrulebis Teoria dakav-<br />

Sirebuli iyo bunebiTi samarTlis moZRvrebasTan,<br />

rom Tavisufali da damoukidebeli<br />

individebis neba-surviliT Seqmnili saxelmwifo<br />

valdebulia uzrunvelyos adamianis<br />

bunebidan gamomdinare uflebaTa dacva.<br />

rodesac saxelmwifoSi mmarTvelni ama Tu im<br />

nebas ganaxorcieleben, maTi es moqmedeba<br />

suverenis davalebiT unda xdebodes. rusos<br />

mixedviT, qveyanaSi gabatonebuli neba unda<br />

iyos mxolod sayovelTao neba anu kanoni,<br />

romelsac masSi koncentrirebuli sazogadoebrivi<br />

Zala aqvs. Tu mmarTveli moindomebs<br />

raime damoukidebeli, individualuri aqtis<br />

gatarebas, maSinve Sesustdeba misi kavSiri<br />

mTelTan, “sayovelTao nebasTan”. Tu mmarTvelis<br />

neba ufro aqtiuri gamodga da Tavisi<br />

kerZo neba Tavs moaxvia xalxs, maSin moispoba<br />

sazogadoebrivi kavSiri, daingreva poli-<br />

tikuri organizmi da adamianebi kargaven ra<br />

moqalaqeobriv uflebebs, ubrundebian isev<br />

bunebriv uflebebs. xalxis “me”-s gamoamJRavnebs<br />

mxolod saerTo kreba.<br />

mas Semdeg, rac adamiani Tavis nebas gadascems<br />

sazogadoebas, misi, rogorc individis<br />

neba, eqvemdebareba saerTo sazogadoebrivs.<br />

is individualuri neba ki, romelic sazogadoebas<br />

gauwevs winaaRmdegobas, sastiki sasjelis<br />

Rirsia. sasjeli rusos mixedviT sazogadoebrivi<br />

nebis darRvevis safuZvelze<br />

warmoiSva.<br />

amrigad, rusos mixedviT, iqmneba koleqtiuri<br />

organizmi, romelSic TiToeuli moqalaqe<br />

monawileobs, rogorc mTlianis ganuyofeli<br />

nawili. rogorc ruso wers, “politikuri<br />

mTlianoba anu suvereni” (gv. 33, iqve) es<br />

sazogadoebrivi nebaa, anu igive sazogadoebrivi<br />

“me”, romelsac yvela uxmod unda<br />

daeqvemdebaros. aseTia sazogadoebrivi xelSekrulebis<br />

Zala.<br />

gr. grexemis azriT, Jan-Jak rusos es sazogadoebrivi<br />

xelSekruleba qveyanaSi formalurad<br />

arasodes qveyndeba, rogorc iuridiuli<br />

dokumenti, magram igi yvelgan aris<br />

miRebuli mdumared. am xelSekrulebiT individi<br />

yvelas, Tumca, faqtobrivad, aravis nebdeba<br />

da TviT ki sxva pirTagan moipovebs imis<br />

eqvivalents, rac man gasca da axla gacilebiT<br />

meti Zala icavs mas, vidre manamde.<br />

rusoizmi, am mimarTulebiT, swored imaSi<br />

gamoixateba, rom calkeul pirTa Senakrebi<br />

qmnis xalxis koleqtiur organizms da TviT<br />

xdeba mTelis ganuyofeli nawili, amitom<br />

umaRlesi xelisufleba SeiZleba mxolod<br />

xalxi iyos, rac rusos mixedviT daunawilebelia,<br />

romlis moqmedebac saxelmwifo organoTa<br />

SeTanxmebis Sedegi ki ara, aramed mis<br />

yvela wevrTa Soris dadebuli xelSekrulebaa.<br />

xalxi, rusos mixedviT, TviTmpyrobelia, xolo<br />

mTavroba ki Sualeduri organizmi TiToeul<br />

qveSevrdomsa da am TviTmpyrobel xalxs Soris.<br />

kanonebs xalxi iRebs, mTavroba ki maTi aRmasrulebelia.<br />

mTavroba ar SeiZleba iyos TviTmpyrobeli<br />

da xalxisgan damoukidebeli. Tu mTavroba<br />

Tavis nebas ufro aqtiurad gamoavlens, vidre<br />

umaRlesi xelisufali, anu xalxi, ma-<br />

61


62<br />

Sin qveyanaSi iqneba ori umaRlesi Zala: xalxi<br />

- uflebiT, xolo mTavroba - saqmiT (in facto),<br />

ris gamoc sazogadoebrivi mTlianoba<br />

dairRveva da politikuri korporacia daiSleba<br />

Semadgenel nawilebad.<br />

mTavrobis forma, rusos mixedviT, SeiZleba<br />

iyos demokratiuli, rodesac xelisufleba<br />

aris mTlianad xalxis an misi udidesi nawilis<br />

xelT _ patara saxelmwifoebisaTvis;<br />

aristokratiuli _ saSualo sididis saxelmwifoebisaTvis;<br />

da monarqiuli _ didi<br />

saxelmwifoebisaTvis.<br />

rusos, “sazogadoebrivi xelSekrulebis” ideis<br />

SemuSavebisas, ufro metad warmodgenili<br />

hqonda patara, “10000-kaciani saxelmwifo,<br />

es misdagvarad, rogorc platoni Tavis “idealur<br />

respublikas” axasiaTebda”.<br />

platonis “idealur saxelmwifoSi” gaTvaliswinebuli<br />

iyo 5040 ojaxis cxovreba, sadac<br />

TiToeul pirs saerTo xelisuflebis<br />

mxolod erTi meaTiaTasedi neba eqneboda.<br />

Jan-Jak rusos ideebi Tavis epoqaSi udaod<br />

progresuli iyo. amboben, rom rusos naSromebs<br />

ubiT atarebdnen 1789-1794 wlebSi<br />

parizis barikadebze samkvdro-sasicocxlo<br />

brZolebSi.<br />

rogorc cnobilia, Jan-Jak rusom miiRo mxolod<br />

dawyebiTi ganaTleba, xolo Semdeg,<br />

didi niWisa da gansakuTrebuli Sromismoyvareobis<br />

Sedegad, Rrmad daeufla filosofias,<br />

literaturas, istorias, botanikas,<br />

musikis Teorias. revoluciamdeli xelisufalni<br />

rusos didad sdevnidnen, kerZod, misi<br />

wignebi “sazogadoebrivi xelSekrulebis Sesaxeb”,<br />

“emili, anu aRzrdis Sesaxeb”, profesor<br />

uSangi obolaZis gadmocemiT, “saeklesio<br />

xelisufalTa wardginebiT cecxls misces<br />

parizSic da JenevaSic”. amitom rusos ar<br />

ascda devna-gasaxlebani maSindel xelisufalTagan.<br />

ruso mudmiv siRatakesa da SiSis<br />

qveS cxovrobda. 1778 w. igi parizidan gadasaxlda<br />

misgan 20 miliT daSorebul sofel<br />

ermonvilSi, sadac imave wlis 2 ivliss, 66<br />

wlis asakSi moulodnelad, yovelgvari avadmyofobis<br />

gareSe gardaicvala. aris safuZvliani<br />

eWvic, rom TiTqos Jan-Jak rusom sicocxle<br />

TviTmkvlelobiT daasrula, magram es<br />

* * *<br />

Tu kanoni individis moTxovnilebis winaaRmdegaa<br />

miRebuli, rusos mixedviT, es niSnavs,<br />

rom individi cdeba da, rogorc sazogadoebis<br />

wevri, saerTo nebas upirispirdeba. Tu<br />

individis Semcdar nebas mis mimarT ganvixilavT,<br />

igi aucileblad SemzRudveli xdeba,<br />

radgan am erTian organizmSi myofi yoveli<br />

pirisaTvis Tavisuflebis mimcemi mxolod<br />

saerTo nebaa. adamianis survili mxolod<br />

saerTo neba-survils unda eTanxmebodes.<br />

winaaRmdeg SemTxvevaSi individi Tavad izRudeba.<br />

amitom adamianma unda uaryos Tavisi survili,<br />

Tavisi araswori moTxovna da saerTo<br />

neba miiRos.<br />

faqti rad Rirs, rom, napoleonis TqmiT,<br />

safrangeTSi ”rusos gareSe revolucia ver<br />

gaimarjvebda” (g. grexemi, iqve, 155 gv.).<br />

istoriam ruso Seafasa Tavisi epoqis gamoCenil<br />

adamianTa pirveli rigis daucxromel<br />

mebrZol mecnierad da Cvenc es faqti swored<br />

ase avsaxeT.<br />

mosazreba dResac sadavoa.<br />

ruso metad upativcemlod dakrZales. monarqiulma<br />

wyobilebam es metad didi tvirTi<br />

moiSora. mTvarian Rames misi sxeuli, yovelgvari<br />

Tavyrilobis gareSe, gaitanes sofel<br />

ermonvilis parkSi da daasaflaves alvis xeebs<br />

Soris. es swored iseTi myudro da ganyenebuli<br />

adgili iyo, rogoric rusos uyvarda.<br />

Jan-Jak rusos sxeuli am adgilze iyo dakrZaluli<br />

safrangeTis did burJuaziul revoluciamde,<br />

xolo revoluciis gamarjvebis<br />

Semdeg, 1794 w., misi neSti, qvemexebis grialiT,<br />

fanfarebisa da dafdafebis xmauriT,<br />

gamarjvebulTa didi zeimiT, mTavrobis gankargulebiT<br />

gadaasvenes parizSi da dakrZales<br />

panTeonSi.<br />

am ambavs moeswro misi meuRle tereza<br />

levaseri, romelmac rusosTan erTad 34 weli<br />

icxovra da misi gardacvalebis Semdeg kidev<br />

23 weli icocxla 1801 wlis 17 ivlisamde,<br />

magram ideurad dabal doneze yofnis gamo,<br />

man mainc ver gaigo, Tu ratom sdevnida Jan-<br />

Jak rusos ase Zalian revoluciamdeli mTavroba,<br />

xolo ratom aiyvana igi revoluciis<br />

Semdgomma mTavrobam camde. Tundac marto is


ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÓ<br />

ÉÃÄÖÒÉ ÌÄÔÀÌÏÒ×ÏÆÄÁÉ<br />

1. cneba<br />

aucilebeli boroteba – saxelmwifo, adamianis<br />

bedisweraa, vinaidan igi Tan sdevs mis<br />

yofier da cnobier istorias, dabadebidan<br />

sikvdilamde. swored misi yofieri sunTqviT<br />

arsebobs politikuri cxoveli, HOMO POLI-<br />

TIKUS (aristotele) - adamiani. ar arsebobs<br />

arc erTi qveyana kacobriobis istoriaSi,<br />

sadac adamians ar efiqros aucilebeli<br />

borotebis - saxelmwifos farglebsa da xasiaTze,<br />

idealur sazogadoebriv wyobaze,<br />

samarTlianobasa da samarTlebriv saxelmwifoze.<br />

winamdebare statiaSi SevecdebiT ganvixiloT<br />

samarTlebrivi saxelmwifos ideuri ganviTarebis<br />

istoria, misi cneba da misTvis damaxasiaTebeli<br />

klasikuri da Tanamedrove gageba,<br />

iseve, rogorc sxva paradoqsebi, romlebic<br />

mas axasiaTebs. vfiqrobT, mkiTxvelisaTvis<br />

pirvel rigSi saintereso iqneba samarTlebrivi<br />

saxelmwifos ideisa da Teoriuli da ideuri<br />

ucnauri metamorfozis procesis gacnoba.<br />

samarTlebriv saxelmwifos, rogorc gansazRvrul<br />

Teoriul koncefcias, sakmaod didi<br />

preistoriuli ganviTarebis periodi aqvs.<br />

Tumca pirvel rigSi sakiTxavia is, Tu ra<br />

aris saerTod samarTlebrivi saxelmwifo?<br />

ras moicavs misi cneba?<br />

samarTlebrivi saxelmwifos cnebis qveS igulisxmeba<br />

“saxelmwifos pasuxismgebloba<br />

ÏÈÀÒ ÌÀàÀÒÀÛÅÉËÉ<br />

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ<br />

“ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÀÖÝÉËÄÁÄËÉ ÁÏÒÏÔÄÁÀÀ. ÌÉÓÉ ÞÀËÀÖ×ËÄÁÀ<br />

ÀÒ ÖÍÃÀ ÂÀÉÆÀÒÃÏÓ ÓÀàÉÒÏÆÄ ÌÄÔÀÃ.”<br />

ÊÀÒË ÐÏÐÄÒÉ (1)<br />

adamianis Tandayolili bunebrivi da fundamenturi<br />

uflebebis winaSe, kanonis (konstituciis)<br />

uzenaesoba yvela sxva normatiuli<br />

aqtis winaSe, saxelmwifo organoebis funqciebis<br />

zusti gamijvna, damyarebuli urTierTSezRudvisa<br />

da konstituciuri kontrolis<br />

principze” (2).<br />

Tumca ruseTis Tanamedrove iurisprudencia<br />

samarTlebriv saxelmwifoSi gulisxmobs saxelmwifos<br />

daqvemdebarebas Semdegi aucilebeli<br />

principebisadmi, rogorebicaa: saxalxo<br />

suvereniteti, saxelmwifos mxridan adamianis<br />

uflebebis ganuxreli dacva, saxelmwifos<br />

SeboWva konstituciuri wyobiT, konstituciis<br />

yvela sxva Sida kanonebTan uzenaesoba,<br />

xelisuflebis danawileba, sasamarTlo<br />

organoebis damoukidebloba da saerTa-<br />

Soriso samarTlis sayovelTaod aRiarebul<br />

normaTa Sida nacionaluri samarTlis normebTan<br />

upiratesoba” (3).<br />

sruliad sxvagvari materialuri elementebiT<br />

xasiaTdeba samarTlebrivi saxelmwifos<br />

cneba Tanamedrove germanul iurisprudenciaSi,<br />

sadac mis aucilebel elementebad miiCneva:<br />

1. saxelmwifos sakanonmdeblo moqmedebaTa<br />

erTianoba - Gesetzgebundenheitsstaatliche<br />

Handels;<br />

2. sasamarTlo wesiT dacvis ufleba – Verwaltungsgerichtsbarkeit;<br />

63


64<br />

3. federaciuli sakonstitucio kontroli<br />

(sakonstitucio sarCelis wardgenis ufleba)<br />

- Verfassungsgerichtsbarkeit;<br />

4. xelisuflebis danawileba - Gewaltenteilung;<br />

5. adamianis ZiriTadi uflebebi – Grundrechte;<br />

6. xelisuflebis mier konstituciisa da<br />

kanonis uzenaesobis upirobo dacva (4).<br />

samarTlebrivi saxelmwifos Tanamedrove cnebam<br />

ganviTarebis sakmaod didi gza gaiara, risi ganxilvac,<br />

imedia, mkiTxvelisaTvis saintereso iqneba.<br />

2. samarTlebrivi<br />

saxelmwifos ideis<br />

istoriuli metamorfoza<br />

samarTlebrivi saxelmwifos idea kacobriobis<br />

istoriaSi Caisaxa da viTardeboda rogorc<br />

“politikuri brZolis princi pi”(4). igi<br />

Tavidanve aerTianebda Tavis TavSi samarTlianobis,<br />

Tanasworobisa da sayovelTao<br />

keTildReobis principebs. jer kidev Zvel<br />

berZnul miTologiaSi Caisaxa samarTlianobis<br />

qalRmerTis - “Dike”-s, rogorc usamarTlobasa<br />

da ZalauflebasTan mebrZoli simbolos,<br />

saxe. cnobili Svidi berZeni brZenidan<br />

erT-erTi, bianti ki Tvlida, rom “saukeTeso<br />

forma wyobisa esaa wyoba, sadac moqalaqeebs<br />

eSiniaT kanonebis iseve, rogorc tiranisa”(6).<br />

xolo cnobili filosofiur formulis -<br />

“Seican Tavi Seni”, interpretatori, hiloni<br />

mouwodebda polisis moqalaqeebs: “damor-<br />

CildiT kanonebs”. saukeTeso formad sazogadoebrivi<br />

Tanacxovrebisa mas miaCnda iseTi<br />

sazogadoeba, sadac moqalaqeebi damjeri arian<br />

kanonebisa da yurs ar ugdeben politikosebs<br />

(demagogebs) da oratorebs.<br />

samarTlebrivi saxelmwifos gafarToebuli<br />

Teoriuli da praqtikuli xorcSesxmisadmi<br />

swrafva iwyeba klasikuri berZnuli filosofiis<br />

ganviTarebasTan erTad. ukve heraklite<br />

efeseli aRiarebda, rom “yvela adamianuri<br />

kanoni cocxlobs erTiani RvTiuri ZaliT,<br />

romelic, TavisTavad, yvelaze avrcelebs Tavis<br />

Zalauflebas”(6). heraklite iyo pirveli, vinc<br />

filosofiur cnebebs - logosi, goni, simar-<br />

Tle, buneba, samarTlebrivi saxelmwifos<br />

metaiuridiuli elementebis Sinaarsi mianiWa.<br />

gacilebiT srulyofil saxes iRebs samarTlebrivi<br />

saxelmwifos idea sofistebis<br />

filosofiur-samarTlebriv SexedulebebSi. ase<br />

magaliTad, bunebiT-samarTlebrivi samarTlianobis<br />

aristokratiul Teorias vxvdebiT<br />

sofist kalikles mosazrebebSi. xolo<br />

adamianTa sazogadoebis-saxelmwifos, rogorc<br />

maT Soris saxelSekrulebo SeTanxmebis,<br />

Teoriis pirvel Canasaxs vxvdebiT sofist<br />

likofronosTan(7). adamianTa bunebiT-samarTlebrivi<br />

Tanasworobis ideas aviTarebda<br />

sofisti alkidamosi, romlis azriTac, “Rv-<br />

Taebam Seqmna yvela adamiani Tavisufali, xolo<br />

bunebas ki aravin ar uqcevia monad”(8). swored<br />

es idea iqca SemdgomSi grociusisa da Jan<br />

Jak rusos politikur-samarTlebrivi Sexedulebebisa<br />

da samarTlebrivi saxelmwifos<br />

Teoriis materialuri elementebis recefciis<br />

safuZvlad.<br />

samarTlebrivi saxelmwifos ideis Rrma Teoriul<br />

da logikur ganzogadebas vxvdebiT<br />

sokrates praqtikul filosofiur da samarTlebriv<br />

SexedulebebSi samarTlianobis Sesaxeb<br />

da diskusiaSi, rogorc meTodSi. samarTlianobisa<br />

da samarTlebrivi sazogadoebis ideam<br />

saboloo logikur da “TiTqmis utopiur,<br />

totalitarul” (k. poperi) ganzogadebas miaRwia<br />

sayovelTaod cnobil berZeni filosofosis,<br />

platonis SromebSi. swored platonma<br />

daamkvidra samarTlebrivi (totalitarul-<br />

Teologiuri) saxelmwifos da samarTlianobisa<br />

(dikaiosyne) da samarTlis (dikaion) terminebi,<br />

sadac TavisTavad aisaxa misi bunebiTsamarTlebrivi<br />

Teoria. platonis azriT “samarTali<br />

(dikaion) da samarTlianoba (dikaiosyne)<br />

mdgomareobs imaSi, rom yoveli akeTebs<br />

Tavis saqmes da aqvs Tavisufleba ise, rom<br />

sxvisi Tavisufleba aravis hqondes da arc<br />

Tavisi dakargos.”<br />

platonis Teoriuli filosofiur-idealisturi<br />

samarTlebrivi Sexedulebebi, sruliad<br />

realistur CarCoebSi moaqcia aristotelem.<br />

samarTlebrivi saxelmwifos pirvel ideur<br />

metamorfozas vxvdebiT aristoteles “politikaSi”,<br />

romlis Tanaxmad “is, vinc amtkicebs,<br />

rom saxelmwifos unda marTavdes goneba,<br />

mouwodebs, rom saxelmwifos marTavdes kanonebi<br />

da RmerTi, xolo vinc mouwodebs, rom<br />

saxelmwifos marTavdes adamiani, is moTxovs<br />

mmarTvelobaSi agreTve cxovelis Seyvanas.<br />

vneba da mrisxaneba cxoveluri Tvisebebia,<br />

isini amaxinjeben mmarTvel pirebs, Tundac


isini saukeTeso adamianebi iyvnen” (9). swored<br />

samarTliani kanonis ar arseboba iwvevs adamianis<br />

(mmarTvelis) gacxovelebas da misi<br />

cxoveluri nawilis gaaqtiurebas. amodis ra<br />

im poziciidan, rom adamiani aris politikuri<br />

arseba (10), aristotele samarTals Tvlis<br />

politikur cnebad, romelic iyofa bunebiTi<br />

da pozitiuri (nebiT dadgenili) samarTlis<br />

normebad (11). samarTlis politikuri bunebis<br />

damaxasiaTebel elementad igi TviT samarTlianobas<br />

da mis saxelmwifoebriv bunebas<br />

miiCnevs: “samarTlianoba saxelmwifoebrivi<br />

movlenaa, radgan samarTali aris saxelmwifoebriv<br />

urTierTobaTa momwesrigebeli sa-<br />

Sualeba da samarTlianobis sazomi” (12).<br />

samarTlebrivi saxelmwifos ideuri konstruqciaa<br />

mocemuli aristoteles Semdeg msjelobaSic:<br />

“saxelmwifoebi, romlebic miznad isaxaven<br />

sazogado sargeblobas, absoluturi<br />

samarTlianobis TvalsazrisiT, swori saxelmwifoebrivi<br />

formebi arian, xolo is saxelmwifoebi,<br />

romlebic mxolod xelmZRvaneli<br />

pirebis sargeblobas emsaxurebian, araswor<br />

saxelmwifoebriv formebsa da swori<br />

saxelmwifoebrivi wyobidan gadaxras warmoadgenen”<br />

(13). aseT saxelmwifoebad Zveli berZeni<br />

filosofosi arasamarTlebriv saxelmwifoebs<br />

- despotur saxelmwifoebs, miiCnevs, vinaidan<br />

saxelmwifo unda iyos mxolod Tavisufali<br />

adamianebis kavSiri. despotur saxelmwifoSi<br />

igi TavisTavad gulisxmobs “tiranul,<br />

SeuzRudav, pozitiuri da bunebiTi<br />

samarTlebrivi normebiT SeuboWav totalitarul<br />

saxelmwifos” (14).<br />

aristoteles mniSvnelovan damsaxurebad unda<br />

miviCnioT isic, rom adamiani politikuri<br />

arsebidan samarTlebriv arsebad aqcia, vinaidan<br />

“adamians axasiaTebs miswrafeba saxelmwifoebrivi<br />

urTierTobisaken. xolo vinc<br />

pirvelad SemoiRo saxelmwifoebrivi kavSiri,<br />

man adamianebs didi sikeTe moutana. adamiani,<br />

mocilebuli kanonsa da samarTals,<br />

yvelaze mdabali arsebaa, radgan yvelaze didi<br />

saSiSroeba SeiaraRebuli usamarTlobaa” (15).<br />

zemoaRniSnulidan cxadia, rom aristoteles<br />

politikuri Teoria samarTlebrivia, damyarebuli<br />

bunebiT-samarTlebriv principebze. samarTlebrivi<br />

saxelmwifos ideuri srulyofisa<br />

da Teoriuli logikurobis kuTxiT saukeTesoa<br />

aristoteles mosazrebebi saxelmwifoTa<br />

formebis samarTlebrivi daxasiaTebis Sesaxeb.<br />

samarTlebriv saxelmwifosTan miaxloebul<br />

formad igi “politeias” miiCnevs (16),<br />

sadac udides rols saSualo klass aniWebs.<br />

aristoteles ekuTvnis aseve xelisuflebis<br />

danawilebis, rogorc samarTlebrivi saxelmwifos<br />

erT-erTi ZiriTadi niSnis, Sesaxeb<br />

mosazreba (17). misi azriT, mxolod is saxelmwifo<br />

asrulebs moqalaqeTa winaSe nakisr<br />

valdebulebebs, romelic pasuxs sam kiTxvaze<br />

scems: 1. romeli organo unda axorcielebdes<br />

kanonmdeblobas? 2. romeli unda<br />

axorcielebdes administraciul saqmianobas?<br />

da 3. romel organos SeiZleba miendos mar-<br />

Tlmsajulebis ganxorcieleba?”. (18).<br />

samarTlebrivi saxelmwifos aristoteleseuli<br />

Teoria ganavrco Zvelma romaelma istorikosma,<br />

polibiosma. gansakuTrebuli Rvawli mas<br />

swored xelisuflebis danawilebis Teoriul<br />

ganviTarebaSi miuZRvis.<br />

polibiosi aRniSnavs, rom saxelmwifoTmcodneebis<br />

umravlesoba aRiarebs saxelmwifo<br />

wyobilebis sam formas: monarqias, aristokratiasa<br />

da demokratias (19). “marTlac, Tu<br />

Cven yuradRebas gavamaxvilebT konsulebis<br />

Zalauflebaze, saxelmwifo aRmoCndeba sruliad<br />

monarqiuli da TviTmpyrobeluri, Tu senatze<br />

gavamaxvilebT yuradRebas – aristokratuli,<br />

xolo Tu vinme miiRebs mxedvelobaSi<br />

xalxis nebas, maSin romis saxelmwifos aRiarebs<br />

demokratiad” (20). misi azriT, romis<br />

saxelmwifoSi xelisuflebis danawilebam xeli<br />

Seuwyo mis gaZlierebas, swored konsulebs,<br />

senatsa da saxalxo krebebs Soris saxelmwifo<br />

xelisuflebis danawilebiT miaRwia romis<br />

imperiam swraf ganviTarebas (21).<br />

samarTlebrivi midgoma saxelmwifosadmi ganaviTares<br />

romaelma iuristebma, romlebmac<br />

Seqmnes iurisprudencia, rogorc “RvTaebrivi<br />

da adamianuri saqmeebis Secnoba, samarTlianobisa<br />

da usamarTlobis codnis” Sesaxeb mecniereba<br />

(22). TviT samarTlis cnebis qveS<br />

romaeli iuristebi “samarTlian samarTals”<br />

gulisxmobdnen. jer kidev ulpiane aRniSnavda,<br />

rom “samarTlis Seswavlisas saWiroa<br />

upirveles yovlisa gairkves, Tu saidan movida<br />

samarTlis dasaxeleba (ius)”. igi safuZvels<br />

iRebs “samarTlianobidan” (iustitia),<br />

rogorc celsi aRniSnavs lakonurad: “ius est<br />

65


66<br />

ars boni et equi” (samarTali aris sikeTisa da<br />

ekvivalentobis xelovneba) (22). romis iurisprudenciis<br />

didi wvlili samarTlebrivi saxelmwifos<br />

ideis transformaciaSi aisaxa<br />

romaelTa mier TviT samarTlis sajaro da<br />

kerZo nawilebad dayofaSi da aseve mis klasifikaciasa<br />

da sistematizaciaSi. xelmZRvanelobdnen<br />

ra samarTlis, rogorc samarTlebrivis,<br />

ideiT, e.i. samarTlis SesabamisobiT<br />

realur cxovrebasTan, romaelma iuristebma<br />

Seqmnes “iuristebis samarTali” (23). samarTlebrivi<br />

saxelmwifos safuZvlad romaelma<br />

iuristebma miiCnies swored arsebul samarTlebriv<br />

normebSi samarTlianobis aqsiologiuri<br />

elementis - equitas–is, damkvidreba<br />

(24). gacilebiT kompleqsuri da sistematizebuli,<br />

viwro, bunebiT-samarTlebrivi<br />

kuTxiT xdeba samarTlebrivi saxelmwifos<br />

ideis Teoriuli damuSaveba cnobili ekvivalenturobis<br />

principiT. romaeli iuristebi<br />

samarTals, samarTlianobisagan (iustitia) gansxvavebiT,<br />

aniWeben misTvis damaxasiaTebel<br />

Tvisebas, rogoricaa Tanasworoba kanonis<br />

winaSe (ius aequum).<br />

kidev ufro srul da sistemur saxes iRebs<br />

samarTlebrivi saxelmwifos ideis ideuri<br />

metamorfoza, bunebiT-samarTlebrivi TvalsazrisiT,<br />

cnobili romaeli politikuri<br />

moRvawisa da filosofosis, ciceronis SexedulebebSi<br />

“samarTlebrivis” Sesaxeb. igi samarTliani<br />

saxelmwifos ideas ukavSirebs TviT<br />

samarTlianobas, romelic “yvelas miuzRavs<br />

sakadriss da amyarebs da inarCunebs adamianebs<br />

Soris samarTlianobas”(26). cicerons<br />

mxedvelobaSi aqvs swored TiToeuli moqalaqis<br />

samarTlebrivi Tanasworoba kanonis winaSe.<br />

misi azriT, “samarTlianobis pirveli moTxovna<br />

isaa, rom aravin avnebdes erTmaneTs da<br />

yvela sargeblobdes saerTo TanasakuTrebiT<br />

ise, rogorc sakuTariT”(27). saxelmwifom,<br />

rogorc “saerTo marTlwesrigma”, unda uzrunvelyos<br />

aseve uflebamosili Tanamdebobis<br />

pirebis Tavnebobisagan moqalaqeTa dacva. amisaTvis<br />

ki “kanonis moqmedebis qveS unda eqceodes<br />

yvela”. mis saxels ukavSirdeba, aseve,<br />

moqalaqeTa politikuri da samoqalaqo uflebebis<br />

terminisa da cnebis pirveladi damkvidreba<br />

iurisprudenciaSi. ciceronis mier<br />

dasaxuli saxelmwifo, rogorc adamianTa<br />

Soris SeTanxmebuli erTianoba, Zlier Te-<br />

ologizacias ganicdis Sua saukuneebis iurisprudenciaSi<br />

(Toma aqvineli, mixeil padueli<br />

da sxv).<br />

samarTlebrivi saxelmwifos ideur WrilSi,<br />

rogorc aucilebeli elementi, Semodis samoqalaqo<br />

sazogadoebis cneba. mis erT-erT avtorad<br />

unda miviCnioT cnobili ingliseli<br />

filosofosi, jon loki (1632-1704). Tumca<br />

samarTlebrivi saxelmwifos materialuri<br />

elementis-saerTaSoriso samarTlis normebisa<br />

da saxelmwifos xelSekrulebiTi Teoriis<br />

Canasaxs vxvdebiT cnobil holandiel mecnierTan,<br />

grociusTan (1583-1645).<br />

grociusis mier Sua saukuneebis iurisprudenciiT<br />

“gaRmerTebuli suverenuli xelisufalisa”<br />

da TviT “xelisuflebis” usamarTlobis<br />

winaaRmdeg xalxis “bunebrivi winaaRmdegobis<br />

gawevis uflebis” Teoriuli dasabuTeba<br />

iqca erT-erT winapirobad samarTlebrivi<br />

saxelmwifos ideis gamyarebisaTvis.<br />

swored grociuss ekuTvnis samarTlebrivi<br />

saxelmwifos Taviseburad axali cnebac -<br />

saxelmwifo, rogorc ‘’Tavisufal adamianTa<br />

srulyofili kavSiri, Seqmnili saerTo keTildReobisa<br />

da kanonis dacvis mizniT”(27).<br />

davubrundeT isev jon loks. garda imisa,<br />

rom aris klasikuri politikuri da samarTlebrivi<br />

liberalizmis mamamTavari, igi samarTlebrivi<br />

saxelmwifos fundamenturi<br />

elementebis Tanamedrove formebis safuZvlis<br />

Camyrelicaa. samarTlebrivi saxelmwifos<br />

aucilebel materialur normatiul<br />

elementebad igi miiCnevda: saxalxo suverenitets,<br />

xelisuflebis danawilebas da adamianis<br />

ganuyofeli bunebrivi uflebebis dacvas.<br />

Tumca loki imeorebs grociusis mier<br />

wamoyenebul usamarTlo xelisuflebis<br />

winaaRmdeg xalxis winaaRmdegobis Tandayolil<br />

uflebasac, ramac Tavisi recefcireba aSS-is<br />

konstituciasa da safrangeTis adamianis<br />

uflebaTa pirvel deklaraciaSi hpova. igi<br />

Tvlis, rom yovel adamians aqvs bunebis mier<br />

boZebuli pozitiuri da RvTiuri ufleba<br />

daicvas “Tavisi sakuTreba, e.i. Tavisi sicocxle,<br />

Tavisufleba da qoneba”(28). sainteresoa<br />

mis mier Tavisuflebis, rogorc ukve<br />

samarTlebrivi kategoriisa da saxelmwifos<br />

aucilebeli elementis, ganmartebac. jon<br />

lokis Tanaxmad “mTavrobis Zalauflebis qveS


myofi adamianebis Tavisufleba mdgomareobs<br />

imaSi, rom am saxelmwifoSi yvelasTvis arsebobs<br />

saerTo da masSi Seqmnili sakanonmdeblo<br />

xelisuflebiT dadgenili cxovrebis<br />

mudmivi wesi, anu Tavisufleba imoqmedo sakuTari<br />

survilis mixedviT yovelTvis, roca<br />

amas kanoni ar gikrZalavs da ar iyo damokidebuli<br />

sxva adamianis mudmiv, ganusazRvrel,<br />

ucnob, TviTmpyrobelur nebaze”(29). zemoaRniSnulis<br />

ganmarteba, albaT, samarTlebrivi<br />

saxelmwifos cnebis klasikuri formad<br />

unda miviCnioT. jon lokis mier SemuSavebul<br />

“liberalur samarTlebrivi saxelmwifos”<br />

ideaSi ZiriTadi mainc xelisuflebis<br />

danawilebisa da misi urTierTgawonasworebis,<br />

urTierTkontrolis principebia.<br />

misi azriT, sazogadoebaSi saxelmwifoebriobis<br />

ganxorcieleba gulisxmobs mxolod erTi<br />

xelisuflebis, sakanonmdeblo xelisuflebis,<br />

arsebobas. Tumca kanonTa Sesrulebis<br />

uzrunvelyofa ar SeuZlia arc erT idealurad<br />

moqnil da srulyofil xelisuflebas.<br />

amitom amisaTvis saWiroa Camoyalibdes sakanonmdeblo<br />

xelisuflebisagan (pozitiuri<br />

samarTlis normebiT) gamijnuli xelisuflebis<br />

axali Sto aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

saxiT. Tumca orive - sakanonmdeblo da aRmasrulebeli,<br />

xelisuflebis srulyofili<br />

funqcionireba mainc SeuZlebelia mesame,<br />

federaciuli, xelisuflebis gareSe. jon<br />

lokis azriT, sakanonmdeblo xelisufleba<br />

unda ganaxorcielos uSualod xalxma, maT<br />

mier arCeuli warmomadgenlobiTi organos –<br />

parlamentis, mier. xolo danarCeni ori xelisufleba<br />

ki mxolod erTgvar “ministerialur”<br />

xasiaTs unda atarebdes (30). lokis<br />

mier Camoyalibebuli liberalur-samarTlebrivi<br />

Teoriis gamarjvebad unda miviCnioT cnobili<br />

principis - “yvelaferi daSvebulia, rac ar<br />

aris akrZaluli kanoniT”, samoqalaqo sazogadoebis<br />

istoriaSi damkvidreba.<br />

jon lokis liberalur-samarTlebrivi saxelmwifos<br />

ideur metamorfozas vxvdebiT yvelaze<br />

srulyofilad cnobili frangi iuristis<br />

da mecnieris, Sarl lui monteskies (1680-<br />

1755) sociologiur-enciklopediur samarTlebriv<br />

TeoriaSi. monteskies “kanonTa goni”<br />

dRemde rCeba saxelmwifosa da samarTlis<br />

Sesaxeb aqsiologiur-gnoseologiur da ontologiur<br />

enciklopediad. misi amosavali<br />

wertilia politikuri Tavisuflebis fenomeni<br />

da kanonTa aqsiologia da ontologia. igi<br />

ufro aristoteles praqtikul racionalistur<br />

meTodologias emyareba, vidre deistur<br />

filosofias an bunebiT-samarTlebriv Teorias.<br />

monteskie mkacri racionaluri Tval-<br />

TaxedviT ganixilavs politikur Tavisuflebas,<br />

rogorc samarTlebrivi saxelmwifos myar<br />

materialur elements. misi azriT, “politikuri<br />

Tavisufleba mdgomareobs ara mxolod<br />

imaSi, akeTo is, rac gsurs, aramed “saxelmwifoSi,<br />

e.i. sazogadoebaSi, sadac kanonebi<br />

arseboben, Tavisufleba SeiZleba mdgomareobdes<br />

imaSi, iqonio SesaZlebloba akeTo is,<br />

risi survilic miRebulia da ar iyo iZulebuli<br />

akeTo is, risi gakeTebac araa miRebuli.<br />

Tavisufleba aris ufleba akeTo yvelaferi,<br />

rac araa akrZaluli kanoniT”(31).<br />

am sityvebiT monteskie TiTqos imeorebs lokis<br />

sityvebs da mis mosazrebas, Tumca igi “saxelmwifo<br />

xelisuflebis danawilebis Teorias<br />

dasrulebuli klasikur formas aZlevs<br />

da amdenad es moZRvreba TavisTavad warsuli<br />

abstraqciidan Tavisi droisaTvis idealad da<br />

momavlisaTvis ki programad iqceva (32). monteskies<br />

azriT, TiToeul saxelmwifoSi arsebobs<br />

samgvari xelisufleba: sakanonmdeblo,<br />

romelic ganagebs saerTaSoriso samarTlis<br />

sakiTxebs, aRmasrulebeli, romelic ganagebs<br />

samoqalaqo samarTlis sakiTxebs da<br />

sasamarTlo, romelic sasjelsa da kanonTa<br />

gamoyenebis pirobebs uzrunvelyofs.<br />

sakanonmdeblo xelisufleba, misi azriT,<br />

xalxs unda ekuTvnodes, aRmasrulebeli -<br />

monarqs, xolo sasamarTlo xelisufleba<br />

realizebuli unda iyos da ara ganxorcielebuli,<br />

specialuri sasamarTlo xelisuflebis<br />

mier. sasamarTlos ganxorcieleba unda<br />

uzrunvelyos aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

organoebma. igi dasaSvebad Tvlida aseve mosamarTleTa<br />

arCeviTobas. monteskie gamoyofs<br />

ramdenime aqsiomatur princips, rac aucilebelia<br />

samarTlebrivi saxelmwifosaTvis, kerZod:<br />

1. dauSvebelia sasamarTlo xelisuflebis<br />

sakanonmdeblo xelisuflebasTan gaerTianeba,<br />

radgan mosamarTleTaTvis sakanonmdeblo<br />

funqciis miniWeba iwvevs moqalaqeTa<br />

uflebebis SezRudvas;<br />

2. sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisu-<br />

67


68<br />

flebebis gaerTianeba aris tirania;<br />

3. Tu sasamarTlo xelisufleba gaerTianebulia<br />

aRmasrulebel xelisuflebasTan,<br />

maSin mosamarTle xdeba mCagvreli da ara<br />

marTlmsajulebis iaraRi;<br />

4. samive xelisuflebis gaerTianeba niSnavs<br />

absolutur sikvdils saxelmwifosa da<br />

samoqalaqo sazogadoebis, pirovnebisa da<br />

Tavisuflebis (33).<br />

S.l. monteskies samarTlebrivi saxelmwifos<br />

Sesaxeb Teoriuli principebis srulyofilad<br />

CamoTvla did dros moiTxovs, rac, TavisTavad,<br />

arc warmoadgens Cveni statiis ZiriTad<br />

mizans. mkiTxvels SeuZlia gaecnos maT monteskies<br />

“kanonTa gonis” qarTul TargmanSic (34).<br />

monteskies ideebi, Tavis usazRvro liberalizebas<br />

ganicdis Jan Jak rusos “sazogadoebriv<br />

xelSekrulebaSi”. ruso albaT yvelaze<br />

originaluri moazrovnea samarTlebrivi saxelmwifos<br />

ideuri metamorfozis TvalsazrisiT.<br />

mis mier Camoyalibebuli principebi<br />

mimarTulebis gareSe, arasworad aisaxa<br />

iakobinelebis diqtaturaSi. rusos amosavali<br />

wertili da samarTlebrivi saxelmwifos<br />

ideuri metamorfozis safuZveli saxalxo<br />

suverenitetia. igi gamoyofs samoqalaqo sazogadoebis<br />

pirvelad samarTlebriv materialur<br />

elementebsac - bunebrivi mdgomareobis,<br />

xelSekrulebis Teorias, saerTo saxalxo<br />

nebas, sicocxlisa da sikvdilis uflebebsa<br />

da pirovnebis ganuyofel fundamentur<br />

uflebebs. Tumca misi idea samarTlebrivi<br />

saxelmwifos Sesaxeb ufro idealuria, utopiuri<br />

elementebiT, vidre racionaluri da<br />

konstruqciuli. misi azriT, ”xalxi kargad<br />

iqceva, rodesac iZulebulia morCilebdes da<br />

kidec morCilebs, magram gacilebiT ukeT iqceva,<br />

rodesac SesaZlebloba eZleva es uReli<br />

gadaigdos da amas kidec iqms. vinaidan xalxi,<br />

romelic Tavisuflebas imave uflebiT<br />

ibrunebs, romliTac igi mas CamoerTva, yvelanairad<br />

uflebamosilia daibrunos igi. sazogadoebrivi<br />

wyoba wmidaTa wminda nebaa,<br />

yvela sxva danarCenTa safuZveli” (35).<br />

rusos politikur da samarTlebriv idealad<br />

respublikuri wyoba miaCnia: ”me respublikas<br />

vuwodeb kanonebiT marTul nebismier saxelmwifos,<br />

vinaidan mxolod am SemTxvevaSi ga-<br />

nagebs sazogadoebrivi interesi saxelmwifos<br />

da warmoadgens raRacas. yovel SemTxvevaSi,<br />

kanonieri mmarTveloba respublikuri<br />

mmarTvelobaa” (36).<br />

sakmaod orazrovani da zogadia, monteskiesTan<br />

SedarebiT, rusos azri samarTlebrivi<br />

saxelmwifos formasa da Sinaarsze. misi<br />

azriT, imisaTvis, rom saxelmwifo kargad<br />

iyos gawonasworebuli, saWiroa nebismier<br />

pirobebSi arsebobdes Tanafardoba or qmnilebas<br />

Soris, erTia mmarTvelobis Zalaufleba,<br />

rogorc aseTi da meore – Zalaufleba,<br />

moqalaqeebi, romlebic, erTis mxriv, suverenebi<br />

arian da meores mxriv ki - qveSevrdomebi”<br />

(37).<br />

moqalaqeTa mier saxelmwifo Zalauflebis<br />

gawonasworebis ideam, samarTlebrivi saxelmwifos<br />

TvalsazrisiT, ganviTareba hpova samoqalaqo<br />

sazogadoebis germanul klasikur<br />

filosofiur da samarTlebriv formaSi, romlis<br />

avtorebad unda miviCnioT imanuel kanti<br />

da fridrix hegeli. didi keningsbergeli<br />

filosofosisa da humanistis, kantis (1724-<br />

1804) saxelTanaa dakavSirebuli ara marto<br />

klasikuri germanuli filosofiis, samoqalaqo<br />

sazogadoebis, samarTlebrivi saxelmwifos<br />

ideis ganviTareba, aramed TviT kacobriobis<br />

ganmanaTlebluri, TviTrefleqsiuri meTodologiiT<br />

saerTo-sakacobrio samarTlebrivi<br />

cnobierebis sakiTxis pirveladi daxasiaTebac.<br />

misma Rrma da saocrad saintereso nawarmoebebma<br />

gamoiyvana samarTlebrivi saxelmwifos<br />

idea arasrulwlovnebis asakidan, swored<br />

ganmanaTleblebis saSualebiT, romelic ”adamianis<br />

ganviTarebaa Tavisi arasrulwlovnebisagan,<br />

romelSic Tavisive gamoisobiT imyofeba.<br />

arasrulwlovaneba, Tavisi gamoisobiT<br />

iseTi ramaa, romlis mizezi Wkuis ukmarisobaSi<br />

ki ar aris, aramed gambedaobisa da simamacis<br />

ukmarisobaSia, raTa gamoiyeno Wkua<br />

lideris daxmarebis gareSe. Sapere aude! gabede<br />

Seni Wkua Tavadve moixmaro! - aseTia<br />

ganmanaTleblobis mowodeba!” (37). kantis<br />

Sexedulebebi samarTlebriv saxelmwifoze<br />

wminda aqsiologiuri RirebulebiTi da racionalurobiT<br />

Tanabrad Sezavebuli azriTaa savse.<br />

imanuel kantis Sexedulebebi samarTlebrivi<br />

saxelmwifos Sesaxeb umeteswilad mocemulia<br />

mis cnobil nawarmoebSi ”samarTlis mecniere-


is metafizikuri sawyisebi”. swored samarTlis<br />

mecnierebas Tvlida igi SesaZleblobad,<br />

ganemarta adamianis adgili samyaroSi da<br />

saxelmwifoSi. misi azriT, ”Tuki arsebobs<br />

mecniereba saWiro adamianisaTvis, maSin esaa<br />

is, rasac me vaswavli - kerZod ki, Rirseuli<br />

adgili mivuCino adamians samyaroSi - romlisganac<br />

SeiZleba TavisTavad iswavlo, Tu<br />

rogori unda iyo, raTa iyo adamiani” (38).<br />

samarTlebrivi saxelmwifos winapirobebi iwyeba<br />

misi metafizikuri swavlebidan samar-<br />

Talsa da moralze, rogorc socialur regulatorebze,<br />

arsebulsa da jerarsze, rogorc<br />

erTgvari socionormativistikidan gamomdinare<br />

cnebebze (39). adamianis, rogorc fenomenisa<br />

da noumenis, erTianoba qmnis adamianTa erTobis<br />

aucileblobas, rasac sazogadoeba warmoadgens.<br />

adamianTa Soris winaswar SeTanxmebuli,<br />

”gamanawilebeli” Tavisufleba uzrunvelyofs<br />

bunebrivi mdgomareobidan civiluri<br />

garemos Seqmnas. Tavisufali neba arRvevs am<br />

mdgomareobas, romelic TavisTavad ”arasamarTlebrivi<br />

mdgomareobaa, romelSic ar<br />

arsebobs gamanawilebeli Tavisufleba, romelsac<br />

ewodeba bunebrivi mdgomareoba (Status<br />

naturalis). kantis moralur kanons, kategoriul<br />

imperativs, Sehyavs yoveli adamiani ”formalur-samarTlebriv”<br />

TanasworobaSi, rac<br />

samarTlebriv mdgomareobas gulisxmobs. es<br />

igive ”adamianTa urTierTobaa, romelic Seicavs<br />

im pirobebs, romelTa gamo yovels (individs)<br />

SeuZlia isargeblos (teilhafig werden)<br />

Tavisi samarTliT. aseT mdgomareobaSi<br />

SesaZleblobaTa formaluri principi ganixileba<br />

nebis Tavisuflebis saxiT, rasac ewodeba<br />

sazogadoebrivi samarTlianoba” (40).<br />

imanuel kanti erTmaneTisagan ganasxvavebs<br />

samarTlianobis ramdenime saxes, kerZod:<br />

· dacvis samarTlianobas _ iustitia tutatrix;<br />

· urTierTSemZen samarTlianobas – iustitia<br />

commutatika;<br />

· gamanawilebeli samarTlianobas - iustitia<br />

distributiva.<br />

kantis TeoriaSi absolutur eTikurobasa da<br />

Rirebulebas iZens TviT samarTlis norma,<br />

rogorc samarTlebrivi samoqalaqo sazogadoebis<br />

ZiriTadi safuZveli. igi amodis rusos<br />

mier ganvrcobili sazogadoebrivi xelSekrulebis<br />

Teoriidan, romlis Sedegadac<br />

mas saxelmwifo miaCnia. kanti saxelmwifos<br />

uwodebs ”mravali adamianis gaerTianebas,<br />

romlebic emorCilebian samarTlian kanonebs,<br />

radgan es kanonebi aucilebelia, rogorc<br />

aprioruli kanonebi, e.i. rogorc kanonebi,<br />

romlebic TavisTavad gamomdinareoben samarTlis,<br />

rogorc garegnuli movlenis, gagebidan<br />

(da ara rogorc statutoruli kanonebi)”<br />

(41). TviT saxelmwifosac kanti ar ganixilavs<br />

dasrulebuli, mocemuli normatiulobis<br />

saxiT, aramed miiCnevs TavisTavad, Tavis<br />

TavSi arsebul idead - “saxelmwifo, ideaSi,<br />

iseTia, rogoric unda iyos samarTlebrivi<br />

kanonebis principebiT, amasTan, es idea emsaxureba<br />

mas, rogorc gzamkvlevi Zafi mimarTuli<br />

nebismieri faqtobrivi gaerTianebisken<br />

uSualo erTobaSi” (42). kantis udidesi<br />

damsaxurebaa xelisuflebis danawilebis principis,<br />

samarTlebrivi saxelmwifos saboloo<br />

logikurobamde dayvana da misi detaluri<br />

aqsiologiuri konkretizacia. igi gamoyofs<br />

xelisuflebis sam Stos, sakanonmdeblo, aRmasrulebel<br />

da sasamarTlo xelisuflebas.<br />

misi azriT, “yovel saxelmwifoSi arsebobs<br />

sami xelisufleba, e.i. sayovelTao wesiT<br />

gaerTianebuli neba sam pirovnebaSi (trias politica):<br />

umaRlesi xelisufleba (suvereniteti)<br />

kanonmdeblis saxiT, aRmasrulebeli xelisufleba<br />

mmarTvelis saxiT (romelic mar-<br />

Tavs kanonis Tanaxmad) da sasamarTlo xelisufleba<br />

(romelic yovels miuzRavs<br />

sakadriss kanonis Tanaxmad mosamarTlis sa-<br />

SualebiT (Potestas legislatoria, rectoria et iudiciaria),<br />

rogorc sami mosazreba praqtikul<br />

silogizmSi.” (43). kantis Tanaxmad, sakanonmdeblo<br />

xelisufleba unda ekuTvnodes mxolod<br />

xalxis gaerTianebul nebas, vinaidan<br />

“mxolod sayovelTao wesiT gaerTianebuli<br />

saxalxo neba SeiZleba iyos sakanonmdeblo”<br />

(44). kanti sakmaod Riad ganmartavs samoqalaqo<br />

sazogadoebis fenomensac, rogorc<br />

“samoqalaqo Tanasworobas, aRiaro mxolod<br />

is, vinc Senze maRla dgas xalxis SemadgenlobaSi,<br />

romelzec mas aqvs moraluri ufleba<br />

daakisros vinmes samarTlebrivi valdebuleba,<br />

rogorc mas akisreben sxvebi” (45). samarTlebrivi<br />

saxelmwifos winapirobad kanti<br />

miiCnevs arsebuli xelisuflebis sami Stos<br />

urTierTkoordinacias - potestates coordinate,<br />

roca erTi avsebs meores da imavdroulad<br />

69


70<br />

TiToeuli eqvemdebareba erTmaneTs - subordinatae.<br />

es ki saukeTeso saSualebaa, raTa<br />

romelime maTganma ar SeZlos meoris funqciebis<br />

uzurpacia. igi aseve dauSveblad<br />

miiCnevs aRmasrulebeli xelisuflebis mier<br />

sakanonmdeblo funqciebis SeTavsebas, rac<br />

yovelTvis despotizmis warmoSobis mizezi<br />

xdeba. kanti iZleva samarTlebrivi saxelmwifos<br />

cnebas, romlis mixedviTac “saxelmwifos<br />

keTildReobad igulisxmeba samarTlis<br />

principebsa da saxelmwifo mowyobis umaRlesi<br />

SeTanxmebuloba, romliskenac swrafvas<br />

gvavaldebulebs goneba raRac kategoriuli<br />

imperativis saxiT” (46). kanti pirveli iyo<br />

samarTlebrivi saxelmwifos TeoretikosTa<br />

Soris, romelmac wamoayena politikis SemzRudavi<br />

saSualebis - samarTlis gaZlierebis,<br />

idea (47).<br />

mcire daskvnis saxiT unda iTqvas, rom samarTlebriv<br />

saxelmwifoze imanuel kantis<br />

Sexedulebebis warmoaCina erT, mcire moculobis<br />

statiaSi SeuZlebelia da es momavali<br />

Teoriul-samarTlebrivi kvlevis saqme<br />

ufroa. Tumca kanti idealur samarTlebrivi<br />

saxelmwifos formasTan miaxloebas xedavda<br />

ufro “samarTlebriv principebsa da miswrafebebSi,<br />

vidre mmarTvelobis formaSi, an sxva<br />

institutebSi” (48). mis TeoriaSi ZiriTad<br />

sisusted miiCneven moqalaqisaTvis saxelmwifos<br />

winaaRmdeg gamosvlis akrZalvas (49).<br />

imanuel kantis ideam samarTlebriv saxelmwifoze<br />

metamorfoza ganicada klasikuri<br />

germanuli filosofiis meore geniosTan georg<br />

vilhelm fridrix hegelTan (1770-1831 ww).<br />

sakmaod rTuli amocanaa hegelis sistemis<br />

srulyofili analizi samarTlebrivi saxelmwifos<br />

ideuri ganviTarebis WrilSic, rac<br />

albaT specialuri statiis Tema ufroa vidre<br />

Cveni msjelobis sagani.<br />

3. samarTlebrivi<br />

saxelmwifos idea XIX-XX<br />

saukuneebSi<br />

germaniis klasikuri samarTlis filosofia-<br />

Si samarTlebrivi saxelmwifos cneba pirvelad<br />

karl velkerma daamkvidra Tavis cnobil<br />

naSromSi ”saxelmwifo da sasjeli”. (Die<br />

Letzen Grunde von Recht. staat und Strafe),<br />

romelic gamoqveynda 1813 wels gisenSi.<br />

k.velkeris azriT, istoriuli ganviTarebis<br />

samarTlebrivi analizis saSualebiT gamoiyofa<br />

saxelmwifoTa sxvadasxva formebi,<br />

romelTaganac aRsaniSnavia: despotia, Teokratia<br />

da samarTlebrivi saxelmwifo. Tavdapirvelad<br />

samarTlebrivi saxelmwifos cneba<br />

moiazreboda misi formis saxiT. swored saxelmwifos<br />

garkveul formas asaxavs misi sazogadoebriv-politikuri<br />

ganviTarebis done.<br />

samarTlebrivi saxelmwifos Teoriuli dasabuTebis<br />

pirveli cda germaniaSi moxda jer<br />

kidev 1848 wlis revoluciamde, rodesac<br />

k.rotekma da k.velkerma (1834-1848) gamoaqveynes,<br />

frangi ganmanaTleblebis cnobili enciklopediis<br />

msgavsad, e.w. “Staatslexikon”, anu<br />

“enciklopedia saxelmwifoTmcodneobaSi”.<br />

swored masSi aisaxa liberaluri, politikuri<br />

da samarTlebrivi ideebi, rac TavisTavad gaxda<br />

samarTlebrivi saxelmwifos zogad sawyisis<br />

Teoriuli damuSavebis safuZveli. swored am<br />

enciklopediaSi, pirvelad germanul iurisprudenciis<br />

istoriaSi, damuSavda iseTi Temebi,<br />

rogorebicaa: Tavisufleba, konstitucia,<br />

mefeTa pasuxismgebloba da ZiriTadi<br />

uflebebi. enciklopediis gamoqveyneba iqca<br />

liberalurad ganwyobili burJuaziis politikuri<br />

iaraRad germanul absolutizmTan<br />

brZolis procesSi. kurt fon rotekisa da<br />

velkeris naSromebSi pirvelad gaiJRera konstituciuri<br />

saxelmwifos ideam, romelsac<br />

unda uzrunveleyo pirovnebis uflebebis, misi<br />

xelSeuxeblobisa da sakuTrebis dacva, kanonis<br />

winaSe moqalaqeTa Tanasworuflebianobis<br />

princi pebis ganxorcieleba. aseT saxelmwifos<br />

k.roteki ukavSirebda respublikas. igi<br />

samarTlebriv saxelmwifos aigivebda e.w.<br />

“Tavisufal saxelmwifosTan” (Freiheitsstaat).<br />

k.velkeri iyo pirveli, vinc wamoayena idea<br />

saerTo-germanuli parlamentis Camoyalibebisa<br />

aucileblobis Sesaxeb. gansakuTrebiT mkacri<br />

kritikiT iqna ganxiluli germaniis iurisprudenciaSi<br />

konservatiuli legitimizmis<br />

skolis warmomadgenlebi (Stali). enciklopediaSi<br />

pirvelad daisva aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

(ministrebis) pasuxismgeblobis<br />

sakiTxic specialurad Seqmnili sasamarTlo<br />

organos winaSe. velkeris azriT, aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis pasuxismgeblobis gardauvalobis<br />

principis gareSe samarTlebrivi saxelmwifo<br />

warmoadgens iuridiul da poli-


tikur fiqcias. misi azriT, Tu samarTlebriv<br />

saxelmwifoSi aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

pasuxismgeblobis da misi parlamentis mier<br />

kontrolirebis, miRebuli kanonebis sasamarTlos<br />

wesiT zedamxedvelobis principebis dacva<br />

xdeba, igi SesaZlebelia iyos rogorc monarqiuli,<br />

aseve respublikuri formis. Semdgom<br />

aTwleulebSi germanul klasikur iurisprudenciaSi<br />

xdeba samarTlebrivi saxelmwifos<br />

ideis daviwyeba da damaxinjeba (u. seineri,<br />

gneisti da sxva).<br />

samarTlebrivi saxelmwifos cnebas ubrundeba<br />

robert fon moli. misi moRvaweoba atarebda<br />

ara imdenad politikur, ramdenadac wminda<br />

mecnierul xasiaTs. samarTlebrivi saxelmwifos<br />

Teoriul modelSi konservatiuli<br />

politikuri elementi Seitana fridrix iulius<br />

Stalma. samarTlebriv saxelmwifoSi<br />

sakonstitucio wesiT kontrolis meqanizmi,<br />

rogorc axali elementi, samarTlebrivi saxelmwifos<br />

cnebaSi SemoaqvT iseT mecnierebs,<br />

rogorebic arian rudolf fon gneisti, otto<br />

beri da lorenc fon Steini. Steini 1879<br />

wlis naSromSi samarTlebriv saxelmwifos<br />

uwodebs ”saxelmwifos, romelic emyareba<br />

konstitucias, kontrolirebads sasamarTlos<br />

mier (Lorenz von Stein, Rechtsstaat und Verwaltungs<br />

rechtspflege, 1879. S. S-55). germanuli<br />

klasikuri samarTlis filosofiaSi, ukve<br />

XX saukunis dasawyisidan, samarTlebrivi<br />

saxelmwifos liberalur-individualisturi<br />

Sinaarsi Seicvala “nacionaluri” da "Zalauflebis”<br />

axleburi totaluri cnebebiT.<br />

samarTlebrivi saxelmwifos ideis ucnaur<br />

metamorfozas adgili hqonda k.gerberis, a.<br />

daisis, g. elinekis, r. ieringis, n. korkunovis,<br />

i. ilinis, p. novgorodcevis, kistiakovskis,<br />

kelzenis, p. labandis, i. Stalis,<br />

SerSeneviCis, r. radbruxis da sxvaTa nawarmoebebSi.<br />

Cveni statiis moculobis gaTvaliswinebiT,<br />

SevecdebiT im avtorebis mxolod<br />

ZiriTadi mosazrebebis daxasiaTebas, romlebmac<br />

gadamwyveti roli Seasrules samarTlebrivi<br />

saxelmwifos ideis samarTlebriv<br />

recefciaSi. absoluturad yvela cnobili<br />

Teoretikosi, upirveles yovlisa, cdilobda<br />

TviT samarTlebrivi saxelmwifos cnebis dazustebas<br />

da misi Sefasebas, romelic TavisTavad<br />

ufro “metaiuridiulia, radgan masSi<br />

Sedis elementebi, romlebic umetesad cvale-<br />

badia da cnebis ZiriTadi problemaa misi miznebisa<br />

da saSualebebis urTierTwinaaRmdegobriobis<br />

da saboloo miuRwevlobis gamo” (50).<br />

TavisTavad samarTlebrivi saxelmwifos idea<br />

Zalauflebisa da saxelmwifo xelisuflebis<br />

SezRudvis istoriacaa. xolo “Zalauflebis<br />

istoria dedamiwaze aris adamianuri egoizmis<br />

istoria. Tumca swored es egoizmi aswavlis<br />

adamianebs alagmon TavianTi bunebrivi<br />

impulsebi” (51).<br />

TviT samarTlebrivi saxelmwifos idea samarTlebrivi<br />

cnobierebis ori ZiriTadi formiT<br />

- personaluri da transpersonaluri<br />

formebiT - ganisazRvreba (52).<br />

samarTlebrivi cnobierebis personaluri forma<br />

amtkicebs, rom saxelmwifo warmoadgens mxolod<br />

erTgvar momsaxure sistemas im saSualebebisa,<br />

rac uzrunvelyofs pirovnebisadamianis<br />

drosa da sivrceSi zneobriv da<br />

faqtobriv srulyofas (i.lini, p. novgorodcevi,<br />

g. radbruxi). transpersonaluri samarTlebrivi<br />

cnobierebis forma, TviTmyofadi<br />

mniSvnelobiT, mxolod saxelmwifosa da<br />

samarTalSi ganxorcielebul samarTlianobis<br />

ideas aqvs, mxolod masSi poulobs adamiani<br />

arsebobis gamarTlebasa da mizans<br />

(SerSeneviCi, kistiakovski, kelzeni da sxva).<br />

samarTlebrivi saxelmwifos idea swored am<br />

or cnobierebas Soris moZraobis istorias<br />

warmoadgens, romelic samarTlis maiZulebeli<br />

Zalidan totalur pozitivizmamde ganvi-<br />

Tarda. Tumca “iZuleba sulac ar aris samarTlis<br />

niSani. iZuleba, zogadad, ufro<br />

gamoxatavs samarTlis avadmyofur mdgomareobas.<br />

igi arsebobs an iq, sadac samarTali<br />

ukve dairRva, an iq, sadac arsebobs amis<br />

tendencia, miswrafeba samarTaldarRvevisaken”<br />

(53).<br />

isic cxadia, rom iZulebisgan ganTavisufleba<br />

TviT adamianis bunebrivi miswrafebaa. vinaidan<br />

“adamianis cnobiereba yovelTvis miiswrafvis<br />

dauqvemdebaros iuridiul normebs<br />

xelisuflebis maiZulebeli aqtebi” (54).<br />

rusul, germanul da dRevandel qarTul<br />

iurisprudenciaSi vxvdebiT erTmaneTisagan<br />

sruliad gansxvavebul midgomas samarTlebrivi<br />

saxelmwifos ideisadmi. Taviseburi originalobiT<br />

gamoirCeoda revoluciamdeli da Semdgomi<br />

periodis rusi avtorebis Sexedulebebi sa-<br />

71


72<br />

marTlebriv saxelmwifoze. samarTlis cnobili<br />

Teoretikosi, m. kovalevski samarTlebrivi<br />

saxelmwifos ramdenime niSans gamoyofda. erTerT<br />

ZiriTad niSnad igi miiCnevda adamianis<br />

uflebebis dacvis garantirebasa da misi<br />

Tavisuflebis farglebis gazrdas swored<br />

saxelmwifo politikuri Zalauflebis Semcirebis<br />

xarjze. xolo ganmasxvavebel niSnad<br />

adreul da Tanamedrove samarTlebrivi<br />

formisadmi mimarTul saxelmwifoebs Soris<br />

mas pirovnebis avtonomiurobis xarisxi miaCnda<br />

(55). TviT samarTlebrivi saxelmwifos<br />

aucilebel fundamentur elementebad ki igi<br />

miiCnevda: saxalxo suverenitets saxalxo<br />

warmomadgenlobiTi organos arCevis safuZvelze<br />

da aRmasrulebeli da sasamarTlo Tu<br />

sakanonmdeblo xelisuflebis organoebis<br />

kanonisadmi upirobo daqvemdebarebas (56).<br />

meore rusi mecnieri, SerSeneviCi samarTlebrivi<br />

saxelmwifos sxva aucilebel niSnad<br />

miiCnevda mxolod saxelmwifo xelisuflebas,<br />

romelic qmnis “urTierTgamiznul<br />

samarTlian normebs”(57).<br />

zogadi, zomieri SexedulebebiT gamoirCeva<br />

sociologiuri samarTlis skolis erT-erTi<br />

cnobili warmomadgeneli, b. kistiakovski,<br />

romelic samarTlebriv saxelmwifos miiCnevs<br />

“saxelmwifoebrivi yofierebis umaRles formad”.<br />

Tumca, misi azriT, “samarTlebrivi saxelmwifo<br />

araa raRac mkacrad gamoWrili tipi,<br />

rogorc, magaliTad, monarqiuli, respublikuri<br />

an konstituciuri saxelmwifoebi. igi<br />

ufro gamoxatavs cnobil miswrafebebs mimarTulebebs,<br />

romlebic asaxvas hpoveben saxelmwifos<br />

agebulebasa da saqmianobaSi” (58).<br />

swored aseTi saxelmwifo qmnis pirobebs,<br />

romlis drosac “SesaZlebelia harmonia sazogadoebriv<br />

mTliansa da pirovnebas Soris.<br />

aq saxelmwifoebrivi individualoba ar Cagravs<br />

kerZo pirebis interesebs. piriqiT, aq<br />

yovel adamianSi warmodgenilia da xorcSesxmulia<br />

gansazRvruli kulturuli mizani,<br />

rogorc cxovrebiseuli da piradi miswrafeba”<br />

(59). rac Seexeba Tanamedrove rusul<br />

iurisprudenciaSi recefcirebuli samarTlebrivi<br />

saxelmwifos ideas, igi sakmaod<br />

sistematizebul xasiaTs atarebs iseT cnobil<br />

avtorebTan, rogorebic arian; v. nersesianci,<br />

d. kerimovi da s. aleqseevi. v. nersesiancis<br />

azriT, samarTlebriv saxelmwifod<br />

miiCneva ‘sajaro politikuri xelisuflebis<br />

organizaciisa da saqmianobis da misi individebTan,<br />

rogorc samarTlis subieqtebTan<br />

urTierTmimarTebis samarTlebriv forma” (66).<br />

samarTlebrivi saxelmwifos ZiriTad niSnebad<br />

igi Tvlis:<br />

1. samarTlebrivi kanonis uzenaesobas;<br />

2. moqalaqeTa uflebebisa da Tavisuflebebis<br />

realurobas (ganxorcielebadobas);<br />

3. xelisuflebis ganawilebas da am principze<br />

saxelmwifo suverenitetis funqcionirebas.<br />

igi aseve gamoyofs samarTlebrivi saxelmwifos<br />

iuridiul-normatiul, institucionalursamarTlebriv<br />

da individualur-samarTlebriv<br />

elementebsac. marqsistul-deterministuli<br />

meTodologiiT dasabuTebul elementebs vxvdebiT<br />

meore cnobil mecnierTan, d. kerimovTan,<br />

romelic didi originalobiT ar gamoirCeva<br />

da masze SeCereba, albaT, zedmeticaa<br />

(61).<br />

gacilebiT mdidari da sainteresoa germanul<br />

iurisprudenciaSi bunebiT-samarTlebrivi da<br />

pozivitivisturi meTodologiis WrilSi ganxiluli<br />

samarTlebrivi saxelmwifos idea<br />

legisturi da racionalisturi samarTlebrivi<br />

cnobierebis formebis saxiT, kelzenisa da g.<br />

radbruxis SexedulebebSi.<br />

gansakuTrebuli TaviseburebiT gamoirCeva<br />

gustav radbruxis (1878-1949) Sexedulebebi<br />

samarTlebriv saxelmwifoze. germanul<br />

iurisprudenciaSi mis Teoriaze arsebobs<br />

azrTa sxvadasxvaoba. Cveulebriv mas samarTlis<br />

filosofiis relativisturi Teoriis<br />

avtorad miiCneven (62). samarTlebrivi saxelmwifos<br />

ZiriTadi elementebi mocemulia<br />

radbruxis ramdenime ZiriTad nawarmoebSi,<br />

rogorebicaa "samarTlis filosofia“ (1914),<br />

"kanonieri umarTlebloba da zekanonieri samarTali“<br />

(1946), "adamiani samarTalSi“<br />

(1926).<br />

radbruxi samarTlis aqsiologiuri<br />

filosofiuri Teoriis "klasikos reinkarnatorad“<br />

iTvleba (63). igi samarTlisa da<br />

saxelmwifos metaiuridiuli bunebis gamosavlenad<br />

emyareba neokantianur "Tavisufali<br />

samarTlis moZraobas“ (64). swored misi<br />

dualizmisTvisaa damaxasiaTebeli arsisa da


jerarsis urTierTgamijvna. misTvis sinamdvile<br />

arsis sferoa, xolo Rirebuleba –<br />

jerarsis, TviT samarTals igi miiCnevs "realobad,<br />

romelic mowodebulia emsaxuros<br />

samarTlebriv Rirebulebebs, samarTlis ideas.<br />

amdenad samarTlis cneba damokidebulia samarTlebriv<br />

idealebze“ (64). radbruxi TviT<br />

samarTlis cnebas akavSirebs masSi arsebul<br />

iZulebiT normatiul wesrigTan, riTac r.<br />

ieringis Teoriis erTgvar ideur gamgrZelebladac<br />

gvevlineba. misi azriT, "samarTali<br />

da Zalaufleba erT sibrtyeze, Tanabrad aris<br />

warmodgenili. sadac Zalauflebaa, mxolod<br />

iq aris samarTali“ (66). Tumca saxelmwifos<br />

aucilebel elementad igi, ZalauflebasTan<br />

erTad, samarTalSi samarTlianobis<br />

ideas miiCnevs. igi Tvlis, rom "samarTlianoba,<br />

TavisTavad, niSnavs Tanasworobas, gamawonasworebeli<br />

samarTlianoba kerZo samarTlebrivi<br />

kategoriaa, xolo gamanawilebeli<br />

samarTlianoba - sajaroa“ (67).<br />

radbruxi pirveli iyo, vinc moaxdina nacional-socialisturi<br />

saxelmwifos aqsiologiuri<br />

da samarTlebrivi Sefaseba. igi<br />

aucilebel realobad miiCnevda iseTi samarTlebrivi<br />

institutebis Seqmnas, romlebic<br />

winaaRmdegobas gauwevdnen "ZlierTa ama qveynisa“<br />

– mier sakuTari sargeblis sayovelTao<br />

sargeblad gamocxadebas. misi azriT "samarTlisa<br />

da moCvenebiTi an yalbi sargeblis<br />

gaerTianeba samarTlebriv saxelmwifos usamarTlo<br />

saxelmwifod gadaaqcevs (68). samarTlebriv<br />

saxelmwifos normatiul wesrigSi<br />

misi arsebobis aucilebel elementad igi<br />

miiCnevs kanonSi arsebul Rirebulebebs,<br />

romelTaganac igi gamoyofs: sayovelTao<br />

sargebels, pirovnebis samarTlebriv dacvas<br />

da samarTlianobas. misi azriT, samarTlebrivi<br />

saxelmwifos yofierebis safuZvlad mxolod<br />

samarTliani kanoni unda miviCnioT. g. radbruxi<br />

Tvlis, rom "Tu kanonebi Segnebulad<br />

gamoricxaven samarTlianobisaken swrafvas,<br />

magaliTad: TviTneburad uars amboben adamianis<br />

uflebebisa da garantiebisagan, maSin<br />

aseTi kanonebi ar moqmedeben (ZalaSi ar arian)<br />

da xalxi araa valdebuli daicvas isini“<br />

(iqve, 69). ar SeiZleba ar aRiniSnos is erTgvari<br />

mcire samarTlebrivi voluntarizmi,<br />

romelsac Cven vxvdebiT mis calkeul debulebebSi,<br />

igi Tvlis, rom "arsebobs samarT-<br />

lebrivi principebi, romlebic ufro aRmatebulni<br />

arian, vidre romelime samarTlebrivi<br />

debuleba an kanoni da romlebTan winaaRmdegobac<br />

am ukanasknelT Zalas ukargavs. am<br />

principebs bunebiT samarTals an goniT samarTals<br />

uwodeben“ (70). sakmaod bundovania<br />

gasarkvevad Tu ra igulisxma radbruxma "goniT<br />

samarTalSi“. albaT ufro is ucvleli Rirebulebebi,<br />

romlebic Tansdeven kacobriobis<br />

da pirovnebis, saxelmwifoebis ganviTarebis<br />

istorias. igi ucvlel, istoriulad mzard<br />

Rirebulebebad miiCnevs: pirovnebis Tavisuflebas,<br />

Tanasworobasa da samarTlianobas,<br />

rac aucilebelia samarTlebrivi kanonisa da<br />

saxelmwifosaTvis. sqematurad ki radbruxis<br />

Teoria Semdegi saxiT SeiZleba warmovidginoT:<br />

samarTlis idea (samarTlianobis azri):<br />

1. Tanasworoba (samarTlianobis azri). forma:<br />

rogor unda mowesrigdes adamianis cxovrebiseuli<br />

garemoebebi? – Zaladobis<br />

akrZalvis, samarTlisa da kanonebis sazogadoebrivi<br />

xasiaTis daxmarebiT - Sun<br />

cuique;<br />

2. mizanSewoniloba – (miznis idea, saerTo<br />

keTildReobisaken swrafva da samarTlianoba,<br />

socialuri samarTlianoba). Sinaarsi:<br />

ra unda iyos mowesrigebuli? interesebi,<br />

molodinebi, eTikuroba, zneobrioba;<br />

3. samarTlebrivi dacva - (samarTlianoba da<br />

samarTlebrivi Tanxmoba), saSualeba:<br />

rogor unda mowesrigdes moTxovnebi,<br />

valdebulebebi, raTa gamoiricxos Zaladobis<br />

batonoba sazogadoebaSi? (71).<br />

samarTlebrivi saxelmwifos ideis logikurobam<br />

da normatiulobam srulyofili saxe<br />

SeiZina hans kelzenis (1881-1973) cnobil<br />

"samarTlis wminda TeoriaSi“. kelzenTan saxelmwifo<br />

iqca iuridiuli politikis nawilad.<br />

swored man gawminda igi metaiuridiuli, aqsiologiuri<br />

elementebisagan da miiRo normaTa<br />

"ariTmetikuli totaloba“. mis normatiul<br />

totalur wesrigSi saxelmwifosa da<br />

samarTlisagan gamoiricxa samarTlianoba,<br />

rogorc kacobriobis "lamazi sizmari“. misi<br />

azriT, "Cven ar viciT, ra aris igi da verc<br />

verasdros gavigebT, ra iqneba igi“ (72). kelzenis<br />

Teoriam daamkvidra iZulebiTi normatiuli<br />

wesrigi, rogorc saxelmwifo. igi ar<br />

73


74<br />

ganasxvavebda saxelmwifosa da samarTlis<br />

cnebebs, rogorc iuridiulad RirebulebiT<br />

kategoriebs. misTvis "saxelmwifo warmoadgens<br />

samarTlis normaTa sistemas, sadac iuridiuli<br />

normebi gamoxataven saxelmwifos<br />

nebisyofas, Tumca saxelmwifo ar qmnis samarTals“<br />

(73). kelzenis azriT, "yoveli saxelmwifo<br />

aris samarTlebrivi saxelmwifo.<br />

xolo es termini warmoadgens pleonazms“<br />

(74). kelzenma sabolood daangria bunebiTsamarTlebrivi<br />

Teoriis mier damkvidrebuli<br />

ucvleli Rirebulebebis cnebebi da igi wminda<br />

pozitiur normatiul logikaSi gadaitana.<br />

man goneba gamoacxada samarTlis erTaderT<br />

wyarod, xolo "civma gonebam xelT igdo<br />

samarTlis fabrikaciis monopoliuri ufleba“(75).<br />

albaT kelzenis Teoriulma, pozitiur-normatiulma<br />

totalobamac Seuwyo xeli<br />

evropis kontinentze totalitaruli saxelmwifoebis<br />

samarTlebrivi gamarTlebis process.<br />

mizezi ki imaSic unda veZeboT, rom samarTlebrivi<br />

saxelmwifo araa mxolod normaTa<br />

ierarqia da maTi mkacri yofierebaa, aramed<br />

ufro zogad-aqsiologiuri kategoriaa. normativizmisa<br />

da Teoriul sisusteebze werda<br />

jer kidev 20-e saukunis dasawyisSi cnobili<br />

qarTveli mecnieri da samarTlis filosofiis<br />

avtori, g. naneiSvili. igi SeniSnavda, rom<br />

"raki samarTals vaTavisuflebT yovelgvari<br />

bunebiTi momentisagan da mis kanonSezomilebas<br />

davupirispirebT bunebaSi mocemul kanonSezomilebas,<br />

Cven SegviZlia imedi davamyaroT<br />

mxolod aqtze, romelSic yovelTvis<br />

Camarxulia aRiareba imis uaryofis SesaZleblobisa,<br />

rac iZulebiT mtkicdeba“ (76).<br />

swored iZulebiTi mtkicebis aqtebad unda<br />

ganvixiloT totalitaruli saxelmwifoebis<br />

arseboba istoriaSi.<br />

zemoT aRniSnulidan cxadia, rom hans kelzenis<br />

normativizmma samarTlebrivi saxelmwifos<br />

ideaze ufro uaryofiTi gavlena moaxdina<br />

da normatiul nihilizmamde daiyvana igi.<br />

samarTlebrivi saxelmwifos axlebur da praqtikul<br />

gaazrebas vxvdebiT Tanamedrove germanul<br />

iurisprudenciaSic. samarTlebrivi<br />

saxelmwifos ideis kvlevis sakiTxSi cnobilia<br />

rudolf huberi. igi samarTlebrivi<br />

saxelmwifos ideas samoqalaqo sazogadoebis<br />

ganviTarebis Sedegad miiCnevda. misi azriT,<br />

me-19 saukunidan moyolebuli dRemde samo-<br />

qalaqo sazogadoeba Semdegi principebis er-<br />

Tobliobad moiazreba:<br />

1. pirovnebis Tavisufali TviTgamorkvevis<br />

ufleba;<br />

2. ekonomikuri da kulturuli procesebis<br />

xelisuflebis politikuri TamaSis procesSi<br />

TviTregulireba;<br />

3. maqsimaluri politikuri Tavisufleba da<br />

keTilsindisieri samoqalaqo konkurencia. (77).<br />

samarTlebrivi saxelmwifos ideis materialur-normatiul<br />

elementebs vxvdebiT germaniis<br />

1949 wlis 23 maisis konstituciaSi,<br />

kerZod: ZiriTad uflebebs (muxlebi 1-19);<br />

xelisuflebis danawilebis principsa da saxelmwifosaTvis<br />

winaaRmdegobis gawevis uflebas<br />

(muxli 20); saxelmwifo xelisuflebis<br />

sasamarTlo organoTa mier kontrols (muxli<br />

93). sakmaod rTulia germanulenovan farTo<br />

literaturaSi gamoarCio is ZiriTadi, rac<br />

axasiaTebs samarTlebrivi saxelmwifos ideas,<br />

mis normatiul bunebas. Cven ubralod SevecadeT<br />

mokrZalebuli formiT gangvexila zogierTi<br />

mniSvnelovani sakiTxi, rac samarTlebriv<br />

saxelmwifos exeba.<br />

rac Seexeba qarTul iurisprudencias, samarTlebrivi<br />

saxelmwifos idea mocemulia<br />

mxolod ramdenime avtorTan (b.savaneli,<br />

v.abaSmaZe, g.naneiSvili, i.surgulaZe,<br />

g.inwkirveli da T.gamyreliZe). aRsaniSnavia,<br />

rom kompleqsuri sistematuri saxis naSromi<br />

mocemul sakiTxze, samwuxarod, jer ar arsebobs.<br />

samarTlebrivi saxelmwifos pozitivisturi<br />

da marqsistuli determinizmiT gajerebuli<br />

cneba gvxvdeba calkeul avtorebTan. ase magaliTad:<br />

g.inwkirvelis azriT, samarTlebrivi<br />

saxelmwifo aris saxelmwifo, "sadac zeimobs<br />

kanoni, sadac uzrunvelyofilia kanonis<br />

uzenaesoba“ (78). Tumca TviT samarTliani<br />

kanonisa da masSi Tanasworobis Sesaxeb araferia<br />

naTqvami. samarTlebrivi saxelmwifo sakmaod<br />

srulyofili sistemuri saxiT gaazrebulia<br />

b.savanelis "samarTlis TeoriaSi“. avtori<br />

sworad miiCnevs, rom "samarTlebrivi<br />

saxelmwifo da samarTlebrivi kanoni, rogorc<br />

saerTod saxelmwifo da samarTali, araa<br />

TviTmizani, aramed sazogadoebriv urTier-<br />

TobebSi adamianTa Tavisuflebis gamoxatvis,<br />

organizaciis, mowesrigebisa da dacvis so-


cial-istoriulad ganpirobebuli sayovelTao<br />

formebia“ (79).<br />

zemoaRniSnuli sruliad ar niSnavs imas, rom<br />

samarTlebrivi saxelmwifos idea TavisTavad<br />

panaceaa, vinaidan naturalisturi msoflmxedvelobiT<br />

gajerebul dRevandel saqarTvelo-<br />

Si, sadac "adamiani, gansagnebuli saxiT, fizikuri<br />

sxeulis analogias warmoadgens, xdeba<br />

misi gaucxoeba. anu iqmneba mdgomareoba,<br />

romelSic adamianis sakuTari moqmedeba mis<br />

winaaRmdegaa mimarTuli. adamiani akeTebs da<br />

awarmoebs raRac iseTs, rac upirispirdeba da<br />

aferxebs misi sicocxlis ganxorcielebas“ (80).<br />

amdenad iseve, rogorc TviT adamianis arseboba,<br />

misi yofierebis formac ganicdis egzistencialur,<br />

politikur, ekonomikur, socialur,<br />

kulturul da sxva saxis krizisebs.<br />

samarTlebrivi saxelmwifos ideac,<br />

TavisTavad, erTgvar kriziss ganicdis. amis<br />

dasturia Tanamedrove samyaroSi "erTganzomilebiani<br />

adamianis“ (h. markuze) da "masis<br />

adamianis“ (x. ortega, i. gaseti) "erTganzomilebian<br />

liberalizmSi gaTqvefa, rac TavisTavad<br />

niSnavs "totalur saxelmwifoSi mTeli<br />

adamianuri arsebobis totalur politizacias“<br />

(81).<br />

samarTlebrivi saxelmwifos ideis krizisze<br />

werdnen p. novgorodcevi, kistiakovski, karl<br />

Smidti da sxva cnobili avtorebi. Tumca es<br />

sakiTxi qarTul iurisprudenciaSi specialuri<br />

kvlevis sagani arasdros gamxdara.<br />

samarTlebrivi saxelmwifos "ekliani gzis“<br />

gasavlelad sakmaod bevri winaaRmdegobebi<br />

iarsebebs yovelTvis, yovel drosa da sivrceSi.<br />

samarTlebrivi saxelmwifo, TavisTavad, "ufro<br />

idealia, romlis absoluturi sizustiT<br />

realizacia ararealuria. SesaZlebelia mas-<br />

Tan mxolod miaxloeba an daSoreba. igi ar<br />

1. poperi k., “varaudebi da darRvevebi”, mecnieruli<br />

codnis zrda. Tb., 2000 w. gv. 396;<br />

2. savaneli b., “samarTlis Teoria”, iurisprudencia.<br />

Tb., 1993 w. gv. 117-118;<br />

3. Áîëüøîé Þðèäè÷åñêèé Ñëîâàðü, Ì., 1997 ã., ñò. 524;<br />

4. Zippelius R., “Kleine deutsche Verfassungsgeschichte,<br />

München, Beck 1999, ss. 172-173;<br />

· Grimm D. (Hrg) “Einfuhrung in das Recht”, Aufgaben,<br />

Methoden, Wirkungen, Heidelberg, 1991, ss.308;<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

aris arc warsulSi, da arc mimdinare periodSi<br />

arsebuli saxelmwifos asli. igi is kriteriumia,<br />

romlis meSveobiTac SeiZleba ganvasxvavoT<br />

kargi da cudi saxelmwifoebi“ (82).<br />

daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom<br />

saqarTveloSi samoqalaqo sazogadoebis<br />

tradiciis ararsebobis gamo, romelic ubralod<br />

istoriam wagvarTva, SeuZlebelia mxolod<br />

institucionaluri cvlilebebiTa da normatiuli<br />

wesrigiT samarTlebrivi saxelmwifos<br />

ideasTan miaxloeba. am ideis materialuri<br />

elementebi (uflebebi) yovelTvis darCeba<br />

konstituciis ferad furclebze mxolod<br />

utyvi da realurad fiqciuri saxiT. avtoris<br />

mosazrebiT, saqarTveloSi, sxva qveynebisgan<br />

gansxvavebiT, samarTlebrivi saxelmwifos<br />

ideasTan miaxloebas xels uSlis Semdegi<br />

garemoebebi: 1. myari samarTlebrivi cnobierebisa<br />

da samarTlebrivi kulturis ararseboba,<br />

wminda samarTlebrivi RirebulebiTi da<br />

TviTmiznuri - sazogado miswrafebaTa ararseboba;<br />

2. saxelmwifo biurokratizmis Sedegad<br />

damkvidrebuli samarTlebrivi nihilizmi;<br />

3. saxelmwifo xelisuflebis organoTa normatiuli<br />

wesrigidan gasvlis tradicia da<br />

ase Semdeg.<br />

samwuxarod, albaT SesaZlebelia aseTi usiamovno<br />

niSnebis CamonaTvalis gagrZeleba, amitom<br />

winamdebare statia avtors surs daasrulos<br />

cnobili germaneli iuristis da politikosis,<br />

maqs veberis sityvebiT: "Cveni STamomavlebi<br />

istoriul pasuxismgeblobas dagvakisreben,<br />

pirvel rigSi, ara sazogado-saxalxo-sameurneo<br />

organizaciuli formisaTvis,<br />

romelsac Cven maT davutovebT, aramed Tavisufali<br />

moqmedebis zomisaTvis (farglebisaTvis),<br />

romelsac Cven maTTvis movipovebT<br />

samyaroSi da davutovebT mas memkvidreobis<br />

saxiT“ (83).<br />

· Jesse E. “Die Demokratie in der Bundesrepublik<br />

Deutschland, Ein Einfuhrung in das Politische<br />

System, Berlin 1986, ss. 38-40;<br />

5. Informationen zur Politischen Bildung, 2000,b., 6897F.<br />

Der Rechtsstaat, ss. 2;<br />

6. Àðèñòîòåëü, Àôèíñêàÿ Ïîëèòèÿ. M., 1996 ã. ñò. 41;<br />

7. aristotele, politika, nawili pirveli, Tb.,<br />

1995 w., gv. 79;<br />

8. Íåðñåñÿíö Â.Ñ., «Ñîêðàò» Ì., 1977 ã., ñò. 20;<br />

75


76<br />

9. Reiner H., Die Hauptgrundlagen der fundamentalsten<br />

Normen des Naturrechts. Basel. 1976. s. 2;<br />

10. aristotele, politika, nawili pirveli, Tb.,<br />

1995 w., gv. 96;<br />

11. iqve, gv. 12;<br />

12. Siegfried W., Der Rechtsgedanke bei Aristoteles.<br />

Zurich, 1947 s-64-65;<br />

13. aristotele, politika, nawili pirveli, Tb.<br />

1995 w, gv. 13;<br />

14. iqve, gv. 75;<br />

15. Siegfried W., dasax. naSromi, gv. 47;<br />

16. aristotele, dasax. naSromi, gv. 117;<br />

17. aristotele, dasax. naSromi, gv. 117;<br />

18. abaSmaZe v., “qarTuli inteleqtualuri fenomenebi”<br />

Tb., 1992 w., gv. 450-451;<br />

19. iqve, gv. 453;<br />

20. Íåðñåñÿíö Â.Ñ., «Ôèëîñîôèÿ ïðàâà» Ì., 2000 ã. ñò. 97.<br />

21. abaSmaZe v., dasax. naSromi gv. 452;<br />

22. «Ïðîáëåìû îáùåé òåîðèè ïðàâà è ãîñóäàðñòâî»<br />

Ì., 1999 ã. ñò. 659.<br />

23. Ñèíÿâñêèé Â.È., «Èñòîðèÿ Èñòî÷íèêîâ ðèìñêîãî<br />

ïðàâà» Âàðøàâà. 1911 ã. ñò. 59.<br />

24. Íåðñåñÿíö Â.Ñ., «Ôèëîñîôèÿ ïðàâà» Ì., 2000 ã. ñò. 434.<br />

25. iqve, ñò. 427.<br />

26. iqve, ñò. 428.<br />

27. «Ïðîáëåìû îáùåé òåîðèè ïðàâà è ãîñóäàðñòâî»<br />

Ì., 1999 ã. ñò. 667.<br />

28. Ëîêê Ä. Èçáðàííîå ôèëîñîôñêèå ïðîèçâåäåíèÿ.<br />

Ì., 1960.ã. Ò-2. ñò. 50.<br />

29. nersesianci v., “samarTlebrivi saxelmwifo:<br />

istoria da Tanamedroveoba” Jurnali “saxelmwifo<br />

da samarTali” #4 1996 w. gv. 14-15.<br />

30. abaSmaZe v., dasax. naSromi gv. 465;<br />

31. nersesianci v., dasax. naSromi gv. 17;<br />

32. abaSmaZe v., dasax. naSromi gv. 467;<br />

33. «Ïðîáëåìû îáùåé òåîðèè ïðàâà è ãîñóäàðñòâî»<br />

Ì., 1999 ã. ñò. 669.<br />

34. monteskie S.l., «kanonTa goni» Tb. 1997 w;<br />

35. ruso J.J., «sazogadoebrivi xelSekruleba» Tb.,<br />

1997 w. gv. 11;<br />

36. iqve, gv.41;<br />

37. iqve, gv.59;<br />

38. Êàíò È., Ñî÷èíåíèÿ â 6 òîìàõ. M., 1965 ã. ò-2. ñò. 206.<br />

39. Íåðñåñÿíö Â.Ñ. «Ôèëîñîôèÿ ïðàâà» Ì., 2000 ã. ñò. 487.<br />

40. Íåìåöêàÿ êëàñè÷åñêàÿ Ôèëîñîôèÿ «Ïðàâî è<br />

Ñâîáîäà» ò-1. M., 2000 ã. ñò. 114.<br />

41. iqve, gv.119,<br />

42. iqve, gv.119,<br />

43. iqve, gv.120,<br />

44. iqve, gv.120,<br />

45. iqve, gv.120,<br />

46. iqve, gv.125,<br />

47. Íåðñåñÿíö Â.Ñ., «Ôèëîñîôèÿ ïðàâà» Ì., 2000 ã. ñò. 497.<br />

48. Íîâãîðîäöåâ Ï. È., «Êàíò è Ãåãåëü â èõ ó÷åíèÿõ î<br />

ïðàâå è Ãîñóäàðñòâå» Càíêò-Ïåòåðáóðã 2000 ã. ñò. 210.<br />

49. Ñóðèÿ Ïðàêàø Ñèíõàá «Þðèñïðóäåíöèÿ –<br />

Ôèëîñîôèÿ Ïðàâà» Ì., 1996 ã. ñò. 130.<br />

50. Êîòëÿðîâñêèé Ñ.À., «Âëàñòü è Ïðàâî» (Ïðîáëåìà<br />

ïðàâîâîãî Ãîñóäàðñòâî» Ì., 1915 ã. ñò. 22.<br />

51. iqve, gv.34,<br />

52. Ïîêðîâñêèé È.À., «.Îñíîâíûå Ïðîáëåìû<br />

Ãðàæäàíñêîãî Ïðàâà» ì 1998 ã.<br />

53. Òðóáåöêîé Å.Í., «Ýíöèêëîïåäèÿ Ïðàâà» ñàíêòïåòåðáóðã<br />

1998 ã. ñò. 26.<br />

54. Êîðêóíîâ. Í.À., Èñòîðèÿ ðóññêîé Ïðàâîâîé<br />

ìûñëè. Ì., 1998 ã. ñò. 142.<br />

55. Î ñâîáîäå, «Àíòîëîãèÿ ìèðîâèé ëèáåðàëüíîè<br />

ìûñëé» Ì., 2000 ã. ñò. 494.<br />

56. iqve, gv.495.<br />

57. Øåðøåíåâè÷ Ã.Ô., «Îáùàÿ Òåîðèÿ Ïðàâà» Ì.,<br />

1910 ã. ñò. 281.<br />

58. Êèñòÿêîâñêèé Á.À., «Ôèëîñîôèÿ è Ñîöèîëîãèÿ<br />

Ïðàâà» Ñàíêò-Ïåòåðáóðã 1998 ã. ñò. 325.<br />

59. iqve, gv.347,<br />

60. Íåðñåñÿíö Â.Ñ.á «Ôèëîñîôèÿ ïðàâà» Ì., 2000 ã.<br />

ñò. 19.<br />

61. Ä.À. Êåðèìîâ «Ìåòîäîëîãèÿ Ïðàâà» Ì., 2000 ã.<br />

ñò. 482-483.<br />

62. Kaufman A., Hassemer W., Einfurung in Rechtsphilosophie<br />

und Rechtstheorie der Gegenwart<br />

(Hr). Heidelberg 1990 j ss-108.<br />

63. iqve, gv.108-109,<br />

64. Jurnali “almanaxi” 1999, w. #12, gv. 113.<br />

65. Radbruch G., “Rechtsphilosophie” Heidelberg 1983<br />

. ss. 123-128.<br />

66. Jurnali “almanaxi” 1999 w. #12, gv. 113.<br />

67. Radbruch G., “Rechtsphilosophie” Heidelberg 1983<br />

. ss. 123-128.<br />

68. Jurnali “almanaxi” 1999 w. #12, gv. 114.<br />

69. Radbruch G., “Rechtsphilosophie” Heidelberg 1983<br />

. ss. 336.<br />

70. Jurnali “almanaxi” 1999 w. #12, gv. 114.<br />

71. Einfurung in Rechtsphilosophie. ss. 113.<br />

72. iqve, gv.151.<br />

73. abaSmaZe v., dasax. naSromi. gv. 421.<br />

74. abaSmaZe v., dasax. naSromi. gv. 421.<br />

75. naneiSvili g., “samarTlis filosofiis sakiTxebi”<br />

Tb. 1992 w. gv. 68.<br />

76. iqve, gv.88.<br />

77. Huber E.R., Rechtsstaat und Sizialstaat in der modernen<br />

Industrigesellschaft. Darmstadt 1968, ss-590-<br />

592;<br />

78. inwkirveli g., “saxelmwifosa da samarTlis<br />

Teoria” Tb. 1999. w. gv. 44.<br />

79. savaneli b., “samarTlis Teoria” Tb. 1992 w.<br />

gv. 24.<br />

80. CC saukunis qarTuli filosofiis anTologia<br />

t.2 nakveTi 1. Tb. 1999 w. kakabaZe z.,<br />

“egzistencialuri krizisis problema” gv. 214.<br />

81. Schmitt C., Legalität und Legimität. Verfassungsrechtliche<br />

Aufsätze. Berlin . 1958, ss. 263.<br />

82. rogor iqmneba kanoni, Tb. 2000 w. gv. 42.<br />

83. Weber M., “ Gesamelte politische Schriften”<br />

München 1921, ss. 20.


