?????????? ????????? (III)
?????????? ????????? (III)
?????????? ????????? (III)
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
ÓÀáÄËÌßÉ×Ï<br />
ÓÀÌÀÒÈÀËÉ (<strong>III</strong>)<br />
ÈÁÉËÉÓÉ<br />
2001<br />
16<br />
”ÀËÌÀÍÀáÉ” ÂÀÌÏÉÝÄÌÀ<br />
USAID–ÓÀ ÃÀ IRIS-ÉÓ<br />
×ÉÍÀÍÓÖÒÉ ÌáÀÒÃÀàÄÒÉÈ<br />
1
2<br />
ÒÄÃÀØÔÏÒÉ:<br />
ÒÄÃÀØÔÏÒÉÓ ÈÀÍÀÛÄÌßÄ:<br />
ÔÄØ. ÒÄÃÀØÔÏÒÉÓ ÈÀÍÀÛÄÌßÄ:<br />
© 2001, ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÀ<br />
© ÀËÌÀÍÀáÉ. ÀÉßÚÏ ÃÀ ÃÀÊÀÁÀÃÏÍÃÀ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ<br />
ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÀÛÉ.<br />
ÀÅËÄÅÉÓ Ø. 21<br />
ÈÁÉËÉÓÉ 380001, ÓÀØÀÒÈÅÄËÏ<br />
(+995 32) 93 61 01<br />
ÔÉÒÀÑÉ 500 ÝÀËÉ<br />
ISSN 1512-0759<br />
ÓÀÒÄÃÀØÝÉÏ ÊÏËÄÂÉÀ:<br />
ÒÄÃÀØÝÉÀÛÉ ÛÄÌÏÓÖËÉ ÌÀÓÀËÄÁÉ ÀÒ ÒÄÝÄÍÆÉÒÃÄÁÀ ÃÀ ÂÀÌÏáÀÔÀÅÓ ÌáÏËÏà ÀÅÔÏÒÉÓ ÛÄáÄÃÖËÄÁÄÁÓ.<br />
ÀÊÒÞÀËÖËÉÀ ÀØ ÂÀÌÏØÅÄÚÍÄÁÖËÉ ÌÀÓÀËÄÁÉÓ ÂÀÃÀÁÄàÃÅÀ, ÂÀÌÒÀÅËÄÁÀ ÀÍ ÂÀÅÒÝÄËÄÁÀ ÊÏÌÄÒÝÉÖËÉ<br />
ÌÉÆÍÉÈ, ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÒÉËÏÁÉÈÉ ÍÄÁÀÒÈÅÉÓÀ ÃÀ ßÚÀÒÏÓ ÌÉÈÉÈÄÁÉÓ ÂÀÒÄÛÄ.<br />
ÉÒÀÊËÉ ÓÄÓÉÀÛÅÉËÉ<br />
ÍÉÍÏ ÃÏËÉÞÄ<br />
ÉÒÀÊËÉ ÓÅÀÍÉÞÄ<br />
ÓÄÒÉÀÆÄ ÐÀÓÖáÉÓÌÂÄÁÄËÉ: ÂÉÀ ÂÄßÀÞÄ
1<br />
2<br />
3<br />
4<br />
5<br />
6<br />
7<br />
8<br />
9<br />
10<br />
ßÉÍÀÓÉÔÚÅÀÏÁÀ<br />
Ó À Ò Ü Ä Å É<br />
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÐÀÒËÀÌÄÍÔÉÓ ÃÀÃÂÄÍÉËÄÁÀ “ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ<br />
Ö×ËÄÁÀÈÀ ÃÀ ÞÉÒÉÈÀà ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀÈÀ ÃÀÝÅÉÓ ÄÅÒÏÐÉÓ<br />
ÊÏÍÅÄÍÝÉÉÓ” ÐÉÒÅÄËÉ ÏØÌÉÓ ÒÀÔÉ×ÉÝÉÒÄÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ<br />
ÓÀÊÖÈÒÄÁÉÓ Ö×ËÄÁÉÓ ÃÀÝÅÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÀÈÀ ÃÀ<br />
ÞÉÒÉÈÀà ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀÈÀ ÛÄÓÀáÄÁ ÄÅÒÏÐÉÓ ÊÏÍÅÄÍÝÉÉÓ<br />
ÐÉÒÅÄËÉ ÏØÌÉÓ ÐÉÒÅÄËÉ ÌÖáËÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ<br />
ÝÉËÉÓßÉÀÌÄÁÀ ÃÀ ÃÄÌÏÊÒÀÔÉÀ<br />
äÄÒÌÀÍ ÛÅÀÒÝÉ<br />
ÒÉÈ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÃÀÄáÌÀÒÏÓ ÈÀÅÉÓÖ×ÀËÉ ÐÒÄÓÀ<br />
ÌÀÒÈËÌÓÀãÖËÄÁÀÓ<br />
äÄÒÌÀÍ ÛÅÀÒÝÉ<br />
ËÉÁÄÒÀËÉÆÌÉ ÃÀ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ<br />
ÀËÄáÓÀÍÃÒÄ ÏÒÀáÄËÀÛÅÉËÉ<br />
ÓÉÔÚÅÉÓ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÀ ÃÀ ÌÉÓÉ ÃÀÝÅÉÓ<br />
áÀÒÉÓáÉ ÓÀÆÙÅÀÒÂÀÒÄÈÉÓ ÆÏÂÉÄÒÈ ØÅÄÚÀÍÀÓÀ ÃÀ<br />
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÛÉ<br />
ÍÉÍÏ ÓÖØÍÉÞÄ<br />
ÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÄÂÆÉÓÔÄÍÝÉÀËÖÒÉ ×ÉËÏÓÏ×ÉÀ<br />
ÄÊÀ ÂÀÜÄÜÉËÀÞÄ<br />
ÑÀÍ-ÑÀÊ ÒÖÓÏÓ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅÉ áÄËÛÄÊÒÖËÄÁÉÓ ÈÄÏÒÉÀ<br />
ÂÒÉÂÏË ÄÒÄÌÏÅÉ<br />
ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÓ ÉÃÄÖÒÉ ÌÄÔÀÌÏÒ×ÏÆÄÁÉ<br />
ÏÈÀÒ ÌÀàÀÒÀÛÅÉËÉ<br />
ÃÄÌÏÊÒÀÔÉÖËÉ ÃÀ ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÓ<br />
ÐÒÉÍÝÉÐÄÁÉ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀÛÉ<br />
ÊÏÍÓÔÀÍÔÉÍÄ ÊÖÁËÀÛÅÉËÉ<br />
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ - ÊÏÌÐÒÏÌÉÓÉÓ ÛÄÃÄÂÉ?<br />
ÂÉÏÒÂÉ ÜáÄÉÞÄ<br />
5<br />
6<br />
18<br />
23<br />
30<br />
39<br />
50<br />
55<br />
63<br />
77<br />
87<br />
3
4<br />
11<br />
12<br />
13<br />
14<br />
15<br />
16<br />
17<br />
18<br />
19<br />
20<br />
ÃÄÌÏÊÒÀÔÉÖËÉ ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ÞÉÒÉÈÀÃÉ ÐÒÉÍÝÉÐÄÁÉ ÃÀ<br />
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ 1995 ßËÉÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ<br />
ÌÀÒÉÀÌ áÏ×ÄÒÉÀ<br />
ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ×ÏÒÌÄÁÉ, ÒÄÓÐÖÁËÉÊÀ, ÒÏÂÏÒÝ<br />
ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ×ÏÒÌÉÓ ÍÀÉÒÓÀáÄÏÁÀ, ÈÀÍÀÌÄÃÒÏÅÄ<br />
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏ ÃÀ ÌÉÓÉ ÓÀÌÏÌÀÅËÏ ÐÄÒÓÐÄØÔÉÅÄÁÉ<br />
ÉÌÄÃÏ ÀÒãÄÅÀÍÉÞÄ<br />
ÓÀÐÀÒËÀÌÄÍÔÏ ÊÏÍÔÒÏËÉ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÛÉ<br />
ÉÒÉÍÀ ßÀØÀÞÄ<br />
ÓÀÄÒÈÏ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÓ ßÀÒÃÂÉÍÄÁÀ ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ<br />
ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÛÉ - ÐÒÀØÔÉÊÀ ÃÀ ÓÀÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏ ÃÉËÄÌÀ<br />
ÈÀÌÀÒ ØÀËÃÀÍÉ<br />
ÄÒÏÅÍÖËÉ ÖÛÉÛÒÏÄÁÉÓ ÓÀÁàÏÓ ÀÐÀÒÀÔÉÓ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ<br />
Ö×ËÄÁÀÈÀ ÃÀÝÅÉÓ ÓÀÊÉÈáÈÀ ÓÀÌÓÀáÖÒÉ<br />
ÂÉÅÉ ÌÉØÀÍÀÞÄ<br />
ØÖÈÀÉÓÉÓ ÓÀÌáÄÃÒÏ ÂÖÁÄÒÍÀÔÏÒÉ, ÌÉáÄÉË ÉÀÊÏÁÉÓ ÞÄ<br />
ÛÀËÉÊÏÅÉ<br />
ÌÉÍÃÉÀ ÁÄÒÄÊÀÛÅÉËÉ<br />
ÓÀÖÁÒÄÁÉ ÀÌÄÒÉÊÖËÉ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏÍÀËÉÆÌÉÓ ÆÏÂÉÄÒÈ<br />
ÓÀÊÉÈáÆÄ<br />
ÁÀØÀÒ ÁÄÒÄÊÀÛÅÉËÉ<br />
×ÄÃÄÒÀÝÉÖËÉ ÃÀ ÖÍÉÔÀÒÖËÉ (ÃÄÝÄÍÔÒÀËÉÆÄÁÖËÉ)<br />
ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÄÁÉÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÖÒ-ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ<br />
ÈÀÅÉÓÄÁÖÒÄÁÄÁÉÓ ÃÀáÀÓÉÀÈÄÁÀ<br />
ÂÉÅÉ ÀÌÉÒÀÍÀÛÅÉËÉ<br />
ÓÀãÀÒÏ áÄËÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÐÏËÉÔÉÊÖÒ-ÔÄÒÉÔÏÒÉÖËÉ<br />
ÌÏßÚÏÁÀ ÃÀÓÀÅËÄÈ ÄÅÒÏÐÉÓ ØÅÄÚÍÄÁÛÉ<br />
ÃÉÌÉÔÒÉ ÁÀÒÀÌÉÀ<br />
ÉÀÐÏÍÉÉÓ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÃÀ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ ÉÀÐÏÍÉÉÓ<br />
ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ ÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ<br />
ÆÅÉÀÃ ÌÀÈÉÀÛÅÉËÉ<br />
100<br />
108<br />
125<br />
136<br />
142<br />
149<br />
168<br />
178<br />
190<br />
206
ßÉÍÀÓÉÔÚÅÀÏÁÀ<br />
ÖßÉÍÀÒÄÓ ÚÏÅËÉÓÀ, ÌÉÍÃÀ ÀÙÅÍÉÛÍÏ - ÜÄÌÈÅÉÓ ÃÉà ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÀÓ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ ÉÓ, ÒÏÌ<br />
ßÉËÀà ÌáÅÃÀ ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÂÀÌÏÝÄÌÉÓ ßÉÍÀÓÉÔÚÅÀÏÁÉÓ ÀÅÔÏÒÏÁÀ.<br />
ÈØÅÄÍÓ ßÉÍÀÛÄÀ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ÊÉÃÄÅ ÄÒÈÉ ÍÏÌÄÒÉ, ÒÏÌÄËÉÝ<br />
ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ ÓÀÌÀÒÈÀËÓ ÄÞÙÅÍÄÁÀ. ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ ÓÐÄÝÉ×ÉÖÒ ÃÀÒÂÓ<br />
ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ. ÉÂÉ ÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÃÀÒÂÄÁÓ ÛÏÒÉÓ ÚÅÄËÀÆÄ Ö×ÒÏ ÀáËÏÓ ÌÏÉÀÆÒÄÁÀ ÐÏËÉÔÉÊÀÓÈÀÍ,<br />
ÒÀÝ ÌÉÓ ÌÏÌÄÔÄÁÖË ÌÂÒÞÍÏÁÉÀÒÏÁÀÆÄ ÌÄÔÚÅÄËÄÁÓ. ÓßÏÒÄà ÀÌÉÔÏÌÀÝ, ÈÖ ÈÅÀËÓ ÂÀÃÀÅÀÅËÄÁÈ<br />
ÀÌÀ ÈÖ ÉÌ ØÅÄÚÍÉÓ ÞÉÒÉÈÀà ÊÀÍÏÍÓ, ÌÀÛÉÍÅÄ ÛÄÂÅÄØÌÍÄÁÀ ÛÈÀÁÄàÃÉËÄÁÀ ÀÌ ØÅÄÚÍÉÓ<br />
áÄËÉÓÖ×ËÄÁÉÓ, ÌÉÓÉ ÓÖÒÅÉËÄÁÉÓ, ÌÉÓßÒÀ×ÄÁÄÁÉÓÀ ÃÀ ÐÏËÉÔÉÊÖÒÉ ÉÃÄÏËÏÂÉÉÓ ÈÀÏÁÀÆÄ.<br />
ÈÖ ÀÌ ÊÖÈáÉÈ ÂÀÃÀÅáÄÃÀÅÈ ÜÅÄÍÓ ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ ÓÀÌÀÒÈÀËÓ, ÓÀÀÌÀÚÏ ÁÄÅÒÉ ÂÅÀØÅÓ.<br />
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ ÄÒÈ-ÄÒÈÉ ÓÀÖÊÄÈÄÓÏÀ ÐÏÓÔÊÏÌÖÍÉÓÔÖÒÉ ØÅÄÚÍÄÁÉÓ<br />
ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÄÁÓ ÛÏÒÉÓ, ÀÓÄÅÄ ÓÀÊÌÀÏà ÌÀÙÀËÉ ÃÏÍÉÓÀÀ ÓáÅÀ ÓÀÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏ ÀØÔÄÁÉÝ,<br />
ÌÀÂÒÀÌ ÜÅÄÍÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÐÒÏÁËÄÌÄÁÉ Ö×ÒÏ ÓáÅÀÂÀÍÀÀ ÓÀÞÉÄÁÄËÉ. ÀÒ ÖÍÃÀ ÃÀÂÅÀÅÉßÚÃÄÓ,<br />
ÒÏÌ ÊÀÝÏÁÒÉÏÁÀÓ ãÄÒ ÀÒ ÛÄÖØÌÍÉÀ ÉÓÄÈÉ ÉÃÄÀËÖÒÉ ÊÀÍÏÍÉ, ÒÏÌËÉÓ ÏÁÉÄØÔÖÒ<br />
ÂÀÍáÏÒÝÉÄËÄÁÀÆÄ ÅÄÒ ÌÏÀáÃÄÍÃÀ ÂÀÅËÄÍÀÓ ÉÓ, ÈÖ ÅÉÍ ÀÔÀÒÄÁÓ ÌÀÓ ÝáÏÅÒÄÁÀÛÉ. ÓÀÌÀÒÈÀËÉ,<br />
ÆÏÂÀÃÀÃ, ×ÀÒÀÔÉÍÀ ØÀÙÀËÃÉÀ; ÈÀÅÓ Ö×ËÄÁÀÓ ÌÉÅÝÄÌ ÃÀ Ö×ÒÏ ÖáÄÛÀà ÅÉÔÚÅÉ: ÓÀÌÀÒÈÀËÉ<br />
ÌÉÈÉÀ, “ÉËÖÆÉÀÀ”, ÈÖ ÌÉÓÉ ÂÀÍáÏÒÝÉÄËÄÁÀ ÃÀ ÝáÏÅÒÄÁÀÛÉ ÂÀÔÀÒÄÁÀ ÉÌ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉÓ<br />
áÄËÛÉ ÀÙÌÏÜÍÃÄÁÀ, ÒÏÌÄËÈÀÝ, ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÌÉÆÄÆÄÁÉÓ ÂÀÌÏ, ÀÒ ÞÀËÖÞÈ ÀÌÉÓ ÊÄÈÄÁÀ.<br />
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÉÓ ÌÉÙÄÁÉÓ ÛÄÌÃÄ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÐÏËÉÔÉÊÖÒÉ ãÂÖ×ÄÁÉÓ ÌÉÄÒ<br />
ÒÀÌÃÄÍãÄÒÌÄ ÉØÍÀ ßÀÌÏßÚÄÁÖËÉ ÓÀÊÉÈáÉ ÀáÀËÉ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÉÓ ÌÉÙÄÁÉÓ ÀÖÝÉËÄÁËÏÁÉÓ<br />
ÈÀÏÁÀÆÄ, ÈÖÌÝÀ ÀÒÀÅÉÓ ßÀÒÌÏÖÃÂÄÍÉÀ ÓÀ×ÖÞÅËÉÀÍÉ ÀÒÂÖÌÄÍÔÄÁÉ, ÈÖ ÒÀÔÏÌ ÀÒÉÓ ÀÌÉÓ<br />
ÓÀàÉÒÏÄÁÀ. ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ ÖÍÃÀ ÉÝÅËÄÁÏÃÄÓ ÌáÏËÏà ÌÀÛÉÍ, ÒÏÝÀ ÌÉÓÉ ÒÏÌÄËÉÌÄ<br />
ÃÄÁÖËÄÁÀ áÄËÓ ÀÒ ÖßÚÏÁÓ ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÓ ÀÙÌÛÄÍÄÁËÏÁÀÓ. ÀÒ ÀÒÓÄÁÏÁÓ<br />
ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉÓ ÂÀÓÀÊÄÈÄÁÄËÓ ÂÀÀÊÄÈÄÁÓ. ÀÒ ÀÒÓÄÁÏÁÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ,<br />
ÒÏÌÄËÉÝ ÂÀÌÏÒÉÝáÀÅÓ ÁÉÖãÄÔÉÓ “ãÉÁÉÓ ØÖÒÃÄÁÉÓ” ÌÏáÅÄÃÒÀÓ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï áÄËÉÓÖ×ËÄÁÉÓ<br />
ÌÀÙÀË ÄÛÄËÏÍÄÁÛÉ. ÀÌÀÓ áÄËÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ßÀÒÌÏÌÀÃÂÄÍÄËÈÀ ÖÒÚÄÅÉ ÍÄÁÀ ÃÀ ÂÀÃÀßÚÅÄÔÉËÄÁÄÁÉÓ<br />
ÌÉÙÄÁÉÓ ÖÍÀÒÉ ÓàÉÒÃÄÁÀ ÃÀ ÀÒÀ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÉÓ ÂÀÌÏÝÅËÀ.<br />
ßÉÍÀÌÃÄÁÀÒÄ ÂÀÌÏÝÄÌÀÛÉ ÃÀÉÍÔÄÒÄÓÄÁÖËÉ ÌÊÉÈáÅÄËÉ ÉáÉËÀÅÓ ÒÏÂÏÒÝ ÆÏÂÀÃÈÄÏÒÉÖË<br />
ÌÓÏ×ËÌáÄÃÅÄËÏÁÒÉÅ, ÀÓÄÅÄ ÐÒÀØÔÉÊÖË, ÓÀÃÙÄÉÓÏ ÐÒÏÁËÄÌÀÔÉÊÀÓ ÌÉÞÙÅÍÉË ÓÔÀÔÉÄÁÓ.<br />
ÌÉÖáÄÃÀÅÀà ÉÌÉÓÀ, ÒÏÌ ÓÀÊÌÀÏà ÞÍÄËÉÀ ÀÌÀ ÈÖ ÉÌ ÓÔÀÔÉÉÓ ÝÀËÊÄ ÂÀÌÏÚÏ×À, ÌÀÉÍÝ ÌÓÖÒÓ<br />
ÀÙÅÍÉÛÍÏ ÀÌÄÒÉÊÄËÉ ÐÒÏ×ÄÓÏÒÉÓ, ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÃÉÃÉ ÌÄÂÏÁÒÉÓ, ÁÀÔÏÍ äÄÒÌÀÍ ÛÅÀÒÝÉÓ,<br />
ÏÒÉ ÛÄÓÀÍÉÛÍÀÅÉ ÓÔÀÔÉÀ, “ÝÉËÉÓßÀÌÄÁÀ ÃÀ ÃÄÌÏÊÒÀÔÉÀ” ÃÀ “ÒÉÈ ÛÄÖÞËÉÀ ÃÀÄáÌÀÒÏÓ<br />
ÈÀÅÉÓÖ×ÀËÉ ÐÒÄÓÀ ÌÀÒÈËÌÓÀãÖËÄÁÀÓ”. ÌÊÉÈáÅÄËÓ ÊÉÃÄÅ ÄÒÈáÄË ÛÄÅÀáÓÄÍÄÁ, ÒÏÌ ÁÀÔÏÍÉ<br />
äÄÒÌÀÍ ÛÅÀÒÝÉ ÉÚÏ ÄÒÈ-ÄÒÈÉ ÐÉÒÅÄËÉ ÖÝáÏÄËÉ ÄØÓÐÄÒÔÉ, ÒÏÌÄËÌÀÝ ×ÀÓÃÀÖÃÄÁÄËÉ<br />
ÃÀáÌÀÒÄÁÀ ÂÀÖßÉÀ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÉÓ ÔÄØÓÔÆÄ ÌÖÛÀÏÁÉÓÀÓ ÃÀ ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ<br />
ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÓ ÛÄÓÀáÄÁ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÓ ÛÄÌÖÛÀÅÄÁÉÓ ÃÒÏÓ.<br />
ÜÄÌÉ ÀÆÒÉÈ, ÀËÌÀÍÀáÉÓ ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÂÀÌÏÝÄÌÀ ×ÀÒÈÏ ÂÀÌÏáÌÀÖÒÄÁÀÓ äÐÏÅÄÁÓ ÉÖÒÉÃÉÖË<br />
ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÀÛÉ ÃÀ ÌÀÓÛÉ ÂÀÌÏØÅÄÚÍÄÁÖËÉ ÓÔÀÔÉÄÁÉ ÓÀÆÏÂÀÃÏ ÂÀÍÓãÉÓÀ ÃÀ ÃÉÓÊÖÓÉÉÓ ÓÀÂÀÍÉ<br />
ÂÀáÃÄÁÀ.<br />
ÂÉÀ ÂÄßÀÞÄ<br />
5
6<br />
saqarTvelos parlamentis<br />
d a d g e n i l e b a<br />
“adamianis uflebaTa da ZiriTad TavisuflebaTa dacvis<br />
evropis konvenciis” pirveli oqmis ratificirebis Sesaxeb<br />
saqarTvelos parlamenti adgens:<br />
1. ratificirebul iqnes romis 1950 wlis 4 noembris “adamianTa uflebaTa da ZiriTad<br />
TavisuflebaTa dacvis evropuli konvenciis” parizis 1952 wlis 20 martis pirveli oqmi.<br />
2. pirveli oqmis pirveli muxlis moqmedeba ar gavrceldes im pirebze, romlebsac “iZulebiT<br />
gadaadgilebul pirTa – devnilTa Sesaxeb” saqarTvelos kanonis Sesabamisad miniWebuli<br />
aqvT an mieniWebaT devnilis statusi am statusis miniWebis garemoebebis aRmofxvramde.<br />
saqarTvelos teritoriuli mTlianobis aRdgenamde, aRniSnuli kanonis Tanaxmad, saxelmwifo<br />
kisrulobs valdebulebas uzrunvelyos devnilTa mudmiv sacxovrebel adgilebze arsebuli<br />
sakuTrebis mimarT qonebrivi uflebebis ganxorcieleba amave kanonis pirveli muxlis<br />
pirvel punqtSi CamoTvlili mizezebis aRmofxvris Semdeg.<br />
3. pirveli oqmis pirveli muxlis moqmedeba gavrceldes “sasoflo-sameurneo daniSnulebis<br />
miwis sakuTrebis Sesaxeb” saqarTvelos kanonis moqmedebis sferoze imave kanonis me-4, me-<br />
8, me-15 da me-19 muxlebis moTxovnaTa Sesabamisad.<br />
4. pirveli oqmis pirveli muxlis moqmedeba gavrceldes “fizikuri pirebisa da kerZo<br />
samarTlis iuridiuli pirebis sargeblobaSi arsebuli arasasoflo-sameurneo daniSnulebis<br />
miwis kerZo sakuTrebad gamocxadebis Sesaxeb” saqarTvelos kanonis moqmedebis sferoze<br />
amave kanonis me-2 da me-3 muxlebis moTxovnaTa Sesabamisad.<br />
5. pirveli Tavis pirveli muxlis moqmedeba gavrceldes “saxelmwifo qonebis privatizaciis<br />
Sesaxeb” saqarTvelos kanoniT regulirebul urTierTobebze amave kanoniT gaTvaliswinebuli<br />
moTxovnebis Sesabamisad.<br />
6. saqarTvelos yofil saxelmwifo-komerciul bankebSi anabrebze ricxuli fuladi saxsrebis<br />
dabrunebaze pirveli oqmis pirveli muxlis moqmedeba gavrceldes saqarTvelos prezidentis<br />
2001 wlis 2 ivlisis #258 brZanebulebis safuZvelze miRebuli normatiuli aqtis<br />
Sesabamisad.<br />
7. saqarTvelo acxadebs, rom saqarTvelos ganmartebiT, “adamianis uflebaTa da ZiriTad<br />
TavisuflebaTa dacvis evropis konvenciis” pirveli oqmis me-2 muxli ar akisrebs mas<br />
valdebulebas, daafinansos specialuri saswavleblebi (religiuri da filosofiuri<br />
mrwamsis mixedviT), garda saqarTvelos kanonmdeblobiT gaTvaliswinebuli SemTxvevebisa.<br />
8. saqarTvelo acxadebs, rom afxazeTisa da cxinvalis regionSi arsebuli viTarebis gamo<br />
saqarTvelos xelisufleba moklebulia SesaZleblobas, ikisros pasuxismgebloba am<br />
konvenciisa da misi damatebiTi oqmebis debulebaTa pativiscemasa da dacvaze, ris gamoc<br />
afxazeTisa da cxinvalis regionSi saqarTvelos iurisdiqciis ganxorcielebis SesaZleblobis<br />
aRdgenamde saqarTvelo ixsnis pasuxismgeblobas aRniSnul teritoriebze TviTgamocxadebuli,<br />
ukanono xelisuflebis organoebis mier pirveli oqmis debulebaTa darRvevaze.<br />
saqarTvelos parlamentis<br />
Tavmjdomare nino burjanaZe<br />
Tbilisi,<br />
2001 wlis 27 dekemberi,<br />
# 1243 – Is.
ÓÀÊÖÈÒÄÁÉÓ Ö×ËÄÁÉÓ ÃÀÝÅÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ<br />
Ö×ËÄÁÀÈÀ ÃÀ ÞÉÒÉÈÀà ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀÈÀ<br />
ÛÄÓÀáÄÁ ÄÅÒÏÐÉÓ ÊÏÍÅÄÍÝÉÉÓ ÐÉÒÅÄËÉ<br />
ÏØÌÉÓ ÐÉÒÅÄËÉ ÌÖáËÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ<br />
1. Sesavali<br />
meore msoflio omis Semdeg saerTaSoriso<br />
samarTalSi gamoikveTa aSkara tendencia,<br />
sakuTrebis ufleba ecnoT rogorc adamianis<br />
ufleba. 1948 wlis adamianis uflebaTa sayovelTao<br />
deklaracia Seicavs debulebas (muxli<br />
17) yoveli adamianis uflebis Sesaxeb -<br />
flobdes sakuTrebas. miuxedavad imisa, rom<br />
sakuTrebis ufleba ar aris daculi arc<br />
samoqalaqo da politikuri uflebebis Sesaxeb<br />
saerTaSoriso paqtSi da arc ekonomikuri,<br />
socialuri da kulturuli uflebebis Sesaxeb<br />
saerTaSoriso paqtSi, mas sayovelTao uflebaTa<br />
doneze moixsenieben adamianis uflebaTa<br />
Sesaxeb sxva konvenciebSi, iseve rogorc<br />
arasavaldebulo aqtebSi. ufro metic, sakuTrebis<br />
dacvis punqti Sesulia adamianis ufleba-<br />
Ta Sesaxeb ZiriTad regionalur konvenciebSi.<br />
Tumca, miuxedavad imisa, rom sakuTrebis<br />
ufleba Sesulia sxvadasxva saerTaSoriso<br />
dokumentebSi, dResdReobiT Zalian Zneli<br />
iqneboda sayovelTao doneze gamogveyvana<br />
savaldebulo CveulebiTi norma. is avtorebic<br />
ki, romlebic cnoben sakuTrebis uflebis<br />
garkveul arsebobas saerTaSoriso<br />
CveulebiT samarTalSi, aRiareben, rom Zneli<br />
iqneboda aseTi normis xasiaTis zusti gansazRvra<br />
sxvadasxva qveynebSi, iseve, rogorc<br />
arsebul saerTaSoriso iuridiul aqtebSi,<br />
sakuTrebis cnebisadmi gansxvavebuli midgomebisa<br />
da misi gansxvavebuli aRqmis gamo.<br />
Tumca, SeiZleba visaubroT evropaSi ufro<br />
Zlieri regionaluri CveulebiTi normis arsebobaze,<br />
Tuki gaviTvaliswinebT dasavleTis<br />
qveynebis saerTo tradicias sakuTrebis dacvis<br />
sferoSi. am mosazrebas niadags umtkicebs<br />
ukanaskneli periodis sakonstitucio cvlilebebi<br />
centralur da aRmosavleT evropaSi da<br />
sakuTrebis uflebasa da sabazro ekonomikasTan<br />
dakavSirebuli is mtkice politikuri<br />
valdebulebebi, romlebsac Seicavs evropaSi<br />
ekonomikuri TanamSromlobis Sesaxeb CSCE<br />
bonis 1990 wlis konferenciis finaluri<br />
dokumenti, adamianuri aspeqtebis Sesaxeb<br />
kopenhagenis 1990 wlis Sexvedris dokumenti<br />
da 1990 wlis parizis wesdeba “axali<br />
evropisaTvis”. amdenad, rogorc erT-erTma<br />
avtorma sworad SeniSna, konvenciisa da damatebiTi<br />
oqmebis danergva sakuTrebis dacvis<br />
ganviTarebisaTvis Zalze mniSvnelovania.<br />
2. istoriuli foni<br />
konvenciis Sedgenis droisaTvis Zneli iyo<br />
sakuTrebis uflebis formulirebis Sesaxeb<br />
SeTanxmebis miRweva. Travaux Preparatoires<br />
asaxavs gamoTqmuli mosazrebebis mravalferovnebas.<br />
adamianis uflebaTa sayovelTao<br />
deklaraciis me-17 muxlis mixedviT SemoTavazebuli<br />
flobis garantia damakmayofilebeli<br />
gamosavali ar aRmoCnda. uTanxmoebaTa<br />
meore mizezi iyo sakuTrebis uflebis Sesa-<br />
Zlo inkorporacia sakuTrebis CamorTmevis<br />
gamo kompensaciis miRebis uflebasTan. sabolood<br />
naTeli gaxda, rom SeuZlebeli iyo<br />
konvenciaSi sakuTrebis uflebis Sesaxeb debulebis<br />
Setana da Semdgomi ganxilvis Semdeg<br />
igi Seitanes pirvel oqmSi. pirveli oqmis<br />
pirveli muxlis teqsti Semdegia:<br />
yovel fizikur Tu iuridiul pirs aqvs Tavisi<br />
sakuTrebis mSvidobianad sargeblobis ufleba.<br />
aravis unda CamoerTvas misi sakuTreba<br />
garda im SemTxvevisa, rodesac es sazogadoebriv<br />
interesebSia da eqvemdebareba kanoniT<br />
da saerTaSoriso samarTlis zogadi principebiT<br />
uzrunvelyofil pirobebs.<br />
7
8<br />
Tumca winamdebare debulebebma ar unda SezRudon<br />
saxelmwifos ufleba ZalaSi gaataros<br />
is kanonebi, romlebic mas sazogadoebis interesebidan<br />
gamomdinare, sakuTrebis gamoyenebis<br />
kontrolisaTvis an gadasaxadebis Tu<br />
sxva Sesatanebisa an jarimebis gadaxdis<br />
uzrunvelyofisTvis aucileblad miaCnia.<br />
pirveli oqmis me-5 muxlis Sesabamisad, pirveli<br />
oqmis pirveli muxli konvenciis damatebiT<br />
muxlad miiCneva da, Sesabamisad, sakuTrebis<br />
ufleba daculia im meqanizmebiT, romlebic<br />
konvenciaSia mocemuli. im saxelmwifoTa<br />
deklaraciebi, romlebic cnoben komisiis<br />
kompetencias miiRos sarCelebi (gancxadebebi)<br />
individualuri pirebisagan an aRiareben<br />
sasamarTlos savaldebulo iurisdiqcias,<br />
avtomaturad vrceldeba pirvel oqmze.<br />
3. konvenciis interpretaciis<br />
meTodebi<br />
konvenciis ganmartebis (interpretirebis)<br />
procesSi konvenciis institutebi, ZiriTadad,<br />
iyeneben CveulebiTi samarTlisaTvis nacnob,<br />
specifiur kiTxvebze pasuxis moZebnis empiriul<br />
meTods, romelic gulisxmobs im wina<br />
gadawyvetilebaTa gaTvaliswinebas, romlebic<br />
met-naklebad exmianeba arsebul sakiTxs. mxolod<br />
sakmao moculobiT precedentuli samarTlis<br />
dagrovebis Semdeg xdeba sayovelTao<br />
gavrcelebis mqone dadgenilebaTa gamocxadeba.<br />
aseTi dadgenilebebic ki eqvemdebareba<br />
Semdgom cvlilebebs.<br />
“SeTanxmebaTa/xelSekrulebaTa Sesaxeb” kanon-<br />
Tan dakavSirebiT 1969 wlis venis konvenciis<br />
31_33 muxlebSi mocemuli interpretirebis<br />
Sesaxeb saerTaSoriso samarTlis sayovelTaod<br />
miRebuli princi pebi vrceldeba<br />
konvenciaze. Tumca preambulaSi gacxadebuli<br />
misi obieqti da mizani iwveven am principTa<br />
garkveuli morgebis saWiroebas. amrigad,<br />
im ideebs, romelTa wamowevasac konvencia<br />
isaxavs miznad, dabrkoleba ar unda<br />
Seuqmnas iseTma ganmartebam (interpretaciam),<br />
romelic zRudavs mxare saxelmwifoTa valdebulebebs.<br />
ufro metic, aq gamoyenebul unda<br />
iqnes ganmartebis evoluciuri meTodi. es imas<br />
niSnavs, rom konvenciaSi gamoyenebuli cnebebi<br />
gagebul unda iqnen sazogadoebaSi mimdinare<br />
movlenaTa ganviTarebis konteqstSi.<br />
konvenciis ganmartebisa da misi gamoyenebis<br />
procesSi, konvenciis institutebma ganavi-<br />
Tares “dafasebis mijnis” (dadgenili normidan<br />
dasaSvebi gadaxvevis farglebis, moqnilobis<br />
sazRvrebis) doqtrina, romelic Sedegia<br />
imis gacnobierebisa, rom konvenciis aRsrulebaze<br />
sruli praqtikuli Tu politikuri<br />
kontrolis ganxorcieleba SeuZlebelia.<br />
termini - “dafasebis mijna”, asaxavs garkveul<br />
Tavisuflebas, romelic eniWebaT saxelmwifoebs<br />
imis gadawyvetisas, Tu rogor Seasrulon<br />
konvenciis debulebebi. dasaSvebi gadaxvevis<br />
farglebis sidide damokidebulia:<br />
pirveli - mxare saxelmwifoTa Soris konkretul<br />
sakiTxTan dakavSirebiT SeTanxmebis<br />
arsebobaze. Tu moxerxdeba saerTo evropuli<br />
standartis gamoyvana, maSin dasaSvebi<br />
gadaxvevis farglebi viwro iqneba;<br />
meore - SezRudvis safuZvelsa da im konkretuli<br />
uflebis xasiaTze, romelTanac gvaqvs<br />
saqme. konvenciis institutebis praqtikis<br />
mixedviT, im SemTxvevebSi, rodesac saqme gvaqvs<br />
respodenti qveynis ekonomikur wesrigTan,<br />
dasaSvebi gadaxvevis farglebi ufro farTo<br />
iqneba.<br />
interpretaciis meore mniSvnelovani saSualebaa<br />
proporciulobis principi. imis gadawyvetisas,<br />
saxelmwifos mier gatarebuli<br />
ZiriTadi uflebis SemzRudavi RonisZieba<br />
Seesabameba Tu ara konvencias, konvenciis<br />
institutebi ganixilaven mis proporciulobas.<br />
sxva sityvebiT rom vTqvaT, xdeba Ziri-<br />
Tadi uflebis xelyofis simZimis Sepirispireba<br />
am darRveviT miRweuli miznis mniSvnelobasTan.<br />
amrigad, es principi moqmedebs rogorc<br />
normidan dasaSvebi gadaxvevis doqtrinis<br />
SezRudva.<br />
4. konvenciis moqmedeba<br />
droSi<br />
saerTaSoriso samarTlis sayovelTaod miRebuli<br />
principia is, rom xelSekruleba (SeTanxmeba)<br />
ar vrceldeba im qmedebebsa Tu faqtebze,<br />
romlebsac adgili hqondaT, an im situaciebze,<br />
romlebmac arseboba Sewyvites misi<br />
mxarisaTvis ZalaSi Sesvlis dRemde. es, Sesabamisad,<br />
vrceldeba konvenciazec. amis<br />
sailustraciod gamodgeboda komisiis mier
olo dros miRebuli gadawyvetilebebi centraluri<br />
da aRmosavleT evropis im saxelmwifoebidan<br />
Semosul sarCelebTan (gancxadebebTan)<br />
dakavSirebiT, romlebmac moaxdines<br />
konvenciis ratificireba. mravali sarCeli<br />
(gancxadeba), romelic exeboda movlenebs<br />
(yvelaze xSirad sakuTrebis eqspropriacias<br />
an konfiskacias), romlebsac adgili hqondaT<br />
konvenciis ZalaSi Sesvlamde, ar daiSveba<br />
gansaxilvelad ratione temporis.<br />
Tumca saxelmwifo Carevis zogierT aqts<br />
komisia ganixilavs rogorc gangrZobiTs. aseTia<br />
is qmedebebi, romlebic Cadenil iqnen warsulSi<br />
mocemul momentSi, magram maTi Sedegebi<br />
mainc ganagrZobs arsebobas. am SemTxvevaSi<br />
is faqti, rom qmedeba Cadenil iqna ama<br />
Tu im mxarisaTvis konvenciis ZalaSi Sesvlamde,<br />
ar iwvevs sarCelis ganxilvisaTvis<br />
dauSveblobis ratione temporis cnobas.<br />
sakuTrebis uflebasTan dakavSirebiT unda<br />
aRiniSnos, rom sakuTrebis CamorTmeva Seadgens<br />
erTjerad aqts, maSin, rodesac sakuTrebis<br />
gamoyenebis akrZalva qmnis gangrZobiT situacias.<br />
de faqto eqspropriacia, romelic ar<br />
moicavs sakuTrebis formalur gadasvlas,<br />
magram gulisxmobs mkacr SezRudvebs, romlebic<br />
gamoixateba sakuTrebis CamorTmevaSi,<br />
miiCneva gangrZobiT Carevad.<br />
5. pirveli muxlis mimarTeba<br />
konvenciis sxva muxlebTan<br />
pirveli muxli Zalian xSirad ganixileba<br />
konvenciis sxva muxlebTan erTad. me-6 muxlis<br />
pirveli punqti adgens, rom “adamianis<br />
uflebaTa da movaleobaTa gansazRvris dros,<br />
yovel adamians aqvs ufleba moxdes misi samarTliani<br />
da sajaro mosmena kanonis mier<br />
Seqmnili damoukidebeli da miukerZoebeli<br />
sasamarTlos mier.” sakuTrebis ufleba samoqalaqo<br />
uflebaa. rig SemTxvevebSi, romleb-<br />
Sic saqme exeba sakuTrebis uflebas, saCivrebis<br />
wardgena xdeba rogorc pirveli muxlis, aseve<br />
me-6 muxlis pirveli punqtis safuZvelze.<br />
amis tipiur magaliTs warmoadgens eqspropriaciis<br />
procedurebi, miwis konsolidaciis<br />
procedurebi an procedurebi, romlebic dakav-<br />
Sirebulia garkveuli ekonomikuri saqmianobis<br />
ganxorcielebisaTvis saWiro licenziis<br />
gacemasTan an mis CamorTmevasTan. sasamarTlos<br />
precedentulma samarTalma daadastura,<br />
rom erTi da igive faqti SeiZleba ewinaaRmdegebodes<br />
konvenciisa da oqmis erTze<br />
met debulebas. me-8 muxli adgens, rom yvela<br />
adamians aqvs ufleba pativi scen mis<br />
“saxls”. “saxli” SeiZleba ganvixiloT<br />
rogorc sakuTreba, amrigad, saCivari Sei-<br />
Zleba wardgenil iqnes, rogorc pirveli<br />
muxlis, aseve me-8 muxlis safuZvelze.<br />
me-14 muxli krZalavs diskriminacias konvenciiT<br />
dacul uflebaTa da TavisuflebaTa<br />
ganxorcielebisas. sasamarTlo praqtikidan<br />
gamomdinare naTeli gaxda, rom me-14 muxls<br />
damoukidebeli xasiaTi ar gaaCnia da saqmeSi<br />
Semodis mxolod maSin, rodesac saqmis faqtebi<br />
konvenciaSi Sesuli romelime sxva uflebiT<br />
gaTvaliswinebul CarCoebSi aris. TumcaRa me-<br />
14 muxls avtonomiuri arseboba gaaCnia da<br />
misi darRveva ar gulisxmobs sxva daculi<br />
uflebebis darRvevas. aqedan gamomdinare, Careva<br />
pirveli muxlis mixedviT SesaZloa gamarTlebuladac<br />
iTvlebodes, magram mainc ewinaaRmdegebodes<br />
me-14 muxls. principSi, Tu sasamarTlo<br />
pirveli muxlis darRvevas cnobs,<br />
rogorc wesi, saWirod aRar miiCnevs me-14<br />
muxlis safuZvelze warmodgenili saCivris<br />
Sesaxeb gadawyvetilebis miRebas. ase rom,<br />
ganmcxadeblebi (mosarCleebi) me-14 muxls<br />
xSirad iyeneben rogorc alternatiul safuZvels<br />
sasamarTlosaTvis misamarTad.<br />
6. sakuTrebis uflebis<br />
dacvis farglebi<br />
aRiarebs ra yoveli adamianis uflebas mSvidobianad<br />
isargeblos Tavisi qonebiT, pirveli<br />
muxli, Tavisi SinaarsiT, uzrunvelyofs<br />
sakuTrebis uflebas. es moicavs ara mxolod<br />
sakuTrebis flobisa da gamoyenebis uflebas,<br />
aramed misi gankargvis uflebasac, rac,<br />
rogorc sasamarTlom daadgina, “Seadgens<br />
sakuTrebis uflebis tradiciul da fundamentur<br />
aspeqts.”<br />
pirveli muxli icavs mxolod arsebul<br />
sakuTrebas da, Sesabamisad, igi ar uzrunvelyobs<br />
qonebis memkvidreobiT an nebayoflobiTi<br />
gasxvisebis Sedegad SeZenis uflebas.<br />
amrigad, samkvidro qoneba ar aris daculi,<br />
9
10<br />
sanam igi ar gaxdeba sakuTreba. metic, pirveli<br />
muxli ar uzrunvelyofs cxovrebis<br />
garkveuli donis qonis an sxva socialur<br />
uflebebs, anu yoveli adamianis ufleba SeiZinos<br />
qoneba, ar aris masSi daculi. pirveli<br />
muxlis ZiriTad amocanas Seadgens arsebuli<br />
sakuTrebis dacva saxelmwifo Carevisagan.<br />
Tumca sasamarTlos araerTxel ganucxadebia,<br />
rom konvenciiT aRiarebul uflebaTa da<br />
TavisuflebaTa dacvam garkveul pirobebSi<br />
SeiZleba moiTxovos mxare saxelmwifoTagan<br />
dadebiTi qmedeba. es, pirveli muxlis gagebiT,<br />
niSnavs, rom saxelmwifom ara mxolod<br />
Tavi unda Seikavos sakuTrebis uflebaSi<br />
arbitraluri Carevisagan, aramed mas akisria<br />
valdebuleba uzrunvelyos iseTi garemos<br />
arseboba, romelSic SesaZlebeli iqneba<br />
sakuTrebis uflebis efeqturi ganxorcieleba.<br />
es SesaZloa moicavdes qveynis policiis<br />
ZaliTa da sasamarTlo sistemiT uzrunvelyofas<br />
sakuTrebis uflebaSi kerZo pirebis<br />
Carevisagan dasacavad. miuxedavad amisa, unda<br />
gvaxsovdes, rom saxelmwifoebi sargebloben<br />
valdebulebidan dasaSvebi gadaxvevis uflebiT<br />
da, Sesabamisad, aSkarad SezRudulia konvenciis<br />
institutebis uflebamosileba pasuxi<br />
mosTxovon mxare saxelmwifoebs kerZo piris<br />
Tu organizaciis mier sakuTrebis uflebis<br />
xelyofiT gamowveuli konvenciis darRvevisaTvis.<br />
nebismier SemTxvevaSi, rodesac saqme<br />
gvaqvs kerZo piris mier sakuTrebis uflebis<br />
xelyofasTan, uzrunvelyofil unda iqnes is<br />
sasamarTlo procedura, romelic Seesabameba<br />
konvenciis me-6 muxlis pirveli punqtis<br />
moTxovnebs.<br />
7. “qonebis” cneba<br />
konvenciaSi cnebebs avtonomiuri mniSvneloba<br />
aqvT. rogorc komisiam, aseve sasamarTlom,<br />
farTod gansazRvres “qonebis” cneba,<br />
saerTaSoriso samarTlis Sesabamisad, sadac<br />
“qonebis” koncefcia identuria “SeZenil”<br />
uflebaTa koncefciisa.<br />
daculia rogorc uZravi, aseve moZravi qoneba.<br />
es vrceldeba, agreTve, sapatento uflebebsa<br />
da aqciebze. saxelSekrulebo uflebebi<br />
da sasamarTlos mier dakisrebuli valebi<br />
aseve Seadgenen qonebas. pirobiTi valdebuleba<br />
mas Semdeg Seva qonebis SemadgenlobaSi, roca<br />
Sesruldeba savaldebulo piroba. Van Marle<br />
and others saqmeSi sasamarTlom daadgina, rom<br />
keTili neba SeiZleba daukavSirdes pirvel<br />
muxlSi Sesul sakuTrebis uflebas.<br />
sajaro samarTlis sarCelebTan dakavSirebiT,<br />
rogoricaa sapensio uflebebi, komisiam<br />
ganasxvava sistemebi, romlebSic monawile<br />
Sesatans ixdis garkveul fondSi, romel-<br />
Sic, mis mier gadaxdili Tanxis odenobis<br />
Sesabamisad, iqmneba individualuri wili,<br />
romelic SeiZleba ganisazRvros nebismier<br />
konkretul momentSi da is sistemebi, romlebSic<br />
kavSiri axla gadaxdil Senatansa da<br />
mogvianebiT miRebul sargebels Soris gacilebiT<br />
umniSvneloa. pirveli sistema warmoSobs<br />
sakuTrebis uflebas aseTi fondis<br />
nawilze. meore sistema ki efuZneba socialuri<br />
solidarobis princips. Muller-is saqme-<br />
Si komisiam daadgina, rom im SemTxvevaSic<br />
ki, Tu miviCnevT, rom pirveli muxli uzrunvelyofs<br />
im pirTa sistemidan sargeblis miRebis<br />
uflebas, romlebic periodulad ixdidnen<br />
Sesatans socialuri dazRvevis sistemaSi, es<br />
mainc ar SeiZleba gagebul iqnes, rogorc<br />
garkveuli odenobis pensiis garantia. aseT<br />
SemTxvevaSi, pensiis odenobis meryeoba Sei-<br />
Zleba warmoadgendes pirveli muxlis dar-<br />
Rvevas, Tu saqme gveqneba sargeblis mniSvnelovnad<br />
SemcirebasTan.<br />
pasuxi kiTxvaze - Seadgens Tu ara qonebas<br />
garkveuli ekonomikuri saqmianobis warmarTvis<br />
licenzia, damokidebuli iqneba, inter alia,<br />
sakiTxze, SesaZlebelia Tu ara licenzia<br />
ganvixiloT misi mflobelisaTvis imis safuZvliani<br />
da legitimuri molodinis Seqmnis<br />
safuZvlad, rom mas gangrZobiTi xasiaTi eqneba<br />
da licenzirebuli saqmianobidan sargeblis<br />
gangrZobiTad miRebis SesaZlebloba iqneba.<br />
8. sakuTrebis uflebis<br />
SezRudvebi<br />
Sporrong and Lonnroth-is saqmeSi sasamarTlom<br />
pirveli muxli Semdegi sami gansxvavebuli<br />
wesis Semcvelad ganmarta:<br />
pirveli wesi, romelsac sazogado xasiaTi<br />
aqvs, acxadebs qonebiT Tavisuflad sargeblobis<br />
princips. es gancxadebulia pirveli<br />
punqtis pirvel winadadebaSi. meore wesi exeba
qonebis CamorTmevas da mas garkveul pirobebs<br />
uqvemdebarebs. es Cans imave punqtis meore<br />
winadadebaSi. mesame wesi aRiarebs saxelmwifoTa<br />
uflebamosilebas, sxvasTan erTad gaakontrolon<br />
sakuTrebis gamoyeneba sazogadoebrivi<br />
interesebis Sesabamisad, iseTi kanonebis<br />
ZalaSi gatarebiT, romlebsac isini miznisaTvis<br />
savaldebulod miiCneven. es mocemulia<br />
meore punqtSi.<br />
sasamarTlom daamata, rom imis ganxilvamde<br />
Sesrulda Tu ara pirveli wesi, unda ganisazRvros,<br />
ukanaskneli ori xom ar miesadageba<br />
SemTxvevas. sasamarTlos es pozicia<br />
ufro mtkiced ganisazRvra James-is saqmeSi,<br />
rodesac axsnil iqna, rom am sami wesis gansxvavebuloba<br />
ar gulisxmobs maT Soris kav-<br />
Siris ararsebobas. piriqiT, meore da mesame<br />
wesebi exeba sakuTrebis uflebis SezRudvis<br />
gansakuTrebul SemTxvevebs da amitom ganxilul<br />
unda iqnen pirvel winadadebaSi gacxadebuli<br />
sazogado principis WrilSi.<br />
aqedan gamomdinareobs, rom pirveli winadadeba<br />
warmoadgens mesame damoukidebel safuZvels<br />
CarevaTa (SezRudvaTa) regulirebisaTvis. is<br />
faqti, rom esa Tu is Careva (SezRudva) ar<br />
jdeba CamorTmevis wesis da arc gamoyenebaze<br />
kontrolis wesis CarCoebSi, ar niSnavs, rom<br />
igi avtomaturad arRvevs pirvel muxls.<br />
8.1. sakuTrebis CamorTmeva<br />
pirveli muxlis meore winadadebaSi naxsenebi<br />
sakuTrebis CamorTmeva ar uTanabrdeba<br />
saerTaSoriso samarTlis “CamorTmeva-gamorTmevas”.<br />
saerTaSoriso samarTalSi Careva<br />
(SezRudva), romelic scildeba mxolod<br />
sakuTrebis gamoyenebaze socialuri kontrolis<br />
farglebs da gavlenas axdens kerZo<br />
sakuTrebis xelSeuxeblobaze, Seadgens “CamorTmeva-gamorTmevas”<br />
da Sedegad moiTxovs<br />
kompensacias. konvenciis institutebis ganmartebiT<br />
ki CamorTmevas ufro viwro gageba<br />
gaaCnia.<br />
situacia naTelia, rodesac adgili aqvs<br />
sakuTrebis gadasvlas. pirveli muxlis meore<br />
winadadeba miesadaga britanuli gemTm-<br />
Seneblobis da sahaero xomaldebis warmoebis<br />
saxelmwifo seqtorSi gadasvlis saqmes,<br />
sadac kanonmdeblobam kerZo sakuTreba gadasca<br />
moqiravneebs.<br />
sirTuleebi Cndeba im SemTxvevebSi, rodesac<br />
adgili ara aqvs sakuTrebis formalur gadasvlas.<br />
Sporrong and Lonnroth-is saqmeSi sasamarTlom<br />
CaTvala, rom arsebul pirobebSi<br />
mas Rrmad unda Caexeda saqmeSi da gamoeZia<br />
im situaciis realuri faqtebi, romelsac<br />
exeboda sarCeli, raTa gaerkvia, marTlac<br />
warmoadgenda Tu ara situacia de faqto<br />
eqspropriacias, rogorc amas mosarCleebi<br />
(ganmcxadeblebi) amtkicebdnen. am saqmeSi<br />
sasamarTlom daadgina, rom mosarCleTa qonebis<br />
gamoyenebis da gankargvis ufleba mniSvnelovnad<br />
SeizRuda da Tavad sakuTrebis<br />
uflebas daemuqra safrTxe, magram sasamarTlom<br />
mainc ar daadgina de faqto eqspropriacia.<br />
Papamichalopoulous-is saqmeSi sasamarTlom<br />
daadgina, rom situacia Seadgenda de<br />
faqto eqspropriacias, radganac mosarCleebs<br />
saSualeba ar hqondaT gamoeyenebinaT, gaeyidaT,<br />
memkvidreobiT gadaecaT, daegiravebinaT<br />
an gaeCuqebinaT TavianTi sakuTreba. amrigad,<br />
cxadia, rom mxolod Zalian gansakuTrebul<br />
SemTxvevebSi miiCneva sakuTrebis<br />
uflebis SezRudva (Careva) de faqto<br />
eqspropriaciad.<br />
8.2. kontroli sakuTrebis<br />
gamoyenebaze<br />
pirveli muxlis meore punqtSi naTqvamia, rom<br />
saxelmwifos ufleba aqvs garkveul pirobeb-<br />
Si ganaxorcielos sakuTrebis gamoyenebaze<br />
kontroli. sakuTrebis CamorTmevis viwro<br />
gansazRvrebis gamo, gamoyenebaze kontroli<br />
SezRudvaTa farTo speqtrs moicavs. amis<br />
tipiuri magaliTi iqneboda mSeneblobis akrZalva,<br />
garkveuli ekonomikuri saqmianobis ganxorcielebis<br />
licenziis gauqmeba an rentis<br />
kontroli.<br />
garkveuli SezRudvebi miiCneva sakuTrebis<br />
gamoyenebis kontrolad da ara mis CamorTmevad,<br />
miuxedavad imisa, rom adgili aqvs<br />
sakuTrebis gadasvlas. aseTia SemTxvevebi,<br />
rodesac konfiskacia sakuTrebis gamoyenebis<br />
wesebis ZalaSi gatarebisaTvis aucilebel<br />
RonisZiebas warmoadgens. Handyside-is saqme-<br />
Si, romelic pirveli iyo aseT saqmeTa Soris,<br />
sasamarTlom CaTvala, rom wignis ganadgureba<br />
masSi bilwi sityvebis aRmoCenis Semdeg<br />
gamarTlebuli iyo meore punqtis mixedviT.<br />
11
12<br />
saxelmwifos ufleba uzrunvelyos gadasaxadebis<br />
an sxva Sesatanebis Tu jarimebis gadaxda,<br />
warmoadgens sakuTrebis gamoyenebaze<br />
kontrolis uflebis specifikur aspeqts. igi<br />
Seicavs ara mxolod gadasaxadis gadaxdevinebisaTvis<br />
saWiro nabijebs, aramed Tavad gadasaxadis<br />
dadgenasac.<br />
8.3. sxva saxis SezRudvebi<br />
rogorc ukve aRiniSna, pirveli punqtis pirveli<br />
winadadeba iZleva sakuTrebis uflebis<br />
SezRudvaTa (CarevaTa) regulirebis calkeul<br />
safuZvlebs. aseTi motivacia pirvelad gamoyenebul<br />
iqna Sporrong and Lonnroth-is saqme-<br />
Si. am saqmeSi eqspropriaciis grZelvadianma<br />
nebarTvebma da mSeneblobis akrZalvebma gavlena<br />
moaxdines momCivanTa qonebaze, magram<br />
eqspropriacia faqtiurad arasodes ganxorcielebula.<br />
imis gadawyvetisas, Tu romeli<br />
wesi miesadageboda arsebul pirobebs, sasamarTlom<br />
iolad miiRo gadawyvetileba<br />
mSeneblobaze gavrcelebul akrZalvebTan<br />
dakavSirebiT, radganac isini aSkarad gamoyenebaze<br />
kontrolis ganxorcielebis saSualebebs<br />
warmoadgendnen. magram rac Seexeba eqspropriaciis<br />
nebarTvebs, “isini ar iyvnen gamiznuli<br />
gamoyenebaze kontrolis an SezRudvisaTvis.”<br />
imdenad, ramdenadac isini warmoadgendnen<br />
pirvel nabijs qonebis CamorTmevaSi,<br />
es nebarTvebi ar jdebodnen meore punqtis<br />
gavrcelebis farglebSi. ase rom, isini unda<br />
ganexilaT pirveli punqtis pirveli winadadebis<br />
Sesabamisad (pirveli punqtis pirvel<br />
winadadebasTan mimarTebaSi).<br />
sasamarTlom aseTi midgoma daadastura<br />
Semdgomi gadawyvetilebebiTac. pirveli winadadeba<br />
miesadaga im saqmeebs, romlebSic<br />
sasoflo sameurneo miwebis gadanawilebis<br />
proceduram gamoiwvia mosarCleTaTvis miwis<br />
droebiTi CamorTmeva. sasamarTlom CamorTmevis<br />
droebiTi xasiaTi gadamwyvetad CaTvala<br />
da daaskvna, rom situacia ar Seadgenda<br />
sakuTrebis CamorTmevas. meore saqmeSi sasamarTlom<br />
daadgina, rom momCivanis sasargeblo<br />
arbitraluri gadawyvetilebis sakanonmdeblo<br />
saSualebiT gauqmeba ar SeiZleba ganixilebodes<br />
rogorc CamorTmeva, magram warmoadgens<br />
Carevas, romlis ganxilvac pirveli<br />
muxlis mixedviT unda moxdes. Pochas-s saqme-<br />
Si, sadac urbanuli ganviTarebis sqemis safuZvelze<br />
moxda sakuTrebis uflebis SezRudva,<br />
sasamarTlom daadgina, rom am saqmes unda<br />
misadageboda pirveli winadadeba, radgan mosarCelis<br />
saCivari ukavSirdeboda xelisufal-<br />
Ta zogad qcevas da ara romelime specifikur<br />
nabijs, romelic zRudavda gamoyenebas.<br />
arsebuli sasamarTlo praqtikis safuZvelze<br />
Zalian Znelia im SemTxvevebisaTvis mkacri<br />
kriteriumis dadgena, romlebsac unda miesadagos<br />
pirveli winadadeba. am sistemis susti<br />
mxareebi mravali avtoris mier iqna gakritikebuli.<br />
gamoiTqva azri, rom sasamarTlos<br />
mier gamoyenebuli midgoma xelovnuri iyo<br />
da pirvel muxlSi daculi sakuTrebis garantiis<br />
zogad xasiaTTan gacilebiT ufro<br />
Sesabamisi iqneboda SezRudvaTa (CarevaTa)<br />
sxvadasxva ti pebis kvalificireba rogorc<br />
CamorTmevis an gamoyenebaze kontrolisa.<br />
9. SezRudvaTa (CarevaTa)<br />
kontroli<br />
cxadia, faqtebisa da kanonis rTuli kombinaciebi<br />
aZnelebs SezRudvaTa (CarevaTa)<br />
garkveul kategoriebad klasificirebas. amrigad,<br />
sazRvari meore punqtSi moxseniebul<br />
“gamoyenebaze kontrolsa” da pirveli punqtis<br />
pirvel winadadebaSi “sxva Carevebs<br />
(SezRudvebs)” Soris bundovania da maT Soris<br />
gansxvavebis moZebna Znelia. metic, CamorTmevis<br />
cnebis viwro gansazRvreba arTulebs<br />
kompensaciis sakiTxs, romelic SesaZloa sxva<br />
CarevebTan (SezRudvebTan) dakavSirebiTac<br />
wamoiWras da ara mxolod im SemTxvevebSi,<br />
rodesac CamorTmevas aqvs adgili. Tumca aseTma<br />
klasifikaciam dakarga Tavisi mniSvneloba<br />
iurisprudenciaSi arsebuli tendenciis gamo,<br />
yvela Careva (SezRudva) erTsa da imave moTxovnebs<br />
dauqvemdebaron imis gadawyvetisas,<br />
dairRva Tu ara pirveli muxli. CarevaTa<br />
(SezRudvaTa) analizisas, konvenciis institutebi<br />
ukvirdebian:<br />
pirveli _ Carevis (SezRudvis) mizans;<br />
meore _ Carevis (SezRudvis) kanonierebas;<br />
mesame _ Carevis (SezRudvis) Sesabamisobas<br />
saerTaSoriso samarTlis ZiriTad principebTan<br />
(es moTxovna dgeba mxolod im SemTxvevebSi, rodesac<br />
saqme gvaqvs sakuTrebis CamorTmevasTan);
dabolos _ proporciulobas Carevis mizansa<br />
da mis misaRwevad gamoyenebul saSualebaTa<br />
Soris.<br />
9.1. Carevis (SezRudvis)<br />
mizani<br />
Lithgow-s saqmeSi sasamarTlom ganmarta, rom<br />
moTxovna imisa, rom Careva (SezRudva) iyos<br />
sazogadoebriv interesebSi, ukavSirdeba am<br />
Carevis motivaciasa da mis gamarTlebas.<br />
rogorc Cans, ar arsebobs raime gansxvaveba<br />
pirveli punqtis meore winadadebaSi naxseneb<br />
sazogadoebriv interessa da meore punqtSi<br />
xsenebul saerTo interesebs Soris. precedentul<br />
samarTalSi am terminTa SenacvlebiT<br />
xmarebis magaliTebic gvxvdeba. magaliTad,<br />
Tsomptsos and others-is saqmeSi sakiTxi,<br />
eqspropriaciis zoma Seesabameboda Tu ara<br />
pirvel muxls, ganixileboda mis “saerTo<br />
interesebTan”, da ara “sazogadoebriv interesebTan”,<br />
mimarTebaSi.<br />
sazogadoebriv interess, rogorc es Jamesis<br />
saqmeSia ganmartebuli, ufro farTo gageba<br />
aqvs. am saqmeSi mosarCleebi amtkicebdnen,<br />
rom sazogadoebriv interesebSi yofnis moTxovna<br />
gulisxmobda, rom sakuTrebis CamorTmevas<br />
sargebeli unda moetana mTeli sazogadoebisaTvis<br />
da rom erTi piris mier meoresaTvis<br />
sakuTrebis ZaldatanebiT gadacema am<br />
ukanasknelis sasargeblod ar SeiZleba emsaxurebodes<br />
sazogadoebriv interesebs. sasamarTlom<br />
gaiziara, rom marTlac, “sakuTrebis<br />
CamorTmeva, romelic, kerZo pirisaTvis<br />
konkretuli sargeblis miniWebisa garda, sxvas<br />
arafers isaxavs miznad, ar SeiZleba Sediodes<br />
sazogadoebrivi interesebSi. Tumca, daamata<br />
ra, rom “sakuTrebis CamorTmeva, legitimuri<br />
socialuri, ekonomikuri an sxva politikis<br />
gatarebis mizniT, SeiZleba iyos sazogadoebriv<br />
interesebSi im SemTxvevaSic, Tu farTo<br />
sazogadoeba pirdapir ar iyenebs an sargeblobs<br />
am CamorTmeuli sakuTrebiT”, sasamarTlom<br />
uaryo mosarCleTa argumenti.<br />
imis gadawyvetisas, Tu ra SeiZleba Seadgendes<br />
sazogadoebrivi interesebidan gamomdinare<br />
legitimur mizans, saxelmwifoebi sargebloben<br />
normidan SesaZlo gadaxvevis farTo farglebiT.<br />
rogorc sasamarTlom James-is saqmeSi<br />
daadgina, ufro axlos icnoben ra TavianT<br />
sazogadoebasa da mis saWiroebebs, adgilobrivi<br />
xelisuflebis warmomadgenlebs ufro<br />
ukeT SeuZliaT imis gansazRvra, Tu ra Sedis<br />
sazogadoebriv interesebSi, vidre saer-<br />
TaSoriso mosamarTles. Tavdapirvelad swored<br />
adgilobrivma xelisuflebam unda gansazRvros<br />
rogorc problemis arseboba, ise mdgomareobis<br />
gamosasworeblad saWiro qmedebebi. maTi<br />
Sefaseba, rogorc wesi, iTvaliswinebs im<br />
politikur, socialur Tu ekonomikur sakiTxebs,<br />
romelTa Sesaxeb mosazrebebi demokratiul<br />
sazogadoebaSi SesaZloa mniSvnelovnad<br />
gansxvavdebodes. amitomac sasamarTlo pativs<br />
scems kanonmdebelTa mosazrebebs imis Sesaxeb,<br />
Tu ra Sedis sazogadoebriv interesebSi,<br />
Tuki es mosazrebebi safuZvels moklebuli<br />
ar aris. arsebobs kargad Camoyalibebuli<br />
precedentuli samarTali, romelic erovnul<br />
xelisuflebas normidan SesaZlo gadaxvevis<br />
farTo uflebebs aniWebs qalaqgegmarebis,<br />
gansaxlebis Tu fiskaluri politikis sferoebSi<br />
sazogadoebriv interesebSi myofi legitimuri<br />
miznis dadgenisas.<br />
Tumca es ar niSnavs moqmedebis SeuzRudav<br />
Tavisuflebas. sasamarTlo uflebas itovebs<br />
Seamowmos, xom ar aris erovnuli xelisuflebis<br />
gadawyvetileba aSkarad usafuZvlo.<br />
am mizniT man SeiZleba gamoiZios saxelmwifos<br />
qmedebis realuri motivaciebi, imisaTvis,<br />
rom naxos, arsebobda Tu ara aSkara mizani,<br />
rac gulisxmobs im faqtebis gamoTxovnas,<br />
romelTa safuZvelzec moqmedebda erovnuli<br />
xelisufleba.<br />
9.2. Carevis (SezRudvis)<br />
kanoniereba<br />
pirveli muxli adgens, rom qonebis CamorTmeva<br />
unda “akmayofilebdes kanoniT dadgenil<br />
pirobebs”, xolo mis gamoyenebaze kontroli<br />
dasaSvebia, Tu igi efuZneba iseT kanonebs,<br />
romlebsac saxelmwifo savaldebulod miiCnevs.<br />
kanonierebis moTxovna Seesabameba ufro<br />
farTo princips, rom konvenciaSi daculi<br />
uflebebisa da Tavisuflebebis SezRudvas<br />
kanonieri safuZveli unda gaaCndes.<br />
konvenciis institutebma ramdenimejer ganacxades,<br />
rom am gagebiT SesaZlo gadasinjvis<br />
farglebi SezRudulia. adgilobrivi kanonis<br />
ganmarteba da misadageba, upirveles yovlisa,<br />
13
14<br />
erovnuli xelisuflebis, gansakuTrebiT ki<br />
sasamarTlos saqmea. es konvenciis institutebisaTvis<br />
miRebuli faqtia. isini konvenciis<br />
darRvevad cnoben kanonSi mxolod aSkara<br />
Secdomis arsebobas an SemTxvevas, rodesac<br />
kanoni misadagebul iqna arasworad an arbitralurad.<br />
kanoni, romelic Carevis (SezRudvis) safuZvels<br />
warmoadgens, unda Seesabamebodes<br />
garkveul kriteriumebs. igi unda iyos<br />
Tanabrad xelmisawvdomi da ganWvretadi. metic,<br />
sasamarTlo xazs usvams, rom termini<br />
“samarTali” konvenciaSi aRniSnavs Sidasaxelmwifoebriv<br />
samarTals. “Sidasaxelmwifoebriv<br />
samarTalSi unda arsebobdes xelisuflebis<br />
mxridan arbitraluri Carevisagan<br />
samarTlebrivi dacvis saSualeba.”<br />
kanonierebis moTxovnasTan dakavSirebiT umniSvnelovanes<br />
sakiTxs warmoadgens is, Tu<br />
ra odenobiT unda mieces moqmedebis Tavisufleba<br />
aRmasrulebel organos. sasamarTlos<br />
xSirad aRuniSnavs, rom SeuZlebelia absoluturi<br />
sizustis miRweva kanonis Seqmnisas,<br />
magram, miuxedavad amisa, kanoni, romelic<br />
iZleva moqmedebis Tavisuflebas, unda miu-<br />
TiTebdes am Tavisuflebis farglebs.” usafuZvlo<br />
ar aris kanonis aRmasrulebeli<br />
organoebisaTvis Tavisuflebis miniWeba imis<br />
gadawyvetaSi, Tu rodis Caerios sakuTrebis<br />
uflebaSi, radgan aseT gadawyvetilebaze,<br />
rogorc wesi, gavlenas axdens faqtorTa<br />
farTo speqtri, magram ar arsebobs raime<br />
mizezi imisaTvis, rom aRmasrulebeli organoebi<br />
Tavisuflad wyvetdnen iseT sakiTxebs,<br />
romlebic dakavSirebulia kompensaciis gacemis<br />
saWiroebis dadgenasTan an misi odenobis<br />
gansazRvrasTan. Hentrich-is saqmeSi sasamarTlom<br />
daadgina, rom sagadasaxado organoTa<br />
mier qonebis CamorTmeva upiratesi Sesyidvis<br />
uflebis safuZvelze xorcieldeboda Sexedulebisamebr,<br />
maTi qmedeba ar iyo winaswar<br />
iolad gansazRvradi da ar iyo uzrunvelyofili<br />
proceduruli TavdacviTi saSualebebi,<br />
ris gamoc Careva arakanonierad cno.<br />
9.3. saerTaSoriso samarTlis<br />
ZiriTadi princi pebi<br />
pirveli punqtis meore winadadebaSi xsenebuli<br />
saerTaSoriso samarTlis ZiriTadi princ-<br />
ipebi warmoadgens im principebs, romlebic<br />
saerTaSoriso samarTalSi Camoyalibda ucxoelTa<br />
qonebis eqspropriaciasTan dakavSirebiT.<br />
Tumca konvenciis Seqmnis droidan sakuTrebis<br />
Rirebuleba mniSvnelovnad Seicvala da<br />
dRes sakamaToa “adekvaturi, drouli da<br />
efeqturi” kompensacia yvela SemTxvevaSia<br />
saWiro Tu ara.<br />
am principebis CarTvam CamorTmevis wesSi misi<br />
interpretaciis seriozuli problema warmoSva.<br />
umniSvnelovanesi sakiTxi iyo, unda<br />
gavrcelebuliyo Tu ara saerTaSoriso samarTlis<br />
standartebi Tanabrad, rogorc<br />
ucxoelebze, aseve moqalaqeebze, Tu mxolod<br />
ucxoelebze. James-is saqmeSi sasamarTlom<br />
CaTvala, rom saerTaSoriso samarTlis principebi<br />
ar vrceldeba im RonisZiebebze, romlebsac<br />
saxelmwifo axorcielebs Tavisi qveynis<br />
moqalaqeebis qonebasTan dakavSirebiT. sasamarTlom<br />
uaryo mosazreba, rom xsenebul<br />
sazogado saerTaSoriso samarTalze xazgasmis<br />
amgvari interpretacia gadaWarbebulia.<br />
sasamarTlos azriT, amgvari xazgasma sul<br />
cota or mizans emsaxureba: pirveli - igi<br />
saSualebas aZlevs aramoqalaqeebs TavianTi<br />
uflebebis dasacavad pirdapir mimarTon ECHRs<br />
organoebs saerTaSoriso samarTlis Sesabamisi<br />
principebis safuZvelze, maSin, rodesac<br />
winaaRmdeg SemTxvevaSi maT amisaTvis<br />
Sesabamisi di plomatiuri arxebis an davis<br />
gadawyvetis sxva xelmisawvdomi saSualebebis<br />
Zebna mouxdebodaT. meorec, amiT xdeba<br />
aramoqalaqeTa (ucxoelTa) poziciis dacva<br />
pirveli protokolis ZalaSi SesvliT maTi<br />
uflebebis SezRudvisagan, rac gamoricxavs<br />
msgavs argumentebs.<br />
cxadia, arsebuli precedentuli samarTlis<br />
mixedviT, am principebma SeiZleba warmoSvas<br />
gansxvavebebi ucxoelebisa da moqalaqeTaTvis<br />
kompensaciis sakiTxTan mimarTebaSi. rogorc<br />
sasamarTlom daadgina, aseTi gansxvavebuli<br />
mopyroba ar Seadgens konvenciis pirveli oqmis<br />
me-14 muxliT dadgenili diskriminaciis akrZalvis<br />
darRvevas, radganac SesaZloa arsebobdes<br />
mniSvnelovani safuZveli ucxoelebisa<br />
da moqalaqeebis gansxvavebisaTvis, rodesac<br />
saqme exeba kompensacias, gansakuTrebiT socialur<br />
reformasTan dakavSirebiT qonebis<br />
CamorTmevis gamo.
9.4. Carevis proporciuloba<br />
Sporrong and Lonnroth-is saqmeSi sasamarTlom<br />
ganacxada, rom mas unda ganesazRvra,<br />
xom ar iqna darRveuli balansi sazogadoebrivi<br />
interesebidan gamomdinare moTxovnebsa<br />
da pirovnebis ZiriTadi uflebebis dacvis<br />
moTxovnas Soris. sasamarTlom ganmarta, rom<br />
am balansis Zieba gasdevs mTels konvencias<br />
da es asaxulia pirvel muxlSic. sasamarTlom<br />
erovnuli kanonmdeblobis da ECHR-s<br />
safuZvelze Seiswavla saqmis faqtebi, raTa<br />
ganesazRvra, saxelmwifos qmedeba xom ar<br />
ugulebelyofda garantirebul uflebebs, xom<br />
ar iyo darRveuli balansi da mosarCleebs<br />
xom ar daekisraT “pirovnuli da gadaWarbebuli”<br />
simZime.<br />
saqmeSi Tavmoyrili sajaro da kerZo interesebis<br />
awon-dawonvisa da dabalansebis moTxovna<br />
James-is saqmeSi sxvadasxva pirobebiT<br />
gamoixata, sasamarTlom CaTvala, rom “unda<br />
arsebobdes proporciuli kavSiri miznis misaRwevad<br />
gamoyenebul saSualebebsa da misaRwev<br />
mizans Soris.”<br />
Gillow-is saqmeSi, komisiis SexedulebiT, miuxedavad<br />
imisa, rom sakiTxisadmi midgoma<br />
CamorTmevis wessa da gamoyenebaze kontrolis<br />
wesSi TiTqmis erTnairia, proporciulobis<br />
sazomi aSkarad gansxvavebulia, “radganac<br />
pirveli muxlis pirvel winadadebaSi<br />
mocemuli saerTo wesis mixedviT Tu ganvixilavT,<br />
sakuTrebis CamorTmeva ufro seriozuli<br />
movlenaa, vidre mis gamoyenebaze kontroli,<br />
ris SemTxvevaSic sruli sakuTreba<br />
SenarCunebulia. amrigad, rogorc Cans,<br />
SezRudvis (Carevis) seriozuloba unda gansazRvravdes<br />
mis gamamarTlebeli pirobebs da<br />
Sesabamis kompensacias, rac imas niSnavs, rom<br />
proporciulobaze zedamxedveloba saqmidan<br />
saqmemde SesaZloa gansxvavebuli iyos. amrigad<br />
Sesabamisi proporciulobis testis<br />
analizi unda moxdes TiToeuli konkretuli<br />
Carevis tipis gaTvaliswinebiT.<br />
9.4.1. proporciuloba da<br />
sakuTrebis CamorTmeva<br />
Tu ar CavTvliT saerTaSoriso samarTlis<br />
zogadi principebis moxseniebas, pirveli pun-<br />
qtis meore winadadeba ar Seicavs aSkara<br />
miTiTebas kompensaciis Sesaxeb. Tumca sakuTrebis<br />
dacva aseTi pirobis gareSe uazro da<br />
araefeqturi iqneboda. amitom James-is saqmeSi<br />
sasamarTlo daeyrdno saerTo evropul standarts<br />
da pirveli muxli Semdegnairad ganmarta:<br />
“xelSekrulebis monawile saxelmwifoTa samarTlebrivi<br />
sistemebis Sesabamisad, kompensaciis<br />
gadaxdis gareSe sazogadoebrivi<br />
interesebisaTvis sakuTrebis CamorTmeva gamarTlebulad<br />
iTvleba mxolod gamonaklis<br />
SemTxvevebSi. . . ra Tqma unda, kompensaciis<br />
pirobebi imis Sefasebis saSualebas iZleva,<br />
sadavo kanonmdebloba icavda Tu ara sxvadasxva<br />
Tavmoyril interesTa Soris samarTlian<br />
balanss da xom ar akisrebda araproporciul<br />
simZimes mosarCleebs.”<br />
kompensaciis donesTan dakavSirebiT, sasamarTlom<br />
daamata, rom sakuTrebis CamorTmeva misi<br />
Rirebulebis Sesabamisi Tanxis gadaxdis gareSe<br />
warmoadgens araproporciul simZimes, Tumca<br />
sruli kompensacia yvela SemTxvevaSi ar aris<br />
aucilebeli. sazogadoebriv interesebSi myofi<br />
iseTi legitimuri miznebi, romlebic<br />
ekonomikuri reformis an ufro didi socialuri<br />
samarTlianobis ganxorcielebas<br />
emsaxureba, SesaZloa ar moiTxovdnen sruli<br />
sabazro Rirebulebis anazRaurebs.<br />
amrigad, pirveli muxli ar moiTxovs Tanabari<br />
donis kompensacias yvela kategoriis<br />
CamorTmevisaTvis, radganac rogorc CamorTmeuli<br />
sakuTrebis xasiaTis, iseve Sesabamisi<br />
kompensaciis standartis arCevis pirobebi,<br />
sakuTrebis sajaro (saxelmwifo) seqtorSi<br />
gadasvlis SemTxvevaSi, SeiZleba gansxvavdebodes<br />
im moTxovnebisagan, rac sakuTrebis<br />
sxva mizeziT CamorTmevis SemTxvevaSi dgeba.<br />
saxelmwifoebi aSkarad sargebloben SesaZlo<br />
gadaxvevis garkveuli uflebiT kompensaciis<br />
Sesabamisi donis gansazRvrisas. Tumca,<br />
rogorc Cans, kerZo sakuTrebis eqspropriaciis<br />
Cveulebriv pirobebSi samarTliani kompensaciis<br />
uzrunvelsayofad unda moxdes<br />
sruli Rirebulebis gadaxda. Henrich-is saqme-<br />
Si sasamarTlom Caatara testi proporciulobaze<br />
da interesTa tolobis erT-erTi<br />
elementi iyo araadeqvaturi kompensacia.<br />
15
16<br />
9.4.2. proporciuloba da<br />
kontroli sakuTrebis<br />
gamoyenebaze<br />
radganac pirveli muxlis meore punqti acxadebs,<br />
rom saxelmwifos SeuZlia iseTi kanonebis<br />
SemoReba, “romlebsac is aucileblad<br />
miiCnevs” sakuTrebis gamoyenebaze kontrolisaTvis<br />
Tu es sazogado interesebSia, sasamarTlom<br />
Handyside-is saqmeSi CaTvala, rom<br />
igi unda Semofargluliyo mxolod kiTxvis<br />
qveS mdgomi SezRudvis miznisa da misi<br />
kanonierebis gadasinjviT. Tumca SemdgomSi<br />
sasamarTlom Seicvala pozicia. dRes meore<br />
punqti ganixileba rogorc erT-erTi pirveli<br />
muxlis sam wesTagani da, amrigad, igi<br />
gagebul unda iqnes pirvel winadadebaSi<br />
mocemuli zogadi principebis WrilSi. aqedan<br />
gamomdinareobs, rom sakuTrebis gamoyenebis<br />
SemzRudavi RonisZiebis proporciulobac unda<br />
iqnes gadasinjuli.<br />
Gillow-is saqmeSi komisiam miiCnia, rom is<br />
proporciulobis testi, romelic unda miesadagos<br />
sakuTrebis gamoyenebaze kontrolis<br />
RonisZiebebs, naklebad mkacri unda iyos<br />
sakuTrebis CamorTmevasTan dakavSirebiT gamoyenebul<br />
testTan SedarebiT da igi damokidebuli<br />
unda iyos dawesebuli akrZalvis simwvaveze.<br />
arsebuli precedentuli samarTlis<br />
safuZvelze SeiZleba davaskvnaT, rom saxelmwifoebs<br />
SesaZlo darRvevis farTo uflebebi<br />
eniWebaT sakuTrebis gamoyenebaze SezRudvebis<br />
dawesebaSi. rogorc Cans, mxolod gamonaklisi<br />
RonisZiebebi miiCneva araproporciulad.<br />
magaliTad, Mellacher-is saqmeSi, romelic<br />
saijaro kanonmdeblobas Seexeboda, sasamarTlom<br />
CaTvala, rom Carevis miznisa da sxva<br />
pirobebis gaTvaliswinebiT, rentis iseTi Semcirebebic<br />
ki, romlebic, TavianTi odenobiT,<br />
gasaocari iyvnen, ar iyvnen imdenad araSesabamisi<br />
da araproporciuli, rom gascilebodnen<br />
saxelmwifos dasaSvebi gadaxvevis<br />
sazRvris farglebs. is faqti, rom zogierTma<br />
pirma ganicada sxvebze didi danakargebi,<br />
gamoyenebuli sqemis saerTo xasiaTidan gamomdinare,<br />
gardauval Sedegad iqna miCneuli.<br />
AGOSI-is saqmeSi daisva sakiTxi, ramdenad<br />
gamarTlebul RonisZiebas warmoadgenda konfiskacia<br />
udanaSaulo mesakuTris mimarT. sasamarTlom<br />
daadastura, rom pirveli muxli<br />
Seicavs procedurul moTxovnebs da daaskvna,<br />
rom Sesabamisi procedura saSualebas<br />
iZleoda, gaTvaliswinebuli yofiliyo momCivanis<br />
danaSaulisa da ganxorcielebuli kanondarRvevis<br />
xarisxi. amrigad, Careva Seesabameboda<br />
meore punqtis moTxovnebs. Scolo-s<br />
saqmeSi mniSvnelovani sakiTxi iyo mTavrobis<br />
mier gansaxlebis politikis ganxorcielebis<br />
mizniT binebis gamoyenebaze ganxorcielebuli<br />
kontroli. binebis mesakuTreebs ar See-<br />
ZloT moqiravneTa gamosaxleba. am sferoSi<br />
saxelmwifoTa SesaZlo gadaxvevis farTo<br />
uflebebis gaTvaliswinebiT, sasamarTlom<br />
italiis kanonmdeblobis mier miRebuli gansakuTrebuli<br />
RonisZiebebi, maTi gamoyenebis<br />
calkeuli gamonaklisebis garda, misaRebad<br />
cno arsebuli miznisaTvis. Tumca, kompetentur<br />
xelisufalTa kraxi am debulebaTa sworad<br />
misadagebaSi ewinaaRmdegeboda pirveli<br />
muxlis meore punqtis moTxovnebs.<br />
saxelmwifoebi sargebloben moqmedebis far-<br />
To TavisuflebiT sakuTrebis gamoyenebaze,<br />
raTa “uzrunvelyon gadasaxadebis, Sesatanebis<br />
an jarimebis gadaxda”. Tumca es Zalaufleba<br />
SeuzRudavi ar aris da proporciulobis<br />
testi aqac unda iqnes gamoyenebuli. Svenska<br />
Managementgruppen v. Sweden-is saqmeSi<br />
komisiam daadgina, rom “gadasaxadebis gazrdiT<br />
warmoqmnilma finansurma valdebulebam Sesa-<br />
Zloa uaryofiTad imoqmedos mflobelobis<br />
garantiaze, Tu igi gadaWarbebul simZimes<br />
akisrebs pirovnebas, an mniSvnelovnad amZimebs<br />
mis finansur mdgomareobas.” sagadasaxado<br />
davalianebebis iZulebiT amoRebasTan<br />
dakavSirebiT, saxelmwifoebs eniWebaT SesaZlo<br />
gadaxvevis (darRvevis) farTo farglebi.<br />
Gasus Dosier- und Fordertechnik GmbH-is<br />
saqmeSi sasamarTlom gadawyvita, rom igi “mxedvelobaSi<br />
miiRebs kanonmdeblis Sefasebas aseT<br />
sakiTxebTan dakavSirebiT, Tuki is moklebuli<br />
ar aris angariSgasawev safuZvels.”<br />
9.4.3. proporciuloba da sxva<br />
Carevebi<br />
Sporrong and Lonnroth-is saqmeSi, cno ra,<br />
rom pirveli punqtis pirveli winadadeba CarevaTa<br />
regulirebis specialur normas Seicavs,<br />
sasamarTlom Seiswavla, darRveuli iyo Tu<br />
ara samarTliani balansi “sazogadoebis saerTo
interesebidan gamomdinare moTxovnebsa da<br />
pirovnebis ZiriTadi uflebebis dacvis moTxovnebs<br />
Soris”. sasamarTlom ganixila saqme-<br />
Si arsebuli faqtebi da eqspropriaciis Sesaxeb<br />
erovnuli kanoni mouqnelad cno. mosarCleebi<br />
“srul gaurkvevlobaSi aRmoCndnen Tavian-<br />
Ti sakuTrebis bedis Sesaxeb”, maT sakuTrebaze<br />
gavlenis mqone eqspropriaciis nebar-<br />
Tvebis gamoyenebis didi xnis ganmavlobaSi<br />
gasaCivrebis an am situaciiT gamowveuli<br />
danakargebis kompensaciis moTxovnis SesaZleblobis<br />
gareSe, ris gamoc isini atarebdnen<br />
“pirovnul da gadaWarbebul” simZimes. sasamarTlom<br />
Tavisi amgvari midgoma ganamtkica<br />
im saqmeebSi, romlebic exeboda miwis droebiT<br />
gadasvlas miwis konsolidaciis RonisZiebaTa<br />
gatarebis mizniT. am gadawyvetileba-<br />
Ta safuZvelze SeiZleba davaskvnaT, rom<br />
kompensaciis sakiTxi SeiZleba wamoiWras iseT<br />
CarevebTan dakavSirebiTac, romlebic ar warmoadgenen<br />
qonebis CamorTmevas. am gadawyvetilebaTa<br />
meore mniSvnelovani Tvisebaa pirveli<br />
punqtis pirvel winadadebaSi mocemul wesTan<br />
Sesabamisobis proceduruli moTxovnebi. im<br />
SemTxvevaSi Tuki arsebobda davis sagnad<br />
qceul situaciaSi Tavdacvis proceduruli<br />
gzebi, magram maTi gamouyenebloba SesaZloa<br />
mieweros mosarCleebs, sasamarTlo ar cnobs<br />
pirveli muxlis darRvevas.<br />
10. samarTliani<br />
dakmayofileba (satisfaqcia)<br />
rodesac sasamarTlo cnobs, rom monawile<br />
saxelmwifos mier konvenciis darRvevas hqonda<br />
adgili, man SeiZleba samarTlianad daakmayofilos<br />
dazaralebuli mxare, Tuki darRvevis<br />
Sedegebis srulad gamosworeba saxelmwifos<br />
Sida kanonis mixedviT SeuZlebelia.<br />
unda aRiniSnos, rom sasamarTlos SeuZlia<br />
mxolod fuladi kompensaciis gaReba. mas ar<br />
gaaCnia uflebamosileba daavalos saxelmwifos<br />
sxva zomebis miReba, magaliTad sakuTrebis<br />
dabruneba.<br />
17
18<br />
ÝÉËÉÓßÀÌÄÁÀ<br />
ÃÄÌÏÊÒÀÔÉÀ<br />
À merikisa da evropis sazogadoebebis damokidebuleba<br />
sityvis Tavisuflebis mimarT mniSvnelovnad<br />
gansxvavdeba erTmaneTisagan. evropelebi<br />
mas ganixilaven rogorc uflebas,<br />
romelic, sxva uflebebis msgavsad, garkveul<br />
SezRudvebs eqvemdebareba. amerikelebisTvis ki<br />
sityvis, azris gamoTqmisa da Sesabamis Tavisuflebebs<br />
udidesi mniSvneloba gaaCnia. arc<br />
erTi evropeli ar ityoda sityvis Tavisuflebis<br />
Sesaxeb iseT sityvebs, rogoric<br />
amerikelma mosamarTlem, lernd hendma warmoTqva:<br />
swori daskvnebis gakeTeba ufro Sesa-<br />
Zlebelia sxvadasxva adamianebis mier warmoTqmuli,<br />
zogjer uazro, sityvebis safuZvelze,<br />
vidre mxolod avtoritetuli pirebis<br />
mosazrebebze dayrdnobiT. an rogorc es<br />
amerikis uzenaesi sasamarTlos mosamarTlem,<br />
benjamen kardozom aRniSna, "fiqrisa da sityvis<br />
Tavisufleba yoveli azrisa da Tavisuflebis<br />
sawindaria."<br />
am or kulturas Soris arsebuli gansxvaveba<br />
SeiZleba mravali konteqstiT iqnas ganxiluli.<br />
magaliTad, evropis nebismieri qveyana<br />
gamoricxavs iseTi sityvis Tavisuflebis<br />
dacvas, romelic eTnikuri an sxva jgufebis<br />
mimarT warmoSobs siZulvils. amerikaSi, didi<br />
xnis ganxilvis Semdeg, egreT wodebuli "mtruli<br />
sityvis" ufleba SeiZleba daculi iyos<br />
samarTlebrivi pasuxismgeblobisagan mxolod<br />
im SemTxvevaSi, Tu igi ar gamoiwvevs raime<br />
"ukanono qmedebas". amis gamo aSS-m gaakeTa<br />
daTqma konstituciis me-20 muxlTan mimarTebaSi,<br />
romlis Tanaxmad samoqalaqo da<br />
politikuri uflebebis Sesaxeb xelSekrulebaSi<br />
monawile yvela saxelmwifo valdebulia<br />
miiRos kanoni erovnul, rasobriv da<br />
ÃÀ<br />
äÄÒÌÀÍ ÛÅÀÒÝÉ<br />
religiur niadagze yovelgvari diskriminaciis,<br />
Zaladobisa da arakeTilganwyobis Tavidan<br />
asacileblad. amiT Cven gzas vuxsniT amerikuli<br />
droSebis dawvas protestis niSnad, nacistebis<br />
Sesvlas holokostSi gadarCenili<br />
ebraelebiT dasaxlebul teritoriebze, jvrebis<br />
dawvas zangebis mimarT mtruli ganwyobis<br />
gamosaxatad.<br />
msoflios TiTqmis yvela eris warmomadgenels,<br />
visTanac me mqonda am Temaze saubari,<br />
daujereblad miaCnia Cveni damokidebuleba<br />
am sakiTxis mimarT. ara-amerikelebisaTvis<br />
sityvis Tavisufleba politikuri procesis<br />
erT-erTi mniSvnelovani nawilia da, am procesis<br />
sxva nawilebis msgavsad, igi eqvemdebareba<br />
kanons (conventional regulation).<br />
amerikelebisTvis ki sityvis Tavisuflebas<br />
ufro didi mniSvneloba aqvs. Cvens kanonproeqtSi<br />
adamianis uflebebis Sesaxeb, sityvis<br />
Tavisufleba, religiis TavisuflebasTan<br />
erTad, erT-erTi pirvelTagania. amerikelebisTvis<br />
es niSnavs ara marto azris gamoTqmis<br />
Tavisuflebas, aramed emociis gamoxatvis<br />
Tavisuflebasac, rogorc politikuri, aseve<br />
individualuri TviTrealizaciis TvalsazrisiT.<br />
gansxvavebuli damokidebulebebi, romlebic<br />
sityvis TavisuflebasTan dakavSirebiT warmoiSvnen,<br />
naTlad asaxaven gansxvavebebs amerikis<br />
individualistur sazogadoebasa da evropis<br />
communitarian da sxva qveynebis sazogadoebebs<br />
Soris. amerikisTvis damaxasiaTebeli individualisturi,<br />
anti-samTavrobo damokidebuleba<br />
arasdros yofila iseTi popularuli,<br />
rogorc dRes, miuxedavad imisa, rom<br />
amerikisa da msoflios istoriaSi mas iy-
enebdnen klasobrivi da politikuri interesebis<br />
gatarebisTvis. meore mxriv, dRes evropaSi<br />
individualisturma kapitalizmma ver<br />
aRmofxvra (communitarian impulses) impulsebi.<br />
amerikis SeerTebuli Statebisgan gansxvavebiT,<br />
TiTqmis yvela evropuli qveynis konstitucia<br />
moicavs dadebiT ekonomikur da socialur<br />
uflebebs; magaliTad, ramdenime wlis<br />
win, amerikis SeerTebuli Statebis uzenaesma<br />
sasamarTlom daadgina, rom saxelmwifo,<br />
konstituciis Tanaxmad, ar iyo valdebuli<br />
daecva oTxi wlis biWis uflebebi, romelsac<br />
mamamisma mZime fizikuri travma miayena.<br />
aseTi damokidebulebis gamo, naklebad savaraudoa,<br />
rom amerikis SeerTebuli Statebi<br />
rodesme xels moaweren saerTaSoriso xelSekrulebas<br />
ekonomikuri, socialuri da<br />
kulturuli uflebebis Sesaxeb.<br />
am naSromSi me ar vapireb warmovadgino<br />
amerikelebis Sexedulebebi zogadad negatiuri<br />
uflebebis an sityvis Tavisuflebis Sesaxeb.<br />
aseT sakiTxebTan dakavSirebuli sxvadasxva<br />
midgoma SeiZleba gamarTlebuli iyos Cveni<br />
gansxvavebuli istoriuli ganviTarebiT. Cemi<br />
azriT, evropis praqtika, da ara doqtrina,<br />
ar Seesabameba azris gamoTqmis Tavisuflebis<br />
cnebas, misi viwro gagebiTac ki. swored es<br />
(da ara mxolod es) problema dgas presis<br />
winaSe. mxedvelobaSi maqvs kanonebi prezidentis,<br />
saxelmwifos, mTavrobis (premier-ministri<br />
an sxva saministroebi), an parlamentis<br />
wevrebis Seuracxyofisa da ciliswamebis<br />
Sesaxeb.<br />
mTavrobis arc erT oficialur pirs ar uyvars<br />
sakuTari Tavis kritikis mosmena. maTi<br />
popularoba da Zalaufleba erTmaneTTan<br />
pirdapir kavSirSia. amerikis prezidenti,<br />
lindon jonsoni, rodesac man warmatebis<br />
mwvervals miaRwia, aRSfoTebuli iyo presis<br />
kritikuli gamosvlebiT; yofilma niu-iorkis<br />
gubernatorma, mario kuomom Sua Rames gamoiZaxa<br />
mis mimarT kritikulad ganwyobili<br />
Jurnalistebi.<br />
amerikaSi sajaro mosamsaxureebisTvis ar<br />
moqmedebs raime damcavi samarTlebrivi<br />
meqanizmi, Tundac usamarTlo da mwvave kritikis<br />
Tavidan asacileblad. amis mcdelobis<br />
faqtebi me-18 saukunis bolo wlebSi SeiniSneboda,<br />
rodesac miRebul iqna kanonebi anti-<br />
saxelmwifoebrivi saqmianobis winaaRmdeg. kanonis<br />
Tanaxmad, Jurnalistebi da redaqtorebi,<br />
romlebic akritikebdnen jon adamsis swrafvas<br />
Zalauflebisaken, dapatimrebul iqnen. erTerT<br />
redaqtors miusajes cxra Tve Tavisuflebis<br />
aRkveTa im mizeziT, rom man adamsis<br />
administracias "boroti zraxvebis qariSxali"<br />
uwoda. misi sistema iyo "safrangeTis<br />
omi, amerikis sazRvao Zalebi, uzarmazari<br />
mudmivi armia, damatebiTi gadasaxadebis sistema".<br />
meore redaqtors, romelmac Tqva, rom<br />
"Cveni krediti dabalia da Cven valdebulni<br />
varT mSvidobian dros visesxoT fuli 8%<br />
ganakveTiT", warudgines ciliswamebis braldeba.<br />
es mxolod ramdenime wlis ganmavlobaSi<br />
grZeldeboda da, sabolood, saswrafod iqna<br />
gauqmebuli. amis Semdeg sajaro debatebi ufro<br />
gaZlierda da amis Taobaze miRebul iqna<br />
konstituciuri sanqcia. erT-erTi sakmaod<br />
gaxmaurebuli saqme exeboda niu-iork taimssa<br />
da CvenTvis yvelaze mniSvnelovan problemas.<br />
1960 wels, kritikis Tavidan asacileblad,<br />
sajaro mosamsaxureebma praqtikaSi danerges<br />
ciliswamebis Sesaxeb kerZo saqmeebis ganxilva.<br />
maT icodnen, rom samarTlebrivi qmedeba<br />
sisxlis samarTlis procesis saxiT arakonstituciuri<br />
iyo. alabamaSi rasistma<br />
policiis komisarma niu-iork taimsis winaaRmdeg<br />
aRZra saqme, romelic exeboda gazeTSi<br />
samoqalaqo uflebebis liderebis (oTxi mRvdeli)<br />
mier gamoqveynebul reklamas, sadac<br />
ramdenime banaluri Secdoma iyo daSvebuli.<br />
mas Semdeg, rac komisarma moigo es sasamarTlo<br />
procesi adgilobriv sasamarTloSi<br />
da miiRo sakmaod didi fuladi anazRaureba,<br />
saqmeSi CaerTo amerikis uzenaesi sasamarTlo.<br />
sasamarTlom daadgina, rom ciliswamebasTan<br />
dakavSirebuli saqmis warmoebis dawyebamde,<br />
sajaro mosamsaxurem jer unda daamtkicos<br />
gancxadebaSi moyvanili faqtebis siyalbe,<br />
an Tavad ganmcxadeblis arakeTilsindisieri<br />
damokidebuleba mis mier wardgenili<br />
gancxadebis siyalbis an sisworis mimarT.<br />
sasamarTlo dakvirvebis Sedegad mivida im<br />
daskvnamde, rom nebismieri mwvave kamaTis dros<br />
Secdomebis daSveba gardauvalia da Secdomis<br />
daSvebis ufleba daculi unda iyos.<br />
amerikis SeerTebul StatebSi sasamarTlom<br />
ganacxada, rom "xalxi mxars uWers im prin-<br />
19
20<br />
cips, romlis Tanaxmadac sajaro sakiTxebis<br />
irgvliv warmoqmnili kamaTi unda iyos Tavisufali,<br />
safuZvliani da sazogadoebisaTvis<br />
Ria da sadac mwvave da xandaxan arasasiamovnod<br />
mkacri kritika mTavrobis da sajaro<br />
mosamsaxureebis mimarT savsebiT dasaSvebia."<br />
unda aRiniSnos, rom yovelive zemoTqmuli<br />
exeba mxolod sajaro mosamsaxureebis da<br />
sajaro sakiTxebis Sesaxeb gakeTebul gancxadebebs<br />
da ara kerZo pirebs.<br />
miuxedavad imisa, rom aseTi standartis damkvidrebis<br />
dros bevri sirTule warmoiSva, ZiriTadi<br />
principi naTeli rCeba: sajaro mosamsaxureebi<br />
ar arian daculni kritikisagan,<br />
ara aqvs mniSvneloba, Tu ramdenad mwvave, arasasiamovno<br />
da mkacri SeiZleba aRmoCndes igi.<br />
evropuli praqtika sakmaod gansxvavebulia,<br />
gansakuTrebiT im SemTxvevaSi, rodesac Zveli<br />
gadmonaSTebi kvlav iCenen Tavs. liderebi<br />
ciliswamebisa da Seuracxyofis Sesaxeb kanonebs<br />
ufro metad kritikis CasaxSobad iyeneben.<br />
bevr axlad mosul liders - romelic amJamad<br />
arc Tu ise axalia - naklebad esmis, Tu<br />
raoden didi mniSvneloba aqvs Tavisufal<br />
presas demokratiuli sazogadoebis ganviTarebisaTvis.<br />
es SeiZleba aixsnas im faqtiT, rom<br />
evropaSi presa ufro ideologiuria, vidre<br />
amerikis SeerTebul StatebSi, an SesaZloa<br />
amis axsna evropis piradi Rirsebis tradiciaSi<br />
veZioT, magram miuxedavad yvela am<br />
mizezisa, Seuracxyofisa da ciliswamebis<br />
Sesaxeb kanonebi ufro metad gamoiyeneba<br />
Jurnalistebisa da sxvaTa mtruli gamosvlebis<br />
sawinaaRmdegod.<br />
swored aq aris saWiro erTmaneTisagan ganvasxvavoT<br />
Seuracxyofa da ciliswameba. viwro<br />
gagebiT, ciliswamebis Sesaxeb kanoni<br />
niSnavs sityvierad an zepirad vinmes winaaRmdeg<br />
iseTi araswori braldebis wayenebas,<br />
romlis sicrue an siswore SeiZleba damtkicdes.<br />
meore mxriv, Seuracxyofis Sesaxeb<br />
kanoni aris kanoni, romelic krZalavs Seuracxmyofeli<br />
epiTetebis gamoyenebas da saxelebis<br />
darqmevas da sadac faqtis sizustes,<br />
siswores an siyalbes yuradReba ar eqceva.<br />
rodesac oficialur pirs uwodeben "meqr-<br />
Tames" - rac niSnavs, rom es piri iRebs<br />
qrTamebs - es aris faqtobrivi gancxadeba,<br />
xolo Tu mas uwodeben "binZur ZaRls", ase-<br />
Ti gancxadeba ar SeiZleba iyos faqtobrivi,<br />
garda im SemTxvevisa, Tu aq saubaria mis<br />
pirad higienasa da ZaRlur bunebaze.<br />
evropaSi TiTqmis yvela qveyanaSi arsebobs<br />
kanoni, romlis Tanaxmad sajaro mosamsaxureebis<br />
ciliswameba da Seuracxyofa arakanonier<br />
qmedebad iTvleba. pirvelad aseTi kanoni<br />
inglisis samarTalSi gaCnda, Semdeg igi miiRo<br />
dasavleT evropis didma nawilma da<br />
mogvianebiT mTelma dasavleT naxevarsferom.<br />
1606 wels star Cemberis gadawyvetilebam,<br />
de Liberis Famosis, didi miTqma-moTqma gamoiwvia.<br />
misi azriT, "ganTqmuli adamianebis"<br />
Seuracxyofa ufro seriozuli danaSaulia,<br />
vidre ubralo adamianisa, radganac "mas Seu-<br />
Zlia ara marto mSvidobis dangreva, aramed<br />
mTavrobaSi areulobis gamowveva".<br />
dRes safrangeTSi moqmedebs kanoni sajaro<br />
mosamsaxureebis Seuracxyofisa da ciliswamebisagan<br />
Tavis dasacavad. am kanonis Tanaxmad<br />
xelisuflebis oficialuri piris Seuracxyofisa<br />
da ciliswamebisaTvis ufro maRali<br />
sasjelia SemoRebuli, vidre kerZo pirebis<br />
SeuracxyofisaTvis. germaniaSi miiCneven, rom<br />
Seuracxyofas da ciliswamebas sajaro mosamsaxureebisTvis<br />
ufro meti ziani moaqvs,<br />
rac gamowveulia maT mier dakavebuli TanamdebobebiT.<br />
ufro metic, germaniis sisxlis<br />
samarTlis kodeqsi krZalavs prezidentis,<br />
federaluri respublikisa da misi simboloebis,<br />
agreTve federaluri kanonmdeblobis,<br />
xelisuflebisa da sakonstitucio sasamarTlos<br />
Seuracxyofas. miuxedavad imisa, rom es<br />
kanonebi naklebad moqmedeben, isini qaRaldze<br />
mainc rCebian.<br />
es kanonebi ar aris ucxo, gansakuTrebiT<br />
aRmosavleT centraluri evropisaTvis.<br />
amerikulma organizaciam, "fridom hauz",<br />
romelic sityvis Tavisuflebisa da demokratiis<br />
ganviTarebis sakiTxebze muSaobs, Caatara<br />
aRmosavleT centraluri evropisa da dsT-s<br />
qveynebis gamokvleva. TiTqmis yvela qveyanaSi<br />
- albaneTSi, ungreTSi, CexeTis respublika-<br />
Si, saqarTveloSi, poloneTSi, rumineTSi,<br />
serbiaSi - kanoni krZalavs sajaro mosamsaxureebis<br />
ciliswamebas. magaliTad, ungreTis<br />
sisxlis samarTlis kodeqsis 232 (1) punqtis<br />
Tanaxmad:
nebismieri piri, romelic avrcelebs oficialuri<br />
piris reputaciis Semlaxvel faqtebs,<br />
an Tavisi saubriT pirdapir exeba am faqtebs,<br />
im piris TandaswrebiT, romelic pirdapir<br />
kavSirSia oficialuri piris saqmianobasTan,<br />
Cadis braleul qmedebas.<br />
aseTi moqmedeba SeiZleba gamarTlebul iqnas<br />
mxolod im SemTxvevaSi, Tu es gamowveulia<br />
sajaro interesebis da nebismieri piris kanonieri<br />
interesis dacviT.<br />
amerikis uzenaesma sasamarTlom niu-iork<br />
taimsSi gamoaqveyna Tavisi mosazreba, sadac<br />
aRniSnulia, rom: sajaro ganxilvebSi araswor<br />
faqtebze dayrdnobiT gakeTebuli gancxadeba<br />
did rols TamaSobs simarTlis gamovlinebaSi,<br />
radgan maTi erTmaneTTan Sejereba<br />
naTlad avlens simarTles. zogierTi kanoni<br />
ciliswamebis Sesaxeb SeiZleba gamarTlebuli<br />
iyos samarTliani braldebis moTxovniT<br />
(sadac dasaSvebia Secdomebi winaswari ganzraxvis<br />
gareSe), magram verafers vityviT im<br />
kanonebis sasargeblod, romlebic exeba prezidentis,<br />
sajaro mosamsaxuris da qveynis<br />
"Seuracxyofas". aseTi Seuracxyofebi ar<br />
atareben uTanxmoebis naTlad gamoxatul<br />
xasiaTs, rasac Cven amerikaSi vuwodebT "orTqlis<br />
gamoSvebas". Tanamdebobis pirebs aqvT<br />
sakmarisi SesaZlebloba imisa, rom ara sapirispiro<br />
azris gamoTqmis uflebis CaxSobiT,<br />
aramed sityviTa da saqmiT gaumklavdnen<br />
upativcemulobiT miyenebul zians. aseTi midgoma<br />
sapirispiro azris gamoTqmasTan dakav-<br />
SirebiT Tavidan agvacilebs raime sxva moqmedebebs.<br />
amerikaSi azris gamoTqmis Tavisuflebas<br />
usafrTxoebis naTuras uwodeben,<br />
romelic amcirebs dagrovili uaryofiTi<br />
emociebis gamovlinebas.<br />
savaraudoa, rom yvela es kanoni ar aris<br />
amoqmedebuli. magram maTi umetesi nawili<br />
ZalaSia. minda moviyvano ara marto aRmosavleT<br />
centraluri evropis magaliTi, aramed<br />
sxva qveynebis magaliTebic, rac gagviadvilebs<br />
am sakiTxis gagebas.<br />
poloneTSi vinme stanislav bartosinskim,<br />
megobarTan saubris dros prezident lex<br />
valensas uwoda "nabiWvari". bartosinski<br />
daadanaSaules poloneli eris, saxelmwifosa<br />
da misi umaRlesi organoebis sajaro SeuracxyofaSi.<br />
prokurorma braldebaSi aRniS-<br />
na, rom misi danaSaulia "sazogadoebaSi uxamsi<br />
sityvebis gamoyeneba". amisaTvis mopasuxe<br />
aRiares damnaSaved da Sesabamisad daajarimes.<br />
indoneziaSi erT-erT iurists miusajes 34<br />
TviT Tavisuflebis aRkveTa mis mier germaniaSi<br />
warmoTqmuli sityvis gamo, romelSic<br />
man indoneziis yofil da imdroindel prezidentebs,<br />
suhartosa da sukarnos "diqtatorebi"<br />
da suhartos "antidemokrati" uwoda.<br />
ori poloneli studenti kanonis maxeSi gaeba,<br />
rodesac isini 1992 wlis demonstraciis<br />
Semdeg yvirodnen - "Zirs valensa - komunistebis<br />
agenti". es studentebi agreTve damnaSaveebad<br />
aRiares da daajarimes. Jurnalistma,<br />
Ryszard Zajac-ma gamoaqveyna statia,<br />
sadac igi katovices adgilobriv sabWos da<br />
cxra oficialur pirs uwodebs "sulelebs"<br />
da "meorexarisxovan politikosebs", romelTac<br />
surT Seqmnan "komunisturi partiis komiteti".<br />
amis gamo, ciliswamebis Sesaxeb kanonis<br />
safuZvelze, Jurnalisti daapatimres. igi<br />
daajarimes da miusajes 10-Tviani patimroba,<br />
radgan man uari ganacxada bodiSis moxdaze.<br />
rumineTSi erT-erTma Jurnalistma prezidenti<br />
haiesku Seadara Rors, rumineTis xalxuri<br />
zRapris mixedviT. mas wauyenes mTavrobis<br />
piris Seuracxyofis braldeba. agreTve<br />
rumineTSi mimdinareobs sasamarTlo procesi<br />
or ruminel JurnalistTan dakavSirebiT,<br />
romelTac ganacxades, rom TiTqos prezidenti<br />
haiesku suk-Si muSaobs. maT SesaZloa<br />
miusajon 3 wliT Tavisuflebis aRkveTa.<br />
1995 wlis noemberSi, "moskovski komsomoleci"-is<br />
Jurnalistma, vadim poeglim ruseTis<br />
Tavdacvis ministrs, pavel graCovs "qurdi"<br />
uwoda. Seuracxyofis miyenebisTvis igi daadanaSaules,<br />
magram Semdeg gaamarTles.<br />
1995 wlis oqtomberSi, azerbaijanis sasamarTlom<br />
iumoristuli gazeTis 6 Tanam-<br />
Sromels miusaja 5 wliT Tavisuflebis aRkveTa<br />
prezident heidar alievis "Rirsebisa da pativis"<br />
SeuracxyofisaTvis. nuTu maTi dapatimrebiT<br />
prezidentis "pativi da Rirseba" aRdga?<br />
TurqeTSi Jurnalistebma parlamentis deputatebi<br />
Seadares "pavlovis ZaRlebs", xolo<br />
prezidents miayenes Seuracxyofa, risTvisac<br />
isini Sesabamisad dasjil iqnen. xorvatelma<br />
Jurnalistebma gamoaqveynes parodia, romel-<br />
21
22<br />
ic xazs usvamda prezident Franjo Tudjman-is<br />
avtoritaruli mmarTvelobis tendencias. amisaTvis<br />
maT wauyenes braldeba "yalbi informaciis<br />
gavrcelebisaTvis". belorusiaSi - sadac<br />
qveynis prezidenti hitlers aqebda - opoziciuri<br />
gazeTi "svoboda" daajarimes xelisuflebis<br />
oficialuri pirebis gakritikebisaTvis.<br />
CexeTis respublikis sisxlis samarTlis kodeqsis<br />
Tanaxmad, daSvebulia sasamarTlo saqmis<br />
aRZvra respublikis, misi mTavrobis, parlamentis,<br />
sakonstitucio sasamarTlosa da<br />
prezidentis ciliswamebisaTvis. prezidentma<br />
havelma sakonstitucio sasamarTlos gadaugzavna<br />
yvela debuleba, garda debulebisa<br />
prezidentis ciliswamebis Sesaxeb, romelmac<br />
ar miiRo arc erTi maTgani, garda debulebisa<br />
respublikis ciliswamebis Sesaxeb.<br />
amrigad, prezidentisa da respublikis ciliswameba<br />
kvlav danaSaulad iTvleba. Zalian<br />
rTulia am gansxvavebebis gageba. nuTu prezidentis<br />
posti an respublika imdenad sustia,<br />
rom maT, dacvis mizniT, esaWiroebaT<br />
sisxlis samarTlis sanqciebi? an nuTu<br />
opoziciis dagmobiT isini ufro gaamyareben<br />
TavianT poziciebs?<br />
ra Tqma unda, es debulebebi moicaven saxelmwifosa<br />
da prezidentis pativiscemas. magram<br />
ratom awesrigebs am sakiTxs sisxlis<br />
samarTlis kodeqsi? da ra pativiscemazea<br />
laparaki, Tuki is ZaldatanebiT aris gamowveuli?<br />
maSinac ki, rodesac aseTi kanonebi ar aris<br />
cxovrebaSi gatarebuli, rogorc es CexeTis<br />
respublikis magaliTze ganvixileT, isini mainc<br />
aferxeben kritikas. es kanonebi gamoiyeneba<br />
samarTliani da kanonieri kritikis winaaRmdeg.<br />
simarTle yovelTvis unda damtkicdes.<br />
es Zalian rTuli, Zviri da uSedego proceduraa,<br />
gansakuTrebiT maSin, rodesac laparakia<br />
mxolod mosazrebaze.<br />
dabolos, axal konstituciaSi gansazRvruli<br />
kanonebi ar Seesabamebian sityvisa da presis<br />
Tavisuflebis Sesaxeb arsebul principebs.<br />
aqve minda aRvniSno, rom bevri maTgani ar<br />
Seesabameba evropis konvencias. adamianTa<br />
uflebebis evropis sasamarTlos ganmartebiT,<br />
evropis konvencia, romelic amerikis<br />
doqtrinaze ufro sustia, krZalavs simarTlis<br />
dacvaze uaris Tqmas da moiTxovs xelisuflebis<br />
warmomadgenelTa tolerantobas<br />
kritikis mimarT. niu-iork taimsis mier<br />
gamoqveynebuli gancxadebis mixedviT, Lingens<br />
sasamarTlom daadgina, rom miuxedavad imisa,<br />
rom politikosebi uflebamosilni arian daicvan<br />
sakuTari reputacia, "kritikis dasaSvebi<br />
farglebi politikosebis mimarT ufro<br />
farToa, vidre kerZo pirebis mimarT". kerZo<br />
piri sakuTari surviliTa da SegnebiT ayenebs<br />
Tavs sajarod da mzad aris kritikis<br />
mosasmenad, ambobs sasamarTlo. moTxovna imis<br />
Sesaxeb, rom gamomsvlelma unda daicvas sakuTari<br />
mosazreba, arRvevs Tavad azris Tavisuflebis<br />
cnebas, radganac faqtebze da faseulobebze<br />
dayrdnobiT gakeTebuli gadawyvetilebebi<br />
erTmaneTisagan mniSvnelovnad gansxvavdebian<br />
- faqtebi SeiZleba damtkicdes, xolo<br />
faseulobebi ara.<br />
aRmosavleT centraluri evropis yvela qveyana<br />
evropis sabWos wevria. maT miiRes adamianTa<br />
uflebebis konvencia. aq aRwerili ciliswamebisa<br />
da Seuracxyofis Sesaxeb kanonebis<br />
gamoyeneba arRvevs ara marto am qveynebis<br />
konstituciebs, aramed maT saerTaSoriso<br />
valdebulebebs.<br />
1992 wels yirgizeTis prezidentma, a. akaevma<br />
ganacxada: arc erTma saxelmwifom, gansakuTrebiT<br />
civilizebulma saxelmwifom,<br />
dausjelad ar unda datovos saxelmwifo<br />
meTauris winaaRmdeg mimarTuli nebismieri<br />
qmedeba, saxelmwifo oficialuri pirebis<br />
Seuracxyofa da erovnuli Rirsebis Selaxva.<br />
es aucilebelia ara marto kerZo interesebis<br />
dasacavad, aramed normaluri, demokratiuli,<br />
samarTlebrivi saxelmwifos Sesaqmnelad.<br />
Tumca es ase aris. demokratia gulisxmobs<br />
gansxvavebebs, romlebic xels uwyoben mSvidobiani<br />
saxelmwifo politikis gatarebas.<br />
sityvis Tavisufleba aucilebeli pirobaa<br />
demokratiuli sazogadoebis ganviTarebisaTvis.<br />
Tu nebismieri pirisTvis sityvis Tavisufleba<br />
demokratiis ganviTarebisaTvis aucilebeli<br />
uflebaa, xelisuflebis warmomadgenlebs<br />
ufleba ara aqvT, "pativiscemis" evfemizmis<br />
gamoyenebiT CaaxSon sityvis Tavisufleba<br />
Seuracxyofisa da ciliswamebis Sesaxeb kanonebiT.<br />
es niRbavs maT xelisuflebaSi darCenisa<br />
da demokratiisaTvis xelis SeSlis mcdelobas.<br />
amis uamravi magaliTi moiZebneba Cvens<br />
sisxlian saukuneSi.<br />
ÌÀÓÀËÀ ÌÏÂÅÀßÏÃÀ IRIS–ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÌ<br />
(USAID-ÉÓ ÊÀÍÏÍÉÓ ÖÆÄÍÀÄÓÏÁÉÓ<br />
ÐÒÏÂÒÀÌÉÓ ×ÀÒÂËÄÁÛÉ)
È<br />
ÒÉÈ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÃÀÄáÌÀÒÏÓ<br />
ÈÀÅÉÓÖ×ÀËÉ ÐÒÄÓÀ<br />
ÌÀÒÈËÌÓÀãÖËÄÁÀÓ<br />
avisufal presasa da marTlmsajulebas<br />
Soris urTierToba, ZiriTadad, ori mimarTulebiT<br />
ganixileba. erTis mxriv, presa<br />
moiTxovs marTlmsajulebisgan azris gamoTqmis<br />
Tavisuflebis uzrunvelyofas, xolo marTlmsajuleba,<br />
Tavis mxriv, xSirad uCivis presis<br />
mier sasamarTlo xelisuflebis saqmianobis<br />
araswor interpretacias da gaSuqebas. sxva<br />
avtorebisgan gansxvavebiT, am eseis mizania<br />
ufro Rrmad Caswvdes marTlmsajulebisa da<br />
presis urTierTobis sakiTxs. erT-erT mxares,<br />
romelic Seexeba presis mier sazogadoebisaTvis<br />
sasamarTlo xelisuflebis saqmianobis<br />
Sesaxeb informaciis miwodebas, SedarebiT<br />
naklebi yuradReba eTmoba, garda erTi<br />
gamonaklisisa (gansakuTrebiT aSS-Si): ziani,<br />
romelic masmediis gadaWarbebulma Riaobam<br />
SeiZleba miayenos mopasuxis uflebas samarTliani<br />
procesis Catarebaze. am urTier-<br />
Tobis dadebiTi mxare, romelic Seexeba presis<br />
SesaZlebel da gadamwyvet, xolo xSirad<br />
araadekvatur rols samarTlebrivi,<br />
demokratiuli sazogadoebis sasamarTlo xelisuflebis<br />
ganviTarebis procesSi, iSviaTad<br />
warmoadgens ganxilvis sagans.<br />
presisa da marTlmsajulebis urTierTobis<br />
es mxare ufro Rrma Seswavlas saWiroebs,<br />
gansakuTrebiT gardamaval etapze myofi saxelmwifoebisaTvis.<br />
aRmosavleT centralur<br />
evropaSi da yofil sabWoTa kavSirSi orive<br />
instituti did cvlilebebs ganicdis ara<br />
mxolod im TvalsazrisiT, Tu ras warmoadgendnen<br />
isini komunisturi reJimis dros,<br />
aramed istoriuli TvalsazrisiTac. rogorc<br />
cnobilia, aseT saxelmwifoebSi masmedia, ZiriTadad,<br />
erTi konkretuli partiis an fraqciis<br />
äÄÒÌÀÍ ÛÅÀÒÝÉ<br />
ideebs atarebda. es, garkveulwilad, simar-<br />
Tles Seesabameba. zogierT sxva qveyanaSi<br />
Jurnalistika obieqturobis mimarTulebiT<br />
viTardeba. cvlilebebi, romlebic sasamarTlo<br />
sistemaSi mimdinareobs, ufro Rrma da<br />
safuZvliania. es gansakuTrebiT exeba axal<br />
sakonstitucio sasamarTloebs, romlebsac<br />
dResdReobiT udidesi mniSvneloba eniWebaT<br />
samarTlebrivi sazogadoebis ganviTarebisTvis.<br />
samarTalsa da politikur sakiTxebs<br />
Soris arsebuli zRvari<br />
saukune-naxevris win, aleqs de tokevili<br />
werda: “iSviaTad Tu wamoiWreba aSS-Si iseTi<br />
politikuri sakiTxi, romelic adre Tu gvian<br />
marTlmsajulebis ganxilvis sagani ar<br />
gaxdeba.” es gansakuTrebiT vrceldeba evropisa<br />
da yofili sabWoTa blokis qveynebze,<br />
sadac es gamonaTqvami dRes ufro aqtualuria,<br />
vidre tokevilis droindel an dRevandel<br />
aSS-Si. amerikelebs, romlebic gamudmebiT<br />
kamaToben sasamarTlo gadawyvetilebebis<br />
Taobaze abortis, samoqalaqo uflebebis,<br />
federalizmis, homoseqsualizmis, sisxlis<br />
samarTlis, saarCevno kanonmdeblobisa da<br />
kampaniis dafinansebis Sesaxeb, SesaZlebelia<br />
es daujerebladac ki moeCvenoT. magram ucxo<br />
qveynebis, maT Soris evropisa da samxreT<br />
afrikis sasamarTlo sistemis iurisprudenciis<br />
ganxilva gviCvenebs, rom yvela zemoaRniSnuli<br />
sakiTxi (agreTve sxva sakiTxebi) damoukidebeli<br />
sasamarTlo gadawyvetilebis sagans<br />
warmoadgenda. faqtiurad, ucxo qveynebis<br />
sasamarTloebis moqmedebis sfero exeba iseT<br />
sakiTxebs, romelTa ganxilvas aSS yovelTvis<br />
Tavs aridebda. magaliTad, 60-ian da 70-ian<br />
23
24<br />
wlebSi, amerikis uzenaesma sasamarTlom uari<br />
ganacxada vietnamis omis kanonierebis sakiTxis<br />
ganxilvaze, xolo ruseTis sakonstitucio<br />
sasamarTlo ki piriqiT - Seudga CeCneTis<br />
konfliqtis konstituciurobis gamokvlevas.<br />
amerikis uzenaesma sasamarTlom Seqmna<br />
doqtrina, romlis meSveobiTac igi Tavs<br />
aridebs "politikuri" sakiTxebis ganxilvas.<br />
ucxo qveynebis sasamarTloebs aSkarad ara<br />
aqvT ufleba Camoayalibon amgvari doqtrina,<br />
miuxedavad imisa, rom bevrma maTganma politikuri<br />
debatebis Tavidan asacileblad sxva<br />
gza gamonaxa. garda amisa, amerikis uzenaes<br />
sasamarTlos aqvs ufleba TviTon amoarCios<br />
is saqme, romelsac igi sasamarTlo xelisuflebis<br />
saqmianobisaTvis mizanSewonilad miiCnevs.<br />
maSinac ki, rodesac sasamarTlo ganixilavs<br />
ekonomikur saqmianobasTan an socialur keTildReobasTan,<br />
kerZod, pensiebsa da socialur<br />
uzrunvelyofasTan dakavSirebul sakiTxebs,<br />
sasamarTlo TiTqmis arafers akeTebs. 1937<br />
wlidan, sasamarTlom amerikis mTavrobas<br />
moqmedebis Tavisufleba mianiWa sagadasaxado<br />
da maregulirebeli politikis gatareba-<br />
Si. amerikisgan gansxvavebiT, evropis sasamarTloebi<br />
aqtiurad Caerivnen sagadasaxado,<br />
socialuri uzrunvelyofis, pensiebisa da<br />
msgavsi ekonomikuri da socialuri sakiTxebis<br />
gadawyvetaSi.<br />
meore faqtori, romelic gansazRvravs evropis<br />
qveynebis sasamarTloebis saqmianobis sferos<br />
politikur da socialur sakiTxebTan<br />
mimarTebaSi, aris maTi zogadi praqtika, romelic<br />
TiTqmis yvela qveynis konstituciiT aris<br />
gansazRvruli da romelic ukmayofilo kanonmdebelTa<br />
mcire ricxvs (an prezidents) aZlevs<br />
saSualebas, mimarTos sakonstitucio sasamarTlos<br />
konstituciuri da zogjer kanoniT<br />
dadgenili sakiTxebis gansaxilvelad.<br />
magaliTad, ruseTSi, 1991 wlidan 1993<br />
wlamde umaRlesi sabWos nebismier wevrs<br />
SeeZlo zewola moexdina sakonstitucio<br />
sasamarTloze ama Tu im saqmis ganxilvasTan<br />
dakavSirebiT. amerikaSi ki, gansakuTrebiT<br />
bolo wlebSi, Semcirda sasamarTloebSi gansaxilveli<br />
saqmeebis raodenoba - umetesad<br />
federalur sasamarTloebSi, sadac ganixileba<br />
TiTqmis yvela erovnuli sakiTxi - da im<br />
kanonmdeblebma, romlebmac ver gaimarjves<br />
kongresSi, dakarges saqmis sasamarTloSi<br />
mogebis SesaZlebloba. evropis praqtikis erTerTi<br />
yvelaze naTeli magaliTia 1993 wlis<br />
gazafxuli da zafxuli, rodesac ruseTis<br />
umaRles sabWosa da prezident boris elcins<br />
Soris gamudmebuli brZola mimdinareobda<br />
sakanonmdeblo sakiTxebTan dakavSirebiT:<br />
rogorc ki erTi mxare miiRebda meore mxarisaTvis<br />
dauSvebel brZanebulebas an kanons,<br />
meore mxare dauyovnebliv mimarTavda sakonstitucio<br />
sasamarTlos. safrangeTis sasamarTlo<br />
mniSvnelovnad gaZlierda 1974 wels<br />
miRebuli cvlilebiT, romlis Tanaxmadac<br />
erovnuli asambleis an senatis 60 wevrs<br />
ufleba hqonda kanonis miRebamde miemarTa<br />
sakonstitucio sasamarTlosTvis. amiT man<br />
mniSvnelovnad gadaaWarba im pirovnebaTa imedebs,<br />
romlebmac igi 1958 wels daaarses.<br />
evropis sasamarTloebis marTlmsajuleba,<br />
romelic moicavs monitorings da saarCevno<br />
kanonmdeblobis amoqmedebas, mniSvnelovnad<br />
aZlierebs maT rols sazogadoebis cxovrebaSi,<br />
kerZod, mis politikur da socialur<br />
aspeqtebSi. miuxedavad am sakiTxebis politikuri<br />
da socialuri warmoSobisa da maTi<br />
gadawyvetis mravalmxrivi da farTo ganStoebisa,<br />
sasamarTloebi maT ganixilaven rogorc<br />
iuridiul sakiTxebs. sasamarTloebi yovelTvis<br />
ase udgebodnen am sakiTxs. 1803 wels, amerikis<br />
ganTqmuli saqmis, merberi medisonis winaaRmdeg,<br />
ganxilvisas, mosamarTle jon marSalma<br />
Tqva, rom miuxedavad imisa, rom kanonis arsi<br />
da misi politikuri buneba an aRsruleba<br />
sasamarTlo xelisuflebis kompetenciasa da<br />
mis valdebulebas ganekuTvneba, isini mainc<br />
ar ekuTvnian sasamarTlos gansjad saqmeTa<br />
ricxvs. arasdros yofila advili samarTlebriv<br />
da politikur sakiTxebs Soris zRvaris<br />
gavleba, magram sasamarTloebma<br />
yovelTvis icodnen, rom maTi kanoniereba<br />
emyareboda sazogadoebis mier am zRvaris<br />
arsebobis Segnebas da sasamarTloebis apolitikur<br />
xasiaTs.<br />
presa, rogorc sasamarTloebis<br />
saqmianobis momxsenebeli da<br />
amxsneli<br />
sazogadoebis mxridan sasamarTlo xelisuflebis<br />
moqmedebis gageba da gaTaviseba misi<br />
efeqturobis sawindaria. swored aq TamaSobs<br />
presa gadamwyvet rols. kargad gaTviTcno-
ierebuli presa aris upirvelesi da albaT<br />
erTaderTi wyaro, romlis meSveobiTac sazogadoeba<br />
iRebs informacias sasamarTloebis<br />
moqmedebis Sesaxeb. es warmoadgens<br />
sirTules, rogorc presisTvis, aseve mar-<br />
TlmsajulebisTvisac. presis ZiriTadi mizania<br />
gaigos, Tu ra Tqva da ra gaakeTa sasamarTlom<br />
(xSirad es ori gansxvavebuli sakiTxia).<br />
sasamarTlo gadawyvetileba, romelsac<br />
mosamarTle rTuli, specifikuri eniT<br />
dawerili eseis saxiT warmoadgens, xSirad<br />
rTuli gasagebia ara marto iuridiul sakiTxebSi<br />
naklebad gaTviTcnobierebuli JurnalistisTvis,<br />
aramed mcodne iuristisTvisac.<br />
miuxedavad am teqnikuri sirTuleebisa, romel-<br />
Ta gadalaxva uxdeba presas sasamarTlo gadawyvetilebis<br />
gamoqveynebis dros, garda imisa,<br />
rom igi gasagebi eniT unda iyos dawerili,<br />
man unda gaiTvaliswinos is faqti, rom sazogadoebas<br />
ainteresebs saqmis ara teqnikuri,<br />
aramed politikuri, socialuri, ekonomikuri<br />
an sxva mxareebi. es aseve metad rTulia.<br />
presam, upirveles yovlisa, unda gadawyvitos,<br />
Tu ramdenad mniSvnelovania gansaxilveli<br />
saqme da Semdeg - Rirs Tu ara misi<br />
gamoqveyneba.<br />
samwuxarod, es cda yovelTvis ar aris warmatebuli.<br />
ramdenime Tvis Semdeg, rodesac<br />
1995 wlis ivnisSi samxreT afrikis sakonstitucio<br />
sasamarTlom miiRo Tavisi umTavresi<br />
gadawyvetileba, sakonstitucio sasamarTlos<br />
mosamarTlem, jon didkotma metad uCveulo<br />
nabiji gadadga. man saqveynod gaakritika<br />
presa da Tavis gamosvlaSi aRniSna, rom presam<br />
arc ki CaTvala saWirod sazogadoebisaTvis<br />
aexsna am gadawyvetilebis miRebis<br />
ZiriTadi mizezebi. 1930 wels, aSS-is uzenaesma<br />
sasamarTlom miiRo gadawyvetileba<br />
federaluri sasamarTloebis rolis Sesaxeb<br />
saxelmwifo samarTalSi, romelmac gadatrialeba<br />
moaxdina aswlian iurisprudenciaSi.<br />
gadawyvetilebaSi aRniSnuli iyo, rom uzenaesi<br />
sasamarTlos mosamarTlis, feliqs frankfurteris<br />
sityvebiT, federalurma sasamarTloebma<br />
saxelmwifo sasamarTloebis funqciebis<br />
"uzurpacia" moaxdines. es gadawyvetileba<br />
Seexo amerikis cxovrebis TiTqmis yvela aspeqts.<br />
miuxedavad amisa, arc erTma amerikulma<br />
gazeTma ar miaqcia am faqts yuradReba manamde,<br />
sanam uzenaesi sasamarTlos mosamarTlem<br />
piradad ar miswera werili niu-iork taimsis<br />
korespondents, romelSic igi am movlenas im<br />
droisaTvis yvelaze umniSvnelovanes gadawyvetilebas<br />
uwodebda. SemdgomSi, taimsis<br />
korespondentma gamoaqveyna statia saTauriT<br />
"umniSvnelovanesi gadawyvetileba", romelSic<br />
igi werda: "uzenaes sasamarTlos rom yoloda<br />
sareklamo agenti, lompkinsis saqme rva<br />
dReSi cnobili gaxdeboda". miuxedavad imisa,<br />
rom erTi kviriT adre filosofiuri mniSvnelobis<br />
es mosazreba mosamarTle brandaisma<br />
ganavrco, man saTanadod ver miipyro sazogadoebis<br />
yuradReba.<br />
mas Semdeg, rac presa miiRebs gadawyvetilebas<br />
ama Tu im saqmis gamoqveynebis Taobaze,<br />
yvelaze rTuli sakiTxia misi sazogadoebisaTvis<br />
gasagebi da martivi eniT gadacema.<br />
agreTve mniSvnelovania informaciis drouli<br />
da swrafi miwodeba. bolo ormoci wlis<br />
ganmavlobaSi, aSS-is bevri Jurnalisti<br />
muSaobs sasamarTlo sakiTxebze, kerZod uzenaesi<br />
sasamarTlos gadawyvetilebis gamoqveynebaze.<br />
mas Semdeg, rac sasamarTloebis saqmianobis<br />
sferos daemata samoqalaqo uflebebTan<br />
da abortTan dakavSirebuli sakiTxebis<br />
ganxilva, ufro meti sainformacio organizacia<br />
dainteresda am gadawyvetilebebiT,<br />
romelTa gaSuqebas maTi korespondentebi<br />
ganaxorcielebdnen. bevri maTgani maRalkvalificiuri<br />
specialisti gaxda; TiTqmis yvelas<br />
Seexo aq ganxiluli problemebi, gansakuTrebiT<br />
ki mas Semdeg, rac uzenaes sasamarTlos<br />
Cveulebad eqca ramdenime gadawyvetilebis erT<br />
dReSi gamotana da TiToeul sakiTxTan dakav-<br />
SirebiT mosazrebebis dawera, romlebic aranakleb<br />
as gverds moicavdnen.<br />
amgvari sirTuleebis Tavidan asacileblad<br />
masmediis bevri korespondenti kvalifikaciis<br />
asamaRleblad gagzavnil iqna iuridiul saswavlo<br />
kursebze, xolo zogierTi maTgani<br />
iuristis xarisxis misaRebadac. Tu ramdenad<br />
saWiroa JurnalistisTvis am sferoSi kvalifikaciis<br />
amaRleba, jer kidev sakamaTo sakiTxia.<br />
bevri Jurnalisti amas saWirod ar<br />
miiCnevs. bevri Tvlis, rom iuridiuli ganaTleba<br />
xels SeuSlis Jurnalistsa da sazogadoebas<br />
Soris efeqturi urTierTobis<br />
damyarebas, radganac isini teqnikuri mxaris<br />
mimarT ufro metad mgrZnobiareni da dainteresebulni<br />
gaxdebian. Tumca udavoa is<br />
25
26<br />
garemoeba, rom specializacia garkveulwilad<br />
saWiroa iseTi sakiTxebis gasagebad, romlebic<br />
specialur codnas moiTxoven.<br />
riT SeuZlia sasamarTlos<br />
daexmaros Jurnalistebs<br />
sasamarTloebs JurnalistebisaTvis bevri ramis<br />
gakeTeba SeuZliaT. aRiares ra masmediis didi<br />
mniSvneloba kanonis uzenaesobis ganxorcielebaSi,<br />
sasamarTloebma miiRes garkveuli zomebi,<br />
raTa daxmarebodnen Jurnalistebs maTi samuSaos<br />
ukeT gagebasa da xalxisaTvis misi<br />
arsis gadacemaSi. safrangeTis sakonstitucio<br />
sasamarTlom ganixila sakiTxi iuridiuli<br />
fakultetis profesoris daqiravebis Sesaxeb,<br />
romelic xalxsa da presas ukeT auxsnida<br />
sasamarTlos mier gamotanili gadawyvetilebebis<br />
arss. safrangeTis sasamarTloebis moqmedebebis<br />
ganmarteba metad seriozuli problemaa,<br />
radgan maTi gadawyvetilebebi bevr<br />
iuridiul formulirebas Seicavs.<br />
1935 wels amerikis SeerTebuli Statebis<br />
uzenaesma sasamarTlom Seqmna sainformacio<br />
ganyofileba, romelic, ZiriTadad, faqtebis<br />
an sxva informaciis SegrovebiT aris dakavebuli.<br />
igi arasdros ganixilavs im sakiTxs,<br />
Tu raoden mniSvnelovania miRebuli gadawyvetileba.<br />
meore yvelaze mniSvnelovani movlena<br />
iyo is, rom sasamarTloebis yovel gadawyvetilebas<br />
Tan erTvoda SedarebiT mokle,<br />
magram amomwuravi ganmarteba. dabali instanciebis<br />
sasamarTlo gadawyvetilebebs win<br />
erTvoda Canawerebi, romlebic asaxavdnen ama<br />
Tu im saqmis ganxilvis dros sasamarTlos<br />
damokidebulebas garkveuli sakiTxis mimarT.<br />
warsulSi, calkeuli mosamarTleebi sityvierad<br />
xsnidnen gadawyvetilebis miRebis winapirobas,<br />
magram es praqtikaSi ar iqna danergili.<br />
amerikis mosamarTleebi, agreTve, piradad<br />
xvdebodnen Jurnalistebs da maTi<br />
saubrebi mimdinareobda yovelgvari Canawerebis<br />
gareSe.<br />
amerikis iuristTa asociaciam, amerikis iuridiuli<br />
skolebis asociaciam da amerikis<br />
gazeTis asociaciam erToblivi daxmareba<br />
gauwies presis im warmomadgenlebs, romlebic,<br />
ZiriTadad, amerikis uzenaesi sasamarTlos<br />
saqmeebs ganixilavdnen. aSS-is iuridiuli<br />
fakultetis profesorebi nebayoflobiT amza-<br />
deben sam-oTx-gverdian mimoxilvebs sasamarTlo<br />
saqmeebis Sesaxeb, romlebic gasagebi da teqnikuri<br />
terminologiiT naklebad datvirTuli<br />
eniT unda iqnan dawerili. uzenaesi sasamarTlos<br />
mosamarTleebic ki iyenebdnen maT<br />
dasaxmareblad.<br />
gadawyvetilebis gamotanis Semdeg profesorebi<br />
Jurnalistebs utareben konsultaciebs, raTa<br />
maT mieceT SesaZlebloba, ukeT gaigon sasamarTlos<br />
moqmedeba da sworad Seafason misi<br />
mniSvneloba. yvelaze gaxmaurebuli procesis<br />
drosac ki, magaliTad, rogoric iyo simpsonis<br />
kriminaluri saqme, profesorebi xSirad<br />
televiziiT an beWdviTi organoebis saSualebiT<br />
ganmartavdnen momxdar faqtebs. zogierT<br />
SemTxvevaSi presa aqveynebda nawyvetebs<br />
gadawyvetilebidan.<br />
azris gamoTqmis cdunebis<br />
daZleva<br />
yvela am xerxis saSualebiT presam SeZlo<br />
sasamarTlo saqmianobebis Sesaxeb sazogadoebisaTvis<br />
informaciis miwodeba, xolo mar-<br />
Tlmsajulebam moipova farTo sazogadoebis<br />
mxardaWera. erTaderTi ram, rasac amerikis<br />
da sxva qveynebis mosamarTleebi mizanSewonilad<br />
ar miiCneven, aris momavali an mimdinare<br />
gadawyvetilebebis, an iseTi miRebuli<br />
gadawyvetilebebis sajarod gamocxadeba,<br />
romlebic mimdinare sakiTxebs exeba, Tundac<br />
sazogadoebisaTvis maTi gamarTlebis an axsnis<br />
mizniT. sasamarTlo Tavis damokidebulebas<br />
gadawyvetilebebis da mosazrebis saSualebiT<br />
gamoxatavs. sxva danarCeni mxolod<br />
safrTxes uqmnis mis avtoritets. sasamarTlo<br />
gadawyvetilebebi da mosazrebebi xSirad<br />
kompromisis Sedegia, romelic warmoiSoba<br />
umravlesobaSi arsebuli mniSvnelovani azr-<br />
Ta sxvadasxvaobis safuZvelze. gadawyvetilebebi<br />
xSirad orazrovani da bundovania. miuxedavad<br />
saboloo Sedegebze winaswari SeTanxmebisa,<br />
yvela mosamarTle maT Taviseburad<br />
aRiqvams. amrigad, rodesac mosamarTle scdeba<br />
gamoqveynebuli mosazrebis farglebs, imisaTvis,<br />
rom gaamarTlos da axsnas sasamarTlos<br />
gadawyvetileba, arsebobs sxvaTa mosazrebebis<br />
arasworad warmodgenis safrTxe.<br />
da es arafris mTqmelia mosamarTlis mier<br />
Sesrulebul samuSaosTan dakavSirebiT. magaliTad,<br />
germaniaSi, erT-erTi mosamarTle
cdilobda daecva sasamarTlo gadawyvetileba,<br />
romelic krZalavda jvarcmis dakidebas<br />
bavariis saklaso oTaxSi da saqme uaresi<br />
SedegebiT dasrulda.<br />
sakuTari azris damalvis riski ufro maRalia<br />
maSin, rodesac sadavo gadawyvetileba<br />
iwvevs sasamarTlos SigniT Zalebis seriozul<br />
gayofas. swored am dros aris yvelaze<br />
saintereso, Tu ra komentars gaukeTebs presa<br />
marTlmsajulebas. aseT garemoebaSi erTi<br />
an meore mxarisaTvis metad rTulia Sedegebis<br />
obieqturad gadmocema romelime mxarisTvis<br />
upiratesobis miniWebis gareSe. umravlesobisagan<br />
gansxvavebuli azris qona, xSir SemTxvevebSi,<br />
cdeba wesisa da kanonis arss da mis<br />
siswores, raTa damtkicdes, Tu raoden mcdaria<br />
igi. sasamarTlo gadawyvetilebebis<br />
axsniT individualuri mosamarTleebi ufro<br />
met zians miayeneben dadebiTi sazogadoebrivi<br />
azris Camoyalibebas.<br />
sasamarTloebma da mosamarTleebma sajarod<br />
ar unda axsnan TavianTi gadawyvetilebebi da<br />
mosazrebebi. maTi movaleobaa ganixilon sasamarTlo<br />
saqme kanonis Sesabamisad. aSkaraa,<br />
rom sazogadoebis mxardaWeras da, Sesabamisad,<br />
am sakiTxebis codnas maTTvis udidesi<br />
mniSvneloba aqvs. garda amisa, sasamarTlo<br />
mosazreba unda moicavdes gansazRvruli gadawyvetilebis<br />
miRebis mizezebs. TiToeuli mosamarTlis<br />
movaleobaa warmoadginos am mizezebis<br />