ÃÄÌÏÊÒÀÔÉÖËÉ ÃÀ ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ<br />

ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÓ ÐÒÉÍÝÉÐÄÁÉ<br />

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀÛÉ<br />

Ó<br />

aqarTvelos konstituciis preambuliT gacxadebulia<br />

saqarTvelos moqalaqeTa uryevi<br />

neba _ daamkvidron demokratiuli sazogadoebrivi<br />

weswyobileba da samarTlebrivi<br />

saxelmwifo. konstituciis saerTo koncefcia<br />

efuZneba Tanamedrove demokratiuli da<br />

samarTlebrivi saxelmwifos ZiriTad principebs,<br />

romlebic calkeul muxlebSia asaxuli.<br />

vfiqrob, saintereso iqneba gavaanalizoT<br />

saqarTvelos konstituciiT ganmtkicebuli zemoaRniSnuli<br />

principebi da warmovaCinoT maTi<br />

mniSvneloba. am naSromis I nawilSi ganvixilavT<br />

saqarTvelos, rogorc demokratiuli<br />

respublikis, xolo II nawilSi – saqarTvelos,<br />

rogorc samarTlebrivi saxelmwifos<br />

ZiriTad konstituciur principebs.<br />

nawili I.<br />

saqarTvelo – demokratiuli<br />

respublika<br />

saqarTvelos konstituciis pirveli muxli<br />

saqarTvelos saxelmwifo politikuri wyobilebis<br />

formad acxadebs demokratiul respublikas.<br />

saxelmwifo wes-wyobilebis formad respublikis<br />

arCeviT faqtiurad miRebul iqna gadawyvetileba<br />

monarqiis winaaRmdeg. Tumca am<br />

debulebis ucvlelobisa da e.w. “mudmivobis”<br />

meqanizmi konstituciiT ar aris gaTvaliswinebuli<br />

(gansxvavebiT germaniis federaciuli<br />

respublikis ZiriTadi kanonisagan, romlis<br />

79-e muxliT akrZalulia ZiriTadi kanoniT<br />

ganmtkicebuli saxelmwifo wyobilebis formis<br />

Secvla), magram realurad, warmoudgenelia<br />

ÊÏÍÓÔÀÍÔÉÍÄ ÊÖÁËÀÛÅÉËÉ<br />

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ<br />

am mxriv uaxloes momavalSi raime Seicvalos.<br />

es norma saqarTvelos civilizebuli<br />

ganviTarebis myari da erT-erTi ZiriTadi<br />

safuZvelia. vfiqrob, am gadawyvetilebas<br />

safuZvlad udevs makiavelis e.w. “saxelmwifos<br />

orgvari formis” Teoria da ara antikuri<br />

filosofiis mier ganviTarebuli “sami<br />

saxis saxelmwifo wyobilebis formis”<br />

moZRvreba (ix. qvemoT). saxelmwifos wes-wyobilebis<br />

formad respublikis arCeva niSnavs<br />

dinastiuri mmarTvelis uaryofas (mefe) da<br />

gansazRvruli vadiT arCeuli saxelmwifos<br />

meTauris – prezidentis, institutis SemoRebas<br />

(konstituciis 69-e muxli). saqarTvelos<br />

konstituciis mier gamoyenebul “respublikis”<br />

cnebaSi upirvelesad moiazreba<br />

“aramonarqia” da garda am ZiriTadi mniSvnelobisa<br />

sruliadac ar aris aucilebeli<br />

masSi igulisxmebodes demokratiuli da Tavisufali<br />

sazogadoebis elementebi; es ubralod<br />

ar aris saWiro, vinaidan konstituciam<br />

am mimarTulebiT gansakuTrebiT mniSvnelovani<br />

gadawyvetilebebi miiRo (ix. qvemoT).<br />

saqarTvelos konstituciis arCevani<br />

demokratiis sasargeblod imavdroulad niSnavs<br />

monokratiisa (erTpirovnuli mmarTvelobis)<br />

da aristokratiuli mbrZaneblobis yovelgvari<br />

formis uaryofas.<br />

dRes Znelad Tu moiZebneba cneba, romelic<br />

politikur diskusiebSi ise xSirad da amave<br />

dros, imdenad gansxvavebuli mniSvnelobebiT<br />

iyos gamoyenebuli, rogorc demokratiis cneba.<br />

amitom aucilebelia zustad ganisazRvros,<br />

Tu ra igulisxmeba demokratiaSi, ra moTxovnebisa<br />

Tu winapirobebis Sesrulebaa saWiro,<br />

77


78<br />

raTa saxelmwifo demokratiulad iwodebodes.<br />

maSin, roca me-19 saukuneSi demokratia jer<br />

kidev radikaluri brZolis niSani iyo, dRes<br />

yvela (ramdenime samxedro diqtaturis, gviani<br />

faSisturi da gviani feodaluri reJimis<br />

gamoklebiT) cdilobs demokratiiT aRiWurvos.<br />

Tavad sityva "demokratia" arc meti<br />

arc naklebi “xalxis mmarTvelobas” niSnavs.<br />

magram rogor unda ganaxorcielos xalxma<br />

mmarTveloba?<br />

demokratia istoriulad saTaves iRebs antikur<br />

politikur filosofiaSi. saxelmwifos<br />

formebis antikuri Teoriebis mixedviT, ramac<br />

gansakuTrebuli ganviTareba aristotelesTan<br />

hpova, saxelmwifoebi iyofoda imis<br />

mixedviT, Tu vin axorcielebda xelisuflebas:<br />

erTi pirovneba, ramdenime Tu yvela er-<br />

Tad. Sesabamisad, gamoiyo sami ZiriTadi tipi:<br />

monarqia (erTi pirovnebis xelisufleba),<br />

aristokratia (umciresobis, elitaruli wris<br />

xelisufleba) da demokratia (xalxis xelisufleba).<br />

e.w. “dadebiTi” saxelmwifos<br />

formebis es sami ZiriTadi tipi upirispirdeba<br />

e.w. “uaryofiTi” saxelmwifos formebis<br />

aseve sam tips: tiranias, oligarqiasa da<br />

degenerirebul demokratias. “dadebiT” saxelmwifoebSi<br />

xelisufali marTavs yvelas<br />

sasikeTod, xolo “uaryofiTi” formis saxelmwifoebSi<br />

xelisufalTa mmarTveloba mxolod<br />

pirad keTildReobas emsaxureba da,<br />

amdenad, TviTneburi xasiaTi aqvs. aqedan,<br />

aristoteles mier mocemul saxelmwifos<br />

formebis dayofas imavdroulad eTikur RirebulebebTan<br />

aqvs kavSiri.<br />

nikolo makiaveli Tavis naSromSi _ “mTavari”<br />

(1532) saxelmwifoTa formebis antikur<br />

tipologias cvlis sxvagvari dayofiT:<br />

monarqia da respublika. droTa ganmavlobaSi<br />

respublika iqca Tavisufali saxelmwifos<br />

arsebobis aRmniSvnel cnebad. XV<strong>III</strong> saukunis<br />

bolodan, erovnul-ganmaTavisuflebeli<br />

moZraobebisa da revoluciebis epoqaSi, mTels<br />

evropaSi dRis wesrigSi dadga monarqiis<br />

gauqmebis sakiTxi. amave periodidan, ganmanaTlebelTa<br />

filosofiasa da safrangeTis revoluciasTan<br />

erTad iwyeba Tanamedrove demokratiis<br />

uaxlesi istoria. feodalizmisa da absolutizmis<br />

winaaRmdeg moqalaqeTa politikuri<br />

da ekonomikuri emansipacia aviTarebda<br />

moZraobas, romelmac gamoiwvia “saxalxo<br />

suverenitetis” Teoriis gaZliereba, ramac<br />

sayovelTao gavrceleba hpova. liberalizmi<br />

da mogvianebiT, socializmi iyvnen ZiriTadi<br />

politikuri mimarTulebebi, romlebic XIX<br />

saukuneSi aqtiurad moiTxovdnen demokratiis<br />

ganviTarebas da xels uwyobdnen evropis<br />

saxelmwifoebSi demokratiuli principebis<br />

danergvas. isini erTxmad aRiarebdnen axal<br />

universalur adamianur Rirebulebas – Tanasworobas,<br />

aseve, demokratiis arsebobisaTvis<br />

aucilebel minimums – sayovelTao saarCevno<br />

uflebas. magram, socializmisagan gansxvavebiT,<br />

liberalizmi gacilebiT mniSvnelovnad<br />

Tvlida samarTlebrivi saxelmwifosa da kanonis<br />

winaSe yvelas Tanasworobis ideas, vidre<br />

xelisuflebis danawilebis uaryofas, totalur<br />

gaTanabrebasa da umravlesobis diqtaturas<br />

(tirania). socialistebi Tanasworobas<br />

ganuyoflad ukavSirebdnen ekonomikur, socialur<br />

da materialur uflebebs, magram<br />

gansxvavebuli warmodgenebi hqondaT saxelmwifos<br />

formasTan dakavSirebiT, romlis saxeebic<br />

e.w. “xalxis saxelmwifodan” (saxalxo<br />

demokratia) mmarTvelobisagan absoluturad<br />

Tavisufal “utopiebamde” vrceldeboda.<br />

rogorc vxedavT, Tanamedrove demokratiis<br />

cnebas istoriuli fesvebi aqvs, gansakuTrebiT,<br />

liberaluri da socialisturi. abraam<br />

linkolnis saqveynod cnobili da xSirad<br />

arasworad gagebuli formulidan SesaZlebelia<br />

gamovyoT demokratiis sami ZiriTadi<br />

principi: government of the people – saxalxo<br />

suvereniteti; government by the people<br />

– mosaxelobis farTo politikuri monawileoba;<br />

government for the people – politikis<br />

socialuri boWva. msgavsi principebi Sei-<br />

Zleba aRmovaCinoT kidev erT genialur istoriul<br />

formulaSi: safrangeTis revoluciis<br />

devizi aerTianebs Tavisuflebas, rogorc<br />

pirovnebis Tavisuflebas, Tanasworobas,<br />

rogorc samarTlianobis universalur princips<br />

da Zmobas, rogorc adamianobis solidarul-socialur<br />

princips.<br />

demokratiis cnebis ganviTarebis gzaze<br />

gamokveTilia ori ZiriTadi mimarTuleba:<br />

a) demokratiis formaluri cnebis Tanaxmad,<br />

demokratiis ZiriTadi elementebia:<br />

1. saxelmwifo Zalauflebis kontroli xelisuflebis<br />

danawilebis saSualebiT,


2. adamianis ZiriTadi uflebebi da Tavisuflebebi,<br />

rogorc uSualod moqmedi samarTali<br />

da<br />

3. saxelmwifoSi xelisuflebaSi mosvlis<br />

miznisa da samarTlebrivi SesaZleblobis<br />

mqone opoziciis arseboba. saxelmwifo<br />

xelisuflebis SeboWva da kavSiri suverenTan<br />

– xalxTan, uzrunvelyofilia perioduli<br />

arCevnebiT, romliTac mocemul<br />

xelisuflebas mmarTvelobis SesaZlebloba<br />

aqvs mxolod garkveuli drois manZilze<br />

(momaval arCevnebamde).<br />

b) aRniSnulis sapirispirod, Sinaarsze orientirebuli<br />

cneba demokratias ganixilavs<br />

rogorc cxovrebis wess, romelic gamomdinareobs<br />

Tavisuflebis, Tanasworobisa da adamianis<br />

uflebebisagan da cdilobs ganaxorcielos<br />

Tavisi ZiriTadi idea, xalxis mier Zalauflebis<br />

floba, ara mxolod saxelmwifoebrivi,<br />

aramed sazogadoebrivi cxovrebis<br />

yvela sferoSi.<br />

Tanamedrove demokratias aqvs mudmivi da<br />

ganuyofeli safuZveli _ xalxi saxelmwifo<br />

xelisuflebis erTaderTi mflobelia.<br />

yoveli demokratiuli saxelmwifos<br />

konstitucia miuTiTebs, rom yvela saxis<br />

saxelmwifo xelisufleba gamomdinareobs<br />

xalxisagan. saqarTvelos konstituciaSi<br />

demokratiuli saxelmwifos es ZiriTadi principi<br />

asaxulia me-5 muxlis pirvel punqtSi:<br />

“saqarTveloSi saxelmwifo xelisuflebis<br />

wyaroa xalxi”. amiT naTlad da garkveviT<br />

aris aRiarebuli demokratiis ZiriTadi idea,<br />

rom saxelmwifos yovelgvari saxis saqmianoba<br />

unda eyrdnobodes xalxis nebas da mis<br />

mier unda iyos legitimirebuli. saxelmwifo<br />

xelisuflebis ganxorcielebis xalxis nebaze<br />

damokidebuleba aris saqarTvelos konstituciiT<br />

Seqmnili Tavisufali demokratiuli<br />

wyobilebis erT-erTi niSani.<br />

saxalxo suvereniteti niSnavs, rom politikuri<br />

nebis Camoyalibebis principi xorcieldeba<br />

“qvevidan zeviT”. politikur gadawyvetilebebSi<br />

saxalxo suverenitetis praqtikuli<br />

ganxorcieleba SesaZlebelia orgvarad:<br />

uSualod, anu xalxis pirdapiri<br />

mmarTvelobiT, da arapirdapir, anu xalxis<br />

warmomadgenlebisaTvis Zalauflebis gadacemiT.<br />

pirdapiri demokratiis ganxorcielebi-<br />

sas xalxi TviTon, uSualod marTavs saxelmwifos,<br />

magram istoriulad es forma drois<br />

did monakveTSi arsad ganxorcielebula,<br />

dResac igi iSviaT gamonakliss warmoadgens.<br />

istoriuli gamocdilebis Sedegad cxadi<br />

gaxda, rom pirdapiri demokratia Tanamedrove<br />

industriul sazogadoebaSi, sadac mosaxleobis<br />

raodenoba Zalian didia, praqtikulad<br />

ver xorcieldeba, vinaidan aq adgili<br />

aqvs rTul samarTlebriv da organizaciul<br />

problemebs. amitom Tanamedrove saxelmwifoebi<br />

saxalxo suverenitetis gansaxorcieleblad<br />

irCeven arapirdapir demokratias. Tumca<br />

ar unda daviviwyoT, rom xalxis pirdapiri<br />

mmarTvelobis forma kvlav arsebobs saxalxo<br />

gamokiTxvis saxiT, romelsac bevri<br />

Tanamedrove demokratiuli saxelmwifo<br />

iziarebs. saqarTvelos konstituciiT aRiarebulia<br />

pirdapiri, anu uSualo demokratiis<br />

aRniSnuli forma, kerZod, me-5 muxli acxadebs:<br />

“xalxi Tavis Zalauflebas axorcielebs<br />

referendumis, uSualo demokratiis sxva<br />

formebisa da Tavisi warmomadgenlebis meSveobiT”;<br />

74-e muxli adgens referendumis Casatareblad<br />

aucilebel ZiriTad moTxovnebs,<br />

67-e muxlis pirveli punqtiT ki gaTvaliswinebulia<br />

xalxis pirdapiri sakanonmdeblo<br />

iniciativa: “sakanonmdeblo iniciativis<br />

ufleba aqvs …. aranakleb 30000 amomrCevels”.<br />

xalxis Zalauflebis delegireba xalxis<br />

warmomadgenlebze, rogorc saxalxo suverenitetis<br />

ZiriTad Suamavlebze, amcirebs<br />

mosaxleobis pirdapir zegavlenas politikur<br />

gadawyvetilebebze. bevri mecnieris azriT,<br />

xalxis warmomadgenloba Tavisufali da sayovelTao<br />

arCevnebiT arCeuli deputatebis<br />

saxiT demokratiis ZiriTadi kriteriumia. am<br />

ukanasknelTaTvis xalxis Zalauflebis delegireba<br />

SeiZleba sxvadasxvagvarad ganxorcieldes:<br />

erT SemTxvevaSi SesaZlebelia deputatebi<br />

aRiWurvon gansazRvruli uflebamosilebebiT.<br />

am dros dasaSvebia am uflebamosilebaTa<br />

ukan gamoTxova, garda amisa, Sesa-<br />

Zlebelia maTi ganxorcieleba damokidebuli<br />

iyos amomrCevelTa jgufis konkretul mi-<br />

TiTebebze. am niSan-TvisebebiT xasiaTdeba imperatiuli<br />

mandati; meore SemTxvevaSi, jer<br />

kidev adreuli liberalizmidan moyolebuli,<br />

xalxis warmomadgenelTa aRWurva xorcieldeba<br />

“warmomadgenlobis viwro mniSvnelo-<br />

79


80<br />

biT”, anu deputatTa Tavisufali mandatiT,<br />

romelic mxolod saarCevno periodiT aris<br />

SezRuduli. swored es principia asaxuli<br />

saqarTvelos konstituciis 52-e muxlSi:<br />

“saqarTvelos parlamentis wevri aris sruliad<br />

saqarTvelos warmomadgeneli, sargeblobs<br />

Tavisufali mandatiT da misi gawveva dauSvebelia”.<br />

amiT saxalxo suvereniteti gadaecema<br />

xalxis warmomadgenlobas, rogorc<br />

erTian organizms – parlamentsa da mis<br />

wevrebs - deputatebs.<br />

saxalxo suverenitetis xalxis warmomadgenlebis<br />

saSualebiT ganxorcielebis Ziri-<br />

Tadi gza, upirveles yovlisa, arCevnebia,<br />

romlebic safuZvlad udevs saxelmwifos<br />

nebismieri saxis saqmianobas. SeiZleba iTqvas,<br />

rom xalxis yovelgvar politikur gadawyvetilebaTa<br />

safuZvelia arCevnebi, romlis<br />

meSveobiTac xalxis umravlesobis mier ar-<br />

Ceul xalxis warmomadgenlebs SeuZliaT miiRon<br />

da ganaxorcielon konkretuli politikuri<br />

gadawyvetilebebi. amasTan, demokratia<br />

TiToeul moqalaqes aZlevs saSualebas<br />

hqondes saxelmwifos marTvaSi Tanamonawileobis<br />

pretenzia (e.w. “aqtiuri moqalaqeoba”),<br />

magaliTad, uflebas arCeul iqnas saxalxo<br />

warmomadgenlobiT organoSi an TviTmmarTvelobis<br />

gaerTianebebSi. bunebrivia, aq<br />

dasaSvebia garkveuli minimaluri pirobebis<br />

dadgena (saqarTvelos konstituciis 29-e<br />

muxliT gansazRvrulia, rom saqarTvelos<br />

yovel moqalaqes aqvs ufleba daikavos nebismieri<br />

saxelmwifo Tanamdeboba, “Tu igi akmayofilebs<br />

kanonmdeblobiT dadgenil moTxovnebs”).<br />

aqedan gamomdinare, zemoaRniSnuli<br />

uflebis ganxorcielebisaTvis SesaZlebelia<br />

moTxovnil iqnas garkveuli asakis miRweva an<br />

nasamarTleobis ar qona.<br />

amdenad, sayovelTao, pirdapiri, Tavisufali,<br />

Tanaswori da faruli arCevnebi yoveli<br />

demokratiis ZiriTadi niSania. saqarTvelos<br />

konstitucia sxvadasxva muxlebSi asaxavs am<br />

moTxovnebs rogorc saparlamento, ise saprezidento<br />

arCevnebisaTvis. es arCevnebi, konstituciis<br />

49-e da 70-e muxlebis mixedviT,<br />

aris: sayovelTao – gansazRvruli pirobebis<br />

Sesrulebis SemTxvevaSi yvela moqalaqes<br />

(kanoniT dadgenili gamonaklisebi: qmeduunaro<br />

an meurveobis qveS myofi pirebi da a.S.)<br />

aqvs aqtiuri (airCios) da pasiuri (iyos<br />

arCeuli) saarCevno ufleba; pirdapiri –<br />

uzrunvelyofilia, rom asarCevi pirebi (xalxis<br />

warmomadgenlebi) airCevian amomrCevelTa<br />

mier pirdapiri xmis micemiT (kenWisyriT) da<br />

ara amomrCevelTa mier arCeuli e.w. amomrCevi<br />

pirebis saSualebiT; Tanaswori – yovel<br />

xmas aqvs Tanabari raodenobrivi da warmatebiTi<br />

(Sedegobrivi) mniSvneloba; faruli<br />

– arCevnebi ar unda Catardes sajarod,<br />

anu yovelma amomrCevelma ise unda misces<br />

xma, rom veravin SeZlos gageba Tu gadamowmeba,<br />

vis sasargeblod miiRo man gadawyvetileba;<br />

konstituciis 28-e muxlis pirveli punqtiT<br />

aRiarebulia arCevnebis Tavisuflebis<br />

principic: “uzrunvelyofilia amomrCevelTa<br />

nebis Tavisufali gamovlineba”. Tavisufali<br />

arCevnebi niSnavs, rom akrZalulia yovelgvari<br />

iZuleba Tu Zaldataneba amomrCevelze,<br />

rac mas ubiZgebs xma misces romelime konkretul<br />

partias Tu kandidats.<br />

demokratia SedarebiTia im TvalsazrisiT, rom<br />

igi mzad aris gadasces saxelmwifos<br />

mmarTveloba nebismier politikur Sexedulebas,<br />

romelsac mocemuli umravlesoba iziarebs.<br />

swored amitom unda arsebobdes efeqturi<br />

da qmediTi opoziciis Seqmnisa da ganxorcielebis<br />

SesaZlebloba. bunebrivia aq gamonakliss<br />

warmoadgenen is dajgufebebi, romlebic<br />

aSkarad ibrZvian demokratiis winaaRmdeg da<br />

miznad isaxaven saxelmwifos demokratiuli<br />

wyobilebis gauqmebas. aRsaniSnavia, rom mravali<br />

eqsperti demokratiis (kidev erT) ganuyofel<br />

niSnad umravlesobis mmarTvelobas Tvlis.<br />

amave dros, umciresobas (anu opozicias)<br />

yovelTvis unda darCes Sansi, anu unda<br />

hqondes samarTlebrivi saSualeba momdevno<br />

arCevnebSi daamarcxos mmarTveli Zala da<br />

TviTon gaxdes umravlesoba. aseTi demokratiuli<br />

cvlilebebis uzrunvelsayofad udidesi<br />

mniSvneloba aqvs konkurirebadi politikuri<br />

Zalebis arsebobas. amisaTvis ki aucilebelia<br />

sxvadasxva partiis Tavisufali Sejibrebi-<br />

Toba da politikuri procesis gaxsniloba.<br />

am TvalsazrisiT aRniSnuli demokratiuli<br />

principis ganxorcielebisaTvis gansakuTrebuli<br />

mniSvneloba eniWeba konstituciis 26e<br />

muxliT dadgenil ZiriTad moTxovnebs politikuri<br />

partiebis Seqmnis, funqcionirebisa<br />

da struqturis Sesaxeb, agreTve, informaciis,<br />

azrisa da presis Tavisuflebebs (m. 24),


Sekrebebisa da manifestaciebis Tavisuflebas<br />

(m. 25) da sazogadoebrivi gaerTianebebis<br />

Seqmnis uflebas (m. 26). swored masmediis<br />

(presa, radio, televizia) saSualebiT miiRweva<br />

sajarooba mocemuli politikuri Zalis<br />

mier saxelmwifo xelisuflebis ganxorcielebisas,<br />

maTi kritika xels uwyobs<br />

mosaxleobis (amomrCevelTa) azrisa da Sefasebis<br />

Camoyalibebas, isini uzrunvelyofen<br />

politikuri xelisuflebis mudmiv kontrols.<br />

demokratiuli saxelmwifos politikuri<br />

struqtura didad aris damokidebuli<br />

saarCevno sistemaze, rac yovelTvis da yvela<br />

saxelmwifoSi gansakuTrebuli kamaTis<br />

sagans warmoadgens. arCevnebis proporciul<br />

sistemas axasiaTebs politikur partiaTa<br />

Sansebis gacilebiT meti Tanasworoba amomrCevlis<br />

yoveli xmis mixedviT, radgan<br />

saarCevno siis warmdgeni yoveli politikuri<br />

partia monawileobs mandatebze amomrCevel-<br />

Ta xmebis proporciul ganawilebaSi (ra Tqma<br />

unda, Sesabamisi minimaluri saarCevno zRvaris<br />

gaTvaliswinebiT). arCevnebis maJoritaruli<br />

sistema ki koncentrirdeba did da<br />

regionebSi aqtiurad moqmed partiebze; am<br />

dros mandatebi nawildeba yovel mocemul<br />

saarCevno erTeulSi yvelaze meti raodenobis<br />

xmebis mqone kandidatze. konstituciis<br />

Sesabamisad saqarTveloSi moqmedebs orive<br />

sistema (rasac bevri e.w. “Sereul sistemas”<br />

eZaxis, rac, vfiqrob, arasworia), anu parlamentis<br />

wevrebi airCevian rogorc proporciuli,<br />

ise maJoritaruli saarCevno sistemis<br />

mixedviT. amasTan, e.w. “patara partiebisa”<br />

da parlamentis metismeti partiuli<br />

daqucmacebulobis Tavidan asacileblad,<br />

konstituciiT dawesebulia 7-procentiani<br />

minimaluri saarCevno zRvari. 50-e muxlis<br />

me-2 punqtis mixedviT: “parlamentis wevrTa<br />

mandatebi ganawildeba mxolod im politikur<br />

gaerTianebebsa da saarCevno blokebs Soris,<br />

romlebic proporciuli sistemiT Catarebul<br />

arCevnebSi miiReben monawile amomrCevelTa<br />

xmebis 7 procents mainc”.<br />

demokratiisaTvis udidesi mniSvneloba aqvT<br />

politikur partiebs. demokratiul sazogadoebaSi<br />

partiebi monawileoben xalxis politikuri<br />

nebis Camoyalibebis procesSi. saqarTvelos<br />

konstituciis 26-e muxlis me-2 punqtis<br />

Tanaxmad politikuri partiis Seqmna<br />

Tavisufalia; saqarTvelos moqalaqeebs aqvT<br />

ufleba Seqmnan politikuri partia da monawileoba<br />

miiRon mis saqmianobaSi. amdenad, partiebi<br />

ar arian saxelmwifo organoebi da<br />

arc sajaro xelisuflebis mflobelebi, isini<br />

warmoiSvebian moqalaqeTa politikuri aqtiurobis<br />

Sedegad sazogadoebriv-politikuri<br />

sferodan da am sferoSive saqmianoben. sayovelTao<br />

Tanasworobis (m. 14), saqarTvelos<br />

moqalaqeTa politikuri Tanasworobisa (m. 38)<br />

da gansakuTrebiT arCevnebis Tanasworobis<br />

principidan (m. 49) gamomdinareobs partiebis<br />

ufleba politikuri xelisuflebisaTvis<br />

brZolaSi Sansebis Tanasworobaze. aRniSnuli<br />

uflebis mixedviT, magaliTad, yvela<br />

organo da dawesebuleba, romlebic Tavis<br />

Senobebsa Tu darbazebs uTmobs partiebs<br />

saarCevno RonisZiebebisaTvis, valdebulia<br />

Tanasworad moepyras maT. dauSvebelia romelime<br />

partiis, romlis saqmianoba SeCerebuli<br />

ar aris an romelic ar aris akrZaluli<br />

kanonis Sesabamisad, ganacxadis uaryofa Senobisa<br />

Tu darbazis daqiravebaze im safuZvliT,<br />

rom mas konstituciis sawinaaRmdego<br />

miznebi aqvs. saqarTveloSi politikur partiaTa<br />

Seqmnisa da saqmianobis safuZvlebs<br />

konstituciis 26-e muxlTan erTad adgens 1997<br />

wlis 31 oqtombris organuli kanoni “moqalaqeTa<br />

politikuri gaerTianebebis Sesaxeb”.<br />

dabolos, demokratia SedarebiTia im TvalsazrisiTac,<br />

rom igi uars ambobs sakuTar<br />

identifikaciaze sxvadasxva fenebTan, interesebTan<br />

an RirebulebiT warmodgenebTan. amitomac<br />

igi aris safuZvelSive Ria, gaxsnili<br />

da pluralisturi sazogadoebrivi wyoba.<br />

nawili II.<br />

saqarTvelo - samarTlebrivi<br />

saxelmwifo<br />

saxelmwifos demokratiuli wyobileba avtomaturad<br />

sulac ar niSnavs, rom es saxelmwifo<br />

pasuxobs samarTlebrivi saxelmwifos<br />

moTxovnebs. sxvadasxva qveynebis<br />

gamocdilebidan gamomdinare, umravlesoba<br />

yovelTvis rodi iRebs samarTlian gadawyvetilebebs.<br />

demokratiulad arCeuli umravlesobis<br />

gadawyvetilebebic SeiZleba ewinaaRmdegebodes<br />

samarTlebrivi saxelmwifos principebs.<br />

swored amitom saqarTvelos konsti-<br />

81


82<br />

tucia, demokratiasTan erTad, aRiarebs samarTlebrivi<br />

saxelmwifos princips.<br />

saqarTvelos konstitucia arc erT muxlSi<br />

ar Seicavs uSualo miTiTebas samarTlebrivi<br />

saxelmwifos principze, magram sakonstitucio<br />

samarTali Sedgeba ara mxolod konstituciaSi<br />

uSualod mocemuli debulebebisagan,<br />

aramed agreTve am debulebebis Semkvreli,<br />

Sinaarsobrivad maTi gamaerTianebeli sayovelTao<br />

principebisa da ideebisagan, rac<br />

konstituciis kanonmdebelma ar daakonkreta<br />

arcerT winadadebaSi. saqarTvelos konstituciis<br />

mier aRiarebul erT-erT aseT Ziri-<br />

Tad princips ganekuTvneba samarTlebrivi<br />

saxelmwifos principi.<br />

yvelaze mokle da martivi ganmartebiT, samarTlebrivia<br />

saxelmwifo, romelSic saxelmwifo<br />

xelisufleba SezRudulia samarTliT.<br />

ufro konkretulad, samarTlebrivi saxelmwifos<br />

cneba gadmoscems konstituciis Sesabamisad<br />

miRebuli kanonebiT saxelmwifos<br />

(aRmasrulebeli xelisuflebis) SezRudvis,<br />

xolo konstituciiT – mTeli saxelmwifo<br />

xelisuflebis SezRudvis ideas. saqarTvelos<br />

konstitucia preambulaSi garkveviT miuTiTebs,<br />

rom saqarTvelos moqalaqeTa uryevi nebaa<br />

samarTlebrivi saxelmwifos damkvidreba, ZiriTad<br />

nawilSi ki upirobod iziarebs samarTlebrivi<br />

saxelmwifos zemoaRniSnul fundamentur<br />

debulebas da acxadebs, rom “saxelmwifo<br />

xelisufleba xorcieldeba konstituciiT<br />

dadgenil farglebSi” (m. 5 p. 1).<br />

miuxedavad imisa, rom aRniSnuli debuleba<br />

sul ramdenime sityvisagan Sedgeba, swored<br />

igi Seicavs samarTalze orientirebuli saxelmwifos<br />

ideas. am debulebis ganmartebis<br />

Sedegad, samarTlebrivi saxelmwifos principi<br />

gamoxatulebas hpovebs Semdegi saxiT:<br />

kanonmdebloba SeboWilia konstituciiT, ufro<br />

konkretulad _ konstituciiT Seqmnili da<br />

ganmtkicebuli samarTlebrivi wesrigiT; aRmasrulebeli<br />

xelisufleba da marTlmsajuleba<br />

ki – konstituciis Sesabamisad miRebuli<br />

kanonebiT, anu samarTliT (me-6 muxlis<br />

pirveli punqtiT dadasturebulia konstituciis<br />

uzenaesoba da misi upiratesi Zala<br />

yvela sxva aqtis mimarT: “saqarTvelos konstitucia<br />

saxelmwifos uzenaesi kanonia. yvela<br />

sxva samarTlebrivi aqti unda Seesabamebodes<br />

konstitucias”). aRmasrulebel xelisuflebas<br />

ekrZaleba Tavisufali, mxolod sakuTari<br />

Sexedulebebis Sesabamisi gadawyvetilebebis<br />

miReba, igi aucileblad unda iyos orientirebuli<br />

moqmedi samarTlis normebze, gansakuTrebiT<br />

ki, konstituciasa da kanonebze,<br />

es ki, anu kanonis upiratesoba, kanonis<br />

normis upiratesi Zala samarTlebrivi<br />

saxelmwifosaTvis damaxasiaTebeli erT-erTi<br />

umTavresi niSania. konstituciiT ganmtkicebuli<br />

aRniSnuli norma niSnavs, rom kanonis<br />

saxiT gadmocemul saxelmwifos nebas upiratesi<br />

Zala aqvs nebismieri sxva formiT gamoxatul<br />

saxelmwifos nebaze (ra Tqma unda konstituciis<br />

garda). konstituciis Sesabamis<br />

muxlebSi miTiTebulia, rom adamianis Ziri-<br />

Tadi uflebebisa da Tavisuflebebis SezRudva<br />

dasaSvebia mxolod kanonis safuZvelze (mag.:<br />

m. 19 – sityvis, azris, sindisis, aRmsareblobisa<br />

da rwmenis Tavisuflebebi; m. 20 –<br />

piradi cxovrebisa da saqmianobis Tavisufleba;<br />

m. 21 – sakuTrebisa da memkvidreobis ufleba;<br />

m. 22 – Tavisufali mimosvlisa da sacxovrebeli<br />

adgilis Tavisufali arCevis ufleba;<br />

m. 24 – informaciis Tavisufleba; m. 25 –<br />

Sekrebisa da manifestaciis ufleba da a.S.),<br />

anu saxelmwifo xelisuflebis mxridan<br />

pirovnebis mimarT yovelgvari moqmedebis<br />

ganxorcielebis, mis cxovrebaSi<br />

Carevis aucilebeli winapirobaa kanonis<br />

arseboba, rac, aseve, samarTlebrivi<br />

saxelmwifos ganuyofeli niSania. aRniSnuli<br />

debulebis mixedviT, saxelmwifos (am SemTxvevaSi<br />

aRmasrulebel xelisuflebas) Seu-<br />

Zlia Caerios moqalaqeTa TavisuflebaSi an<br />

maTi saqmianobis sxvadasxva sferoSi mxolod<br />

maSin, Tu igi amisaTvis kanoniT iqneba uflebamosili.<br />

me-5 muxlSi mocemuli umniSvnelovanesi debulebis<br />

garda, samarTlebrivi saxelmwifos<br />

principi gamoxatuli da dakonkretebulia<br />

konstituciis sxva muxlebSic:<br />

a) upirveles yovlisa am mxriv gansakuTrebiT<br />

mniSvnelovania konstituciis debulebebi<br />

sxvadasxva saxelmwifo organos<br />

Seqmnisa da funqcionirebis, agreTve maTi<br />

uflebamosilebebis Sesaxeb, romelTa mixedviTac,<br />

saxelmwifo xelisufleba safuZvelSive<br />

samarTliT aris SezRuduli;


) samarTlebrivi saxelmwifo warmoudgenelia<br />

saxelmwifos ZiriTadi kanoniT –<br />

konstituciiT aRiarebuli da ganmtkicebuli<br />

adamianis ZiriTadi uflebebisa da<br />

Tavisuflebebis gareSe. saqarTvelos konstituciis<br />

me-2 TavSi mocemulia adamianis<br />

ZiriTadi uflebebi da Tavisuflebebi,<br />

romlebic uSualod moqmed samar-<br />

Tals warmoadgens da romlebiTac<br />

SezRudulia xalxi da saxelmwifo xelisuflebis<br />

ganxorcielebisas (m. 7).<br />

gansakuTrebuli mniSvneloba aqvT konstituciis<br />

me-18 da 42-e muxlebis debulebebs,<br />

romelTa mixedviTac garantirebulia<br />

yoveli adamianis ufleba Tavis<br />

uflebaTa da TavisuflebaTa dasacavad<br />

mimarTos sasamarTlos (m. 42 p. 1 – am<br />

debulebiT ganmtkicebulia samarTlebrivi<br />

saxelmwifosaTvis damaxasiaTebeli kidev<br />

erTi, e.w. “samarTlebrivi gzis” arsebobis<br />

niSani), agreTve mocemulia e.w. procesualuri<br />

ZiriTadi uflebebi;<br />

g) xelisuflebis danawilebis principi (m.5<br />

p.4) (dawvrilebiT ix. qvemoT);<br />

d) 82-91-e muxlebis debulebebi, romlebic<br />

damoukidebeli sasamarTlo xelisuflebis<br />

Seqmnisa da funqcionirebis safuZvlebsa<br />

da uflebamosilebebs gansazRvraven,<br />

agreTve, afuZnebs sakonstitucio kontrolis<br />

sasamarTlo organos _ saqarTvelos<br />

sakonstitucio sasamarTlos, Sesabamisi<br />

uflebamosilebebiT.<br />

samarTlebrivi saxelmwifos cneba Seicavs<br />

samarTlianobis ideas. es idea yoveli saxelmwifoebrivi<br />

moqmedebis miznad isaxavs materialuri<br />

samarTlianobis miRwevasa da SenarCunebas.<br />

samarTlebrivi uSiSroeba, samarTlianobis<br />

msgavsad, warmoadgens samarTlebrivi saxelmwifos<br />

princi pis mniSvnelovan Semadgenel<br />

nawils. misi mizania uzrunvelyos samarTlebrivi<br />

mSvidoba sazogadoebaSi. moqalaqeebma<br />

unda icodnen, Tu ras SeiZleba daeyrdnon<br />

isini da risi ndoba unda hqondeT. samarTlebrivi<br />

uSiSroeba niSnavs, rom ar SeiZleba<br />

mudmivad ganaxldes yoveli samarTlebrivi<br />

dava da rom sasamarTlos gadawyvetilebiT<br />

myardeba samarTlebrivi mSvidoba. sasamarTlos<br />

gadawyvetileba ar SeiZleba gasaCivrdes<br />

da gadaisinjos mxolod maSin, roca igi<br />

arasamarTliania; amisaTvis aucilebelia kanoniT<br />

gansazRvruli pirobebis Sesruleba. kanonmdebelma<br />

am sferoSi samarTlianobis idea<br />

gamoxata imiT, rom dauSva sasamarTlos mier<br />

ganxiluli davis xelaxali ganxilva da saqmis<br />

gadasinjva mxolod ramdenime zustad<br />

gansazRvruli garemoebis arsebobisas. amas<br />

adasturebs saqarTvelos konstituciis 84-e<br />

muxlis me-5 punqtic: “sasamarTlos gadawyvetilebis<br />

gauqmeba, Secvla an SeCereba Seu-<br />

Zlia mxolod sasamarTlos kanoniT gansazRvruli<br />

wesiT”.<br />

samarTlebrivi saxelmwifos principidan gamomdinareobs<br />

agreTve Tanabarzomierebis, igive<br />

Sesabamisobis principi. aRniSnuli principi<br />

moiTxovs, rom fizikuri piri dacul iqnas<br />

sajaro xelisuflebis zedmeti, arasaWiro<br />

Carevebisagan. Tuki aseTi Careva gadaudebeli<br />

da aucilebelia, mas unda hqondes kanoniT<br />

gansazRvruli safuZveli da amasTan, es safuZveli<br />

Tavisi Sinaarsis, formis, miznisa da<br />

gavrcelebis mixedviT unda iyos sakmarisad<br />

gansazRvruli da naTeli, raTa moqalaqem<br />

advilad Seicnos. mocemuli principidan gamomdinare,<br />

aRmasrulebeli xelisufleba<br />

valdebulia mis mier kanonis safuZvelze<br />

ganxorcielebuli Carevebis dros gamoiyenos<br />

mxolod iseTi saSualebebi, romlebic dasaxuli<br />

miznis misaRwevad saWiro da sakmarisia.<br />

saqarTvelos konstituciiT aRiarebuli samarTlebrivi<br />

saxelmwifos principi scildeba<br />

mis zemoxsenebul formalur maxasiaTeblebs.<br />

igi gacilebiT metia, vidre pirovnebis<br />

Tavisuflebis gasamtkiceblad Seqmnili<br />

samarTlebrivi teqnikis elementebis sistema.<br />

samarTlebrivi saxelmwifo moicavs ara mxolod<br />

formalur, aramed, imavdroulad, materialur<br />

wesrigsac, romelic, upirveles<br />

yovlisa, saxelmwifo xelisuflebis uSualod<br />

mboWavi adamianis ZiriTadi uflebebiTa<br />

da TavisuflebebiT aris gansazRvruli. am<br />

TvalsazrisiT, gansakuTrebuli mniSvneloba<br />

aqvs saqarTvelos konstituciis me-7 muxls.<br />

masSi mocemuli debuleba, vfiqrob, saqarTvelos<br />

konstituciis udidesi monapovaria. aRniSnuli<br />

debulebis mixedviT, saqarTvelos “saxelmwifo<br />

cnobs da icavs adamianis sayovelTaod<br />

aRiarebul uflebebsa da Tavisuflebebs,<br />

rogorc waruval da uzenaes ad-<br />

83


84<br />

amianur Rirebulebebs. xelisuflebis ganxorcielebisas<br />

xalxi da saxelmwifo SezRuduli<br />

arian am uflebebiTa da TavisuflebebiT,<br />

rogorc uSualod moqmedi samarTliT”. cxadia,<br />

rom am debulebis safuZveli, iseve<br />

rogorc adamianis ZiriTad uflebaTa da<br />

TavisuflebaTa amRiarebeli sxva istoriuli<br />

dokumentebisa, bunebiTi samarTalia. saqarTvelo<br />

aRiarebs adamianis uflebebs, rogorc<br />

adamianis bunebriv (bunebiT) uflebebs, romlebic<br />

adamianis dabadebasTan erTad warmoiSobian.<br />

Sesabamisad, saxelmwifos ar SeuZlia<br />

waarTvas an mianiWos isini adamians, saxelmwifo<br />

valdebulia pativi sces am uflebebs<br />

da imavdroulad, uzrunvelyos isini. adamianis<br />

ZiriTadi uflebebi da Tavisuflebebi,<br />

aRniSnuli debulebidan gamomdinare, moqmedi<br />

samarTlis Semadgeneli nawilia, Tavis mxriv,<br />

uSualod moqmedebs da, Sesabamisad, obieqtur<br />

samarTals warmoadgens, gansxvavebiT<br />

zogierTi sxva (magaliTad, germaniis federaciuli<br />

respublikis ramdenime mxaris)<br />

konstituciisagan, romlebSic adamianis uflebebs<br />

mxolod programuli xasiaTi aqvT.<br />

saqarTvelos konstituciis aRniSnuli debulebis<br />

Sesabamisad ki, am uflebebiT<br />

SezRudulia ara mxolod saxelmwifo, aramed<br />

xalxic, romelic Tavisi nebis gamoxatvisas<br />

valdebulia gaiTvaliswinos es uflebebi da<br />

gadawyvitos yoveli mocemuli sakiTxi maT<br />

Sesabamisad. adamianis uflebebsa da saxelmwifos<br />

nebismier aqts Soris winaaRmdegobis<br />

warmoqmnisas, es ukanaskneli ewinaaRmdegeba<br />

konstitucias, Zalas kargavs da ar SeiZleba<br />

CaiTvalos kanonier aqtad.<br />

adamianis ZiriTadi uflebebisa da Tavisuflebebis<br />

uSualo da pirdapiri moqmedeba<br />

gansakuTrebiT naTlad Cans iq, sadac yvelaze<br />

xSiria saxelmwifos mxridan moqalaqe-<br />

Ta piradi Tavisuflebis sferoebSi Carevis<br />

SemTxvevebi: sisxlis samarTalsa da sisxlis<br />

samarTlis procesSi. saqarTvelos konstituciis<br />

me-18 da 42-e muxlebis debulebebiT<br />

aRiarebulia adamianis ufleba samarTlian<br />

procesze. dauSvebelia sagamomZieblo organoebi<br />

da sasamarTlo moepyran adamians,<br />

rogorc SiSvel obieqts. samarTlebrivi saxelmwifos<br />

principi sisxlis samarTlis sferoSi<br />

gamoixateba Semdegi saxiT:<br />

a. yoveli danaSaulisaTvis gaTvaliswinebuli<br />

sasjeli danaSaulis simZimesa da<br />

damnaSavis bralTan samarTlian SesabamisobaSi<br />

unda iyos. aq gansakuTrebiT<br />

mkveTrad vlindeba zemoxsenebuli Tanabarzomierebis,<br />

anu Sesabamisobis principis<br />

mniSvneloba. igi krZalavs Seusabamo,<br />

gadaWarbebuli da sastiki sasjelis gamoyenebas.<br />

igive aris ganmtkicebuli konstituciis<br />

me-17 muxlis me-2 punqtiT: “dauSvebelia<br />

adamianis wameba, arahumanuri,<br />

sastiki an pativisa da Rirsebis Semlaxveli<br />

mopyroba da sasjelis gamoyeneba”;<br />

b. yoveli sasjelis ucilobeli winapirobaa<br />

bralis arseboba (“nulla poena sine culpa”).<br />

yoveli adamiani unda daisajos mxolod<br />

im danaSaulisaTvis, romelic man braleulad<br />

Caidina. Tuki pirs brali ar miuZRvis,<br />

dauSvebelia misi dasja;<br />

g. “adamiani udanaSaulod iTvleba, vidre<br />

misi damnaSaveoba ar damtkicdeba kanoniT<br />

dadgenili wesiT da kanonier ZalaSi Sesuli<br />

sasamarTlos gamamtyunebeli ganaCeniT”<br />

(udanaSaulobis prezumfcia,<br />

m.40 p.1);<br />

d. "aravis ar SeiZleba ganmeorebiT daedos<br />

msjavri erTi da imave danaSaulisaTvis"<br />

("ne bis in idem" - m. 42 p. 4);<br />

e. "aravin ar agebs pasuxs im qmedobisaTvis,<br />

romelic misi Cadenis dros samarTaldarRvevad<br />

ar iTvleboda" (nulla poene sine<br />

lege" - m. 42 p. 5 win. 1);<br />

saqarTvelos konstitucia, Tavisi saerTo<br />

koncefciis Sesabamisad, calsaxad da garkveviT<br />

aRiarebs xelisuflebis danawilebis princips.<br />

yoveli demokratiuli da samarTlebrivi<br />

saxelmwifos arsebobis safuZvlad miCneuli<br />

es principi aRiarebulia konstituciis me-5<br />

muxlis me-4 punqtiT: “saxelmwifo xelisufleba<br />

xorcieldeba xelisuflebis danawilebis<br />

principze dayrdnobiT”. konstituciis<br />

debulebebiT gansazRvrulia sakanonmdeblo,<br />

aRmasrulebel da sasamarTlo xelisufleba-<br />

Ta Seqmnisa da saqmianobis wesi da maTi uflebamosilebebi,<br />

rogorc damoukidebeli saxelmwifo<br />

xelisuflebebisa. sasamarTlo xelisuflebis<br />

Sesaxeb konstituciis 82-e muxlis<br />

me-3 punqti pirdapir miuTiTebs, rom “sasa-


marTlo xelisufleba damoukidebelia da mas<br />

axorcieleben mxolod sasamarTloebi”.<br />

Tu xelisuflebis danawilebis principis<br />

istoriul ganviTarebas gadavxedavT, mis fesvebs<br />

isev aristotelesTan vnaxavT. aristotele<br />

ganasxvavebda e.w. “rCevebis” (sadac<br />

rCevebs aZleven, bWoben sxvadasxva sakiTxebze)<br />

xelisuflebas (sakanonmdeblo xelisufleba),<br />

magistrats (aRmasrulebeli xelisufleba)<br />

da marTlmsajulebas, xolo jon loki<br />

xelisuflebas anawilebs xalxze, parlamentze,<br />

monarqebsa da adgilobriv TviTmmarTvelobaze<br />

(Two treatises of government, 1690). monteskies<br />

mier Tavis saqveynod cnobil naSromSi<br />

_ “kanonTa goni” (1748) mocemuli<br />

debulebebis Sesabamisad, saxelmwifo xelisuflebis<br />

samwverovani dayofa sakanonmdeblo,<br />

aRmasrulebel da sasamarTlo xelisuflebebad<br />

pirvelad gvxvdeba pensilvaniis Statis<br />

konstituciaSi (1776), Semdeg amerikis SeerTebuli<br />

Statebis konstituciaSi (1787) da XV<strong>III</strong><br />

saukunis bolos mas kidev erTxel imeorebs<br />

kanti (“samarTlis Teoriis metafizikuri<br />

safuZvlebi”, 1798).<br />

xelisuflebis danawileba miznad ar isaxavs<br />

mxolod xelisuflebis organizaciul “ganawilebas”<br />

sxvadasxva saxelmwifo organoebze.<br />

is ZiriTadad mimarTulia Zalmomreobi-<br />

Ti, erTpirovnuli, diqtatoruli mmarTvelobis<br />

safrTxis Tavidan acilebisken an, sul mcire,<br />

Semcirebisken mainc. xelisuflebis uzurpaciisa<br />

da usamarTlo mmarTvelobis safrTxe<br />

minimumamdea dasuli, rodesac saxelmwifo<br />

xelisuflebas axorcielebs ara erTi piri<br />

an erTi saxelmwifo organo, aramed, rodesac<br />

saxelmwifos amocanebi ganawilebulia<br />

sxvadasxva saxelmwifo organoebs Soris.<br />

xelisuflebis organizaciuli danawilebisas<br />

saxelmwifos ZiriTadi funqciebi ganawilebulia<br />

sxvadasxva organoebze imgvarad, rom<br />

arc erT maTgans ar SeuZlia legalurad,<br />

kanonieri gziT moipovos mTel saxelmwifo<br />

xelisuflebaze kontroli. amasTan, erTi<br />

xelisuflebis warmomadgenlebi ar SeiZleba<br />

flobdnen sxva xelisuflebis Tanamdebobebs<br />

(xelisuflebis personaluri danawileba).<br />

magaliTad, dauSvebelia moqmedi mosamarTle<br />

imavdroulad iyos parlamentis wevri an ministri,<br />

iseve rogorc dauSvebelia moqmedi<br />

saxelmwifo moxele iyos mosamarTle an parlamentis<br />

wevri.<br />

xelisuflebis danawilebis principis mizania<br />

erTmaneTisagan damoukidebeli xelisuflebis<br />

sam sxvadasxva ganStoebas Soris<br />

urTierTkontrolisa da urTierTgawonasworebis<br />

meqanizmis Seqmna (checks and balances).<br />

saqarTvelos konstitucia iziarebs<br />

xelisuflebis danawilebis principis am ZiriTad<br />

ideas da axdens xelisuflebaTa ara<br />

absolutur gayofas, aramed qmnis urTierTkontrolisa<br />

da –gawonasworebis sistemas.<br />

konstituciis mixedviT, xelisuflebis danawilebis<br />

azri mdgomareobs ara saxelmwifo<br />

xelisuflebis funqciebis mkacr gayofaSi,<br />

aramed imaSi, rom sakanonmdeblo, aRmasrulebeli<br />

da sasamarTlo organoebi erTmaneTs<br />

akontroleben da zRudaven, raTa gawonasworebul<br />

iqnas saxelmwifos Zalaufleba da<br />

dacul iqnas pirovnebis Tavisufleba. aRniSnuli<br />

sistema gamoxatulebas hpovebs konstituciis<br />

sxvadasxva muxlebSi, magaliTad:<br />

parlamenti akontrolebs mTavrobis saqmianobas<br />

(m.m. 48, 56, 59, 60.2, 64), sasamarTloebi<br />

(saerTo sasamarTloebi da saqarTvelos sakonstitucio<br />

sasamarTlo) axorcieleben<br />

aRmasrulebeli da sakanonmdeblo xelisuflebis<br />

aqtebis kontrols maTi kanonebsa da<br />

konstituciasTan Sesabamisobis TvalsazrisiT;<br />

Tavis mxriv, prezidenti monawileobs sakanonmdeblo<br />

procesSi e.w. vetos uflebiT, amave<br />

dros, kanonis ZalaSi Sesasvlelad mas xels<br />

awers da aqveynebs saqarTvelos prezidenti<br />

(m. 68).<br />

urTierTkontrolisa da urTierTgawonasworebis<br />

sistemaSi ZiriTadad erTi xelisuflebis<br />

organo niSnavs an irCevs sxva xelisuflebis<br />

Tanamdebobis pirebs da piriqiT. saqarTvelos<br />

konstituciis 77-e muxlis Sesabamisad, mTavrobis<br />

Semadgenlobas amtkicebs parlamenti, 90e<br />

muxlis mixedviT uzenaesi sasamarTlos<br />

mosamarTleebs prezidentis wardginebiT irCevs<br />

parlamenti.<br />

garkveul SemTxvevebSi, xelisuflebis specialuri<br />

amocanebi SeiZleba aRsasruleblad<br />

gadaeces samarTlebrivad TviTmyofad da<br />

damoukidebel organos, romelic uflebamosilia<br />

moawesrigos Sesabamisi urTierTobebi<br />

sakuTari pasuxismgeblobiTa da Sexedulebis<br />

85


86<br />

Sesabamisad. aseT organoebad saqarTvelos<br />

konstitucia aRiarebs saqarTvelos erovnul<br />

banksa da kontrolis palatas, romelTa<br />

damoukideblobis garantiebi da uflebamosilebebi<br />

aRwerilia 95-e da 97-e muxlebSi. 95-e<br />

muxlis me-3 da 97-e muxlis me-2 punqtebiT<br />

gansazRvrulia, rom, Sesabamisad, erovnuli<br />

banki da kontrolis palata TavianT saqmianobaSi<br />

damoukidebelni arian. maTTvis gadacemuli<br />

saxelmwifoebrivi amocanebis mniSvnelobidan<br />

gamomdinare da xelisuflebis<br />

danawilebis principis zemoaRniSnuli niSnis<br />

gaTvaliswinebiT, saqarTvelos erovnuli bankis<br />

sabWosa da saqarTvelos kontrolis palatis<br />

Tavmjdomaris Tanamdebobebze pirTa gam-<br />

wesebaSi monawileoben sakanonmdeblo da aRmasrulebeli<br />

xelisuflebebi. zemoT mocemuli<br />

analizis safuZvelze SeiZleba davaskvnaT,<br />

rom saqarTvelos konstituciiT safuZveli<br />

Caeyara saqarTvelos, rogorc samarTlebriv<br />

da demokratiul saxelmwifos. am mcire gamokvlevis<br />

mizani iyo saqarTvelos konstituciiT<br />

ganmtkicebuli samarTlebrivi da demokratiuli<br />

saxelmwifos safuZvlebisa da mniSvnelobis<br />

warmoCena. rac Seexeba adamianis<br />

ZiriTad uflebebsa da Tavisuflebebs, rogorc<br />

samarTlebrivi saxelmwifos arsebobis<br />

umTavres safuZvels, gansakuTrebuli mniSvnelobis<br />

gamo, isini calke da dawvrilebiT<br />

unda iqnen ganxiluli.


ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ -<br />

ÊÏÌÐÒÏÌÉÓÉÓ ÛÄÃÄÂÉ?<br />

(ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÉÓ ÛÄØÌÍÉÓ ÉÓÔÏÒÉÀ)<br />

Sesavali<br />

²saqarTvelos moqalaqeni, romelTa uryevi<br />

nebaa....², - ase iwyeba saqarTvelos uzenaesi<br />

kanonis preambula. konstituciis preambulis<br />

mniSvnelobas mxolod WeSmariti konstitucionalisti<br />

gaiazrebs. marTalia, preambula,<br />

gavrcelebuli Sexedulebis mixedviT, ar<br />

Seicavs normatiuli xasiaTis Sinaarss, igi,<br />

erTgvarad, winaTqmaa imisa, Tu risTvis iqmneba<br />

esa Tu is aqti da ra miznebs emsaxureba igi.<br />

msoflio dawerili konstituciebis istoriis<br />

pirveli furclebi Seiqmna 1787 wels<br />

filadelfiaSi, aSS miRebuli konstituciiT.<br />

xals surda Seeqmna iseTi saxelmwifo, romelsac<br />

msoflio istoriaSi analogi ar eqneboda.<br />

aSS-is konstituciis preambulis pirveli<br />

sityvebic daaxloebiT ase JRers _ ²We<br />

The People of United States...² (Cven SeerTebuli<br />

Statebis xalxi...) 2 . Tu gavixsenebT<br />

Sarl lui monteskiesa da Jan-Jak rusos,<br />

romlebic saxelmwifos warmoSobis Taobaze<br />

e.w. saxelSekrulebo Teorias aviTarebdnen,<br />

ÂÉÏÒÂÉ ÜáÄÉÞÄ<br />

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ<br />

².....ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÉÓ ÊËÀÓÉ, ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ×ÄÍÀ, ÔÄÒÉÔÏÒÉÖËÉ, ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÀÍ ÓáÅÀ ÄÒÈÏÁÀ<br />

ÉÝÀÅÓ ÐÏËÉÔÉÊÖÒ ÁÒÞÏËÀÛÉ ÓÀÊÖÈÀÒ ÓÏÝÉÀËÖÒ ÉÍÔÄÒÄÓÄÁÓ ÃÀ áÀÒÉÓáÉ, ÒÏÌÄËÛÉÝ ÌÀÈ<br />

ÛÄÓßÄÅÈ ÛÄÈÀÍáÌÄÁÀ, ÀÓÀáÅÀÓ äÐÏÅÄÁÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀÛÉ. ÀÌÂÅÀÒÉ ÛÄÈÀÍáÌÄÁÉÓ ÂÀÒÄÛÄ, ÛÄÖÞËÄÁÄËÉÀ<br />

ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÀÛÉ ÌÀÒÈËßÄÓÒÉÂÉ ÀÒÓÄÁÏÁÃÄÓ....² 1<br />

rTuli ar iqneba mivxvdeT, Tu ra mizans<br />

emsaxureboda ²konstituciis mamebis² mier<br />

preambulaSi gadmocemuli azri. marTlac,<br />

konstitucia, rogorc damfuZnebeli aqti<br />

xelisuflebis umaRlesi wyaros – xalxis,<br />

Seqmnili unda iyos. swored xalxma unda<br />

gansazRvros, Tu ra formis saxelmwifoSi<br />

unda mas cxovreba da ganviTareba, Tu ra<br />

saxis ²sajaro mmarTvelebs² ukeTebs delegirebas<br />

sakuTar xelisuflebas da aRiaros,<br />

rom TviT misi ²Zalaufleba² SezRudulia<br />

iseTi uzenaesi RirebulebiT, rogoricaa adamianis<br />

uflebebi.<br />

aSS-is konstitucia ukve 200 welia, rac<br />

moqmedebs da, miuxedavad imisa, rom masSi<br />

27-mde cvlileba (bolo 1992 w.) Sevida, igi<br />

TviT saerTo samarTlis sistemaSi yvelaze<br />

pativcemuli da marTlac, uzenaesi dawerili<br />

aqtia. amis mizezi aris is, rom konstituciis<br />

preambulaSi mocemuli azri mis mTel<br />

teqstSi (normatiul nawilSi) ase Tu ise<br />

gatarebulia da, rac mTavaria, misi Sesruleba<br />

1 ²Rjycnbnewbjyyjt (ujcelfhcndtyyjt) ghfdj pfhe,t;ys[ cnhfy= j,ifz xfcnm² htl.= ,.F. Cnhfiey.<br />

2 ix. ²msoflio qveynebis konstituciebi² avTandil demetraSvili gamocema I<br />

87


88<br />

garantirebulia ara marto sasamarTlo pasuxismgeblobiT,<br />

aramed, upirveles yovlisa,<br />

imiT, rom igi TviT qveynis mTelma ²xalxma²<br />

aRiara uzenaesad, rogorc aseTad.<br />

es yvelaferi, rac Seexeba aSS-is konstitucias,<br />

axla davubrundeT saqarTvelos konstitucias.<br />

Tumca, cota rom gasagebi iyos,<br />

Tu raze gvaqvs saubari, mivyveT mas Tanamimdevrulad.<br />

mas Semdeg, rac 1992 wels moxda<br />

jer kidev Seufasebeli ²saxelmwifo gadatrialeba²,<br />

droebiTma samxedro sabWom 21<br />

Tebervals (zustad 71 weli Sesrulda mas<br />

Semdeg, rac saqarTvelos ²pirvelma respublikam²<br />

miiRo ²saqarTvelos demokratiuli<br />

respublikis konstitucia²) gadawyvita kvlav<br />

aemoqmedebina saqarTvelos pirveli konstitucia.<br />

miuxedavad imisa, rom am konstituciis<br />

samoqmedod SemoReba dakavSirebuli<br />

iyo sxvadasxva saxis sakanonmdeblo xarvezebTan<br />

(magaliTad, prokuraturis sistema<br />

kanongareSed gamocxadda, Zalze mcire iyo<br />

mTavrobis Tavmjdomaris uflebamosilebis vada<br />

- 1 weli da sxv.), igi mainc moqmedebda manamde,<br />

sanam 1992 wlis oqtomberSi axlad<br />

arCeulma saqarTvelos respublikis parlamentma<br />

ar miiRo konstituciuri xasiaTis<br />

kanoni ²saxelmwifo xelisuflebis Sesaxeb².<br />

amis Semdeg dRis wesrigSi dadga saqarTvelos<br />

axali konstituciis miReba. aqve gvsurs<br />

aRvniSnoT, rom axali konstituciis<br />

miReba Zalze mniSvnelovani faqtia, zogadad,<br />

qveynis istoriaSi da igi kargad gaazrebulad<br />

da marTlac sazogadoebaSi moqmed Zalebs<br />

(am sityvis kargi gagebiT) Soris arsebuli<br />

konsensusis gziT unda moxdes. konstituciis<br />

miRebis istorias Cven kvlav SevexebiT,<br />

axla preambulas davubrundeT da vnaxoT,<br />

Tu visi “dafuZnebulia² saqarTvelos saxelmwifo.<br />

²saqarTvelos moqalaqeni..² da ara<br />

²saqarTvelos xalxi...”, es sityvebi Segvi-<br />

Zlia wavikiTxoT ise, rom sajaro xelisuflebasTan<br />

e.w. xelSekrulebas debs saqarTvelos<br />

ara mTeli mosaxleoba, aramed mxolod<br />

misi moqalaqeebi. 3 aqve, mkiTxvels Sevaxseneb,<br />

rom sakonstitucio komisiis mier mowonebuli<br />

preambula iwyeboda sityvebiT - ²saqarTve-<br />

los xalxi². CavTvaloT, rom ukve miRebuli<br />

preambulis am normas pozitiuri mniSvneloba<br />

aqvs. mocemul statiaSi ki ufro<br />

dawvrilebiT ganvixiloT is kanonSemoqmedebiTi<br />

saqmianoba, romelic konstituciis avtorebma<br />

ganaxorcieles da realurad miRebuli<br />

Sedegi.<br />

Tavi I<br />

konstituciis<br />

SeqmnisaTvis mzadeba<br />

winamdebare naSromSi ar ganvixilavT konstituciuri<br />

samarTlisaTvis nacnob konstituciis<br />

SemuSavebisa da miRebis yvela formas.<br />

aRniSnuli Temis Sinaarsidan gamomdinare,<br />

ufro sasargeblo iqneba SeviswavloT dRes<br />

moqmedi konstituciis SemuSavebis meTodi da<br />

is alternatiuli winadadebebi, romlebic<br />

SeTavazebul iqna qveynisaTvis.<br />

upirveles yovlisa, interess ar aris moklebuli<br />

is, Tu ra samarTlebriv memkvidreobas<br />

emyareba dRes moqmedi konstitucia.<br />

miuxedavad imisa, rom 1921 wlis konstitucia<br />

garkveul xarvezebs Seicavda, igi mainc<br />

aerTianebda im droisaTvis (da dReisaTvisac)<br />

konstitucionalizmis progresul principebs,<br />

rogorebicaa: saxalxo suvereniteti, umaRlesi<br />

sakanonmdeblo organo - parlamenti,<br />

Zlieri da damoukidebeli sasamarTlo xelisufleba,<br />

adamianis ZiriTadi uflebebis<br />

aRiareba da maTi realizaciisaTvis Sesabamisi<br />

konstituciuri garantiebis Seqmna, xelisuflebis<br />

vertikaluri da horizontaluri<br />

danawileba, farTo da efeqtiani adgilobrivi<br />

TviTmmarTveloba, erovnul umciresobaTa<br />

uflebebis dacva da sxva. 4 mocemul principebs<br />

Tavisi aqtualuroba ar daukargavT arc<br />

me-20 saukunis dasasrulisaTvis, ris gamoc<br />

saqarTvelos saxelmwifom mizanSewonilad<br />

CaTvala 1921 wlis konstituciis miReba axali<br />

redaqciiT. ase da amgvarad, sabWoTa periodis<br />

konstituciebi am SemTxvevaSi ar iqneboda<br />

gaTvaliswinebuli, ris safuZvelzec<br />

saqarTvelos axali saxelmwifo iqneboda ara<br />

sabWoTa saqarTvelos, aramed saqarTvelos<br />

3 Tumca aq termin ²moqalaqeebSi² SeiZleba ufro farTod mTeli mosaxleoba vigulisxmoT.<br />

4 ²saubrebi konstituciaze, sazogadoebis samsjavroze², avTandil demetraSvili, rubrikas uZRveboda prof.<br />

givi inwkirveli (gazeTi ²saqarTvelos konstitucia², 1995 w.).


pirveli respublikis samarTalmemkvidre.<br />

swored amas mowmobda saqarTvelos parlamentis<br />

mier 1993 wlis 25 marts miRebuli<br />

dadgenileba, romelSic aRniSnuli iyo: ²sakonstitucio<br />

komisiis amocanaa, saqarTvelos<br />

istoriuli gamocdilebis gaTvaliswinebiT,<br />

SeimuSaos saqarTvelos 1921 wlis konstituciis<br />

axali redaqcia da gadasces igi<br />

saqarTvelos parlaments gansaxilvelad da<br />

sayovelTao-saxalxo kenWisyraze – referendumze,<br />

gasatanad².<br />

sakonstitucio komisiaSi SemdgomSi Setanili<br />

proeqtebis umravlesoba iTvaliswinebda<br />

1921 wlis samarTalmemkvidreobiTobas. gamonaklisis<br />

saxiT gamodgeba saqarTvelos mSromel-<br />

Ta partiis proeqti, romlis preambulaSi<br />

naTqvamia _ ²icavs ra saqarTvelos ssr 1937<br />

wlisa da 1978 wlis konstituciebis ideebis<br />

da principebis memkvidreobiTobas, ... saqarTvelos<br />

respublika, mTeli xalxi iRebs da<br />

saqveynod acxadebs am konstitucias.² 5 amgvari<br />

formulireba sruliad gasagebia, radgan<br />

komunisturi moZraoba saukunis dasawyisSi<br />

ruseTis mier saqarTvelos faqtobriv aneqsias,<br />

rogorc aseTs, ar aRiarebda. miuxedavad<br />

imisa, rom sakonstitucio komisia mTeli<br />

Tavisi muSaobis manZilze miznad isaxavda<br />

1921 wlis konstituciis axal redaqciis<br />

Seqmnas, mis mier parlamentisaTvis gadacemuli<br />

proeqtis saboloo varianti iTvaliswinebda<br />

axali konstituciis miRebas (amis mizezebs<br />

qvemoT SevexebiT) 6 . Tumca, ukve miRebuli<br />

konstituciis preambulaSi Caiwera ²saqarTvelos<br />

moqalaqeni.... eyrdnobian ra qarTveli<br />

eris mravalsaukunovani saxelmwifoebriobis<br />

tradiciebsa da saqarTvelos 1921 wlis konstituciis<br />

ZiriTad princi pebs, saqveynod<br />

acxadeben am konstitucias.² 7<br />

saqarTvelos mosaxleoba 70 weli cxovrobda<br />

sabWoTa saxelmwifoSi da Zalze rTulia<br />

CvenTvis, rogorc im reJimSi dabadebuli<br />

adamianebisaTvis, am faqtis uaryofa, magram<br />

vaRiarebT ra, imas, rom faqtobrivi ²monoba²<br />

qarTveli xalxis azrovnebaze damRupvel<br />

gavlenas axdenda, Cveni cxovrebis mizani<br />

axali Taobis sruliad gansxvavebuli mentalitetiT<br />

aRzrdaSi unda gamoixatebodes.<br />

progresuli kanoni sazogadoebas ufro progresulad<br />

ver aqcevs, mas mxolod garkveuli<br />

biZgis micemis roli aqvs, rac pirvel<br />

yovlisa, konstituciam unda ikisros. am sakiTxze<br />

Zalze saintereso iqneba moviyvanoT<br />

saqarTvelos konstituciis erT-erTi ²damfuZnebeli<br />

mamis² - vaxtang xmalaZis, sityvebi:<br />

²idealuri konstitucia ar arsebobs.<br />

konstitucia unda asaxavdes qveyanaSi arsebul<br />

viTarebas, unda Seesabamebodes am qveynis,<br />

xalxis, eris mentalitets, mis Sexedulebebs.<br />

konstitucia unda iyos iseTi, rom<br />

sazogadoebis umetes nawils ar hqondes Sinagani<br />

winaaRmdegoba masTan, rom naklebad<br />

Cndebodes survili imisa, rom daarRvios is<br />

debulebebi da moTxovnebi, romlebic konstituciaSia<br />

asaxuli. konstitucia da masSi<br />

dafiqsirebuli debulebebi cotaTi mainc win<br />

unda uswrebdes sazogadoebis ganviTarebis<br />

arsebul dones, raTa stimuli misces sazogadoebis<br />

winsvlas, da rodesac sazogadoeba<br />

im doneze miva, roca misTvis es arsebuli<br />

konstitucia ukve sakmarisi ar iqneba,<br />

maSin igi mas Secvlis da aiyvans ufro ma-<br />

Ral safexurze.² 8<br />

konstituciis mier sabWoTa memkvidreobaze<br />

uaris Tqma SeiZleba imiTac iyo gamowveuli,<br />

rom saqarTvelos Tavis Tavze ar aeRo is<br />

sagareo valebi, romlebic sabWoTa xelisuflebam<br />

qarTveli xalxis nebisa Tu survilis<br />

gareSe ikisra. 9<br />

rac Seexeba samarTalmemkvidreobas, TiTqos<br />

da yvelaferi gasagebia, magram gadis dro da<br />

5 ²mSromelTa partiis saqarTvelos respublikis konstituciis proeqti², saqarTvelos axalgazrda iuristTa<br />

asociaciis biblioTeka, saarqivo #8-33-16<br />

6 ²saqarTvelos konstituciis proeqtis sakonstitucio komisiis saboloo varianti, (30.06.95)², saqarTvelos<br />

axalgazrda iuristTa asociaciis biblioTeka, saarqivo #8-33-26<br />

7 xazi Cvenia (avtori)<br />

8 ²konstitucia prezidentsac da parlamentsac TanamSromlobisaken unda ubiZgebdes² vaxtang xmalaZe,<br />

esaubra xaTuna gelovani (gazeTi ²qarTuli qronika², Tebervali, 1995 w.)<br />

9 Tu ganvixilavT saqarTvelos kanons ²saxelmwifo valis Sesaxeb² mis 1-l muxlsa da gardamaval debulebebs,<br />

davaskvniT, rom saxelmwifo xelisuflebam yofili ssrk-s valebidan mxolod is aiRo sakuTar Tavze,<br />

romlebic saqarTvelos mosaxleobidan iyo aRebuli. (ix. dasaxelebuli kanoni, Jurnali ²parlamentis<br />

uwyebani², #13-14, 8-04-98, gv. 9-20)<br />

89


90<br />

es sul sxvanairad ganimarteba. saqarTvelos<br />

axali konstituciiT qveyanaSi Camoyalibda<br />

sakonstitucio kontrolis uzenaesi organo,<br />

romelsac Tumca konstituciur uflebamosilebebSi<br />

konstituciis debulebebis<br />

ganmarteba ar Caewera (aqve msurs aRvniSno,<br />

rom konstituciis rig proeqtebSi es sakiTxi<br />

gaTvaliswinebuli iyo), magram misi saqmianobis<br />

universalurobisa da Seucvlelobis<br />

gamo, SemdgomSi miRebul gadawyvetilebebSi,<br />

faqtobrivad, xorcieldeba konstituciis<br />

precedenturi xasiaTis ganmartebebi. yovelive<br />

amis gaTvaliswinebiT sakonstitucio<br />

sasamarTlom Tavisi 4 wliani istoriis man-<br />

Zilze yvelaze gaxmaurebuli gadawyvetilebiT<br />

saqmeze - ²avTandil WaWua saqarTvelos parlamentis<br />

winaaRmdeg², Semdegnairad ganmarta<br />

saqarTvelos konstitucia misi samarTalmemkvidreobis<br />

TvalsazrisiT _ sasamarTlo kolegiam,<br />

gaiTvaliswina ra, rom 1991 wels moqmedi<br />

konstitucia (igulisxmeba 1978 wlis<br />

ssrk-s konstitucia, romelSic cvlilebebi<br />

Sevida 1989-1991 wlebSi ) warmoadgenda e.w.<br />

demokratiul principebze dafuZnebul Ziri-<br />

Tad aqts da mis safuZvelze iqna ganxorcielebuli<br />

referendumi saxelmwifoebrivi<br />

damoukideblobis Taobaze, daadgina Semdegi,<br />

²yovelive zemoT naTqvami SesaZleblobas<br />

aZlevs sasamarTlo kolegias gaakeTos Semdegi<br />

daskvna: marTalia, saqarTvelos 1995<br />

wlis konstituciis pirvel muxlSi ar weria,<br />

rom igi aRiarebs 1991 wels moqmedi<br />

konstituciis kanonierebas, magram es ar ni-<br />

Snavs, imas, rom saqarTvelos 1995 wlis<br />

konstitucia ar icavs 1991 wels moqmedi<br />

konstituciis debulebebsa da principebis<br />

memkvidreobiTobas; am dros arc saxelmwifo<br />

da arc sazogadoebrivi wyobileba ukve aRar<br />

iyo socialisturi.² 10 TiTqosda simarTlis<br />

marcvali aris yvelafer amaSi, magram modiT,<br />

sxva kuTxiT SevxedoT mocemul problemas.<br />

Tu daveyrdnobiT amave kolegiis Tavmjdomaris<br />

gansxvavebul azrs xsenebul saqmeze,<br />

1991 wels moqmedi konstitucia, miuxedavad<br />

mravali cvlileba-damatebebisa, srulad mainc<br />

ar Seicavda xelisuflebis danawilebis prin-<br />

cips da amitomac ver CaiTvleba demokratiuli<br />

principebis matareblad (amis dasturad<br />

mas moyvanili aqvs sasamarTlo xelisuflebis<br />

faqtobrivi damoukideblobis ararseboba). 11<br />

rac Seexeba referendums, igi, rogorc xelisuflebis<br />

ganxorcielebis uSualo forma,<br />

xorcieldeba xalxis mier da xalxisaTvis<br />

da arsebiTi mniSvneloba ara aqvs, Tu rogori<br />

samarTlebrivi baza arsebobs qveyanaSi, radgan<br />

xalxs SeuZlia Tavisi neba gamoavlinos<br />

uSualod (saxelmwifo organoebis kontrolis<br />

gareSe) da referendumis safuZvelze<br />

miRebul gadawyvetilebas, konstituciis msgavsad<br />

(ufro metic, masze upiratesad),<br />

uSualod moqmedebis xasiaTi aqvs.<br />

bolos da bolos konstituciis, ase vTqvaT,<br />

²gasaRebi² misi preambulaa, xolo es ukanaskneli<br />

saqarTvelos II demokratiul respublikas<br />

saqarTvelos I demokratiuli respublikis<br />

samarTalmemkvidred aRiarebs.<br />

axla ganvixiloT sxvadasxva problematuri<br />

sakiTxebi, romlebic wamoweul iqna konstituciis<br />

miRebisas sxvadasxva politikur<br />

Zalebs Soris, gavarkvioT, Tu ram gamoiwvia<br />

yvelasaTvis winaswarve gacxadebuli da mosalodneli<br />

konstituciuri referendumis uaryofa<br />

da safuZvlad axali konstituciis miReba,<br />

konstituciis saxelmwifosi, romlis saxeli<br />

gardaiqmna ²saqarTvelos respublikidan²<br />

²saqarTvelod².<br />

Tavi II<br />

sakonstitucio komisia<br />

poziciaTa WidilSi<br />

rogorc SesavalSi aRvniSneT, 1992 wels<br />

axlad arCeulma parlamentma miiRo konstituciuri<br />

kanoni ²saxelmwifo xelisuflebis<br />

Sesaxeb², mis SesavalSi naTqvamia: ²es kanoni<br />

gansazRvravs qveynis sagangebo saSinao da<br />

sagareo mdgomareobiT ganpirobebuli saqarTvelos<br />

saxelmwifos umaRlesi organoebis uflebamosilebis,<br />

maTi mowyobisa da saqmianobis<br />

wess axali konstituciis miRebamde, rac<br />

ganxorcieldeba 1921 wlis saqarTvelos<br />

10 ix. sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetileba, #2/80-9, 03.01. 98, krebuli ²sakonstitucio samarTalwarmoeba<br />

da praqtika² gamocema II, Tbilisi 2000 w. (gv. 176-177).<br />

11 iqve, gv. 196


konstituciis memkvidreobis safuZvelze². 12<br />

am kanonis mimarT ki SeiZleba iTqvas, rom<br />

miuxedavad xarvezebisa misi mniSvneloba sakanonmdeblo<br />

vakuumis amovsebis saqmeSi mar-<br />

Tlac didia. 13 erTi wlis Semdeg sakonstitucio<br />

komisiam muSaoba daiwyo 1921 wlis<br />

konstituciaze. 1921 wlis konstituciis 147e<br />

muxlis Tanaxmad, ²konstituciis zogadi<br />

an nawilobrivi gadasinjvis proeqti miRebul<br />

unda iqnes parlamentis yvela wevrTa<br />

ori mesamedis umravlesobiT. igi ZalaSi Sedis<br />

mxolod xalxis umravlesobis mier dadasturebis<br />

Semdeg² 14 komisiam gaiTvaliswina<br />

es debuleba da parlamentis mier damtkicebuli<br />

gegmis Tanaxmad, konstitucia parlamentSi<br />

ganxiluli, damtkicebuli da referendumze<br />

gatanili unda yofiliyo 1994 wlis<br />

Semodgomaze, Semdeg es TariRi gadaweul iqna<br />

1995 wlis gazafxulze, magram rac ufro<br />

meti dro gadioda, miT ufro aSkara xdeboda,<br />

rom politikur Zalebs Soris dapirispireba<br />

ar iZleoda konstituciis miRebis<br />

saSualebas. garkveuli mosazrebebi gaCnda<br />

konstituciuri referendumis winaaRmdegac<br />

(am sakiTxs SemdgomSi SevexebiT). erT-erT<br />

gamosavlad SemoTavazebul iqna e.w. ²mcire<br />

konstitucia², xolo yovelive amis fonze<br />

safrTxis qveS dadga konstituciis miReba<br />

da arCevnebis Catareba.<br />

komisiam konstituciis dasayrden proeqtad<br />

safuZvlad airCia saxelmwifo meTauris mier<br />

warmodgenili varianti. amasTan sainteresoa<br />

komisiis mdivnis, avTandil demetraSvilis<br />

sityvebi: ²komisiis 65 wevrma mxari dauWira<br />

imas, rom saxelmwifo meTauris, sakonstitucio<br />

komisiis Tavmjdomaris, eduard SevardnaZis<br />

mier Semotanili proeqti agveRo<br />

safuZvlad Semdgomi ganxilvisaTvis. ... am<br />

proeqtis avtori unda iyos saqarTvelos<br />

mosaxleoba...² 15<br />

amis Semdeg komisiaSi gansaxilvelad Sevida<br />

konstituciis Semdegi proeqtebi (respub-<br />

likuri partiis; saxalxo frontTan arsebuli<br />

axalgazrda iuristTa asociaciis; Tsu-s<br />

saerTaSoriso samarTlisa da saerTaSoriso<br />

urTierTobebis fakultetis axalgazrda konstitucionalistTa<br />

jgufis; banki ²aisi²-s; a.<br />

SuSanaSvilis (sainiciativo proeqti); saxalxo<br />

partiis; erovnul demokratiuli partiis;<br />

samarTlianobis aRdgenis kavSiri - ²xma<br />

erisa²-s; mSromelTa interesebis dacvis sazogadoebis;<br />

saqarTvelos komunisturi partiis;<br />

moqalaqeTa kavSiris da SemdgomSi Sejerebuli<br />

e.w. ²Cikagos² proeqtebi, romlebic<br />

ase Tu ise gansxvavebulad aregulirebdnen<br />

sxvadasxva sakiTxs. sabolood miRebuli konstitucia<br />

ki ar warmoadgenda zemoT moyvanili<br />

proeqtebis faqtobrivad Seucvlel romelime<br />

variants.<br />

sakonstitucio komisiaSi ZiriTadi SeuTanxmebloba<br />

gamoiwvia saxelmwifos mmarTvelobis<br />

formam. warmodgenili proeqtebidan umetesoba<br />

iTvaliswinebda Sereuli mmarTvelobis<br />

sistemas, mxolod erovnul-demokratiuli<br />

partiisa da sazogadoeba ²samarTlianobis<br />

xmis² proeqtebiT mocemuli iyo e.w. amerikuli<br />

tipis saprezidento respublikebi, respublikur<br />

partias ki saparlamento respublikis<br />

Seqmnis idea hqonda. komisiaSi ganxilvis<br />

Semdeg sabolood SeCerdnen respublikuri<br />

partiis proeqtze da komisiis samdivnoSi<br />

momzadebuli proeqtis Tanaxmad (romlis<br />

safuZveli iyo saxelmwifos meTauris iniciativa)<br />

ki Sereuli respublikis formaze. 16<br />

mokled ganvixiloT, Tu ras warmoadgenda<br />

mmarTvelobis es ori modeli.<br />

rogorc vTqviT, sakonstitucio komisiis samdivnos<br />

saboloo proeqti iTvaliswinebda<br />

mmarTvelobis Sereul formas, e.i. arc parlaments<br />

da arc prezidents ar hqonda moni-<br />

Webuli gansakuTrebuli prioritetebi xelisuflebis<br />

ganxorcielebisas. 17 aRniSnuli proeqtis<br />

Tanaxmad, prezidenti warmoadgens sax-<br />

12 ix. ²saqarTvelos konstituciuri samarTali² zaza ruxaZe, baTumi 2000w. gv. 34<br />

13 iqve, gv. 35<br />

14 ²saqarTvelos demokratiuli respublikis konstitucia², msoflio qveynebis konstituciebi, 1992 w. av.<br />

demetraSvili gv. 51, (xazgasma Cvenia, avtori).<br />

15 ²yvelaferi wesrigSia².. anu separatizmisagan prezidenti dagvicavs², saqarTvelos parlamentis sakonstitucio<br />

komisiis mdivani avTandil demetraSvili (gazeTi saqarTvelos respublika 1995w.).<br />

16 giorgi papuaSvili, ²saprezidento sistema post-sabWoTa qveynebSi: saqarTvelos magaliTi² Jurnali ²qarTuli<br />

samarTlis mimoxilva², gv. 22<br />

17 ²saqarTvelos konstituciis proeqtis sakonstitucio komisiis saboloo varianti, (30.06.95)², saqarTvelos<br />

axalgazrda iuristTa asociaciis biblioTeka, saarqivo #8-33-26<br />

91


92<br />

elmwifos meTaurs, romelic ²..warmarTavs<br />

saxelmwifos saSinao da sagareo politikas.<br />

igi uzrunvelyofs qveynis erTianobasa da<br />

mTlianobas, saxelmwifo organoTa saqmianobas<br />

konstituciis Sesabamisad² (muxli 66.2).<br />

rogorc vxedavT, prezidents aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis saqmianobaSi pirdapiri Careva<br />

ar SeeZlo. mas, am proeqtis 70-e muxlis<br />

Tanaxmad, sakmaod farTo uflebamosileba<br />

hqonda, magram, faqtobrivad, aRmasrulebel<br />

xelisuflebas axorcielebda da, maSasadame,<br />

pasuxismgeblobasac sruliad Tavis Tavze<br />

iRebda premier-ministri da ministrTa kabineti.<br />

parlamenti Sedgeboda ori palatisagan<br />

(respublikis sabWo da senati) da mas mniSvnelovani<br />

adgili ekava aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

formirebaSi. parlamentis qveda<br />

palatis _ respublikis sabWos arCevidan 14<br />

dRis ganmavlobaSi respublikis prezidenti<br />

niSnavda premier-ministrsa da ministrTa sabWos<br />

sxva wevrebs, xolo premier-ministri,<br />

Tavis mxriv, daniSvnidan 5 dRis ganmavloba-<br />

Si valdebuli iyo ministrTa kabinetis sruli<br />

Semadgenloba waredgina dasamtkiceblad<br />

respublikis sabWosaTvis (mux. 77.1,2). amis<br />

safuZvelze, ²aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

xelmZRvaneli da saSinao da sagareo politikis<br />

ganmaxorcielebeli² ministrTa kabineti<br />

angariSvaldebuli iyo rogorc prezidentis,<br />

ise parlamentis winaSe. es, faqtobrivad,<br />

gamoixateboda imaSi, rom parlaments<br />

SeeZlo gamoecxadebina ministrTa kabinetisaTvis<br />

undoblobis votumi (romelic, rogorc<br />

Semdgom vnaxavT, konstruqciuli iyo). aseve,<br />

prezidents miniWebuli hqonda uflebamosileba<br />

gaeTavisuflebina ministrTa kabinetis mTeli<br />

Semadgenloba. Tu respublikis sabWo axali<br />

ministrTa kabinetis Semadgenlobas ar daamtkicebda,<br />

respublikis prezidenti TviTon ni-<br />

Snavda ministrTa kabinets erTi wliT, xolo<br />

Semdeg, Tu respublikis sabWo ministrTa<br />

kabinets undoblobas ar gamoucxadebda, am<br />

ukanasknels savsebiT legitimurad SeeZlo<br />

emoqmeda (mux. 77.4). Zalze sainteresod iyo<br />

gadawyvetili respublikis sabWos ²pasuxismgebloba²<br />

ministrTa kabinetisadmi undoblobis<br />

gamocxadebis SemTxvevaSi. kerZod, igi uflebamosili<br />

iyo Tavad daeniSna premier-ministri<br />

da misi wardginebiT, - ministrTa kabineti,<br />

xolo Tu am uflebamosilebas erTi Tvis<br />

vadaSi ver ganaxorcielebda, respublikis<br />

prezidenti qmnida ministrTa kabinets da<br />

niSnavda respublikis sabWos vadamdel<br />

arCevnebs, e.i. es moqmedeba respublikis tolfasi<br />

iyo sabWos daTxovnisa (mux. 77.6). prezidentis<br />

kontrolis saSualebad ki parlaments<br />

mxolod impiCmentis (aq: ²konstituciisa<br />

da kanonis uxeSi an sistematuri dar-<br />

Rvevis an saxelmwifo Ralatis² SemTxvevaSi<br />

vadaze adre gadayenebis procedura) gamoyeneba<br />

SeeZlo.<br />

xelisuflebis danawilebis princips saqarTvelos<br />

konstitucionalizmis istoriaSi<br />

yovelTvis didi mniSvneloba hqonda. sakonstitucio<br />

komisia, faqtobrivad, yvela proeqtis<br />

ganxilvis dros cdilobda epovna is<br />

²oqros Sualedi², mmarTvelobis iseTi forma,<br />

romlis drosac xelisuflebis Stoebi<br />

ara marto mkveTrad gamijnuli iqnebodnen<br />

erTmaneTisagan, aramed, amerikuli<br />

gamocdilebiT, aRWurvili iqnebodnen urTierTkontrolis<br />

mtkice meqanizmebiT. mocemul<br />

proeqtSi asaxuli aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

formirebis wesi, albaT, swored amgvari<br />

²oqros Sualedis² povnis survils adasturebs.<br />

aqve interess moklebuli ar iqneba<br />

moviyvanoT Tsu-s saerTaSoriso samarTlisa<br />

da saerTaSoriso urTierTobebis fakultetis<br />

axalgazrda konstitucionalistTa<br />

jgufis proeqti, romelSic, faqtobrivad,<br />

igive procedurebi iyo gaTvaliswinebuli,<br />

magram damatebiT saparlamento xelisufleba<br />

Zlierdeboda imiT, rom prezidentis<br />

arCevnebis meore turis SemTxvevaSi saxelmwifos<br />

meTaurs irCevda ara xalxi, aramed<br />

parlamenti. 18<br />

axla ganvixiloT mtkice saparlamento respublikis<br />

modelis Semcveli respublikuri<br />

partiis konstituciis proeqti. mocemuli<br />

proeqtis Tanaxmad ²saqarTvelos respublikis<br />

prezidenti aris saxelmwifos meTauri, saxelmwifo<br />

institutTa stabiluri saqmiano-<br />

18 ²Tsu-s saerTaSoriso samarTlisa da saerTaSoriso urTierTobebis fakultetis axalgazrda konstitucionalistTa<br />

jgufis saqarTvelos konstituciis proeqti² (mux. 42, 2. g.) saqarTvelos axalgazrda iuristTa<br />

asociaciis biblioTeka saarqivo #8-33-23


isa da saxelmwifo politikis memkvidreobiTobis<br />

garanti.² 19 rogorc vxedavT, aq moyvanili<br />

definicia Zalze zogadia da Tavidanve<br />

xazs usvams prezidentis institutis nakleb<br />

mniSvnelobas saxelmwifo organoTa sistema-<br />

Si. rogorc Semdegi muxlebidan vityobT,<br />

respublikis prezidenti airCeva parlamentis<br />

mier ²ukamaTod, faruli kenWisyriT xuTi<br />

wlis vadiT². prezidentis uflebamosileba<br />

Zalze mcire, Tumca am proeqtiTac aris<br />

gaTvaliswinebuli erovnuli sabWos daTxovna.<br />

sabWos daTxovnisa safuZveli SeiZleba<br />

iyos mTavrobis daumtkicebloba (faqtobrivad,<br />

igive procedura, rac zemoT ganxilul<br />

proeqtSi iyo, magram Zalze SemWidrovebul<br />

vadebSi) 20 . aqve unda aRiniSnos, rom mocemuli<br />

proeqtis 66-e muxlSi mocemulia sabWos<br />

daTxovnis imperatiuli SezRudvebi: ²dauSvebelia<br />

erovnuli sabWos daTxovna respublikis<br />

prezidentis uflebamosilebis vadis<br />

bolo eqvsi Tvis ganmavlobaSi, erovnuli<br />

sabWos daTxovnis Semdeg arCeuli erovnuli<br />

sabWo uflebamosilebis pirveli erTi wlis<br />

ganmavlobaSi, garda konstituciis 103-e muxliT<br />

gaTvaliswinebuli SemTxvevebisa, respublikis<br />

prezidentisaTvis braldebis winadadebis<br />

wardgenidan sakonstitucio sasamarTlos<br />

mier gadawyvetilebis miRebamde,<br />

agreTve, sagangebo an omis mdgomareobis moqmedebis<br />

periodSi.² aRniSnuli proeqtis Tanaxmad,<br />

saxelmwifo xelisuflebis sistemaSi didi<br />

roli uWiravs mTavrobas: ²saqarTvelos respublikaSi<br />

umaRlesi aRmasrulebeli xelisufleba<br />

ekuTvnis mTavrobas, romelic konstituciiTa<br />

da kanonebiT dadgenil farglebSi<br />

warmarTavs saSinao da sagareo politikas,<br />

xelmZRvanelobs samoqalaqo da samxedro<br />

uwyebebs² (mux. 118). aqve unda aRiniSnos,<br />

rom mTavrobis siZliere ganpirobebulia parlamentis<br />

siZlieriT, radgan mTavrobis wevri<br />

SeiZleba iyos parlamentis wevric, mTavrobis<br />

Tavmjdomare ki aucilebelia, rom sakanonmdeblo<br />

organos wevri iyos (mux. 119.2),<br />

aseve, mTavrobis Tavmjdomare angariSvaldebulia<br />

erovnuli sabWos winaSe ²mTavrobis<br />

saerTo politikisaTvis² da unda gadadges,<br />

Tu sabWos ndobas dakargavs. amrigad, xsenebuli<br />

proeqtis Tanaxmad, saqarTveloSi unda<br />

Camoyalibebuliyo saparlamento respublika<br />

prezidentis institutiT, romelic iqneboda<br />

politikuri arbitri xelisuflebis Stoebs<br />

Soris paeqrobisas. opoziciis amgvari mtkice<br />

winaaRmdegoba saxelmwifos meTauris proeqt-<br />

Tan, konkretulad ki, Zlier, magram mcire<br />

pasuxismgeblobis mqone (ministrTa kabinetis<br />

gamo) prezidentis fenomenTan, SeiZleba ase<br />

dasabuTdes _ ²is, rac aerTianebda opozicias<br />

komisiis variantis winaaRmdeg, iyo SiSi,<br />

rom is prezidents miscemda mTavrobis sruli<br />

kontrolis SesaZleblobas da, amave dros,<br />

SesaZleblobas pasuximgebeli ar yofiliyo<br />

gatarebuli politikisaTvis da misi warumateblad<br />

ganxorcielebis SemTxvevaSi, gadaebralebina<br />

es mTavrobisaTvis. opoziciur<br />

partiebs aseve ar moswondaT prezidentis<br />

ufleba Tundac gansazRvrul SemTxvevebSi<br />

daeTxova parlamenti.² 21<br />

aRsaniSnavia, rom arc mmarTvel Zalas da<br />

arc opozicias parlamentSi ar gaaCnda 2/3<br />

xma, raTa meore mxaresTan kompromisis gareSe<br />

mieRo konstitucia da gaetana referendumze.<br />

magram Tundac Semdgariyo amgvari kompromisi<br />

ukve miRebuli konstituciis referendumze<br />

gatana politikurad da iuridiulad<br />

gaumarTlebeli iqneboda. es problema gamoiwvia<br />

afxazeTisa da samaCablos konfliqtebma.<br />

Tu davesesxebiT sakonstitucio komisiis<br />

Tavmjdomaris moadgiles, vaxtang xmalaZes,<br />

xelisufleba komisias aRuTqvamda, rom konstituciis<br />

miRebisaTvis qveyanaSi teritoriuli<br />

konfliqtebi daregulirebuli iqneboda.<br />

magram es ase ar moxda da 1995 wels konstituciuri<br />

referendumis Catareba im qveynis<br />

teritoriaze, romlis nawilSi ar vrceldeboda<br />

saxelmwifo organoTa iurisdiqcia,<br />

iqneboda politikurad gaumarTlebeli<br />

nabiji, romelic daakanonebda ²separatistul<br />

respublikebs².<br />

mocemul rTul situaciaSi respublikelebma,<br />

gaiTvaliswines ra, rom konstitucia Sei-<br />

Zleba ver miRebuliyo, wamoayenes winadadeba<br />

19 iqve, ²respublikuri partiis saqarTvelos konstituciis proeqti² saarqivo #8-33-5<br />

20 iqve, muxli 120-e.<br />

21 giorgi papuaSvili, ²saprezidento sistema post-sabWoTa qveynebSi: saqarTvelos magaliTi², ²qarTuli<br />

samarTlis mimoxilva², 1999 w., <strong>III</strong> kvartali.<br />

93


94<br />

e.w. ²mcire konstituciis² miRebis Taobaze.<br />

urigo ar iqneba ganimartos, Tu ras warmoadgens<br />

²mcire konstitucia². konstituciuri<br />

samarTlis TeoriaSi konstituciebi,<br />

klasifikaciis sxva formebTan erTad, iyofa<br />

erTian da danawilebul aqtebad. swored<br />

konstituciuri mniSvnelobisa da Zalis mqone<br />

aqtebis erTianobas ewodeba ²mcire konstitucia²<br />

(mag.: SveciaSi - 4 normatiuli aqtia,<br />

israelSi - 11 ZiriTadi kanoni, yofil<br />

CexoslovakiaSi arsebobda ramdenime Tanabari<br />

iuridiuli Zalis mqone ZiriTadi kanoni,<br />

romelTaganac erT-erTis dasaxeleba iyo<br />

konstitucia) 22 . yovelive amis gaTvaliswinebiT,<br />

respublikuri partia inicirebas<br />

axdenda ²mcire konstituciis² saxiT Semdegi<br />

konstituciuri kanonebis miRebas: adamianis<br />

ZiriTad uflebaTa da TavisuflebaTa<br />

Sesaxeb, sakonstitucio sasamarTlos Sesaxeb,<br />

saerTo sasamarTloebis Sesaxeb, adgilobrivi<br />

TviTmmarTvelobisa da TviTmmarTvelobis<br />

organoTa arCevnebis Sesaxeb, saxelmwifo<br />

xelisuflebis Sesaxeb, parlamentis arCevnebis<br />

Sesaxeb. 23 ²mcire konstituciis² miRebiT<br />

opoziciis azriT, Tavidan acilebuli iqneboda<br />

arasasurveli konstituciuri referendumi<br />

da misi, vidre erTiani aqtis, miReba<br />

TviT parlamentSi ufro advili iqneboda.<br />

miuxedavad imisa, rom respublikelebi mtkiced<br />

iTxovdnen sakuTari, saparlamento<br />

respublikis modelis konstituciis an ²mcire<br />

konstituciis² miRebas, isini mainc mzad iyvnen<br />

konsensusis misaRwevad, radgan icodnen, rom<br />

TviT kanonis darRveviT saxelmwifos meTaurs<br />

SeeZlo gaetana konstituciis proeqti referendumze<br />

da, Tundac amas sazogadoebis<br />

polarizacia mohyoloda, mieRwia mizans –<br />

konstituciad misi proeqti damtkicebuliyo.<br />

mmarTveli Zalis principuloba am sakiTxSi<br />

kargad Canda, kerZod, im droisaTvis moqalaqe-<br />

Ta kavSiris generaluri mdivnis, zurab Jvanias<br />

sityvebSi: ²wels oqtomberSi saparla-<br />

mento arCevnebi, manamde, ivlisSi saprezidento,<br />

pirvel rigSi ki, maisSi _ sakonstitucio<br />

referendumi² 24 .<br />

sazogadoebisaTvis jer kidev ucnobia, konkretulad<br />

vin urCia saxelmwifos meTaurs kompromisuli<br />

SeTanxmebis _ Zlieri saprezidento<br />

respublikis, idea, magram misi parlamentSi<br />

gaxmovaneba moxda bakur guluas mier.<br />

warmodgenili proeqtiT, saxelmwifosa da<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis meTaurad gvevlineboda<br />

qveynis prezidenti, sakmaod farTo<br />

uflebamosilebebiTa da, agreTve, aranaklebi<br />

pasuxismgeblobiT, mTavrobis, rogorc saTaTbiro<br />

organos fonze. prezidents ar eniWeboda<br />

ufleba parlamentis daTxovnisa. amasTanave,<br />

Taviseburad gadawyda prezidentis e.w. ²sakanonmdeblo<br />

saqmianobis² sakiTxi. rogorc<br />

viciT, 1992 wlidan saxelmwifos meTaurs<br />

parlamentma (wevrTa 2/3-is gadawyvetilebiT)<br />

kanonis Zalis aqtebis _ dekretebis, gamocemis<br />

ufleba mianiWa, magram konstituciur<br />

samarTalSi aRiarebuli princi pebis sawinaaRmdegod<br />

aRniSnuli uflebamosileba ar Semoifargla<br />

droiT. konstituciis miRebamde saxelmwifos<br />

meTauri aRniSnul aqtebs sakmao<br />

raodenobiT gamoscemda, xolo konstituciam<br />

garkveulwilad SezRuduli formiT aRWurva<br />

prezidenti am uflebamosilebiT (specialurad<br />

gankuTvnil dros da mxolod parlamentis<br />

TanxmobiT - Tu es aqti zRudavs<br />

konstituciiT aRiarebul uflebebs an Tavisuflebebs).<br />

konstituciis es modeli e.w.<br />

amerikul models miesadageba, magaliTad<br />

gamodgeba aSS-is konstituciis me-2.1 muxlis<br />

debuleba ²aRmasrulebel xelisuflebas<br />

axorcielebs amerikis SeerTebuli Statebis<br />

prezidenti². 25<br />

konstituciis ²kompromisuli² proeqti iTvaliswinebda<br />

saxelmwifo ministris institutsac:<br />

²mTavrobis SemadgenlobaSia saxelmwifo<br />

ministri, romelic xelmZRvanelobs kancelar-<br />

22 °Rjycnbnecbjyyjt (ujcelfhcndtyyjt) ghfdj pfhe,tòysè cnhfy= j,ifz xfcnm² htl.= ,.F. Cnhfiey= cnh _ 62-63<br />

23 zaza wulaZe, ²respublikelebi mxars uWeren ²mcire konstitucias ², gazeTi ²7 dRe², 1995 w. 18-24 marti.<br />

24 xaTuna rexviaSvili, diana gabroSvili, ²aucilebeli piroba konsensusi da kompromisi², gazeTi ²kavkasioni²<br />

samSabaTi, 14 marti, 1995 w.<br />

25 ix. avTandil demetraSvili, ²msoflio qveynebis konstituciebi², gamocema I, gv. 82. aqve saintereso iqneba<br />

erTi istoriis moyvana, rodesac aSS-is prezidenti, abraam linkolni mTavrobis wevrebTan (6 wevri) erTad<br />

ixilavda samoqalaqo omis dros samxedro Zalebis gamoyenebis mizanSewonilebas, kenWisyris Sedegi iyo 6<br />

xma 1 - is, prezidentis winaaRmdeg. amis Semdeg linkolnma, konstituciis principebisa da suliskveTebis<br />

dacviT ganacxada - ²6 winaaRmdeg, 1 momxre, momxre gadis.²


ias da prezidentis rwmunebiT asrulebs mis<br />

calkeul davalebebs.² (mux. 81.3). rogorc<br />

vxedavT saxelmwifo ministri, Tavisi SinaarsiT,<br />

ar aris premier-ministri (yovel SemTxvevaSi,<br />

ase iyo 1995 wels, konstituciis<br />

miRebisas) da am ministris uflebamosileba<br />

Zalze mcire areals moicavs. 1999 wels<br />

SeimCneva saerTo swrafva mTavrobis pasuxismgeblobis<br />

gazrdisa, rac udavod iwvevs<br />

saxelmwifo ministris, rogorc mTavrobis<br />

saqmianobaze pasuxismgebeli Tanamdebobis piris,<br />

ideis ganxilvas. konstituciis mixedviT,<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis struqturisa<br />

da saqmianobis wess gansazRvravs parlamenti,<br />

rasac axorcielebs kanonis miRebiT (mux.<br />

78.1). 1999 wlis 24 dekembers swored aRniSnul<br />

kanonSi Sevida cvlileba, riTac gafar-<br />

Tovda saxelmwifo ministris uflebamosilebani.<br />

es moqmedeba gacxadebul iqna konstituciis<br />

principebis Sesabamisad, kerZod, saxelmwifo<br />

ministrs gadamwyveti roli mieniWa<br />

mTavrobis muSaobis organizebaSi, sabiujeto<br />

procesSi, sauwyebo kontrolSi, aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis organoTa xelisuflebis<br />

sxva StoebTan urTierTobis koordinaciasa<br />

da sxva. am yvelafris uzrunvelsayofad<br />

ki saxelmwifo ministrs mieniWa ufleba<br />

normatiuli aqtis _ brZanebis (romelic,<br />

sxvaTa Soris, normatiul aqtTa ierarqiaSi<br />

sxva ministris brZanebaze maRla dgas), gamocemisa.<br />

unda iTqvas, rom am sakanonmdeblo<br />

cvlilebebiT ar ganxorcielebula prezidentis<br />

uflebamosilebaTa Semcireba, ministrisaTvis<br />

ki misi gazrda, rameTu es mxolod<br />

uflebaTa delegirebaa, madelegireblis mi-<br />

TiTebiT, TanxmobiTa Tu mowonebiT. miuxedavad<br />

amisa, zogierTi iuristis mosazrebiT,<br />

es SeiZleba CavTvaloT aRmasrulebeli xelisuflebaSi<br />

xelisuflebis dualizmis<br />

dasawyisad.<br />

konstituciis saboloo variantSi, am saintereso<br />

detalebTan erTad sxva sakiTxebic<br />

imsaxurebs yuradRebas, magram aq maTze ar<br />

SevCerdebiT. sabolood, adamianis uflebaTa<br />

da TavisuflebaTa Tavisa da sasamarTlo<br />

xelisuflebis TavTan dakavSirebiT opozicia<br />

da xelisufleba advilad mivida SeT-<br />

anxmebamde ris Sedegadac 1995 wlis 24 agvistos,<br />

17 saaTsa da 53 wuTze saqarTvelos<br />

axali konstitucia daibada.<br />

Tavi <strong>III</strong><br />

cvlilebebi saqarTvelos<br />

konstituciaSi<br />

saqarTvelos konstituciuri wyobilebis Seqmnis<br />

istoria amiT ar dasrulebula. gavida<br />

4 weliwadi da konstituciaSi pirveli cvlileba<br />

Sevida, konkretulad ki, misi 50-e<br />

muxlis me-2 punqtSi, rac iTvaliswinebda<br />

saparlamento arCevnebSi proporciuli wesiT<br />

partiebisaTvis amomrCevelTa 5%-iani<br />

zRvris 7%-ad Secvla. sanam am cvlilebis<br />

preistorias Sevexebode, msurs aRvniSno, rom<br />

saqarTvelos konstitucia miekuTvneba konstituciaTa<br />

im rigs, romlebSic cvlilebis<br />

Setana Zalze rTulia (konstituciis 102-e<br />

muxli). isic unda gaviTvaliswinoT, rom,<br />

vinaidan saqarTvelos konstitucia axalgazrdaa,<br />

misi erTianoba da Seucvleloba<br />

sazogadoebis mxridan misdami pativiscemisa<br />

da ndobis ganmtkicebis erTgvari garantiaa. 26<br />

magram nebismier sakiTxs sxvadasxva kuTxiT<br />

unda SevxedoT. aSS-is konstituciis universalurobasa<br />

da aRiarebas ganapirobebs ara<br />

ZiriTadi teqsti, romelic 1787 wels Seiqmna,<br />

aramed masSi SemdgomSi Sesuli cvlileba-damatebebi<br />

(mag.: uflebaTa bils konstituciis<br />

swored is cvlilebebi Seadgenen,<br />

romlebic pirvel or aTeul weliwadSi iqna<br />

miRebuli). miuxedavad imisa, rom aSS-is konstituciaSi<br />

27 cvlileba Sevida, am proceduris<br />

uaRresad sirTulis gamo, ori amdeni<br />

cvlileba ar iqna moqmedebaSi moyvanili. e.i.<br />

konstituciis ucvleloba ar unda iyos dogma,<br />

masSi cvlilebebi gamowveuli unda iyos<br />

drouli da sazogadoebriv-politikuri Tu<br />

samarTlebrivi aucileblobiT. magram konstituciaSi<br />

cvlilebaTa Setanis dadgenili procedura<br />

zustad unda iqnas daculi, radgan<br />

es TviT konstituciis (da ara marto konkretuli<br />

cvlilebis) legitimurobas ganapirobebs<br />

(am sakiTxs kvlav davubrundebiT, rodesac<br />

konstituciis <strong>III</strong> cvlilebaze visaubrebT).<br />

26giorgi CxeiZe, ²sakonstitucio kontrolis problemebi saqarTveloSi², saqarTvelos axalgazrda iuristTa<br />

asociaciis almanaxi #10, 1999w. gv.28.<br />

95


96<br />

rogorc istoriisaTvis Senaxuli konstituciebis<br />

proeqtebidan vxedavT, aRniSnuli<br />

novacia (igulisxmeba 5%-iani zRvari) ganpirobebuli<br />

iyo imiT, rom im drois parlamentisaTvis<br />

warmodgenili iyo Zalze farTo<br />

politikuri speqtri, ramdenime politikuri<br />

gaerTianeba, rac arTulebda erTi politikuri<br />

kursis matarebeli politikuri gadawyvetilebebis<br />

miRebas, mxareebs konsensusis Ziebisaken<br />

ubiZgebda. konstituciis miRebis Semdeg, 1995<br />

wels Catarda saparlamento arCevnebi da<br />

parlamentSi sul samiode partia gavida (magram<br />

Semdgom did fraqciaTa daSlisa Tu<br />

maJoritarTa gaerTianebis Sedegad Camoyalibda<br />

ramdenime fraqcia), xolo danarCenebma<br />

ver gadalaxes 5%-iani zRvari. aman, Sesabamisad,<br />

saparlamento cxovrebis 4 wliani istoriis<br />

bolos ramdenime didi politikuri<br />

gaerTianebis Seqmna ganapiroba (igulisxmeba<br />

e.w. ²baTumuri aliansi² - saqarTvelos demokratiuli<br />

aRorZinebis kavSiri, romelSic Sevidnen:<br />

aRorZinebis partia, socialisturi<br />

partia, tradicionalisturi partia, XXI<br />

saukune Tavisufali saqarTvelo da sxva;<br />

erovnul demokratiuli aliansi - mesame gza:<br />

edp, respublikelebi, mrewvelebi; da sxva).<br />

1999 wlis zafxulSi, arCevnebamde 4 TviT<br />

adre, edp-m wamoayena saqarTvelos konstituciis<br />

aRniSnul muxlSi cvlilebis winadadeba<br />

(200 000 amomrCevlis iniciativiT) 5%ianis<br />

7%-ian barierad gadakeTebis Taobaze.<br />

edp-s, ra Tqma unda, parlamentSi ar hyavda<br />

wevrTa 2/3-i da amitom es politikuri Zala<br />

mmarTvel ZalasTan ²garigebaze², politikur<br />

konsensusze unda wasuliyo. konstituciaSi<br />

cvlilebis Sesabamisi proeqti gamoqveynda<br />

²sayovelTao saxalxo ganxilvisaTvis², magram,<br />

amasTan erTad, cvlilebebis meore proeqti<br />

- prezidentis arCevnebSi kandidatad dauSveblobis<br />

Taobaze pirobebis konstituciis<br />

mier dadgenis kanonisaTvis delegirebis Taobaze.<br />

es ukanaskneli cvlileba ki gaTvlili<br />

iyo momaval saprezidento arCevnebSi ²arasasurvel²<br />

kandidatTa monawileobis gamoricx-<br />

visaTvis. rasac SemdgomSi Sesabamis kanonSi<br />

cvlileba moyva da kandidatisaTvis ukanaskneli<br />

2 wlis ganmavlobaSi qveyanaSi cxovreba<br />

an ucxo saxelmwifoSi sakonsulo aRricxvis<br />

aucilebloba dawesda.<br />

safuZvelSive 5%-ian Tu 7%-ian zRvars, saer-<br />

Tod, rogorc aseTs, bevri momxre Tu mowinaaRmdege<br />

hyavda. mowinaaRmdegeTa ZiriTad<br />

arguments arCevnebis dros partiaTa araTanabar<br />

mdgomareobaSi Cayeneba warmoadgenda, magram<br />

arCevnebSi politikur partiebs eZlevaT Tanabari<br />

SesaZlebloba miaRwion sawadels, miiRon<br />

amomrCevelTa xmebis saWiro raodenoba.<br />

am SezRudvis ZiriTadi ganmapirobebeli faqtori<br />

- sazogadoebrivi interesi - qmediTi<br />

sakanonmdeblo organos Seqmnis ideaa. ufro<br />

konkretulad ki misi miznebi SeiZleba warmovidginoT<br />

Semdegnairad: ²1. arCevnebis,<br />

rogorc xalxis politikuri nebis Camoyalibebis<br />

integraciuli safuZveli; 2. saarCevno<br />

sistemis erTianobis interesebi; 3. saparlamento<br />

arCevnebiT gaTvaliswinebuli saxelmwifo-politikuri<br />

miznebis ganmtkiceba.² 27 5%idan<br />

7%-mde saarCevno zRvris gazrda<br />

gaumarTlebeli nabiji iyo im TvalsazrisiT,<br />

rom aRniSnuli moqmedeba scildeboda zemoT<br />

mocemul miznebs, kerZod is, rom parlamentSi<br />

gasuliyo erTi an ori partia da, Tu<br />

davuSvebT, rom isini erT politikis gamtareblebi<br />

iqnebodnen da, faqtobrivad, gaerTiandebodnen,<br />

am SemTxvevaSi qveynisaTvis dam-<br />

Rupveli iqneboda parlamentSi opoziciuri<br />

interesebis damcveli Zalis ararseboba. 28<br />

rogorc vxedavT, konstituciaSi 1999 wels<br />

aRniSnuli cvlilebis Setana ar iqneboda<br />

mTlad gamarTlebuli, magram 1999 wlis 20<br />

ivliss saqarTvelos konstituciaSi Sevida<br />

pirveli ori cvlileba, rac sulac ar yofila<br />

konstituciuri cvlilebebis istoriis<br />

dasasruli. 29<br />

saqarTvelos konstituciis miRebisas, zemoT<br />

ganxiluli principuli sakiTxebis Soris<br />

yuradRebis Rirsia saxelmwifos teritoriuli<br />

mowyobis problema, romelic dResac ar<br />

aris gadawyvetili.<br />

27 ix. ²5 - procentiani minimaluri saarCevno zRvris samarTlebrivi da politikuri mniSvneloba² saqarTvelos<br />

axalgazrda iuristTa asociaciis almanaxi #10, 1999w., gv.18<br />

28 ix. iqve, gv.19<br />

29 aqve sainteresoa aRiniSnos, rom 1999 wlis 30 oqtombers arCevnebSi 7%-iani zRvari ver gadalaxa erovnul<br />

demokratiulma aliansma, am cvlilebis iniciatorma, xolo parlamentSi ki gavida sami partia (erT-erTi ki<br />

TiTqmis konstituciuri umravlesobiT).