safuZvliani dasabuTeba. im SemTxveva-<br />
Si, Tu mosazreba saTanadod ver amarTlebs<br />
gadawyvetilebas, miuxedavad mosamarTlis<br />
Semdegi axsna-ganmartebisa, Cndeba imis varaudi,<br />
rom procesis ganxilva gascda iuridiul<br />
farglebs. aseTi gadawyvetilebebis miRebis<br />
dros zogierTi mosamarTle intervius saSualebiT<br />
cdilobs auxsnas sazogadoebas misi<br />
miRebis ZiriTadi mizezebi da amiT moipovos<br />
misi mxardaWera. magaliTisTvis SeiZleba<br />
moviyvanoT ungreTis sakonstitucio sasamarTlos<br />
mosamarTleebi, romlebmac sul cota<br />
orjer mainc ganaxorcieles aseTi moqmedeba.<br />
rusi mosamarTleebisaTvis ki aseT qmedebas<br />
yoveldRiuri xasiaTi aqvs. aseT SemTxvevebSi<br />
presis statiebi mosamarTleTa mier gadawyvetilebebis<br />
gamarTlebis Taobaze migvaniSneben<br />
im faqtze, rom maT ufro meti ziani<br />
moitanes, vidre sargebeli, radgan intervius<br />
dros mosamarTle SeiZleba ufro amayi<br />
da inertuli mogveCvenos, romelsac ufro<br />
Tavdacvis pozicia uWiravs.<br />
miTi marTlmsajulebis<br />
obieqturobaze<br />
sazogadoeba mosamarTleebs undoblobiT epyroba.<br />
Tanamedrove sasamarTloebi - gansakuTrebiT<br />
sakonstitucio sasamarTloebi ganixilaven<br />
nebismieri socialuri, ekonomikuri Tu politikuri<br />
xasiaTis sakiTxebs. maTi saqmianobis<br />
sfero moicavs TiTqmis yvela sakiTxs, dawyebuli<br />
saarCevno uflebebidan da Sedegebidan,<br />
damTavrebuli xelisuflebis sxvadasxva<br />
ganStoebebs Soris mimdinare brZoliT. politikuri<br />
partizanuli dajgufebebi, romlebic<br />
cdiloben sasamarTlo wesebi maqsimalurad<br />
Tavis sasargeblod gamoiyenon, ecdebian Caaban<br />
sasamarTloebi amgvari sakiTxebis ganxilvaSi.<br />
Tu sasamarTloebi saTanadod asruleben<br />
TavianT movaleobas da gansakuTrebiT xels<br />
uwyoben kanonis uzenaesobis damyarebas, maTi<br />
saqmianoba yovelTvis gamoiwvevs viRacis ukmayofilebas,<br />
radganac isini xSirad win unda<br />
aRudgnen xelisuflebaSi myofi pirebis nebasurvilis<br />
ganxorcielebas. sasamarTloebi,<br />
romlebsac ar gaaCniaT “arc xmali da arc<br />
safule”, mTlianad damokidebulni arian sazogadoebis<br />
mxardaWerasa da maT gagebaze.<br />
amis gamo, maT unda sjerodeT, rom maTi<br />
gadawyvetilebebi obieqturia da sruliad<br />
Seesabameba kanons.<br />
es sruliadac ar niSnavs, TiTqos vinmes sjera,<br />
rom mosamarTleebi, saqmis ganxilvis dros,<br />
uars amboben TavianT faseulobebze. mosamarTleebi<br />
unda moqmedebdnen kanonze saku-<br />
Tari Sexedulebis Sesabamisad, romelic unda<br />
aisaxebodes maT mosazrebebSi. dasaSvebia, rom<br />
mosamarTleebis Sesaxeb Seqmnili warmodgena,<br />
TiTqos isini miukerZoeblad da kanonis<br />
Sesabamisad moqmedeben, ufro miTia, vidre<br />
realoba. mosamarTleebi kiTxuloben gazeTebs<br />
da uyureben televizors, gansakuTrebiT ma-<br />
Sin, rodesac es maT uSualod exeba. magram<br />
xalxi miTebiT cxovrobs da marTlmsajulebis<br />
obieqturobaze Seqmnili miTi ufro<br />
realobas Seesabameba, vidre cinizmiT aRsavse<br />
tradiciul sibrZnes SeuZlia misi warmodgena.<br />
nebismieri pirisTvis, romelic Tvalyurs<br />
adevnebs sasamarTloebis saqmianobas, gasagebia,<br />
rom politika, romelic exeba im wyaroebs<br />
27
28<br />
da sakiTxebs, romlebsac sasamarTloebi ganixilaven,<br />
ar gansazRvravs mosamarTleTa moqmedebebs.<br />
miukerZoeblobis amsaxveli magaliTia<br />
bulgareTis sakonstitucio sasamarTlos<br />
mier miRebuli gadawyvetilebebi. miuxedavad<br />
imisa, rom adreul wlebSi sasamarTlo<br />
mkacrad da Tanabrad iyo gayofili mosamarTleTa<br />
Soris, romelTa erTi nawili yofili komunistebis<br />
mier iyo arCeuli, xolo meore antikomunisturi<br />
opoziciis mier, maTi gadawyvetilebebi<br />
xmaTa umravlesobiT iyo miRebuli.<br />
safrangeTis sakonstitucio sasamarTlos<br />
yofili Tavmjdomaris, robert bainderis<br />
azriT, nebismier pirs, romelic fiqrobs, rom<br />
mosamarTleebi yovelTvis mxars uWeren da<br />
atareben im politikuri Zalebis mosazrebebs,<br />
romelTa mier isini iyvnen arCeulni, ubralod<br />
ar esmis sasamarTlos muSaobis meqanizmi.<br />
aSS-is uzenaesi sasamarTlo, romelic dayofilia<br />
moqmedebis sferoebis mixedviT, sadavo<br />
sakiTxebis ganxilvisas erTsulovnad<br />
(an TiTqmis erTsulovnad) uyris kenWs. yoveli<br />
gansazRvruli vadis dros ganixileba iseTi<br />
mniSvnelovani sakiTxebi, romlebzedac individualur<br />
mosamarTleebs gamoaqvT savsebiT<br />
moulodneli da miuRebeli gadawyvetilebebi,<br />
gansakuTrebiT maTTvis, vinc isini daniSna<br />
da xSir SemTxvevebSi Tavad mosamarTleebisaTvisac<br />
ki.<br />
radganac miTi marTlmsajulebis obieqturobis<br />
Sesaxeb simarTles Seesabameba da radganac<br />
sasamarTloebis xelisufleba am miTis<br />
SenarCunebas emyareba, Zalian mniSvnelovania<br />
is faqti, rom sasamarTloebi darCnen miukerZoebelni<br />
da saqmeebis ganxilvis dros ar<br />
moeqcnen im politikuri da socialuri gavlenis<br />
qveS, romelic Seqmnilia am gansaxilveli<br />
saqmeebis garSemo. me-19 saukunis ingliseli<br />
politikuri moRvawe da gazeT "ekonomist"-is<br />
redaqtori, uolter bagehoti monarqiis<br />
Sesaxeb ambobs, rom “misi arsi mis magiurobaSia<br />
da Cven ar unda davuSvaT, rom am<br />
magiurobas dRis Suqi moefinos”. es, garkveulwilad,<br />
marTlmsajulebasac exeba, miuxedavad<br />
imisa, rom cota gadaWarbebuli gamonaTqvamia<br />
- arc erTi sajaro institutis saqmianoba<br />
ar unda iyos dafaruli sazogadoebisagan.<br />
magram sasamarTloebis SemTxvevaSi maTi<br />
Riaoba unda Semoifarglebodes sasamarTlo<br />
gadawyvetilebebis analiziT da kritikiT ma-<br />
Sin, rodesac isini cdebian damoukideblobisa<br />
da erTianobis gzas.<br />
sasamarTloebis mier yoveldRiuri saqmianobisgan<br />
simboluri da faqtiuri manZilis SenarCuneba<br />
did zegavlenas axdens presaze.<br />
mosamarTleebs aqvT simboluri tansacmeli -<br />
mosamarTleTa mantia (zogierT qveynebSi isini<br />
specialur qudebs atareben). sasamarTlo<br />
oTaxebi isea mowyobili, rom isini ufro<br />
aZliereben iq mimdinare saqmeebis mniSvnelovnebas.<br />
mosamarTleebi, rogorc wesi,<br />
amaRlebul adgilas sxedan da maT skamebsa<br />
da iq damswre sazogadoebas Soris yovelTvis<br />
aris carieli adgili. TiTqmis yvela sasamarTlo<br />
oTaxSi damswreebi mosamarTlis an<br />
mosamarTleTa Semosvlis an gasvlis dros<br />
fexze dgebian. agreTve, mosamarTleebis didi<br />
nawili ar aZlevs presas intervius da ar<br />
atarebs preskonferencias, isini ar msjeloben<br />
iq mimdinare saqmeebis Sesaxeb, arasdros<br />
saubroben miRebuli gadawyvetilebis sisworeze<br />
da SegviZlia vTqvaT, rom TiTqmis<br />
gandegil cxovrebas ewevian.<br />
aSS-is uzenaesi sasamarTlo ar ugulebelyofs<br />
misi saqmianobis mimarT gamoCenil udides<br />
da gamarTlebul interess. Tavis SenobaSi<br />
(da sasamarTlo oTaxSi) man presisTvis gamoyo<br />
specialuri adgili, Tumca ara sazogadoebis<br />
keTilganwyobis mosapoveblad. es mowyobilia<br />
ara imisaTvis, rom presa gaxdes sasamarTlosa<br />
da sazogadoebisTvis xelmisawvdomi,<br />
aramed imisaTvis, rom presas gauadvildes<br />
sasamarTlo gadawyvetilebebis gancxadebis<br />
gakeTeba. swored amis gamo, sasamarTlos<br />
meSveobiT gadawyvetilebebi (da sxva<br />
dokumentebi) xelmisawvdomi gaxda ara mxolod<br />
presisaTvis, aramed sazogadoebisTvisac.<br />
radgan informacia xelmisawvdomia saqmis gadawyvetamde,<br />
presas aqvs upiratesoba gaecnos<br />
saqmis mniSvnelovan momentebs da argumentebs.<br />
sasamarTloebi presisagan, saqmis gaSuqebis<br />
garda, moiTxoven sasamarTlo gadawyvetilebis<br />
gamoqveynebas.<br />
presa, rogorc Suamavali<br />
sazogadoebasa da<br />
sasamarTloebs Soris<br />
imis gamo, rom presa gadamwyvet rols Tama-<br />
Sobs sazogadoebasa da sasamarTloebs Soris<br />
urTierTobis damyarebaSi, presis arakompe-
tenturi an mikerZoebuli samsaxuri did zians<br />
ayenebs sasamarTlos. simpsonis procesis Semdeg<br />
dasavleTis, kerZod ki aSS-is erT-erTi udidesi<br />
problema is aris, rom zogjer presa<br />
imdenad amaRelveblad gadmocems sisxlis<br />
samarTlis process, rom igi garkveulwilad<br />
aferxebs mis msvlelobas. am problemis Tavidan<br />
asacileblad, bevr qveyanaSi presas ekrZaleba<br />
mimdinare sasamarTlo procesis Sesaxeb<br />
nebismieri informaciis an mtkicebulebis gamoqveyneba.<br />
miuxedavad imisa, rom amerikis sasamarTloebi<br />
ar uSveben amgvar mkacr akrZalvebs,<br />
gaxmaurebuli sasamarTlo procesis<br />
dros ar daiSveba mxolod satelevizio kamerebi.<br />
es sakmaod windaxeduli nabijia. zogierTi<br />
sasamarTlo ufro Sors wavida am<br />
sakiTxTan dakavSirebiT da televiziis daSveba<br />
akrZala maSinac ki, rodesac marTlmsajulebas<br />
aranairi safrTxe ar emuqreboda.<br />
SeerTebuli Statebis uzenaesi sasamarTlo<br />
krZalavs televiziis mier mimdinare procesis<br />
gaSuqebas. aseTi akrZalva sruliadac ar<br />
aris saWiro, radganac amiT televizia ver<br />
da ar Seaferxebs sasamarTlo moqmedebas. im<br />
sasamarTloebSi, sadac zepiri ganxilva mimdinareobs,<br />
iuristebis da mosamarTleebis mier<br />
gamarTuli kamaTi da msjeloba mocemuli<br />
sakiTxebis garSemo metad SemecnebiTia msmenelTaTvis,<br />
kanonis uzenaesobis TvalsazrisiT.<br />
televiziiT am sakiTxebis gaSuqeba aris erTerTi<br />
saSualeba ganvamtkicoT mosaxleobis<br />
pativiscema sakanonmdeblo institutebis mimarT.<br />
sazogadoebas sjera, rom sasamarTloebi mar-<br />
Tlac erTgulad emsaxurebian kanonis uzenaesobas.<br />
swored es rwmena udevs safuZvlad<br />
marTlmsajulebas. amis gamo, sxvadasxva cer-<br />
emoniebTan Tu movlenebTan dakavSirebiT, mosamarTleebi<br />
xSirad sityviT mimarTavdnen<br />
sazogadoebas. mosamarTleebi, gansakuTrebiT<br />
ki umaRlesi sasamarTlos mosamarTleebi,<br />
sajaro mosamsaxureebad iTvlebian. sazogadoebasTan<br />
urTierToba maT daexmareba sazogadoebis<br />
aRiarebis miRwevaSi da konstituciuri,<br />
demokratiuli da samarTlebrivi<br />
ideebis ganxorcielebaSi. rodesac mosamar-<br />
Tle romelime movlenasTan dakavSirebiT sityviT<br />
gamodis, mas Tavisi gamosvliT Seu-<br />
Zlia did roli iTamaSos kanonis uzenaesobis<br />
ideis gatarebaSi. misi sityva ufro zogadi<br />
da filosofiuri xasiaTis unda iyos da<br />
ar unda exebodes iseT sadavo sakiTxebs,<br />
romlebic SesaZlebelia sasamarTlos gansjadi<br />
gaxdes. Tu sasamarTloSi muSaobs informaciis<br />
ganyofileba, maSin presas aqvs ufleba<br />
miiRos am sityvis aslebi, romlebsac xSirad<br />
Tavad sasamarTloebic ki mimarTaven.<br />
dabolos rCeba erTi kiTxva, romelic Seexeba<br />
presis rols kanonis uzenaesobis damyarebaSi.<br />
yvelaferi is rac moeTxoveba presas<br />
aris sasamarTlo saqmianobebis obieqturad<br />
gadmocema da Tavisufali da samarTliani<br />
sajaro diskusiis mowyoba. miuxedavad yvelafrisa,<br />
arc Tu ise advilia presisaTvis<br />
aseTi sakiTxebis mimoxilva. sasamarTloebma<br />
TavianTi moqmedebis farglebSi yvela Rone<br />
unda ixmaron am miznis misaRwevad. arc presa<br />
da arc sasamarTlo ar iqneba warmatebuli<br />
manamde, sanam maT Soris ar damyardeba<br />
mudmivi da axlo urTierToba. presa da sasamarTlo<br />
ver iarsebeben erTmaneTis gareSe,<br />
xolo demokratiuli sazogadoeba ver iarsebebs<br />
orive maTganis gareSe.<br />
ÌÀÓÀËÀ ÌÏÂÅÀßÏÃÀ IRIS–ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÌ<br />
(USAID-ÉÓ ÊÀÍÏÍÉÓ ÖÆÄÍÀÄÓÏÁÉÓ<br />
ÐÒÏÂÒÀÌÉÓ ×ÀÒÂËÄÁÛÉ)<br />
29
30<br />
Ö<br />
ËÉÁÄÒÀËÉÆÌÉ<br />
ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ ÃÀ<br />
davoa is faqti, rom qveyanaSi Seqmnili<br />
mdgomareoba yovelTvis axdens gavlenas<br />
adamianTa azrovnebaze, miuxedavad maTi asakisa,<br />
ganaTlebisa Tu socialuri statusisa.<br />
rodesac qveyanaSi raime mimarTulebiT krizisi<br />
viTardeba, qarTuli sazogadoeba Tavis<br />
cxovrebisa da azrovnebis wess swored am<br />
kriziss usadagebs da ise cxovrobs da<br />
azrovnebs, TiTqos es krizisi bunebrivi da<br />
aucilebeli movlenaa, romelic unda mivi-<br />
RoT da ar uarvyoT, romelsac unda movergoT<br />
da ar SevewinaaRmdegoT. mecxramete<br />
saukuneSi, roca saqarTvelos damoukidebloba<br />
dakarguli hqonda, qarTuli sazogadoebas<br />
gauqra jer imedi da mere survili imisa,<br />
rom es damoukidebloba aRedgina. sazogadoebam<br />
rusuli sazogadoebrivi wesrigi da<br />
azrovnebis wesi SeiTvisa da sakuTar cxovrebis<br />
wesad gaixada. patriotizmi anaqronizmad<br />
iqca da mis yovel gamovlinebaze sazogadoeba<br />
mwvaved reagirebda.<br />
samwuxarod, es ar yofila bolo SemTxveva,<br />
rodesac qarTul sazogadoebas krizisi cxovrebisa<br />
da azrovnebis wesad gauxdia. dResac,<br />
roca qveyanaSi ekonomikuri krizisi, siRatake<br />
da socialuri gaTiSuloba mefobs, qarTuli<br />
sazogadoeba amas normalur mdgomareobad<br />
aRiqvams. sazogadoeba ar cdilobs SeewinaaRmdegos<br />
am movlenebs, igi mzadaa moergos maT,<br />
Tumca es yovelive Tavad am sazogadoebis<br />
cxovrebaze mxolod saziano gavlenas axdens.<br />
sazogadoebis kredo mdgomareobs SemdegSi:<br />
ar imoqmedos, ar moaxdinos reagireba, ar<br />
SeewinaaRmdegos, aramed dinebaze miuSvas,<br />
radgan "albaT asea saWiro“ an "ar gamova“.<br />
ÀËÄØÓÀÍÃÒÄ ÏÒÀáÄËÀÛÅÉËÉ<br />
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ<br />
qarTul sazogadoebaSi damkvidrebuli amgvari<br />
azrovnebis wesiT SeiZleba aixsnas Cven-<br />
Si liberalizmis aseTi popularoba, gansakuTrebiT<br />
axalgazrdebs Soris. krizisi xom<br />
imdenad Rrmaa, rom mis aRmosafxvrelad Tu<br />
Sesamcireblad aqtiuri moqmedebebis, reagirebebis<br />
didi wyebaa gasatarebeli. amisTvis<br />
ki sul cota saWiroa, jer erTi, icode, Tu<br />
ra moqmedebebi unda ganxorcieldes da mere,<br />
meore, gsurdes am moqmedebebis ganxorcieleba;<br />
es ki imas niSnavs, rom realurad mTeli<br />
sazogadoebis interesebiT xelmZRvanelobde<br />
da ara romelime klanisa, jgufisa Tu fenisa.<br />
es udavod Zneli amocanaa da saTanado codnas,<br />
gabedulebas, unarsa da mondomebas moiTxovs.<br />
ramdenadac qarTuli sazogadoeba Tavis<br />
TavSi am resursebs ver poulobs, igi ixreba<br />
iqiT, rom yvelaferi dinebaze miuSvas da<br />
Tanac es umoqmedoba gaamarTlos. am miznisaTvis<br />
ki liberalizmis moZRvreba namdvilad<br />
miswrebaa.<br />
uunaroba da umoqmedoba rom dRevandeli<br />
qarTuli sazogadoebis suliskveTebis definiciaa,<br />
amas seriozulad eWvqveS dRes veravin<br />
daayenebs; swored sazogadoebisa<br />
mTlianobaSi da ara misi romelime nawilisa.<br />
es fenomeni axasiaTebs ara marto maT, vinc<br />
uunarobisa da umoqmedobis procesSi xeirobs<br />
mRvrie wyalSi Tevzis daWeris gziT, aramed<br />
maTac, vinc am procesSi iCagreba da maTac,<br />
visac sazogadoebis krizisidan gamoyvana Sei-<br />
Zleba surdes. krizisis moculoba metyvelebs<br />
imaze, rom mas ganapirobebs ara erTi romelime<br />
Taoba, an socialuri jgufi, an mTavroba<br />
calke aRebuli, aramed sazogadoeba mTlianoba-
Si. xolo TiToeul maTgans krizisSi saku-<br />
Tari wvlili Seaqvs Tavisi uunarobiTa da<br />
umoqmedobiT, rwmeniT, rom saWiroa procesebis<br />
ara regulireba, aramed dinebaze miSveba.<br />
rogorc aRvniSneT, es fenomeni universaluria<br />
da axasiaTebs yvela Taobas Tu socialur<br />
jgufs. xanSiSesul ministrsa da masze gacilebiT<br />
axalgazrda parlamentars, Jurnalistsa<br />
Tu arasamTavrobo organizaciis warmomadgenels<br />
qarTul realobaSi SeiZleba<br />
bevri ram ganasxvavebdes; SeiZleba konkretul<br />
SemTxvevebSi maTi urTierTobebi daZabulobiTac<br />
gamoirCeodes, magram maT aerTianebT<br />
maTTvis yvelaze "uzenaesi“ – liberalizmi.<br />
SeiZleba erT-erT maTgans (xanadaxan orivesac)<br />
liberalizmis klasikosebi araTu wakiTxuli,<br />
aramed gagonilic ar qondes, magram<br />
orive maTgani liberalia: erTi liberalizmis<br />
meSveobiT saxelmwifoebriv upasuxismgeblobas<br />
qadagebs, meore ki saxelmwifoebrivi<br />
upasuxismgeblobis gziT praqtikaSi axorcielebs<br />
liberalizmis ideebs. Turme tyuili<br />
yofila miTi qarTvelebis daqsaqsulobis,<br />
SuRlisa da gaTiSulobis Sesaxeb – maT xom<br />
ase Sewyobilad SeuZliaT saerTo saqmis harmoniulad<br />
keTeba, saerTo saqme Turme mtrebsac<br />
aerTianebs!<br />
saidan modian<br />
liberalizmis mier saxelmwifos umoqmedobisa<br />
da socialur procesebSi Caurevlobis qadageba<br />
Tavidanve ise aSkarad aralogikuri da<br />
dausabuTebeli iyo, rom ferdinand lasalma<br />
liberalur principebze agebul saxelmwifos<br />
dacinviT "Ramis darajis saxelmwifo“<br />
uwoda. liberalebma ki es dacinva Seiferes<br />
da mas Semdeg bevri maTgani siamayiT imeorebs,<br />
rom saxelmwifo "Ramis darajia“. magram<br />
sanam davaskvniT, rom saxelmwifo darajia,<br />
unda gavarkvioT, Tu ras darajobs igi<br />
da visgan icavs imas, rasac darajobs an,<br />
saerTod, Rirs Tu ara sadarajod is, rasac,<br />
liberalebis azriT, saxelmwifo unda darajobdes.<br />
es ki liberalebisaTvis arasasurveli<br />
Temaa, radganac im sikeTeebis gansazRvra,<br />
romlebic saxelmwifom unda daicvas, unda<br />
xdebodes saxelmwifos mTeli mosaxleobis<br />
interesebis gaTvaliswinebiT da ara marto<br />
imaTi interesebidan gamomdinare, visac Tavi-<br />
si ZaliTa da avtoritetiT politikur gadawyvetilebebze<br />
gavlenis moxdena SeuZlia.<br />
liberalebs amaze pasuxi ar gaaCniaT an Sei-<br />
Zleba pasuxis gacema ar surT. am yoveliveze<br />
pasuxis gacema SeiZleba mxolod maSin,<br />
Tu gavaanalizebT liberalizmis adgils konstituciur<br />
saxelmwifoSi, anu iseT saxelmwifoSi,<br />
romelsac aqvs ara marto konstitucia,<br />
rogorc qaRaldze dawerili dokumenti,<br />
aramed sadac konstitucia realurad<br />
moqmedebs da realurad aregulirebs urTierTobebs<br />
rogorc individebs, ise individebsa<br />
da saxelmwifos Soris.<br />
istoriulad liberalebi TavianT ZiriTad<br />
metoqeebad socialistebs Tvlidnen da am or<br />
moZraobas Soris urTierTobas mniSvneloba<br />
aqvs liberalizmis arsis gasagebad. dapirispireba<br />
liberalizmsa da socializms Soris<br />
dRes, praqtikulad, aRar aris aqtualuri,<br />
rogorc es ori saukunis winaT iyo. maSin<br />
liberalizmsa da socializms ganasxvavebda<br />
Zireuli SeuTanxmebloba warmoebis saSualebebze<br />
sakuTrebis Sesaxeb. am sakiTxis garkvevis<br />
Semdeg, maT Soris winaaRmdegobam azri<br />
dakarga da am garemoebam evropaSi liberalizmis<br />
popularobazec garkveuli gavlena iqonia.<br />
socialistebma gamoiyenes politikuri<br />
brZolis is saSualebebi, romlebic maT liberaluri<br />
demokratiebis politikurma institutebma<br />
SesTavazes da sakuTari politikis<br />
gatarebac swored am gziT daiwyes. marTlac<br />
rom martivia: Tu esa Tu is politikuri<br />
moZraoba Tavs xalxis farTo masebis interesebis<br />
damcvelad acxadebs, amisTvis yvelaze<br />
Sesaferisi gza xalxis nebaze damyarebuli<br />
warmomadgenlobiTi organoebis meSveobiT<br />
moqmedebaa. am droidan moyolebuli, socialistebi<br />
(Tu social-demokratebi) evropaSi erTerTi<br />
yvelaze didi politikuri Zalaa da<br />
dRes am mimarTulebis partiebi evropul<br />
mTavrobaTa did umravlesobas akontroleben.<br />
ase rom, bolo ori saukunis manZilze bevri<br />
ram Seicvala, ucvleli mxolod liberalizmi<br />
darCa. liberalebi dResac TavdadebiT<br />
RaRadeben saxelmwifos rolis Sesustebis,<br />
ekonomikur cxovrebaSi misi Caurevlobis,<br />
individis egoisturi interesebis primatis<br />
sasargeblod, iseve, rogorc orasi wlis win.<br />
aseTi sixiste liberalebis politikur war-<br />
31
32<br />
matebebzec axdens gavlenas. liberalebi umravlesobas<br />
arc erTi evropuli qveynis<br />
mTavrobaSi warmoadgenen da am qveynebis politikaze<br />
gavlenis moxdenis saSualebebs, faqtobrivad,<br />
ar floben.<br />
socialistebma (Tu social-demokratebma)<br />
ideologiur sixistesa da praqtikul mizanSewonilobas<br />
Soris arCevani ukanasknelis<br />
sasargeblod gaakeTes. am moZraobam daadastura,<br />
rom mzad aris sakuTari politikuri<br />
koncefcia mosaxleobisa da amomrCevlis moTxovnilebebsa<br />
da interesebs saWiro moculobiT<br />
miusadagos. gadamwyvetia ara ama Tu im<br />
politikuri Tu ekonomikuri ideologiisadmi<br />
erTguleba, aramed am ideologiaTa mimarTeba<br />
mosaxleobis interesebTan. swored amgvari<br />
dilemis winaSe aRmoCndnen 60-iani wlebis<br />
dasawyisSi germaneli social-demokratebi,<br />
radgan marqsizmisadmi erTguleba mosaxleobis<br />
undoblobas iwvevda. amis Sedegad, cnobil<br />
bad-godesbergis yrilobaze socialdemokratebma<br />
sakuTari Rirebulebebi gadaafases<br />
im moculobiT, rom amomrCevlis ndoba<br />
moepovebinaT. maT gawyvites kavSiri marqsizmTan<br />
da Seurigdnen kerZo sakuTrebas. amis<br />
Sedegi iyo is, rom or-sam weliwadSi germaniis<br />
rig arCevnebSi social-demokratiulma<br />
partiam arnaxuli warmatebebi moipova da<br />
realurad qveynis erT-erT umZlavres politikur<br />
Zalad Camoyalibda, Tanac, es mxolod<br />
dasawyisi iyo, nacionalur arCevnebSi gamarjvebebi<br />
jer kidev win iyo.<br />
es aris naTeli magaliTi imisa, rom politikur<br />
procesebSi gadamwyvetia ara ideologiebis<br />
Widili, aramed amomrCevlis interesi<br />
da rom ideologia amomrCevlis interesebTan<br />
SesabamisobaSi unda iyos. liberalebma es<br />
dRemde ver gaiges, an iqneb gaiges kidec,<br />
magram sxva gza ar aqvT. liberaluri partiebi<br />
xom realurad mosaxleobis meocedis<br />
interesebsac ar warmoadgenen da mosaxleobas<br />
verafers SesTavazeben iseTs, rom xalxma<br />
maTi Tavi an social-demokratebs, an qristian-demokratebs,<br />
an ekologistebs amjobinos.<br />
amitomac evropaSi social-demokratebisa<br />
da sxva memarcxeneebis politikuri perspeqtiva<br />
mzardia, qristian-demokratebisa<br />
damokidebulia imaze, Tu rogor gaarTmeven<br />
Tavs socialur problemebs; liberalebisa ki<br />
Camaval mzes miagavs.<br />
rac ufro acnobiereben liberalebi, rom<br />
realuri cxovreba da ganviTarebis mimarTulebebi<br />
maT ideebs uaryofs, sul ufro da ufro<br />
matulobs maTi ideologiuri sixiste da<br />
agresiuloba. isini, cdiloben ra (maTi azriT)<br />
mkveTrad gamokveTon problemebis arsi, safuZvels<br />
udeben ideologiur antagonizmsa da<br />
Seurigeblobas. aba, riT SeiZleba aixsnas,<br />
rom fridrix fon haiekma Tavis mTavar naSroms<br />
"gza monobisaken“ uwoda (anu, Turme,<br />
vinc haieks ar eTanxmeba, monaa); an is, rom<br />
ludvig fon mizesi Tavis naSromSi - "liberalizmis<br />
klasikuri tradicia“, dauzarebeli<br />
siuxviT xmarobs "monisa“ da "monobis“<br />
epiTetebs maT mimarT, vinc misi azrebi Sei-<br />
Zleba ar gaiziaros. naTelia liberalebis<br />
taqtika: ixmaron rac SeiZleba mkacri<br />
gamoTqmebi, gamoitanon rac SeiZleba agresiuli<br />
daskvnebi, rom iqneb amiT msmenelsa Tu<br />
mkiTxvelze gavlena moaxdinon. magram saRi<br />
gonebis adamianebi elian argumentebs da ara<br />
epiTetebs, argumentebis siuxviT ki liberalebi<br />
ar gamoirCevian.<br />
aseTi agresiuloba da kompromisis uunaroba<br />
liberalebs (warsuli drois) komunistebTanac<br />
anaTesavebs. rogorc ukanasknelni uaryofdnen<br />
nebismier ideologiur daTmobas proletariatis<br />
diqtaturis ideebis garSemo, ise<br />
liberalebi ver eguebian raime kompromiss<br />
"Ramis darajisa“ da saxelmwifos Caurevlobis<br />
Taobaze. Tumca komunistebmac (rogorc<br />
evropaSi, ise ruseTSi) bolo dros dainaxes,<br />
rom arsebuli realobebis aRiareba pirdapir<br />
proporciulad moqmedebs politikur<br />
warmatebebze da es maT politikur reitingzec<br />
aisaxeba, romelic liberalebis reitings<br />
Tu ar aRemateba, arc Camouvardeba.<br />
ra undaT<br />
liberalebis gamudmebuli SeSfoTebis miuxedavad,<br />
aravin moiTxovs, rom saxelmwifos<br />
Careva ekonomikur da socialur sferoebSi<br />
usazRvro iyos. liberalebi qaris wisqvilebs<br />
ebrZvian, rodesac gvaSineben, rom saxelmwifos<br />
mier socialuri da ekonomikuri cxovrebis<br />
regulireba SeiZleba wavides imdenad<br />
Sors, rom adamianis kvebis, Cacmulobisa<br />
da piradi cxovrebis sxva detalebis regulirebamdec<br />
migviyvanos. ase rom, liberalisaTvis,<br />
erTi mxriv, saxelmwifos mier iar-
aRis tarebis an narkotikebis akrZalva, da,<br />
meore mxriv, saxelmwifos mier xorcis Wamis<br />
akrZalva erTsa da imave sibrtyeze ganixileba.<br />
aseTi midgoma gamowveulia imiTac,<br />
rom liberalizmis moZRvreba sajaro, anu<br />
sazogadoebrivi interesis cnebaSi srul gaucnobiereblobas<br />
amJRavnebs. Tanamedrove konstitucionalizmi<br />
ki aRiarebs sajaro, anu<br />
sazogadoebrivi interesis jerovan adgils<br />
saxelmwifos mier ekonomikuri da socialuri<br />
funqciebis ganxorcielebisas. Tanamedrove<br />
saxelmwifo socialur da ekonomikur<br />
procesebSi mxolod maSin da mxolod im<br />
moculobiT ereva, roca mas amas sazogadoebis<br />
interesi karnaxobs. da Tu raSi mdgomareobs<br />
sazogadoebis interesi, amas Tavad mocemuli<br />
sazogadoeba konkretul SemTxvevebSi<br />
gansazRvravs (Tu, ra Tqma unda, amis unari<br />
aqvs), am sazogadoebaSi arsebuli jgufebisa<br />
da fenebis interesebis, maTi mdgomareobisa<br />
da daculobis xarisxis gaTvaliswinebiT. amas<br />
mowmobs Tanamedrove konstitucionalizmi,<br />
romelic aRiarebs, rom adamianis ZiriTadi<br />
uflebebi da ekonomikuri Tavisufleba unda<br />
ganxorcieldes im moculobiT da im saxiT,<br />
rom sazogadoebis interesebi ar daziandes.<br />
Tanamedrove konstitucionalizmi aRiarebs<br />
imasac, rom saxelmwifo uSualod unda moqmedebdes<br />
im adamianebis, jgufebisa da fenebis<br />
interesebis dasacavad, romlebic, misi<br />
Carevis gareSe, daucveli iqnebodnen.<br />
liberalebisaTvis bazris Tavisufleba uzenaesi<br />
Rirebulebaa, romelic saxelmwifos CareviT<br />
ar unda iqnes xelyofili. magram liberalebs<br />
aviwydebaT, rom bazris Tavisuflebis<br />
lozungiT xeli ar unda eSlebodes saxelmwifos<br />
mier bazarze im movlenebTan dapirispirebas,<br />
romlebic TavianTi SinaarsiT<br />
sakmaod Sors arian Tavisuflebisagan. rodesac<br />
erT zamTars navTis fasi ormocdaaTi<br />
TeTria da meore zamTars uceb iwevs erT<br />
laramde, am movlenas mxolod gonebasusti<br />
adamiani Tu Seafasebs rogorc Tavisufali<br />
bazris "TviTregulirebad“ moqmedebas. arada,<br />
Tu saxelmwifo am movlenas daupirispirdeba,<br />
liberalebi gangaSs atexen "Tavisufali“<br />
sabazro ekonomikis dasacavad. isini arc<br />
dainteresdebian, emyareba Tu ara fasis orjer<br />
gazrda mowodebis amdenadve Semcirebas an<br />
sxva romelime obieqtur ekonomikur faqtors.<br />
Tavisufali bazari, saxelmwifos Carevis<br />
gareSe, xSirad SeiZleba korufciis niadagad<br />
iqces. amis naTeli magaliTia Sromis<br />
bazris fenomeni. liberalizmi qadagebs, rom<br />
saxelmwifo ar unda ereodes Sromis bazris<br />
msvlelobaSi, Tumca saqarTvelos konstitucia<br />
(muxli 32) moiTxovs, rom saxelmwifo<br />
dasaqmebaSi daexmaros umuSevrad darCenil<br />
moqalaqes. bunebrivia, saxelmwifosTvis liberalizmze<br />
mniSvnelovani konstitucia unda<br />
iyos da man Sromis bazari dinebaze ar unda<br />
miuSvas. dRes saxelmwifo konstituciis am<br />
debulebas icavs iseve, rogorc mis sxva<br />
debulebebs da Sromis bazari, faqtobrivad,<br />
dinebazea miSvebuli. saqarTveloSi (romelic<br />
arc SvedeTia da arc holandia) swored<br />
es garemoeba iwvevs ara marto masiur<br />
umuSevrobas, aramed korufciasac Sromis<br />
bazarze. qarTul realobaSi, roca dasaqmebis<br />
sakiTxi dinebazea miSvebuli, samuSaos<br />
mxolod is iSovis, visac es nacnoboba-axloblobiT<br />
SeuZlia. Tavisufali bazrisa da<br />
konkurenciis princi pebi aq ar moqmedebs.<br />
rodesac moqalaqes Tavisi saxelmwifosi ar<br />
sjera, igi mxolod ojaxis, naTesavebis, nacnobebisa<br />
da megobrebis imedzea da mxolod<br />
ase Tu SeuZlia gadawyvitos dasaqmebis problema.<br />
realobaa, rom ucxoeTSi ganaTlebamiRebuli<br />
adamianebic, Zalian iSviaTi gamonaklisebis<br />
garda, ver Souloben samsaxurs, Tu<br />
nacnobobis instituti ar amoqmeddeba.<br />
konstituciis mixedviT, saxelmwifo xels<br />
uwyobs Tavisufali konkurenciis ganviTarebas,<br />
xolo monopoliuri saqmianoba ikrZaleba,<br />
garda kanoniT daSvebuli SemTxvevebisa<br />
(muxli 30(2)). naTelia, rom monopoliebis<br />
akrZalvis moxsenieba konstituciis adamianis<br />
uflebaTa TavSi niSnavs im safrTxis gaazrebas,<br />
rac monopoliam SeiZleba adamianis uflebebs<br />
Seuqmnas. haiekic da mizesic Tavs arideben<br />
detalur saubars antimonopoliuri kanonmdeblobis<br />
arsisa da socialuri funqciis<br />
Sesaxeb. metic, mizesi (romelsac haieki Tavisi<br />
drois udides adamians uwodebda) acxadebs,<br />
rom monopoliebi ar uSlian xels liberaluri<br />
sabazro ekonomikis funqcionirebas<br />
da, saerTod, sabazro ekonomikis pirobebSi<br />
monopolia ar warmoiqmneba bunebrivi resursebisa<br />
da kanonmdeblobiT gansazRvruli SemTxvevebis<br />
garda. es rom sicruea (praqtikas<br />
33
34<br />
rom Tavi gavaneboT), saqarTvelos konstituciidanac<br />
Cans, romelic krZalavs monopoliebs,<br />
garda kanoniT gaTvaliswinebuli SemTxvevebisa;<br />
anu konstitucia gulisxmobs, rom<br />
monopoliebi SeiZleba warmoiqmnas imisda miuxedavad,<br />
dadgenilia Tu ara isini kanoniT<br />
da krZalavs iseT monopoliebs, romlebic<br />
kanoniT dadgenili ar aris. aRniSnuli naTelyofs,<br />
rom monopoliebis liberalebiseuli<br />
gageba SeuTavsebelia monopoliebis konstituciiseul<br />
gagebasTan.<br />
saqme isaa, rom antimonopoliuri kanonmdeblobis<br />
miRebiT saxelmwifo bazris msvlelobaSi<br />
ereva da "TviTregulirebis“ principis<br />
sazianod moqmedebs. liberalebi amaze albaT<br />
upasuxeben, rom antimonopoliuri kanonmdeblobis<br />
mizani isev bazarze konkurenciis<br />
dacvaa. magram aq aravin davobs, rom bazarze<br />
konkurenciis dacva sazogadoebis intereseb-<br />
Sia. liberalebi ubralod "ver“ iTvaliswineben,<br />
rom bazars saxelmwifos Carevis gareSe ar<br />
SeuZlia iseTi "TviTregulireba“, rom Tavisufali<br />
konkurencia uzrunvelyos. Tu saxelmwifo<br />
ar Caeria, nebismieri Tavisufali<br />
bazari sabolood monopoliis an ukeTes<br />
SemTxvevaSi oligopoliis xelSi moeqceva.<br />
es praqtikuli aspeqti iyo. axla RirebulebiT<br />
aspeqtsac unda SevexoT: ra Rirebulebebs<br />
emyareba antimonopoliuri kanonmdeblobis<br />
SemoRebis politikuri gadawyvetilebebi?<br />
liberalizmi verc am Rirebulebebs axsnis,<br />
radgan isini swored liberalizmis sapirispiroa,<br />
emyareba sajaro, anu sazogadoebriv<br />
da ara kerZo pirebis individualur interess.<br />
liberalebisaTvis kerZo interesi uzenaesia<br />
da saxelmwifo mas ar unda zRudavdes.<br />
roca esa Tu is mewarme Tavisi Sromis, unarisa<br />
da Zalisxmevis Sedegad amzadebs ukeTes<br />
produqcias, vidre misi konkurenti, momxmarebelic<br />
amiT kmayofilia da amis Sedegad<br />
es mewarme bazarze gabatonebul mdgomareobas<br />
ikavebs. individualizmis poziciebidan<br />
ver aixsneba, Tu ratom unda Caerios saxelmwifo<br />
am procesSi; igi xom amiT individis<br />
Tavisuflebas zRudavs da mewarmes Tavisi<br />
Sromis potenciuri nayofiT sargeblobis<br />
uflebas ar aZlevs. liberalizmi amas ver<br />
axsnis. amis axsna sazogadoebis, rogorc<br />
1 „liberalizmis klasikuri tradicia“ Tavi pirveli, qveTavi 11.<br />
aseTis, interesebis dacvaSi mdgomareobs:<br />
rogorac ar unda daakmayofilos mewarmem<br />
momxmareblis interesebi, mas ar unda mieces<br />
imis saSualeba, rom sazogadoebas Tavisi<br />
pirobebi ukarnaxos. antimonopoliuri kanonmdeblobis<br />
mizania, rom sazogadoeba gamoSvebuli<br />
produqciis Sefasebis gziT iyos mewarmis<br />
bedis msajuli da ara mewarme _ sazogadoebis<br />
bedisa.<br />
liberalebi miuReblad Tvlian informaciis<br />
Tavisuflebis raime formiT SezRudvas, rac<br />
mizesis omaxian SeZaxilebSi hpovebs gamoxatulebas.<br />
1 am logikiT ar SeiZleba nebismieri<br />
rasistuli mowodebebis, an zneobis sawinaaRmdego<br />
literaturis gamocemis akrZalva Tu<br />
SezRudva, radgan, Turme, adamianebs SeuZliaT<br />
ilaparakon da gamoaqveynon yvelaferi,<br />
rac surT. saqarTvelos konstitucia (muxli<br />
24) ki aSkarad uSvebs informaciis Tavisuflebis<br />
SezRudvas, roca amiT safrTxe eqmneba<br />
morals an sazogadoebriv usafrTxoebas.<br />
saqarTvelos konstitucia aq marto ar<br />
aris da informaciis Tavisuflebas imave principebiT<br />
zRudavs italiis (muxli 21), germaniis<br />
(muxli 5), espaneTis (muxli 20) konstituciebi,<br />
aseve evropis adamianis ufleba-<br />
Ta konvencia (muxli 10).<br />
visac rogor ar unda moeCvenos, gadaWarbebuli<br />
ar iqneba, Tu vityviT, rom liberalebisaTvis<br />
cxovreba bazaria. isini bazris kanonebiT<br />
azrovneben nebismieri sazogadoebrivi<br />
institutis Tu sferos analizisas. pirvel<br />
rigSi, liberalizmi, rogorc moZRvreba, mimarTulia<br />
mxolod mewarmeTa interesebisa da<br />
uflebebis dacvaze. mewarmed gaxdoma ukeTes<br />
SemTxvevaSi mxolod eqvsidan erT adamians<br />
SeuZlia. es niSnavs, rom misi idealuri realizaciis<br />
SemTxvevaSic ki liberalizmi qveynis<br />
mosaxleobis maqsimum erTi meeqvsedis interesebis<br />
damcveli iqneba. danarCen xuTi meeqvseds<br />
Seadgens daqiravebuli muSaxeli,<br />
studentebi, pensionerebi, invalidebi, mecnierebi,<br />
xelovanebi, maswavleblebi, saxelmwifo<br />
moxeleebi da a.S. liberalizmi maTTvis<br />
ver iclis.<br />
amas garda, liberalizmi cdilobs, rom nebismieri<br />
saxis urTierTobas bazris moTxovnamiwodebis<br />
kanonebi moargos; maT Soris im
sferoebsac, romlebic Tavisi arsiTa da daniSnulebiT<br />
arasabazro sferoebia: ganaTleba,<br />
janmrTelobis dacva, mecniereba. amitom liberalizmi<br />
uaryofs am sferoebis saxelmwifo<br />
dafinansebas da moiTxovs, rom isini kerZo<br />
iniciativis safuZvelze da am iniciativis<br />
moculobiT unda arsebobdes, anu isini ufaso<br />
ar unda iyos. aseTi mtkicebebiT liberalizms<br />
mivyavarT iqamde, rom ganaTlebis miReba<br />
da mkurnaloba mxolod imas SeeZlos, visac<br />
es finansurad xelewifeba. liberalebisaTvis<br />
xom Rirebuleba TavisTavad sabazro principebis<br />
moqmedebaa da ara mosaxleobis mier<br />
ganaTlebisa da mkurnalobis miReba. es niSnavs,<br />
rom liberalizmis ideebis realizeba<br />
qveynis progresis SeCerebis tolfasia.<br />
normalur adamians unda gauCndes SekiTxva:<br />
ra saWiroa sabazro urTierTobebi iseT sferoebSi,<br />
sadac isini adamianTa udides nawils<br />
elementaruli SesaZleblobebis gareSe<br />
tovebs? magram saqme isaa, rom liberalebs<br />
ar gaaCniaT raime iseTi kriteriumi, romelic<br />
maT wignis gamocemisa da kaloSebis warmoebis<br />
erTmaneTisagan garCevaSi daexmareboda.<br />
maTTvis orive saqonelia, romelzedac<br />
moTxovna bazarze unda arsebobdes. am Sexedulebebis<br />
gamagreba liberalebs mxolod adam<br />
smitis an haiekis citatebiT Tu SeuZliaT<br />
(romlebic umetes SemTxvevebSi arafer kav-<br />
SirSia aRniSnul arasabazro urTierTobebTan),<br />
radgan kacobriobas sxva gezi aqvs aRebuli<br />
da praqtika liberalebisagan dasaxuli<br />
gzidan gadaxveviT miemarTeba. ganaTlebis,<br />
janmrTelobis dacvisa da mecnierebis dafinanseba<br />
dasavleT evropasa da CrdiloeT amerika-<br />
Si didi xania sabazro sferoSi SeWrad aRar<br />
iTvleba. civilizebul qveynebSi miiCneva, rom<br />
saxelmwifo unda icavdes ara marto imas,<br />
visac bevri fuli aqvs, aramed exmarebodes<br />
imasac, visac es fuli ara aqvs, rom Zireuli<br />
moTxovnilebebi daikmayofilos dasaqmebis,<br />
ganaTlebisa da janmrTelobis dacvis sferoSi.<br />
aseTi midgoma ganapirobebs or did sazogadoebriv<br />
sargebels (romlebic liberalebs<br />
ar ainteresebT). pirvel rigSi, sazogadoeba-<br />
Si mcirdeba socialuri gaTiSuloba da sxvadasxva<br />
fenebs Soris dapirispirebis Sansi<br />
klebulobs. meorec, saxelmwifo Tavisi aqtiurobiT<br />
xels uwyobs, rom qveynis adamia-<br />
nuri resursebis mTeli potenciali gamoyenebul<br />
iqnes racionalurad, rom sazogadoebis<br />
progresi ar Seferxdes. Tu am yvelafris<br />
fasi Tavisufal bazarze saxelmwifos<br />
Carevaa, es unda gakeTdes da keTdeba<br />
kidec im qveynebSi, romlebic sakuTar prioritetebs<br />
acnobiereben.<br />
liberalizmis azrovneba mxolod or fers<br />
xedavs: Savs da TeTrs; am moZRvrebas iseTi<br />
bedi aqvs, rom misi mimdevrebi Tavs xSirad<br />
erTi wyobidan meoreze gadasvlis epoqaSi<br />
wamoyofen Tavs da Semdeg maTi memkvidreebi<br />
TavianTi ideuri mamebis erTxel naTqvams<br />
samaradiso WeSmaritebebad miiCneven. ase magaliTad,<br />
adam smitma kapitalizmis formirebis<br />
epoqaSi daadastura, rom sabazro ekonomika<br />
ukeTesia, vidre feodalizmi. haiekma da<br />
mizesma dainaxes nacisturi germaniisa da<br />
bolSevikuri ruseTis ekonomikuri procesebi<br />
da sqeltaniani gamokvlevebi miuZRvnes im<br />
martivi WeSmaritebis dasabuTebas, rom sabazro<br />
ekonomikas ekonomikis faSistur da<br />
bolSevikur modelebTan mimarTebaSi upiratesobebi<br />
aqvs.<br />
azrovnebis aseTi tradicia liberalizms<br />
dResac daRad aCnia. liberalebis fiqri imaze<br />
ki ar aris mimarTuli, rom mocemul sazogadoebaSi,<br />
rogorc aseTSi, damyardes realuri<br />
ekonomikuri keTildReoba da socialuri samarTlianoba,<br />
aramed mxolod imis mtkicebas<br />
xmardeba, rom "TviTregulirebadi“ sabazro<br />
ekonomikis alternativa mxolod bolSevizmi<br />
an faSizmi SeiZleba iyos. liberalizmi,<br />
rogorc aseTi, umweoa ama Tu im wyobis absoluturi<br />
Rirebulebis gaanalizebis saqme-<br />
Si; mas mxolod is SeuZlia, rom esa Tu is<br />
wyoba SefardebiT perspeqtivaSi warmoidginos<br />
da yovelive amas mkiTxvelisa Tu msmenelis<br />
daSinebis efeqti misces (Tanac, mxolod<br />
Sav-TeTr ferebSi). amisda miuxedavad, adamianebisa<br />
da ganviTarebuli, gacnobierebuli<br />
sazogadoebebisaTvis ama Tu im wyobis misaReboba<br />
ganisazRvreba ara imiT, Tu ramdenad<br />
sjobia es wyoba sxva, masze uares da ukve<br />
uaryofil wyobebs, aramed imiT, Tu ramdenad<br />
aZlevs maT es mocemuli wyoba Rirseuli<br />
cxovrebisa da ganviTarebis saSualebas.<br />
ideologiis ZiriTadi amocanaa is, rom "Tanamedroveobis<br />
konstituciurma saxelmwifom<br />
socialuri samarTlianobis politikuri ga-<br />
35
36<br />
rantia unda ikisros“. 2 amitom adamianebisa<br />
da sazogadoebebis mxedveloba liberalebisaze<br />
ukeTesi aRmoCnda da maT, Savisa da<br />
TeTris garda, sxva ferebis danaxvac SeZles.<br />
ganviTarebis realurma procesebma ipova "Ramis<br />
darajis“ saxelmwifos efeqturi alternativa<br />
socialuri saxelmwifos saxiT. dRes<br />
ganviTarebuli saxelmwifoebi socialuri<br />
saxelmwifoebia, xolo iq arsebuli ekonomika<br />
ara ubralod sabazro ekonomikad, aramed<br />
socialur sabazro ekonomikad iwodeba.<br />
saqarTvelos konstituciis preambula acxadebs,<br />
rom saqarTvelo socialuri saxelmwifo<br />
unda iyos. sakuTari konstituciebis<br />
mixedviT, socialuri saxelmwifoebia germania,<br />
safrangeTi, italia, espaneTi da yvela<br />
sxva ganviTarebuli qveyana. 3<br />
rogorc konrad hese acxadebs, socialuri<br />
saxelmwifo aris "damgegmavi, mmarTavi, momsaxurebis<br />
gamwevi, ganmanawilebeli, individualuri<br />
da socialuri cxovrebis realobad<br />
mqceveli saxelmwifo“. 4 Tanamedrove demokratiul<br />
sazogadoebaSi SeuZlebelia socialuri<br />
winaaRmdegobebis gamawonasworebeli sazogadoebrivi<br />
wesrigis damyareba, Tu saxelmwifos<br />
roli mxolod piradi Tavisuflebisa<br />
da sakuTrebis dacviT Semoifargleba.<br />
aqedan gamomdinare, konstituciaSi socialuri<br />
saxelmwifos principis moxsenieba niSnavs<br />
kanonmdeblisa da administraciisaTvis<br />
socialuri samarTlianobis uzrunvelsayofad<br />
konkretuli RonisZiebebis gatarebis konstituciuri<br />
davalebis micemas. 5 mocemuli funqciebidan<br />
liberalebi SeiZleba yvelaze metad<br />
ganawilebisa da gadanawilebis cnebebma daa-<br />
Sinos. ra Tqma unda, socialuri saxelmwifos<br />
principebis moSveliebiT aravin saubrobs<br />
sazogadoebaSi dovlaTis Tanabar ganawilebaze,<br />
magram socialuri saxelmwifos realobebi<br />
dovlaTis samarTlian ganawilebas emyareba.<br />
Tavad resursebisa da dovlaTis gadanawilebis<br />
cneba liberalebs surT, rom safrTxobelad<br />
warmoadginon da sabWoTa kav-<br />
Siris adreul wlebSi momxdar eqspropri-<br />
aciisa da gankulakebis cnebebTan gagvaigivebinon.<br />
magram sinamdvileSi gadanawilebis cneba<br />
gacilebiT ufro farToa da moicavs nebismier<br />
process, romelsac saqme aqvs dovlaTisa<br />
da resursebis raime nawilis erTi xelidan<br />
meoreSi gadacemasTan. magaliTad, gadasaxadis<br />
gadamxdelTa fuliT moxuci adamianebisaTvis<br />
pensiis gacema gadanawilebaa, radganac<br />
saxelmwifos biujeti fuls erTisagan<br />
iRebs da meores aZlevs. maswavleblebisaTvis<br />
xelfasis micemac, janmrTelobis dacvis programebis<br />
saxelmwifo dafinansebac, mravalSviliani<br />
ojaxebisaTvis daxmarebac sxva araferia,<br />
Tu ara gadanawileba. TavisTavad resursebisa<br />
da dovlaTis gadanawileba, rodesac igi<br />
kanons emyareba da ara Zaladobas, aris<br />
saxelmwifoebrivi cxovrebis aucilebeli<br />
atributi da dasavleTis qveynebSi socialuri<br />
programebis dafinanseba swored gadanawilebis<br />
meSveobiT xorcieldeba.<br />
socialuri saxelmwifos realobebi liberalizmis<br />
iseTi Zireuli principis SezRudvasac<br />
moiTxovs, rogoricaa, kerZo sakuTrebis<br />
xelSeuxebloba. socialur saxelmwifoebSi<br />
aRiarebulia sakuTrebis socialuri SezRudvis<br />
instituti. es niSnavs, rom adamianebis xel-<br />
Si arsebuli kerZo sakuTreba saxelmwifom<br />
SeiZleba gaakontrolos socialuri interesebis<br />
dacvis mizniT. ase magaliTad, germaniis<br />
ZiriTadi kanonis me-14 muxlis mixedviT,<br />
"sakuTreba avaldebulebs: misiT sargebloba<br />
sazogado interesebs unda Seesabamebodes“.<br />
espaneTis konstituciis 33-e da italiis<br />
konstituciis 42-e muxlebis Sesabamisad, kerZo<br />
sakuTrebis sargeblobisa da gasxvisebis uflebebi<br />
SeiZleba SeizRudos sakuTrebis socialuri<br />
funqciis uzrunvelyofis mizniT. metic,<br />
aRniSnuli konstituciebi iTvaliswineben, rom<br />
miwa, wiaRi da sazogadoebrivad mniSvnelovani<br />
sxva sikeTeebi unda daeqvemdebaros saxelmwifo<br />
sakuTrebis uflebas. am tradiciisagan<br />
arc saqarTvelos konstituciaa Sors:<br />
konstituciis 21-e muxlis me-2 punqti uSvebs,<br />
rom sakuTrebis ufleba SeizRudos<br />
2 Badura, Staatsrecht (1986), 195.<br />
3 germaniis ZiriTadi kanonis (1949) me-20 muxli, safrangeTis konstituciis (1958) pirveli muxli,<br />
espaneTis konstituciis (1975) pirveli muxli, italiis konstituciis (1949) pirveli muxli.<br />
4 Hesse, Grundzüge des Verfassungsrechts der Bundesrepublik Deutschland (19. Auflage, 1993), 86.<br />
5 Badura, Staatsrecht (1986), 195.
aucilebeli sazogadoebrivi saWiroebidan<br />
gamomdinare. ase rom, mTeli praqtikuli<br />
gamocdileba mowmobs imas, rom liberalebis<br />
miTi sakuTrebis uflebis SeuzRudaobis Sesaxeb<br />
Tanamedrove civilizaciis mier uaryofilia.<br />
mesakuTris pasuxismgeblobaa sakuTrebis<br />
imgvari gamoyeneba, rogorc mas kanoni<br />
daavaldebulebs sazogado interesebidan gamomdinare.<br />
is sazogadoebebic ki, romelTa konstituciebi<br />
socialuri saxelmwifos cnebis gaCenamde iqna<br />
miRebuli, mividnen im daskvnamde, rom socialuri<br />
saxelmwifo stabiluri politikuri<br />
arsebobis erTaderTi formaa. SeerTebuli<br />
Statebis konstitucia Seicavs mxolod negatiur<br />
uflebaTa CamonaTvals (1791 wlis<br />
uflebaTa bili). miuxedavad amisa, axali<br />
kursis pirobebSi franklin ruzveltma gamoacxada<br />
"meore uflebaTa bili“, anu socialur-ekonomikuri<br />
uflebebi, romlebic moicaven<br />
uflebebs ganaTlebaze, Sromaze, janmrTelobis<br />
dacvaze, dasvenebis pirobebze, sakmaris kvebaze<br />
da sxva. ruzveltma am uflebebis aucilebloba<br />
daasabuTa imiT, rom individualuri<br />
Tavisufleba ar arsebobs ekonomikuri usafrTxoebis<br />
gareSe da "gaWirvebuli adamiani<br />
ar aris Tavisufali“. 6 amis Semdgom, amerikis<br />
konstituciis liberaluri profilis miuxedavad,<br />
qveyanam gezi aiRo socialuri keTildReobis<br />
saxelmwifoze, razec metyvelebs am<br />
qveyanaSi arsebuli socialuri daxmarebebis<br />
farTo sistema. rogorc kolumbiis universitetis<br />
profesori da gaero-s adamianis<br />
uflebaTa komitetis wevri, lui henkini, acxadebs,<br />
SeerTebuli Statebi dRes socialuri<br />
keTildReobis saxelmwifoa. sanam aseTad Camoyalibdeboda,<br />
mas individualur da ekonomikur<br />
Tavisuflebaze damyarebuli winaaRmdegobebis<br />
gadalaxva mouwia da dRes saxelmwifo<br />
pirdapir iRebs pasuxismgeblobas Raribi da<br />
gaWirvebuli adamianebis problemebis mosagvareblad.<br />
marTalia, socialuri garantiebi<br />
konstituciaSi dafiqsirebuli ar aris da<br />
kongresis mier miRebul kanonmdeblobas emyareba<br />
da SeiZleba formalurad kongress am<br />
garantiebis gauqmebis uflebac hqondes, magram<br />
es mxolod Teoriaa. socialuri garan-<br />
tiebi politikuri sistemis integraluri<br />
nawilia da maT TiTqmis konstituciuri simyare<br />
aqvs. amerikelebi socialur garantiebs<br />
sakuTar uflebebad miiCneven. 7 am tendenciiT<br />
amerikam fexi auwyo ganviTarebis evropul<br />
gzas, romelic socialur-ekonomikuri uflebebis<br />
konstituciur realizaciaSi mdgomareobs.<br />
es yovelive adasturebs, rom liberalizmi,<br />
rogorc ideologia, Teoria Tu moZRvreba,<br />
ar pasuxobs konstitucionalizmis ganviTarebis<br />
Tanamedrove tendenciebs. Tumca orasi<br />
wlis win konstitucionalizmi liberalurad<br />
gaigeboda, dRes es kavSiri darRveulia<br />
Seuqcevadi saxiT, radganac Tanamedrove saxelmwifo<br />
didi xania gacda liberalizmis mier<br />
dadgenil SezRudvebs. liberalizmis principebis<br />
moSvelieba mxolod xels uSlis realuri<br />
keTildReobisa da socialuri stabilurobis<br />
miRwevas. keTildReoba mxolod iq<br />
arsebobs, sadac liberalizmis dogmebi uaryves.<br />
saiT midian<br />
Tavidan saubari adamianTa azrovnebis wesiT<br />
daviwyeT. saqarTvelos realobaSi aSkaraa,<br />
rom ama Tu im ideologiisadmi erTguleba,<br />
ideologiur rwmenasa da interesebTan er-<br />
Tad, pirovnuli mentalitetis nayoficaa.<br />
arCevani liberalizmsa da socialur saxelmwifos<br />
Soris damokidebulia imaze, surT<br />
Tu ara adamianebsa da adamianTa jgufebs<br />
gaiTavison sxva adamianebisa da adamianTa<br />
jgufebis problemebi. rodesac sazogadoeba-<br />
Si individualuri egoizmi da gautanloba<br />
dominirebs, liberalizmi popularulia adamianTa<br />
Soris. erTxel da samudamod Tavi<br />
unda davaneboT im miTs, rom qarTvelebi,<br />
"civi“ dasavlelebisagan gansxvavebiT, urTierTgamtanebi<br />
da urTierTmoyvareebi arian.<br />
aravisze naklebi egoisti da gautaneli qarTveli<br />
araa. visac dasavleT evropelebTan xangrZlivi<br />
da Sinaarsiani urTierToba hqonia,<br />
advilad darwmundeba, rom maT qarTvelebze<br />
aranakleb da SeiZleba ufro metadac ician<br />
mxarSi amodgoma da urTierTxelSewyoba,<br />
riTac qarTvelebi Tavs ase viwonebT. swored<br />
es uunaroba adamianebisa gaiTavison erTmane-<br />
6 Steiner & Alston (ed.), International Human Rights. Law, Politics, Morals (1997), 258-259.<br />
7 Henkin, International Human Rights and Rights in the United States, Meron (ed.), Human Rights in International<br />
Law (1984), 34.<br />
37
38<br />
Tis problemebi, qmnis niadags maTi rwmenisaTvis,<br />
rom gaWirvebuli adamianis problemebi<br />
saxelmwifomac ar unda gaiTavisos da<br />
gaiTvaliswinos. am rwmenas ki ganviTarebis<br />
procesebma yovelgvari safuZveli gamoacala,<br />
misi uaryofa ganviTarebis aucilebeli<br />
winapirobaa.<br />
liberalebi Tavs asaReben erovnuli da religiuri<br />
Semwynareblobis damcvelebad da<br />
gvmoZRvraven, rom saxelmwifoSi eTnikuri da<br />
religiuri jgufebis uflebebis dacva samoqalaqo<br />
sazogadoebis arsebobis winapirobaa;<br />
rom aseTi jgufebis uflebebisa da interesebis<br />
ignorireba socialur gaTiSulobas<br />
iwvevs da safrTxes uqmnis sazogadoebis<br />
stabilurobas. magram imave liberalebs "aviwydebaT“<br />
(ufro swored ar ainteresebT), rom<br />
socialur stabilurobas sazogadoebis susti<br />
da daucveli jgufebisa Tu fenebis uflebebisa<br />
da interesebis ignorireba aranakleb<br />
safrTxes uqmnis. Tu saxelmwifo ar funqcionirebs<br />
sazogadoebis yvela nawilis interesebidan<br />
gamomdinare da daudevrobiT epyroba<br />
mosaxleobis sust da daucvel nawils<br />
(aseTi ki saqarTvelos TiTqmis mTeli mosaxleobaa),<br />
igi safrTxes qmnis socialuri<br />
stabilurobisaTvis, iseve, rogorc eTnikuri an<br />
religiuri uTanxmoebis gaCaRebis SemTxvevaSi.<br />
socialuri problemebis ignorireba liberalebma<br />
SeiZleba axsnan imiTac, rom Turme<br />
saqarTvelo gardamaval etapze imyofeba, sabazro<br />
ekonomika formirebis procesSia da<br />
mxolod amis Semdgom stadiebze SeeZleba<br />
saxelmwifos ikisros Tavisi socialuri<br />
funqciebi. SeiZleba isic moiSvelion, rom<br />
mecxramete saukuneSi dasavleTis qveynebSic<br />
ki ar axorcielebdnen saxelmwifoebi socialur<br />
funqcias. es yovelive liberalebma im<br />
mSoblebs unda auxsnan, romlebsac SvilebisaTvis<br />
saskolo saxelmZRvanelos sayidlad<br />
fuli ar yofniT an im mSoblebs, romlebic<br />
wlidan wlamde erT litr naturalur rZes<br />
ver asmeven sakuTar Svilebs. aseTi Teoriul-evoluciuri<br />
midgoma arsebuli problemebis<br />
mxolod ignorirebaa da ara maTi gadawyvetis<br />
mcdeloba. ukve gamocdili gvaqvs, Tu<br />
ras niSnavs dapirebebi, rom momavalSi cxovreba<br />
ukeTesi iqneba.<br />
nebismieri sicocxlisunariani ideologia,<br />
iqneba es qristian-demokratizmi, ekologizmi<br />
Tu socializmi mimarTulia sazogadoebriv<br />
konsensusis miRwevaze, sazogadoebaSi arsebuli<br />
gansxvavebuli interesebis dabalansebasa<br />
da urTierTmorigebaze. liberalizmis<br />
Sedegi ki swored amis sapirispiroa. arc<br />
erTi moZRvreba Tu ideologia (Tu ar CavTvliT<br />
faSizmsa da komunizms) ar aris ise<br />
indiferentuli zogadadamianuri moralis<br />
mimarT, rogorc liberalizmi. arc erTi<br />
moZRvreba Tu ideologia ar axdens adamianis<br />
bedis iseT ignorirebas, rogorc liberalizmi.<br />
arc erTi moZRvreba Tu ideologia ar<br />
axdens socialuri gaTiSulobis (da, Sesabamisad,<br />
socialuri daZabulobis) iseT legitimacias,<br />
rogorc liberalizmi. dabolos,<br />
arc erTi moZRvreba Tu ideologia ar ayenebs<br />
konstitucionalizmis principebis efeqturobas<br />
iseT dartymas, rogorc liberalizmi.<br />
konstituciuri principebis efeqturi<br />
moqmedeba ki, rogorc gamocdileba aCvenebs,<br />
liberalizmis principebis uaryofis tolfasia.<br />
liberalebs SeuZliaT Tavi daimSvidon: maTi<br />
moZRvreba faSizmsa da komunizmze cotaTi<br />
ukeTesi yofila. magram es damSvideba mxolod<br />
droebiTi iqneba, ramdenadac kacobrioba<br />
gamudmebiT iswrafvis ukeTesis Ziebisaken.<br />
faSizmisa da komunizmis Semdeg istoriis<br />
sanagve axla liberalizmisTvisaa gamzadebuli.<br />
arCevani ganviTarebasa da stagnacias, keTildReobasa<br />
da siRatakes, socialur saxelmwifosa<br />
da "Ramis darajis“ liberalur saxelmwifos<br />
Soris unda gakeTdes. unda davinaxoT,<br />
rom aRarc erTi ganviTarebuli saxelmwifo<br />
imarTeba liberalizmis dogmebiT,<br />
rom am dogmebs warmatebis Sansi mxolod<br />
CamorCenil qveynebSi aqvT. pirvel rigSi,<br />
axalgazrda Taoba unda gaTavisufldes liberalizmis<br />
dogmebisagan. mxolod am SemTxvevaSi<br />
SeiZleba is saqmis gamkeTebel Taobad<br />
Camoyalibdes. Tu ara da igi pasuxismgebeli<br />
iqneba ara mxolod sakuTari, aramed momavali<br />
Taobebis bedzec.
ÓÉÔÚÅÉÓ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÀ ÃÀ<br />
ÌÉÓÉ ÃÀÝÅÉÓ áÀÒÉÓáÉ ÓÀÆÙÅÀÒÂÀÒÄÈÉÓ<br />
ÆÏÂÉÄÒÈ ØÅÄÚÀÍÀÓÀ ÃÀ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÛÉ<br />
Ö<br />
davoa masobrivi informaciis saSualebebis<br />
didi roli sazogadoebriv cxovrebasa<br />
da adamianTa progresuli ganviTarebis procesSi.<br />
magram ratomRac iseTi STabeWdileba<br />
iqmneba, rom rac ufro zemoT miviwevT Tanamdebobriv<br />
kibeze, miT ufro metad gvawuxebs<br />
is Tavisufleba (sityvis, presis, informaciis),<br />
romelic masmediisaTvis unda uzrunvelvyoT.<br />
TiTqos “Cveulebrivi mokvdavisaTvis”<br />
masmediis Tavisufleba da misi saSualebiT<br />
rac SeiZleba meti da rac SeiZleba gasaidumloebuli<br />
informaciis miReba yvelaze sasurvelia,<br />
Tumca rogorc ki zemoxsenebuli<br />
“Cveulebrivi mokvdavi” Tanamdebobrivi kibis<br />
pirvel safexurze adis da Semdegi safexuris<br />
dauflebis survilic uCndeba, yovel<br />
aseT safexurze asvla TandaTan akargvinebs<br />
simpatiebs masmediisadmi. ratom xdeba es?<br />
darwmunebuli var Zalian bevr adamians awuxebs<br />
es SekiTxva da, ra Tqma unda, mec. am<br />
sakiTxebze saubrisas yvelaze mniSvnelovani,<br />
albaT, mainc is garemoeba gaxlavT, rom Cveulebrivi<br />
mokvdavis cxovrebis detalebi gacilebiT<br />
uinteresoa Tanamdebobis pirebis cxovrebis<br />
msgavs detalebTan SedarebiT da,<br />
Sesabamisad, TiToeuli is adamiani, romelic<br />
Tanamdebobas ikavebs, im garemoebasac unda<br />
ÍÉÍÏ ÓÖØÍÉÞÄ<br />
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ<br />
“ÀÆÒÉÓ ÂÀÌÏáÀÔÅÉÓ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀ ... ÅÒÝÄËÃÄÁÀ ÀÒÀ ÌáÏËÏà ÉÌ “ÉÍ×ÏÒÌÀÝÉÀÓÀ ÃÀ<br />
“ÉÃÄÄÁÆÄ”, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÌÉÉÙÄÁÀ ÃÀ ÀÙÉØÌÄÁÀ ÀÒÀÛÄÖÒÀÝáÌÚÏ×ÄËÀà ÀÍ ÖÌÍÉÛÅÍÄËÏÃ,<br />
ÀÒÀÌÄà ÉÌÀÈÆÄÝ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÛÄÖÒÀÝáÌÚÏ×ÄËÉÀ, ÌÀÛÏÊÉÒÄÁÄËÉ ÀÍ ÀÙÌÀÛ×ÏÈÄÁÄËÉ<br />
ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÓÀÈÅÉÓ ÀÍ ÌÏÓÀáËÄÏÁÉÓ ÍÄÁÉÓÌÉÄÒÉ ÓáÅÀ ÍÀßÉËÉÓÀÈÅÉÓ”<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÀÈÀ ÄÅÒÏÐÉÓ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏ<br />
usworebdes Tvals, rom, dawinaurebasTan<br />
erTad, misi piradi cxovrebis didi nawili<br />
saaSkaraoze iqneba gamotanili, amas ki, ra<br />
Tqma unda, ZiriTadad, Jurnalistebi uzrunvelyofen.<br />
sityvisa da presis Tavisufleba<br />
saSualebas gvaZlevs gamovamzeuroT ama Tu<br />
im Tanamdebobis piris mier sakuTari Zalauflebis<br />
borotad gamoyenebis faqtebi; Sesabamisad,<br />
maT meti pasuxismgebloba ekisrebaT<br />
da sazogadoebis winaSe met angariSvaldebulebasac<br />
unda grZnobdnen. 1971 wlis aSSs<br />
uzenaesi sasamarTlos mosamarTlem, hugo<br />
bleqma, saqmis - “New York Times Co. v. United<br />
States”, ganxilvisas ganacxada: “xelisuflebis<br />
ufleba - gaakontrolos presa, gauqmda da<br />
presas mieca samudamo ufleba gaakritikos<br />
mTavroba. presa daculia imdenad, rom mas<br />
SeuZlia gaaSiSvlos xelisuflebis saidumloebani<br />
da miawvdinos isini xalxs. mxolod<br />
Tavisufal da SeuzRudav presas SeuZlia<br />
efeqturad amxilos xelisuflebis nakli.<br />
Tavisufali presis movaleobaa xeli SeuSalos<br />
xelisuflebis TiToeul ganStoebas<br />
xelyos xalxis uflebebi”.<br />
Cven, sazogadoebis wevrebi, gacilebiT mkacr<br />
moTxovnebs vuyenebT Tanamdebobis pirebs, vi-<br />
39
40<br />
dre sakuTar Tavs. is faqti, Tu ramdenad<br />
marTebulia maTdami aseTi midgoma, calke<br />
davis sagania, magram axla saintereso iqneba<br />
saubari im saerTaSoriso Tu adgilobrivi<br />
garantiebis Sesaxeb, romlebiTac TiToeuli<br />
Jurnalisti sargeblobs ama Tu im informaciis<br />
mopovebisas da misi gamoqveynebisas.<br />
sainteresoa is wesebi, romelTa dacva aucilebelia<br />
yoveli JurnalistisaTvis zemoaRniSnuli<br />
dacvis misaRebad, raTa masze gavrcelebuli<br />
“sityvis Tavisuflebis” garantia<br />
STanTqmul ar iqnes raime seriozuli samar-<br />
TaldarRveviT. Cven SevexebiT agreTve evropis<br />
zogierTi saxelmwifosa da aSS-s praqtikas<br />
sityvisa da Tavisuflebis dacvis TvalsazrisiT<br />
da mokled gavecnobiT saqarTvelos<br />
Sesabamis kanonmdeblobas.<br />
Cemi azriT, pirvel rigSi, saintereso iqneba<br />
gavixsenoT, Tu riT aris gamowveuli sityvis<br />
Tavisuflebis aucilebloba, Tu, ra<br />
Tqma unda, aseTi aucilebloba arsebobs.<br />
rogorc zemoT aRiniSna, Cveni darwmunebuloba<br />
sityvisa da presis Tavisuflebis aucileblobaSi<br />
droTa ganmavlobaSi SeiZleba<br />
Seicvalos, imisda mixedviT, Cven is adamianebi<br />
varT, visTvisac am movlenas sargebloba<br />
moaqvs (msmenelebi, mayureblebi, Cveulebrivi<br />
moqalaqeebi), Tu – isini, vinc sityvis TavisuflebiT<br />
“zaraldeba”.<br />
Tumca, rogorc realoba gviCvenebs, garda<br />
“dazaralebuli” Tanamdebobis pirebisa, sityvis<br />
Tavisufleba zogjer “Cveulebriv mokvdavebsac”<br />
ar siamovnebT. Zalian bevrs saubroben<br />
imis Sesaxeb, Tu rogor icvleba sazogadoebis<br />
wevrTa azrovneba masobrivi informaciis<br />
saSualebebis gavleniT, Tu ramdenad uaryofiTad<br />
moqmedebs axalgazrdobaze (Tumca,<br />
Cemi azriT, es gavlena ufro metad ufrosebze<br />
SeimCneva) filmebi, romlebSic daufaravad<br />
aris gadmocemuli seqsi da Zaladoba.<br />
ufrosi Taoba wuxs myari, saukuneebis man-<br />
Zilze damkvidrebuli qarTuli tradiciebis<br />
Seryevis gamo. CemTvis, ra Tqma unda, savsebiT<br />
misaRebia masobrivi informaciis saSualebebis<br />
limitireba msgavsi filmebis Cvenebasa<br />
da Tambaqos reklamirebaSi (rac Ramis saaTebSi<br />
unda iyos daSvebuli), magram miuRebelia<br />
ufrosi Taobis wuxili im zogierTi qarTuli<br />
tradiciis “Seryevis” gamo, romelic,<br />
zustad imis gamo, rom saukuneebis manZilze<br />
aris damkvidrebuli, SeiZleba gadasaxedi da<br />
Sesacvleli aRmoCndes. nu dagvaviwydeba, rom<br />
mravali siaxle Tavis droze ugulebelyofili<br />
iyo TanamedroveTa mier. es sulac ar<br />
gvaZlevs uflebas yoveli damkvidrebuli<br />
Sexeduleba gadaumowmeblad da gauanalizeblad<br />
miviRoT, rwmenis doneze. WeSmaritebis<br />
misaRwevad swored gadamowmeba da gaanalizebaa<br />
saWiro da amitom xelisuflebis zegavlenisagan<br />
savsebiT Tavisufali unda iyos<br />
nebismieri azrisa da Sexedulebis gamoTqma,<br />
miuxedavad imisa, Tu ramdenad sayovelTaod<br />
aRiarebulia is mosazreba, romelsac gamoTqmuli<br />
azri Tu Sexeduleba eWvqveS ayenebs.<br />
saxelmwifoSi upiratesobis mqone religiis<br />
axlandeli Tu mokveTili mesveurebi da maTi<br />
mimdevrebi, rbilad rom vTqvaT, ukmayofilebas<br />
ver faraven imis gamo, rom damoukidebeli<br />
telekompaniebi da gazeTebi “arapopularuli<br />
seqtebis” warmomadgenlebsa da maTi da<br />
ara marto maTi, aramed zogadad, adamianis<br />
uflebebis damcvelebs sakuTari mosazrebebis<br />
gamoTqmis saSualebas aZleven. Cvens qveyanaSi<br />
mavanTa da mavanTa fizikur ganadgurebazec<br />
ki aris saubari, radgan maT xelisuflebisaTvis<br />
arc Tu ise umtkivneulo Temebze<br />
pirdapir teleekranebidan amcnes mosaxleobas.<br />
ar unda dagvaviwydes, miT umetes,<br />
“demokratiis Senebis”, axali, CvenTvis ucnobi<br />
demokratiuli institutebis Camoyalibebis<br />
procesSi, rom yovel azrs, Tundac<br />
sazogadoebis udidesi nawilisaTvis, Tundac<br />
yvelasaTvis miuRebelsac ki, aqvs arsebobisa<br />
da imis ufleba, rom Tavisuflad, SiSis gareSe<br />
iqnas gamoTqmuli. politologi, jon stiuart<br />
mili, Tavis wignSi “Tavisuflebaze”<br />
werda: is gansakuTrebuli boroteba, romelic<br />
mosazrebis Tavisuflad gamoTqmis CaxSobas<br />
moaqvs mdgomareobs imaSi, rom aseTi moqmedeba<br />
adamianTa modgmas - rogorc Tanamedrove,<br />
ise momaval Taobebs Zarcvavs... Tu<br />
mosazreba marTebulia – xalxi moklebulia<br />
SesaZleblobas arsebuli araswori Sexedulebis<br />
nacvlad miiRos WeSmariti, xolo, Tu<br />
mosazreba arasworia – xalxi kargavs WeSmaritebis<br />
ufro naTel aRqmas da im Zlier<br />
STabeWdilebas, romelsac SecdomasTan misi<br />
Setakebis Semdeg miiRebda; am ukanasknel Sedegs<br />
ki aseve didi sargebloba moaqvs.
ogorc viciT demokratiulobis erT-erTi<br />
umniSvnelovanesi maCvenebelia xalxis monawileoba<br />
saxelmwifoebrivi mniSvnelobis gadawyvetilebaTa<br />
miRebis procesSi. imisaTvis, rom<br />
es monawileoba Segnebuli iyos, anu TiToeulma<br />
moqalaqem gaiazros sakuTari moqmedebis Sesa-<br />
Zlo dadebiTi da uaryofiTi Sedegebi, aucilebelia<br />
mas hqondes am sakiTxTan dakavSirebuli<br />
yovelgvari informaciis SeuzRudavad<br />
miRebis saSualeba. ara marto saxelmwifoebrivi<br />
mniSvnelobis (magaliTad, qveynis prezidentis<br />
arCevnebi), aramed nebismieri gadawyvetilebis<br />
miRebisas, TiToeuli adamianma unda<br />
ganixilos sxvadasxva, Tundac urTierTgamomricxavi<br />
mosazreba, gaiazros yvela Sesa-<br />
Zlebeli alternativa da mxolod amis Semdeg<br />
gaakeTos garkveuli daskvnebi. albaT es<br />
saukeTeso gzaa – WeSmaritebis mignebisa. masobrivi<br />
informaciis saSualebebi ki xels<br />
uwyoben adamianebs gadawyvetilebebis miRebis<br />
procesSi e.w. “ideaTa bazris” uzrunvelyofiT.<br />
saxelmwifoebrivi struqturebisagan<br />
konkretuli gazeTebisa Tu telekompaniebis<br />
Tavisufleba, ra Tqma unda, jer kidev ar<br />
niSnavs maT obieqturobas. anu damoukidebloba<br />
avtomaturad ar niSnavs miukerZoeblobas,<br />
Tumca zemoaRniSnul “ideaTa bazars”<br />
SeiZleba masobrivi informaciis ramdenime<br />
mikerZoebuli saSualebac qmnides.<br />
aRsaniSnavia, rom, miuxedavad im SezRudvebisa,<br />
romlebic SeiZleba arsebobdes ama Tu<br />
im sityvis warmoTqmis adgilis, droisa da<br />
maneris mimarT, ar SeiZleba moqalaqe SeizRudos<br />
mxolod imis gamo, rom misi Sexedulebebi<br />
arapopularulia an miiCneva arasworad<br />
an saxifaTod. sityvis Tavisufleba arsebobs<br />
ara mxolod maTTvis, vinc xelisuflebis<br />
kurss eTanxmeba, aramed maTTvisac da Sei-<br />
Zleba iTqvas, pirvel rigSi, maTTvis, vinc<br />
mas opoziciaSi udgas. jer arc erTi xelisufali<br />
yofila imdenad Tavmdabali, rom esa<br />
Tu is pirovneba sakuTari personisa da politikis<br />
qeba-didebis gamoxatvisaTvis edevna.<br />
mTavrobis mier sityvis Tavisuflebis SezRudva,<br />
masSi Cadebuli azris gamo, am principis<br />
ugulebelyofis yvelaze cxadi magaliTia.<br />
mniSvnelovania is garantiebi, romlebsac sityvis<br />
TavisuflebisaTvis saerTaSoriso SeTanxmebebi<br />
qmnian. 1948 wlis adamianis uflebaTa say-<br />
ovelTao deklaraciis me-19 muxlis mixedviT:<br />
yoveli adamiani sargeblobs azrisa da gamoxatvis<br />
TavisuflebiT; es ufleba moicavs adamianis<br />
Tavisuflebas, daubrkoleblad misdevdes<br />
Tavis mrwamss da moiZios, miiRos da<br />
gaavrcelos informacia da ideebi nebismieri<br />
saSualebiT, saxelmwifo sazRvrebis miuxedavad.<br />
aRniSnuli deklaraciis me-18 muxli ki uzrunvelyofs<br />
azris, sindisisa da religiis Tavisuflebas.<br />
amave Sinaarsisaa 1950 wlis adamianis<br />
uflebebis Sesaxeb evropis konvenciis<br />
me-9 muxli, xolo me-10 muxlis mixedviT:<br />
1. yoveli adamiani sargeblobs azrisa da<br />
gamoxatvis TavisuflebiT; es ufleba<br />
moicavs adamianis Tavisuflebas,<br />
daubrkoleblad misdevdes Tavis mrwamss<br />
da miiRos da gaavrcelos informacia da<br />
ideebi sajaro xelisuflebis Carevis<br />
gareSe saxelmwifo sazRvrebis miuxedavad.<br />
es muxli ar unda warmoadgendes<br />
dabrkolebas saxelmwifoebisaTvis, raTa<br />
maT moiTxovon mauwyeblobis, satelevizio<br />
da kinematografiuli kompaniebis licenzireba.<br />
2. zemoaRniSnul TavisuflebaTa ganxorcieleba,<br />
imdenad ramdenadac mas Tan axlavs<br />
valdebulebani da pasuxismgebloba,<br />
SeiZleba gaxdes im formalobebis, pirobebis,<br />
SezRudvebisa da sasjelis sagani,<br />
romlebic gansazRvrulia kanoniT da aucilebelia<br />
demokratiul sazogadoebaSi<br />
erovnuli usafrTxoebis, teritoriuli<br />
mTlianobisa da sajaro usafrTxoebisaTvis,<br />
areulobis an danaSaulis Tavidan<br />
asacileblad, janmrTelobis an moralis<br />
dasacavad, sxvebis uflebaTa an reputaciis<br />
dasacavad, konfidencialurad miRebuli<br />
informaciis gamoaSkaravebis Tavidan<br />
asacileblad, an sasamarTlo xelisuflebis<br />
avtoritetisa da miukerZoeblobis<br />
SesanarCuneblad.<br />
am muxlis meore punqti, Cemi azriT, sakmaod<br />
zRudavs im princi pebis ganxorcielebas,<br />
romlebic pirvel punqtSia CamoTvlili. Tumca<br />
miuxedavad amis, evropis adamianis uflebaTa<br />
sasamarTlo konvenciis mosarCeleTa umravlesobas<br />
sarCels me-10 muxlTan mimarTebaSi<br />
ukmayofilebs da saxelmwifoebs damnaSaved<br />
scnobs. amasTanave, saqmesTan dakavSirebiT<br />
41
42<br />
gaweuli xarjebis srulad dafarvis movaleoba<br />
saxelmwifoebs ekisrebaT. maTve uxdebaT<br />
procesSi gamarjvebuli mxareebisaTvis moraluri<br />
da materialuri zianis anazRaurebac.<br />
evropis qveynebis kanonmdebloba sityvis<br />
TavisuflebasTan mimarTebaSi gacilebiT ufro<br />
mkacria aSS-sTan SedarebiT, Tumca ukanasknel<br />
xanebSi am TvalsazrisiT bevri sasikeTo cvlileba<br />
ganxorcielda. evropis sabWos SeqmniT<br />
da adamianis uflebaTa evropis konvenciis<br />
me-10 muxlis gaTvaliswinebiT, evropis<br />
qveynebma TandaTan Secvales TavianTi damokidebuleba<br />
sityvis Tavisuflebisadmi. Tumca<br />
aRsaniSnavia is garemoeba, rom zogierTi qveynis<br />
sisxlis samarTlis kodeqsSi SenarCunebulia<br />
Seuracxyofisa da ciliswamebis kriminalizacia<br />
(magaliTad, safrangeTi, avstria), magram<br />
evropis qveynebSi saerTo evropuli kanonmdeblobis<br />
integrirebis gamo, sisxlis samarTlis<br />
kodeqsebis Sesabamisi muxlebi, faqtobrivad,<br />
ufunqciod darCa.<br />
mniSvnelovania is RonisZiebebi, romlebic<br />
adamianis uflebaTa evropis sasamarTlos<br />
saqmianobis farglebSi xorcieldeba da miznad<br />
isaxavs sityvis TavisuflebisaTvis meti garantiebis<br />
uzrunvelyofas. Seiqmna mediis<br />
samarTalsa da adamianis uflebebze momuSave<br />
specialistTa jgufi, romlis mandati JurnalistTa<br />
uflebebis, gamoxatvisa da informaciis<br />
Tavisuflebis sakiTxebze muSaobas<br />
iTvaliswinebs. jgufSi damkvirvebelTa Soris<br />
arian masmediis profesiuli organizaciebis<br />
warmomadgenlebi da Jurnalistebi. swored<br />
aRniSnulma jgufma SeimuSava rekomendacia<br />
# R (2000) 7, romelic Seexeba JurnalistTa<br />
uflebas ar daasaxelon informaciis<br />
wyaro. 1999 wlis ganmavlobaSi jgufi ikvlevda<br />
politikuri figurebisa da sajaro<br />
mosamsaxureebis Sesaxeb mosazrebis gamoxatvisa<br />
da informaciis gavrcelebis sakiTxebs<br />
defamaciis Sesaxeb erovnul kanonmdeblobasa<br />
da adamianis uflebaTa evropis sasamarTlos<br />
praqtikasTan mimarTebaSi. jgufi<br />
muSaobs agreTve sityvis Tavisuflebisa (muxli<br />
10) da piradi saidumloebis dacvis (muxli<br />
8) garkveulwilad dapirispirebis problemebze.<br />
am sakiTxis Seswavlis iniciatori gaxldaT<br />
saparlamento asamblea (1998 w), romelmac<br />
1999 wlis 23 seqtembers q. strasburg-<br />
Si am Temas saerTaSoriso konferencia mi-<br />
uZRvna. evropis adamianis uflebaTa konvenciis<br />
me-6 muxlis mixedviT, sasamarTlo mosmena<br />
sajaroa da gadawyvetilebac sajarod cxaddeba,<br />
magram udanaSaulobis prezumfciisa da<br />
gamoZiebis saidumloebis gamo, zogjer masmedia<br />
garkveulwilad izRudeba sisxlissamarTlebrivi<br />
procesebis gaSuqebisas. zemoaRniSnuli<br />
specialuri jgufis muSaobis erT-erTi<br />
mizania agreTve am sferoSi garkveuli standartebis<br />
Camoyalibeba.<br />
1996 wels ministrTa komitetma miiRo kidev<br />
erTi saintereso rekomendacia, romelic miznad<br />
isaxavs konfliqtebisa da daZabulobis kerebSi<br />
momuSave Jurnalistebis dacvas. rogorc<br />
cnobilia, iugoslaviaSi, CeCneTsa da sxva<br />
cxel wertilebSi mravali Jurnalisti daiRupa<br />
da mravalze Zaladobac ganxorcielda.<br />
zemoxsenebuli saxis rekomendaciebic swored<br />
imisken iyo mimarTuli, rom Jurnalistebs<br />
yvelgan da yovelTvis mieceT TavianTi profesiuli<br />
movaleobis Sesrulebis SesaZlebloba.<br />
rogorc ukve aRvniSneT, me-10 muxlis Sesaxeb<br />
evropis adamianis uflebaTa sasamarTlo-<br />
Si Sesuli sarCelebis umravlesoba kmayofildeba.<br />
mniSvnelovania TurqeTis magali-<br />
Ti, romlis winaaRmdegac bolo wlebis ganmavlobaSi<br />
13 saqme iqna aRZruli. mosarCele-<br />
Ta umravlesoba adgilobrivi sasamarTlos<br />
mier damnaSaved iyo cnobili qveynis erTianobisa<br />
da ganuyoflobis winaaRmdeg mimarTuli<br />
kampaniis farglebSi statiebis gamoqveynebisaTvis.<br />
13-idan 11 SemTxvevaSi sasamarTlom<br />
daadastura konvenciis me-10 muxlis dar-<br />
Rvevis faqti.<br />
adamianis uflebaTa evropis sasamarTlo presas<br />
ganixilavs rogorc modarajes, romelic<br />
mudmivad akvirdeba xelisuflebis saqmianobas.<br />
miuxedavad imisa, rom masobrivi informaciis<br />
saSualebebi unda Seecadon ar gascdnen eTikis<br />
normebs, gansakuTrebiT ki sxvaTa reputaciisa<br />
da uflebebis Selaxvis TvalsazrisiT,<br />
sxvadasxva Temaze informaciisa da ideebis<br />
gavrceleba mainc maTi movaleobaa. sasamarTlom<br />
Tavis gadawyvetilebebSi xazi gausva im<br />
garemoebas, rom Jurnalistebma Tavad unda<br />
SearCion informaciis gadmocemis meTodebi<br />
da formebi da, Sesabamisad, maTi gancxadebebi<br />
SeiZleba provokaciulic iyos. Tumca sasamarTlo<br />
aRiarebs imasac, rom Jurnalistebs
didi pasuxismgeblobac ekisrebaT, isini unda<br />
darwmundnen im informaciis sisworeSi, romelsac<br />
gaavrceleben da aucileblad unda daicvan<br />
Jurnalisturi eTikis normebi.<br />
Zalian mniSvnelovania is garemoebac, rom,<br />
samwuxarod, evropis sasamarTlos mravali<br />
gadawyvetileba konkretuli qveynebis mTavrobebis<br />
mier sisruleSi ar iqna moyvanili. Seqmnili<br />
mdgomareobis gaumjobesebis meqanizmebi<br />
jer kidev dasaxvewia, magram sabolood albaT<br />
mainc im daskvnamde mivdivarT, rom sityvis<br />
Tavisuflebis uzrunvelyofis TvalsazrisiT,<br />
qveynebis doneze yvelaze mniSvnelovania<br />
TiToeuli qveynis Sida kanonmdeblobis<br />
demokratiuloba da, rac mTavaria, deklarirebuli<br />
uflebebis realuri ganxorcieleba.<br />
swored amitom am mimarTulebiT samTavrobo<br />
Tu arasamTavrobo organizaciebis mier gadadgmuli<br />
yoveli nabiji, Cemi azriT, misasalmebelia,<br />
miuxedavad imisa, Tu ras fiqroben am<br />
sakiTxze “ganawyenebulni”.<br />
aRsaniSnavia amerikis SeerTebuli Statebis<br />
uzenaesi sasamarTlos didi roli sityvisa<br />
da azris Tavisuflebis garantiebis ganmtkicebis<br />
TvalsazrisiT. garantiebs aSS-s konstituciis<br />
pirveli Sesworeba uzrunvelyofs,<br />
romelic icavs religiis, Sekrebis, sityvisa<br />
da presis Tavisuflebasa da saxelmwifosagan<br />
zianis anazRaurebis moTxovnis<br />
uflebas. am sakiTxebze evropelTa konservatorulma<br />
Sexedulebebma amerikaSi dasaxlebis<br />
Semdeg didi transformacia ganicada. magaliTad<br />
inglisSi, ciliswamebis kanoni Zalian<br />
mkacri iyo. Tu vinme dabeWdavda gancxadebas,<br />
romelic adamianis reputacias ayenebda zians<br />
an eWvqveS ayenebda saxelmwifo moxelis patiosnebas,<br />
mas aucileblad daedeboda brali<br />
ciliswamebaSi, miuxedavad imisa, es gancxadeba<br />
sinamdviles Seefereboda Tu ara. londoni<br />
“ciliswamebis sarCelebis dedaqalaqad”<br />
moixsenieboda, sadac TiTqmis yovelTvis Jurnalistebsa<br />
da sainformacio saSualebebs<br />
amtyunebdnen. Tumca aRniSvnis Rirsia inglisis<br />
lordTa palatis mier, 1993 wlis derbiSaiaris<br />
regionaluri xelisuflebis mier<br />
gazeT “Taimsis” winaaRmdeg Setanil sarCelze<br />
miRebuli gadawyvetileba, sadac vkiTxulobT:<br />
“pirveli rigis sazogadoebrivi interesebi<br />
moiTxovs demokratiuli gziT arCeuli sa-<br />
jaro xelisufleba da, Sesabamisad, nebismieri<br />
sxva samTavrobo organo Ria iyos<br />
SeuzRudavi sajaro kritikisaTvis”. Tumca<br />
am daskvnamde amerikaSi gadasaxlebuli evropelebi<br />
gacilebiT ufro adre mividnen. konstituciis<br />
pirveli Sesworebis miRebis Semdegac,<br />
mTavrobis kritika garkveulad<br />
SezRuduli gaxldaT specialuri kanoniT<br />
“antisamTavrobo agitaciis Sesaxeb”, magram<br />
1919 wlidan, rodesac uzenaesma sasamarTlom<br />
ganixila saqme - “Abrams v. United States”,<br />
sasamarTlo xelisuflebam ukve namdvilad<br />
daiwyo sityvis Tavisuflebis Sesaxeb britanuli<br />
warmodgenebis ugulebelyofa. iakob<br />
abraamssa da mis Tanamoazreebs brali daedoT<br />
pamfletebis gavrcelebaSi, romelSic<br />
gakritikebuli iyo uilsonis xelisufleba<br />
1918w. ruseTSi jarebis gagzavnis gamo. miuxedavad<br />
imisa, rom mTavrobam ver daamtkica<br />
am pamfletebis gavrcelebiT samxedro Zalebis<br />
saqmianobisaTvis raime zianis miyeneba, erTerTi<br />
SedarebiT dabali instanciis sasamarTlos<br />
mosamarTlem gadawyvita, rom es “Sei-<br />
Zleboda momxdariyo” da braldebulebi damnaSaved<br />
scno. uzenaesi sasamarTlos 7 mosamarTle<br />
daeTanxma am gadawyvetilebas, magram<br />
holmsma dawera gansxvavebuli azri,<br />
romelsac daeTanxma kidev erTi mosamarTle.<br />
es gansxvavebuli azri SeiZleba CaiTvalos<br />
im momentad, romlis Semdegac sasamarTlo<br />
xelisuflebam realurad daiwyo “azris gamoxatvis<br />
Tavisuflebis” principis dacva.<br />
Tumca aSS-s konstituciis pirveli Sesworeba<br />
mraval SemTxvevaSi mainc sadavo xdeba, anu<br />
ufro zustad, davis sagania misi mniSvneloba<br />
da, rac mTavaria, - gavrcelebis sazRvrebi.<br />
masSi dasawyisidanve Cadebulia SeuTavsebloba<br />
masobrivi informaciis saSualebebis<br />
warmomadgenlebs, romlebic miznad isaxaven<br />
rac SeiZleba didi raodenobiT informacia<br />
moipovon, da xelisuflebis warmomadgenlebs<br />
Soris, romlebsac piriqiT, surT, rom rac<br />
SeiZleba naklebi informacia iqnas saaSkaraoze<br />
gamotanili. miuxedavad imisa, rom aSS-s konstituciis<br />
pirveli Sesworebis mixedviT,<br />
“kongress ar aqvs ufleba gamosces kanoni..”,<br />
aSS-s uzenaesma sasamarTlom saqmis - “Near<br />
v. Minnesota (1931)”, ganxilvisas, Sesworeba<br />
Statebis sakanonmdeblo organoebzec gaavrcela.<br />
minesotaSi gamoica specialuri kano-<br />
43
44<br />
ni, romliTac aikrZala boroti ganzraxviT<br />
skandaluri, defamaciuri publikaciis gamoqveyneba.<br />
es kanoni, faqtobrivad, mineapolisis<br />
erT-erTi gazeTis winaaRmdeg iyo mimarTuli,<br />
romelmac adgilobrivi politikosebisa<br />
da biznesmenebisaTvis sakmaod sasircxvilo<br />
faqtebi gamoavlina. gazeTma uzenaes<br />
sasamarTlos mimarTa mas Semdeg, rac adgilobrivma<br />
sasamarTloebma sixaruliT aukrZales<br />
mas garkveuli saxis informaciis gamoqveyneba.<br />
zemoaRniSnuli saqme Zalian mniSvnelovania<br />
im TvalsazrisiTac, rom uzenaesi<br />
sasamarTlos gadawyvetilebis mixedviT, xelisufleba<br />
moklebulia publikaciebze cenzuris<br />
dawesebisa da maTi gamocemisaTvis<br />
dabrkolebis Seqmnis uflebas. es, ra Tqma<br />
unda, ar niSnavs, rom gazeTis mesveurebs ar<br />
SeiZleba brali dasdebodaT araswori informaciis<br />
gavrcelebasa da defamaciaSi, magram<br />
aucilebeli iyo maTi bralis damtkiceba sasamarTloSi.<br />
anu am gadawyvetilebiT aSS-s<br />
uzenaesi sasamarTlos mier saxelisuflo<br />
cenzurisaTvis sakonstitucio akrZalva iqna<br />
SemoRebuli. akrZalulia, ama Tu im informaciis<br />
gamoqveynebis SezRudva mTavrobisagan<br />
winaswari nebarTvis miRebis moTxovniT. dadginda,<br />
rom masobrivi informaciis saSualebebis<br />
SezRudva SeiZleba mxolod im SemTxvevaSi,<br />
Tu xelisufleba daamtkicebs, rom<br />
esa Tu is publikacia an gadacema aucileblad<br />
miayenebs arsebiT zians sazogadoebas.<br />
mTavari mosamarTlis, hugis azriT, aravin<br />
iqneboda iseTi informaciis gasaidumloebis<br />
winaaRmdegi, rogoric aris jarebis raodenoba<br />
da adgilsamyofeli da ase Semdeg. am<br />
Teoriaze dayrdnobiT, saqmis - “New York<br />
Times Co. v. United States (1971)”, ganxilvisas,<br />
iusticiis departamentis mcdelobis Sedegad,<br />
gazeTebs “New York Times”-s, “Washington<br />
Post”-sa da sxvebs aekrZalaT “pentagonis<br />
dokumentebis” gamoqveyneba, romlebSic detalurad<br />
iyo aRwerili vietnamis omSi aSSs<br />
monawileoba. xelisuflebis warmomadgenlebi<br />
amtkicebdnen, rom es safrTxes Seuqmnida<br />
erovnul uSiSroebas. sinamdvileSi ki,<br />
rogorc gairkva, aq ufro did rols Tama-<br />
Sobda sircxvilis faqtori. yvelaferi daiwyo<br />
imiT, rom Tavdacvis departamentis yofilma<br />
ekonomistma, daniel elsbergma, moipova<br />
Tavdacvis mdivnis miTiTebiT Seqmnili<br />
vietnamis omis Sefasebis masalebi da isini<br />
presas gadasca. dokumentebis garkveuli nawilis<br />
gamoqveynebis Semdeg, xelisuflebis<br />
warmomadgenlebi panikam moicva, Tumca sasamarTlos<br />
mier mokle vadaSi miRebul gadawyvetilebaSi<br />
kidev erTxel ganmtkicda saxelmwifos<br />
mxridan cenzuris dauSvebloba:<br />
“saxelmwifos gasaidumloebuloba mTlianad<br />
anti-demokratiulia.. sazogadoebrivi mniSvnelobis<br />
sakiTxebze Ria debatebi da diskusia<br />
sasicocxlod aucilebelia Cveni erovnuli<br />
saxelmwifoebriobisaTvis.” aSS-s konstituciis<br />
pirveli Sesworeba warmoadgens myar kedels,<br />
romelic xels uSlis saxelmwifos mier<br />
ideebze, rwmenasa da gansakuTrebiT ki, saxelmwifosa<br />
da misi moxeleebis kritikaze<br />
cenzuris dawesebas. gamoyenebul iqna Teoria,<br />
romlis mixedviTac, saxelmwifos TiToeul<br />
moqalaqes ufleba aqvs icodes ra gaakeTa<br />
misi qveynis xelisuflebam, Tumca, generali<br />
teiloris (elCi samxreT vietnamSi) azriT,<br />
moqalaqem unda icodes mxolod is, rac<br />
saWiroa misi funqciebis Sesasruleblad da<br />
karg moqalaqed yofnisaTvis da ara is saidumloebebi,<br />
romelTac SeiZleba ziani miayenon<br />
misi qveynis xelisuflebas da arapirdapir<br />
- TviTon masac. am saqmis gadawyvetisas,<br />
uzenaesi sasamarTlos wevrebs Sorisac azr-<br />
Ta sxvadasxvaoba gamoikveTa; zogierTi maTgani<br />
sityvis absoluturi Tavisuflebis momxre<br />
gaxldaT, zogisaTvis ki misaRebi iyo<br />
garkveuli SezRudvebi – informaciis garkveuli<br />
saxis gasaidumloeba, magram yvela erTxmad<br />
aRiarebda saxelmwifos mxridan cenzuris<br />
dauSveblobas.<br />
aSS-s uzenaesi sasamarTlos gadawyvetileba<br />
saqmeSi - “New York Times Co v. Sullivan”, Zalian<br />
sayuradReboa masSi warmodgenili arCevanis<br />
gamo: sityvis Tavisufleba gacilebiT ufro<br />
mniSvnelovani Rirebulebaa sazogadoebisaTvis,<br />
vidre konkretuli pirebis reputaciis dacva.<br />
sajaro sakiTxebis ganxilva da debatebi<br />
SeuzRudavi unda iyos da SeiZleba sajaro<br />
mosamsaxureebze SetevebSic ki gamoixatos.<br />
mosarCele salivani montgomeris (Stati<br />
alabama) erT-erTi arCeuli sajaro mosamsaxure<br />
gaxldaT, romelmac sakuTar da qalaqis<br />
policiis Seuracxyofad miiRo “New York<br />
Times”-is mier gamoqveynebuli gancxadeba,<br />
romelic aRwerda Tanasworobis moTxovniT
Savkaniani studentebisa da maTi mxardamWerebis<br />
gamosvlebis darbevis faqts, aseve,<br />
martin luTer kingis mimarT ganxorcielebul<br />
damsjel RonisZiebebs. miuxedavad imisa,<br />
rom es publikacia mraval uzustobas Seicavda,<br />
ZiriTadi faqtebi mainc Seefereboda<br />
sinamdviles. mosarCelem adgilobrivi sasamarTlosagan<br />
miiRo sarCelis dakmayofileba<br />
da zianis asanazRaureblad mowinaaRmdege<br />
mxareebs (radgan mosarCele 4 fizikur da<br />
iuridiul pirs uCioda) 500 000 aSS dolaris<br />
gadaxdac ki daekisraT. uzenaesi sasamarTlo<br />
ar daeTanxma am gadawyvetilebas da,<br />
zemoaRniSnuli arCevanis gakeTebis garda,<br />
daadgina, rom sityvis TavisuflebisaTvis ukve<br />
arsebuli garantiebis Sesabamisad, saWiroa<br />
miRebul iqnes federaluri kanoni, romelic<br />
aukrZalavs sajaro mosamsaxures moiTxovos<br />
anazRaureba im zianisaTvis, romelic mas<br />
samsaxurebriv moRvaweobasTan dakavSirebuli<br />
SeuracxyofiT an ciliswamebiT miadga, garda<br />
im SemTxvevisa, rodesac calkeuli gancxadeba<br />
boroti ganzraxviT iyo gakeTebuli.<br />
Tumca unda aRiniSnos, rom boroti ganzraxvis<br />
SemTxvevaSic, romlis damtkiceba sakmaod<br />
rTulia, Jurnalisti profesiuli xelSeuxeblobis<br />
uflebiT sargeblobs.<br />
yovelive zemoTqmulidan, Cemi azriT, cxadi<br />
xdeba, Tu ramdenad myaria masobrivi informaciis<br />
saSualebebis TavisuflebisaTvis aSS-<br />
Si Seqmnili garantiebi.<br />
axla ki cota ram Cveni sakuTari kanonmdeblobis<br />
Sesaxeb. saqarTvelos konstitucia<br />
sityvis Tavisuflebis (da ara marto) uzrunvelsayofad<br />
me-19 muxliT Semdeg garantiebs<br />
awesebs:<br />
1. yovel adamians aqvs sityvis, azris, sindisis,<br />
aRmsareblobisa da rwmenis Tavisufleba;<br />
2. dauSvebelia adamianis devna sityvis,<br />
azris, aRmsareblobis an rwmenis gamo,<br />
agreTve misi iZuleba gamoTqvas Sexeduleba<br />
maT Sesaxeb;<br />
3. dauSvebelia am muxlSi CamoTvlil TavisuflebaTa<br />
SezRudva, Tu maTi gamovlineba<br />
ar laxavs sxvaTa uflebebs.<br />
konstitucia marTlacda CvenTvis, saqarTvelos<br />
TiToeuli moqalaqisaTvis, Cveni azrebis<br />
Tavisuflad gamoxatvis garantia, magram<br />
ra vuyoT Cveni Zalovani struqturebis warmomadgenelTa<br />
mxridan Jurnalistebis fizikuri<br />
Seuracxyofis faqtebs? “Zala aRmarTs<br />
xnavs”, magram Cveni gadasawyvetia, es Zala<br />
sityvis Tavisufleba iqneba Tu Zalovani<br />
struqturebis, rbilad rom vTqvaT, “arae-<br />
Tikuri saqcieli”. rogorc Cans is garemoeba,<br />
rom ar damtkicda gazeT “rezonansis”<br />
korespondentis, gazeT “kviris palitris”<br />
fotokorespondentisa da sxvaTa cemis faqti,<br />
zustad konstituciis zemoT moyvanili<br />
muxlis me-3 punqts SeiZleba mivaweroT. am<br />
Jurnalistebma albaT Selaxes Cveni Zalovani<br />
struqturebis warmomadgenelTa uflebebi<br />
imiT, rom fotofirze aRbeWdes maT mier<br />
nacemi adamiani, an gazeTSi ase “usindisod”<br />
dabeWdes simarTle maT Sesaxeb.<br />
saintereso iqneba, Tu oriode sityviT SevexebiT<br />
saqarTvelos kanonmdeblobas masobrivi<br />
informaciis saSualebebsa da maT saqmianobasTan<br />
dakavSirebiT. amJamad moqmedi<br />
saqarTvelos kanoni “presisa da masobrivi<br />
informaciis saSualebebis Sesaxeb” miRebulia<br />
1991 wlis 10 agvistos da igi SeiZleba<br />
presis TavisuflebisaTvis iuridiuli safuZvlis<br />
Seqmnis mimarTulebiT qarTuli saxelmwifos<br />
erT-erT pirvel nabijad CaiTvalos.<br />
mas Semdeg kanonSi mravali sagulisxmo<br />
cvlileba iqna Setanili. 1997w. saqarTvelos<br />
parlamentSi pirveli mosmeniT miiRes<br />
kanonproeqti “informaciis Tavisuflebis<br />
Sesaxeb”, romelic garkveulwilad aerTianebda<br />
im normebs, romlebic mogvianebiT aisaxa 2000<br />
wlis ianvridan ZalaSi Sesul “saqarTvelos<br />
zogad administraciuli kodeqssa” da 1999<br />
wels saqarTvelos parlamentis mier pirveli<br />
mosmeniT miRebul kanonproeqtSi “masobrivi<br />
informaciis saSualebaTa Sesaxeb”; am<br />
ukanasknelis II da <strong>III</strong> mosmeniT miReba dagegmilia<br />
parlamentis 2000 wlis sagazafxulo<br />
sesiaze, anu ama wlis ivnisis bolomde. dRes,<br />
rogorc vxedavT, es ori saxeobis normebi<br />
sxvadasxva moqmed da asamoqmedebel normatiul<br />
aqtebSia mocemuli. mokled Sevexebi<br />
moqmed (1991w. miRebul) kanons “presisa da<br />
masobrivi informaciis saSualebebis Sesaxeb”<br />
cvlilebebiT. misi pirveli muxlis mixedviT:<br />
“saqarTvelos respublikaSi presa da masobrivi<br />
informaciis sxva saSualebebi Tavisu-<br />
45
46<br />
falia. es Tavisufleba konstituciiT aris<br />
garantirebuli. saqarTvelos moqalaqeebs<br />
ufleba aqvT gamoTqvan, gaavrcelon da daicvan<br />
TavianTi Tvalsazrisi informaciis nebismieri<br />
saSualebiT, agreTve moipovon informacia<br />
sazogadoebriv da saxelmwifo cxovrebis<br />
sakiTxebze. presisa da masobrivi informaciis<br />
saSualebaTa cenzura dauSvebelia”.<br />
Tumca, me-4 muxlis mixedviT, masobrivi informaciis<br />
saSualebaTa Tavisufleba SeiZleba<br />
SeizRudos kanoniT gaTvaliswinebul SemTxvevebSi<br />
da wesiT. es wesebi, anu SezRudvis<br />
meTodebi arsebobs kidec, magram darwmunebuli<br />
var arc erTi kanoni iTvaliswinebs Jurnalistis<br />
xelketiT cemas mxolod imisaTvis,<br />
rom man Ria cis qveS, yvelas Tvalwin sura-<br />
Ti gadauRo saqarTvelos nacem moqalaqes.<br />
Cven gvaxsovs telekompania “rusTavi 2”-is<br />
daxurvis faqtebi, igive SeiZleba iTqvas ramdenime<br />
gazeTis Sesaxeb. Cvens mier ganxiluli<br />
kanonis me-12 muxlis mixedviT: “masobrivi<br />
informaciis saSualebebis saqmianoba<br />
SeiZleba SeCerdes an Sewydes, Tu dairRva<br />
kanoni, riTac xeli ewyoba danaSauls, safrTxe<br />
eqmneba saxelmwifo uSiSroebis, teritoriuli<br />
mTlianobis an sazogadoebrivi<br />
usafrTxoebis uzrunvelyofas”. aq xazi unda<br />
gavusvaT im garemoebas, rom telekompaniisa<br />
Tu gazeTis akrZalvis safuZvlad versad<br />
ipoviT “Tanamdebobis piris Seuracxyofas”<br />
an “zedmetad bevri simarTlis gadmocemas<br />
teleekranidan an sagazeTo furclebidan”.<br />
kanoni aseve adgens maregistrirebeli organos<br />
mier masobrivi informaciis saSualebis<br />
saqmianobis droebiT SeCerebis Sesaxeb miRebuli<br />
gadawyvetilebis sasamarTloSi gasa-<br />
Civrebis SesaZleblobas. sabednierod, “rusTavi<br />
2”-ma iseve, rogorc gazeTebma samarTlianobas<br />
swored sasamarTloSi miaRwies.<br />
me-20 muxlis mixedviT, moqalaqes an organizacias<br />
ufleba aqvs masobrivi informaciis<br />
saSualebiT mosTxovos redaqcias pirovnebis<br />
Seuracxmyofeli masalis uaryofa an mimar-<br />
Tos sasamarTlos. sakuTari Tavis gamarTlebisa<br />
da “ciliswamebis Camorecxvis” am gzas<br />
Cvens qveyanaSi Zalian cotani mimarTaven da<br />
iseTi STabeWdileba iqmneba, rom sasamarTlosaTvis<br />
Tavis aridebis mizezi maT winaaRmdeg<br />
arsebuli mtkicebulebebis gamoaSkaravebis<br />
SiSia.<br />
kanonis 22-e muxli Jurnalists mraval uflebas<br />
aniWebs, maT Soris uflebas moiZios, miiRos<br />
da gaavrcelos informacia, Sevides<br />
dawesebulebebSi da Sexvdes Tanamdebobis<br />
pirebs, gaaSuqos masobrivi RonisZiebebi, moiTxovos<br />
avtorobis saidumlos Senaxva, isargeblos<br />
nebismieri saarqivo masaliT, garda im<br />
SemTxvevebisa, rodesac saqme exeba saxelmwifo<br />
saidumloebas an pirovnebis pirad cxovrebas<br />
(am ukanasknel SemTxvevaSi aucilebelia<br />
am pirovnebis an misi axlobeli naTesavebis<br />
nebarTva). Jurnalists aucileblad<br />
unda mieces werilobiTi axsna-ganmarteba ama<br />
Tu im informaciis gadacemaze misTvis uaris<br />
Tqmis SemTxvevaSi (muxli 23).<br />
24-e muxlSi CamoTvlili Jurnalistis movaleobebidan<br />
mniSvnelovania: mopovebuli informaciis<br />
utyuarobis Semowmebis, avtorobis<br />
argamxelis an miTiTebis (avtori Txovnis<br />
SemTxvevaSi) da moqalaqeTa da organizaciaTa<br />
konstituciuri uflebebis pativiscemis<br />
movaleoba.<br />
aRsaniSnavia is garemoebac, rom, “Tu saxelmwifo<br />
an saxelmwifo organoebi arRveven<br />
presisa da informaciis sxva saSualebebis<br />
Tavisuflebis kanons, maT winaaRmdeg SeiZleba<br />
aRiZras sisxlis samarTlis saqme” (muxli 26).<br />
Jurnalists ar ekisreba pasuxismgebloba<br />
araswori cnobebis gavrcelebisaTvis:<br />
· Tu am cnobebs Seicavda oficialuri sainformacio<br />
wyaroebi;<br />
· Tu isini miRebulia sainformacio saagentoebisa<br />
an saxelmwifo da sazogadoebrivi<br />
organoebis pressamsaxurebisagan;<br />
· Tu isini sityva-sityviT imeoreben sxvadasxva<br />
oficialur Tavyrilobaze pasuxismgebel<br />
pirTa gamosvlebs;<br />
· Tu aseTi cnobebi iyo gamosvlebSi, romlebic<br />
eTerSi gavida winaswari Caweris<br />
gareSe, an teqstebSi, romlebic ar eqvemdebareba<br />
redaqtirebas am kanonis Sesabamisad.<br />
unda aRiniSnos, rom Cvens mier ganxiluli<br />
kanoni sakmaod bevr sakiTxs dauregulireblad<br />
tovebs da sxva mraval xarvezsac Seicavs,<br />
romelTa gamosworebas, Tavis mxriv,<br />
cdilobs kanonproeqti “masobrivi informaciis<br />
saSualebaTa Sesaxeb”, romelic, rogorc<br />
zemoT aRvniSne, saqarTvelos parlamentma ukve
miiRo pirveli mosmeniT. kanonproeqti awesebs<br />
masobrivi informaciis sistemaze pasuxismgebel<br />
organos - “informaciis erovnul sabWos”,<br />
romlis SemadgenlobaSi Sedian prezidentis,<br />
parlamentis, sasamarTlo xelisuflebis warmomadgenlebi<br />
da Jurnalistebi. sabWo ayalibebs<br />
sainformacio politikis prioritetebs,<br />
Seiswavlis sainformacio sivrces, amuSavebs<br />
rekomendaciebs kanonproeqtebisaTvis, SeimuSavebs<br />
winadadebebs sagadasaxado politikaze,<br />
mediatoris funqciis farglebSi monawileobs<br />
davaSi, awarmoebs licenzirebas, Sekrebs<br />
da icavs qarTuli publicistikis Zeglebs,<br />
afuZnebs da marTavs masobrivi informaciis<br />
sazogadoebriv saSualebebs da sxva. gansaxilveli<br />
kanonproeqti akanonebs masobrivi informaciis<br />
sazogadoebriv saSualebebs, ayalibebs<br />
informaciis erovnuli sabWos fonds,<br />
romelSic akumulirdeba masobrivi informaciis<br />
saSualebebTan dakavSirebuli gadasaxadebiTa<br />
da jarimebiT amoRebuli da yvela<br />
sxva Tanxebi, romlebic iqneba erovnuli sabWos<br />
gankargulebaSi da moxmardeba masobrivi<br />
informaciis sazogadoebriv saSualebebsa<br />
da kerZo masmediis mxardaWeras. am gziT,<br />
faqtobrivad, iqmneba sazogadoebrivi masmediis<br />
dotaciuridan saabonento dafinansebaze<br />
gadasvlis meqanizmi.<br />
aRsaniSnavia isic, rom kanonproeqti cvlis<br />
masmediis uSualod dafinansebis wess specialurad<br />
gamoyofili grantebiT kerZo<br />
proeqtebis dafinansebis wesiT. saxelmwifo<br />
politikis gaSuqebisaTvis gansazRvrulia<br />
prezidentisa da parlamentis specialuri<br />
grantebis arseboba. sayuradReboa is garemoebac,<br />
rom konkursSi gamarjvebuli proeqtebis<br />
avtorebi iqnebian isini, vinc daikavebs<br />
radioebSi, televiziebsa da sazogadoebrivi<br />
Jurnal-gazeTebis redaqciebSi administraciul,<br />
SemoqmedebiT da sxva Tanamdebobebs. mniSvnelovania<br />
politikuri propagandiT dainteresebuli<br />
subieqtebis, maT Soris saxelmwifos,<br />
politikuri organizaciebisa Tu<br />
politikosebis uflebis SezRudva radioteleviziis<br />
dafuZnebis TvalsazrisiT, raTa<br />
ar moxdes monopolizacia. kanonproeqti iTvaliswinebs<br />
agreTve mraval siaxles dafuZnebis<br />
wesis TvalsazrisiT. axleburad regulirdeba<br />
enis, sajarimo sanqciebis dadgenisa da<br />
sxva sakiTxebi.<br />
dReisaTvis saqarTveloSi sityvis Tavisuflebis<br />
garantiebis arseboba-ararsebobis dasadgenad<br />
Zalian mniSvnelovania Cvens qveyanaSi<br />
amJamad mimdinare movlenebi, romlebsac, Cemi<br />
azriT, miukerZoeblad da obieqturad asaxavs<br />
telekompania “rusTavi 2”, akaki gogiCaiSvilis<br />
sayovelTaod cnobil yovelkvireul<br />
gadacemaSi “60 wuTi”. gadacemaSi moyvanili<br />
saqmis detalebSi CaRrmaveba ar iqneba saWiro<br />
imisaTvis, rom ganvsazRvroT Cven saxelmwifoSi<br />
arsebuli globaluri tendenciebi. zemoaRniSnuli<br />
gadacemis avtori ukve karga<br />
xania awarmoebs Jurnalistur gamoZiebas. Cemi<br />
azriT, fraza “Jurnalisturi gamoZieba” Zalian<br />
sayuradReboa, radgan Zalian xSirad vsaubrobT<br />
qveynis siduxWireze, saxelmwifos ekonomikuri<br />
mdgomareobis gasaumjobeseblad gamoyofili<br />
Tanxebis aramiznobriv xarjvaze, magram TiTqmis<br />
arasodes migvyavs bolomde Cveulebrivi,<br />
Sesabamisi uwyebebis kompetenciaSi Semavali<br />
gamoZiebis warmoeba. albaT, Zalian samwuxaroa<br />
is garemoeba, rom “mondomebuli” Jurnalisti<br />
mis xelT arsebuli SezRuduli<br />
saSualebebiT axerxebs ufro meti dafaruli<br />
da saintereso informaciis mopovebas,<br />
vidre aseTive “mondomebuli” prokuraturis<br />
TanamSromlebi. ra Tqma unda, aqcenti keTdeba<br />
imaze, rom es informacia ar Seefereba<br />
sinamdviles da ar mgonia, rom es vinmes,<br />
Tundac akaki gogiCaiSvils, ewyinos (Tu Sesa-<br />
Zlo sisxlissamarTlebriv sasjels ar CavTvliT,<br />
romelic mas ciliswamebisaTvis Sei-<br />
Zleba Seefardos). bolos da bolos saqarTvelos<br />
TiToeul moqalaqes met-naklebad surs<br />
samSoblo ukeTes mdgomareobaSi ixilos. magram<br />
Zalian saeWvoa gadacemebSi naxseneb<br />
adamianTa reaqcia maTze garkveuli informaciis<br />
(maTi TqmiT, - sinamdvilesTan Seuferebeli)<br />
gavrcelebaze. zogierTi maTgani, sasamarTlos<br />
nacvlad, saqarTvelos prezidents<br />
mimarTavs. gasagebia, ra Tqma unda, rom sasamarTloSi<br />
sarCelis Setanis tradicia (da,<br />
rac mTavaria, obieqturi Sedegis miRwevis<br />
rwmena) CvenTan axla aris Camoyalibebis procesSi,<br />
magram es gza, albaT, mainc ufro<br />
marTebuli iqneboda, miT umetes, Zalian Zneli<br />
warmosadgenia, rom “rusTavi 2-is” Jurnalists<br />
gacnobierebuli ar hqondes is Sesa-<br />
Zlo Sedegebi, romlebic misi mxridan ciliswamebas<br />
SeiZleba mohyves. Sesabamisad, Sei-<br />
47
48<br />
Zleba vifiqroT Tu ara, rom mis mier warmodgenili<br />
masalebi sinamdviles Seefereba?<br />
Cven ki gagviCnda es SekiTxva, magram, albaT,<br />
imitom, rom gvinda gamovaaSkaravoT fulis<br />
gaflangvaSi, gadamalvasa da sxva danaSaulebSi<br />
Careuli adamianebi; yvelaze saintereso ki<br />
is aris, rom saqarTvelos prokuraturis<br />
maRali Tanamdebobis pirebs es SekiTxva igive<br />
mizeziT ki ar warmoeSvaT, aramed maTTvis<br />
upirveles interess warmoadgenda akaki gogiCaiSvilis<br />
mier warmodgenili faqtebis gadamowmeba<br />
maTi mcdarobis dadasturebis imediT.<br />
albaT, mainc SeiZleba, rom am movlenas<br />
anomaliuri vuwodoT, gansakuTrebiT maSin,<br />
rodesac gadacemebis ciklis avtors, misi<br />
gancxadebiT, fizikuri ganadgurebiTac ki<br />
emuqrebian. sainformacio saSualebebis warmomadgenlebi<br />
mTeli saqarTvelos masStabiT<br />
maSinve gamovidnen sityvis Tavisuflebis dasacavad.<br />
xelisuflebis warmomadgenlebmac kidev<br />
erTxel gamoxates TavianTi uryevi neba ar<br />
dauSvan sityvis Tavisuflebis raime saxiT<br />