1921 wlis konstitucia, rogorc saqarTvelos<br />

amJamindeli konstituciis safuZveli,<br />

iTvaliswinebda ²avtonomiur mmarTvelobas²<br />

- ²saqarTvelos respublikis ganuyofel nawilebs:<br />

afxazeTs (soxumis olqi), samuslimano<br />

saqarTvelos (baTumis mxare) da zaqaTalas<br />

(zaqaTalas olqi) eniWebaT adgilobriv<br />

saqmeebSi avtonomiuri mmarTveloba... wina<br />

muxlSi moxseniebul avtonomiur mmarTvelobaTa<br />

debulebani SemuSavebul iqneba calke<br />

kanoniT² (mux. 107-108). rogorc vxedavT,<br />

1921 wlis konstitucia qveynis federaciul<br />

sawyisebze mowyobas iTvaliswinebda sami avtonomiiT.<br />

70-wliani sabWoTa wyobilebis dros,<br />

saqarTvelos teritoriaze arsebobda ori<br />

avtonomiuri respublika (romlebsac hqondaT<br />

TavianTi konstituciebi) da erTi avtonomiuri<br />

olqi. sabWoTa sistemis rRvevis<br />

Semdeg or aRniSnul avtonomiur erTeuleb-<br />

Si konfliqtebi warmoiSva, ramac axali konstituciis<br />

SemuSavebis procesSi saxelmwifos<br />

teritoriul-saxelmwifoebrivi mowyobis<br />

problemis arseboba ganapiroba.<br />

sakonstitucio komisiaSi Sesuli proeqtebi<br />

am problemas sxvadasxvagvarad aregulirebdnen.<br />

warmodgenili variantebi SeiZleba pirobiTad<br />

or nawilad davyoT _ pirveli, federaciul<br />

sawyisebze dafuZnebuli da meore, samxareo<br />

mowyobis modeli.<br />

marTalia, sakonstitucio komisiis samdivnos<br />

proeqtis sxvadasxva variantebi arsebobda,<br />

maT umetesobas aerTianebda saxelmwifos<br />

mowyoba federaciul sawyisebze. magaliTad<br />

gamodgeba Semdegi debuleba: ²saqarTvelos,<br />

rogorc federaciuli saxelmwifos, subieqtebia:<br />

afxazeTi da aWara, mxareebi, cxinvalis<br />

TviTmarTvadi olqi... afxazeTi da aWara teritoriul-saxelmwifoebrivi<br />

erTeulebia.² 30<br />

garda amisa, aWarisa da afxazeTis samarTlebrivi<br />

mdgomareoba ganisazRvreboda maTi<br />

konstituciebiT, xolo subieqtebisa da federaciis<br />

urTierToba, uflebamosilebaTa ganawileba<br />

da sxva sakiTxebi regulirdeboda<br />

aRniSnuli proeqtis mecxre TaviT.<br />

rogorc iTqva, komisiisaTvis qveynis teri-<br />

toriul-saxelmwifoebrivi dayofis meore<br />

modelad samxareo mowyoba iqna SeTavazebuli.<br />

swored am models efuZneboda sakonstitucio<br />

komisiis 1994 wlis noembris proeqti.<br />

konstitucia iTvaliswinebda mxareTa<br />

Seqmnis wessa da uflebamosilebebs, xolo<br />

mxareebidan gansakuTrebiT gamoyofili da<br />

gansxvavebulad daregulirebuli iyo afxazeTis,<br />

aWarisa da cxinvalis mxareebi.<br />

samxareo mowyobas iTvaliswinebda agreTve<br />

politikuri gaerTianebis -moqalaqeTa kavSiris,<br />

proeqtic, romelic, zemoT moyvanili magaliTidan<br />

gansxvavebiT, mxareTa zust<br />

CamonaTvals axdenda - ²saqarTvelos mxareebia:<br />

afxazeTi, aWara, guria, imereTi, kaxeTi,<br />

mesxeTi, mTianeTi, raWa-leCxumi, samegrelo,<br />

svaneTi, qarTli. qalaqi Tbilisi sargeblobs<br />

mxaris statusiT.² amave proeqtSi saintereso<br />

debuleba aisaxa saxelmwifo enasTan dakav-<br />

SirebiT, rac arc Tu ise Sors dgas teritoriuli<br />

mowyobis problemasTan _ ²afxazuri<br />

ena afxazeTis mxareSi da osuri ena<br />

cxinvalis regionSi saqarTvelos saxelmwifo<br />

enis Tanabrad sargeblobs saxelmwifo enis<br />

statusiT.² 31<br />

samxareo mowyobas iTvaliswinebda agreTve<br />

tradicionalistebis (irakli wereTlis) konstituciis<br />

proeqtic, romlis Tanaxmad,<br />

²saqarTvelo administraciul-teritoriuli<br />

TvalsazrisiT iyofa mxareebad, mxareebi raionebad.<br />

saqarTvelo Sedgeba Semdeg mxareebad<br />

_ Tbilisi, Sida qarTli, qvemo qarTli, kaxeT-hereTi,<br />

imereTi, mesxeT-javaxeTi, guriaaWara,<br />

samegrelo, afxazeTi. afxazeTis mxares<br />

adgilobriv saqmeebSi miniWebuli aqvs<br />

avtonomiuri mmarTveloba.² 32<br />

respublikelebis mier warmodgenili proeqtic<br />

samxareo mowyobas iTvaliswinebda.<br />

rogorc vxedavT, saqarTvelos parlamenti<br />

sakmaod farTo arCevanis winaSe idga. Tu<br />

mxedvelobaSi afxazeTisa da samaCablos problemebic<br />

iqneboda miRebuli, SesaZlebeli<br />

gaxdeboda konstituciiT am erTeulebis statusis<br />

gaTvaliswineba, an teritoriuli mow-<br />

30 ix. Sesabamisi konstituciis proeqtebi, saqarTvelos axalgazrda iuristTa asociaciis biblioTeka,<br />

saarqivo #8-33-11 da #8-33-26<br />

31 ix. iqve, #8-33-19<br />

32 ix. iqve, #8-33-4<br />

97


98<br />

yobis sakiTxis droebiT Riad datoveba. saboloo<br />

arCevani am ukanasknelze SeCerda,<br />

saqarTvelos konstituciaSi Caiwera -<br />

²saqarTvelos teritoriuli saxelmwifoebrivi<br />

mowyoba ganisazRvreba konstituciuri kanoniT<br />

uflebamosilebaTa gamijvnis principebis<br />

safuZvelze qveynis mTel teritoriaze<br />

saqarTvelos iurisdiqciis sruliad aRdgenis<br />

Semdeg² (mux. 2.3). garda amisa, konstituciis<br />

me-3 muxlSi asaxul iqna saqarTvelos<br />

umaRles saxelmwifo organoTa gansakuTrebul<br />

gamgeblobas mikuTvnebuli sakiTxebi.<br />

dasasruls, saintereso debuleba Caido<br />

amave muxlis me-2 punqtSi - ²erTobliv gamgeblobas<br />

mikuTvnebuli sakiTxebi calke ganisazRvreba².<br />

yovelive am debulebebis gaanalizebiTa<br />

da interpretaciiT SeiZleba<br />

davaskvnaT: miuxedavad imisa, rom es sakiTxi<br />

mougvarebeli darCa, arsebuli formulirebebi<br />

gvaZlevs saSualebas vivaraudoT, rom samomavlod<br />

es sakiTxi unda gadawyvetiliyo<br />

federaluri mowyobis an didi uflebamosilebis<br />

mqone samxareo mowyobis da ara mtkice<br />

unitaruli saxelmwifos sasargeblod. amis<br />

gaazrebis saSualebas gvaZlevs debulebebi -<br />

à ²uflebamosilebaTa gamijvnis principebis<br />

safuZvelze² da ²erTobliv gamgeblobas<br />

mikuTvnebuli sakiTxebi². agreTve, aRniSnuli<br />

modelis Sesabamisad, parlamenti erTpalatian<br />

organod Camoyalibda, Tumca me-4 muxlis<br />

safuZvelze, Sesabamisi pirobebis dadgomis<br />

Semdeg gaTvaliswinebul iqna misi orpalatian<br />

organod gardaqmna. sadac senatis<br />

arseboba, romlis wevrebic airCevian afxaze-<br />

Tisa da aWaris agreTve saqarTvelos sxva<br />

teritoriuli erTeulebidan, kidev ufro<br />

amyarebs zemo gamoTqmul mosazrebas.<br />

mas Semdeg rac konstituciaSi darCa es ²TeTri<br />

laqa², warmoiSva erTi dilema - ra samarTlebrivi<br />

statusiT arsebobs aWaris erTeuli,<br />

romelic De facto avtonomiur respublikaa,<br />

mas Semdegac, rac miRebul iqna konstitucia.<br />

konstitucia gardamaval debulebeb-<br />

Si ar iTvaliswinebda mocemuli sakiTxis<br />

daregulirebamde ukve arsebuli avtonomiebis<br />

SenarCunebas, arc mis teqstSi yofila<br />

naxsenebi termini - ²avtonomiuri respublika².<br />

aman ki, Tavis mxriv, garkveuli winaaRmdegobebi<br />

warmoSva, radgan aWaris moqmed<br />

konstituciaSi (miRebuli 1978 wels) Sevida<br />

cvlilebebi, romlebmac aRiares miRebuli<br />

konstituciis uzenaesoba, Tumca saeWvo safuZvelze<br />

gadawyvites avtonomiis darCenili<br />

uflebamosilebebis sakiTxi avtonomiis teritoriaze<br />

xelisuflebis ganxorcielebisas.<br />

yovelive aman ganapiroba aWaris avtonomiaSi<br />

sakanonmdeblo bazis Seqmna, romlis konstituciasa<br />

da kanonmdeblobasTan Sesabamisoba,<br />

faqtobrivad, kiTxvis qveS dadga. sakiTxi<br />

saswrafo gadawyvetas moiTxovda, magram nu<br />

daviviwyebT konstituciis im debulebas,<br />

romlis Tanaxmad am sakiTxis daregulireba<br />

unda momxdariyo ²qveynis mTel teritoriaze<br />

saqarTvelos iurisdiqciis sruliad aRdgenis<br />

Semdeg².<br />

2000 wlis dasawyisisaTvis afxazeTis problema<br />

kvlavac mougvarebelia, magram winasaarCevno<br />

bataliebis fonze saqarTvelos<br />

prezidenti midis politikur konsensusze<br />

aWaris xelisuflebasTan da mzaddeba konstituciaSi<br />

cvlilebebis proeqti. 29 Tebervals<br />

²sayovelTao saxalxo ganxilvaze² gamoqveynebuli<br />

proeqti iTvaliswinebda oTxiode<br />

punqts, romlis Tanaxmad, konstituciis teqstSi<br />

moxseniebuli sityva ²aWara² Seicvleboda<br />

sityvebiT ²aWaris avtonomiuri respublika².<br />

es cvlileba gamiznuli iyo iqiTken,<br />

rom, rogorc ukve aRvniSneT, De facto aWaris<br />

avtonomiuri respublika konstituciis doneze<br />

dakanonebuliyo.<br />

aqve msurs aRvniSno, rom konstituciuri<br />

kanonis proeqts darTuli daskvnebidan er-<br />

TaderTi uaryofiTi daskvna gakeTebuli iyo<br />

saqarTvelos axalgazrda iuristTa asociaciis<br />

mier. efuZneboda ra konstitucias, igi<br />

miuTiTebda, rom am sakiTxis aRiareba teritoriuli<br />

mowyobis daregulirebis dasawyisad<br />

arakonstituciuri iyo, radgan jer ar<br />

iyo damdgari konstituciiT gaTvaliswinebuli<br />

pirobebi.<br />

aRniSnul sakiTxs parlamenti prezidentis<br />

arCevnebis Semdeg daubrunda. saparlamento<br />

ganxilvis dros sruliad moulodnelad<br />

proeqtSi, winaswar erTi TviT gamoqveynebis<br />

gareSe, gaCnda damatebiTi punqti - ²me-3 muxls<br />

daematos Semdegi Sinaarsis me-3 punqti:<br />

²aWaris avtonomiuri respublikis statusi<br />

ganisazRvreba saqarTvelos konstituciuri


kanoniT ²aWaris avtonomiuri respublikis<br />

statusis Sesaxeb² 33 . saqarTvelos parlamentis<br />

iuridiulma komitetma proeqtSi es cvlileba<br />

daasabuTa, rogorc Sinaarsobrivi<br />

aucilebloba. sabolood, proeqts kenWi eyara<br />

da saqarTvelos konstituciaSi rigiT me-3<br />

cvlileba miRebul iqna 2000 w. 20 aprils.<br />

am cvlilebasTan erTad, parlamentma miiRo<br />

dadgenileba, romlis Tanaxmad, Seiqmna specialuri<br />

komisia, romelmac Sesabamisi konstituciuri<br />

kanoni unda warmoadginos 2000<br />

wlis Semodgomaze. am cvlilebis Semdeg naTeli<br />

gaxda faqti, rom saqarTvelos saxelmwifos<br />

administraciul-teritoriuli mowyobis problema<br />

ara Tu gadawyvita, aramed ufro meti<br />

kiTxvebi warmoSva, vidre es aqamde iyo.<br />

daskvna<br />

²uflebisaTvis TiToeuli adamianis brZolis<br />

warmatebis gvirgvins qveynis konstitucia<br />

warmoadgens, romelic sazogadoebaSi arsebul<br />

politikur ZalTa urTierTSeTanxmebebisa<br />

da kompromisis Sedegia, TiToeuli politikuri<br />

Zalis ukan ki adamianTa garkveuli<br />

wre moiazreba.² 34<br />

saqarTvelos konstitucia yvela moqalaqisaTvis<br />

marTlac gamorCeuli siwmindis dokumenti<br />

unda iyos. swored saqarTvelos konstituciis<br />

miRebam ganapiroba qveyanaSi arse-<br />

buli sakanonmdeblo anarqiis dasasrulis<br />

dasawyisi. rogorc vnaxeT, konstituciis miRebis<br />

procesi Zalze rTuli da winaaRmdegobrivi<br />

aRmoCnda da aman garkveuli kvalic<br />

datova Cvens istoriaSi, ramac Cveni saxelmwifos<br />

samarTlebrivi ganviTarebis erTgvari<br />

Semaferxeblis roli iTamaSa. saqarTvelos<br />

moqalaqeebi miiswrafvian samarTlebrivi saxelmwifos<br />

Seqmnisaken da, aRiarebulia ra<br />

uzenaesi principi ²xelisufleba xorcieldeba<br />

xalxisaTvis da xalxis mier², uzenaesi<br />

kanoni unda viTardebodes qveynisa da xalxis<br />

ganviTarebis harmoniulad.<br />

saqarTvelos konstituciaSi am 5 wlis man-<br />

Zilze sami cvlileba Sevida. mocemul cvlilebebs<br />

sxvadasxva politikuri Tu samarTlebrivi<br />

safuZvlebi hqonda. am TveebSi<br />

saqarTvelos parlamentSi Sevida kidev axali<br />

proeqti konstituciaSi cvlilebebis Setanis<br />

Taobaze da es ukanaskneli konstituciis<br />

ara e.w. ²TeTri laqebis² amovsebas, aramed<br />

mmarTvelobis sistemis Secvlasa da, faqtobrivad,<br />

axali konstituciuri wyobilebis<br />

Camoyalibebas iTvaliswinebs.<br />

saqarTvelos konstituciuri sistema jer<br />

kidev axalia da didi gza ²filadelfiidan²<br />

²msoflio aRiarebamde², saqarTvelos ²konstitucionalizmis<br />

mamebs² jer kidev gasavleli<br />

aqvT.à<br />

33 ix. saqarTvelos konstituciuri kanoni ²saqarTvelos konstituciaSi damatebebisa da cvlilebebis Setanis<br />

Sesaxeb², 2000w. 20 aprili (gamoqveynebulia gazeT ²saqarTvelos respublikaSi², 2000 w. 26 aprili #112).<br />

34 ekaterine gasitaSvili, ²konstitucia gamorCeuli kanonieri siwmindis dokumentia², (saqarTvelos axalgazrda<br />

iuristTa asociaciis almanaxi, #1, 1998 w.<br />

99


100<br />

ÃÄÌÏÊÒÀÔÉÖËÉ ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ<br />

ÞÉÒÉÈÀÃÉ ÐÒÉÍÝÉÐÄÁÉ ÃÀ<br />

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ 1995 ßËÉÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ<br />

XXI saukunis mijnaze Tavisuflad Segvi-<br />

Zlia ganvacxadoT, rom ideologiuri reJimebis<br />

damarcxebis Semdeg, msoflios sxvadasxva<br />

qveyanaSi, sazogadoeba politikuri Zalauflebis<br />

erTaderT kanonier sistemad<br />

mmarTvelobis demokratiul principebs aRiarebs.<br />

aSkara antidemokratiul mmarTvelobaTa<br />

ricxvi sul ufro mcirdeba.<br />

saerTod, yovel mmarTvelobas Tavisi buneba<br />

da princi pi aqvs; amdenad, swored Zalauflebis<br />

principTan mimarTebaSi ganisazRvreba<br />

politikuri sistemis legitimuroba. aseve,<br />

Zalauflebis sistema legitimuria imdenad,<br />

ramdenadac is misaRebia ama Tu im saxelmwifos<br />

moqalaqeebisaTvis.<br />

Tanamedrove demokratia, farTo gagebiT,<br />

gulisxmobs arsebiTad sami, erTmaneTisagan<br />

metnaklebad damoukidebeli princi pis<br />

Tanaarsebobas: xalxis nebis uzenaesoba /xelisuflebis<br />

arCeviToba/, konstitucionalizmi<br />

da pirovnebis uflebebi, liberalizmi.<br />

demokratiuli legitimurobis gasaazreblad<br />

samive am princips ganmsazRvreli mniSvneloba<br />

aqvs. ganvixiloT, Tu ra igulisxmeba Ti-<br />

Toeul am principSi da rogor aisaxa isini<br />

saqarTvelos 1995 wels miRebul konstituciaSi.<br />

xalxis nebis uzenaesoba<br />

/xelisuflebis arCeviToba/<br />

demokratiul mmarTvelobaSi umaRlesi xelisufleba<br />

ekuTvnis xalxs (demos - xalxi,<br />

1 S. l. monteskie - "kanonTa goni" gv. 37.<br />

2 iqve, gv. 39.<br />

ÌÀÒÉÀÌ áÏ×ÄÒÉÀ<br />

kratia - Zalaufleba). maSasadame, demokratiis<br />

arsebiTi elementi xalxis nebis uzenaesoba,<br />

am nebis politikur suverenad gamocxadebaa.<br />

"demokratiis dros xalxi erTis mxriv monarqia,<br />

meores mxriv ki qveSevrdomi. igi monarqia<br />

imdenad, ramdenadac aqvs saarCevno xmebi,<br />

romlebiTac gamoxatavs Tavis nebas. suverenis<br />

neba TviTon suverenulia". 1<br />

demokratiaSi suverenuli xelisuflebis mqone<br />

xalxi TviTon unda akeTebdes yvelafers, risi<br />

gakeTebac mas kargad SeuZlia, xolo imas,<br />

risi gakeTebac mis SesaZleblobas aRemateba,<br />

Tavisi ndobiT aRWurvili pirebis meSveobiT<br />

unda axorcielebdes.<br />

"iseve, rogorc moqalaqeTa umravlesobas,<br />

romelTac sakmao ufleba aqvT sxvebis asarCevad,<br />

magram ar SeuZliaT sakuTari Tavis arCeva,<br />

xalxs, romelsac sxvisi mmarTvelobis gansjis<br />

unari Seswevs, ar SeuZlia TavisiT<br />

marTva". 2<br />

radgan sxvisi mmarTvelobis ganmsjel xalxs<br />

ar SeuZlia TavisiT marTva, amitom mas monarqze<br />

metad senati an sabWo esaWiroeba, romelic<br />

mas warmarTavs. magram imisTvis, rom xalxi<br />

am ukanasknelT endobodes, saWiroa TviTon<br />

asaxelebdes mis wevrebs da TviTonve irCevdes<br />

maT uSualod an raime institutis meSveobiT.<br />

maSasadame, demokratiuli mmarTvelobis<br />

ZiriTadi maqsima isaa, rom xalxi Tanamdebobis<br />

pirebs Tavad unda asaxelebdes. demokratiaSi<br />

legitimurad ver CaiTvleba verc erTi<br />

saxelisuflebo instituti, romlis ufle-


amosilebac, pirdapir an arapirdapir, ar<br />

momdinareobs xalxis nebidan.<br />

Tavisufal saxelmwifoSi yoveli adamiani<br />

TviTon unda ganagebdes sakuTar Tavs, yovel<br />

moqalaqes unda hqondes xmis micemis ufleba<br />

warmomadgenlis asarCevad. demokratiul<br />

mmarTvelobaSi xalxis monawileoba unda<br />

ganisazRvrebodes mxolod Tavis warmomadgenelTa<br />

arCeviT.<br />

saerTaSoriso samarTlebriv doneze aRiarebuli<br />

demokratiis es fuZemdebluri principi<br />

- xalxis nebis uzenaesoba, xelisuflebis<br />

arCeviToba - saqarTvelos 1995 wlis konstituciis<br />

qvakuTxedia. xalxis nebis uzenaesobis<br />

gamoxatulebaa konstituciis me-5<br />

muxli; igi miuTiTebs, rom saqarTveloSi<br />

saxelmwifo xelisuflebis wyaroa xalxi,<br />

romelic Tavis Zalauflebas axorcielebs<br />

referendumis, demokratiis sxva, uSualo<br />

formebisa da Tavis warmomadgenelTa meSveobiT,<br />

cxadia, xalxSi saqarTvelos moqalaqeebi<br />

igulisxmeba. saqarTvelos konstituciis<br />

74-e muxlis Tanaxmad, moqalaqeebs ara mxolod<br />

referendumSi monawileobis ufleba<br />

aqvT, aramed, aseve, kanoniT dadgenili wesiT,<br />

SeuZliaT moiTxovon misi Catareba.<br />

saxelmwifos marTvaSi moqalaqeTa monawileobis<br />

erT-erTi ufleba mocemulia konstituciis<br />

me-2 muxlis me-4 punqtSi, sadac<br />

naTqvamia: "saqarTvelos moqalaqeebi adgilobrivi<br />

mniSvnelobis saqmeebs awesrigeben TviTmmarTvelobis<br />

meSveobiT saxelmwifos suverenitetis<br />

Seulaxavad".<br />

saqarTvelos konstituciis 29-e muxlis<br />

Tanaxmad, saqarTvelos yvela moqalaqes ufleba<br />

aqvs daikavos nebismieri saxelmwifo Tanamdeboba,<br />

Tu igi akmayofilebs kanonmdeblobiT<br />

dadgenil moTxovnebs. demokratiuli<br />

mmarTvelobis es norma yovel moqalaqes<br />

utovebs Tavis samSoblosTvis samsaxuris<br />

gawevis gonivrul imeds.<br />

amrigad, saqarTvelos konstituciiT ganmtkicebuli<br />

saxalxo xelisuflebis principebi<br />

xels uwyobs moqalaqeTa erTobliv monawileobas<br />

saxelmwifos marTvis saqmeSi. amis<br />

naTeli dadasturebaa iseTi umniSvnelovanesi<br />

politikuri ufleba, rogoricaa, moqalaqis<br />

ufleba - airCios da Tavad iqnes arCeuli<br />

saxelmwifo xelisuflebis warmomadgen-<br />

lobiT organoebSi. es ukanaskneli, garkveulwilad,<br />

is tradiciuli, zogaddemokratiuli<br />

institutia, romelic iuridiulad saerTa-<br />

SorisosamarTlebriv doneze karga xania<br />

damkvidrebulia da Cveni qveynis konstituciiTac<br />

aris aRiarebuli. saxelmwifos marTva-<br />

Si moqalaqeTa monawileobis ufleba, Tavis<br />

mxriv, ukavSirdeba moqalaqis saarCevno uflebebs.<br />

arCevnebi aris saarCevno uflebis mqone<br />

pirTa mier xmis micemisa da am pirTa umravlesobis<br />

gadawyvetilebiT saxelmwifo da<br />

TviTmmarTvelobis adgilobrivi organoebis<br />

Camoyalibebis saSualeba.<br />

demokratiisaTvis Zalze mniSvnelovania dadgindes,<br />

Tu rogor, vis mier, visTvis da ra<br />

mizniT unda iqnes micemuli xma. arCevnebi<br />

aris saxelmwifos warmomadgenlobiTi organoebis<br />

Camoyalibebis yvelaze demokratiuli<br />

procedura, romlis meSveobiTac mosaxleobas<br />

saSualeba eZleva SearCios da warmomadgenlobiT<br />

organoSi wargzavnos Rirseuli<br />

adamianebi, romlebic, Tavis mxriv, gamoxataven<br />

xalxis nebas saxelmwifos umniSvnelovanesi<br />

sakiTxebis gadawyvetis procesSi. es<br />

aris demokratiis fuZemdebluri principi,<br />

romlis Tanaxmadac, politikuri suvereniteti<br />

ekuTvnis erTobas - xalxs, xolo saxelmwifo<br />

struqturebs maTi ufleba-mosileba<br />

delegirebuli aqvT am politikuri suverenisagan<br />

- xalxisagan - pirdapiri an arapirdapiri<br />

arCevnebis gziT. maSasadame, legitimurad<br />

ver CaiTvleba verc erTi saxelisuflebo<br />

instituti, romlis uflebamosileba<br />

pirdapir an arapirdapir ar momdinareobs<br />

xalxis nebidan, rac, Tavis mxriv,<br />

arCevnebis an referendumis gziT iyo gacxadebuli.<br />

imis gaTvaliswinebiT, Tu romeli<br />

organo airCeva, arCevnebi SeiZleba daiyos<br />

saparlamentod da saprezidentod. saqarTvelosTvis<br />

cnobilia orive saxis arCevnebi.<br />

saxelmwifo organoebis CamoyalibebaSi monawileobis<br />

principebisa da pirobebis mixedviT,<br />

konstituciuri uflebiT ganasxvaveben aqtiur<br />

saarCevno uflebas (anu xmis micemis<br />

uflebas saxelmwifo da TviTmmarTvelobis<br />

organoebSi monawileobis misaRebad, romelic<br />

eniWeba saqarTvelos yvela moqalaqes 18<br />

wlis asakidan) anu piris uflebas Tavad<br />

iqnes arCeuli saxelmwifo da adgilobrivi<br />

TviTmmarTvelobis arCeviT organoebSi. kon-<br />

101


102<br />

stituciis 49-e muxlis me-2 punqtis Tanaxmad,<br />

moqalaqe parlamentis wevrad SeiZleba<br />

airCes 25 wlis asakidan.<br />

warmomadgenlobiTi organoebis arCevnebi Sei-<br />

Zleba iyos: sayovelTao, nawilobrivi, morigi,<br />

vadamdeli, damatebiTi da Sualeduri,<br />

aseve, ganmeorebiTi. amomrCevels ufleba aqvs<br />

warmomadgenlobiTi organos Semadgenloba<br />

airCios pirdapir an iribad, anu mravalsafexuriani<br />

arCevnebis meSveobiT, rodesac arCevnebi<br />

tardeba warmomadgenlobiTi organoebis an<br />

saarCevno kolegiebis mier, romlebic, Tavis<br />

mxriv, arCeuli arian xalxisagan.<br />

saqarTvelos konstituciis 49-e da 70-e<br />

muxlebSi Camoyalibebulia demokratiuli<br />

arCevnebis iseTi normebi, romelTa Tanaxmadac,<br />

saqarTveloSi arCevnebi tardeba sayovelTao,<br />

Tanaswori da pirdapiri saarCevno<br />

uflebis safuZvelze, faruli kenWisyriT.<br />

kenWisyris dros arCevnebis CatarebisaTvis<br />

gankuTvnil SenobebSi dauSvebelia saarCevno<br />

agitacia.<br />

arCevnebis sayovelTaoba umniSvnelovanesi<br />

principia. igi uzrunvelyofs moqalaqeTa<br />

maqsimalurad srul, sayovelTao monawileobas<br />

xelisuflebis arCevnebSi. Tanasworobis<br />

principi avsebs da srulyofs arCevnebis sayovelTaobas,<br />

gamoricxavs raime privilegiebs.<br />

pirdapiri arCevnebis demokratiuli buneba<br />

gamoixateba imiT, rom arCevnebis aseTi wesis<br />

dros amomrCevlebma zustad ician, vis irCeven<br />

da visgan SeuZliaT moiTxovon angariSi. amomrCeveli<br />

piradad aZlevs xmas; dauSvebelia<br />

sxva piris nacvlad xmis micema. aseve, qarTuli<br />

saarCevno sistemis umniSvnelovanesi principia<br />

faruli kenWisyra, romlis drosac amomrCeveli<br />

xmas aZlevs sxva pirisgan damoukideblad;<br />

faruli kenWisyra amomrCevelTa Tavisufali<br />

nebis gamoxatulebis garantiaa. ken-<br />

Wisyris dros arCevnebisaTvis gankuTvnil<br />

SenobebSi dauSvebelia saarCevno agitacia.<br />

aseTi wesi uzrunvelyofs, rom amomrCevelma<br />

xma misces imas, visi arCevac mas surs, air-<br />

Cios is, visac igi andobs Tavisi interesebis<br />

ganxorcielebas.<br />

zemoT aRniSnuli principebi sayovelTaod<br />

aris aRiarebuli konstituciur doneze msoflios<br />

sxvadasxva mowinave demokratiul saxelmwifoebSi.<br />

saqarTveloSic swored amgvar-<br />

ma principebma unda ganapirobos arCevnebSi<br />

mosaxleobis farTo masebis monawileobis<br />

uzrunvelyofa. es aris sakuTriv demokratia<br />

viwro gagebiT, romlis Tanaxmadac, politikuri<br />

suvereniteti ekuTvnis mTlianad<br />

xalxs, xolo saxelisuflebo struqturebs<br />

maTi uflebamosileba delegirebuli aqvT am<br />

politikuri suverenisagan (xalxisagan) pirdapiri<br />

an arapirdapiri arCevnebis gziT.<br />

konstitucionalizmi<br />

demokratiis meore ZiriTadi principi aris<br />

konstitucionalizmi. igi cnobilia aseve "samarTlebrivi<br />

saxelmwifos" (germ. Rechtstaat)<br />

da "kanonis uzenaesobis" (ingl. Rule of law)<br />

saxeliT. legitimuria ara ubralod iseTi<br />

xelisufleba, romelic "xalxis nebas axorcielebs,<br />

aramed iseTi, romelic amas iqms<br />

garkveul ZiriTad wesebTan - konstituciasTan<br />

- SesabamisobaSi".<br />

sityva "konstitucia" etimologiurad niSnavs<br />

Seqmnas, agebas, dadgenas. swored konstituciis<br />

miRebiT iqceva xalxi politikur<br />

subieqtad. xalxi, konstituciis gareSe, adamianTa<br />

erTobliobaa, romelsac saerTo aqvs<br />

ena, sarwmunoeba, teritoria da a.S. magram<br />

politikuri TvalsazrisiT, am saerTo niSnebs<br />

araviTari relevantoba gaaCnia; aristoteles<br />

terminis Tanaxmad, aseTi xalxi mxolod<br />

"potenciaa" politikuri erTobisa.<br />

garkveuli wesebis, anu konstituciis miRebiT<br />

igi mkvidrdeba, anu konstruirdeba politikur<br />

erTobad.<br />

Tanamedrove demokratiul saxelmwifos ar<br />

SeuZlia funqcionireba konstituciis gareSe;<br />

swored es ukanaskneli warmoadgens demokratiuli<br />

mmarTvelobis dros Zalauflebis<br />

legitimurobis safuZvels, gansxvavebiT<br />

ideologiuri reJimebisagan, sadac konstituciasa<br />

da kanonTa sistemas meoradi Rirebuleba<br />

eniWeba ideologiur aucileblobasTan<br />

SedarebiT, romelsac gabatonebuli partia<br />

da misi lideri ganasaxiereben.<br />

konstitucionalizmis mTavari praqtikuli<br />

funqcia xelisuflebis SezRudva da reglamentaciaa.<br />

SezRudvis funqcias konstitucia<br />

ramdenime meTodiT axorcielebs. upirveles<br />

yovlisa, is aSualebs urTierTobas xalxis


nebasa da konkretul saxelisuflebo struqturebs<br />

Soris da amiT pirvelis SezRudvas<br />

axorcielebs. nebismieri suverenisaTvis, Tundac<br />

xalxisaTvis, moqmedebis sruli Tavisuflebis<br />

miniWeba despotiasa da ganukiTxaobas<br />

niSnavs.<br />

garda amisa, konstitucia, ase vTqvaT, anawevrebs<br />

da erTmaneTiT awonasworebs (amerikul<br />

variantSi "Sekaveba-gawonasworebis" checks and<br />

balances sistema) xelisuflebis struqturebsac,<br />

raTa minimumamde Semcirdes Zalauflebis<br />

borotad gamoyenebis Sansi. saukuneTa<br />

gamocdileba gviCvenebs, rom Zalauflebis mqone<br />

nebismieri adamiani midrekilia misi borotad<br />

gamoyenebisaken. imisaTvis, rom veravin SeZlos<br />

Zalauflebis borotad gamoyeneba,<br />

"saWiroa TviT saganTa iseTi wyoba, rom Zalauflebas<br />

Zalaufleba aokebdes". 3<br />

yovel saxelmwifoSi realurad arsebobs sami<br />

saxis xelisufleba: sakanonmdeblo, aRmasrulebeli<br />

da sasamarTlo. rodesac erT<br />

pirovnebaSi an erT magistraturaSi gaerTianebulia<br />

sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisufleba,<br />

Tavisufleba ukiduresad izRudeba,<br />

radgan yovelTvis arsebobs imis saSiSroeba,<br />

rom monarqma an senatorma Seqmnas<br />

tiranuli kanonebi imisTvis, rom isini tiranulad<br />

ganaxorcielos.<br />

politikuri Tavisufleba im SemTxvevaSic ar<br />

gvaqvs, roca sasamarTlo xelisufleba gancalkevebuli<br />

ar aris sakanonmdeblo da aRmasrulebeli<br />

xelisuflebisagan. Tu igi gaer-<br />

Tianebuli iqneba sakanonmdeblo xelisuflebasTan,<br />

maSin misi Zalaufleba moqalaqeTa<br />

sicocxlisa da Tavisuflebis mimarT TviTneburi<br />

iqneba, radgan mosamarTle TviTonve<br />

xdeba kanonmdebeli; Tu es xelisufleba gaer-<br />

Tianebuli iqneba aRmasrulebel xelisuflebasTan,<br />

mosamarTles SesaZlebloba eqneba<br />

gaxdes mCagvreli. zogadad, "saxelmwifos<br />

WeSmariti funqcia mosamarTleTa daniSvnaa<br />

da ara mosamarTleoba". 4<br />

didi frangi ganmanaTleblis, S. l. monteskies<br />

azriT, "yvelaferi waxdeba, Tu erTi adamiani,<br />

an mTavarTa da keTilSobilTa erTi korpusi,<br />

an xalxis erTi korpusi ganaxor-<br />

3 S. monteskie, "kanonTa goni” gv. 181.<br />

4 iqve, gv. 183.<br />

5 iqve, gv. 196.<br />

cielebs samive xelisuflebas: kanonebis Seqmnas,<br />

saxalxo gadawyvetilebaTa ganxorcielebas<br />

da danaSaulTa da kerZo pirTa<br />

uTanxmoebebis gasamarTlebas". 5 '<br />

saxelmwifo xelisuflebis ganawilebis aucileblobaze<br />

jer kidev antikuri drois<br />

moazrovneebi miuTiTebdnen TavianT TxzulebebSi.<br />

kerZod, eseni iyvnen platoni ("saxelmwifo",<br />

"kanonebi"), aristotele ("politika"),<br />

polibiosi ("istoria"). xelisuflebis ganawilebis<br />

TvalsazrisiT, Cinebuli institutebi<br />

hqonda romis respublikas. xelisuflebis<br />

ganawilebis princips did mniSvnelobas ani-<br />

Webdnen Sua saukuneebis iseTi didi warmomadgenlebi,<br />

rogorebic iyvnen: marsel padueli,<br />

Toma aqvineli, mogvianebiT, burJuaziis<br />

ganmaTavisuflebeli brZolis periodSi nikoloz<br />

kuzaneli, samuel pufendorfi, jon<br />

loki. magram klasikuri saxiT saxelmwifo<br />

xelisuflebis ganawilebis principi - rogorc<br />

samarTlis uzenaesobisa da adamianis, rogorc<br />

sazogadoebis wevris politikuri Tavisuflebis<br />

winapiroba - Camoayaliba S.l. monteskiem.<br />

avtoris azriT, saxelmwifoSi politikuri<br />

Tavisufleba miiRweva mxolod im SemTxveva-<br />

Si, rodesac sakanonmdeblo, aRmasrulebeli<br />

da sasamarTlo xelisufleba ganawilebuli<br />

aris sxvadasxva uwyebas Soris. maSasadame,<br />

Tu saxelmwifo wyobas Tavis uSualo miznad<br />

politikuri Tavisufleba aqvs, misi sawyisebi<br />

unda emyarebodes xelisuflebis ganawilebis<br />

aRniSnul princips.<br />

xelisuflebis ganawilebis principi mravali<br />

qveynis konstituciam gaiTavisa. igi met-naklebad<br />

srulad da Tanmimdevrulad aisaxa<br />

jer kidev 1787 wlis a.S.S.-is konstitucia-<br />

Si. es principi sxva mraval qveyanaSi /safrangeTi,<br />

italia da a.S.S./ damkvidrda; Tumca<br />

misi realizaciis konkretuli formebi<br />

sakmaod mravalferovania. aRsaniSnavia is<br />

faqtic, rom xelisuflebaTa ganawilebis<br />

principi garkveulwilad saqarTvelos 1921<br />

wlis konstituciaSic SeiniSneboda, Tumca<br />

ar iyo pirdapir aRiarebuli.<br />

xelisuflebaTa ganawileba demokratiuli<br />

konstitucionalizmis erT-erTi fuZemdebluri<br />

103


104<br />

principia, romlis Tanaxmadac erTiani saxelmwifo<br />

xelisufleba ganawilebulia erTmaneTisgan<br />

damoukidebel sakanonmdeblo, aRmasrulebel<br />

da sasamarTlo xelisuflebas<br />

Soris da samarTlis uzenaesobisa da adamianis<br />

Tavisufali ganviTarebis winapirobas<br />

warmoadgens. Tavisuflebis uzrunvelsayofad<br />

aseve aucilebelia, rom romelime maTganma<br />

ar miiRos gabatonebuli mdgomareoba meoreze;<br />

TiToeuli am xelisuflebis damoukidebloba<br />

unda iyos garantirebuli.<br />

faqtobrivad, uflebamosilebaTa ganawileba<br />

ufro metia, vidre es SeiZleba erTi SexedviT<br />

Candes.<br />

xelisuflebaTa ganawilebisas mTavaria ara<br />

is, rom xelisufleba ganawilebulia an is,<br />

rom xelisuflebas axorcielebs sxvadasxva<br />

organo, aramed is, rom TiToeuli am xelisuflebis<br />

mflobeli Tanasworia Tavisi<br />

kompetenciis farglebSi, e.i. isini sruliad<br />

damoukidebeli arian da erTmaneTis mimarT<br />

angariSvaldebuli ar arian, Tumca mWidro<br />

urTierTkavSirSi imyofebian. politikuri<br />

korpusis Zalis, anu aRmasrulebeli xelisuflebisa<br />

da politikuri korpusis nebis, anu<br />

sakanonmdeblo xelisuflebis daxmarebis<br />

gareSe araferi xdeba an ar unda xdebodes. 6<br />

maSasadame, arc erT maTgans SeuZlia meoris<br />

gareSe gaakeTos rame. amitom "xelisuflebebi<br />

iZulebulni iqnebian imoqmedon da es aucilebloba<br />

aiZulebT maT imoqmedon SeTanxmebulad".<br />

7 amis safuZveli ki maTive urTierTkavSirebisa<br />

da wonasworobis dacvis meqanizmis<br />

amoqmedeba gaxlavT, romelic uzrunvelyofs<br />

Tavisuflebisa da saxelmwifos marTvis e.w.<br />

"pluralisturi" ideis cxovrebaSi gatarebas.<br />

xelisuflebaTa ganawilebis bunebis gaTvaliswinebiT,<br />

SeiZleba davaskvnaT, rom iqmneba<br />

saxelmwifo xelisuflebis iseTi organizacia,<br />

romelic gulisxmobs institucionalizebuli<br />

organoebis sistemis sawyisebs aSkarad<br />

gansazRvruli struqturul-funqciuri niSnebiTa<br />

da absoluturi avtonomiuri moqmedebis<br />

sazRvrebiT. aq mTavaria is, rom isini<br />

warmoadgenen sxvadasxva xelisuflebas,<br />

romelTa Soris urTierTkavSiri agebulia<br />

wonasworobis Teoriis sawyisebze.<br />

6 S. monteskie, “kanonTa goni” gv. 196.<br />

7 iqve, gv. 190.<br />

konstituciis Tanaxmad, xelisuflebaTa ganawileba<br />

niSnavs ara mxolod xelisuflebis<br />

demonopolizacias, aramed, aseve, realur,<br />

namdvil gawonasworebas, romlis drosac am<br />

sami xelisuflebidan arc erTs SeuZlia Selaxos<br />

an daiqvemdebaros sxva da iZulebulia<br />

urTierTgagebisa da urTierTTanamSromlobis<br />

CarCoebSi imoqmedos.<br />

Tanamedrove pirobebSi, saqarTveloSi axali<br />

konstituciuri wyobis damkvidrebis proces-<br />

Si, uaRresad didi mniSvneloba eniWeba xelisuflebaTa<br />

ganawilebis princi ps.<br />

demokratiis es fuZemdebluri principi axali<br />

qarTuli konstituciis mniSvnelovani<br />

monapovaria. misi mizania ar dauSvas erTi<br />

romelime xelisuflebis gandideba, sazogadoebaSi<br />

avtoritaruli da diqtatoruli<br />

reJimis damkvidreba, aseve, urTierTkavSirisa<br />

da gawonasworebis principze dayrdnobiT,<br />

saxelmwifo mmarTvelobaSi SesaZlo Secdomebis<br />

minimumamde dayvana, gadamwyveti sakiTxebisadmi<br />

calmxrivi midgomis dauSvebloba. am<br />

principis mizania saxelmwifos yvela struqturis<br />

racionaluri da optimaluri qmedebis<br />

Sedegad saxelmwifos marTvis meqanizmis<br />

efeqtianobis amaRleba.<br />

saqarTvelos 1995 wlis konstituciis me-5<br />

muxlis me-4 punqtSi miTiTebulia:<br />

“saqarTveloSi saxelmwifo xelisufleba<br />

xorcieldeba xelisuflebis danawilebis<br />

principze dayrdnobiT”. es niSnavs, rom saxelmwifo<br />

xelisufleba iyofa sakanonmdeblo,<br />

aRmasrulebel da sasamarTlo xelisuflebebad,<br />

romelTa ganmaxorcielebeli organoebi<br />

TavianT uflebamosilebebs damoukideblad<br />

asruleben. konstituciis 3-5 TavebSi<br />

mocemulia TiToeuli am xelisuflebis warmomadgeneli<br />

organos saqmianobisaTvis damaxasiaTebeli<br />

Taviseburebebi da ZiriTadi principebi.<br />

Sesabamisad, maT ara aqvT ufleba gascdnen<br />

TavianTi uflebamosilebis zRvrebs.<br />

konstituciis me-5 muxlis me-4 punqtis normaSi<br />

Cadebulia saxelmwifo mmarTvelobis sistemaSi<br />

xelisuflebis ganawilebis principis<br />

garantia, magram misi uzrunvelyofis xarisxi<br />

damokidebulia im axal institutze, romelic<br />

sakonstitucio sasamarTlos saxiT


damkvidrda da im meqanizmze, romelsac iTvaliswinebs<br />

misi uflebamosileba.<br />

amrigad, xelisuflebaTa ganawileba aris iseTi<br />

moqmedi meqanizmi, romelic aRwevs sxvadasxva<br />

saxelmwifo struqturis erTianobas, SeTanxmebisa<br />

da specialuri samarTlebrivi procedurebis<br />

urTulesi procesis safuZvelze,<br />

romelic gaTvaliswinebulia konfliqturi<br />

mdgomareobis SemTxvevebSic.<br />

liberalizmi<br />

zemoaRniSnuli ori principis – arCeviToba<br />

da konstitucionalizmi – ganxorcieleba<br />

SeiZleba TavisTavad sakmarisi ar aRmoCndes<br />

demokratiuli mmarTvelobis legitimurobisaTvis,<br />

Tu ar arsebobs pirovnebis Tavisuflebis,<br />

Rirsebisa da Tanasworobis dacvis<br />

garantiebic. aRniSnul RirebulebaTa garkveuli<br />

normebis dacvis gareSe demokratiuli<br />

sistema legitimurad ver CaiTvleba.<br />

safrangeTis 1789 wlis adamianisa da moqalaqis<br />

uflebaTa deklaraciis 26-e muxli<br />

aRiarebs, rom nebismier sazogadoebaSi, romel-<br />

Sic ar aris uzrunvelyofili uflebaTa ganxorcieleba<br />

da ar aris gaazrebuli xelisuflebis<br />

ganawilebis principi, ar gaaCnia konstitucia.<br />

cxadia, aq igulisxmeba demokratiuli<br />

konstituciuri marTlwesrigi.<br />

amrigad, demokratiis mesame arsebiTi principi<br />

aris liberalizmi, anu pirovnebis Tavisuflebis,<br />

Rirsebisa da Tanasworobis aRiareba<br />

privilegirebul Rirebulebad. Tavisufleba<br />

adamianis bunebidan momdinareobs, `Tavisuflebaze<br />

uaris Tqma sakuTar adamianur Rirsebaze,<br />

adamianur uflebebze, TviT movaleobebze<br />

uaris Tqmis tolfasia~. 8<br />

Tavisufleba is sityvaa, romelic yvelaze<br />

metad axdens STabeWdilebas adamianis gonebaze.<br />

Cveulebriv, Tavisuflebas demokratiul<br />

mmarTvelobasTan aigiveben. saxelmwifo wyobasTan<br />

mimarTebiT Tavisuflebas sami xelisuflebis<br />

(sakanonmdeblo, aRmasrulebeli<br />

da sasamarTlo) garkveuli ganawileba qmnis;<br />

moqalaqesTan mimarTebaSi ki, monteskies Tanaxmad,<br />

“Tavisufleba mdgomareobs usafrTxoe-<br />

8 J.J. ruso, “sazogadoebrivi xelSekruleba” gv. 15.<br />

9 S. monteskie, “kanonTa goni” 213.<br />

10 iqve, gv. 180.<br />

baSi an kidev usafrTxoebis rwmenaSi”. 9<br />

Tavisufleba, ZiriTadad, aris is, rom adamiani<br />

ar aiZulo moimoqmedos iseTi ram, rasac<br />

kanoni ar iTvaliswinebs. es ki SesaZlebelia<br />

mxolod im pirobiT, Tu adamianebs samoqalaqo<br />

kanonebi ganageben. maSasadame, Tavisufleba<br />

imis keTebis uflebaa, rac kanoniT dasaSvebia.<br />

sadac Zalaufleba kanons ar emorCileba,<br />

iq pirovnebis uflebaTa dacvis Sansebi<br />

mcirea. “Tu moqalaqes SeuZlia akeTos is,<br />

rasac kanonebi krZalaven, maSin mas aRar eqneba<br />

Tavisufleba, radgan igive SesaZlebloba<br />

sxvebsac eqnebaT”. 10<br />

demokratiaSi formalobaTa raodenoba izrdeba<br />

moqalaqeTa Tavisuflebis, qonebis, sicocxlis,<br />

Rirsebis zrdis Sesabamisad. demokratiuli<br />

mmarTvelobisas saxelmwifo wyobis<br />

buneba moiTxovs, rom mosamarTleebi zustad<br />

icavdnen kanonis teqsts. demokratiul saxelmwifoebSi<br />

yvela Tanasworia. aqedan gamomdinare,<br />

nebismieri moqalaqis mimarT ar Sei-<br />

Zleba kanonis borotad gamoyeneba, roca saqme<br />

exeba mis qonebas, mis Rirsebas an mis sicocxles.<br />

1789 wlis uflebaTa deklaraciaSi naTqvamia,<br />

rom adamianebi Tavisufali da Tanaswori arian<br />

TavianT uflebebSi. kanoni yvelasaTvis erTi<br />

unda iyos, icavs igi Tu sjis. kanonis winaSe<br />

yvela moqalaqe Tanasworia. deklaraciiT<br />

gamocxadebuli moqalaqeTa Tanasworuflebianoba<br />

Semdgom sxvadasxva formiT aisaxa sxvadasxva<br />

qveynis konstituciaSi. swored amitom<br />

damkvidrda demokratiuli saxelmwifoebis<br />

konstituciebSi mZlavri aqcenti adamianis<br />

upiratesobis Sesaxeb saxelmwifos winaSe.<br />

saxelmwifoSi adamianis mdgomareoba, pirvel<br />

rigSi, damokidebulia imaze, Tu rogor<br />

zrunavs kanonmdebeli masze, rogor samarTlebriv<br />

safuZvelze amkvidrebs mas; meore<br />

rigSi, - imaze, Tu rogor zrunavs aRmasrulebeli<br />

xelisufleba mis keTildReobaze;<br />

mesame rigSi, - imaze, Tu rogor aris daculi<br />

konstituciuri garantiebi sakonstitucio<br />

sasamarTlo organoebisa da saxalxo<br />

damcvelis institutis zedamxedvelobiT.<br />

105


106<br />

Cvens droSi, moqalaqeTa uflebebisa da Tavisuflebis<br />

dacvis samarTlebriv saSualebebs<br />

warmoadgenen konstituciuri garantiebi, e.i.<br />

im xerxebisa da meTodebis erToblioba, romlebic<br />

gaTvaliswinebulia konstituciuri<br />

normebiT. saxelmwifos suverenuli xelisufleba<br />

moqalaqeebze vrceldeba rogorc im<br />

saxelmwifos teritoriaze, romlis moqalaqecaa<br />

piri, ise mis farglebs gareT. individs<br />

ufleba aqvs moiTxovos Tavisi uflebebisa<br />

da kanonieri interesebis dacva im saxelmwifosagan,<br />

romlis moqalaqec is aris.<br />

sazogadoebrivi keTildReoba yovelTvis<br />

moiTxovs, rom TiToeuli adamiani ucvlelad<br />

inarCunebdes samoqalaqo kanonebiT mini-<br />

Webul sakuTrebas. sakmarisia magistraturam<br />

aiZulos kerZo piri gayidos Tavisi memkvidreoba,<br />

rom man amiT kerZo pirs CamoarTvas<br />

samoqalaqo kanonmdeblobiT miniWebuli is didi<br />

privilegia, romlis Tanaxmadac, aravis aqvs<br />

ufleba aiZulos kerZo piri gaasxvisos sakuTari<br />

qoneba. samoqalaqo kodeqsis meSveobiT<br />

moqalaqes SeuZlia daicvas Tavisi qoneba da<br />

sicocxle nebismieri sxva moqalaqis winaSe.<br />

amrigad, Tanasworuflebianoba, pirovnebis<br />

xelSeuxebloba, politikuri Tavisuflebebi<br />

da socialur-ekonomikuri uflebebi konstituciuri<br />

garantiebis erT mTlian nakrebs<br />

warmoadgenen. Sesabamisad, erTi konkretuli<br />

uflebis an garkveuli Tavisuflebis ganuxorcieleblobis<br />

SemTxvevaSi seriozuli safrTxis<br />

qveS dgeba mTlianad uflebebisa da<br />

Tavisuflebis institutebi.<br />

maSasadame, saxelmwifosa da pirovnebas Soris<br />

urTierTkavSiris xasiaTi da buneba mimdinare<br />

procesebis aSkara gamoxatulebaa. rac ufro<br />

demokratiulia saxelmwifo, miT ufro maRalia<br />

am urTierTobaTa Sefasebis kriteriumi.<br />

saqarTveloSi sazogadoebrivi da saxelmwifoebrivi<br />

demokratizaciis procesma dadebi-<br />

Ti gavlena moaxdina moqalaqeTa konstituciuri<br />

uflebebisa da Tavisuflebebis gafar-<br />

Toebasa da maTi garantiebis ganmtkicebaze,<br />

rac saTanadod Camoyalibda 1995 wlis<br />

saqarTvelos konstituciaSi.<br />

qarTul konstituciaSi adamianisa da xelisuflebis<br />

urTierToba ganixileba im WrilSi,<br />

rasac “xelisufleba-adamianisaTvis” eTqmis.<br />

konstitucia akanonebs saxelmwifos valde-<br />

bulebas adamianisa da moqalaqis uflebebisa<br />

da Tavisuflebebis uzrunvelsayofad; swored<br />

saxelmwifo unda iyos maTi dacvisa da realizaciis<br />

umTavresi garanti.<br />

saerTaSoriso samarTlis sayovelTaod aRiarebuli<br />

principebisa da normebis Sesabamisad,<br />

saqarTvelos konstitucia calsaxad aRiarebs<br />

saqarTvelos moqalaqeTa Tanasworobas<br />

socialur, ekonomikur, kulturul da politikur<br />

cxovrebaSi; rac gulisxmobs kanonisa<br />

da qveynis administraciis winaSe Tanasworobas,<br />

gadasaxadebis winaSe Tanasworobas, uflebebisa<br />

da Tavisuflebebis gamoyenebis Tanasworobas.<br />

adamianis, rogorc umaRlesi Rirebulebis,<br />

uflebebsa da Tavisuflebebs exeba saqarTvelos<br />

1995 wlis konstituciis meore Tavi -<br />

“saqarTvelos moqalaqeoba, adamianis ZiriTadi<br />

uflebani da Tavisuflebani”, romelSic<br />

Camoyalibebulia demokratiuli mmarTvelobis<br />

fuZemdebluri debulebebi. aRniSnuli Tavi<br />

moicavs mniSvnelovan normebsa da miTiTebebs,<br />

romlebic uzenaesi kanoniT garantirebuli<br />

ZiriTadi uflebebisa da Tavisuflebebis<br />

erTobliobas warmoaCenen. es konstituciis<br />

yvelaze vrceli Tavia da masSi gaerTianebulia<br />

36 muxli. saerTod, Cvens konstitucia-<br />

Si, pirovnebis statusTan dakavSirebiT<br />

mocemulia samocamde muxli. aRniSnuli konstituciuri<br />

normebis mizania axali mentalitetis<br />

mqone adamianis formireba.<br />

adamianis uflebaTa sistemis mTlianoba, ganpirobebuli<br />

aris Tanasworobisa da socialuri<br />

principebis erTianobiT. amis Taobaze<br />

me-14 muxlSi sakmaod tevadi normaa Camoyalibebuli.<br />

me-19 muxli akanonebs sityvis,<br />

azris, sindisis, aRmsareblobisa da rwmenis<br />

Tavisuflebas; me-20 muxli ki icavs adamianis<br />

piradi cxovrebis xelSeuxeblobas.<br />

adamianisadmi gansakuTrebuli zrunvis dasturia<br />

me-15, me-17, me-18 muxlebi, romelTa<br />

Tanaxmadac, adamianis sicocxle, misi Tavisufleba,<br />

pativi da Rirseba xelSeuvalia. kanoni<br />

garkveul farglebSi icavs yovelive maTgans.<br />

konstituciiT dadgenilia adamianis, dakavebuli<br />

piris sasamarTlosadmi wardgenis, eWvmitanilis<br />

dakavebis da braldebulis winaswari<br />

patimrobis zRvruli normebi, romelTa dar-<br />

Rveva isjeba kanoniT, xolo ukanonod dakave-


ul an dapatimrebul pirs kompensaciis miRebis<br />

ufleba aqvs. me-40 muxlis Tanaxmad, adamiani<br />

udanaSaulod iTvleba, vidre ar damtkicdeba<br />

misi damnaSaveoba dadgenili wesiTa<br />

da kanonier ZalaSi Sesuli sasamarTlos<br />

gamamtyunebeli ganaCeniT. konstituciiT aseve<br />

gaTvaliswinebulia: sakuTari pirovnebis Tavisufali<br />

ganviTarebis ufleba; ufleba daikavos<br />

nebismieri saxelmwifo Tanamdeboba, Tu<br />

igi akmayofilebs kanonmdeblobiT dadgenil<br />

moTxovnebs; ganaTlebis miRebisa da misi formis<br />

arCevis ufleba; ojaxis, dedaTa da bavSvTa<br />

uflebebis dacva; ufleba Tavisuflad miiRos<br />

da gaavrcelos informacia.<br />

ama Tu im qveynis konstituciis demokratiulobis<br />

donis Sefasebis kriteriumTa Soris<br />

erT-erTi umTavresi aris is, Tu rogor mzrunvelobas<br />

iCens igi ucxoelebisa da moqalaqeobis<br />

armqone pirTa mimarT. am mxrivac, Cveni qveyana<br />

stumarTmoyvareobis saukunovan tradicias<br />

sakanonmdeblo doneze amkvidrebs.<br />

saqarTvelos konstitucia (muxli 22, 27,<br />

47, 35) mis teritoriaze mcxovreb ucxoeTis<br />

qveynis moqalaqeebsa da moqalaqeobis armqone<br />

pirebs konstituciur moTxovnaTa SesrulebisTvis,<br />

pasuxis moTxovnis Tvalsazrisi-<br />

Tac, saqarTvelos moqalaqeebTan Tanabar<br />

pirobebSi ayenebs. 44-e muxlis I punqtSi<br />

aRniSnulia, rom saqarTveloSi mcxovrebi<br />

yoveli piri valdebulia asrulebdes saqarTvelos<br />

konstituciisa da kanonmdeblobis moTxovnebs.<br />

moqalaqeTa uflebebisa da Tavisuflebis<br />

dacvis mizniT, konstituciis 43-e muxliT<br />

saqarTveloSi Camoyalibda sruliad axali,<br />

ombudsmenis, anu saqarTvelos saxalxo damcvelis<br />

instituti.<br />

1996 wlis 16 maiss saqarTvelos parlamentma<br />

miiRo kanoni “saqarTvelos saxalxo damcvelis<br />

Sesaxeb”. misi ZiriTadi funqciaa<br />

pirovnebis dacva xelisuflebis aRmasrulebeli<br />

organoebisa da saxelmwifo moxeleebis<br />

mier administraciuli uflebamosilebis aramarTlzomieri<br />

da borotad gamoyenebis SemTxvevisagan.<br />

igi saqmeSi ereva maSin, roca kanoni<br />

irRveva. misi ganxilvis sagania moqalaqis<br />

urTierToba saxelmwifo organoebTan, sazogadoebriv<br />

organizaciebTan da ara samoqalaqo<br />

urTierTobis davebi. saxalxo damcveli airCeva<br />

5 wlis vadiT saqarTvelos parlamentis sruli<br />

Semadgenlobis umravlesobiT. saxalxo damcvels<br />

evaleba regularuli angariSgeba parlamentis<br />

winaSe. konstituciis 43-e muxlis<br />

me-2 punqtiT, saxalxo damcvelis saqmianobisaTvis<br />

dabrkolebaTa Seqmna isjeba kanoniT.<br />

amrigad, demokratiis ZiriTad elementad mainc<br />

xalxis nebis politikur suverenad gamocxadeba,<br />

praqtikulad ki xelisuflebis arCevi-<br />

Toba miiCneva. axalgazrda da naklebad ganviTarebul<br />

demokratiul saxelmwifoebSi<br />

demokratia, ufro xSirad gaigivebulia<br />

arCeviTobasTan, radgan es ukanaskneli<br />

demokratiis yvelaze TvalsaCino niSans warmoadgens.<br />

amitom demokratiuli mmarTvelobis<br />

damamkvidrebel qveynebSi saerTaSoriso<br />

sazogadoebriobis mTeli Zalisxmeva, upirvelesad,<br />

swored arCevnebis Catarebazea mimarTuli.<br />

politikuri reJimi, romelSic xelisuflebis<br />

arCeviToba xorcieldeba – Tundac<br />

kanonis uzenaesobisa da liberaluri<br />

Rirebulebebis dacvis gareSe – mainc demokratiad<br />

miiCneva.<br />

konstitucionalizmi gaigivebulia wesrigTan,<br />

stabilurobasa da mdgradobasTan. mis gareSe<br />

ar SeiZleba arsebobdes imis garantia, rom<br />

demokratiuli principebi damyardeba. konstitucionalizmisa<br />

da liberaluri Rirebulebebis<br />

damkvidreba, xSir SemTxvevaSi, Rrma<br />

kulturul cvlilebebs iTxovs, rasac TaobaTa<br />

cvla sWirdeba, maSin rodesac arCevnebis<br />

Catareba saerTaSoriso damkvirveblebis<br />

monawileobiT erTjeradi aqtia. kanonis uzenaesobisa<br />

da wesrigisadmi pativiscema Znelad<br />

idgams fesvs im sazogadoebaSi, sadac pativs<br />

ar scemen individs, pirovnebas.<br />

demokratiuli mmarTvelobis damyareba aseve<br />

iTxovs garkveul Zalisxmevas. misi damkvidrebisaTvis<br />

ar aris sakmarisi mxolod<br />

demokratiis ZiriTadi principebis upiratesobis<br />

aRiareba, mmarTvelobis sxva principebTan<br />

SedarebiT. WeSmariti demokratiis<br />

dasamkvidreblad, xalxs, anu politikur<br />

erTobas esaWiroeba, erTi mxriv, saTanado<br />

unari, romelic yalibdeba garkveuli socialuri,<br />

ekonomikuri, kulturuli, sagareo-politikuri<br />

viTarebis bazaze, xolo, meore mxriv,<br />

demokratiuli mmarTvelobis swavla praqtikuli<br />

gamocdilebis miRebis procesSi.<br />

107


108<br />

ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ×ÏÒÌÄÁÉ,<br />

ÒÄÓÐÖÁËÉÊÀ, ÒÏÂÏÒÝ ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ×ÏÒÌÉÓ<br />

ÍÀÉÒÓÀáÄÏÁÀ, ÈÀÍÀÌÄÃÒÏÅÄ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏ ÃÀ ÌÉÓÉ<br />

ÓÀÌÏÌÀÅËÏ ÐÄÒÓÐÄØÔÉÅÄÁÉ<br />

ÉÌÄÃÏ ÀÒãÄÅÀÍÉÞÄ<br />

saxelmwifos forma da<br />

mmarTvelobis formebi<br />

upirveles yovlisa, Sesavlis saxiT unda<br />

aRvniSnoT, rom uSualod publikaciis Ziri-<br />

Tadi Temis ganxilvamde mizanSewonili iqneba<br />

ganvixiloT saxelmwifos formis institutisa<br />

da am institutSi mmarTvelobis formis<br />

adgilis gansazRvra, radgan ufro srulyofilad<br />

iqnes gaazrebuli, Tu ras niSnavs,<br />

zogadad, mmarTvelobis forma da, ra Tqma<br />

unda, misi erT_erTi nairsaxeoba - respublika,<br />

rac, saboloo jamSi, garkveuli zogadi<br />

Teoriuli Sesavlis Semdgom, gagviadvilebs<br />

Tanamedrove saqarTvelos mdgomareobis<br />

garkvevas da misi samomavlo perspeqtivebis<br />

ganxilvas.<br />

saxelmwifos forma aris saxelmwifo samarTlis<br />

kompleqsuri zeinstituti, romelic<br />

Tavis TavSi oTx sxvadasxva damoukidebel<br />

qveinstituts moicavs, romlebic erToblioba-<br />

Si Tavs iyrian saxelmwifos formis cnebis<br />

qveS. esenia: mmarTvelobis, saxelmwifos teritoriuli<br />

mowyobis, politikuri da saxelmwifo<br />

reJimis formis institutebi. Ee.i. miuxedavad<br />

imisa, rom aq saqme gvaqvs formas-<br />

Tan, igi, saboloo jamSi, uTiTebs saxelmwifos<br />

Sinagan, Sinaarsobriv niSnebze, kerZod<br />

imaze, Tu vis mier xorcieldeba saxelmwifo<br />

xelisufleba, rogor xdeba saxelmwifo xelisuflebis<br />

umaRlesi organoebis formireba<br />

(mmarTvelobis forma), rogoria saxelmwifos<br />

gansazRvrul teritoriaze mosaxleobis<br />

gaerTianebis wesi, misi urTierTkavSiri<br />

saxelmwifos sxva teritoriul nawilebsa da<br />

mTlianad saxelmwifosTan (saxelmwifos teritoriuli<br />

mowyobis forma), ra xerxebiTa<br />

da meTodebiT xorcieldeba xelisufleba<br />

saxelmwifoSi (politikuri reJimis forma),<br />

dabolos, rogoria faqtobrivi urTierToba<br />

saxelmwifo xelisuflebis umaRles organoebs<br />

Soris, vinaidan zogjer igi gansxvavebulia<br />

konstituciaSi mocemuli modelisagan<br />

(saxelmwifo reJimis forma).*<br />

saxelmwifoebi SeiZleba iyvnen respublikuri<br />

an monarqiuli formis matarebelni (arseboben<br />

saxelmwifoebi, romelTa mmarTvelobis<br />

formebi Seicaven rogorc respublikuri, ise<br />

monarqiuli mmarTvelobis formis niSnebs,<br />

amaze ufro vrclad mogaxsenebT Semdgom).<br />

teritoriuli mowyobis mixedviT saxelmwifo<br />

SeiZleba iyos unitaruli, federaciuli an<br />

regionaluri, politikuri reJimis mixedviT<br />

ki - demokratiuli, avtoritaruli, totalitaruli<br />

da sxva.<br />

zemoaRniSnulidan gamomdinare, Cndeba<br />

logikuri kiTxva imis Taobaze, Tu ratom<br />

aris, rom erTi saxelmwifo respublikuri,<br />

xolo meore - monarqiuli mmarTvelobis<br />

formisaa, erTi saxelmwifo federaciulia,<br />

xolo meore unitaruli da a.S., e.i. ratom<br />

aris, rom saxelmwifoebs sxvadasxva formebi<br />

aqvT. amis mizezi sxvadasxvaa, kerZod: politikuri,<br />

ekonomikuri, socialuri da sxva saxis<br />

faqtorebi, romelTa farglebSi moiazreba<br />

saxelmwifos aRmocenebisa da Camoyalibebis<br />

pirobebi, istoriuli da erovnuli tradiciebi,<br />

mosaxleobis kulturuli ganviTarebis done,<br />

saerTaSoriso viTareba da sxva. amis dasa-<br />

* zogierTi mecnieri, mag. v.e. Cirkini, erTmaneTisagan ar ganasxvavebs politikuri da saxelmwifo reJimis<br />

cnebebs, xolo mecnierTa garkveuli nawili, mag. b.a. straSuni, erTmaneTisagan mijnavs maT da saxelmwifo<br />

reJims ufro didi, politikuri reJimis cnebis Semadgenlad Tvlis.


dastureblad SeiZleba moviyvanoT inglisisa<br />

da safrangeTis Sedarebis magaliTi, im TvalsazrisiT,<br />

rom burJuaziuli revoluciis<br />

mimdinareobis periodSi inglisis burJuazia<br />

ar iyo iseTi mkacri da radikaluri, rogoric<br />

safrangeTis burJuazia feodalizmTan brZolaSi.<br />

aman gamoiwvia is, rom inglisSi bur-<br />

Juazia feodalebTan garkveul daTmobebze<br />

wavida, rac gamoixata inglisSi konstituciuri<br />

monarqiis damyarebaSi, xolo safrangeT-<br />

Si moxda feodalizmis sruli ganadgureba<br />

da safrangeTis burJuaziam Tavisi politikuri<br />

batonoba respublikuri mmarTvelobis formaSi<br />

gamoxata.<br />

saxelmwifos formaze ar SeiZleba gavlena<br />

ar moaxdinos qveynis mosaxleobis eTnikurma<br />

Semadgenlobam, vinaidan mravalenovan saxelmwifoSi<br />

sxvadasxva erebis miswrafebam, hqondeT<br />

TavianTi saxelmwifoebrivi warmonaqmnebi,<br />

SeiZleba migviyvanos iqamde, rom teritoriuli<br />

mowyobis mixedviT saxelmwifo federaciuli<br />

gaxdes.<br />

saxelmwifos formaze gavlenas axdens agreTve<br />

qveynis istoriuli ganviTarebis tradiciebi,<br />

ase magaliTad, germania, wesisamebr, unitaruli<br />

unda yofiliyo (erovnuli Semadgenlobis<br />

TvalsazrisiT), magram igi federaciulia, es<br />

SeiZleba aixsnas am qveynis istoriuli ganviTarebis<br />

tradiciebis gamoZaxiliT, radgan<br />

germania saukuneebis ganmavlobaSi daqucmacebuli<br />

iyo patar-patara germanul saxelmwifoebad.<br />

saxelmwifos formaze did gavlenas axdens<br />

misi aRmocenebisa da Camoyalibebis pirobebi,<br />

magaliTad, belgia, rogorc yvelasaTvis cnobilia,<br />

vaterloos brZolis Semdeg napoleonis<br />

damarcxebis Sedegad Seiqmna holandiuri<br />

da franguli provinciebisagan da amitom<br />

bunebrivia, rom Taviseburia misi erovnuli<br />

Semadgenloba da saxelmwifos formac.<br />

aseve SeiZleba daisvas kiTxva imis Sesaxeb,<br />

SeiZleba Tu ara saxelmwifos erTi romelime<br />

formaluri maxasiaTeblis Secvlam gamoiwvios<br />

saxelmwifos formis romelime sxva<br />

Semadgenlis Sinaarsis cvlileba? SeiZleba<br />

da amis magaliTebi Semdegia: 1967 wels sa-<br />

1 Â.Â. Ìàêëàêîâ. Êîíñòèòóöèè çàðóáåæíûõ ãîñóäàðñòâ., Ìîñêâà 1999 ã. Ñòð.283.<br />

2 Â.Å. ×èðêèí. Êîíñòèòóöèîííîå ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìîñêâà. 1997 ã. Ñòð.136.<br />

berZneTSi moxda samxedro gadatrialeba,<br />

damyarda diqtatura da samxedroebma mefe<br />

konstantine xelisuflebas CamoaSores (es<br />

periodi cnobilia, rogorc `polkovnikebis<br />

diqtatura~), SeiZleba moxdes piriqiTac,<br />

magaliTad, 1975 wels gardaicvala espaneT-<br />

Si diqtatori franko da 1978 wlis konstituciis<br />

safuZvelze aRdgenil iqna monarqia.<br />

Ee.i., rogorc davinaxeT, politikuri reJimis<br />

Secvlam erT SemTxvevaSi gamoiwvia monarqiis<br />

Secvla respublikiT, xolo meore SemTxvevaSi<br />

ki piriqiT (magram aqve unda aRiniSnos,<br />

rom espaneTs yovelTvis hqonda miswrafeba<br />

monarqiisaken da espaneTis saxelmwifos istoriaSi<br />

sul ori respublika arsebobda<br />

mokle droiTi periodebiT, pirveli 1873-1875<br />

wlebSi da meore 1931-1939 wlebSi) 1 .<br />

zogierT SemTxvevaSi politikuri reJimis<br />

cvalebadobam SeiZleba gamoiwvios teritoriuli<br />

mowyobis formis Secvlac, magali-<br />

Tad, nigeriaSi, ramdenime samxedro gadatrialebis<br />

Semdeg, mcdeloba imisa, rom nigeria<br />

gadaeqciaT unitarul saxelmwifod, dasrulda<br />

samoqalaqo omiT 60-iani wlebis dasasruls.<br />

aqve unda aRiniSnos, rom termini "saxelmwifos<br />

forma“, doqtrinaluri (samecniero)<br />

warmoSobisaa. igi ufro samecniero kategoriaa,<br />

vidre sakanonmdeblo, magram axali<br />

tendenciebis safuZvelze igi samarTlebrivi<br />

regulirebis sferoSi moeqca, anu doqtrinaluri<br />

cneba gadaiqca praqtikul sakanonmdeblo<br />

cnebad. amis naTelsayofad unda aRvniSnoT<br />

TurqeTis 1982 wlis konstitucia, salvadoris<br />

1983 wlis konstitucia da eTiopiis<br />

1987 wlis konstitucia, sadac arsebobs<br />

Tavebi `saxelmwifos formis~ saxelwodebiT. 2<br />

aSkaraa, rom saxelmwifos formis sakiTxs<br />

ara marto Teoriuli, aramed praqtikuli<br />

mniSvnelobac aqvs, radgan imaze, Tu rogor<br />

aris organizebuli da realizebuli saxelmwifo<br />

xelisufleba, damokidebulia saxelmwifos<br />

xelmZRvanelobis efeqturoba, mmarTvelobis<br />

qmedunarianoba, mTavrobis prestiJi<br />

da stabiluroba, kanonierebisa da marTlwesrigis<br />

mdgomareoba qveyanaSi da a.S. am mokle<br />

CamonaTvalidanac Cans, Tu ra didi mniSvneloba<br />

aqvs saxelmwifos formis sakiTxs.<br />

109


110<br />

mmarTvelobis forma: ar Sevcdebi Tu vityvi,<br />

rom mmarTvelobis forma wamyvani da mniSvnelovani<br />

Semadgenelia saxelmwifos formisa.<br />

mmarTvelobis formis qveS gulisxmoben<br />

umaRlesi saxelmwifo xelisuflebis organizacias,<br />

umaRlesi saxelmwifo organoebis<br />

formirebis wess, struqturas, maT kompetencias,<br />

uflebamosilebis vadas, urTierTobis<br />

formebs mosaxleobasTan da am ukanasknelTa<br />

monawileobis mniSvnelobas am organoTa<br />

formirebaSi. erTi sityviT rom vTqvaT,<br />

mmarTvelobis forma gvcems pasuxs kiTxvaze<br />

`vin marTavs~.<br />

aRsaniSnavia isic, rom iuridiul literaturaSi<br />

mmarTvelobis formis cnebas ori sxvadasxva,<br />

viwro da farTo, gagebiT xmaroben.<br />

viwro gagebiT mmarTvelobis forma axsnilia<br />

erTi piris iuridiuli mdgomareobis TvalsazrisiT,<br />

es aris saxelmwifos meTauri,<br />

romelic SeiZleba iyos monarqi an prezidenti<br />

(amaze ufro vrclad qvemoT mogaxsenebT).<br />

rac Seexeba mmarTvelobis formis farTo<br />

gagebas, igulisxmeba urTierTobebi saxelmwifo<br />

organoebsa da ekonomikur, politikur<br />

centrebs Soris, is politikuri garemo,<br />

romelSic moqmedeben saxelmwifo organoebi. 3<br />

rac Seexeba mmarTvelobis formebis klasifikacias<br />

(sanam tradiciul klasifikacias<br />

SemogTavazebdeT), mas safuZvlad SeiZleba<br />

daedos saxelmwifo xelisuflebis danawilebisa<br />

da erTianobis principebi. amis safuZvelze<br />

SeiZleba ganisazRvros polikratiuli<br />

(mravalxelisuflebiani), monokratiuli<br />

(erTxelisuflebiani) da Sereuli (rodesac<br />

erTad aris mocemuli mmarTvelobis rogorc<br />

polikratiuli, ise monokratiuli elementebi)<br />

mmarTvelobis formebi.<br />

polikratiuli mmarTvelobis formisaTvis<br />

damaxasiaTebelia saxelmwifo xelisuflebis<br />

organizaciis dafuZneba xelisuflebis danawilebis<br />

principze, sadac erTiani saxelmwifo<br />

xelisufleba dayofilia sam damoukidebel<br />

xelisuflebis tradiciul Stod, ker-<br />

Zod, sakanonmdeblo, aRmasrulebel da sasamarTlo<br />

Stoebad (dRevandel dRes ar mimaCnia<br />

sagangaSod is garemoeba, rom xelisufleba<br />

tradiciuli samis nacvlad daiyos<br />

ufro met, Tundac oTx an xuT, Stod. met-<br />

3 iqve, gv. 139.<br />

sac getyviT, es araRiarebuli realobacaa.<br />

saqarTvelos magaliTze Tu ganvmartavT,<br />

romeli tradiciuli xelisuflebis StoSi<br />

unda SeviyvanoT igive kontrolis palata an<br />

centraluri saarCevno komisia? verc erTSi,<br />

radgan isini TviTon calke qmnian xelisuflebis<br />

Stoebs, pirobiTad sakontrolo–<br />

sazedamxedvelo da saarCevno xelisuflebebs.<br />

Tavad jon lokic da Sarl lui monteskiec,<br />

romlebmac srulyofili da saboloo<br />

saxe misces xelisuflebis danawilebis principis<br />

Teorias, Cveni Tanamedroveni rom yofiliyvnen,<br />

gazrdidnen xelisuflebis StoTa<br />

raodenobas, radgan dResdReobiT ufro rTuli<br />

da mravalferovani funqciebis Sesruleba<br />

uxdeba saxelmwifos, vidre Tundac lokisa<br />

da monteskies dros. es yovelive zemoT aRniSnuli,<br />

ra Tqma unda, arRvevs lokiseuli da<br />

monteskieseuli Teoriis formas da aramc da<br />

aramc Sinaarss, Tuki Tundac xuT xelisuflebas<br />

Soris urTierToba dafuZnebuli iqneba<br />

urTierTSekavebisa da Sewonasworebis sistemaze,<br />

romlebic gansazRvrul damoukidebel<br />

saxelisuflebo funqciebs asruleben, am xelisuflebis<br />

Stoebs mWidro urTierTkavSiri<br />

aqvT, magram arc erTs ar SeuZlia zemdgomi<br />

mdgomareoba daikavos meoresTan mimarTebaSi,<br />

TiToeul Stos kanoniT miniWebuli aqvs uflebamosileba<br />

imisa, rom Tu erT–erTma Stom<br />

gadaaWarba Tavis uflebamosilebas, gaaneitralos<br />

misi amgvari miswrafebebi da isev<br />

aRadginos balansi da Tanaswori urTierToba<br />

xelisuflebis Stoebs Soris, rac iuridiul<br />

literaturaSi urTierTSekavebisa da<br />

Sewonasworebis sistemiT aris cnobili. amis<br />

naTel magaliTad SegviZlia moviyvanoT aSS–<br />

is 1787 wlis konstitucia, romelmac pirvelma<br />

warmoadgina srulyofilad urTierTobis es<br />

sistema konstituciur doneze. aqve unda<br />

aRiniSnos: TeoriaSi gamoTqmulia mosazreba<br />

imis Taobaze, rom sakanonmdeblo, saparlamento<br />

xelisuflebas mainc aqvs garkveuli<br />

upiratesoba aRmasrulebel da sasamarTlo<br />

xelisuflebasTan SedarebiT, rac gamoixateba<br />

imaSi, rom mxolod parlaments SeuZlia<br />

miiRos kanonebi, romlis farglebSic moqmedebs<br />

ara marto TviT sakanonmdeblo, aramed xelisuflebis<br />

sxva Stoebic, igive, zemoaRniSnuli<br />

aRmasrulebeli da sasamarTlo xelisu-


flebebic, magram Teoriisagan gansxvavebiT<br />

praqtikaSi igrZnoba aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

upiratesoba xelisuflebis sxva Stoebze<br />

da amis damadastureblad sakmarisia e.w.<br />

`delegirebuli kanonmdeblobis~ moxseniebac,<br />

romelic ukve sakanonmdeblo kategoriadac<br />

gadaiqca. aseT delegirebul kanonmdeblobas,<br />

magaliTisaTvis, iTvaliswinebs espaneTis 1978<br />

wlis konstituciis meore Tavi).<br />

rac Seexeba monokratiuli mmarTvelobis<br />

formas, igi xasiaTdeba erTxelisuflebianobiT,<br />

sadac mTlianad uaryofilia xelisuflebis<br />

organizaciis Tanamedrove, demokratiuli<br />

xelisuflebis danawilebisa da saxalxoxelisuflebianobis<br />

principebi da xelisufleba<br />

moqceulia erTi organos an Tanamdebobis<br />

piris xelSi. aseT Tanamdebobis pirs<br />

SeiZleba erqvas fiureri, duCe, kaudilo. Tavis<br />

droze, axlo warsulSi, aseT Tanamdebobis<br />

pirebi iyvnen germaniaSi, italiasa da espaneTSi,<br />

aseve zogierT islamur qveyanaSi. konstituciurad<br />

mTeli xelisufleba momdinareobs<br />

monarqisagan. monokratiul mmarTvelobaze<br />

saubrisas zedmeti ar iqneboda gagvexsenebina<br />

Cveni axlo warsulic, roca yvela<br />

mniSvnelovani gadawyvetileba miiReboda<br />

mmarTveli komunisturi partiis politbiuros<br />

mier. samwuxarod, aseTi totalitaruli socializmis<br />

qveynebi dResac arian SemorCenili.<br />

rac Seexeba Sereuli mmarTvelobis formas,<br />

es iseTi formaa marTva–gamgeobisa, roca<br />

erTmaneTSi Sereulia rogorc monokratiuli,<br />

ise polikratiuli mmarTvelobis elementebi.<br />

aseT SemTxvevaSi konstituciam Sei-<br />

Zleba aRiaros xelisuflebis danawileba,<br />

magram am princips formaluri mniSvneloba<br />

eniWeba, radgan ar arsebobs urTierTSekavebis<br />

sistema, riTac arafrismTqmeli da uazro<br />

xdeba konstituciaSi xelisuflebis danawilebis<br />

principis aRiareba. saxelmwifo xelisuflebis<br />

organizacia sxvadasxva aralogikuri<br />

nawilebis erTobliobas emsgavseba,<br />

sadac erTiani naTeli mimarTuleba ar aris<br />

gamoxatuli.<br />

zogadad mmarTvelobis formaze saubrisas,<br />

daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom saxelmwifo<br />

mmarTvelobis forma aris daxasiaTeba<br />

sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

struqturisa da maT Soris urTier-<br />

Tobisa. Ee.i. rodesac mmarTvelobis formaze<br />

vsaubrobT, yovelTvis yuradRebis centrSi<br />

eqceva xelisuflebis is ori Sto, romelsac,<br />

Tu davesesxebiT frang iurists, m. orius,<br />

politikuri xelisufleba hqvia. sasamarTlo<br />

xelisufleba ki, am SemTxvevaSi,<br />

garkveulwilad gverdze mdgomad gvevlineba,<br />

es bunebrivicaa, radgan mmarTvelobis formaze<br />

did gavlenas qveyanaSi arsebuli politikuri<br />

procesebi axdenen da am konteqstSi<br />

sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisufleba<br />

ara marto TviTon arian politikis<br />

mwarmoebelni, aramed xSirad politikuri<br />

procesebis obieqtad da arenad iqcevian xolme.<br />

es ki, ra Tqma unda, moqmedebs saxelmwifos<br />

mmarTvelobis formaze da mis cvalebadobaze.<br />

sasamarTlo xelisufleba Tavisi bunebiT<br />

apolitikuria (yovel SemTxvevaSi aseTi unda<br />

iyos) da igi Sors aris mmarTvelobis formasTan<br />

dakavSirebul da mmarTvelobis formis<br />

farglebSi politikur urTierTobebSi<br />

uSualo monawileobisagan. Ee.i., mmarTvelobis<br />

forma uTiTebs metadre sakanonmdeblo<br />

da aRmasrulebeli xelisuflebis urTier-<br />

Tobaze, vidre sasamarTlo xelisuflebis<br />

urTierTobaze xelisuflebis sxva (politikur)<br />

StoebTan.<br />

mmarTvelobis formaze zogadad saubris Semdeg,<br />

mizanSewonilad da logikurad mimaCnia<br />

gadavideT mmarTvelobis formis tradiciuli<br />

saxeebis ganxilvaze, magram manamde interess<br />

moklebuli ar iqneba aRiniSnos, rom<br />

jer kidev antikur xanaSi, cnobili moazrovne<br />

da filosofosi, aristotele ganasxvavebda<br />

mmarTvelobis formebs imis gaTvaliswinebiT,<br />

umaRlesi xelisufleba saxelmwifoSi xorcieldeboda<br />

erTpirovnulad (monarqia), pir-<br />

Ta SezRuduli raodenobis mier (aristokratia),<br />

Tu qveynis mTeli mosaxleobis monawileobiT<br />

(demokratia). principSi, aristoteleseuli<br />

kriteriumebi, raodenobriv safuZvelze<br />

damyarebuli, dRevandel dResac gamoiyeneba,<br />

vinaidan Tanamedrovenic mmarTvelobis<br />

formebs imis mixedviT ganasxvaveben, umaRlesi<br />

xelisufleba xorcieldeba erTi piris<br />

mier, memkvidreobis safuZvelze, Tu garkveuli<br />

vadiT arCeuli organos mier.<br />

zemoaRniSnulidan gamomdinare, dResdReobiT<br />

arsebobs mmarTvelobis ori ZiriTadi saxe,<br />

111


112<br />

monarqia da respublika. ganvixiloT isini<br />

zogadad da konkretulad, maTi saxesxvaobebis<br />

mixedviT.<br />

monarqia: monarqia mmarTvelobis iseTi nairsaxeobaa,<br />

rodesac saxelmwifos saTaveSi dgas<br />

piri (monarqi), romelic Tavis xelisuflebas<br />

ganaxorcielebs memkvidreobis safuZvelze.<br />

monarqis xelisufleba uvado da samudamoa,<br />

monarqi ganTavisuflebulia rogorc politikuri,<br />

ise iuridiuli pasuxismgeblobisagan<br />

misi mmarTvelobis SedegebisaTvis. igi<br />

miCneulia RmerTis wargzavnilad da misgan<br />

kurTxeulad (es ukanaskneli faqtori dRevandel<br />

dRes aravis aRelvebs da iseTi mniSvneloba<br />

aRar eniWeba, rogorc adreul periodebSi),<br />

magram es rodi niSnavs, rom monarqis<br />

uflebamosileba yovelTvis mxolod bunebrivi<br />

sikvdiliT wydeboda. istoriisaTvis<br />

cnobilia iseTi SemTxvevebic, rodesac es<br />

xdeboda sxvadasxva arasamarTlebrivi saSualebebiT<br />

da monarqs pasuxs agebinebdnen Tavisi<br />

moqmedebebisaTvis, rogorc wesi revoluciebis<br />

periodSi, rodesac monarqiul mmarTvelobas<br />

cvlida respublika. amis magaliTad Sei-<br />

Zleba moviyvanoT inglisis istoriis erTi<br />

epizodi, rodesac oliver kromvelma revoluciis<br />

dros gamoacxada respublika da<br />

monarqi karl I stiuardi sikvdiliT iqna<br />

dasjili.<br />

sagareo urTierTobebSi monarqi sxva saxelmwifoebTan<br />

warmoadgen Tavis qveyanas. monarqi<br />

iRebs saxelmwifo biujetidan mniSvnelovan<br />

finansur saxsrebs da aqvs ufleba Tavisi<br />

pirovnebis gansakuTrebuli dacvisa. sxvadasxva<br />

qveyanaSi monarqi sxvadasxva saxelwodebiT<br />

moixsenieba: Sahi, emiri, imperatori, sul-<br />

Tani, mefe, xelmwife, faraoni da sxva.<br />

TviT sityva "monarqia“ berZnuli warmoSobisaa<br />

(`monos~ - erTi da `arxes~ - xelisufleba)<br />

da niSnavs erTxelisuflebianobas, erTi piris<br />

xelisuflebas, magram cnobilia gamonaklisebic,<br />

magaliTad spartaSi, rogorc cnobilia,<br />

ori mefe arsebobda.<br />

monarqiis sxvadasxva saxesxvaobebi arsebobda<br />

sxvadasxva sazogadoebriv–ekonomikur<br />

formaciebSi. am SemTxvevaSi Cven oriode si-<br />

tyviT SevexebiT monarqiis im nairsaxeobebs,<br />

romlebic arseboben dRevandel msoflioSi.<br />

Tanamedrove periodSi monarqia warmodgenilia<br />

absoluturi, dualisturi da saparlamento<br />

(konstituciuri) monarqiis saxiT. ganvixiloT<br />

TiToeuli maTgani (zogierTi mecnieri konstituciuri<br />

monarqiis cnebaSi aerTianebs<br />

dualistur da saparlamento monarqiebs, xolo<br />

zogierTi avtori ki konstituciur monarqias<br />

mxolod saparlamento monarqiis sinonimad<br />

miiCnevs).<br />

absoluturi monarqia: monarqiis es saxe,<br />

ZiriTadad, gavrcelebuli da damaxasiaTebeli<br />

iyo gviani feodalizmisaTvis. absoluturi<br />

monarqia Tanamedrove msoflioSi gvxvdeba<br />

metad iSviaTad, ZiriTadad aRmosavle-<br />

Tis qveynebSi: saudis arabeTSi, arabeTis gaer-<br />

Tianebul emiratebSi, omanSi, katarSi, kuveitSi,<br />

bruneiSi da sxva. absoluturi monarqia<br />

niSnavs absolutur xelisuflebas. monarqis<br />

xelSia Tavmoyrili mTeli sisrule saxelmwifo<br />

xelisuflebisa. aseT qveynebSi ar arsebobs<br />

parlamenti, mTavroba formirdeba<br />

monarqis mier da pasuxismgebelia mxolod<br />

mis winaSe, rac Seexeba premier–ministrs,<br />

igi, rogorc wesi, aris monarqis Svili, Zma<br />

an sxva naTesavi4 . monarqs nebismier dros<br />

SeuZlia mTavrobis wevrebis gadayeneba, es<br />

mTlianad maszea damokidebuli. rogorc<br />

vTqviT, absoluturi monarqiis dros monarqis<br />

xelisufleba iuridiulad SeuzRudavia,<br />

magram SezRudva SeiZleba arsebobdes politikur,<br />

moralur–eTikur da religiur as-<br />

5 . peqtSi<br />

zogierT qveyanaSi absoluturi monarqi aseve<br />

aris umaRlesi sasuliero piri, rac, ra Tqma<br />

unda, niSnavs monarqis xelisuflebis kidev<br />

ufro gaZlierebas Teokratiuli SinaarsiT.<br />

am SemTxvevaSi SeiZleba iTqvas, rom absoluturi<br />

monarqia absolutur–Teokratiuli<br />

xasiaTisaa. absoluturi monarqiis qveynebisaTvis<br />

ucxoa konstituciis arseboba, magram<br />

Tu arsebobs, igi oqtroirebulia da metadre<br />

kvazikonstituciaa, vidre qveynis uzenaesi<br />

kanoni (magaliTad, saudis arabeTi), xolo<br />

omanis sasulTanoSi konstituciis magivrobas<br />

6 .<br />

yurani asrulebs<br />

4 Â.Å. ×èðêèí. Êîíñòèòóöèîííîå ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìîñêâà. 1997 ã. Ñòð.141.<br />

5 Á.À. Ñòðàøóí. Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìîñêâà. 1996 ã. Ñòð. 306.<br />

6 Â.Å. ×èðêèí. Êîíñòèòóöèîííîå ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìîñêâà. 1997 ã. Ñòð. 141.


absoluturi monarqia arsebobs iseT qveyneb-<br />

Si, sadac amgvari monarqiuli mmarTveloba<br />

mosaxleobis mier aRqmulia, rogorc Cveulebrivi<br />

movlena, vinaidan isini imyofebian<br />

socialur–ekonomikuri da religiur–<br />

fsiqologiuri ganviTarebis iseT doneze, rom<br />

sxva marTvis formebi maTTvis ucxo da miuRebelia.<br />

dualisturi monarqia: monarqiis qvemoT ganxilul<br />

nairsaxeobas ewodeba dualisturi<br />

(`gaorebuli~) monarqia. dualisturi xasiaTi<br />

am monarqiisa imaSi mdgomareobs, rom aq erTdroulad<br />

ori Zlieri xelisuflebaa: xelisufleba<br />

memkvidreobiTi monarqisa da xalxis<br />

mier arCeuli parlamenti. saxelmwifo xelisufleba<br />

SeiZleba iTqvas gayofilia sanaxevrod<br />

da Tanabrad, monarqsa da parlaments<br />

Soris. monarqi da parlamenti akontroleben<br />

erTmaneTs. sasamarTlo xelisufleba<br />

ekuTvnis monarqs, magram igi SeiZleba<br />

met–naklebad damoukidebelic iyos.<br />

dualisturi monarqiis dros monarqs aqvs<br />

ufleba kanonebze xelis mowerisa, igi sargeblobs<br />

absoluturi vetos uflebiT (gansxvavebiT<br />

SeyovnebiTi, e.w. suspenziuri vetosgan,<br />

romlis daZlevis samarTlebrivi meqanizmi<br />

parlamentis mier, gaTvaliswinebulia kanoniT).<br />

monarqs ufleba aqvs miiRos brZanebis<br />

saxis aqtebi, zogierT SemTxvevaSi kanoneb-<br />

Sic Seitanos cvlilebebi mis mier miRebuli<br />

brZanebebiT. monarqs agreTve ufleba aqvs<br />

daiTxovos parlamenti, ase magaliTad, iordaniaSi,<br />

1974 wels daTxovili iqna parlamenti<br />

da Semdgomi saparlamento arCevnebi<br />

7 .<br />

TxuTmeti wlis mere, 1989 wels Catarda<br />

monarqi niSnavs ministrebs, ayalibebs mTavrobas<br />

da amaSi igi ar uwevs angariSs parlaments,<br />

mTavroba ki, Tavis mxriv, pasuxismgebelia<br />

mxolod monarqis winaSe.<br />

Cveni azriT, dualisturi monarqia, aris<br />

Sualeduri forma absolutur monarqiasa da<br />

saparlamento monarqias Soris. es iseTi mdgomareobaa,<br />

roca monarqs erTpirovnulad ar<br />

SeuZlia marTos qveyana, xolo parlaments<br />

ki ar SeuZlia monarqi CamoaSoros xelisuflebas<br />

garkveul mizezTa gamo.<br />

dualisturi monarqia aramdgradi formaa<br />

monarqiuli mmarTvelobisa, radgan monarqic<br />

da parlamentic yovelTvis cdiloben ufro<br />

meti xelisufleba moipovon, monarqs surs<br />

Tavisi xelisufleba absoluturi gaxados,<br />

xolo parlaments ki - kidev ufro SezRudos<br />

monarqis xelisufleba da monarqia saparlamento<br />

formaSi gadaiyvanos, amitomacaa,<br />

rom dualisturi monarqiis Cveneba konkretuli<br />

qveynis magaliTze arc Tu ise iolia,<br />

vinaidan igi ixreba xan erTi (absoluturi<br />

monarqiis), xan meore (saparlamento monarqiis)<br />

monarqiuli mmarTvelobis mxares monarqisa<br />

da parlamentis dapirispirebis dinamikis<br />

kvalobaze, magram iuridiul literaturaSi<br />

dualistur monarqiebad miiCneven marokos,<br />

nepalis samefosa da iordanias (dualisturi<br />

iyo adre prusia, avstria, italia da rumineTi) 8 .<br />

saparlamento (konstituciuri) monarqia:<br />

saparlamento monarqiebSi moqmedebs demokratiuli<br />

wesiT miRebuli konstitucia. sakanonmdeblo<br />

xelisufleba ekuTvnis xalxis mier<br />

arCeul parlaments (orpalatiani parlamentis<br />

dros irCeva, rogorc wesi, qveda palata)<br />

da unda iTqvas, rom es yvelaze gavrcelebuli<br />

saxea monarqiisa Tanamedrove msoflioSi,<br />

absolutur da dualistur monarqiebTan<br />

SedarebiT. konstituciuri monarqia<br />

aris iseT maRalganviTarebul qveynebSi,<br />

rogorebicaa didi britaneTi, iaponia, espaneTi,<br />

holandia, belgia, dania. ganviTarebadi<br />

qveynebidan aRsaniSnavia tailandi, malaizia.<br />

monarqi iuridiulad iTvleba saxelmwifos<br />

meTaurad, magram realurad igi saxelmwifos<br />

mmarTvelobaSi monawileobas ar iRebs<br />

da iqmneba mdgomareoba, roca monarqi `mefobs,<br />

magram ar marTavs~. mTavroba yalibdeba<br />

im partiisagan, romelmac umravlesoba<br />

moipova parlamentSi (mis qveda palataSi,<br />

Tu parlamenti bikamerulia), xolo premier–<br />

ministri am partiis xelmZRvanelia (amasTan<br />

mimarTebaSi unda iTqvas, rom miuxedavad imisa,<br />

rom saparlamento monarqiebSi monarqs<br />

realuri xelisufleba ar gaaCnia, gamonaklisebic<br />

arsebobs, aq mxedvelobaSi gvaqvs<br />

didi britaneTi. Tu parlamentis qveda palataSi<br />

mandatTa raodenoba Tanabrad ganawilda<br />

partiebs Soris, am SemTxvevaSi mTavrobis<br />

meTauris, premier–ministris daniSvnis ufleba<br />

7 Á.À. Ñòðàøóí. Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìîñêâà. 1996 ã. Ñòð.307.<br />

8 Êîíñòèòóöèîííîå ïðàâî. Àâòîðñêèé êîëëåêòèâ Àëüõèìåíêî Â.Â. è äð. Ìîñêâà .1996 ã. Ñòð. 185.<br />

113


114<br />

aqvs monarqs. am uflebamosilebas SeiZleba<br />

`mZinare uflebamosilebac~ ewodos, radgan<br />

monarqi am uflebas iSviaTad iyenebs, vinaidan<br />

iSviaTia TviT am uflebamosilebis gamoyenebis<br />

safuZvelic, roca Tanabrad iyofa qveda<br />

palataSi mandatTa raodenoba. ase magaliTad,<br />

es uflebamosileba gamoyenebuli iqna<br />

elisabed II–is mier, roca premier–ministri<br />

gaxda harold makmilani).<br />

ZiriTadi maxasiaTebeli saparlamento monarqiisa<br />

aris is, rom mTavrobis formireba xdeba<br />

parlamentis mier da mTavroba pasuxismgebelia<br />

parlamentis winaSe, e.i. parlaments<br />

SeuZlia mTavrobis gadayeneba misTvis undoblobis<br />

gamocxadebiT.<br />

rac Seexeba vetos uflebas, zogierT monarqs<br />

konstituciur monarqiaSi (mag., iaponia-<br />

Si) amis ufleba saerTod ar aqvs, an aqvs,<br />

magram ar iyenebs (mag., did britaneTSi monarqs<br />

vetos ufleba daaxloebiT samasi welia ar<br />

gamouyenebia).<br />

konstituciuri monarqia iTvaliswinebs parlamentis<br />

daTxovnis SesaZleblobas, amis<br />

Taobaze gadawyvetilebas, faqtobrivad, premier–ministri<br />

iRebs, magram aformebs Tavisi<br />

aqtiT monarqi.<br />

konstituciur monarqiaze ar iqneba srulyofili<br />

saubari, Tu ar SevexebiT mis erT–<br />

erT damaxasiaTebel instituts – kontrasignacias,<br />

romlis arsi mdgomareobs imaSi, rom<br />

monarqis mier gamocemuli aqtebi iuridiul<br />

Zalas iZens mxolod premier–ministris an<br />

Sesabamisi ministris xelmoweris Semdeg (roca<br />

monarqis xelmoweris gverdze premier–ministris<br />

an ministris xelmowera daismeba). kontrasignaciis<br />

proceduris warmoSobis istoria<br />

metad sainteresoa, vinaidan Sua saukuneebSi<br />

misi mizani iyo is, rom monarqs pasuxi<br />

ar ego ama Tu im kanonis moqmedebis<br />

Sedegebze da mTavrobis wevri aq, garkveulwilad,<br />

`gantevebis vacis~ rols asrulebda.<br />

dRes ki mas sul sxva Sinaarsi aqvs da es<br />

cvalebadoba, romelic kontrasignaciis institutis<br />

Sinaarsisa, kidev erTxel miuTiTebs<br />

konstituciuri monarqiis farglebSi monarqis<br />

xelisuflebis sisusteze.<br />

SeiZleba iTqvas, rom konstituciur monarqiaSi,<br />

monarqiis sxva, zemoT ganxiluli<br />

formebisagan gansxvavebiT, Tanmimdevrulad<br />

aris gatarebuli xelisuflebis organizaciis,<br />

xelisuflebis danawilebis demokratiuli<br />

principi da, saerTod, konstituciuri<br />

monarqia, demokratiuli monarqiaa, risi Tqmac<br />

sxva Tanamedrove monarqiul mmarTvelobebze<br />

ar SegviZlia. agreTve, konstituciuri<br />

monarqia gamoirCeva saxalxoxelisuflebianobisa<br />

da parlamentarizmis realuri arsebobiT.<br />

gansakuTrebuli xasiaTi aqvs konstituciur<br />

monarqias im qveynebSi, romlebic britanuli<br />

Tanamegobrobis wevrebi arian, esenia: avstralia,<br />

kanada, axali zelandia da sxva. iTvleba,<br />

rom saxelmwifos meTauri aris britane-<br />

Tis monarqi, romelic am qveynebSi warmodgenilia<br />

mis mier daniSnuli general–gubernatorebis<br />

saxiT, xolo general–gubernator-<br />

Ta kandidaturebis wardgenas am qveynebis<br />

mTavrobebi an parlamentebi axdenen. im qveynebSi,<br />

romlebic Sedian britaneTis TanamegobrobaSi<br />

da mmarTvelobis formiT warmoadgenen<br />

respublikebs, maT yavT arCeuli saxelmwifos<br />

meTauri prezidentis saxiT, ase-<br />

Tia pakistani da indoeTi.<br />

rac Seexeba monarqis sxva uflebamosilebebs<br />

konstituciur monarqiebSi, eseni Semdegia:<br />

monarqi iRebs rwmunebaTa da gawvevis sigelebs<br />

ucxo qveynebis elCebisagan, ajildoebs moqalaqeebs<br />

ordenebiTa da medlebiT, aniWebs<br />

titulebsa da Cinebs. monarqi asaxierebs da<br />

warmoadgens qveyanas oficialuri vizitebis<br />

dros sxva qveynebSi. miuxedavad imisa, rom<br />

mas ar gaaCnia realuri xelisufleba, igi<br />

mainc rCeba erisa da qveynis erTianobis simbolod.<br />

zogadad monarqiasa da mis saxesxvaobebze<br />

saubris Semdeg ver daveTanxmebiT im mecnierebs,<br />

romlebic konstituciuri monarqiis<br />

qveS, saparlamento monarqiasTan erTad, aer-<br />

Tianeben dualistur monarqias, jer marto<br />

imitomac, sxvas rom Tavi davaneboT, rom<br />

dualistur monarqiaTa umravlesobaSi, konstitucia<br />

Tu arsebobs, igi faratina qaRaldia<br />

da sityva "konstituciuris“ gamoyeneba<br />

aq uadgilocaa. savsebiT SesaZlebelia Semdegi<br />

klasifikacia: erTi mxriv, absoluturi<br />

da meore mxriv, SezRuduli saxelwodebiT,<br />

xolo SezRudul monarqiaSi Cven vigulisxmebT<br />

dualistur da saparlamento (konstituciur)<br />

monarqiebs, e.i., am SemTxvevaSi sinonimebad<br />

aris gagebuli saparlamento da konstituciuri<br />

monarqiebi.


daskvnis saxiT, monarqiebze saubrisas Sei-<br />

Zleba iTqvas, rom mmarTvelobis es forma<br />

jer kidev metad sicocxlisunariania da misi<br />

gadatana istoriis arqivebSi adrea. amis magaliTad<br />

SeiZleba espaneTi moviyvanoT, sadac<br />

1978 wlis konstituciiT aRdgenil iqna<br />

monarqia. am konteqstSi interess moklebuli<br />

ar iqneba CamovTvaloT msoflioSi dRes arsebuli<br />

monarqiuli mmarTvelobis qveynebi.<br />

evropaSi: andora, romelic formalurad aris<br />

saTavado, magram mravalsaukunovani tradiciis<br />

safuZvelze aRiarebs Tavis suverenad safrange-<br />

Tis prezidents; belgia, amJamad mefea albert<br />

II, saqson–koburgebis dinastia (taxtzea<br />

1993 wlidan); didi britaneTi, dedofali<br />

elisabed II, uinZorebis dinastia, (1952<br />

wlidan); vatikani, romelic absolutur<br />

Teokratiul monarqias warmoadgens, saxelmwifos<br />

meTauria romis kaTolikuri eklesiis<br />

xelmZRvaneli ioane–pavle II (1978 wlidan);<br />

dania, dedofali margaret II (1972 wlidan);<br />

espaneTi, mefe xuan karlosi, burbonebis dinastia,<br />

(1975 wlidan); lixtenSteini, Tavadi<br />

hans–adami (1984 wlidan); luqsemburgi,<br />

monarqi - didi hercogi Jani (1964 wlidan);<br />

monako, monarqi - Tavadi rene <strong>III</strong>, grimaldebis<br />

dinastia (1949 wlidan); niderlandebi,<br />

monarqi - dedofali beatriqsi (1980 wlidan);<br />

norvegia, monarqi - mefe harold V<br />

(1991 wlidan); SvedeTi, monarqi - karl XVI<br />

gustavi, bernadotebis dinastia (1973 wlidan).<br />

azia: bahreini, monarqi – amir isa ben salman<br />

al–xalifa; brunei, monarqi – sulTan xasanal<br />

balkiah muziadin vadaulahi; butani,<br />

monarqi – jimge singai vangCuki; iordania,<br />

monarqi – husein ibn talali; kamboja, monarqi<br />

– mefe sianuki; katari, monarqi – emir xalifa<br />

ben xamad al xani; quveiTi, monarqi –<br />

emir Seix jaber al–ahmed al jaber as–<br />

sabah; nepali, monarqi – mefe birendra bir<br />

bikram Sax deva; malaizia, dRevandel dRes<br />

malaiziis umaRlesi mmarTveli aris tuamku<br />

jafar ibn al marhum abdul rahmani; gaer-<br />

Tianebuli arabeTis saemiroebi (federacia<br />

romelic Sedgeba Svidi saemirosagan: abu–<br />

dabi, dubai, Sarja, rasel–xaima, el–fuJaira,<br />

ajmani da ulim–en–kaivani), dRes–dReobiT<br />

arabeTis gaerTianebul saemiroebs xelmZRv-<br />

anelobs Seix zaid ben sulTan al naxaiani;<br />

omani, monarqi – sulTan kabus ben saidi<br />

(1970 wlidan); tailandi, monarqi – mefe<br />

puni pon aduliadeti (tituli – rama IX,<br />

1946 wlidan); saudis arabeTi, monarqi –<br />

mefe faxd ibn abdel aziz al saudi (1982<br />

wlidan); iaponia, monarqi – imperatori akihito<br />

(1990 wlidan).<br />

afrika: lesoto, monarqi – letsie <strong>III</strong>; maroko,<br />

monarqi – mefe hasan II (1961 wlidan);<br />

svazilendi, monarqi – mefe msvati <strong>III</strong> (1986<br />

– 1997, misi gardacvalebis Semdeg taxti<br />

vakanturia).<br />

okeaneTi: dasavleT samoa, samudamo saxelmwifos<br />

meTauri mametoa tanumafili II, misi<br />

gardacvalebis Semdeg arCeuli iqneba prezidenti;<br />

tonga, monarqi – mefe taufohau tupou<br />

IV (1970 wlidan).<br />

amerika: antigua da barbuda, bahamis kunZulebi,<br />

barbadosi, grenada, belizi, kanada, sent–<br />

vinsenti da sent–kitsi, sent–lusia, iamaika.<br />

avstralia da okeaneTi: avstraliis kavSiri,<br />

axali zelandia, papua axali gvinea, da<br />

solomonis kunZulebi. 9<br />

respublika, rogorc<br />

mmarTvelobis forma, da misi<br />

nairsaxeobani<br />

respublika, rogorc mmarTvelobis forma,<br />

sazogadoebis iseTi saxelmwifoebrivi organizaciaa,<br />

romelic mimarTulia iqeTken, rom<br />

maqsimalurad iqnes uzrunvelyofili saxalxo<br />

xelisuflebianobis principi. saxelmwifo<br />

xelisuflebis umaRlesi organoebis formirebis<br />

wesi arCeviTia, e.i, xelisufleba warmomadgenlobiT<br />

xasiaTs atarebs. am mimarTebaSi<br />

marTali iyo jeims medisoni aSS–is konstituciis<br />

`mama damfuZnebeli ~, roca respublikas<br />

gansazRvravda, rogorc `qveyanas,<br />

romelSic kanonebs qmnian da asruleben xalxis<br />

mier arCeuli warmomadgenlebi~ 10 . gadawyvetilebis<br />

miReba mmarTvelobis am formis<br />

dros xdeba dadgenili proceduriT, kenWisyris<br />

gziT, kanoniT dadgenili umravlesobis<br />

nebis safuZvelze. mmarTvelobis es forma,<br />

Tavisi klasikuri gagebiT, niSnavs xe-<br />

9 Ì.Ô. ×óäàêîâ. Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìèíñê. 1998 ã. Ñòð. 762-766.<br />

10 z.ruxaZe, saqarTvelos konstituciuri samarTali, baTumi. 1999 w. gv. 178.<br />

115


116<br />

lisuflebis danawilebis principis realur<br />

da srulyofil ganxorcielebas.<br />

respublika istoriulad monarqiis antipods<br />

warmoadgens, sadac memkvidreobiTi xelisufleba<br />

icvleba warmomadgenlobiTi organoebiT,<br />

xolo qveSevrdomoba - moqalaqeobiT<br />

(monarqiuli mmarTvelobis dros arsebobs<br />

qveSevrdomobis instituti, xolo moqalaqeoba<br />

damaxasiaTebelia respublikisaTvis, magram<br />

Tanamedrove etapze zRvari TiTqmis waSlilia<br />

am or cnebas Soris da SeiZleba iTqvas,<br />

rom isini sinonimebia).<br />

dRes–dReobiT respublikuri mmarTvelobis<br />

qveynebi ufro metia, vidre monarqiuli (jer<br />

kidev me–20 saukunis dasawyisSi evropaSi<br />

sul sam respublika arsebobda). respublikuri<br />

mmarTvelobis formis aseTi gavrceleba me–<br />

20 saukuneSi moxda da kacobriobas mravali<br />

revoluciuri procesis gadatana mouxda mis<br />

dasamkvidreblad.<br />

respublika ufro metad uaxlovdeba<br />

demokratiis cnebas, vidre monarqia, magram<br />

aqve unda aRiniSnos, rom monarqiac SeiZleba<br />

iyos demokratiuli (Tanamedrove inglisi,<br />

espaneTi, iaponia da sxva), xolo respublikac<br />

SesaZlebelia antidemokratiul xasiaTs<br />

atarebdes, magaliTad, germania hitleris<br />

dros, saberZneTi `Savi polkovnikebis~<br />

dros, Cile pinoCetis dros da sxva. Sesa-<br />

Zlebelia isec moxdes, rom demokratiuli<br />

monarqia Seicvalos antidemokratiuli respublikiT,<br />

ase moxda saberZneTSi, 1967 wlis<br />

gadatrialebis Semdeg, 1973 wels likvidirebul<br />

iqna monarqia da damyarda diqtatura<br />

respublikuri mmarTvelobis formaSi. WeSmariti<br />

respublika, Tavisi arsiT, mainc<br />

gulisxmobs realuri demokratiis arsebobas.<br />

interess moklebuli ar iqneba aRiniSnos, rom<br />

Tanamedrove konstituciebi, afuZneben ra<br />

respublikuri mmarTvelobis formas, iyeneben<br />

formulas `demokratiuli respublika~ (mag.,<br />

safrangeTis, italiis konstituciebi), aseT<br />

formulirebas saqarTvelos 1995 wlis konstituciac<br />

iyenebs, kerZod misi pirveli muxlis<br />

meore punqtSi vkiTxulobT Semdegs:<br />

`saqarTvelos saxelmwifos politikuri wyobilebis<br />

forma aris demokratiuli respublika~.<br />

respublikuri mmarTvelobis sxvadasxva nair-<br />

saxeobebs gamoyofen, maTi raodenoba xuTi,<br />

an Tundac eqvsi, SeiZleba iyos, magram iuridiul<br />

literaturaSi, ZiriTadad, respublikis<br />

sam saxes asaxeleben: saprezidento,<br />

saparlamento (parlamenturi) da naxevrad<br />

saprezidento (Sereuli). ar SevcdebiT, Tu<br />

vityviT, rom respublikis aseT saxeebad dayofa<br />

iuridiul mecnierebaSi meore msoflio<br />

omis Semdeg gaCnda, radgan igive saparlamento<br />

da naxevrad saprezidento respublikebis<br />

warmoSoba, Tavisi klasikuri gagebiT, am periods<br />

ukavSirdeba, kerZod, Cven vgulisxmobT<br />

germaniis 1949 wlis konstitucias,<br />

italiis 1946 wlis konstitucias da 1958<br />

wlis (mexuTe respublikis) konstitucias.<br />

rac Seexeba saprezidento respublikas, igi,<br />

Tavisi klasikuri gagebiT, aSS–Si warmoiSva,<br />

jer kidev me–18 saukuneSi, aSS–is 1787 wlis,<br />

dRes moqmedi konstituciis safuZvelze.<br />

garkveuli zogadi Sesavlis Semdeg uprianad<br />

mimaCnia ufro konkretulad ganvixiloT zemoaRniSnuli<br />

respublikuri mmarTvelobis<br />

nairsaxeobani.<br />

saprezidento respublika: imTaviTve unda<br />

aRiniSnos, rom respublikuri mmarTvelobis<br />

am saxes iuridiul literaturaSi arc Tu<br />

ise iSviaTad dualistur respublikasac<br />

uwodeben. amis mizezi SeiZleba ori ram iyos:<br />

erTi is, rom prezidenti, am SemTxvevaSi,<br />

orsaxovania, radgan igi aris rogorc saxelmwifos,<br />

ise aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

meTauri, xolo meore mizezad ki SeiZleba<br />

davasaxeloT is, rom aseTi saxis respublikisaTvis<br />

damaxasiaTebelia ori Zlieri<br />

xelisuflebis arseboba, erTi aRmasrulebeli<br />

xelisufleba, romelic prezidentis figuraSi<br />

gansaxierdeba da meore, Zlier sakanonmdeblo<br />

xelisufleba, parlamentis saxiT.<br />

unda aRiniSnos isic, rom respublikuri<br />

mmarTvelobis es forma pirvelad dafuZnda<br />

aSS–Si, 1787 wlis konstituciis safuZvelze<br />

(saprezidento respublikebi gavrcelebulia<br />

laTinur amerikaSi, aziasa da afrikaSi).<br />

saprezidento respublikaSi prezidentis arCeva<br />

xdeba pirdapiri sayovelTao arCevnebis gziT,<br />

magaliTad, meqsikaSi, egvipteSi, kolumbiaSi,<br />

venesuelaSi da sxva (TviT aSS–Si prezidentis<br />

arCeva xdeba arapirdapiri, ramdenime<br />

safexuriani arCevnebis safuZvelze).


saprezidento respublika xasiaTdeba ara marto<br />

imiT, rom prezidenti rogorc saxelmwifos,<br />

ise aRmasrulebeli xelisuflebis me-<br />

Tauria, aramed imiTac, rom arsebobs mTavrobis<br />

formirebis arasaparlamento wesi. es niSnavs<br />

imas, rom mTavrobis wevrebs, ministrebs prezidenti<br />

erTpirovnulad niSnavs, magram zogierT<br />

saprezidento respublikaSi prezidentis<br />

mier wardgenil kandidaturas parlamentisagan<br />

damtkiceba sWirdeba, (mag., aSS–Si,<br />

nigeriaSi, saqarTveloSi da sxv.). prezidentis<br />

mier mTavrobis formirebisas araviTari<br />

mniSvneloba ara aqvs parlamentis partiul<br />

Semadgenlobas, kerZod imas, Tu romelma partiam<br />

moipova umravlesoba parlamentSi. saprezidento<br />

respublikaSi mTavroba mxolod prezidentis<br />

winaSea politikurad pasuxismgebeli.<br />

am respublikisaTvis ucnobia iseTi cnebebi,<br />

rogorebicaa: ministrTa kabineti, premier-ministri,<br />

parlamentis mier mTavrobisaTvis undoblobis<br />

gamocxadeba, saxelmwifos meTauris<br />

mier parlamentis daTxovna da a.S. saprezidento<br />

respublikaSi mTavroba, rogorc umaRlesi<br />

aRmasrulebel–ganmkargulebeli organo,<br />

rogorc aseTi, ar arsebobs, romelsac<br />

SeuZlia samarTlebrivi aqtebi miiRos, mTavroba,<br />

am SemTxvevaSi, prezidentisaTvis saTaTbiro<br />

xasiaTs atarebs da igi misi saTaTbiro organoa.<br />

saprezidento respublikisaTvis agreTve<br />

damaxasiaTebelia xelisuflebis danawilebis<br />

principis zedmiwevniT mkacri ganxorcieleba<br />

(sxva respublikebTan SedarebiT). erTiani<br />

saxelmwifo xelisufleba iyofa sam<br />

damoukidebel saxelisuflebo Stod: aRmasrulebeli<br />

xelisufleba gansaxierdeba,<br />

rogorc aRvniSneT, prezidentis pirovnebaSi,<br />

xolo sakanonmdeblo xelisufleba parlaments<br />

ekuTvnis, sasamarTlo xelisufleba ki<br />

damoukidebelia aRmasrulebeli da sakanonmdeblo<br />

xelisuflebisagan. am xelisuflebis<br />

StoTa urTierToba efuZneba urTierTSekavebis<br />

sistemas, respublikuri mmarTvelobis am<br />

formis dros prezidents ar SeuZlia parlamentis<br />

daTxovna, xolo, Tavis mxriv, parlaments<br />

ara aqvs ufleba mTavrobas gamoucxados<br />

undobloba da mTeli misi Semadgenloba<br />

gadaayenos. aqve unda iTqvas, rom parlaments<br />

impiCmentis wesiT SeuZlia prezidentis<br />

vadamde gadayeneba Tanamdebobidan, magram<br />

es SesaZlebelia mxolod im SemTxveva-<br />

Si, Tuki prezidenti samarTaldarRvevas Caidens<br />

(daarRvevs konstitucias, an Caidens sxva<br />

saxis danaSauls) da TviT impiCmentis procedurac<br />

metad garTulebulia. prezidents<br />

sakanonmdeblo procesSi SeuZlia gamoiyenos<br />

e.w. SeyovnebiTi anu suspenziuri vetos ufleba,<br />

romlis daZlevac parlaments SeuZlia xmaTa<br />

kvalificiuri umravlesobiT.<br />

saprezidento respublikebSi SesaZlebelia<br />

arsebobdes premier–ministris Tanamdebobac,<br />

magram misi roli umniSvneloa da igi moiazreba,<br />

rogorc administraciuli premier–ministri.<br />

miuxedavad imisa, rom saprezidento<br />

respublikebSi ar arsebobs mTavrobis saparlamento<br />

(politikuri) pasuxismgeblobis instituti,<br />

saparlamento komitetebs ufleba<br />

aqvT saparlamento sxdomebze daibaron ministrebi<br />

da moisminon maTi axsna-ganmarteba<br />

ama Tu im sakiTxis Taobaze. ar gamoiricxeba<br />

is garemoebac, rom ministris mier micemuli<br />

ganmartebebi SeiZleba gaxdes mis winaaRmdeg<br />

saimpiCmento procesis dawyebis safuZveli<br />

(parlaments SeuZlia individualurad gadaayenos<br />

ministrebi impiCmentis wesiT, Tu romelime<br />

kanondarRvevaSi iqna mxilebuli).<br />

rac Seexeba prezidentis sxva uflebamosilebebs,<br />

igi gamoscems kanonqvemdebare normatiul<br />

aqtebs, xolo sagangebo da saomari mdgomareobis<br />

dros - kanonis Zalis mqone aqtebsac,<br />

igi aris qveynis SeiaraRebuli Zalebis<br />

mTavarsardali. igi uflebamosilia qveynis<br />

gareT warmoadginos Tavisi saxelmwifo, dados<br />

saerTaSoriso xelSekrulebebi, miiRos<br />

rwmunebaTa da gawvevis sigelebi ucxo qveynebis<br />

elCebisagan da sxva.<br />

saprezidento respublikisaTvis damaxasiaTebelia<br />

mTavrobis stabiluroba da yuradsaRebia<br />

is garemoebac, rom mTavrobis axali Semadgenlobis<br />

formireba xdeba ara saparlamento,<br />

aramed saprezidento arCevnebis Sedegad,<br />

e.i. mTavrobis wevri asrulebs Tavis<br />

uflebamosilebas Semdgom saprezidento<br />

arCevnebamde. am garemoebis gaTvaliswinebiT<br />

SegviZlia vivaraudoT, rom saprezidento<br />

respublikebSi ministris uflebamosilebis vada<br />

emTxveva prezidentis uflebamosilebis vadas.<br />

saprezidento respublika, rogorc TviT saxelwodebidanac<br />

Cans, prezidentis Zlier xelisuflebas<br />

gulisxmobs, igi miCneulia erisa<br />

117


118<br />

da qveynis erTianobis simbolod, qveynis saxed<br />

sxva qveynebTan urTierTobebSi (SemTxveviTi<br />

ar aris albaT isic, rom sityva prezidenti<br />

laTinuri warmoSobisaa da niSnavs `mas, vinc<br />

win zis~). es mosazreba agreTve im garemoebiTac<br />

dasturdeba, rom rodesac ama Tu im<br />

saprezidento respublikaze vsaubrobT,<br />

yovelTvis am qveynis prezidenti gvaxsendeba.<br />

saprezidento respublikaze saubrisas, daskvnis<br />

saxiT SeiZleba iTqvas, rom es ar aris<br />

mmarTvelobis idealuri da unaklo forma,<br />

mis erT–erT did naklad miCneulia is, rom<br />

ar arsebobs politikuri, saxelisuflebo<br />

krizisis gadawyvetis samarTlebrivi meqanizmebi<br />

(aq igulisxmeba, rom prezidents ar SeuZlia<br />

parlamentis daTxovna, xolo parlaments -<br />

mTavrobis gadayeneba). am mmarTvelobis dros<br />

saxelisuflebo krizisi miT ufro gardauvalia,<br />

Tu prezidenti erTi partiis warmomadgenelia,<br />

xolo parlamentSi sxva politikuri<br />

Zala mZlavrobs da Tu es partiebi opoziciurad<br />

arian ganwyobilni erTmaneTis mimarT.<br />

amgvari arasasiamovno movlenis Tavidan acilebis<br />

erT–erT saSualebad prezidentis<br />

upartiobas asaxeleben, anu mdgomareobas,<br />

roca igi arc erTi partiis wevri ar aris<br />

da nebismier politikur ZalasTan SeuZlia<br />

TanamSromloba. politikuri krizisis Tavidan<br />

acilebis mizniT, agreTve upriani iqneboda,<br />

erTmaneTs emTxveodes prezidentisa da parlamentis<br />

arCevnebi, im mizniT, raTa ar iyos<br />

mkveTri gansxvavebebi parlamentis arCevnebis<br />

Sedegad mosul politikur Zalasa da prezidentad<br />

arCeuli piris politikur msoflmxedvelobas<br />

Soris. ra Tqma unda, imasac<br />

viTvaliswinebT, rom parlamentisa da prezidentis<br />

arCevnebis Catareba erTdroulad metad<br />

rTuli procesia, magram zemoaRniSnulis<br />

gaTvaliswinebiT es sirTule gamarTlebulad<br />

unda CaiTvalos.<br />

saparlamento (parlamenturi) respublika:<br />

imTaviTve unda aRvniSnoT, rom respublikis<br />

am saxisaTvis, rogorc TviT saxelwodebidanac<br />

Cans, damaxasiaTebelia parlamentarizmis ufro<br />

meti doziT gatareba, vidre respublikuri<br />

mmarTvelobis sxva formebSi. amaSi qvemoT<br />

ufro naTlad davrwmundebiT.<br />

saparlamento respublika, Tavisi arsiT, gavs<br />

saparlamento monarqias da, ZiriTadSi, masze<br />

imaves Tqma SeiZleba, rac saparlamento monarqiis<br />

Taobaze iTqva, im gansxvavebiT, rom saparlamento<br />

monarqiebSi saxelmwifos meTauri<br />

memkvidreobiTi monarqia, xolo saparlamento<br />

respublikaSi arCeviTi prezidenti.<br />

saparlamento respublikaSi saxelmwifo<br />

meqanizmis ZiriTad rgols warmoadgens parlamenti.<br />

parlamenti axdens mTavrobis<br />

formirebas, misi formireba xdeba im partiisagan,<br />

romelmac umravlesoba moipova parlamentSi<br />

(orpalatiani parlamentis dros -<br />

mis qveda palataSi) da mTavrobis Tavmjdomarec<br />

am partiis xelmZRvanelia. mTavroba<br />

ara marto formirdeba parlamentis mier,<br />

aramed agreTve pasuxismgebelia mis winaSe,<br />

e.i., mTavrobis formirebisa da pasuxismgeblobis<br />

saparlamento wesi, saparlamento<br />

respublikis ZiriTadi maxasiaTeblebia. Tu<br />

parlamenti mTavrobas undoblobas gamoucxadebs,<br />

igi unda gadadges. es, ra Tqma unda,<br />

Zlieri iaraRia parlamentis xelSi, magram<br />

amis gasawonasworeblad, saprezidento respublikisagan<br />

gansxvavebiT, SesaZlebelia parlamentis<br />

daTxovna. formalurad am uflebiT<br />

prezidenti sargeblobs, magram realurad<br />

prezidenti am uflebas iyenebs mxolod premier–ministris<br />

gadawyvetilebiT (parlamentis<br />

daTxovna, erTi SexedviT, antidemokratiulad<br />

SeiZleba mogveCvenos, magram, realurad<br />

rom vqTvaT, igi savsebiT Seesabameba<br />

saxalxoxelisuflebianobis, saxalxo suverenitetis<br />

ideas, vinaidan am SemTxvevaSi isev<br />

xalxis samsjavroze gamodis mTavrobisa da<br />

parlamentis dapirispireba, im azriT, rom<br />

Tuki parlamentis daTxovnis Semdeg xalxis<br />

nebiT isev is politikuri Zala movida umravlesobiT,<br />

romelic politikur dapirispirebaSia<br />

mTavrobasTan, es niSnavs imas, rom xalxis<br />

mxardaWera parlamentis mxarezea da mTavroba<br />

unda gadadges. meorec is, rom es umniSvnelovanesi<br />

komponentia Sewonasworebis<br />

sistemisa). sazogadod unda iTqvas, rom prezidenti<br />

saparlamento respublikaSi formalurad<br />

farTo uflebamosilebebiT sargeblobs,<br />

magram faqtobrivad es xelisufleba premier–<br />

ministris mier xorcieldeba, e.i. saparlamento<br />

respublika `sust prezidents~ gulisxmobs.<br />

saparlamento respublikebSi saxelmwifos<br />

meTauri gamoscems iuridiuli mniSvnelobis<br />

aqtebs, umravles SemTxvevaSi am aqtebma


unda gaiaron kontrasignaciis procedura,<br />

raTa maT mieniWoT iuridiuli Zala. saparlamento<br />

respublikisaTvis damaxasiaTebelia<br />

e.w. solidaruli pasuxismgebloba, es gamoixateba<br />

imaSi, rom parlamentis mier mTavrobis<br />

Tavmjdomaris gadayeneba mTeli mTavrobis<br />

wasvlas niSnavs. zogierT qveyanaSi es<br />

SeiZleba ubralod romelime ministris gadayenebamac<br />

gamoiwvios, umTavresad es arian<br />

finansTa da Sinagan saqmeTa ministrebi. saparlamento<br />

respublikebSi ufro naklebi simkacriT<br />

aris gatarebuli xelisuflebis danawileba,<br />

vidre saprezidento respublikebSi.<br />

am SemTxvevaSi aRmasrulebeli xelisufleba<br />

sakanonmdeblo xelisuflebis erTgvar gagr-<br />

Zelebadac gvevlineba, amis erT-erT damadasturebel<br />

magaliTad SegviZlia moviyvanoT is,<br />

rom saparlamento respublikebSi SesaZlebelia<br />

erTi da igive piri iyos mTavrobisa da<br />

parlamentis wevri erTdroulad. saparlamento<br />

respublikebs miekuTvnebian: italia,<br />

gfr, indoeTi, ungreTi, CexeTi, avstria, saberZneTi<br />

da sxva.<br />

saparlamento respublikis ZiriTad naklad<br />

mTavrobis aramdgradobas asaxeleben, ase magaliTad,<br />

italiaSi bolo naxevari saukunis<br />

ganmavlobaSi daaxloebiT ormocdaaTjer Seicvala<br />

mTavroba. amis Tavidan asacileblad<br />

bevri konstitucia axdens parlamentarizmis<br />

Serbilebas, rac `racionaluri parlamentarizmis~<br />

saxeliT aris cnobili (`racionaluri<br />

parlamentarizmis~ meqanizmebi, magali-<br />

TisaTvis rom aviRoT, mocemulia germaniis<br />

1949 wlis 23 maisis konstituciaSi).<br />

naxevradsaprezidento (Sereuli) respublika:<br />

respublikuri mmarTvelobis am saxes iuridiul<br />

literaturaSi `Sereul respublikasac~<br />

uwodeben, radgan masSi Tavmoyrilia<br />

rogorc saprezidento, ise saparlamento<br />

respublikisaTvis damaxasiaTebeli niSnebi,<br />

saprezidento respublikisaTvis damaxasiaTebeli<br />

niSnebis upiratesobiT. respublikuri<br />

mmarTvelobis am formas, zogadad, Semdegi<br />

niSnebi axasiaTebs: prezidenti Tanamdebobas<br />

ikavebs pirdapiri arCevnebis gziT da iRebs<br />

iseTive legitimacias, rogorsac parlamenti.<br />

prezidenti, aris ra saxelmwifos meTauri,<br />

ara marto asrulebs am institutisaTvis<br />

damaxasiaTebel funqciebs, aramed aRWurvilia<br />

farTo uflebamosilebiT saxelmwifo<br />

mmarTvelobis sferoSi. igi niSnavs mTavrobas<br />

da xelmZRvanelobs mis muSaobas. mTavroba<br />

pasuxismgebelia prezidentis winaSe da Sei-<br />

Zleba prezidentis mier mTavroba mTlianad<br />

iqnes gadayenebuli. es zemoT CamoTvlili<br />

saprezidento respublikis niSnebia, magram,<br />

gansxvavebiT saprezidento respublikisagan,<br />

mTavroba pasuxismgebelia ara marto prezidentis,<br />

aramed parlamentis winaSec da<br />

parlamentsac, undoblobis gamocxadebis<br />

gziT, SeuZlia misi gadayeneba. amis sapirispirod<br />

prezidents aqvs parlamentis daSlis<br />

ufleba.<br />

rogorc davinaxeT, mmarTvelobis es forma<br />

Seicavs rogorc saprezidento, ise saparlamento<br />

respublikis niSnebs, magram mas axasiaTebs<br />

iseTi niSnebic, romlebic mxolod<br />

misTvis aris damaxasiaTebeli da individualuri<br />

da ar axasiaTebs respublikis arc<br />

erT sxva saxes. aq, upirveles yovlisa, igulisxmeba<br />

ormagi pasuxismgebloba mTavrobisa,<br />

romelic politikurad pasuxismgebelia<br />

rogorc prezidentis, ise parlamentis winaSe.<br />

naxevradsaprezidento respublikis individualur<br />

niSnad SeiZleba, aseve, CaiTvalos isic,<br />

rom aRmasrulebeli (samTavrobo) xelisufleba<br />

dualisturi – orsaxovania, radgan<br />

realuri mmarTvelobiTi funqciebiT ori Tanamdebobis<br />

piria aRWurvili, prezidenti da<br />

premier–ministri, romelTaganac upiratesoba<br />

eniWeba prezidents (mag., safrangeTSi<br />

mTavrobis uflebamosileba damokidebulia<br />

imaze, Tu vin Tavmjdomareobs mis sxdomas,<br />

prezidenti Tu premier–ministri. ra Tqma unda,<br />

pirvel SemTxvevaSi mTavrobis uflebamosileba<br />

ufro farToa).<br />

iuridiul literaturaSi xSirad ara marto<br />

naxevradsaprezidento, aramed naxevradsaparlamento<br />

respublikebsac moixsenieben Sereuli<br />

respublikis cnebis qveS, imis mixedviT,<br />

Tu romeli niSnebi mZlavroben, saparlamento<br />

Tu saprezidento respublikisa (magram<br />

ufro xSirad termini “naxevradsaprezidento”<br />

gamoiyeneba). naxevradsaprezidento respublika<br />

pirvelad dafuZnda safrangeTSi 1958<br />

wlis konstituciiT. agreTve, mmarTvelobis<br />

am formas miekuTvneba fineTi da portugalia.<br />

miCneulia, agreTve, rom dsT–is yvela<br />

qveyana, saqarTvelos garda, Sereuli respublikebia.<br />

119


120<br />

daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom respublikis<br />

am saxis warmoSobis mizezad SeiZleba<br />

dasaxeldes im uaryofiTi movlenebis Tavidan<br />

acileba, rac damaxasiaTebelia saprezidento<br />

da saparlamento respublikisaTvis, romel-<br />

Ta Taobaze zemoT visaubreT. magram praqtikam<br />

dagvanaxa, rom mmarTvelobis es formac<br />

ar yofila srulyofili da misi efeqturoba<br />

damokidebulia mTavrobis saparlamento<br />

mxardaWeraze da sasurvelia, rom<br />

prezidentsa da parlamentSi arsebul wamyvan<br />

politikur Zalas Soris didi politikur–<br />

msoflmxedvelobrivi gansxvaveba ar iyos. ase<br />

magaliTad: 1986 wels safrangeTSi, roca<br />

prezidenti socialisti f.miterani iyo, parlamentis<br />

qveda palataSi arCevnebis Sedegad<br />

umravlesobiT movidnen memarjveneebi, romelTa<br />

wevrebidanac dakompleqtda mTavroba. am parlamentma<br />

naxevari weli iarseba da daTxovnili<br />

iqna prezidentis mier. axalma arCevnebma<br />

SesaZlebeli gaxada mTavrobis dakompleqteba<br />

socialistebisagan. ismis kiTxva: ra moxdeboda<br />

im SemTxvevaSi, Tuki arCevnebSi isev<br />

memarjvene partiebi gaimarjvebdnen? am SemTxvevaSi<br />

prezidenti an unda wasuliyo Crdil-<br />

Si, an gadamdgariyo, anda daeSala parlamenti,<br />

rac, ra Tqma unda, mis sasargeblod ar<br />

imoqmedebda. 1993 wlis arCevnebze isev memarjveneebma<br />

gaimarjves, magram prezidents<br />

raime qmediTi RonisZiebebi ar ganuxorcielebia,<br />

radgan misi vada male iwureboda<br />

da igi Seegua arasasurvel mTavrobas11 . aseTma<br />

SemTxvevebma, rodesac prezidenti da mTavroba<br />

sxvadasxva politikur Zlebs miekuTvnebian<br />

da ase agrZeleben saqmianobas, literatura-<br />

Si `Tanacxovrebis~ saxeli miiRo12 . aseTi<br />

`Tanacxovrebis~ mdgomareoba warmoiSva 1997<br />

wlis arCevnebis Sedegad, magram axla prezidenti<br />

memarjvene Jak Siraki iyo, xolo premier–ministri<br />

(mas Semdeg, rac socialistebma<br />

umravlesoba moipoves parlamentis qveda palataSi)<br />

gaxda socialisti lionel Jospeni.<br />

respublikis sxva saxeebi: respublikis tradiciuli<br />

saxeebis garda SeiZleba gamoiyos<br />

misi sxva saxeebic, rogorebicaa supersaprezidento,<br />

socialisturi, religiuri niSniT<br />

ki - Teokratiuli da saero da sxva.<br />

supersaprezidentod Tavidan iwodebodnen<br />

laTinuri amerikis qveynebi, sadac prezidenti<br />

Cveulebrivze ufro farTo uflebamosilebiT<br />

sargeblobda, magram SemdgomSi<br />

supersaprezidento respublikebad dasaxelda,<br />

aseve, mravali ganviTarebadi qveyana aziasa<br />

da afrikaSi, sadac, faqtobrivad, prezidentis<br />

gaukontrolebeli xelisufleba arsebobda.<br />

mmarTvelobis aseTi forma SeiZleba<br />

damyardes samxedro gadatrialebis an politikur<br />

mowinaaRmdegeTa CaxSobis Sedegad.<br />

supersaprezidento respublikebis prezidentebi,<br />

rogorc wesi, specifikur ideologias<br />

iyeneben, raTa gamarTldes maTi ganusazRvreli<br />

xelisufleba. aseTi respublikis samagaliTod<br />

iuridiul literaturaSi asaxeleben<br />

gvineas, prezident seku tores dros, zairis<br />

respublikas, prezident mobutu sese sekos<br />

dros, romelic 1965–1997 wlebSi, faqtobrivad,<br />

erTpirovnulad marTavda qveyanas13 .<br />

sabWoTa respublika iseTi saxis respublika<br />

iyo, romelic gaigivebulia ufro totalitarizmsa<br />

da diqtaturasTan, vidre demokratiasTan.<br />

respublikuri mmarTvelobis aseTi<br />

forma damaxasiaTebelia `socialisturi~ qveynebisaTvis.<br />

aseTi saxis respublikebi adre<br />

ufro meti iyo (sabWoTa kavSirisa da socialisturi<br />

banakis gaqrobis Semdgom maTi<br />

ricxvi mniSvnelovnad Semcirda), magram isini<br />

dResac arian SemorCenilni, rogorebicaa<br />

kubis respublika, koreis saxalxo demokratiuli<br />

respublika da a.S. respublikuri<br />

mmarTvelobis am saxes Semdegi damaxasiaTebeli<br />

niSnebi aqvs: srulxelisuflebianoba da<br />

zemdgradoba sabWoebisa (`warmomadgenlobi-<br />

Ti organoebi~). yvela danarCeni saxelmwifo<br />

organo yalibdeba Sesabamisi donis sabWoebis<br />

mier, romlebic daqvemdebarebulni da pasuxismgebelni<br />

arian maT winaSe. xelisuflebis<br />

danawilebis principi Teoriuladac ki ar<br />

aris aRiarebuli, mas upirispirdeba principi<br />

mSromeli xalxis erTiani xelisuflebisa,<br />

gamoxatuli sabWoebSi. sabWoebSi gaer-<br />

Tianebulia sakanonmdeblo da aRmasrulebeli<br />

funqciebi. sasamarTloebis damoukidebloba<br />

zogierT SemTxvevaSi aRiarebulia, Tumca<br />

wminda deklaraciulad14 .<br />

11 Á.À. Ñòðàøóí. Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìîñêâà. 1996 ã. Ñòð.314.<br />

12 Ì.Ô. ×óäàêîâ. Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìèíñê. 1998 ã. Ñòð.302.<br />

13 iqve, gv. 299-300.


aseve miRebulia respublikebis dayofa saero<br />

da Teokratiul respublikebad. aseT dayofas<br />

safuZvlad udevs ara mmarTvelobis cnebis<br />

imanenturi niSani, kerZod sakanonmdeblo da<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis urTierTobis<br />

Sinaarsi, aramed religiis roli saxelmwifos<br />

cxovrebaSi. saero respublika iseTi<br />

respublikaa, sadac aRiarebulia religiis,<br />

sindisis Tavisufleba, saxelmwifo religiad<br />

arc erTi religiuri mimdinareoba aris<br />

gamocxadebuli da am qveynis moqalaqeebs<br />

Tavisuflad SeuZliaT airCion nebismieri<br />

religia Tavisi survilisamebr. saxelmwifos<br />

saero xasiaTi konstituciur donezec aris<br />

ganmtkicebuli bevr qveyanaSi, magaliTad safrangeTis<br />

1958 wlis konstituciaSi.<br />

Teokratiuli respublika: es iseTi respublikaa,<br />

sadac religiis Tavisufleba uaryofilia<br />

da erT-erTi gavleniani piri saxelmwifoSi<br />

aris is, vinc gabatonebul religiur<br />

konfesias udgas saTaveSi. aqve unda aRiniSnos,<br />

rom qveynis Teokratiuli Sinaarsi Sesa-<br />

Zlebelia mis saxelwodebaSic Candes. amis<br />

magaliTad SeiZleba davasaxeloT iranis islamuri<br />

respublika, 1979 wlis konstitucia<br />

iTvaliswinebs ara marto arCeviTi prezidentis<br />

posts, aramed, amis garda, saxelmwifos<br />

xelmZRvanels (rahbars), romelic aris<br />

umaRlesi sasuliero piri, imami anu fakihi.<br />

umaRlesi sasuliero piri irCeva an iniSneba<br />

eqspertTa sabWos mier, romelic Seiqmna 1982<br />

wels, romelic 93 sasuliero pirisagan Sedgeba15 .<br />

SesaZlebelia, agreTve, respublikis saxed<br />

gamoiyos e.w. militaristuli respublika.<br />

saxelmwifo mmarTvelobis aseT formas iZens<br />

samxedro gadatrialebis Semdeg, rac, saboloo<br />

jamSi, samxedro mmarTvelobas gulisxmobs.<br />

daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom samecniero<br />

literaturaSi gamoyofen, agreTve, respublikebs<br />

monarqiuli mmarTvelobis niSnebiT<br />

da monarqiebs respublikuri mmarTvelobis<br />

niSnebiT. pirvels SeiZleba mivakuTvnoT malaizia,<br />

sadac saxelmwifos meTaurs – monarqs,<br />

irCeven xuTi wlis vadiT, Statebis mmarTvelTa<br />

sabWos mier, agreTve arabeTis gaerTianebuli<br />

emiratebic, sadac Svidi emiri (e.i. TiToeu-<br />

li saemiros mmarTveli) xuTi wliT irCevs<br />

emirTa sabWos Tavmjdomares, romelic asrulebs<br />

saxelmwifos meTauris funqciebs.<br />

unda iTqvas, rom tradiciis mixedviT irCeven<br />

yvelaze didi saemiros – abudabis emirs,<br />

1996 wels misi arCeva mexuTe vadiT moxda.<br />

rac Seexeba respublikebs monarqiuli niSniT,<br />

aq unda davasaxeloT is qveynebi, sadac<br />

arseboben `samudamo~ (sicocxlis bolomde)<br />

prezidentebi. aseTi iyo iugoslavia, prezident<br />

ioseb bros titos dros. interess moklebuli<br />

ar iqneba imis aRniSvnac, rom arseboben<br />

ara marto `samudamo~, aramed memkvidreobiTi<br />

prezidentebic, magaliTad, koreis<br />

saxalxo demokratiuli respublikis `samudamo~<br />

prezidentis, kim ir senis Svili aRiarebuli<br />

iqna mamis memkvidred da prezidenti<br />

gaxda mamis gardacvalebis Semdeg, 1994<br />

wels16 . memkvidreobiTi prezidentis instituti<br />

arsebobs, agreTve, haitis respublikaSi.<br />

calke aRniSvnis Rirsia Sveicariis kavSiri,<br />

sadac mTavroba iqmneba parlamentis mier,<br />

Sedgeba Svidi ministrisagan, romelTagan<br />

TiToeuli erTi wliT asrulebs prezidentis<br />

funqciebs da amasTan prezidenti Sei-<br />

Zleba iyos mxolod ministri, erTi wliT da<br />

erTxel cxovrebaSi. zemoaRniSnuli magaliTebi<br />

gamonaklisi ufroa, vidre zogadi wesi, romlebic<br />

saerTo fons ar qmnian mmarTvelobis<br />

formaTa tradiciuli klasifikaciis TvalsazrisiT.<br />

ganvixileT ra mmarTvelobis orive forma,<br />

monarqia da respublika, Tavis saxesxvaobebiT,<br />

SeiZleba iTqvas, rom orive sicocxlisunariania,<br />

magram unda aRvniSnoT, rom<br />

me–20 saukune mainc respublikuri mmarTvelobis<br />

gavrcelebiTa da misi saxeebis warmoSobiT<br />

warimarTa. es gvafiqrebinebs imas, rom momavalSi<br />

SeiZleba gaCndnen monarqiisa da respublikis<br />

sxva saxeebic, romlebic klasikur<br />

xasiaTs miiReben. mmarTvelobis am formaTa<br />

sicocxlisunarianobasa da progresirebaze<br />

miuTiTebs isic, rom zogierTi saxelmwifo<br />

tradiciulad warmoudgenelia monarqiis<br />

gareSe, magaliTad inglisi, zogierTi ki, magaliTad<br />

safrangeTi, - respublikuri<br />

14 Á.À. Ñòðàøóí. Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìîñêâà. 1996 ã. Ñòð. 316.<br />

15 Ì.Ô. ×óäàêîâ. Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìèíñê. 1998 ã. Ñòð. 303.<br />

16 Â.Å. ×èðêèí. Êîíñòèòóöèîííîå ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìîñêâà. 1997 ã. Ñòð. 153.<br />

121


122<br />

mmarTvelobis gareSe. amis dasturad SeiZleba<br />

moviyvanoT misi bolo saukuneebis istoria,<br />

rac aisaxa mis konstituciebSic, ker-<br />

Zod, 1946 wlis meoTxe respublikis konstituciis<br />

44–e muxlSi naTqvami iyo Semdegi:<br />

`samefo ojaxis wevrebs ara aqvT ufleba<br />

arCeulni iyvnen respublikis prezidentis<br />

Tanamdebobaze~ 17 , xolo 1958 wlis safrange-<br />

Tis moqmedi konstituciis mixedviT dauSvebelia<br />

cvlilebebis Setana im TavSi, romelic<br />

respublikuri mmarTvelobis formas<br />

afuZnebs, e.i., mmarTvelobis forma SesaZlebelia<br />

Seicvalos (rac nakleb savaraudoa)<br />

mxolod axali konstituciis miRebis gziT.<br />

garkveuli saxis dava arsebobs agreTve imis<br />

Taobaze, Tu romeli mmarTvelobis forma<br />

ufro Zvelia, monarqia Tu respublika. amis<br />

Taobaze sxvadasxva mosazrebebi arsebobs,<br />

magram veravin iZleva calsaxa pasuxs. cnobilia<br />

uZvelesi respublikebi Zvel romsa da<br />

aTenSi, agreTve uZvelesi monarqiebi asureT-<br />

Si, babilonsa da egvipteSi, romlebmac waru-<br />

Sleli kvali datoves msoflio civilizaciis<br />

ganviTarebaSi, magram amasTan mainc unda<br />

iTqvas, rom pirveli monaTmflobeluri saxelmwifoebi<br />

despotiebis saxiT warmoiSvnen,<br />

rac monarqiuli mmarTvelobis saxesxvaobaa.<br />

Tanamedrove saqarTvelo da<br />

misi samomavlo perspeqtivebi<br />

rac Seexeba saqarTveloSi arsebul mmarTvelobis<br />

formas, calsaxad SeiZleba iTqvas, rom<br />

moqmedi, 1995 wlis 24 agvistos konstitucia<br />

afuZnebs wminda saxis saprezidento respublikas,<br />

romelsac yvela is niSani aqvs,<br />

rac maxasiaTebelia respublikuri mmarTvelobis<br />

am formisaTvis. amis dasadastureblad<br />

SeiZleba konstituciis Semdegi muxlebi da<br />

normebi moviyvanoT: pirvel rigSi, unda aRvniSnoT<br />

konstituciis me-2 da me-5 muxlebi,<br />

romlebic aSkarad adastureben im garemoebas,<br />

rom saqarTvelo respublikaa, kerZod,<br />

am muxlebSi vkiTxulobT Semdegs: `saqarTvelos<br />

politikuri wyobilebis forma aris<br />

demokratiuli respublika~, `saqarTveloSi<br />

xelisuflebis wyaroa xalxi~, `saxelmwifo<br />

xelisufleba xorcieldeba xelisuflebis<br />

danawilebis principze dayrdnobiT~ da sxva.<br />

17 Â.Â. Ìàêëàêîâ. Êîíñòèòóöèè çàðóáåæíûõ ãîñóäàðñòâ. Ìîñêâà 1999 ã. Ñòð. 93.<br />

xolo Tu ra saxis respublikasTan gvaqvs<br />

saqme, amis dasakonkreteblad konstituciis<br />

sxva muxlebs unda mivmarToT, kerZod, 48-e,<br />

69-e, 77-e, 79-e muxlebs, sadac gansazRvrulia,<br />

rom `saqarTvelos parlamenti<br />

aris qveynis umaRlesi warmomadgenlobiTi<br />

organo, romelic ganaxorcielebs sakanonmdeblo<br />

xelisuflebas~, `saqarTvelos prezidenti<br />

aris saqarTvelos saxelmwifosa da<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis meTauri~, prezidenti<br />

ayalibebs mTavrobas da warudgens parlaments<br />

dasamtkiceblad, `mTavrobis wevrebi pasuxismgebelni<br />

arian prezidentis winaSe~ da sxva.<br />

aqve unda aRiniSnos, rom daaxloebiT bolo<br />

erTi welia, seriozulad musirebs Tema imis<br />

Taobaze, rom saqarTveloSi aucilebelia<br />

Seicvalos mmarTvelobis forma, respublikuri<br />

mmarTvelobis farglebSi, Seiqmnas ministrTa<br />

kabineti, SemoRebul iqnas premier–ministris<br />

instituti da sxva, e.i. ganxorcieldes<br />

mmarTvelobis formis reforma, raTa saprezidento<br />

respublika Seicvalos respublikuri<br />

mmarTvelobis sxva saxiT, saparlamento an<br />

naxevradsaprezidento respublikiT.<br />

mmarTvelobis formis reformas misi momxreebi<br />

amarTleben imiT, rom qveyanaSi mZime socialur–ekonomikuri<br />

mdgomareobaa, rom qveyana Rrma<br />

politikur krizisSi imyofeba, rom saprezidento<br />

respublikis pirobebSi metad rTulia<br />

maRali Tanamdebobis piris gadayeneba (aq igulisxmeba<br />

is, rom parlaments ara aqvs Sesa-<br />

Zlebloba mTavrobisaTvis undoblobis gamocxadebisa<br />

da mTeli misi Semadgenlobis gadayenebisa)<br />

da Turme yvelafer amis mizezi dRes<br />

arsebuli saprezidento respublika yofila.<br />

Cveni azriT, aq mmarTvelobis forma arafer<br />

SuaSia, qveynis aseTi mZime mdgomareobis<br />

mizezad, realurad, unda davasaxeloT saxelisuflebo<br />

struqturebSi korufciis ma-<br />

Rali done, moxeleTa arakeTilsindisiereba,<br />

saxelmwifo CinovnikTa mier sakuTari piradi<br />

interesebis wina planze dayeneba qveynis interesebTan<br />

SedarebiT, agreTve isic, rom<br />

qveyanaSi Seiqmna garemoeba dausjelobisa da<br />

upasuxismgeblobisa, Tanamdeboba gaxda mxolod<br />

piradi keTildReobis simbolo. saxelmwifos<br />

maRalCinosnebs SeuZliaT akeTon


yvelaferi da saboloo Sedegi, ukeTes SemTxvevaSi,<br />

politikur pasuxismgeblobaSi gamoixateba,<br />

xolo maT mier Cadenili kanondar-<br />

Rvevebi reagirebis gareSe rCeba. isev vimeoreb,<br />

mmarTvelobis forma aq arafer SuaSia.<br />

iqmneba STabeWdileba, qarTuli andazis ar iyos,<br />

`cxens ver moerivnen da unagirs texavdneno~.<br />

zemoTqmulis gansamtkiceblad SeiZleba Semdegi<br />

argumentebi moviyvanoT: jer erTi, idealuri<br />

mmarTvelobis forma, rogorc vnaxeT,<br />

ar arsebobs, yvelas garkveuli nakli axasiaTebs,<br />

rogorc saprezidento da saparlamento,<br />

ise naxevradsaprezidento respublikasac.<br />

Tuki saprezidento respublikaSi ar arsebobs<br />

mTavrobis saparlamento pasuxismgeblobis<br />

instituti, ra garantia gvaqvs, rom saparlamento<br />

da naxevradsaprezidento respublikis<br />

pirobebSi (Tuki isev maRali iqneba<br />

korufciis done) parlamenti gamoiyenebs<br />

mTavrobis gadayenebis uflebas, Tu mTavroba<br />

im partiisagan dakompleqtdeba, romelmac<br />

umravlesoba moipova parlamentSi, agreTve,<br />

saqarTveloSi arsebuli dRevandeli situaciidan<br />

gamomdinare, xelisuflebis arastabiluroba<br />

ar unda iyos xelsayreli da misaRebi.<br />

meorec, arsebobs qveynebi, sadac<br />

mmarTvelobis forma saprezidento respublikaa<br />

da isini dabal ganviTarebasa da winsvlis<br />

ararsebobas ar uCivian. mesamec,<br />

mmarTvelobis formis Secvla aucileblad<br />

gulisxmobs masStabur konstituciur cvlilebebs<br />

(cvlilebebi metadre Seexeba konstituciis<br />

me-3 da me-4 Tavebs, romlebic<br />

moicavs prezidentsa da parlaments, agreTve<br />

SesaZlebelia gaCndes axali Tavi konstituciaSi,<br />

pirobiTad, “mTavrobis” saxelwodebiT).<br />

aseT masStabur konstituciur cvlilebebs<br />

ori negatiuri aspeqti mohyveba, pirveli<br />

is, rom konstituciis Sinagani stabiluroba<br />

da logikuroba irRveva, meore is,<br />

rom konstituciuri cvlilebebi aucileblad<br />

unda aisaxos mimdinare kanonmdeblobaSi, rac<br />

droSi metad gaxangrZlivebuli procesia. aqve<br />

unda aRvniSnoT, rom zogierTi mmarTvelobis<br />

formis cvlilebas asabuTebs, pirvel rigSi,<br />

mTavrobis koleqtiuri pasuxismgeblobiT saparlamento<br />

respublikis pirobebSi, rac ai-<br />

Zulebs mis TiToeul wevrs dainteresebuli<br />

iyos misi kolegis Sedegian muSaobaSi da<br />

meorec, imiT, rom premier–ministris Tanamdebobis<br />

arseboba gantvirTavs prezidents<br />

esoden didi uflebamosilebebisagan.<br />

yovelive zemoaRniSnulis sapirispirod Sei-<br />

Zleba iTqvas Semdegi: Tuki ministris Tanamdebobaze<br />

iqneba patiosani, patrioti, keTilsindisieri<br />

da profesionali pirovneba, igi ar<br />

daelodeba misi kolegis Sedegian saqmianobas<br />

da koleqtiuri pasuxismgeblobis SiSis gare-<br />

Sec mniSvnelovan warmatebebs miaRwevs Tavis<br />

sferoSi. arakeTilsindisieri, kanondamrRvevi<br />

da uniaTo ministri prezidentma (an parlamentma<br />

impiCmentis wesiT) SeiZleba gadaayenos<br />

dRevandeli mmarTvelobis pirobebSic,<br />

xolo mis kanondarRvevebze reagireba samar-<br />

Taldamcavma organoebma moaxdinon.<br />

rac Seexeba prezidentis gantvirTvas, arsebobs<br />

saxelmwifo ministri, romelic asrulebs<br />

prezidentis davalebebs, garda amisa, aRsani-<br />

Snavia is, rom prezidentad arCeuli piri<br />

unda gamoirCeodes Tavisi fizikuri da gonebrivi<br />

SesaZleblobebiT.<br />

daskvnis saxiT SeiZleba kidev erTxel gavimeoroT,<br />

rom qveyanaSi arsebuli mZime situaciis<br />

mizezi mmarTvelobis formaSi ki ara,<br />

sakuTar TavSi unda veZeboT. nebismieri kanoni<br />

da mis safuZvelze Seqmnili mmarTvelobis<br />

formebi, garkveuli doziT, yovelTvis<br />

gulisxmobs patiosani adamianebis arsebobas,<br />

romlebic keTilsindisierad asruleben kanonis<br />

moTxovnebs. aq igulisxmeba is, rom viRacis<br />

kontroli vinmes mier yovelTvis zRvardadebulia,<br />

radgan ar SeiZleba urTierTkontrolma<br />

usasrulo xasiaTi miiRos. ase<br />

rom yovelTvis darCeba erTi vinme bolos<br />

ukontrolod, xolo am ukanasknels keTilsindisiereba<br />

unda axasiaTebdes da misi makontrolebelic<br />

es iqneba. aq Cven mivediT cnobil<br />

ritorikul frazamde - `vin unda akontrolos<br />

is, vinc gvakontrolebs Cven~.<br />

123


124<br />

gamoyenebuli literatura<br />

1. saqarTvelos konstitucia, 1996 w.<br />

2. inwkirveli g., saxelmwifosa da samarTlis Teoria, Tbilisi,1997 w.<br />

3. melqaZe o., sazRvargareTis saxelmwifo samarTali, Tbilisi, 1996 w.<br />

4. melqaZe o., saubrebi qarTul konstituciaze, Tbilisi, 1996 w.<br />

5. melqaZe o., respublika saparlamento Tu saprezidento, Tbilisi, 1996 w.<br />

6. demetraSvili a., msoflio qveynebis konstituciebi, Tbilisi, 1992 w.<br />

7. cnobilaZe p., saqarTvelos konstituciuri samarTali, Tbilisi, 1996 w.<br />

8. ugrexeliZe m., aSS–is konstitucia, kompromisebis xelovneba, Tbilisi, 1997 w.<br />

9. melqaZe o. da avtorTa koleqtivi, sazRvargareTis qveynebis konstituciuri<br />

samarTali, Tbilisi, 1999 w.<br />

10. ruxaZe z., saqarTvelos konstituciuri samarTali, baTumi, 1999 w.<br />

11. utiaSvili g., saqarTvelos respublikis konstituciuri wyoba.<br />

12. kovingtoni k., bukvardti r., sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

urTierToba aSS–Si.<br />

13. germaniis federaciuli respublikis ZiriTadi kanoni, Tbilisi, 1995 w.<br />

14. Òåîðèÿ ãîñóäàðñòâà è ïðàâà. Àâòîðñêèé êîëëåêòèâ. Ìîñêâà, 1998 ã.<br />

15. Ñûðûõ Â.Ì., Òåîðèÿ ãîñóäàðñòâà è ïðàâà.Áèëèíà, 1998 ã.<br />

16. Àëüõèìåíêî Â.Â. è äð.á Êîíñòèòóöèîííîå ïðàâî. Àâòîðñêèé êîëëåêòèâ, 1996 ã.<br />

17. Ñòðàøóí Á.À., Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí, îáùàÿ ÷àñòü.<br />

Ìîñêâà. 1996 ã.<br />

18. ×óäàêîâ Ì.Ô., Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìèíñê. 1998 ã.<br />

19. ×èðêèí Â.Å., Êîíñòèòóöèîííîå ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìîñêâà. 1997 ã.<br />

20. Ìàêëàêîâ Â.Â., Êîíñòèòóöèè çàðóáåæíûõ ãîñóäàðñòâ. Ìîñêâà 1999 ã.<br />

21. Ñòðàøóí Á.À., Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí, îáùàÿ ÷àñòü.<br />

Ìîñêâà, 1998 ã.


á<br />

ÓÀÐÀÒËÀÌÄÍÔÏ ÊÏÍÔÒÏËÉ<br />

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÛÉ<br />

elisuflebis danawileba samarTlebrivi<br />

saxelmwifos erT-erTi fuZemdebluri princi<br />

pia, romlis Tanaxmad, erTiani saxelmwifo<br />

xelisufleba danawilebulia erTmane-<br />

Tisagan damoukidebel sakanonmdeblo, aRmasrulebel<br />

da sasamarTlo xelisuflebad da<br />

romelic samarTlis uzenaesobisa da adamianis<br />

Tavisufali ganviTarebis uzrunvelyofis<br />

winapirobas warmoadgens. danawilebis es modeli<br />

efuZneba saxelmwifoSi urTierTkontrolis,<br />

urTierTSekavebisa da xelisuflebaTa<br />

Soris Tanasworobis Camoyalibebis ideas. am<br />

principis realizacia gamoricxavs Zalauflebis<br />

koncentracias erTi romelime organos<br />

xelSi, politikur process gamWvirvales<br />

xdis da SesaZleblobas iZleva ganxorcieldes<br />

efeqturi kontroli xelisuflebaze.<br />

xelisuflebis danawileba sazogadoebis ganviTarebis<br />

erT-erT umniSvnelovanes politikursamarTlebriv<br />

doqtrinad iqca; am moZRvrebam<br />

istoriulad progresuli roli Seasrula<br />

burJuaziis brZolaSi absolutizmTan, Tanamedrove<br />

epoqaSi ki xelisuflebis danawilebis<br />

principi konstitucionalizmis<br />

qvakuTxedad mogvevlina.<br />

ganasxvaveben xelisuflebis danawilebis mkacr<br />

da rbil modelebs. e.w. mkacri modeli ganxorcielebulia<br />

saprezidento tipis respublikaSi.<br />

aq aRmasrulebeli xelisufleba damokidebuli<br />

ar aris parlamentSi warmodgenil<br />

politikur Zalebze; prezidenti, rogorc wesi,<br />

ar aris uflebamosili daiTxovos parlamen-<br />

ÉÒÉÍÀ ßÀØÀÞÄ<br />

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ<br />

ti. Tavis mxriv, garTulebulia prezidentis<br />

Tanamdebobidan vadamde gadayenebis wesi (impiCmenti);<br />

prezidentisa da parlamentis uflebamosilebis<br />

vada ar emTxveva erTmaneTs.<br />

rac Seexeba xelisuflebis danawilebis rbil<br />

models, igi gvxvdeba saparlamento respublikebSi,<br />

sadac mTavrobas uSualod ayalibebs<br />

saparlamento umravlesoba.<br />

saqarTvelos axali konstituciuri wyobis<br />

damkvidrebis procesSi xelisuflebis danawilebis<br />

princips uaRresad didi mniSvneloba<br />

aqvs. 1995 wlis 24 agvistos konstituciis<br />

me-5 muxlSi pirdapir aris miTiTebuli, rom<br />

saqarTveloSi "saxelmwifo xelisufleba<br />

xorcieldeba xelisuflebis danawilebis<br />

principze dayrdnobiT."<br />

xelisuflebis danawilebis procesSi mniSvnelovan<br />

adgils ikavebs parlamentis kontroli<br />

aRmasrulebel xelisuflebaze.<br />

msoflio konstitucionalizmi aRmasrulebel<br />

xelisuflebaze saparlamento kontrolis<br />

ganxorcielebis araerT formas icnobs, ker-<br />

Zod: impiCments, samTavrobo politikis Ziri-<br />

Tadi mimarTulebebis ganxilvas, saparlamento<br />

komisiebis mxridan ganxorcielebul kontrols,<br />

parlamentis sxdomaze gamocxadebis<br />

aucileblobas da a.S.<br />

saprezidento respublikaSi saparlamento<br />

kontrolis SezRudvis pirobebSi kontrolis<br />

erT-erT qmediT formad iTvleba kiTxva-Se-<br />

125


126<br />

kiTxvis ufleba parlamentis wevrTa mxridan<br />

mTavrobis wevrebis winaSe. aRniSnuli instituti<br />

saqarTvelosTvisac sainteresoa, radgan<br />

aRiarebulia Cveni qveynis moqmed kanonmdeblobaSic.<br />

saqarTvelos konstituciis 59e<br />

muxlSi Camoyalibebulia kiTxvisa da SekiTxvis<br />

samarTlebrivi buneba, xolo saqarTvelos<br />

parlamentis reglamentSi detaluradaa<br />

mowesrigebuli kiTxva-SekiTxvis procedura.<br />

ministrebisadmi mimarTuli SekiTxvebi warmoadgens<br />

informaciis miRebisa da kontrolis<br />

ganxorcielebis saSualebas. is gamoiyeneba<br />

yvela qveynis parlamentis mier, romelTa<br />

mTavrobac politikuri pasuxismgeblobis matarebelia.<br />

imdenad, ramdenadac am proceduras<br />

ar mosdevs pirdapiri sanqciebis gamoyeneba,<br />

igi gavrcelebulia iseT qveynebSic,<br />

sadac aRmasrulebeli xelisufleba pasuxismgebeli<br />

ar aris parlamentis winaSe.<br />

miuxedavad imisa, rom ministrebisadmi mimarTuli<br />

SekiTxvebi farTod gamoiyeneba<br />

pirovnebis uflebebisa da Tavisuflebebis<br />

dacvis TvalsazrisiT, is naklebad mniSvnelovania<br />

politikur urTierTobebSi. misi mizania<br />

informaciiis miReba mTavrobisagan da,<br />

roca saWiroa, uflebis borotad gamoyenebis<br />

gamoaSkaraveba da misi Tavidan acileba. es<br />

procedura aseve gamoiyeneba zusti cnobebis<br />

misaRebad, rac exmareba parlamentis wevrebs<br />

parlamentisadmi wardgenili rTuli kanonproeqtebisa<br />

da delegirebuli sakanonmdeblo<br />

aqtebis arsis garkvevaSi. bevr SekiTxvas<br />

Sablonuri xasiaTi aqvs, Tumca, parlamentis<br />

wevrebis SekiTxvebze gacemuli pasuxebi opozicias<br />

saSualebas aZlevs gamoavlinos mTavrobis<br />

politikis susti adgilebi.<br />

iseve, rogorc bevri sxva saparlamento instituti,<br />

aRniSnuli procedura Tavdapirvelad<br />

did britaneTSi Camoyalibda. ministrebisadmi<br />

mimarTulma SekiTxvebma Secvala ukve<br />

moZvelebuli meTodebi, romelTa meSveobiTac<br />

aSkaravdeboda mTavrobisadmi mimarTuli sa-<br />

Civrebi, an Seiswavleboda misi politika. is<br />

iqca sagangebo procedurad 1849 wlidan,<br />

rodesac yovel sxdomaze gamoiyo dro, cnobili<br />

"SekiTxvebis saaTis saxelwodebiT." 1902<br />

wels damkvidrda werilobiTi pasuxebis praqtika<br />

dasmul SekiTxvebze; nebadarTuli iyo<br />

1 p. cnobilaZe. konstituciuri (saxelmwifo) samarTali (cnobari). 1998 w. gv.54<br />

aseve werilobiTi pasuxebis wardgena im zepir<br />

SekiTxvebze, romelTac zepiri pasuxebi ver<br />

gaecemoda drois ukmarisobis gamo. Tanamedrove<br />

periodSi ministrebs yovelwliurad<br />

usvamen ramdenime aTas SekiTxvas.<br />

saparlamento sistemis istoriasTan dakav-<br />

Sirebulia agreTve interpelacia, rogorc<br />

saparlamento kontrolis erT-erTi efeqturi<br />

saSualeba. is safrangeTSi didi xnis winaT<br />

Camoyalibda. jer kidev 1791 wlis konstitucia<br />

iTvaliswinebda ministrebisagan axsnaganmartebis<br />

moTxovnas. 1830 wlis monarqiuli<br />

reJimis periodSi interpelacia Cveulebriv<br />

praqtikad iqca da kidev ufro farTod gavrcelda<br />

mesame da meoTxe respublikebis dros,<br />

Tumca, vinaidan es procedura xandaxan palatis<br />

muSaobis dRis wesrigis darRvevas<br />

iwvevda, 1958 wlis reformebis bolos daiwyes<br />

misi gakritikeba. dResdReobiT ministrebs<br />

SeiZleba mosTxovon angariSi ndobis sakiTxis<br />

gadasawyvetad, magram mxolod saguldagulod<br />

SemuSavebuli proceduris Sesabamisad.<br />

imisaTvis, raTa uzrunvelyofil iqnes sakanonmdeblo<br />

da aRmasrulebel xelisuflebebs<br />

Soris azrTa gacvlis regularoba, umravles<br />

qveynebSi parlamentis wevrebs saSualeba<br />

eZlevaT dasvan kiTxvebi interpelaciis<br />

formiT, rac informaciis miRebisa da<br />

klasikur saparlamento sistemaze kontrolis<br />

ganxorcielebis ZiriTad saSualebad<br />

iTvleba.<br />

interpelacia (laT. interpellatio - sityvis Sewyveta,<br />

moTxovna, sarCeli) aris zogierT saxelmwifoSi<br />

deputatTa jgufis mier mTavrobisadmi<br />

an calkeuli ministrisadmi mimarTuli<br />

moTxovna, miscen ganmarteba maT mier<br />

gatarebuli saSinao Tu sagareo politikis<br />

Taobaze an romelime konkretul sakiTxze.<br />

saparlamento Teoriasa da praqtikaSi bundovanebaa<br />

parlamentarTa kiTxvis, SekiTxvisa<br />

da interpelaciis gamijvnis sakiTxSi. p. cnobilaZe,<br />

ganmartavs ra interpelaciis Sinaarss,<br />

miuTiTebs, rom igi aris "zogierT saxelmwifoSi<br />

deputatTa jgufis mier mTavrobisadmi<br />

an calkeuli ministrisadmi mimarTuli moTxovna<br />

miscen ganmarteba maT mier gatarebuli<br />

saSinao Tu sagareo politikis Taobaze an<br />

romelime konkretuli sakiTxis Sesaxeb1 .


mocemul ganmartebaSi, albaT, "Cveneburi"<br />

SekiTxvis Sinaarssac moviazrebdiT, rom ara<br />

Semdegi fraza: "interpelacia gansxvavdeba<br />

zepiri da Cveulebrivi werilobiTi SekiTxvebisagan,<br />

upirveles yovlisa, Setanis proceduriTa<br />

da samarTlebrivi SedegebiT. memorandumSi,<br />

romelic Tan axlavs interpelaciis<br />

teqsts, Cveulebriv, miTiTebulia misi<br />

mizezebi da aRniSnulia vadebi, romlis ganmavlobaSic<br />

unda iqnes gacemuli pasuxi." 2<br />

zaur jinjolava interpelacias saparlamento<br />

kontrolis calke formad miiCnevs, romelic<br />

parlaments uflebas aZlevs mosTxovos<br />

mTavrobas angariSi misi saqmianobis Sesaxeb,<br />

xolo SekiTxvas ganmartavs parlamentis mier<br />

aRmasrulebeli xelisuflebisagan informaciis<br />

miRebisa da misdami kontrolis ganxorcielebis<br />

erT-erT formad, rac parlaments exmareba<br />

droulad gamoavlinos mmarTvelobis aparatis<br />

saqmianobaSi daSvebuli Secdomebi da xeli<br />

Seuwyos maT am naklovanebaTa droulad gamosworebaSi3<br />

.<br />

rac Seexeba oTar melqaZes, is interpelacias<br />

SekiTxvis erT-erT formad Tvlis. "SekiTxva<br />

ori saxisaa: martivi SekiTxva da interpelacia.<br />

martivi SekiTxva ar saWiroebs<br />

specialur proceduras, Sedis zepiri saxiT<br />

da aseve miiReba pasuxic - ganxilvis gareSe,<br />

Tu amas parlamenti ar moiTxovs. interpelaciis<br />

dros SekiTxva parlamentSi Seitaneba<br />

gansakuTrebiT mniSvnelovan sakiTxTa irgvliv;<br />

dgindeba pasuxis gacemis vada, romelic<br />

aseve werilobiT gaicema. plenarul sxdomaze<br />

pasuxis ganxilvas mosdevs kamaTi da SeiZleba<br />

damTavrdes mTavrobis, premier-ministris<br />

an calkeuli ministris mimarT gakicxvis<br />

rezoluciis miRebiT, romelsac SeiZleba<br />

ndobis sakiTxze kenWisyra da, maSasadame,<br />

maTi gadadgoma mohyves” 4 .<br />

miuxedavad saparlamento kontrolis mocemuli<br />

formisadmi zemoxsenebuli avtorebis<br />

araerTmniSvnelovani damokidebulebisa, saerTo<br />

maT Soris gamoixateba imaSi, rom interpelacia,<br />

upirveles yovlisa, iwvevs kamaTs, meorec,<br />

Seicavs politikur sanqcias, vinaidan<br />

kamaTi mTavrdeba kenWisyris safuZvelze re-<br />

zoluciis miRebiT, rac gamoxatavs parlamentis<br />

kmayofilebas an ukmayofilobas mTavrobis<br />

mocemul ganmartebebze.<br />

klasikuri saparlamento reJimis pirobebSic<br />

ki interpelaciis proceduras SeuZlia SeinarCunos<br />

Tavisi mniSvneloba mxolod im SemTxvevaSi,<br />

Tu mas iyeneben windaxedulad da iseTi<br />

sakiTxebis ganxilvasTan dakavSirebiT, romlebic<br />

sakmarisad mniSvnelovania imisTvis,<br />

raTa gamarTldes mTavrobasTan mimarTebaSi<br />

politikuri sanqciebis gamoyeneba. mTel rig<br />

qveynebSi, gansakuTrebiT dasavleT evropaSi,<br />

es procedura warmatebiT gamoiyeneba da<br />

popularobiT sargeblobs mxolod imitom,<br />

rom aq zemoaRniSnuli pirobebi daculia.<br />

SekiTxva aris parlamentis wevris mier ministrisadmi<br />

mimarTuli moTxovna misces ganmarteba<br />

raime konkretul saqmeze. is ar<br />

gulisxmobs politikuri sanqciebis dauyovnebliv<br />

gamoyenebas da amitom mkveTrad gansxvavdeba<br />

saparlamento kontrolis ganxorcielebis<br />

iseTi saSualebisagan, rogoricaa<br />

interpelaciebi, romlebic moiTxoven mTavrobisagan<br />

axsna-ganmartebas, magram, rogorc wesi,<br />

maT mosdevs sanqciebis gamoyeneba, vinaidan<br />

miiReba gakicxvis rezolucia da zogjer<br />

tardeba kenWisyra ndobis sakiTxis gamo.<br />

unda aRiniSnos, rom saparlamento praqtika-<br />

Sic araerTgvarovani damokidebulebaa saparlamento<br />

kontrolis mocemuli formebisadmi.<br />

zogierT qveyanaSi interpelaciebi da SekiTxvebi<br />

Zireulad ar gansxvavdeba erTmane-<br />

Tisagan (magaliTad, SvedeTSi); zogan ki maTi<br />

Sinaarsi da procedura arsebiTad gamijnulia.<br />

sailustraciod moviyvanT sazRvargareTis<br />

qveynebis magaliTebs, romlebic didi mravalferovnebiT<br />

xasiaTdeba.<br />

kiTxva-SekiTxvis da interpelaciis instituti<br />

gavrcelebulia sakmaod bevr qveyanaSi.<br />

maTi procedura xSirad mkacrad reglamentirebulia,<br />

raTa ar iqnes daSvebuli uflebis<br />

borotad gamoyeneba. TurqeTSi palatis<br />

calkeuli wevrebis an politikuri jgufebis<br />

mier wamoyenebuli winadadeba interpelaciis<br />

Sesaxeb mokled ganixileba, amasTan, sityviT<br />

SeiZleba gamovidnen mxolod mTavrobis wevre-<br />

2 iqve.<br />

3 z. jinjolava. saqarTvelos respublikis parlamenti. Tbilisi, 1993 w. gv. 50.<br />

4 o. melqaZe. sazRvargareTis qveynebis saxelmwifo samarTali. Tbilisi, 1996 w., gv. 130-131.<br />

127


128<br />

bi, aseve piri, romelmac Seitana winadadeba<br />

interpelaciis Sesaxeb. winadadebis miRebis<br />

SemTxvevaSi dauyovnebliv niSnaven kamaTis<br />

dRes sakiTxis arsis irgvliv. interpelacia<br />

SeiZleba ganxorcieldes winadadebis mokle<br />

ganxilvidan ara uadres ori dRisa da ara<br />

ugvianes erTi kvirisa. kamaTSi monawileobis<br />

ufleba aqvs palatis yvela wevrs. ndobis<br />

votumi gamoaqvT kamaTis damTavrebidan mxolod<br />

erTi dRe-Ramis Semdeg.<br />

libanSi interpelacia werilobiT formas<br />

atarebs. mTavrobam unda upasuxos SekiTxvas<br />

Setanidan aTi dRis ganmavlobaSi, winaaRmdeg<br />

SemTxvevaSi interpelacias CarTaven uaxloesi<br />

sxdomis dRis wesrigSi. interpelaciis Setanis<br />

Sesaxeb parlamentis wevrebs acnobeben<br />

sxdomis dawyebamde ara ugvianes ori dRisa.<br />

saerTo diskusiis mimdinareobisas, interpelaciis<br />

avtorsa da mTavrobis warmomadgenlebs<br />

ufleba aqvT gamovidnen sityviT prioritetis<br />

mixedviT. debatebi mTavrdeba ken-<br />

WisyriT motivirebuli rezoluciis miRebis<br />

Sesaxeb, interpelaciis gadadebiT an misi<br />

safuZvlianobis aRiarebiT. ukanasknel SemTxvevaSi<br />

maSinve unda Catardes kenWisyra rezoluciis<br />

miRebaze.<br />

libiaSi interpelaciis ganxilvis dRes niSnavs<br />

palata pirvelsave Sesabamis sxdomaze.<br />

kamaTs ar SeiZleba adgili hqondes interpelaciis<br />

Setanidan rva dReze adre, Tu<br />

mTavroba Tanxmobas ar ganacxadebs sakiTxis<br />

saswrafod ganxilvaze. Tu interpelaciis<br />

avtori an parlamentis sxva romelime wevri<br />

moisurvebs, kamaTi SeiZleba damTavrdes ndobis<br />

votumis kenWisyriT. arabeTis gaerTianebul<br />

respublikaSi moqmedebs wesi, romlis mixedviTac,<br />

interpelaciis Setanidan kamaTis dRemde<br />

unda gavides aranakleb erTi kvira. es<br />

periodi SeiZleba Semcirdes, Tu sakiTxi<br />

saswrafoa da ministri amis Sesaxeb Tanxmobas<br />

ganacxadebs.<br />

fineTSi interpelacia mTavrobaze zemoqmedebis<br />

amave mizans emsaxureba. mas mxari unda<br />

dauWiros parlamentis ocma wevrma da Sesabamisma<br />

ministrma pasuxi unda gasces TxuTmeti<br />

dRis ganmavlobaSi. Tu mTavroba ar<br />

apirebs pasuxis gacemas, amave vadis ganmavlobaSi<br />

man unda acnobos parlaments amis<br />

mizezi.<br />

germaniaSi interpelaciis Sesabamisi procedura<br />

cnobilia "didi SekiTxvis" saxelwodebiT.<br />

is unda Seitanos aranakleb ocdaaTma wevrma.<br />

bundestagis Tavmjdomare winadadebiT<br />

mimarTavs mTavrobas gansazRvros, apirebs Tu<br />

ara igi pasuxis gacemas da, saxeldobr, rodis.<br />

mTavroba ar aris valdebuli gasces pasuxi,<br />

Tumca, amis Sedegad mTel pasuxismgeblobas<br />

sakuTar Tavze iRebs. teqsti egzavneba bundestagis<br />

yvela wevrs da kamaTi iniSneba mTavrobisaTvis<br />

xelsayrel dRes. kiTxvis avtori<br />

Tavdapirvelad xsnis saqmis arss, ris Semdegadac<br />

iwyeba ganxilva, Tu amas sxdomaze<br />

damswre ocdaaTi deputati moiTxovs. Tu<br />

mTavroba uars ityvis pasuxis gacemaze an<br />

Tavs aaridebs pasuxis gacemas TxuTmeti dRis<br />

ganmavlobaSi, bundestags SeuZlia CarTos<br />

sakiTxis ganxilva dRis wesrigSi, Tu am gadawyvetilebas<br />

mxars dauWers ocdaaTi sxdomaze<br />

damswre deputati. garda amisa, mTavrobis<br />

warmomadgeneli unda daeswros ganxilvas<br />

bundestagis moTxovniT.<br />

SvedeTSi SekiTxvebi da interpelaciebi arsebiTad<br />

ar gansxvavdeba erTmaneTisagan. interpelaciis<br />

Setana xdeba palatis nebar-<br />

TviT da Tan mosdevs mTavrobis werilobiTi<br />

pasuxi manamde, vidre Catardeba misi Ria<br />

ganxilva. kamaTis dRes adgenen ministrebi.<br />

rogorc wesi, rac ufro martivia SekiTxva,<br />

miT ufro male gaecema mas pasuxi. Tumca<br />

SveicariaSi interpelacias mxari unda dau-<br />

Wiros erovnuli sabWos aTma wevrma da kantonebis<br />

kavSiris samma wevrma. parlamentis<br />

wevrebi iyeneben am proceduras, raTa sajarod<br />

mohfinon naTeli mTavrobisadmi gamoTqmul<br />

konkretul braldebebsa da kritikas - am<br />

gziT axorcieleben isini efeqtur politikur<br />

kontrols.<br />

sabWoTa kavSirisa da saxalxo demokratiis<br />

zogierT qveyanaSic ar iyo mkveTri gansxvaveba<br />

interpelaciebsa da SekiTxvebs Soris.<br />

orive procedura erTnair wesrigs eqvemdebareboda<br />

(mag., ministrebs rogorc interpelaciebze,<br />

ise SekiTxvebze pasuxi unda gaecaT<br />

sami dRis ganmavlobaSi sabWoTa kavSirSi da<br />

rumineTSi, sesiebis periodSi _ bulgareTSi da<br />

ocdaaTi dRis ganmavlobaSi _ CexoslovakiaSi).<br />

britaneTis sistemisaTvis ar aris cnobili<br />

interpelaciis procedura, Tumca mas waaga-


vs “winadadeba sxdomis gadadebis Sesaxeb”.<br />

aRniSnuli winadadeba, romelic Seitaneba<br />

uSualod Sesvenebis win, saSualebas aZlevs<br />

TemTa palatis wevrebs wamoayenon mTavrobis<br />

winaSe mTeli rigi sakiTxebi, Tumca, am winadadebis<br />

Taobaze kenWisyra ar tardeba. meore<br />

mxriv, im konkretul winadadebaze,<br />

romelic “gansakuTrebuli saxelmwifoebrivi<br />

mniSvnelobisaa”, SeiZleba Catardes kenWisyra<br />

iseve, rogorc es xdeba interpelaciebis dros<br />

kontinenturi evropis zogierT qveyanaSi,<br />

Tumca xSirad aseTi gadadeba dakavSirebulia<br />

saparlamento kontrolis iseT saSualebasTan,<br />

rogoricaa deputatebis SekiTxvebi<br />

mTavrobis wevrTa mimarT.<br />

SekiTxvebi SeiZleba iyos rogorc zepiri,<br />

ise werilobiTi. parlamentis wevri, romelic<br />

svams SekiTxvas, sTavazobs Sesabamis ministrs,<br />

rom man upasuxos zepirad palatis<br />

winaSe anda Camoayalibos pasuxi werilobiTi<br />

formiT. SekiTxvebi ufro xSirad formulirebulia<br />

werilobiTi saxiT, raTa parlamentis<br />

wevrebi da Sesabamisi ministrebi informirebuli<br />

iyvnen maTi Sinaarsis Taobaze.<br />

fineTSi ministrma SekiTxvas unda upasuxos<br />

ocdaaTi dRis ganmavlobaSi. pasuxis formas<br />

_ zepirs Tu werilobiTs, is Tavad irCevs.<br />

israelSi Sesabamisi ministri SekiTxvas zepirad<br />

pasuxobs ocdaerTi dRis ganmavlobaSi.<br />

amis Semdeg SekiTxvis avtors aqvs erTi damatebiTi<br />

SekiTxvis dasmis ufleba. iaponiaSi<br />

werilobiT SekiTxvaze pasuxis gasacemad ministris<br />

gankargulebaSia mxolod erTi kvira.<br />

zepiri SekiTxvebi daismeba parlamentis palatis<br />

TanxmobiT mxolod saswrafo SemTxvevebSi.<br />

didi britaneTis TemTa palataSi mkacri wesebia<br />

dadgenili aRniSnuli proceduris regulirebis<br />

mizniT. saboloo sityva ama Tu SekiTxvis<br />

daSvebis Sesaxeb ekuTvnis spikers. SekiTxvis<br />

dasmis msurvelma palatis wevrma,<br />

pirvel rigSi, werilobiT unda Camoayalibos<br />

SekiTxva da gadasces klerks. Tu mas surs<br />

zepiri pasuxis miReba, Tavis SekiTxvas varskvlaviT<br />

aRniSnavs. pasuxi aseT SekiTxvas<br />

unda gaeces ara ugvianes or dRe-RameSi. Tu<br />

mas surs pasuxis saswrafod miReba, SeuZlia<br />

amis Sesaxeb waradginos specialuri moTxovna.<br />

saswrafo sakiTxebisaTvis gaTvaliswineb-<br />

ulia gansakuTrebuli procedura. palatis<br />

wevrma Tavisi SekiTxvis Sesaxeb unda acnobos<br />

Sesabamis ministrs da TemTa palatis<br />

spikers im dRis SuadRemde, roca mas surs<br />

am SekiTxvis dasma. aseTi saxis SekiTxvebi<br />

(“piradi SekiTxvebi”) ar qveyndeba. maTze<br />

vrceldeba Cveulebrivi SekiTxvebis samarTlebrivi<br />

reJimi, amasTan, maT unda hqondeT<br />

saswrafo xasiaTi. saboloo sityva spikers<br />

ekuTvnis, gansakuTrebiT im SemTxvevebSi, roca<br />

unda ganisazRvros, Tu ramdenad saswrafoa<br />

esa Tu is sakiTxi. aseTi SekiTxva SeiZleba<br />

ar iqnes miRebuli, Tu imave saqmeze ukve<br />

dasmuli iyo sxva SekiTxva. pasuxebi “pirad<br />

SekiTxvebs” gaecema imave dRes, Cveulebriv<br />

SekiTxvebze pasuxis gacemis dasrulebis Semdeg.<br />

parlamentis arc erT wevrs ar aqvs<br />

ufleba erT dReSi dasvas or SekiTxvaze<br />

meti, romlebzec man unda miiRos zepiri<br />

pasuxebi.<br />

ministrebi zepir SekiTxvebs yovelTvis pasuxoben<br />

gansazRvrul dRes, Tumca werilobiT<br />

SekiTxvebze pasuxis gasacemad maT Tavis<br />

gankargulebaSi ufro didi dro aqvT. pasuxebi<br />

uSualod igzavneba parlamentis sxdomis<br />

oficialur oqmSi gamosaqveyneblad. Tu gansazRvruli<br />

drois gasvlis Semdeg pasuxi ar<br />

aris saxeze, parlamentis wevrs SeuZlia<br />

zepirad dasvas igive SekiTxva da moiTxovos<br />

aseTive pasuxis gacema. parlamentarebi werilobiTi<br />

formis SekiTxvebs xSirad mimar-<br />

Taven maSin, roca saqme exeba kerZo pirebs an<br />

administraciul sakiTxebs.<br />

TemTa palataSi zepiri SekiTxvebisaTvis gamoyofilia<br />

erTi saaTi sxdomis dawyebamde, or-<br />

SabaTobiT, samSabaTobiT, oTxSabaTobiT da<br />

xuTSabaTobiT. ministrebis sia, romlebic<br />

pasuxoben SekiTxvebs yoveli sxdomis dros,<br />

winaswar qveyndeba. siiT gaTvaliswinebuli<br />

ministrebis Tanmimdevroba icvleba yovel<br />

kviras da ganisazRvreba partiebs Soris konsultaciebis<br />

Semdeg. amgvarad, yoveli ministri<br />

drodadro siis saTaveSi eqceva mis kompetencias<br />

mikuTvnebul sakiTxebze pasuxis<br />

gasacemad. pasuxebi rogorc zepir, ise werilobiT<br />

SekiTxvebze qveyndeba sxdomis oficialur<br />

oqmSi.<br />

SekiTxvebisa da pasuxebis gacvlis rituals<br />

Tvals adevnebs spikeri. rodesac cxaddeba<br />

129


130<br />

deputatis gvari, is asaxelebs Tavisi SekiTxvis<br />

nomers da, Sesabamisad, ministri<br />

SekiTxvas pasuxobs momzadebuli teqstis<br />

mixedviT. amis Semdeg deputats aqvs damatebiTi<br />

SekiTxvis dasmis ufleba, razec ministri<br />

kvlav iZleva pasuxs. kiTxva-pasuxi Sei-<br />

Zleba gagrZeldes ramdenime wuTs da masSi<br />

monawileobis miReba SeuZliaT palatis sxva<br />

wevrebsac. ase grZeldeba manam, sanam spikeri<br />

ar gadawyvets, rom dadga momdevno sakiTxze<br />

gadasvlis dro. mocemuli proceduris<br />

siswrafe ganisazRvreba erTi saaTis ganmavlobaSi<br />

dasmuli SekiTxvebis raodenobis mixedviT.<br />

xSirad SekiTxvebis raodenoba ormocdaaTs<br />

aRwevs. amis erT-erTi mizezia is<br />

garemoeba, rom damatebiTi SekiTxvebi xSirad<br />

ministrebs rTul mdgomareobaSi ayeneben,<br />

vinaidan maT unda upasuxon SekiTxvebs<br />

winaswari momzadebis gareSe.<br />

aseTi procedura gansakuTrebiT damaxasiaTebelia<br />

TemTa palatis muSaobisaTvis. sxva<br />

qveynebi cdilobdnen daenergaT analogiuri<br />

wesi sakuTar praqtikaSi, rasac gansxvavebuli<br />

Sedegebi mohyveboda. msgavsi procedura,<br />

romelic inglisis magaliTs misdevs, gvxvdeba<br />

avstraliaSi, indoeTSi, irlandiaSi, kanadaSi,<br />

nigeriaSi, axal zelandiaSi, pakistan-<br />

Si, ceilonSi, aseve im qveynebSic, sadac ar<br />

aris gavrcelebuli inglisuri saparlamento<br />

institutebis gavlena.<br />

italiaSi, magaliTad, SekiTxvebs CarTaven<br />

Semdegi sxdomis dRis wesrigSi im SekiTxvebis<br />

gamoklebiT, romelTac werilobiTi pasuxebi<br />

unda gaeceT. deputatTa palataSi<br />

yovel sxdomaze pirveli ormoci wuTi, xolo<br />

senatSi - pirveli erTi saaTi zepir SekiTxvebs<br />

eTmoba. Tu SekiTxva upasuxod rCeba<br />

ori Tvis ganmavlobaSi, is moZvelebulad<br />

iTvleba da siidan iSleba. werilobiT SekiTxvebze<br />

pasuxis gasacemad ministris gankargulebaSia<br />

aTi dRe.<br />

germaniis bundestagSi, romelic inglisis<br />

magaliTis mimdevaria, yvela sxdoma iwyeba<br />

SekiTxvebis saaTiT. misi mizania dauyovneblivi<br />

informaciis miReba adgilobriv saqmeebze,<br />

saSinao da sagareo politikis sakiTxebze.<br />

SekiTxvebis dajgufeba xdeba saministroebis<br />

mixedviT da bundestagis Tavmjdomare gansazRvravs<br />

maTi ganxilvis wess. SekiTxvebis<br />

sia ibeWdeba da vrceldeba bundestagis yvela<br />

wevrs Soris. SekiTxvis avtors an parlamentis<br />

nebismier sxva wevrs SeuZlia ministrs<br />

dausvas ori damatebiTi SekiTxva. SekiTxvebze,<br />

romelTac ar gaecaT pasuxi gansazRvruli<br />

drois ganmavlobaSi, werilobiTi<br />

pasuxebi qveyndeba debatebis oficialur oqmSi.<br />

garda zepiri SekiTxvebisa, bundestagis saproceduro<br />

wesebi iTvaliswinebs aseve werilobiT<br />

an “patara moTxovnebs” konkretuli aqtebis<br />

Sesaxeb specialuri xasiaTis informaciis<br />

misaRebad. es moTxovnebi dapirispirebulia<br />

“did moTxovnebTan”, romlebic saerTo<br />

politikis sakiTxebs exeba da interpelaciebis<br />

tolfasia.<br />

kerZo SekiTxvebis dros, romlis mizani<br />

samTavrobo problemis gaazrebaa, bundestagis<br />

Tavmjdomare wardgenil werilobiT moTxovnas<br />

gadascems generaluri kancleris uwyebas.<br />

pasuxi ToTxmet dReSi ibeWdeba oficialur<br />

organoSi, magram bundestagSi<br />

msjeloba mis garSemo ar imarTeba.<br />

zogadi SekiTxvebi federalur mTavrobaSi<br />

SeiZleba Setanil iqnes fraqciis an deputatTa<br />

5%-is mier. federaluri mTavrobis<br />

pasuxi avtomaturad Sedis bundestagis sxdomis<br />

dRis wesrigSi da imarTeba debatebi.<br />

im SemTxvevaSi, Tu zogad SekiTxvaze pasuxi<br />

kabinetis sxdomaze mtkicdeba, TavisTavad<br />

igulisxmeba, rom sxdomis Semdeg kancleri<br />

amis Sesaxeb informacias warudgens presas<br />

da debatebi am situaciaSic gamoiricxeba.<br />

belgiis warmomadgenelTa palatisaTvis cnobilia<br />

SekiTxvebis sami saxe: upirveles yovlisa,<br />

arsebobs werilobiTi SekiTxvebi, romelsac<br />

xeli unda moaweros palatis ara umetes<br />

samma wevrma. SekiTxvebs pasuxi unda gaeces<br />

TxuTmeti dRis ganmavlobaSi da isini unda<br />

gamoqveyndes “kiTxva_pasuxis biuletenSi”,<br />

romelic gamodis kviraSi erTxel. Tu am<br />

xnis ganmavlobaSi pasuxi ar gaicema, SekiTxva<br />

xelmeored gamoqveyndeba biuletenSi imis<br />

miTiTebiT, rom ministrma mas ar upasuxa;<br />

meorec, arsebobs zepiri SekiTxvebi. palatis<br />

Tavmjdomare an, Tu aucilebelia, TavmjdomareTa<br />

konferencia, wyvets, Tu ramdenad Seesabameba<br />

igi reglamentiT dadgenil wesebs.<br />

Tu palatis mier sxva ram ar aris gaTvaliswinebuli,<br />

SekiTxvebs yovel samSabaTs sx-


domis dasawyisSi eTmoba aranakleb ocdaaTi<br />

wuTisa da SekiTxvebi ganixileba maTi wardgenis<br />

Tanmimdevrobis mixedviT. mocemul proceduras<br />

bevri saerTo aqvs inglisis TemTa<br />

palatis praqtikasTan, Tumca aq ministris<br />

pasuxis Semdeg damatebiT SekiTxvebs ar Sei-<br />

Zleba hqondes adgili; mesamec, arsebobs<br />

saswrafo SekiTxvebi. Tu Tavmjdomare da<br />

Sesabamisi ministri Tanaxmani arian, warmomadgenelTa<br />

palatis wevrs SeuZlia dasvas<br />

riggareSe SekiTxva. SekiTxvis avtors ufleba<br />

aqvs ilaparakos ara umetes xuTi wuTisa.<br />

msgavsi procedura cnobilia belgiis senatisaTvis,<br />

sadac SekiTxvebisaTvis specialuri<br />

droa gamoyofili.<br />

niderlandebSi werilobiT SekiTxvebs pasuxi<br />

unda gaeces ocdaaTi dRis ganmavlobaSi, zepir<br />

SekiTxvebs ki _ sami dRis ganmavlobaSi. aqauri<br />

proceduris ganmasxvavebel niSnad gvevlineba<br />

orive palatis Tavmjdomaris farTo uflebamosileba.<br />

isini gadawyvetilebas Rebuloben<br />

ara mxolod imis Sesaxeb, Seesabameba Tu ara<br />

mocemuli SekiTxva reglamentiT dadgenil<br />

wesebs, aramed imis Sesaxebac, saerTod, Rirs<br />

Tu ara misi dasma. maT SeuZliaT, magaliTad,<br />

uaryon SekiTxva im safuZvliT, rom problema,<br />

romelsac igi wamoWris, uaxloes momavalSi<br />

parlamentis mier ganixileba.<br />

analogiuri procedura didi xnis ganmavlobaSi<br />

axasiaTebda safrangeTis erovnul krebas.<br />

mas gansakuTrebuli mniSvneloba mieniWa<br />

1958 wlis konstituciuri reformebis Semdgom.<br />

Tanamedrove periodSi zepiri SekiTxvebi warmoadgens<br />

krebis calkeuli wevrebis gankargulebaSi<br />

myof erTaderT saSualebas. aseTi<br />

SekiTxvebi CarTulia dRis wesrigSi imdenad,<br />

ramdenadac konstituciis mixedviT, kviraSi<br />

erTi sxdoma eTmoba deputatebis SekiTxvebisa<br />

da mTavrobis pasuxebis ganxilvas. konstituciis<br />

48-e muxlis mixedviT, “prioritetis<br />

wesiT kviraSi erTi sxdoma rezervirebulia<br />

parlamentis wevrebis SekiTxvebisa da<br />

mTavrobis pasuxebis ganxilvisaTvis.” zepiri<br />

SekiTxvebi iyofa SekiTxvebad debatebiT da<br />

debatebis gareSe. pirvel SemTxvevaSi sityva<br />

ekuTvnis mxolod Sesabamis ministrs, Semdeg<br />

ki - deputats, romelmac ministrs SekiTxviT<br />

mimarTa. orive maTgans eTmoba xuTi wuTi.<br />

meore SemTxvevaSi mas Semdeg, rac deputati<br />

axsnis SekiTxvis arss, xolo ministri mas<br />

upasuxebs, SeiZleba gaimarTos saerTo debatebi.<br />

Tumca es procedura kenWisyris Catarebas<br />

krZalavs, igi interpelacias gvagonebs.<br />

TavmjdomareTa konferencia uflebamosilia<br />

gamoyos is zepiri SekiTxvebi, romelTac<br />

dasvamen am miznisaTvis gankuTvnil specialur<br />

yovelkvireul sxdomaze. SekiTxvebze werilobiTi<br />

pasuxebi, Cveulebriv, erTi Tvis<br />

ganmavlobaSi gaicema. Tu pasuxi ar iqneba<br />

saxeze, werilobiTi SekiTxva SeiZleba zepiriT<br />

Seicvalos. zepir SekiTxvebs 1974 wlidan<br />

ewodeba “SekiTxvebi mTavrobas”. es SekiTxvebi<br />

daismeba samSabaTobiT, erovnuli krebis<br />

SuadRis sxdomis Semdeg da or saaTs gr-<br />

Zeldeba. yoveli politikuri jgufi misTvis<br />

gamoyofil droSi Tavad gansazRvravs SekiTxvebis<br />

raodenobas, Sinaarssa da avtorebs.<br />

safrangeTis senatSi msgavsi SekiTxvebi daismeba<br />

TveSi erTxel, erT sxdomaze.<br />

parlamentarTa interesi zepiri SekiTxvebisadmi<br />

Zalze mniSvnelovania. erovnul krebaze<br />

wlis ganmavlobaSi daismeba samasi-samas<br />

ormocdaaTi SekiTxva, senatSi _ asamde. garda<br />

amisa, aseTi sxdomebis gadacema xdeba<br />

erovnuli televiziiT.<br />

zemoaRniSnuli qveynebis garda, ministrebisadmi<br />

SekiTxvebiT mimarTvis procedura ama<br />

Tu im formiT gamoiyeneba albaneTSi, bulgareTSi,<br />

saberZneTSi, daniaSi, indoneziaSi,<br />

iranSi, islandiaSi, kamerunSi, luqsemburg-<br />

Si, norvegiaSi, rumineTSi, somaliSi, senegalSi,<br />

TurqeTSi, centraluri afrikis respublikaSi,<br />

Cexoslovakiasa da eTiopiaSi.<br />

rumineTSi pasuxis gasacemad mTavrobis gankargulebaSia<br />

sami dRe, albaneTSi _ eqvsi,<br />

centraluri afrikis respublikaSi _ aTi dRe,<br />

somaliSi _ oci dRe, CexoslovakiaSi _<br />

ocdaaTi dRe, bulgareTSi pasuxi SekiTxvas<br />

SeiZleba gaeces sesiebis ganmavlobaSi nebismier<br />

dros. is faqti, rom umravles qveynebSi<br />

pasuxis gacemis vada mkacrad aris gansazRvruli,<br />

imis mauwyebelia, rom mTavroba valdebulia<br />

warmoadginos Sesabamisi informacia<br />

da, imis miuxedavad, es valdebuleba konstitucias<br />

efuZneba, kanons, reglaments Tu<br />

dadgenil praqtikas, igi SekiTxvebis proceduras<br />

realur Zalas aniWebs. zogierT qveyanaSi<br />

ministrebs SeuZliaT saerTod uari Tqvan<br />

pasuxis gacemaze sazogadoebrivi interesebis<br />

dacvis motiviT.<br />

131


132<br />

aRniSnuli proceduris popularoba aixsneba<br />

imiT, rom parlamentis wevrebi TavianTi uflebis<br />

ganxorcielebis dros arafriT arian<br />

SezRuduli; maTi moqmedebis Tavisufleba<br />

ifargleba mxolod im wesebiT, rac aregulirebs<br />

sakiTxis dasaSvebadobas formaluri<br />

da ara arsobrivi TvalsazrisiT.<br />

saqarTvelos konstituciis 59-e muxlis Tanaxmad,<br />

“parlamentis wevri uflebamosilia kiTxviT<br />

mimarTos parlamentis winaSe angariSvaldebul<br />

organos, mTavrobis wevrs, qalaqis<br />

mers, yvela donis teritoriuli erTeulis<br />

aRmasrulebeli organos xelmZRvanels<br />

da miiRos maTgan pasuxi.<br />

parlamentis wevrTa sul cota aTkacian<br />

jgufs, saparlamento fraqcias, ufleba aqvT<br />

SekiTxviT mimarTon parlamentis winaSe angariSvaldebul<br />

organos, mTavrobis calkeul<br />

wevrs, romlebic valdebulni arian upasuxon<br />

SekiTxvas parlamentis sxdomaze. pasuxi<br />

SeiZleba gaxdes parlamentis ganxilvis sagani.”<br />

saqarTvelos konstituciis zemomoyvanili 59e<br />

muxli erTmaneTisagan gamijnavs kiTxvisa<br />

da SekiTxvis cnebebs. SekiTxvas, kiTxvisagan<br />

gansxvavebiT, saparlamento kontrolis ufro<br />

“seriozul” formad miiCnevs ramdenime mizezis<br />

gamo: jer erTi, SekiTxvis SemTxvevaSi ufro<br />

mkacradaa gansazRvruli am uflebis mqone<br />

subieqtTa wre, rac gamoixateba imaSi, rom<br />

SekiTxvis ufleba gaaCnia ara parlamentis<br />

calkeul wevrs, aramed saparlamento fraqciasa<br />

da parlamentis wevrTa aranakleb aTkacian<br />

jgufs da, meorec, SekiTxvis SemTxvevaSi<br />

arsebobs saparlamento kamaTis Sesa-<br />

Zlebloba, vinaidan mocemuli muxlis meore<br />

punqtSi arsebobs daTqma: “pasuxi SeiZleba<br />

gaxdes parlamentis ganxilvis sagani. ”aqedan<br />

gamomdinare, migvaCnia, rom Cvens sinamdvile-<br />

Si SekiTxvis procedura garkveulwilad interpelacias<br />

waagavs, radgan arsebobs samarTlebrivi<br />

SesaZlebloba SekiTxvaze ministris<br />

mier gacemul pasuxs mohyves misi ganxilva<br />

da kamaTi, rac, bunebrivia, garkveul<br />

samarTlebriv SedegebTan aris dakavSirebuli.<br />

interpelaciisa da SekiTxvis arsis garkvevisas,<br />

sainteresoa libiis parlamentSi mimdinare<br />

procedura. aq parlamentis orive<br />

palata iyenebs zepir SekiTxvebs. SekiTxva<br />

wardgenil unda iqnes werilobiTi formiT<br />

palatis erT-erTi wevris mier 48 saaTis<br />

ganmavlobaSi im sxdomis dawyebidan, romelzec<br />

is ganixileba. SekiTxvebi egzavneba ministrebs,<br />

romelTac erovnuli krebis TanxmobiT Seu-<br />

ZliaT erTi kviriT gadadon pasuxis gacema.<br />

werilobiT SekiTxvebs pasuxi unda gaeces<br />

erTi Tvis ganmavlobaSi. Tu erovnul krebas<br />

ar akmayofilebs ministris pasuxi, mas Seu-<br />

Zlia SekiTxva interpelaciad gadaaqcios,<br />

Tumca amis gakeTeba imave sxdomaze ar Sei-<br />

Zleba. libanSi SekiTxva interpelaciad Sei-<br />

Zleba iqces imave sxdomaze. zepiri SekiTxvebi<br />

yovel kviras SekiTxvebisa da interpelaciebisaTvis<br />

gankuTvnil specialur sxdomaze<br />

ganixileba. Sesabamis ministrs SeuZlia maSinve<br />

an am miznisaTvis Sesaferis Semdgom<br />

sxdomaze upasuxos an moiTxovos, rom SekiTxva<br />

werilobiT Camoyalibdes. pasuxi werilobiT<br />

SekiTxvebs unda gaeces 10 dReSi.<br />

saqarTvelos parlamentis reglamenti sakmaod<br />

detalurad awesrigebs aRmasrulebel<br />

xelisuflebaze parlamentis kontrolis sakiTxs<br />

ministrebisadmi mimarTuli SekiTxvebis<br />

(kiTxvebis) saxiT. aRsaniSnavia Semdegi<br />

garemoeba: gansxvavebiT konstituciisagan,<br />

reglamentSi erTmaneTisagan ar aris gamijnuli<br />

SekiTxvisa da kiTxvis cnebebi, rac garkveulwilad<br />

bundovan STabeWdilebas qmnis am ori<br />

terminis arsis garkvevis TvalsazrisiT. ker-<br />

Zod, parlamentis reglamentSi Cawerilia, rom<br />

saqarTvelos parlamentis mier aRniSnuli<br />

uflebamosilebis ganxorcielebis procesSi<br />

dasmuli kiTxva an SekiTxva SeiZleba iyos<br />

zepiri an werilobiTi. “zepiri SekiTxva (kiTxva)<br />

SeiZleba daisvas parlamentis plenarul<br />

sxdomaze, magram sesiis damTavrebamde ara<br />

ugvianes 15 dRisa.<br />

werilobiTi SekiTxvis (kiTxvis) teqsts parlamentis<br />

wevrTa sul cota aTkaciani jgufis<br />

an saparlamento fraqciis warmomadgeneli,<br />

agreTve, parlamentis wevri abarebs parlamentis<br />

aparats, romelic aRricxavs mas specialur<br />

davTarSi da gascems werilobiTi<br />

SekiTxvis (kiTxvis) warmodgenis damadasturebel<br />

mowmobas.<br />

parlamentis aparati adresats gadascems<br />

Semosuli werilobiTi SekiTxvis (kiTxvis)<br />

teqsts ara ugvianes sam dReSi.<br />

TiToeuli organo da Tanamdebobis piri,


omelsac werilobiTi SekiTxviT (kiTxviT)<br />

mimarTes, valdebulia parlaments SekiTxvis<br />

miRebidan 10 dReSi warudginos werilobiTi<br />

pasuxi. Sesabamis Tanamdebobis pirs werilobiTi<br />

SekiTxvis (kiTxvis) avtorTan SeTanxmebiT<br />

werilobiT SekiTxvaze pasuxis gacemis<br />

vada SeiZleba gaugrZeldes kidev 10 dRiT.<br />

parlamentis plenarul sxdomaze zepiri kiTxvis<br />

dasmidan ara ugvianes sam dReSi parlamentis<br />

aparati uzrunvelyofs zepiri kiTxvis<br />

gacnobas Sesabamisi Tanamdebobis pirisaTvis,<br />

romelic valdebulia parlaments<br />

werilobiTi pasuxi warudginos ara ugvianes<br />

10 dReSi.<br />

Sesabamis Tanamdebobis pirs zepiri kiTxvis<br />

avtorTan SeTanxmebiT SeiZleba gaugrZeldes<br />

pasuxis gacemis vada ara umetes 10 dRiT.<br />

Tanamdebobis piris mier zepir kiTxvaze<br />

gacemul pasuxs parlamentis aparati gadascems<br />

zepiri kiTxvis avtors.<br />

Tanamdebobis pirs ufleba aqvs uari Tqvas<br />

kiTxvaze pasuxis gacemaze, Tu informacia saxelmwifo<br />

an samxedro saidumloebas Seicavs.<br />

is kiTxva, romelsac dadgenil vadaSi da<br />

wesiT pasuxi ar gaecema, avtomaturad daismeba<br />

uaxloes samTavrobo mosmenaze.<br />

parlamentis wevrs, deputatTa sul cota<br />

aTkacian jgufs, saparlamento fraqcias<br />

ufleba aqvs nebismier dros ukan gamoiTxovos<br />

sakuTari zepiri Tu werilobiTi SekiTxva<br />

(kiTxva).”<br />

amrigad, Cveni azriT, urigo ar iqneboda<br />

saqarTvelos parlamentis reglamentSi SekiTxvisa<br />

da kiTxvis cnebebis erTmaneTisagan<br />

gamijvna da im gansxvavebis sakanonmdeblo<br />

dafiqsireba, rac am or instituts Soris<br />

realurad arsebobs, im faqtis udavo gaTvaliswinebiT,<br />

rom konstitucia aseTi formulirebis<br />

sakmaris safuZvels iZleva. sakiTxis<br />

ase gadawyveta ukanasknel SemTxvevaSi<br />

logikurad gamoiwvevda ori proceduris<br />

damoukidebel formulirebas Sidasaparlamento<br />

dokumentSi.<br />

SekiTxvis procedura, vfiqrobT, iseve, rogorc<br />

mraval sxva qveyanaSi, mkacrad unda iyos<br />

reglamentirebuli, “raTa ar iqnes daSvebuli<br />

misi borotad gamoyeneba”. umjobesi iqne-<br />

boda misi savaldebulo werilobiTi formulireba<br />

am institutis seriozulobidan gamomdinare<br />

da ara ise, rogorc es moqmedi<br />

reglamentis teqstSia (“kiTxva an SekiTxva<br />

SeiZleba iyos werilobiTi an zepiri”...).<br />

parlamentis aparati uzrunvelyofs SekiTxvis<br />

gadacemas Sesabamisi ministrisaTvis; dadgindeba<br />

dasmul SekiTxvaze ministris mier<br />

pasuxis gacemis vada. Tu ministri dadgenil<br />

vadaSi ganacxadebs, rom ar apirebs pasuxis<br />

gacemas da axsna-ganmartebis wardgenas, amis<br />

Sedegad mTeli pasuxismgebloba sakuTar Tavze<br />

unda aiRos, rac, Tavis mxriv, savaldebulo<br />

mzadyofnas moiTxovs. ministris pasuxi amis<br />

Semdeg uflebamosil pirTa moTxovniT Sei-<br />

Zleba gaxdes parlamentis ganxilvis sagani,<br />

rac srul SesabamisobaSi iqneba saqarTvelos<br />

konstituciasTan. Tu pasuxi aradamakmayofilebeli<br />

iqneba, vfiqrobT, saparlamento<br />

ganxilvamde ministrs SeiZleba mieces<br />

kidev erTi Sansi imisa, rom man warmoadginos<br />

ufro detaluri da damajerebeli axsnaganmarteba.<br />

sazRvargareTis zogierT qveyanaSi saparlamento<br />

debatebi mTavrdeba, rogorc aRvniSneT,<br />

kenWisyris safuZvelze rezoluciis miRebiT,<br />

rac, Tavis mxriv, SeiZleba gaxdes mTavrobisaTvis<br />

undoblobis gamocxadebis safuZveli.<br />

saqarTvelos sinamdvilisaTvis aseTi ram,<br />

bunebrivia, miuRebelia. saprezidento respublikis<br />

pirobebSi saqarTvelos konstitucia<br />

saerTod ar iTvaliswinebs mTavrobisaTvis<br />

undoblobis gamocxadebis SesaZleblobas,<br />

Tundac, saparlamento kontrolis ganxorcielebis<br />

procesSi. aqedan gamomdinare, mar-<br />

Tebuli iqneboda parlamentis reglamentiT<br />

SekiTxvis proceduris dasruleba saWiroebis<br />

SemTxvevaSi ministris pasuxis sxdomaze<br />

ganxilviT. Tumca, gamovlenili faqtebidan<br />

gamomdinare, SesaZlebeli unda iyos aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis xelmZRvanelis<br />

winaSe dadges calkeuli wevris pasuxismgeblobis<br />

sakiTxi.<br />

rac Seexeba kiTxvas, vfiqrobT, SekiTxvisagan<br />

gansxvavebiT, SesaZlebelia misi rogorc<br />

zepiri, ise werilobiTi formulireba, rac<br />

saqarTvelos parlamentis reglamentSicaa<br />

gaTvaliswinebuli. amasTan, ministrs unda<br />

hqondes kiTxvaze pasuxis gacemis formis<br />

133


134<br />

(zepiri, werilobiTi) Tavisufali arCevis<br />

saSualeba (Tumca SesaZlebelia reglamenti<br />

Seicavdes sakiTxTa CamonaTvals, romelzec<br />

marTebulia mxolod zepiri, an piriqiT, _<br />

mxolod werilobiTi pasuxis gacema). rogorc<br />

aRvniSneT, parlamentarizmis praqtika icnobs<br />

aseve martiv SekiTxvas, romelic ar saWiroebs<br />

specialur proceduras, Sedis zepiri saxiT<br />

da aseve miiReba pasuxic, _ ganxilvis gareSe,<br />

Tu Semdeg amas parlamenti ar moiTxovs. 5<br />

vfiqrobT, konstitucia kiTxvis SinaarsSi<br />

swored amgvar samarTlebriv bunebas moiazrebs,<br />

amdenad, misi ganxilvis garTulebuli<br />

procedura da xSirad SekiTxvasTan gaigiveba<br />

gaumarTlebelia.<br />

parlamentis reglamentis Tanaxmad, “zepiri<br />

SekiTxva (kiTxva) SeiZleba daisvas parlamentis<br />

plenarul sxdomaze, magram ara ugvianes<br />

TxuTmeti dRisa sesiis damTavrebamde.”<br />

sakiTxis ukeT mowesrigebis mizniT, albaT,<br />

umjobesi iqneboda kviris garkveul dReebSi<br />

specialuri drois gamoyofa zepiri kiTxvebis<br />

dasasmelad (miT umetes, Tu maTze zepiri<br />

pasuxebi iqneba gaTvaliswinebuli), Tundac,<br />

sxdomis dasawyisSi. kiTxvebis dasmis Tanmimdevroba,<br />

ra Tqma unda, sistemaSi moyvanili<br />

da daculi unda iyos dadgenili wesis mixedviT,<br />

magram, albaT, gasaTvaliswinebeli iqneba<br />

gansakuTrebul SemTxvevebSi riggareSe<br />

werilobiTi kiTxvis dasmis SesaZleblobac.<br />

rogorc ukve aRvniSneT, libiis erovnuli<br />

krebisagan gansxvavebiT, Tu libanis parlaments<br />

ministris pasuxi dasmul SekiTxvaze<br />

ar akmayofilebs, mas SeuZlia imave sxdomaze<br />

SekiTxva interpelaciad gadaaqcios. vfiqrobT,<br />

Cvens sinamdvileSi kontrolis gansazRvruli<br />

formis “avtomaturad” gardaqmna sxva<br />

formad ministris mxridan daukmayofileblobis<br />

SemTxvevaSi garkveulwilad areulobas<br />

gamoiwvevda, Tundac, parlamentis sxdomis<br />

dRis wesrigis darRvevis TvalsazrisiT. aqedan<br />

gamomdinare, reglamentiT gaTvaliswinebuli<br />

unda iyos kiTxvis SekiTxvad gadaqcevis specialuri<br />

procedura.<br />

rac Seexeba SekiTxvaze pasuxis gacemis vadebs,<br />

albaT, damakmayofilebelia is vadebi, rac reglamentiTaa<br />

gansazRvruli (ZiriTadad 10 dRe).<br />

5 o. melqaZe. dasax. naSromi, gv.131<br />

kiTxvisa da SekiTxvis uflebis realizaciisaTvis<br />

saqarTvelos parlamentis reglamentSi<br />

Camoyalibebulia aseve samTavrobo mosmenisa<br />

da SekiTxvis saaTis samarTlebrivi<br />

reJimi. reglamentiT dadgenili wesiT,<br />

“samTavrobo mosmenaze da SekiTxvis saaTze<br />

dasmuli sakiTxebi SeiZleba gaxdes parlamentis<br />

ganxilvis sagani, risTvisac gadawyvetilebis<br />

proeqtis mosamzadeblad SeiZleba<br />

Seiqmnas specialuri jgufi, romlis SemadgenlobaSi<br />

Sedis SekiTxvisa da informaciis<br />

an sakiTxebis iniciatorTa sul cota<br />

TiTo warmomadgeneli.” rogorc vxedavT,<br />

reglamentiT gaTvaliswinebulia samTavrobo<br />

mosmenasa da SekiTxvis saaTze dasmuli sakiTxebis<br />

saparlamento ganxilvis SesaZlebloba,<br />

rac SeiZleba saqarTvelos konstituciis 59-e<br />

muxlis anareklad miviCnioT.<br />

saqarTvelos konstituciis me-4 muxlis Tanaxmad,<br />

“saqarTvelos mTel teritoriaze Sesabamisi<br />

pirobebis Seqmnisa da adgilobrivi<br />

TviTmmarTvelobis organoebis formirebis<br />

Semdeg saqarTvelos parlamentis SemadgenlobaSi<br />

iqneba ori palata _ respublikis<br />

sabWo da senati.”<br />

amrigad, Cvens qveyanaSi “Sesabamisi pirobebis<br />

Seqmnis” Semdeg Tanamedrove erTpalatiani<br />

parlamenti orpalatian parlamentad iqceva.<br />

amas, bunebrivia, mohyveba palatebs Soris<br />

uflebamosilebaTa gansazRvrul doneze gamijvna<br />

da aRmasrulebel xelisuflebaze kontrolis<br />

funqciebis erT-erTi maTganisaTvis<br />

(an orivesTvis) miniWeba. Sesabamisad, Sei-<br />

Zleba momavalSi Seicvalos mTavrobis wevrebisadmi<br />

kiTxvebiTa da SekiTxvebiT mimarTvis<br />

procedurac.<br />

saparlamento kontrolis procedura, ama Tu<br />

im formiT, damaxasiaTebelia demokratiuli<br />

qveynebisaTvis, marTva-gamgeobis formis miuxedavad.<br />

es ukanaskneli gavlenas axdens<br />

mxolod proceduris SesaZlebel Sedegze<br />

(mag., saparlamento respublikaSi _ mTavrobisaTvis<br />

undoblobis gamocxadeba). parlamentis<br />

winaSe ministrebisa da mTavrobis angariSvaldebuleba<br />

yovelTvis ar gulisxmobs<br />

maT pasuxismgeblobas, xolo pasuxismgebloba,<br />

Tu is arsebobs (mmarTvelobis saparla-


mento da Sereuli formis dros), angariSvaldebulebasac<br />

moicavs. aseTi formis saxelmwifoebis<br />

konstituciebSi saubaria mxolod<br />

garkveul pasuxismgeblobaze, magram aq<br />

angariSvaldebulebac udavod igulisxmeba.<br />

rogorc cnobilia, saqarTvelos mTavroba<br />

angariSvaldebulia saqarTvelos prezidentisa<br />

da ara parlamentis winaSe, Tumca es garemoeba<br />

ar arTmevs am ukanasknels ministrebisadmi<br />

mimarTuli kiTxvebisa da SekiTxvebis<br />

saxiT saparlamento kontrolis ganxorcielebis<br />

SesaZleblobas; da kidev erTi garemoeba:<br />

ukanasknel periodSi saqarTvelos preziden-<br />

tis arCevnebis Semdeg gaizarda parlamentis<br />

uflebamosileba mTavrobis saqmianobaze kontrolis<br />

sferoSi.<br />

dResdReobiT politikuri viTarebis garTulebis<br />

pirobebSi, rodesac diskusia momdinareobs<br />

mTavrobis SemadgenlobaSi mosalodneli<br />

cvlilebebis Sesaxeb, wamoiWra sakiTxi parlamentisaTvis<br />

mTavrobis mimarT undoblobis<br />

gamocxadebis uflebis miniWebis Taobaze.<br />

aRniSnuli uflebis sakanonmdeblo dafiqsireba<br />

da misi praqtikulad realizeba sakanonmdeblo<br />

da aRmasrulebeli xelisuflebebis mier<br />

aRebuli momavali politikuri kursis sakiTxia.<br />

135


136<br />

ÓÀÄÒÈÏ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÓ ßÀÒÃÂÉÍÄÁÀ<br />

ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÛÉ -<br />

ÐÒÀØÔÉÊÀ ÃÀ ÓÀÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏ ÃÉËÄÌÀ<br />

Ó<br />

aqarTvelos 1995 wlis konstituciam<br />

daafuZna evropuli tipis sakonstitucio<br />

sasamarTlo. kerZod, saqarTveloSi konstituciuri<br />

kontroli xorcieldeba specialurad<br />

Seqmnili organos - saqarTvelos sakonstitucio<br />

sasamarTlos (evropuli sistema)<br />

da ara saerTo iurisdiqciis sasamarTloebis<br />

mier. Tumca saqarTvelos konstituciam<br />

saerTo sasamarTloebs uflebamosileba<br />

mianiWa mimarTon sakonstitucio sasamarTlos<br />

normatiuli aqtis arakonstituciurad<br />

cnobis moTxovniT. saerTo sasamarTlo uSualod<br />

ver axorcielebs konstituciur kontrols,<br />

rogorc es konstituciuri zedamxedvelobis<br />

ganxorcielebis amerikuli sistemis-Tvis<br />

aris damaxasiaTebeli, magram saer-<br />

To sasamarTlo erT-erTi uflebamosili subieqtia<br />

sakonstitucio sasamarTloSi daayenos<br />

sakiTxi aqtis arakonstituciurad cnobis<br />

Taobaze, Tu saerTo sasamarTloSi konkretuli<br />

saqmis ganxilvisas, sasamarTlo daaskvnis,<br />

rom arsebobs sakmarisi safuZveli, raTa<br />

is kanoni an sxva normatiuli aqti, romelic<br />

unda gamoiyenos sasamarTlom am saqmis gadawyvetisas,<br />

mTlianad an nawilobriv miCneul<br />

iqnes konstituciis Seusabamod, igi SeaCerebs<br />

saqmis ganxilvas da mimarTavs sakonstitucio<br />

sasamarTlos. saqmis ganxilva ganaxldeba<br />

sakonstitucio sasamarTlos mier am sakiTxis<br />

gadawyvetis Semdeg.<br />

aRniSnuli ki ganapirobebs imas, rom sasamarTlo<br />

xelisuflebis es ori forma - sa-<br />

ÈÀÌÀÒ ØÀËÃÀÍÉ<br />

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ<br />

konstitucio sasamarTlo da saerTo sasamarTlo<br />

- garkveuli TvalsazrisiT, urTierTkavSirSi<br />

arian, rac, zogadad, xels<br />

uwyobs qveyanaSi kanonierebis ganmtkicebas.<br />

"sakonstitucio sasamarTlos didi kompetencia<br />

aqvs, samarTlebrivi gziT moawesrigos<br />

is xarvezebi da mniSvnelovani saerTo saxelmwifoebrivi<br />

problemebi, romlebic<br />

saqarTveloSi samarTlebrivi saxelmwifos<br />

mSeneblobasa da samoqalaqo sazogadoebis<br />

formirebis gzaze warmoCndeba." 1<br />

saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlo<br />

sakonstitucio kontrolis organoTa im<br />

jgufs miekuTvneba, romelsac maTTvis dadgenil<br />

sferoSi umaRlesi Zalaufleba aqvs.<br />

"sakonstitucio sasamarTlos Sesaxeb "saqarTvelos<br />

organuli kanonis me-20 muxliT gansazRvrulia,<br />

rom:<br />

"Tu saerTo sasamarTloSi konkretuli saqmis<br />

ganxilvisas sasamarTlo daaskvnis, rom<br />

arsebobs sakmarisi safuZveli, raTa is kanoni<br />

an sxva normatiuli aqti, romelic unda<br />

gamoiyenos sasamarTlom am saqmis gadawyvetisas,<br />

mTlianad an nawilobriv miCneul iqnes<br />

konstituciis Seusabamod, igi SeaCerebs saqmis<br />

ganxilvas da mimarTavs sakonstitucio<br />

sasamarTlos. saqmis ganxilva ganaxldeba<br />

sakonstitucio sasamarTlos mier am sakiTxis<br />

gadawyvetis Semdeg."<br />

sakonstitucio sasamarTlos statusis, ufle-<br />

1 ix. avTandil demetraSvili, "qveyanaSi mimdinare konstituciuri reformebisa da saqarTvelos sakonstitucio<br />

sasamarTlos Sesaxeb", Jurnali "adamiani da konstitucia", 1999 w. #1.


amosilebis, konstituciuri kontrolis<br />

Sesaxeb araerTi naSromi Tu monografiaa<br />

Seqmnili, aRniSnuli statia ki konkretulad<br />

eZRvneba konstituciuri wardginebis,<br />

rogorc sakonstitucio sasamarTlosadmi<br />

mimarTvis, erT-erTi formis samarTlebrivi<br />

regulirebis safuZvlebs, wardginebebis sakonstitucio<br />

sasamarTloSi Setanis praqtikas,<br />

maT sasamarTloSi ganxilvasa da miRebul<br />

gadawyvetilebebsa Tu ganCinebebs, aseve,<br />

am TemasTan dakavSirebul sxva sakiTxebs.<br />

saqarTvelos kanonmdebloba sakonstitucio<br />

sasamarTlosadmi wardginebiT mimarTvisTvis<br />

sakmarisad miiCnevs mosamarTles hqondes eWvi,<br />

varaudi, rom esa Tu is kanoni Tu sxva<br />

normatiuli aqti winaaRmdegobaSi modis konstituciasTan.<br />

msgavs normas iTvaliswinebs<br />

italiis, espaneTis, avstriisa da sxva qveynebis<br />

kanonmdeblobac. gamonaklisia germaniis<br />

kanonmdebloba, romlis Tanaxmadac, mosamar-<br />

Tles mxolod maSin aqvs ufleba mimarTos<br />

konstituciuri kontrolis organos, Tu igi<br />

darwmunebulia aqtis arakonstituciurobaSi.<br />

aRsaniSnavia kidev erTi faqti sazRvargare-<br />

Tis qveynebis kanonmdeblobidan. avstriasa da<br />

ruseTis federaciaSi SezRudulia im sasamarTlos<br />

organoTa wre, romelTac eniWebaT<br />

uflebamosileba mimarTon sakonstitucio<br />

sasamarTlos, es ufleba eniWebaT mxolod<br />

uzenaes da meore instanciis sasamarTloebs,<br />

maSin, rodesac saqarTvelosa da sxva qveynebis<br />

kanonmdebloba msgavs SezRudvas ar<br />

adgens.<br />

sasamarTlos konstituciur wardginebas ganixilavs<br />

sakonstitucio sasamarTlos plenumi.<br />

konstituciuri wardginebis ganxilvis vada<br />

ar unda aRematebodes 30 dRes sakonstitucio<br />

sasamarTloSi saqmis ganxilvis dawyebidan.<br />

2 Tumca sakonstitucio sasamarTlos<br />

SeuZlia, saqmis mniSvnelobidan gamomdinare,<br />

gaagrZelos vada ara umetes 30 dRisa.<br />

aRsaniSnavia, rom saqarTvelos sakonstitucio<br />

sasamarTloSi konstituciuri wardginebis<br />

ganxilva xdeba riggareSe, vinaidan, sa-<br />

2 organuli kanonis -"sakonstitucio sasamarTlos Sesaxeb", 22-e muxli.<br />

3 iqve, 23 muxli.<br />

4 organuli kanonis - "sakonstitucio sasamarTlos Sesaxeb", 31 muxli.<br />

5 iqve, 42 muxli.<br />

konstitucio sasamarTlos Sesaxeb kanonmdeblobis<br />

Tanaxmad, sakonstitucio sasamarTlos<br />

ufleba ara aqvs erTdroulad ganixilos<br />

ramdenime saqme, sakonstitucio sasamarTloSi<br />

sakmaod bevri sarCelia Setanili<br />

da arsebiTad ganxilvis rigs elodeba, wardginebis<br />

riggareSe ganxilva ki metad mniSvnelovania,<br />

radgan am konstituciuri wardginebis<br />

gadawyvetazea damokidebuli saerTo<br />

sasamarTloSi konkretuli saqmis ganxilva<br />

da bedi, amasTan, saqmis ganxilva sasamarTlos<br />

mier SeCerebulia sakonstitucio sasamarTlos<br />

mier gadawyvetilebis gamotanamde.<br />

konstituciuri wardginebis dakmayofileba<br />

iwvevs arakonstituciurad cnobili normatiuli<br />

aqtis an misi nawilis Zaladakargulad<br />

cnobas sakonstitucio sasamarTlos<br />

Sesabamisi gadawyvetilebis gamoqveynebis momentidan.<br />

3<br />

konstituciuri wardgineba dasabuTebuli unda<br />

iyos. wardginebaSi aucileblad unda iyos<br />

moyvanili is mtkicebulebebi, romlebic,<br />

wardginebis avtorTa azriT, adasturebs wardginebis<br />

safuZvlianobas. 4 Cveni kanonmdebloba,<br />

msgavsad zemoT ganxiluli qveynebis kanonmdeblobisa,<br />

ar iTvaliswinebs, rom mosamar-<br />

Tle udaod unda iyos darwmunebuli aqtis<br />

arakonstituciurobaSi, sakmarisia mas hqondes<br />

varaudi da miaCndes, rom esa Tu is aqti<br />

SeiZleba ar Seesabamebodes saqarTvelos konstitucias,<br />

Tumca mosamarTlis azri unda<br />

iqnes dasabuTebuli, Tanac mxedvelobaSi miiReba<br />

is faqtic, rom sakonstitucio sasamarTloSi<br />

konstituciuri wardginebis ganxilvisas<br />

procesSi mxareebi ar monawileoben.<br />

ase rom, wardginebis Sinaarsi da avtoris<br />

mtkicebulebebi mniSvnelovania sakonstitucio<br />

sasamarTlosTvis.<br />

sakonstitucio sasamarTloSi konstituciuri<br />

wardginebis Setanis ufleba aqvs saqmis<br />

ganmxilvel sasamarTlos. aseT SemTxvevaSi<br />

sakonstitucio sasamarTlo saqmes ganixilavs<br />

wardginebis avtorisa da im organos dauswreblad,<br />

romlis aqtic gaxda davis sagani. 5<br />

137


138<br />

am SemTxvevaSi erTgvarad irRveva sakonstitucio<br />

samarTalwarmoebis procesSi aRiarebuli<br />

mxareTa SejibrebiTobis principi, gansxvavebiT<br />

sxva procesebisgan, wardginebis<br />

ganxilvis SemTxvevaSi procesSi mxareebi ar<br />

monawileoben, Sesabamisad, maT ar gaaCniaT<br />

is uflebebi da movaleobebi, rac mxareebs<br />

sakonstitucio kanonmdeblobiT eniWebaT, am<br />

SemTxvevaSi sakonstitucio sasamarTlo eyrdnoba<br />

mxolod wardginebaSi saerTo sasamarTlos<br />

mier miTiTebul mtkicebulebebs da<br />

gadawyvetilebas iRebs ufro eqspertTa da<br />

specialistTa Sexedulebebze dayrdnobiT.<br />

"sakonstitucio samarTalwarmoebis Sesaxeb"<br />

saqarTvelos kanonis me-16 muxlis safuZvelze<br />

konstituciur wardginebaSi miTiTebuli<br />

unda iyos:<br />

a) sakonstitucio sasamarTlos dasaxeleba;<br />

b) mosarCelis an wardginebis avtoris, mopasuxis<br />

dasaxeleba da misamarTi;<br />

g) sadavo aqtisa da misi gamomqveynebeli<br />

beWdviTi organos dasaxeleba, agreTve sadavo<br />

aqtis sxva rekvizitebi;<br />

d) mtkicebulebebi, romlebic konstituciuri<br />

sarCelis an konstituciuri wardginebis<br />

avtoris azriT adasturebs konstituciuri<br />

wardginebis safuZvlianobas;<br />

e) saqarTvelos konstituciis debulebani,<br />

romlebsac mosarCelis an konstituciuri<br />

wardginebis avtorTa azriT ar Seesabameba an<br />

arRvevs sadavo aqti;<br />

v) moTxovnis arsi;<br />

z) saqarTvelos konstituciis, saqarTvelos<br />

sakonstitucio sasamarTlos Sesaxeb kanonisa<br />

da am kanonis normebi, romlebic mosar-<br />

Celes konstituciuri wardginebis avtors<br />

sakonstitucio sasamarTloSi konstituciuri<br />

wardginebis Setanis ufleba aZlevs;<br />

T) konstituciur sarCelze an konstituciur<br />

wardginebaze darTuli dokumentebis CamonaTvali,<br />

agreTve im pirTa sia da misamarTi,<br />

romlebic, mosarCelis an konstituciuri<br />

wardginebis avtorTa azriT, gamoZaxebul unda<br />

iqnen sakonstitucio sasamarTloSi."<br />

amave kanonis me-18 muxlis safuZvelze konstituciuri<br />

sarCeli an konstituciuri wardgineba<br />

gansaxilvelad ar miiReba, Tu:<br />

a) formiT an SinaarsiT ar Seesabameba am<br />

kanonis me-16 muxliT dadgenil moTxovnas;<br />

b) Setanili ar aris uflebamosili piris an<br />

organos (subieqtis) mier;<br />

g) masSi miTiTebuli sadavo sakiTxi ar aris<br />

sakonstitucio sasamarTlos gansjadi;<br />

d) masSi miTiTebuli sakiTxi ukve gadawyvetilia<br />

sakonstitucio sasamarTlos mier;<br />

e) masSi miTiTebuli sakiTxi ar aris gadawyvetili<br />

saqarTvelos konstituciiT.<br />

kanonmdebloba zustad gansazRvravs moTxovnebs,<br />

rac waeyeneba konstituciur wardginebas,<br />

raTa igi ganxilul iqnes sakonstitucio<br />

sasamarTloSi.<br />

Tu sakonstitucio sasamarTlos praqtikas<br />

gadavxedavT, davinaxavT, rom Zalze xSirad<br />

konstituciuri wardginebebi ar miiReba sakonstitucio<br />

sasamarTlos ganmwesrigebel<br />

sxdomaze ganCinebiT saqmis arsebiTi ganxilvisTvis<br />

sxvadasxva safuZvliT, am SemTxveva-<br />

Si SeiZleba gamovyoT ramdenime metad gavrcelebuli<br />

da, Cveni azriT, mniSvnelovani<br />

safuZveli, magaliTad, rodesac wardginebis<br />

Setana ar xdeba uflebamosili piris, subieqtis<br />

mier. garda amisa, migvaCnia, rom aRniSnuli<br />

safuZvliT wardginebis arsebiTad ganxilvaze<br />

uari ganpirobebulia moqmedi kanonmdeblobis<br />

xarveziT da is daxvewas moiTxovs.<br />

kerZod, aq saqme exeba wardginebis subieqtebis<br />

uflebamosilebis sakiTxs; anu vin<br />

aris uflebamosili Seitanos wardgineba -<br />

mosamarTle, sasamarTlo, rogorc organo,<br />

Tu kolegiuri wesiT momuSave sasamarTlo<br />

kolegiebi da palatebi?<br />

calsaxad pasuxis gacemis SesaZleblobas<br />

saqarTvelos kanonmdebloba ar iZleva. problema<br />

warmoiSva “saerTo sasamarTloebis Sesaxeb"<br />

saqarTvelos organuli kanonis miRebis<br />

Semdeg. aRniSnulma kanonma daadgina mosamarTleTa<br />

ufleba erTpirovnulad ganixilon<br />

da gadawyviton saqme pirveli instanciis<br />

sasamarTloSi. anu mosamarTleebi erTpirovnulad<br />

ageben pasuxs maT mier gamotanil gadawyvetilebaze.<br />

sakonstitucio sasamarTlos<br />

kanonmdeblobidan gamomdinare, mxolod saqmis<br />

ganmxilveli sasamarTlo warmoadgens<br />

uflebamosil subieqts konstituciuri wardginebiT<br />

mimarTos sakonstitucio sasamarTlos.<br />

sakiTxi Semdegnairad dgas – rogor<br />

unda iqnes gagebuli kanonis es debuleba,


sityva-sityviT Tu saerTo sasamarTloebis<br />

mosamarTleTa statusis gaTvaliswinebiT?<br />

upriani iqneba Tu am xarvezs naTelvyofT<br />

konkretuli magaliTebiT saqarTvelos sakonstitucio<br />

sasamarTlos praqtikidan.<br />

pirveli kolegiis ganmwesrigebeli sxdomis<br />

ganCinebaSi #1/6/115, 6 saqmis dasaxelebaa "xa-<br />

Suris raionuli sasamarTlos wardgineba",<br />

pirdapiraa miTiTebuli, rom “saqarTvelos<br />

sakonstitucio sasamarTlos Sesaxeb” organuli<br />

kanonis me-20 muxlis Tanaxmad, konstituciuri<br />

wardginebis avtori unda iyos saqmis<br />

ganmxilveli sasamarTlo.<br />

saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos<br />

wardginebiT mimarTa xaSuris raionis mosamarTle<br />

k. koJoriZem, riTac aSkarad ugulebelyofilia,<br />

agreTve, organuli kanonis 42e<br />

muxlis debuleba, rom am kanonis me-20<br />

muxliT gaTvaliswinebul SemTxvevebSi “sakonstitucio<br />

sasamarTloSi wardginebis Setanis<br />

ufleba aqvs saqmis ganmxilvel sasamarTlos.”<br />

sakonstitucio sasamarTlos meore kolegiis<br />

ganmwesrigebeli sxdomis ganCinebaSi #2/<br />

49/1/, 7 saqmis dasaxeleba "q. Tbilisis didubis<br />

raionuli sasamarTlos wardgineba", sasamarTlom<br />

aRniSna, rom konstituciis 89-e muxlis<br />

1-li punqtiT sasamarTlos ufleba aqvs<br />

konstituciuri wardginebiT mimarTos sakonstitucio<br />

sasamarTlos organuli kanoniT<br />

dadgenili wesiT. am kanonis me-20 muxli ki<br />

adgens, rom:<br />

"1. Tu saerTo sasamarTloSi konkretuli<br />

saqmis ganxilvisas sasamarTlo daaskvnis, rom<br />

arsebobs sakmarisi safuZveli, raTa is kanoni<br />

an sxva normatiuli aqti, romelic unda<br />

gamoiyenos sasamarTlom am saqmis gadawyvetisas,<br />

mTlianad an nawilobriv miCneul iqnes<br />

konstituciis Seusabamod, igi SeaCerebs saqmis<br />

ganxilvas da mimarTavs sakonstitucio<br />

sasamarTlos. saqmis ganxilva ganaxldeba<br />

sakonstitucio sasamarTlos mier am sakiTxis<br />

gadawyvetis Semdeg;<br />

2. kanonis an sxva normatiuli aqtis arakonstituciurad<br />

cnoba ar niSnavs am aqtis safuZ-<br />

6 ganCineba miRebulia 1999 wlis 22 seqtembers.<br />

7 ganCineba miRebulia 1997 wlis 27 maiss.<br />

8 es kodeqsi miRebulia 1998 wlis 20 Tebervals.<br />

9 es kodeqsi miRebulia 1997 wlis 14 noembers<br />

velze adre gamotanili sasamarTlos ganaCenisa<br />

da gadawyvetilebis gauqmebas, iwvevs<br />

mxolod maTi aRsrulebis SeCerebas saproceso<br />

kanonmdeblobiT dadgenili wesiT".<br />

sasamarTlos ganCinebaSi aRniSnulia, rom<br />

"moqmedi kanonmdeblobiT cneba "sasamarTlo"<br />

ganisazRvreba, rogorc marTlmsajulebis<br />

ganmaxorcielebeli sasamarTlo organo<br />

(saqarTvelos 1990 wlis 28 dekembris kanoni<br />

"saqarTvelos respublikaSi sasamarTlos<br />

wyobilebis Sesaxeb", muxli me-12, samoqalaqo<br />

samarTlis saproceso kodeqsis me-6 muxli<br />

da sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis<br />

me-13 muxli).<br />

“erTpirovnulad mosamarTles ara aqvs mar-<br />

Tlmsajulebis ganxorcielebis uflebamosileba.<br />

kanonmdebloba ganasxvavebs cnebebs "sasamarTlo"<br />

da "mosamarTle", isini identurni<br />

ar arian. Sesabamisad, is uflebamosileba,<br />

romelic SeiZleba ganaxorcielos sasamarTlom,<br />

rogorc kolegiurma organom, ar Sei-<br />

Zleba ganaxorcielos erTpirovnulma mosamarTlem.<br />

zemoaRniSnulidan gamomdinare, erTpirovnulad<br />

mosamarTle uflebamosili ar<br />

aris konstituciis wardginebiT mimarTos<br />

sakonstitucio sasamarTlos."<br />

aRsaniSnavia is faqti, rom am gadawyvetilebis<br />

miRebis dros jer kidev ar iyo miRebuli<br />

saqarTvelos organuli kanoni "saerTo sasamarTloebis<br />

Sesaxeb".<br />

Tumca, dRes ukve miRebulia axali sisxlisa<br />

da samoqalaqo samarTlis saproceso kodeqsebi,<br />

xolo organuli kanoniT '"saerTo<br />

sasamarTloebis Sesaxeb" gansazRvrulia, rom<br />

raionul sasamarTloSi erTi mosamarTle<br />

erTpirovnulad ganixilavs saqmes.<br />

sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis 47-e<br />

muxli8 gansazRvravs, rom raionuli sasamarTloSi<br />

mosamarTle, rogorc pirveli instanciis<br />

sasamarTlo, saqmes, saCivars da sxva<br />

masalas ganixilavs erTpirovnulad. saolqo<br />

sasamarTlo ki kolegiurad 3 mosamarTlis<br />

SemadgenlobiT.<br />

samoqalaqo saproceso kodeqsis me-6.2 muxliT<br />

ki dadgenilia: 9<br />

139


140<br />

Tu saqmis ganmxilveli sasamarTlos azriT,<br />

kanoni, romelic am saqmisTvis unda iqnes<br />

gamoyenebuli, ar Seesabameba an ewinaaRmdegeba<br />

konstitucias, sasamarTlo SeaCerebs saqmis<br />

ganxilvas am sakiTxze sakonstitucio<br />

sasamarTlos gadawyvetilebis miRebamde, ris<br />

Semdegac saqmis ganxilva ganaxldeba.<br />

miuxedavad imisa, rom raionul sasamarTlo-<br />

Si saqmes ganixilavs erTi mosamarTle, is<br />

mainc sasamarTlo organoa da sasamarTlos<br />

gamoaqvs gadawyvetileba Tu ganaCeni saqarTvelos<br />

saxeliT.<br />

vinaidan saolqo sasamarTloSi saqmes<br />

kolegiurad 3 mosamarTle ganixilavs, ufro<br />

didia albaToba konstituciuri wardgineba<br />

Setanil iqnes sasamarTlos saxeliT, magram<br />

sakonstitucio sasamarTlos praqtika<br />

gviCvenebs, rom xSirad sakonstitucio sasamarTlos<br />

konstituciuri wardginebiT raionuli<br />

sasamarTlos mosamarTle mimarTavs.<br />

kanonmdeblobis safuZvelze, saqarTvelos<br />

sakonstitucio sasamarTlo iZulebulia mosamarTle<br />

miiCnios arauflebamosil pirad da<br />

wardgineba ar miiRos saqmis arsebiTad gansaxilvelad,<br />

es ganmtkicebulia kidec sakonstitucio<br />

sasamarTlos praqtikiT, ukve<br />

damkvidrda amis precedentic, ris gamoc<br />

Zalian bevri mniSvnelovani sakiTxi, razec<br />

xSirad konkretuli pirovnebebis bedia damokidebuli,<br />

gansaxilvelad ar miiReba. Sesabamisad,<br />

moqmedebas agrZelebs arakonstituciuri<br />

normatiuli aqtic, amis Sedegad ki saxelmwifoSi<br />

irRveva mravali adamianis ufleba<br />

Tu Tavisufleba. sakonstitucio sasamarTlo<br />

aqveynebs msgavs ganCinebebs, maTSi mi-<br />

TiTebuli darRvevebi da naklovanebebi ki<br />

gaTvaliswinebul unda iqnes konstituciuri<br />

wardginebebis momavali avtorebis mier.<br />

sainteresoa kidev erTi sakiTxi, vin unda<br />

moaweros xeli konstituciur wardginebas<br />

moqmed kanonmdeblobaSi zemoTaRniSnuli<br />

winaaRmdegobebis gaTvaliswinebiT?<br />

aris mosazreba, rom es unda ganaxorcielos<br />

Sesabamisi raionuli sasamarTlos Tavmjdomarem,<br />

magram Cven es azri mcdarad migvaCnia,<br />

radgan sasamarTlos Tavmjdomaris funqciebi<br />

kanonmdeblobiT dadgenili da gan-<br />

sazRvrulia da maTSi ar Sedis konstituciur<br />

wardginebebze xelmowera, garda amisa, am<br />

dros SeiZleba Tavmjdomare ki ara, sxva<br />

mosamarTle ganixilavdes saqmes, Sesabamisad,<br />

sasamarTlos Tavmjdomare sruliadac ar<br />

aris saqmis ganmxilveli sasamarTlo. igi<br />

SeiZleba sruliadac ar monawileobdes aRniSnuli<br />

konkretuli saqmis ganxilvaSi.<br />

vfiqrobT yvelaze misaRebi iqneba, rom wardgineba<br />

Semotanil iqnes Sesabamisi raionuli<br />

sasamarTlos saxeliT, xolo mas xeli moaweros<br />

saqmis ganmxilvelma mosamarTlem.<br />

konstituciuri wardginebebis arauflebamosili<br />

piris mier Setana metad problematuri<br />

sakiTxia dRes sakonstitucio sasamarTlosTvis<br />

da vfiqrobT, kanonmdeblobiT ufro<br />

konkretul daregulirebas saWiroebs,<br />

dawvrilebiT unda ganisazRvros konstituciuri<br />

wardginebebis sakonstitucio sasamarTloSi<br />

Setanis sakiTxebi, Tanac axla ukve<br />

saxezea sasamarTlo praqtika, rac kanonmdebels<br />

udaod unda daexmaros problemis<br />

sworad gadawyvetaSi.<br />

vfiqrobT, mizanSewonilia ganisazRvros cnebebi<br />

"saqmis ganmxilveli sasamarTlo" da "saqmisa<br />

ganmxilveli mosamarTle".<br />

garda am safuZvlisa, sakonstitucio sasamarTlos<br />

praqtika icnobs SemTxvevebs, roca<br />

wardginebis miReba ar xdeba sxva darRvevebis<br />

gamo. magaliTad:<br />

ganCinebaSi #2/88/1/, 10 saqmis dasaxeleba "q.<br />

WiaTuris raionuli sasamarTlos wardgineba",<br />

sasamarTlo kolegia miuTiTebs, rom<br />

konstituciuri wardgineba Setanili iyo<br />

uflebamosili subieqtis mier da sadavo aqtic<br />

normatiuli xasiaTis iyo, magram darRveuli<br />

iyo saqarTvelos kanonis "sakonstitucio<br />

samarTalwarmoebis Sesaxeb" me-16 muxlis "e"<br />

qvepunqtiT gaTvaliswinebuli moTxovna, romlis<br />

mixedviTac wardginebaSi miTiTebuli unda<br />

iyos saqarTvelos konstituciis is debulebani,<br />

romlebsac, avtoris azriT, ar Seesabameba<br />

an arRvevs sadavo aqti. sakonstitucio<br />

samarTlis uflebamosilebaSi ki sruliadac<br />

ar Sedis kanonTa winaaRmdegobaSi mosvlasa<br />

da koliziaze msjeloba.<br />

10 es ganCineba miRebulia meore kolegiis gamwesrigebel xdomaze 1999 wlis 1 aprils.