SezRudva, rac, ra Tqma unda, imedis momcemia.<br />
Zalian sainteresoa ciliswamebis regulirebis<br />
sakiTxi Cvens qveyanaSi. rogorc yoveli<br />
saxelmwifoebrivi mniSvnelobis sakiTxis gadawyvetisas,<br />
zemoaRniSnul Temaze msjelobis<br />
drosac, dapirispirebuli mosazrebebis mqone<br />
mxareebi gamoikveTa, aq, albaT, kidev erTxel<br />
SeiZleba movaxdinoT dayofa “mosargebleebad”<br />
da “dazaralebulebad”. diskusia gaimarTa<br />
saqarTvelos axali sisxlis samarTlis<br />
kodeqsiT ciliswamebisa da SeuracxyofisaTvis<br />
sisxlissamarTlebrivi sanqciebis dawesebis<br />
Sesaxeb. erT mxares surda axal kodeqss,<br />
Zvelis msgavsad, SeenarCunebina sasjeli<br />
rogorc ciliswamebis, ise SeuracxyofisaTvis.<br />
137-e muxlis mixedviT, Tavisuflebis aRkveTiT<br />
an gamasworebeli samuSaoebiT dasjadia “ciliswameba,<br />
ese igi Segnebulad monaWoris gavrceleba,<br />
romelic saxels utexs sxva pirs”;<br />
ufro mkacrad dasjadia “ciliswameba nabeWd<br />
an sxvagvari xerxiT gavrcelebul nawarmoebebSi,<br />
anonimur werilSi da agreTve im piris<br />
mier, romelic adre iyo msjavrdebuli ciliswamebisaTvis”.<br />
“ciliswameba, romelsac Tan<br />
erTvis gansakuTrebiT saSiS saxelmwifo an<br />
sxva mZime danaSaulSi braldeba” xuT wlamde<br />
Tavisuflebis aRkveTiTac ki isjeba. moqmedi<br />
kodeqsis 138-e muxlis mixedviT, “Seu-<br />
racxyofa, ese igi pirovnebis pativisa da<br />
Rirsebis ganzrax damcireba, gamoxatuli<br />
uweso formiT, - isjeba..”, “Seuracxyofa,<br />
miyenebuli beWdviTi sityvis saSualebiT,<br />
agreTve iseTi piris mier, romelic winaT<br />
gasamarTlebuli iyo SeuracxyofisaTvis –<br />
isjeba..”. meore mxare cdilobda saerTod<br />
gaeuqmebina sisxlissamarTlebrivi dasjadoba<br />
ciliswamebisa da SeuracxyofisaTvis. am<br />
mosazrebis damcvelebs mohyavdaT sazRvargareTis<br />
qveyanaTa umravlesobis magaliTi, sadac<br />
aseTi dasjadoba ar arsebobs. Tumca,<br />
sabolood, axali sisxlis samarTlis kodeqsis<br />
148-e muxli Semdegnairad Camoyalibda:<br />
“ciliswameba danaSaulis braldebiT isjeba<br />
jarimiT an sazogadoebisaTvis sasargeblo<br />
SromiT vadiT asidan oras saaTamde anda<br />
gamasworebeli samuSaoTi vadiT erT wlamde”.<br />
Seuracxyofis muxli ki amoRebulia.<br />
aseve Zalian mniSvnelovania axali kodeqsis<br />
153-e da 154-e muxlebi, romelTa mixedviT,<br />
isjeba “sityvis Tavisuflebis anda informaciis<br />
miRebis an gavrcelebis uflebis ganxorcielebisaTvis<br />
ukanonod xelis SeSla, ramac<br />
mniSvnelovani ziani gamoiwvia, anda Cadenilia<br />
samsaxurebrivi mdgomareobis gamoyenebiT”;<br />
aseve dasjadia “JurnalistebisaTvis profesiul<br />
saqmianobaSi ukanonod xelis SeSla,<br />
ese igi misi iZuleba gaavrcelos informacia<br />
an Tavi Seikavos misi gavrcelebisagan”; “igive<br />
qmedeba, Cadenili Zaladobis muqariT an samsaxurebrivi<br />
mdgomareobis gamoyenebiT” ufro<br />
mkacrad isjeba. 156-e muxlis mixedviT, dasjadia<br />
“adamianis devna sityvis, azris, sindisis,<br />
aRmsareblobis, rwmenis am mrwamsis gamo,<br />
anda mis politikur, sazogadoebriv, profesiul,<br />
religiur an mecnierul moRvaweobasTan<br />
dakavSirebiT”, rac aseve sityvis Tavisuflebis<br />
uzrunvelyofis mniSvnelovani garanti unda<br />
gaxdes mas Semdeg, rac axali sisxlis samarTlis<br />
kodeqsi Seva ZalaSi.<br />
yovelive zemoTqmulis gaTvaliswinebiT, ma-<br />
Sin, rodesac msoflio dRiTi dRe ufro met<br />
yuradRebas uTmobs sityvis Tavisuflebis<br />
uzrunvelyofas yvelgan da yovelTvis; ma-<br />
Sin, rodesac sityvis Tavisuflebis armqone<br />
qveynebi aseTi arapopularulia da msoflio<br />
Tanamegobrobis yuradRebis centrSi eqceva,<br />
ara mgonia, rom sakmarisi iyos mxolod Cveni<br />
ZiriTadi Tu Cveulebrivi kanonebis demokra-
tiuloba. am mxriv, Cveni qveyana sakmaod karg<br />
mdgomareobaSia, magram sul sxva sakiTxia<br />
Cvens mierve miRebuli kanonebis cxovrebaSi<br />
gatareba, rac yoveli CvenTaganis upirvelesi<br />
movaleobaa – xelisuflebis warmomadgenlebidan<br />
dawyebuli, nebismieri adamianiT<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
damTavrebuli. isev da isev aSS-s uzenaesi<br />
sasamarTlos erT-erT zemoT moyvanili gadawyvetilebas<br />
gavixsenebdi: “sityvis Tavisufleba<br />
gacilebiT ufro mniSvnelovani Rirebulebaa<br />
sazogadoebisaTvis, vidre konkretuli<br />
pirebis reputaciis dacva”.<br />
1. Concept Paper on Media Law, The American Bar Association/Central and East European Law Initiative<br />
(Nov. 20. 1996).<br />
2. Basic readings in U.S Democracy; edited by Melvin I. Urofsky; published by the United States Information<br />
Agency; Division for the Study of the United States; Washington D.C 20547; published in<br />
1994.<br />
3. “masmediis Tavisuflebis dacva demokratiul sazogadoebaSi”, barbara svani, saqarTvelos<br />
axalgazrda iuristTa asociaciis aWaris filialis samecniero Jurnali “kodikoi”<br />
1998w. #3.<br />
4. “New York Times Co. v. United States”, 403 U.S. 713 (1971).<br />
5. “Abrams v. United States” 250 U.S. 616 (1919).<br />
6. “Near v. Minnesota” (1931).<br />
7. “ciliswamebisa da Seuracxyofis sakanonmdeblo da sasamarTlo praqtika dasavleT<br />
evropasa da amerikis SeerTebul StatebSi”, TinaTin xidaSeli, saqarTvelos axalgazrda<br />
iuristTa asociaciis “almanaxi” #10, aprili, 1999w.<br />
8. saqarTvelos kanoni "presisa da masobrivi informaciis saSualebebis Sesaxeb".<br />
9. ganmartebiTi baraTi kanonproeqtze “masobrivi informaciis saSualebaTa Sesaxeb”.<br />
10. 1948 wlis "adamianis uflebaTa sayovelTao deklaracia".<br />
11. 1950 wlis "evropis adamianis uflebaTa konvencia".<br />
12. saqarTvelos 1995 wlis konstitucia.<br />
13. saqarTvelos moqmedi da axladmiRebuli sisxlis samarTlis kodeqsebi.<br />
14. masalebi internetidan.<br />
49
50<br />
ÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÄÂÆÉÓÔÄÍÝÉÀËÖÒÉ<br />
×ÉËÏÓÏ×ÉÀ<br />
À ntikuri, “gmiruli” epoqidan moyolebuli,<br />
adamiani samarTlianobisa da samarTlis,<br />
normatiul wesrigSi sakuTari Tavis Secnobis<br />
procesSi gadadis ucxo, orTodoqsaluri<br />
Sua saukuneebis periodSi, saidanac iracionalizebuli<br />
samarTlis normebSi moqceuli,<br />
yalibdeba axali drois racionalizebul,<br />
“moazrovne” pirovnebad, Tumca “gonebis” Zalam,<br />
rasac emyareba samarTali da adamiani XVII-<br />
XV<strong>III</strong> ss-Si, orive aqcia iracionalur movlenad.<br />
swored XIX-XX saukuneebis mijnaze<br />
socialuri arseba – adamiani, gakvirvebiT<br />
amCnevs, rom mas TandaTan devnis mis mierve<br />
Seqmnili “sazogadoeba”, “saxelmwifo” – “superteqnologia”<br />
1 . adamianis swored erTgvari<br />
“gadagdebuloba” sazogadoebaSi, misi usamarTlo<br />
da, amave dros, “gonivrul” normatiul<br />
wesrigSi “usaxo” arseboba, xdeba mizezi<br />
egzistencialuri samarTlis filosofiis<br />
warmoSobisa.<br />
egzistencializmi naklebad nacnobia iurisprudenciaSi,<br />
vinaidan igi ufro egzistencialur<br />
filosofias ukavSirdeba da samarTlis,<br />
rogorc egzistencialuri movlenis,<br />
gaazrebas ufro warmoadgens. vfiqrobT mkiTxvelisaTvis<br />
saintereso iqneba, oriode sityviT<br />
SevexoT im safuZvlebs da ZiriTad<br />
mimarTulebebs, romlebic samarTlis egzistencialuri<br />
filosofiis warmoSobis mizezi<br />
gaxdnen.<br />
ÄÊÀ ÂÀÜÄÜÉËÀÞÄ<br />
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ<br />
“ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÀÒÉÓ ÉÌÀÆÄ ÌÄÔÉ, ÅÉÃÒÄ ÌÀÍ ÉÝÉÓ ÓÀÊÖÈÀÒ ÈÀÅÆÄ”.<br />
ÊÀÒË ÂÖÓÔÀÅ ÉÖÍÂÉ<br />
1 Ýòèêà Ïðàâà. Ì., 1998 ã. ñò. 175.<br />
2 narkvevebi filosofiis istoriaSi, Tb., 1993 w. gv. 412-413.<br />
egzistencialuri filosofiis, rogorc samarTlis<br />
egzistencialuri Teoriuli safuZvlis,<br />
warmoSoba dakavSirebulia me-20 saukunis,<br />
“atomisa da SiSis” saukunis, dasawyisTan.<br />
igi warmoiSva swored xsenebuli saukunis<br />
dasawyisSi pirveli msoflio omiT “imedgacruebul”<br />
germaniaSi 2 . man Semdgomi ganviTareba<br />
ganicada me-20 saukunis 30-ian wlebSi<br />
da kulminacias miaRwia am saukunis 60-70ian<br />
wlebis evropaSi. sanam egzistencialuri<br />
samarTlis filosofiis ZiriTadi avtorebis,<br />
e. fehneris, g. mainhoferisa da a. kaufmanis<br />
samarTlebriv Sexedulebebs SevexebodeT,<br />
vfiqrobT upriani iqneba egzistencializmis,<br />
rogorc filosofiuri kategoriis zogadi<br />
daxasiaTeba. egzistencializmis ZiriTadi<br />
filosofiuri kategoriaa egzistencia – Existentia,<br />
rac adamianuri arsebobis im wesis<br />
aRmniSvnelia, romelSic adamiani moiazreba<br />
ara rogorc calkeuli empiriuli individi<br />
da arc rogorc “moazrovne goneba”, e. i. ara<br />
rogorc sayovelTao ram, aramed swored<br />
rogorc konkretuli ganumeorebeli pirovneba<br />
3 . Tumca es sulac ar niSnavs, rom egzistencializmi<br />
aRiarebs mxolod adamians da<br />
samarTals Caketil, izolirebul, individualur<br />
realobad an movlenebad miiCnevs, vinaidan<br />
adamiani da misi yofierebis nawili _<br />
samarTali, masSi gagebulia rogorc gaxsnili,<br />
Ria realoba, romelic Tavisi arsebiT
dakavSirebulia gare samyarosTan, sazogadoebasa<br />
da saxelmwifosTan. swored egzistencializmis<br />
fuZemdeblebis, haidegeris “Tanayofierebis”,<br />
“SiSisa” da “Zrwolis” Tu “zrunvis”,<br />
iaspersis “komunikaciisa” da marselis<br />
“Sen-Si”, n. berdiaevis “personalizmSi”, gamoixata<br />
samarTlis egzistencialuri realobis<br />
saxe da cneba. samarTlis egzistencializmi<br />
adamians ganixilavs ara rogorc winaswar<br />
dadgenil arsebas, aramed rogorc mudmivad<br />
qmnad - TviTproeqtirebad movlenas (Jan pol<br />
sartri). samarTali da adamiani masSi yovel<br />
wams metia an naklebia imaze, rac adre iyo.<br />
isini Tavisuflad qmnian TavianT Tavs da ar<br />
warmoadgenen Tavisufali yofierebis<br />
sazrisidan (sinn von sein) warmoSobil arsebebs.<br />
swored m. haidegeris yofierebis (Dasein)<br />
cnobili kategoriidan amodian samarTlis<br />
egzistencializmis avtorebi, v. mainhoferi<br />
da e. fehneri. samarTali, rogorc adamianis<br />
egzistencialuri formirebis erT-erTi forma<br />
(Exisienzialien), yovelTvis proeqtia, momavlis<br />
gegmaa, winaswar yofnaa, qmnadobaa.<br />
amgvar winaswar yofnas samyaroseul sagnebTan<br />
da maT Soris socialur movlenebTanac (saxelmwifo,<br />
samarTali) haidegeri ”zrunvas”<br />
(Sorge) uwodebs. “Tumca adamianis arseba<br />
winaswar araa dadgenili da igi, misi survilisagan<br />
damoukideblad, Tavidanve Cayenebulia<br />
ucxo, samyaroseul pirobebSi, e.i. gadagdebuli<br />
da gaucxoebulia. adamiani am qveynad<br />
sakuTar “saxlSi araa” 4 . samarTlis,<br />
rogorc adamianis aranamdvili yofierebis,<br />
forma mkvidrdeba m. haidegeris “Das man”-is<br />
filosofiuri kategoriis damkvidrebiT. egzistencialurma<br />
samarTlis filosofiam swored<br />
“Man”–is kategoriiT Camoayaliba “Als-sein”<br />
– “yofiereba xarisxSi” (v. mainhoferi). Tumca<br />
TviT “Das man”–i niSnavs adamians, romelic<br />
gaCenilia sikvdilisaTvis da misi arseba dafarulia<br />
normatiuli wesrigiT, socialurobiT.<br />
am sityvaSi “me” ar arsebobs srulad,<br />
“me” daclilia sakuTari Tavisagan. “Das man”<br />
(viRac) fiqrobs Cvens magivrad, imas, Tu ra<br />
unda vikiTxoT, rogor unda moviqceT, rogoria<br />
politikuri Canafiqri, “das man”-i daad-<br />
3 filosofiuri leqsikoni.<br />
4 narkvevebi filosofiis istoriaSi, Tb., 1993w. gv. 417.<br />
5 dominik kola, “politikuri sociologia” Tb., 1999 w. gv. 103.<br />
6 Òèõîíðàâîâ Þ. Â., Îñíîâû Ôèëîñîôèè Ïðàâà, M., 1997 ã. ñò.572.<br />
gens CvenTvis (Cems gemovnebas, Cems politikur”<br />
survilebs). mokled, am sityviT vi-<br />
Racismieri “me” daclilia Cemi “mes”-gan, saku-<br />
Tari Tavisagan, “me” ar arsebobs “das man”-Si5 .<br />
samyarosa da gaucxoebisadmi egzistencialur<br />
dapirispirebaSi samarTali rCeba, rogorc<br />
yofnis SesaZlebloba, rogorc adamianur<br />
problemaTa mudmivi arCeva da gadawyveta,<br />
mzadyofna sakuTari Tavis ganxorcielebisa,<br />
rogorc normatiul wesrigSi yofnis<br />
proeqtireba. adamianis, rogorc “sasruli<br />
ganumeorebeli” arsebis, egzistencialuri<br />
filosofia specialurad samarTals arasodes<br />
ikvlevda, Tumca igi TavisTavad gaxda safuZveli<br />
samarTlis egzistencialuri filosofiis<br />
warmoSobisa, romlis ZiriTadi mizani gaxda<br />
samarTlis, rogorc “egzistencialuri” movlenis,<br />
bunebisa da mniSvnelobis axsna. samarTlis<br />
egzistencialuri filosofia, Ziri-<br />
Tadad, xsnis samarTlis damokidebulebas mis<br />
Sida subieqtur realobasTan - egzistenciasTan,<br />
vinaidan swored es realoba miiCneva<br />
WeSmarit realobad6 . samarTlisadmi egzistencialuri<br />
midgoma xasiaTdeba imiT, rom<br />
igi mis socialur bunebas da funqciebs ganixilavs<br />
adamianis individualuri bunebidan<br />
gamomdinare, rogorc misi konkretuli ganumeorebeli<br />
yofierebis specifikur pirobas.<br />
meTodologiuri TvalsazrisiT egzistencializmi<br />
samarTals ganixilavs fsiqologiuri<br />
(egzistencialuri) analizis, misi subieqturi<br />
Sefasebis safuZvelze. samarTlis egzistencialuri<br />
TeoriiT samarTali, misi ontologiuri<br />
TvalsazrisiT, ara imdenad determinirebs<br />
adamianze, rogorc garegani zegavlenis<br />
faqtori, aramed ufro xels uwyobs<br />
mis TviTgamoxatvas. samarTlis egzistencialuri<br />
filosofiis mizani, misi warmomadgenlebis,<br />
a. kaufmanisa da m. miuleris<br />
azriT, mdgomareobs imaSi, rom gamonaxos<br />
samarTlis istoriuli cvalebadobisa da misi<br />
istoriul yofierebis erTiani substancia,<br />
romelic iqceva samarTlis realur yofierebad.<br />
a. kaufmanis Tanaxmad, “samarTlis istoriulobis<br />
problema erTjeradi da ganumeorebeli<br />
istoriuli miznis wminda on-<br />
51
52<br />
tologiuri problemaa” 7 . igi Tvlis, rom “Tu<br />
me raimes vwyvet da amasTan Cemi moqmedeba<br />
emTxveva samarTlianobis normebs, maSin es<br />
ukanasknelni Cemi gadawyvetilebiT identificirdebian<br />
Cems subieqturobasTan, iqcevian<br />
“ganpirobebul jerarsobad” 8 . samarTlianobis<br />
Sinaarss gansazRvravs swored es “ganpirobebuli<br />
jerarsoba” da ara sayovelTao<br />
normebi (kanoni). magram problema kvlav rCeboda<br />
subieqtur, “ganpirobebul” gadawyvetilebasa<br />
da sayovelTao samarTlis normebis moTxovnaTa<br />
Seusabamobis saxiT, risi gadawyvetac<br />
scada samarTlis egzistencialuri filosofiis<br />
erT-erTma fuZemdebelma, v. mainhoferma.<br />
igi gamoyofs adamianis yofierebis or Ziri-<br />
Tad formasa da Taviseburebas: adamianuri<br />
yofierebis erTjeradobasa da ganumeoreblobas,<br />
adamianur yofierebaze garesamyaros moqmedebas.<br />
v. mainhoferis individualuri, adamianuri<br />
yofierebisa da socialuri yofierebis<br />
kavSiris saxiT Semoaqvs axali forma egzistencialuri<br />
arsebis “Als-sein” – “gansazRvruli<br />
xarisxiT yofierebis” saxiT. igi Tvlis,<br />
rom individualuri yofiereba icvleba misi<br />
socialuri rolis mixedviT. v. mainhoferis<br />
azriT, adamiani Tavisi individualobisa da<br />
egzistencialuri Tavisuflebis ganxorcielebisas<br />
gadadis Tavisi yofierebis sxva sfero-<br />
Si, romelic mas aniWebs sazogadoebrivi arsebis<br />
Sinaarss (rogorc qmris, gamyidvelis,<br />
kreditoris da a.S. saxiT). swored is sfero,<br />
sadac adamiani Tavis sazogadoebriv daniSnulebas<br />
da funqcias asrulebs, warmoadgens<br />
samarTlis sferos. misi azriT, “marTalia,<br />
egzistencialuri filosofia samarTlebriv<br />
urTierTobebs ar ganixilavs “munyofierebis”<br />
- “Dasein”-is, gasagebad, “munyofiereba”,<br />
iseve, rogorc yofiereba, aris ara mxolod<br />
TviTyofiereba, aramed gansazRvruli xarisxiT<br />
yofiereba – “Als-sein” 9 .<br />
v. mainhoferi miiCnevs, rom adamianTa damokidebuleba,<br />
rasac qmnis misi dabadebidan sazogadoebaSi<br />
mocemuloba, gamowveulia swored<br />
ganpirobebuli, “raRac xarisxSi yofierebis<br />
7 iqve, gv. 573.<br />
8 iqve, gv. 575.<br />
9 iqve, gv. 575.<br />
10 iqve, gv. 576.<br />
11 iqve, gv. 579.<br />
“Als-sein”-is saxiT. igi Tvlis, rom “Tu me,<br />
Als-sein, vcxovrob gansazRvrulobis, rogorc<br />
sulieri gonieri arsebis saxiT, amiT vaxorcieleb<br />
valdebulebis erTgvar wess, valdebulebas,<br />
romelic Seesabameba Cems arsebas.<br />
magaliTad, roca me, rogorc eqimi, Sevdivar<br />
pacientTan urTierTobaSi, mesmis, rom igi<br />
Cemgan moelis eqimis valdebulebis Sesrulebas” 10 .<br />
v. mainhoferi exeba aseve orTodoqsaluri<br />
egzistencializmis mier dasmul iseT problemasac,<br />
rogoricaa adamianis mier Seqmnil<br />
institutebTan da dawesebulebebTan misi<br />
winaaRmdegoba. Tumca aRniSnul problemas<br />
analitikuri egzistencialis saxiT igi Riad<br />
tovebs da ar xsnis.<br />
samarTlis egzistencialuri filosofia Semdeg<br />
problemebsac svams: a).sad iwyeba SezRudva<br />
da sad mTavrdeba Tavisufleba? b).rogor<br />
erTiandeba samarTalSi absoluturi da SefardebiTi<br />
Rirebulebebi? aRniSnul problemebs<br />
igi wyvets sasamarTlosa da mosamarTlis<br />
samarTliani gadawyvetilebis gziT. egzistencialuri<br />
samarTlis filosofiis meore<br />
warmomadgeneli, h. koni amtkicebs, rom<br />
“sazRvriT situaciebSi” (k. iaspersi) adamiani<br />
Tavs acnobierebs yvelasagan gansxvavebuli<br />
individis saxiT. h. konis azriT, “sinamdvile<br />
iracionaluria, amitom igi ar eqvemdebareba<br />
racionalur axsnas. cnebebma ar Sei-<br />
Zleba axsnan egzistencia. Cveni codna arsebulis<br />
Sesaxeb ar aris pasiuri, araa obieqturad<br />
arsebuli garesamyaros abstraqtuli<br />
registracia, Cveni codna cxovrebis nawilia,<br />
Cveni egzistenciis da interesebis imedebis<br />
nawili” 11 .<br />
bunebiT-samarTlebrivi Teoriis safuZvlebs<br />
emyareba egzistencialuri samarTlis<br />
filosofiis cnobili warmomadgeneli, e. fehneri.<br />
igi mkacrad akritikebs iuridiul pozitivizms,<br />
romelic, misi azriT, mxolod “empiriuli”,<br />
“realuri” faqtebis ignorirebas<br />
axdens samarTlis bunebis gamovlenisaTvis.<br />
am mizniT igi emyareba karl iaspersis cno-
il “sazRvriTi situaciis” filosofiur<br />
konstruqcias. swored “sazRvriT situacia-<br />
Si” miRebuli adamianuri gadawyvetileba xdeba<br />
egzistencialuri samarTlis warmoSobis wyaro<br />
da safuZveli. TavisTavad igi mudam warmoSobadi<br />
Sinaarsisaa. fehneris azriT, samarTlisa<br />
da pozitiuri normis urTierToba<br />
unda emyarebodes mxolod “sazRvriT situaciaSi”<br />
miRebul egzistencialur gadawyvetilebebs.<br />
mxolod samarTalSemoqmedTa da saxelmwifo<br />
organoTa mier miRebuli gadawyvetilebebis<br />
egzistencialuri samarTlis<br />
normebze damyareba qmnis misi samarTlebrivi<br />
xasiaTis safuZvels. samarTlis filosofiis<br />
aRniSnuli koncefciiT, “simZimis centri mdgomareobs<br />
konkretul situaciaSi. swored mas-<br />
Sia samarTlis azri. swored is aZlevs kanons<br />
da samarTlis sxva wyaroebs mniSvnelobas<br />
da arsebobas” 12 .<br />
samarTlis egzistencialuri filosofia<br />
cdilobda daecva pirovneba usulo samarTlebrivi<br />
formalizmisagan, aRmasrulebeli<br />
organoebis normatiuli Zaladobisagan, rasac<br />
“cdilobda mieRwia yofierebisa” da “konkretuli<br />
egzistencialuri situaciis” kategoriebis<br />
damkvidrebiT. xSirad igi “uklaso sazogadoebis”<br />
bundovan egzistenciadac ki iqceoda<br />
13 .<br />
samarTlis egzistencialur filosofias<br />
sruliad axali da gansakuTrebuli “personaluroba”<br />
SesZina cnobilma rusma filosofosma<br />
nikoloz berdiaevma (1874-1948).<br />
vfiqrobT misi Sexedulebebi samarTalsa da<br />
saxelmwifoze mkiTxvelisaTvis saintereso<br />
iqneba. Tumca Cven SevexebiT misi Teoriis<br />
mxolod calkeul mniSvnelovan momentebs.<br />
berdiaevis egzistencializmi emyareba mxolod<br />
Tavisuflebis fenomens. igi Tavis Tavs “Tavisuflebis<br />
Svils” uwodebda da Tvlida, rom<br />
“misi saqme mxolod Tavisuflebas emyareba” 14 .<br />
12 Íåðñåñÿíö Â. Ñ., Ôèëîñîôèÿ ïðàâà M., 2000 ã. ñò. 628.<br />
igi Tavis egzistencializms amyarebs da<br />
aZlierebs e.w. qristianuli personalizmiT 15 .<br />
samarTlis egzistencialuri bunebis asaxsnelad<br />
igi adamianis socialur yofierebaSi<br />
gamoyofs “or elements – pirovnebis aristokratul<br />
gagebas, Tavisufali Semoqmedebisa<br />
da yvelaze ukanaskneli adamianis Rirsebis<br />
socialistur damkvidrebas, misi sicocxlis<br />
uflebis ganxorcielebas” 16 . samarTlis<br />
bunebis asaxsnelad berdiaevi erTmaneTisagan<br />
ganasxvavebs pirovnebisa da individis cnebebs.<br />
individi misTvis naturalisturi, biologiuri,<br />
sociologiuri Sinaarsis Semcvelia.<br />
xolo pirovnebas igi ganixilavs, rogorc<br />
mikrokosmoss. misi azriT, “pirovneba niSnavs<br />
Tavisuflebas adamianis bunebisa da garesamyarosagan,<br />
sazogadoebisagan, saxelmwifosagan<br />
damoukideblobas, Tumca es araa egoisturi<br />
TviTdamkvidreba” 17 . pirovnebas berdiaevi<br />
samarTalTan mimarTebaSi ganixilavs rogorc<br />
universums da ganumeorebel individualobas.<br />
pirovnebaSi igulisxmeba ~aqsiologiuri<br />
SefasebiTi kategoria~ 18 . igi pirovnebas miiCnevs<br />
pirovnebad da ara obieqtad pirovnebebs<br />
Soris. misi azriT, `subieqtis obieqtad gadaqceva<br />
mis sikvdils niSnavs, obieqti ki<br />
yovelTvis borotia, keTili SeiZleba iyos<br />
mxolod subieqti (pirovneba)~ 19 .<br />
samarTals berdiaevi miiCnevs pirovnebis `obieqtivaciis~,<br />
sazogadoebaSi gasvlis, masSi<br />
`gaTqvefis~ saSualebad. igi amkvidrebs erTgvar<br />
“antiierarqiul personalizms~. berdiaevi<br />
uaryofs sxvadasxva saxis ierarqiul<br />
struqturebs, dionisizmis, Teosofiis, komunizmis,<br />
faSizmis, liberalizmisa da sxva<br />
saxis sazogadoebrivi Tanacxovrebis formebis<br />
saxiT. centraluri adgili mis `qristianul<br />
socializmsa~ da religiur-egzistencialur<br />
TeoriaSi ukavia adamianis absolutur<br />
ganusxvisebel uflebebs, romelTac RvTiuri<br />
da ara adamianuri buneba aqvT. adamianis<br />
13 Ñóðèÿ Ïðàêàø Ñèíõè, Þðèñïðóäåíöèÿ Ôèëîñîôèÿ ïðàâà.<br />
14 Áåðäÿåâ Í. À., Ýêçèñòåíöèàëüíàÿ äèàëåêòèêà áîæåñòâåííîãî è ÷åëîâå÷åñêîãî. Ì., 1996 ã. ñò. 235.<br />
15 Íåðñåñÿíö Â. À., dasax. naSromi, gv. 541.<br />
16 iqve, gv. 541.<br />
17 iqve, gv. 542.<br />
18 Áåðäÿåâ Í. À., Öàðñòâî äóõà è öàðñòâà êåñàðèÿ. M., 1995 u. cn. 5.<br />
19 Íåðñåñÿíö Â. Ñ., dasax. naSromi gv. 543.<br />
53
54<br />
uflebebi warmoiSoba ara Zalisagan, aramed<br />
RvTiuri Tavisuflebisagan. berdiaevis egzistencialur<br />
filosofiaSi adamiani aqsiologiurad<br />
(RirebulebiT aspeqtSi) ufro<br />
maRla dgas, vidre saxelmwifo. adamianis<br />
uflebebis ideis ganviTarebas berdiaevi bunebi-<br />
Ti samarTlis ganviTarebis Sedegad miiCnevs.<br />
misi azriT, TviT “RmerTis uflebebis deklaracia<br />
da adamianis uflebaTa deklaracia<br />
erTi da igive deklaraciaa” 20 .<br />
n. berdiaevis egzistencialur filosofiaSi<br />
samarTlis arsis garkveva xdeba wminda religiur,<br />
personalistur msoflmxedvelobaze<br />
dayrdnobiT. igi samarTlis ideaSi aer-<br />
Tianebs mxolod “adamianis pirovnebis subieqtur<br />
uflebebs”, sulis Tavisuflebis,<br />
rwmenis, sityvisa da azris Tavisuflebis<br />
ideebs. yvela am uflebas igi “idealur samarTals”<br />
21 uwodebs. berdiaevi aRniSnavs, rom<br />
kanonis iZulebiTi Zala SeuTavsebelia Tavisuflebis<br />
fenomenTan. misTvis pozitiuri samarTali<br />
yovelTvis arasamarTlebrivi kanonia.<br />
misi azriT, “samarTali, rogorc saxelmwifos<br />
organo da iaraRi, rogorc misi<br />
SeuzRudavi Zalauflebis faqtobrivi gamoxatuleba,<br />
xSirad sicrue da siyalbea, igi<br />
sasargebloa mxolod calkeul adamian-<br />
TaTvis” 22 .<br />
gansxvavebulia misi warmodgena Tavisufleb-<br />
20 iqve, gv. 548.<br />
21 iqve, gv. 549.<br />
22 iqve, gv. 549.<br />
23 Áåðäÿåâ Í. À., Öàðñòâî äóõà è öàðñòâà êåñàðèÿ. ñò. 322.<br />
is Sesaxeb, romelsac igi ufro “aristokratulad<br />
miiCnevs, vidre demokratiulad”. amitomacaa,<br />
rom mis SexedulebebSi Tavisuflebis<br />
fenomeni daclilia samarTlebrivi bunebisagan<br />
da mxolod religiur xasiaTs atarebs.<br />
misi azriT, “Tavisufleba ufro pirveladia,<br />
vidre samarTlianoba. upirveles yovlisa,<br />
samarTlianoba - iusticia aris araqristianuli<br />
idea” 23 .<br />
n. berdiaevis egzistencialuri filosofia<br />
iZleva ara imdenad samarTlisa da saxelmwifos,<br />
ramdenadac adamianis obieqtivirebul<br />
samyaroSi gaucxoebisa da religiur-esqatologiur<br />
gaazrebas. albaT sakmaod bevri<br />
SeiZleba iTqvas n. berdiaevis personalistur<br />
egzistencialur filosofiaSi adamianis,<br />
samarTlisa da saxelmwifos adgilisa<br />
da arsis Sesaxeb, rac calke kvlevis sagani<br />
ufroa, vidre winamdebare statiisa.<br />
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom samarTlis<br />
egzistencialuri filosofia Sedegia<br />
samarTlebrivi cnobierebis krizisuli periodis<br />
arsebobisa, romelic me-20 saukunis<br />
dasawyisidan viTardeboda. igi warmoadgens<br />
ara samarTlis arsisa da bunebis gaazrebis<br />
mcdelobas, aramed mimarTulia adamianis,<br />
rogorc sazogadoebrivi arsebis, yofierebis<br />
problemuri momentebis warmoCenisa da ganvi-<br />
Tarebisaken normatiuli wesrigis pirobebSi.
ÑÀÍ-ÑÀÊ ÒÖÓÏÓ<br />
ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅÉ<br />
áÄËÛÄÊÒÖËÄÁÉÓ ÈÄÏÒÉÀ<br />
Â<br />
amoCenili moazrovne Jan-Jak isaakis Ze<br />
ruso daibada 1712 wlis 28 ivniss SveicariaSi,<br />
qalaq JenevaSi, erT-erT mTavar qu-<br />
Caze _ grand riu, Cveulebriv saxlSi, xelosnis<br />
(mesaaTis) ojaxSi. magram miuxedavad<br />
imisa, rom misi samSoblo Sveicaria iyo,<br />
aTeulobiT da, SeiZleba iTqvas, aseulobiT<br />
avtori mas frang mwerlad, ganmanaTleblad,<br />
filosofosad, kompozitorad, humanistad,<br />
literatorad, enciklopedistad, frangi eris<br />
geniad moixseniebs.<br />
am, erTi SexedviT paradoqsuli, faqtis axsna<br />
imaSi mdgomareobs, rom rusos winaprebi<br />
frangebi iyvnen. dide ruso safrangeTSi cnobili<br />
wignebiT movaWre iyo. igi protestantul<br />
sarwmunoebas aRiarebda da amis gamo<br />
safrangeTis maSindelma samarTaldamcavma<br />
organoebma 1550 wels qveynidan gasaxleba<br />
miusajes. swored maSin dasaxlda Jan-Jak<br />
rusos didi papa SveicariaSi da samudamodac<br />
darCa iq. dide rusos erT-erTi Svili<br />
iyo daviTi, romlis Svilic iyo isaak ruso<br />
(Jan-Jakis mama).<br />
Jan-Jak rusos deda, suzana bernari, mis Sobas<br />
gadahyva. TviT ruso, cocxal-mkvdari, metad<br />
susti daibada. miuxedavad mamidis mzrunvelobisa,<br />
Tandayolilma sisustem da avadmyofobam<br />
mTels mis sicocxles daaCnia kvali.<br />
gadamwyveti roli mis aRzrdaSi misma mamam,<br />
isaakma Seasrula. man adridanve Seaswavla<br />
Svils wera-kiTxva, SeaCvia wignebis kiTxvas,<br />
Tavmdablobas da a.S., Tumca sxvadasxva mizezebis<br />
Sedegad, rusos dakaceba ufro metad<br />
Tavisi damoukidebeli cxovrebis pirobebSi<br />
mouxda. aq gamomJRavnda misi, rogorc moxe-<br />
ÂÒÉÂÏË ÄÒÄÌÏÅÉ<br />
tialis, Tvisebebic. uyvarda mogzauroba,<br />
dakvirveba cxovelebsa da bunebaze da araCveulebrivad<br />
SeeZlo movlenebis qaRaldze gadmotana.<br />
uyvarda sufTa haerze, Citebis Wik-<br />
WikSi wera da kiTxva.<br />
29 wlis asakSi, 1741 wlis Semodgomaze, igi<br />
safrangeTSi (parizSi) dasaxlda, sadac gaicno<br />
gamoCenili frangi ganmanaTleblebi, deni<br />
didro, dalamberi da sxva didi moazrovneni,<br />
enciklopedistebi. isini sistematurad xvdebodnen<br />
erTmaneTs kafeebSi Tu binebSi da<br />
ilesavdnen TavianT gonebas. Jan-Jak rusos<br />
yovelTvis Tan hqonda ubis wignaki, sadac<br />
aseTi Sexvedrebis dros ucabedad gaCenil<br />
ideebs iniSnavda.<br />
Jan-Jak ruso miTebiT ar cxovrobda. yovelTvis<br />
swored bWobda igi Tu ara, es sxva saqmea,<br />
magram bednierebas TviT cxovrebaSi eZebda.<br />
misi azriT, adamiani Tavisufali ibadeba, magram<br />
Semdeg iCagreba. Tu mocemul etapze<br />
adamiani ver aRwevs iseT bunebriv moTxovnas,<br />
rogoric Tavisufleba da bednierebaa, rusos<br />
mixedviT, es misi ki ara, arsebuli sazogadoebrivi<br />
weswyobilebis bralia. amisaTvis droa<br />
saWiro, Cans idea adre momwifebula. Tu idea<br />
da sinamdvile erTmaneTs ar eTanadeba, maSasadame<br />
saamiso pirobebi unda momzaddes.<br />
eduard SevardnaZem Tavis naSromSi “Cemi<br />
arCevani” (1992 w.) swored am sakiTxze gaamaxvila<br />
Cveni yuradReba. igi wers: “did moazrovneTa<br />
gonebaSi Sobili diadi ideebi didxans<br />
elian TavianT dros”. zogjer es molodini<br />
aswleulebis manZilze grZeldeba, magram adre<br />
Tu gvian maTi Jami dgeba. “proeqti ar vargoda<br />
evropisaTvis, radgan arc evropa vargoda<br />
55
56<br />
proeqtisaTvis” _ Tqva Jan-Jak rusom Zveli<br />
samyaros qveynebis gaerTianebis mravali koncefciidan<br />
erT-erTis Sesaxeb” (gv. 93).<br />
rusos es SevardnaZiseuli Sefaseba mis mier<br />
gamoyenebulia axal filosofiur SexedulebaTa<br />
xorcSesxmisaTvis, rac Tavis “arCevan-<br />
Sia” Caqsovili da rac demokratiisa da Tavisuflebis<br />
SenarCunebis ideas emsaxureba.<br />
amrigad, mwerlis roli ar SeiZleba zogadad<br />
Sefasdes. misi Sefasebis kriteriumad miCneul<br />
unda iqnes is, Tu rogor moemsaxureba<br />
misi ideebi (koncefcia) sazogadoebas Tavis<br />
epoqaSi.<br />
rogorc cnobilia, me-18 saukunis bolos<br />
safrangeTis 1789-1794 wlebis didma bur-<br />
Juaziulma revoluciam xerxemali Caumsxvria<br />
feodalizms. imave saukunem dasawyisidan<br />
am miznis mimRwevi ideologebi da maT Soris<br />
Jan-Jak rusoc Soba, romlis ideebic moemsaxura<br />
safrangeTis revolucias feodalizmis<br />
mospobisa da burJuaziuli wyobilebis<br />
Seqmnis saqmeSi.<br />
ruso safrangeTis burJuaziuli revoluciis<br />
sulieri mama iyo. kerZod, misi naSromi _<br />
“sazogadoebrivi xelSekruleba”, revolucionerTa<br />
saxarebas warmoadgenda.<br />
rogorc profesori s. danelia wers, “rusos<br />
sazogadoebrivi xelSekruleba saxarebad iqca<br />
safrangeTis didi revoluciis moRvaweTaTvis,<br />
romlebic robespieris saxiT ara uSedegod<br />
eZebdnen am wignSi Tavis revoluciuri praqtikis<br />
sabuTebs...”<br />
Jan-Jak ruso Tavisi SexedulebebiT, feodalizmis<br />
winaaRmdeg brZolisas, plebeebis mxares<br />
idga. swored amitom moiTxovdnen iakobinelebi<br />
rusoseuli respublikis Seqmnas.<br />
maTi beladi, robespieri, sityva-sityviT acxadebda,<br />
rom “umaRlesi xelisufleba miekuTvneba<br />
xalxs. xelisufleba ganuyofeli da ganusxvisebelia.”<br />
es ki, faqtia, rusos SexedulebaTa<br />
aslia ara marto ideuri gagebiT,<br />
aramed rusoseuli terminologiiTac.<br />
Jan-Jak rusos Sexedulebani safuZvlad daedo<br />
ara marto safrangeTis 1789 wlis 26<br />
agvistos cnobil “adamianisa da moqalaqis<br />
uflebaTa deklaracias”, aramed safrangeTis<br />
1791 wlis konstituciasac, romlis pirvelive<br />
muxlSi weria, rom “suvereniteti<br />
mTliania, ganuyofeli, ganusxvisebeli; is<br />
ekuTvnis xalxs”. daaxloebiT imaves imeorebs<br />
sxva sityvebSi safrangeTis 1793 wlis<br />
konstituciac.<br />
aRsaniSnavia, rom, grei grexemis azriT, rusos<br />
Sexedulebebma ara marto safrangeTze<br />
moaxdina gavlena misi istoriuli, iuridiuli<br />
dokumentebis Sedgenisas, aramed amerikis<br />
SeerTebuli Statebis 1776 wlis 4 ivlisis<br />
“damoukideblobis deklaraciazec”, romlis<br />
Semqmnelebmac, gansakuTrebiT ki jefersonma,<br />
masSi Seitanes rusos politikuri doqtrinis<br />
igive principebi.<br />
Jan-Jak rusos moRvaweobis dros axali politikuri<br />
ideebis gamoTqma safrangeTSi saSiSi<br />
iyo. xSirad aseTi avtors bastiliaSi dapatimreba<br />
emuqreboda. amitom im epoqis moRvaweni<br />
xSirad TavianT naSroms an gvars ar<br />
awerdnen, an holandiaSi beWdavdnen da qveyanaSi<br />
saidumlod SemohqondaT.<br />
rogorc grei grexemi wers, “safrangeTSi<br />
ludoviko XIV-is dros adamianebi krints<br />
ver Zravdnen, ludoviko XV-is dros CurCuli<br />
daiwyes, xolo Tqveni aRmatebulebis (e.i.<br />
ludoviko XVI-is _ g.e.) dros daiwyes xmama-<br />
Rali laparaki, yvirili _ uTxra marSalma<br />
de riSeliem ludoviko XVI-es”.<br />
Jan-Jak rusos moRvaweoba safrangeTSi ludoviko<br />
XV-is mefobis periods daemTxva,<br />
magram, grexemis TqmiT, maSinac saSiSi iyo<br />
“xmamaRali laparaki”. miuxedavad amisa, ruso<br />
mainc gabedulad da dabejiTebiT laparakobda<br />
sazogadoebaze da samTavrobo xelisuflebaze,<br />
rogorc aravin manamde.<br />
Jan-Jak ruso Sefasebuli iyo Tavisi niWierebiT,<br />
misi naSromebi mravalmxrivi xasiaTisa<br />
iyo. pirveli aseTi mniSvnelovani naSromi<br />
rusom dawera parizSi diJonis akademiis mier<br />
sakonkursod gamocxadebul Temaze “Seuwyo<br />
Tu ara xeli mecnierebisa da xelovnebis<br />
aRorZinebam zneobis siwmindes?” (1750w.),<br />
risTvisac igi diJonis universitetis pirvel<br />
prizs iRebs. mis Semdgom naSromTagan<br />
cnobilia: “risgan warmoiSoba uTanasworoba<br />
adamianTa Soris da amarTlebs Tu ara mas<br />
bunebrivi kanonebi?” (1753w.); “axali eloiza”<br />
(1761w.); “sazogadoebrivi xelSekrulebis<br />
Sesaxeb, anu politikuri samarTlis principebi”<br />
(1762w.); “emili” (1762w.) da sxva
mravali. ramdenime naSromi mxolod misi gardacvalebis<br />
Semdeg gamoqveynda (1781 w. da<br />
1788w.).<br />
didia Jan-Jak rusos Rvawli, gansakuTrebiT<br />
pedagogiur-aRmzrdelobiT sferoSi. igi<br />
moicavs fizikuri, gonebrivi da zneobrivi<br />
aRzrdis principebs. aRniSnuli sakiTxi qarTveli<br />
mkiTxvelisaTvis xelmisawvdomia iseT<br />
naSromebis saxiT, rogoric aris: s. danelia<br />
“Jan-Jak rusos cxovreba da pedagogikuri<br />
sistema”, Tb., 1948w.; uSangi obolaZe “Jan-<br />
Jak ruso”, Tb., 1976w.; giorgi jiblaZe “rusizmis<br />
arsi”, Tb. 1983w. (rusul enaze) da sxv.<br />
am sakiTxTan dakavSirebiT mxolod erT<br />
gakvirvebas gamovxatav. TviT Jan-Jak ruso<br />
sxvisi bavSvebis aRzrdaze fiqrobs. misi naSromebi<br />
“axali eloiza” da “emili” aRzrdis<br />
ideebs ganaviTarebs da Tavisi xuTi Svili ki<br />
Jan-Jakma da misma meuRlem _ tereza levaserma,<br />
upatrono bavSvTa TavSesafarSi moaTavses<br />
ise, rom arc gvari da arc saxelebi maT<br />
ar misces, arc raime niSani daades Tundac<br />
tansacmelze, rom ecnoT isini. Jan-Jak ruso<br />
amiT moiqca ise, rogorc platonis e.w. “idealuri<br />
saxelmwifos” wevri. rasakvirvelia,<br />
bolos man ijavra da didad dagmo es saqcieli,<br />
razec Tavisive “emilSi” aRniSna: “visac<br />
ar SeuZlia Seasrulos mamis movaleoba, imas<br />
ara aqvs ufleba iqces mamad”.<br />
winamdebare statiis Temis Sesabamisad, ufleba<br />
ara maqvs gverdi avuaro rusos iseT naSroms,<br />
rogoric aris “sazogadoebrivi xelSekruleba”.<br />
es naSromi aRiarebulia rusos mTeli<br />
Semoqmedebis Sedevrad. igi Sedgeba 4 wignisagan.<br />
swored aq aris ganxiluli saxelmwifoebriv-politikuri<br />
wyobilebis iseTi problemebi,<br />
rogoricaa suvereniteti (saxelmwifo<br />
suvereniteti, saxalxo suvereniteti), saxelmwifoebriobis<br />
Seqmna, kanonis miRebis wesi,<br />
saerTo nebis Seqmna da a.S.<br />
saxelmwifo suvereniteti gulisxmobs xelisuflebis<br />
damoukideblobas, SeuzRudvelobas,<br />
ganusxviseblobas, uzenaesobas, rogorc qveynis<br />
SigniT, ise sagareo urTierTobebSi.<br />
aseT uflebaTa matarebeli, rusos mixedviT,<br />
mxolod xalxia, rac garantirebulia saxelmwifoSi<br />
adamianTa Soris dadebuli xelSekrulebiT,<br />
xalxis didi umravlesobis<br />
TanxmobiT.<br />
me-18 saukuneSi, safrangeTSi Jan-Jak rusos<br />
gavleniT mesame wodebisaTvis, ZiriTadad<br />
burJuaziisaTvis, erT-erT popularul lozungad<br />
iTvleboda cneba “saxalxo suvereniteti”.<br />
swored es problema iyo dakavSirebuli<br />
rusos mier saxalxo nebis ideasTan, rac<br />
mas asaxuli hqonda Tavis naSromSi “sazogadoebrivi<br />
xelSekruleba”.<br />
suverenitetis sakiTxi Jan-Jak rusomde Jan<br />
bodenma wamoswia win, magram man es ufleba<br />
monarqs mianiWa. mis mixedviT suverenul<br />
uflebaTa matareblad qveyanaSi RmerTis uSualo<br />
warmomadgeneli monarqi iyo.<br />
profesori l. aleqsiZe Jan-Jak rusos ixseniebs<br />
gansakuTrebiT saxelmwifo suverenitetis<br />
cnebis axsnisas. misi azriT, “niSan-Tvisebas,<br />
romelic gviCvenebs saxelmwifo xelisuflebis<br />
uzenaesobas qveynis saSinao saqmeebSi<br />
da damoukideblobas romelime ucxo saxelmwifosagan...<br />
saxelmwifo suvereniteti ewodeba”.<br />
feodaluri daqucmacebis winaaRmdeg brZolis<br />
procesSi saxelmwifo suverenitetis idea<br />
gansakuTrebiT ganviTarda didi frangi mecnieris,<br />
Jan bodenis naSromebSi. bodenis azriT,<br />
“suvereniteti usazRvro da absoluturi,<br />
umaRlesi da mudmivi xelisuflebaa sazogadoebis<br />
wevrTa mimarT, xolo am xelisuflebis<br />
matarebeli monarqia, romlis brZaneba qveynis<br />
SigniT usityvod unda xorcieldebodes”.<br />
burJuaziam feodalizmis winaaRmdeg brZolisas,<br />
monarqis suverenitets ufro revoluciuri<br />
_ saxalxo suverenitetis - Teoria<br />
daupirispira. am Teoriis TvalsaCino warmomadgeneli,<br />
Jan-Jak ruso naSromSi “sazogadoebrivi<br />
xelSekrulebis Sesaxeb anu politikuri<br />
samarTlis principebi” (1762w.) asabuTebs<br />
xalxis uflebas TviT ganagos sazogadoebis<br />
socialur-politikuri bedi”.<br />
marTlac, Jan-Jak rusos azriT, suvereniteti<br />
xalxis saerTo nebis ganxorcielebaa,<br />
romelic uzenaesi da ganusxvisebelia. rogorc<br />
vxedavT, bodenisagan gansxvavebiT, rusom<br />
aRiara ara monarqis, aramed xalxis neba,<br />
saxalxo suvereniteti.<br />
rusos ar swamda arc saxalxo warmomadgenlobiTi<br />
organos arseboba. amitom kanonmdebeli<br />
arc parlamenti SeiZleba yofiliyo.<br />
rusos gagebiT, kanoni is iuridiuli aqtia,<br />
57
58<br />
romelsac mxolod xalxi amtkicebs.<br />
amrigad, rusos saxalxo suvereniteti<br />
gulisxmobs pirdapir saxalxo uflebas da<br />
ara warmomadgenlobiTi sistemis arsebobas.<br />
amitom, rusos mixedviT, parlamentis mier<br />
miRebuli kanoni ZalaSi Sedis mxolod referendumis<br />
wesiT misi damtkicebis Sedegad.<br />
es imas niSnavs, rom ruso mxolod uSualo<br />
demokratiis princips icavs.<br />
rusos mixedviT, saxelmwifo da samarTali<br />
adamianTa nebis erTianobis, anu sazogadoebrivi<br />
xelSekrulebis nayofia. mas miaCnia,<br />
rom moqmedi samarTali ar aris bunebiTi<br />
xasiaTisa, rom ara marto saxelmwifo, aramed<br />
samarTalic emyareba adamianTa Soris xelSekrulebas.<br />
ruso sityva-sityviT wers: “es samarTali<br />
ar aris bunebrivi. igi emyareba xelSekrulebebs”.<br />
rusos ganmartebiT, “uzenaesi xelisufleba”,<br />
anu suvereniteti, “ar SeiZleba warmodgenil<br />
iqnes vismes mier imave mizeziT, ra<br />
mizeziTac ar SeiZleba misi gansxviseba. misi<br />
arseba Camarxulia saerTo nebaSi, neba ki<br />
uaryofs warmomadgenlobas: igi an isev is<br />
aris, an sxva, Sua xazi ar arsebobs. amitom<br />
xalxis deputatebi ar arian misi warmomadgenlebi<br />
da arc SeiZleba iyvnen. isini mxolod<br />
am xalxis noqrebi arian: isini sabolood<br />
verafers gadawyveten. arc erT kanons,<br />
Tu igi xalxma ar daadastura, mniSvneloba<br />
ara aqvs, is kanonic ar aris”.<br />
rusosTvis neba arsebobs individualuri da<br />
sazogadoebrivi. bunebrivad yvelas neba Tavisufali<br />
da Tanasworia, magram saWiro aris<br />
misi, am Tavisufali nebis, dacva sxvaTa nebis<br />
meSveobiT.<br />
swored imitom, rom sxvaTa nebam misi interesi<br />
daicvas, amisaTvis saWiroa, man Tavisi<br />
nebac gaasxvisos, gadasces sazogadoebas.<br />
Jan-Jak ruso Tavis “sazogadoebrivi xelSekrulebis”<br />
pirveli wignis VI TavSi specialurad<br />
Cerdeba sakiTxze “sazogadoebrivi xelSekrulebis<br />
Sesaxeb” (rusuli gamocemis gv.<br />
28-32).<br />
misi azriT, imisaTvis, rom adamianebma Tavi<br />
daaRwion TavianT pirvelyofil bunebriv mdgomareobas<br />
da siZneleebs, mas erTiani Zala<br />
unda daupirispiron, unda ipovon asociaci-<br />
is, anu sazogadoebrivi gaerTianebis, iseTi<br />
forma, romelic saerTo ZalebiT, erTiani<br />
impulsiT da SeTanxmebulad daicaven da<br />
gaufrTxildebian TiToeuli wevris pirad da<br />
qonebriv mdgomareobas.<br />
rusos mixedviT, TiToeulis gaerTianeba yvelasTan<br />
ar gamoiwvevs sxvisadmi daqvemdebarebas<br />
da inarCunebs imave Tavisuflebas, rac mas<br />
manamde hqonda. winaaRmdeg SemTxvevaSi es,<br />
pirvelyofili mdgomareobis, adamianebi moispobodnen<br />
da ar eqnebodaT TviTdacvis unari.<br />
xelSekrulebis Sedegad qveyanaSi iqmneba sazogadoebrivi<br />
gaerTianeba, asociaciis esa Tu<br />
is forma.<br />
asociaciis wevri uxmod eqvemdebareba saer-<br />
To nebas, sanam ar dairRveva sazogadoebrivi<br />
xelSekruleba. xelSekrulebis darRvevis<br />
Sedegad TiToeuli pirovneba ibrunebs Tavis<br />
sawyis uflebamosilebas, bunebriv Tavisuflebas.<br />
saerTo nebis Seqmnisas asociaciis wevrebi<br />
sargebloben erTi da imave pirobebiT, amitom<br />
aravisaTvis iqneba sasargeblo, daumZimos<br />
mdgomareoba sxvas (iqve gv. 29).<br />
rusos azriT, asociacia, sazogadoebrivi<br />
xelSekrulebis darRvevis SemTxvevaSi, tiranul<br />
xasiaTs miiRebs.<br />
asociaciaSi adamianebi (wevrebi) erTianobas<br />
qmnian, sadac TiToeuli wevri mTelis ganuyofeli<br />
nawilia (gv. 30). asociacia qmnis samoqalaqo<br />
sazogadoebas, romelsac ewodeba<br />
respublika da Tavis wevrTa mier iwodeba<br />
saxelmwifod (gv. 31).<br />
aseTi sazogadoebis wevrebs koleqtiurad<br />
xalxi ewodeba, TiToeul maTgans ki _ moqalaqe,<br />
romelic suverenuli xelisuflebis<br />
nawils flobs da TviT ki warmoadgens qveSevrdoms,<br />
radgan igi eqvemdebareba saxelmwifos<br />
mier miRebul kanonebs (iqve gv. 31).<br />
rusos sazogadoebrivi xelSekrulebis saboloo<br />
mizani aris individTa ganusxvisebeli<br />
bunebiTi uflebebis ganmtkiceba. es uflebebia:<br />
individis sicocxle, Tavisufleba, sakuTreba<br />
da saxalxo uSiSroebis dacva. swored am<br />
mizniTaa, rom adamianebi qmnian asociacias,<br />
romelic warmoadgens sazogadoebrivi pirovnebis<br />
anu “me-s” zneobriv da koleqtiur organizms.