xSiria SemTxveva, rodesac wardgineba ar<br />

SeiZleba miRebul iqnes arsebiTad gansaxilvelad,<br />

radgan miTiTebuli aqti ar warmoadgens<br />

normatiul aqts, sakonstitucio sasamarTlo<br />

ki ar aris uflebamosili imsjelos<br />

individualuri aqtebis konstituciasTan Sesabamisobaze,<br />

am safuZvliT, 1997 wlis 24<br />

seqtembris #2/57/1/ganCinebiT ar iqna miRebuli<br />

qalaq rusTavis raionuli sasamarTlos<br />

wardgineba.<br />

sasamarTlos ganCinebaSi #1/6/115/, saqmis<br />

dasaxeleba "xaSuris raionuli sasamarTlos<br />

wardgineba", aRniSnuli iyo, rom, garda imisa,<br />

rom wardgineba Semotanili iyo arauflebamosili<br />

piris mier da miTiTebuli ar<br />

iyo muxlebi, romelic avtors wardginebis<br />

Setanis uflebas aZlevda, sadavo aqti Zaladakargulad<br />

iyo cnobili, sakonstitucio<br />

samarTalwarmoebis Sesaxeb saqarTvelos kanonis<br />

me-13 muxlis me-2 punqtis safuZvelze ki<br />

saqmis ganxilvis momentisTvis sadavo aqtis<br />

gauqmeba an Zaladakargulad cnoba iwvevs<br />

sakonstitucio sasamarTloSi saqmis Sewyvetas,<br />

sadavo aqts am saqmeSi ki warmoadgenda<br />

1998 wlis biujetis Sesaxeb kanoni, romelic<br />

1999 wlis saxelmwifo biujetis Sesaxeb<br />

kanonis miRebiT Zaladakargulad gamocxadda.<br />

sakonstitucio sasamarTlos # 1/14/51/ gan-<br />

CinebaSi miTiTebulia, rom q. Tbilisis CuRureTis<br />

raionuli sasamarTlos mier Semotanil<br />

konstituciur wardginebaSi ar iyo<br />

daculi kanonmdeblobiT gaTvaliswinebuli<br />

normebi, kerZod,<br />

wardginebis avtori iTxovda ganmartebas, maSin<br />

rodesac sakonstitucio sasamarTlos aqtebia<br />

ganCineba, gadawyvetileba da daskvna. wardginebaSi<br />

ar iyo miTiTebuli is normebi, romlebic<br />

wardginebis avtors sakonstitucio<br />

sasamarTloSi wardginebis Setanis uflebas<br />

aZlevda. am garemoebaTa miuxedavad, sakonstitucio<br />

sasamarTlos pirvelma kolegiam<br />

ganmwesrigebel sxdomaze saqme miiRo arsebi-<br />

Tad gansaxilvelad, imis gaTvaliswinebiT, rom<br />

wardgineba Semotanili iyo uflebamosili<br />

piris mier, miTiTebuli sakiTxi sakonstitucio<br />

sasamarTlos gansjadia da wardgineba<br />

ZiriTadad Seesabameba kanonmdeblobis moTx-<br />

ovnebs, am ganCinebis miRebisa da am sakiTxze<br />

sasamarTlos gadawyvetilebis miRebiT moxda<br />

metad mniSvnelovani faqti, sakonstitucio<br />

sasamarTlom arakonstituciurad scno sisxlis<br />

samarTlis kodeqsis 23-e da 96-e muxlebSi<br />

damatebiT sasjelad gaTvaliswinebuli<br />

qonebis konfiskacia,<br />

sasamarTlos gadawyvetilebaSi miTiTebulia:<br />

"qonebis konfiskacia gulisxmobs msjavrdebulisa<br />

da misi ojaxis wevrebis sakuTrebis<br />

gauqmebasa da SezRudvas, romelic ar aris<br />

gamowveuli sazogadoebrivi saWiroebiT da<br />

ar xdeba misi anazRaureba. konfiskacia usasyidlod<br />

xorcieldeba da materialur zians<br />

ayenebs ara marto msjavrdebuls, aramed misi<br />

ojaxis udanaSaulo wevrebsac. Tanac amiT<br />

irRveva “sasjelis individualizaciis principi"<br />

saqarTvelos konstituciiTa da saer-<br />

TaSoriso samarTlis sayovelTaod aRiarebuli<br />

principebidan gamomdinare, sakuTrebis<br />

ufleba waruvali da uzenaesi Rirebulebaa,<br />

demokratiuli sazogadoebis, socialuri da<br />

samarTlebrivi saxelmwifos qvakuTxedia,<br />

Tumca misi SezRudva daiSveba kanoniT gaTvaliswinebuli<br />

pirobebis arsebobisas. qonebis<br />

konfiskaciis dakanoneba ki sakuTrebis uflebis<br />

daucvelobis gamovlinebaa. aRniSnuli normis<br />

sakonstitucio sasamarTlos mier gauqmeba<br />

uprecedento SemTxveva aris, radgan arc<br />

erT postkomunistur saxelmwifoSi, sadac<br />

arsebobs sakonstitucio sasamarTlo da,<br />

Sesabamisad, arsebobda qonebis konfiskacia,<br />

rogorc sasjelis erT-erTi saxe, msgavsi<br />

gadawyvetileba sakonstitucio sasamarTlos<br />

mier ar yofila miRebuli.<br />

Cven SevecadeT statiaSi warmogveCina is<br />

problematuri sakiTxebi da movlenebi, rac<br />

mniSvnelovania sakonstitucio sasamarTlos<br />

Semdgomi saqmianobisa da moRvaweobisTvis,<br />

kanonmdebloba, vfiqrobT, namdvilad saWiroebs<br />

daxvewas da sakiTxis sworad daregulirebas,<br />

Tumca sakonstitucio sasamarTlos praqtikidan<br />

cxadia, rom damkvidrda sasamarTlo<br />

precedenti da sasamarTlo saqmis ganmxilvel<br />

sasamarTlos ganmartavs, rogorc sasamarTlo<br />

organos da masSi ar moiazrebs erTpirovnul<br />

mosamarTles, romelic saqmes ganixilavs<br />

pirveli instanciiT.<br />

141


142<br />

ÄÒÏÅÍÖËÉ ÖÛÉÛÒÏÄÁÉÓ ÓÀÁàÏÓ<br />

ÀÐÀÒÀÔÉÓ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÀÈÀ<br />

ÃÀÝÅÉÓ ÓÀÊÉÈáÈÀ ÓÀÌÓÀáÖÒÉ<br />

adamianis uflebebi warmoadgens zogadsakacobrio<br />

faseulobas. maT formirebaSi mniSvnelovani<br />

wvlili miuZRviT kulturul-istoriul<br />

epoqebs, civilizaciebsa da politikur<br />

Zalebs.<br />

adamianis uflebebis koncefcia bunebiTi koncefciis<br />

doqtrinidan gamomdinareobs da or<br />

ZiriTad cnebas Seicavs. pirveli imaSi mdgomareobs,<br />

rom adamians miniWebuli aqvs xel-<br />

Seuvali da ganusxvisebeli uflebebi. es<br />

moraluri uflebebi yoveli individis adamianuri<br />

bunebidan gamomdinareobs da maTi daniSnulebaa<br />

adamianis sakuTari Rirsebis grZnobis<br />

SenarCuneba. adamianis uflebebis koncefciis<br />

meore cnebas iuridiuli uflebebi<br />

ganekuTvneba. maTi dadgena im normaSemoqmedebiTi<br />

procesebis mixedviT xdeba, romlebic<br />

rogorc erovnul, aseve saerTaSoriso doneze<br />

mimdinareoben. msgavsi uflebebis safuZveli<br />

imaTi Tanxmobaa, viszedac es uflebebi<br />

unda gavrceldes, anu samarTlebrivi obieqtis<br />

Tanxmoba, maSin, roca pirveli jgufis<br />

uflebebis safuZvels bunebiTi wesrigi warmoadgens.<br />

adamianis sicocxle da adamianuri Rirseba<br />

mTeli istoriis ganmavlobaSi fexqveS iTeleboda.<br />

iseTi normebis gamoyenebis idea, romlebic<br />

erTiani iqneboda yvela adamianisaTvis<br />

yovelgvari diskriminaciis gareSe, mravali<br />

aswleulis win daibada. marTlac, ar arsebobs<br />

sazogadoeba, romelsac ar hqonodes<br />

raime wesebi garkveuli uflebebis dasacavad.<br />

ÂÉÅÉ ÌÉØÀÍÀÞÄ<br />

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ<br />

adamianTa sazogadoebis yvela wevris Tanasworobis<br />

principi, iseve rogorc sxva bevri<br />

ZiriTadi principi, romlebic Seadgenen imas,<br />

rac dRes adamianis uflebebad iwodeba, praqtikulad<br />

niSandoblivia yoveli kulturis,<br />

religiisa da filosofiuri tradiciebisaTvis.<br />

erTi aseTi tradiciaTagani, romlis saTavec<br />

religiaSi devs, “bunebiT uflebebad” (jus<br />

naturale, natural rights) iwodeba.<br />

adamianis uflebebis, rogorc terminis, aRmocenebasa<br />

da damkvidrebas, win uswrebda XVII<br />

saukunis filosofosTa da politikur moRvaweTa<br />

Soris farTod gavrcelebuli “bunebiTi<br />

uflebebis” cneba, romelic antikuri xanis<br />

moazrovneTa mier SemuSavebul “bunebiTi samarTlis”<br />

(lex naturale) Teorias ukavSirdeba.<br />

“bunebiTi uflebebis” sinonimad “ganuyofeli”<br />

anu “xelSeuvali uflebebi” (inalienable<br />

rights) ixmareboda.<br />

bunebiT samarTalTan dakavSirebiT Jak marteni<br />

SeniSnavda: “adamianis pirovneba uflebebs<br />

mxolod im faqtis gamo flobs, rom igi<br />

aris pirovneba, mTlianoba, sakuTari Tavisa<br />

da qmedebebis baton-patroni. bunebiTi samarTlis<br />

wyalobiT adamians ufleba aqvs pativs<br />

scemdnen, iyos uflebaTa subieqti, flobdes<br />

uflebebs. yovelive es ki adamians mxolod im<br />

faqtis gamo ekuTvnis, rom igi adamiani aris”.<br />

XV<strong>III</strong> saukunis ganmavlobaSi “bunebiT uflebebTan”<br />

dakavSirebulma ideebis pirvelma<br />

ylortebma “bunebiTi samarTlis” normebis<br />

iuridiul normebad cnoba gamoiwvia. aRniS-


nuli normebi pirvelad gaxda kacobriobis<br />

istoriaSi erovnuli konstituciebis nawili<br />

da amiT gamoixata xelSekrulebiTi urTier-<br />

Toba saxelmwifosa da individs Soris, saidanac<br />

gamomdinareobda, rom saxelmwifos Zalaufleba<br />

Tavisufali pirovnebis Tanxmobas<br />

efuZneboda. 1776 wlis amerikis damoukideblobis<br />

deklaracia da 1789 wlis adamianisa<br />

da moqalaqis uflebaTa franguli deklaracia<br />

mocemuli wanamZRvridan momdinareobs.<br />

Semdgom periodSi es principi gaiziara rigma<br />

evropulma, laTinoamerikulma da aziis im<br />

saxelmwifoebma, romlebic koloniebis xvedrs<br />

gadaurCnen.<br />

miuxedavad yovelive zemoaRniSnulisa, SegviZlia<br />

samarTlianad vamtkicoT, rom adamianis<br />

uflebebi, rogorc politikur-samarTlebrivi<br />

movlena, warmoadgens axali da uaxlesi<br />

istoriis nayofs. sayovelTaod cnobilia,<br />

rom yovel pirovnebas miniWebuli aqvs<br />

saerTaSoriso samarTliT aRiarebuli adamianis<br />

uflebebi da Tavisuflebebi, saxelmwifo<br />

ki, Tavis mxriv, valdebulia pativs scemdes<br />

da icavdes am uflebebsa da Tavisuflebebs.<br />

es Tvalsazrisi kargad aris asaxuli gaer-<br />

Tianebuli erebis organizaciis wesdebaSi,<br />

romlis preambulaSic gaerTianebuli erebis<br />

xalxebma erTxmad ganacxades, rom TavianT<br />

miznad daisaxes ganamtkicon rwmena adamianis<br />

ZiriTadi uflebebisadmi, adamianis<br />

pirovnebis Rirsebisa da Rirebulebebisadmi.<br />

gaero mowodebulia xeli Seuwyos “adamianis<br />

uflebebisa da ZiriTadi Tavisuflebebis sayovelTao<br />

pativiscemasa da dacvas yvelasaTvis,<br />

rasis, sqesis, enisa da religiis ganurCevlad”.<br />

gaeros wesdebaSi aRniSnuli Rirebulebis<br />

SetaniT, organizaciis mamamTavrebma safuZveli<br />

Cauyares saerTaSoriso samarTlis axali<br />

dargis _ adamianis uflebaTa saerTa-<br />

Soriso samarTlis, aRmocenebas. am ukanasknelis<br />

sabaziso dokumentad 1948 wlis 10<br />

dekembris gaeros adamianis uflebaTa sayovelTao<br />

deklaracia iqca. gamomdinare iqidan,<br />

rom deklaracia savaldebulo Zalis matarebeli<br />

ar aris, Seiqmna saerTaSoriso dokumentebi<br />

(paqtebi, konvenciebi da qartiebi),<br />

romlebSic adamianis uflebebis efeqturi<br />

dacvis meqanizmebi Caido.<br />

adamianis uflebebis ganviTarebisa da ganmtkicebis<br />

meore etaps warmoadgenda adamianis<br />

uflebaTa saerTaSoriso samarTliT aRiarebuli<br />

principebis danergva erovnul konstituciebSi<br />

da qveynis Sidasakanonmdeblo sistemis<br />

harmonizacia maTdami. amasTanave, aucileblobam<br />

ganapiroba adamianis uflebaTa<br />

dacvis iseTi saerTaSoriso meqanizmebis kvalobaze,<br />

rogoricaa gaeros adamianis uflebaTa<br />

komiteti, adamianis uflebaTa da ZiriTad<br />

TavisuflebaTa evropis sasamarTlo, adamianis<br />

uflebaTa amerikis saxelmwifoTaSorisi<br />

komisia da sasamarTlo, afrikis adamianisa<br />

da xalxTa uflebebis komisia, qveynis Signi-<br />

Tac Seqmniliyo analogiuri institutebi,<br />

romlebic uzrunvelyofdnen adamianis uflebebisa<br />

da Tavisuflebebis ganxorcielebas.<br />

aRniSnuli moTxovnileba emsaxureboda im<br />

amomaval debulebas, romlis mixedviTac adamianis<br />

uflebebi garantirebuli unda iyos ara<br />

marto normatiulad, aramed praqtikuladac.<br />

saqarTvelom, rogorc gaerosa da evropis<br />

sabWos sruluflebianma wevrma, xeli moawera<br />

da ratificireba gaukeTa rogorc adamianis<br />

uflebaTa saerTaSoriso bils, aseve<br />

adamianis uflebaTa da ZiriTad TavisuflebaTa<br />

evropis konvencias. ufro metic, saqarTvelos<br />

axal, 1995 wlis 24 agvistos konstituciis<br />

yvelaze moculobiT meore TavSi _<br />

“saqarTvelos moqalaqeoba. adamianis ZiriTadi<br />

uflebani da Tavisuflebani”, srulyofilad<br />

aisaxa gaeros adamianis uflebaTa sayovelTao<br />

deklaraciiT gamocxadebuli fundamenturi<br />

principebi. miuxedavad imisa, rom<br />

es garantiebi kanonmdeblobiT aRiarebul iqna,<br />

cxovrebaSi maT gasatareblad aucilebeli<br />

gaxda adamianis uflebebis dacvisa da ganxorcielebis<br />

uzrunvelyofa, anu iseTi Sidasaxelmwifoebrivi<br />

meqanizmebis Seqmna,<br />

romelTa erTaderTi da uSualo funqciac<br />

adamianis uflebebis dacva gaxdeboda. am mimarTulebiT<br />

saqarTvelom mniSvnelovani nabiji<br />

gadadga, rodesac Seqmna sakonstitucio sasamarTlo,<br />

saxalxo damcvelis, anu ombudsmenis<br />

instituti da erovnuli uSiSroebis sabWoSi<br />

Camoayaliba adamianis uflebaTa dacvis<br />

sakiTxTa samsaxuri.<br />

saqarTveloSi adamianis uflebaTa sferoSi<br />

situaciis gaumjobesebis mizniT 1997 wlis<br />

aprilSi prezidentma SemoiRo axali Tanamdeboba<br />

_ erovnuli uSiSroebis sabWos mdivnis<br />

moadgile adamianis uflebaTa dacvis<br />

143


144<br />

sakiTxebSi da erovnuli uSiSroebis sabWos<br />

aparatSi Seiqmna adamianis uflebaTa dacvis<br />

ganyofileba, romelic 1999 wlis 28 dekembers<br />

samsaxurad gadakeTda. erovnuli<br />

uSiSroebis sabWoSi, maRal konstituciur<br />

organoSi, aseTi rgolis gaCeniT xazi gaesva<br />

saqarTveloSi adamianis uflebaTa dacvis<br />

prioritetulobas. saqarTvelo gaxda pirveli<br />

qveyana, sadac amgvari precedenti dainerga.<br />

logikuria, nebismier moqalaqes gauCndes kiTxva,<br />

Tu ra saWiroebam ganapiroba sasamarTlo<br />

xelisuflebis, sakonstitucio sasamarTlosa<br />

da saxalxo damcvelis institutis paralelurad<br />

erovnuli uSiSroebis sabWoSi amgvari<br />

samsaxuris Camoyalibeba. pasuxis gacemaSi<br />

am samsaxuris funqciebis, saqmianobis formisa<br />

da struqturis gaanalizeba dagvexmareba.<br />

upirveles yovlisa, aRniSvnis Rirsia is faqti,<br />

rom Tavisi iuridiuli bunebiT erovnuli<br />

uSiSroebis sabWos samsaxuri ombudsmenis<br />

institutis msgavsia. swored amitom mizanSewonilad<br />

mimaCnia paralelis gavleba<br />

ombudsmenis, kerZod ki safrangeTis mediatoris<br />

institutTan. mediatoris institut-<br />

Tan uSiSroebis sabWos aparatis adamianis<br />

uflebaTa dacvis sakiTxebis samsaxuris Sedareba<br />

gamoiwvia im garemoebam, rom safrangeT-<br />

Si mediatoris instituts xSirad administraciul<br />

organoTa kategorias miakuTvneben.<br />

aSkaraa isic, rom franguli ombudsmenis instituts<br />

midrekileba aqvs ufro aRmasrulebeli,<br />

vidre sakanonmdeblo xelisuflebisken.<br />

amasTanave ar unda dagvaviwydes, rom erovnuli<br />

uSiSroebis sabWos Sesabamisi samsaxuri aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis organoa, rac<br />

garkveulwilad gansazRvravs misi saqmianobis<br />

mimarTulebebs.<br />

saqarTvelos prezidentis 1997 wlis 12 maisis<br />

#245-e brZanebulebis safuZvelze damtkicda<br />

erovnuli uSiSroebis sabWos aparatis<br />

adamianis uflebaTa dacvis ganyofilebis<br />

debuleba. debulebam gansazRvra adamianis<br />

uflebaTa dacvis sakiTxebSi uSiSroebis sabWos<br />

mdivnis moadgilis uflebamosilebani,<br />

ganyofilebis (amJamad samsaxuris) struqtura<br />

da saqmianobis organizacia.<br />

debulebis Tanaxmad saqarTvelos prezidenti<br />

niSnavs da aTavisuflebs erovnuli uSiSroebis<br />

sabWos mdivnis moadgiles, erovnuli<br />

uSiSroebis sabWos mdivnis wardginebiT. sainteresoa<br />

is garemoeba, rom debuleba arafers<br />

ambobs im vadis Taobaze, romliTac xdeba<br />

uSiSroebis sabWos mdivnis moadgilis daniSvna.<br />

rac Seexeba safrangeTis mediators, igi<br />

iniSneba 6 wlis vadiT, ministrTa sabWos<br />

dekretiT., erT-erTi yvelaze didi msgavseba<br />

maT Soris gamoixateba, albaT, aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis mier uSiSroebis<br />

sabWos mdivnis moadgilisa da mediatoris<br />

daniSvnaSi.<br />

am mxriv erTgvari paralelis gavleba Sei-<br />

Zleba SvedeTis iusticiis kanclerTanac,<br />

romelsac, rogorc nominalurad gvirgvinis<br />

warmomadgenels (konstituciis Tanaxmad mefis<br />

mTavar ombudsmens), ukavia arapolitikuri<br />

Tanamdeboba sicocxlis bolomde. igi<br />

damoukidebelia da angariSvaldebulia mxolod<br />

mefis (anu aRmasrulebeli xelisufalis)<br />

winaSe.<br />

debulebiT araferia naTqvami, SeiZleba Tu<br />

ara erTi da imave piris uSiSroebis sabWos<br />

mdivnis moadgiled xelmeored daniSvna, ma-<br />

Sin, roca mediatoris Tanamdebobaze piri Sei-<br />

Zleba sicocxleSi mxolod erTxel dainiSnos.<br />

meore umTavres msgavsebas uSiSroebis sab-<br />

Wos mdivnis moadgilisa da mediatoris institutis<br />

Soris warmoadgens garemoeba,<br />

romlis Tanaxmadac TiToeuli am samsaxurTagani<br />

Seqmnilia imisaTvis, rom erTma pirma<br />

(uSiSroebis sabWos mdivnis moadgilem, mediatorma)<br />

ganaxorcielos masze dakisrebuli<br />

ufleba-movaleobani. naTqvamis dasadastureblad<br />

sakmarisia debulebis 1.1 muxlis<br />

amonaweric, romlis Tanaxmad: “adamianis<br />

uflebaTa dacvis sakiTxTa ganyofileba (samsaxuri)<br />

. . . iqmneba adamianis uflebaTa dacvis<br />

sakiTxebSi erovnuli uSiSroebis sabWos mdivnis<br />

moadgilis saqmianobis uzrunvelyofis<br />

mizniT . . . “<br />

samsaxuri Tavis saqmianobaSi xelmZRvanelobs<br />

saqarTvelos konstituciiT, kanoniT erovnuli<br />

uSiSroebis sabWos Sesaxeb, saqarTvelos<br />

sxva kanonebiTa da normatiuli aqtebiT,<br />

saqarTvelos prezidentis brZanebulebiT,<br />

gankargulebiT, direqtivebiT, saxelmwifo<br />

kancelariisa da erovnuli uSiSroebis sab-<br />

Wos aparatis debulebiTa da zemoaRniSnuli<br />

debulebiT.


am ori institutis umTavresi damakavSirebeli<br />

rgoli maTi ZiriTadi saqmianobaa, romelic<br />

TiToeulis kompetenciis farglebSi adamianis<br />

uflebaTa dacvas warmoadgens. swored<br />

kompetenciaTa da saqmianobis formebis mixedviT<br />

gansxvavdebian isini erTmaneTisgan.<br />

uSiSroebis sabWos mdivnis moadgilisa da<br />

mediatoris saqmianobis umTavresi ganmsazRvreli<br />

pirobaa damoukidebloba da xelSeuxebloba.<br />

miuxedavad imisa, rom orives daniSvnaca<br />

da ganTavisuflebac aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis prerogativaa _ mdivnis moadgiles<br />

niSnavs da aTavisuflebs Tanamdebobidan<br />

prezidenti uSiSroebis sabWos mdivnis wardginebiT,<br />

xolo mediators _ ministrTa sabWo<br />

dekretiT, Tavis saqmianobaSi isini damoukidebeli<br />

arian da moqmedeben kanonis uzenaesobis<br />

principiT.<br />

imunitetis uflebiT sargeblobs mediatori,<br />

rac mas erTgvar upiratesobas aniWebs uSiSroebis<br />

sabWos mdivnis moadgilesTan SedarebiT,<br />

Tumca, meores mxriv, mdivnis moadgiles<br />

xeli miuwvdeba yvelanair informaciasTan da<br />

masalebTan, TviT saidumlo masalebis CaTvliT.<br />

“sajaro samsaxuris Sesaxeb” saqarTvelos<br />

kanonis 64-e muxlis Tanaxmad, uSiSroebis<br />

sabWos mdivnis moadgilis, rogorc saxelmwifo<br />

moxelis Tanamdeboba SeuTavsebelia sxva<br />

TanamdebobasTan an sxva anazRaurebad samuSaosTan<br />

saxelmwifo da adgilobrivi TviTmmarTvelobis<br />

saxazino dawesebulebaSi, nebismieri<br />

donis warmomadgenlobiT an sakanonmdeblo<br />

organos wevrobasTan, garda samecniero,<br />

pedagogiuri da saxelovnebo moRvaweobisa.<br />

Tavisi uflebamosilebis vadis ganmavlobaSi<br />

mediators SeuZlia regionaluri an<br />

adgilobrivi xelisuflebis organoTa arCevneb-<br />

Si Tavisi kandidaturis wamoyeneba mxolod<br />

im SemTxvevaSi, Tu igi mediatorad daniSvnamde<br />

am Tanamdebobaze ukve imyofeboda.<br />

uSiSroebis sabWos mdivnis moadgilesTan<br />

ganmcxadebelTa miReba warmoebs orSabaTobiT,<br />

gamonaklis SemTxvevebSi, ukiduresi aucileblobis<br />

viTarebaSi, nebismier samuSao dRes.<br />

uSiSroebis sabWos mdivnis moadgile adamianis<br />

uflebaTa dacvis mizniT ixilavs saqarTvelos,<br />

ucxoel moqalaqeTa, moqalaqeobis armqone<br />

pirTa, arasamTavrobo organizaciaTa da<br />

iuridiul pirTa gancxadebebsa da saCivrebs,<br />

Tu uflebebis darRveva moxda saqarTvelos<br />

teritoriaze da damrRvevi saqarTvelos uSiSroebis,<br />

samarTaldacvis da aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis organoebia. igi gancxadebas<br />

an saCivars ganixilavs mxolod im SemTxveva-<br />

Si, Tu masSi aRniSnul sakiTxebze miRebulia<br />

zemdgomi administraciuli organos gadawyvetileba,<br />

agreTve maSin, rodesac gancxadeba<br />

an saCivari exeba sakiTxis ganxilvis dros<br />

adamianis uflebaTa darRvevas.<br />

safrangeTis mediatori iRebs saCivrebs<br />

samTavrobo uwyebebis, xelisuflebis adgilobrivi<br />

organoebis, sajaro dawesebulebebisa<br />

da sajaro samsaxuris misiiT aRWurvili<br />

yvela saxis organos saqmianobis Sesaxeb. nebismier<br />

fizikur pirs SeuZlia mediators gansaxilvelad<br />

warudginos saCivari. iuridiul<br />

pirebs aseTi ufleba ar daukanondaT. saCivari<br />

aucileblad individualur xasiaTs unda<br />

atarebdes. koleqtiuri an jgufuri saCivriT<br />

mimarTva gamoricxulia.<br />

mediatori ar iRebs saCivrebs mTavrobis an<br />

samTavrobo uwyebebis, xelisuflebis adgilobrivi<br />

organoebis, sajaro dawesebulebebisa<br />

da sajaro samsaxuris misiiT aRWurvili<br />

yvela saxis organosa da maT moxeleebs Soris<br />

aRmocenebuli samoqalaqo davis Taobaze.<br />

saCivari egzavneba safrangeTis respublikis<br />

parlamentis erT-erTi palatis wevrs, romelic<br />

mas mediators gadaugzavnis, Tu miiCnevs,<br />

rom es saCivari eqceva am ukanasknelis kompetenciis<br />

sferoSi da mis Carevas saWiroebs.<br />

ombudsmenisaTvis saCivriT mimarTvis e.w. “saparlamento<br />

filtris” arseboba mniSvnelovnad<br />

amcirebs gancxadebaTa raodenobas mediatoris<br />

misamarTiT da aZlevs kanonmdeblebs uflebas<br />

sakuTari Sexedulebisamebr gansazRvron<br />

saCivarTa da gancxadebaTa “pirveladi” bedi.<br />

amasTanave, mediators ara aqvs ufleba saku-<br />

Tari iniciativiT ganixilos saqme, rac mis<br />

damoukideblobas erTgvarad zRudavs.<br />

am mxriv adamianis uflebaTa dacvis sakiTxebze<br />

erovnuli uSiSroebis sabWos mdivnis<br />

moadgile farTo uflebebis matarebelia. Tavisi<br />

iniciativiT, mas SeuZlia gamoavlinos da<br />

daawesos kontroli adamianis uflebaTa dar-<br />

Rvevebze, Tu misTvis cnobili xdeba am dar-<br />

Rvevebis Sesaxeb.<br />

145


146<br />

uSiSroebis sabWos aparatis adamianis uflebaTa<br />

dacvis sakiTxTa samsaxurisa da mediatoris<br />

institutis momsaxureba ufasoa, rac<br />

xels uwyobs moqalaqeTa mxridan didi raodenobiT<br />

saCivrebis uwyvet dinebas da am orive<br />

samsaxuris srulyofil datvirTvas.<br />

uSiSroebis sabWos mdivnis moadgile kontrols<br />

uwevs adamianis uflebaTa dacvis<br />

sakiTxebze saqarTvelos prezidentis brZanebulebebisa<br />

da gankargulebebis Sesrulebis<br />

mimdinareobas, anu igi axdens zedamxedvelobas<br />

adamianis uflebebis dacvis sferoSi prezidentis<br />

mier gamocemuli kanonqvemdebare<br />

normatiuli aqtebis Sesrulebaze. aRniSnuli<br />

mniSvnelovnad ganapirobebs zemoTqmuli<br />

gankargulebebisa da brZanebulebebis cxovrebaSi<br />

gatarebas.<br />

Tavis saqmianobaSi uSiSroebis sabWos mdivnis<br />

moadgile sargeblobs xelisuflebis<br />

organoTa mxardaWeriT. kanoniT “safrangeTis<br />

respublikis mediatoris Sesaxeb” dadgenilia<br />

saerTo princi pi: ministrebma da yvela<br />

sajaro organom xeli unda Seuwyon mediatoris<br />

saqmianobas. safrangeTis ombudsmeni<br />

uflebamosilia kiTxvebi dausvas samoqalaqo<br />

mosamsaxureebs an miiwvios isini sasaubrod,<br />

Caataros gamoZieba. Tumca ministrs SeuZlia<br />

ar misces Tavis daqvemdebarebaSi myof samoqalaqo<br />

mosamsaxureebs mediatorisTvis Cvenebis<br />

micemis ufleba. amgvar situaciaSi, mediators<br />

ar SeuZlia raime moimoqmedos. aqedan<br />

SegviZlia davaskvnaT, rom mediatoris xelisufleba<br />

kontrolis daqvemdebarebaSi myofTa<br />

keTil nebazea damokidebuli.<br />

saCivrebisa da gancxadebebis ganxilvisas<br />

uSiSroebis sabWos mdivnis moadgiles ar<br />

gamoaqvs rekomendaciuli an savaldebulo<br />

xasiaTis gadawyvetileba. igi kontrolze<br />

iyvans saCivars da saqmis viTarebis ukeT gacnobis<br />

mizniT gamoiTxovs damatebiT masalebs<br />

da moipovebs Sesabamis informacias. Tu uflebebis<br />

darRveva aSkaraa, moqalaqis gancxadeba<br />

uSiSroebis sabWos mdivnis moadgilis werilTan<br />

erTad gadaegzavneba Sesabamis uwyebas<br />

saTanado zomebis miRebis SuamdgomlobiT.<br />

sxvagvarad rom vTqvaT, adamianis uflebaTa<br />

dacvis sakiTxTa samsaxuri ar gamoscems<br />

konkretul normatiul aqts, aramed “mediatoris”<br />

funqcias asrulebs ganmcxadebelsa<br />

da misi uflebebis savaraudo damrRvev saxelmwifo<br />

uwyebas Soris. praqtikaSi, erovnuli<br />

uSiSroebis sabWoSi, am samsaxuris Seqmnis<br />

dRidan, ar dafiqsirebula SemTxveva, rom<br />

saxelmwifo aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

organos, romelsac mimarTa uSiSroebis sab-<br />

Wos mdivnis moadgilem, adamianis uflebaTa<br />

da TavisuflebaTa darRvevis faqtis dadasturebis<br />

SemTxvevaSi, ar mieRos qmediTi zomebi<br />

arsebuli mdgomareobis gamosasworeblad.<br />

aRniSnulis garantad ori safuZveli arsebobs:<br />

prezidenti, romlis saxeliTac moqmedebs<br />

uSiSroebis sabWo da uSiSroebis sabWos<br />

mdivnis moadgilis avtoriteti. avtoriteti<br />

ganmsazRvrelia safrangeTis mediatoris SemTxvevaSic,<br />

rameTu mis rekomendaciebs savaldebulo<br />

iuridiuli Zala ara aqvT da, Sesabamisad,<br />

maTi Sesruleba mxolod sxvaTa keTil<br />

nebaze, qveyanaSi kanonebisadmi pativiscemis<br />

arsebul mdgomareobaze da sakuTar avtoritetzea<br />

damokidebuli.<br />

uSiSroebis sabWos mdivnis moadgilis mier<br />

gagzavnil werilze pasuxi miRebuli unda<br />

iqnes erTTvian vadaSi, maSin, rodesac mediators<br />

SeuZlia individualurad gansazRvros<br />

is vada, romlis ganmavlobaSic unda miiRos<br />

pasuxi. mediatoris mier gansazRvruli drois<br />

monakveTSi pasuxis miuReblobis SemTxvevaSi,<br />

mas ufleba aqvs sajarod gamoaqveynos Tavisi<br />

rekomendaciebi da amiT gamoiyenos sazogadoebrivi<br />

rezonansis Zalaufleba im administraciuli<br />

organos an Tanamdebobis piris<br />

mimarT, romelmac ar Seasrula mediatoris<br />

rekomendacia.<br />

uSiSroebis sabWos mdivnis moadgile, mediatoris<br />

msgavsad, operatiulad exmaureba signals<br />

adamianis uflebaTa darRvevis faqtebis<br />

Sesaxeb da Tavis gamgeblobaSi arsebuli<br />

uflebamosilebis farglebSi axdens reagirebas.<br />

amasTanave, zedamxedvelobs Tavisuflebis<br />

aRkveTis adgilebSi adamianis uflebaTa<br />

dacvas. am kuTxiT igi aqtiurad monawileobs<br />

saxelmwifo Sewyalebis komisiis srulfasovani<br />

saqmianobis xelSesawyobad. mediatori<br />

moklebulia aseT funqcias, rac amcirebs misi<br />

moqmedebis sferos areals.<br />

saqarTvelos prezidentis davalebiT uSiSroebis<br />

sabWos mdivnis moadgile monawileobs<br />

ltolvilTa da iZulebiT gadaadgile-


ul pirTa dabrunebis procesTan dakavSirebul<br />

molaparakebebSi maTi dabrunebis ganxorcielebaSi<br />

adamianis uflebaTa dacvis garantiis<br />

uzrunvelyofis mizniT. amgvari funqciis<br />

dakisrebiT saxelmwifom xazi gausva<br />

adamianis uflebaTa dacvis did mniSvnelobas,<br />

gansakuTrebiT mosaxleobis im nawilSi,<br />

romelsac iZulebiT aqvs datovebuli sacxovrebeli<br />

adgilebi. molaparakebebSi uSiSroebis<br />

sabWos mdivnis moadgilis monawileobam<br />

unda ganapirobos sakiTxTa paketze SeTanxmeba,<br />

romliTac daculi iqneba afxazeTidan<br />

da samaCablodan devnili mosaxleoba sakuTar<br />

sacxovrebel adgilebSi dabrunebis Semdeg.<br />

saqarTvelos prezidentis davalebiT uSiSroebis<br />

sabWos mdivnis moadgile monawileobs<br />

saerTaSoriso forumebSi adamianis uflebaTa<br />

da TavisuflebaTa dacvis sakiTxebTan<br />

dakavSirebiT.<br />

erT-erT yvelaze mniSvnelovan funqcias,<br />

romelic adamianis uflebaTa dacvis sakiTx-<br />

Ta samsaxurma itvirTa, warmoadgens saerTa-<br />

Soriso organizaciebisTvis saxelmwifo moxsenebebis<br />

momzadeba saqarTveloSi adamianis<br />

uflebaTa da TavisuflebaTa dacvis mdgomareobis<br />

Sesaxeb. am mxriv samsaxurSi SemoRebul<br />

iqna specialuri Tanamdeboba _ samsaxuris<br />

ufrosis moadgile, romlis ZiriTad<br />

funqciadac msgavsi moxsenebebis momzadeba<br />

da saxelmwifos saxeliT saerTaSoriso organizaciebisaTvis<br />

wardgena gaxda. amasTanave,<br />

masve daekisra aRniSnuli moxsenebebis dacvis<br />

momzadeba ganxilvis dros. dRemde uSiSroebis<br />

sabWos adamianis uflebaTa dacvis sakiTxTa<br />

samsaxuris mier gaeros Sesabamisi<br />

komitetebisaTvis wardgenilia Semdegi moxsenebebi:<br />

· moxseneba konvenciaze “qalTa diskriminaciis<br />

yvela formis aRmofxvris Sesaxeb”<br />

(1998w.);<br />

· moxseneba konvenciaze “bavSvTa uflebebis<br />

Sesaxeb” (1998w.);<br />

· moxseneba konvenciaze “wamebisa da sxva<br />

sastiki, araadamianuri an Rirsebis Semlaxavi<br />

mopyrobisa da sasjelis winaaRmdeg”<br />

(1999w.);<br />

· pirveladi moxseneba konvenciaze “rasobrivi<br />

diskriminaciis yvela formis Sesaxeb”<br />

(2000w.);<br />

· meoradi perioduli moxseneba saerTa-<br />

Soriso paqtze “samoqalaqo da politikuri<br />

uflebebis Sesaxeb” (2000w.).<br />

rogorc vxedavT, uSiSroebis sabWos mdivnis<br />

moadgiles adamianis uflebaTa dacvis sakiTxebSi<br />

sakmaod farTo uflebamosilebebi<br />

gaaCnia qveyanaSi adamianis uflebaTa da TavisuflebaTa<br />

dasacavad. swored amitom zemoaRniSnuli<br />

uflebamosilebebis gansaxorcieleblad<br />

mas ufleba eZleva:<br />

· saxelmwifo xelisuflebisa da mmarTvelobis<br />

adgilobriv organoebs, sawarmoebs,<br />

organizaciebsa da dawesebulebebs da iq<br />

momuSave Tanamdebobis pirebs mosTxovos<br />

da miiRos saqmesTan dakavSirebuli informacia;<br />

· adamianis uflebaTa arsebuli mdgomareobis<br />

dasadgenad da darRvevebis aRmosafxvrelad<br />

daubrkoleblad Sevides saxelmwifo<br />

xelisuflebisa da mmarTvelobis<br />

adgilobriv organoSi, nebismier sawarmo-<br />

Si, organizaciasa da dawesebulebaSi,<br />

samxedro qvedanayofebSi, dakavebis,<br />

winaswari patimrobisa da Tavisuflebis<br />

SezRudvis sxva adgilebSi;<br />

· miiRos axsna-ganmarteba aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis nebismieri Tanamdebobis<br />

pirisagan da mopovebuli informacia moaxsenos<br />

erovnuli uSiSroebis sabWos;<br />

· werilobiT an piradad mimarTos im organos<br />

an Tanamdebobis pirs, romelTa mizeziTac<br />

dairRva adamianis uflebebi da<br />

Tavisuflebebi.<br />

erovnuli uSiSroebis sabWos mdivnis moadgile,<br />

mediatoris msgavsad, xSirad mimarTavs<br />

iseTi efeqturi “iaraRis” gamoyenebas, rogoricaa<br />

adamianis uflebaTa da TavisuflebaTa<br />

dacvisaTvis gaweuli muSaobis gaSuqeba masobrivi<br />

informaciis saSualebebis meSveobiT.<br />

mediatori Tavisi saqmianobis Sesaxeb yovelwliur<br />

moxsenebas warudgens safrangeTis<br />

respublikis prezidentsa da parlaments,<br />

romelic qveyndeba sajarod. gamomdinare Tavisi<br />

specifikurobidan, erovnuli uSiSroebis sabWos<br />

mdivnis moadgile adamianis uflebaTa<br />

dacvis sakiTxebSi ar akeTebs msgavs angariSebs.<br />

erTaderTi, rac mis kompetenciaSi Sedis _<br />

informacia warudginos uSiSroebis sabWos<br />

konkretul saqmesTan dakavSirebiT, Tu adg-<br />

147


148<br />

ili aqvs adamianis uflebaTa uxeS an masobriv<br />

darRvevas. aRniSnuli informacia ar<br />

eqvemdebareba sajarod gamoqveynebas.<br />

erovnuli uSiSroebis sabWos mdivnis moadgiles<br />

dakisrebuli movaleobebis ganxorcielebaSi<br />

daxmarebas uwevs aparati, romelic samsaxuris<br />

ufrosis, ufrosis moadgilis, sami<br />

referentisa da saqmis mwarmoeblisgan Sedgeba.<br />

samsaxurs xelmZRvanelobs samsaxuris ufrosi,<br />

romelsac Tanamdebobaze niSnavs da aTavisuflebs<br />

erovnuli uSiSroebis sabWos mdivani.<br />

mis kompetencias miekuTvneba: a). samsaxuris<br />

saqmianobis uzrunvelyofa; b). samsaxuris<br />

TanamSromelTa funqciuri movaleobebis gansazRvra;<br />

g). samsaxuris kompetenciis sakiTxebze<br />

moqalaqeTa miReba; d). Tavisi uflebamosilebebis<br />

farglebSi samsaxurebrivi<br />

dokumentebis xelmowera.<br />

adamianis uflebaTa dacvis sakiTxTa samsaxuris<br />

ufrosis moadgilis kompetenciaSi, garda<br />

saerTaSoriso organizaciebisaTvis specialuri<br />

perioduli saxelmwifo moxsenebebis<br />

momzadebisa, Sedis urTierToba saqarTvelos<br />

saxalxo damcvelTan da mis aparatTan. aRniSnuliT<br />

samsaxuri cdilobs erTgvari koordinacia<br />

gauwios adamianis uflebebis damcvel,<br />

qveynis SigniT moqmed institutebs, rac<br />

maT saqmianobas ufro efeqturs gaxdis.<br />

samsaxurSi momuSave sami referentis umTavresi<br />

daniSnuleba moqalaqeTa gancxadebebisa da<br />

saCivrebis ganxilva da Sesabamisi reagirebis<br />

moxdenaa. referentebs gansazRvruli ara aqvT<br />

sferoebi gancxadebaTa da saCivarTa Sinaarsis<br />

mixedviT, rac am samsaxuris muSaobas<br />

ufro moqnilsa da moqalaqeebisaTvis xelmisawvdoms<br />

xdis.<br />

miuxedavad zemoT moyvanili mravali msgavsebisa<br />

da gansxvavebisa, unda aRiniSnos, rom<br />

rangiT es ori instituti gansxvavdeba erTmaneTisgan,<br />

rac gamoxatulia maTi saqmianobis<br />

ganmsazRvreli normatiuli dokumentebiT<br />

_ uSiSroebis sabWos aparatis adamianis<br />

uflebaTa dacvis sakiTxTa samsaxuris saqmianoba<br />

ganisazRvreba prezidentis brZanebulebis<br />

safuZvelze damtkicebuli debulebiT, xolo<br />

mediatoris institutisa _ kanoniT.<br />

gamocdileba adasturebs, rom adamianis uflebebis<br />

damcav axal meqanizmebze moTxovnileba<br />

yvelaze metad maSin warmoiSoba, roca moqmed<br />

institutebs saxelmwifo mmarTvelobis<br />

organoebis mimarT sakontrolo uflebebis<br />

ganxorcielebis unari ar SeswevT da saWiroa<br />

administraciis TviTnebobisagan moqalaqeTa<br />

uflebebis damatebiTi dacva.<br />

saqarTvelos erovnuli uSiSroebis sabWos<br />

aparatis adamianis uflebaTa dacvis sakiTx-<br />

Ta samsaxuris politikur-samarTlebriv sistemaSi<br />

CarTva ganpirobebulia saxelmwifoebrivi<br />

regulirebis gziT, rac administraciuli<br />

aparatis poziciebs ganamtkicebs. garda amisa,<br />

arsebobs sxva garemoebebi, romlebic am institutis<br />

Seqmnis mizezs asaxavs. ZiriTadad,<br />

es aris saxelmwifoebrivi saqmianobis yvela<br />

sferoSi samarTlebrivi funqciebis gafar-<br />

Toeba, saxelmwifos administraciuli funqciebis<br />

gazrda, ris safuZvelzec wina planze<br />

gamodis aRmasrulebeli xelisufleba da<br />

iqmneba administraciul gadawyvetilebaTa personalizaciisa<br />

da individualizaciis<br />

saWiroeba.<br />

Tanamedrove msoflioSi moqalaqeebi uflebebis<br />

dasacavad upiratesobas aniWeben aratradiciul<br />

saSualebebs. adamianis uflebaTa dacvis<br />

sakiTxebSi uSiSroebis sabWos aparatis samsaxuris<br />

saqmianoba demokratiulia da ganmtkicebulia<br />

ufasod gaweuli samsaxuris principiT.<br />

uSiSroebis sabWos Sesabamisi samsaxuris<br />

saqmianoba xels uwyobs administraciisadmi<br />

ndobis gazrdas. swored amitom, es instituti<br />

SeiZleba CaiTvalos aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

saqmianobaSi kanonierebisa da<br />

samarTlebrivi safuZvlis ganmtkicebis mniSvnelovan<br />

faqtorad, arasasamarTlo kontrolis<br />

formad. misi mTavari princi pia kontrolisa<br />

da zedamxedvelobis saparlamento,<br />

sasamarTlo, administraciuli Tu sxva formisagan<br />

gansxvavebiT, adamianisa da moqalaqis<br />

uflebebis dacva.


ØÖÈÀÉÓÉÓ ÓÀÌáÄÃÒÏ ÂÖÁÄÒÍÀÔÏÒÉ,<br />

ÌÉáÄÉË ÉÀÊÏÁÉÓ ÞÄ ÛÀËÉÊÏÅÉ<br />

Ø<br />

uTaisis samxedro gubernatori, generalleitenanti<br />

mixeil iakobis Ze Salikovi<br />

(SalikaSvili) daibada stavropolis guberniaSi<br />

1832 w. misi qarTuli warmoSoba eWvs<br />

ar badebs: igi vaxtang VI-is amalaSi myof<br />

SalikaSvilTa STamomavalia; istoriulma vi-<br />

Tarebam mas ucxo qveynis, Tumc misTvis<br />

mSobliuri ruseTis, samsaxurSi yofna aiZula.<br />

m. i. Salikovma sakmaod warmatebuli<br />

samxedro kariera gaikeTa. 1850 wlis 8 agvistos<br />

brZanebiT, jer kidev 18 wlis Wabuki,<br />

ruseTis armiis oficeri xdeba; 1875 wlis<br />

30 agvistos manifestis safuZvelze - general-maiori,<br />

xolo 1886 wlis 30 agvistos<br />

brZanebulebiT - general-leitenanti.<br />

m. i. Salikovi monawileobda 1859, 1860, 1863,<br />

1877-1878 wlebis samxedro kampaniebSi. igi<br />

dajildoebuli iyo uamravi ordeniT, romel-<br />

Tagan gansakuTrebiT aRvniSnavT ramdenimes:<br />

1861 wels wminda anas mesame xarisxis ordens,<br />

xmliTa da bantiT; 1863 wels wminda anas<br />

meore xarisxis ordens, xmliT da bantiT;<br />

1872 wels wm. vladimiris IV xarisxis ordens;<br />

1877 wels wm. stanislavis pirveli<br />

xarisxis ordens, xmliTa da bantiT; 1889<br />

wels TeTri arwivis ordens. garda ruseTis<br />

imperiis jildoebisa, m. i. Salikovs miRebuli<br />

aqvs ori ucxouri jildo: 1889 wels sparseTis<br />

lomisa da mzis ordeni da 1890 wels<br />

italiis samefo didi jvris ordeni.<br />

1891 wlidan m. i. Salikovi quTaisis samxedro<br />

gubernatoria. es Tanamdeboba quTaisis<br />

guberniaSi 60-iani wlebidan gvxvdeba, ker-<br />

Zod, 1867 wlis 12 aprils gauqmda quTaisis<br />

sageneralgubernatoro da gubernias samxedro<br />

gubernatori marTavda 1874 wlamde, vid-<br />

ÌÉÍÃÉÀ ÁÄÒÄÊÀÛÅÉËÉ<br />

re ar gauqmda aRniSnuli Tanamdeboba da<br />

guberniis marTva-gamgeoba ruseTis imperiis<br />

Sida guberniebis marTvis saerTo wess ar<br />

daeqvemdebara. 1883 wlidan aRdga quTaisis<br />

sageneralgubernatoro. misi teritoria<br />

sagrZnoblad gaizarda TurqTagan axlad<br />

ganTavisuflebuli baTumis olqis mierTebis<br />

xarjze. m. i. Salikovi quTaisis samxedro<br />

gubernatoris postze 1898 wlamde iyo. amis<br />

Semdeg igi peterburgSia, sadac gardaicvala<br />

kidec 1809 wlis 16 oqtombers.<br />

XIX saukunis ukanaskneli mesamedi saintereso<br />

movlenebiT aisaxa ruseTis imperiaSi, ker-<br />

Zod, moxda 60-iani wlebis reformebis Sedegebis<br />

gadafaseba. bevri ram am miRwevaTagan<br />

safuZvlianad gadasinjuli da uaryofil iqna.<br />

aRniSnuli periodi ruseTis imperiis istoriaSi<br />

cnobilia e. w. `kontrreformebis”<br />

saxeliT; igi aRiniSneba reaqciuli ganwyobilebebis<br />

mkveTri gaaqtiurebiT. amgvarad,<br />

m. i. Salikovis moRvaweoba quTaisis guberniaSi<br />

daemTxva imperiaSi mimdinare zemoaRniSnul<br />

procesebs.<br />

e.w. `kontrreformebis~ periodSi Seiqmna ori<br />

mniSvnelovani proeqti, romelic amierkavkasiis<br />

mxaris mmarTvelobis gardaqmnas exeboda:<br />

1. `debuleba amierkavkasiis im nawilebis<br />

marTvis Sesaxeb, romlebic ar eqvemdebarebodnen<br />

saerTo samoqalaqo mmarTvelobas~; 2. `am<br />

nawilebis mmarTveli administraciuli da sasamarTlo<br />

dawesebulebebis Statebis~ Sesaxeb.<br />

maTSi saubari iyo mmarTvelobis samxedro<br />

formebidan samoqalaqo formebze gadasvlaze,<br />

anu, samxedro-saxalxo mmarTvelobis gardaqmnaze.<br />

aRniSnulma proeqtma cxoveli gamoxmaureba<br />

hpova amierkavkasiaSi. igi, ro-<br />

149


150<br />

gorc wesi, cirkularis saxiT gaegzavna mxaris<br />

administracias, raTa mis Sesaxeb saku-<br />

Tari mosazrebebi da Sexedulebebi gamoeTqvaT.<br />

quTaisis samxedro gubernatorma, m. i.<br />

Salikovma specialuri moxsenebiTi baraTi Seadgina,<br />

sadac warmoadgina saTanado rekomendaciebi.<br />

naSromi kapitaluri xasiaTisaa. igi<br />

moicavs 51 nabeWd Tabaxs. Tan erTvis cxrilebi<br />

saintereso monacemebiT. Sroma dawyebulia<br />

1887 wels, xolo misi damTavrebis<br />

zusti TariRi ar aris dafiqsirebuli.<br />

rogorc Cans, m. i. Salikovi sakmaod ganaTlebuli<br />

pirovneba iyo. igi Zalze saintereso<br />

informacias gvawvdis kavkasiis mTieli xalxis,<br />

soxumisa da baTumis okrugebis mosaxleobis<br />

Sesaxeb. avtori, xSir SemTxvevaSi, tendenciurad<br />

msjelobs, magram es momenti mis naklad<br />

ver CaiTvleba, radganac is tipiuri,<br />

rusi didmoxelis poziciebidan gamodis. qu-<br />

Taisis samxedro gubernatori azrovnebs Tavisi<br />

epoqis suliskveTebis Sesabamisad da<br />

momxrea adgilebze administraciuli xelisuflebis<br />

gaZlierebisa. igi wers: `adgilobriv<br />

administraciul xelisuflebas, romelic yvelaze<br />

axlos dgas xalxTan, unda mieniWos<br />

ara marto sadamsjelo Zalaufleba, romelic<br />

danaSaulebaTa aRsakveTad da Tavidan<br />

asacileblad gamoiyeneba, aramed garkveuli<br />

sasamarTlo uflebebic umartivesi darRvevebis,<br />

danaSaulebebisa da samoqalaqo sarCelebis<br />

ganxilvasTan dakavSirebiT~. avtori<br />

Tvlis, rom saWiroa miniWebul uflebaTa gamoyenebis<br />

ufro dawvrilebiTi reglamentacia,<br />

raTa adgili ar eqnes TavaSvebulobasa<br />

da zedmetad subieqtur damokidebulebas<br />

xalxis cxovrebis araswori gamovlinebebis<br />

mimarT. m. i. Salikovi savsebiT eTanxmeba 1889<br />

w. 12 ivlisis kanons1 , romelic amierkavkasiisaTvis<br />

gamoica da aRniSnavs, rom xelisuflebis<br />

danawilebaze (aq igulisxmeba administraciuli<br />

da sasamarTlo xelisuflebis<br />

gancalkeveba) uaris Tqma marTebuli da safuZvliania<br />

imdenad, ramdenadac saqme exeba<br />

iseTi xalxis marTvas, romlebic gonebrivad,<br />

zneobrivad da ekonomikurad SedarebiT naklebad<br />

arian ganviTarebulni. zemoaRniSnul<br />

proeqtebSi mocemuli mosazreba, rom kavkasiis<br />

xelisuflebas unda hqondes mdgomareobis<br />

Sesabamisi sadamsjelo da sasamarTlo uflebebi<br />

da rom igi, marTvis procesSi, unda<br />

warmoadgendes makontrolebel Zalas, avtoris<br />

simpaTiebs iwvevs da iqve sakuTar mosazrebasac<br />

gamoTqvams: `srulad veTanxmebiT ra<br />

zemoaRniSnuls, aucileblad migvaCnia zogierTi<br />

Sesworebis Setana dadgenilebis proeqtSi<br />

im sadamsjelo uflebaTa Taobaze, romlebic<br />

eniWeba samxedro gubernators, olqis<br />

ufrosebs, maT TanaSemweebsa da ubnis ufrosebs~.<br />

1879 wlis moqmedi instruqciis me-20<br />

muxlis II nawilSi, samxedro gubernatoris<br />

ufleba-movaleobebis Sesaxeb aRniSnulia: “im<br />

danaSaulobebisa da darRvevebis mixedviT, romlebsac<br />

iTvaliswinebs sisxlis samarTlis kodeqsi<br />

da kanoni gamosasworebeli msjavrdebis<br />

Sesaxeb, agreTve wesdeba momrigebeli mosamarTleebis<br />

mier dadgenili msjavrdebis Sesaxeb,<br />

yarsisa da baTumis olqebSi sasamar-<br />

Tlo nawilis mowyobis arsebuli debuleba<br />

iTvaliswinebs Semdegs: mosaxleobis mier Cadenili<br />

danaSaulebani ar eqvemdebarebian imperiis<br />

saerTo kanonebiT gasamarTlebas da<br />

ver iqnebian gadacemuli saxalxo sasamar-<br />

TloebisaTvis, saqmeTa ganxilva da dasruleba<br />

administraciuli wesiT warmoebs”. ase-<br />

Tive viTareba iyo Seqmnili quTaisis guberniis<br />

Semadgenel TiTqmis yvela administraciul<br />

erTeulSi da igi, rogorc vxedavT,<br />

saerTo imperiul suliskveTebas exmianeboda.<br />

amave instruqciis 21-e muxlSi samxedro<br />

gubernatorebs administraciuli wesiT eni-<br />

WebodaT damnaSaveTa dajarimebisa (300 mane-<br />

Tamde) da sam Tvemde dapatimrebis ufleba.<br />

1891 wels, mTavarmarTeblis gankargulebis<br />

safuZvelze, quTaisis samxedro gubernators<br />

mieniWa soxumis okrugTan mimarTebaSi Semdegi<br />

uflebebi: 1) im pirTa sam Tvemde dapatimrebisa,<br />

qurdobaSi, yaCaRobasa da sxva dana-<br />

Saulebriv qmedebaSi rom edebaT brali; 2)<br />

privilegirebuli wodebis pirTa Sesaxeb, romelTac<br />

igive danaSaulebaSi edeba brali,<br />

gansakuTrebuli moxsenebiT mimarTvisa<br />

mTavarmarTeblisadmi da mxolod sagangebo<br />

SemTxvevaSi maTi dapatimrebisa sakuTari gadawyvetilebiT,<br />

ris Sesaxebac unda ecnobos<br />

mis udidebulesobas. garda amisa, quTaisis<br />

samxedro gubernators, quTaisis guberniis<br />

ozurgeTis mazris mcxovrebTa mimarT, 1888<br />

wels mTavarmarTeblisagan mieniWa damnaSave-<br />

Ta, maT Soris Tavadebisa da maTi ojaxebis,<br />

sxva mazrebSi gadasaxlebis ufleba. analo-


giuri uflebebi, mciredi SesworebebiT,<br />

gaTvaliswinebuli iyo axali proeqtebiTac.<br />

m. i. Salikovi Tvlida, rom saWiro iyo am<br />

uflebaTa gafarToeba, Tumca xSir SemTxvevaSi<br />

sakmaod progresul azrebsac ayalibebs<br />

okrugis ufrosebis, ubnis ufrosebisa da ma-<br />

Ti TanaSemweebis mxridan disciplinaruli<br />

sasjelis dadebis TvalsazrisiT.<br />

quTaisis samxedro gubernatori saxalxo sasamarTloebis<br />

dadgenilebis proeqtTan dakavSirebiTac<br />

gamoTqvams Tavis mosazrebebs,<br />

romliTac icavs sasamarTlo uwyebaSi administraciuli<br />

moxeleebis monawileobis ideas,<br />

rac Seexeba pirad Semadgenlobas, saxalxo<br />

sasamarTlos mTavar Tavmjdomared Zveleburad<br />

unda darCeniliyo samxedro gubernatoris<br />

TanaSemwe: sasamarTlos erT-erTi wevris,<br />

sagubernio sammarTvelos mrCevelis, nacvlad<br />

unda yofiliyo samxedro-saxalxo kancelariis<br />

mmarTveli TanaSemwe.<br />

zemoaRniSnuli debulebis 58-e muxlis I punqtis<br />

Tanaxmad, saxalxo sasamarTloebis daqvemdebarebidan<br />

amoRebul iqna samoqalaqo saqmeebi,<br />

yvela sarCeli da dava, romelic saadgilmamulo<br />

saqmeebTan an darRveuli mflobelobisa<br />

da sargeblobis aRdgenasTan iyo<br />

dakavSirebuli. debuleba ar ganmartavda, Tu<br />

romeli instanciisaTvis unda miemarTaT mosarCeleebs<br />

msgavs SemTxvevebSi. igi administraciuli<br />

wesiT gadawydeboda saadgilmamulo<br />

komisiaSi.<br />

avtors saintereso mosazreba aqvs gamoTqmuli<br />

quTaisis guberniis saadgilmamulo mowyobis<br />

Taobazec. exeba ra aRniSnul sakiTxs,<br />

igi mas politikur problemaTa WrilSi ganixilavs,<br />

gansakuTrebiT soxumis okrugis mosaxleobasTan<br />

dakavSirebiT. mas miaCnia, rom,<br />

Tu droze ar gadaiWra aRniSnuli problema<br />

da afxazebi ar iqnebian darwmunebulni Tavis<br />

uflebebSi miwaze, iarsebebs imis saSiSroeba,<br />

rom pirvelive xelsayrel SemTxvevaSi Seiqmneba<br />

niadagi imperiisaTvis arasasurveli propagandis,<br />

maT Soris politikuris, gasavrceleblad.<br />

m. i. Salikovi Tvlis, rom swored<br />

saadgilmamulo sakiTxis arasworad dayenebam<br />

gamoiwvia ajanyeba afxazeTSi 1866 wels da<br />

mRelvareba 1870 wels, romelic kodoris<br />

xeobaSi jarebis gagzavniT iqna SeCerebuli.<br />

analogiuri mdgomareobis gamo, imaves imeo-<br />

rebs baTumisa da arTvinis okrugebis Taobazec.<br />

ZiriTadi miniSneba dapyrobili teritoriebis<br />

qalaqebis gareT myofi uZravi qonebis<br />

(mamulebis) saxelmwifo sakuTrebad gamocxadebaze<br />

iyo. Tu kavkasiis sxvadasxva regionebSi<br />

aseTi RonisZieba dagvianebuli Cans,<br />

savsebiT misaRebad miaCniaT msgavsi RonisZiebis<br />

gatareba baTumisa da arTvinis okrugebSi. m.<br />

i. Salikovi Tvlis, rom Suamdgomloba, romelic<br />

warmoadgina kavkasiis mTavarmmarTvelma<br />

samoqalaqo nawilSi, general-adiutantma<br />

Seremetievma, rac SeiZleba swrafad unda<br />

iqnes dakmayofilebuli. igi wers: `me,<br />

rogorc quTaisis guberniis samxedro gubernatori,<br />

sami wlis manZilze gamudmebiT vzrunavdi<br />

imaze, rom arTvinisa da baTumis okrugebis<br />

miwebi da tyeebi umaRlesi nebiT<br />

gamocxadebuliyo saxelmwifo xazinis sakuTrebad~.<br />

ra Sedegebs moitanda yovelive es?<br />

misi azriT, aseTi RonisZieba daicavda saxelmwifo<br />

qonebas Semdgomi datacebisagan, gaa-<br />

Tavisuflebda administracias saxelmwifo miwebis<br />

yidva-gayidvis mayureblis rolisagan<br />

da bolos mouRebda areulobas adgilobriv<br />

mosaxleobaSi. aseTi midgoma, raRa Tqma unda,<br />

wminda imperiul principebze iyo damyarebuli<br />

da aq savsebiT ignorirebulia adgilobrivi<br />

mosaxleobis roli da ufleba miwaze.<br />

rogorc wesi, saadgilmamulo mowyoba,<br />

imperiuli TvalsazrisiT, kolonizaciis dasawyisad<br />

iTvleba.<br />

yovelive zemoaRniSnulidan gamomdinare, m.<br />

i. Salikovi akeTebs Sesabamis daskvnebs:<br />

1. quTaisis guberniis okrugebSi samxedrosaxalxo<br />

mmarTvelobis sistema ucvlelad<br />

unda iqnes SenarCunebuli; mosamsaxureTa piradi<br />

Semadgenloba Zveleburad unda daeqvemdebaros<br />

samxedro saministros;<br />

2. samxedro gubernatoris sadamsjelo Zalaufleba<br />

ar unda Semcirdes;<br />

3. gamocdilebis gaTvaliswinebiT, amJamad moqmedi<br />

Statebi ramdenadme unda gaZlierdes,<br />

xolo mTavarmarTeblis kancelariis mier proeqtirebuli<br />

Statebis SemoReba okrugebis mar-<br />

Tvis sruli moSlis tolfasia, garda amisa,<br />

igi saerTod cudad aisaxeba saqmiswarmoebaze<br />

quTaisis guberniis sammarTveloSi;<br />

4. daarsdes droebiTi adgilobrivi saadgilmamulo<br />

komisia im mizniT, rom Sesabamisi<br />

saqmeebi gadawydes kolegiuri wesiT;<br />

151


152<br />

5. saadgilmamulo saqme, mis saboloo dasrulebamde,<br />

ar gadaeces saxelmwifo qonebis<br />

saministros;<br />

6. adgilobrivi saxalxo sasamarTlo gardaiqmnas<br />

proeqtis Sesabamisad, magram misi<br />

saerTod gauqmeba ar unda moxdes;<br />

7. Tuki samxedro-saxalxo mmarTveloba,<br />

miuxedavad imisa, rom igi namdvilad saWiroa,<br />

mainc iqneba gauqmebuli, maSin:<br />

a)SenarCunebul iqnes quTaisis samxedro gubernatoris<br />

TanaSemwis Tanamdeboba;<br />

b) quTaisis sagubernio sammarTvelo da samxedro<br />

gubernatoris kancelaria gaZlierdes rogorc<br />

piradi SemadgenlobiT, aseve fuladi<br />

saxsrebiT, Statebis proeqtis Sesabamisad;<br />

g) samxedro gubernatoris sadamsjelo uflebebis<br />

mimarT, agreTve saadgilmamulo saqmeebis<br />

warmoebasa da sasamarTlo mowyobas-<br />

Tan dakavSirebiT, gaTvaliswinebul iqnes is,<br />

rac naTqvamia zemoT moyvanil me-2, me-4 da<br />

me-5 punqtebSi;<br />

d) soxumis okrugis mmarTveloba araviTar<br />

SemTxvevaSi ar unda iqnes gaTanabrebuli <strong>III</strong><br />

Tanrigis mazrebis mmarTvelobasTan. igi organizebul<br />

unda iqnes Statebis proeqtis Sesabamisad;<br />

e) baTumisa da arTvinis okrugebSi mmarTvelobis<br />

organizeba unda moxdes analogiurad.<br />

garda zemoaRniSnulisa, quTaisis samxedro<br />

gubernatoris, m. i. Salikovis `moxsenebiTi<br />

baraTi~ Seicavs vrcel da Rirebul faqtobriv<br />

masalas. igi ganmartavs samxedro-saxalxo<br />

mmarTvelobis sistemasa da amocanebs, am ukanasknelis<br />

dasawyissa da ganviTarebas, agreTve,<br />

samxedro-saxalxo mmarTvelobas daqvemdebarebuli<br />

mosaxleobis socialur-ekonomikur<br />

da kulturul mdgomareobas. vfiqrobT,<br />

aRniSnuli naSromi mravalmxriv sayuradRebo<br />

iqneba dainteresebuli mkiTxvelisaTvis.<br />

quTaisis samxedro gubernatoris<br />

moxsenebiTi baraTi kavkasiis mxaris<br />

samxedro-saxalxo mmarTvelobaTa<br />

gardaqmnis Sesaxeb<br />

I<br />

amJamad Sedgenili proeqtebis - 1) `debulebisa<br />

amierkavkasiis im nawilebis marTvis Sesaxeb,<br />

romlebic ar eqvemdebarebian saerTo<br />

samoqalaqo mmarTvelobas~ da 2) `am nawi-<br />

lebis mmarTveli administraciuli da sasamarTlo<br />

dawesebulebebis Statebisa~ - ganxilvamde,<br />

saWiroa winaswar dawvrilebiT gavecnoT<br />

samxedro-saxalxo sammarTvelos mTavarmarTeblis<br />

kancelariis mier Sedgenil `werils<br />

kavkasiis mxaris samxedro-saxalxo mmar-<br />

TvelobaTa gardaqmnis Sesaxeb~, radganac<br />

debulebisa da Statebis proeqtebis am saxiT<br />

Sedgena `werilSi~ warmodgenili monacemebiT<br />

aris ganpirobebuli.<br />

es `werili~ Seicavs Zalze vrcel da Rirebul<br />

masalas, romelic ganmartavs samxedro-saxalxo<br />

mmarTvelobis sistemasa da amocanebs,<br />

am ukanasknelis dasawyissa da ganvi-<br />

Tarebas, agreTve samxedro-saxalxo mmarTvelobas<br />

daqvemdebarebuli mosaxleobis Tanamedrove<br />

kulturul mdgomareobas. am masalam,<br />

ZiriTadad, gadamwyveti mniSvneloba iqonia<br />

ara marto debulebis proeqtSi SemoTavazebuli<br />

marTvis sistemisa da wesis arCevisas,<br />

aramed im piradi da fuladi saSualebebis<br />

gansazRvris drosac, romlebsac awesebs<br />

proeqtiT gaTvaliswinebuli Statebi. magram,<br />

miuxedavad amisa, aseT kapitalur naSromSi<br />

ar aris warmodgenili iseTi monacemebi,<br />

romlebic mxolod adgilobrivi administraciisaTvis<br />

aris SesamCnevi, ris gamoc<br />

`werilis~ zogierTi daskvna saWiroebs metnaklebad<br />

arsebiT Sesworebebs, romlebic win<br />

wamoweven Semdeg sakiTxs: Seesabameba Tu ara<br />

proeqtSi gaTvaliswinebuli marTvis sistema<br />

da wesi, agreTve Statebi, sinamdvileSi arsebul<br />

mdgomareobas, gansakuTrebiT quTaisis<br />

guberniasTan mimarTebaSi.<br />

`werilis~ Tanaxmad, samxedro-saxalxo mmar-<br />

Tvelobis sistema, romelic kavkasiis mTiel<br />

tomebTan brZolis periodSi da maTi damor-<br />

Cilebis Semdeg maT mimarT gamoiyeneboda, Tavdapirvelad<br />

SemdegSi mdgomareobda: 1) administraciuli<br />

xelisuflebis damyareba, romelsac<br />

miniWebuli hqonda iseTi farTo uflebebi,<br />

rom maT gamo xelisuflebas xalxis<br />

TvalSi namdvili Zala da mniSvneloba gaaCnda;<br />

2) samxedro Zalebis mxridan daxmarebis<br />

aRmoCena, administraciis meorexarisxovan<br />

moRvaweTa moTxovnazec ki, insureqciuli<br />

moZraobebis dasaSoSmineblad; da<br />

3) gamartivebuli formis mqone sasamarTlo,<br />

Sedgenili arCeuli pirebisagan, romlebic<br />

xalxis SexedulebaTa suliskveTebiT wyvet-


dnen sakiTxebs. `werilis~ sxva adgilas (gv.<br />

15) naTqvamia: `administraciuli Zalauflebis<br />

farglebSi olqis ufrosi uflebamosili iyo:<br />

a) gamoeyenebina iaraRi amboxebuli da daumorCilebeli<br />

mosaxleobis winaaRmdeg, b)<br />

samxedro sasamarTlosaTvis gadaeca pirebi<br />

RalatisaTvis, mTavrobisa da xelisuflebis<br />

winaaRmdeg mowyobili amboxebisaTvis; mTavrobis<br />

mimarT gamovlenili aSkara daumorCileblobisa<br />

da misi SeuracxyofisaTvis; g)<br />

mxaridan administraciuli wesiT gaesaxlebina<br />

saSiSi da damnaSave pirebi, ris Sesaxebac<br />

unda moexsenebina kavkasiis armiis mTavarsardlobisaTvis;<br />

da d) daemtkicebina sasamarTloebis<br />

ganaCenebi~. administraciuli Tanamdebobebi<br />

ekavaT oficrebs kavkasiis armiis<br />

rigebidan (`werili~, gv.3), TandaTan, mSvidobiani<br />

cxovrebis ganviTarebasTan erTad, es<br />

mkacri sistema Serbilebul iqna; calkeulma,<br />

dabali rangis ufrosebma dakarges jarebis<br />

sakuTari gadawyvetilebiT gamoyenebis ufleba;<br />

im samoqalaqo procesebis ricxvidan,<br />

romlebic saxalxo sasamarTloebSi warmoebda,<br />

amoRebul iqna miwasTan dakavSirebuli davebi;<br />

mosaxleobas mieniWa sasoflo TviTmmar-<br />

Tveloba; SemoRebul iqna momrigebeli sasamarTloebi,<br />

romlebsac daeqvemdebara adgilobrivi<br />

mosaxleoba da a.S. (`werili~, gv.<br />

77). 1883 w. 12 ivnisis kanonis gamocemamde<br />

samxedro-saxalxo sammarTvelo kavkasiis<br />

samxedro okrugis jarebis sardals eqvemdebareboda,<br />

xolo Semdeg kavkasiaSi samoqalaqo<br />

nawilis mTavarmarTeblis gankargulebaSi<br />

gadavida, amasTan, isev samxedro saministros<br />

daqvemdebarebaSi rCeboda. aseTi Serbilebuli<br />

saxiT samxedro-saxalxo mmarTvelobam<br />

dRemde iarseba. Tavdapirvelad mxolod mTielTaTvis<br />

SemoRebul samxedro-saxalxo mmar-<br />

Tvelobis sistemas SemdgomSi, upirveles yovlisa,<br />

Semdegi amocanebi unda Seesrulebina:<br />

daemSvidebina damorCilebuli mxare, Seeguebina<br />

igi axal politikur mdgomareobas da Tanac<br />

imdenad, rom TviT mosaxleobas igi adre<br />

arsebulze ukeTesad mieCnia; ganexorcielebina<br />

meTvalyureoba yovelgvar politikur propagandaze<br />

da saswrafod CaexSo igi; magram,<br />

imavdroulad, cxovrebis wesi, sasamarTlo,<br />

SariaTi, adaTi da samoqalaqo urTierTobebi<br />

TiTqmis xeluxlebeli rCeboda, raTa ar<br />

momxdariyo sayofacxovrebo wesebisa da<br />

Sexedulebebis wyobis iZulebiTi ngreva da<br />

mxolod farulad dawyebuliyo mosaxleobis<br />

momzadeba imperiis erTiani kanonebisadmi dasamorCileblad.<br />

yovelive amis misaRwevad sa-<br />

Wiro iyo iseTi Zlieri, uflebamosili da,<br />

gansakuTrebiT, erTiani xelisufleba, romelic<br />

Tavs moiyrida erT saministroSi. saWiro<br />

iyo mosamsaxureTa Sesabamisi Semadgenlobac.<br />

es ukanasknelni ara mxolod energiulni<br />

da mkacrni unda yofiliyvnen, aramed<br />

samarTliani da uangaronic, maT gacnobierebuli<br />

unda hqonodaT dakisrebuli amocanebi,<br />

yofiliyvnen TavianTi saqmis erTgulni<br />

da unda daemsaxurebinaT mosaxleobis pativiscema<br />

da ndoba. aseT mosamsaxureTa kontingenti,<br />

rogorc `werilSia~ naTqvami, ivseboda<br />

oficrebiT kavkasiis armiis rigebidan,<br />

rac ar iyo Znelad misaRwevi samxedro-saxalxo<br />

mmarTvelobaSi samsaxuris gansakuTrebuli<br />

privilegiebis gamo. yarsisa da baTumis<br />

olqebis SemoerTebis Semdeg iqac Semo-<br />

Rebuli iqna igive mmarTveloba, amasTan, ra<br />

Tqma unda, CamoTvlili amocanebi jer ver<br />

CaiTvleboda Sesrulebulad, risi mizezebic<br />

“werilSi” nawilobriv ganmartebulia.<br />

`werilSi~ mocemulia miTiTebebi im amocanebis<br />

Sesaxeb, romlebic ekisreba samxedrosaxalxo<br />

mmarTvelobis administracias:<br />

`samxedro-saxalxo mmarTvelobis nawilebSi<br />

administraciam, saerTo valdebulebaTa Sesrulebis<br />

garda, unda Seiswavlos da warmar-<br />

Tos xalxis cxovreba, Tvalyuri unda adevnos<br />

mosaxleobis zneobriv da politikur<br />

ganwyobas da dauyovnebliv unda gaataros<br />

damcavi da damsjeli RonisZiebebi, raTa CanasaxSive<br />

aRkveTos yovelgvari mavne zegavlena...<br />

“dabolos, unda aRiniSnos, - naTqvamia<br />

Semdeg `werilSi~, - rom politikurad arasaimedo<br />

da meryevi mosaxleobis marTvisas<br />

warmoiSoba uamravi saqme, romlebic cnobil<br />

RonisZiebebs saWiroeben, zogjer Zalze mkacrs<br />

da energiuls; romlebic ver iqnebian iuridiulad<br />

damtkicebuli da ver daeqvemdebarebian<br />

gamxelas, raTa aman ar gamoiwvios akrZaluli<br />

movlenebis ganviTareba~. es sityvebi kidev<br />

ufro gvarwmuneben im amocanaTa sirTulesa<br />

da seriozulobaSi, romlebic ekisreba<br />

samxedro-saxalxo mmarTvelobis Cinosnebs da,<br />

aseve, mosamsaxureTa Sesabamisi Semadgenlobis<br />

mqone, Zlieri da erTiani xelisuflebis aucileblobaSi.<br />

153


154<br />

1882 wels kavkasiis samoqalaqo nawilis yofilma<br />

mTavarmarTebelma, general-adiutantma,<br />

Tavadma dondukov-korsakovma samxedro saministroSi<br />

Seitana Tavisi mosazrebebi kavkasiaSi<br />

samxedro-saxalxo mmarTvelobis gardaqmnis<br />

Sesaxeb, amasTan, man ganacxada: `dadebiTma<br />

Sedegebma, romlebic mTieli tomebis<br />

marTvis saqmeSi miRweulia am sakiTxis sworad<br />

warmarTvis wyalobiT, imdenad ganaviTares<br />

maTSi moqalaqeobrioba, rom saSualebas<br />

iZlevian am mosaxleobis marTva miaxlovebul<br />

iqnes saerTo samoqalaqo wesebze damyarebul<br />

mmarTvelobasTan~. es gancxadeba gansakuTrebul<br />

yuradRebas ipyrobs da mas araerTxel<br />

davubrundebiT. aq mxolod imas SevniSnavT,<br />

rom `werilSi~ “mTielebSi” igulisxmeba da-<br />

Restnis mosaxleoba da warmodgenili gancxadeba,<br />

Tuki mxolod daRestnis mosaxleobas<br />

exeboda, SesaZloa, marTlac samarTliani iyos;<br />

magram Tuki baTumis, arTvinis da soxumis<br />

okrugebic iyo mxedvelobaSi, maSin aq raRac<br />

gaugebrobaa.<br />

marTalia, gardaqmnis proeqti saxelmwifo<br />

sabWoSi iyo Setanili, magram amis Sedegad<br />

miRebul iqna 1883 w. 12 ivnisis kanoni, romelic<br />

exeboda ara TviT marTvis sistemas, aramed<br />

mxolod mis organizacias; amasTan, igi<br />

jarebis sardlis daqvemdebarebidan kavkasiis<br />

samoqalaqo nawilis mTavarmarTeblis gankargulebaSi<br />

gadavida. Tumca im cvlilebebis<br />

Sefasebisas, romlebic aRniSnulma kanonma Seitana<br />

samxedro-saxalxo mmarTvelobaSi, `werilSi~<br />

naTqvamia: `misi (kanonis) gamoyenebis<br />

Sedegad aRniSnuli mmarTveloba Tavisi suliskveTebiT<br />

aRar iyo samxedro; marTalia,<br />

mosamsaxureebi kvlav iricxebodnen samxedro<br />

uwyebaSi, magram amas mxolod formaluri<br />

mniSvneloba hqonda da garkveul privilegiebs<br />

unarCunebda mosamsaxureebs~ (`werili~,<br />

gv.51). am daskvnas ver daveTanxmebiT, jer<br />

erTi da, ZiriTadad, imis gamo, rom 1883<br />

wlis 12 ivnisis kanonis gamoyenebisa da daqvemdebarebis<br />

aRniSnuli gadacemis gamo, samxedro-saxalxo<br />

sammarTvelos aranairad da araferSi<br />

ar daukargavs Tavisi Taviseburebebi,<br />

romlebic dRemde arseboben; meorec, igi isev<br />

samxedro saministros gankargulebaSi rCeba<br />

da marTalia, jarebis sardlis daqvemdebarebidan<br />

mTavarmarTebelTan gadavida, magram,<br />

unda vivaraudoT, es moxda im mosaz-<br />

rebis safuZvelze, rom orive am Tanamdebobas<br />

erTi da igive pirovneba iTavsebs, xolo radganac<br />

mxaris aRniSnuli nawilebis mmarTvelobiTi<br />

sistema wminda samxedro xasiaTisa<br />

ar aris, rogorc, magaliTad, yubanis da Tergis<br />

olqebSi, aramed samxedro-saxalxo, amitom,<br />

ra Tqma unda, ufro gamarTlebuli iyo<br />

maTi daqvemdebareba mTavarmarTeblisaTvis, rogorc<br />

mxaris mmarTvelisaTvis, da ara jarebis<br />

sardlisaTvis, romelic mxolod jarebs<br />

da kazakTa im olqebs ganagebs, romelTa mosaxleoba<br />

maT SemadgenlobaSia gaerTianebuli.<br />

sxvaTa Soris, 1883 w. 12 ivnisis kanonSi<br />

naTqvamia: droebiTi RonisZiebebis saxiT, 1885<br />

w. 1 ianvramde kavkasiis samoqalaqo nawilis<br />

mTavarmarTeblis gankargulebaSi gadacemul<br />

iqnes 514,114 maneTi samxedro-saxalxo mmar-<br />

Tvelobis Sesanaxad. mTavarmarTebels mieces<br />

dawesebulebaTa droebiTi Statebis dadgenisa<br />

da maTSi cvlilebebis Setanis uflebamosileba,<br />

saWiroebisamebr, aRniSnuli Tanxis<br />

farglebSi.<br />

zemoaRniSnulis Sesrulebis mizniT, 1885 w.<br />

Sedgenilia debulebisa da Statebis axali<br />

proeqtebi, romlebic winaswari ganxilvisaTvis<br />

wardgenil iqna mTavarmarTeblis sabWos winaSe,<br />

xolo Semdgom gadaeca baton Sinagan<br />

saqmeTa ministrs. Sinagan saqmeTa saministrom<br />

daskvnebisaTvis gadasca igi sxva saministroebs.<br />

ar aris aucilebeli yuradRebis SeCereba<br />

mTavarmarTeblis sabWos wevrTa mier aRniSnuli<br />

proeqtebis ganxilvisas gamoTqmul mosazrebebze<br />

da bat. ministrebis daskvnebze,<br />

radganac yovelive es dawvrilebiT gadmocemulia<br />

`werilSi~. mivuTiTebT mxolod um-<br />

Tavres SeniSvnebze.<br />

sabWos wevrma, finansTa saministros warmomadgenelma,<br />

n.s.m. vinogradovma gamoTqva mosazreba<br />

imis Taobaze, rom aucilebelia samxedro-saxalxo<br />

mmarTvelobis adgilebSi dawesdes<br />

kolegiuri dawesebulebebi; agreTve imis<br />

Sesaxeb, rom amierkavkasiis mxareSi amJamad<br />

arsebuli cxra guberniis nacvlad Seiqmnas<br />

mxolod oTxi gubernia, rac xazinas 199,000<br />

maneTis sufTa danazogs Sematebda. saxelmwifo<br />

qonebis ministris yofilma uflebamosilma,<br />

t.s. tixeevma gamoTqva mosazreba, rom<br />

samxedro-saxalxo mmarTvelobis teritoriebi<br />

dauyovnebliv unda iqnen aRiarebuli saxel-


mwifo sakuTrebad da gadacemul iqnen saxelmwifo<br />

sakuTrebis saministros. Tbilisis sasamarTlo<br />

palatis yofilma ufrosma Tavmjdomarem,<br />

misi udidebulesobis sasaxlis karis<br />

hofmeisterma gonCarovma, miuTiTa ra saxalxo<br />

sasamarTloebis naklovanebebze, warmoadgina<br />

rekomendacia imis Taobaze, rom SemoRebul<br />

iqnes momrigebeli sasamarTloebi<br />

saerTo wesdebidan sxvadasxva gansxvavebebiT,<br />

daSvebul iqnes gansawmendeli fici Cveulebis<br />

mixedviT, amasTan, dawesebul iqnes ara saapelacio<br />

instancia, aramed mxolod sakasacio<br />

instancia, romelsac unda warmoadgendes<br />

sasamarTlo palata da a.S., garda amisa,<br />

Segrovebul da gamocemul iqnes mTielTa yvela<br />

adaTi. baton samxedro ministrs, romelic<br />

general-adiutantis, Tavad dondukovkorsakovis<br />

zemoT moyvanil gancxadebas eyrdnoboda,<br />

Tavis mxriv, ar Sexvedria winaaRmdegobani<br />

iseT sakiTxebTan dakavSirebiT, rogoricaa:<br />

samxedro-saxalxo mmarTvelobas daqvemdebarebuli<br />

adgilebis marTvis Sesaxeb Sesabamisi<br />

debulebis damtkiceba; Sesabamisi saministroebisaTvis<br />

maTi gadacema da samxedro-saxalxo<br />

mmarTvelobis amJamad arsebuli<br />

saxelwodebis Secvla. garda amisa, batonma<br />

samxedro ministrma aRniSna, rom: a) yarsis<br />

olqi iseTi didi ar aris, rom calke saolqo<br />

an sagubernio sammarTvelos (rogorc kolegiur<br />

dawesebulebas) saWiroebdes, aramed<br />

igi SeiZleba mierTebul iqnes erevnis guberniasTan;<br />

b) saerTod, iq, sadac amJamad arsebobs<br />

samxedro-saxalxo kancelariebi, maT<br />

nacvlad, sadac saWiroa, dawesdes saolqo<br />

mmarTveloba, kolegiuri sistemis SemoRebis<br />

saxiT; g) adre adgilebze momuSave saadgilmamulo<br />

komisiebis arseboba Zalze sasargeblo<br />

iyo da maTi ricxvi unda gaizardos kidec,<br />

ris meSveobiTac uswrafesad gadawydeba saadgilmamulo<br />

miwis sakiTxi, romelic mTeli<br />

sazogadoebrivi mowyobis qvakuTxeds warmoadgens;<br />

d) Cvens mier dapyrobis uflebiT<br />

dakavebuli adgilebis saxelmwifo sakuTrebad<br />

gamocxadebis dro ukve xelidan aris gaSvebuli;<br />

amis daSveba axla mxolod yarsisa<br />

da yofil baTumis olqSia SesaZlebeli; e)<br />

marTalia, sasurvelia, mxaris calkeuli nawilebis<br />

marTvaSi arsebuli Taviseburebebis<br />

uswrafesi aRmofxvra, magram saxalxo sasamarTloebis<br />

siiafe, saolqo administraciis<br />

mier maTi xelmZRvaneloba, sasamarTlos war-<br />

moebis formis simartive - yovelive es am<br />

sasamarTloebis sasargeblod metyvelebs, amitom<br />

SesaZlebelia maTi im saxiT datoveba,<br />

rogorc proeqtSia warmodgenili; xolo bat.<br />

gonCarovis mier daproeqtebuli sasamarTloebi,<br />

romlebic dauSveben sasamarTlo wesdebisa<br />

da adaTis wesiT moqmedi dawesebulebis SeerTebas,<br />

SeTavsebas, arRveven sasamarTlos<br />

wesdebebis mTlianobas; v) soflis mamasaxlisebisa<br />

da maTi TanaSemweebis Tanamdeboba ar-<br />

CeviTi unda iyos; z) administracias Zalze<br />

didi Zalaufleba aqvs miniWebuli; generaladiutantma<br />

vanovskim, marTalia, ar moiTxova<br />

am Zalauflebis Semcireba, magram aucileblad<br />

miiCnia, ufro dawvrilebiT iqnes miTiTebuli<br />

misi gamoyenebis SemTxvevebi da xarisxi; garda<br />

amisa, ar unda moxdes okrugebis ufrosebis<br />

mier privilegirebul wris pirTa proeqtirebuli<br />

acileba saqmis ganxilvisa da<br />

dasjisagan; da T) saqmeebis gadacemisas Sinagan<br />

saqmeTa saministrosaTvis, mosamsaxureebs<br />

unda SeunarCundes samxedro uwyebaSi momu-<br />

SaveTa uflebebi da SeRavaTebi, agreTve ganakveTebi<br />

da Tanamdebobis, klasisa da pensiis<br />

Tanrigebis miRebis uflebebi (`werili~,<br />

gv. 53-74).<br />

magram rodesac 1999 w. general-adiutant<br />

Tavad dondukov-korsakovisaTvis peterburgSi<br />

yofnis dros cnobili gaxda, rom proeqti<br />

jer kidev ar iyo wardgenili saxelmwifo<br />

sabWosaTvis da bat. ministrebis azrTa<br />

urTierTgaziarebis Sedegad gairkva, rom proeqtis<br />

ganxorcieleba saeWvo iyo, man ukan<br />

waiRo proeqti misi xelaxla gadamuSavebis<br />

mizniT (`werili~, gv. 74-75).<br />

II<br />

rogorc `werilSia~ naTqvami (gv. 77-78), am-<br />

Jamad, rodesac unda gadawydes sakiTxi, mxari<br />

davuWiroT mTiel mosaxleobaSi marTvis<br />

winandel sistemas, davuqvemdebaroT igi saerTo<br />

samoqalaqo mowyobas da saerTo sasamarTlo<br />

dawesebulebebs, Tu SevqmnaT raime<br />

axali sistema, gardamavali marTvis pirvel<br />

sistemasa da meores Soris, aucilebelia Sefasdes<br />

am mosaxleobis Tanamedrove kulturuli<br />

Tvisebebi, romelTa safuZvelzec unda<br />

moxdes mTieli tomebis marTvis yvelaze mizanSewonili<br />

wesis SerCeva, kerZod: a) administraciuli<br />

mmarTvelobis mixedviT, b) sa-<br />

155


156<br />

adgilmamulo mowyobis mixedviT da g) mar-<br />

Tlmsajulebis ganxorcielebis mixedviT.<br />

`werilSi~, upirveles yovlisa, gansazRvrulia<br />

daRestnis mTielTa kulturuli Tvisebebi.<br />

rogorc `werilSia~ naTqvami, ocdaa-<br />

Ti weli xalxis cxovrebaSi saerTod ar<br />

warmoadgens epoqas1 da ver Secvlis cxovrebis<br />

xasiaTsa da wess; mTielma tomebma ver<br />

moaswres Tavisi saxelmwifoebrivi mowyobis<br />

tipis gamomuSaveba, Tundac iseTi primitiulisa,<br />

rogoric amjerad baqosa da elisavetopolis<br />

guberniebis SemadgenlobaSi Semaval<br />

yofil saxanoebSi arsebobda; SeuZlebelia<br />

aseTi veluri da Camouyalibebeli mosaxleobisaTvis<br />

30 wlis ganmavlobaSi SemoiRo<br />

mmarTvelobis samoqalaqo formebi; igi<br />

sul axlaxan ixreboda amboxebisaken, igi fanatikuria,<br />

xolo mis fanatizms ara imdenad<br />

religiuri, ramdenadac politikuri sarCuli<br />

aqvs. amgvar TvisebaTa gamo `werilSi~<br />

keTdeba Semdegi daskvna: `mosaxleobis (mTielTa)<br />

aRniSnuli movlenebi da Tvisebebi Zalze<br />

mniSvnelovania da, TavisTavad, yuradRebas<br />

moiTxoven, ufro imitomac, rom Tu Cven sul<br />

mcire Secdomas mainc davuSvebT, yvela am<br />

TvisebiT isargeblebs musulmanoba - Cveni<br />

mudmivi mteri am mxaris damSvidebis saqmeSi~<br />

(`werili~, gv. 78-81).<br />

yofili baTumis olqis mosaxleobis kulturuli<br />

Tvisebebis Sesaxeb `werilSi~ naTqvamia:<br />

baTumisa da arTvinis okrugebis mosaxleoba,<br />

Tavisi Sinagani wyobiT, cotaTi<br />

Tu gansxvavdeba daRestnis mTielTa sazogadoebebisagan.<br />

rodesac TurqeTis imperiis SemadgenlobaSi<br />

Sedioda, igi mxolod nominalurad<br />

iyo damokidebuli mTavrobaze, gamosaRebsac<br />

ki ar ixdida dadgenil dros da<br />

dadgenili odenobiT; adgili hqonda yaCaRobas,<br />

mosaxleoba yovelTvis ar cnobda xelisuflebas<br />

da srul ignorirebas ukeTebda gamocemul<br />

kanonebs; misTvis, iseve rogorc saer-<br />

Tod sunitebisaTvis, damaxasiaTebelia politikuri<br />

sarCulis mqone religiuri fanatizmi,<br />

xolo is garemoeba, rom mosaxleoba ar<br />

aris uzrunvelyofili miwis mxriv, aRgznebul<br />

mdgomareobaSi amyofebs mas, rac xelsayrel<br />

niadags warmoadgens religiuri da politikuri<br />

propagandisaTvis; dabolos, es mosaxleoba<br />

saukuneebis manZilze Turqi Cinovnikebis<br />

gamryvneli mmarTvelobis qveS cxov-<br />

robda, romlebsac mTavrobis sakanonmdeblo<br />

RonisZiebebi mkvdar wesebamde dahyavdaT da<br />

romlebsac wina planze aReb-micemobis reJimi<br />

hqondaT wamoweuli (`werili~, gv. 81-83).<br />

magram es daxasiaTeba unda Seivsos da ramdenadme<br />

gansxvavebulad unda Sefasdes.<br />

jer erTi, `werilSi~ ar aris warmodgenili<br />

cnobebi soxumis okrugis ZiriTadi adgilobrivi<br />

mosaxleobis kulturuli Tvisebebis Sesaxeb,<br />

okrugisa, romelic, agreTve, quTaisis<br />

guberniis SemadgenlobaSi Semodis da samxedro-saxalxo<br />

mmarTvelobis daqvemdebarebaSi<br />

imyofeba. meorec, yofili baTumis olqis mosaxleoba,<br />

misi kulturuli Tvisebebis mixedviT,<br />

ar SeiZleba gaTanabrebul iqnes daRestnis<br />

mTielebTan. arTvinis da, gansakuTrebiT,<br />

baTumis okrugebis mosaxleoba, Tavisi xasiaTiT,<br />

dRemde iseTive rCeba, rogoric Turqe-<br />

Tis mTavrobis dros iyo. TxuTmetwlian periods<br />

kidev ufro naklebad SeeZlo raime<br />

arsebiTi gavlenis moxdena am mosaxleobis<br />

xasiaTis ZiriTad Tvisebebze, igi Zveleburad<br />

boboqari, Tavisuflebis moyvarea, misTvis damaxasiaTebelia<br />

Zarcva-yaCaRoba, sisxlis aReba<br />

da igi naklebad aris momzadebuli moqalaqeobriobis<br />

aRqmisaTvis. Tumca es Tvisebebi<br />

garegnulad iSviaTad vlindeba da ara marto<br />

mmarTvelobis amJamad dawesebuli reJimis gamo,<br />

aramed imitomac, rom mosaxleoba Tavis<br />

amJamindel mdgomareobas droebiTad miiCnevs<br />

da TiTqos Cawynarda kvlav TurqTa xelisuflebis<br />

qveS gadasvlis molodinSi, raTa<br />

Tavidan aicilos umizno msxverpli, amasTan,<br />

igi isev frTxilad da eWviT ekideba mTavrobis<br />

mier gatarebul TiToeul RonisZiebas.<br />

rogorc, magaliTad, 1878-1879 ww. aWarlebi<br />

aReldnen maSinve, rogorc ki zogierTi punqti<br />

Cveni jarebis mier iqna dakavebuli; agreTve,<br />

1886-1887 ww. SesamCnevi iyo mosaxleobis<br />

Zlieri mRelvareba aRwerisa da<br />

samxedro valdebulebis SemoRebasTan dakav-<br />

SirebiT, rac, sxvaTa Soris, yovelTvis iwvevda<br />

TurqeTSi emigraciis gaZlierebas, ukanasknel<br />

SemTxvevaSi mxolod da mxolod xmebis<br />

gavrcelebis gamo imis Taobaze, TiTqos samxedro<br />

valdebulebis moxda naturiT iqneba<br />

ganxorcielebuli.<br />

Tuki velurobisa da cxovrebis wyobis mixedviT<br />

yofili baTumis olqis mosaxleobasa da<br />

daRestnis mTielTa Soris gansxvaveba mci-


ea, politikuri Sexedulebebis mxriv maT<br />

Soris gansxvaveba Zalze didia da arcTu<br />

yofili baTumis olqis mosaxleobis sasargeblod.<br />

daRestnis mTielebi, gansakuTrebiT<br />

Samilis dros, Zlier xelisuflebas grZnobdnen<br />

da emorCilebodnen mas. isini ara marto<br />

omis siZneleebs itandnen, aramed fulad mosakrebelsac<br />

ixdidnen, amasTan, maTTvis ucxo<br />

iyo yaCaRoba da Zarcva. yofil baTumis olqSi<br />

mosaxleobam disciplinis damcavi xelisufleba<br />

ar icoda; gazafxulis dadgomisTanave<br />

yovelwliurad Semodiodnen Turquli<br />

eskadronebi da ikavebdnen gzebs zamTris dadgomamde,<br />

raTa daecvaT isini Zarcva-yaCaRobisagan,<br />

gadasaxadis asakrebad, agreTve, xSirad<br />

iniSneboda jarebi, romlebsac aWarlebi yovelTvis<br />

uwevdnen winaaRmdegobas da mxolod<br />

amis Semdeg uxdidnen fulad mosakrebels,<br />

Tanac, rogorc `werilSia~ naTqvami, arasruli<br />

odenobiT. rodesac daRestans vadarebT<br />

baTumisa da arTvinis okrugebs, maTi politikuri<br />

mniSvnelobis TvalsazrisiT, romelic<br />

Zalze did rols TamaSobs mmarTvelobis<br />

sistemis arCevisas, kidev ufro did<br />

gansxvavebas vawydebiT, mxedvelobaSi gvaqvs<br />

is, Tu ra droidan Semovida yofili baTumis<br />

olqis teritoria Cveni imperiis SemadgenlobaSi.<br />

musulmanebiT dasaxlebuli kavkasiuri<br />

provinciebis Cvens mier dapyrobas politikuri<br />

mniSvneloba, arsebiTad, eqneba mxolod<br />

imdenad, ramdenadac am provinciebiT<br />

dainteresebulia TurqeTi da ramdenadac mas<br />

aqvs SesaZlebloba zegavlena iqonios maTze,<br />

Cveni interesebis sazianod. daRestans, romelic<br />

misi geografiuli mdebareobis wyalobiT,<br />

arasdros warmoadgenda TurqeTis provincias,<br />

TurqeTTan mxolod religiuri kavSiri<br />

aqvs da amitom daRestans TurqeTi drodadro<br />

iyenebda CvenTvis ama Tu im sirTuleebis<br />

Sesaqmnelad. bolo omis dros Turqma emisrebma<br />

daRestanSi mxolod umniSvnelo ajanyebis<br />

mowyoba SeZles, romelic warmatebiT<br />

iqna CaxSobili da romelmac sabolood daarwmuna<br />

mTielebi amgvar mcdelobaTa uSedegobaSi,<br />

radganac brZola Zalze uTanasworoa.<br />

mxolod gansakuTrebiT araxelsayrel<br />

viTarebaSi, im SemTxvevaSi, Tuki saomari moqmedebebi<br />

mtkvris auzSi gadainacvlebda, See-<br />

Zlo daRestans ufro seriozuli garTulebebi<br />

moetana CvenTvis. sruliad sxva mdgomareobaa<br />

yofili baTumis olqisa da soxumis okrug-<br />

Tan dakavSirebiT. baTumis olqi TurqeTs<br />

mxolod 15 wlis win gamoeyo, igi esazRvreba<br />

TurqeTs, misi musulmanuri mosaxleoba TurqeTs<br />

Tavis samSoblod miiCnevs; Turqma emisrebma<br />

Caunerges maT rwmena, rom es gamoyofa<br />

droebiTia; saerTo sazRvrebis arseboba orive<br />

mxares erTmaneTTan dakavSirebis saSualebas<br />

aZlevs; bevr Cvens axal mosaxles na-<br />

Tesauri kavSiri aqvs TurqeTis qveSevrdomebTan;<br />

dabolos, omis SemTxvevaSi yarsisa<br />

da baTumis olqebi advilad SeiZleba iqcnen<br />

saomari moqmedebebis Teatrad, xolo is, Tu<br />

ra roli Seasrules afxazebma da ra mniSvneloba<br />

hqonda soxumis olqis teritorias<br />

TurqeTTan orive ukanaskneli omis dros, jer<br />

kidev imdenad kargad gvaxsovs, rom amis Sesaxeb<br />

saubari zedmetia.<br />

mxedvelobidan arc is unda gamogvrCes, rom<br />

daRestani Cveni mmarTvelobis qveS ukve 35<br />

welia imyofeba ganuwyvetliv da rom Cveni<br />

Zlieri gavlena daRestanze jer kidev XV<strong>III</strong><br />

saukuneSi daiwyo. pirvelad ruseTis daqvemdebarebaSi<br />

miRebul iqna yumurTa Samxali,<br />

1802 w. avaris saxano iTxovda imaves, momdevno<br />

wels dapyrobil iqnen aWarlebi, xolo<br />

1820 w. - yara-yalmuxeTis saxano. Cveni xelisufleba<br />

da gavlena gamudmebiT izrdeboda<br />

1830 wlamde yara molas, Semdeg ki hamzaTbegisa<br />

da bolos Samilis gamoCenamde (1834<br />

w.), swored am droidan, anu 1830 wlidan<br />

iwyeba uwyveti saomari moqmedebebis periodi,<br />

romelic 1859 w. dasrulda. yofili baTumis<br />

olqis mosaxleoba ki, mis SemoerTebamde, sruliad<br />

ucxo iyo CvenTvis, iseve, rogorc Cven<br />

viyaviT ucxoni am mosaxleobisaTvis.<br />

soxumis okrugis ZiriTadi mosaxleoba -<br />

afxazebi da e.w. samurzayanoelebi (esec<br />

afxazuri tomia) - kulturuli Tvisebebis<br />

TvalsazrisiT, Zalze dabal safexurze imyofeba,<br />

gansakuTrebiT pirvelni: isini velurni,<br />

zarmacni, qarafSutani da meryevni arian;<br />

cxenebisa da saqonlis moparva afxazTa da<br />

samurzayanoelTa yvela fenis warmomadgenlebisTvis<br />

Cveulebaa da rogorc Cveuleba,<br />

igi Znelad eqvemdebareba represiul RonisZiebebs.<br />

maTi religia qristianuli, mahmadianuri<br />

da warmarTuli kultebis aRrevas<br />

warmoadgens; marTlmadidebluri eklesiis mier<br />

dadgenili wes-Cveulebebi umetesobisaTvis<br />

sruliad ucxoa; qorwinebisa da naTlobis<br />

157


158<br />

saidumloebani TiTqmis ar arsebobs: pirveli<br />

Secvlilia dedoflis wayvaniT, Cveulebis Sesabamisad,<br />

xolo meore - agreTve dawesebuli<br />

wes-CveulebebiT; mosaxleobis musulmanur nawils<br />

arc meCeTi gaaCnia da arc molebi, arc<br />

ganicdis maT saWiroebas, dRevandeli qristiani<br />

xval Tavs musulmanad Tvlis da piriqiT;<br />

qurdoba maTi profesionaluri saqmianobaa;<br />

Turq emisarTa gavlena maTze metad<br />

Zlieria.<br />

yvela am monacems im daskvnamde mivyavarT,<br />

rom quTaisis guberniis okrugebis gaTanabrebas<br />

daRestnis mTielebTan araviTari safuZveli<br />

ar gaaCnia da rom es mosaxleoba ver CaiTvleba<br />

momzadebulad samoqalaqo mmarTvelobis<br />

formebis aRsaqmelad.<br />

quTaisis guberniis okrugebis mimarT amgvari<br />

daskvnis gakeTebis mizezTa CamoTvlisas unda<br />

aRiniSnos umTavresi. maT Soris upirvelesi<br />

mdgomareobs okrugebis zemoT CamoTvlil<br />

politikur TvisebebSi da mosaxleobis<br />

kulturul TvisebebSi, romelTa winaaRmdeg<br />

brZolisaTvis TxuTmetwliani periodi Zalze<br />

mcirea; meore mizezi mdgomareobs Tavdapirvelad<br />

momsaxure personalis arasaTanado<br />

SerCevaSi, romelic ar akmayofilebda mocemuli<br />

werilis dasawyisSi CamoTvlil<br />

moTxovnebs. amis dasamtkiceblad sakmarisia<br />

Semdegi faqtis moyvana: baTumis olqis SemoerTebidan<br />

1891 wlamde, olqis ufrosis Tanamdeboba<br />

aq xuT pirs ekava, maTgan ori gasamarTlebul<br />

iqna, xolo mesame, marTalia,<br />

ar gadaeca sasamarTlos, magram gaTavisuflda<br />

Tanamdebobidan. dabolos, aq samsaxurSi<br />

bevri iseTi kategoriis piri iyo, romlebic<br />

samsaxurSi mxolod erTs - gamorCenas eZebs,<br />

gamdidrebas cdilobs, raTa uzrunvelyos sakuTari<br />

Tavi da, Tu SesaZlebloba mieca, yovelnairi<br />

gziT cdilobs daagrovos didZali<br />

qoneba da Semdeg Tavis keras daubrundes.<br />

samwuxarod, es movlena Cveulebrivia TiTqmis<br />

yvela e.w. axali adgilisaTvis.<br />

<strong>III</strong><br />

mTavarmarTeblis kancelariis mier Sedgenili<br />

debulebis proeqti iTvaliswinebs samxedro<br />

gubernatorebis kancelariebis gauqmebas, romlebic<br />

samxedro-saxalxo mmarTvelobas ganagebdnen,<br />

im mizniT, rom dawesebul iqnes saq-<br />

meTa ganxilvisa da gadawyvetis kolegiuri<br />

forma da Tavidan iqnes acilebuli is uxerxulobani,<br />

romlebic dokumentis - `kerZo<br />

mosazrebebi debulebis calkeuli muxlebis<br />

Sesaxeb~, me-6 punqtSia warmodgenili. kancelariebis<br />

sanacvlod SemoTavazebulia daRestnisa<br />

da yarsis olqebSi saolqo sammarTveloebis<br />

Seqmna, xolo quTaisis guberniis<br />

samxedro-saxalxo kancelariis saqmeTwarmoeba<br />

quTaisis sagubernio sammarTvelos unda gadaeces.<br />

samxedro-saxalxo mmarTvelobis nawilebSi<br />

mosaxleobis administraciuli mar-<br />

Tvis sasurveli wesis zogadi safuZvlebis<br />

Semdgomi ganxilvisas, `werilSi~ naTqvamia,<br />

rom mosaxleobis zemoaRniSnuli xasiaTisa<br />

da ganwyobis pirobebSi, didi administraciuli<br />

erTeulebis formireba sruliad Seusabamoa,<br />

gansakuTrebiT maSin, roca erT administraciul<br />

erTeulSi erTiandebian iseTi<br />

nawilebi, romlebic saerTo kanonebs eqvemdebarebian<br />

da iseTebi, romlebic gansakuTrebuli<br />

debulebebis mixedviT imarTebian. am<br />

ukanasknelSi igulisxmeba adgilebi, romlebic<br />

amJamad samxedro-saxalxo mmarTvelobas eqvemdebarebian.<br />

`marTalia, SesaZlebelia iseTi<br />

administratoris moZebna, romelic SeZlebs<br />

erTnairad gaiTavisos mmarTvelobis sxvadasxva<br />

sistemebi, - naTqvamia `werilSi~ - magram<br />

gamoyenebis TvalsazrisiT, mmarTveli pirebi,<br />

umetes SemTxvevaSi, romelime erTi sistemisaken<br />

gadaixrebian, romlis mixedviTac warmarTaven<br />

guberniis marTvas, maSin, rodesac<br />

Tuki mmarTvelobis romelime sistemis gatareba<br />

mkacrad ar iqneba daculi, garda imisa,<br />

rom ar mogvecema saSualeba vimsjeloT misi<br />

mizanSewonilobis xarisxze, es agreTve gamoiwvevs<br />

mimarTulebis meryeobas, rac cudad<br />

aisaxeba mosaxleobaze, romelsac ar<br />

SeuZlia gaigos mis mimarT wayenebuli moTxovnebi<br />

da amis gamo kargavs rwmenas mmarTvelebisa<br />

da mmarTvelobis mimarT~. (gv. 84). am<br />

mosazrebaTa gamo, SeuZleblad aris miCneuli<br />

yarsis olqis mierTeba erevnis gubernias-<br />

Tan, imavdroulad, debulebisa da Statebis<br />

proeqtis Tanaxmad, quTaisis guberniaSi swored<br />

aseTi viTarebis Seqmnaa gaTvaliswinebuli,<br />

samxedro-saxalxo mmarTvelobis quTaisis<br />

samxedro gubernatoris kancelariis gauqmebiT<br />

da misi saqmeTwarmoebis gadacemiT sagubernio<br />

mmarTvelobisaTvis, radganac es dawesebuleba<br />

iZulebuli iqneba imoqmedos sa-


erTo kanonebiTac da debulebebis Sesabamisadac:<br />

zemoaRniSnulisgan gansxvavebiT, yofili<br />

baTumis olqisa da yofili soxumis ganyofilebisaTvis<br />

guberniaSi administraciuli<br />

mmarTvelobis aseTi wesis ganxorcieleba<br />

SeuZlebelia, xolo iseTi viTarebis Seqmna,<br />

romelic winaswar dawunebulia, uxerxulia.<br />

im mizniT, rom ukeTesad ganvmartoT marTvis<br />

is uxerxulobani, romlebic warmoiqmneba<br />

sxadasxva debulebebis mixedviT marTvadi nawilebis<br />

erT administraciul erTeulSi gaerTianebiT,<br />

agreTve imis gasarkvevad, rom<br />

SeuZlebelia quTaisis guberniaSi samxedrosaxalxo<br />

mmarTvelobis kancelariis gauqmeba<br />

da misi saqmis warmoebis sagubernio mmarTvelobisTvis<br />

gadacema, aucilebelia aRiniSnos<br />

Semdegi:<br />

1) davuSvaT, guberniis ufrosi SeZlebs ar<br />

mianiWos upiratesoba marTvis ama Tu im sistemas<br />

da piradad eqneba imis unari, rom<br />

gaiTavisos sxvadasxva sistemebi, aRniSnuli<br />

Tvisebebi, romlebic unda gaaCndes guberniis<br />

ufross, mniSvnelovanwilad unda iyos damaxasiaTebeli<br />

misi TanaSemwisaTvis, vicegubernatorisa<br />

da mrCevelTaTvis, romelTac,<br />

kanonis Tanaxmad, ama Tu is saqmis gadawyvetisas,<br />

SeuZliaT sakuTari azri gaaCndeT.<br />

2) amJamad proeqtirebuli debulebis 47-e<br />

muxlis Sesabamisad da samxedro gubernatoris<br />

TanaSemwis Tanamdebobis gauqmebis gamo.<br />

mTavari saxalxo sasamarTlos Tavmjdomareoba<br />

daekisra vice-gubernators; 47-e muxlis Tanaxmad,<br />

sasamarTlos SemadgenlobaSi Sedis<br />

mrCeveli, romelic xelmZRvanelobs saqmeTa<br />

momzadebas mosmenisaTvis da romelic Tvalyurs<br />

adevnebs maT moZraobas da maT mixedviT<br />

warmoebul angariSgebas. guberniis sammar-<br />

Tvelos mrCevels gadaecema saolqo sasamar-<br />

Tloebis yvela gasaCivrebuli gadawyvetileba,<br />

romlebic dakavSirebuli iqneba samoqalaqo<br />

sarCelTan, SariaTis da sisxlis samarTlis<br />

saqmesTan, agreTve mTavari saxalxo sasamar-<br />

Tlos gasaCivrebuli gadawyvetilebebi. imave<br />

mrCevelis ganyofilebaSi moiyris Tavs yvela<br />

sxva saqme, romelic, proeqtis mixedviT, olqebamde<br />

ganekuTvneboda da eqvemdebareboda<br />

guberniis sammarTvelosTvis gadacemas, maT<br />

Soris, Zalze rTuli saadgilmamulo saqmeebic,<br />

romlebic xSirad gamoiwveven davis<br />

gadasawyvetad adgilze Casvlis aucileblobas.<br />

dabolos, igi, mrCeveli wodebis Sesabamisad,<br />

valdebuli iqneba monawileoba miiRos saer-<br />

Tod yvela saqmis mosmenaSi, romelic sagubernio<br />

sammarTveloSi ganxorcieldeba da<br />

sakuTari mosazreba gamoTqvas maT Sesaxeb,<br />

rac gamoiwvevs mosasmeni saqmeebis axlos gacnobis,<br />

xolo zog SemTxvevaSi maTi piradad<br />

ganxilvis aucileblobas. 73-e muxlis Tanaxmad,<br />

mTavari saxalxo sasamarTlo ikribeba<br />

saWiroebisamebr, Semosul saqmeTa raodenobis<br />

mixedviT, magram aranakleb weliwadSi orjer<br />

mainc.<br />

]quTaisis guberniaSi guberniis sammarTvelo<br />

mdebareobs q. quTaisSi, xolo mTavari saxalxo<br />

sasamarTlo - baTumSi; aqedan gamomdinare,<br />

TiToeul sesiasTan dakavSirebiT, vicegubernatori<br />

da mrCeveli unda gaemgzavron<br />

baTums. im saqmeTa raodenobis mixedviT Tu<br />

vismjelebT, romelTa warmoebac mTavar saxalxo<br />

sasamarTloSi ganxorcieldeba, ori sesiiT<br />

Semofargvla SeuZlebeli iqneba; weliwadSi<br />

eqvsi mainc iqneba saWiro. baTumisa da<br />

arTvinis olqebis saxalxo sasamarTloSi ukanaskneli<br />

sami wlis manZilze saqmeTa moZraobis<br />

Sesaxeb arsebuli cnobebis Tanaxmad, aRniSnul<br />

sasamarTloSi Semovida: 1891 w. -<br />

141 saqme, 1892 w. - 173 da 1893 w. - 210<br />

saqme. gansjadobis gafarToebisa (`kerZo mosazrebebis~<br />

me-15 muxli da debulebis proeqtis<br />

77-e muxli) da mosaxleobis ekonomikuri<br />

interesebis gardauval ganviTarebasTan<br />

erTad, gaizrdeba im saqmeTa ricxvi, romlebic<br />

aRniSnul sasamarTlos mier ganxilvas<br />

eqvemdebarebian; xolo Tuki es gazrda<br />

iseTive progresiiT ganviTardeba, rogorc am<br />

ukanaskneli sami wlis ganmavlobaSi moxda,<br />

maSin sul male mTavar saxalxo sasamar-<br />

TloSi yovelwliurad Semova aranakleb 300<br />

saqmisa. Tu yoveli xuTi saqmis gadawyvetaze<br />

erT dRes vigulisxmebT, maSin vice-gubernators<br />

da mrCevels yovelwliurad aranakleb<br />

60 dRis gatareba mouxdeba; kidev 2 dRes<br />

Tu viangariSebT TiToeul mgzavrobaze, ma-<br />

Sin sagubernio sammarTvelo 2-3 Tvis ganmavlobaSi<br />

vice-gubernatoris, Tavisi uaxloesi<br />

xelmZRvanelis, gareSe darCeba, rac udaod<br />

mniSvnelovan sirTuleebs da saqmeTa aranormalur<br />

msvlelobas gamoiwvevs sagubernio mmar-<br />

TvelobaSi, xolo mrCevelis aryofna srul<br />

159


160<br />

Seferxebas gamoiwvevs sxva saolqo saqmeebSi.<br />

amrigad, im SemTxvevaSi, Tuki moxdeba vicegubernatoris<br />

movaleobebis SeTavseba mTavari<br />

saxalxo sasamarTlos Tavmjdomaris movaleobebTan,<br />

xolo mrCevelis pirdapiri movaleobebisa<br />

- masze aRniSnul sasamarTloSi<br />

dakisrebul movaleobebTan, maSin naTlad ikveTeba<br />

am viTarebis aranormaluroba da ganuxorcielebloba<br />

mTeli saqmeTa warmoebis<br />

sruli moSlis gareSe.<br />

3) saadgilmamulo saqmeTa gadacema sagubernio<br />

sasamarTlosaTvis dasaSvebia imis gamo,<br />

rom am dawesebulebebis gadawyvetilebebi ar<br />

adgenen sakuTrebis uflebebs, aramed mxolod<br />

droebiTi flobisa da sargeblobis uflebas<br />

gansazRvraven (`werili~, gv. 96). arTvinisa<br />

da baTumis olqebTan mimarTebaSi es asea,<br />

magram soxumis olqSi, sadac mosaxleobas,<br />

romelsac danaSauli ar aqvs Cadenili, sakuTrebaSi<br />

gadaecema nakveTebi, warmoiSoba dava<br />

sakuTrebis uflebis Sesaxeb, romelsac amJamad<br />

ganixilaven momrigebeli Suamavlebi da<br />

samxareo gubernatori (1870 w. 8 noemberis,<br />

misi umaRlesobis damtkicebuli debuleba, p.<br />

24 da debuleba soxumis olqis mosaxleobis<br />

saadgilmamulo mowyobis adgilobrivi dawesebulebis<br />

Sesaxeb - 1887 w. 11 noemberi, Tavi<br />

I, p. 10, litera - b.).<br />

4) sagubernio sammarTveloebi, kanonis Tanaxmad,<br />

warmoadgenen kolegiur dawesebulebebs;<br />

Cvens kanonmdeblobaSi mkacrad aris dadgenili,<br />

rom kolegiuri dawesebulebebis gadawyvetilebis<br />

damtkiceba an gauqmeba aseve mxolod<br />

kolegiur dawesebulebebs SeuZliaT,<br />

amis gamo sagubernio sammarTvelos gadawyvetilebebi<br />

SeiZleba gauqmebul iqnen mxolod<br />

mmarTveli senatis mier, saCivrebi aRniSnuli<br />

mmarTvelobebis gadawyvetilebebis mimarT gadaecema<br />

senats, dadgenili vadebis dacviT<br />

(muxli 813, t. II, naw. I). debulebis proeqtis<br />

102-e muxli arRvevs am ZiriTad princips.<br />

5) dokumentis, `kerZo mosazrebebi debulebisa<br />

da Statebis proeqtis calkeuli muxlebis<br />

Sesaxeb~ - me-6 paragrafSi gakeTebuli<br />

miTiTeba imis Taobaze, rom yvela ekonomikuri<br />

da teqnikuri sakiTxi, romelic baTumis,<br />

arTvinis da soxumis olqebTan mimarTebaSi<br />

warmoiSoba, gadaecema sagubernio mmarTvelobas,<br />

ganekuTvneba 1891 wlamde periods,<br />

Semdgom ki es wesi gauqmda, da araviTari -<br />

arc ekonomikuri da saerTod arc erTi sakiTxi<br />

- sagubernio mmarTvelobas aRar gadaecema,<br />

amasTan, is saqmeebi, romlebic adre<br />

sagubernio mmarTvelobas gadaecemoda, amJamad<br />

olqebis mixedviT wydeba saerTo debulebis<br />

Sesabamisad, rac sagubernio mmarTvelobisa-<br />

Tvis ar iyo cnobili. rac Seexeba im sakiTxebs,<br />

romlebic teqnikur nawilSi warmoiSobian,<br />

maTTvis samxedro gubernatorTan arsebobs<br />

gansakuTrebuli teqnikuri TanamSromeli<br />

- samSeneblo da sagzao samuSaoebis<br />

mwarmoebeli, xolo sagubernio mmarTvelobis<br />

samSeneblo ganyofileba mis mimarT mxolod<br />

makontrolebel dawesebulebas warmoadgens;<br />

Tu mainc warmoiSoba teqnikuri sakiTxebis<br />

samSeneblo nawilSi mosmenis aucilebloba,<br />

es araviTar uxerxulobas da sirTules ar<br />

iwvevs da amaSi araferia aranormaluri. yovelive<br />

es gvarwmunebs quTaisis samxedro<br />

gubernatoris kancelariis gauqmebisa da saqmiswarmoebis<br />

sagubernio mmarTvelobisaTvis<br />

gadacemis aucileblobaSi da agreTve imaSi,<br />

rom SeuZlebelia vice-gubernators daekisros<br />

mTavari saxalxo sasamarTlos Tavmjdomareoba,<br />

xolo mrCevels - am sasamarTloSi<br />

monawileoba, meores mxriv ki imaze miuTi-<br />

Tebs, rom samxedro gubernatoris TanaSemwis<br />

Tanamdebobis gauqmeba ar unda moxdes.<br />

magram Tu mxedvelobaSi miviRebT zogierTi<br />

saxis saqmeTa gadawyvetis kolegiuri wesis<br />

damkvidrebis aucileblobas, am mizniT saWiroa<br />

quTaisis guberniaSi Seiqmnas droebiTi<br />

saadgilmamulo komisia. am komisias SeiZleba<br />

gadaeces Semdegi saqmeebi:<br />

a) saadgilmamulo saqmeebi, romlebic aRniSnulia<br />

debulebis proeqtis me-100 muxlSi,<br />

da saerTod, mosaxleobaSi warmoqmnil yvela<br />

kerZo saadgilmamulo sakiTxTan da davasTan<br />

dakavSirebuli saqmeebi;<br />

b) imave debulebis 58-e muxlis p.s-is (gv.<br />

101) Sesabamisad, saxalxo sasamarTlos daqvemdebarebidan<br />

amoRebuli saqmeebi;<br />

g) proeqtis me-40 da 41-e muxlebSi aRniSnuli<br />

saqmeebi; da<br />

d) saqmeebi, romlebic exeba soflis sasamar-<br />

Tloebis mier miRebuli gadawyvetilebebis<br />

gasaCivrebas.


droebiTi saadgilmamulo komisia iqmneba Semdegi<br />

SemadgenlobiT: Tavmjdomare - samxedro<br />

gubernatoris TanaSemwe da wevrebi: samxedro-saxalxo<br />

mmarTvelobis kancelariis mmar-<br />

Tvelis TanaSemwe, quTaisis samxedro gubernatorTan<br />

arsebuli ufrosi moxele sagangebo<br />

davalebaTaTvis, ori miwismzomeli samijno<br />

ganyofilebidan da saqmismwarmoebeli<br />

zemoxsenebuli kancelariis Semadgenlobidan,<br />

kancelariis mmarTvelis TanaSemwe imavdroulad<br />

mTavari saxalxo sasamarTlos wevric<br />

aris; mas ekisreba yvela is movaleoba, rac<br />

debulebis proeqtiT sagubernio sasamarTlos<br />

mrCevelze iyo gaTvlili; gadawyvetilebebis<br />

miRebisaTvis saWiroa komisiis Semadgenlobidan<br />

aranakleb 3 kacis monawileoba, gadawyvetilebebi<br />

miiReba xmaTa umravlesobiT, Tanabari<br />

xmebis SemTxvevaSi upiratesoba eniWeba<br />

Tavmjdomaris xmas. saWiroebis SemTxvevaSi<br />

aucilebeli cnobebis Sesagroveblad komisia<br />

adgilze miavlens Tavis erT an or wevrs.<br />

komisiis gadawyvetilebebi im saqmeebTan dakavSirebiT,<br />

romlebic aRniSnulia proeqtis<br />

me-100 muxlSi, samxedro gubernatoris daskvniT,<br />

dasamtkiceblad waredgineba mTavarmarTebels.<br />

debulebis proeqtis 101-e muxl-<br />

Si da zemoT moyvanili punqtis litera a-s<br />

meore naxevarSi aRniSnuli saqmeebis, agreTve<br />

sasoflo sasamarTloebis gadawyvetilebaTa<br />

gasaCivrebis saqmeTa mixedviT miRebuli gadawyvetilebebi,<br />

sagubernio sammarTvelos Jurnalebis<br />

msgavsad, dasamtkiceblad waredgineba<br />

samxedro gubernators. saCivrebi komisiis<br />

gadawyvetilebaTa mimarT imave komisia-<br />

Si Semodis; xolo Semdeg, misi ganmartebiT,<br />

Jurnalis asliTa da samxedro gubernatoris<br />

daskvniT TandarTuli, gadaecema mTavarmarTebels,<br />

romelic saboloo gadawyvetilebebs<br />

iRebs maT Sesaxeb (debulebis proeqtis<br />

102-e muxli). saadgilmamulo saqmeebTan<br />

dakavSirebuli saqmiswarmoeba am komisiaSi<br />

Tavisufldeba saRerbo mosakreblisagan (103-e<br />

muxli).<br />

komisiis dafuZneba ar gamoiwvevs raime xarjebs,<br />

garda imisa, rac saWiroa kancelariis<br />

mmarTvelis TanaSemwis TanamdebobisaTvis da<br />

igi ar ewinaaRmdegeba bat. samxedro ministris<br />

Sexedulebas amgvari dawesebulebebis<br />

aRdgenis Taobaze.<br />

IV<br />

mosaxleobis Tanamedrove ekonomikuri da kriminaluri<br />

cxovrebis asaxsnelad `werilSi~<br />

Semdegi principuli daskvna aris warmodgenili:<br />

`adgilobriv administraciul xelisuflebas,<br />

romelic yvelaze axlos dgas xalx-<br />

Tan, unda mieniWos ara marto sadamsjelo<br />

Zalaufleba, romelic danaSaulebaTa aRsakveTad<br />

da Tavidan asacileblad gamoiyeneba,<br />

aramed garkveuli sasamarTlo uflebebic umartivesi<br />

darRvevebis, danaSaulebebisa da samoqalaqo<br />

sarCelis ganxilvasTan dakavSirebiT;<br />

magram radganac samoqalaqo cxovrebam da<br />

ekonomikuri interesebis ganviTarebam, ragind<br />

umniSvnelo iyos igi, gadadga Tavisi nabijebi,<br />

amitom ar aris saWiro administraciisaTvis,<br />

gansakuTrebiT qveda instanciebisaTvis,<br />

iseTi farTo uflebamosilebaTa gadacema, romlebic<br />

teritoriebis imperiasTan SemoerTebis-<br />

Tanave Seqmnili debulebebiT iyo dadgenili;<br />

garda amisa, saWiroa miniWebul uflebaTa<br />

gamoyenebis ufro dawvrilebiTi reglamentireba,<br />

raTa adgili ar eqnes TavaSvebulobasa<br />

da zedmetad subieqtur damokidebulebas<br />

xalxis cxovrebis araswori gamovlinebebis<br />

mimarT. amasTan, unda aRiniSnos, rom xelisuflebis<br />

gayofiT gamowveuli naklovanebebi,<br />

romlebic ara marto mTieli, aramed mkvidri<br />

rusi mosaxleobis samxedro-saxalxo mmar-<br />

TvelobaSi SeiniSneba, ukve aRiarebulia misi<br />

udidebulesobis nebiT da swored maT gamoiwvies<br />

1889 w. 12 ivlisis kanonis gamocema,<br />

xolo xelisuflebis gayofaze uaris Tqma<br />

ufro marTebuli da safuZvliani iqneba, Tu<br />

saqme exeba iseTi xalxis marTvis mowesrigebas,<br />

romlebic gonebrivad, zneobrivad da<br />

ekonomikurad SedarebiT naklebad arian ganviTarebuli.<br />

saolqo da sagubernio administraciisaTvis<br />

garkveuli administraciuli da<br />

sasamarTlo uflebebis miniWebisas, romlebic<br />

marTvis iseT sruliad gansakuTrebul sistemas<br />

qmnian, romelic garkveul, ufro aqtiur<br />

xelmZRvanelobasa da warmarTvas moiTxovs,<br />

aucilebelia, kavkasiaSi umaRles xelisuflebas<br />

hqondes misi mdgomareobis Sesabamisi<br />

sadamsjelo da sasamarTlo uflebebi, agreTve,<br />

TviT marTvis ganxorcielebaSi igi unda<br />

warmoadgendes makontrolebel Zalas, mas unda<br />

hqondes imis SesaZlebloba, rom warmarTos<br />

marTvis mTeli mimdinareoba da saboloo ga-<br />

161


162<br />

dawyvetilebebi miiRos Seqmnil gaugebrobebTan<br />

dakavSirebiT, ra Tqma unda, imavdroulad<br />

igi ar unda gascdes cnobil CarCoebs; aRniSnuli<br />

uflebebi ara aqvs miniWebuli xelisuflebis<br />

umaRles warmomadgenels kavkasia-<br />

Si~ (`werili~, gv. 84-87).<br />

sruliad veTanxmebiT ra zemoaRniSnuls, aucileblad<br />

migvaCnia zogierTi Sesworebis Setana<br />

dadgenilebis proeqtSi im sadamsjelo<br />

uflebaTa Taobaze, romlebic eniWeba samxedro<br />

gubernators, olqis ufrosebs, maT Tana-<br />

Semweebsa da ubnis ufrosebs.<br />

moqmedi, 1897 wlis instruqciis me-20 muxlis<br />

me-2 naxevarSi yarsisa da baTumis olqebis<br />

gubernatorebis ufleba-movaleobebis Sesaxeb<br />

aRniSnulia: im danaSaulebebisa da dar-<br />

Rvevebis mixedviT, romlebsac iTvaliswinebs<br />

Zeglisdeba sisxlis samarTlisa da gamosasworebeli<br />

msjavrdebis irgvliv, agreTve wesdeba<br />

momrigebeli mosamarTleebis mier dadgenili<br />

msjavrdebis Sesaxeb, romlebic Cadenilia<br />

mkvidri mosaxleobis warmomadgenelTa<br />

mier, - yarsisa da baTumis olqebSi sasamar-<br />

Tlo nawilis mowyobis Sesaxeb moqmedi debulebis<br />

Tanaxmad, - ar eqvemdebarebian imperiis<br />

saerTo kanonebiT gasamarTlebas da ver<br />

iqnebian gadacemuli saxalxo sasamar-<br />

TloebisaTvis, maT mixedviT saqmeTa ganxilva<br />

da maTi dasruleba administraciuli wesiT<br />

warmoebs.<br />

amave instruqciis 21-e muxlSi naTqvamia:<br />

samxedro gubernatorebs, administraciuli<br />

wesiT, olqebis mosaxleobis mimarT eniWebaT<br />

damnaSaveTa 300 maneTamde dajarimebisa da 3<br />

Tvemde dapatimrebis ufleba, im gamonaklisiT,<br />

rom privilegirebuli wodebis pirTa<br />

dapatimrebis Taobaze maT winaswar unda iTxovon<br />

nebarTva mTavarsardlisagan. gadaudebel<br />

SemTxvevaSi ki isini gascemen gankargulebas<br />

winaswari dapatimrebis Sesaxeb da, imavdroulad,<br />

dawvrilebiT moaxseneben mTavarsardals<br />

im garemoebaTa Taobaze, romlebmac ganapirobes<br />

amgvari zomebis miReba.<br />

1891 w. adgilobrivi xelisuflebis, bat.<br />

mTavarmarTeblis mier quTaisis samxedro<br />

gubernators soxumis okrugTan mimarTebaSi<br />

mieniWa Semdegi uflebebi: 1) im pirTa sam<br />

Tvemde dapatimrebisa, romlebsac brali ede-<br />

baT qurdobaSi, yaCaRobasa da pirutyvis gatacebaSi,<br />

es exeba rogorc adgilobriv mkvidr<br />

mosaxleobas, aseve CamosaxlebulT da okrugSi<br />

droebiT mcxovreb pirebs; da 2) privilegirebuli<br />

wodebis pirTa Sesaxeb, romelTac<br />

imave danaSaulebSi edebaT brali,<br />

gansakuTrebuli moxsenebebiT mimarTvisa<br />

mTavarmarTeblisadmi da mxolod sagangebo<br />

SemTxvevaSi maTi dapatimrebisa sakuTari gadawyvetilebiT,<br />

ris Sesaxebac unda ecnobos<br />

mis maRaludidebulesobas.<br />

garda amisa, quTaisis guberniis ozurgeTis<br />

mazris mcxovrebTa mimarT quTaisis samxedro<br />

gubernators 1888 w. mTavarmarTeblis<br />

mier mieniWa damnaSave pirTa, maT Soris Tavadebisa<br />

da amiT ojaxebis quTaisis sxva mazrebSi<br />

gadasaxlebis ufleba.<br />

amJamad proeqtirebuli debulebis me-10 muxlSi<br />

aRniSnulia: mTavarmarTebels aqvs ufleba:<br />

im pirTa mimarT, romlebic mis mier<br />

sazogadoebrivi wesrigisa da simSvidisaTvis<br />

saSiS pirovnebebad iqnebian miCneuli, gamoiyenos<br />

Semdegi administraciuli sasjeli: eqvs<br />

Tvemde vadiT patimroba da gadasaxleba kavkasiis<br />

mxaris sxva nawilebsa da imperiis<br />

Sida guberniebSi, policiis meTvalyureobis<br />

qveS, aT wlamde vadiT. amave proeqtis me-15<br />

da 33-e muxlebis Tanaxmad, samxedro gubernatorebs<br />

eniWebaT Semdegi uflebebi: ubralo<br />

klasis pirTa dapatimrebisa or Tvemde<br />

vadiT; xolo Tuki aseTive brali edebaT privilegirebuli<br />

wodebis pirebs, maSin samxedro<br />

gubernatorebi winaswar nebarTvas iReben<br />

kavkasiis samoqalaqo nawilis mTavarmarTeblisagan<br />

da mxolod gansakuTrebul, gadaudebel<br />

SemTxvevaSi apatimreben maT sakuTari gadawyvetilebiT,<br />

ris Sesaxebac dawvrilebiT<br />

moaxseneben mTavarmarTebels Semdgom gankargulebaTa<br />

misaRebad.<br />

okrugebis ufrosebs, maT TanaSemweebsa da<br />

ubnis ufrosebs ubralo soflis mosaxleobis<br />

mimarT SeuZliaT gamoiyenon Semdegi sasjeli:<br />

dapatimrebisa, ara umetes 2 kviris vadiT<br />

da jarimis dadebisa, araumetes 15 man.<br />

odenobiT, TanaSemweebsa da ubnis ufrosebs<br />

SeuZliaT 7 dRemde vadiT dapatimreba da 5<br />

maneTamde odenobis jarimis dadeba.<br />

SemoTavazebuli winadadebebis mixedviT, mTavarmarTeblis,<br />

okrugebis ufrosebis, maTi Ta-


naSemweebisa da ubnis ufrosebis sadamsjelo<br />

uflebebi gaZlierebulia; samxedro gubernatorebisa<br />

ki Sesustebuli; amasTan, `weril-<br />

Si~ ar aris axsnili am ukanaskneli gadawyvetilebis<br />

mizezebi, romelTa safuZvelzec<br />

mas adgili unda hqonoda. meores mxriv, okrugebis<br />

ufrosebs, maT TanaSemweebsa da ubnis<br />

ufrosebs eZlevaT fuladi jarimis dadebis<br />

ufleba maSin, rodesac igive ufleba,<br />

romelic amJamad samxedro gubernators aqvs<br />

miniWebuli, marTalia, gauqmebulad ver CaiTvleba,<br />

radganac samxedro gubernatoris<br />

daqvemdebarebaSi myofi moxeleebisTvis mini-<br />

Webuli ufleba, TavisTavad, TviT samxedro<br />

gubernatorebis uflebac iqneba, magram jarimis<br />

odenoba ki mniSvnelovnad aris Semcirebuli<br />

- 300-dan 5-15 maneTamde. samxedro gubernatorebisaTvis<br />

- aseTi sapasuxismgeblo postis<br />

mqone pirTaTvis - amJamad miniWebuli<br />

sadamsjelo uflebebis Sesusteba, Tanac im<br />

teritoriaze, romlis mosaxleobac gansakuTrebul<br />

meTvalyureobas moiTxovs, uxerxulia;<br />

maT unda SeunarCundes sam Tvemde vadiT dapatimrebis<br />

ufleba, agreTve, ucvlelad unda<br />

darCes administraciuli wesiT 300 maneTamde<br />

odenobis jarimis dadebis ufleba yvela<br />

okrugis mosaxleobasTan mimarTebaSi, soxumis<br />

okrugis CaTvliT.<br />

fuladi jarimis dakisrebis ufleba ar unda<br />

mieniWoT arc okrugebis ufrosebs da maT<br />

TanaSemweT da arc ubnis ufrosebs, Tanamdebobis<br />

borotad gamoyenebis SesaZlo SemTxvevebis<br />

Tavidan acilebis mizniT. samxedro<br />

gubernatorebis mxridan fuladi jarimebis<br />

dakisrebisas, ra Tqma unda, gaTvaliswinebul<br />

unda iqnes ara marto danaSaulis xarisxi,<br />

aramed damnaSavis sagadamxdelo saSualebebic.<br />

mas Semdeg, rac administraciis dabal moxeleebs<br />

CamoerTmevaT fuladi jarimebis dakisrebis<br />

uflebebi, unda gaZlierdes maTi uflebebi<br />

patimrobaSi ayvanis mxriv, kerZod:<br />

okrugebis ufrosebs mieniWaT erTi TviT Tavisuflebis<br />

aRkveTis ufleba, maT TanaSemweebsa<br />

da ubnis ufrosebs - ori kviriT. maTi<br />

uflebebis amgvari gaZliereba gamarTlebulia<br />

dadgenilebis proeqtis 33-e muxlis SeniSvnaSic,<br />

romlis Tanaxmad maT eZlevaT administraciuli<br />

wesiT dapatimrebis ufleba, mTavrobis<br />

mier ZalauflebiT aRWurvil pirTa<br />

mimarT gamovlenili upativcemulobisa da<br />

uxeSobisaTvis. garda amisa, mTavarmarTeblisaTvis<br />

kavkasiis mxaris sxva nawilebSi aT<br />

wlamde vadiT policiis meTvalyureobis qveS<br />

gadasaxlebis uflebis miniWebis Sesabamisad,<br />

samxedro gubernatorebsac unda mieniWoT<br />

guberniis sxva mazrebsa da okrugebSi an<br />

sxva olqebSi sam wlamde vadiT gadasaxlebis<br />

ufleba.<br />

dabolos, sadamsjelo administraciul RonisZiebaTa<br />

rigSi unda iqnes SemoRebuli sasoflo<br />

sazogadoebebisaTvis mamasaxlisis ar-<br />

Cevis uflebis droebiTi CamorTmeva samxedro<br />

gubernatoris gadawyvetilebiT, xolo mamasaxlisis<br />

daniSvna moxdes mTavrobis mier.<br />

ufro dawvrilebiT unda iqnes ganxiluli<br />

quTaisis guberniaSi mkvidri mosaxleobis dayofa<br />

ubralo da privilegirebul klasebad,<br />

rac daSvebulia amJamad da gaTvaliswinebulia<br />

debulebis proeqtSi mosaxleobis mimarT<br />

zemoaRniSnuli sadamsjelo RonisZiebebis gatarebisas.<br />

okrugebis mkvidri mosaxleobis<br />

uflebebi sxvadasxva wodebebis mixedviT jer<br />

gansazRvruli ar aris, xolo begebis uflebebi<br />

yofil baTumis olqSi, agreTve Tavadebisa<br />

da amistebis uflebebi soxumis okrugSi,<br />

sakanonmdeblo TvalsazrisiT, jer sanqcirebuli<br />

ar aris. imis gaTvaliswinebiT,<br />

rom, zneobrivi da gonebrivi TvalsazrisiT,<br />

begebs, Tavadebs, amistebsa da, meores mxriv,<br />

ubralo klass Soris, mcireodeni gamonaklisis<br />

garda, raime gansxvaveba ar arsebobs,<br />

Tanac soxumis okrugSi Tavadebi da amistebi,<br />

Cveulebriv, qurdobebis moTaveebi da<br />

organizatorebi arian, ris gamoc isini, zneobis<br />

mxriv, lamis ubralo xalxze dabla dganan,<br />

es xalxi ki mxolod iaraRs warmoadgens<br />

maT xelSi. am viTarebaSi TiTqos ar<br />

unda moxdes adgilobrivi mosaxleobis amgvari<br />

dayofa, iseve, rogorc ar aris es<br />

daSvebuli ozurgeTis mazraSi, aramed, amis<br />

nacvlad, adgilobrivi xelisuflebis mier<br />

ama Tu im klasis pirTa dapatimrebisas, daSvebul<br />

iqnes gamonaklisi im pirTa mimarT,<br />

romlebsac ganaTlebiT da samxedro an samoqalaqo<br />

samsaxuriT mopovebuli aqvT ruse-<br />

Tis imperiis xelisuflebasTan Sesabamisi uflebebi,<br />

rogorc es debulebis proeqtis 55-e<br />

paragrafSia dadgenili maT gansjadobasTan<br />

dakavSirebiT. sxvaTa Soris, am gziT daiZleva<br />

is uxerxulobani - drois gaWianureba -<br />

163


164<br />

romlebsac adgili aqvs adgilobrivi xelisuflebis<br />

mier administraciuli wesiT egreT<br />

wodebuli privilegirebuli wodebebis<br />

pirTa patimrobaSi ayvanis dros, radganac am<br />

RonisZiebas mxolod maSin aqvs saTanado Sedegi,<br />

rodesac igi yovelgvari gaWianurebis gareSe,<br />

iqve, cxel kvalze gamoiyeneba.<br />

V<br />

saadgilmamulo sakiTxi, im saxiT, rogorc<br />

igi `werilSia~ warmodgenili, moicavs: a)<br />

saxelmwifosa da mosaxleobis damokidebulebas<br />

miwasTan; b) mosaxleobis mowyobas saadgilmamulo<br />

TvalsazrisiT; da g) im dawesebulebebis<br />

organizacias, romlebic ganageben<br />

saadgilmamulo saqmeebs da am saxis saqmeebis<br />

warmoebisa da gadawyvetis wess.<br />

aq ar SevexebiT `werilSi~ warmodgenil im<br />

monacemebsa da Sexedulebebs, romlebic exeba<br />

mTieli mosaxleobisa da saadgilmamulo<br />

saqmis mowyobas daRestanSi, am sakiTxs mxolod<br />

quTaisis guberniaSi Semaval okrugebTan<br />

mimarTebaSi ganvixilavT; mxolod winaswar<br />

SevniSnavT, rom saadgilmamulo sakiTxze<br />

`werilSi~ vrceli masalaa mocemuli<br />

daRestnis mTiel tomebTan mimarTebaSi, magram,<br />

rac Seexeba baTumis, arTvinisa da soxumis<br />

okrugebs, `werilSi~ warmodgenili monacemebi<br />

mniSvnelovan Sevsebas saWiroeben.<br />

im teritoriebis SemoerTebisas, romlebic<br />

baTumisa da arTvinis okrugebs Seadgenen, mosaxleobisaTvis<br />

gamocxadebul iqna maTTvis<br />

im samoqalaqo uflebaTa SenarCunebis Sesaxeb,<br />

romlebiTac isini TurqeTis mTavrobis dros<br />

sargeblobdnen. amasTan, musulmanebs sakuTrebis<br />

uflebaTa instituti ar gaaCnda, garda<br />

`mulqisa~, romelic yofil baTumis olqSi<br />

arc warsulSi arsebobda da arc amJamad<br />

arsebobs, da `vakfisa~, anu meCeTebis uZravi<br />

qonebisa. aRniSnuli princi pi saadgilmamulo<br />

sakuTrebasTan mimarTebaSi musulmanTaTvis<br />

dadgenilia musulmanuri samarTlis kompetentur<br />

SemswavlelTa mier, xolo yarsisa<br />

da yofili baTumis olqebisaTvis - im komisiebis<br />

mier, romlebic Seiswavlidnen miwaTmflobelobis<br />

sakiTxs am olqebSi. am komisiaTa<br />

Sromebis ganxilvis safuZvelze kavkasiis<br />

samoqalaqo nawilis mTavarmarTeblis sab-<br />

Wom 1885 w. 17 ianvari sxdomaze yarsis ol-<br />

qisa da arTvinisa da baTumis okrugebis yvela<br />

is teritoria, romelic ar warmoadgenda<br />

savakufo miwebs, saxelmwifo sakuTrebad gamoacxada.<br />

sabWos Jurnalis es nawili damtkicebulia<br />

yofili mTavarmarTeblis, generaladiutantis<br />

Tavad dondukov-korsakovis mier<br />

1888 w. 31 marts. dabolos, aRniSnuli principi<br />

mmarTveli senatis sakasacio departamentis<br />

mierac iqna miRebuli. departamentis<br />

1874 w, 16 ianvars gadawyvetilebaSi (krebuli<br />

#125), aRniSnulia: `...saxelmwifo sab-<br />

Wos azriT, madaTovis saqmesTan dakavSirebiT<br />

gairkva Semdegi: mokvleulia da araviTar eWvs<br />

ar iwvevs is, rom amierkavkasiis mxaris yvela<br />

musulmanur provinciaSi dasaxlebuli<br />

uZravi mamulebi ar imyofebodnen kerZo sakuTrebaSi,<br />

aramed mxolod garkveuli SemosavlebiT<br />

sargeblobisaTvis gadaecemodnen gardacvalebamde<br />

an STamomavlobiT; aravis See-<br />

Zlo aseTi mamulebis gayidva, gasaCuqreba an<br />

anderZiT datoveba, radganac sakuTrebis ufleba<br />

uzenaes xelisuflebas ekuTvnoda.<br />

miuxedavad amisa, yarsis olqis, arTvinisa<br />

da baTumis okrugebis SemoerTebis Semdeg,<br />

male iqna SemCneuli kerZo pirTa saxelze<br />

saxelmwifo da savakufo miwebis damtkiceba<br />

sasamarTlo gadawyvetilebebisa da sanotaro<br />

aqtebis safuZvelze; amrigad, okrugebSi<br />

gaCnda kerZo saadgilmamulo sakuTreba, amitom<br />

general-adiutantma, Tavadma dondukovkorsakovma,<br />

ministrTa komitetis meSveobiT,<br />

aRZra Suamdgomloba aseTi araswori gadawyvetilebebisa<br />

da aqtebis ganadgurebisa da<br />

sasamarTlos daqvemdebarebidan saadgilmamulo<br />

saqmeebis droebiTi amoRebis Sesaxeb. amas<br />

mohyva 1884 w. 26 oqtombris kanoni, romelmac<br />

yarsis olqSi, arTvinisa da baTumis okrugebSi<br />

droebiT akrZala nasyidobis aqtebi<br />

da uZravi qonebiT sajaro vaWroba, Tuki masze<br />

ar arsebobda ruseTis kanonebis Sesabamisad<br />

gaformebuli aqtebi. magram am kanonma<br />

ara marto ver gaauqma saxelmwifo qonebis<br />

dataceba, aramed piriqiT, borotmzraxvelTa<br />

xelSi saxelmwifo miwebis datacebis axal<br />

saSualebad iqca - mflobelobis xandazmulobis<br />

Sesaxeb samflobelo Canawerebis mi-<br />

Rebis gziT, an sasamarTlos mier damtkicebuli<br />

samediatoro gadawyvetilebebis sa-<br />

SualebiT. amgvari borotebis aRkveTis mizniT,<br />

kavkasiis samoqalaqo nawilis<br />

mTavarmarTebelma, general-adiutantma Ser-


emetievma, misi maRaludidebulesobis sabWo-<br />

Si am saqmis yovelmxrivi ganxilvisa da Cemi,<br />

rogorc quTaisis samxedro gubernatoris,<br />

moxsenebis safuZvelze, am saqmesTan dakavSirebiT<br />

1893 w. warmoadgina Suamdgomloba<br />

sabWos mier SemuSavebuli Semdegi debulebis<br />

umaRlesad damtkicebis Sesaxeb: `yarsisa<br />

da yofili baTumis olqebis qalaqebs gareT<br />

myofi miwebi, romlebic ar miekuTvnebian savakufo<br />

mamulebs, gamocxadebul iqnen saxelmwifo<br />

qonebad~. imavdroulad, misi maRaludidebulesoba<br />

iTxovda, am debulebis damtkicebasTan<br />

erTad, imave ricxvidan dawyebuliyo<br />

saerTo xandazmulobis vada, am adgilebSi<br />

uZrav qonebaze sakuTrebis uflebaTa<br />

mosapoveblad, xandazmuli mflobelobis safuZvelze.<br />

im gansakuTrebuli mniSvnelobis gamo, romelic<br />

swor saadgilmamulo mowyobas aqvs da<br />

rac soflis mosaxleobis ekonomikuri ganvi-<br />

Tarebis qvakuTxeds warmoadgens, - miT umetes,<br />

rom, am Tu im gadawyvetilebis miRebas<br />

saadgilmamulo sakiTxze, romelic miwaTmoqmedi<br />

masis umetesobis yvelaze saWirboroto<br />

interesebs exeba, Tanac yvelaze CamorCenili<br />

masisa, romelic Znelad iTvisebs yovelgvar<br />

siaxles miwaTmoqmedebisa da miwaTmflobelobis<br />

saqmeSi, - miT ufro udidesi mniSvneloba<br />

aqvs gamarjvebulTa da damarcxebulTa gaer-<br />

Tianebisa da dapyrobili qveynis damSvidebisaTvis<br />

(`werili~, gv. 87). amis gamo saWiroa<br />

moviyvanoT mTavarmarTeblis sabWos wevrTa<br />

da bat. ministrTa mosazrebebi aRniSnul sakiTxTan<br />

dakavSirebiT. sabWos wevrTa umetesobam<br />

gamoTqva azri, rom saadgilmamulo sakiTxis<br />

gadawyvetas win unda uZRodes miwaTmflobelobis<br />

yvela saxeobisa da formis da<br />

mosaxleobis yvela tradiciuli saadgilmamulo<br />

uflebis Seswavla; yvela miwis saxelmwifo<br />

qonebis saministrosaTvis gadacema saqmis<br />

garkveuli vadiT SeCerebas gamoiwvevs, rom<br />

aRaraferi vTqvaT imaze, rom aman SeZleba<br />

gamoiwvios azris Secvla TviT normaluri<br />

mowyobis arsis Sesaxeb da amiT warmoiSvas<br />

yoymani, rac Zalze saSiSia aseT mniSvnelovan<br />

saqmeSi. ganixilavda ra am mosazrebas,<br />

saidumlo mrCeveli tixeevi Tvlida, rom olqebis<br />

teritoriebi, romlebic uxvad daRvrili<br />

sisxlisa da uzarmazari msxverplis Sedegad<br />

aris mopovebuli, dauyovnebliv unda<br />

iqnen gamocxadebuli saxelmwifo sakuTrebad<br />

da unda gadavidnen saxelmwifo qonebis saministros<br />

daqvemdebarebaSi. saidumlo mrCevelma<br />

kuCaevma gaiziara wina mosazreba da daamata,<br />

rom mosaxleobis wodebrivi uflebebis gansazRvrisa<br />

da saxelmwifo glexTa yofis mowyobis<br />

sakiTxi ar Sedis Sinagan saqmeTa saministros<br />

daqvemdebarebaSi. stats-mdivanma ostrovskim<br />

aucileblad miiCnia olqebis yvela<br />

miwis, agreTve saxelmwifo glexebisa da kolonistebis<br />

gadacema saxelmwifo qonebis saministros<br />

daqvemdebarebaSi. general-adiutanti<br />

vanovski am sakiTxs gansakuTrebuli yurad-<br />

RebiT moekida. igi Seexo saidumlo mrCevelis,<br />

tixeevis mosazrebas olqebSi, upirveles<br />

yovlisa, saxelmwifo uflebis damkvidrebisa<br />

da miwebis Sesabamisi saministrosaTvis<br />

gadacemis Sesaxeb; bat. samxedro ministri<br />

Tvlis, rom dapyrobis uflebiT dakavebuli<br />

miwebis saxelmwifo sakuTrebad gamocxadebis<br />

dro ukve xelidan aris gaSvebuli;<br />

rom axla amgvari RonisZiebis gatarebam Sei-<br />

Zleba gamoiwvios mosaxleobis aRelveba da<br />

arasasurveli garTulebebi, ramac SeiZleba<br />

didi xniT SeaCeros saadgilmamulo sakiTxis<br />

gadawyveta; amgvari RonisZieba amJamad Sei-<br />

Zleba gatarebul iqnes mxolod yarsisa da<br />

yofili baTumis olqebis teritoriebTan mimarTebaSi,<br />

- viTarebis Seswavlis safuZvelze<br />

gamovlenili mosaxleobis miwaTmflobelobis<br />

pirobiTi uflebebisa da saku-<br />

Tari miwebis gayidvis Sesaxeb konstantinopolis<br />

traqtatis VII muxliT gaTvaliswinebuli<br />

SeRavaTebis gamo, - Tumca mainc im pirobiT,<br />

rom mcxovreblebs ar CamoerTmevaT<br />

maT sargeblobaSi myofi nakveTebi (`werili~<br />

gv.69-70). am sakiTxTan dakavSirebiT, `werilSi~,<br />

daskvnebis saxiT, warmodgenilia Semdegi<br />

monacemebi da mosazrebebi: a) saxelmwifo<br />

sakuTrebad SeiZleba gamocxaddes mxolod<br />

is uZravi qoneba, romelic aravis kerZo sakuTrebas<br />

ar warmoadgens, magram es RonisZieba<br />

jer-jerobiT ver iqneba gatarebuli daRestanis<br />

mTieli tomebis mimarT, radganac dRemde<br />

ver moxerxda arsebuli komisiebis mier ker-<br />

Zo mflobelobaSi arsebuli uZravi qonebis<br />

saTanado sizustiT gansazRvra; b) marTalia,<br />

1889 wels, 1888 w. 12 ivnisis kanonis ZaliT,<br />

samxedro-saxalxo mmarTvelobas daqvemdebarebuli<br />

saxelmwifo miwebi unda gadascemoda<br />

saxelmwifo qonebis saministros, mag-<br />

165


166<br />

ram jer-jerobiT yvela miwa gadacemuli ar<br />

aris, amitom yvela miwis saxelmwifo sakuTrebad<br />

gamocxadebis dro marTlac xelidan<br />

aris gaSvebuli; g) mTlianad saadgilmamulo<br />

saqmis gadacema, misi axlandeli saxiT, mosaxleobis<br />

(rogorc saxelmwifo glexebis)<br />

CaTvliT, SeuZlebelia, `werilSi~ dawvrilebiT<br />

gadmocemul mizezTa gamo (gv. 93-94);<br />

da d) vinaidan saadgilmamulo da, masTan<br />

dakavSirebiT, wodebrivi sakiTxi aucileblad<br />

unda iqnes datovebuli administraciis daqvemdebarebaSi,<br />

xolo kerZo saadgilmamulo davebi<br />

unda ganixilebodnen kolegiuri wesiT<br />

da ara axlad Sedgenili Statebis mixedviT<br />

daproeqtebuli saadgilmamulo komisiis mier<br />

(romelic ar unda mocdes mis pirdapir<br />

movaleobas), `werilis~ Tanaxmad, okrugebsa<br />

da olqebSi samxedro-saxalxo mmarTvelobas<br />

daqvemdebarebuli, glexTa saqmeebis mwarmoebeli<br />

saerTo dawesebulebebis daarsebamde,<br />

yvela kerZo saadgilmamulo sakiTxis ganxilva<br />

da gadawyveta mxaris am nawilebSi gadaeces<br />

saolqo mmarTvelobebs, romelTa Seqmnac aris<br />

SemoTavazebuli; amasTan, es dawesebulebebi<br />

daaweseben ara sakuTrebis uflebebs, aramed<br />

mxolod droebiTi mflobelobisa da sargeblobis<br />

uflebebs, amitom saCivrebi maT gadawyvetilebaTa<br />

Sesaxeb gansaxilvelad da<br />

saboloo gadawyvetilebis misaRebad gadaecema<br />

mTavarmarTebels (`werili~, gv. 96).<br />

bat. ministrebisa da sabWos wevrTa Sexedulebebsa<br />

da agreTve `werilSi~ warmodgenil<br />

mosazrebebTan dakavSirebiT unda aRiniSnos<br />

Semdegi:<br />

a) `werilSi (gv. 89) naTqvamia, rom soxumis<br />

saadgilmamulo komisiam (romelic amJamad<br />

gauqmebulia) daasrula Tavisi samuSaoebi 1869<br />

w., man sakanonmdeblo sanqcia 1870 w. miiRo<br />

da amJamad xdeba misi sisruleSi moyvana momrigebeli<br />

Suamavlebis meSveobiT. aqedan SegviZlia<br />

gavakeToT daskvna, rom soxumis okrugSi<br />

saadgilmamulo sakiTxi gadawyvetis<br />

sasurvel procesSia, magram sinamdvileSi saqme<br />

sxvagvarad aris. praqtikaSi sakmaod xSirad<br />

warmoiSoba iseTi sakiTxebi, romlebic ar<br />

aris gaTvaliswinebuli arc 1870 w. debulebiT<br />

da arc okrugSi saadgilmamulo saqmis warmarTvis<br />

Sesaxeb 1885 w. miRebuli instruqciiT.<br />

soxumis okrugSi 32 adgilobrivi Temia,<br />

romlebic saWiroeben mowyobas saadgil-<br />

mamulo TvalsazrisiT, Sesabamisi debulebis<br />

(debuleba maTi saadgilmamulo mowyobis Sesaxeb)<br />

safuZvelze, garda im privilegirebuli<br />

wodebis pirebisa, romlebsac jer ar miuRiaT<br />

- zogs damatebiTi, zogs ki srulebiTsaadgilmamulo<br />

nakveTebi. 32 Temidan 12-is<br />

mosaxleoba, romelic omis dros Cveni mTavrobis<br />

erTguli darCa, elodeba maTze miwis<br />

srul sakuTrebaSi gadacemas, xolo danarCeni<br />

20 Temi - miwis damtkicebas STamomavlobiT<br />

sargeblobis uflebiT. am samuSaos<br />

Sesruleba momrigebeli Suamavlebis mier daiwyo<br />

1887 w. da axlac grZeldeba, am drois<br />

manZilze 3 Temis saadgilmamulo mowyobis<br />

dasrulebac ki ver moxerxda (TiToeuli momrigebeli<br />

Suamavali TiTo TemTan dakavSirebiT<br />

muSaobs). Tu Semdgomi muSaobac imave<br />

wesiT warimarTeba, danarCeni udanaSaulo 9<br />

Temis mowyoba 21 weliwadSi damTavrdeba; amas<br />

Tu davumatebT im, marTalia SedarebiT naklebad<br />

rTul, samuSaos, romelic dasWirdeba<br />

miwis ganawilebas danaSaulis mqone mosaxleobis<br />

20 TemSi, maSin afxazeTisa da<br />

samurzayanos mosaxleobis saadgilmamulo<br />

mowyoba 30 welze male ar damTavrdeba; rom<br />

araferi vTqvaT samuSaoebis Rirebulebaze xazinisaTvis,<br />

radganac yovelwliurad es xarjebi,<br />

momrigebeli Suamavlisa da miwismzomel-<br />

Ta anazRaurebis CaTvliT, 16 aTas maneTze<br />

mets Seadgens, rac 30 wlis manZilze naxevar<br />

milions (480 aTass), miuaxlovdeba, sruliad<br />

ar aris sasurveli, rom soxumis okrugis<br />

mosaxleoba, gansakuTrebiT ki afxazi<br />

mosaxleoba, romelic meryevi da mouwesrigebelia,<br />

amdeni xnis ganmavlobaSi mouwyobeli<br />

iyos yvelaze arsebiTi - saadgilmamulo, TvalsazrisiT.<br />

sanam afxazebi aseT gaurkvevel<br />

mdgomareobaSi iqnebian da ar iqnebian darwmunebuli<br />

TavianT uflebebSi miwis sakiTxTan<br />

dakavSirebiT, manamde iqneba imis saSiSroeba,<br />

rom pirvelsave xelsayrel SemTxvevaSi Seiqmneba<br />

niadagi CvenTvis arasasurveli propagandis<br />

- maT Soris politikuris - gasavrceleblad.<br />

saadgilmamulo sakiTxis arasworma<br />

dayenebam gamoiwvia afxazebis ajanyeba 1866<br />

w. da maTi mRelvareba 1870 w., romelic<br />

kodorSi jarebis gagzavniT iqna SeCerebuli.<br />

aqedan Cans, rom saadgilmamulo sakiTxi<br />

soxumis okrugSi iseTive mniSvnelobas inar-<br />

Cunebs, rogorc mis arTvinisa da baTumis<br />

okrugebSi aqvs, xolo zemoaRniSnuli de-


uleba da instruqcia, soxumis okrugSi saadgilmamulo<br />

saqmis uswrafesi dasrulebis<br />

miRwevis mizniT, gadaxedvasa da cvlilebebis<br />

Setanas saWiroebs.<br />

2) mTavarmarTeblis mier warmodgenil iqna<br />

zemoaRniSnuli moxseneba yarsisa da yofili<br />

baTumis olqebis im miwebis saxelmwifo<br />

sakuTrebad gamocxadebis Sesaxeb, romlebic<br />

qalaqebs gareT mdebareoben da ar ganekuTvnebian<br />

savakufo mamulebs. radgan sakiTxi<br />

amgvarad dgas, saWiroa mxolod daJinebiTi<br />

zrunva general-adiutant Seremetievis zemoT<br />

moyvanili Suamdgomlobis uswrafesi dakmayofilebis<br />

Taobaze.<br />

administraciuli xasiaTis is RonisZiebebi,<br />

romlebic aqamde gamoiyeneboda, agreTve miwebisa<br />

da tyeebis gadacema saxelmwifo qonebis<br />

saministrosaTvis, rac, `werilis~ Tanaxmad,<br />

TiTqos aRniSnuli uZravi qonebis<br />

saxelmwifo sakuTrebad gamocxadebis tolfasia,<br />

ver daicavs mas sasamarTlos gadawyvetilebebis<br />

gziT ganxorcielebuli datacebisagan.<br />

amis gamo me, rogorc quTaisis<br />

samxedro gubernatori, sami wlis manZilze<br />

gamudmebiT vzrunavdi imaze, rom arTvinisa<br />

da baTumis okrugebis miwebi da tyeebi umaRlesi<br />

nebiT gamocxadebuliyo saxelmwifo sakuTrebad.<br />

sasamarTlos gadawyvetilebaTa mi-<br />

Rebisas mxolod aseTi aqti iqneba miCneuli<br />

xazinis uflebaTa kategoriul da utyuar<br />

mtkicebulebad, daicavs saxelmwifo sakuTrebas<br />

Semdgomi datacebisgan, gaaTavisuflebs<br />

administracias saxelmwifo miwebis yidva-gayidvis<br />

mayureblis rolisagan da bolos mouRebs<br />

areulobas, romelsac mkvidr mosaxleobaSi<br />

warmoSobs imis danaxva, Tu rogor<br />

iqceva viRac Camosaxlebul pirTa sakuTrebad<br />

miwebi, romlebic maT sargeblobaSi<br />

iyo da ZvelTagan uzenaesi xelisuflebis<br />

sakuTrebas warmoadgendnen; da rac mTavaria,<br />

aseTi aqti, erTis mxriv, xels Seuwyobs mkvidri<br />

mosaxleobis saadgilmamulo mowyobis saqmes,<br />

meores mxriv ki rusi mosaxleobis mier<br />

baTumisa da arTvinis okrugebis kolonizaciis<br />

dawyebas, rac aqamde SeuZlebeli iyo<br />

imis gamo, rom am okrugebSi miwebi, sakanonmdeblo<br />

wesiT, ar iyo gamocxadebuli saxelmwifo<br />

sakuTrebad.<br />

3) sakiTxi samxedro-saxalxo mmarTvelobis<br />

teritoriaTa miwebisa da tyeebis saxelmwi-<br />

fo qonebis saministrosaTvis gadacemis Sesaxeb<br />

ukve gadawyvetilia 1888 w. 14 ivnisis<br />

kanoniT da TviT gadacemac nawilobriv ganxorcielebulia,<br />

nawilobriv ki grZeldeba. amitom<br />

ganxilvas saWiroebs sakiTxi mxolod<br />

imis Taobaze, SeiZleba Tu ara amJamad mTeli<br />

saadgilmamulo-wodebrivi saqmis, agreTve<br />

mkvidri mosaxleobisa (rogorc saxelmwifo<br />

glexebis) da kolonistebis gadacema imave<br />

saministrosaTvis, amasTan, mxedvelobaSi unda<br />

viqonioT isic, rom jer gamosacemia debuleba<br />

mosaxleobis saadgilmamulo mowyobis<br />

Sesaxeb, Semdeg es debuleba sisruleSi unda<br />

iqnes moyvanili nadelebis faqtiuri gamoyofis<br />

gziT da, garda amisa, unda iqnes gansaz-<br />

Rvruli mkvidri mosaxleobis wodebrivi uflebebi.<br />

`werilSi~ es sakiTxi uaryofiTad<br />

aris gadawyvetili. am gadawyvetilebas ar<br />

SeiZleba daveTanxmoT im mizezebis gaTvaliswinebiT,<br />

romlebic dawvrilebiT aris warmodgenili<br />

`werilSi~.<br />

im adgilobriv dawesebulebaTa Taobaze, romlebmac,<br />

proeqtis Tanaxmad, unda warmarTon<br />

saadgilmamulo saqmeebi, navaraudevia, rom<br />

komisias, wodebriv-saadgilmamulo saqmeTa dasrulebis<br />

mizniT, daevalos samxedro-saxalxo<br />

mmarTvelobis nawilebSi (tfilisSi) informaciis<br />

Segroveba mTieli mosaxleobis sayofacxovrebo<br />

saadgilmamulo urTierTobaTa Sesaxeb,<br />

saboloo debulebaTa SemuSaveba Sesabamisi<br />

olqebis mosaxleobis saadgilmamulo<br />

mowyobis Sesaxeb da mTavarmarTeblisaTvis<br />

moxsenebebis warmodgena saadgilmamulo<br />

davebTan dakavSirebiT Semosuli saCivrebis<br />

Sesaxeb; saolqo mmarTvelobebs ki (quTaisis<br />

guberniaSi - quTaisis mmarTvelobas, olqebSi<br />

glexTa saqmeebis warmmarTveli saerTo dawesebulebebis<br />

Seqmnamde) daevalos yvela kerZo<br />

saadgilmamulo sakiTxisa da davis ganxilva-gadawyveta<br />

(`werili~, gv. 96). Cven ar<br />

SevexebiT aRniSnuli saqmeebis proeqtirebul<br />

saolqo mmarTvelobaze dakisrebas da sruliad<br />

SeuZleblad migvaCnia quTaisis sagubernio<br />

mmarTvelobaze im saqmis warmoebis dakisreba,<br />

romelic quTaisis guberniaSi Semaval<br />

okrugebs exeba; aq mxolod aRvniSnavT,<br />

rom quTaisis guberniaSi es saqmeebi Tavmoyrili<br />

unda iyos adgilobriv droebiT saadgilmamulo<br />

komisiaSi, rogorc es mocemuli<br />

werilis <strong>III</strong> TavSia aRniSnuli.<br />

167


168<br />

ÓÀÖÁÒÄÁÉ ÀÌÄÒÉÊÖËÉ<br />

ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏÍÀËÉÆÌÉÓ<br />

ÆÏÂÉÄÒÈ ÓÀÊÉÈáÆÄ<br />

Sesavali<br />

“xalxis Zalaufleba konstituciis<br />

aucilebeli safuZvelia.”<br />

Tomas jefersoni<br />

msoflio konstitucionalizmze saubrisas<br />

SeuZlebelia yuradReba ar gavamaxviloT aSSis<br />

konstituciasa da mis Sedegebze, rogorc<br />

amerikis istoriaze, aseve msoflios sxva<br />

qveynebis konstituciebis Camoyalibebaze. aSSis<br />

konstitucia unikaluri dokumentia, romelic<br />

mTlianad dafuZnebulia demokratiul<br />

principebze da, albaT, gadaWarbebuli ar<br />

iqneba, Tu mas msoflio qveynebis konstituciebis<br />

mefes vuwodebT. mainc raSi mdgomareobs<br />

am qveynis konstituciis unikaluroba?<br />

pasuxi martivia da igi SemdegSi mdgomareobs:<br />

aSS iyo pirveli qveyana, romelmac,<br />

konstituciaze dayrdnobiT, realuri gaxada<br />

xelisuflebis danawilebis principis obieqturi<br />

implementacia; aSS-is konstitucia mkacrad<br />

icavs paritetulobis princips saxelmwifo<br />

xelisuflebis sam Stos, aRmasrulebel,<br />

sakanonmdeblo da sasamarTlo xelisuflebebs,<br />

Soris; SeerTebuli Statebis konstituciam<br />

daawesa konstituciaSi cvlilebaTa<br />

Setanis Zalze rTuli procedura da mecnierebi<br />

xSirad amerikul konstitucias amis<br />

gamo ,,mkacrs" eZaxian. vfiqrob, es iyo amerikel<br />

kanonmdebelTa brwyinvale Canafiqri, radgan<br />

aseTi procedura myari konstituciis Senar-<br />

Cunebis umTavresi meqanizmia, rac amerikam<br />

msoflios imiT daumtkica, rom ori saukunis<br />

win miRebuli konstitucia jer kidev<br />

arsebobs da metic, masze dayrdnobiT me-20<br />

ÁÀØÀÒ ÁÄÒÄÊÀÛÅÉËÉ<br />

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ<br />

saukunis msoflioSi civilizebuli evropuli<br />

saxelmwifoebi qmnidnen konstituciebs.<br />

yvelaze mniSvnelovani, rac amerikulma konstitucionalizmma<br />

moaxerxa, iyo msofliosaTvis<br />

sruliad axali da progresuli institutis,<br />

sakonstitucio kontrolis sasamarTlo<br />

organos, SeTavazeba.<br />

konstitucionalizmis istoriaSi aSS-is roli<br />

ganusazRvrelia. gavixsenoT, Tu ra pirobeb-<br />

Si xdeboda aSS-is konstituciis Seqmna. es<br />

periodi ramdenime mniSvnelovani faqtoriT<br />

xasiaTdeba: am periodSi absolutur monarqias<br />

kontinentur evropaSi jer kidev ar<br />

amouwuravs Tavisi misia; evropeli klasikosebis<br />

ideebs xelisuflebis danawilebis principis<br />

Taobaze ararealuri saxe mieca; da,<br />

rac mTavaria, maSin, rodesac amerikaSi<br />

demokratiuli reformebi mimdinareobs, evropa<br />

atarebs militaristul da sxva saxis reformebs,<br />

romelTa mizani dapyrobiTi omebis<br />

warmoebaa. amerikuli konstitucionalizmis<br />

Camoyalibebis dros evropis msgavs situaciaSi<br />

msoflios sxva kontinentebic imyofeboda,<br />

maSasadame, gazviadebuli ar iqneba Tu<br />

vityviT, rom rogorc evropis, ise sxva kontinentis<br />

saxelmwifoebs amerikam demokratiuli<br />

qveynis mSeneblobis bazisi Seuqmna. es<br />

srulebiT ar gulisxmobs, TiTqos evropa<br />

karCaketil cxovrebas eweoda da misTvis ucxo<br />

iyo demokratia, magram faqtia, rom amerikulma<br />

konstituciurma sistemam mniSvnelovani gavlena<br />

moaxdina evropaSi konstitucionalizmisa<br />

da demokratiis ganviTarebaze.<br />

zemoT SevecadeT, gangvemarta amerikuli konstitucionalizmis<br />

mier Seqmnili progresuli<br />

institutebi da yuradReba migveqcia im


faqtze, rom amerika warmoadgenda msoflio<br />

novators, romelmac sruliad progresuli<br />

institutebis CamoyalibebiTa da konstituciis<br />

SeqmniT xeli Seuwyo qveyanaSi demokratiuli<br />

reformebis jerovnad ganxorcielebas.<br />

vfiqrob, uintereso ar iqneba, mokled ganvixiloT<br />

amerikuli konstitucionalizmis<br />

miRwevebi da is institutebi, romelic man<br />

kacobriobas uanderZa.<br />

aSS - xelisuflebis<br />

danawilebis principis<br />

pirveli maRiarebeli<br />

amerikis SeerTebuli Statebis 1789 wlis<br />

konstitucia aRiarebs xelisuflebis danawilebis<br />

princips, es erT-erTi yvelaze<br />

demokratiuli faqtia aSS-is konstituciaSi.<br />

miuxedavad imisa, rom xelisuflebis danawilebis<br />

principze da, Sesabamisad, sami xelisuflebis<br />

arsebobaze pirvelad monteskie<br />

alaparakda, evropaSi didi xnis ganmavloba-<br />

Si am principis implementacia ar xdeboda.<br />

es ki, ZiriTadad, imiT iyo gamowveuli, rom<br />

evropaSi am sakiTxs gansakuTrebuli yuradReba<br />

ar eniWeboda, radganac xelisuflebis<br />

danawilebis principis aRiarebas savaraudod<br />

mohyveboda yovlisSemZle monarqis uflebebis<br />

Sekveca, rac, samwuxarod, imdroindeli<br />

kontinenturi evropisaTvis tragediis tolfasi<br />

iqneboda. maSasadame, gazviadebuli ar<br />

iqneba iTqvas, rom xelisuflebis danawilebis<br />

principis popularizaciaSi aSS-is roli<br />

ganusazRvrelia. aSS swored is saxelmwifoa,<br />

romelmac xelisuflebis danawilebis<br />

principi pirvelma aRiara konstituciis doneze,<br />

anu aSS rom ara, kacobrioba me-18 saukuneSi<br />

albaT ver gaxdeboda xelisuflebis<br />

danawilebis principis ganxorcielebis momswre<br />

da vin icis, amerika rom ara, msoflio<br />

rodisRa eRirseboda am principis implementacias.<br />

amerikam saxelmwifo xelisufleba<br />

dahyo sam nawilad, raTa saxelmwifo organoebs<br />

ufro advilad SesZlebodaT TavianTi<br />

funqciebis ganxorcieleba da xeli Seuwyo<br />

saxelmwifo xelisuflebis organoTa demokratiul<br />

funqcionirebas. aSS-is ,,damfuZnebel<br />

mamebi" (vaSingtoni, franklini, jefersoni da<br />

a.S.) kargad xedavdnen, ramdenad aucilebeli<br />

iyo sami xelisuflebis arseboba, raTa qveynis<br />

bedi ar yofiliyo erTpirovnuli mmarTvelis<br />

xelSi, rogorc es evropis umetes sax-<br />

elmwifoebSi iyo. amerikelma kanonmdeblebma<br />

kongresis, rogorc sakanonmdeblo xelisuflebis<br />

umaRlesi organos, prezidentis,<br />

rogorc qveynisa da aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

meTauris da uzenaesi sasamarTlos,<br />

rogorc sasamarTlo xelisuflebis umaRlesi<br />

rgolis, SeqmniT srulad upasuxes amerikis<br />

samomavlo ganviTarebis gegmebs. konstituciam<br />

uzrunvelyo balansi sam xelisuflebas<br />

Soris da maT erTmaneTis gakontrolebis neba<br />

misca. ase magaliTad, kongresi akontrolebs<br />

prezidents im meqanizmiT, rom mas SeuZlia<br />

prezidentis Tanamdebobidan gadayeneba impiCmentis<br />

wesiT, prezidenti akontrolebs kongress<br />

kongresis mier miRebul bilze vetos<br />

dadebiT, xolo prezidentsa da kongresze<br />

sakonstitucio kontrols axorcielebs uzenaesi<br />

sasamarTlo, romelzec, faqtobrivad,<br />

kontrols axorcielebs rogorc kongresi,<br />

aseve prezidenti, radgan, rogorc viciT,<br />

uzenaesi sasamarTlos Semadgenlobis formirebaSi<br />

monawileobas orive maTgani iRebs.<br />

xelisuflebis danawilebis principis implementacias<br />

msoflioSi yvelaze mtkiced aSS<br />

axdens, raSic mas misi marTva-gamgeobis forma<br />

exmareba. SeerTebuli Statebis konstitucia<br />

xelisuflebis danawilebis princips formalurad<br />

ar aRiarebs da, Sesabamisad, saprezidento<br />

respublikis farglebSi Zalze obieqturad<br />

axorcielebs kidec. gansxvavebiT saparlamento<br />

Tu Sereuli mmarTvelobis formis<br />

qveynebisagan, SeerTebuli Statebi yvelaze<br />

metad icavs xelisuflebis danawilebis<br />

principis originalur ideas, xolo Tu<br />

ratom ar xdeba saparlamento Tu Sereuli<br />

mmarTvelobis formis qveynebSi xelisuflebis<br />

danawilebis principis ganxorcieleba, amaze<br />

cota qvemoT visaubrebT.<br />

amrigad, aSS aris pirveli qveyana, romelmac<br />

xelisuflebis danawilebis principi aRiara<br />

konstituciis doneze da msoflioSi rigiT<br />

pirveli qveyana, sadac am principis ganxorcieleba<br />

yvelaze pozitiurad mimdinareobs.<br />

adamianis uflebebis dacva -<br />

amerikuli konstitucionalizmis<br />

umTavresi principi<br />

amerikeli ,,damfuZnebeli mamebis" mixedviT,<br />

xelisuflebis ZiriTadi mizania daicvas adami-<br />

169


170<br />

anis uflebebi da ar miiRos iseTi kanoni,<br />

romelic am ukanasknels arRvevs. aSS-is konstitucia<br />

umniSvnelovanes adgils uTmobs<br />

adamianis uflebebis dacvas xelisuflebis<br />

danawilebis principis aRiarebiT, radgan<br />

vfiqrob, rom adamianis uflebebis dacva yvelaze<br />

metad xelisuflebis danawilebis princi<br />

pis formulaciaSi gamoixateba, im garemoebis<br />

gaTvaliswinebiT, rom xalxi warmoadgens<br />

saxelmwifo xelisuflebis wyaros da,<br />

Sesabamisad, saxelmwifo xelisuflebis samive<br />

Stos xalxi axorcielebs. albaT dameTanxmebiT,<br />

rom amerikis konstituciaSi 1791 wels<br />

Setanili Sesworebebi revoluciuria msoflio<br />

konstitucionalizmis istoriaSi, am<br />

SesworebaTa revoluciuroba imaSi mdgomareobs,<br />

rom isini Setanilia iseT periodSi,<br />

rodesac msoflioSi mimdinareobda adamianis<br />

usamarTlo diskriminacia qonebrivi, erovnuli,<br />

religiuri da sxva TvalsazrisiT, rasac<br />

ufro xSirad monarqiuli mmarTvelobis qveynebSi<br />

hqonda adgili. amerikis SeerTebul<br />

StatebSi adamianis uflebebis dacvis TvalsazrisiT,<br />

araerTi kanoni iqna miRebuli romelic<br />

adamianis uflebebis dacvis myar safuZvels<br />

qmnis, amerikaSi adamianis uflebebis dacva,<br />

SeiZleba iTqvas, saxelmwifo politikis rang-<br />

Sia ayvanili. am qveyanaSi erTnairad xdeba<br />

adamianis uflebebis dacva socialurekonomikur,<br />

pirad da politikur sferoSi.<br />

adamianis uflebebis dacva amerikelebs ara<br />

marto qveynis SigniT, aramed gareTac uxdebaT.<br />

amis damamtkicebel sabuTad aSS-is yofili<br />

prezidentis jimi karteris moRvaweobas<br />

moviyvanT, romlisTvisac sagareo politika-<br />

Si adamianis uflebebis dacva umniSvnelovanes<br />

saqmes warmoadgenda. sagulisxmoa is<br />

faqtic, rom aSS-Si ara marto kanonebi icaven<br />

adamianis uflebebs, aramed amerikuli isTebliSmenTic,<br />

romelic adamianis uflebaTa<br />

dacvis erT-erT mtkice meqanizmad gvevlineba.<br />

SeerTebul StatebSi adamianis uflebebis<br />

dacvis mxriv, gansakuTrebiT aRsaniSnavia<br />

samoqalaqo uflebaTa bili, romelic 1964<br />

wels miiRo kongresma. am bilma sastikad<br />

akrZala SavkanianTa diskriminacia da didi<br />

roli Seasrula aSS-Si konstitucionalizmis<br />

ganviTarebaSi. Tumca adamianis uflebebsa<br />

da Tavisuflebebs 1776 wlis damoukideblobis<br />

deklaracia samoqalaqo uflebaTa<br />

bilisa da konstituciis miRebamdec aRiareb-<br />

da, magram am bils didi mniSvneloba aqvs<br />

sakuTriv amerikisaTvis, sadac Zalze problematuria<br />

Savkanian xalxTa uflebebi, romlebic,<br />

iseve rogorc TeTrebi, amerikis Svilebad<br />

iTvlebian.<br />

SeerTebul StatebSi adamianis uflebebis<br />

dacvaze gansakuTrebiT maxvildeba yuradReba<br />

imis gamo, rom TviTon am qveynis Seqmnis<br />

mizans Tavdapirveladve warmoadgenda iseTi<br />

politikur reJimis daarseba, rogoric demokratiaa,<br />

xolo imisaTvis, rom realurad qveyanam<br />

Seqmnas demokratiuli wyoba, saWiroa aRiaros<br />

TiToeuli moqalaqis ufleba monawileoba<br />

miiRos qveynis marTvaSi. moqalaqes unda<br />

hqondes imis imedi, rom Tu vinme uxeSad<br />

daarRvevs mis uflebebs, mas daicavs is xelisufleba,<br />

romelsac TviTon marTavs. ver<br />

vityviT, rom, adamianis uflebebis dacvis<br />

TvalsazrisiT, SeerTebuli Statebi srulyofili<br />

saxelmwifoa, magram, imavdroulad,<br />

yuradReba unda mivaqcioT im faqtsac, rom<br />

Tanamedrove msoflioSi SeerTebuli Statebi<br />

yvelanairad cdilobs daicvas demokratiuli<br />

princi pebi, konstituciis moTxovnebi,<br />

saerTaSoriso samarTlis sayovelTaod aRiarebuli<br />

normebi da principebi, xolo am<br />

yvelafers ki aerTianebs erTi umTavresi principi<br />

- adamianis uflebebis dacva.<br />

SeerTebul StatebSi adamianis uflebebis<br />

dacvis sferoSi Zalze didi gavlena iqonies<br />

iseTma demokratebma rogorebic iyvnen: abraam<br />

linkolni - man pirvelma aRimaRla xma monobis<br />

da adamianis mier sxvaTa usamarTlod<br />

Cagvris winaaRmdeg; luis brendisi, amerikis<br />

uzenaes sasamarTlos yofili mTavari mosamarTle,<br />

romelsac SeerTebul Statebis istoriaSi<br />

qalTa uflebebisa da azris Tavisuflebis<br />

udides damcvelad moixsenieben; erl<br />

uoreni, aseve uzenaes sasamarTlos yofili<br />

mTavari mosamarTle, romlis drosac amerikaSi<br />

umniSvnelovanesi adgili daikava Tanasworobis<br />

principma; jon ficjerald kenedi, amerikis<br />

prezidenti, romelmac istoriaSi pirvelma<br />

warudgina kongress samoqalaqo uflebaTa<br />

bili, riTac igi zangTa da TeTrkanianTa<br />

Tanasworuflebianobis principis aRiarebas<br />

moiTxovda, Tumca sainteresoa, rom kongresma<br />

es bili mxolod misi sikvdilis Semdeg<br />

daamtkica; aRsaniSnavia, agreTve, martin luTer<br />

kingis roli adamianis uflebebis dacvis


sferoSi, amerikis istoriaSi samudamod darCeba<br />

misi gamosvla 1963 wels vaSingtonSi,<br />

200 000-kacian demonstraciaze, romelic<br />

samoqalaqo uflebebis bilis mxardasaWerad<br />

gaimarTa. swored aq warmoTqva kingma Tavisi<br />

istoriuli sityvebi, gamosvlaSi - ,,me vocnebob"<br />

(I have a dream), kingma ganacxada, rom<br />

igi ocnebobda yvela protestantisa Tu ka-<br />

Tolikes, TeTrkanianisa Tu Savkanianis gaer-<br />

Tianebaze msoflioSi demokratiuli principebis<br />

dasacavad.<br />

zemoaRniSnuli saubriT msurda, yuradReba<br />

gamemaxvilebina im faqtze, rom amerikaSi<br />

adamianis uflebebis dacvaze ara marto kanonebi<br />

zrunavs, aramed amerikuli sazogadoebis<br />

yvela fenis warmomadgenlebic, radganac isini<br />

kargad xedaven, rom konstitucionalizmis<br />

ganviTarebis aucilebeli prekondicia adamianis<br />

uflebebis dacvaa.<br />

amerikis SeerTebuli Statebis<br />

konstitucia - ,,mkacri"<br />

reagirebis konstitucia<br />

,,konstituciam saukuneebs unda gauZlos" -<br />

es sityvebi did amerikel demokrats, uzenaesi<br />

sasamarTlos yofil mTavar mosamarTles,<br />

jon marSals ekuTvnis. albaT dameTanxmebiT,<br />

rom konstituciis sicocxlisunarianobis erTerTi<br />

umTavresi ganmsazRvreli faqtoria, Tu<br />

rogor adgens TviT konstitucia masSi cvlilebaTa<br />

Setanis proceduras. zogadad,<br />

SeiZleba konstituciaSi dadgenili iyos Zalze<br />

martivi procedura cvlilebebis Sesatanad,<br />

rogorc es, magaliTad, germaniaSia. aseTi<br />

saxis konstituciebs ,,moqnils" uwodeben,<br />

magram arsebobs cvlilebebis Setanis meore<br />

da, SeiZleba iTqvas, ufro progresuli forma.<br />

es forma iTvaliswinebs konstituciaSi cvlilebebis<br />

Setanis rTul proceduras, rogorc<br />

es amerikis SeerTebul StatebSia, aseTi saxis<br />

konstitucias ki ,,mkacrs" uwodeben.<br />

vfiqrob, germanuli modeli aSkarad Camor-<br />

Ceba amerikuls, radgan amerikuli modeli<br />

ufro metad gamoxatavs imas, rom konstitucia<br />

aris ierarqiulad yvelaze maRla mdgomi<br />

sakanonmdeblo aqti da ar awesebs cvlileba-<br />

Ta Setanis iseTi proceduras, rogorc amas<br />

Cveulebrivi kanonisaTvis awesebs, anu amiT<br />

amerikuli modeli konstitucias, cvlilebebis<br />

Setanis TvalsazrisiTac ki, kanonze maR-<br />

la ayenebs, es asec unda iyos, radganac Tu<br />

konstituciaSi cvlileba Sedis, es, ra Tqma<br />

unda, mniSvnelovani faqtia da amisaTvis ar<br />

unda iyos iseTi procedura dawesebuli<br />

romelic, advilad SeZlebs masSi cvlilebebis<br />

Setanas, faqtia,rom amerikaSi es meqanizmi<br />

amarTlebs da gaamarTlebs kidec. darwmunebuli<br />

var, amerikas rom ar daedgina cvlilebaTa<br />

Setanis aseTi rTuli procedura, igi<br />

iseve Cabardeboda istorias, rogorc misi Tanamedrove,<br />

1791 wlis franguli konstitucia.<br />

aSS-is uzenaesi sasamarTlo,<br />

rogorc sakonstitucio<br />

kontrolis sasamarTlo organo<br />

da adamianis uflebebis dacvis<br />

mtkice meqanizmi<br />

aSS-is konstitucia arafers ambobs imaze,<br />

rom uzenaes sasamarTlo axorcielebs sakonstitucio<br />

kontrols, rogorc sakanonmdeblo,<br />

iseve aRmasrulebel xelisuflebis<br />

aqtebze, magram, miuxedavad amisa, 1803 wels<br />

es sistema amerikam pirvelad danerga msoflioSi,<br />

raSic didi wvlili Seitana uzenaes<br />

sasamarTlos mTavarma mosamarTlem jon<br />

marSalma. “merberi medisonis winaaRmdeg”<br />

saqmis ganxilvisas, marSalma ganacxada, rom<br />

arsebobda iseTi federaluri kanoni, romelic<br />

SeusabamobaSi modioda konstituciasTan<br />

da daumata, rom aseTi kanonebis arakonstituciurobis<br />

gamocxadeba mxolod sasamarTlos<br />

prerogativa unda yofiliyo. marSaliseulma<br />

sasamarTlom oficialurad ganacxada,<br />

rom igi sakonstitucio kontrols ganaxorcielebda<br />

yvela saxelmwifo aqtze. sasamarTlos<br />

aseTma qmedebam maRali Tanamdebobis<br />

zogierTi piris didi ukmayofileba gamoiwvia,<br />

magram marSali eSmakurad axerxebda<br />

sasamarTlos dacvas Tavdasxmisagan. uzenaesi<br />

sasamarTlos sakonstitucio kontrolis<br />

sasamarTlo organod gamocxadebaze amerikis<br />

kongresma konstituciaSi Sesworeba ar Seitana.<br />

es nabiji kongresis mxridan SeiZleba<br />

CaiTvalos rogorc dadebiTad, aseve uaryofiTad,<br />

SeiZleba kongresi negatiurad moiqca,<br />

rom konstituciaSi, rogorc qveynis<br />

uzenaesi Zalis mqone aqtSi, ar uzrunvelyo<br />

iseTi debuleba, romelic mogvcemda sakonstitucio<br />

kontrolis sasamarTlo organos<br />

definicias, magram Tu gaviTvaliswinebT, rom<br />

171


172<br />

konstituciis dacva sasamarTlos prerogativa<br />

iyo da sasamarTlos mier romelime aqtis<br />

arakonstituciurad cnoba ara marto<br />

misi ufleba, aramed movaleobac ki iqneboda,<br />

es nabiji pozitiur mniSvnelobas iZens, maSasadame,<br />

SesaZloa kongresma saWirod ar CaTvala<br />

aseTi Sesworebis Setana konstitucia-<br />

Si, radgan Tvlida, rom konstituciis dacva<br />

da aqtebze sakonstitucio kontrolis ganxorcieleba<br />

uzenaesi sasamarTlos dauwereli<br />

ufleba-movaleoba da misi modus vivendi iyo.<br />

aSS-is uzenaesi sasamarTlos umTavres funqcias<br />

misi daarsebidanve warmoadgenda adamianis<br />

uflebebis dacva, rasac Zalze didi<br />

gasaqani mieca marSalis moRvaweobis dros.<br />

adamianis uflebebis dacvis mxriv, susti iyo<br />

rojer teinis (marSalis Semcvlelis) sasamarTlo,<br />

rac gamoixata saqmeSi - “skoti<br />

sendfordis winaaRmdeg” (1857), sadac<br />

igi acxadebda, rom dred skoti afrikeli<br />

Savkaniani iyo da mas, rogorc monas, ar<br />

gaaCnda moqalaqeobrivi uflebebi. teinis es<br />

qmedeba gansakuTrebulad iqna gakritikebul<br />

aSS-is CrdiloeT nawilSi. miuxedavad amisa,<br />

amerikulma uzenaesma sasamarTlom mainc moaxerxa<br />

demokratiulad funqcionireba, rac<br />

teinis Semdeg mosulma uzenaesi sasamarTlos<br />

mTavarma mosamarTleebma daamtkices.<br />

maTgan gansakuTrebiT gamovyofdi luis brendisis<br />

droindel sasamarTlos.<br />

aSS-is uzenaesi sasamarTlo gansakuTrebiT<br />

gaZlierda da demokratiuli principebis udavo<br />

damcveli gaxda 1937 wlidan. am periodidan<br />

moyolebuli, sasamarTlos umTavres funqcias<br />

warmoadgens konstituciis mier garantirebuli<br />

samoqalaqo Tavisuflebebisa da<br />

uflebebis interpretacia. me-20 saukunis<br />

uzenaesi sasamarTlos istoriaSi gansakuTrebiT<br />

aRsaniSnavia erl uorenis moRvaweoba,<br />

romelic misi mTavari mosamarTle iyo 1953-<br />

1969 wlebSi. uorenis moRvaweobis period-<br />

Si, yvelaze cnobili saqmea “brauni ganaTlebis<br />

sabWos winaaRmdeg” (1954),<br />

romelmac aRkveTa zangTa diskriminacia<br />

samxreTis saganmanaTleblo sistemaSi, rac<br />

dRemde rCeba ZalaSi. sasamarTlo mxars uWerda<br />

Savkanian amerikelTa uflebebis dacvasac.<br />

uoren bergerisa da uiliam renquistis dros,<br />

uzenaesma sasamarTlom gansakuTrebuli yuradReba<br />

dauTmo samoqalaqo Tavisuflebebis<br />

dacvas. renquistis dros, gansakuTrebuli<br />

mniSvneloba SeiZina samoqalaqo Tavisuflebebis<br />

farTo interpretaciam, Tumca imdroindelma<br />

sasamarTlom SezRuda presis Tavisufleba,<br />

Tu igi safrTxes uqmnida qveynis<br />

erovnul uSiSroebas. 1980-ian wlebSi sasamarTlom<br />

ramdenime federaluri kanonis interpretacia<br />

gaakeTa, romlebic krZalavda<br />

diskriminacias. renquistis sasamarTlom,<br />

agreTve, araerTi kanoni scno arakonstituciurad,<br />

romelic qalTa da mamakacTa Tanasworuflebianobas<br />

uaryofda.<br />

SeerTebuli Statebis uzenaesma sasamarTlom<br />

didi roli Seasrula ekonomikur sferoSic.<br />

me-19 saukunis bolosaTvis araerTi kanoni<br />

iqna miRebuli, romelic aregulirebda samewarmeo<br />

saqmianobas. sasamarTlom kanonebis<br />

umravlesoba konstituciurad scno da, Sesabamisad,<br />

sasamarTlos muSaoba am TvalsazrisiT<br />

gaizarda. miuxedavad imisa, rom<br />

sasamarTlom sakanonmdeblo aqtebis umravlesoba<br />

konstituciurad scno, igi ar eTanxmeboda<br />

biznesis maregulirebel politikas.<br />

es pozicia gamoxatavda im konstituciuri<br />

doqtrinis ganviTarebas, romelic zRudavda<br />

xelisuflebis Zalauflebas gaekontrolebina<br />

biznesi. 1920-ian wlebSi am doqtrinam<br />

biznesis maregulirebel kanonmdeblobasac<br />

Seutia. uzenaesma sasamarTlom arakonstituciurad<br />

scno 130-ze meti maregulirebeli<br />

kanoni, sasamarTlom arakonstituciurad<br />

scno saxelmwifo da adgilobrivi kanonebi,<br />

romlebic, misi azriT, arRvevdnen im<br />

ekonomikur uflebebs, romelsac me-14 Sesworeba<br />

icavs.<br />

amerikis SeerTebul StatebSi uzenaesi sasamarTlos<br />

siZliere dasturdeba imiTac, rom<br />

igi ar erideba iseTi aqtis gauqmebas, romelic<br />

SeiZleba arakonstituciuri, magram, imavdroulad,<br />

mosaxerxebeli iyos saxelmwifo xelisuflebis<br />

organoTaTvis TavianTi funqciebis<br />

gansaxorcieleblad. amis Taobaze aSS-is<br />

uzenaes sasamarTlos yofili mTavari mosamarTle<br />

uoren bergeri miuTiTebs, rom aseTi<br />

aqti aucileblad unda gauqmdes, miuxedavad<br />

imisa, rom igi efeqturi da sasargebloa saxelmwifo<br />

organoTaTvis TavianTi funqciebis<br />

gansaxorcieleblad. vfiqrob, amerikuli<br />

demokratia swored kanonisadmi aseTma midgomam<br />

ganaviTara.


amerikaSi uzenaes sasamarTlos avtoriteti<br />

ganusazRvrelia. uzenaesi sasamarTlos didi<br />

avtoriteti gamoixateba sakanonmdeblo organoSic,<br />

rac imiT mtkicdeba, rom Tu senati<br />

ganixilavs impiCmentis wesiT prezidentis<br />

Tanamdebobidan gadayenebis sakiTxs, am dros<br />

mas uzenaes sasamarTlos mTavari mosamar-<br />

Tle Tavmjdomareobs. uzenaesi sasamarTlos<br />

avtoritetze mowmobs is faqtic, rom 1963<br />

wels Seqmnil specialur komisias, romelic<br />

prezident kenedis mkvlelobis garemoebebis<br />

dadgenas iZiebda, Tavmjdomareobda uzenaes<br />

sasamarTlos mTavari mosamarTle, erl uoreni,<br />

gaamarTla Tu ara uorenis muSaobam am<br />

komisiaSi, es calke davis sakiTxia, magram<br />

msurs xazi gausva, rom amerikulma isTebliSmenTma<br />

swored mas gamoucxada ndoba.<br />

aqedan SeiZleba davaskvnaT, rom uzenaesi<br />

sasamarTlo amerikaSi im organodaa aRiarebuli,<br />

romelic kanonierebisa da samarTlianobis<br />

damcvelia. yvelafer amas ki uzenaesma sasamarTlom<br />

Tavis siZlieriT miaRwia, rac yvelaze<br />

naTlad konstituciis dacvaSi gamoixateba.<br />

amerikis SeerTebul StatebSi ganusazRvrelia<br />

uzenaesi sasamarTlos roli demokratiisa<br />

da konstitucionalizmis ganviTarebaSi.<br />

amerikas hyolia Zlieri da susti kongresi,<br />

Zlieri da susti prezidenti, am fonze, Sesa-<br />

Zloa, amerikaSi xSirad gatarebuliyo araswori<br />

politika saxelmwifos mier miRebuli<br />

aqtebiT. swored am dros gadamwyvet rols<br />

uzenaesi sasamarTlo asrulebda, romelsac<br />

SeeZlo arakonstituciurad gamoecxadebina<br />

aqti, romelic Semdeg qveynis demokratias<br />

safrTxes Seuqmnida. SeerTebul StatebSi<br />

adamianis uflebebis dacvis sferoSi yvelaze<br />

produqtiuli swored uzenaesi sasamarTlo<br />

iyo, mis mier ganxilul saqmeebSi misi mosazreba<br />

TiTqmis yovelTvis pasuxobda<br />

demokratiis principebis moTxovnebs. marSali<br />

– brendisi – uoreni, es is sameulia, romlis<br />

gareSec uzenaesi sasamarTlo ver gaxdeboda<br />

amerikuli demokratis dacvis mtkice meqanizmi.<br />

bolos minda aRvniSno, rom amerikuli sakonstitucio<br />

sasamarTlo kontroli yvelaze<br />

moqnilia mTel msoflioSi, amerikuli sakonstitucio<br />

kontrolis sasamarTlo organo<br />

yovelTvis axerxebs ara marto konstituciis,<br />

aramed, zogadad, demokratiuli principebis<br />

moTxovnebis dacvas, romelTa baziszec<br />

amerikelebma realurad samarTlebrivi saxelmwifo<br />

Camoayalibes.<br />

marTva-gamgeobis amerikuli<br />

forma - progresuli<br />

instituti<br />

amerikis SeerTebuli Statebi pirveli saxelmwifoa,<br />

romelmac marTva-gamgeobis formad<br />

saprezidento respublika airCia da msoflioSi<br />

pirvelma SesTavaza aseTi forma kacobriobas.<br />

amerikuli marTva-gamgeobis formis<br />

udidesi monapovaria prezidentis, rogorc<br />

saxelmwifosa da aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

meTauris, institutis SemoReba. prezidents<br />

amerikis konstituciam Tavidanve didi<br />

uflebebi misca da daavala mas yofiliyo<br />

qveynis Sida da sagareo politikur sakiTx-<br />

Ta umTavresi koordinatori da qveynis SeiaraRebuli<br />

Zalebis umaRlesi mTavarsardali,<br />

magram es rodi niSnavs imas, rom amerikelma<br />

,,damfuZnebelma mamebma" amiT sakanonmdeblo<br />

organo daasustes. piriqiT, amerikulma<br />

konstitucionalizmma kongresi aRmasrulebel<br />

xelisuflebaze saparlamento kontrolis<br />

ganxorcielebis uflebamosilebiT aRWurva,<br />

rac gamoixateba rogorc prezidentis, ise<br />

didi Tanamdebobis mqone sxva pirTa impiCmentis<br />

wesiT gadayenebaSi. amerikulma konstituciam<br />

prezidenti daasaxela saxelmwifos<br />

politikis umTavres koordinatorad, radganac<br />

kongresis mier miRebuli kanonebi swored<br />

mas da mis gunds unda ganexorcielebina.<br />

rogorc zemoT aRvniSne, amerikaSi sakanonmdeblo<br />

da aRmasrulebeli xelisufleba erTmaneTs<br />

akontroleben arsebuli meqanizmebiT,<br />

es garemoeba imaze miuTiTebs, rom amerikuli<br />

marTva-gamgeobis forma ar aris supersaprezidento,<br />

igi damyarebuli saxelmwifo xelisuflebis<br />

sam Stos Soris ZalTa balansze.<br />

prezidentis instituti amerikaSi unikaluria<br />

im TvalsazrisiTac, rom igi arCeviTia, iseve,<br />

rogorc kongresi, anu amerikaSi sakanonmdeblo<br />

xelisufleba ar irCevs prezidents,<br />

rogorc es saparlamento mmarTvelobis zogierT<br />

qveyanaSia. es princi pi axorcielebs<br />

xalxis realur monawileobas qveynis mar-<br />

TvaSi. igi calke irCevs prezidentsa da kongress<br />

da ukeTebs maT Tavisi uflebebis delegirebas.<br />

aSS-Si didi mniSvneloba aqvs vetos<br />

dadebis instituts prezidentis mxridan. amiT<br />

173


174<br />

prezidenti agrZnobinebs kongress, rom mis<br />

mier miRebulma kanonma SeiZleba safrTxe<br />

Seuqmnas qveynis sagareo Tu ekonomikur, aseve<br />

erovnuli uSiSroebis politikas, romelzec<br />

igia pasuxismgebeli. prezidenti ufro xelsayrel<br />

pirobebs qmnis Tavisi uflebebis gansaxorcieleblad,<br />

rac SeiZleba imaSi gamoixatos,<br />

rom kongresma gaiTvaliswinos prezidentis<br />

SeniSvnebi da miiRos iseTi kanoni,<br />

romelic sasurveli iqneba rogorc prezidentisaTvis,<br />

iseve kongresisaTvis. amerikis<br />

istoriaSi iyo iseTi periodebi, rodesac susti<br />

kongresis pirobebSi prezidenti gaZlierda,<br />

xolo cudi prezidentis pirobebSi – kongresi.<br />

magaliTad, Teodor ruzveltis dros<br />

prezidentis instituti Zalze gaZlierda,<br />

rasac ver vityviT kartersa da taftze, miuxedavad<br />

amisa, am or xelisuflebas Soris<br />

balansi arasodes darRveula da aseT dros<br />

udides rols asrulebda uzenaesi sasamarTlo,<br />

romelic orive xelisuflebaze ganaxorcielebda<br />

sakonstitucio kontrols.<br />

SeerTebuli Statebis marTva-gamgeobis forma<br />

saprezidento respublikaa, saintereso<br />

iqneba, mokled ganvixiloT amerikis prezidentis<br />

roli da misi zogierTi umTavresi<br />

uflebamosileba.<br />

amerikis SeerTebuli Statebis prezidenti<br />

uflebamosilia gamosces brZanebebi. es Se-<br />

Zleba iyos direqciebi, proklamaciebi da sxva<br />

saxis gancxadebebi. yvelaferi es ar saWiroebs<br />

kongresis Tanxmobas. erT-erTi yvelaze cnobili<br />

brZaneba emansipaciis proklamacia iyo,<br />

romelic abraam linkolnma 1863 wels, samoqalaqo<br />

omis dros gamosca. es proklamacia<br />

aRiarebda monaTa Tavisuflebas. prezidenti,<br />

agreTve, Tanamdebobaze niSnavs kabinetis<br />

wevrebs, uzenaesi sasamarTlos mosamarTleebsa<br />

da sxva, maRali federaluri Tanamdebobis<br />

pirebs senatis TanxmobiT. garda amisa, prezidents<br />

SeuZlia daniSnos Tavisi TanaSemweebi<br />

da mrCevlebi, rac ar moiTxovs senatis<br />

Tanxmobas. SeerTebul StatebSi prezidentis,<br />

rogorc SeiaraRebuli Zalebis umaRlesi<br />

mTavarsardlis, movaleobas warmoadgens daicvas<br />

qveyana omianobis periodSi da Seinar-<br />

Cunos mSvidoba, agreTve, rogorc umaRlesi<br />

mTavarsardali, prezidenti niSnavs maRali<br />

samxedro Tanamdebobis pirebs kongresis TanxmobiT.<br />

mxolod kongresia uflebamosili ga-<br />

moacxados omi, anu, rogorc vxedavT, samxedro<br />

saqmianobaSi kongresis rolic didia. kongresi,<br />

aseve, nebas rTavs prezidents ganaxorcielos<br />

farTo uflebamosilebebi omianobis<br />

periodSi. ase magaliTad, meore msoflio<br />

omis dros franklin delano ruzveltma<br />

araerTi sagangebo samsaxuri Seqmna da iaponuri<br />

warmoSobis amerikeli moqalaqeebic ki<br />

daapatimra. sagareo politikaSi konstitucia<br />

aZlevs prezidents elCebis daniSvnisa<br />

da xelSekrulebebis dadebis uflebas. igi<br />

aseve iRebs ucxo qveynis diplomatebs. prezidenti<br />

uflebamosilia waradginos kongres-<br />

Si kanonproeqti, romelic exeba sagareo<br />

daxmarebas da sxva saxis saerTaSoriso saqmianobebs.<br />

miuxedavad imisa, rom prezidenti<br />

sagareo politikaSic sakmaod didi uflebamosilebiT<br />

sargeblobs, kongresi aqac did<br />

rols asrulebs, rac kidev erTxel migviniSnebs<br />

imaze, rom amerikaSi prezidenti yovlisSemZle<br />

ar aris. senatis Tanxmobaa aucilebeli<br />

prezidentis mier wardgenil di plomatiuri<br />

warmomadgenelis daniSvnaze da<br />

mis mier xelSekrulebis dadebazec, magram<br />

rodesac prezidenti debs SeTanxmebebs ucxo<br />

qveynis liderebTan, aq ukve senatis Tanxmoba<br />

saWiro aRar aris. aSS-Si prezidentebi sagareo<br />

politikis warmarTvas xSirad avalebdnen<br />

TavianT saxelmwifo mdivnebs. gamonaklis<br />

warmoadgendnen vudro vilsoni da franklin<br />

delano ruzvelti.<br />

SeerTebuli Statebis prezidentebi did rols<br />

asrulebdnen ucxo saxelmwifoTa Soris konfliqtis<br />

daregulirebis saqmeSi maT Soris<br />

ki gamoirCeoda Teodor ruzvelti da vudro<br />

vilsoni. ruzveltma miiRo nobelis premia<br />

ruseT-iaponiis (1904-1905) omis dasrulebaSi<br />

xelis SewyobisaTvis, vudro vilsonma<br />

ki didi roli iTamaSa samSvidobo xelSekrulebis<br />

momzadebaSi pirveli msoflio omis dros.<br />

SeerTebul StatebSi prezidents gansakuTrebuli<br />

urTierToba aqvs xalxTan, ramdenadac<br />

xalxi mas ndobas ucxadebs da, Sesabamisad,<br />

prezidenti cdilobs xalxis mxardaWeriT<br />

ganaxorcielos Tavisi ideebi da programa.<br />

prezidents mravali saSualeba aqvs xalxTan<br />

mWidro urTierTobis dasamyareblad. ase magaliTad,<br />

vudro vilsoni xSirad atarebda<br />

pres-konferenciebs, f. d. ruzveltma am mizniT<br />

gamoiyena radiogadacema ,,buxrispira saubrebi"


(,,Fireside chats"). igi iyo, agreTve, pirveli<br />

prezidenti, romelic televiziiT gamovida,<br />

1960 wlidan prezidentebi xSirad mimarTavdnen<br />

satelevizio gamosvlebs, raTa TavianTi<br />

ideebi ufro farTo auditoriisaTvis gaecnoT.<br />

rogorc vnaxeT, SeerTebul StatebSi prezidentis<br />

instituts gansakuTrebuli mniSvneloba<br />

aqvs, misi roli ganmsazRvrelia rogorc<br />

Sida, iseve sagareo politikaSi. prezidenti,<br />

rogorc sagareo politikis mTavari koordinatori,<br />

did rols asrulebs saerTaSoriso<br />

konfliqtebis mogvarebaSi, ucxo qveynis<br />

liderebTan SeTanxmebebis dadebaSi, sagareo<br />

politikaSi adamianis uflebebis dacvaSi,<br />

ekonomikurad Rarib saxelmwifoTaTvis finansur<br />

daxmarebaSi da a.S. aranaklebia prezidentis<br />

roli qveyanaSi saSinao politikis<br />

warmarTvis TvalsazrisiTac, rac gamoixateba<br />

qveynis ekonomikur, sabiujeto da sagadasaxado<br />

sistemebSi aqtiuri monawileobiT.<br />

miuxedavad imisa, rom prezidenti didi uflebamosilebebiT<br />

sargeblobs, rogorc vnaxeT,<br />

misi roli saSinao da sagareo politikis<br />

zogierT sakiTxebSi SezRudulia kongresis<br />

mier, ris safuZvelzec SeiZleba kidev erTxel<br />

dabejiTebiT ganvacxadoT, rom aSS ar<br />

aris arc zesaprezidento da arc zesaparlamento<br />

respublika. es ubralod is qveyanaa<br />

sadac namdvilad arsebobs sami Tanasworuflebiani<br />

xelisufleba.<br />

dabolos, sasurvelia xazi gavusvaT imas,<br />

rom amerikuli marTva-gamgeobis formas<br />

SeerTebul StatebSi, uamravi ekonomikuri<br />

Tu politikuri krizisis pirobebSi, arasodes<br />

uRalatia Tavisi permanentuli saxisaTvis.<br />

,,civi omis" pirobebSic ki, arasodes dar-<br />

Rveula Tanasworuflebianoba prezidentsa da<br />

kongress Soris, miuxedavad bevri sirTuleebisa<br />

da uTanxmoebebisa, maT mainc moaxerxes<br />

erTiani ideebiT exelmZRvanelaT da<br />

Tanabari wvlili SeetanaT ,,wiTeli monstris"<br />

damarcxebaSi.<br />

1947 wlis erovnuli<br />

uSiSroebis aqti - amerikuli<br />

konstitucionalizmis erTerTi<br />

udidesi monapovari<br />

1947 wlis erovnuli uSiSroebis aqtze gansakuTrebiT<br />

msurs yuradRebis gamaxvileba,<br />

radganac mimaCnia, rom kongresis mier miRebul<br />

sakanonmdeblo aqtTa Soris am aqtma<br />

udidesi gavlena moaxdina qveynis samxedro<br />

sistemaze, sagareo da erovnuli uSiSroebis<br />

politikaze. miuxedavad imisa, rom prezidentma<br />

trumenma am kongress ,,usaqmuri" (Donothing)<br />

uwoda, swored am kongresma SeZlo<br />

uzrunveleyo aseTi, metad strategiuli<br />

daniSnulebis sakanomdeblo aqtis miReba da,<br />

SeiZleba iTqvas, rom aSS-is istoriaSi yvelaze<br />

produqtiuli swored es kongresi iyo.<br />

am aqtis safuZvelze araerTi saxelmwifo<br />

organo Camoyalibda, magram gansakuTrebiT<br />

msurs xazi gavusva erovnuli uSiSroebis<br />

sabWos da samxedro sistemaSi momxdar cvlilebas,<br />

romlis safuZvelzec amerikis Tavdacvis<br />

ministri ara samxedro, aramed samoqalaqo<br />

piri unda yofiliyo.<br />

1947 weli is periodia, rodesac Jdanovis<br />

doqtrinis gamocxadebiT msoflio oficialurad<br />

gaxda bipolaruli da, faqtobrivad,<br />

daiwyo ,,civi omi", romelic aRsavse iyo<br />

uamravi saSineli da imavdroulad saintereso<br />

faqtiT. erovnuli uSiSroebis sabWos Seqmnis<br />

mizans, rogorc cnobilia, warmoadgenda<br />

prezidentisaTvis rekomendaciebis micema qveynis<br />

sagareo da erovnuli uSiSroebis politikasTan<br />

dakavSirebiT. ,,civi omis" mimdinareobis<br />

periodSi, erovnuli uSiSroebis sab-<br />

Wos roli sagareo politikaSi mniSvnelovani<br />

iyo da vfiqrob, am organos gareSe<br />

amerikis TiToeul prezidents Zalze gauWirdeboda<br />

,,borotebis imperiasTan" brZola.<br />

erovnuli uSiSroebis sabWos ZiriTad mizans,<br />

agreTve, warmoadgens amerikis kanonieri interesebis<br />

dacva qveynis gareT. sabWo cdilobda,<br />

Sesabamisi reagireba moexdina sabWo-<br />

Ta kavSiris mier ganxorcielebul antikonvenciur<br />

saqmianobebze, es faqti imiTac aris<br />

sayuradRebo, rom sabWo ara marto amerikis,<br />

aramed im konvenciebisa da saerTaSoriso<br />

xelSekrulebebisa da SeTanxmebebis interesebs<br />

icavda, romelTa mizans msoflioSi mSvidobisa<br />

da stabilurobis damyareba warmoadgenda.<br />

erovnuli uSiSroebis sabWo,<br />

agreTve, did rols asrulebs saerTaSoriso<br />

konfliqtebis mogvarebaSi. ase magaliTad,<br />

prezident niqsonis administraciis dros<br />

erovnuli uSiSroebis sabWom didi roli<br />

iTamaSa israel-sirias Soris arsebuli kon-<br />

175


176<br />

fliqtis daregulirebaSi, rac umniSvnelovanesi<br />

sakiTxi iyo axlo aRmosavleTis politikur<br />

cxovrebaSi. swored erovnulma uSiSreobis<br />

sabWom dasaxa kardinaluri gzebi ssrks<br />

dangrevisaTvis da germaniis unifikaciisaTvis,<br />

riTac man daasrula msoflio bipolarizaciis<br />

procesi.<br />

erovnuli uSiSroebis sabWos arsebobam,<br />

agreTve, dadebiTad imoqmeda qveynis saSinao<br />

politikaze. sabWos SeqmniT daregulirda<br />

uamravi saxis uTanxmoeba sxvadasxva samTavrobo<br />

samsaxurebs Soris. miuxedavad imisa, rom<br />

garkveuli uTanxmoebebi mainc arsebobda, bolo<br />

momentSi erovnuli uSiSroebis sabWo mainc<br />

axerxebda maT aRmofxvras da cdilobda yvela<br />

samTavrobo samsaxurebis interesebi<br />

Tanabrad daekmayofilebina qveynis interesebTan<br />

Sesabamisad.<br />

erovnuli uSiSroebis aqtis meore did monapovars,<br />

rogorc aRvniSne, Tavdacvis ministrad<br />

samoqalaqo da ara samxedro piris<br />

daniSvnis instituti warmoadgenda. vfiqrob,<br />

am Tanamdebobam gaamarTla amerikis gegmebi<br />

samxedro sferoSi. samoqalaqo piris dominireba<br />

Tavdacvis sferoSi progresuli movlenaa.<br />

igi aSkarad uwyobs xels qveynis Tavdacvisa<br />

da samxedro sistemis ufro met moqnilobas<br />

da mis demokratiulad funqcionirebas.<br />

amerikuli<br />

konstitucionalizmis<br />

gavlena msoflio<br />

konstitucionalizmze.<br />

amerikuli konstitucionalizmis gavlena<br />

msoflio konstitucionalizmze udavoa marto<br />

im ubralo mizeziT, rom pirveli konstituciis<br />

avtori msoflioSi swored<br />

amerikis SeerTebul Statebia. es gavlena,<br />

agreTve, gamoixateba xelisuflebis danawilebis<br />

principis implementaciiT, marTva-gamgeobis<br />

axali formis SemoRebiT da sakonstitucio<br />

kontrolis sasamarTlo organos<br />

CamoyalibebiT. msoflioSi demokratiuli saxis<br />

konstituciaTa Seqmnas, rogorc viciT,<br />

sistematuri xasiaTi meore msoflio omis<br />

Semdeg mieca. am konstituciaTa umravlesoba<br />

aRiarebda xelisuflebis danawilebis princi<br />

ps da sakonstitucio kontrolis sasamarTlo<br />

organos Camoyalibebas, romelTa<br />

arsebobis gareSe SeuZlebelia konstituciuri<br />

saxelmwifos mSeneblobis dawyeba, anu,<br />

aqedan gamomdinare SeiZleba iTqvas, rom msoflio<br />

saxelmwifoebma amerikuli konstitucionalizmis<br />

bazisze daiwyes TavianTi konstitucionalizmis<br />

ganviTareba. evropis ganviTarebuli<br />

qveynebis umravlesobam, amerikis<br />

konstituciisagan gansxvavebiT, specialuri<br />

Tavi dauTmo adamianis uflebebsa da Tavisuflebebs<br />

TavianT konstituciaSi, magram<br />

vfiqrob, aqac amerikuli konstitucionalizmis<br />

gavlena iCens Tavs, radgan albaT dameTanxmebiT,<br />

rom uazrobaa adamianis uflebebis<br />

dacvaze saubari, Tu qveyana xelisuflebis<br />

danawilebis princi ps ar aRiarebs, xolo,<br />

rogorc aRvniSne, xelisuflebis danawilebis<br />

principis pirveli maRiarebeli konstituciis<br />

doneze aSS-ia. miuxedavad imisa, rom<br />

evropa xelisuflebis danawilebis princips<br />

aRiarebs, mimaCnia, rom evropul saxelmwifoTa<br />

umetesobaSi, saparlamento da Sereuli<br />

mmarTvelobis formis pirobebSi, ar xdeba<br />

xelisuflebis danawilebis principis obieqturi<br />

implementacia. xelisuflebis danawilebis<br />

principi marto imas rodi niSnavs,<br />

rom qveyanam formalurad aRiaros sami xelisufleba,<br />

aq mTavari isaa, rom samive xelisufleba<br />

Tanasworuflebiani iyos, rac ufro<br />

gauadvilebs moqalaqes monawileoba miiRos<br />

qveynis marTvaSi, evropuli saparlamento<br />

mmarTvelobis formas faqtobrivad indiferentuli<br />

damokidebuleba aqvs sam xelisuflebas<br />

Soris ZalTa balansze, rac xelisuflebis<br />

danawilebis principis jerovnad ganxorcielebis<br />

aucilebeli rekvizitia, iseT saparlamento<br />

qveynebSi, rogorebic, magaliTad,<br />

italia da germaniaa, ar arsebobs damoukideblad<br />

moqmedi aRmasrulebeli xelisufleba<br />

da, SeiZleba iTqvas, rom igi sakanonmdeblo<br />

organos struqturuli qvedanayofia, aRmasrulebeli<br />

xelisufleba saparlamento<br />

mmarTvelobis formis qveynebSi sakanonmdeblo<br />

organos daukiTxavad verc erT mniSvnelovan<br />

nabijs gadadgams, anu, SeiZleba<br />

iTqvas, rom aRmasrulebeli xelisufleba<br />

subordinirebulia sakanonmdeblo xelisuflebaze.<br />

arsebobs marTva gamgeobis meore formac<br />

es aris Sereuli mmarTvelobis forma,<br />

rogorc es, magaliTad, safrangeTSia. Sereuli<br />

mmarTvelobis formis imedebma safrangeTSi,<br />

romelic saparlamento da saprezidento


formebis dadebiT TvisebaTa gaerTianebas warmoadgenda,<br />

ver gaamarTla da, faqtobrivad,<br />

es qveyana supersaprezidento respublikad<br />

aqcia. maSasadame, SeiZleba iTqvas, rom arc<br />

saparlamento da arc Sereuli mmarTvelobis<br />

formebi xelisuflebis danawilebis principis<br />

obieqturad implementaciaSi ar amarTlebs.<br />

amerikuli konstitucionalizmi, rogorc<br />

aRvniSneT, did gavlenas axdens msoflio<br />

konstitucionalizmze sakonstitucio kontrolis<br />

danergviTac. miuxedavad imisa, rom<br />

kontinenturma evropam, amerikisagan gansxvavebiT,<br />

sakonstitucio kontrolis sasamarTlo<br />

organod sakonstitucio sasamarTlo<br />

Camoayaliba, masze mainc didia amerikuli<br />

konstitucionalizmis gavlena Tundac im<br />

ubralo mizeziT, rom aseTi originaluri<br />

institutis danergva mxolod amerikul konstitucionalizms<br />

ekuTvnis. CvenTvis rTuli<br />

iqneba srulad visaubroT amerikuli konstitucionalizmis<br />

gavlenaze msoflio konstitucionalizmze,<br />

radganac arsebobs uamravi<br />

iseTi instituti, romelic msoflios bevrma<br />

qveyanam amerikuli konstitucionalizmisagan<br />

gadmoiRo.<br />

daskvna<br />

am mokle naSromSi ganvixileT amerikuli<br />

konstitucionalizmis zogierTi sakiTxi da<br />

xazi gavusviT im faqts, rom amerikelebma<br />

TavianTi sakuTari konstituciis SeqmniT bevri<br />

axali instituti danerges, romelTa arseboba<br />

aucilebelia qveyanaSi demokratiuli<br />

gardaqmnebis gansaxorcieleblad. amerikulma<br />

demokratiam, romelic amerikuli konstituciis<br />

baziszea Seqmnili, msoflios Tavisi<br />

siZliere daumtkica. amerikam kacobriobas<br />

aCvena, rom konstituciuri saxelmwifo safuZvelia<br />

yovelive aRmavlobisa da mouwoda msoflio<br />

qveynebs daamyaron demokratiuli reJimi,<br />

ganaviTaron konstitucionalizmi da hqondeT<br />

mxolod erTi survili - demokratiuli<br />

saxelmwifos mSenebloba. ver vityviT, rom<br />

demokratiis mSeneblobis saqmeSi amerikam<br />

Tavisi misia daasrula. vfiqrob, amerika jer<br />

kidev agrZelebs demokratiis mSeneblobas,<br />

mxolod ufro swrafi tempiT, vidre sxva<br />

qveynebi, amerikul konstitucionalizms jer<br />

kidev bevri ram aqvs gasakeTebeli, miT umetes<br />

dRes, rodesac e.w. ,,axali demokratiis" qvey-<br />

nebi, romlebic adre usityvod asrulebdnen<br />

“wiTeli monstris” direqciebs, demokratiuli<br />

xasiaTis uamrav reformas axorcielebs.<br />

es ki SeuZlebeli iqneba, Tu isini ar eziarebian<br />

amerikuli konstitucionalizmis iseT<br />

ZiriTad principebs, rogorebicaa: adamianis<br />

uflebebis dacva, xelisuflebis danawilebis<br />

principis ganxorcieleba da, aseve, miukerZoebuli<br />

da yvela TvalsazrisiT depolitizirebuli<br />

sakonstitucio kontrolis sasamarTlo<br />

organo. am fonze mimaCnia, rom<br />

amerikulma konstitucionalizmma axla<br />

umTavresi yuradReba sagareo sakiTxebze unda<br />

gadaitanos. igi unda iyos kargi maswavlebeli<br />

moswavle ,,axali demokratiis" qveynebis<br />

konstitucionalizmisTvis. Cven darwmunebulni<br />

unda viyoT imaSi, rom dRes, rodesac, konstitucionalizmis<br />

TvalsazrisiT, amerikis<br />

SeerTebuli Statebi upirvelesi Zlieri qveyanaa,<br />

igi Tavis gamocdilebebs gauziarebs sxva<br />

qveynebs, romlebsac surT iyvnen Zlieri saxelmwifoebi<br />

da es siZliere moipovon ara<br />

diqtaturiT, totalitarizmiT da sxva msgavsi<br />

reJimebiT, aramed WeSmaritad Zlieri<br />

da adamianis uflebebis damcveli sistemebiT,<br />

anu demokratiiT. amerikis SeerTebulma<br />

Statebma gaiara konstitucionalizmis ganviTarebis<br />

Zalze rTuli etapebi. iyo winaaRmdegobebi,<br />

uTanxmoebebi da sxva saxis sirTuleebi,<br />

magram, miuxedavad amisa, amerikam mainc<br />

SeZlo konstitucionalizmis mefis wodebis<br />

mopoveba. dRes, rodesac aSS msoflioSi erTerT<br />

uZlieres saxelmwifos warmoadgens, es<br />

gasakviri arc unda iyos, radgan ,,damfuZnebeli<br />

mamebis" mizani swored imaSi mdgomareobda,<br />

STamomavlobisaTvis miecaT saSualeba,<br />

rom aSS uZlieresi saxelmwifo gamxdariyo<br />

da maqsimalurad daculiyo konstituciisa<br />

da demokratiis principebi. amerikaSi<br />

demokratiisa da konstitucionalizmis ufro<br />

metad ganviTarebaSi udidesi wvlili Seaqvs<br />

TiToeul amerikels, romelic mxurvaled<br />

emsaxureba didi amerikeli demokratisa da<br />

politikosis, jon. f. kenedis 1960 wels<br />

warmoTqmul genialur sityvebs: ,,nu ekiTxebiT<br />

Tqven Tavs, Tu ra mogcaT amerikam, aramed<br />

yovelTvis SeekiTxeT Tqvens Tavs, Tu ra argeT<br />

Cvens qveyanas". vfiqrob, aseTi devizi unda<br />

hqondes yvela im ers, visac surs demokratiisa<br />

da konstitucionalizmis ganviTareba TavianT<br />

samSobloSi.<br />

177


178<br />

×ÄÃÄÒÀÝÉÖËÉ ÃÀ ÖÍÉÔÀÒÖËÉ (ÃÄÝÄÍÔÒÀËÉÆÄÁÖËÉ)<br />

ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÄÁÉÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÖÒ-ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ<br />