usos azriT, adamianebi bunebrivad ibadebian<br />
Tavisufalni da Tanasworni. misi “sazogadoebrivi<br />
xelSekrulebis” pirveli wignis<br />
pirveli Tavi swored ase iwyeba: “adamiani<br />
dabadebulia Tavisufali, amave dros ki igi<br />
yvelgan borkilebSia” (gv. 14). swored am<br />
“borkilis“ moxsnas moiTxovs ruso, roca<br />
asabuTebs adamianTa Soris xelSekrulebis<br />
dadebis gziT sazogadoebrivi pirovnebis koleqtiur<br />
“me-s” Seqmnas. rogorc vxedavT, individTa<br />
nebis krebadoba qmnis sazogadoebriv<br />
nebas, igi iqmneba sazogadoebrivi xelSekrulebis<br />
safuZvelze, romelsac uxmod eqvemdebarebian<br />
individTa nebani. isini ki, vinc<br />
umciresobaSi rCeba, sazogadoebrivi xelSekrulebidan<br />
gamomdinare, umravlesobis nebas<br />
unda daeqvemdebaron.<br />
rusos es Sexedulebani dRevandelobis kvalobaze<br />
fantastikurad JRers, magram safrange-<br />
Tis me-18 saukunis burJuaziisaTvis igi Zlieri<br />
iaraRi iyo feodalizmisa da absoluturi<br />
monarqiuli wyobilebis sawinaaRmdegod, bur-<br />
Juaziuli demokratiuli respublikis SeqmnisaTvis.<br />
rusos azriT, saerTo neba-survilis ganmaxorcielebeli<br />
mxolod sazogadoebaa. saxelmwifo<br />
xelisufleba sazogadoebis mTliani nebis<br />
ganxorcielebisaTvis momsaxure organoa. xalxma<br />
sazogadoebrivi xelSekrulebis safuZvelze<br />
miiRo saxelmwifoebrivi suverenuli uflebebi.<br />
imisaTvis, rom es suvereniteti ar dair-<br />
Rves, saWiroa misi mTlianoba, misi ganusxvisebloba.<br />
xalxis xelisufleba daunawilebelia.<br />
amiT rusom uaryo Sarl lui monteskies<br />
da sxvaTa xelisuflebis danawilebis<br />
Teoria. “im mizezebiT, ris gamoc umaRlesi<br />
xelisufleba ganusxvisebelia, igi daunawilebelicaa,”<br />
_ ambobs ruso.<br />
es Sexeduleba rusos sazogadoebrivi xelSekrulebis<br />
Teoriis logikur daskvnas warmoadgens,<br />
magram imave safrangeTis burJuaziam<br />
rusos SexedulebaTa gverdiT, 1789 wlis<br />
26 agvistos “adamianisa da moqalaqis uflebaTa<br />
deklaraciis” damtkicebisas arc lui<br />
monteskies xelisuflebis danawilebis Teoria<br />
daiviwya da mis me-16 muxlSi Cawera,<br />
rom “nebismier sazogadoebas, sadac ufleba-<br />
Ta dacva uzrunvelyofili da xelisuflebis<br />
danawileba SemoRebuli ar aris, konstitucia<br />
srulad ara aqvs”.<br />
rogorc cnobilia, saqarTvelos 1995 wlis<br />
moqmedi konstituciiT es Sexeduleba gaziarebulia<br />
da mis mixedviT saqarTveloSi “saxelmwifo<br />
xelisufleba xorcieldeba xelisuflebis<br />
danawilebis principze dayrdnobiT”<br />
(muxli 5).<br />
saqarTveloSi oficialur iuridiul saswavlo-saxelmZRvanelo<br />
literaturaSi profesorebis,<br />
g. inwkirvelis, l. aleqsiZis, v. metrevelisa<br />
da sxvebis mier kargad aris gaSuqebuli<br />
rusos “sazogadoebrivi xelSekrulebis<br />
Teoriis” epoqaluri mniSvneloba.<br />
profesor g. inwkirvelis ganmartebiT, Jan-<br />
Jak rusos “sazogadoebrivi xelSekrulebis<br />
Sesaxeb” naSromis mixedviT “adamianebma sazogadoebrivi<br />
xelSekrulebis meSveobiT Seqmnes<br />
saxelmwifo, raTa uzrunveleyoT ker-<br />
Zo sakuTrebis dacva da “bunebiTi Tavisuflebis”<br />
nacvlad moepovebinaT “samoqalaqo<br />
Tavisufleba”.<br />
avtors miaCnia, rom “...im droisaTvis arsebul<br />
istoriul pirobebSi saxelmwifos warmoSobis<br />
axsna, rogorc xelSekrulebis Sedegi,<br />
progresuli idea iyo, vinaidan amiT laxvari<br />
Caeca Sua saukuneebSi gabatonebul religiur<br />
warmodgenebs saxelmwifos RvTaebrivi warmoSobis<br />
Sesaxeb”.<br />
rac Seexeba Jan-Jak rusos Sexedulebas suverenitetis<br />
Sesaxeb, aq profesori g. inwkirveli<br />
sakiTxs SedarebiT farTod gadmoscems.<br />
igi exeba saxalxo suverenitetis, agreTve<br />
saxelmwifo da erovnuli suverenitetis problemebsac.<br />
aseve sworad miuTiTebs profesori u. obolaZe<br />
Jan-Jak rusos Teoriis Sesaxeb. misi<br />
azriT: “naSromSi “sazogadoebrivi xelSekrulebis<br />
Sesaxeb” ruso Semdegi saxiT warmoadgens<br />
axali sazogadoebis sawyisebs: adamianebi<br />
harmoniuli sazogadoebis TanacxovrebisaTvis<br />
nebayoflobiTi xelSekrulebis gziT<br />
kavSirdebian da qmnian suverenul, erTian<br />
saxelmwifoebriv sxeuls, amiT isini, marTalia,<br />
garkveuli zomiT asxviseben TavianT<br />
Tavisuflebas da nebas, magram es anazRaurdeba<br />
imiT, rom saxelmwifos saerTo sxeuli<br />
mSvidobiani cxovrebis saxiT uzrunvelyofs<br />
TiToeuli adamianis pirad uflebebsa da maT<br />
harmoniul Tanacxovrebas.<br />
59
60<br />
aseT saxelmwifoSi, romelic tovebs kerZo<br />
sakuTrebas, magram zomieri saxiT, misi azriT,<br />
amgvari saxelmwifos Seneba SeuZlebelia<br />
mSvidobiani gziT, radgan despoturi saxelmwifoebi<br />
nebiT ar daTmoben ZaladobiT<br />
moxveWil privilegiebs”.<br />
am erTian sxeulSi ki, rusos gagebiT, ar<br />
ikargeba adamianis neba-survili. amitom iyo,<br />
rom safrangeTis burJuaziam zemoT dasaxelebuli<br />
deklaracia swored rusos gaazrebuli<br />
debulebiT daiwyo, rom “adamianebi ibadebian<br />
da rCebian Tavisufalni da uflebebiT<br />
Tanasworni. socialuri gansxvavebani mxolod<br />
saerTo sargeblobaze SeiZleba iqnes dafuZnebuli”<br />
(muxli 1).<br />
amis Sedegad ar SeiZleba ar gagvaxsendes<br />
rusos Teoriis dadebiTi da uaryofiTi mxareebi,<br />
roca saqarTvelos moqmed konstitucias<br />
vkiTxulobT, romlis mixedviTac: “yvela<br />
adamiani dabadebiT Tavisufalia da kanonis<br />
winaSe Tanasworia ganurCevlad rasisa,<br />
kanis ferisa, enisa, sqesisa, religiisa, politikuri<br />
da sxva Sexedulebebisa, erovnuli,<br />
eTnikuri da socialuri kuTvnilebisa, warmoSobisa,<br />
qonebrivi da wodebrivi mdgomareobisa,<br />
sacxovrebeli adgilisa” (muxli 14);<br />
rom “saqarTveloSi saxelmwifo xelisuflebis<br />
wyaroa xalxi”; rom “xalxi Tavis Zalauflebas<br />
axorcielebs referendumis, uSualo<br />
demokratiis sxva formebisa da Tavisi warmomadgenlobis<br />
meSveobiT” (muxli 5) da a.S.<br />
rusos ganmartebiT, kanoni xalxis neba-survilis<br />
gamomxatvelia. erTi da igive kanoni<br />
savaldebulo ar aris yvela saxelmwifosaTvis.<br />
guSindeli kanoni savaldebulo ar aris<br />
dRes, magram Tu adamianebi mdumared xvdebian<br />
arsebul kanonebs, es ukve Tanxmobis niSania.<br />
rusos mixedviT, rac ufro metad erTsulovnad<br />
uTanxmdebian krebaze damswreni<br />
erTmaneTs, miT ufro saerTo nebas gamoxataven<br />
isini.<br />
rusoizmis mixedviT (Tu rusos mimdevarTa<br />
azriT, an rusos moZRvrebis mixedviT – n.d.),<br />
rogorc kargi arqiteqtori gausinjavs niadags<br />
Tavis dasadgmel obieqts, gauZlebs Tu ara<br />
niadagi mis simZimes, aseve kargma kanonmdebelma<br />
winaswar unda Seiswavlos im sazogadoebis<br />
xasiaTi, romelSic gatarebul unda<br />
iqnes esa Tu is kanoni. rusos TqmiT, “gac-<br />
ilebiT advilia dai pyro, daeuflo, vinem<br />
marTo. SeiZleba gamoiyeno iseTi didi berketi,<br />
rom erTi TiTiT aamoZrao dedamiwis birTvi,<br />
msoflio, magram unda gqondes herkulesis<br />
mxrebi, rom igi daimagro”.<br />
rogorc cnobilia, Jan-Jak rusomde sazogadoebrivi<br />
xelSekrulebis Teoriaze msjeloba<br />
Zveli berZnebidan daiwyo (epikuri...), Semdeg<br />
mas ganaviTarebs holandieli mecnieri<br />
iuristi, sociologi grociusi (10.04.1583-<br />
28.08.1645).<br />
grociusi ganasxvavebda “bunebiT” da “adamianismier”<br />
samarTals. igi miiCnevda, rom saxelmwifo<br />
warmoiSoba, e.w. sazogadoebrivi<br />
xelSekrulebis Sedegad.<br />
xelSekrulebiTi saxelmwifos Seqmnaze<br />
saubrobs aseve hobsi (1588-1679), ingliseli<br />
filosofosi, aTeisti. mas sazogadoebis sawyis<br />
mdgomareobad miaCnda yvelas brZola yvelas<br />
winaaRmdeg. misi azriT, aseve “...aucilebelia<br />
ganusazRvreli Tavisuflebis SezRudva da<br />
xelSekrulebiTi saxelmwifos Seqmna”.<br />
hobsis azriT, pirovneba unda emorCilebodes<br />
xelisuflebas, magram Tu xelisufleba ver<br />
asrulebs Tavis movaleobas, gamarTlebulia<br />
xelSekrulebis darRveva, e.i. revolucia.<br />
mmarTvelobis saukeTeso formad igi monarqias<br />
miiCnevs. misi moZRvreba ganaviTara jon<br />
lokma.<br />
jon loki (1632-1704) ingliseli filosofosia.<br />
igi moZraobisa da cnobierebis wyarod<br />
RmerTs miiCnevs.<br />
loki iyo parlamentur-monarqiuli konstituciuri<br />
wyobilebis momxre. moiTxovda umaRlesi<br />
sakanonmdeblo xelisuflebis (parlamentis)<br />
gamoyofas aRmasrulebeli xelisuflebisagan.<br />
igi saxelmwifos warmoSobas asabuTebda<br />
“bunebiTi uflebis” safuZvelze da<br />
miaCnda igi piradi Tavisuflebisa da kerZo<br />
sakuTrebis dacvis organod.<br />
jon morles mixedviT, rusos Teoriis pirveli<br />
sulis Camdgmeli iyo jon loki. Jan-Jak<br />
rusos principebi swored lokis Sexedulebebidan<br />
gamomdinareobda.<br />
sazogadoebrivi xelSekrulebis Teoria gansakuTrebiT<br />
damuSavebulia Jan-Jak rusos mier.<br />
am Teorias Tavisi droisaTvis progresuli
mniSvneloba hqonda, iyo revoluciuri xasiaTis<br />
mimdinareoba filosofiaSi. igi uaryofda<br />
Sua saukuneebis Teologiur Sexedulebebs<br />
saxelmwifo xelisuflebis RvTaebriv<br />
warmoSobasa da mis SeuzRudvelobasTan dakav-<br />
SirebiT. miaCnda, rom radgan saxelmwifo<br />
aRmocenda sazogadoebrivi xelSekrulebis<br />
safuZvelze, xelSekrulebis borotad gamoyenebis<br />
SemTxvevaSi moqalaqeebs aqvT misi<br />
gauqmebis ufleba. aqedan gamomdinare, rusos<br />
mixedviT, danaSauli niSnavs pirovnebis an<br />
pirTa jgufis mier sazogadoebrivi xelSekrulebis<br />
darRvevas.<br />
rusos mixedviT, xalxs ufleba aqvs ajanyebisa<br />
im SemTxvevaSi, Tu umaRlesi xelisufleba<br />
daarRvevs sazogadoebriv xelSekrulebas<br />
da waarTmevs xalxs uflebebs.<br />
rusos sazogadoebrivi xelSekrulebis Teoria<br />
mimarTuli iyo feodaluri weswyobilebis,<br />
misi institutebis winaaRmdeg da warmoadgenda<br />
sayrden ideologias axalgazrda<br />
revoluciuri burJuaziuli ZalebisaTvis.<br />
rusos Teoria me-18 saukuneSi safrangeTSi<br />
robespierisa da, saerTod, iakobinelTa diqtaturis<br />
saimedo sayrdeni iyo.<br />
sazogadoebrivi xelSekrulebis koncefcia<br />
gulisxmobs, rom saxelmwifo Seiqmna adamianTa<br />
gonivruli urTierTobis Sedegad im<br />
dainteresebiT, rom es saxelmwifo organizacia<br />
daicavs yvelas interess Tanabrad.<br />
sazogadoebrivi xelSekrulebis Teoria dakav-<br />
Sirebuli iyo bunebiTi samarTlis moZRvrebasTan,<br />
rom Tavisufali da damoukidebeli<br />
individebis neba-surviliT Seqmnili saxelmwifo<br />
valdebulia uzrunvelyos adamianis<br />
bunebidan gamomdinare uflebaTa dacva.<br />
rodesac saxelmwifoSi mmarTvelni ama Tu im<br />
nebas ganaxorcieleben, maTi es moqmedeba<br />
suverenis davalebiT unda xdebodes. rusos<br />
mixedviT, qveyanaSi gabatonebuli neba unda<br />
iyos mxolod sayovelTao neba anu kanoni,<br />
romelsac masSi koncentrirebuli sazogadoebrivi<br />
Zala aqvs. Tu mmarTveli moindomebs<br />
raime damoukidebeli, individualuri aqtis<br />
gatarebas, maSinve Sesustdeba misi kavSiri<br />
mTelTan, “sayovelTao nebasTan”. Tu mmarTvelis<br />
neba ufro aqtiuri gamodga da Tavisi<br />
kerZo neba Tavs moaxvia xalxs, maSin moispoba<br />
sazogadoebrivi kavSiri, daingreva poli-<br />
tikuri organizmi da adamianebi kargaven ra<br />
moqalaqeobriv uflebebs, ubrundebian isev<br />
bunebriv uflebebs. xalxis “me”-s gamoamJRavnebs<br />
mxolod saerTo kreba.<br />
mas Semdeg, rac adamiani Tavis nebas gadascems<br />
sazogadoebas, misi, rogorc individis<br />
neba, eqvemdebareba saerTo sazogadoebrivs.<br />
is individualuri neba ki, romelic sazogadoebas<br />
gauwevs winaaRmdegobas, sastiki sasjelis<br />
Rirsia. sasjeli rusos mixedviT sazogadoebrivi<br />
nebis darRvevis safuZvelze<br />
warmoiSva.<br />
amrigad, rusos mixedviT, iqmneba koleqtiuri<br />
organizmi, romelSic TiToeuli moqalaqe<br />
monawileobs, rogorc mTlianis ganuyofeli<br />
nawili. rogorc ruso wers, “politikuri<br />
mTlianoba anu suvereni” (gv. 33, iqve) es<br />
sazogadoebrivi nebaa, anu igive sazogadoebrivi<br />
“me”, romelsac yvela uxmod unda<br />
daeqvemdebaros. aseTia sazogadoebrivi xelSekrulebis<br />
Zala.<br />
gr. grexemis azriT, Jan-Jak rusos es sazogadoebrivi<br />
xelSekruleba qveyanaSi formalurad<br />
arasodes qveyndeba, rogorc iuridiuli<br />
dokumenti, magram igi yvelgan aris<br />
miRebuli mdumared. am xelSekrulebiT individi<br />
yvelas, Tumca, faqtobrivad, aravis nebdeba<br />
da TviT ki sxva pirTagan moipovebs imis<br />
eqvivalents, rac man gasca da axla gacilebiT<br />
meti Zala icavs mas, vidre manamde.<br />
rusoizmi, am mimarTulebiT, swored imaSi<br />
gamoixateba, rom calkeul pirTa Senakrebi<br />
qmnis xalxis koleqtiur organizms da TviT<br />
xdeba mTelis ganuyofeli nawili, amitom<br />
umaRlesi xelisufleba SeiZleba mxolod<br />
xalxi iyos, rac rusos mixedviT daunawilebelia,<br />
romlis moqmedebac saxelmwifo organoTa<br />
SeTanxmebis Sedegi ki ara, aramed mis<br />
yvela wevrTa Soris dadebuli xelSekrulebaa.<br />
xalxi, rusos mixedviT, TviTmpyrobelia, xolo<br />
mTavroba ki Sualeduri organizmi TiToeul<br />
qveSevrdomsa da am TviTmpyrobel xalxs Soris.<br />
kanonebs xalxi iRebs, mTavroba ki maTi aRmasrulebelia.<br />
mTavroba ar SeiZleba iyos TviTmpyrobeli<br />
da xalxisgan damoukidebeli. Tu mTavroba<br />
Tavis nebas ufro aqtiurad gamoavlens, vidre<br />
umaRlesi xelisufali, anu xalxi, ma-<br />
61
62<br />
Sin qveyanaSi iqneba ori umaRlesi Zala: xalxi<br />
- uflebiT, xolo mTavroba - saqmiT (in facto),<br />
ris gamoc sazogadoebrivi mTlianoba<br />
dairRveva da politikuri korporacia daiSleba<br />
Semadgenel nawilebad.<br />
mTavrobis forma, rusos mixedviT, SeiZleba<br />
iyos demokratiuli, rodesac xelisufleba<br />
aris mTlianad xalxis an misi udidesi nawilis<br />
xelT _ patara saxelmwifoebisaTvis;<br />
aristokratiuli _ saSualo sididis saxelmwifoebisaTvis;<br />
da monarqiuli _ didi<br />
saxelmwifoebisaTvis.<br />
rusos, “sazogadoebrivi xelSekrulebis” ideis<br />
SemuSavebisas, ufro metad warmodgenili<br />
hqonda patara, “10000-kaciani saxelmwifo,<br />
es misdagvarad, rogorc platoni Tavis “idealur<br />
respublikas” axasiaTebda”.<br />
platonis “idealur saxelmwifoSi” gaTvaliswinebuli<br />
iyo 5040 ojaxis cxovreba, sadac<br />
TiToeul pirs saerTo xelisuflebis<br />
mxolod erTi meaTiaTasedi neba eqneboda.<br />
Jan-Jak rusos ideebi Tavis epoqaSi udaod<br />
progresuli iyo. amboben, rom rusos naSromebs<br />
ubiT atarebdnen 1789-1794 wlebSi<br />
parizis barikadebze samkvdro-sasicocxlo<br />
brZolebSi.<br />
rogorc cnobilia, Jan-Jak rusom miiRo mxolod<br />
dawyebiTi ganaTleba, xolo Semdeg,<br />
didi niWisa da gansakuTrebuli Sromismoyvareobis<br />
Sedegad, Rrmad daeufla filosofias,<br />
literaturas, istorias, botanikas,<br />
musikis Teorias. revoluciamdeli xelisufalni<br />
rusos didad sdevnidnen, kerZod, misi<br />
wignebi “sazogadoebrivi xelSekrulebis Sesaxeb”,<br />
“emili, anu aRzrdis Sesaxeb”, profesor<br />
uSangi obolaZis gadmocemiT, “saeklesio<br />
xelisufalTa wardginebiT cecxls misces<br />
parizSic da JenevaSic”. amitom rusos ar<br />
ascda devna-gasaxlebani maSindel xelisufalTagan.<br />
ruso mudmiv siRatakesa da SiSis<br />
qveS cxovrobda. 1778 w. igi parizidan gadasaxlda<br />
misgan 20 miliT daSorebul sofel<br />
ermonvilSi, sadac imave wlis 2 ivliss, 66<br />
wlis asakSi moulodnelad, yovelgvari avadmyofobis<br />
gareSe gardaicvala. aris safuZvliani<br />
eWvic, rom TiTqos Jan-Jak rusom sicocxle<br />
TviTmkvlelobiT daasrula, magram es<br />
* * *<br />
Tu kanoni individis moTxovnilebis winaaRmdegaa<br />
miRebuli, rusos mixedviT, es niSnavs,<br />
rom individi cdeba da, rogorc sazogadoebis<br />
wevri, saerTo nebas upirispirdeba. Tu<br />
individis Semcdar nebas mis mimarT ganvixilavT,<br />
igi aucileblad SemzRudveli xdeba,<br />
radgan am erTian organizmSi myofi yoveli<br />
pirisaTvis Tavisuflebis mimcemi mxolod<br />
saerTo nebaa. adamianis survili mxolod<br />
saerTo neba-survils unda eTanxmebodes.<br />
winaaRmdeg SemTxvevaSi individi Tavad izRudeba.<br />
amitom adamianma unda uaryos Tavisi survili,<br />
Tavisi araswori moTxovna da saerTo<br />
neba miiRos.<br />
faqti rad Rirs, rom, napoleonis TqmiT,<br />
safrangeTSi ”rusos gareSe revolucia ver<br />
gaimarjvebda” (g. grexemi, iqve, 155 gv.).<br />
istoriam ruso Seafasa Tavisi epoqis gamoCenil<br />
adamianTa pirveli rigis daucxromel<br />
mebrZol mecnierad da Cvenc es faqti swored<br />
ase avsaxeT.<br />
mosazreba dResac sadavoa.<br />
ruso metad upativcemlod dakrZales. monarqiulma<br />
wyobilebam es metad didi tvirTi<br />
moiSora. mTvarian Rames misi sxeuli, yovelgvari<br />
Tavyrilobis gareSe, gaitanes sofel<br />
ermonvilis parkSi da daasaflaves alvis xeebs<br />
Soris. es swored iseTi myudro da ganyenebuli<br />
adgili iyo, rogoric rusos uyvarda.<br />
Jan-Jak rusos sxeuli am adgilze iyo dakrZaluli<br />
safrangeTis did burJuaziul revoluciamde,<br />
xolo revoluciis gamarjvebis<br />
Semdeg, 1794 w., misi neSti, qvemexebis grialiT,<br />
fanfarebisa da dafdafebis xmauriT,<br />
gamarjvebulTa didi zeimiT, mTavrobis gankargulebiT<br />
gadaasvenes parizSi da dakrZales<br />
panTeonSi.<br />
am ambavs moeswro misi meuRle tereza<br />
levaseri, romelmac rusosTan erTad 34 weli<br />
icxovra da misi gardacvalebis Semdeg kidev<br />
23 weli icocxla 1801 wlis 17 ivlisamde,<br />
magram ideurad dabal doneze yofnis gamo,<br />
man mainc ver gaigo, Tu ratom sdevnida Jan-<br />
Jak rusos ase Zalian revoluciamdeli mTavroba,<br />
xolo ratom aiyvana igi revoluciis<br />
Semdgomma mTavrobam camde. Tundac marto is
ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÓ<br />
ÉÃÄÖÒÉ ÌÄÔÀÌÏÒ×ÏÆÄÁÉ<br />
1. cneba<br />
aucilebeli boroteba – saxelmwifo, adamianis<br />
bedisweraa, vinaidan igi Tan sdevs mis<br />
yofier da cnobier istorias, dabadebidan<br />
sikvdilamde. swored misi yofieri sunTqviT<br />
arsebobs politikuri cxoveli, HOMO POLI-<br />
TIKUS (aristotele) - adamiani. ar arsebobs<br />
arc erTi qveyana kacobriobis istoriaSi,<br />
sadac adamians ar efiqros aucilebeli<br />
borotebis - saxelmwifos farglebsa da xasiaTze,<br />
idealur sazogadoebriv wyobaze,<br />
samarTlianobasa da samarTlebriv saxelmwifoze.<br />
winamdebare statiaSi SevecdebiT ganvixiloT<br />
samarTlebrivi saxelmwifos ideuri ganviTarebis<br />
istoria, misi cneba da misTvis damaxasiaTebeli<br />
klasikuri da Tanamedrove gageba,<br />
iseve, rogorc sxva paradoqsebi, romlebic<br />
mas axasiaTebs. vfiqrobT, mkiTxvelisaTvis<br />
pirvel rigSi saintereso iqneba samarTlebrivi<br />
saxelmwifos ideisa da Teoriuli da ideuri<br />
ucnauri metamorfozis procesis gacnoba.<br />
samarTlebriv saxelmwifos, rogorc gansazRvrul<br />
Teoriul koncefcias, sakmaod didi<br />
preistoriuli ganviTarebis periodi aqvs.<br />
Tumca pirvel rigSi sakiTxavia is, Tu ra<br />
aris saerTod samarTlebrivi saxelmwifo?<br />
ras moicavs misi cneba?<br />
samarTlebrivi saxelmwifos cnebis qveS igulisxmeba<br />
“saxelmwifos pasuxismgebloba<br />
ÏÈÀÒ ÌÀàÀÒÀÛÅÉËÉ<br />
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ<br />
“ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÀÖÝÉËÄÁÄËÉ ÁÏÒÏÔÄÁÀÀ. ÌÉÓÉ ÞÀËÀÖ×ËÄÁÀ<br />
ÀÒ ÖÍÃÀ ÂÀÉÆÀÒÃÏÓ ÓÀàÉÒÏÆÄ ÌÄÔÀÃ.”<br />
ÊÀÒË ÐÏÐÄÒÉ (1)<br />
adamianis Tandayolili bunebrivi da fundamenturi<br />
uflebebis winaSe, kanonis (konstituciis)<br />
uzenaesoba yvela sxva normatiuli<br />
aqtis winaSe, saxelmwifo organoebis funqciebis<br />
zusti gamijvna, damyarebuli urTierTSezRudvisa<br />
da konstituciuri kontrolis<br />
principze” (2).<br />
Tumca ruseTis Tanamedrove iurisprudencia<br />
samarTlebriv saxelmwifoSi gulisxmobs saxelmwifos<br />
daqvemdebarebas Semdegi aucilebeli<br />
principebisadmi, rogorebicaa: saxalxo<br />
suvereniteti, saxelmwifos mxridan adamianis<br />
uflebebis ganuxreli dacva, saxelmwifos<br />
SeboWva konstituciuri wyobiT, konstituciis<br />
yvela sxva Sida kanonebTan uzenaesoba,<br />
xelisuflebis danawileba, sasamarTlo<br />
organoebis damoukidebloba da saerTa-<br />
Soriso samarTlis sayovelTaod aRiarebul<br />
normaTa Sida nacionaluri samarTlis normebTan<br />
upiratesoba” (3).<br />
sruliad sxvagvari materialuri elementebiT<br />
xasiaTdeba samarTlebrivi saxelmwifos<br />
cneba Tanamedrove germanul iurisprudenciaSi,<br />
sadac mis aucilebel elementebad miiCneva:<br />
1. saxelmwifos sakanonmdeblo moqmedebaTa<br />
erTianoba - Gesetzgebundenheitsstaatliche<br />
Handels;<br />
2. sasamarTlo wesiT dacvis ufleba – Verwaltungsgerichtsbarkeit;<br />
63
64<br />
3. federaciuli sakonstitucio kontroli<br />
(sakonstitucio sarCelis wardgenis ufleba)<br />
- Verfassungsgerichtsbarkeit;<br />
4. xelisuflebis danawileba - Gewaltenteilung;<br />
5. adamianis ZiriTadi uflebebi – Grundrechte;<br />
6. xelisuflebis mier konstituciisa da<br />
kanonis uzenaesobis upirobo dacva (4).<br />
samarTlebrivi saxelmwifos Tanamedrove cnebam<br />
ganviTarebis sakmaod didi gza gaiara, risi ganxilvac,<br />
imedia, mkiTxvelisaTvis saintereso iqneba.<br />
2. samarTlebrivi<br />
saxelmwifos ideis<br />
istoriuli metamorfoza<br />
samarTlebrivi saxelmwifos idea kacobriobis<br />
istoriaSi Caisaxa da viTardeboda rogorc<br />
“politikuri brZolis princi pi”(4). igi<br />
Tavidanve aerTianebda Tavis TavSi samarTlianobis,<br />
Tanasworobisa da sayovelTao<br />
keTildReobis principebs. jer kidev Zvel<br />
berZnul miTologiaSi Caisaxa samarTlianobis<br />
qalRmerTis - “Dike”-s, rogorc usamarTlobasa<br />
da ZalauflebasTan mebrZoli simbolos,<br />
saxe. cnobili Svidi berZeni brZenidan<br />
erT-erTi, bianti ki Tvlida, rom “saukeTeso<br />
forma wyobisa esaa wyoba, sadac moqalaqeebs<br />
eSiniaT kanonebis iseve, rogorc tiranisa”(6).<br />
xolo cnobili filosofiur formulis -<br />
“Seican Tavi Seni”, interpretatori, hiloni<br />
mouwodebda polisis moqalaqeebs: “damor-<br />
CildiT kanonebs”. saukeTeso formad sazogadoebrivi<br />
Tanacxovrebisa mas miaCnda iseTi<br />
sazogadoeba, sadac moqalaqeebi damjeri arian<br />
kanonebisa da yurs ar ugdeben politikosebs<br />
(demagogebs) da oratorebs.<br />
samarTlebrivi saxelmwifos gafarToebuli<br />
Teoriuli da praqtikuli xorcSesxmisadmi<br />
swrafva iwyeba klasikuri berZnuli filosofiis<br />
ganviTarebasTan erTad. ukve heraklite<br />
efeseli aRiarebda, rom “yvela adamianuri<br />
kanoni cocxlobs erTiani RvTiuri ZaliT,<br />
romelic, TavisTavad, yvelaze avrcelebs Tavis<br />
Zalauflebas”(6). heraklite iyo pirveli, vinc<br />
filosofiur cnebebs - logosi, goni, simar-<br />
Tle, buneba, samarTlebrivi saxelmwifos<br />
metaiuridiuli elementebis Sinaarsi mianiWa.<br />
gacilebiT srulyofil saxes iRebs samarTlebrivi<br />
saxelmwifos idea sofistebis<br />
filosofiur-samarTlebriv SexedulebebSi. ase<br />
magaliTad, bunebiT-samarTlebrivi samarTlianobis<br />
aristokratiul Teorias vxvdebiT<br />
sofist kalikles mosazrebebSi. xolo<br />
adamianTa sazogadoebis-saxelmwifos, rogorc<br />
maT Soris saxelSekrulebo SeTanxmebis,<br />
Teoriis pirvel Canasaxs vxvdebiT sofist<br />
likofronosTan(7). adamianTa bunebiT-samarTlebrivi<br />
Tanasworobis ideas aviTarebda<br />
sofisti alkidamosi, romlis azriTac, “Rv-<br />
Taebam Seqmna yvela adamiani Tavisufali, xolo<br />
bunebas ki aravin ar uqcevia monad”(8). swored<br />
es idea iqca SemdgomSi grociusisa da Jan<br />
Jak rusos politikur-samarTlebrivi Sexedulebebisa<br />
da samarTlebrivi saxelmwifos<br />
Teoriis materialuri elementebis recefciis<br />
safuZvlad.<br />
samarTlebrivi saxelmwifos ideis Rrma Teoriul<br />
da logikur ganzogadebas vxvdebiT<br />
sokrates praqtikul filosofiur da samarTlebriv<br />
SexedulebebSi samarTlianobis Sesaxeb<br />
da diskusiaSi, rogorc meTodSi. samarTlianobisa<br />
da samarTlebrivi sazogadoebis ideam<br />
saboloo logikur da “TiTqmis utopiur,<br />
totalitarul” (k. poperi) ganzogadebas miaRwia<br />
sayovelTaod cnobil berZeni filosofosis,<br />
platonis SromebSi. swored platonma<br />
daamkvidra samarTlebrivi (totalitarul-<br />
Teologiuri) saxelmwifos da samarTlianobisa<br />
(dikaiosyne) da samarTlis (dikaion) terminebi,<br />
sadac TavisTavad aisaxa misi bunebiTsamarTlebrivi<br />
Teoria. platonis azriT “samarTali<br />
(dikaion) da samarTlianoba (dikaiosyne)<br />
mdgomareobs imaSi, rom yoveli akeTebs<br />
Tavis saqmes da aqvs Tavisufleba ise, rom<br />
sxvisi Tavisufleba aravis hqondes da arc<br />
Tavisi dakargos.”<br />
platonis Teoriuli filosofiur-idealisturi<br />
samarTlebrivi Sexedulebebi, sruliad<br />
realistur CarCoebSi moaqcia aristotelem.<br />
samarTlebrivi saxelmwifos pirvel ideur<br />
metamorfozas vxvdebiT aristoteles “politikaSi”,<br />
romlis Tanaxmad “is, vinc amtkicebs,<br />
rom saxelmwifos unda marTavdes goneba,<br />
mouwodebs, rom saxelmwifos marTavdes kanonebi<br />
da RmerTi, xolo vinc mouwodebs, rom<br />
saxelmwifos marTavdes adamiani, is moTxovs<br />
mmarTvelobaSi agreTve cxovelis Seyvanas.<br />
vneba da mrisxaneba cxoveluri Tvisebebia,<br />
isini amaxinjeben mmarTvel pirebs, Tundac
isini saukeTeso adamianebi iyvnen” (9). swored<br />
samarTliani kanonis ar arseboba iwvevs adamianis<br />
(mmarTvelis) gacxovelebas da misi<br />
cxoveluri nawilis gaaqtiurebas. amodis ra<br />
im poziciidan, rom adamiani aris politikuri<br />
arseba (10), aristotele samarTals Tvlis<br />
politikur cnebad, romelic iyofa bunebiTi<br />
da pozitiuri (nebiT dadgenili) samarTlis<br />
normebad (11). samarTlis politikuri bunebis<br />
damaxasiaTebel elementad igi TviT samarTlianobas<br />
da mis saxelmwifoebriv bunebas<br />
miiCnevs: “samarTlianoba saxelmwifoebrivi<br />
movlenaa, radgan samarTali aris saxelmwifoebriv<br />
urTierTobaTa momwesrigebeli sa-<br />
Sualeba da samarTlianobis sazomi” (12).<br />
samarTlebrivi saxelmwifos ideuri konstruqciaa<br />
mocemuli aristoteles Semdeg msjelobaSic:<br />
“saxelmwifoebi, romlebic miznad isaxaven<br />
sazogado sargeblobas, absoluturi<br />
samarTlianobis TvalsazrisiT, swori saxelmwifoebrivi<br />
formebi arian, xolo is saxelmwifoebi,<br />
romlebic mxolod xelmZRvaneli<br />
pirebis sargeblobas emsaxurebian, araswor<br />
saxelmwifoebriv formebsa da swori<br />
saxelmwifoebrivi wyobidan gadaxras warmoadgenen”<br />
(13). aseT saxelmwifoebad Zveli berZeni<br />
filosofosi arasamarTlebriv saxelmwifoebs<br />
- despotur saxelmwifoebs, miiCnevs, vinaidan<br />
saxelmwifo unda iyos mxolod Tavisufali<br />
adamianebis kavSiri. despotur saxelmwifoSi<br />
igi TavisTavad gulisxmobs “tiranul,<br />
SeuzRudav, pozitiuri da bunebiTi<br />
samarTlebrivi normebiT SeuboWav totalitarul<br />
saxelmwifos” (14).<br />
aristoteles mniSvnelovan damsaxurebad unda<br />
miviCnioT isic, rom adamiani politikuri<br />
arsebidan samarTlebriv arsebad aqcia, vinaidan<br />
“adamians axasiaTebs miswrafeba saxelmwifoebrivi<br />
urTierTobisaken. xolo vinc<br />
pirvelad SemoiRo saxelmwifoebrivi kavSiri,<br />
man adamianebs didi sikeTe moutana. adamiani,<br />
mocilebuli kanonsa da samarTals,<br />
yvelaze mdabali arsebaa, radgan yvelaze didi<br />
saSiSroeba SeiaraRebuli usamarTlobaa” (15).<br />
zemoaRniSnulidan cxadia, rom aristoteles<br />
politikuri Teoria samarTlebrivia, damyarebuli<br />
bunebiT-samarTlebriv principebze. samarTlebrivi<br />
saxelmwifos ideuri srulyofisa<br />
da Teoriuli logikurobis kuTxiT saukeTesoa<br />
aristoteles mosazrebebi saxelmwifoTa<br />
formebis samarTlebrivi daxasiaTebis Sesaxeb.<br />
samarTlebriv saxelmwifosTan miaxloebul<br />
formad igi “politeias” miiCnevs (16),<br />
sadac udides rols saSualo klass aniWebs.<br />
aristoteles ekuTvnis aseve xelisuflebis<br />
danawilebis, rogorc samarTlebrivi saxelmwifos<br />
erT-erTi ZiriTadi niSnis, Sesaxeb<br />
mosazreba (17). misi azriT, mxolod is saxelmwifo<br />
asrulebs moqalaqeTa winaSe nakisr<br />
valdebulebebs, romelic pasuxs sam kiTxvaze<br />
scems: 1. romeli organo unda axorcielebdes<br />
kanonmdeblobas? 2. romeli unda<br />
axorcielebdes administraciul saqmianobas?<br />
da 3. romel organos SeiZleba miendos mar-<br />
Tlmsajulebis ganxorcieleba?”. (18).<br />
samarTlebrivi saxelmwifos aristoteleseuli<br />
Teoria ganavrco Zvelma romaelma istorikosma,<br />
polibiosma. gansakuTrebuli Rvawli mas<br />
swored xelisuflebis danawilebis Teoriul<br />
ganviTarebaSi miuZRvis.<br />
polibiosi aRniSnavs, rom saxelmwifoTmcodneebis<br />
umravlesoba aRiarebs saxelmwifo<br />
wyobilebis sam formas: monarqias, aristokratiasa<br />
da demokratias (19). “marTlac, Tu<br />
Cven yuradRebas gavamaxvilebT konsulebis<br />
Zalauflebaze, saxelmwifo aRmoCndeba sruliad<br />
monarqiuli da TviTmpyrobeluri, Tu senatze<br />
gavamaxvilebT yuradRebas – aristokratuli,<br />
xolo Tu vinme miiRebs mxedvelobaSi<br />
xalxis nebas, maSin romis saxelmwifos aRiarebs<br />
demokratiad” (20). misi azriT, romis<br />
saxelmwifoSi xelisuflebis danawilebam xeli<br />
Seuwyo mis gaZlierebas, swored konsulebs,<br />
senatsa da saxalxo krebebs Soris saxelmwifo<br />
xelisuflebis danawilebiT miaRwia romis<br />
imperiam swraf ganviTarebas (21).<br />
samarTlebrivi midgoma saxelmwifosadmi ganaviTares<br />
romaelma iuristebma, romlebmac<br />
Seqmnes iurisprudencia, rogorc “RvTaebrivi<br />
da adamianuri saqmeebis Secnoba, samarTlianobisa<br />
da usamarTlobis codnis” Sesaxeb mecniereba<br />
(22). TviT samarTlis cnebis qveS<br />
romaeli iuristebi “samarTlian samarTals”<br />
gulisxmobdnen. jer kidev ulpiane aRniSnavda,<br />
rom “samarTlis Seswavlisas saWiroa<br />
upirveles yovlisa gairkves, Tu saidan movida<br />
samarTlis dasaxeleba (ius)”. igi safuZvels<br />
iRebs “samarTlianobidan” (iustitia),<br />
rogorc celsi aRniSnavs lakonurad: “ius est<br />
65
66<br />
ars boni et equi” (samarTali aris sikeTisa da<br />
ekvivalentobis xelovneba) (22). romis iurisprudenciis<br />
didi wvlili samarTlebrivi saxelmwifos<br />
ideis transformaciaSi aisaxa<br />
romaelTa mier TviT samarTlis sajaro da<br />
kerZo nawilebad dayofaSi da aseve mis klasifikaciasa<br />
da sistematizaciaSi. xelmZRvanelobdnen<br />
ra samarTlis, rogorc samarTlebrivis,<br />
ideiT, e.i. samarTlis SesabamisobiT<br />
realur cxovrebasTan, romaelma iuristebma<br />
Seqmnes “iuristebis samarTali” (23). samarTlebrivi<br />
saxelmwifos safuZvlad romaelma<br />
iuristebma miiCnies swored arsebul samarTlebriv<br />
normebSi samarTlianobis aqsiologiuri<br />
elementis - equitas–is, damkvidreba<br />
(24). gacilebiT kompleqsuri da sistematizebuli,<br />
viwro, bunebiT-samarTlebrivi<br />
kuTxiT xdeba samarTlebrivi saxelmwifos<br />
ideis Teoriuli damuSaveba cnobili ekvivalenturobis<br />
principiT. romaeli iuristebi<br />
samarTals, samarTlianobisagan (iustitia) gansxvavebiT,<br />
aniWeben misTvis damaxasiaTebel<br />
Tvisebas, rogoricaa Tanasworoba kanonis<br />
winaSe (ius aequum).<br />
kidev ufro srul da sistemur saxes iRebs<br />
samarTlebrivi saxelmwifos ideis ideuri<br />
metamorfoza, bunebiT-samarTlebrivi TvalsazrisiT,<br />
cnobili romaeli politikuri<br />
moRvawisa da filosofosis, ciceronis SexedulebebSi<br />
“samarTlebrivis” Sesaxeb. igi samarTliani<br />
saxelmwifos ideas ukavSirebs TviT<br />
samarTlianobas, romelic “yvelas miuzRavs<br />
sakadriss da amyarebs da inarCunebs adamianebs<br />
Soris samarTlianobas”(26). cicerons<br />
mxedvelobaSi aqvs swored TiToeuli moqalaqis<br />
samarTlebrivi Tanasworoba kanonis winaSe.<br />
misi azriT, “samarTlianobis pirveli moTxovna<br />
isaa, rom aravin avnebdes erTmaneTs da<br />
yvela sargeblobdes saerTo TanasakuTrebiT<br />
ise, rogorc sakuTariT”(27). saxelmwifom,<br />
rogorc “saerTo marTlwesrigma”, unda uzrunvelyos<br />
aseve uflebamosili Tanamdebobis<br />
pirebis Tavnebobisagan moqalaqeTa dacva. amisaTvis<br />
ki “kanonis moqmedebis qveS unda eqceodes<br />
yvela”. mis saxels ukavSirdeba, aseve,<br />
moqalaqeTa politikuri da samoqalaqo uflebebis<br />
terminisa da cnebis pirveladi damkvidreba<br />
iurisprudenciaSi. ciceronis mier<br />
dasaxuli saxelmwifo, rogorc adamianTa<br />
Soris SeTanxmebuli erTianoba, Zlier Te-<br />
ologizacias ganicdis Sua saukuneebis iurisprudenciaSi<br />
(Toma aqvineli, mixeil padueli<br />
da sxv).<br />
samarTlebrivi saxelmwifos ideur WrilSi,<br />
rogorc aucilebeli elementi, Semodis samoqalaqo<br />
sazogadoebis cneba. mis erT-erT avtorad<br />
unda miviCnioT cnobili ingliseli<br />
filosofosi, jon loki (1632-1704). Tumca<br />
samarTlebrivi saxelmwifos materialuri<br />
elementis-saerTaSoriso samarTlis normebisa<br />
da saxelmwifos xelSekrulebiTi Teoriis<br />
Canasaxs vxvdebiT cnobil holandiel mecnierTan,<br />
grociusTan (1583-1645).<br />
grociusis mier Sua saukuneebis iurisprudenciiT<br />
“gaRmerTebuli suverenuli xelisufalisa”<br />
da TviT “xelisuflebis” usamarTlobis<br />
winaaRmdeg xalxis “bunebrivi winaaRmdegobis<br />
gawevis uflebis” Teoriuli dasabuTeba<br />
iqca erT-erT winapirobad samarTlebrivi<br />
saxelmwifos ideis gamyarebisaTvis.<br />
swored grociuss ekuTvnis samarTlebrivi<br />
saxelmwifos Taviseburad axali cnebac -<br />
saxelmwifo, rogorc ‘’Tavisufal adamianTa<br />
srulyofili kavSiri, Seqmnili saerTo keTildReobisa<br />
da kanonis dacvis mizniT”(27).<br />
davubrundeT isev jon loks. garda imisa,<br />
rom aris klasikuri politikuri da samarTlebrivi<br />
liberalizmis mamamTavari, igi samarTlebrivi<br />
saxelmwifos fundamenturi<br />
elementebis Tanamedrove formebis safuZvlis<br />
Camyrelicaa. samarTlebrivi saxelmwifos<br />
aucilebel materialur normatiul<br />
elementebad igi miiCnevda: saxalxo suverenitets,<br />
xelisuflebis danawilebas da adamianis<br />
ganuyofeli bunebrivi uflebebis dacvas.<br />
Tumca loki imeorebs grociusis mier<br />
wamoyenebul usamarTlo xelisuflebis<br />
winaaRmdeg xalxis winaaRmdegobis Tandayolil<br />
uflebasac, ramac Tavisi recefcireba aSS-is<br />
konstituciasa da safrangeTis adamianis<br />
uflebaTa pirvel deklaraciaSi hpova. igi<br />
Tvlis, rom yovel adamians aqvs bunebis mier<br />
boZebuli pozitiuri da RvTiuri ufleba<br />
daicvas “Tavisi sakuTreba, e.i. Tavisi sicocxle,<br />
Tavisufleba da qoneba”(28). sainteresoa<br />
mis mier Tavisuflebis, rogorc ukve<br />
samarTlebrivi kategoriisa da saxelmwifos<br />
aucilebeli elementis, ganmartebac. jon<br />
lokis Tanaxmad “mTavrobis Zalauflebis qveS
myofi adamianebis Tavisufleba mdgomareobs<br />
imaSi, rom am saxelmwifoSi yvelasTvis arsebobs<br />
saerTo da masSi Seqmnili sakanonmdeblo<br />
xelisuflebiT dadgenili cxovrebis<br />
mudmivi wesi, anu Tavisufleba imoqmedo sakuTari<br />
survilis mixedviT yovelTvis, roca<br />
amas kanoni ar gikrZalavs da ar iyo damokidebuli<br />
sxva adamianis mudmiv, ganusazRvrel,<br />
ucnob, TviTmpyrobelur nebaze”(29). zemoaRniSnulis<br />
ganmarteba, albaT, samarTlebrivi<br />
saxelmwifos cnebis klasikuri formad<br />
unda miviCnioT. jon lokis mier SemuSavebul<br />
“liberalur samarTlebrivi saxelmwifos”<br />
ideaSi ZiriTadi mainc xelisuflebis<br />
danawilebisa da misi urTierTgawonasworebis,<br />
urTierTkontrolis principebia.<br />
misi azriT, sazogadoebaSi saxelmwifoebriobis<br />
ganxorcieleba gulisxmobs mxolod erTi<br />
xelisuflebis, sakanonmdeblo xelisuflebis,<br />
arsebobas. Tumca kanonTa Sesrulebis<br />
uzrunvelyofa ar SeuZlia arc erT idealurad<br />
moqnil da srulyofil xelisuflebas.<br />
amitom amisaTvis saWiroa Camoyalibdes sakanonmdeblo<br />
xelisuflebisagan (pozitiuri<br />
samarTlis normebiT) gamijnuli xelisuflebis<br />
axali Sto aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
saxiT. Tumca orive - sakanonmdeblo da aRmasrulebeli,<br />
xelisuflebis srulyofili<br />
funqcionireba mainc SeuZlebelia mesame,<br />
federaciuli, xelisuflebis gareSe. jon<br />
lokis azriT, sakanonmdeblo xelisufleba<br />
unda ganaxorcielos uSualod xalxma, maT<br />
mier arCeuli warmomadgenlobiTi organos –<br />
parlamentis, mier. xolo danarCeni ori xelisufleba<br />
ki mxolod erTgvar “ministerialur”<br />
xasiaTs unda atarebdes (30). lokis<br />
mier Camoyalibebuli liberalur-samarTlebrivi<br />
Teoriis gamarjvebad unda miviCnioT cnobili<br />
principis - “yvelaferi daSvebulia, rac ar<br />
aris akrZaluli kanoniT”, samoqalaqo sazogadoebis<br />
istoriaSi damkvidreba.<br />
jon lokis liberalur-samarTlebrivi saxelmwifos<br />
ideur metamorfozas vxvdebiT yvelaze<br />
srulyofilad cnobili frangi iuristis<br />
da mecnieris, Sarl lui monteskies (1680-<br />
1755) sociologiur-enciklopediur samarTlebriv<br />
TeoriaSi. monteskies “kanonTa goni”<br />
dRemde rCeba saxelmwifosa da samarTlis<br />
Sesaxeb aqsiologiur-gnoseologiur da ontologiur<br />
enciklopediad. misi amosavali<br />
wertilia politikuri Tavisuflebis fenomeni<br />
da kanonTa aqsiologia da ontologia. igi<br />
ufro aristoteles praqtikul racionalistur<br />
meTodologias emyareba, vidre deistur<br />
filosofias an bunebiT-samarTlebriv Teorias.<br />
monteskie mkacri racionaluri Tval-<br />
TaxedviT ganixilavs politikur Tavisuflebas,<br />
rogorc samarTlebrivi saxelmwifos myar<br />
materialur elements. misi azriT, “politikuri<br />
Tavisufleba mdgomareobs ara mxolod<br />
imaSi, akeTo is, rac gsurs, aramed “saxelmwifoSi,<br />
e.i. sazogadoebaSi, sadac kanonebi<br />
arseboben, Tavisufleba SeiZleba mdgomareobdes<br />
imaSi, iqonio SesaZlebloba akeTo is,<br />
risi survilic miRebulia da ar iyo iZulebuli<br />
akeTo is, risi gakeTebac araa miRebuli.<br />
Tavisufleba aris ufleba akeTo yvelaferi,<br />
rac araa akrZaluli kanoniT”(31).<br />
am sityvebiT monteskie TiTqos imeorebs lokis<br />
sityvebs da mis mosazrebas, Tumca igi “saxelmwifo<br />
xelisuflebis danawilebis Teorias<br />
dasrulebuli klasikur formas aZlevs<br />
da amdenad es moZRvreba TavisTavad warsuli<br />
abstraqciidan Tavisi droisaTvis idealad da<br />
momavlisaTvis ki programad iqceva (32). monteskies<br />
azriT, TiToeul saxelmwifoSi arsebobs<br />
samgvari xelisufleba: sakanonmdeblo,<br />
romelic ganagebs saerTaSoriso samarTlis<br />
sakiTxebs, aRmasrulebeli, romelic ganagebs<br />
samoqalaqo samarTlis sakiTxebs da<br />
sasamarTlo, romelic sasjelsa da kanonTa<br />
gamoyenebis pirobebs uzrunvelyofs.<br />
sakanonmdeblo xelisufleba, misi azriT,<br />
xalxs unda ekuTvnodes, aRmasrulebeli -<br />
monarqs, xolo sasamarTlo xelisufleba<br />
realizebuli unda iyos da ara ganxorcielebuli,<br />
specialuri sasamarTlo xelisuflebis<br />
mier. sasamarTlos ganxorcieleba unda<br />
uzrunvelyos aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
organoebma. igi dasaSvebad Tvlida aseve mosamarTleTa<br />
arCeviTobas. monteskie gamoyofs<br />
ramdenime aqsiomatur princips, rac aucilebelia<br />
samarTlebrivi saxelmwifosaTvis, kerZod:<br />
1. dauSvebelia sasamarTlo xelisuflebis<br />
sakanonmdeblo xelisuflebasTan gaerTianeba,<br />
radgan mosamarTleTaTvis sakanonmdeblo<br />
funqciis miniWeba iwvevs moqalaqeTa<br />
uflebebis SezRudvas;<br />
2. sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisu-<br />
67
68<br />
flebebis gaerTianeba aris tirania;<br />
3. Tu sasamarTlo xelisufleba gaerTianebulia<br />
aRmasrulebel xelisuflebasTan,<br />
maSin mosamarTle xdeba mCagvreli da ara<br />
marTlmsajulebis iaraRi;<br />
4. samive xelisuflebis gaerTianeba niSnavs<br />
absolutur sikvdils saxelmwifosa da<br />
samoqalaqo sazogadoebis, pirovnebisa da<br />
Tavisuflebis (33).<br />
S.l. monteskies samarTlebrivi saxelmwifos<br />
Sesaxeb Teoriuli principebis srulyofilad<br />
CamoTvla did dros moiTxovs, rac, TavisTavad,<br />
arc warmoadgens Cveni statiis ZiriTad<br />
mizans. mkiTxvels SeuZlia gaecnos maT monteskies<br />
“kanonTa gonis” qarTul TargmanSic (34).<br />
monteskies ideebi, Tavis usazRvro liberalizebas<br />
ganicdis Jan Jak rusos “sazogadoebriv<br />
xelSekrulebaSi”. ruso albaT yvelaze<br />
originaluri moazrovnea samarTlebrivi saxelmwifos<br />
ideuri metamorfozis TvalsazrisiT.<br />
mis mier Camoyalibebuli principebi<br />
mimarTulebis gareSe, arasworad aisaxa<br />
iakobinelebis diqtaturaSi. rusos amosavali<br />
wertili da samarTlebrivi saxelmwifos<br />
ideuri metamorfozis safuZveli saxalxo<br />
suverenitetia. igi gamoyofs samoqalaqo sazogadoebis<br />
pirvelad samarTlebriv materialur<br />
elementebsac - bunebrivi mdgomareobis,<br />
xelSekrulebis Teorias, saerTo saxalxo<br />
nebas, sicocxlisa da sikvdilis uflebebsa<br />
da pirovnebis ganuyofel fundamentur<br />
uflebebs. Tumca misi idea samarTlebrivi<br />
saxelmwifos Sesaxeb ufro idealuria, utopiuri<br />
elementebiT, vidre racionaluri da<br />
konstruqciuli. misi azriT, ”xalxi kargad<br />
iqceva, rodesac iZulebulia morCilebdes da<br />
kidec morCilebs, magram gacilebiT ukeT iqceva,<br />
rodesac SesaZlebloba eZleva es uReli<br />
gadaigdos da amas kidec iqms. vinaidan xalxi,<br />
romelic Tavisuflebas imave uflebiT<br />
ibrunebs, romliTac igi mas CamoerTva, yvelanairad<br />
uflebamosilia daibrunos igi. sazogadoebrivi<br />
wyoba wmidaTa wminda nebaa,<br />
yvela sxva danarCenTa safuZveli” (35).<br />
rusos politikur da samarTlebriv idealad<br />
respublikuri wyoba miaCnia: ”me respublikas<br />
vuwodeb kanonebiT marTul nebismier saxelmwifos,<br />
vinaidan mxolod am SemTxvevaSi ga-<br />
nagebs sazogadoebrivi interesi saxelmwifos<br />
da warmoadgens raRacas. yovel SemTxvevaSi,<br />
kanonieri mmarTveloba respublikuri<br />
mmarTvelobaa” (36).<br />
sakmaod orazrovani da zogadia, monteskiesTan<br />
SedarebiT, rusos azri samarTlebrivi<br />
saxelmwifos formasa da Sinaarsze. misi<br />
azriT, imisaTvis, rom saxelmwifo kargad<br />
iyos gawonasworebuli, saWiroa nebismier<br />
pirobebSi arsebobdes Tanafardoba or qmnilebas<br />
Soris, erTia mmarTvelobis Zalaufleba,<br />
rogorc aseTi da meore – Zalaufleba,<br />
moqalaqeebi, romlebic, erTis mxriv, suverenebi<br />
arian da meores mxriv ki - qveSevrdomebi”<br />
(37).<br />
moqalaqeTa mier saxelmwifo Zalauflebis<br />
gawonasworebis ideam, samarTlebrivi saxelmwifos<br />
TvalsazrisiT, ganviTareba hpova samoqalaqo<br />
sazogadoebis germanul klasikur<br />
filosofiur da samarTlebriv formaSi, romlis<br />
avtorebad unda miviCnioT imanuel kanti<br />
da fridrix hegeli. didi keningsbergeli<br />
filosofosisa da humanistis, kantis (1724-<br />
1804) saxelTanaa dakavSirebuli ara marto<br />
klasikuri germanuli filosofiis, samoqalaqo<br />
sazogadoebis, samarTlebrivi saxelmwifos<br />
ideis ganviTareba, aramed TviT kacobriobis<br />
ganmanaTlebluri, TviTrefleqsiuri meTodologiiT<br />
saerTo-sakacobrio samarTlebrivi<br />
cnobierebis sakiTxis pirveladi daxasiaTebac.<br />
misma Rrma da saocrad saintereso nawarmoebebma<br />
gamoiyvana samarTlebrivi saxelmwifos<br />
idea arasrulwlovnebis asakidan, swored<br />
ganmanaTleblebis saSualebiT, romelic ”adamianis<br />
ganviTarebaa Tavisi arasrulwlovnebisagan,<br />
romelSic Tavisive gamoisobiT imyofeba.<br />
arasrulwlovaneba, Tavisi gamoisobiT<br />
iseTi ramaa, romlis mizezi Wkuis ukmarisobaSi<br />
ki ar aris, aramed gambedaobisa da simamacis<br />
ukmarisobaSia, raTa gamoiyeno Wkua<br />
lideris daxmarebis gareSe. Sapere aude! gabede<br />
Seni Wkua Tavadve moixmaro! - aseTia<br />
ganmanaTleblobis mowodeba!” (37). kantis<br />
Sexedulebebi samarTlebriv saxelmwifoze<br />
wminda aqsiologiuri RirebulebiTi da racionalurobiT<br />
Tanabrad Sezavebuli azriTaa savse.<br />
imanuel kantis Sexedulebebi samarTlebrivi<br />
saxelmwifos Sesaxeb umeteswilad mocemulia<br />
mis cnobil nawarmoebSi ”samarTlis mecniere-
is metafizikuri sawyisebi”. swored samarTlis<br />
mecnierebas Tvlida igi SesaZleblobad,<br />
ganemarta adamianis adgili samyaroSi da<br />
saxelmwifoSi. misi azriT, ”Tuki arsebobs<br />
mecniereba saWiro adamianisaTvis, maSin esaa<br />
is, rasac me vaswavli - kerZod ki, Rirseuli<br />
adgili mivuCino adamians samyaroSi - romlisganac<br />
SeiZleba TavisTavad iswavlo, Tu<br />
rogori unda iyo, raTa iyo adamiani” (38).<br />
samarTlebrivi saxelmwifos winapirobebi iwyeba<br />
misi metafizikuri swavlebidan samar-<br />
Talsa da moralze, rogorc socialur regulatorebze,<br />
arsebulsa da jerarsze, rogorc<br />
erTgvari socionormativistikidan gamomdinare<br />
cnebebze (39). adamianis, rogorc fenomenisa<br />
da noumenis, erTianoba qmnis adamianTa erTobis<br />
aucileblobas, rasac sazogadoeba warmoadgens.<br />
adamianTa Soris winaswar SeTanxmebuli,<br />
”gamanawilebeli” Tavisufleba uzrunvelyofs<br />
bunebrivi mdgomareobidan civiluri<br />
garemos Seqmnas. Tavisufali neba arRvevs am<br />
mdgomareobas, romelic TavisTavad ”arasamarTlebrivi<br />
mdgomareobaa, romelSic ar<br />
arsebobs gamanawilebeli Tavisufleba, romelsac<br />
ewodeba bunebrivi mdgomareoba (Status<br />
naturalis). kantis moralur kanons, kategoriul<br />
imperativs, Sehyavs yoveli adamiani ”formalur-samarTlebriv”<br />
TanasworobaSi, rac<br />
samarTlebriv mdgomareobas gulisxmobs. es<br />
igive ”adamianTa urTierTobaa, romelic Seicavs<br />
im pirobebs, romelTa gamo yovels (individs)<br />
SeuZlia isargeblos (teilhafig werden)<br />
Tavisi samarTliT. aseT mdgomareobaSi<br />
SesaZleblobaTa formaluri principi ganixileba<br />
nebis Tavisuflebis saxiT, rasac ewodeba<br />
sazogadoebrivi samarTlianoba” (40).<br />
imanuel kanti erTmaneTisagan ganasxvavebs<br />
samarTlianobis ramdenime saxes, kerZod:<br />
· dacvis samarTlianobas _ iustitia tutatrix;<br />
· urTierTSemZen samarTlianobas – iustitia<br />
commutatika;<br />
· gamanawilebeli samarTlianobas - iustitia<br />
distributiva.<br />
kantis TeoriaSi absolutur eTikurobasa da<br />
Rirebulebas iZens TviT samarTlis norma,<br />
rogorc samarTlebrivi samoqalaqo sazogadoebis<br />
ZiriTadi safuZveli. igi amodis rusos<br />
mier ganvrcobili sazogadoebrivi xelSekrulebis<br />
Teoriidan, romlis Sedegadac<br />
mas saxelmwifo miaCnia. kanti saxelmwifos<br />
uwodebs ”mravali adamianis gaerTianebas,<br />
romlebic emorCilebian samarTlian kanonebs,<br />
radgan es kanonebi aucilebelia, rogorc<br />
aprioruli kanonebi, e.i. rogorc kanonebi,<br />
romlebic TavisTavad gamomdinareoben samarTlis,<br />
rogorc garegnuli movlenis, gagebidan<br />
(da ara rogorc statutoruli kanonebi)”<br />
(41). TviT saxelmwifosac kanti ar ganixilavs<br />
dasrulebuli, mocemuli normatiulobis<br />
saxiT, aramed miiCnevs TavisTavad, Tavis<br />
TavSi arsebul idead - “saxelmwifo, ideaSi,<br />
iseTia, rogoric unda iyos samarTlebrivi<br />
kanonebis principebiT, amasTan, es idea emsaxureba<br />
mas, rogorc gzamkvlevi Zafi mimarTuli<br />
nebismieri faqtobrivi gaerTianebisken<br />
uSualo erTobaSi” (42). kantis udidesi<br />
damsaxurebaa xelisuflebis danawilebis principis,<br />
samarTlebrivi saxelmwifos saboloo<br />
logikurobamde dayvana da misi detaluri<br />
aqsiologiuri konkretizacia. igi gamoyofs<br />
xelisuflebis sam Stos, sakanonmdeblo, aRmasrulebel<br />
da sasamarTlo xelisuflebas.<br />
misi azriT, “yovel saxelmwifoSi arsebobs<br />
sami xelisufleba, e.i. sayovelTao wesiT<br />
gaerTianebuli neba sam pirovnebaSi (trias politica):<br />
umaRlesi xelisufleba (suvereniteti)<br />
kanonmdeblis saxiT, aRmasrulebeli xelisufleba<br />
mmarTvelis saxiT (romelic mar-<br />
Tavs kanonis Tanaxmad) da sasamarTlo xelisufleba<br />
(romelic yovels miuzRavs<br />
sakadriss kanonis Tanaxmad mosamarTlis sa-<br />
SualebiT (Potestas legislatoria, rectoria et iudiciaria),<br />
rogorc sami mosazreba praqtikul<br />
silogizmSi.” (43). kantis Tanaxmad, sakanonmdeblo<br />
xelisufleba unda ekuTvnodes mxolod<br />
xalxis gaerTianebul nebas, vinaidan<br />
“mxolod sayovelTao wesiT gaerTianebuli<br />
saxalxo neba SeiZleba iyos sakanonmdeblo”<br />
(44). kanti sakmaod Riad ganmartavs samoqalaqo<br />
sazogadoebis fenomensac, rogorc<br />
“samoqalaqo Tanasworobas, aRiaro mxolod<br />
is, vinc Senze maRla dgas xalxis SemadgenlobaSi,<br />
romelzec mas aqvs moraluri ufleba<br />
daakisros vinmes samarTlebrivi valdebuleba,<br />
rogorc mas akisreben sxvebi” (45). samarTlebrivi<br />
saxelmwifos winapirobad kanti<br />
miiCnevs arsebuli xelisuflebis sami Stos<br />
urTierTkoordinacias - potestates coordinate,<br />
roca erTi avsebs meores da imavdroulad<br />
69
70<br />
TiToeuli eqvemdebareba erTmaneTs - subordinatae.<br />
es ki saukeTeso saSualebaa, raTa<br />
romelime maTganma ar SeZlos meoris funqciebis<br />
uzurpacia. igi aseve dauSveblad<br />
miiCnevs aRmasrulebeli xelisuflebis mier<br />
sakanonmdeblo funqciebis SeTavsebas, rac<br />
yovelTvis despotizmis warmoSobis mizezi<br />
xdeba. kanti iZleva samarTlebrivi saxelmwifos<br />
cnebas, romlis mixedviTac “saxelmwifos<br />
keTildReobad igulisxmeba samarTlis<br />
principebsa da saxelmwifo mowyobis umaRlesi<br />
SeTanxmebuloba, romliskenac swrafvas<br />
gvavaldebulebs goneba raRac kategoriuli<br />
imperativis saxiT” (46). kanti pirveli iyo<br />
samarTlebrivi saxelmwifos TeoretikosTa<br />
Soris, romelmac wamoayena politikis SemzRudavi<br />
saSualebis - samarTlis gaZlierebis,<br />
idea (47).<br />
mcire daskvnis saxiT unda iTqvas, rom samarTlebriv<br />
saxelmwifoze imanuel kantis<br />
Sexedulebebis warmoaCina erT, mcire moculobis<br />
statiaSi SeuZlebelia da es momavali<br />
Teoriul-samarTlebrivi kvlevis saqme<br />
ufroa. Tumca kanti idealur samarTlebrivi<br />
saxelmwifos formasTan miaxloebas xedavda<br />
ufro “samarTlebriv principebsa da miswrafebebSi,<br />
vidre mmarTvelobis formaSi, an sxva<br />
institutebSi” (48). mis TeoriaSi ZiriTad<br />
sisusted miiCneven moqalaqisaTvis saxelmwifos<br />
winaaRmdeg gamosvlis akrZalvas (49).<br />
imanuel kantis ideam samarTlebriv saxelmwifoze<br />
metamorfoza ganicada klasikuri<br />
germanuli filosofiis meore geniosTan georg<br />
vilhelm fridrix hegelTan (1770-1831 ww).<br />
sakmaod rTuli amocanaa hegelis sistemis<br />
srulyofili analizi samarTlebrivi saxelmwifos<br />
ideuri ganviTarebis WrilSic, rac<br />
albaT specialuri statiis Tema ufroa vidre<br />
Cveni msjelobis sagani.<br />
3. samarTlebrivi<br />
saxelmwifos idea XIX-XX<br />
saukuneebSi<br />
germaniis klasikuri samarTlis filosofia-<br />
Si samarTlebrivi saxelmwifos cneba pirvelad<br />
karl velkerma daamkvidra Tavis cnobil<br />
naSromSi ”saxelmwifo da sasjeli”. (Die<br />
Letzen Grunde von Recht. staat und Strafe),<br />
romelic gamoqveynda 1813 wels gisenSi.<br />
k.velkeris azriT, istoriuli ganviTarebis<br />
samarTlebrivi analizis saSualebiT gamoiyofa<br />
saxelmwifoTa sxvadasxva formebi,<br />
romelTaganac aRsaniSnavia: despotia, Teokratia<br />
da samarTlebrivi saxelmwifo. Tavdapirvelad<br />
samarTlebrivi saxelmwifos cneba<br />
moiazreboda misi formis saxiT. swored saxelmwifos<br />
garkveul formas asaxavs misi sazogadoebriv-politikuri<br />
ganviTarebis done.<br />
samarTlebrivi saxelmwifos Teoriuli dasabuTebis<br />
pirveli cda germaniaSi moxda jer<br />
kidev 1848 wlis revoluciamde, rodesac<br />
k.rotekma da k.velkerma (1834-1848) gamoaqveynes,<br />
frangi ganmanaTleblebis cnobili enciklopediis<br />
msgavsad, e.w. “Staatslexikon”, anu<br />
“enciklopedia saxelmwifoTmcodneobaSi”.<br />
swored masSi aisaxa liberaluri, politikuri<br />
da samarTlebrivi ideebi, rac TavisTavad gaxda<br />
samarTlebrivi saxelmwifos zogad sawyisis<br />
Teoriuli damuSavebis safuZveli. swored am<br />
enciklopediaSi, pirvelad germanul iurisprudenciis<br />
istoriaSi, damuSavda iseTi Temebi,<br />
rogorebicaa: Tavisufleba, konstitucia,<br />
mefeTa pasuxismgebloba da ZiriTadi<br />
uflebebi. enciklopediis gamoqveyneba iqca<br />
liberalurad ganwyobili burJuaziis politikuri<br />
iaraRad germanul absolutizmTan<br />
brZolis procesSi. kurt fon rotekisa da<br />
velkeris naSromebSi pirvelad gaiJRera konstituciuri<br />
saxelmwifos ideam, romelsac<br />
unda uzrunveleyo pirovnebis uflebebis, misi<br />
xelSeuxeblobisa da sakuTrebis dacva, kanonis<br />
winaSe moqalaqeTa Tanasworuflebianobis<br />
princi pebis ganxorcieleba. aseT saxelmwifos<br />
k.roteki ukavSirebda respublikas. igi<br />
samarTlebriv saxelmwifos aigivebda e.w.<br />
“Tavisufal saxelmwifosTan” (Freiheitsstaat).<br />
k.velkeri iyo pirveli, vinc wamoayena idea<br />
saerTo-germanuli parlamentis Camoyalibebisa<br />
aucileblobis Sesaxeb. gansakuTrebiT mkacri<br />
kritikiT iqna ganxiluli germaniis iurisprudenciaSi<br />
konservatiuli legitimizmis<br />
skolis warmomadgenlebi (Stali). enciklopediaSi<br />
pirvelad daisva aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
(ministrebis) pasuxismgeblobis<br />
sakiTxic specialurad Seqmnili sasamarTlo<br />
organos winaSe. velkeris azriT, aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis pasuxismgeblobis gardauvalobis<br />
principis gareSe samarTlebrivi saxelmwifo<br />
warmoadgens iuridiul da poli-
tikur fiqcias. misi azriT, Tu samarTlebriv<br />
saxelmwifoSi aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
pasuxismgeblobis da misi parlamentis mier<br />
kontrolirebis, miRebuli kanonebis sasamarTlos<br />
wesiT zedamxedvelobis principebis dacva<br />
xdeba, igi SesaZlebelia iyos rogorc monarqiuli,<br />
aseve respublikuri formis. Semdgom<br />
aTwleulebSi germanul klasikur iurisprudenciaSi<br />
xdeba samarTlebrivi saxelmwifos<br />
ideis daviwyeba da damaxinjeba (u. seineri,<br />
gneisti da sxva).<br />
samarTlebrivi saxelmwifos cnebas ubrundeba<br />
robert fon moli. misi moRvaweoba atarebda<br />
ara imdenad politikur, ramdenadac wminda<br />
mecnierul xasiaTs. samarTlebrivi saxelmwifos<br />
Teoriul modelSi konservatiuli<br />
politikuri elementi Seitana fridrix iulius<br />
Stalma. samarTlebriv saxelmwifoSi<br />
sakonstitucio wesiT kontrolis meqanizmi,<br />
rogorc axali elementi, samarTlebrivi saxelmwifos<br />
cnebaSi SemoaqvT iseT mecnierebs,<br />
rogorebic arian rudolf fon gneisti, otto<br />
beri da lorenc fon Steini. Steini 1879<br />
wlis naSromSi samarTlebriv saxelmwifos<br />
uwodebs ”saxelmwifos, romelic emyareba<br />
konstitucias, kontrolirebads sasamarTlos<br />
mier (Lorenz von Stein, Rechtsstaat und Verwaltungs<br />
rechtspflege, 1879. S. S-55). germanuli<br />
klasikuri samarTlis filosofiaSi, ukve<br />
XX saukunis dasawyisidan, samarTlebrivi<br />
saxelmwifos liberalur-individualisturi<br />
Sinaarsi Seicvala “nacionaluri” da "Zalauflebis”<br />
axleburi totaluri cnebebiT.<br />
samarTlebrivi saxelmwifos ideis ucnaur<br />
metamorfozas adgili hqonda k.gerberis, a.<br />
daisis, g. elinekis, r. ieringis, n. korkunovis,<br />
i. ilinis, p. novgorodcevis, kistiakovskis,<br />
kelzenis, p. labandis, i. Stalis,<br />
SerSeneviCis, r. radbruxis da sxvaTa nawarmoebebSi.<br />
Cveni statiis moculobis gaTvaliswinebiT,<br />
SevecdebiT im avtorebis mxolod<br />
ZiriTadi mosazrebebis daxasiaTebas, romlebmac<br />
gadamwyveti roli Seasrules samarTlebrivi<br />
saxelmwifos ideis samarTlebriv<br />
recefciaSi. absoluturad yvela cnobili<br />
Teoretikosi, upirveles yovlisa, cdilobda<br />
TviT samarTlebrivi saxelmwifos cnebis dazustebas<br />
da misi Sefasebas, romelic TavisTavad<br />
ufro “metaiuridiulia, radgan masSi<br />
Sedis elementebi, romlebic umetesad cvale-<br />
badia da cnebis ZiriTadi problemaa misi miznebisa<br />
da saSualebebis urTierTwinaaRmdegobriobis<br />
da saboloo miuRwevlobis gamo” (50).<br />
TavisTavad samarTlebrivi saxelmwifos idea<br />
Zalauflebisa da saxelmwifo xelisuflebis<br />
SezRudvis istoriacaa. xolo “Zalauflebis<br />
istoria dedamiwaze aris adamianuri egoizmis<br />
istoria. Tumca swored es egoizmi aswavlis<br />
adamianebs alagmon TavianTi bunebrivi<br />
impulsebi” (51).<br />
TviT samarTlebrivi saxelmwifos idea samarTlebrivi<br />
cnobierebis ori ZiriTadi formiT<br />
- personaluri da transpersonaluri<br />
formebiT - ganisazRvreba (52).<br />
samarTlebrivi cnobierebis personaluri forma<br />
amtkicebs, rom saxelmwifo warmoadgens mxolod<br />
erTgvar momsaxure sistemas im saSualebebisa,<br />
rac uzrunvelyofs pirovnebisadamianis<br />
drosa da sivrceSi zneobriv da<br />
faqtobriv srulyofas (i.lini, p. novgorodcevi,<br />
g. radbruxi). transpersonaluri samarTlebrivi<br />
cnobierebis forma, TviTmyofadi<br />
mniSvnelobiT, mxolod saxelmwifosa da<br />
samarTalSi ganxorcielebul samarTlianobis<br />
ideas aqvs, mxolod masSi poulobs adamiani<br />
arsebobis gamarTlebasa da mizans<br />
(SerSeneviCi, kistiakovski, kelzeni da sxva).<br />
samarTlebrivi saxelmwifos idea swored am<br />
or cnobierebas Soris moZraobis istorias<br />
warmoadgens, romelic samarTlis maiZulebeli<br />
Zalidan totalur pozitivizmamde ganvi-<br />
Tarda. Tumca “iZuleba sulac ar aris samarTlis<br />
niSani. iZuleba, zogadad, ufro<br />
gamoxatavs samarTlis avadmyofur mdgomareobas.<br />
igi arsebobs an iq, sadac samarTali<br />
ukve dairRva, an iq, sadac arsebobs amis<br />
tendencia, miswrafeba samarTaldarRvevisaken”<br />
(53).<br />
isic cxadia, rom iZulebisgan ganTavisufleba<br />
TviT adamianis bunebrivi miswrafebaa. vinaidan<br />
“adamianis cnobiereba yovelTvis miiswrafvis<br />
dauqvemdebaros iuridiul normebs<br />
xelisuflebis maiZulebeli aqtebi” (54).<br />
rusul, germanul da dRevandel qarTul<br />
iurisprudenciaSi vxvdebiT erTmaneTisagan<br />
sruliad gansxvavebul midgomas samarTlebrivi<br />
saxelmwifos ideisadmi. Taviseburi originalobiT<br />
gamoirCeoda revoluciamdeli da Semdgomi<br />
periodis rusi avtorebis Sexedulebebi sa-<br />
71
72<br />
marTlebriv saxelmwifoze. samarTlis cnobili<br />
Teoretikosi, m. kovalevski samarTlebrivi<br />
saxelmwifos ramdenime niSans gamoyofda. erTerT<br />
ZiriTad niSnad igi miiCnevda adamianis<br />
uflebebis dacvis garantirebasa da misi<br />
Tavisuflebis farglebis gazrdas swored<br />
saxelmwifo politikuri Zalauflebis Semcirebis<br />
xarjze. xolo ganmasxvavebel niSnad<br />
adreul da Tanamedrove samarTlebrivi<br />
formisadmi mimarTul saxelmwifoebs Soris<br />
mas pirovnebis avtonomiurobis xarisxi miaCnda<br />
(55). TviT samarTlebrivi saxelmwifos<br />
aucilebel fundamentur elementebad ki igi<br />
miiCnevda: saxalxo suverenitets saxalxo<br />
warmomadgenlobiTi organos arCevis safuZvelze<br />
da aRmasrulebeli da sasamarTlo Tu<br />
sakanonmdeblo xelisuflebis organoebis<br />
kanonisadmi upirobo daqvemdebarebas (56).<br />
meore rusi mecnieri, SerSeneviCi samarTlebrivi<br />
saxelmwifos sxva aucilebel niSnad<br />
miiCnevda mxolod saxelmwifo xelisuflebas,<br />
romelic qmnis “urTierTgamiznul<br />
samarTlian normebs”(57).<br />
zogadi, zomieri SexedulebebiT gamoirCeva<br />
sociologiuri samarTlis skolis erT-erTi<br />
cnobili warmomadgeneli, b. kistiakovski,<br />
romelic samarTlebriv saxelmwifos miiCnevs<br />
“saxelmwifoebrivi yofierebis umaRles formad”.<br />
Tumca, misi azriT, “samarTlebrivi saxelmwifo<br />
araa raRac mkacrad gamoWrili tipi,<br />
rogorc, magaliTad, monarqiuli, respublikuri<br />
an konstituciuri saxelmwifoebi. igi<br />
ufro gamoxatavs cnobil miswrafebebs mimarTulebebs,<br />
romlebic asaxvas hpoveben saxelmwifos<br />
agebulebasa da saqmianobaSi” (58).<br />
swored aseTi saxelmwifo qmnis pirobebs,<br />
romlis drosac “SesaZlebelia harmonia sazogadoebriv<br />
mTliansa da pirovnebas Soris.<br />
aq saxelmwifoebrivi individualoba ar Cagravs<br />
kerZo pirebis interesebs. piriqiT, aq<br />
yovel adamianSi warmodgenilia da xorcSesxmulia<br />
gansazRvruli kulturuli mizani,<br />
rogorc cxovrebiseuli da piradi miswrafeba”<br />
(59). rac Seexeba Tanamedrove rusul<br />
iurisprudenciaSi recefcirebuli samarTlebrivi<br />
saxelmwifos ideas, igi sakmaod<br />
sistematizebul xasiaTs atarebs iseT cnobil<br />
avtorebTan, rogorebic arian; v. nersesianci,<br />
d. kerimovi da s. aleqseevi. v. nersesiancis<br />
azriT, samarTlebriv saxelmwifod<br />
miiCneva ‘sajaro politikuri xelisuflebis<br />
organizaciisa da saqmianobis da misi individebTan,<br />
rogorc samarTlis subieqtebTan<br />
urTierTmimarTebis samarTlebriv forma” (66).<br />
samarTlebrivi saxelmwifos ZiriTad niSnebad<br />
igi Tvlis:<br />
1. samarTlebrivi kanonis uzenaesobas;<br />
2. moqalaqeTa uflebebisa da Tavisuflebebis<br />
realurobas (ganxorcielebadobas);<br />
3. xelisuflebis ganawilebas da am principze<br />
saxelmwifo suverenitetis funqcionirebas.<br />
igi aseve gamoyofs samarTlebrivi saxelmwifos<br />
iuridiul-normatiul, institucionalursamarTlebriv<br />
da individualur-samarTlebriv<br />
elementebsac. marqsistul-deterministuli<br />
meTodologiiT dasabuTebul elementebs vxvdebiT<br />
meore cnobil mecnierTan, d. kerimovTan,<br />
romelic didi originalobiT ar gamoirCeva<br />
da masze SeCereba, albaT, zedmeticaa<br />
(61).<br />
gacilebiT mdidari da sainteresoa germanul<br />
iurisprudenciaSi bunebiT-samarTlebrivi da<br />
pozivitivisturi meTodologiis WrilSi ganxiluli<br />
samarTlebrivi saxelmwifos idea<br />