ÈÀÅÉÓÄÁÖÒÄÁÄÁÉÓ ÃÀáÀÓÉÀÈÄÁÀ<br />

ÂÉÅÉ ÀÌÉÒÀÍÀÛÅÉËÉ<br />

200 weliwadze metma ganvlo mas Semdeg,<br />

rac msoflioSi pirveli konstitucia daiwera<br />

da Seiqmna klasikuri federaciuli saxelmwifo.<br />

1787 wels filadelfiaSi Seikribnen<br />

delegatebi, romlebTac gadasawyveti hqondaT<br />

problema: 13 damoukidebeli qveynisagan,<br />

federaluri xelisuflebis Camoyalibebis<br />

gziT, SeeqmnaT erTi, axali politikuri formis<br />

saxelmwifo. saxelmwifos unda hqonoda erTdroulad<br />

konfederaciisa da unitaruli qveynis<br />

niSnebi. 1787 wlis 17 seqtembers, 16<br />

kviriani TaTbiris Semdeg, konstituciis saboloo<br />

variants 42 damswre delegatidan 39ma<br />

moawera xeli.<br />

b. franklinma xeli gaiSvira j. vaSingtonis<br />

skamis sazurgeze gamosaxuli kaSkaSa oqrosfrad<br />

SeRebili naxevar mzisaken da Tqva: “am<br />

sesiis msvlelobisas me xSirad vuyurebdi am<br />

sazurges prezidentis ukan da ver gamerkvia,<br />

mzis amosvlas asaxavda is Tu Casvlas, magram<br />

axla, bolos da bolos, me bednieri<br />

var imiT, rom vici - es mze amomavalia da<br />

ara Camavali~.<br />

aSS-is Semdgomi saxelmwifoebrivi ganviTarebac<br />

am mzis sxivebis fonze warimarTa. Tumca es<br />

ar niSnavs imas, rom xsenebul qveyanas demokratiuli<br />

reformebis gzaze winaaRmdegobebi ar<br />

hqonia: konfliqtma, romelic 1790 wlebSi<br />

federalistebsa da antifederalistebs Soris<br />

warmoiSva, Rrma daRi daasva amerikis saxelmwifoebriobas.<br />

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ<br />

“ÃÄÃÀÌÉßÀÆÄ ÌÝáÏÅÒÄÁ ÚÅÄËÀ ÀÃÀÌÉÀÍÓ ÃÀ ÀÃÀÌÉÀÍÈÀ ãÂÖ×Ó ÀØÅÓ ÈÅÉÈÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ Ö×ËÄÁÀ.”<br />

ÈÏÌÀÓ ãÄ×ÄÒÓÏÍÉ, 1790<br />

federalistebi, aleqsandre hamiltonis me-<br />

TaurobiT, warmoadgendnen saporto qalaqebis<br />

komersantebis interesebs. antifederalistebi,<br />

Tomas jefersonis xelmZRvanelobiT,<br />

gamodiodnen soflisa da samxreTis interesebis<br />

damcvelebad. maT Soris kamaTi Seexo<br />

centraluri xelisuflebisa da Statebis<br />

ZalauflebaTa urTierTdamokidebulebas. federalistebi<br />

upiratesobas Zalauflebis arsebul<br />

formas aniWebdnen, xolo antifederalistebi<br />

Statebis uflebis damcvelebad<br />

gamodiodnen. jefersoni aRiarebda Zlieri<br />

centraluri xelisuflebis mniSvnelobas<br />

sagareo urTierTobebSi, magram misi sxva<br />

sferoebSi gamoyenebis winaaRmdegi iyo. hamiltons<br />

anarqiis eSinoda da wesrigidan gamomdinare<br />

azrovnebda. jefersons eSinoda tiraniis<br />

da azrovnebda Tavisuflebidan gamomdinare.<br />

yovelive zemoTqmuli imis sailustraciod<br />

gamodgeba, rom aSS-is demokratiuli ganvi-<br />

Tareba da qveynis institucionaluri gradacia<br />

wlebis manZilze mimdinareobda. SeerTebul<br />

Statebs orive gza sWirdeboda. qveyanas<br />

namdvilad gauRima bedma, rom hyavda es ori<br />

pirovneba da SesZlo droulad SeeTanxmebina<br />

maTi filosofiuri Sexedulebebi. isini federalizmis<br />

saTaveebTan idgnen da TavianTi<br />

ideebiT mniSvnelovnad Seuwyves xeli federalizmis<br />

sxvadasxva qveynebSi aRorZinebasa da<br />

mis Semdgom popularizacias.


am ori bumberazi pirovnebebis ideebis Sejaxebam<br />

warmoSva konstituciis axali da<br />

Rrmad mniSvnelovani interpretacia. amis naTeli<br />

dasturia Semdegi faqtic: jefersoni<br />

saxelmwifo ministri iyo maSin, roca hamiltonma<br />

warmoadgina angariSi erovnuli bankis<br />

dafuZnebasTan dakavSirebiT. jefersonma uaryo<br />

igi da, icavda ra Statebis uflebebs, amtkicebda,<br />

rom konstituciaSi naTlad iyo CamoTvlili<br />

yvela Zalaufleba, romelic ekuTvnoda<br />

federalur xelisuflebas, xolo yvela<br />

sxva uflebebi rCeboda Statebs. konstituciaSi<br />

ki araferi iyo naTqvami bankis Seqmnis<br />

uflebis Sesaxeb.<br />

hamiltoni Seedava mas da ganacxada, rom<br />

mravalmxrivi saWiroebis gamo, uflebebis<br />

mTavar nawilSi unda yofiliyo nagulisxmevi<br />

zogadi muxlebis arseboba. erT-erT maTgans<br />

unda mieniWebina kongresisaTvis uflebamosileba<br />

“SemoeRo yvela kanoni, romelic aucilebeli<br />

da saWiro iyo~ imisaTvis, rom ganexorcielebina<br />

misTvis miniWebuli calkeuli<br />

uflebani. erovnul xelisuflebas konstitucia<br />

aniWebda uflebas daewesebina da Seegrovebina<br />

gadasaxadi, gaestumrebina valebi<br />

da esesxa fuli. erovnuli bankis arseboba<br />

xels Seuwyobda am funqciebis efeqtur Sesrulebas.<br />

aqedan gamomdinare, kongresi uflebamosili<br />

iyo Seeqmna aseTi banki. vaSingtonma<br />

da kongresma miiRes hamiltonis Sexedulebebi<br />

da es iyo federaluri xelisuflebis<br />

uflebis gazrdis mniSvnelovani precedenti.<br />

amasTanave, unda aRiniSnos, rom es ar iyo<br />

aSS-is istoriis manZilze erTaderTi precedenti<br />

federaluri xelisuflebisa da Statebis<br />

Zalauflebis ganawilebis mravalwlian<br />

gzaze. igi sul bolos reiganis prezidentobis<br />

pirvel wlebSi “axali federalizmis~<br />

saxiT gamovlinda.<br />

sityva “federalizmi~ warmoiSva laTinurisagan<br />

“Foedus~, rac niSnavs “federacias, kav-<br />

Sirs, SeTanxmebas~. me-18 saukunidan dawyebuli,<br />

pirvel rigSi, monteskies wyalobiT, es<br />

sityva xSirad ixmareboda ramdenime saxelmwifos<br />

samarTlebrivi gaerTianebis organizaciuli<br />

principis aRsaniSnavad, sadac gansakuTrebiT<br />

gamosayofia maTi wevrebis TviTgamorkveva<br />

da saxelmwifoebrivi saqmeebis<br />

gadawyvetaSi monawileobis ufleba. sityva<br />

“federalizmma~ Tavisi dRevandeli mniSvneloba<br />

CrdiloeT amerikaSi damoukideblobisaTvis<br />

brZolis da federalistebsa da antifederalistebis<br />

metoqeobis dasrulebis Semdeg<br />

moipova. partikularizmisa da separatistuli<br />

tendenciebisagan gansxvavebiT, amerikuli<br />

federalizmi, pirvel rigSi, miznad isaxavda<br />

federaluri organoebis gaZlierebas, maSin,<br />

roca evropuli gagebiT federalizmi, upirveles<br />

yovlisa, saxelmwifoebrivi centralizmis<br />

muqaras xedavda da amitom xazs usvamda<br />

calkeuli wevrebis damoukideblobis SenarCunebis<br />

aucileblobas.<br />

federalizmi - es aris erTiani saxelmwifos<br />

Semadgeneli nawilis avtonomiis umaRlesi<br />

forma.<br />

federaciis SemadgenlobaSi Semaval “saxelmwifoebs~<br />

axasiaTebs sami ZiriTadi niSani:<br />

1. saxelmwifo organoebis damoukidebloba<br />

(Cveulebriv, uzrunvelyofilia arCevnebis<br />

meSveobiT);<br />

2. avtonomiuri kompetenciis arseboba konstituciur<br />

da sakanonmdeblo sferoebSi<br />

(im sakiTxebis gamoklebiT, romlebic federaciis<br />

kompetencias miekuTvneba), agreTve,<br />

marTvis sferoSi;<br />

3. iuridiuli piris statusi, sakuTari finansuri<br />

resursebisa da avtonomiuri biujetis<br />

CaTvliT.<br />

federalizmi saxelmwifos iseTi mowyobaa,<br />

rodesac mmarTvelobiTi funqciebi ganawilebulia<br />

centralur da federaciis subieqtebs<br />

(Statebi, mxareebi, miwebi, kantonebi da a.S.)<br />

Soris. es aris saxelmwifo xelisuflebis<br />

vertikaluri gradacia, romelic garkveulwilad<br />

avsebs da srulyofs sayovelTaod<br />

aRiarebul xelisuflebis horizontalur<br />

ganawilebas.<br />

erT-erTi “mama-damfuZnebeli~, TvalsaCino<br />

politikuri da saxelmwifo moRvawe, Tomas<br />

jefersoni, werda: “mTavroba xdeba kargi ara<br />

xelisuflebis konsolidaciiT an koncentraciiT,<br />

aramed misi sworad ganawilebis Sedegad.”<br />

es niSnavs, rom konstituciiT an federaluri<br />

xelSekrulebiT gansazRvrulia saxelmwifo<br />

marTvis sferoebi da elementebi, romlebSic<br />

meore donis teritoriuli erTeulebi (federaciis<br />

subieqtebi) suverenuli arian da maT<br />

kompetenciaSi centraluri (federaluri)<br />

179


180<br />

xelisufleba ver Caereva da piriqiT, Statebs<br />

araviTar SemTxvevaSi aqvT ufleba Caerion<br />

mmarTvelobis iseT sferoebSi, romlebic konstituciis<br />

(an federaluri xelSekrulebis)<br />

ZaliT, mxolod federaluri xelisuflebis<br />

kompetencias ganekuTvneba.<br />

federalizmis principis Sesabamisad, ori an<br />

meti xelisufleba axorcielebs Zalmosilebas<br />

erTi da imave xalxis mimarT da erTsa<br />

da imave teritoriaze. SeerTebuli Statebisa<br />

da, magaliTad, pensilveniis Statis xelisuflebani<br />

saziarod floben zogierT<br />

uflebamosilebas (mag., gadasaxadebis akrefaze),<br />

maSin, roca sxva uflebamosilebebi<br />

eqskluziurad ganekuTvneba an erTs, an meores.<br />

rogorc jeims medisoni “federalist<br />

10”-Si werda: “federaluri konstitucia qmnis<br />

didi saerTo interesebis iRblian kombinacias,<br />

romelic Statebis xelisuflebebs<br />

ekuTvnis”. ase magaliTad, fulis moWra<br />

erovnuli xelisuflebis saqmea, ojaxis gayris<br />

ufleba ki Statebis prerogativaa. amis sapirispirod,<br />

Statebis milicia xandaxan eqvemdebareba<br />

erovnul mTavrobas, Tumca Ziri-<br />

Tadad Statebis gankargulebaSia.<br />

amerikuli federalizmis istoria gviCvenebs,<br />

rom yovelTvis rodi iyo advili mkafio xazis<br />

gavleba “saerTosa” da “adgilobrivsa da<br />

specifikurs” Soris. miuxedavad amisa, federalizmi<br />

iZleoda amerikis mravalferovnebis<br />

problemis gadawyvetis saSualebas.<br />

federalur xelisuflebasa da federaciis<br />

subieqtebs Soris marTvis sferoebis ganawilebisas<br />

xdeba ara xelisuflebis urTierTgadacema,<br />

aramed urTierTdelegireba. am SemTxvevaSi<br />

“gadacemasa” da “delegirebas” Soris<br />

mTavari gansxvaveba isaa, rom pirvel SemTxvevaSi<br />

xelisuflebis erTi done meores gadascems<br />

marTvis sferos gankargvis uflebas,<br />

rasac, principSi, adgili aqvs qveynis unitaruli<br />

mowyobis drosac. “delegireba~ ki<br />

unda gavigoT rogorc ara marto marTvis<br />

uflebis, aramed, saerTod, saxelmwifo<br />

mmarTvelobis garkveul sferoze pasuxismgeblobis<br />

gadacema ufro farTo gagebiT, magaliTad,<br />

am sferos dasafinanseblad biujetSi<br />

Tanxebis mobilizebiT, safinanso gegmis (biujetis)<br />

formirebisa da xarjebis gaweviT. 1<br />

1 v. lorTqifaniZe, ,,qveynis federaciuli mowyoba~, Tbilisi, 1999w. gv. 10-11.<br />

amasTanave, unda aRiniSnos, rom Znelia daeTanxmo<br />

avtors, roca Cvens pirobebSi federaciuli<br />

mowyobis alternativis ararsebobasa<br />

da, sazogadod, federaciuli qveynebis ricxvis<br />

zrdaze miuTiTebs. sityvam moitana da unda<br />

iTqvas, rom bolo ramdenime wlis manZilze<br />

myarad musirebs azri saqarTvelos federaciuli<br />

mowyobis aucileblobis Taobaze. am ideam<br />

xelisuflebis zeda eSelonebSic moikida fesvi.<br />

masze saubrobs yvela, visTvisac nacnobia<br />

Tu ucnobi federalizmis arsi. sakiTxisadmi<br />

amgvari saxiT midgomam calmxrivobis elementebi<br />

warmoSva da saqarTvelosTan mimarTebaSi<br />

federalizmis, rogorc qveynis teritoriuli<br />

da erovnuli erTianobis, Senar-<br />

Cunebis ualternativo gzis propagandamde<br />

migviyvana. Tavs Sevikavebdi amgvari radikaluri<br />

damokidebulebisagan da davZen, rom dResdReobiT<br />

arsebuli 200-de saxelmwifodan<br />

mxolod sul raRac 21 saxelmwifoa federaciuli<br />

(evropaSi maTi ricxvi mcirea).<br />

sakamaTod ar vxdiT im faqts, rom qveynis<br />

federaluri mowyoba saxelmwifo ganviTarebis<br />

progresuli formaa. amasTanave,<br />

saqarTveloSi misi xelaRebiT da aCqarebiT<br />

gadmoReba garkveul problemebTan iqneba dakav-<br />

Sirebuli. gasaTvaliswinebelia qveynis istoriuli<br />

tradiciebi da arsebuli mdgomareoba,<br />

saSinao da sagareo faqtorebi.<br />

upirveles yovlisa, mTel rig unitarul<br />

qveynebSi (vgulisxmob, decentralizebul)<br />

centridanulma Zalebma TavianTi miswrafebebis<br />

dakmayofileba saxelmwifos transformirebasa<br />

da reorganizaciaSi hpoves ise, rom saxelmwifoebrivi<br />

wyobis forma SeinarCunes.<br />

rogorc wesi, federalizmisa da unitarizmis<br />

Tanaarsebobam da, garkveulwilad, maTma<br />

dapirispirebam, rogorc xdeba xolme, maTi<br />

daaxloeba gamoiwvia; maT bevri ram gadaiRes<br />

erTmaneTisagan.<br />

meore msoflio omis Semdeg da, gansakuTrebiT<br />

bolo periodSi, saxelmwifoebis transformacia<br />

gamoixata regionalur safuZvelze<br />

da ganxorcielda mkacri decentralizaciis<br />

gziT. dResdReobiT unitaruli saxelmwifoebis<br />

SemadgenlobaSi regionaluri statusi aqvT:<br />

alandis kunZulebs (fineTi), menisa da normandiis<br />

kunZulebs (didi britaneTi), itali-


is 20 da espaneTis 17 olqs, erayis qur-<br />

Tistans, grenlandiasa da fareris kunZulebs<br />

(dania).<br />

federaciuli saxelmwifoebis analogiurad<br />

ganxorcielda funqciebis gamijvna centralur<br />

da regionalur xelisuflebas Soris. saer-<br />

To saxelmwifos gansakuTrebul kompetencias<br />

miekuTvneba: sagareo politika, SeiaraRebuli<br />

Zalebi, fulad-sakredito urTierTobebi,<br />

sabaJo saqme, sasazRvro samsaxuri da a.S.<br />

avtonomiuri warmonaqmnis gansakuTrebul<br />

kompetencias Seadgens: olqis (regionis)<br />

uwyebaTa da dawesebulebaTa organizacia,<br />

municipalitetebis sazRvrebis dadgena da<br />

Secvla, qalaqmSenebloba, kultura, arqivebi,<br />

soflis meurneoba, turizmi, sporti da a.S.<br />

aseTi saxis saxelmwifoebSi TiToeul avtonomias<br />

aqvs Tavisi konstitucia, gerbi da<br />

droSa, hyavs “saolqo~ (regionaluri) parlamenti,<br />

mTavroba da marTlmsajulebis organoebi.<br />

erT-erTi ukanaskneli normatiuli<br />

aqti, romelic olqs aniWebs sakanonmdeblo<br />

funqcias, iyo 1979 wels SemoRebuli daniis<br />

kanoni grenlandiis saTaTbiro organos –<br />

landstremis, sakanonmdeblo organoTi - landstangiT<br />

(parlamentiT), Secvlis Sesaxeb.<br />

unitaruli saxelmwifos reorganizaciis erTerTi<br />

umniSvnelovanesi formaTagani erTpalatiani<br />

parlamentebis orpalatianad Camoyalibeba<br />

gaxldaT. erT-erTi palata teritoriuli<br />

warmomadgenlobis safuZvelze airCeva,<br />

magaliTad, italiis konstituciis 57-e<br />

muxlSi weria: “respublikis senati irCeva<br />

olqebis bazaze.”<br />

aRniSnuli wesi gaTvaliswinebulia saqarTvelos<br />

konstituciis me-4 muxlSi, Tumca, samwuxarod,<br />

igi jer ar amoqmedebula. senati,<br />

romelic am muxlis safuZvelze saqarTvelos<br />

mTel teritoriaze Sesabamisi pirobebis<br />

Seqmnisa da adgilobrivi TviTmmarTvelobis<br />

organoebis formirebis Semdeg Seiqmneba, warmodgenili<br />

iqneba afxazeTSi, aWarasa da<br />

saqarTvelos sxva teritoriul erTeulebSi<br />

arCeuli wevrebisa da saqarTvelos prezidentis<br />

mier daniSnuli 5 wevrisagan.<br />

rogorc vxedavT, erTmaneTs exameba ori gansxvavebuli<br />

formis federalizmisa da unita-<br />

rizmis sawyisebi. erTi mxriv, federalizmma<br />

dakarga Zveli monopolia decentralizebul<br />

unitarul saxelmwifoebze. meore mxriv, warmoiSva<br />

federaciul da unitarul saxelmwifoTa<br />

axali nairsaxeoba - centralizebuli<br />

federaciuli da decentralizebuli unitaruli<br />

saxelmwifoebi. zogjer, federaciuli<br />

saxelmwifos subieqtebze meti uflebebi decentralizebuli<br />

unitaruli saxelmwifoebis<br />

Semadgenel avtonomiebs aqvT. magaliTad<br />

gamodgeba Sotlandiisa (didi britaneTi) da<br />

fareris kunZulebis (dania) monawileoba msoflio<br />

da evropis CempionatebSi fexburTSi.<br />

alandebi uSveben safosto markebs, normandiis<br />

kunZulebs (didi britaneTi) ki saku-<br />

Tari fulis niSnebic aqvT2 . federaciuli<br />

saxelmwifos arc erT subieqts amgvari uflebebi<br />

ar gaaCnia.<br />

miuxedavad decentralizebuli unitarizmisa<br />

da centralizebuli federalizmis daaxloebisa,<br />

maT Soris aris arsebiTi sxvaobac. federaciul<br />

saxelmwifoSi centraluri da federaciis<br />

subieqtis kompetenciebi deklarirebulia<br />

konstituciaSi da ara specialur<br />

organul kanonebSi (mag., italiis 5 specialuri<br />

statusis mqone olqis samarTlebrivi<br />

mdgomareoba gansazRvrulia italiis 1948<br />

wlis konstituciuri kanonebiT). amasTanave,<br />

federaciul saxelmwifoSi xelisuflebis<br />

gadanawileba xdeba ara mxolod horizontalurad,<br />

aramed vertikaluradac, zevidan<br />

qveviT. amas emateba federaciis subieqtebSi<br />

xelisuflebis horizontaluri danawileba,<br />

rac qmnis funqciaTa rTul da, amave dros,<br />

erTian kompleqss. am SemTxvevaSi xelisuflebis<br />

funqciebi nawildeba ara mxolod erTi<br />

da imave mTavrobis sxadasxva organoebs Soris,<br />

aramed ramdenime mTavrobas Soris, romelic<br />

federaciis subieqtia. aSS-is konstitucia<br />

CamoTvlis funqciaTa farTo speqtrs, romelic<br />

aqvs mxolod kongress da romelic SeiZleba<br />

hqondes mxolod Statebs.<br />

kanadis konstituciiT, parlamentis sakanonmdeblo<br />

kompetenciaSia 24 sfero, StatebTan<br />

erTobliv kompetenciaSi - 12 sfero da mxolod<br />

Statebis kompetenciaSia 16 sfero,<br />

sadac centralur xelisuflebas “ar aqvs<br />

Carevis ufleba~.<br />

2 l. mataraZe, saxelmwifoebrivi mowyobis formebi, saqarTvelos respublika, 4 oqtomberi, 1995 w.<br />

181


182<br />

federaciuli saxelmwifo agebulia xelisuflebis<br />

am ori donis mudmiv harmoniul TanamSromlobasa<br />

da Serwymaze. federalur saxelmwifoSi<br />

suverenulia centraluri xelisufleba,<br />

magram federaciis subieqtebi monawileoben<br />

suverenitetis warmoqmnaSi (g. gogiaSvili,<br />

federalizmis politikuri mniSvneloba,<br />

politika, 1998/4-6).<br />

unitarul decentralizebul saxelmwifoeb-<br />

Si xelisuflebriv debulebaTa gradaciis<br />

veqtori yovelTvis zustad esadageba erT<br />

gaTvaliswinebul mimarTulebas - zevidan<br />

qveviT, maSin, rodesac federaciul saxelmwifoebSi<br />

- piriqiT, qvevidan zeviT. amgvari<br />

saxiT warimarTa italiis 5 olqis specialuri<br />

statusis gansazRvra 1947 wlis konstituciiTa<br />

da Sesabamisi konstituciuri kanonebiT.<br />

am mxriv, yvelaze sagulisxmoa espaneTis magaliTi,<br />

sadac kompetenciis gamijvnis problema<br />

xangrZlivi molaparakebisa da sakonstitucio<br />

sasamarTlos specialur gadawyvetilebaTa<br />

sagani gaxda, xolo TviT xelisuflebriv<br />

debulebaTa gadacemis procedura<br />

iyo ara erTjeradi, aramed etapobrivi,<br />

kargad gaazrebuli sqemis safuZvelze3 .<br />

sxvagvari warmoSobisaa federaciuli saxelmwifoebis<br />

subieqtTa konstituciur-samarTlebrivi<br />

statusi. rogorc istoria mowmobs,<br />

federaciis Seqmnis iniciatorebi da Semoqmedni<br />

arian saxelmwifo warmonaqmnebi, romlebic<br />

Semdgom maTi subieqtebi xdebian. isini<br />

qmnian xelisuflebis saerTo-federalur<br />

struqturebs, aniWeben maT saTanado kompetencias,<br />

ris gamoc iZulebuli arian uari<br />

Tqvan TavianT “damoukideblobaze~ da daTmon<br />

uflebamosilebaTa nawili. unda iTqvas, rom<br />

yovelive zemoaRniSnulis ganxorcielebas qveynebma<br />

met-naklebad xangrZlivi dro moandomes.<br />

gaerTianebis procesi, romelic CrdiloeT<br />

amerikaSi me-18 saukuneSi daiwyo, damTavrda<br />

britaneTis 13 provinciis kavSiriT - konfederaciiT,<br />

xolo, rodesac Tavi iCines gaer-<br />

TianebisaTvis damaxasiaTebelma problemebma,<br />

igi federaciiT Seicvala.<br />

yovelma Statma Tavisi wvlili Seitana 1787<br />

wlis konstituciis SemuSavebaSi. magaliTad,<br />

konstituciaSi, erTpalatianis nacvlad,<br />

orpalatiani parlamentis daweseba ganxorcielda<br />

koneqtikutis Statis mixedviT, xolo<br />

qveynis prezidentis, rogorc saxelmwifosa<br />

da aRmasrulebeli xelisuflebis meTauris<br />

nimuSad aRebul iqna - Statebis sagubernatoro<br />

xelisufleba. bevrgan adgilobrivi<br />

administraciis xelmZRvanels prezidenti<br />

ewodeboda. amerikis SeerTebuli Statebis<br />

umaRlesi Tanamdebobis pirisaTvis vetos<br />

uflebis miniWebisas saxelmZRvanelod aiRes<br />

Stat niu-iorkis konstitucia.<br />

amerikis Statebis federaciuli kavSiri Zalian<br />

axalgazrda da SeiZleba iTqvas garkveuli<br />

precedentic iyo imdroindeli msofliosaTvis,<br />

rogorc saxelmwifoebrivi mowyobis forma.<br />

amas emateboda separatistuli miswrafebebi,<br />

romelTac zurgs gareSe Zalebi umagrebdnen.<br />

1861 wels Svidma monaTmflobelurma Statma<br />

gamoacxada, rom gadis federaciidan.<br />

amerikis maSindeli prezidenti, a. linkolni,<br />

iZulebuli iyo omi gamoecxadebina konfederatebisaTvis,<br />

ramac aTasobiT adamianis sicocxle<br />

Seiwira.<br />

analogiuri SemTxveva iyo Sveicariis federaciis<br />

istoriaSi. 1648 wels vestfaliis<br />

kongresze didma saxelmwifoebma cnes Sveicariis<br />

damoukidebloba, Tavisi mowyobiT<br />

Sveicaria imdroisaTvis konfederaciul saxelmwifos<br />

warmoadgenda (cameti kantonis<br />

SemadgenlobiT).<br />

1815 wels venis kongresma oficialurad cno<br />

Sveicariis kavSiris damoukidebloba (rogorc<br />

federaciuli saxelmwifosi). igi ocdaor<br />

kantons aerTianebda. 1843 wels Svidi kaTolikuri<br />

kantoni gamovida kavSiridan. amas<br />

mohyva oTxwliani dapirispireba, romelic<br />

xanmokle omiTa da separatistebis damarcxebiT<br />

damTavrda.<br />

rac Seexeba kanadasa da avstralias, iqac<br />

federaciuli saxelmwifos Camoyalibebis<br />

procesi amerikul-Sveicariuli sqemiT warimarTa.<br />

marTalia, rogorc erT, ise meore<br />

saxelmwifoSi saqme SeiaraRebul konfliqtamde<br />

ar misula, magram dapirispireba inglisur<br />

da frangul Temebs Soris (kanadaSi)<br />

mwvave xasiaTs atarebda da unda iTqvas, rom<br />

mas dResac ar daukargavs Tavisi simwvave.<br />

3 l. mataraZe, saxelmwifoebrivi mowyobis formebi, saqarTvelos respublika 4 oqtomberi, 1995


xangrZlivi konfrontaciis Semdeg, 1864 wels<br />

miRebul iqna kvebekis xelSekruleba, ramac<br />

safuZveli daudo 1867 wlis aqts britane-<br />

Tis CrdiloeT amerikis Sesaxeb, romelic<br />

SemdgomSi kanadis konstituciad iqca.<br />

sakmaod gaWianurda avstraliis saxelmwifos<br />

konstituciis miReba, riTac igi federaciul<br />

saxelmwifod gamocxadda. am mizniT, absoluturad<br />

yvela koloniaSi Catarda referendumi.<br />

30 weliwadi gavida mas Semdeg,<br />

rac belgia federalizmis gzas daadga, Tumca<br />

jer kidev ar dasrulebula misi saxelmwifoebrivi<br />

mowyoba. valonebsa da flamandielebs<br />

Soris dapirispireba dResac igrZnoba.<br />

yovelive zemoTqmuli mianiSnebs imas, rom<br />

federaciuli saxelmwifos Camoyalibebis<br />

procesi rTuli da xangrZlivia. amdenad,<br />

naCqarevad gveCveneba dRevandel pirobebSi<br />

saqarTvelos federaciuli mowyobis mxardamWeri<br />

gancxadebebi da agitacia, maSin, roca<br />

ar momxdara saqarTvelos sruli decentralizacia,<br />

roca raionebisa da didi qalaqebis<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis pirveli pirebi<br />

ki ar airCevian, aramed iniSnebian prezidentis<br />

mier. aseT pirobebSi saqarTveloze,<br />

rogorc federaciul saxelmwifoze, saubari,<br />

cota ar iyos, uxerxulia.<br />

upirveles yovlisa, saWiroa moxdes saqarTvelos<br />

mkacri decentralizacia regionaluri<br />

niSnis mixedviT (albaT, am etapze ufro misaRebi<br />

iqneba e.w. asimetriuli federalizmi),<br />

rac safuZvels moamzadebs garkveuli wlebis<br />

Semdeg misi SesaZlo klasikuri federaciuli<br />

saxelmwifos CamoyalibebisaTvis.<br />

amasTanave, gasaTvaliswinebelia is momentic,<br />

rom ara marto ZaliT Camocilebuli teritoriebi,<br />

aramed sxva istoriuli mxareebic<br />

aranair survils gamoTqvamen qveynis amgvari<br />

saxiT mowyobisaTvis (erTia ambiciebi da meore<br />

- unari TavianT Tavze aiRon federaciis<br />

subieqtisaTvis damaxasiaTebeli funqciebi da<br />

kompetenciebi).<br />

sakamaToa federaciuli saxelmwifos mxardamWerTa<br />

argumentebi imis Taobaze, rom mxolod<br />

federaciuli saxelmwifo aris eTnikur-erovnuli<br />

problemis gadawyvetis yvelaze<br />

optimaluri forma. 4<br />

4 ix. v. lorTqifaniZe, qveynis federaciuli mowyoba, Tbilisi, 1999w. gv.18.<br />

rogorc wesi, federaciuli saxelmwifo mowyobili<br />

ar aris erovnuli niSnis mixedviT.<br />

arc Sveicariis (dayofilia 22 kantonad) da<br />

aSS-is (50 Stati da kolumbiis federaluri<br />

okrugi), arc avstraliisa (Sedgeba 6 Statisa<br />

da ori teritoriisagan) da kanadis<br />

(dayofilia 10 provinciad da 2 teritoriad)<br />

saxelmwifoebrivi mowyoba xsenebuli<br />

niSniT ar ganxorcielebula.<br />

ufro metic, eTnikuri problemebis gadawyvetis<br />

yvelaze warmatebuli Sedegebi miRweul<br />

iqna iseT unitarul saxelmwifoebSi, rogorebicaa:<br />

espaneTi da italia. frankos reJimis<br />

Semdeg, 1983 wels avtonomizaciis procesi<br />

damTavrda 17 avtonomiuri regionis SeqmniT.<br />

kataloniam, baskoniam, galisiam da andaluziam<br />

moipoves avtonomiis farTo uflebebi.<br />

espaneTi centraluri unitaristuli saxelmwifodan<br />

decentralizebul unitarul saxelmwifod<br />

Seicvala. aman mniSvnelovnad gaajansaRa<br />

Sida politikuri viTareba da qveyanas<br />

Tavidan aacila eTnosebs Soris SeiaraRebuli<br />

konfliqti.<br />

italiis oci avtonomiuri olqidan 5 sargeblobs<br />

specialuri statusiT. amasTan, oTxi<br />

maTgani Seqmnilia erovnuli niSnis mixedviT,<br />

esenia: vale d¢aosta (frangebi), trentinoalto-adije<br />

(germanelebi), friuli-veneciajulia<br />

(slovenielebi) da sardinia (sardinielebi).<br />

mexuTe olqis, siciliis, avtonomiurad<br />

gamoyofis safuZvelia socialekonomikuri<br />

faqtorebi.<br />

separatizmi erTmniSvnelovnad saSiSia rogorc<br />

unitaruli, ise federaciuli saxelmwifoebisaTvis.<br />

maTgan dasacavad aRniSnuli tipis<br />

qveynebSi SemuSavebulia sxvadasxva samarTlebrivi<br />

dacvis meqanizmi. federaciuli saxelmwifos<br />

konstituciaSi mocemulia is funqciebi,<br />

romlebsac itovebs centri, esenia:<br />

sagareo urTierTobebi, Tavdacva, sasazRvro<br />

da sabaJo, fulis emisia da a.S. mkacrad<br />

gansazRvrulia federaciis subieqtebis kompetencia.<br />

decentralizebul unitarul saxelmwifoeb-<br />

Si mTavrobis yvela komisarsa da warmomadgenels<br />

irCevs ara mosaxleoba, aramed mas<br />

mTavroba niSnavs. maTi samarTlebrivi mdgomareoba<br />

da samsaxurebrivi daniSnuleba -<br />

183


184<br />

Tvalyuri adevnon avtonomiur warmonaqmnTa<br />

xelisuflebisa da mmarTvelobis organoebis<br />

saqmianobis kanonierebas - savsebiT calsaxaa.<br />

isini xelmZRvaneloben administracias, magram<br />

ara am warmonaqmnTa, aramed saxelmwifo<br />

administraciul organoebs - fostatelegrafi,<br />

saavtomobilo da sarkinigzo<br />

gzebi, sahaero transporti, saerTo-saxelmwifoebrivi<br />

daniSnulebis sawarmoebi da dawesebulebebi,<br />

romlebic ganlagebuli arian avtonomiis<br />

teritoriaze da axorcieleben maTi<br />

saqmianobis koordinacias avtonomiebis administraciasTan.<br />

5<br />

italiis konstituciis 127-e muxlis mixedviT,<br />

verc erTi saolqo sabWos mier miRebuli<br />

kanonproeqti ZalaSi ver Seva mTavrobis<br />

komisris vizis gareSe. konstituciiT daSvebulia<br />

saolqo sabWos daTxovnac sxvadasxva<br />

mizezTa gamo.<br />

espaneTSi - regionaluri avtonomiuri gaer-<br />

Tianebebis organoebis saqmianobisadmi kontroli<br />

ekisrebaT: sakonstitucio sasamarTlos,<br />

mTavrobas, administraciuli iusticiis organoebsa<br />

da aRricxvis palatas (konstituciis<br />

153-e muxli). gamonaklisi daSvebulia mxolod<br />

kataloniisa da baskoniis kanonebis<br />

mimarT, romlebic am avtonomiebis statusis<br />

Tanaxmad, mxolod sakonstitucio sasamarTlos<br />

kontrols eqvemdebarebian (Sesabamisi<br />

statusebis 40-e da 48-e muxlebi).<br />

Tuki unitarul saxelmwifoebSi mxareebis<br />

mTavrobebi centraluri xelisuflebis iurisdiqcias<br />

boikots gamoucxadeben, am SemTxvevaSi<br />

saxelmwifoebrioba, legitimuri saxelmwifos<br />

nebis gamomxatveli xelisufleba<br />

da suvereniteti ar wyvets arsebobas. unitarul<br />

saxelmwifoSi teritoriuli mTlianobis<br />

rRveva ar iwvevs saxelmwifos nebis gamomxatveli<br />

xelisuflebis kvdomas. federaciis<br />

dros, Tuki federaciis subieqtebi Sewyveten<br />

centralur xelisuflebasTan urTierTobas,<br />

maSin saxelmwifoebriobas safrTxe daemuqreba.<br />

aRniSnuli problemis gamo, inglisma uari<br />

Tqva Sotlandiasa da uelsTan erTad er-<br />

Tiani xelisuflebis dafuZnebaze da gamoiyena<br />

delegirebis idea. kerZod, SeinarCuna<br />

saxelmwifos unitaruli forma da gaavrcela<br />

Sotlandiasa da uelsze gaerTianebuli<br />

samefos suvereniteti; amave dros, Sotlandiis<br />

sakanonmdeblo organos gadasca zogierTi<br />

uflebamosileba. rac Seexeba uelss,<br />

misi misamarTiT ganxorcielda administraciuli<br />

delegireba, anu centris mxridan mmarTvelobiTi<br />

funqciebis nawilobrivi gadacema.<br />

unitaruli sistemis mTavari Rirseba isaa,<br />

rom igi amartivebs gadawyvetilebebis miRebis<br />

meqanizms imgvarad, rom umaRlesi saxelmwifo<br />

xelisuflebis kompetencia arafriTaa<br />

SezRuduli (garda saerTaSoriso normebisa)<br />

da ar aris aucilebeli xelisuflebis qvemdgom<br />

organoebTan mravali sakiTxis SeTanxmeba.<br />

federalizmi SesaZlebelia mxolod iq, sadac<br />

xalxSi gamomuSavebulia movaleobis<br />

grZnoba, valdebulebebisa da xelSekrulebebisadmi<br />

erTguleba, SeTanxmebis xelovneba da<br />

politikuri kompromisebis niWi. aseTia federalizmis<br />

sasicocxlo safuZvlebi6 .<br />

saqarTvelos saxelmwifoebrivi mowyobis sakiTxTan<br />

dakavSirebiT, mqonda pativi gavsaubrebodi<br />

germaniis federaciuli respublikis<br />

federalizmis institutis direqtors, baton<br />

Snaiders (romelic vizitiT imyofeboda<br />

saqarTveloSi) da gameziarebina Cemeuli xedva<br />

qveynis teritoriuli dayofis Sesaxeb.<br />

marTalia, igi mxars uWerda saqarTvelos<br />

federaciuli mowyobis ideas, magram,<br />

amasTanave, daeTanxma im azrs, rom mTavaria<br />

ara saxelwodeba (federaciuli an unitaruli),<br />

aramed Sinaarsi, - is, Tu ra saxis<br />

funqciebi eqneba regionebs teritoriuli<br />

dayofis SemTxvevaSi. anu garkveul etapze<br />

SeiZleba qveyana darCes unitaruli (igulisxmeba<br />

mkacrad decentralizebuli, Tu<br />

gnebavT asimetriuli), magram regionebis kompetencia<br />

unda iyos gacilebiT farTo.<br />

zogadad, ganasxvaveben federalizmis or saxes:<br />

e.w. unitaruli federalizmi (germania) da<br />

amerikuli federalizmi. amjerad, gavecnoT<br />

amerikul da avstraliur federalizms da ganvixiloT<br />

maTTvis damaxasiaTebeli Taviseburebebi.<br />

aSS-Si saerToerovnuli samarTlebrivi sistemebi<br />

ar arsebobs. aris 50 Statis samarT-<br />

5 l. mataraZe, saxelmwifoebrivi mowyobis formebi, saq. respublika, 4 oqtomberi, 1995 w.<br />

6 g. gogiaSvili, federalizmis politikuri mniSvneloba, politika, 1998/4-6.


lebrivi sistemebi da damoukideblad - federaluri<br />

samarTlebrivi sistema.<br />

miuxedavad amisa, aSS-is konstitucia Seicavs<br />

debulebebs, romelic iZleva saSualebas<br />

garkveul donemde moxdes Statebis kanonmdeblobisa<br />

da sasamarTlo praqtikis<br />

unificireba.<br />

konstituciis me-4 muxlSi miTiTebulia, rom<br />

yvela StatSi “sruli ndobiTa da pativiscemiT<br />

unda moekidon sxva Statis oficialur<br />

aqtebs, dokumentebsa da samarTalwarmoebis<br />

masalebs”. amasTan, myarad moqmedebs principi,<br />

romlis mixedviTac, TiToeuli Statis<br />

saxelmwifo organoebs SeuZliaT gamoiyenon<br />

sxva Statis normatiuli aqtebi. unda aRiniSnos,<br />

rom es principi moqmedebs vertikalur<br />

donezec. federaluri sasamarTloebi aseve<br />

movaleni arian ndobiTa da pativiscemiT moepyran<br />

Statebis mier miRebul normatiul aqtebsa<br />

da sasamarTlo gadawyvetilebebs.<br />

aSS-is kongresi flobs Statebis samarTlebrivi<br />

sistemis unifikaciis farTo Sesa-<br />

Zleblobebs. samarTlis unifikaciis mimarTulebiT<br />

moqmedeben sxvadasxva organizaciebi,<br />

rogorebicaa: amerikis samarTlis instituti,<br />

marTlmsajulebis organizaciis instituti,<br />

amerikis iuristTa asociacia da a.S.<br />

federaluri samarTlisa da Statebis samarTlebrivi<br />

normebis Tanafardoba ganisazRvreba<br />

konstituciis me-6 muxliT, romelic federaluri<br />

samarTlis (konstitucia, federaluri<br />

kanonebi da aSS-is saerTaSoriso xelSekrulebebi)<br />

Statebis normatiul aqtebTan mimarTebaSi<br />

zemdgomobis princips gansazRvravs. es<br />

principi gulisxmobs, rom Statebis arc erTi<br />

samarTlebrivi aqti ar unda ewinaaRmdegebodes<br />

federalur normebs. Statis konstituciis<br />

an kanonis winaaRmdegobis SemTxveva-<br />

Si Statebis mosamarTleebi movaleni arian<br />

ixelmZRvanelon aSS-is konstituciiT an kanonebiT.<br />

amave dros, aSS-is konstituciam daadgina<br />

Statebis samarTlebrivi normebis Tanasworoba<br />

federaciis normatiul aqtebTan.<br />

Statebis samarTlebrivi normebis aSS-is konstituciasa<br />

da federalur kanonebTan Sesabamisobis<br />

sakiTxebze dava wydeba sasamarTlos<br />

gziT da Sesabamisi gadawyvetilebebi<br />

7 janda, beri, goldmeni ,,amerikuli demokratia~ Tb. 1995w gv.81.<br />

SeiZleba gasaCivrdes TviT aSS-is umaRles<br />

sasamarTloSi, rogorc sakonstitucio kontrolis<br />

umaRles organoSi.<br />

umaRlesi sasamarTlos mier konstituciisa<br />

da kanonebis ganmarteba aris federaluri<br />

samarTlis nawili da aqvs savaldebulo Zala<br />

qveynis yvela sasamarTlosa da sxva xelisuflebis<br />

dawesebulebisaTvis.<br />

mecnierebs Soris arsebobs amerikuli federalizmis<br />

orgvari gageba: ormagi federalizmi<br />

da kooperatiuli federalizmi.<br />

termini - “ormagi federalizmi~, aris erTgvari<br />

Sejameba Teoriasa da erovnul xelisuflebasa<br />

da Statebs Soris urTierTobebis<br />

Sesaxeb. aRniSnul Teorias aqvs oTxi mniSvnelovani<br />

elementi:<br />

1. erovnuli xelisufleba marTavs mxolod<br />

“CamoTvlili uflebebis~ mixedviT;<br />

2. erovnul xelisuflebas aqvs SezRuduli<br />

konstituciuri miznebi;<br />

3. xelisuflebis TiToeuli erTeuli -<br />

erovnuli Tu Statebisa - sakuTar sferoSi<br />

suverenulia;<br />

4. urTierToba saxelmwifosa da Statebs<br />

Soris xasiaTdeba ufro daZabulobiT,<br />

vidre TanamSromlobiT.<br />

ormagi federalizmi Statebs miiCnevs federaluri<br />

sistemis mZlavr komponentad, zogierT<br />

SemTxvevaSi - erovnuli xelisuflebis<br />

Tanasworadac ki. am Teoriis Tanaxmad,<br />

upirvelesi mniSvnelobisaa Statebis uflebamosilebebi,<br />

romlebic eyrdnoba Semdeg koncefcias:<br />

Statebs rCebaT yvela is uflebamosileba,<br />

romlebic konstituciam erovnul<br />

mTavrobas ar mianiWa. Statebis uflebebis<br />

damcvelebs sjeraT, rom erovnuli mTavrobis<br />

uflebebi Zalian SezRuduli unda iyos.<br />

isini moiTxoven, rom miuxedavad moqnili<br />

punqtisa, romelmac kongress mianiWa<br />

“nagulisxmevi uflebamosilebani”, man unda<br />

imoqmedos mxolod CamoTvlili uflebamosilebebis<br />

farglebSi. isini aZliereben TavianT<br />

Tvalsazriss Sesworebis citirebiT: “uflebamosilebani,<br />

romlebic konstituciis Tanaxmad,<br />

ar gadaecema SeerTebul Statebs da<br />

arc Statebs ekrZalebaT, eniWebaT Statebs<br />

an maT mosaxleobas.” 7<br />

185


186<br />

politologebi ormag federalizms xSirad<br />

“fenovani namcxvris federalizms” uwodeben:<br />

erovnuli mTavrobisa da Statebis mTavrobebis<br />

uflebamosilebani da funqciebi isea gancalkevebuli,<br />

rogorc fenovani namcxvris<br />

calke Sreebi. xelisufleba inarCunebs uzenaesobas<br />

sakuTar “SreSi~, anu moqmedebis<br />

sferoSi. orive Sre mkafiod gansxvavdeba da<br />

TiToeuli Sris ganzomileba mkacradaa fiqsirebuli<br />

konstituciaSi. zogierTi kritikosi<br />

amtkicebs, rom, Tu erovnuli mTavroba<br />

Statebis Seqmnilia, maSin is mxolod 13<br />

Statis qmnilebaa, anu imaTi, vinc konstituciis<br />

ratifikacia moaxdina. danarCeni 37<br />

Stati miRebul iqna kavSirSi mas Semdeg,<br />

rac Seiqmna erovnuli xelisufleba da Tanac,<br />

Seiqmna am ukanasknelis mier im miwaze, romelic<br />

erovnulma xelisuflebam SeiZina. kritikis<br />

sxva midgoma exeba ratifikaciis process.<br />

konstituciis ratifikacia specialuri<br />

konventebis meSveobiT moaxdina pirvelma 13<br />

Statma da ara Statebis legislaturam. amdenad,<br />

ratifikacia iyo xalxismieri da ara<br />

Statebismieri aqti, ufro metic, konstituciis<br />

preambula iwyeba sityvebiT: “Cven<br />

SeerTebuli Statebis xalxi” da ara: “Cven,<br />

Statebi”.<br />

rac Seexeba kooperatiul federalizms, TviT<br />

termini warmoiSva 1930-an wlebSi. is asaxavs<br />

erovnul xelisuflebasa da Statebs<br />

Soris urTierTobis sxva Teorias. aRniSnuli<br />

Teoria cnobs mTeli saxelmwifosa da<br />

Statebis funqciebis gadafarvas da uaryofs<br />

gancalkevebuli sferoebis, anu Sreebis ideas.<br />

kooperatiuli federalizmis Teoria moicavs<br />

sam elements. 1. erovnuli da Statebis xelisuflebis<br />

qvedanayofebi, ufro xSirad,<br />

erToblivad axorcieleben samTavrobo funqciebs,<br />

vidre cal-calke; 2. saxelmwifo da<br />

Statebi inawileben Zalauflebas; 3. Zalaufleba<br />

ar aris koncentrirebuli mTlianad<br />

romelime xelisuflebis (mTavrobis) an misi<br />

qvedanayofi doneze. pasuxismgeblobis aseTi<br />

danawevreba (fragmentacia) xalxsa da adamianTa<br />

jgufebs gavlenis bevri centris gamoyenebis<br />

saSualebas aZlevs. kooperatiuli<br />

federalizmi nakleb yuradRebas uTmobs gansxvavebas<br />

erovnulsa da Statebis xelisuflebas<br />

Soris. am tipis federalizmis mima-<br />

8 iqve, gv. 84<br />

rT gamoiyeneba “zebra-namcxvris~ metafora<br />

(marble cake). erovnuli da Statebis xelisuflebebi<br />

ar moqmedeben gancalkevebul sferoebSi.<br />

maTi kompetencia urTierTSereulia.<br />

kooperatiuli federalizmis TeoriisaTvis<br />

gadamwyvetia konstituciis uzenaesobis punqtis<br />

(muxli 7) ganvrcobiTi interpretacia.<br />

es punqti…sagangebod acxadebs erovnuli<br />

kanonebis uzenaesobas Statebis kanonebze da<br />

moiTxovs yvela mosamarTlisgan ar daicvan<br />

Statis kanonebi, Tuki isini ewinaaRmdegeba<br />

konstitucias, erovnul kanonebsa da saxelmwifo<br />

xelSekrulebebs.<br />

ormag da kooperatiul federalizms Soris<br />

kardinaluri gansxvavebaa is, Tu rogor interpretirebas<br />

axdenen es Teoriebi amerikis<br />

konstituciis im ori nawilisa, sadac Camoyalibebulia<br />

urTierTobebis pirobebi erovnul<br />

xelisuflebasa da Statebis xelisuflebas<br />

Soris. muxli 6, nawili 8 CamoTvlis kongresis<br />

uflebamosilebebs da mTavrdeba me-18<br />

nawilis “moqnili punqtiT~, romelic kongress<br />

aniWebs nebismieri kanonis gamocemis<br />

uflebamosilebas, im kanonisa, romelic aucilebeli<br />

da savaldebulo iqneba zemoCamoTvlilis<br />

gansaxorcieleblad.<br />

rogorc aRiniSna, me-8 Sesworeba Statebsa<br />

da xalxs unarCunebs im uflebamosilebebs,<br />

romlebic ar gadaeca erovnul mTavrobas,<br />

anda ar aekrZala Statebs konstituciis ZaliT.<br />

ormagi federalizmi postulatad miiCnevs<br />

SezRudul “moqnil punqts~ da me-8 Sesworebis<br />

farTo gagebas. kooperatiuli federalizmi<br />

ki, - piriqiT, postulatad Tvlis<br />

“moqnili punqtis~ moqnilobas, xolo me-8<br />

Sesworeba TavisTavad dahyavs naTel, martiv<br />

WeSmaritebamde. 8<br />

amerikis istoriis manZilze moxda Zalauflebis<br />

gadaadgileba Statebidan erovnul<br />

xelisuflebaSi. pasuxi istoriuli ganviTarebis<br />

TaviseburebebSi da ara konstituciis Teoriis<br />

Sesaxeb gamarTul kamaTSi unda veZioT.<br />

zogadad, federaluri xelisuflebisa da<br />

Statebis uflebebis Tanafardobis sakiTxi<br />

kargad aisaxeba xolme respublikuri da<br />

demokratiuli partiebis programebsa da maT<br />

dapirispirebaSi. respublikelebi, eyrdnobian<br />

ra abraam linkolnis cnobil frazas - “saxelm-


wifo naklebad unda ereodes iseT sakiTxeb-<br />

Si, romlis gadawyvetasac TviT moqalaqeebic<br />

SeZleben”, gamodiodnen biurokratebis<br />

ricxvis Semcirebisa da StatebisaTvis Tavisi<br />

uflebamosilebebis dabrunebiT. amis<br />

gamoxatuleba iyo niqsonis “axali federalizmi~,<br />

romlis sakvanZo momenti iyo Semosavlis<br />

ganawileba, riTac erovnul xelisuflebas<br />

unda daebrunebina Statebisa da adgilobrivi<br />

organoebisaTvis Segrovebuli sagadasaxado<br />

Semosavali, raTa maT sakuTari Sexedulebisamebr<br />

daexarjaT es saxsrebi. “axali federalizmis~<br />

aRdgenis mcdeloba iyo reiganiseuli<br />

“axali federalizmi~, romelic, faqtobrivad,<br />

winamorbedi respublikeli prezidentis<br />

ideebs imeorebda, Tumca misi warmatebiT<br />

ganxorcieleba sabolood ar moxerxda.<br />

amerikulisagan gansxvavebiT, avstraliuri<br />

federalizmi gamoirCeva TvisobriobiT. avstralia<br />

federaciuli saxelmwifoa, romelic<br />

didi britaneTis TanamegobrobaSia gaer-<br />

Tianebuli. is Sedgeba 6 Statisa da 2 teritoriisagan<br />

- CrdiloeTi da avstraliis<br />

dedaqalaqi. yovel StatSi aris gubernatori<br />

(romelsac niSnavs inglisis dedofali), parlamenti,<br />

mTavroba, sasamarTlo organoebi.<br />

avstralia konstituciuri monarqiaa. saxelmwifos<br />

meTauria didi britaneTis dedofali,<br />

romelic Tavis funqciebs axorcielebs mis<br />

mier daniSnuli general-gubernatoris meSveobiT.<br />

sakanonmdeblo xelisufleba gadacemuli<br />

aqvs orpalatian parlaments (senati da<br />

warmomadgenelTa palata). palatebis uflebamosileba,<br />

praqtikulad, msgavsia, gamonaklis<br />

warmoadgens safinanso kanonmdeblobis<br />

sfero-aq senatis ufleba SezRudulia (mas<br />

ar aqvs ufleba Sesworebebi Seitanos safinanso<br />

kanonproeqtebSi).<br />

Statebisa da federaciis kanonmdeblobis<br />

sfero gamijnulia konstituciiT. Tu federaciis<br />

sakanonmdeblo uflebamosileba zustad<br />

aris gansazRvruli 51-e muxliT, Statebis<br />

sargebloben e.w. “Tanxlebi uflebamosilebiT~,<br />

romelTa Sesabamisad maT parlamentebs<br />

miniWebuli aqvT ufleba miiRon nebismieri<br />

kanonebi Tavis teritoriaze “mSvidobis,<br />

wesrigisa da keTili nebis mmarTvelobis~<br />

SesanarCuneblad.<br />

amasTanave, unda aRiniSnos, rom, Tu Statebis<br />

kanonebi ewinaaRmdegeba federaciis kanonebs,<br />

upiratesoba eniWeba am ukanasknels.<br />

Statebs, federaciis Tanxmobis gareSe, ar<br />

SeuZliaT Camoayalibon da Seqmnan sazRvao<br />

da saxmeleTo samxedro Zalebi, dabegron<br />

gadasaxadebiT sakuTrebis nebismieri saxeoba,<br />

romelic federacias ekuTvnis da ar Seu-<br />

ZliaT fulis gamoSveba, anu ar aqvT is uflebebi,<br />

rac nebismier federaciul saxelmwifoSi<br />

igi gadacemuli aqvs centrs.<br />

aRmasrulebeli xelisufleba dakisrebuli aqvs<br />

didi britaneTis dedofals da xorcieldeba<br />

misi saxeliT mis mier xuTi wlis vadiT<br />

daniSnuli general-gubernatoris mier. im<br />

uflebamosilebebs Soris, romelTac general-gubernatori<br />

premier-ministrTan SeTanxmebiT<br />

axorcielebs, SeiZleba gamoiyos Semdegi:<br />

mas aqvs saparlamento sesiebis mowvevisa da<br />

gadadebis, warmomadgenelTa palatis daTxovnis<br />

ufleba. parlamentis mier miRebuli<br />

kanonebis ZalaSi Sesasvlelad saWiroa igi<br />

mowonebul iqnas mis mier. mas aqvs ufleba<br />

daubrunos parlaments kanoni Tavisi SeniSvnebiT.<br />

general-gubernatori niSnavs moxeleebs<br />

saxelmwifoebriv Tanamdebobebze, aqvs Sewyalebis<br />

ufleba da aris umaRlesi mTavarsardali.<br />

StatebSi dedoflis warmomadgenlebi - gubernatorebi<br />

damoukidebeli arian generalgubernatorisagan,<br />

romelic maT saqmianobas<br />

ar akontrolebs. gubernatorebi moqmedeben<br />

gadacemuli kompetenciebis farglebSi. maTi<br />

uflebamosilebis vadac aseve xuTi welia.<br />

avstraliis samarTlebrivi sistema Camoyalibda<br />

anglosaqsuri samarTlis gavleniT. saerTo<br />

samarTali, gansxvavebiT sakanonmdeblosagan,<br />

avstraliis kavSiris yvela 6 Statisa da 2<br />

(CrdiloeTisa da avstraliis dedaqalaqi)<br />

teritoriisaTvis erTiania. am TvalsazrisiT,<br />

avstraliis saerTo samarTlis sistema mniSvnelovnad<br />

gansxvavdeba aSS-is samarTlisagan,<br />

sadac yovel StatSi aris “sakuTari~<br />

saerTo samarTali. avstraliis saerTo samarTlis<br />

erTianobis uzrunvelyofaSi did<br />

rols TamaSobs avstraliis umaRlesi sasamarTlo,<br />

romlis gadawyvetilebac saerTo<br />

samarTlis sakiTxebze (romelic miRebulia<br />

sasamarTloebis gadawyvetilebebis gasaCivrebis<br />

187


188<br />

safuZvelze) savaldebuloa avstraliis yvela<br />

sasamarTlosaTvis. saerTo samarTlis<br />

sistemaSi precedentis Zala aqvs mxolod<br />

avstraliis uzenaes sasamarTlos, Statebisa<br />

da teritoriebis umaRles sasamarTloebs.<br />

avstraliis kanonmdebloba moicavs kanonebs,<br />

romelTac iReben avstraliisa da calkeuli<br />

Statebis parlamentebi. maT emateba Sesabamisi<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis sakanonmdeblo<br />

aqtebi.<br />

1976 w. mTavrobam miiRo gadawyvetileba, rom<br />

qveynis farglebs gareT saxelmwifos ewodos<br />

avstralia, xolo qveynis SigniT - avstraliis<br />

kavSiri. avstraliis kavSirisa da<br />

Statebis kompetencia gansazRvrulia konstituciiT<br />

ise, rom samarTlebrivi institutebis<br />

arsebiTi nawili regulirdeba Statebis<br />

kanonmdeblobiT, maTi mniSvnelovani nawili<br />

Sedis kavSirisa da Statebis erToblivi kompetenciis<br />

sferoSi (winaaRmdegobis SemTxvevaSi,<br />

upiratesoba eniWeba kavSiris kanonmdeblobas)<br />

da Zalze mniSvnelovani - kav-<br />

Siris gansakuTrebul kompetenciaSi.<br />

ase magaliTad, Statebis kanonmdeblobiT<br />

regulirdeba miwis sakuTrebis uflebebi da<br />

sxva saxis sakuTrebani, xelSekrulebiTi samarTali,<br />

zianis anazRaurebisaTvis pasuxismgebloba,<br />

Sromis pirobebi da sxva. kavSiris<br />

kanonmdebloba gansazRvravs sasamarTloebis<br />

iurisdiqcias da aregulirebs marTlmsajulebis<br />

zogierT sxva sakiTxebs, mag., kanonmdeblobas<br />

daqiravebisa da ganTavisuflebis,<br />

sapensio uzrunvelyofis, qorwinebisa da ganqorwinebis<br />

(garda zogierTi kerZo sakiTxebisa)<br />

sakiTxebze, agreTve. sabanko da saavtoro<br />

samarTals.<br />

avstraliis kanonmdeblobis erT-erT Tavisebur<br />

dargs qmnian normebi, romlebic aregulireben<br />

qveynis ZirZveli mosaxleobis, aborigenebis,<br />

samarTlebriv mdgomareobas. am<br />

xaziT me-20 saukuneSi kanonmdeblobaSi araer-<br />

Ti cvlileba iqna Setanili. Tu, mag., 1900<br />

wlis konstituciiT aborigenebs hqondaT<br />

mxolod saarCevno ufleba, 1967 wlis referendumis<br />

Semdeg isini formalurad cnobil<br />

iqnen srulyofil moqalaqeebad. 1968 wels<br />

Seiqmna aborigenebis sakiTxebze federaluri<br />

saministro. 1973 wels dafuZnda aborigenebis<br />

erovnuli sakonsultacio komiteti, romel-<br />

ic Sedgeba avstraliis ZirZveli mosaxleobis<br />

warmomadgenlebisagan, Tumca maT raime<br />

seriozuli uflebamosileba ar gaaCniaT. mar-<br />

Talia, 1976 wels CrdiloeT teritoriaze<br />

daiwyo aborigenTaTvis dasaxlebaTa mSenebloba<br />

da zogierT StatSi miiRes kanoni, romelic<br />

maTTvis miwaze uflebas iZleoda, aborigenTa<br />

mTavari problemebi jer kidev gadau-<br />

Wreli rCeba.<br />

avstraliis sasamarTlo sistema moicavs federalur<br />

sasamarTloebs, calkeuli Statebis<br />

sasamarTloebs, agreTve, ramdenime specialuri<br />

sasamarTlo dawesebulebas zustad gansazRvruli<br />

funqciebiT. federaluri da<br />

calkeuli Statebis sasamarTloebs SeuZliaT<br />

ganixilon saqmeebi rogorc kavSiris, ise<br />

Statebis kanonmdeblobis Sesabamisad. amitom<br />

federaluri sasamarTloebi Seiqmna rogorc<br />

umaRlesi sasamarTlo organo, agreTve CrdiloeTisa<br />

da avstraliis dedaqalaqis teritoriebze<br />

- sasamarTlo funqciebis Sesasruleblad.<br />

1970 wels Catarda sasamarTlo<br />

reforma da moqmedi umaRlesi sasamarTlos<br />

gverdiT Seiqmna avstraliis saojaxo sasamarTlo<br />

da Semdeg, - avstraliis federaluri<br />

sasamarTlo.<br />

avstraliis umaRlesi sasamarTlo ganixilavs<br />

sakiTxebs, romlebic dakavSirebulia konstituciis<br />

ganmartebasTan; saqmeebs, roca avstraliis<br />

kavSiri gamodis rogorc erT-erTi<br />

mxare; Statebs Soris davas; zogierTi federaluri<br />

Cinovnikebis moqmedebaze saCivrebs;<br />

agreTve, saqmeebs sisxlis samarTlis dana-<br />

Saulebze, romlebic gaTvaliswinebulia avstraliis<br />

kavSiris kanonmdeblobiT.<br />

amasTanave, umaRlesi sasamarTlo ganixilavs<br />

saCivrebs federaluri iurisdiqciis ganmxorcielebeli<br />

sasamarTloebis nebismier gadawyvetilebaze,<br />

ganaCenze, agreTve, umaRlesi<br />

da Statebis sasamarTloebis Sesabamis gadawyvetilebebze.<br />

1900 wlis konstituciis<br />

mixedviT, umaRlesi sasamarTlos gadawyvetileba<br />

SeiZleba gasaCivrdes saidumlo<br />

sabWos sasamarTlo komitetSi. Tumca, praqtikulad,<br />

igi iSviaTad xorcieldeba.<br />

amrigad, SeiZleba iTqvas, rom, miuxedavad<br />

ori federaciuli qveynis saxelmwifoebrivi<br />

mowyobis msgavsebisa, aris maT Soris mniSvnelovani<br />

gansxvavebac. pirvel rigSi, es aix-


sneba imiT, rom aSS aris saprezidento respublika,<br />

avstralia ki, - konstituciuri<br />

monarqia. Tuki aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

meTauri aSS-Si prezidentia, avstraliis<br />

aRmasrulebel xelisuflebas nominalurad<br />

didi britaneTis dedofali xelmZRvanelobs,<br />

romelic aRniSnul kompetencias ara uSualod,<br />

aramed mis mier daniSnuli warmomadgenelis<br />

meSveobiT axorcielebs. gansxvavebulia<br />

Statebisa da federaciis kompetencia<br />

sakanonmdeblo sakiTxebSi, rac TiToeuli<br />

qveynisaTvis damaxasiaTebeli TaviseburebebiT<br />

aixsneba. SeiniSneba garkveuli gansxvaveba am<br />

ori qveynis sasamarTlo sistemaSic. magram,<br />

mTavaria ara xsenebuli, aramed is, rom Ti-<br />

Toeuli qveynis saxelmwifoebrioba ganmtkicebulia<br />

konstituciuri mowyobis, saxelmwifoebriv-teritoriuli<br />

erTeulebis farTo<br />

kompetenciisa da uflebaTa delegirebis<br />

safuZvelze.<br />

yovelive zemoaRniSnulidan gamomdinare, Sei-<br />

Zleba iTqvas, rom nebismieri saxelmwifos<br />

demokratiuli da samarTlebrivi ganviTarebisaTvis<br />

arsebiT mniSvnelobas iZens ara ama<br />

Tu im qveynis saxelwodeba (centralizebuli<br />

federaciuli, decentralizebuli unitaruli<br />

an kidev asimetriuli federaciuli<br />

saxelmwifo), aramed misi struqturul-teritoriuli<br />

dayofa, jansaRi urTierToba centrsa<br />

da regionebs Soris, funqciaTa mkveTri<br />

gamijvna da maTi qveynis Sesabamisi teritoriuli<br />

erTeulebisaTvis delegireba, rac<br />

dRevandel pirobebSi gansakuTrebul mniSvnelobas<br />

iZens Cveni qveynisTvis, radgan ar<br />

arsebobs Zlieri, damoukidebeli saxelmwifo<br />

saxelmwifoebriv-teritoriul erTeulebad<br />

mizanmimarTuli da efeqturi dayofis gareSe<br />

da swored es aris uaxloes momavalSi WeSmaritad<br />

demokratiuli, samarTlebrivi saxelmwifos<br />

Camoyalibebis erT-erTi sawindari.<br />

189


190<br />

ÓÀãÀÒÏ áÄËÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÐÏËÉÔÉÊÖÒ-<br />

ÔÄÒÉÔÏÒÉÖËÉ ÌÏßÚÏÁÀ ÃÀÓÀÅËÄÈ<br />

ÄÅÒÏÐÉÓ ØÅÄÚÍÄÁÛÉ<br />

I. sajaro xelisuflebis<br />

politikur_teritoriuli<br />

mowyoba germaniis miwebSi<br />

$1. germanuli federalizmi<br />

winamdebare statiis ZiriTad mizans warmoadgens<br />

dasavleT evropis qveynebSi, kerZod germaniaSi,<br />

sajaro xelisuflebis politikurteritoriuli<br />

mowyobis ganxilva. Tavdapirvelad<br />

mivmarToT federaciis struqturas.<br />

dRevandeli mdgomareobiT germania Sedgeba<br />

16 miwisagan, sami maTgani warmoadgens did<br />

qalaqebs _ berlini, hamburgi da bremeni (am<br />

miwis SemadgenlobaSi Sedis patara sazRvao<br />

qalaqic _ bremenhafenic), hamburgi da bremeni<br />

calke miwebs warmoadgenen. es ganpirobebulia<br />

ara maTi teritoriuli sididiT (maini<br />

frankfurtze, kiolni, diuseldorfi ra Tqma<br />

unda, maT ar CamorCebian), aramed im faqtiT,<br />

rom Tavis droze, rodesac jer kidev hanza<br />

arsebobda, hamburgi da bremeni damoukidebeli<br />

savaWro qalaq-respublikebi iyo.<br />

germaniis federaluri mowyoba SeiZleba<br />

CavTvaloT feodalur danawevrebis epoqis<br />

memkvidred. prusia ierTebda sxvadasxva miwebs,<br />

romlebic samefoebs, sahercogoebs warmoadgendnen,<br />

utovebda maT gansazRvrul gancalkevebas.<br />

1871 wlis imperiuli konstituciiT,<br />

romelmac germaniis gaerTianeba gaaforma<br />

da 1919 wlis vaimaris konstituciiT federaluri<br />

mowyoba eyrdnoboda aRniSnul istoriul<br />

erTeulebs. prusia ki teritoriiTa<br />

da mosaxleobis raodenobiT didad aRemateboda<br />

federaciis danarCen subieqtebs, iseve,<br />

rogorc ruseTi sabWoTa kavSiris sxva respublikebs.<br />

ÃÉÌÉÔÒÉ ÁÀÒÀÌÉÀ<br />

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ<br />

pirveli paragrafis pirveli punqtis Tanaxmad,<br />

mokavSire `derJava~ gamarjvebulebma<br />

gaauqmes prusia, rogorc saxelmwifo warmonaqmni,<br />

sxva miwebi nawilobriv gaerTianda<br />

yofil prusiul provinciebTan (magaliTad,<br />

saqsonia, angaliti), nawilobriv Seerwya mas<br />

(mag. maSindeli viunterbergbadeni), nawilobriv<br />

ki yofili prusiis sazRvrebSi darCa<br />

(branderburgi) da yofili miwebi (bavaria).<br />

aRsaniSnavia, rom zemoCamoTvlili cvlilebebi<br />

germaniis federaciuli respublikis Seqmnamde<br />

moxda. unda vTqvaT, rom vaimaris<br />

respublikis struqturebTan SedarebiT, axladSeqmnili<br />

federacia optimizebuli iyo,<br />

Tumca miwebs Soris garkveuli uTanasworoba<br />

dResac arsebobs. ase magaliTad, teritoriiT<br />

yvelaze didi miwa - bavaria (70,5<br />

aTasi kv. Km.), yvelaze pataraze - bremenze<br />

(0,4 aTasi kv. km) didia 176-jer, xolo mosaxleobis<br />

raodenobiT yvelaze didi miwa -<br />

CrdiloeT reini vestfalia (17,68 mln.),<br />

aRemateba yvelaze pataras _ imave bremens<br />

(0,68 mln.) 26-jer.<br />

ZiriTadma kanonma gaiTvaliswina federaciis<br />

struqturis Semdgomi da SesaZlebeli optimizacia.<br />

kerZod, misi 29-e muxli iTvaliswinebs<br />

federaluri teritoriis gaformebis<br />

proceduras. Tu ar CavTvliT federaciis<br />

gazrdas 1957 wels saaris SesvliT da 1990<br />

wels yofili gdr-s 5 miwis damatebiT (dasavleT<br />

da aRmosavleT berlinis gaerTianebis<br />

Sedegad), maSin gadaformebas adgili hqonda<br />

erTxel, 1952 wels _ badeni, viurtembergbadeni<br />

da viurtenberg_gogentolerni gaer-<br />

Tiandnen, romlebmac Seadgines dRevandeli<br />

badenviurtembergi. ZiriTadi kanonis 29-e


muxliT gaTvaliswinebuli procedura<br />

demokratiulia, Tumca sakmaod rTuli, magram<br />

es ukanaskneli garemoeba ar SeiZleba<br />

naklovanebad CaiTvalos. aqve aRvniSnavT, rom<br />

118-e muxlis Tanaxmad, zemoaRniSnuli gadaformeba<br />

sami miwisa erT miwad gamartivebuli<br />

proceduriT moxda. yofili miwebis urTierTSeTanxmebis<br />

safuZvelze, 1994 wels,<br />

ZiriTad kanonSi gardamavali da saboloo<br />

debulebis saxiT Sevida 118-e muxli, romlis<br />

Tanaxmadac berlinisa da branderburgis<br />

miwebis teritoriaze gadaformebas aseve Sei-<br />

Zleba adgili hqondes gamartivebulad, orive<br />

miwis SeTanxmebis safuZvelze misi amomrCevlebis<br />

monawileobiT.<br />

kompetenciebis ganawileba federaciasa da<br />

miwebs Soris sakmao yuradRebiT aris damuSavebuli<br />

ZiriTad kanonSi, ise rom kompetencia<br />

danawilebulia kanonmdeblobasTan,<br />

aRmasrulebel saqmianobasa da finansebTan<br />

mimarTebaSi. germanul literaturaSi germania<br />

xasiaTdeba rogorc `kooperatiuli federacia~,<br />

rameTu adgili aqvs instituciurad<br />

(upirveles yovlisa, konstituciurad)<br />

gaformebul TanamSromlobas federaciasa da<br />

miwebs, agreTve Tavad miwebs Soris.<br />

saxelmwifo uflebamosilebisa da saxelmwifos<br />

amocanebis ganxorcieleba, ZiriTadi kanonis<br />

30-e muxlis Sesabamisad, eniWeba miwebs,<br />

rameTu ZiriTadi kanoni ar uSvebs da arc<br />

Seicavs sxvagvar regulirebas. es aris miwebis<br />

kompetenciebis prezumciis Taviseburi<br />

forma, romelic germaniis federaciis decentralizaciaze<br />

miuTiTebs.<br />

31-e muxlis Tanaxmad, federalur samarTals<br />

upiratesoba aqvs miwebis samarTalTan mimarTebaSi,<br />

Tumca aRniSnuli debuleba SezRudulad<br />

ganimarteba: igi moqmedebs mxolod maSin,<br />

rodesac federaluri samarTalqmedeba xorcieldeba<br />

federaluri kompetenciis farglebSi.<br />

miwebs aqvT sakanonmdeblo ufleba (muxli<br />

70), rameTu, ZiriTadi kanonis Tanaxmad, sakanonmdeblo<br />

uflebamosilebani ar gadaecema<br />

federacias, xolo federaciasa da miwebs<br />

Soris kompetenciebis gansxvaveba ganisazRvreba<br />

ZiriTadi kanonis debulebebiT gansakuTrebuli<br />

da konkurirebadi kanonmdeblobis Sesaxeb.<br />

aq, amrigad, Camoyalibebulia miwebis sakanonmdeblo<br />

kompetenciis prezumfcia.<br />

federaciis gansakuTrebuli kanonmdeblobis<br />

sferoSi miwebs SeuZlia ganaxorcielon sakanonmdeblo<br />

saqmianoba mxolod maSin da<br />

imdenad, roca da ramdenadac arian pirdapir<br />

uflebamosilni federaluri kanoniT (71-e<br />

muxli). aRniSnul sferos 73-e muxlma miakuTvna<br />

12 pozicia sagareo urTierTobebi,<br />

Tavdacva, federaluri moqalaqeoba, gadaadgilebis<br />

Tavisufleba, satelevizio da safosto<br />

kavSiri da sxva).<br />

konkurirebuli kanonmdeblobis farglebSi, 72e<br />

muxlis Sesabamisad, miwebs SeuZliaT ganaxorcielon<br />

sakanonmdeblo saqmianoba maSin<br />

da imdenad, roca da ramdenadac Sesabamis<br />

sakiTxebSi ar aris federaluri kanonebi.<br />

federaciam unda ganaxorcielos sakanonmdeblo<br />

saqmianoba am sferoSi, roca es saWiroa,<br />

saerTo saxelmwifoebrivi interesebidan gamomdinare,<br />

federalur teritoriaze erTnairi<br />

cxovrebis pirobebis, an samarTlebrivi<br />

da ekonomikuri erTianobis SesanarCuneblad.<br />

federaluri kanoniT SeiZleba ganisazRvros,<br />

rom federaluri sakanonmdeblo regulireba,<br />

romlis aucileblobac ar arsebobs, Seicvalos<br />

miwebis samarTliT.<br />

24-e muxli gansazRvravs konkurirebuli kanonmdeblobis<br />

sferos, iTvlis ra 28 sakiTxs<br />

(samoqalaqo, sisxlis, sisxlis aRmasrulebeli<br />

samarTali, sasamarTloebis mowyoba _<br />

sasamarTlo procesi, advokatura, notariati,<br />

iuridiuli konsultireba, samoqalaqo mdgomareobis<br />

aqtebi, gaerTianebebisa da kavSirebis<br />

samarTali, ucxoelebis miReba da gansaxleba,<br />

atomuri energiis warmoeba da gamoyeneba<br />

samSvidobo miznebiT da sxva). amasTan<br />

erTad dadgenilia, rom kanonebi saxelmwifos<br />

pasuxismgeblobis Sesaxeb, romlebic<br />

zemoT miTiTebul nusxaSia moyvanili, iTxovs<br />

bundestagis Tanxmobas. sxva danarCeni,<br />

ase vTqvaT, amas ar moiTxovs. 74-e muxlis<br />

damateba adgens sajaro samsaxurSi myof pirTa<br />

xelfasebisa da momaragebis sakiTxebs, samsaxurTan<br />

sajaro_samarTlebriv mimarTulebasa<br />

da erTgulebas.<br />

75-e muxliT dadgenilia federaciis ufleba<br />

gamosces Semofargluli miTiTebebi miwebis<br />

kanonmdeblobisaTvis imave pirobebis arsebobisas,<br />

rogoricaa konkurirebuli kanonmdeblobis<br />

dros. Semofargluli kompetencia<br />

191


192<br />

Seicavs 6 sferos (umaRlesi ganaTlebis saer-<br />

To principebi, beWdviTi sityvis saerTo samarTalurTierToba,<br />

miwis nakveTebis ganawileba,<br />

wylis meurneoba, bunebis dacva da<br />

sxva). Semofargluli miTiTebebi SesaZlebelia<br />

detalurad Seexos mosawesrigebel urTierTobebs<br />

an Seicavdes pirdapiri moqmedebis<br />

normebs mxolod gansakuTrebul SemTxveveb-<br />

Si. federaciis mier Semofargluli miTiTebebis<br />

gamocemis dros miwebma TavianTi kanonebi<br />

masTan SesabamisobaSi unda moiyvanon kanoniT<br />

dadgenil SefardebiT droSi. am SemTxvevaSi<br />

federacias SeuZlia federaluri<br />

regulirebis aucileblobis gauqmebis konstatireba.<br />

im SemTxvevaSi, Tu ZiriTadi kanonis Sesabamisi<br />

SekiTxvebi gavidnen federaluri kompetenciis<br />

farglebidan, moqmedebs federaluri<br />

samarTali, Tumca igi SeiZleba miwebis samarTliTac<br />

Seicvalos (muxli 125a). amasTan<br />

dakavSirebiT saeWvo sakiTxebs federaluri<br />

sakonstitucio sasamarTlo ganixilavs (126-e<br />

muxli).<br />

83-e muxlis Tanaxmad federaluri kanonebis<br />

Sesruleba dakisrebulia miwebze, rameTu<br />

ZiriTadi kanoniT ar aris daSvebuli an gansazRvruli<br />

sxva ram, anu xdeba isev miwebis<br />

kompetenciebis prezumfcireba. amasTan dakav-<br />

SirebiT, 84-e muxlis Sesabamisad, miwebi<br />

aregulireben xelisuflebis dawesebasa da<br />

administraciul warmoebas, Tu sxva ram ar<br />

aris gansazRvruli federaluri kanoniT,<br />

romelic bundesratis TanxmobiT miiReba.<br />

federalur mTavrobas SeuZlia bundesratis<br />

TanxmobiT gamosces saerTo administraciuli<br />

miTiTebebi.<br />

federaluri mTavroba ganaxorcielebs<br />

zedamxedvelobas miwebis mier federaluri<br />

kanonebis Sesrulebaze moqmedi samarTlis<br />

Sesabamisad. am mizniT mas SeuZlia Tavisi<br />

warmomadgenlebi gagzavnos miwebis umaRlesi<br />

xelisuflebis organoebSi da maTi TanxmobiT,<br />

an, Tu Tanxmobas ar miiReben, bundesratis<br />

TanxmobiT, wargzavnon isini miwebis<br />

qvemdgom organoebSic. Tu miwebis mier federaluri<br />

kanonebis Sesrulebis dros daSvebuli<br />

naklovanebebi, romlebic federalurma<br />

mTavrobam aRmoaCina, ar iqna aRmofxvrili,<br />

maSin bundesrati federaluri mTavrobis an<br />

miwis iniciativiT adgens, hqonda Tu ara adgili<br />

miwis mier kanonis darRvevas. aRniSnuli dadgenileba<br />

SeiZleba gasaCivrebul iqnes federalur<br />

sakonstitucio sasamarTloSi.<br />

bundesratis TanxmobiT miRebulma federalurma<br />

kanonma SeiZleba daakisros federalur<br />

mTavrobas uflebamosileba gansakuTrebul<br />

SemTxvevebSi gamosces miTiTebebi federaluri<br />

kanonebis Sesasruleblad. garda im SemTxvevebisa,<br />

romelTac federaluri mTavroba<br />

CaTvlis gadaudeblad, miTiTebebi unda gaigzavnos<br />

miwebis xelisuflebis umaRles organoebSi.<br />

Tu miwebi asruleben federalur kanonebs<br />

federaciis davalebiT, maSin 85-e muxlis<br />

Tanaxmad, amisaTvis organoebs qmnian miwebi,<br />

rameTu sxva ar aris gaTvaliswinebuli federaluri<br />

kanoniT, romelic bundesratis TanxmobiT<br />

aris miRebuli.<br />

federalur mTavrobas, bundesratis TanxmobiT,<br />

SeuZlia gamosces saerTo administraciuli<br />

miTiTebebi da gansazRvros Cinovnikebisa<br />

da mosamsaxureebis erTgvari momzadeba. sa-<br />

Sualo donis xelisuflebis xelmZRvanelebi<br />

unda dainiSnon misi TanxmobiT. miwebis xelisufleba<br />

eqvemdebareba umaRlesi federaluri<br />

xelisuflebis miTiTebebs. miTiTebebi,<br />

im SemTxvevebis garda, romlebsac federaluri<br />

mTavroba gadaudeblad CaTvlis, unda gaegzavnoT<br />

miwebis umaRlesi xelisuflebis organoebs,<br />

romlebic miTiTebebis Sesrulebas<br />

uzrunvelyofen.<br />

federaluri zedamxedveloba vrceldeba Sesrulebis<br />

kanonierebasa da mizanSewonilobaze.<br />

am mizniT, federalur mTavrobas ufleba<br />

aqvs gamoiTxovos angariSebi da dokumentebi da<br />

wargzavnos uflebamosileba yvela organoSi.<br />

federaluri kanonebis nawili sruldeba misi<br />

sakuTari administraciis meSveobiT, an uSualod<br />

federaluri korporaciebis an sajaro<br />

samarTlis dawesebulebebis meSveobiT, amisaTvis<br />

ki federaluri mTavroba, Tu sxva ram<br />

ar aris gaTvaliswinebuli federaluri kanoniT,<br />

gamoscems administraciul miTiTebebs,<br />

awesrigebs ra organoebis Camoyalibebasac (86-e<br />

muxli).<br />

federacias, bundesratis TanxmobiT miRebuli<br />

Sesabamisi kanoniT, SeuZlia daavalos<br />

miwebs federaluri kanonebis Sesruleba,<br />

romlebic Tavdapirvelad Tavad unda ganax-


orcielos. es, kerZod, exeba atomuri energiis<br />

sferos (87-e muxli), transportis<br />

arteriebs (87g, 87e, 89-e, 90-e muxlebi),<br />

amasTan, adgilobrivi avtostradebis marTva<br />

TviTmmarTvelobasac SeiZleba daevalos.<br />

ucxo qveynebTan urTierTobebi, 32-e muxlis<br />

Sesabamisad, federacias miekuTvneba, magram<br />

im SemTxvevaSi, Tu dadebuli xelSekruleba<br />

ucxo qveyanasTan miwis gansakuTrebul urTierTobas<br />

exeba, maSin aRniSnuli miwis azri<br />

Tavis droze unda iqnes gaTvaliswinebuli,<br />

magram Tavisi kompetenciis farglebSi da<br />

federaluri mTavrobis TanxmobiT, miwebsac<br />

SeuZliaT Tavad dadon xelSekrulebebi ucxo<br />

saxelmwifoebTan.<br />

federaciisa da miwebis yvela xelisufleba<br />

samarTlebriv da samsaxureobriv daxmarebas<br />

uwevs erTmaneTs (35-e muxli).<br />

sazogadoebrivi uSiSroebis mxardasaWerad da<br />

aRsadgenad, gansakuTrebul SemTxvevebSi miwebi<br />

Tavisi policiis dasaxmareblad iwveven<br />

federaluri sasazRvro dacvis dawesebulebebs.<br />

bunebrivi katastrofis an Zalian mZime<br />

avariis SemTxvevaSi, miwa dasaxmareblad iwvevs<br />

sxva miwebis policiis samsaxurebs, sxva administraciis<br />

Zalebs, agreTve federalur<br />

sasazRvro da samxedro Zalebs. Tu bunebrivi<br />

katastrofa an avaria safrTxes uqmnis<br />

erTze meti miwis teritorias, maSin federaluri<br />

mTavroba, aucileblobis SemTxvevaSi,<br />

miwebis mTavrobas aZlevs miTiTebas sxva miwebis<br />

policiis Zalebi gadaiyvanos mis daqvemdebarebaSi,<br />

agreTve gamoiyenos federaluri<br />

sasazRvro Zalebis policiis qvedanayofebi<br />

da samxedro Zalebi. magram nebismier dros,<br />

bundesratis moTxovniT, yovel SemTxvevaSi<br />

saSiSroebis gavlis Semdeg, federalurma<br />

mTavrobam yvela es zoma unda gaauqmos.<br />

analogiuri regulireba gaTvaliswinebulia<br />

91-e muxliT, im SemTxvevaSi, Tu safrTxe<br />

emuqreba arsebul an Tavisufal demokratiul<br />

wyobas federaciasa da miwebSi.<br />

36-e muxliT, umaRles federalur xelisuflebas<br />

ufleba aqvs gansazRvruli raodenobiT<br />

gamoiyenos yvela miwis Cinovnikebi. sxva<br />

federaluri organoebisaTvis Cinovnikebs,<br />

rogorc wesi, moiwveven im miwebidan, romlebSic<br />

isini moqmedeben. Tavdacvis Sesaxeb kanonebi<br />

unda iTvaliswinebdnen federaciis dayofas<br />

miwebad da maT gansakuTrebul urTierTobebs.<br />

Tu miwa ar asrulebs Tavis federalur movaleobebs,<br />

romlebic ZiriTadi an federaluri<br />

kanoniT aris gaTvaliswinebuli, federalur<br />

mTavrobas, bundesratis TanxmobiT, ufleba<br />

aqvs miiRos zomebi federaluri Zaldatanebisa<br />

miwebis mier maTi movaleobebis Sesasruleblad,<br />

amisaTvis federaluri mTavroba<br />

an misi uflebamosili organo, kanoniT aZlevs<br />

miTiTebebs yvela miwasa da xelisuflebas.<br />

saintereso regulireba aris mocemuli ZiriTad<br />

kanonSi 1969 wels Setanil me-8 TavSi.<br />

aq gaTvaliswinebulia TanamSromlobis formebi<br />

federaciasa da miwebs Soris socialurekonomikur<br />

sferoSi.<br />

91a muxlis Tanaxmad, federacia exmareba<br />

miwebs Tavisi funqciebis ganxorcielebaSi,<br />

Tu es amocanebi mTlianad sazogadoebisaTvis<br />

aris mniSvnelovani da federaciis monawileoba<br />

aucilebelia cxovrebis pirobebis gasaumjobeseblad.<br />

es exeba umaRlesi skolebisa<br />

da klinikebi mSenebloba-ganviTarebas,<br />

meurveobis regionuli da agraruli struqturebis<br />

gaumjobesebasa da sanapiroebis dacvas.<br />

aRniSnuli amocanebi konkretizebulia bundesratis<br />

TanxmobiT miRebul kanonSi, romelic<br />

unda Seicavdes federaciisa da miwebis er-<br />

Toblivi amocanebis Sesrulebis saerTo principebs.<br />

kanoni iTvaliswinebs procedurasa da<br />

dawesebulebebis Seqmnas erToblivi Semofargluli<br />

dagegmvisaTvis, romelic Sesabamisi<br />

miwebis TanxmobiT xorcieldeba. aseT dros<br />

federacia Tavis Tavze iRebs xarjebis naxevars<br />

an aranakleb naxevrisa. SeTanxmebis safuZvelze<br />

federaciasa da miwebs, 91b muxlis<br />

Sesabamisad, SeuZliaT iTanamSromlon ganaTlebis<br />

dagegmvaSi an mecnieruli gamokvlevebis<br />

xelSewyobaSi, romelTa mniSvnelobac<br />

regionul farglebs scildeba.<br />

1993 wels miRebul iqna kanoni federaciasa<br />

da miwebs Soris TanamSromlobis Sesaxeb<br />

evrokavSiris saqmeebSi.<br />

$2. finansuri urTierTobani<br />

ZiriTadi kanonis 104-e (a) muxlis Sesabamisad,<br />

federacias da miwebs TavianTi danaxarjebi<br />

aqvT cal-calke. Tu miwebi moqmedeben<br />

federaciis davalebiT, maSin xarjebs es ukanaskneli<br />

iRebs. federalur kanons, romelic<br />

193


194<br />

fuladi Tanxebis gadasaxadis garantias iZleva<br />

da rac aucilebelia miwebisaTvis, SeuZlebelia<br />

mTlianad an nawilobriv daakisros gadaxda<br />

federacias, Tu kanoniT gaTvaliswinebulia,<br />

rom federacia naxevar an met xarjebs<br />

iRebs, maSin igi sruldeba federaciis<br />

davalebiT. Tu meoTxeds an ufro met xarjebs<br />

iRebs miwebi, kanonis miReba bundesratis<br />

Tanxmobas moiTxovs. federacias SeuZlia<br />

finansuri daxmareba gauwios miwebs metad<br />

saWiro investiciebisaTvis, saerTo<br />

ekonomikuri Tanafardobis gadalaxvis mizniT,<br />

federalur teritoriaze ekonomikuri Zalebis<br />

gansxvavebis kompensaciisa da ekonomikuri<br />

winsvlis xelSesawyobad.<br />

federacia da miwebi TavianTi administraciuli<br />

organoebis xarjebs Tavadve faraven da<br />

saTanado marTvis ganxorcielebaSi erTmane-<br />

Tis winaSe pasuxs ageben.<br />

105-e muxli anawilebs federaciasa da miwebs<br />

Soris finansur kompetencias. federacias<br />

ekuTvnis gansakuTrebuli ufleba sakanonmdeblo<br />

sakiTxebSi, romelic sabaJo gadasaxadebisa<br />

da finansuri monopoliebis sagans<br />

exeba. konkurirebul kanonmdeblobaSi<br />

Sedis sxva gadasaxadebi, romlebic mTlianad<br />

an nawilobriv federaciisaTvis sasargeblod<br />

amoiReba, agreTve is gadasaxadebi, romlebic<br />

saWiroa federaciisaTvis am sferoSi misi<br />

sakanonmdeblo uflebis gansaxorcieleblad.<br />

miwebs kanonmdeblobis ufleba aqvT adgilobrivi<br />

moTxovnilebebis gadasaxadebTan da<br />

fufunebis sagnebTan dakavSirebiT, Tu es gadasaxadebi<br />

federaciis mier dawesebuls ar emTxveva.<br />

federaluri kanoni gadasaxadebis Sesaxeb,<br />

romlis mixedviTac Tanxebi mTlianad an nawilobriv<br />

miwebis an Temebis biujets avsebs,<br />

saWiroebs bundesratis Tanxmobas.<br />

ZiriTadi kanonis 106-e muxlma gaanawila<br />

konkretuli gadasaxadebi federaciis, miwebsa<br />

da Temebs (Temebis kavSirebs) Soris da<br />

daadgina maTi amoRebis pirobebi da Semosuli<br />

Tanxebis adresatebi. sagadasaxado samarTlis<br />

normebis ase detalurad konstituciaSi<br />

aRwera arcTu xSirad gvxvdeba, magram,<br />

rogorc warmogvidgenia, azrs namdvilad<br />

ar aris moklebuli.<br />

107-e muxliT miRebulia kanoniT dadgenili<br />

zomebi miwebis finansuri mdgomareobis gasaumjobeseblad.<br />

108-e muxlma federaciebisa da miwebis finansuri<br />

organoebis kompetencia gamijna, agreTve<br />

gansazRvra maTi TanamSromlobis principebi,<br />

kerZod, sabaJo gadasaxadebi, romlebic federaluri<br />

kanonebiT aris dadgenili evrokav-<br />

Siris farglebSi. finansuri moTxovnilebebis<br />

dasakmayofileblad Sesabamisi saqmianoba<br />

imarTeba federaluri finansuri organoebis<br />

mier da maTi saSualo donis xelmZRvanelebi<br />

iniSnebian miwebis mTavrobasTan SeTanxmebiT.<br />

sxva gadasaxadebs marTavs miwebis finansuri<br />

organoebi, romelTa struqtura da CinovnikTa<br />

momzadeba regulirebulia bundesratis<br />

TanxmobiT miRebuli federaluri kanoniT.<br />

federaciisa da miwebis biujeti erTmaneTze<br />

damokidebuli ar arian, magram federacia da<br />

miwebi valdebuli arian TavianT sabiujeto<br />

meurneobaSi gaiTvaliswinon saerTo<br />

ekonomikuri Tanafardobis (wonasworobis)<br />

moTxovnilebani (109-e muxlis 1-li da adgilobrivi<br />

TviTmmarTvelobis nawilebi).<br />

Tavdacvis mdgomareobis SemTxvevaSi federacias<br />

gadaecema konkurirebuli kanonmdeblobis<br />

ufleba miwebis sferoSic ki, am kuTxiT<br />

kanonebi bundesratis Tanxmobas moiTxovs.<br />

federalur kanons, romelic bundesratis<br />

TanxmobiT gamoicema, SeuZlia federaciisa<br />

da miwebis administraciisa da finansebis<br />

sakiTxebis regulireba sxvagvarad, vidre es<br />

dadgenilia ZiriTadi kanoniT, magram amasTan<br />

savaldebuloa SenarCundes miwebis, Temebisa<br />

da Temebis kavSiris gansakuTrebiT finansuri<br />

cxovrebis unari. im kanonebis mzadeba, romelic<br />

miwebis kompetenciaSi iWreba da sakuTrebis<br />

uflebasa da pirad Tavisuflebas zRudavs,<br />

SeiZleba daiwyos Tavdacvis mdgomareobis<br />

gamocxadebamde (115-e muxlis I, <strong>III</strong> da IV<br />

nawilebi). Tu am periodSi federaluri organoebi<br />

mzad ar arian raime qmediTi zomebi<br />

miiRon saSiSroebis Tavidan asacileblad,<br />

xolo situacia daJinebiT moiTxovs dauyovnebliv<br />

damoukidebel moqmedebas federaluri<br />

teritoriis sxvadasxva nawilSi, ma-<br />

Sin, 115-e muxlis Sesabamisad, miwebis<br />

mTavrobas, an maT mier daniSnuli xelisuflebis<br />

warmomadgenlebs, an miwebis kompetenciis<br />

sferoSi uflebamosilebs SeuZliaT<br />

miiRon zomebi, romlebic federaluri mTavrobis<br />

kompetenciis sagans warmoadgens (federaluri<br />

sasazRvro dacvis samsaxurebis gamoy-


eneba, miwebis organoebze da qvemdgomebze<br />

miTiTebebis micema). miwebis xelisuflebisa<br />

da qvemdgomTa mimarT gamoyenebuli zemoT<br />

miTiTebuli zomebi SeiZleba gauqmebul iqnes<br />

federaluri mTavrobisa da miwebis ministrprezidentebis<br />

mier.<br />

literaturaSi xSirad aRiniSneba, rom Tavdacvis<br />

mdgomareobaSi myofi germania centralizebul<br />

unitarul saxelmwifod gadaiqceva.<br />

$3. miwebis sakanonmdeblo da<br />

aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis organoebi<br />

miwebis xelisuflebis organizacia ZiriTadi<br />

kanoniT ar regulirdeba. igi gansazRvrulia<br />

miwebis konstituciaSi, romelTa Soris aRniSnul<br />

sakiTxSi mniSvnelovani msgavseba SeimCneva,<br />

Tumca, rasakvirvelia, met-naklebad<br />

arsebiTi gansxvavebac arsebobs.<br />

sakanonmdeblo xelisuflebas miwebSi ganaxorcieleben<br />

warmomadgenlobiTi organoebi,<br />

romlebic miwebis umetesobaSi iwodeba landtagebad<br />

(miwebis yriloba), qalaq-miwebSi maT<br />

sxvagvari dasaxeleba aqvT - moqalaqeTa kreba<br />

(Burgerschaft) - bremensa da hamburgSi,<br />

deputatebis palata - berlinSi. yvelgan,<br />

bavariis garda, maT erTpalatiani sistema<br />

aqvT da airCevian 4 da 5 wliT. bavariis<br />

senati (zemo palata) formirdeba socialuri,<br />

sameurneo, kulturuli da saTemo korporaciebis<br />

warmomadgenelTa safuZvelze:<br />

senatorebs irCeven 6 wlis vadiT da yoveli<br />

ori wlis Semdeg senati 113 wevriT ganaxldeba.<br />

Tavdacvis mdgomareobis SemTxvevaSi<br />

miwebis saxalxo warmomadgenlobis uflebamosilebebis<br />

amowuruli vadebi grZeldeba 6<br />

TviT. aRniSnuli mdgomareobis damTavrebis<br />

Semdeg (ZiriTadi kanonis 115-e “o’’ muxlis I<br />

nawili), bundestagisagan gansxvavebiT, miwebis<br />

saxalxo warmomadgenlebis umetesoba SeiZleba<br />

vadamde daiSalos peticiuri referendumis<br />

safuZvelze amomrCevelTa gadawyvetilebiT.<br />

Tavisi ZiriTadi niSnebiT miwebis saxalxo<br />

warmomadgenlobis funqcia da uflebamosilebani,<br />

Sida organizacia da procedura emsgavseba<br />

bundestagisas. qalaq-miwebSi aRniSnuli<br />

organoebi asruleben agreTve adgilobrivi<br />

saqalaqo TviTmmarTvelobis funqciebs<br />

da ganaxorcieleben maT uflebamosilebebs.<br />

miwebis mTavroba arcTu iSviaTad iwodeba<br />

kabinetad an saxelmwifo mTavrobad, berlinsa<br />

da hamburgSi - senatad. isini Sedgeba<br />

ministr-prezidentebisagan (berlinSi, bremen-<br />

Si, hamburgSi – mmarTveli an pirveli burgomistri),<br />

romelsac warmomadgenlobiTi<br />

organo irCevs da agreTve asrulebs miwis<br />

meTauris uflebamosilebebs. umeteswilad<br />

analogiuria federaluri prezidentis uflebamosilebebic,<br />

misi kabineti agreTve Sedgeba<br />

ministrebisagan, romlebic prezidentisa da<br />

saxalxo warmomadgenlebis winadadebebiT iniSnebian.<br />

mTavrobisa da misi xelmZRvanelis<br />

statusi, maTi urTierTobebi warmomadgenlobiT<br />

organoebTan ZiriTadi niSnebiT<br />

analogiuria federaluri mTavrobisa da federaluri<br />

kancleris statusTan da maT urTierTobasTan<br />

bundestagTan.<br />

marTalia, gvxvdeba specifikuri Taviseburebanic.<br />

magaliTad, hamburgis senati Tavisi<br />

rigebidan irCevs pirvel an meore burgomistrs<br />

1 wlis vadiT. ar aris Zneli, am SemTxvevaSi<br />

paraleli gaataro Sveicariis federalur<br />

sabWosTan.<br />

miwebSi agreTve moqmedeben konstituciuri<br />

sasamarTloebi, romelTac sxvadasxva dasaxeleba<br />

aqvT (magaliTad, saxelmwifo sasamarTlo<br />

palata (Staatsgerichtshaf) baden-viutenbergSi,<br />

sakonstitucio sasamarTlo palata<br />

saqsoniaSi).$4. miwebis politikur-teritoriuli<br />

organizaciamiwebis politikurteritoriuli<br />

organizaciis ZiriTad erTeuls<br />

warmoadgens Temebi (Cemeinden).<br />

ZiriTadi kanonis me-2 muxlis me-2 nawilis<br />

Tanaxmad, Temebs garantirebuli unda hqondeT<br />

ufleba adgilobrivi sazogadoebis saqmeebis<br />

mogvarebisa kanonis farglebSi sakuTari<br />

pasuxismgeblobiT. kanoniT gaTvaliswinebul<br />

farglebSi saTemo kavSirebs TviTmmarTvelobis<br />

ufleba aqvT Tavisi kompetenciis sfero-<br />

Si (SegaxsenebT, rom saTemo kavSirebs qmnian<br />

Tavad Temebi TavianTi kompetenciebis ukeTesad<br />

ganxorcielebis mizniT da mxolod im<br />

uflebamosilebebs ganaxorcieleben, romlebic<br />

maT kavSirSi monawile Temebma mianiWa da<br />

xarjaven Temebis mier gadacemul saxsrebs).<br />

TviTmmarTvelobis garantia moicavs agreTve<br />

sakuTari finansuri pasuxismgeblobis safuZvlebs.<br />

aRniSnuli muxlis me-3 nawili avaldebulebs<br />

federacias uzrunvelyos miwebis<br />

195


196<br />

konstituciur wyobasa da zemoaRniSnul<br />

principebs Soris Sesabamisoba.<br />

miTiTebuli debulebebidan SeiZleba gavake-<br />

ToT daskvna, rom miwebis politikur-teritoriuli<br />

mowyoba eyrdnoba Temebis avtonomias<br />

maT finansur avtonomiasTan erTad da<br />

rom Temebs, Tavisi kompetenciis farglebSi,<br />

SeuZliaT saTemo kavSirebi Seqmnan. danarCen-<br />

Si ki es problematika regulirdeba konstituciebiTa<br />

da miwaTa kanonebiT.<br />

magaliTad, 1946 wlis hesenis miwis konstituciis<br />

137-e muxlis Tanaxmad, Temebi warmoadgenen<br />

adgilobrivi sajaro administraciis<br />

yvela gansakuTrebuli uflebamosilebis matareblebs,<br />

romelic xorcieldeba maTi sakuTari<br />

pasuxismgeblobis safuZvelze, garda<br />

im SemTxvevebisa, rodesac uflebamosilebebi,<br />

sazogadoebrivi interesebidan gamomdinare,<br />

kanonis gansakuTrebuli miTiTebiT, sxva organos<br />

miekuTvneba. analogiuria saTemo kav-<br />

Sirebis statusic. Temebisa da saTemo kav-<br />

Sirebis ufleba TavianTi saqmianobis<br />

damoukidebel marTvaSi garantirebulia saxelmwifos<br />

mier, romelic zRudavs Tavis<br />

zedamxedvelobas mxolod aseTi mmarTvelobis<br />

kanonebis SesabamisobasTan dakavSirebiT.<br />

Temebsa da mis kavSirebs, agreTve maT<br />

mmarTvelobas, SeiZleba saxelmwifo amocanebis<br />

Sesrulebac daekisros, romlebic gadawydeba<br />

umaRlesi saxelmwifo organoebis miTiTebebis<br />

Sesabamisad. saxelmwifo valdebulia<br />

garanti gaxdes Temebisa da misi kavSirebis<br />

mier fuladi Tanxebis miRebis sakiTxSi, romlebic<br />

maTi funqciebis ganxorcielebisaTvis<br />

aris saWiro da uzrunvelyos Semosavlis<br />

wyaroebiT, romelTac isini sakuTari pasuxismgeblobiT<br />

iyeneben.<br />

Temebi warmoadgenen soflis dasaxlebul<br />

punqtebs an maT jgufebsa da qalaqebs. miwebi<br />

berlini da hamburgi, imavdroulad, Temebs<br />

warmoadgenen. isini ganageben infrastruqturebis<br />

ganviTarebas, sazogadoebriv transports,<br />

turizms, mSeneblobas, saskolo da skolamdel<br />

dawesebulebebs, gzebis mdgomareobas,<br />

saavadmyofoebs, Teatrebs, biblioTekebs,<br />

muzeumebs, socialur da sportul dawesebulebebs.<br />

maT SeuZliaT daadginon da mokribon<br />

kanoniT gaTvaliswinebuli gadasaxadebi<br />

da mosakreblebi. 1993 wlis dasawyisisaTvis<br />

germaniaSi iyo 16 000-ze meti Temi.<br />

soflis teritoriaze Temebi gaerTianebulia<br />

mazrebSi (Kreise), romelTac sakuTari TviTmmarTveloba<br />

aqvT. zogjer praqtikaSi saTemo<br />

kavSirebi teritoriulad emTxveva mazrebs<br />

da saTemo kavSiris TviTmmarTveloba, am SemTxvevaSi,<br />

warmoadgens mazris TviTmmarTvelobas.<br />

amasTan erTad didi qalaqebi warmoadgenen<br />

qalaqebs mazrebis gareSe (Krusfreie-<br />

Stadte), an qalaq_mazrebs (Staltkreese),<br />

romlebsac, warmoadgenen ra Temebs, imavdroulad<br />

mazrebis uflebebic aqvT. isini SeiZleba<br />

dayofil iqnen saqalaqo olqebad (Bezirke).<br />

berlini, magaliTad, TviTmmarTvelobis 23<br />

olqad iyofa. zogjer olqebad iyofa didi<br />

soflis Temebic, romelTa mosaxleoba 100<br />

000-s aRemateba. sul germaniis federaciul<br />

respublikaSi 543 mazraa, maTSi 117 qalaqi<br />

mazris gareSe.<br />

Temebsa da mazrebs TavianTi wesdebebi aqvT<br />

(Satzungen an Okdmungen). zogierT miweb-<br />

Si mazrasa da centrs Soris aris Sualeduri<br />

administraciul_teritoriuli erTeuli<br />

_ saxelmwifo olqi (Keglerungsbezirk),<br />

romlis farglebSic wydeba adgilobrivi saxelmwifo<br />

amocanebi da xorcieldeba saxelmwifo<br />

zedamxedveloba adgilobriv TviTmmarTvelobaze.<br />

aseTi erTeuli aris 29.<br />

$5. adgilobrivi TviTmmarTveloba<br />

da mmarTveloba<br />

adgilobrivi TviTmmarTvelobis organizacia<br />

germaniaSi sakmaod sxvadasxvagvaria. germaneli<br />

mecnierebi 4 tipis Temebs gamoyofen. maTi<br />

klasifikacia ganisazRvreba warmomadgenlobiTi<br />

organoebsa da administracias Soris<br />

urTierTdamokidebulebiT.<br />

samxreT germanuli modeli, romelic miRebulia,<br />

kerZod, badenviutenbergSi, bavariaSi,<br />

xasiaTdeba warmomadgenlobiTi korporaciis<br />

zeda fenisa da administraciis SerwymiT.<br />

warmomadgenlobiTi korporacia (saTemo sab-<br />

Wo, deputatebis saqalaqo Sekreba da sxva)<br />

irCeva uSualod mosaxleobis mier. aseve<br />

irCeven administraciis xelmZRvanels _ burgomistrs,<br />

romelic imavdroulad, Tanamdebobis<br />

mixedviT, warmomadgenlobiT korporaciaSi<br />

Tavmjdomareobs. am models sabWos<br />

konstitucias uwodeben.<br />

sxva modeli miRebulia iseTi miwebis qalaqeb-<br />

Si, rogorebicaa heseni da Slezvig_golSteini,


agreTve qalaq_miwebSi: berlini, bremeni da<br />

hamburgi. igi xasiaTdeba imiT, rom xalxis<br />

mier arCeuli warmomadgenlobiTi organo<br />

ayalibebs Tavis kolegiur aRmasrulebel<br />

organos _ magistrats an senats, romelic<br />

Sedgeba burgomistrebisa da sapatio (anu<br />

romlebic sazogadoebriv sawyisebze muSaoben)<br />

wevrebisagan. aseTive modeli moqmedebs TviTmmarTvelobad<br />

saqalaqo olqebSi, magaliTad,<br />

berlinis olqebSi irCeven deputatebis saolqo<br />

krebas (Bezink-Sverordnetenven-Sammlungen),<br />

TiToeuli maTgani irCevs saolqo<br />

mmarTvelobas (Bezirhsamt) saolqo mrCevlebisa<br />

da burgomistris SemadgenlobiT. erTerTi<br />

saolqo mrCevel-burgomistris moadgilea.<br />

aRniSnuli modeli iwodeba magistratis<br />

konstituciad.<br />

mesame modeli damaxasiaTebelia reinlandpfaltis,<br />

saaris, Slezvig-golSteinis miwebisaTvis<br />

(soflis Temebi). igi iTvaliswinebs,<br />

rom mosaxleobis mier arCeuli warmomadgenlobiTi<br />

organo, Tavis mxriv, irCevs burgomistrs,<br />

romelic saTaveSi udgas warmomadgenlobiT<br />

korporaciasac da adgilobriv administraciasac.<br />

aRniSnul models ewodeba<br />

burgomistris konstitucia.<br />

da bolos, meoTxe modeli, romelic arsebobs<br />

CrdiloeT reinisvestfaliasa da qveda<br />

saqsoniis miwebSi, Seiqmna britanuli okupaciuri<br />

xelisuflebis zegavlenis qveS da<br />

gvaxsenebs inglisur_saqsonur sistemas<br />

`sabWo_mmarTveli~. warmomadgenlobiTi organo,<br />

rogorc yvelgan, irCeva mosaxleobis<br />

mier, magram am organos mier Seqmnili aRmasrulebeli<br />

komiteti ar warmoadgens adgilobriv<br />

administracias, igi mxolod warmomadgenlobiTi<br />

organos gadawyvetilebebs amzadebs.<br />

aRmasrulebel komitetTan erTad warmomadgenlobiTi<br />

organo irCevs Temis direqtorats<br />

(qalaqebi da sxva). direqtori aris<br />

administraciis xelmZRvaneli. es aris e.w.<br />

CrdiloeT germaniis konstitucia, anu direqtoris<br />

konstitucia.<br />

mazrebSi TviTmmarTvelobis organoebs warmoadgens<br />

warmomadgenlobiTi organo _<br />

kraistagi (mazris yriloba) an kraisrati<br />

(mazris sabWo) da administracia landratis<br />

(saerTo mrCevlis meTaurobiT), romelsac an<br />

mosaxleoba, an warmomadgenlobiTi organo<br />

irCevs.<br />

miwebis konstituciebi, rogorc aRiniSna,<br />

uflebas aZlevs Temebsa da mazrebs Seqmnan<br />

TavianTi warmomadgenlobiTi organoebi sayovelTao,<br />

pirdapiri, Tavisufali, Tanaswori<br />

da faruli arCeviT, kandidatTa siebSi<br />

konkurenciis SemTxvevaSi _ proporciul<br />

saarCevno sistemaze dayrdnobiT uzrunvelyofen<br />

saWiro SemTxvevebSi Temis gancalkevebuli<br />

nawilebis warmomadgenlobas.<br />

samTavrobo olqebSi, moqmedeben samTavrobo<br />

prezidiumebi, romlebsac xelmZRvaneloben<br />

samTavrobo prezidentebi da romlebic adgilze<br />

ganaxorcieleben miwebis uflebamosilebas.<br />

adgilobrivi TviTmmarTvelobis organoebi<br />

qmnian qveynis masStabebSi Tavis sazogadoebriv<br />

organizaciebs _ germaniis qalaqTa yrilobas,<br />

germaniis sasoflo mazraTa yrilobas,<br />

germaniis qalaqTa da TemTa kavSirs da<br />

a.S. aRniSnuli organoebi uzrunvelyofen<br />

adgilobrivi TviTmmarTvelobis organoebis<br />

TanamSromlobas da warmoadgenen maT federaluri<br />

organoebisa da dawesebulebebis winaSe.<br />

II. Sveicariis politikur –<br />

teritoriuli mowyoba<br />

Sveicaria SeiZleba CaiTvalos evropaSi, da<br />

msoflioSic ki, yvelaze uZveles federaciad,<br />

Tumca mecnierTa umetesobis azriT,<br />

1884 wlamde Sveicaria formalurad konfederacias<br />

warmoadgenda. Tumca am qveynis federaciaSi<br />

gadazrda ufro adre moxda. 1847<br />

wlis Semodgomaze zondenbergis mcdeloba<br />

gamosuliyo konfederaciidan ZaliT iqna damxobili,<br />

xolo aRsaniSnavia, rom Cveulebrivi<br />

konfederacia aris damoukidebeli saxelmwifoebis<br />

kavSiri, sadac TiToeul maTgans<br />

Tavisuflad SeuZlia kavSiri datovos nebismier<br />

dros. 1848 wlis konstituciam, faqtobrivad,<br />

daadastura faqti, rom gasuli saukunis<br />

Sua xanebSi Sveicaria Camoyalibebuli<br />

saxelmwifo iyo da ara saxelmwifoebis saer-<br />

TaSoriso-samarTlebrivi kavSiri. Sveicariis<br />

federaciulma xasiaTma Tavis Semdgomi ganviTareba<br />

hpova 1874 wlis moqmed konstituciaSi<br />

da asaxulia mis samive TavSi da agreTve<br />

gardamaval debulebebSi.<br />

konstituciis dRevandeli redaqciiT, pirveli<br />

muxlis Tanaxmad, kavSiriT gaerTianebuli<br />

23 suverenuli kantoni qmnis Tavis er-<br />

197


198<br />

TobliobaSi Sveicariis konfederacias (germanulidan<br />

– Sveicariis nafici amxanagoba).<br />

3 kantoni Sedgeba TiToeuli or-ori naxevarkantonisagan.<br />

untervaldeni - zeda<br />

valdenisa da qveda valdenisagan (obvaldeni<br />

da nidvaldeni), bazeli - saqalaqo da soflis,<br />

apenceli - Sida rodenisa da gare<br />

rodenisagan (inerrodeni da ausenrodeni).<br />

naxevarkantonebs xelisuflebis damoukidebeli<br />

organizacia axasiaTebs (Sesabamis kantonebSi<br />

saerTo kantonebis organoebi ar aris),<br />

magram kantonebis sabWoSi sanaxevro warmomadgenlobaa.<br />

untervaldeni naxevarkantonebisagan<br />

Sedgeba. 1897 wels, konfederaciis<br />

Seqmnis Semdeg, apenceli konfesionaluri<br />

mosazrebiT daiyo, xolo bazeli - 1933 wels.<br />

konstituciis pirvel muxlSi CamoTvlil<br />

kantonebsa da naxevarkantonebs mivyavarT<br />

daskvnamde, rom nebismieri cvlileba aRniSnul<br />

CamonaTvalSi moiTxovs mis Sesabamis<br />

reformas. aqedan gamomdinare, reformis gareSe<br />

erTmxrivi secesia kantonisa da naxevarkantonisa<br />

an kantonebisa da naxevarkantonebis<br />

Serwyma konstituciis sawinaaRmdego iqmneboda<br />

da a. S.<br />

kantonebis teritoria sxvadasxvagvaria, 36<br />

kv. kilometriT dawyebuli, bazelis qalaqis<br />

naxevarkantoniT da 106 kv. kilometriT,<br />

graubiulenis kantoniT damTavrebuli, kantonebis<br />

naxevarze metis teritoria 1 aTas<br />

kv.kilometrsac ki aRwevs. Sveicariis mosaxleobis<br />

65% laparakobs germanul enaze, 20%<br />

- frangul, xolo 10% - inglisur da 1% -<br />

rauSis enaze. moyvanili cifrebi im faqts<br />

amtkicebs, rom mosaxleobis nawili saubrobs<br />

aRniSnul 2-3 enaze erTdroulad. 1980 wlis<br />

aRweris Tanaxmad, germanuli ena mSobliurad<br />

miaCnda mosaxleobis 65%-s, franguli - 18,4%s,<br />

italiuri - 9,8%-s, xolo retro-romanuli<br />

[rauSis] - 0,8%-s. e.i mosaxleobis 6%-<br />

Tvis arc erTi ena mSobliuri ar aris. kantonebis<br />

umetesoba erTenovania: 14 - franguli,<br />

1 – italiuri. amasTan aRsaniSnavia er-<br />

Tic: sami kantoni iTvleba orenovnad da dar-<br />

Cenili erTi - samenovnad. amasTan erTad dadgenilia,<br />

rom oficialuri ena moqmedebs ama<br />

Tu im TemSi da mxolod arc Tu didi ricxvi<br />

Temebisa realurad orenovani aris. moqalaqeebs<br />

aqvs ufleba airCion oficialuri<br />

urTierTobebisa da ganaTlebisaTvis erTi ena.<br />

enebis gamocvla arasasurvelad iTvleba.<br />

konstituciis me-3 muxlis Tanaxmad, kantonebi<br />

suverenulia, rameTu maTi suvereniteti federaluri<br />

konstituciiT SezRuduli ar aris,<br />

isini ganaxorcieleben yvela uflebas, romlebic<br />

federalur xelisuflebaze ar aris<br />

gadmocemuli. aqedan gamomdinare, daskvnis<br />

gakeTebac ki SeiZleba kantonebis arasuverenulobis<br />

Sesaxeb, rac ganpirobebulia ara<br />

imdenad secesiis uflebis ar arsebobiT, ramdenadac<br />

imiT, rom kantonebi Tavisi kompetenciis<br />

sakiTxebs Tavad ki ar wyveten, aramed<br />

amomrCevelTa da kantonebis umetesobiT saer-<br />

To-nacionalur referendumze.<br />

me-5 muxlis Tanaxmad, konfederacia garantias<br />

aZlevs kantonebs SeinarCunon Tavisi<br />

teritoria da suvereniteti, konstitucia,<br />

Tavisufleba, moqalaqeTa sakonstitucio uflebebi,<br />

romelic xalxma xelisuflebas gadasca.<br />

terminologia da frazeologia kantonebis<br />

konstituciebisa xSirad orientirebulia<br />

suverenitetze, rogorc xarisxze, romelic<br />

zustad saxelmwifosaTvis aris damaxasiaTebeli.<br />

es Cans, upirveles yovlisa, kantonebis<br />

konstituciebis ganmartebidan, sadac kantonebi<br />

Tavis Tavs aZleven Semdeg gansazRvras: `kantonebs<br />

aqvT sakuTari da mudmivi organizaciebi”<br />

(bazeli), kantoni `Tavisufali demokratiuli<br />

saxelmwifoa” (Jeneva, liucerni),<br />

`Tavisufali demokratiuli saxelmwifo da<br />

Sveicariis konfederacia’’ (sankt-kaleni), ,,suverenuli<br />

kantoni’’ (Jiura), ,,erT-erTi suverenuli<br />

kantoni” (Jeneva), ,,suverenuli respublika’’<br />

(valisi), ,,suverenuli saxelmwifo’’<br />

(friberi) da a.S.<br />

kantonebs aqvT xelisuflebis sakuTari organizacia<br />

da, rogorc vnaxeT, sakuTari moqalaqeoba.<br />

rogorc aRiniSna, erTis mxriv, konstitucia<br />

ar aZlevs uflebas kantonebs politikuri<br />

xelSekrulebis dadebisa da politikuri kav-<br />

Sirebis Seqmnisa, meores mxriv, uflebas aZlevs<br />

xelSekruleba dados sakanonmdeblo, sasamarTlo<br />

da administraciul sakiTxebSi (me-7<br />

muxli). marTalia, aseTi SeTanxmebebi warmodgenil<br />

unda iqnes federalur xelisuflebaSi,<br />

romelsac SeuZlia xeli SeuSalos<br />

maT Sesrulebas, Tu isini arRveven konfederaciis<br />

an sxva kantonebis interesebs.


kantonebs Soris sadao sakiTxebis warmoSobis<br />

dros konstituciis me-14 muxli moiTxovs<br />

Tavis Sekavebas yovelgvari damoukidebeli<br />

qmedebisagan. Tu kantons uecari saSiSroeba<br />

emuqreba sazRvargareTidan, misi xelisufleba,<br />

me-15 muxlis Tanaxmad, daxmarebas iTxovs<br />

sxva kantonisagan, romelic valdebulia gaagzavnos<br />

daxmareba da erTdroulad saqmis<br />

kursSi Caayenos federaluri xelisufleba.<br />

Sesabamis danaxarjebs amasTan dakavSirebiT<br />

konfederacia gaiRebs.<br />

kantonSi Sida ganawesis darRvevasTan an sxva<br />

kantonis mxridan muqaris SemTxvevaSi kantoni<br />

valdebulia dauyovnebliv Seatyobinos amis<br />

Sesaxeb federalur sabWos, raTa am ukanasknelma<br />

miiRos zomebi Tavisi kompetenciis<br />

farglebSi an moiwvios federaluri kreba.<br />

gadaudebel SemTxvevaSi kantonis mTavroba,<br />

federaluri sabWos dauyovnebliv saqmis kurs-<br />

Si CayenebiT, valdebulia daxmareba iTxovos<br />

sxva kantonebisagan, romlebic, Tavis mxriv,<br />

am daxmarebas aRmouCenen: Tu kantonis<br />

mTavrobas amis gakeTeba ar SeuZlia, maSin<br />

federalur xelisuflebas SeuZlia, qveynis<br />

uSiSroebis muqaris SemTxvevaSi, imoqmedos<br />

damoukideblad. kantonebis saqmeebSi Carevis<br />

dros federaciam unda gaiTvaliswinos da<br />

daicvas kantonebisa da xalxis ufleba, romelic<br />

garantirebulia konstituciis me-5 muxliT.<br />

danaxarjebs iRebs Sesabamisi kantoni,<br />

magram gansakuTrebuli garemoebis dros federaluri<br />

kreba sxvagvaradac gadawyvets (me-<br />

16 muxli).<br />

ganxilul SemTxvevaSi, me-17 muxlis Sesabamisad,<br />

kantonebi valdebulni arian Tavisufali<br />

gadaadgilebis ufleba miscen jarebs,<br />

romlebic dauyovnebliv federaluri meTaurobis<br />

qveS gadadian.<br />

sagareo urTierTobebs, principSi, konfederacia<br />

ganagebs. konstituciis me-8 muxlis<br />

Tanaxmad marto konfederacias aqvs ufleba<br />

gamoacxados omi da zavi, Sevides saerTa-<br />

Soriso kavSirebSi da dados xelSekrulebebi<br />

sazRvargareTis qveynebTan, kerZod, savaWro<br />

da sabaJo xelSekrulebebi. konstituciis me-<br />

11 muxli krZalavs nebismier samxedro kapitulacias.<br />

rogorc gamonaklisi, konstituciis<br />

me-9 muxli uflebas aZlevs kantonebs<br />

sazRvargareTTan dadon xelSekrulebebi saxelmwifo<br />

normebis sakiTxebSi, urTierTme-<br />

zoblur urTierTobebsa da policiasTan dakav-<br />

SirebiT, magram es xelSekrulebebi ar unda<br />

Seicavdes iseT rames, rac winaaRmdegobaSi<br />

modis konfederaciisa da sxva kantonebis<br />

interesebTan.<br />

amasTan kantonebs, ucxoeTis saxelmwifoebsa<br />

da maT warmomadgenlebs Soris oficialuri<br />

urTierTobebi unda ganxorcieldes federaluri<br />

sabWos SuamdgomlobiT, magram zemoaRniSnuli<br />

xelSekrulebebis konkretul<br />

sakiTxebSi kantonebs SeuZliaT uSualod<br />

daamyaron urTierToba sxva qveynebis qvemdgom<br />

xelSekrulebasa da Tanamdebobis pirebTan<br />

(muxli me-10).<br />

konfederaciis kompetenciebis gansakuTrebuli<br />

sfero yovelTvis farTovdeboda. am procesma<br />

asaxva hpova federalur konstitucia-<br />

Si Setanili 100-ze meti cvlilebis saxiT.<br />

meore msoflio omis Semdeg, mniSvnelovnad<br />

gafarTovda konfederaciis uflebebi<br />

ekonomikis sferoSi 1947 wlis konstituciuri<br />

gadaxedvis Sedegad, Semdgom periodSi<br />

konfederacia iRebs uflebebs socialur<br />

sferoSi, garemos dacvis damatebiT, teritoriuli<br />

infrastruqturebis regulirebis<br />

sakiTxebSi. konfederacia dReis mdgomareobiT<br />

marTavs rkinigzis umetes nawils, telekomunikaciebs.<br />

mas miekuTvneba gansakuTrebuli<br />

uflebamosileba atomuri energetikisa da<br />

mecnieruli gamokvlevebis sferoSi.<br />

1990 wlis 23 seqtembers, konstituciuri<br />

gadaxedvis Sedegad, konfederaciam gaafar-<br />

Tova Tavisi kompetencia energopolitikis<br />

gatarebaSi. imavdroulad konfederacia iRebs<br />

ufro met uflebebs sagadasaxado sferoSi,<br />

dRevandeli mdgomareobiT konfederacia iRebs<br />

arapirdapiri gadasaxadis 90%-s, rac qveynis<br />

SigniT amoiReba. marTalia, kantonebs<br />

ufleba aqvT daadginon pirdapiri gadasaxadi,<br />

romelic ar aris konstituciiT gaTvaliswinebuli,<br />

magram erTobliobaSi sagadasaxado<br />

sistema `dRevandeli mdgomareobiT Sors<br />

aris imisgan, rom harmonizebulad gamoiyurebodes”.<br />

aRniSnuli garemoeba Zalian kontrastulia<br />

mezobel germaniasTan SedarebiT, sadac<br />

finansebis konstituciurad danawilebis regulireba<br />

xels uwyobs miwebsac da Temebsac.<br />

amasTan erTad, federaluri Semosavlebis<br />

umetesi nawili brundeba kantonebSi da komunebSi,<br />

saerTo jamSi, ase gadacemuli Tanx-<br />

199


200<br />

ebi Sveicariis biujetis erT meoTxeds Seadgens<br />

(26,3% 1987 wels).<br />

dRes gansakuTrebuli federaluri kompetenciis<br />

sferos warmoadgens Tavdacva, sabaJo saqme,<br />

fulis emisia, rkinigzebi da sxva mravali.<br />

konfederaciisa da kantonebis konkurirebuli<br />

kompetencia vrceldeba samoqalaqo samarTalze,<br />

inteleqtualuri sakuTrebis CaTvliT,<br />

sisxlis samarTalze, ucxoelTa re-<br />

Jimze da sxva. ganaTlebis finansirebis, erovnuli<br />

da regionaluri sajaro saqmianobis,<br />

erovnuli krebebis da sxva sakiTxebSi konfederacia<br />

adgens saerTo regulirebis re-<br />

Jims, xolo Sesrulebas awarmoebs kantonebi.<br />

federaluri moTxovnebis Seusruleblobis<br />

SemTxvevaSi kantonuri SeiZleba federaluriT<br />

Seicvalos.<br />

kantonebis gansakuTrebuli kompetenciis sfero<br />

vrceldeba iseT dargebze, rogoricaa<br />

jandacva, wesrigis dacva, komunaluri meurneoba<br />

da a.S. konfederacias delegirebis<br />

ufleba aqvs zogierTi Tavisi uflebamosilebis<br />

kantonebis mier ganxorcielebaSi.<br />

me-2 muxlSi gardamavali debulebebisa federaluri<br />

konstituciiT dadgenilia federaluri<br />

samarTlis prioriteti kantonalur-<br />

Tan SedarebiT.<br />

konstituciiT gaTvaliswinebuli zedamxedvelobis<br />

gansaxorcieleblad kantonebis moRvaweobaze,<br />

konfederacias ufleba aqvs federaluri<br />

inspeqtorebi gagzavnos, avaldebulebs<br />

kantonebs centrs gaugzavnon maT mier<br />

miRebuli kanonebi, agreTve sxvadasxva saxis<br />

moxsenebebi.<br />

konfederacias SeuZlia kantonebze finansuri<br />

zemoqmedeba moaxdinos, zogierT SemTxvevaSi<br />

ki ganaxorcielos pirdapiri Careva Sida<br />

uSiSroebis uzrunvelsayofad, wesrigis mxardasaWerad<br />

(85-e muxli, me-6 nawili, konstitucia).<br />

1825 wlidan 1832 wlamde period-<br />

Si aseT Carevebs adgili sul aTjer hqonda.<br />

$1. xelisuflebis organoebi<br />

kantonebSi<br />

xelisufleba kantonebSi organizebulia<br />

araerTgvarovnad. apencelis da untervaldenis<br />

naxevarkantoni da glasuris kantoni,<br />

sadac mosaxleobis sul 2,5% cxovrobs,<br />

mowyobilia e.w. landsgemaindes (germ. Landsgemeinde<br />

– pirdapir soflis Temi an qveynis<br />

mxaris Temi) sistemiT. misi dedaazri mdgomareobs<br />

imaSi, rom kantonuri gadawyvetilebebi<br />

miiReba kantonebis (naxevarkantonebis)<br />

amomrCevelTa saerTo krebaze, rasac landsgemainde<br />

hqvia.<br />

80-iani wlebis Sua periodSi aRniSnul krebeb-<br />

Si amomrCevelTa donis monawileoba glarusSi<br />

aRwevda 10 aTas amomrCevlamde. nidvaldenSi<br />

da obvaldenSi Sesabamisad 2,5 aTassa da 1,1<br />

aTass. bolo cifrebi Seesabameba apencelis<br />

naxevarkantonebSi monawile amomrCevelTa dones.<br />

saerTo wesis Tanaxmad, landsgemaindes adgili<br />

aqvs weliwadSi erTxel. rogorc wesi,<br />

yvela landsgemainde ikribeba aprilis bolos,<br />

gamonaklisia kantoni glarusi, sadac<br />

es Sekrebebi maisis dasawyisSi xdeba. landsgemainde<br />

tardeba didi RirsSesaniSnaobiT,<br />

raTa mxari dauWiron aRniSnuli institutis<br />

arsebobas. magaliTad, obvaldenis naxevarkantonis<br />

1968 wlis konstituciis me-6 muxlis<br />

Tanaxmad, romelic yvelaze ufro srulad<br />

aregulirebs landsgemaindes instituts:<br />

`musika ukravs korteJis gavlis mTeli drois<br />

monakveTze qalaqSi, moedanze. dafdafebi<br />

urtyamen kantonuri administraciis SenobasTan<br />

gavlis dros~ (Landberg). moedanze dgamen<br />

xis SemoRobil nagebobas, romelic mokrive-<br />

Ta saasparezo rings mogvagonebs, sadac landsgemaindes<br />

Catarebis dros imyofebian kantonebisa<br />

da naxevarkantonebis mTavari Tanamdebobis<br />

pirebi. amomrCevelTaTvis dgamen ramdenime<br />

rigSi skamebs, danarCenebi ewyobian, rogorc<br />

SeuZliaT”.<br />

naxevarkantonSi obvaldeni, garda yovelwliuri<br />

Sekrebisa, SesaZlebelia gansakuTrebuli<br />

SemTxvevebis drosac moxdes Sekreba<br />

saswrafo saqmeebis gadasawyvetad, roca amas<br />

500 deputati moiTxovs, romlebic dRis<br />

wesrigs werilobiT warmoadgendnen, aseT<br />

SemTxvevebSi landsgemainde ikribeba 6 TveSi.<br />

oqmis Sedgenisa da landsgemaindes proceduras<br />

adgens kantonuri sabWo _ warmomadgenlobiTi<br />

organo, romelic arsebobs erTdroulad<br />

naxevarkantonis saerTo krebasTan<br />

erTad. kenWisyra xelis aweviT mimdinareobs.<br />

Tu vizualurad Sedegi orjer ar gamoCndeba,<br />

maSin mimdinareobs xmebis daTvla. romelime<br />

Tanamdebobis piris arCevis dros saWiroa


xmebis absoluturi umravlesoba, sxva sakiTxebTan<br />

dakavSirebiT xmas aZleven, e.i. mxars<br />

uWeren an piriqiT.<br />

landsgemaindes kompetencia sakmaod farToa,<br />

yvela erTeulSi, sadac igi praqtikaSi gvxvdeba,<br />

irCevs mTavrobas - saxelmwifo sabWos<br />

da mis xelmZRvanels calke (Landammann).<br />

magaliTad, obvaldenSi, Sekrebaze, garda<br />

zemoaRniSnulisa, umaRlesi sasamarTlos<br />

mosamarTleebs niSnaven, agreTve kantonuri<br />

sasamarTlos, administraciuli tribunalis<br />

mosamarTleebs da maT moadgileebs. yovel 2<br />

weliwadSi landsgemainde irCevs umaRlesi<br />

sasamarTlos Tavmjdomareebsa da administraciuli<br />

tribunalebis Tavmjdomareebs. am<br />

saukunis 70-iani wlebis dasawyisSi kenWisyra<br />

tradiciuli xelis aweviT Seicvala<br />

mosamarTleebis daniSvnisaTvis faruli ken-<br />

WisyriT, obvaldenis landsgemainde irCevs<br />

agreTve kanclers, generalur prokurors,<br />

sagamoZiebo mosamarTleebs, kantonur intendants.<br />

aRniSnuli naxevarkantonis konstitucia<br />

Seicavs agreTve normas Tanamdebobis<br />

pirTa rotaciis Sesaxeb. am pirTa naxevari<br />

tovebs dakavebul Tanamdebobas yovel 2 weliwadSi.<br />

yvela landsgemaindeSi iReben gadawyvetilebas<br />

konstituciis mTlianad da nawilobriv<br />

Secvlis Sesaxeb, irCeven kantonis<br />

sabWos wevrebs obvaldenSi, Tu amis Sesaxeb<br />

daadgens landsgemainde, gadawyvetilebas<br />

konstituciis mTlianad gadaxedvis Sesaxeb<br />

orwlian vadaSi amzadebs kantonis sabWo imisaTvis,<br />

rom SemdgomSi gadasawyvetad referendums<br />

gadasces.<br />

aRniSnuli naxevarkantonis landsgemainde<br />

ixilavs kanonproeqtebs, Setanils saxalxo<br />

iniciativis gaformebis wesiT, amasTan erTad<br />

maT ar unda daarRvion federaluri an kantonuri<br />

konstituciiT gaTvaliswinebuli wesi,<br />

garda im SemTxvevisa, rodesac saubaria TviT<br />

kantonuri konstituciis gadaxedvaze. aseTi<br />

iniciativis ufleba ekuTvnis 500 amomrCevels<br />

konstituciis mTliani an nawilobrivi<br />

gadaxedvis SemTxvevaSi da TiToeul amomrCevels,<br />

roca saqme exeba romelime kanonis<br />

gauqmebas an Secvlas, an finansur kreditebs,<br />

romlebic landsgemaindes kompetencias exeba.<br />

garda amisa, obvaldenis TiToeul moqalaqes<br />

saxelmwifo sabWos wevrebTan<br />

(mTavrobasTan) interpelaciis ufleba aqvs.<br />

interpelacia kancelariaSi unda iqnes Setanili<br />

ganxilvamde 14 dRiT adre da werilobiT.<br />

drois mixedviT ufro Zveli 1887 wels miRebuli<br />

glasuris kantonis konstituciaa,<br />

romelmac sqematurad ufro zustad gamoxata<br />

Tavisi landsgemaindes uflebamosilebani.<br />

31_1 muxlSi miTiTebulia, rom aseT Sekrebas<br />

aqvs uflebamosileba Secvalos konstitucia,<br />

miiRos kanonebi erTobliobaSi, gadawyvitos<br />

250 000-ze meti frankis kreditorebis<br />

sakiTxi erTmaneTTan dakavSirebuli<br />

miznebis gansaxorcieleblad, an 50 000<br />

frankisa - erTi miznis gansaxorcieleblad,<br />

romelic weliwadis ganmavlobaSi ixarjeba.<br />

kreba agreTve adgens gadasaxadebs, irCevs<br />

Tanamdebobis pirebs kantonis aRmasrulebeli<br />

xelisuflebis ukve arCeul mTavrobis wevr-<br />

Ta ricxvidan, irCevs mosamarTleebs, generalur<br />

prokurors, sagamomZieblo mosamarTles<br />

da mTavrobisa da sasamarTloebis intendantebs.<br />

nidvaldenis naxevarkantonis 1965 wlis konstitucia<br />

TiTqmis analogiurad gansazRvravs<br />

landsgemaindes instituts. zogierTi gansxvaveba<br />

aris danaxarjebis sazRvris doneSi,<br />

romlis zemoTac landsgemaindes Tanxmobaa<br />

saWiro, romelic ganisazRvreba, rogorc<br />

erTjeradi danaxarji 100 000-s frankze<br />

zemoT da perioduli danaxarji 1 wlis ganmavlobaSi<br />

20 000 frankze zemoT. mTlianad<br />

landsgemaindes instituti TandaTanobiT dacemas<br />

ganicdis, rac aixsneba kantonis winaSe<br />

mdgomi amocanebis, problemebis zrdiT, zemoaRniSnuli<br />

organos aSkara mouqnelobiT,<br />

romlis sakmaod iSviaTi mowveva ar iZleva<br />

saSualebas swrafad moaxdinos reagireba<br />

Seqmnili problemebis gadawyvetaSi. aRniSnul<br />

tendenciaze miuTiTebs moqmedi landsgemaindeebis<br />

TandaTan Semcireba. maTi Semcvleli<br />

institutebis moZebna arcTu Znelia,<br />

isini kantonis parlamentSi arian.<br />

15 kantonsa da naxevarkantonSi parlamenti<br />

iwodeba did sabWod, eqvsSi - kantonur sab-<br />

Wod (Kantonstat), oTxSi _ landgratebad da<br />

Jiuris kantonSi _ parlamentad. isini yvelgan<br />

Sedgeba erTi palatisagan. parlamentis<br />

wevrTa ricxvi kantonebSi icvleba 60-dan<br />

(nekSateni, Jiura) 200-mde (berni, aprau).<br />

parlamentebi yvelgan irCeva proporciuli<br />

saarCevno sistemiT. saerTo wesiT legistraturis<br />

vada 4 welia, magram igi SeiZleba<br />

201


202<br />

naklebi iyos (2 weli graubiundenSi) an meti<br />

(5 weli krinerSi). kantonebis parlamentebi<br />

ganaxorcieleben mniSvnelovan kompetencias<br />

bevr dargSi. zogierT SemTxvevaSi Tavis<br />

uflebamosilebebs parlamenti unawilebs amomrCevelTa<br />

korpuss an landsgemaindes.<br />

sakanonmdeblo dargSi parlamentebs aqvT<br />

federaluri xelisuflebis gamgeblobis sakiTxebidan<br />

gadacemuli darCenili kompetenciebi.<br />

ubralo kanonebis miRebis garda, parlamenti<br />

saarCevno korpusTan erTad monawileobs<br />

konstituciis gadasinjvaSi. kantonebis<br />

parlamentebi azrs gamoTqvamen finansur<br />

sakiTxebSi, adgenen gadasaxadebs, biujets,<br />

agvareben sesxis sakiTxebs (rogorc aRiniSna,<br />

rig SemTxvevaSi, amisaTvis referendumia saWiro).<br />

12 kantonSi isini niSnaven mTavrobis Tavmjdomareebs,<br />

xolo naxevarze met kantonebSi<br />

_ umaRlesi sasamarTlos wevrebs. maT specifikur<br />

uflebamosilebas warmoadgens gadawyvetilebis<br />

miReba naturalizaciisa da Sewyalebis<br />

Sesaxeb. axlaxan miRebuli konstituciebi<br />

parlamentebs aniWebs uflebamosilebas<br />

ekonomikis dagegmvis sakiTxebSi. aRmasrulebel<br />

xelisuflebaze saparlamento kontrolis<br />

saSualebas warmoadgens SekiTxvebi, interpelaciebi,<br />

rezoluciebi.<br />

sasamarTlo sakiTxebTan dakavSirebiT, parlamenti<br />

arCevs konfliqtebs administraciasa<br />

da sasamarTlo organoebs Soris, warmoqmnils<br />

kompetenciebis ganawilebis gamo, aZlevs<br />

saxelmwifo Cinovnikebis devnis uflebas (kantonuri<br />

mTavrobis wevrebis, sakuTari wevrebis,<br />

mosamarTleebis, romlebmac sasamarTlo<br />

darRvevebi Caidines). rac Seexeba sesiebisa<br />

da Sekrebebis Catarebas, parlamentebis umetesoba<br />

moqmedebs rogorc Sveicariis federaluri<br />

Sekreba. aris zogierTi gansxvaveba<br />

parlamentebs Soris, romlebic kanton-qalaqeb-<br />

Si moqmedeben (bazeli_saqalaqo, ciurixi, Jeneva),<br />

sadac parlamenti Tanamedrove organoa,<br />

federaluri parlamentis magvari organizaciiT<br />

da soflis kantonebis parlamentebi.<br />

mTavroba aris kantonis umaRlesi aRmasrulebeli<br />

da administraciuli organo. igi mar-<br />

Tavs da Tvalyurs adevnebs kantonuri administraciis<br />

moRvaweobas, niSnavs Cinovnikebs,<br />

warmoadgens kantons mis farglebs gareT,<br />

mxars uWers konfederaciis organoebTan da<br />

sxva kantonebTan urTierTobebs da, roca es<br />

saWiroa, sazRvargareTis qveynebTanac. saer-<br />

To wesis Tanaxmad, kantonuri mTavroba warmoadgens<br />

Sveicariis federaluri sabWos analogs.<br />

mTavroba gamoscems saWiro dadgenilebebs<br />

zogjer mas sasamarTlo funqciebic<br />

eniWeba, gansakuTrebiT im kantonebSi, sadac<br />

ar aris administraciuli tribunali.<br />

kantonebis umetesobaSi mTavrobas ewodeba<br />

samTavrobo sabWo (Regierungsrat), laTinurenovan<br />

kantonebSi _ saxelmwifo sabWo (conseil<br />

d` Etat), apencel-innerodgenis naxevarkantoneb-<br />

Si _ kantonaluri komisia (Standes Kommmission),<br />

xolo Jiuras kantonSi isev da isev<br />

mTavrobad (Gouvernement) iwodeba. kantonuri<br />

mTavrobis ricxobrivi Semadgenloba arcTu<br />

didia, 5-dan 3 kacamde. praqtikulad, yvela<br />

kantonSi mTavrobis wevrebs irCevs xalxi.<br />

mTavrobis formirebis aseTi wesi uzrunvelyofs<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis Zlier<br />

pozicias kantonebis parlamentebTan mimarTebaSi.<br />

saerTo wesiT kantonebis mTavrobas irCeven<br />

maJoritaruli saarCevno sistemiT erT<br />

saarCevno olqSi, romelsac TviT kantoni<br />

Seadgens. marto ciurixsa da tiCinoSi mTavrobis<br />

formirebisaTvis proporciul saarCevno<br />

sistemas iyeneben. mTavrobis uflebamosilebis<br />

vada emTxveva parlamentis uflebamosilebis<br />

vadas. imisaTvis, rom piri gaxdes saxelmwifo<br />

mrCeveli, igi unda pasuxobdes imave<br />

cenzebs, amomrCevlobisa da Tanamdebobis<br />

SeuTavseblobis principebs, rasac kantonur<br />

parlamentSi arCevisas, magram pasiur amomrCevelTan<br />

uflebebis minimumi zogjer aweulia<br />

(25 wlamde _ friurqSi, 27 wlamde _ JenevaSi).<br />

zogierT patara kantons aqvs policiis xasiaTis<br />

mTavrobebi, anu iseTi, romelic Tavis<br />

funqciebs asrulebs saWiroebis SemTxvevaSi;<br />

danarCen dros mTavrobis wevrebi agrZeleben<br />

muSaobas Tavisi profesiiT.<br />

kantonebis umetesobaSi saxelmwifo mrCevlebs<br />

SeuZliaT Sevidnen kantonebis sabWos<br />

SemadgenlobaSi, magram zogjer aseTi saxelmwifo<br />

mrCevlebis ricxvi SezRudulia (kantonebi<br />

vo da valisi). kantonebis cugisa da<br />

apencel_innerodenis saxelmwifo mrCevlis<br />

mandatis SeTavseba kantonis parlamentis<br />

wevrobasTan ar aris daSvebuli.<br />

mTavrobis yoveli wevri meTaurobs erT an<br />

ramdenime departaments, mTavrobis Tavmjdomares<br />

xSir SemTxvevaSi ewodeba landa-


mani: mas irCevs mTavroba, an uSualod<br />

saarCevno korpusi (kantoni uri), an, rogorc<br />

aRvniSneT, landsgemainde (apencelis orive<br />

naxevarkantoni, undervaldeni, glarusi) an<br />

yvelaze ufro didi sabWo (germanulenovani<br />

kantonebi).<br />

kantonebsa da naxevarkantonebSi, sadac moqmedebs<br />

landsgemainde, mTavrobis Tavmjdomare<br />

Tavmjdomareobs kantonis mcxovrebTa saer-<br />

To krebaze. sxva kantonebSi mTavrobis Tavmjdomaris<br />

roli SeiZleba SeuTavsebeli iqnes<br />

konfederaciis prezidentis rolTan, im SemTxvevaSic<br />

ki, roca saxelmwifo sabWos (mTavrobis)<br />

Tavmjdomares airCeven pirdapiri arCeviT,<br />

TviT am organos Semadgenloba asaxavs Zalebis<br />

Tanafardobas kantonis politikur partiebs Soris.<br />

mTliani sasamarTlo xelisufleba, federaluri<br />

sasamarTlos moRvaweobis sferosa da<br />

ramdenime iuridiuli xasiaTis federaluri<br />

komisiis gamoklebiT, ekuTvnis kantonebis<br />

sasamarTlo organoebs.<br />

$2. kantonebis politikur -<br />

administraciuli organizacia<br />

kantonebi iyofa Temebad (komunebad). termini<br />

“Temi” (Gemeinde) ixmareba qveynis germanulenovan<br />

nawilSi, termini “komuna” - mis<br />

danarCen nawilSi. Temad (komunad) SveicariaSi<br />

miiCneven teritoriuli xasiaTis mqone<br />

sajaro koleqtivs, romelic adgilobriv<br />

doneze ganaxorcielebs decentralizebul<br />

sajaro xelisuflebas. zemdgomi koleqtivis<br />

meTvalyureobis qveS, Temebs cnoben sajaro<br />

samarTlis korporaciebad, romlebSiac iuridiuli<br />

piris status floben: maTi moRvaweoba<br />

Semofarglulia qveynis Sesabamisi<br />

teritoriiT. 1850 wels iTvlidnen 3204 Tems,<br />

Semdeg, 10 wlis ganmavlobaSi, meti dayofiT<br />

ricxvi gaizarda 3211-mde, 80-iani wlebis<br />

bolosaTvis isev Semcirda 190-iT da Seadgina<br />

3021. aRniSnuli raodenobidan 222 gauqmda,<br />

magram amave dros Seiqmna axali 32.<br />

es mcire teritoriuli erTeulebi ganawilebulia<br />

araTanabrad. 6 kantoni _ berni, vo,<br />

krineri, tiCino, aprao, graunbiundeni - aer-<br />

Tianebs Temebis 3/5 nawils, xolo yoveli<br />

meoTxe Sedis anbernis an vos kantonSi. aRniSnuli<br />

mdgomareoba TiTqmis gansakuTrebulia<br />

dasavleT evropaSi, rameTu 1950-1980 wleb-<br />

Si evropis kontinentis am nawilSi, praqtikulad,<br />

yvela qveyanaSi moxda farTomas-<br />

Stabiani gadideba qvemdgomi teritoriuli<br />

erTeulebisa. ase, SveciaSi gauqmda yvela<br />

komunis 89%, daniaSi 80%, belgiaSi 78%,<br />

did britaneTSi 68%, gfr-Si 64%, avstria-<br />

Si 43%, norvegiaSi 40%, SveicariaSi ki<br />

Temebis ricxvTa raodenoba mxolod 2%-iT<br />

Semcirda. marTalia safrangeTSi analogiuri<br />

mdgomareobaa, aRniSnul periodSi komunebis<br />

mxolod 4% gaqra.<br />

teritoriis mixedviT Temebi sakmaod sxvadasxvagvaria.<br />

Temi port treze tiCinos kantonSi<br />

Seadgens 28ha-s, xolo Temi manieri<br />

vos kantonSi _ 28 322ha-s. aseTive sxvadasxvaoba<br />

aRiniSneba mosaxleobis raodenobaSi<br />

_ 2-3 aTasidan dawyebuli, 300-400 aTasiT<br />

damTavrebuli. saSualo ricxviT (2100) Sveicaria<br />

uaxlovdeba safrangeTs (1500), amave<br />

dros avstriaSi es ricxvi Seadgens 3300,<br />

italiaSi 7100, gfr-Si 7300, belgiaSi 16299,<br />

niderlandebSi 17400, daniaSi 18600, SveciaSi<br />

29200, did britaneTSi 123000 (cifrebi<br />

damrgvalebulia).<br />

Temebis kompetenciaSi Sedis TavianTi finansebis<br />

marTva, sanitariisa da higienis sakiTxebis<br />

regulireba, saskolo saqme, wesrigis<br />

dacva. did qalaqebSi ganageben agreTve gzebsac<br />

wyal- da energomomaragebas.<br />

Sveicariis Temebs urTierTSoris kooperirebis<br />

saSualeba gaaCnia. aseT kooperacias ori<br />

forma aqvs _ Temebs Soris SeTanxmeba da<br />

Temebis asociacia. pirvel SemTxvevaSi gamoricxulia<br />

romelime Temzeda organos arseboba.<br />

ufro xSirad aseT SeTanxmebebs deben<br />

garemos dacvis, ganaTlebis, teritoriis<br />

mowyobis, kooperirebis sakiTxebSi, meore<br />

formis SemTxvevaSi SesaZlebelia Temszeda<br />

organos Seqmna, romelic masze gadacemul<br />

sakiTxebs ganagebs. aseTi organo sajaro samarTlis<br />

korporacias warmoadgens da iqmneba<br />

erTi an ramdenime amocanis Sesasruleblad,<br />

ufro xSirad, wylis resursebis eqspluataciis,<br />

wylis ganawilebis, teritoriis<br />

mowyobis, ganaTlebis sistemis ganviTarebis<br />

sakiTxebSi. kooperirebis meore forma ufro<br />

xSirad gvxvdeba qalaqis aglomeraciebSi.<br />

kantonebis organizaciis ZiriTad moments<br />

warmoadgens saWiro meTodebis dadgena Temebis<br />

teritoriuli arsebobis dacvisaTvis, maTi<br />

203


204<br />

SesaZlebeli Serwymis, gayofis an STanTqmisagan.<br />

saukeTeso meTods warmoadgens kantonebis<br />

konstituciaSi maTi saxelobiTi gadaTvla.<br />

ase moiqcnen uri, obvaldeni, glarusi da<br />

apencelis ori naxevarkantoni. erTi kantoni<br />

_ cugi Tavis konstituciaSi ixsenebs Tavisi<br />

Temebis raodenobas. nidvaldenisa da bazeliqalaqis<br />

konstituciebi Seicaven normebs,<br />

romlebic avaldebulebs kantonebis xelisuflebas<br />

Temebis reorganizacia moaxdinos maTi<br />

TanxmobiT. sxva kantonebSi Temebis gauqmebis<br />

ufleba sakanonmdeblo xelisuflebas aqvs.<br />

magram, kantonuri konstituciis umetesoba<br />

iTxovs Tanxmobis miRebas erTi an ramdenime<br />

Temis reorganizaciis sakiTxSi, amasTan er-<br />

Tad Tanxmoba gamoxatuli unda iyos adgilobrivi<br />

aucilebeli referendumiT. gansakuTrebul<br />

SemTxvevebSi referendums Sei-<br />

Zleba hqondes fakultaturi xasiaTi. garda<br />

amisa, Sveicariis federalurma sasamarTlom<br />

rig gadawyvetilebebSi cno Temebis ufleba<br />

arsebobisa da Tavisi teritoriis SenarCuneba-<br />

Si. igi iRebs saCivrebs Temebisagan maTi uflebebis<br />

darRvevasTan dakavSirebiT.<br />

$3. adgilobrivi TviTmmarTveloba<br />

da mmarTveloba<br />

umetesi qveynebisagan gansxvavebiT Sveicarias<br />

ara aqvs adgilobrivi mmarTvelobis unificirebuli<br />

sistema. praqtikulad, TiToeul kantons<br />

Tavisi sistema da Taviseburebani axasiaTebs.<br />

kantonebis umetesobaSi _ 26-dan 23-Si (garda<br />

dasavleT frangulenovani kantonebisa: vo,<br />

Jeneva da nevSateli), saarCevno korpusi ganixileba,<br />

rogorc qvemdgomi teritoriuli er-<br />

Teulis xelisuflebis ZiriTadi organo. adgilobrivi<br />

problemebis gadawyveta Temis mosaxleobis<br />

mier Cveulebrivi formaa. Temis<br />

saerTo Sekreba aerTianebs yvela mis amomrCevels.<br />

amomrCeveli organo iqmneba masTan<br />

erTad TemebSi, romelTa mosaxleobac sakmaod<br />

mniSvnelovania.<br />

piriqiT, kantonebSi Jeneva, nevSateli da vo<br />

Cveulebrivia adgilobrivi parlamentis komunaluri<br />

sistema _ sabWo. misi arseboba<br />

aucilebelia yvela TemisaTvis, romlebic<br />

Jenevasa da nevSatelis kantonSi Sedis da<br />

TemebisaTvis, romelTa mosaxleoba 800<br />

aRemateba _ kantonSi vo. arCeviT organos<br />

ewodeba komunaluri sabWo, kantonebSi vo<br />

da tiCino; kantonebSi: berni, vriberi, nev-<br />

Sateli, valisi da Jiura, aseT sabWos hqvia<br />

generaluri; sabWos munici paluri ewodeba<br />

kantonSi - Jeneva. germanulenovan Sveicaria-<br />

Si mas hqvia saTemo sabWo an saqalaqo sabWo.<br />

sabWoebi iReben gadawyvetilebebs saTemo<br />

cxovrebis gansakuTrebiT mniSvnelovan sakiTxebze,<br />

magaliTad, rogorebicaa biujetis<br />

miReba, saTemo gadasaxadebis SemoReba, uZravi<br />

qonebis marTva, sesxis aRebis ufleba,<br />

eqstraordinaluri xarjebis gaweva. sabWo<br />

Tvalyurs adevnebs aRmasrulebeli xelisuflebisa<br />

da administraciis moRvaweobas.<br />

Sveicariis yvela TemSi aRmasrulebeli xelisufleba<br />

ekuTvnis kolegiur organos,<br />

romelsac xalxi irCevs. iq, sadac funqcionirebs<br />

xalxis saerTo Sekreba, am organos<br />

Tavad irCeven; kanton nevSatelis TemebSi aseTi<br />

organo formirdeba generaluri sabWos mier.<br />

kantonebSi vo da tiCino aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

organos ewodeba municipaliteti;<br />

kantonebSi friberi, nevSateli, valisi,<br />

berni da Jiura _ komunaluri sabWo; kanton<br />

JenevaSi - administraciuli sabWo da sxva.<br />

aRmasrulebeli organos Semadgenloba icvleba<br />

kantonidan kantonamde, Temidan Temamde.<br />

kantonuri kanonmdeblobiT dadgenilia am<br />

Semadgenlobis qveda da zeda zRvari, magaliTad,<br />

3-dan 9 kacamde kantonSi vo, magram<br />

saerTo wesis Tanaxmad aRmasrulebeli organo<br />

aerTianebs 5-dan 7 kacamde. aRmasrulebeli<br />

organos uflebamosilebis vada imdenivea,<br />

rogorc kantonuri mTavrobis, ufro xSirad<br />

igi Seadgens 4 wels.<br />

aseT organoSi Tavmjdomareobs piri, romelic<br />

sxvadasxva kantonebSi iwodeba sxvadasxvagvarad.<br />

kantonebSi vo, friberi, tiCino _<br />

es aris sindiki, kantonebSi nevSateli da<br />

berni _ komunaluri (saTemo) sabWos Tavmjdomare;<br />

kantonSi vo da rig germanulenovan<br />

kantonebSi _ komunis (Temis) prezidenti,<br />

magaliTad kantonebSi Jeneva da Jiurameri.<br />

germanulad molaparake kantonebSi xmaroben<br />

agreTve dasaxelebas _ saTemo an saqalaqo<br />

ufrosi (Gemeindea-mmann, Stadtammann) an<br />

qalaqis prezidenti. maT Zalian xSirad sakmaod<br />

mniSvnelovani uflebamosilebebi aqvT.<br />

dasaxelebuli aRmasrulebeli organoebi ganaxorcieleben<br />

cxovrebaSi warmomadgenlobi-


Ti organosa da moqalaqeTa saerTo krebis<br />

gadawyvetilebebs. dabolos, TemebSi SeiZleba<br />

xelisuflebis sxva organoebic arsebobdnen,<br />

mag., komisia saskolo saqmeebze, gadasaxadebze,<br />

saxelmwifo daxmarebaze.<br />

Temebi Tavad qmnian xelisuflebisa da mar-<br />

Tvis organoebs, irCeven personals, ganageben<br />

Temis qonebas, finansebs, kerZod, wyveten<br />

gadasaxadebis dawesebis sakiTxebs, dawyebiTi<br />

da saSualo skolis problemebs. maTi gamgeblobis<br />

sferos miekuTvneba policiis funqciebis<br />

ganxorcieleba, am sityvis ufro<br />

vrceli mniSvnelobiT _ sazogadoebrivi wesrigis<br />

mxardaWera, sagzao moZraobis regulireba,<br />

sacxovrebeli adgilebis normaluri<br />

mdgomareobis SenarCuneba, xanZarTan brZola,<br />

mSeneblobaze Tvalyuris devneba da sxva. maT<br />

ekisrebaT socialuri uzrunvelyofis mar-<br />

Tva, teritoriebis keTilmowyoba, garemos<br />

dacva, mosaxleobis wyliTa da eleqtroenergiiT<br />

momarageba. maT kompetenciaSi Sedis<br />

kulturuli da sportuli moRvaweoba. aRniSnuli<br />

funqciebi, iuridiuli TvalsazrisiT,<br />

iyofa Temebis sakuTar funqciebad da saxelmwifos<br />

da kantonebis mier delegirebulad.<br />

saTemo avtonomia SveicariaSi srulad ar<br />

niSnavs imas, rom qvemdgomi teritoriuli<br />

erTeulebi saerTod damoukidebelni arian<br />

TavianTi sakiTxebis gadawyvetis sferoSi.<br />

Temebze dawesebulia meTvalyureoba, rogorc<br />

saxelmwifos, aseve kantonebis mxridan.<br />

saerTo wesiT, kantonuri kanonmdebloba uflebas<br />

iZleva Temebis saqmeebSi Carevisa. umTavresad,<br />

ori xerxiT xdeba aRniSnulis realizacia:<br />

yvelaze xSiria Careva romelime piris<br />

saCivris safuZvelze. aseT SemTxvevebSi, tardeba<br />

iuridiuli kontroli saTemo xelisuflebis<br />

aqtebis moqmed kanonmdeblobasTan<br />

Sesabamisobis gansazRvris mizniT. kontroli<br />

SeuZlia ganaxorcielos an administraciulma<br />

kantonurma sasamarTlom, an kantonurma<br />

mTavrobam. arCevis meore formaa kontroli,<br />

romelic xorcieldeba Tanamdebobrivi uflebamosilebis,<br />

an valdebulebis ZaliT; aRniSnuli<br />

kontroli xorcieldeba informaciis<br />

gamoTxovis meSveobiT, saTemo organoebis<br />

zogierT gadawyvetilebaze Tanxmobis micemiT<br />

da pirdapiri CareviT maT kompetenciaSi<br />

(moRvaweobaSi). informaciis miReba SeiZleba<br />

rogorc Sesabamisi cnobebis gamoTxoviT, aseve<br />

inspeqtorebis adgilze gagzavniT Semowmebis<br />

Casatareblad TemebSi. zogierTi saTemo aqti<br />

(sesxis gamoyeneba, operaciebi uZrav qonebasTan<br />

dakavSirebiT) saWiroebs kantonebis Tanxmobas.<br />

da bolos, zogierT SemTxvevaSi kantonebs<br />

pirdapir SeuZliaT Caerion Temebis saqmeeb-<br />

Si, auqmeben ra Temebis mier gamocemul aqtebs<br />

da maTi organoebis funqciebsac ki asruleben.<br />

Tanac Secvla SeiZleba iyos nawilobrivi<br />

an mTliani. bolo, yvelaze ufro mkacri<br />

zomebi miiReba im SemTxvevaSi, roca Temebi<br />

uxeSad arRveven kanonebs, an xelisuflebis<br />

borotad gamoyenebis SemTxvevaSi Tanamdebobis<br />

pirTa mxridan. amasTan erTad, kantonma<br />

unda gamoiyenos Tanazomierebis principi<br />

iZulebiTi xasiaTis zomebis ganxorcielebisas,<br />

Sesabamisi Sedegis misaRebad gamoyenebul<br />

saSualebebSi. kantoni kontrols uwevs<br />

Temuri TviTmmarTvelobis moRvaweobas<br />

umTavresad prefeqtebis an saTemo saqmeebze<br />

Tavisi departamentis meSveobiT da Zalian<br />

iSviaTad TviTon kantonis mTavroba pirdapir<br />

ereva Sesabamis garCevaSi. kantonebis umetesobaSi<br />

arsebobs prefeqtis Tanamdeboba, magram<br />

ara rogorc centrsa da adgilebs Soris<br />

SemakavSirebeli saSualeba, safrangeTis an<br />

italiis msgavsad, aramed rogorc organizebuli<br />

rgoli, romelic uzrunvelyofs kantonuri<br />

organoebis moRvaweobisa da adgilobrivi<br />

TviTmmarTvelobis koordinacias.<br />

prefeqtis erTiani statusi ar arsebobs,<br />

zogjer mas irCevs saarCevno korpusi (kantonebi<br />

berni da vriberi), zogjer igi iniSneba<br />

(kantoni vo). prefeqtis kompetenciac<br />

metad gansxvavebulia, sakmaod vrceliT dawyebuli<br />

(vriberi, vo an verni), sakmaod SezRuduliT<br />

damTavrebuli (kantoni sanvel-galeni).<br />

Sveicariis praqtikaSi gvxvdeba ori ZiriTadi<br />

meTodi TviTmmarTvelobaze kontrolis<br />

ganxorcielebisa, romelic Zalian waagavs<br />

franguli praqtikis Sesabamis meTodebs: kontroli<br />

wesdeba an aqtebis kanonierebaze, an<br />

ama Tu im zomebis miRebis mizanSewonilebaze.<br />

kontrolis meore saxe mniSvnelovnad<br />

zRudavs saTemo avtonomias. am SemTxvevaSi<br />

kantonis makontrolebeli organoebi mTlianad<br />

saxelmwifos interesebidan gamomdinareoben.<br />

aseTi kontroli, magaliTad, regularulad<br />

xorcieldeba teritoriis mowyobasTan<br />

dakavSirebul miRebul zomebze.<br />

205


206<br />

ÉÀÐÏÍÉÉÓ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÃÀ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ<br />

ÉÀÐÏÍÉÉÓ ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ ÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ<br />

1991 wels damoukideblobis mopovebasTan<br />

erTad saqarTvelo dadga damoukidebeli arsebobis<br />

gzis arCevis winaSe. Cveni arCevani<br />

(albaT sruliad bunebrivad) dasavlur kulturasa<br />

da mis faseulobebze, maT Soris<br />

samarTalze, SeCerda.<br />

saqarTvelom axal kanonmdeblobaSi gaiTavisa<br />

evropisa da amerikis samarTlis ZiriTadi<br />

principebi, da rom ara es garemoeba, Cvens<br />

dRevandel samarTlebriv sistemas sruliad<br />

sxva saxe eqneboda. Tumca am evro-amerikanizaciis<br />

(dadebiTi gagebiT) fonze sainformacio-samarTlebriv<br />

TvalTaxedvis miRma<br />

rCeba, bevrisaTvis ki saerTod ucnobia aziuri<br />

samarTlis, Cvens SemTxvevaSi, yvelaze<br />

ganviTarebuli _ iaponuri samarTlis sistema,<br />

misi fenomeni da misi TviTmyofadoba,<br />

romlis mTavari normatiuli aqtis _ konstituciis,<br />

mixedviT ganvixilavT am qveynis<br />

saxelmwifo da samarTlis safuZvlebs, xSir<br />

SemTxvevaSi mxolod misTvis damaxasiaTebel<br />

mraval saintereso Taviseburebas.<br />

iaponiis konstitucia, saxelmwifo da samar-<br />

Tali, iseve, rogorc qveyana mTlianobaSi,<br />

Zalian specifikuri da sainteresoa. aRsaniSnavia,<br />

rom, dasavluri sazogadoebrivi Segnebisa<br />

da mentalitetisagan gansxvavebiT, sadac<br />

samarTali ganixileba, upirvelesad,<br />

rogorc konfliqtebis momgvarebeli saSualeba,<br />

iaponiaSi, iseve, rogorc sxva aziur<br />

qveynebSi (miuxedavad iaponiis maRalganviTarebisa),<br />

sazogadoebis wyobasa da samarTals<br />

safuZvlad udevs konfliqtebisagan Tavis<br />

acilebis mizanswrafva, prevenciulobis SedarebiT<br />

meti xarisxi. saxelmwifos marTvac,<br />

am mxriv, xSirad ganisazRvreba garkveuli<br />

ÆÅÉÀÃ ÌÀÈÉÀÛÅÉËÉ<br />

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ<br />

tradiciuli faseulobebiTa da moralurzneobrivi<br />

valdebulebebiT, romlebsac dResdReobiT,<br />

ultraTanamedrove iaponiaSi sakmaod<br />

myari safuZveli aqvT.vfiqrob, aRniSnuli<br />

Tema mravalmxriv saintereso iqneba, gansakuTrebiT<br />

saqarTveloSi, vinaidan, rogorc<br />

aRvniSne, yuradRebis miRma rCeba, bevrisaTvis<br />

ki saerTod, ,,ucnobi xilia", iaponiis saxelmwifoebrioba<br />

da samarTali. saqarTvelos<br />

msgavsad iaponia tradiciuli da konservatiuli<br />

qveyanaa, magram, miuxedavad amisa dRemde<br />

rCeba erT-erT yvelaze maRalganviTarebul<br />

da Tanamedrove saxelmwifod. iaponia,<br />

mmarTvelobis formiT, konstituciuri monarqiaa,<br />

politikur-teritoriuli mowyobiT ki<br />

- unitaruli saxelmwifo. konstituciis miReba<br />

iaponiaSi meore msoflio omis Semdgom<br />

periodSi xdeboda da, faqtobrivad, konstitucia<br />

daiwera amerikis saokupacio jarebis<br />

StabSi (muSaobda asevedamoukidebel iaponel<br />

eqspertTa jgufi), Tumca konstitucias seriozuli<br />

mowinaaRmdegeebi mxolod SedarebiT<br />

mcirericxovani reaqciuli jgufebis saxiT<br />

hyavda, romlebic msgavsi liberaluri konstituciis<br />

miRebaSi mxolod damarcxebulis<br />

poziciis dafiqsirebas xedavdnen.<br />

iaponiis konstitucia warmoadgens erTgvar<br />

kompromiss, romelic sakuTar TavSi moicavs<br />

sakmaod mravalferovan speqtrs politikuri<br />

Zalebisa, rogorc qveynis SigniT, aseve mis<br />

farglebs gareT. sxvadasxva mxareTa interesebis<br />

dafiqsireba konstituciaSi erT-erTma<br />

Tanamedrovem aRwera, rogorc ,,...konservantebsa<br />

da okupantebs Soris Tokis gadaqaCva,<br />

romlis dabalansirebac xdeba qveynis Sida<br />

da saerTaSoriso sazogadoebis azris<br />

mier".konstituciaSi iyo gamoyenebuli an-


glosaqsuri samarTlisa da asevemTels msoflioSi<br />

aRiarebuli sakonstitucio samarTlebrivi<br />

principebi. konstitucia ZalaSi Sevida<br />

(gamarjvebul qveyanaTa Soreuli aRmosavleTis<br />

komisiis TanxmobiT) 1947 wels.<br />

aRsaniSnavia is faqti, rom konstituciis<br />

miRebis dRidan TviT iaponiam da mTlianad<br />

msofliom sakmaod bevri cvlileba ganicada,<br />

magram, miuxedavad amisa, dRemde iaponiis<br />

mTavar normatiul dokumentSi arc erTi<br />

cvlileba ar Sesula, misi normebs ar daukargavT<br />

is Rrma nacionaluri da, imavdroulad,<br />

globaluri faseulobebi, romlebzec dayrdnobiT<br />

Seiqmna es normebi,miuxedavad maTi xSir<br />

SemTxvevaSi araordinalurobisa (Tumca es<br />

ukanaskneli ufro gansxvavebuli samarTlebrivi<br />

Tu saerTo cxovrebiseuli Segnebis,<br />

mentalitetis bralia). konstituciis mimoxilviT<br />

SesaZlebeli xdeba qveynis saxelmwifos,<br />

samarTlisa da sazogadoebis ZiriTadi<br />

safuZvlebis gacnoba.<br />

Tanamedrove parametrebiT, iaponiis konstitucia<br />

sakmaod demokratiuli normatiuli<br />

aqtia, romelic Seqmnilia amerikisa da didi<br />

britaneTis konstituciuri modelis mixedviT.<br />

konstitucia acxadebs saxalxo suverenitetis<br />

princips, farTod iziarebs saxalxoobis,<br />

adamianis uflebaTa da Tanamedrove<br />

msoflios sxva faseulobebs.<br />

preambula _ konstituciis sakmaod did<br />

preambulaSi saubaria mTeli kacobriobisaTvis<br />

saerTo Rirebulebebze, politikuri moralis,<br />

sxva principebis dacvis aucileblobaze.<br />

saubaria imaze, rom arc erTi saxelmwifo<br />

ar unda xelmZRvanelobdes mxolod saku-<br />

Tari interesebiT da ar unda ukeTebdes ignorirebas<br />

sxvebs; rom iaponel xalxs miznad<br />

aqvs dasaxuli ar dauSvas "omis saSineleba-<br />

Ta ganmeoreba". warmodgenil formulirebeb-<br />

Si SesaZloa davinaxoT iaponiis, rogorc<br />

meore msoflio omSi damarcxebuli qveynis,<br />

ganwyoba, axlo warsulSi agresori qveynis<br />

pozicia. daaxloebiT imave Sinaarsis debulebebi<br />

iyo Cadebuli aseve damarcxebuli germaniis<br />

1949 wlis konstituciaSi. es liberaluri<br />

debulebebi SeiZleba yofiliyo nakarnaxevi<br />

gamarjvebul mxareTa mier, an Sedegi<br />

orive mxaris ,,omisa da mSvidobis" sakiTxeb-<br />

Si Tanxvedrisa, Tumca mas Semdeg am mxriv<br />

TiTqmis araferi Secvlila.<br />

preambulasa da mTlianad konstituciaSi<br />

Zalian farTodaa gatarebuli saxalxoobis<br />

principi. preambula sruldeba ficiT _ ,,vficavT<br />

Cveni qveynis RirsebiT," rom yvela Zalas<br />

vixmarT raTa miRweul iqnas dasaxuli miznebi.<br />

aRsaniSnavia, rom konstituciaSi TiTqmis<br />

yvelgan iaponia Tavisi xalxis saxeliT figurirebs.<br />

imperatori -miuxedavad imisa, rom iaponia-<br />

Si, iseve, rogorc didi britaneTSi,imperatori<br />

warmoadgens qveynis simbolos da, faqtobrivad,<br />

realuri Zalaufleba ar gaaCnia, konstituciis<br />

pirveli Tavi mas Seexeba. am Tav-<br />

Si CamoTvlili uflebebi, realurad, mxolod<br />

formalobas warmoadgens. imperatorze visaubrebT,<br />

rogorc aRmasrulebeli xelisuflebis<br />

Semadgenel nawilze.<br />

omze uaris Tqma - konstituciis meore<br />

Tavi pacifisturidebulebebiT grZeldeba,<br />

romlebic (amjerad aSkarad) omisdroindeli<br />

iaponiisgamoZaxilia, pasuxia Tavis Secdomebsa<br />

da moralurad mZime (iaponiisaTvis yvelaze<br />

rTul da mtkivneul) tragikul mdgomareobaze.<br />

konstituciaSi aris specialuri Tavi<br />

– “omze uaris Tqma”, sadac dafiqsirebulia<br />

sakmaod saintereso da erTmxriv gabeduli<br />

debuleba, romelSiac naTqvamia, rom iaponiis<br />

xalxi “samudamod uars ambobs omze,<br />

rogorc naciis suverenul uflebaze”,<br />

ZaliT damuqrebasa da SeiaraRebuli Zalis,<br />

rogorc saerTaSoriso davis mogvarebis sa-<br />

Sualebis, gamoyenebaze. arsebuli antisaomari<br />

ideologiis praqtikul ganxorcielebad Cai-<br />

Tvleba is, rom iaponia uars ambobs samxedro<br />

saxmeleTo, sazRvao Tu sahaero Zalebze. es<br />

norma konstituciaSi iqna Setanili iaponel militaristTa<br />

nebis winaaRmdeg. isini am normas ganixilavdnen,<br />

rogorc iZulebiT droebiT zomas.<br />

me-9 muxlis gamo iaponias formalurad ar<br />

gaaCnia SeiaraRebuli Zalebi da iZulebulia<br />

Secvalos igi “Tavdacvis” ZalebiT. qveyanaSi<br />

arsebobs samxedro korpusi, romelic finansirdeba<br />

biujetis mxolod 1%-iT, rac Tanamedrove<br />

saxelmwifos SeiaraRebuli ZalebisaTvis<br />

minimaluri Tanxaa. iaponiis mTavrobis<br />

SemadgenlobaSi ar Sedis aRniSnuli<br />

samxedro korpusis meTauri, radganac, konstituciis<br />

mixedviT, ministrTa kabineti unda<br />

Sedgebodes mxolod samoqalaqo pirebisagan.<br />

207


208<br />

pirovnebis statusze saubaria TavSi, romelsac<br />

ewodeba “xalxis uflebebi da movaleobebi”.<br />

iaponiis konstituciaSi adamianis ZiriTad<br />

uflebaTa da TavisuflebaTa regulirebaze<br />

aisaxa e. w. “miniWebul uflebaTa” koncefcia.<br />

pirovnebis statusi, ZiriTadad, emyareba<br />

adamianis bunebriv, ganusxvisebel uflebebs,<br />

romlebic garantirebulia saxelmwifos mier<br />

da warmodgenilia, rogorc samudamo, ucvleli<br />

uflebebi, magram, meores mxriv, konstituciaSi<br />

gatarebulia adamianis ufleba-<br />

Ta dacvis demokratiuli, saxalxo politika,<br />

rac imaSi mdgomareobs, rom saxelmwifos<br />

mier garantirebuli uflebebs mxardaWeras,<br />

maT Tavisufal ganxorcielebas konstitucia<br />

(saxelmwifo)mniSvnelovnad ukavSirebs xalxis<br />

rols, “adamianis uflebebi unda iyos daculi<br />

xalxis mudmivi ZalisxmeviT”.<br />

iaponia Zveli sazogadoebisaTvis damaxasiaTebel<br />

tradiciaTa daZleviT aRiarebs Tanasworobisa<br />

da sxva sayovelTaod aRiarebul<br />

ufleba-Tavisuflebebs. am mxriv, realuri<br />

nabijebis gadadgma mTlianad qveynisaTvis<br />

sakmaod did cvlilebebTan iyo dakav-<br />

Sirebuli. konstituciaSi aris debuleba imis<br />

Sesaxeb, rom yoveli jildo (wodeba) moqmedebs<br />

mxolod sicocxlis manZilze da<br />

likvidirebulia yvela saTavadaznauro wodeba,<br />

imperatoris garda.<br />

socialur-ekonomikur uflebebSi aRsaniSnavia<br />

kerZo sakuTrebis ufleba, romelic, iaponiis<br />

konstituciis mixedviT, ar unda ewinaaRmdegebodes<br />

sazogadoebrivkeTildReobas.<br />

konstituciaSi aseve Cadebulia sakmaod mniSvnelovani,<br />

erTgvarad ,,nacionaluri" norma,<br />

romlis mixedviTac kerZo sakuTreba SeiZleba<br />

gamoyenebul iqnes saxalxo interesebis<br />

Sesabamisad, mesakuTrisaTvis samarTliani<br />

kompensaciis gadaxdiT. es norma kargad asaxavsmis<br />

erT-erT mizans, iaponiis saxelmwifo<br />

ekonomikur politikas, romelic cdilobs<br />

naklebad dauSvas ucxo saxelmwifos savaWroekonomikuri<br />

kapitalis Semodineba qveyanaSi.<br />

iaponiis mxriv amgvari nabiji gasagebia, miT<br />

umetes, Tu gaviTvaliswinebT maT tradiciul<br />

,,qsenofobias".<br />

kidev erTi Tavisebureba _ stabilurobis<br />

moyvarul da erTgulebis damfasebel iaponias<br />

axasiaTebs TanamSromelTa ,,samudamo daqiravebis"<br />

sistema.ar arsebobs sapensio limiti,<br />

damqiravebeli muSaobis garantias aZlevs<br />

momsaxures,sanam am ukanasknels muSaoba Seu-<br />

Zlia. xelfasi ganisazRvreba momsaxuris<br />

muSaobis staJiTa da misi damsaxurebebiT<br />

samsaxuris winaSe. gansazRvrulia mTeli<br />

sistema premiebisa da SeRavaTebisa, romlebic,<br />

realurad, amarTleben ,,keTil" ganwyobas<br />

samsaxuris mimarT.<br />

konstituciaSi SeiZleba calke gamovyoT<br />

debulebebi, rolebic Seexeba pirTa pirad<br />

uflebebsa da Tavisuflebebs. mocemuli Tavis<br />

me-13 muxlSi aRiniSneba, rom yoveli piri<br />

pativcemuli unda iyos, rogorc pirovneba.<br />

esfraza sakmaod mniSvnelovani da mravlis<br />

aRmniSvnelia.aSkaraa saxelmwifos damokidebuleba<br />

adamianis mimarT ara mxolod rogorc<br />

politikuri Tu sxva uflebebis matarebeli<br />

moqalaqisadmi, aramed rogorc suverenuli<br />

meobis mqone individisadmi, rac, Tanamedroveobis<br />

fonze, aucilebeli da faseuli garemoebaa.<br />

saxelmwifo Cveuli Sromis uflebis gverdiT<br />

adgens Sromis valdebulebasac.<br />

iaponia msoflioSi erT-erTi yvelaze naklebad<br />

religiuri qveyanaa da aman, Tavis mxriv,<br />

realuri gamoxatuleba hpova konstitucia-<br />

Sic, kerZod, skolebsa da sxva saswavlo<br />

dawesebulebebSi Tavi unda Seikavon nebismieri<br />

saxis religiuri swavlebisagan. saxelmwifom<br />

da misi organoebma aseve Tavi unda<br />

Seikavon nebismieri ,,religiuri moRvaweobisagan".<br />

arc erTi religia ar flobs privilegias<br />

da arc sargeblobs raime politikuri<br />

ZalauflebiT. ase rom, iaponia namdvilad ar<br />

iziarebs saqarTvelos mTavari sakanonmdeblo<br />

dokumentis me-9 muxlidan gamomdinare<br />

Sexedulebebs, radganac, SeiZleba iTqvas, rom<br />

Cveni konstituciis me-9 muxli arasrulad,<br />

magram ewinaaRmdegeba samarTlebrivi saxelmwifosaTvis<br />

msgavsi, damaxasiaTebeli konstituciis<br />

saxes (wminda sakanonmdeblo, samarTlebrivi<br />

gagebiT), miT umetes, rom igi saxelmwifos<br />

umaRles normatiul aqtSia dafiqsirebuli<br />

da TviT es faqti, garkveulwilad,<br />

ver esadageba saerTo aRmsareblobis mxriv<br />

aRiarebul Tanasworobis principebs, miuxedavad<br />

imisa, rom am muxlidan Znelad Tu


SeiZleba raime iuridiuli Sedegis miReba an<br />

imis dadgena, rom saqarTvelos mosaxleobis<br />

umravlesoba marTlmadidebluri aRmsareblobisaa.<br />

xolo iaponiis konstituciiT, rogorc<br />

vxedavT, uaryofilia, Zvel tradiciaTa da<br />

CveulebaTa daZleviT, msgavsi fiqciebi, Tanamedroveobis<br />

progresuli princi pebis<br />

dafuZnebis gziT.<br />

sayovelTaod aRiarebul politikur uflebaTa<br />

gverdiT (saarCevno ufleba, gaerTianebaTa<br />

Tavisufleba, gadaadgilebis Tavisufleba da<br />

sxva) me-156 muxlSi gamyarebulia saxalxo<br />

neba, xalxis uflebebi. saerTod, iaponiis<br />

konstitucia erT-erTi yvelaze demokratiulia<br />

am TvalsazrisiT. konstituciis mixedviT,<br />

amomrCevels aqvs ufleba airCios da,<br />

imavdroulad, gadaayenos sajaro Tanamdebobis<br />

pirebi. am mxriv arsebobs gansazRvruli<br />

wesi, roca amomrCevelTa mier xdeba administraciul-teritoriul<br />

erTeulebis TavmjdomareTa<br />

daTxovna (,,gamoTxovna") dakavebuli<br />

Tanamdebobidan. konstituciaSi pirdapiraa<br />

miTiTebuli, rom nebismier sajaro Tanamdebobaze<br />

momuSave pirebi arian mTlianad sazogadoebis,<br />

da ara (servants),mxolod, misi<br />

romelime nawilis, “mosamsaxureebi” (termins<br />

– “mosamsaxure” iaponiaSi gansxvavebuli<br />

datvirTva aqvs, kerZod, xSir SemTxvevaSi<br />

igipativis niSania).<br />

konstituciiT gansazRvrulia ufleba, romlis<br />

mixedviTac yvelas SeuZlia mimarTos<br />

sasamarTlos mSvidobiani peticiiT, zianis<br />

anazRaurebis Taobaze. termini - ,,mSvidobiani<br />

peticia", garkveuli novaciis saxiT Semodis<br />

iaponiis konstituciaSi.<br />

konstitucia adgens kidev erT valdebulebas<br />

_ gadasaxadTa gadaxdas.<br />

pirovnebis swrafvas bednierebisaken, rogorc<br />

naTqvamia konstituciaSi, saxelmwifo Tavis<br />

mTavar sazrunavad acxadebs. saxelmwifo<br />

valdebulia gamoiyenos yvela Zala sazogadoebis<br />

Semdgomi ganviTarebisa da keTildReobisaTvis.<br />

SeiZleba iTqvas, iaponiam am mxriv<br />

miaRwia mizans.<br />

ZiriTadad, maRalganviTarebul qveynebSi politikur<br />

partiaTa raodenoba mcirea, am mxriv<br />

iaponia kvlavac gamonaklisia. arCevnebis dros<br />

iaponiaSi 10.000-mde partia iqmneba, ZiriTad<br />

adgilobrivi. partiis wevrTa raodenoba<br />

SezRuduli ar aris. iyo SemTxveva, roca<br />

politikuri partia Sedgeboda mxolod colqmrisagan.<br />

iaponiis yvelaze didi partia Sedgeba<br />

daaxloebiT 3.000.000 wevrisagan, danarCenebi<br />

mas sakmaod CamorCebian (sididiT meore<br />

partia mxolod 70.000 wevrisagan Sedgeba).<br />

konstituciaSi Semdgom saubaria qveynis parlamentze.<br />

iaponiaSi parlamenti (erTaderTi<br />

kanonSemoqmedi organo) orpalatiania, warmomadgenlobiTi<br />

(qveda) palata 500 wevriT<br />

da mrCevelTa (Councillors) palata orjer<br />

naklebi, 250 wevriT (zeda palata). qveda<br />

palatas, rogorc wesi, meti Zalaufleba aqvs,<br />

zeda palatasTan SedarebiT. 1946 wlis konstituciis<br />

miRebamde iaponiaSi arsebobda<br />

araarCeviTi perTa palata.<br />

imperatormaparlamenti SeiZleba vadamde adre<br />

daiTxovos mTavrobis moTxovniT, am SemTxvevaSi<br />

imperatori mxolod formaluri Suamavlis<br />

rolis matarebelia.<br />

deputatebi kvalificirebuli parlamentarebi<br />

arian. isini yovelwliurad ,,kanonis Sesabamisad"<br />

iReben jildos saxelmwifo xazinidan.<br />

am debulebidan gamomdinare, sajaro Tanamdebobaze<br />

myofi piri xalxis msaxuria,<br />

risTvisac igi jildos iRebs.<br />

parlamentis saerTo struqturis Sinaarsi<br />

mimarTulia imisaken, rom deputatebma maqsimalurad<br />

sruladganaxorcielon TavianTi<br />

samuSao.yoveli deputati valdebulia iyos<br />

minimum erTi an ori mudmivi saparlamento<br />

komisiis wevri, komisiebisa, romlebic Seesityvebian<br />

sazogadoebrivi cxovrebis sxvadasxva<br />

sferoebs, isini TanamSromloben da, xSir<br />

SemTxvevaSi, erTad muSaoben Sesabamis saministroebTan<br />

da ufleba aqvT gaakontrolon<br />

isini (komisiebis raodenoba qveda palataSi<br />

aris 18, zeda palataSi - 16). kanonproeqtis<br />

parlamentis mier miReba-armiRebis bedi xSirad<br />

naxseneb komisiaTa muSaobazea damokidebuli.<br />

maTi muSaoba metwilad gansazRvravs kanonproeqtis<br />

momzadebasa da ganxilvas. es ganpirobebulia<br />

rigi garemoebebiT. deputatebs<br />

kanonproeqtis yoveli nawilis detalurad<br />

ganxilvis SesaZlebloba arasrulad aqvT,<br />

radgan kanonis safuZvlianad ganxilva ver<br />

xerxdeba dRis wesrigis SezRudul fargleb-<br />

Si. skrupulozurobisadmi midrekilebis mqone<br />

iaponelebs saSualeba eZlevaT detalurad<br />

209


210<br />

daamuSaon proeqti saparlamento komisiebSi,<br />

romlebic ver iReben monawileobas kanonproeqtTa<br />

ganxilvaSi sxdomebis dros. samagierod<br />

maT, Tavisi saqmianobisaTvis aqvT<br />

rogorc sakmarisi dro, aseve sakmao daxmareba,<br />

sxvadasxva sazogadoebrivi wreebisagan<br />

(magaliTad, mewarmeTa warmomadgenlebi,<br />

profkavSirebi, akademiuri wreebi).<br />

palatebSi Seqmnilia sakmaod Zlieri damxmare<br />

struqturebi, romlebic deputatebs<br />

exmarebian TavianTi saqmianobis<br />

ganxorcielebaSi.mag., daaxloebiT 750 deputatze<br />

modis 847 marto biblioTekis Tanam-<br />

Sromeli (msoflioSi yvelaze maRali Tanafardoba),<br />

maTgan 155 muSaobs specialur<br />

sakvlev ganyofilebebSi, romlebic deputatebis<br />

TxovniT amuSaveben sxvadasxva masalebs, weren<br />

moxsenebebs da sxva.<br />

miRebuli kanonis vetos ufleba aravis aqvs<br />

(qveda palatas SeuZlia daZlios zeda palatis<br />

veto kanonproeqtis xmaTa 2/3-iT meored<br />

miRebiT, iaponiaSi parlamentis kvorumi sruli<br />

Semadgenlobis 1/3-ia). Tu amowurulia<br />

konsensusis miRwevis yvela gza, miRebulad<br />

iTvleba qveda palatis kanonproeqtis redaqcia.<br />

iaponiaSi kanonis miRebas, sxva qveynebisagan<br />

gansxvavebiT, Zalian skrupulozurad udgebian,<br />

kanonproeqtis miRebis procesi xorcieldeba<br />

zedmiwevniT biurokratuli sistemiT,<br />

romlis meSveobiTac proeqti maqsimalurad<br />

ixveweba parlamentSi pirvel mosmenamde.<br />

kanonproeqti SemuSavdeba saministroTa departamentebSi,<br />

Semdeg gadaecema saministros<br />

xelmZRvanelobas, midis ministramde, aqedan<br />

gadaigzavneba premier-ministris kancelaria-<br />

Si, amis Semdeg premier-ministrTan da mxolod<br />

amis Semdeg, saministros saxeliT,<br />

gadaecema parlaments, magram kanonproeqti<br />

jer kidev ar ganixileba palataSi pirveli<br />

mosmenis saxiT, masze jer muSaoben palatis<br />

sakanonmdeblo biuroSi da Sesabami palatis<br />

mudmiv (zemoaRniSnul) komisiaSi. aqve kanonproeqti<br />

gadis Seswavlisa da sxva normatiul<br />

aqtebTan Sesabamisobis grZel proceduras.<br />

Semdeg iqmneba specialuri qvekomisiebi proeqtis<br />

SeswavlisaTvis da mxolod mas Semdeg,<br />

rac komisia miiRebs dadebiT gadawyvetilebas,<br />

kanonproeqti ganixileba qveda palata-<br />

Si, romelic, Tavis mxriv, mas zeda palatas<br />

gadascems, romelmac an unda uaryos, an<br />

daeTanxmos warmomadgenlobiTi palatis gadawyvetilebas.<br />

yoveli zemoT CamoTvlili organo<br />

maqsimalur "kontrols" ganaxorcielebs<br />

kanonproeqtis srulyofis mizniT, Tavisi<br />

kompetenciis mixedviT.<br />

palataTa sxdomebi Riaa. biujetis ganxilvas<br />

unda eswrebodes mTeli ministrTa kabineti<br />

premier-ministriTurT, amasTanave, ganxilva-<br />

Si monawileobis miReba SeuZliaT sazogadoebis<br />

warmomadgenlebsa da ubralo moqalaqeebs.<br />

yovel moqalaqes aqvs ufleba Seitanos<br />

gancxadeba imisaTvis, rom monawileoba<br />

miiRosbiujetis ganxilvasTan dakavSirebul<br />

debatebSi da, ZiriTadad, sabiujeto komisiis<br />

Tavmjdomare maTi ricxvidan arCevs ramdenimes<br />

sesiaze sityviT gamosvlisaTvis.<br />

kenWisyra parlamentSi SeiZleba ganxorcieldes<br />

sxvadasxva xerxiT: fexze adgomiT,<br />

biuletenebiT (TeTri _ momxre, cisferi _<br />

winaaRmdegi), am biuletenebze sakuTari gvaris<br />

dafiqsirebiT, gamokiTxviT. kenWisyra da debatebi<br />

mimdinareobs ufro daZabulad, vidre<br />

saqarTvelos parlamentSi, ramdenadac paradoqsuli<br />

ar unda iyos, xSiria erTmaneTis<br />

sityvieri da fizikuri Seuracxyofa.<br />

miRebul kanons xels awers is ministri,<br />

romelic pasuxismgebelia mis Sesrulebaze,<br />

aseve premieri da imperatori.<br />

interpelaciis (deputatis werilobiTi moTxovna<br />

mTavrobis romelime saqmis an faqtis<br />

Taobaze) ufleba yovel deputats aqvs, kabineti<br />

Tu calkeuli ministri valdebulia, 7<br />

dRis ganmavlobaSi gasces deputats pasuxi<br />

werilobiT an zepiri formiT.<br />

sakmaod efeqturad moqmedeben specialurad<br />

Seqmnili palataTa sagamoZiebo komisiebi,<br />

romelTa muSaobis Sedegad, magaliTad, meqr-<br />

Tameobasa da Tanamdebobis borotad gamoyenebaSi<br />

araerTi premier-ministri amxiles,<br />

rasac Sedegad maTi gadayeneba mohyva, rom<br />

aRaraferi vTqvaT sxva Tanamdebobis pirebze.<br />

konstituciasTan erTad palataTa saarCevno<br />

proceduras awesrigebs 273-muxliani saarCevno<br />

kanoni. warmomadgenlobiTi palatis deputatobis<br />

yovel kandidats arCevnebSi monawileobisaTvis<br />

ekisreba 25.000-mde aSS dolaris<br />

ekvivalenti fuladi Tanxa (qveda pal-


ataSi 17.000 aSS dolaramde) da Tu kandidatma<br />

xmaTa 1/5-ze naklebi raodenoba miiRo,<br />

gadaxdili Tanxa ukan ar ubrundeba. aRniSnuli<br />

Tanxa ormagdeba, Tu kandidatebi wamoyenebulni<br />

arian siiT.<br />

evropis saxelmwifoebisagan gansxvavebiT,<br />

iaponiaSi akrZalulia agitaciis zogierTi<br />

forma. sagulisxmo da yuradsaRebia iseTi<br />

SezRudva, rogoricaa agitaciis akrZalva sxva<br />

kandidatebis winaaRmdeg.<br />

arCevnebze, rogorc wesi, iaponelebi ar akeTeben<br />

individualur politikur arCevans, aramed<br />

kandidats xmas aZleven sxva, moraluri,raRac<br />

pativiscemis msgavsi damokidebulebis gamo<br />

(,,giri"), axlobelTa TxovniT. xSiria SemTxvevebi,<br />

rocacoli ,,memkvidreobiT" ikavebs<br />

gardacvlili meuRlis adgils. magaliTad,<br />

25% saparlamento adgilebisa ojaxis Sesabamis<br />

memkvidreze gadadis. liberalur-demokratiuli<br />

partiis (erT-erTi udidesi partiis)<br />

yovel mesame wevrs parlamentSi hyavs Tavisi<br />

naTesavi.<br />

kabineti - ase uwodeben iaponiaSi mTavrobas<br />

(aRmasrulebeli xelisufleba). Teoriulad,<br />

aRmasrulebel xelisuflebad iaponiaSi, xelisuflebis<br />

dayofis princi piT, SeiZleba<br />

miviCnioT imperatori (saxelmwifos meTauri)<br />

da mTavroba (ministrTa kabineti), magram,<br />

rogorc aRvniSne, realuri Zalaufleba<br />

mxolod mTavrobas aqvs, romelic, Tavis<br />

mxriv, pasuxismgebelia parlamentis winaSe.<br />

imisaTvis, rom imperatoris realuri Zalaufleba<br />

davinaxoT, mis moRvaweobas unda SevxedoT<br />

ara mxolod iuridiuli, aramed faqtobrivi<br />

rakursiTac.<br />

iaponiaSi moqmedebs imperatorTa salikuri<br />

(frankuli) dinastia (taxti gadaecema ufros<br />

Svils, qalebi ki taxtis memkvidreebi ver<br />

gaxdebian). yoveli axali imperatoris ,,aRzevebisTanave"<br />

cxaddeba axali era da, amasTan<br />

dakavSirebiT, axali oficialuri kalendaruli<br />

welTaRricxva (1989 wlidan imperator akihitos<br />

eraa).<br />

tradiciiT imperatoris, romelic iTvleboda<br />

RvTiuri warmomavlobis pirad (RvTiur<br />

warmomavlobaze pirvelad uari Tqva imperatorma<br />

xirohitom 1946 wels), aseve misi<br />

ojaxis cxovreba mudam saidumloebiT iyo<br />

garemoculi. es tendencia bolo wlebSi aRar<br />

SeimCneva, maTi cxovreba SedarebiT gaxsnili<br />

gaxda sazogadoebisaTvis. amis faqtobrivi<br />

magaliTia is, rom dRevandeli imperatoris<br />

coli warmomavlobiT ubralo ojaxidanaa.<br />

imperatori xelSeuxebelia, igi piradad arc<br />

erT SemTxvevaSi aris pasuxismgebeli da mas<br />

ar daekisreba samoqalaqo, sisxlis Tu administraciuli<br />

pasuxismgebloba, misi qmedebisaTvis<br />

pasuxismgebelia mTavroba da ministrebi.<br />

arc imperators da arc misi ojaxis wevrebs<br />

ar SeiZleba gadaeces raime saxis qoneba an<br />

saCuqari parlamentis Sesabamisi nebarTvis<br />

gareSe, magram maTi piradi saWiroebisaTvis<br />

biujetidan gamoyofili saxsrebi sakmaod<br />

didia (saimperatoro karis personali daaxloebiT<br />

1200 kacamde aRwevs).<br />

arc konstituciurad da arc faqtobrivad<br />

imperators ar gaaCnia e. w. piradi Zalaufleba.<br />

mas ar gaaCnia uflebamosileba mimarTuli<br />

saxelmwifo xelisuflebis ganxorcielebisaken.<br />

igi mxolod simboloa da Tavisi<br />

uflebebiT igi valdebulia xalxis winaSe,<br />

igi, ZiriTadad, asrulebs Sidasaxelmwifoebriv,<br />

ceremonialur funqciebs, sxva moqmedebebs,<br />

magaliTad, elCebisagan sigelis miRebas<br />

da sxva, iaponiis imperatoris SemTxvevaSi -<br />

misi piradi iniciativis gareSe, es misi valdebulebaa.<br />

yvelaze didi zegavlena, rac man<br />

SeiZleba realurad moaxdinos qveynis cxovrebaze,<br />

mxolod da mxolod ideologiuri<br />

xasiaTis aris. praqtikulad, iaponiis imperators<br />

ufro mcire uflebebi aqvs, vidre<br />

didi britaneTis monarqs.<br />

iaponiis ministrTa kabineti sakmaod rTuli,<br />

didi da biurokratuli meqanizmia. kabineti,<br />

dResdReobiT, Sedgeba premier-ministris, 12<br />

ministrisa da 8 saxelmwifo ministrisagan,<br />

es ukanasknelni, rogorc wesi, premier-ministris<br />

mrCevlebi arian (premiers SeuZlia maT<br />

misces calkeuli mmarTvelobebi sazogadoebis<br />

sferoebis mixedviT an imave premieris<br />

kancelariaSi SeiZleba sxvadasxva ganyofilebebs<br />

xelmZRvanelobdnen). kabinetis SemadgenlobaSi,<br />

aseve, Sedian kabinetis ministri da<br />

sakanonmdeblo biuros xelmZRvaneli. am ukanasknelis<br />

xelSi gadis mTavrobis yvela kanonproeqti.<br />

211


212<br />

yovel ministrs hyavs 2 moadgile, saparlamento<br />

(romelic ministrTan erTad modis da<br />

ministrTan erTad tovebs Tanamdebobas) da<br />

administraciuli. es ukanaskneli ar aris<br />

maRal CinovnikTa rigebidan. igi inarCunebs<br />

Tavis posts, miuxedavad ministris gadadgomisa,<br />

rac iaponiaSi sakmaod xSirad xdeba.<br />

ministris postze yofnis saSualo xangr-<br />

Zlivoba erTi welia da amis gamo ministrebisafuZvlianad<br />

ver erkvevian TavianTi sferos<br />

saqmianobaSi. ministrTa saqmianobas, rogorc<br />

wesi, mxolod premieri Tu akontrolebs.<br />

administraciuli ministrebi warmoadgenen im<br />

ZiriTad SedarebiT mudmiv berkets, romelic<br />

"dominirebulad" uZRveba saministros saqmianobas.<br />

konstituciis mixedviT, kabinetis ministrebis<br />

naxevari mainc unda iyvnen deputati parlamentarebi<br />

da, faqtobrivad, kabinetSi<br />

aradeputatebi naklebad arian, ZiriTadad,<br />

esenia araprofesionali specialistebi, romlebic<br />

damokidebulni arian TavianT qveSevrdomebze.<br />

ministrTa aparatis "namdvili" xelmZRvaneli<br />

aris administraciuli moadgile,<br />

profesionali Cinovniki specialuri ganaTlebiT.<br />

TviT ministri ki, upirveles yovlisa,<br />

Tavisi partiis warmomadgenelia da,<br />

rogorc wesi, moqmedebs partiuli interesebis<br />

Sesabamisad da sakmaod did dros uTmobs<br />

am interesTa ganxorcielebas.<br />

iseve, rogorc, magaliTad, kancleri germaniaSi,<br />

iaponiis yvelaze mniSvnelovani figura<br />

premier-ministria. magram axali konstituciis<br />

miRebis Semdeg, realurad saxelisuflebo<br />

Zalaufleba erTi konkretuli<br />

pirovnebis xelSi arasdros yofila. premieri<br />

akontrolebs da warmarTavs kabinetis<br />

muSaobas.<br />

kabinetSi sxdomebi daxurulia da mimdinareobs<br />

tradiciebis dacviT, risi erT-erTi<br />

gamovlena gadawyvetilebaTa miRebaa konsensusiT,<br />

sadac Tavis Sekaveba, faqtobrivad,<br />

Tanxmobis niSania.<br />

kabineti Tavis funqciebs ganaxorcielebs<br />

CveulebaTa safuZvelze. sxdomaTa procedura<br />

ar regulirdeba dawerili samarTlis normebiT.<br />

sakiTxTa gadawyvetilebebis momzadeba<br />

xdeba saidumlo pirobebSi. kabinetSi gadawyvetilebas<br />

iReben erTxmad da ara kenWisyriT.<br />

konsensusiT gadawyvetilebaTa miReba xSir<br />

SemTxvevaSi sakiTxisadmi gacilebiT awonil,<br />

gamozomil midgomas gulisxmobs, ministrebisagan<br />

moiTxovs ufro met momzadebasa da<br />

SeTanxmebul moqmedebas.<br />

iaponiis mTavrobis muSaobaSi ZiriTadi problema,<br />

xSir SemTxvevaSi, swraf da efeqtur<br />

(politikurad mniSvnelovan) gadawyvetilebaTamiRebis<br />

SeuZleblobaSi mdgomareobs.<br />

iaponias survili aqvs hyavdes Zlieri lideri,<br />

magram maTi Cveuleba, gadawyvetileba<br />

yovelTvis konsensusiT miiRon, SeiZleba iTqvas,<br />

uzrunvelyofs imas, rom is, rac msgavsi<br />

saparlamento sistemis mqone did britaneT-<br />

Si amarTlebs, naklebad efeqturia iaponiaSi.<br />

sanam iaponias ar surs cvlilebebi Seitanos<br />

Tavis CveulebebSi, rig mecnierTa azriT, gamosavali<br />

SeiZleba iyos is, rom parlamentma<br />

cvlileba konstituciaSi Seitanos da misces<br />

xalxs ufleba pirdapiri arCevnebiT airCion<br />

Tavisi premier-ministri, rac, Tavis mxriv,<br />

daabalansebs ZalauflebaTa gadanawilebas<br />

mTavrobis moqmedebebSi. britanul samTavrobo<br />

sistemaSi samoqmedo Zalaufleba aqvs kabinets<br />

da ara mis premier-ministrs da misi<br />

SesaZleblobebi didadaa damokidebuli misi<br />

da kabinetis urTierTdamokidebulebaze (roca<br />

margaret tetCerma an jon meijorma ,,dakarges"<br />

kabineti, maT avtomaturad dakarges saSualeba,<br />

raime arsebiTi zegavlena moexdinaT<br />

mniSvnelovan gadawyvetilebebze). iaponiaSi<br />

ki arian pirebi(,,Crdilovani Sogunebi", rogorc<br />

maT uwodeben), romelTac ufro meti Zalaufleba<br />

da SesaZlebloba aqvT, vidre arsebul<br />

premiersa Tu mis kabinets. iaponiisaTvis (iseve,<br />

rogorc qarTuli realobisaTvis) ar aris<br />

ucxo, yofil premiers, an sxva yofil maRal<br />

Cinosans, meti Zalaufleba hqondes, vidre<br />

misi mmarTvelobis dros, maTi mizeziT praqtikulad<br />

SeuZlebeli xdebaswrafi da mniSvnelovani<br />

gadawyvetilebis miReba, Tu igi ar<br />

eTanxmeba romelime ,,didi avtoritetis" mqone<br />

piris gadawyvetilebas Zalaufleba daqsaqsulia<br />

gavlenian politikosTa da biurokratTa<br />

Soris da yovelive es mniSvnelovani xelis<br />

SemSleli faqtoria qveynis Tanamedrove,<br />

demokratiuli mmarTvelobisaTvis. sabolood<br />

ki iaponiaSi ar aris pirovneba, romelic<br />

erTpirovnulad warmoadgenda qveyanas.


sasamarTlo xelisuflebas, sakmaod<br />

mravalmxrivi funqciebiT da uflebamosilebiT,<br />

saTaveSi udgas 15-wevriani uzenaesi sasamarTlo,<br />

romlis kvorumi plenarul sxdomebze<br />

9, xolo calkeuli saqmeebisaTvis - 3<br />

mosamarTlea.<br />

ministrebi pasuxs ageben koleqtiurad.<br />

konstitucia uzenaes sasamarTlos uflebamosils<br />

xdis ganaxorcielos sakonstitucio<br />

kontroli da, imavdroulad, iyos qveynis<br />

samarTalwarmoebis bolo instancia, (pasuxismgebeli<br />

rogorc sisxlis, ise samoqalaqo<br />

saqmeebze da uflebamosili, ilaparakos Tu<br />

imoqmedos iaponiis saxeliT).<br />

sasamarTlo mowyobilia anglosaqsuri sistemis<br />

– praqtikis, mixedviT, sasamarTlo gadawyvetilebebi<br />

da calkeul mosamarTleTa (mxolod<br />

uzenaesi sasamarTlos) gansakuTrebuli<br />

mosazrebebi eqvemdebareba gamoqveynebas.<br />

imavdroulad, misi uflebamosilebis qveSmoiazreba<br />

sasamarTloTa mmarTvelobis uflebamosilebebis<br />

gansazRvra, sasamarTlo centralizaciis<br />

tradiciebze dayrdnobiT (am tradiciebidan<br />

gamomdinare), igi ganazogadebs sasamarTlo<br />

praqtikas, gamoscems saxelmZRvanelo<br />

miTiTebebsa da aqtebs sasamarTlo disci<br />

plinis Sesaxeb.<br />

uzenaesma sasamarTlom, arsebobis pirveli<br />

25 wlis manZilze, arakonstituciurad scno<br />

mxolod erTi normatiuli aqti, maSin, roca<br />

weliwadSi 5000-mde saqmes ganixilavda, amis<br />

gamo iaponeli iuristebi uzenaes sasamarTlos<br />

konservatulobaSi sdebdnen brals.<br />

konstitucia, garkveulwilad, ayalibebs mosamarTleTa<br />

sareferendumo pasuxismgeblobis<br />

instituts. kerZod, yovel aT weliwadSi<br />

(qveda palatis arCevnebis dros) amomrCevlebi<br />

xmas aZleven TiToeuli uzenaesi sasamarTlos<br />

mosamarTles, “momxre an mowinaaRmdege”<br />

sistemiT. im SemTxvevaSi, Tu romelime<br />

mosamarTles mxars ar dauWers amomrCevel-<br />

Ta umravlesoba, mosamarTle tovebs Tanamdebobas.<br />

am debulebiT konstitucias mosa-<br />

marTlis saqmianoba, misi pirovneba da profesionalizmi<br />

gamoaqvs sazogadroebrivi Sefasebis<br />

arenaze, uqvemdebarebs mis saqmianobas<br />

saxalxo kontrols, es kidev erTi magali-<br />

Tia demokratiisa, am sityvis pirdapiri gagebiT.<br />

aRsaniSnavia, rom jerjerobiT am<br />

meqanizmiT arc erT mosamarTles ar dautovebia<br />

Tanamdeboba.<br />

iaponiaSi aris eqvsi umaRlesi sasamarTlo<br />

(saapelacio samkaciani kolegia), romlebic<br />

ganixilaven sxvadasxva saxis saqmeebs.<br />

moqmedebs, aseve, 50-mde saolqo sasamarTlo.<br />

maT axasiaTebT e. w. disciplinaruli (sazogado<br />

xasiaTis) elementebi. saolqo sasamarTloebi,<br />

ZiriTadad, saqmeebs ganixilaven<br />

erTpirovnulad (an samkaciani kolegiebiT).'''<br />

sasamarTlo sistemaSi ierarqiulad yvelaze<br />

dabla dganan disciplinaruli sasamarTloebi.<br />

aq saqmeebs ganixilavs erTi mosamarTle,<br />

romelsac SesaZloa, arc hqondes iuridiuli<br />

ganaTleba. es faqti miuTiTebs sazogadoebis<br />

maRal urTierTndobaze, TviTSegnebasa<br />

da samarTlebrivi sistemis demokratiulobaze.<br />

disciplinarul sasamarTloebSi ganixilavenwvrilman<br />

sisxlisa da samoqalaqo<br />

saqmeebs (11 000 dolarze qvemoT).<br />

gansakuTrebul sistemas warmoadgens saojaxo<br />

sasamarTloebi, romelTa kompetenciis qveS,<br />

Cveul saojaxo saqmeebTan erTad, ganixilaven<br />

rogorc samemkvidreo, aseve arasrulwlovanTa<br />

sisxlis samarTlis saqmeebs, gamomdinare<br />

iqidan, rom arasrulwlovani ar moiazreba,<br />

rogorc damoukidebeli, sruliad qmedunariani<br />

piri, aramed rogorc ojaxis ganuyofeli<br />

wevri. saojaxo sasamarTloebi, xSir SemTxvevaSi,<br />

asruleben SuamavalTa funqciebs.<br />

iaponiaSi ar arsebobs calke administraciuli<br />

sasamarTloebi (msgavsad anglosaqsuri<br />

samarTlis sistemisa). am saxis kontrols<br />

iaponiaSi ganaxorcieleben saerTo sasamarTloebi,<br />

oRond specialuri proceduriTa da<br />

specialuri saCivrebis, maT Soris e.w. "saxalxo<br />

saCivrebis gziT".<br />

213


214<br />

CONSTITUTIONAL LAW <strong>III</strong><br />

LIST OF ARTICLES IN THE PRESENT<br />

"ALMANAKHI" – CONSTITUTIONAL LAW <strong>III</strong><br />

1. Resolution of the Parliament of Georgia on Ratification of the First Protocol on<br />

“European Convention on Protection of Fundamental Human Rights and Freedoms”<br />

Protection of Property Rights According to the First Article of the First Protocol of<br />

European Convention on Protection of Fundamental Human Rights and Freedoms<br />

2. Calumny and Democracy<br />

Herman Shvarts<br />

3. How can Free Media Support Justice<br />

Herman Sharvts<br />

4. Liberalism and Constitution<br />

Alexander Orakhelashvili<br />

5. Importance of Freedom of Speech and the Level of its Protection in Georgia and<br />

some other Countries<br />

Nino Suknidze<br />

6. Existential Philosophy of Justice<br />

Eka Gachechiladze<br />

7. Jan-Jak Russo’s Theory of Social Compact<br />

Grigol Eremov<br />

8. Ideal Metamorphoses of Constitutional State<br />

Otar Macharashvili<br />

9. Principles of Democracy and Constitutional State in Georgian Constitution<br />

Konstantin Kublashvili<br />

10. Georgian Constitution – the Result of Compromise?<br />

(History of Creation of Georgian Constitution)<br />

Giorgi Chkheidze<br />

11. The Main Principles of Democratic Governing and Georgian Constitution of 1995<br />

Mariam Khoperia<br />

12. Forms of Governing, Republic as one of the Forms of Governing, Contemporary<br />

Georgia and its Future Perspectives<br />

Imedo Ardjevanidze


13. Parliamentary Control in Georgia<br />

Irina Tsakadze<br />

14. Submission of Common Court to Constitutional Court – Practice and Legislative<br />

Dilemma<br />

Tamar Kaldani<br />

15. Protection of Human Rights at the Apparatus of National Security Council<br />

Givi Mikanadze<br />

16. Military Governor of Kutaisi, Mikheil Shalikov<br />

Mindia Berekashvili<br />

17. Some Issues of American Constitutionalizm<br />

Bakar Berekashvili<br />

18. Constitutional-Legal Characteristics of Federal and Unitarian (Decentralized) States<br />

Givi Amiranashvili<br />

19. Political-Territorial Arrangement of Public Powerty in the Countries of West Europe<br />

Dimitri Baramia<br />

20. State of Japan and Justice According to the Constitutional Law of Japan<br />

Zviad Matiashvili<br />

LIST OF ARTICLES<br />

215


216<br />

“ÀËÌÀÍÀáÉ”<br />

N1 “ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”<br />

N2 “ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”<br />

N3 “ÌÀÒÈËÌÓÀãÖËÄÁÉÓ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”<br />

N4 “äÖÌÀÍÉÔÀÒÖËÉ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”<br />

N5 “ÓÀÌÏØÀËÀØÏ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”<br />

N6 “ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÀÈÀ ÃÀÝÅÉÓ<br />

ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”(I)<br />

N7 “ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÀÈÀ ÃÀÝÅÉÓ<br />

ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”(II)<br />

ÑÖÒÍÀËÉ “ÊÏÃÉÊÏ ” (3 ÍÏÌÄÒÉ)<br />

Î<br />

ÐÉÒÀÃ ÌÏÍÀÝÄÌÈÀ ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÃÀÝÅÀ<br />

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ<br />

ÌÉÄÒ ÂÀÌÏÝÄÌÖËÉ ÌÀÓÀËÄÁÉ:<br />

N8 “ÓÉÓáËÉÓ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”(I)<br />

N9 “ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”(II)<br />

N10 “ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”(II)<br />

N11 “ÓÀÌÏØÀËÀØÏ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”(II)<br />

N12 “ÓÉÓáËÉÓ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”(II)<br />

N13 “ÓÉÓáËÉÓ ÓÀÌÀÒÈÀËÉÓÀ ÃÀ<br />

ÊÒÉÌÉÍÏËÏÂÉÉÓ ÐÒÏÁËÄÌÄÁÉ”<br />

N14 “ØÀÒÈÖËÉ ÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÉÓÔÏÒÉÉÓ<br />

ÓÀÊÉÈáÄÁÉ”<br />

N15 “ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”(<strong>III</strong>)<br />

N16 “ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”(<strong>III</strong>)<br />

N17 “ÀÃÌÉÍÉÓÔÒÀÝÉÖËÉ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”(<strong>III</strong>)<br />

ßÉÂÍÄÁÉ ÃÀ ÁÒÏÛÖÒÄÁÉ:<br />

1. ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÄÁÉÓ ÃÀÝÅÉÓ ÄÅÒÏÐÖËÉ ÌÄØÀÍÉÆÌÄÁÉ;<br />

2. ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ ÓÀÌÀÒÈÀËßÀÒÌÏÄÁÉÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÀ ÃÀ ÐÒÀØÔÉÊÀ (I);<br />

3. ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ ÓÀÌÀÒÈÀËßÀÒÌÏÄÁÉÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÀ ÃÀ ÐÒÀØÔÉÊÀ (II);<br />

4. ÍÏÒÌÀÔÉÖËÉ ÀØÔÄÁÉÓ ÊÒÄÁÖËÉ ÀÃÂÉËÏÁÒÉÅÉ ÈÅÉÈÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉ ÓÀ ÃÀ<br />

ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ÏÒÂÀÍÏÄÁÉÓÀÈÅÉÓ;<br />

5. ÍÏÒÌÀÔÉÖËÉ ÀØÔÄÁÉÓ ÊÒÄÁÖËÉ ÌÉßÉÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÓÀ ÃÀ ÐÒÉÅÀÔÉÆÀÝÉÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ;<br />

6. ÓÀÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏ ÊÒÄÁÖËÉ ËÔÏËÅÉËÈÀÈÅÉÓ;<br />

7. ÓÀÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏ ÊÒÄÁÖËÉ ÓÀÌáÒÄÈ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÃÀÍ ÃÄÐÏÒÔÉÒÄÁÖËÉ ÌÄÓáÄÁÉÓÀÈÅÉÓ;<br />

8. ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÀÈÀ ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ ÁÉËÉ;<br />

9. ÂÀÄÒÈÉÀÍÄÁÖËÉ ÄÒÄÁÉÓ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÀÈÀ ÃÏÊÖÌÄÍÔÄÁÉ;<br />

10. ÌÀÒÈËÌÓÀãÖËÄÁÉÓ ÂÀÍáÏÒÝÉÄËÄÁÀ ÃÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÄÁÉ ÀÙÌÏÓÀÅËÄÈ ÄÅÒÏÐÉÓ<br />

ØÅÄÚÍÄÁÛÉ;<br />

11. ÐÒÀØÔÉÊÖËÉ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ;<br />

12. ÁÀÅÛÅÉÓ Ö×ËÄÁÄÁÉ;<br />

13. ØÀËÉÓ Ö×ËÄÁÄÁÉ;<br />

14. ÓÀáÄËÌÞÙÅÀÍÄËÏ ÐÒÉÍÝÉÐÄÁÉ ÉÞÖËÄÁÉÈ ÂÀÃÀÀÃÂÉËÄÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ;<br />

15. ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÖÒÉ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ (ÆÀÆÀ ÒÖáÀÞÄ);<br />

16. ÐÀÓÖáÉÓÌÂÄÁËÏÁÀ ÓÀÌÄßÀÒÌÄÏ ÃÀ ÓáÅÀ ÄÊÏÍÏÌÉÊÖÒÉ ÃÀÍÀÛÀÖËÉÓÀÈÅÉÓ ÓÉÓáËÉÓ<br />

ÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÊÏÃÄØÓÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ (ÍÉÍÏ ÂÅÄÍÄÔÀÞÄ, ÂÏÜÀ ÌÀÌÖËÀÛÅÉËÉ);<br />

17. ×ÄÃÄÒÀËÉÆÌÉ ÒÏÂÏÒÝ ÍÏÒÌÀÔÉÖËÉ ÐÒÉÍÝÉÐÉ ÃÀ ÐÏËÉÔÉÊÖÒÉ ßÄÓÒÉÂÉ (ÂÉÀ áÖÁÖÀ);<br />

18. ÓÀÂÀÃÀÓÀáÀÃÏ ÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÓÀ×ÖÞÅËÄÁÉ (Æ. ÒÏÂÀÅÀ);<br />

19. ÓÀÀÅÔÏÒÏ ÃÀ ÌÏÌÉãÍÀÅÄ Ö×ËÄÁÄÁÉÓ ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ ÒÄÂÖËÉÒÄÁÀ ÃÀ ÌÀÒÈÅÀ (ÍÉÍÏ<br />

ÊÖÍÝÄÅÀ-ÂÀÁÀÛÅÉËÉ).<br />

20. ÓÀØÀÒÈÅÄËÏ ÃÀ ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ;<br />

21. ÓÀÌÀÒÈËÉÀÍÉ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÓ Ö×ËÄÁÀ;<br />

22. áÄËÉÓÖ×ËÄÁÀ ÃÀ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ (ÉÒÏÃÉÏÍ ÓÖÒÂÖËÀÞÄ);<br />

23. ÉÖÒÉÓÔÉÓ ÒÜÄÅÄÁÉ;<br />

24. ÛÄÓÀÅÀËÉ ËÔÏËÅÉËÈÀ ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ ÓÀÌÀÒÈÀËÛÉ;<br />

ÌÓÖÒÅÄËÄÁÌÀ ÛÄÂÉÞËÉÀÈ ÌÉÀÊÉÈáÏÈ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ÁÉÁËÉÏÈÄÊÀÓ<br />

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÓÀÉÀ GYL A<br />

ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÀ

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!