legisturi da racionalisturi samarTlebrivi<br />
cnobierebis formebis saxiT, kelzenisa da g.<br />
radbruxis SexedulebebSi.<br />
gansakuTrebuli TaviseburebiT gamoirCeva<br />
gustav radbruxis (1878-1949) Sexedulebebi<br />
samarTlebriv saxelmwifoze. germanul<br />
iurisprudenciaSi mis Teoriaze arsebobs<br />
azrTa sxvadasxvaoba. Cveulebriv mas samarTlis<br />
filosofiis relativisturi Teoriis<br />
avtorad miiCneven (62). samarTlebrivi saxelmwifos<br />
ZiriTadi elementebi mocemulia<br />
radbruxis ramdenime ZiriTad nawarmoebSi,<br />
rogorebicaa "samarTlis filosofia“ (1914),<br />
"kanonieri umarTlebloba da zekanonieri samarTali“<br />
(1946), "adamiani samarTalSi“<br />
(1926).<br />
radbruxi samarTlis aqsiologiuri<br />
filosofiuri Teoriis "klasikos reinkarnatorad“<br />
iTvleba (63). igi samarTlisa da<br />
saxelmwifos metaiuridiuli bunebis gamosavlenad<br />
emyareba neokantianur "Tavisufali<br />
samarTlis moZraobas“ (64). swored misi<br />
dualizmisTvisaa damaxasiaTebeli arsisa da
jerarsis urTierTgamijvna. misTvis sinamdvile<br />
arsis sferoa, xolo Rirebuleba –<br />
jerarsis, TviT samarTals igi miiCnevs "realobad,<br />
romelic mowodebulia emsaxuros<br />
samarTlebriv Rirebulebebs, samarTlis ideas.<br />
amdenad samarTlis cneba damokidebulia samarTlebriv<br />
idealebze“ (64). radbruxi TviT<br />
samarTlis cnebas akavSirebs masSi arsebul<br />
iZulebiT normatiul wesrigTan, riTac r.<br />
ieringis Teoriis erTgvar ideur gamgrZelebladac<br />
gvevlineba. misi azriT, "samarTali<br />
da Zalaufleba erT sibrtyeze, Tanabrad aris<br />
warmodgenili. sadac Zalauflebaa, mxolod<br />
iq aris samarTali“ (66). Tumca saxelmwifos<br />
aucilebel elementad igi, ZalauflebasTan<br />
erTad, samarTalSi samarTlianobis<br />
ideas miiCnevs. igi Tvlis, rom "samarTlianoba,<br />
TavisTavad, niSnavs Tanasworobas, gamawonasworebeli<br />
samarTlianoba kerZo samarTlebrivi<br />
kategoriaa, xolo gamanawilebeli<br />
samarTlianoba - sajaroa“ (67).<br />
radbruxi pirveli iyo, vinc moaxdina nacional-socialisturi<br />
saxelmwifos aqsiologiuri<br />
da samarTlebrivi Sefaseba. igi<br />
aucilebel realobad miiCnevda iseTi samarTlebrivi<br />
institutebis Seqmnas, romlebic<br />
winaaRmdegobas gauwevdnen "ZlierTa ama qveynisa“<br />
– mier sakuTari sargeblis sayovelTao<br />
sargeblad gamocxadebas. misi azriT "samarTlisa<br />
da moCvenebiTi an yalbi sargeblis<br />
gaerTianeba samarTlebriv saxelmwifos usamarTlo<br />
saxelmwifod gadaaqcevs (68). samarTlebriv<br />
saxelmwifos normatiul wesrigSi<br />
misi arsebobis aucilebel elementad igi<br />
miiCnevs kanonSi arsebul Rirebulebebs,<br />
romelTaganac igi gamoyofs: sayovelTao<br />
sargebels, pirovnebis samarTlebriv dacvas<br />
da samarTlianobas. misi azriT, samarTlebrivi<br />
saxelmwifos yofierebis safuZvlad mxolod<br />
samarTliani kanoni unda miviCnioT. g. radbruxi<br />
Tvlis, rom "Tu kanonebi Segnebulad<br />
gamoricxaven samarTlianobisaken swrafvas,<br />
magaliTad: TviTneburad uars amboben adamianis<br />
uflebebisa da garantiebisagan, maSin<br />
aseTi kanonebi ar moqmedeben (ZalaSi ar arian)<br />
da xalxi araa valdebuli daicvas isini“<br />
(iqve, 69). ar SeiZleba ar aRiniSnos is erTgvari<br />
mcire samarTlebrivi voluntarizmi,<br />
romelsac Cven vxvdebiT mis calkeul debulebebSi,<br />
igi Tvlis, rom "arsebobs samarT-<br />
lebrivi principebi, romlebic ufro aRmatebulni<br />
arian, vidre romelime samarTlebrivi<br />
debuleba an kanoni da romlebTan winaaRmdegobac<br />
am ukanasknelT Zalas ukargavs. am<br />
principebs bunebiT samarTals an goniT samarTals<br />
uwodeben“ (70). sakmaod bundovania<br />
gasarkvevad Tu ra igulisxma radbruxma "goniT<br />
samarTalSi“. albaT ufro is ucvleli Rirebulebebi,<br />
romlebic Tansdeven kacobriobis<br />
da pirovnebis, saxelmwifoebis ganviTarebis<br />
istorias. igi ucvlel, istoriulad mzard<br />
Rirebulebebad miiCnevs: pirovnebis Tavisuflebas,<br />
Tanasworobasa da samarTlianobas,<br />
rac aucilebelia samarTlebrivi kanonisa da<br />
saxelmwifosaTvis. sqematurad ki radbruxis<br />
Teoria Semdegi saxiT SeiZleba warmovidginoT:<br />
samarTlis idea (samarTlianobis azri):<br />
1. Tanasworoba (samarTlianobis azri). forma:<br />
rogor unda mowesrigdes adamianis cxovrebiseuli<br />
garemoebebi? – Zaladobis<br />
akrZalvis, samarTlisa da kanonebis sazogadoebrivi<br />
xasiaTis daxmarebiT - Sun<br />
cuique;<br />
2. mizanSewoniloba – (miznis idea, saerTo<br />
keTildReobisaken swrafva da samarTlianoba,<br />
socialuri samarTlianoba). Sinaarsi:<br />
ra unda iyos mowesrigebuli? interesebi,<br />
molodinebi, eTikuroba, zneobrioba;<br />
3. samarTlebrivi dacva - (samarTlianoba da<br />
samarTlebrivi Tanxmoba), saSualeba:<br />
rogor unda mowesrigdes moTxovnebi,<br />
valdebulebebi, raTa gamoiricxos Zaladobis<br />
batonoba sazogadoebaSi? (71).<br />
samarTlebrivi saxelmwifos ideis logikurobam<br />
da normatiulobam srulyofili saxe<br />
SeiZina hans kelzenis (1881-1973) cnobil<br />
"samarTlis wminda TeoriaSi“. kelzenTan saxelmwifo<br />
iqca iuridiuli politikis nawilad.<br />
swored man gawminda igi metaiuridiuli, aqsiologiuri<br />
elementebisagan da miiRo normaTa<br />
"ariTmetikuli totaloba“. mis normatiul<br />
totalur wesrigSi saxelmwifosa da<br />
samarTlisagan gamoiricxa samarTlianoba,<br />
rogorc kacobriobis "lamazi sizmari“. misi<br />
azriT, "Cven ar viciT, ra aris igi da verc<br />
verasdros gavigebT, ra iqneba igi“ (72). kelzenis<br />
Teoriam daamkvidra iZulebiTi normatiuli<br />
wesrigi, rogorc saxelmwifo. igi ar<br />
73
74<br />
ganasxvavebda saxelmwifosa da samarTlis<br />
cnebebs, rogorc iuridiulad RirebulebiT<br />
kategoriebs. misTvis "saxelmwifo warmoadgens<br />
samarTlis normaTa sistemas, sadac iuridiuli<br />
normebi gamoxataven saxelmwifos<br />
nebisyofas, Tumca saxelmwifo ar qmnis samarTals“<br />
(73). kelzenis azriT, "yoveli saxelmwifo<br />
aris samarTlebrivi saxelmwifo.<br />
xolo es termini warmoadgens pleonazms“<br />
(74). kelzenma sabolood daangria bunebiTsamarTlebrivi<br />
Teoriis mier damkvidrebuli<br />
ucvleli Rirebulebebis cnebebi da igi wminda<br />
pozitiur normatiul logikaSi gadaitana.<br />
man goneba gamoacxada samarTlis erTaderT<br />
wyarod, xolo "civma gonebam xelT igdo<br />
samarTlis fabrikaciis monopoliuri ufleba“(75).<br />
albaT kelzenis Teoriulma, pozitiur-normatiulma<br />
totalobamac Seuwyo xeli<br />
evropis kontinentze totalitaruli saxelmwifoebis<br />
samarTlebrivi gamarTlebis process.<br />
mizezi ki imaSic unda veZeboT, rom samarTlebrivi<br />
saxelmwifo araa mxolod normaTa<br />
ierarqia da maTi mkacri yofierebaa, aramed<br />
ufro zogad-aqsiologiuri kategoriaa. normativizmisa<br />
da Teoriul sisusteebze werda<br />
jer kidev 20-e saukunis dasawyisSi cnobili<br />
qarTveli mecnieri da samarTlis filosofiis<br />
avtori, g. naneiSvili. igi SeniSnavda, rom<br />
"raki samarTals vaTavisuflebT yovelgvari<br />
bunebiTi momentisagan da mis kanonSezomilebas<br />
davupirispirebT bunebaSi mocemul kanonSezomilebas,<br />
Cven SegviZlia imedi davamyaroT<br />
mxolod aqtze, romelSic yovelTvis<br />
Camarxulia aRiareba imis uaryofis SesaZleblobisa,<br />
rac iZulebiT mtkicdeba“ (76).<br />
swored iZulebiTi mtkicebis aqtebad unda<br />
ganvixiloT totalitaruli saxelmwifoebis<br />
arseboba istoriaSi.<br />
zemoT aRniSnulidan cxadia, rom hans kelzenis<br />
normativizmma samarTlebrivi saxelmwifos<br />
ideaze ufro uaryofiTi gavlena moaxdina<br />
da normatiul nihilizmamde daiyvana igi.<br />
samarTlebrivi saxelmwifos axlebur da praqtikul<br />
gaazrebas vxvdebiT Tanamedrove germanul<br />
iurisprudenciaSic. samarTlebrivi<br />
saxelmwifos ideis kvlevis sakiTxSi cnobilia<br />
rudolf huberi. igi samarTlebrivi<br />
saxelmwifos ideas samoqalaqo sazogadoebis<br />
ganviTarebis Sedegad miiCnevda. misi azriT,<br />
me-19 saukunidan moyolebuli dRemde samo-<br />
qalaqo sazogadoeba Semdegi principebis er-<br />
Tobliobad moiazreba:<br />
1. pirovnebis Tavisufali TviTgamorkvevis<br />
ufleba;<br />
2. ekonomikuri da kulturuli procesebis<br />
xelisuflebis politikuri TamaSis procesSi<br />
TviTregulireba;<br />
3. maqsimaluri politikuri Tavisufleba da<br />
keTilsindisieri samoqalaqo konkurencia. (77).<br />
samarTlebrivi saxelmwifos ideis materialur-normatiul<br />
elementebs vxvdebiT germaniis<br />
1949 wlis 23 maisis konstituciaSi,<br />
kerZod: ZiriTad uflebebs (muxlebi 1-19);<br />
xelisuflebis danawilebis principsa da saxelmwifosaTvis<br />
winaaRmdegobis gawevis uflebas<br />
(muxli 20); saxelmwifo xelisuflebis<br />
sasamarTlo organoTa mier kontrols (muxli<br />
93). sakmaod rTulia germanulenovan farTo<br />
literaturaSi gamoarCio is ZiriTadi, rac<br />
axasiaTebs samarTlebrivi saxelmwifos ideas,<br />
mis normatiul bunebas. Cven ubralod SevecadeT<br />
mokrZalebuli formiT gangvexila zogierTi<br />
mniSvnelovani sakiTxi, rac samarTlebriv<br />
saxelmwifos exeba.<br />
rac Seexeba qarTul iurisprudencias, samarTlebrivi<br />
saxelmwifos idea mocemulia<br />
mxolod ramdenime avtorTan (b.savaneli,<br />
v.abaSmaZe, g.naneiSvili, i.surgulaZe,<br />
g.inwkirveli da T.gamyreliZe). aRsaniSnavia,<br />
rom kompleqsuri sistematuri saxis naSromi<br />
mocemul sakiTxze, samwuxarod, jer ar arsebobs.<br />
samarTlebrivi saxelmwifos pozitivisturi<br />
da marqsistuli determinizmiT gajerebuli<br />
cneba gvxvdeba calkeul avtorebTan. ase magaliTad:<br />
g.inwkirvelis azriT, samarTlebrivi<br />
saxelmwifo aris saxelmwifo, "sadac zeimobs<br />
kanoni, sadac uzrunvelyofilia kanonis<br />
uzenaesoba“ (78). Tumca TviT samarTliani<br />
kanonisa da masSi Tanasworobis Sesaxeb araferia<br />
naTqvami. samarTlebrivi saxelmwifo sakmaod<br />
srulyofili sistemuri saxiT gaazrebulia<br />
b.savanelis "samarTlis TeoriaSi“. avtori<br />
sworad miiCnevs, rom "samarTlebrivi<br />
saxelmwifo da samarTlebrivi kanoni, rogorc<br />
saerTod saxelmwifo da samarTali, araa<br />
TviTmizani, aramed sazogadoebriv urTier-<br />
TobebSi adamianTa Tavisuflebis gamoxatvis,<br />
organizaciis, mowesrigebisa da dacvis so-
cial-istoriulad ganpirobebuli sayovelTao<br />
formebia“ (79).<br />
zemoaRniSnuli sruliad ar niSnavs imas, rom<br />
samarTlebrivi saxelmwifos idea TavisTavad<br />
panaceaa, vinaidan naturalisturi msoflmxedvelobiT<br />
gajerebul dRevandel saqarTvelo-<br />
Si, sadac "adamiani, gansagnebuli saxiT, fizikuri<br />
sxeulis analogias warmoadgens, xdeba<br />
misi gaucxoeba. anu iqmneba mdgomareoba,<br />
romelSic adamianis sakuTari moqmedeba mis<br />
winaaRmdegaa mimarTuli. adamiani akeTebs da<br />
awarmoebs raRac iseTs, rac upirispirdeba da<br />
aferxebs misi sicocxlis ganxorcielebas“ (80).<br />
amdenad iseve, rogorc TviT adamianis arseboba,<br />
misi yofierebis formac ganicdis egzistencialur,<br />
politikur, ekonomikur, socialur,<br />
kulturul da sxva saxis krizisebs.<br />
samarTlebrivi saxelmwifos ideac,<br />
TavisTavad, erTgvar kriziss ganicdis. amis<br />
dasturia Tanamedrove samyaroSi "erTganzomilebiani<br />
adamianis“ (h. markuze) da "masis<br />
adamianis“ (x. ortega, i. gaseti) "erTganzomilebian<br />
liberalizmSi gaTqvefa, rac TavisTavad<br />
niSnavs "totalur saxelmwifoSi mTeli<br />
adamianuri arsebobis totalur politizacias“<br />
(81).<br />
samarTlebrivi saxelmwifos ideis krizisze<br />
werdnen p. novgorodcevi, kistiakovski, karl<br />
Smidti da sxva cnobili avtorebi. Tumca es<br />
sakiTxi qarTul iurisprudenciaSi specialuri<br />
kvlevis sagani arasdros gamxdara.<br />
samarTlebrivi saxelmwifos "ekliani gzis“<br />
gasavlelad sakmaod bevri winaaRmdegobebi<br />
iarsebebs yovelTvis, yovel drosa da sivrceSi.<br />
samarTlebrivi saxelmwifo, TavisTavad, "ufro<br />
idealia, romlis absoluturi sizustiT<br />
realizacia ararealuria. SesaZlebelia mas-<br />
Tan mxolod miaxloeba an daSoreba. igi ar<br />
1. poperi k., “varaudebi da darRvevebi”, mecnieruli<br />
codnis zrda. Tb., 2000 w. gv. 396;<br />
2. savaneli b., “samarTlis Teoria”, iurisprudencia.<br />
Tb., 1993 w. gv. 117-118;<br />
3. Áîëüøîé Þðèäè÷åñêèé Ñëîâàðü, Ì., 1997 ã., ñò. 524;<br />
4. Zippelius R., “Kleine deutsche Verfassungsgeschichte,<br />
München, Beck 1999, ss. 172-173;<br />
· Grimm D. (Hrg) “Einfuhrung in das Recht”, Aufgaben,<br />
Methoden, Wirkungen, Heidelberg, 1991, ss.308;<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
aris arc warsulSi, da arc mimdinare periodSi<br />
arsebuli saxelmwifos asli. igi is kriteriumia,<br />
romlis meSveobiTac SeiZleba ganvasxvavoT<br />
kargi da cudi saxelmwifoebi“ (82).<br />
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom<br />
saqarTveloSi samoqalaqo sazogadoebis<br />
tradiciis ararsebobis gamo, romelic ubralod<br />
istoriam wagvarTva, SeuZlebelia mxolod<br />
institucionaluri cvlilebebiTa da normatiuli<br />
wesrigiT samarTlebrivi saxelmwifos<br />
ideasTan miaxloeba. am ideis materialuri<br />
elementebi (uflebebi) yovelTvis darCeba<br />
konstituciis ferad furclebze mxolod<br />
utyvi da realurad fiqciuri saxiT. avtoris<br />
mosazrebiT, saqarTveloSi, sxva qveynebisgan<br />
gansxvavebiT, samarTlebrivi saxelmwifos<br />
ideasTan miaxloebas xels uSlis Semdegi<br />
garemoebebi: 1. myari samarTlebrivi cnobierebisa<br />
da samarTlebrivi kulturis ararseboba,<br />
wminda samarTlebrivi RirebulebiTi da<br />
TviTmiznuri - sazogado miswrafebaTa ararseboba;<br />
2. saxelmwifo biurokratizmis Sedegad<br />
damkvidrebuli samarTlebrivi nihilizmi;<br />
3. saxelmwifo xelisuflebis organoTa normatiuli<br />
wesrigidan gasvlis tradicia da<br />
ase Semdeg.<br />
samwuxarod, albaT SesaZlebelia aseTi usiamovno<br />
niSnebis CamonaTvalis gagrZeleba, amitom<br />
winamdebare statia avtors surs daasrulos<br />
cnobili germaneli iuristis da politikosis,<br />
maqs veberis sityvebiT: "Cveni STamomavlebi<br />
istoriul pasuxismgeblobas dagvakisreben,<br />
pirvel rigSi, ara sazogado-saxalxo-sameurneo<br />
organizaciuli formisaTvis,<br />
romelsac Cven maT davutovebT, aramed Tavisufali<br />
moqmedebis zomisaTvis (farglebisaTvis),<br />
romelsac Cven maTTvis movipovebT<br />
samyaroSi da davutovebT mas memkvidreobis<br />
saxiT“ (83).<br />
· Jesse E. “Die Demokratie in der Bundesrepublik<br />
Deutschland, Ein Einfuhrung in das Politische<br />
System, Berlin 1986, ss. 38-40;<br />
5. Informationen zur Politischen Bildung, 2000,b., 6897F.<br />
Der Rechtsstaat, ss. 2;<br />
6. Àðèñòîòåëü, Àôèíñêàÿ Ïîëèòèÿ. M., 1996 ã. ñò. 41;<br />
7. aristotele, politika, nawili pirveli, Tb.,<br />
1995 w., gv. 79;<br />
8. Íåðñåñÿíö Â.Ñ., «Ñîêðàò» Ì., 1977 ã., ñò. 20;<br />
75
76<br />
9. Reiner H., Die Hauptgrundlagen der fundamentalsten<br />
Normen des Naturrechts. Basel. 1976. s. 2;<br />
10. aristotele, politika, nawili pirveli, Tb.,<br />
1995 w., gv. 96;<br />
11. iqve, gv. 12;<br />
12. Siegfried W., Der Rechtsgedanke bei Aristoteles.<br />
Zurich, 1947 s-64-65;<br />
13. aristotele, politika, nawili pirveli, Tb.<br />
1995 w, gv. 13;<br />
14. iqve, gv. 75;<br />
15. Siegfried W., dasax. naSromi, gv. 47;<br />
16. aristotele, dasax. naSromi, gv. 117;<br />
17. aristotele, dasax. naSromi, gv. 117;<br />
18. abaSmaZe v., “qarTuli inteleqtualuri fenomenebi”<br />
Tb., 1992 w., gv. 450-451;<br />
19. iqve, gv. 453;<br />
20. Íåðñåñÿíö Â.Ñ., «Ôèëîñîôèÿ ïðàâà» Ì., 2000 ã. ñò. 97.<br />
21. abaSmaZe v., dasax. naSromi gv. 452;<br />
22. «Ïðîáëåìû îáùåé òåîðèè ïðàâà è ãîñóäàðñòâî»<br />
Ì., 1999 ã. ñò. 659.<br />
23. Ñèíÿâñêèé Â.È., «Èñòîðèÿ Èñòî÷íèêîâ ðèìñêîãî<br />
ïðàâà» Âàðøàâà. 1911 ã. ñò. 59.<br />
24. Íåðñåñÿíö Â.Ñ., «Ôèëîñîôèÿ ïðàâà» Ì., 2000 ã. ñò. 434.<br />
25. iqve, ñò. 427.<br />
26. iqve, ñò. 428.<br />
27. «Ïðîáëåìû îáùåé òåîðèè ïðàâà è ãîñóäàðñòâî»<br />
Ì., 1999 ã. ñò. 667.<br />
28. Ëîêê Ä. Èçáðàííîå ôèëîñîôñêèå ïðîèçâåäåíèÿ.<br />
Ì., 1960.ã. Ò-2. ñò. 50.<br />
29. nersesianci v., “samarTlebrivi saxelmwifo:<br />
istoria da Tanamedroveoba” Jurnali “saxelmwifo<br />
da samarTali” #4 1996 w. gv. 14-15.<br />
30. abaSmaZe v., dasax. naSromi gv. 465;<br />
31. nersesianci v., dasax. naSromi gv. 17;<br />
32. abaSmaZe v., dasax. naSromi gv. 467;<br />
33. «Ïðîáëåìû îáùåé òåîðèè ïðàâà è ãîñóäàðñòâî»<br />
Ì., 1999 ã. ñò. 669.<br />
34. monteskie S.l., «kanonTa goni» Tb. 1997 w;<br />
35. ruso J.J., «sazogadoebrivi xelSekruleba» Tb.,<br />
1997 w. gv. 11;<br />
36. iqve, gv.41;<br />
37. iqve, gv.59;<br />
38. Êàíò È., Ñî÷èíåíèÿ â 6 òîìàõ. M., 1965 ã. ò-2. ñò. 206.<br />
39. Íåðñåñÿíö Â.Ñ. «Ôèëîñîôèÿ ïðàâà» Ì., 2000 ã. ñò. 487.<br />
40. Íåìåöêàÿ êëàñè÷åñêàÿ Ôèëîñîôèÿ «Ïðàâî è<br />
Ñâîáîäà» ò-1. M., 2000 ã. ñò. 114.<br />
41. iqve, gv.119,<br />
42. iqve, gv.119,<br />
43. iqve, gv.120,<br />
44. iqve, gv.120,<br />
45. iqve, gv.120,<br />
46. iqve, gv.125,<br />
47. Íåðñåñÿíö Â.Ñ., «Ôèëîñîôèÿ ïðàâà» Ì., 2000 ã. ñò. 497.<br />
48. Íîâãîðîäöåâ Ï. È., «Êàíò è Ãåãåëü â èõ ó÷åíèÿõ î<br />
ïðàâå è Ãîñóäàðñòâå» Càíêò-Ïåòåðáóðã 2000 ã. ñò. 210.<br />
49. Ñóðèÿ Ïðàêàø Ñèíõàá «Þðèñïðóäåíöèÿ –<br />
Ôèëîñîôèÿ Ïðàâà» Ì., 1996 ã. ñò. 130.<br />
50. Êîòëÿðîâñêèé Ñ.À., «Âëàñòü è Ïðàâî» (Ïðîáëåìà<br />
ïðàâîâîãî Ãîñóäàðñòâî» Ì., 1915 ã. ñò. 22.<br />
51. iqve, gv.34,<br />
52. Ïîêðîâñêèé È.À., «.Îñíîâíûå Ïðîáëåìû<br />
Ãðàæäàíñêîãî Ïðàâà» ì 1998 ã.<br />
53. Òðóáåöêîé Å.Í., «Ýíöèêëîïåäèÿ Ïðàâà» ñàíêòïåòåðáóðã<br />
1998 ã. ñò. 26.<br />
54. Êîðêóíîâ. Í.À., Èñòîðèÿ ðóññêîé Ïðàâîâîé<br />
ìûñëè. Ì., 1998 ã. ñò. 142.<br />
55. Î ñâîáîäå, «Àíòîëîãèÿ ìèðîâèé ëèáåðàëüíîè<br />
ìûñëé» Ì., 2000 ã. ñò. 494.<br />
56. iqve, gv.495.<br />
57. Øåðøåíåâè÷ Ã.Ô., «Îáùàÿ Òåîðèÿ Ïðàâà» Ì.,<br />
1910 ã. ñò. 281.<br />
58. Êèñòÿêîâñêèé Á.À., «Ôèëîñîôèÿ è Ñîöèîëîãèÿ<br />
Ïðàâà» Ñàíêò-Ïåòåðáóðã 1998 ã. ñò. 325.<br />
59. iqve, gv.347,<br />
60. Íåðñåñÿíö Â.Ñ.á «Ôèëîñîôèÿ ïðàâà» Ì., 2000 ã.<br />
ñò. 19.<br />
61. Ä.À. Êåðèìîâ «Ìåòîäîëîãèÿ Ïðàâà» Ì., 2000 ã.<br />
ñò. 482-483.<br />
62. Kaufman A., Hassemer W., Einfurung in Rechtsphilosophie<br />
und Rechtstheorie der Gegenwart<br />
(Hr). Heidelberg 1990 j ss-108.<br />
63. iqve, gv.108-109,<br />
64. Jurnali “almanaxi” 1999, w. #12, gv. 113.<br />
65. Radbruch G., “Rechtsphilosophie” Heidelberg 1983<br />
. ss. 123-128.<br />
66. Jurnali “almanaxi” 1999 w. #12, gv. 113.<br />
67. Radbruch G., “Rechtsphilosophie” Heidelberg 1983<br />
. ss. 123-128.<br />
68. Jurnali “almanaxi” 1999 w. #12, gv. 114.<br />
69. Radbruch G., “Rechtsphilosophie” Heidelberg 1983<br />
. ss. 336.<br />
70. Jurnali “almanaxi” 1999 w. #12, gv. 114.<br />
71. Einfurung in Rechtsphilosophie. ss. 113.<br />
72. iqve, gv.151.<br />
73. abaSmaZe v., dasax. naSromi. gv. 421.<br />
74. abaSmaZe v., dasax. naSromi. gv. 421.<br />
75. naneiSvili g., “samarTlis filosofiis sakiTxebi”<br />
Tb. 1992 w. gv. 68.<br />
76. iqve, gv.88.<br />
77. Huber E.R., Rechtsstaat und Sizialstaat in der modernen<br />
Industrigesellschaft. Darmstadt 1968, ss-590-<br />
592;<br />
78. inwkirveli g., “saxelmwifosa da samarTlis<br />
Teoria” Tb. 1999. w. gv. 44.<br />
79. savaneli b., “samarTlis Teoria” Tb. 1992 w.<br />
gv. 24.<br />
80. CC saukunis qarTuli filosofiis anTologia<br />
t.2 nakveTi 1. Tb. 1999 w. kakabaZe z.,<br />
“egzistencialuri krizisis problema” gv. 214.<br />
81. Schmitt C., Legalität und Legimität. Verfassungsrechtliche<br />
Aufsätze. Berlin . 1958, ss. 263.<br />
82. rogor iqmneba kanoni, Tb. 2000 w. gv. 42.<br />
83. Weber M., “ Gesamelte politische Schriften”<br />
München 1921, ss. 20.
ÃÄÌÏÊÒÀÔÉÖËÉ ÃÀ ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ<br />
ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÓ ÐÒÉÍÝÉÐÄÁÉ<br />
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀÛÉ<br />
Ó<br />
aqarTvelos konstituciis preambuliT gacxadebulia<br />
saqarTvelos moqalaqeTa uryevi<br />
neba _ daamkvidron demokratiuli sazogadoebrivi<br />
weswyobileba da samarTlebrivi<br />
saxelmwifo. konstituciis saerTo koncefcia<br />
efuZneba Tanamedrove demokratiuli da<br />
samarTlebrivi saxelmwifos ZiriTad principebs,<br />
romlebic calkeul muxlebSia asaxuli.<br />
vfiqrob, saintereso iqneba gavaanalizoT<br />
saqarTvelos konstituciiT ganmtkicebuli zemoaRniSnuli<br />
principebi da warmovaCinoT maTi<br />
mniSvneloba. am naSromis I nawilSi ganvixilavT<br />
saqarTvelos, rogorc demokratiuli<br />
respublikis, xolo II nawilSi – saqarTvelos,<br />
rogorc samarTlebrivi saxelmwifos<br />
ZiriTad konstituciur principebs.<br />
nawili I.<br />
saqarTvelo – demokratiuli<br />
respublika<br />
saqarTvelos konstituciis pirveli muxli<br />
saqarTvelos saxelmwifo politikuri wyobilebis<br />
formad acxadebs demokratiul respublikas.<br />
saxelmwifo wes-wyobilebis formad respublikis<br />
arCeviT faqtiurad miRebul iqna gadawyvetileba<br />
monarqiis winaaRmdeg. Tumca am<br />
debulebis ucvlelobisa da e.w. “mudmivobis”<br />
meqanizmi konstituciiT ar aris gaTvaliswinebuli<br />
(gansxvavebiT germaniis federaciuli<br />
respublikis ZiriTadi kanonisagan, romlis<br />
79-e muxliT akrZalulia ZiriTadi kanoniT<br />
ganmtkicebuli saxelmwifo wyobilebis formis<br />
Secvla), magram realurad, warmoudgenelia<br />
ÊÏÍÓÔÀÍÔÉÍÄ ÊÖÁËÀÛÅÉËÉ<br />
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ<br />
am mxriv uaxloes momavalSi raime Seicvalos.<br />
es norma saqarTvelos civilizebuli<br />
ganviTarebis myari da erT-erTi ZiriTadi<br />
safuZvelia. vfiqrob, am gadawyvetilebas<br />
safuZvlad udevs makiavelis e.w. “saxelmwifos<br />
orgvari formis” Teoria da ara antikuri<br />
filosofiis mier ganviTarebuli “sami<br />
saxis saxelmwifo wyobilebis formis”<br />
moZRvreba (ix. qvemoT). saxelmwifos wes-wyobilebis<br />
formad respublikis arCeva niSnavs<br />
dinastiuri mmarTvelis uaryofas (mefe) da<br />
gansazRvruli vadiT arCeuli saxelmwifos<br />
meTauris – prezidentis, institutis SemoRebas<br />
(konstituciis 69-e muxli). saqarTvelos<br />
konstituciis mier gamoyenebul “respublikis”<br />
cnebaSi upirvelesad moiazreba<br />
“aramonarqia” da garda am ZiriTadi mniSvnelobisa<br />
sruliadac ar aris aucilebeli<br />
masSi igulisxmebodes demokratiuli da Tavisufali<br />
sazogadoebis elementebi; es ubralod<br />
ar aris saWiro, vinaidan konstituciam<br />
am mimarTulebiT gansakuTrebiT mniSvnelovani<br />
gadawyvetilebebi miiRo (ix. qvemoT).<br />
saqarTvelos konstituciis arCevani<br />
demokratiis sasargeblod imavdroulad niSnavs<br />
monokratiisa (erTpirovnuli mmarTvelobis)<br />
da aristokratiuli mbrZaneblobis yovelgvari<br />
formis uaryofas.<br />
dRes Znelad Tu moiZebneba cneba, romelic<br />
politikur diskusiebSi ise xSirad da amave<br />
dros, imdenad gansxvavebuli mniSvnelobebiT<br />
iyos gamoyenebuli, rogorc demokratiis cneba.<br />
amitom aucilebelia zustad ganisazRvros,<br />
Tu ra igulisxmeba demokratiaSi, ra moTxovnebisa<br />
Tu winapirobebis Sesrulebaa saWiro,<br />
77
78<br />
raTa saxelmwifo demokratiulad iwodebodes.<br />
maSin, roca me-19 saukuneSi demokratia jer<br />
kidev radikaluri brZolis niSani iyo, dRes<br />
yvela (ramdenime samxedro diqtaturis, gviani<br />
faSisturi da gviani feodaluri reJimis<br />
gamoklebiT) cdilobs demokratiiT aRiWurvos.<br />
Tavad sityva "demokratia" arc meti<br />
arc naklebi “xalxis mmarTvelobas” niSnavs.<br />
magram rogor unda ganaxorcielos xalxma<br />
mmarTveloba?<br />
demokratia istoriulad saTaves iRebs antikur<br />
politikur filosofiaSi. saxelmwifos<br />
formebis antikuri Teoriebis mixedviT, ramac<br />
gansakuTrebuli ganviTareba aristotelesTan<br />
hpova, saxelmwifoebi iyofoda imis<br />
mixedviT, Tu vin axorcielebda xelisuflebas:<br />
erTi pirovneba, ramdenime Tu yvela er-<br />
Tad. Sesabamisad, gamoiyo sami ZiriTadi tipi:<br />
monarqia (erTi pirovnebis xelisufleba),<br />
aristokratia (umciresobis, elitaruli wris<br />
xelisufleba) da demokratia (xalxis xelisufleba).<br />
e.w. “dadebiTi” saxelmwifos<br />
formebis es sami ZiriTadi tipi upirispirdeba<br />
e.w. “uaryofiTi” saxelmwifos formebis<br />
aseve sam tips: tiranias, oligarqiasa da<br />
degenerirebul demokratias. “dadebiT” saxelmwifoebSi<br />
xelisufali marTavs yvelas<br />
sasikeTod, xolo “uaryofiTi” formis saxelmwifoebSi<br />
xelisufalTa mmarTveloba mxolod<br />
pirad keTildReobas emsaxureba da,<br />
amdenad, TviTneburi xasiaTi aqvs. aqedan,<br />
aristoteles mier mocemul saxelmwifos<br />
formebis dayofas imavdroulad eTikur RirebulebebTan<br />
aqvs kavSiri.<br />
nikolo makiaveli Tavis naSromSi _ “mTavari”<br />
(1532) saxelmwifoTa formebis antikur<br />
tipologias cvlis sxvagvari dayofiT:<br />
monarqia da respublika. droTa ganmavlobaSi<br />
respublika iqca Tavisufali saxelmwifos<br />
arsebobis aRmniSvnel cnebad. XV<strong>III</strong> saukunis<br />
bolodan, erovnul-ganmaTavisuflebeli<br />
moZraobebisa da revoluciebis epoqaSi, mTels<br />
evropaSi dRis wesrigSi dadga monarqiis<br />
gauqmebis sakiTxi. amave periodidan, ganmanaTlebelTa<br />
filosofiasa da safrangeTis revoluciasTan<br />
erTad iwyeba Tanamedrove demokratiis<br />
uaxlesi istoria. feodalizmisa da absolutizmis<br />
winaaRmdeg moqalaqeTa politikuri<br />
da ekonomikuri emansipacia aviTarebda<br />
moZraobas, romelmac gamoiwvia “saxalxo<br />
suverenitetis” Teoriis gaZliereba, ramac<br />
sayovelTao gavrceleba hpova. liberalizmi<br />
da mogvianebiT, socializmi iyvnen ZiriTadi<br />
politikuri mimarTulebebi, romlebic XIX<br />
saukuneSi aqtiurad moiTxovdnen demokratiis<br />
ganviTarebas da xels uwyobdnen evropis<br />
saxelmwifoebSi demokratiuli principebis<br />
danergvas. isini erTxmad aRiarebdnen axal<br />
universalur adamianur Rirebulebas – Tanasworobas,<br />
aseve, demokratiis arsebobisaTvis<br />
aucilebel minimums – sayovelTao saarCevno<br />
uflebas. magram, socializmisagan gansxvavebiT,<br />
liberalizmi gacilebiT mniSvnelovnad<br />
Tvlida samarTlebrivi saxelmwifosa da kanonis<br />
winaSe yvelas Tanasworobis ideas, vidre<br />
xelisuflebis danawilebis uaryofas, totalur<br />
gaTanabrebasa da umravlesobis diqtaturas<br />
(tirania). socialistebi Tanasworobas<br />
ganuyoflad ukavSirebdnen ekonomikur, socialur<br />
da materialur uflebebs, magram<br />
gansxvavebuli warmodgenebi hqondaT saxelmwifos<br />
formasTan dakavSirebiT, romlis saxeebic<br />
e.w. “xalxis saxelmwifodan” (saxalxo<br />
demokratia) mmarTvelobisagan absoluturad<br />
Tavisufal “utopiebamde” vrceldeboda.<br />
rogorc vxedavT, Tanamedrove demokratiis<br />
cnebas istoriuli fesvebi aqvs, gansakuTrebiT,<br />
liberaluri da socialisturi. abraam<br />
linkolnis saqveynod cnobili da xSirad<br />
arasworad gagebuli formulidan SesaZlebelia<br />
gamovyoT demokratiis sami ZiriTadi<br />
principi: government of the people – saxalxo<br />
suvereniteti; government by the people<br />
– mosaxelobis farTo politikuri monawileoba;<br />
government for the people – politikis<br />
socialuri boWva. msgavsi principebi Sei-<br />
Zleba aRmovaCinoT kidev erT genialur istoriul<br />
formulaSi: safrangeTis revoluciis<br />
devizi aerTianebs Tavisuflebas, rogorc<br />
pirovnebis Tavisuflebas, Tanasworobas,<br />
rogorc samarTlianobis universalur princips<br />
da Zmobas, rogorc adamianobis solidarul-socialur<br />
princips.<br />
demokratiis cnebis ganviTarebis gzaze<br />
gamokveTilia ori ZiriTadi mimarTuleba:<br />
a) demokratiis formaluri cnebis Tanaxmad,<br />
demokratiis ZiriTadi elementebia:<br />
1. saxelmwifo Zalauflebis kontroli xelisuflebis<br />
danawilebis saSualebiT,
2. adamianis ZiriTadi uflebebi da Tavisuflebebi,<br />
rogorc uSualod moqmedi samarTali<br />
da<br />
3. saxelmwifoSi xelisuflebaSi mosvlis<br />
miznisa da samarTlebrivi SesaZleblobis<br />
mqone opoziciis arseboba. saxelmwifo<br />
xelisuflebis SeboWva da kavSiri suverenTan<br />
– xalxTan, uzrunvelyofilia perioduli<br />
arCevnebiT, romliTac mocemul<br />
xelisuflebas mmarTvelobis SesaZlebloba<br />
aqvs mxolod garkveuli drois manZilze<br />
(momaval arCevnebamde).<br />
b) aRniSnulis sapirispirod, Sinaarsze orientirebuli<br />
cneba demokratias ganixilavs<br />
rogorc cxovrebis wess, romelic gamomdinareobs<br />
Tavisuflebis, Tanasworobisa da adamianis<br />
uflebebisagan da cdilobs ganaxorcielos<br />
Tavisi ZiriTadi idea, xalxis mier Zalauflebis<br />
floba, ara mxolod saxelmwifoebrivi,<br />
aramed sazogadoebrivi cxovrebis<br />
yvela sferoSi.<br />
Tanamedrove demokratias aqvs mudmivi da<br />
ganuyofeli safuZveli _ xalxi saxelmwifo<br />
xelisuflebis erTaderTi mflobelia.<br />
yoveli demokratiuli saxelmwifos<br />
konstitucia miuTiTebs, rom yvela saxis<br />
saxelmwifo xelisufleba gamomdinareobs<br />
xalxisagan. saqarTvelos konstituciaSi<br />
demokratiuli saxelmwifos es ZiriTadi principi<br />
asaxulia me-5 muxlis pirvel punqtSi:<br />
“saqarTveloSi saxelmwifo xelisuflebis<br />
wyaroa xalxi”. amiT naTlad da garkveviT<br />
aris aRiarebuli demokratiis ZiriTadi idea,<br />
rom saxelmwifos yovelgvari saxis saqmianoba<br />
unda eyrdnobodes xalxis nebas da mis<br />
mier unda iyos legitimirebuli. saxelmwifo<br />
xelisuflebis ganxorcielebis xalxis nebaze<br />
damokidebuleba aris saqarTvelos konstituciiT<br />
Seqmnili Tavisufali demokratiuli<br />
wyobilebis erT-erTi niSani.<br />
saxalxo suvereniteti niSnavs, rom politikuri<br />
nebis Camoyalibebis principi xorcieldeba<br />
“qvevidan zeviT”. politikur gadawyvetilebebSi<br />
saxalxo suverenitetis praqtikuli<br />
ganxorcieleba SesaZlebelia orgvarad:<br />
uSualod, anu xalxis pirdapiri<br />
mmarTvelobiT, da arapirdapir, anu xalxis<br />
warmomadgenlebisaTvis Zalauflebis gadacemiT.<br />
pirdapiri demokratiis ganxorcielebi-<br />
sas xalxi TviTon, uSualod marTavs saxelmwifos,<br />
magram istoriulad es forma drois<br />
did monakveTSi arsad ganxorcielebula,<br />
dResac igi iSviaT gamonakliss warmoadgens.<br />
istoriuli gamocdilebis Sedegad cxadi<br />
gaxda, rom pirdapiri demokratia Tanamedrove<br />
industriul sazogadoebaSi, sadac mosaxleobis<br />
raodenoba Zalian didia, praqtikulad<br />
ver xorcieldeba, vinaidan aq adgili<br />
aqvs rTul samarTlebriv da organizaciul<br />
problemebs. amitom Tanamedrove saxelmwifoebi<br />
saxalxo suverenitetis gansaxorcieleblad<br />
irCeven arapirdapir demokratias. Tumca<br />
ar unda daviviwyoT, rom xalxis pirdapiri<br />
mmarTvelobis forma kvlav arsebobs saxalxo<br />
gamokiTxvis saxiT, romelsac bevri<br />
Tanamedrove demokratiuli saxelmwifo<br />
iziarebs. saqarTvelos konstituciiT aRiarebulia<br />
pirdapiri, anu uSualo demokratiis<br />
aRniSnuli forma, kerZod, me-5 muxli acxadebs:<br />
“xalxi Tavis Zalauflebas axorcielebs<br />
referendumis, uSualo demokratiis sxva<br />
formebisa da Tavisi warmomadgenlebis meSveobiT”;<br />
74-e muxli adgens referendumis Casatareblad<br />
aucilebel ZiriTad moTxovnebs,<br />
67-e muxlis pirveli punqtiT ki gaTvaliswinebulia<br />
xalxis pirdapiri sakanonmdeblo<br />
iniciativa: “sakanonmdeblo iniciativis<br />
ufleba aqvs …. aranakleb 30000 amomrCevels”.<br />
xalxis Zalauflebis delegireba xalxis<br />
warmomadgenlebze, rogorc saxalxo suverenitetis<br />
ZiriTad Suamavlebze, amcirebs<br />
mosaxleobis pirdapir zegavlenas politikur<br />
gadawyvetilebebze. bevri mecnieris azriT,<br />
xalxis warmomadgenloba Tavisufali da sayovelTao<br />
arCevnebiT arCeuli deputatebis<br />
saxiT demokratiis ZiriTadi kriteriumia. am<br />
ukanasknelTaTvis xalxis Zalauflebis delegireba<br />
SeiZleba sxvadasxvagvarad ganxorcieldes:<br />
erT SemTxvevaSi SesaZlebelia deputatebi<br />
aRiWurvon gansazRvruli uflebamosilebebiT.<br />
am dros dasaSvebia am uflebamosilebaTa<br />
ukan gamoTxova, garda amisa, Sesa-<br />
Zlebelia maTi ganxorcieleba damokidebuli<br />
iyos amomrCevelTa jgufis konkretul mi-<br />
TiTebebze. am niSan-TvisebebiT xasiaTdeba imperatiuli<br />
mandati; meore SemTxvevaSi, jer<br />
kidev adreuli liberalizmidan moyolebuli,<br />
xalxis warmomadgenelTa aRWurva xorcieldeba<br />
“warmomadgenlobis viwro mniSvnelo-<br />
79
80<br />
biT”, anu deputatTa Tavisufali mandatiT,<br />
romelic mxolod saarCevno periodiT aris<br />
SezRuduli. swored es principia asaxuli<br />
saqarTvelos konstituciis 52-e muxlSi:<br />
“saqarTvelos parlamentis wevri aris sruliad<br />
saqarTvelos warmomadgeneli, sargeblobs<br />
Tavisufali mandatiT da misi gawveva dauSvebelia”.<br />
amiT saxalxo suvereniteti gadaecema<br />
xalxis warmomadgenlobas, rogorc<br />
erTian organizms – parlamentsa da mis<br />
wevrebs - deputatebs.<br />
saxalxo suverenitetis xalxis warmomadgenlebis<br />
saSualebiT ganxorcielebis Ziri-<br />
Tadi gza, upirveles yovlisa, arCevnebia,<br />
romlebic safuZvlad udevs saxelmwifos<br />
nebismieri saxis saqmianobas. SeiZleba iTqvas,<br />
rom xalxis yovelgvar politikur gadawyvetilebaTa<br />
safuZvelia arCevnebi, romlis<br />
meSveobiTac xalxis umravlesobis mier ar-<br />
Ceul xalxis warmomadgenlebs SeuZliaT miiRon<br />
da ganaxorcielon konkretuli politikuri<br />
gadawyvetilebebi. amasTan, demokratia<br />
TiToeul moqalaqes aZlevs saSualebas<br />
hqondes saxelmwifos marTvaSi Tanamonawileobis<br />
pretenzia (e.w. “aqtiuri moqalaqeoba”),<br />
magaliTad, uflebas arCeul iqnas saxalxo<br />
warmomadgenlobiT organoSi an TviTmmarTvelobis<br />
gaerTianebebSi. bunebrivia, aq<br />
dasaSvebia garkveuli minimaluri pirobebis<br />
dadgena (saqarTvelos konstituciis 29-e<br />
muxliT gansazRvrulia, rom saqarTvelos<br />
yovel moqalaqes aqvs ufleba daikavos nebismieri<br />
saxelmwifo Tanamdeboba, “Tu igi akmayofilebs<br />
kanonmdeblobiT dadgenil moTxovnebs”).<br />
aqedan gamomdinare, zemoaRniSnuli<br />
uflebis ganxorcielebisaTvis SesaZlebelia<br />
moTxovnil iqnas garkveuli asakis miRweva an<br />
nasamarTleobis ar qona.<br />
amdenad, sayovelTao, pirdapiri, Tavisufali,<br />
Tanaswori da faruli arCevnebi yoveli<br />
demokratiis ZiriTadi niSania. saqarTvelos<br />
konstitucia sxvadasxva muxlebSi asaxavs am<br />
moTxovnebs rogorc saparlamento, ise saprezidento<br />
arCevnebisaTvis. es arCevnebi, konstituciis<br />
49-e da 70-e muxlebis mixedviT,<br />
aris: sayovelTao – gansazRvruli pirobebis<br />
Sesrulebis SemTxvevaSi yvela moqalaqes<br />
(kanoniT dadgenili gamonaklisebi: qmeduunaro<br />
an meurveobis qveS myofi pirebi da a.S.)<br />
aqvs aqtiuri (airCios) da pasiuri (iyos<br />
arCeuli) saarCevno ufleba; pirdapiri –<br />
uzrunvelyofilia, rom asarCevi pirebi (xalxis<br />
warmomadgenlebi) airCevian amomrCevelTa<br />
mier pirdapiri xmis micemiT (kenWisyriT) da<br />
ara amomrCevelTa mier arCeuli e.w. amomrCevi<br />
pirebis saSualebiT; Tanaswori – yovel<br />
xmas aqvs Tanabari raodenobrivi da warmatebiTi<br />
(Sedegobrivi) mniSvneloba; faruli<br />
– arCevnebi ar unda Catardes sajarod,<br />
anu yovelma amomrCevelma ise unda misces<br />
xma, rom veravin SeZlos gageba Tu gadamowmeba,<br />
vis sasargeblod miiRo man gadawyvetileba;<br />
konstituciis 28-e muxlis pirveli punqtiT<br />
aRiarebulia arCevnebis Tavisuflebis<br />
principic: “uzrunvelyofilia amomrCevelTa<br />
nebis Tavisufali gamovlineba”. Tavisufali<br />
arCevnebi niSnavs, rom akrZalulia yovelgvari<br />
iZuleba Tu Zaldataneba amomrCevelze,<br />
rac mas ubiZgebs xma misces romelime konkretul<br />
partias Tu kandidats.<br />
demokratia SedarebiTia im TvalsazrisiT, rom<br />
igi mzad aris gadasces saxelmwifos<br />
mmarTveloba nebismier politikur Sexedulebas,<br />
romelsac mocemuli umravlesoba iziarebs.<br />
swored amitom unda arsebobdes efeqturi<br />
da qmediTi opoziciis Seqmnisa da ganxorcielebis<br />
SesaZlebloba. bunebrivia aq gamonakliss<br />
warmoadgenen is dajgufebebi, romlebic<br />
aSkarad ibrZvian demokratiis winaaRmdeg da<br />
miznad isaxaven saxelmwifos demokratiuli<br />
wyobilebis gauqmebas. aRsaniSnavia, rom mravali<br />
eqsperti demokratiis (kidev erT) ganuyofel<br />
niSnad umravlesobis mmarTvelobas Tvlis.<br />
amave dros, umciresobas (anu opozicias)<br />
yovelTvis unda darCes Sansi, anu unda<br />
hqondes samarTlebrivi saSualeba momdevno<br />
arCevnebSi daamarcxos mmarTveli Zala da<br />
TviTon gaxdes umravlesoba. aseTi demokratiuli<br />
cvlilebebis uzrunvelsayofad udidesi<br />
mniSvneloba aqvs konkurirebadi politikuri<br />
Zalebis arsebobas. amisaTvis ki aucilebelia<br />
sxvadasxva partiis Tavisufali Sejibrebi-<br />
Toba da politikuri procesis gaxsniloba.<br />
am TvalsazrisiT aRniSnuli demokratiuli<br />
principis ganxorcielebisaTvis gansakuTrebuli<br />
mniSvneloba eniWeba konstituciis 26e<br />
muxliT dadgenil ZiriTad moTxovnebs politikuri<br />
partiebis Seqmnis, funqcionirebisa<br />
da struqturis Sesaxeb, agreTve, informaciis,<br />
azrisa da presis Tavisuflebebs (m. 24),
Sekrebebisa da manifestaciebis Tavisuflebas<br />
(m. 25) da sazogadoebrivi gaerTianebebis<br />
Seqmnis uflebas (m. 26). swored masmediis<br />
(presa, radio, televizia) saSualebiT miiRweva<br />
sajarooba mocemuli politikuri Zalis<br />
mier saxelmwifo xelisuflebis ganxorcielebisas,<br />
maTi kritika xels uwyobs<br />
mosaxleobis (amomrCevelTa) azrisa da Sefasebis<br />
Camoyalibebas, isini uzrunvelyofen<br />
politikuri xelisuflebis mudmiv kontrols.<br />
demokratiuli saxelmwifos politikuri<br />
struqtura didad aris damokidebuli<br />
saarCevno sistemaze, rac yovelTvis da yvela<br />
saxelmwifoSi gansakuTrebuli kamaTis<br />
sagans warmoadgens. arCevnebis proporciul<br />
sistemas axasiaTebs politikur partiaTa<br />
Sansebis gacilebiT meti Tanasworoba amomrCevlis<br />
yoveli xmis mixedviT, radgan<br />
saarCevno siis warmdgeni yoveli politikuri<br />
partia monawileobs mandatebze amomrCevel-<br />
Ta xmebis proporciul ganawilebaSi (ra Tqma<br />
unda, Sesabamisi minimaluri saarCevno zRvaris<br />
gaTvaliswinebiT). arCevnebis maJoritaruli<br />
sistema ki koncentrirdeba did da<br />
regionebSi aqtiurad moqmed partiebze; am<br />
dros mandatebi nawildeba yovel mocemul<br />
saarCevno erTeulSi yvelaze meti raodenobis<br />
xmebis mqone kandidatze. konstituciis<br />
Sesabamisad saqarTveloSi moqmedebs orive<br />
sistema (rasac bevri e.w. “Sereul sistemas”<br />
eZaxis, rac, vfiqrob, arasworia), anu parlamentis<br />
wevrebi airCevian rogorc proporciuli,<br />
ise maJoritaruli saarCevno sistemis<br />
mixedviT. amasTan, e.w. “patara partiebisa”<br />
da parlamentis metismeti partiuli<br />
daqucmacebulobis Tavidan asacileblad,<br />
konstituciiT dawesebulia 7-procentiani<br />
minimaluri saarCevno zRvari. 50-e muxlis<br />
me-2 punqtis mixedviT: “parlamentis wevrTa<br />
mandatebi ganawildeba mxolod im politikur<br />
gaerTianebebsa da saarCevno blokebs Soris,<br />
romlebic proporciuli sistemiT Catarebul<br />
arCevnebSi miiReben monawile amomrCevelTa<br />
xmebis 7 procents mainc”.<br />
demokratiisaTvis udidesi mniSvneloba aqvT<br />
politikur partiebs. demokratiul sazogadoebaSi<br />
partiebi monawileoben xalxis politikuri<br />
nebis Camoyalibebis procesSi. saqarTvelos<br />
konstituciis 26-e muxlis me-2 punqtis<br />
Tanaxmad politikuri partiis Seqmna<br />
Tavisufalia; saqarTvelos moqalaqeebs aqvT<br />
ufleba Seqmnan politikuri partia da monawileoba<br />
miiRon mis saqmianobaSi. amdenad, partiebi<br />
ar arian saxelmwifo organoebi da<br />
arc sajaro xelisuflebis mflobelebi, isini<br />
warmoiSvebian moqalaqeTa politikuri aqtiurobis<br />
Sedegad sazogadoebriv-politikuri<br />
sferodan da am sferoSive saqmianoben. sayovelTao<br />
Tanasworobis (m. 14), saqarTvelos<br />
moqalaqeTa politikuri Tanasworobisa (m. 38)<br />
da gansakuTrebiT arCevnebis Tanasworobis<br />
principidan (m. 49) gamomdinareobs partiebis<br />
ufleba politikuri xelisuflebisaTvis<br />
brZolaSi Sansebis Tanasworobaze. aRniSnuli<br />
uflebis mixedviT, magaliTad, yvela<br />
organo da dawesebuleba, romlebic Tavis<br />
Senobebsa Tu darbazebs uTmobs partiebs<br />
saarCevno RonisZiebebisaTvis, valdebulia<br />
Tanasworad moepyras maT. dauSvebelia romelime<br />
partiis, romlis saqmianoba SeCerebuli<br />
ar aris an romelic ar aris akrZaluli<br />
kanonis Sesabamisad, ganacxadis uaryofa Senobisa<br />
Tu darbazis daqiravebaze im safuZvliT,<br />
rom mas konstituciis sawinaaRmdego<br />
miznebi aqvs. saqarTveloSi politikur partiaTa<br />
Seqmnisa da saqmianobis safuZvlebs<br />
konstituciis 26-e muxlTan erTad adgens 1997<br />
wlis 31 oqtombris organuli kanoni “moqalaqeTa<br />
politikuri gaerTianebebis Sesaxeb”.<br />
dabolos, demokratia SedarebiTia im TvalsazrisiTac,<br />
rom igi uars ambobs sakuTar<br />
identifikaciaze sxvadasxva fenebTan, interesebTan<br />
an RirebulebiT warmodgenebTan. amitomac<br />
igi aris safuZvelSive Ria, gaxsnili<br />
da pluralisturi sazogadoebrivi wyoba.<br />
nawili II.<br />
saqarTvelo - samarTlebrivi<br />
saxelmwifo<br />
saxelmwifos demokratiuli wyobileba avtomaturad<br />
sulac ar niSnavs, rom es saxelmwifo<br />
pasuxobs samarTlebrivi saxelmwifos<br />
moTxovnebs. sxvadasxva qveynebis<br />
gamocdilebidan gamomdinare, umravlesoba<br />
yovelTvis rodi iRebs samarTlian gadawyvetilebebs.<br />
demokratiulad arCeuli umravlesobis<br />
gadawyvetilebebic SeiZleba ewinaaRmdegebodes<br />
samarTlebrivi saxelmwifos principebs.<br />
swored amitom saqarTvelos konsti-<br />
81
82<br />
tucia, demokratiasTan erTad, aRiarebs samarTlebrivi<br />
saxelmwifos princips.<br />
saqarTvelos konstitucia arc erT muxlSi<br />
ar Seicavs uSualo miTiTebas samarTlebrivi<br />
saxelmwifos principze, magram sakonstitucio<br />
samarTali Sedgeba ara mxolod konstituciaSi<br />
uSualod mocemuli debulebebisagan,<br />
aramed agreTve am debulebebis Semkvreli,<br />
Sinaarsobrivad maTi gamaerTianebeli sayovelTao<br />
principebisa da ideebisagan, rac<br />
konstituciis kanonmdebelma ar daakonkreta<br />
arcerT winadadebaSi. saqarTvelos konstituciis<br />
mier aRiarebul erT-erT aseT Ziri-<br />
Tad princips ganekuTvneba samarTlebrivi<br />
saxelmwifos principi.<br />
yvelaze mokle da martivi ganmartebiT, samarTlebrivia<br />
saxelmwifo, romelSic saxelmwifo<br />
xelisufleba SezRudulia samarTliT.<br />
ufro konkretulad, samarTlebrivi saxelmwifos<br />
cneba gadmoscems konstituciis Sesabamisad<br />
miRebuli kanonebiT saxelmwifos<br />
(aRmasrulebeli xelisuflebis) SezRudvis,<br />
xolo konstituciiT – mTeli saxelmwifo<br />
xelisuflebis SezRudvis ideas. saqarTvelos<br />
konstitucia preambulaSi garkveviT miuTiTebs,<br />
rom saqarTvelos moqalaqeTa uryevi nebaa<br />
samarTlebrivi saxelmwifos damkvidreba, ZiriTad<br />
nawilSi ki upirobod iziarebs samarTlebrivi<br />
saxelmwifos zemoaRniSnul fundamentur<br />
debulebas da acxadebs, rom “saxelmwifo<br />
xelisufleba xorcieldeba konstituciiT<br />
dadgenil farglebSi” (m. 5 p. 1).<br />
miuxedavad imisa, rom aRniSnuli debuleba<br />
sul ramdenime sityvisagan Sedgeba, swored<br />
igi Seicavs samarTalze orientirebuli saxelmwifos<br />
ideas. am debulebis ganmartebis<br />
Sedegad, samarTlebrivi saxelmwifos principi<br />
gamoxatulebas hpovebs Semdegi saxiT:<br />
kanonmdebloba SeboWilia konstituciiT, ufro<br />
konkretulad _ konstituciiT Seqmnili da<br />
ganmtkicebuli samarTlebrivi wesrigiT; aRmasrulebeli<br />
xelisufleba da marTlmsajuleba<br />
ki – konstituciis Sesabamisad miRebuli<br />
kanonebiT, anu samarTliT (me-6 muxlis<br />
pirveli punqtiT dadasturebulia konstituciis<br />
uzenaesoba da misi upiratesi Zala<br />
yvela sxva aqtis mimarT: “saqarTvelos konstitucia<br />
saxelmwifos uzenaesi kanonia. yvela<br />
sxva samarTlebrivi aqti unda Seesabamebodes<br />
konstitucias”). aRmasrulebel xelisuflebas<br />
ekrZaleba Tavisufali, mxolod sakuTari<br />
Sexedulebebis Sesabamisi gadawyvetilebebis<br />
miReba, igi aucileblad unda iyos orientirebuli<br />
moqmedi samarTlis normebze, gansakuTrebiT<br />
ki, konstituciasa da kanonebze,<br />
es ki, anu kanonis upiratesoba, kanonis<br />
normis upiratesi Zala samarTlebrivi<br />
saxelmwifosaTvis damaxasiaTebeli erT-erTi<br />
umTavresi niSania. konstituciiT ganmtkicebuli<br />
aRniSnuli norma niSnavs, rom kanonis<br />
saxiT gadmocemul saxelmwifos nebas upiratesi<br />
Zala aqvs nebismieri sxva formiT gamoxatul<br />
saxelmwifos nebaze (ra Tqma unda konstituciis<br />
garda). konstituciis Sesabamis<br />
muxlebSi miTiTebulia, rom adamianis Ziri-<br />
Tadi uflebebisa da Tavisuflebebis SezRudva<br />
dasaSvebia mxolod kanonis safuZvelze (mag.:<br />
m. 19 – sityvis, azris, sindisis, aRmsareblobisa<br />
da rwmenis Tavisuflebebi; m. 20 –<br />
piradi cxovrebisa da saqmianobis Tavisufleba;<br />
m. 21 – sakuTrebisa da memkvidreobis ufleba;<br />
m. 22 – Tavisufali mimosvlisa da sacxovrebeli<br />
adgilis Tavisufali arCevis ufleba;<br />
m. 24 – informaciis Tavisufleba; m. 25 –<br />
Sekrebisa da manifestaciis ufleba da a.S.),<br />
anu saxelmwifo xelisuflebis mxridan<br />
pirovnebis mimarT yovelgvari moqmedebis<br />
ganxorcielebis, mis cxovrebaSi<br />
Carevis aucilebeli winapirobaa kanonis<br />
arseboba, rac, aseve, samarTlebrivi<br />
saxelmwifos ganuyofeli niSania. aRniSnuli<br />
debulebis mixedviT, saxelmwifos (am SemTxvevaSi<br />
aRmasrulebel xelisuflebas) Seu-<br />
Zlia Caerios moqalaqeTa TavisuflebaSi an<br />
maTi saqmianobis sxvadasxva sferoSi mxolod<br />
maSin, Tu igi amisaTvis kanoniT iqneba uflebamosili.<br />
me-5 muxlSi mocemuli umniSvnelovanesi debulebis<br />
garda, samarTlebrivi saxelmwifos<br />
principi gamoxatuli da dakonkretebulia<br />
konstituciis sxva muxlebSic:<br />
a) upirveles yovlisa am mxriv gansakuTrebiT<br />
mniSvnelovania konstituciis debulebebi<br />
sxvadasxva saxelmwifo organos<br />
Seqmnisa da funqcionirebis, agreTve maTi<br />
uflebamosilebebis Sesaxeb, romelTa mixedviTac,<br />
saxelmwifo xelisufleba safuZvelSive<br />
samarTliT aris SezRuduli;
) samarTlebrivi saxelmwifo warmoudgenelia<br />
saxelmwifos ZiriTadi kanoniT –<br />
konstituciiT aRiarebuli da ganmtkicebuli<br />
adamianis ZiriTadi uflebebisa da<br />
Tavisuflebebis gareSe. saqarTvelos konstituciis<br />
me-2 TavSi mocemulia adamianis<br />
ZiriTadi uflebebi da Tavisuflebebi,<br />
romlebic uSualod moqmed samar-<br />
Tals warmoadgens da romlebiTac<br />
SezRudulia xalxi da saxelmwifo xelisuflebis<br />
ganxorcielebisas (m. 7).<br />
gansakuTrebuli mniSvneloba aqvT konstituciis<br />
me-18 da 42-e muxlebis debulebebs,<br />
romelTa mixedviTac garantirebulia<br />
yoveli adamianis ufleba Tavis<br />
uflebaTa da TavisuflebaTa dasacavad<br />
mimarTos sasamarTlos (m. 42 p. 1 – am<br />
debulebiT ganmtkicebulia samarTlebrivi<br />
saxelmwifosaTvis damaxasiaTebeli kidev<br />
erTi, e.w. “samarTlebrivi gzis” arsebobis<br />
niSani), agreTve mocemulia e.w. procesualuri<br />
ZiriTadi uflebebi;<br />
g) xelisuflebis danawilebis principi (m.5<br />
p.4) (dawvrilebiT ix. qvemoT);<br />
d) 82-91-e muxlebis debulebebi, romlebic<br />
damoukidebeli sasamarTlo xelisuflebis<br />
Seqmnisa da funqcionirebis safuZvlebsa<br />
da uflebamosilebebs gansazRvraven,<br />
agreTve, afuZnebs sakonstitucio kontrolis<br />
sasamarTlo organos _ saqarTvelos<br />
sakonstitucio sasamarTlos, Sesabamisi<br />
uflebamosilebebiT.<br />
samarTlebrivi saxelmwifos cneba Seicavs<br />
samarTlianobis ideas. es idea yoveli saxelmwifoebrivi<br />
moqmedebis miznad isaxavs materialuri<br />
samarTlianobis miRwevasa da SenarCunebas.<br />
samarTlebrivi uSiSroeba, samarTlianobis<br />
msgavsad, warmoadgens samarTlebrivi saxelmwifos<br />
princi pis mniSvnelovan Semadgenel<br />
nawils. misi mizania uzrunvelyos samarTlebrivi<br />
mSvidoba sazogadoebaSi. moqalaqeebma<br />
unda icodnen, Tu ras SeiZleba daeyrdnon<br />
isini da risi ndoba unda hqondeT. samarTlebrivi<br />
uSiSroeba niSnavs, rom ar SeiZleba<br />
mudmivad ganaxldes yoveli samarTlebrivi<br />
dava da rom sasamarTlos gadawyvetilebiT<br />
myardeba samarTlebrivi mSvidoba. sasamarTlos<br />
gadawyvetileba ar SeiZleba gasaCivrdes<br />
da gadaisinjos mxolod maSin, roca igi<br />
arasamarTliania; amisaTvis aucilebelia kanoniT<br />
gansazRvruli pirobebis Sesruleba. kanonmdebelma<br />
am sferoSi samarTlianobis idea<br />
gamoxata imiT, rom dauSva sasamarTlos mier<br />
ganxiluli davis xelaxali ganxilva da saqmis<br />
gadasinjva mxolod ramdenime zustad<br />
gansazRvruli garemoebis arsebobisas. amas<br />
adasturebs saqarTvelos konstituciis 84-e<br />
muxlis me-5 punqtic: “sasamarTlos gadawyvetilebis<br />
gauqmeba, Secvla an SeCereba Seu-<br />
Zlia mxolod sasamarTlos kanoniT gansazRvruli<br />
wesiT”.<br />
samarTlebrivi saxelmwifos principidan gamomdinareobs<br />
agreTve Tanabarzomierebis, igive<br />
Sesabamisobis principi. aRniSnuli principi<br />
moiTxovs, rom fizikuri piri dacul iqnas<br />
sajaro xelisuflebis zedmeti, arasaWiro<br />
Carevebisagan. Tuki aseTi Careva gadaudebeli<br />
da aucilebelia, mas unda hqondes kanoniT<br />
gansazRvruli safuZveli da amasTan, es safuZveli<br />
Tavisi Sinaarsis, formis, miznisa da<br />
gavrcelebis mixedviT unda iyos sakmarisad<br />
gansazRvruli da naTeli, raTa moqalaqem<br />
advilad Seicnos. mocemuli principidan gamomdinare,<br />
aRmasrulebeli xelisufleba<br />
valdebulia mis mier kanonis safuZvelze<br />
ganxorcielebuli Carevebis dros gamoiyenos<br />
mxolod iseTi saSualebebi, romlebic dasaxuli<br />
miznis misaRwevad saWiro da sakmarisia.<br />
saqarTvelos konstituciiT aRiarebuli samarTlebrivi<br />
saxelmwifos principi scildeba<br />
mis zemoxsenebul formalur maxasiaTeblebs.<br />
igi gacilebiT metia, vidre pirovnebis<br />
Tavisuflebis gasamtkiceblad Seqmnili<br />
samarTlebrivi teqnikis elementebis sistema.<br />
samarTlebrivi saxelmwifo moicavs ara mxolod<br />
formalur, aramed, imavdroulad, materialur<br />
wesrigsac, romelic, upirveles<br />
yovlisa, saxelmwifo xelisuflebis uSualod<br />
mboWavi adamianis ZiriTadi uflebebiTa<br />
da TavisuflebebiT aris gansazRvruli. am<br />
TvalsazrisiT, gansakuTrebuli mniSvneloba<br />
aqvs saqarTvelos konstituciis me-7 muxls.<br />
masSi mocemuli debuleba, vfiqrob, saqarTvelos<br />
konstituciis udidesi monapovaria. aRniSnuli<br />
debulebis mixedviT, saqarTvelos “saxelmwifo<br />
cnobs da icavs adamianis sayovelTaod<br />
aRiarebul uflebebsa da Tavisuflebebs,<br />
rogorc waruval da uzenaes ad-<br />
83
84<br />
amianur Rirebulebebs. xelisuflebis ganxorcielebisas<br />
xalxi da saxelmwifo SezRuduli<br />
arian am uflebebiTa da TavisuflebebiT,<br />
rogorc uSualod moqmedi samarTliT”. cxadia,<br />
rom am debulebis safuZveli, iseve<br />
rogorc adamianis ZiriTad uflebaTa da<br />
TavisuflebaTa amRiarebeli sxva istoriuli<br />
dokumentebisa, bunebiTi samarTalia. saqarTvelo<br />
aRiarebs adamianis uflebebs, rogorc<br />
adamianis bunebriv (bunebiT) uflebebs, romlebic<br />
adamianis dabadebasTan erTad warmoiSobian.<br />
Sesabamisad, saxelmwifos ar SeuZlia<br />
waarTvas an mianiWos isini adamians, saxelmwifo<br />
valdebulia pativi sces am uflebebs<br />
da imavdroulad, uzrunvelyos isini. adamianis<br />
ZiriTadi uflebebi da Tavisuflebebi,<br />
aRniSnuli debulebidan gamomdinare, moqmedi<br />
samarTlis Semadgeneli nawilia, Tavis mxriv,<br />
uSualod moqmedebs da, Sesabamisad, obieqtur<br />
samarTals warmoadgens, gansxvavebiT<br />
zogierTi sxva (magaliTad, germaniis federaciuli<br />
respublikis ramdenime mxaris)<br />
konstituciisagan, romlebSic adamianis uflebebs<br />
mxolod programuli xasiaTi aqvT.<br />
saqarTvelos konstituciis aRniSnuli debulebis<br />
Sesabamisad ki, am uflebebiT<br />
SezRudulia ara mxolod saxelmwifo, aramed<br />
xalxic, romelic Tavisi nebis gamoxatvisas<br />
valdebulia gaiTvaliswinos es uflebebi da<br />
gadawyvitos yoveli mocemuli sakiTxi maT<br />
Sesabamisad. adamianis uflebebsa da saxelmwifos<br />
nebismier aqts Soris winaaRmdegobis<br />
warmoqmnisas, es ukanaskneli ewinaaRmdegeba<br />
konstitucias, Zalas kargavs da ar SeiZleba<br />
CaiTvalos kanonier aqtad.<br />
adamianis ZiriTadi uflebebisa da Tavisuflebebis<br />
uSualo da pirdapiri moqmedeba<br />
gansakuTrebiT naTlad Cans iq, sadac yvelaze<br />
xSiria saxelmwifos mxridan moqalaqe-<br />
Ta piradi Tavisuflebis sferoebSi Carevis<br />
SemTxvevebi: sisxlis samarTalsa da sisxlis<br />
samarTlis procesSi. saqarTvelos konstituciis<br />
me-18 da 42-e muxlebis debulebebiT<br />
aRiarebulia adamianis ufleba samarTlian<br />
procesze. dauSvebelia sagamomZieblo organoebi<br />
da sasamarTlo moepyran adamians,<br />
rogorc SiSvel obieqts. samarTlebrivi saxelmwifos<br />
principi sisxlis samarTlis sferoSi<br />
gamoixateba Semdegi saxiT:<br />
a. yoveli danaSaulisaTvis gaTvaliswinebuli<br />
sasjeli danaSaulis simZimesa da<br />
damnaSavis bralTan samarTlian SesabamisobaSi<br />
unda iyos. aq gansakuTrebiT<br />
mkveTrad vlindeba zemoxsenebuli Tanabarzomierebis,<br />
anu Sesabamisobis principis<br />
mniSvneloba. igi krZalavs Seusabamo,<br />
gadaWarbebuli da sastiki sasjelis gamoyenebas.<br />
igive aris ganmtkicebuli konstituciis<br />
me-17 muxlis me-2 punqtiT: “dauSvebelia<br />
adamianis wameba, arahumanuri,<br />
sastiki an pativisa da Rirsebis Semlaxveli<br />
mopyroba da sasjelis gamoyeneba”;<br />
b. yoveli sasjelis ucilobeli winapirobaa<br />
bralis arseboba (“nulla poena sine culpa”).<br />
yoveli adamiani unda daisajos mxolod<br />
im danaSaulisaTvis, romelic man braleulad<br />
Caidina. Tuki pirs brali ar miuZRvis,<br />
dauSvebelia misi dasja;<br />
g. “adamiani udanaSaulod iTvleba, vidre<br />
misi damnaSaveoba ar damtkicdeba kanoniT<br />
dadgenili wesiT da kanonier ZalaSi Sesuli<br />
sasamarTlos gamamtyunebeli ganaCeniT”<br />
(udanaSaulobis prezumfcia,<br />
m.40 p.1);<br />
d. "aravis ar SeiZleba ganmeorebiT daedos<br />
msjavri erTi da imave danaSaulisaTvis"<br />
("ne bis in idem" - m. 42 p. 4);<br />
e. "aravin ar agebs pasuxs im qmedobisaTvis,<br />
romelic misi Cadenis dros samarTaldarRvevad<br />
ar iTvleboda" (nulla poene sine<br />
lege" - m. 42 p. 5 win. 1);<br />
saqarTvelos konstitucia, Tavisi saerTo<br />
koncefciis Sesabamisad, calsaxad da garkveviT<br />
aRiarebs xelisuflebis danawilebis princips.<br />
yoveli demokratiuli da samarTlebrivi<br />
saxelmwifos arsebobis safuZvlad miCneuli<br />
es principi aRiarebulia konstituciis me-5<br />
muxlis me-4 punqtiT: “saxelmwifo xelisufleba<br />
xorcieldeba xelisuflebis danawilebis<br />
principze dayrdnobiT”. konstituciis<br />
debulebebiT gansazRvrulia sakanonmdeblo,<br />
aRmasrulebel da sasamarTlo xelisufleba-<br />
Ta Seqmnisa da saqmianobis wesi da maTi uflebamosilebebi,<br />
rogorc damoukidebeli saxelmwifo<br />
xelisuflebebisa. sasamarTlo xelisuflebis<br />
Sesaxeb konstituciis 82-e muxlis<br />
me-3 punqti pirdapir miuTiTebs, rom “sasa-
marTlo xelisufleba damoukidebelia da mas<br />
axorcieleben mxolod sasamarTloebi”.<br />
Tu xelisuflebis danawilebis principis<br />
istoriul ganviTarebas gadavxedavT, mis fesvebs<br />
isev aristotelesTan vnaxavT. aristotele<br />
ganasxvavebda e.w. “rCevebis” (sadac<br />
rCevebs aZleven, bWoben sxvadasxva sakiTxebze)<br />
xelisuflebas (sakanonmdeblo xelisufleba),<br />
magistrats (aRmasrulebeli xelisufleba)<br />
da marTlmsajulebas, xolo jon loki<br />
xelisuflebas anawilebs xalxze, parlamentze,<br />
monarqebsa da adgilobriv TviTmmarTvelobaze<br />
(Two treatises of government, 1690). monteskies<br />
mier Tavis saqveynod cnobil naSromSi<br />
_ “kanonTa goni” (1748) mocemuli<br />
debulebebis Sesabamisad, saxelmwifo xelisuflebis<br />
samwverovani dayofa sakanonmdeblo,<br />
aRmasrulebel da sasamarTlo xelisuflebebad<br />
pirvelad gvxvdeba pensilvaniis Statis<br />
konstituciaSi (1776), Semdeg amerikis SeerTebuli<br />
Statebis konstituciaSi (1787) da XV<strong>III</strong><br />
saukunis bolos mas kidev erTxel imeorebs<br />
kanti (“samarTlis Teoriis metafizikuri<br />
safuZvlebi”, 1798).<br />
xelisuflebis danawileba miznad ar isaxavs<br />
mxolod xelisuflebis organizaciul “ganawilebas”<br />
sxvadasxva saxelmwifo organoebze.<br />
is ZiriTadad mimarTulia Zalmomreobi-<br />
Ti, erTpirovnuli, diqtatoruli mmarTvelobis<br />
safrTxis Tavidan acilebisken an, sul mcire,<br />
Semcirebisken mainc. xelisuflebis uzurpaciisa<br />
da usamarTlo mmarTvelobis safrTxe<br />
minimumamdea dasuli, rodesac saxelmwifo<br />
xelisuflebas axorcielebs ara erTi piri<br />
an erTi saxelmwifo organo, aramed, rodesac<br />
saxelmwifos amocanebi ganawilebulia<br />
sxvadasxva saxelmwifo organoebs Soris.<br />
xelisuflebis organizaciuli danawilebisas<br />
saxelmwifos ZiriTadi funqciebi ganawilebulia<br />
sxvadasxva organoebze imgvarad, rom<br />
arc erT maTgans ar SeuZlia legalurad,<br />
kanonieri gziT moipovos mTel saxelmwifo<br />
xelisuflebaze kontroli. amasTan, erTi<br />
xelisuflebis warmomadgenlebi ar SeiZleba<br />
flobdnen sxva xelisuflebis Tanamdebobebs<br />
(xelisuflebis personaluri danawileba).<br />
magaliTad, dauSvebelia moqmedi mosamarTle<br />
imavdroulad iyos parlamentis wevri an ministri,<br />
iseve rogorc dauSvebelia moqmedi<br />
saxelmwifo moxele iyos mosamarTle an parlamentis<br />
wevri.<br />
xelisuflebis danawilebis principis mizania<br />
erTmaneTisagan damoukidebeli xelisuflebis<br />
sam sxvadasxva ganStoebas Soris<br />
urTierTkontrolisa da urTierTgawonasworebis<br />
meqanizmis Seqmna (checks and balances).<br />
saqarTvelos konstitucia iziarebs<br />
xelisuflebis danawilebis principis am ZiriTad<br />
ideas da axdens xelisuflebaTa ara<br />
absolutur gayofas, aramed qmnis urTierTkontrolisa<br />
da –gawonasworebis sistemas.<br />
konstituciis mixedviT, xelisuflebis danawilebis<br />
azri mdgomareobs ara saxelmwifo<br />
xelisuflebis funqciebis mkacr gayofaSi,<br />
aramed imaSi, rom sakanonmdeblo, aRmasrulebeli<br />
da sasamarTlo organoebi erTmaneTs<br />
akontroleben da zRudaven, raTa gawonasworebul<br />
iqnas saxelmwifos Zalaufleba da<br />
dacul iqnas pirovnebis Tavisufleba. aRniSnuli<br />
sistema gamoxatulebas hpovebs konstituciis<br />
sxvadasxva muxlebSi, magaliTad:<br />
parlamenti akontrolebs mTavrobis saqmianobas<br />
(m.m. 48, 56, 59, 60.2, 64), sasamarTloebi<br />
(saerTo sasamarTloebi da saqarTvelos sakonstitucio<br />
sasamarTlo) axorcieleben<br />
aRmasrulebeli da sakanonmdeblo xelisuflebis<br />
aqtebis kontrols maTi kanonebsa da<br />
konstituciasTan Sesabamisobis TvalsazrisiT;<br />
Tavis mxriv, prezidenti monawileobs sakanonmdeblo<br />
procesSi e.w. vetos uflebiT, amave<br />
dros, kanonis ZalaSi Sesasvlelad mas xels<br />
awers da aqveynebs saqarTvelos prezidenti<br />
(m. 68).<br />
urTierTkontrolisa da urTierTgawonasworebis<br />
sistemaSi ZiriTadad erTi xelisuflebis<br />
organo niSnavs an irCevs sxva xelisuflebis<br />
Tanamdebobis pirebs da piriqiT. saqarTvelos<br />
konstituciis 77-e muxlis Sesabamisad, mTavrobis<br />
Semadgenlobas amtkicebs parlamenti, 90e<br />
muxlis mixedviT uzenaesi sasamarTlos<br />
mosamarTleebs prezidentis wardginebiT irCevs<br />
parlamenti.<br />
garkveul SemTxvevebSi, xelisuflebis specialuri<br />
amocanebi SeiZleba aRsasruleblad<br />
gadaeces samarTlebrivad TviTmyofad da<br />
damoukidebel organos, romelic uflebamosilia<br />
moawesrigos Sesabamisi urTierTobebi<br />
sakuTari pasuxismgeblobiTa da Sexedulebis<br />
85
86<br />
Sesabamisad. aseT organoebad saqarTvelos<br />
konstitucia aRiarebs saqarTvelos erovnul<br />
banksa da kontrolis palatas, romelTa<br />
damoukideblobis garantiebi da uflebamosilebebi<br />
aRwerilia 95-e da 97-e muxlebSi. 95-e<br />
muxlis me-3 da 97-e muxlis me-2 punqtebiT<br />
gansazRvrulia, rom, Sesabamisad, erovnuli<br />
banki da kontrolis palata TavianT saqmianobaSi<br />
damoukidebelni arian. maTTvis gadacemuli<br />
saxelmwifoebrivi amocanebis mniSvnelobidan<br />
gamomdinare da xelisuflebis<br />
danawilebis principis zemoaRniSnuli niSnis<br />
gaTvaliswinebiT, saqarTvelos erovnuli bankis<br />
sabWosa da saqarTvelos kontrolis palatis<br />
Tavmjdomaris Tanamdebobebze pirTa gam-<br />
wesebaSi monawileoben sakanonmdeblo da aRmasrulebeli<br />
xelisuflebebi. zemoT mocemuli<br />
analizis safuZvelze SeiZleba davaskvnaT,<br />
rom saqarTvelos konstituciiT safuZveli<br />
Caeyara saqarTvelos, rogorc samarTlebriv<br />
da demokratiul saxelmwifos. am mcire gamokvlevis<br />
mizani iyo saqarTvelos konstituciiT<br />
ganmtkicebuli samarTlebrivi da demokratiuli<br />
saxelmwifos safuZvlebisa da mniSvnelobis<br />
warmoCena. rac Seexeba adamianis<br />
ZiriTad uflebebsa da Tavisuflebebs, rogorc<br />
samarTlebrivi saxelmwifos arsebobis<br />
umTavres safuZvels, gansakuTrebuli mniSvnelobis<br />
gamo, isini calke da dawvrilebiT<br />
unda iqnen ganxiluli.
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ -<br />
ÊÏÌÐÒÏÌÉÓÉÓ ÛÄÃÄÂÉ?<br />
(ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÉÓ ÛÄØÌÍÉÓ ÉÓÔÏÒÉÀ)<br />
Sesavali<br />
²saqarTvelos moqalaqeni, romelTa uryevi<br />
nebaa....², - ase iwyeba saqarTvelos uzenaesi<br />
kanonis preambula. konstituciis preambulis<br />
mniSvnelobas mxolod WeSmariti konstitucionalisti<br />
gaiazrebs. marTalia, preambula,<br />
gavrcelebuli Sexedulebis mixedviT, ar<br />
Seicavs normatiuli xasiaTis Sinaarss, igi,<br />
erTgvarad, winaTqmaa imisa, Tu risTvis iqmneba<br />
esa Tu is aqti da ra miznebs emsaxureba igi.<br />
msoflio dawerili konstituciebis istoriis<br />
pirveli furclebi Seiqmna 1787 wels<br />
filadelfiaSi, aSS miRebuli konstituciiT.<br />
xals surda Seeqmna iseTi saxelmwifo, romelsac<br />
msoflio istoriaSi analogi ar eqneboda.<br />
aSS-is konstituciis preambulis pirveli<br />
sityvebic daaxloebiT ase JRers _ ²We<br />
The People of United States...² (Cven SeerTebuli<br />
Statebis xalxi...) 2 . Tu gavixsenebT<br />
Sarl lui monteskiesa da Jan-Jak rusos,<br />
romlebic saxelmwifos warmoSobis Taobaze<br />
e.w. saxelSekrulebo Teorias aviTarebdnen,<br />
ÂÉÏÒÂÉ ÜáÄÉÞÄ<br />
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ<br />
².....ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÉÓ ÊËÀÓÉ, ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ×ÄÍÀ, ÔÄÒÉÔÏÒÉÖËÉ, ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÀÍ ÓáÅÀ ÄÒÈÏÁÀ<br />
ÉÝÀÅÓ ÐÏËÉÔÉÊÖÒ ÁÒÞÏËÀÛÉ ÓÀÊÖÈÀÒ ÓÏÝÉÀËÖÒ ÉÍÔÄÒÄÓÄÁÓ ÃÀ áÀÒÉÓáÉ, ÒÏÌÄËÛÉÝ ÌÀÈ<br />
ÛÄÓßÄÅÈ ÛÄÈÀÍáÌÄÁÀ, ÀÓÀáÅÀÓ äÐÏÅÄÁÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀÛÉ. ÀÌÂÅÀÒÉ ÛÄÈÀÍáÌÄÁÉÓ ÂÀÒÄÛÄ, ÛÄÖÞËÄÁÄËÉÀ<br />
ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÀÛÉ ÌÀÒÈËßÄÓÒÉÂÉ ÀÒÓÄÁÏÁÃÄÓ....² 1<br />
rTuli ar iqneba mivxvdeT, Tu ra mizans<br />
emsaxureboda ²konstituciis mamebis² mier<br />
preambulaSi gadmocemuli azri. marTlac,<br />
konstitucia, rogorc damfuZnebeli aqti<br />
xelisuflebis umaRlesi wyaros – xalxis,<br />
Seqmnili unda iyos. swored xalxma unda<br />
gansazRvros, Tu ra formis saxelmwifoSi<br />
unda mas cxovreba da ganviTareba, Tu ra<br />
saxis ²sajaro mmarTvelebs² ukeTebs delegirebas<br />
sakuTar xelisuflebas da aRiaros,<br />
rom TviT misi ²Zalaufleba² SezRudulia<br />
iseTi uzenaesi RirebulebiT, rogoricaa adamianis<br />
uflebebi.<br />
aSS-is konstitucia ukve 200 welia, rac<br />
moqmedebs da, miuxedavad imisa, rom masSi<br />
27-mde cvlileba (bolo 1992 w.) Sevida, igi<br />
TviT saerTo samarTlis sistemaSi yvelaze<br />
pativcemuli da marTlac, uzenaesi dawerili<br />
aqtia. amis mizezi aris is, rom konstituciis<br />
preambulaSi mocemuli azri mis mTel<br />
teqstSi (normatiul nawilSi) ase Tu ise<br />
gatarebulia da, rac mTavaria, misi Sesruleba<br />
1 ²Rjycnbnewbjyyjt (ujcelfhcndtyyjt) ghfdj pfhe,t;ys[ cnhfy= j,ifz xfcnm² htl.= ,.F. Cnhfiey.<br />
2 ix. ²msoflio qveynebis konstituciebi² avTandil demetraSvili gamocema I<br />
87
88<br />
garantirebulia ara marto sasamarTlo pasuxismgeblobiT,<br />
aramed, upirveles yovlisa,<br />
imiT, rom igi TviT qveynis mTelma ²xalxma²<br />
aRiara uzenaesad, rogorc aseTad.<br />
es yvelaferi, rac Seexeba aSS-is konstitucias,<br />
axla davubrundeT saqarTvelos konstitucias.<br />
Tumca, cota rom gasagebi iyos,<br />
Tu raze gvaqvs saubari, mivyveT mas Tanamimdevrulad.<br />
mas Semdeg, rac 1992 wels moxda<br />
jer kidev Seufasebeli ²saxelmwifo gadatrialeba²,<br />
droebiTma samxedro sabWom 21<br />
Tebervals (zustad 71 weli Sesrulda mas<br />
Semdeg, rac saqarTvelos ²pirvelma respublikam²<br />
miiRo ²saqarTvelos demokratiuli<br />
respublikis konstitucia²) gadawyvita kvlav<br />
aemoqmedebina saqarTvelos pirveli konstitucia.<br />
miuxedavad imisa, rom am konstituciis<br />
samoqmedod SemoReba dakavSirebuli<br />
iyo sxvadasxva saxis sakanonmdeblo xarvezebTan<br />
(magaliTad, prokuraturis sistema<br />
kanongareSed gamocxadda, Zalze mcire iyo<br />
mTavrobis Tavmjdomaris uflebamosilebis vada<br />
- 1 weli da sxv.), igi mainc moqmedebda manamde,<br />
sanam 1992 wlis oqtomberSi axlad<br />
arCeulma saqarTvelos respublikis parlamentma<br />
ar miiRo konstituciuri xasiaTis<br />
kanoni ²saxelmwifo xelisuflebis Sesaxeb².<br />
amis Semdeg dRis wesrigSi dadga saqarTvelos<br />
axali konstituciis miReba. aqve gvsurs<br />
aRvniSnoT, rom axali konstituciis<br />
miReba Zalze mniSvnelovani faqtia, zogadad,<br />
qveynis istoriaSi da igi kargad gaazrebulad<br />
da marTlac sazogadoebaSi moqmed Zalebs<br />
(am sityvis kargi gagebiT) Soris arsebuli<br />
konsensusis gziT unda moxdes. konstituciis<br />
miRebis istorias Cven kvlav SevexebiT,<br />
axla preambulas davubrundeT da vnaxoT,<br />
Tu visi “dafuZnebulia² saqarTvelos saxelmwifo.<br />
²saqarTvelos moqalaqeni..² da ara<br />
²saqarTvelos xalxi...”, es sityvebi Segvi-<br />
Zlia wavikiTxoT ise, rom sajaro xelisuflebasTan<br />
e.w. xelSekrulebas debs saqarTvelos<br />
ara mTeli mosaxleoba, aramed mxolod<br />
misi moqalaqeebi. 3 aqve, mkiTxvels Sevaxseneb,<br />
rom sakonstitucio komisiis mier mowonebuli<br />
preambula iwyeboda sityvebiT - ²saqarTve-<br />
los xalxi². CavTvaloT, rom ukve miRebuli<br />
preambulis am normas pozitiuri mniSvneloba<br />
aqvs. mocemul statiaSi ki ufro<br />
dawvrilebiT ganvixiloT is kanonSemoqmedebiTi<br />
saqmianoba, romelic konstituciis avtorebma<br />
ganaxorcieles da realurad miRebuli<br />
Sedegi.<br />
Tavi I<br />
konstituciis<br />
SeqmnisaTvis mzadeba<br />
winamdebare naSromSi ar ganvixilavT konstituciuri<br />
samarTlisaTvis nacnob konstituciis<br />
SemuSavebisa da miRebis yvela formas.<br />
aRniSnuli Temis Sinaarsidan gamomdinare,<br />
ufro sasargeblo iqneba SeviswavloT dRes<br />
moqmedi konstituciis SemuSavebis meTodi da<br />
is alternatiuli winadadebebi, romlebic<br />
SeTavazebul iqna qveynisaTvis.<br />
upirveles yovlisa, interess ar aris moklebuli<br />
is, Tu ra samarTlebriv memkvidreobas<br />
emyareba dRes moqmedi konstitucia.<br />
miuxedavad imisa, rom 1921 wlis konstitucia<br />
garkveul xarvezebs Seicavda, igi mainc<br />
aerTianebda im droisaTvis (da dReisaTvisac)<br />
konstitucionalizmis progresul principebs,<br />
rogorebicaa: saxalxo suvereniteti, umaRlesi<br />
sakanonmdeblo organo - parlamenti,<br />
Zlieri da damoukidebeli sasamarTlo xelisufleba,<br />
adamianis ZiriTadi uflebebis<br />
aRiareba da maTi realizaciisaTvis Sesabamisi<br />
konstituciuri garantiebis Seqmna, xelisuflebis<br />
vertikaluri da horizontaluri<br />
danawileba, farTo da efeqtiani adgilobrivi<br />
TviTmmarTveloba, erovnul umciresobaTa<br />
uflebebis dacva da sxva. 4 mocemul principebs<br />
Tavisi aqtualuroba ar daukargavT arc<br />
me-20 saukunis dasasrulisaTvis, ris gamoc<br />
saqarTvelos saxelmwifom mizanSewonilad<br />
CaTvala 1921 wlis konstituciis miReba axali<br />
redaqciiT. ase da amgvarad, sabWoTa periodis<br />
konstituciebi am SemTxvevaSi ar iqneboda<br />
gaTvaliswinebuli, ris safuZvelzec<br />
saqarTvelos axali saxelmwifo iqneboda ara<br />
sabWoTa saqarTvelos, aramed saqarTvelos<br />
3 Tumca aq termin ²moqalaqeebSi² SeiZleba ufro farTod mTeli mosaxleoba vigulisxmoT.<br />
4 ²saubrebi konstituciaze, sazogadoebis samsjavroze², avTandil demetraSvili, rubrikas uZRveboda prof.<br />
givi inwkirveli (gazeTi ²saqarTvelos konstitucia², 1995 w.).
pirveli respublikis samarTalmemkvidre.<br />
swored amas mowmobda saqarTvelos parlamentis<br />
mier 1993 wlis 25 marts miRebuli<br />
dadgenileba, romelSic aRniSnuli iyo: ²sakonstitucio<br />
komisiis amocanaa, saqarTvelos<br />
istoriuli gamocdilebis gaTvaliswinebiT,<br />
SeimuSaos saqarTvelos 1921 wlis konstituciis<br />
axali redaqcia da gadasces igi<br />
saqarTvelos parlaments gansaxilvelad da<br />
sayovelTao-saxalxo kenWisyraze – referendumze,<br />
gasatanad².<br />
sakonstitucio komisiaSi SemdgomSi Setanili<br />
proeqtebis umravlesoba iTvaliswinebda<br />
1921 wlis samarTalmemkvidreobiTobas. gamonaklisis<br />
saxiT gamodgeba saqarTvelos mSromel-<br />
Ta partiis proeqti, romlis preambulaSi<br />
naTqvamia _ ²icavs ra saqarTvelos ssr 1937<br />
wlisa da 1978 wlis konstituciebis ideebis<br />
da principebis memkvidreobiTobas, ... saqarTvelos<br />
respublika, mTeli xalxi iRebs da<br />
saqveynod acxadebs am konstitucias.² 5 amgvari<br />
formulireba sruliad gasagebia, radgan<br />
komunisturi moZraoba saukunis dasawyisSi<br />
ruseTis mier saqarTvelos faqtobriv aneqsias,<br />
rogorc aseTs, ar aRiarebda. miuxedavad<br />
imisa, rom sakonstitucio komisia mTeli<br />
Tavisi muSaobis manZilze miznad isaxavda<br />
1921 wlis konstituciis axal redaqciis<br />
Seqmnas, mis mier parlamentisaTvis gadacemuli<br />
proeqtis saboloo varianti iTvaliswinebda<br />
axali konstituciis miRebas (amis mizezebs<br />
qvemoT SevexebiT) 6 . Tumca, ukve miRebuli<br />
konstituciis preambulaSi Caiwera ²saqarTvelos<br />
moqalaqeni.... eyrdnobian ra qarTveli<br />
eris mravalsaukunovani saxelmwifoebriobis<br />
tradiciebsa da saqarTvelos 1921 wlis konstituciis<br />
ZiriTad princi pebs, saqveynod<br />
acxadeben am konstitucias.² 7<br />
saqarTvelos mosaxleoba 70 weli cxovrobda<br />
sabWoTa saxelmwifoSi da Zalze rTulia<br />
CvenTvis, rogorc im reJimSi dabadebuli<br />
adamianebisaTvis, am faqtis uaryofa, magram<br />
vaRiarebT ra, imas, rom faqtobrivi ²monoba²<br />
qarTveli xalxis azrovnebaze damRupvel<br />
gavlenas axdenda, Cveni cxovrebis mizani<br />
axali Taobis sruliad gansxvavebuli mentalitetiT<br />
aRzrdaSi unda gamoixatebodes.<br />
progresuli kanoni sazogadoebas ufro progresulad<br />
ver aqcevs, mas mxolod garkveuli<br />
biZgis micemis roli aqvs, rac pirvel<br />
yovlisa, konstituciam unda ikisros. am sakiTxze<br />
Zalze saintereso iqneba moviyvanoT<br />
saqarTvelos konstituciis erT-erTi ²damfuZnebeli<br />
mamis² - vaxtang xmalaZis, sityvebi:<br />
²idealuri konstitucia ar arsebobs.<br />
konstitucia unda asaxavdes qveyanaSi arsebul<br />
viTarebas, unda Seesabamebodes am qveynis,<br />
xalxis, eris mentalitets, mis Sexedulebebs.<br />
konstitucia unda iyos iseTi, rom<br />
sazogadoebis umetes nawils ar hqondes Sinagani<br />
winaaRmdegoba masTan, rom naklebad<br />
Cndebodes survili imisa, rom daarRvios is<br />
debulebebi da moTxovnebi, romlebic konstituciaSia<br />
asaxuli. konstitucia da masSi<br />
dafiqsirebuli debulebebi cotaTi mainc win<br />
unda uswrebdes sazogadoebis ganviTarebis<br />
arsebul dones, raTa stimuli misces sazogadoebis<br />
winsvlas, da rodesac sazogadoeba<br />
im doneze miva, roca misTvis es arsebuli<br />
konstitucia ukve sakmarisi ar iqneba,<br />
maSin igi mas Secvlis da aiyvans ufro ma-<br />
Ral safexurze.² 8<br />
konstituciis mier sabWoTa memkvidreobaze<br />
uaris Tqma SeiZleba imiTac iyo gamowveuli,<br />
rom saqarTvelos Tavis Tavze ar aeRo is<br />
sagareo valebi, romlebic sabWoTa xelisuflebam<br />
qarTveli xalxis nebisa Tu survilis<br />
gareSe ikisra. 9<br />
rac Seexeba samarTalmemkvidreobas, TiTqos<br />
da yvelaferi gasagebia, magram gadis dro da<br />
5 ²mSromelTa partiis saqarTvelos respublikis konstituciis proeqti², saqarTvelos axalgazrda iuristTa<br />
asociaciis biblioTeka, saarqivo #8-33-16<br />
6 ²saqarTvelos konstituciis proeqtis sakonstitucio komisiis saboloo varianti, (30.06.95)², saqarTvelos<br />
axalgazrda iuristTa asociaciis biblioTeka, saarqivo #8-33-26<br />
7 xazi Cvenia (avtori)<br />
8 ²konstitucia prezidentsac da parlamentsac TanamSromlobisaken unda ubiZgebdes² vaxtang xmalaZe,<br />
esaubra xaTuna gelovani (gazeTi ²qarTuli qronika², Tebervali, 1995 w.)<br />
9 Tu ganvixilavT saqarTvelos kanons ²saxelmwifo valis Sesaxeb² mis 1-l muxlsa da gardamaval debulebebs,<br />
davaskvniT, rom saxelmwifo xelisuflebam yofili ssrk-s valebidan mxolod is aiRo sakuTar Tavze,<br />
romlebic saqarTvelos mosaxleobidan iyo aRebuli. (ix. dasaxelebuli kanoni, Jurnali ²parlamentis<br />
uwyebani², #13-14, 8-04-98, gv. 9-20)<br />
89
90<br />
es sul sxvanairad ganimarteba. saqarTvelos<br />
axali konstituciiT qveyanaSi Camoyalibda<br />
sakonstitucio kontrolis uzenaesi organo,<br />
romelsac Tumca konstituciur uflebamosilebebSi<br />
konstituciis debulebebis<br />
ganmarteba ar Caewera (aqve msurs aRvniSno,<br />
rom konstituciis rig proeqtebSi es sakiTxi<br />
gaTvaliswinebuli iyo), magram misi saqmianobis<br />
universalurobisa da Seucvlelobis<br />
gamo, SemdgomSi miRebul gadawyvetilebebSi,<br />
faqtobrivad, xorcieldeba konstituciis<br />
precedenturi xasiaTis ganmartebebi. yovelive<br />
amis gaTvaliswinebiT sakonstitucio<br />
sasamarTlom Tavisi 4 wliani istoriis man-<br />
Zilze yvelaze gaxmaurebuli gadawyvetilebiT<br />
saqmeze - ²avTandil WaWua saqarTvelos parlamentis<br />
winaaRmdeg², Semdegnairad ganmarta<br />
saqarTvelos konstitucia misi samarTalmemkvidreobis<br />
TvalsazrisiT _ sasamarTlo kolegiam,<br />
gaiTvaliswina ra, rom 1991 wels moqmedi<br />
konstitucia (igulisxmeba 1978 wlis<br />
ssrk-s konstitucia, romelSic cvlilebebi<br />
Sevida 1989-1991 wlebSi ) warmoadgenda e.w.<br />
demokratiul principebze dafuZnebul Ziri-<br />
Tad aqts da mis safuZvelze iqna ganxorcielebuli<br />
referendumi saxelmwifoebrivi<br />
damoukideblobis Taobaze, daadgina Semdegi,<br />
²yovelive zemoT naTqvami SesaZleblobas<br />
aZlevs sasamarTlo kolegias gaakeTos Semdegi<br />
daskvna: marTalia, saqarTvelos 1995<br />
wlis konstituciis pirvel muxlSi ar weria,<br />
rom igi aRiarebs 1991 wels moqmedi<br />
konstituciis kanonierebas, magram es ar ni-<br />
Snavs, imas, rom saqarTvelos 1995 wlis<br />
konstitucia ar icavs 1991 wels moqmedi<br />
konstituciis debulebebsa da principebis<br />
memkvidreobiTobas; am dros arc saxelmwifo<br />
da arc sazogadoebrivi wyobileba ukve aRar<br />
iyo socialisturi.² 10 TiTqosda simarTlis<br />
marcvali aris yvelafer amaSi, magram modiT,<br />
sxva kuTxiT SevxedoT mocemul problemas.<br />
Tu daveyrdnobiT amave kolegiis Tavmjdomaris<br />
gansxvavebul azrs xsenebul saqmeze,<br />
1991 wels moqmedi konstitucia, miuxedavad<br />
mravali cvlileba-damatebebisa, srulad mainc<br />
ar Seicavda xelisuflebis danawilebis prin-<br />
cips da amitomac ver CaiTvleba demokratiuli<br />
principebis matareblad (amis dasturad<br />
mas moyvanili aqvs sasamarTlo xelisuflebis<br />
faqtobrivi damoukideblobis ararseboba). 11<br />
rac Seexeba referendums, igi, rogorc xelisuflebis<br />
ganxorcielebis uSualo forma,<br />
xorcieldeba xalxis mier da xalxisaTvis<br />
da arsebiTi mniSvneloba ara aqvs, Tu rogori<br />
samarTlebrivi baza arsebobs qveyanaSi, radgan<br />
xalxs SeuZlia Tavisi neba gamoavlinos<br />
uSualod (saxelmwifo organoebis kontrolis<br />
gareSe) da referendumis safuZvelze<br />
miRebul gadawyvetilebas, konstituciis msgavsad<br />
(ufro metic, masze upiratesad),<br />
uSualod moqmedebis xasiaTi aqvs.<br />
bolos da bolos konstituciis, ase vTqvaT,<br />
²gasaRebi² misi preambulaa, xolo es ukanaskneli<br />
saqarTvelos II demokratiul respublikas<br />
saqarTvelos I demokratiuli respublikis<br />
samarTalmemkvidred aRiarebs.<br />
axla ganvixiloT sxvadasxva problematuri<br />
sakiTxebi, romlebic wamoweul iqna konstituciis<br />
miRebisas sxvadasxva politikur<br />
Zalebs Soris, gavarkvioT, Tu ram gamoiwvia<br />
yvelasaTvis winaswarve gacxadebuli da mosalodneli<br />
konstituciuri referendumis uaryofa<br />
da safuZvlad axali konstituciis miReba,<br />
konstituciis saxelmwifosi, romlis saxeli<br />
gardaiqmna ²saqarTvelos respublikidan²<br />
²saqarTvelod².<br />
Tavi II<br />
sakonstitucio komisia<br />
poziciaTa WidilSi<br />
rogorc SesavalSi aRvniSneT, 1992 wels<br />
axlad arCeulma parlamentma miiRo konstituciuri<br />
kanoni ²saxelmwifo xelisuflebis<br />
Sesaxeb², mis SesavalSi naTqvamia: ²es kanoni<br />
gansazRvravs qveynis sagangebo saSinao da<br />
sagareo mdgomareobiT ganpirobebuli saqarTvelos<br />
saxelmwifos umaRlesi organoebis uflebamosilebis,<br />
maTi mowyobisa da saqmianobis<br />
wess axali konstituciis miRebamde, rac<br />
ganxorcieldeba 1921 wlis saqarTvelos<br />
10 ix. sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetileba, #2/80-9, 03.01. 98, krebuli ²sakonstitucio samarTalwarmoeba<br />
da praqtika² gamocema II, Tbilisi 2000 w. (gv. 176-177).<br />
11 iqve, gv. 196
konstituciis memkvidreobis safuZvelze². 12<br />
am kanonis mimarT ki SeiZleba iTqvas, rom<br />
miuxedavad xarvezebisa misi mniSvneloba sakanonmdeblo<br />
vakuumis amovsebis saqmeSi mar-<br />
Tlac didia. 13 erTi wlis Semdeg sakonstitucio<br />
komisiam muSaoba daiwyo 1921 wlis<br />
konstituciaze. 1921 wlis konstituciis 147e<br />
muxlis Tanaxmad, ²konstituciis zogadi<br />
an nawilobrivi gadasinjvis proeqti miRebul<br />
unda iqnes parlamentis yvela wevrTa<br />
ori mesamedis umravlesobiT. igi ZalaSi Sedis<br />
mxolod xalxis umravlesobis mier dadasturebis<br />
Semdeg² 14 komisiam gaiTvaliswina<br />
es debuleba da parlamentis mier damtkicebuli<br />
gegmis Tanaxmad, konstitucia parlamentSi<br />
ganxiluli, damtkicebuli da referendumze<br />
gatanili unda yofiliyo 1994 wlis<br />
Semodgomaze, Semdeg es TariRi gadaweul iqna<br />
1995 wlis gazafxulze, magram rac ufro<br />
meti dro gadioda, miT ufro aSkara xdeboda,<br />
rom politikur Zalebs Soris dapirispireba<br />
ar iZleoda konstituciis miRebis<br />
saSualebas. garkveuli mosazrebebi gaCnda<br />
konstituciuri referendumis winaaRmdegac<br />
(am sakiTxs SemdgomSi SevexebiT). erT-erT<br />
gamosavlad SemoTavazebul iqna e.w. ²mcire<br />
konstitucia², xolo yovelive amis fonze<br />
safrTxis qveS dadga konstituciis miReba<br />
da arCevnebis Catareba.<br />
komisiam konstituciis dasayrden proeqtad<br />
safuZvlad airCia saxelmwifo meTauris mier<br />
warmodgenili varianti. amasTan sainteresoa<br />
komisiis mdivnis, avTandil demetraSvilis<br />
sityvebi: ²komisiis 65 wevrma mxari dauWira<br />
imas, rom saxelmwifo meTauris, sakonstitucio<br />
komisiis Tavmjdomaris, eduard SevardnaZis<br />
mier Semotanili proeqti agveRo<br />
safuZvlad Semdgomi ganxilvisaTvis. ... am<br />
proeqtis avtori unda iyos saqarTvelos<br />
mosaxleoba...² 15<br />
amis Semdeg komisiaSi gansaxilvelad Sevida<br />
konstituciis Semdegi proeqtebi (respub-<br />
likuri partiis; saxalxo frontTan arsebuli<br />
axalgazrda iuristTa asociaciis; Tsu-s<br />
saerTaSoriso samarTlisa da saerTaSoriso<br />
urTierTobebis fakultetis axalgazrda konstitucionalistTa<br />
jgufis; banki ²aisi²-s; a.<br />
SuSanaSvilis (sainiciativo proeqti); saxalxo<br />
partiis; erovnul demokratiuli partiis;<br />
samarTlianobis aRdgenis kavSiri - ²xma<br />
erisa²-s; mSromelTa interesebis dacvis sazogadoebis;<br />
saqarTvelos komunisturi partiis;<br />
moqalaqeTa kavSiris da SemdgomSi Sejerebuli<br />
e.w. ²Cikagos² proeqtebi, romlebic<br />
ase Tu ise gansxvavebulad aregulirebdnen<br />
sxvadasxva sakiTxs. sabolood miRebuli konstitucia<br />
ki ar warmoadgenda zemoT moyvanili<br />
proeqtebis faqtobrivad Seucvlel romelime<br />
variants.<br />
sakonstitucio komisiaSi ZiriTadi SeuTanxmebloba<br />
gamoiwvia saxelmwifos mmarTvelobis<br />
formam. warmodgenili proeqtebidan umetesoba<br />
iTvaliswinebda Sereuli mmarTvelobis<br />
sistemas, mxolod erovnul-demokratiuli<br />
partiisa da sazogadoeba ²samarTlianobis<br />
xmis² proeqtebiT mocemuli iyo e.w. amerikuli<br />
tipis saprezidento respublikebi, respublikur<br />
partias ki saparlamento respublikis<br />
Seqmnis idea hqonda. komisiaSi ganxilvis<br />
Semdeg sabolood SeCerdnen respublikuri<br />
partiis proeqtze da komisiis samdivnoSi<br />
momzadebuli proeqtis Tanaxmad (romlis<br />
safuZveli iyo saxelmwifos meTauris iniciativa)<br />
ki Sereuli respublikis formaze. 16<br />
mokled ganvixiloT, Tu ras warmoadgenda<br />
mmarTvelobis es ori modeli.<br />
rogorc vTqviT, sakonstitucio komisiis samdivnos<br />
saboloo proeqti iTvaliswinebda<br />
mmarTvelobis Sereul formas, e.i. arc parlaments<br />
da arc prezidents ar hqonda moni-<br />
Webuli gansakuTrebuli prioritetebi xelisuflebis<br />
ganxorcielebisas. 17 aRniSnuli proeqtis<br />
Tanaxmad, prezidenti warmoadgens sax-<br />
12 ix. ²saqarTvelos konstituciuri samarTali² zaza ruxaZe, baTumi 2000w. gv. 34<br />
13 iqve, gv. 35<br />
14 ²saqarTvelos demokratiuli respublikis konstitucia², msoflio qveynebis konstituciebi, 1992 w. av.<br />
demetraSvili gv. 51, (xazgasma Cvenia, avtori).<br />
15 ²yvelaferi wesrigSia².. anu separatizmisagan prezidenti dagvicavs², saqarTvelos parlamentis sakonstitucio<br />
komisiis mdivani avTandil demetraSvili (gazeTi saqarTvelos respublika 1995w.).<br />
16 giorgi papuaSvili, ²saprezidento sistema post-sabWoTa qveynebSi: saqarTvelos magaliTi² Jurnali ²qarTuli<br />
samarTlis mimoxilva², gv. 22<br />
17 ²saqarTvelos konstituciis proeqtis sakonstitucio komisiis saboloo varianti, (30.06.95)², saqarTvelos<br />
axalgazrda iuristTa asociaciis biblioTeka, saarqivo #8-33-26<br />
91
92<br />
elmwifos meTaurs, romelic ²..warmarTavs<br />
saxelmwifos saSinao da sagareo politikas.<br />
igi uzrunvelyofs qveynis erTianobasa da<br />
mTlianobas, saxelmwifo organoTa saqmianobas<br />
konstituciis Sesabamisad² (muxli 66.2).<br />
rogorc vxedavT, prezidents aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis saqmianobaSi pirdapiri Careva<br />
ar SeeZlo. mas, am proeqtis 70-e muxlis<br />
Tanaxmad, sakmaod farTo uflebamosileba<br />
hqonda, magram, faqtobrivad, aRmasrulebel<br />
xelisuflebas axorcielebda da, maSasadame,<br />
pasuxismgeblobasac sruliad Tavis Tavze<br />
iRebda premier-ministri da ministrTa kabineti.<br />
parlamenti Sedgeboda ori palatisagan<br />
(respublikis sabWo da senati) da mas mniSvnelovani<br />
adgili ekava aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
formirebaSi. parlamentis qveda<br />
palatis _ respublikis sabWos arCevidan 14<br />
dRis ganmavlobaSi respublikis prezidenti<br />
niSnavda premier-ministrsa da ministrTa sabWos<br />
sxva wevrebs, xolo premier-ministri,<br />
Tavis mxriv, daniSvnidan 5 dRis ganmavloba-<br />
Si valdebuli iyo ministrTa kabinetis sruli<br />
Semadgenloba waredgina dasamtkiceblad<br />
respublikis sabWosaTvis (mux. 77.1,2). amis<br />
safuZvelze, ²aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
xelmZRvaneli da saSinao da sagareo politikis<br />
ganmaxorcielebeli² ministrTa kabineti<br />
angariSvaldebuli iyo rogorc prezidentis,<br />
ise parlamentis winaSe. es, faqtobrivad,<br />
gamoixateboda imaSi, rom parlaments<br />
SeeZlo gamoecxadebina ministrTa kabinetisaTvis<br />
undoblobis votumi (romelic, rogorc<br />
Semdgom vnaxavT, konstruqciuli iyo). aseve,<br />
prezidents miniWebuli hqonda uflebamosileba<br />
gaeTavisuflebina ministrTa kabinetis mTeli<br />
Semadgenloba. Tu respublikis sabWo axali<br />
ministrTa kabinetis Semadgenlobas ar daamtkicebda,<br />
respublikis prezidenti TviTon ni-<br />
Snavda ministrTa kabinets erTi wliT, xolo<br />
Semdeg, Tu respublikis sabWo ministrTa<br />
kabinets undoblobas ar gamoucxadebda, am<br />
ukanasknels savsebiT legitimurad SeeZlo<br />
emoqmeda (mux. 77.4). Zalze sainteresod iyo<br />
gadawyvetili respublikis sabWos ²pasuxismgebloba²<br />
ministrTa kabinetisadmi undoblobis<br />
gamocxadebis SemTxvevaSi. kerZod, igi uflebamosili<br />
iyo Tavad daeniSna premier-ministri<br />
da misi wardginebiT, - ministrTa kabineti,<br />
xolo Tu am uflebamosilebas erTi Tvis<br />
vadaSi ver ganaxorcielebda, respublikis<br />
prezidenti qmnida ministrTa kabinets da<br />
niSnavda respublikis sabWos vadamdel<br />
arCevnebs, e.i. es moqmedeba respublikis tolfasi<br />
iyo sabWos daTxovnisa (mux. 77.6). prezidentis<br />
kontrolis saSualebad ki parlaments<br />
mxolod impiCmentis (aq: ²konstituciisa<br />
da kanonis uxeSi an sistematuri dar-<br />
Rvevis an saxelmwifo Ralatis² SemTxvevaSi<br />
vadaze adre gadayenebis procedura) gamoyeneba<br />
SeeZlo.<br />
xelisuflebis danawilebis princips saqarTvelos<br />
konstitucionalizmis istoriaSi<br />
yovelTvis didi mniSvneloba hqonda. sakonstitucio<br />
komisia, faqtobrivad, yvela proeqtis<br />
ganxilvis dros cdilobda epovna is<br />
²oqros Sualedi², mmarTvelobis iseTi forma,<br />
romlis drosac xelisuflebis Stoebi<br />
ara marto mkveTrad gamijnuli iqnebodnen<br />
erTmaneTisagan, aramed, amerikuli<br />
gamocdilebiT, aRWurvili iqnebodnen urTierTkontrolis<br />
mtkice meqanizmebiT. mocemul<br />
proeqtSi asaxuli aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
formirebis wesi, albaT, swored amgvari<br />
²oqros Sualedis² povnis survils adasturebs.<br />
aqve interess moklebuli ar iqneba<br />
moviyvanoT Tsu-s saerTaSoriso samarTlisa<br />
da saerTaSoriso urTierTobebis fakultetis<br />
axalgazrda konstitucionalistTa<br />
jgufis proeqti, romelSic, faqtobrivad,<br />
igive procedurebi iyo gaTvaliswinebuli,<br />
magram damatebiT saparlamento xelisufleba<br />
Zlierdeboda imiT, rom prezidentis<br />
arCevnebis meore turis SemTxvevaSi saxelmwifos<br />
meTaurs irCevda ara xalxi, aramed<br />
parlamenti. 18<br />
axla ganvixiloT mtkice saparlamento respublikis<br />
modelis Semcveli respublikuri<br />
partiis konstituciis proeqti. mocemuli<br />
proeqtis Tanaxmad ²saqarTvelos respublikis<br />
prezidenti aris saxelmwifos meTauri, saxelmwifo<br />
institutTa stabiluri saqmiano-<br />
18 ²Tsu-s saerTaSoriso samarTlisa da saerTaSoriso urTierTobebis fakultetis axalgazrda konstitucionalistTa<br />
jgufis saqarTvelos konstituciis proeqti² (mux. 42, 2. g.) saqarTvelos axalgazrda iuristTa<br />
asociaciis biblioTeka saarqivo #8-33-23
isa da saxelmwifo politikis memkvidreobiTobis<br />
garanti.² 19 rogorc vxedavT, aq moyvanili<br />
definicia Zalze zogadia da Tavidanve<br />
xazs usvams prezidentis institutis nakleb<br />
mniSvnelobas saxelmwifo organoTa sistema-<br />
Si. rogorc Semdegi muxlebidan vityobT,<br />
respublikis prezidenti airCeva parlamentis<br />
mier ²ukamaTod, faruli kenWisyriT xuTi<br />
wlis vadiT². prezidentis uflebamosileba<br />
Zalze mcire, Tumca am proeqtiTac aris<br />
gaTvaliswinebuli erovnuli sabWos daTxovna.<br />
sabWos daTxovnisa safuZveli SeiZleba<br />
iyos mTavrobis daumtkicebloba (faqtobrivad,<br />
igive procedura, rac zemoT ganxilul<br />
proeqtSi iyo, magram Zalze SemWidrovebul<br />
vadebSi) 20 . aqve unda aRiniSnos, rom mocemuli<br />
proeqtis 66-e muxlSi mocemulia sabWos<br />
daTxovnis imperatiuli SezRudvebi: ²dauSvebelia<br />
erovnuli sabWos daTxovna respublikis<br />
prezidentis uflebamosilebis vadis<br />
bolo eqvsi Tvis ganmavlobaSi, erovnuli<br />
sabWos daTxovnis Semdeg arCeuli erovnuli<br />
sabWo uflebamosilebis pirveli erTi wlis<br />
ganmavlobaSi, garda konstituciis 103-e muxliT<br />
gaTvaliswinebuli SemTxvevebisa, respublikis<br />
prezidentisaTvis braldebis winadadebis<br />
wardgenidan sakonstitucio sasamarTlos<br />
mier gadawyvetilebis miRebamde,<br />
agreTve, sagangebo an omis mdgomareobis moqmedebis<br />
periodSi.² aRniSnuli proeqtis Tanaxmad,<br />
saxelmwifo xelisuflebis sistemaSi didi<br />
roli uWiravs mTavrobas: ²saqarTvelos respublikaSi<br />
umaRlesi aRmasrulebeli xelisufleba<br />
ekuTvnis mTavrobas, romelic konstituciiTa<br />
da kanonebiT dadgenil farglebSi<br />
warmarTavs saSinao da sagareo politikas,<br />
xelmZRvanelobs samoqalaqo da samxedro<br />
uwyebebs² (mux. 118). aqve unda aRiniSnos,<br />
rom mTavrobis siZliere ganpirobebulia parlamentis<br />
siZlieriT, radgan mTavrobis wevri<br />
SeiZleba iyos parlamentis wevric, mTavrobis<br />
Tavmjdomare ki aucilebelia, rom sakanonmdeblo<br />
organos wevri iyos (mux. 119.2),<br />
aseve, mTavrobis Tavmjdomare angariSvaldebulia<br />
erovnuli sabWos winaSe ²mTavrobis<br />
saerTo politikisaTvis² da unda gadadges,<br />
Tu sabWos ndobas dakargavs. amrigad, xsenebuli<br />
proeqtis Tanaxmad, saqarTveloSi unda<br />
Camoyalibebuliyo saparlamento respublika<br />
prezidentis institutiT, romelic iqneboda<br />
politikuri arbitri xelisuflebis Stoebs<br />
Soris paeqrobisas. opoziciis amgvari mtkice<br />
winaaRmdegoba saxelmwifos meTauris proeqt-<br />
Tan, konkretulad ki, Zlier, magram mcire<br />
pasuxismgeblobis mqone (ministrTa kabinetis<br />
gamo) prezidentis fenomenTan, SeiZleba ase<br />
dasabuTdes _ ²is, rac aerTianebda opozicias<br />
komisiis variantis winaaRmdeg, iyo SiSi,<br />
rom is prezidents miscemda mTavrobis sruli<br />
kontrolis SesaZleblobas da, amave dros,<br />
SesaZleblobas pasuximgebeli ar yofiliyo<br />
gatarebuli politikisaTvis da misi warumateblad<br />
ganxorcielebis SemTxvevaSi, gadaebralebina<br />
es mTavrobisaTvis. opoziciur<br />
partiebs aseve ar moswondaT prezidentis<br />
ufleba Tundac gansazRvrul SemTxvevebSi<br />
daeTxova parlamenti.² 21<br />
aRsaniSnavia, rom arc mmarTvel Zalas da<br />
arc opozicias parlamentSi ar gaaCnda 2/3<br />
xma, raTa meore mxaresTan kompromisis gareSe<br />
mieRo konstitucia da gaetana referendumze.<br />
magram Tundac Semdgariyo amgvari kompromisi<br />
ukve miRebuli konstituciis referendumze<br />
gatana politikurad da iuridiulad<br />
gaumarTlebeli iqneboda. es problema gamoiwvia<br />
afxazeTisa da samaCablos konfliqtebma.<br />
Tu davesesxebiT sakonstitucio komisiis<br />
Tavmjdomaris moadgiles, vaxtang xmalaZes,<br />
xelisufleba komisias aRuTqvamda, rom konstituciis<br />
miRebisaTvis qveyanaSi teritoriuli<br />
konfliqtebi daregulirebuli iqneboda.<br />
magram es ase ar moxda da 1995 wels konstituciuri<br />
referendumis Catareba im qveynis<br />
teritoriaze, romlis nawilSi ar vrceldeboda<br />
saxelmwifo organoTa iurisdiqcia,<br />
iqneboda politikurad gaumarTlebeli<br />
nabiji, romelic daakanonebda ²separatistul<br />
respublikebs².<br />
mocemul rTul situaciaSi respublikelebma,<br />
gaiTvaliswines ra, rom konstitucia Sei-<br />
Zleba ver miRebuliyo, wamoayenes winadadeba<br />
19 iqve, ²respublikuri partiis saqarTvelos konstituciis proeqti² saarqivo #8-33-5<br />
20 iqve, muxli 120-e.<br />
21 giorgi papuaSvili, ²saprezidento sistema post-sabWoTa qveynebSi: saqarTvelos magaliTi², ²qarTuli<br />
samarTlis mimoxilva², 1999 w., <strong>III</strong> kvartali.<br />
93
94<br />
e.w. ²mcire konstituciis² miRebis Taobaze.<br />
urigo ar iqneba ganimartos, Tu ras warmoadgens<br />
²mcire konstitucia². konstituciuri<br />
samarTlis TeoriaSi konstituciebi,<br />
klasifikaciis sxva formebTan erTad, iyofa<br />
erTian da danawilebul aqtebad. swored<br />
konstituciuri mniSvnelobisa da Zalis mqone<br />
aqtebis erTianobas ewodeba ²mcire konstitucia²<br />
(mag.: SveciaSi - 4 normatiuli aqtia,<br />
israelSi - 11 ZiriTadi kanoni, yofil<br />
CexoslovakiaSi arsebobda ramdenime Tanabari<br />
iuridiuli Zalis mqone ZiriTadi kanoni,<br />
romelTaganac erT-erTis dasaxeleba iyo<br />
konstitucia) 22 . yovelive amis gaTvaliswinebiT,<br />
respublikuri partia inicirebas<br />
axdenda ²mcire konstituciis² saxiT Semdegi<br />
konstituciuri kanonebis miRebas: adamianis<br />
ZiriTad uflebaTa da TavisuflebaTa<br />
Sesaxeb, sakonstitucio sasamarTlos Sesaxeb,<br />
saerTo sasamarTloebis Sesaxeb, adgilobrivi<br />
TviTmmarTvelobisa da TviTmmarTvelobis<br />
organoTa arCevnebis Sesaxeb, saxelmwifo<br />
xelisuflebis Sesaxeb, parlamentis arCevnebis<br />
Sesaxeb. 23 ²mcire konstituciis² miRebiT<br />
opoziciis azriT, Tavidan acilebuli iqneboda<br />
arasasurveli konstituciuri referendumi<br />
da misi, vidre erTiani aqtis, miReba<br />
TviT parlamentSi ufro advili iqneboda.<br />
miuxedavad imisa, rom respublikelebi mtkiced<br />
iTxovdnen sakuTari, saparlamento<br />
respublikis modelis konstituciis an ²mcire<br />
konstituciis² miRebas, isini mainc mzad iyvnen<br />
konsensusis misaRwevad, radgan icodnen, rom<br />
TviT kanonis darRveviT saxelmwifos meTaurs<br />
SeeZlo gaetana konstituciis proeqti referendumze<br />
da, Tundac amas sazogadoebis<br />
polarizacia mohyoloda, mieRwia mizans –<br />
konstituciad misi proeqti damtkicebuliyo.<br />
mmarTveli Zalis principuloba am sakiTxSi<br />
kargad Canda, kerZod, im droisaTvis moqalaqe-<br />
Ta kavSiris generaluri mdivnis, zurab Jvanias<br />
sityvebSi: ²wels oqtomberSi saparla-<br />
mento arCevnebi, manamde, ivlisSi saprezidento,<br />
pirvel rigSi ki, maisSi _ sakonstitucio<br />
referendumi² 24 .<br />
sazogadoebisaTvis jer kidev ucnobia, konkretulad<br />
vin urCia saxelmwifos meTaurs kompromisuli<br />
SeTanxmebis _ Zlieri saprezidento<br />
respublikis, idea, magram misi parlamentSi<br />
gaxmovaneba moxda bakur guluas mier.<br />
warmodgenili proeqtiT, saxelmwifosa da<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis meTaurad gvevlineboda<br />
qveynis prezidenti, sakmaod farTo<br />
uflebamosilebebiTa da, agreTve, aranaklebi<br />
pasuxismgeblobiT, mTavrobis, rogorc saTaTbiro<br />
organos fonze. prezidents ar eniWeboda<br />
ufleba parlamentis daTxovnisa. amasTanave,<br />
Taviseburad gadawyda prezidentis e.w. ²sakanonmdeblo<br />
saqmianobis² sakiTxi. rogorc<br />
viciT, 1992 wlidan saxelmwifos meTaurs<br />
parlamentma (wevrTa 2/3-is gadawyvetilebiT)<br />
kanonis Zalis aqtebis _ dekretebis, gamocemis<br />
ufleba mianiWa, magram konstituciur<br />
samarTalSi aRiarebuli princi pebis sawinaaRmdegod<br />
aRniSnuli uflebamosileba ar Semoifargla<br />
droiT. konstituciis miRebamde saxelmwifos<br />
meTauri aRniSnul aqtebs sakmao<br />
raodenobiT gamoscemda, xolo konstituciam<br />
garkveulwilad SezRuduli formiT aRWurva<br />
prezidenti am uflebamosilebiT (specialurad<br />
gankuTvnil dros da mxolod parlamentis<br />
TanxmobiT - Tu es aqti zRudavs<br />
konstituciiT aRiarebul uflebebs an Tavisuflebebs).<br />
konstituciis es modeli e.w.<br />
amerikul models miesadageba, magaliTad<br />
gamodgeba aSS-is konstituciis me-2.1 muxlis<br />
debuleba ²aRmasrulebel xelisuflebas<br />
axorcielebs amerikis SeerTebuli Statebis<br />
prezidenti². 25<br />
konstituciis ²kompromisuli² proeqti iTvaliswinebda<br />
saxelmwifo ministris institutsac:<br />
²mTavrobis SemadgenlobaSia saxelmwifo<br />
ministri, romelic xelmZRvanelobs kancelar-<br />
22 °Rjycnbnecbjyyjt (ujcelfhcndtyyjt) ghfdj pfhe,tòysè cnhfy= j,ifz xfcnm² htl.= ,.F. Cnhfiey= cnh _ 62-63<br />
23 zaza wulaZe, ²respublikelebi mxars uWeren ²mcire konstitucias ², gazeTi ²7 dRe², 1995 w. 18-24 marti.<br />
24 xaTuna rexviaSvili, diana gabroSvili, ²aucilebeli piroba konsensusi da kompromisi², gazeTi ²kavkasioni²<br />
samSabaTi, 14 marti, 1995 w.<br />
25 ix. avTandil demetraSvili, ²msoflio qveynebis konstituciebi², gamocema I, gv. 82. aqve saintereso iqneba<br />
erTi istoriis moyvana, rodesac aSS-is prezidenti, abraam linkolni mTavrobis wevrebTan (6 wevri) erTad<br />
ixilavda samoqalaqo omis dros samxedro Zalebis gamoyenebis mizanSewonilebas, kenWisyris Sedegi iyo 6<br />
xma 1 - is, prezidentis winaaRmdeg. amis Semdeg linkolnma, konstituciis principebisa da suliskveTebis<br />
dacviT ganacxada - ²6 winaaRmdeg, 1 momxre, momxre gadis.²
ias da prezidentis rwmunebiT asrulebs mis<br />
calkeul davalebebs.² (mux. 81.3). rogorc<br />
vxedavT saxelmwifo ministri, Tavisi SinaarsiT,<br />
ar aris premier-ministri (yovel SemTxvevaSi,<br />
ase iyo 1995 wels, konstituciis<br />
miRebisas) da am ministris uflebamosileba<br />
Zalze mcire areals moicavs. 1999 wels<br />
SeimCneva saerTo swrafva mTavrobis pasuxismgeblobis<br />
gazrdisa, rac udavod iwvevs<br />
saxelmwifo ministris, rogorc mTavrobis<br />
saqmianobaze pasuxismgebeli Tanamdebobis piris,<br />
ideis ganxilvas. konstituciis mixedviT,<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis struqturisa<br />
da saqmianobis wess gansazRvravs parlamenti,<br />
rasac axorcielebs kanonis miRebiT (mux.<br />
78.1). 1999 wlis 24 dekembers swored aRniSnul<br />
kanonSi Sevida cvlileba, riTac gafar-<br />
Tovda saxelmwifo ministris uflebamosilebani.<br />
es moqmedeba gacxadebul iqna konstituciis<br />
principebis Sesabamisad, kerZod, saxelmwifo<br />
ministrs gadamwyveti roli mieniWa<br />
mTavrobis muSaobis organizebaSi, sabiujeto<br />
procesSi, sauwyebo kontrolSi, aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis organoTa xelisuflebis<br />
sxva StoebTan urTierTobis koordinaciasa<br />
da sxva. am yvelafris uzrunvelsayofad<br />
ki saxelmwifo ministrs mieniWa ufleba<br />
normatiuli aqtis _ brZanebis (romelic,<br />
sxvaTa Soris, normatiul aqtTa ierarqiaSi<br />
sxva ministris brZanebaze maRla dgas), gamocemisa.<br />
unda iTqvas, rom am sakanonmdeblo<br />
cvlilebebiT ar ganxorcielebula prezidentis<br />
uflebamosilebaTa Semcireba, ministrisaTvis<br />
ki misi gazrda, rameTu es mxolod<br />
uflebaTa delegirebaa, madelegireblis mi-<br />
TiTebiT, TanxmobiTa Tu mowonebiT. miuxedavad<br />
amisa, zogierTi iuristis mosazrebiT,<br />
es SeiZleba CavTvaloT aRmasrulebeli xelisuflebaSi<br />
xelisuflebis dualizmis<br />
dasawyisad.<br />
konstituciis saboloo variantSi, am saintereso<br />
detalebTan erTad sxva sakiTxebic<br />
imsaxurebs yuradRebas, magram aq maTze ar<br />
SevCerdebiT. sabolood, adamianis uflebaTa<br />
da TavisuflebaTa Tavisa da sasamarTlo<br />
xelisuflebis TavTan dakavSirebiT opozicia<br />
da xelisufleba advilad mivida SeT-<br />
anxmebamde ris Sedegadac 1995 wlis 24 agvistos,<br />
17 saaTsa da 53 wuTze saqarTvelos<br />
axali konstitucia daibada.<br />
Tavi <strong>III</strong><br />
cvlilebebi saqarTvelos<br />
konstituciaSi<br />
saqarTvelos konstituciuri wyobilebis Seqmnis<br />
istoria amiT ar dasrulebula. gavida<br />
4 weliwadi da konstituciaSi pirveli cvlileba<br />
Sevida, konkretulad ki, misi 50-e<br />
muxlis me-2 punqtSi, rac iTvaliswinebda<br />
saparlamento arCevnebSi proporciuli wesiT<br />
partiebisaTvis amomrCevelTa 5%-iani<br />
zRvris 7%-ad Secvla. sanam am cvlilebis<br />
preistorias Sevexebode, msurs aRvniSno, rom<br />
saqarTvelos konstitucia miekuTvneba konstituciaTa<br />
im rigs, romlebSic cvlilebis<br />
Setana Zalze rTulia (konstituciis 102-e<br />
muxli). isic unda gaviTvaliswinoT, rom,<br />
vinaidan saqarTvelos konstitucia axalgazrdaa,<br />
misi erTianoba da Seucvleloba<br />
sazogadoebis mxridan misdami pativiscemisa<br />
da ndobis ganmtkicebis erTgvari garantiaa. 26<br />
magram nebismier sakiTxs sxvadasxva kuTxiT<br />
unda SevxedoT. aSS-is konstituciis universalurobasa<br />
da aRiarebas ganapirobebs ara<br />
ZiriTadi teqsti, romelic 1787 wels Seiqmna,<br />
aramed masSi SemdgomSi Sesuli cvlileba-damatebebi<br />
(mag.: uflebaTa bils konstituciis<br />
swored is cvlilebebi Seadgenen,<br />
romlebic pirvel or aTeul weliwadSi iqna<br />
miRebuli). miuxedavad imisa, rom aSS-is konstituciaSi<br />
27 cvlileba Sevida, am proceduris<br />
uaRresad sirTulis gamo, ori amdeni<br />
cvlileba ar iqna moqmedebaSi moyvanili. e.i.<br />
konstituciis ucvleloba ar unda iyos dogma,<br />
masSi cvlilebebi gamowveuli unda iyos<br />
drouli da sazogadoebriv-politikuri Tu<br />
samarTlebrivi aucileblobiT. magram konstituciaSi<br />
cvlilebaTa Setanis dadgenili procedura<br />
zustad unda iqnas daculi, radgan<br />
es TviT konstituciis (da ara marto konkretuli<br />
cvlilebis) legitimurobas ganapirobebs<br />
(am sakiTxs kvlav davubrundebiT, rodesac<br />
konstituciis <strong>III</strong> cvlilebaze visaubrebT).<br />
26giorgi CxeiZe, ²sakonstitucio kontrolis problemebi saqarTveloSi², saqarTvelos axalgazrda iuristTa<br />
asociaciis almanaxi #10, 1999w. gv.28.<br />
95
96<br />
rogorc istoriisaTvis Senaxuli konstituciebis<br />
proeqtebidan vxedavT, aRniSnuli<br />
novacia (igulisxmeba 5%-iani zRvari) ganpirobebuli<br />
iyo imiT, rom im drois parlamentisaTvis<br />
warmodgenili iyo Zalze farTo<br />
politikuri speqtri, ramdenime politikuri<br />
gaerTianeba, rac arTulebda erTi politikuri<br />
kursis matarebeli politikuri gadawyvetilebebis<br />
miRebas, mxareebs konsensusis Ziebisaken<br />
ubiZgebda. konstituciis miRebis Semdeg, 1995<br />
wels Catarda saparlamento arCevnebi da<br />
parlamentSi sul samiode partia gavida (magram<br />
Semdgom did fraqciaTa daSlisa Tu<br />
maJoritarTa gaerTianebis Sedegad Camoyalibda<br />
ramdenime fraqcia), xolo danarCenebma<br />
ver gadalaxes 5%-iani zRvari. aman, Sesabamisad,<br />
saparlamento cxovrebis 4 wliani istoriis<br />
bolos ramdenime didi politikuri<br />
gaerTianebis Seqmna ganapiroba (igulisxmeba<br />
e.w. ²baTumuri aliansi² - saqarTvelos demokratiuli<br />
aRorZinebis kavSiri, romelSic Sevidnen:<br />
aRorZinebis partia, socialisturi<br />
partia, tradicionalisturi partia, XXI<br />
saukune Tavisufali saqarTvelo da sxva;<br />
erovnul demokratiuli aliansi - mesame gza:<br />
edp, respublikelebi, mrewvelebi; da sxva).<br />
1999 wlis zafxulSi, arCevnebamde 4 TviT<br />
adre, edp-m wamoayena saqarTvelos konstituciis<br />
aRniSnul muxlSi cvlilebis winadadeba<br />
(200 000 amomrCevlis iniciativiT) 5%ianis<br />
7%-ian barierad gadakeTebis Taobaze.<br />
edp-s, ra Tqma unda, parlamentSi ar hyavda<br />
wevrTa 2/3-i da amitom es politikuri Zala<br />
mmarTvel ZalasTan ²garigebaze², politikur<br />
konsensusze unda wasuliyo. konstituciaSi<br />
cvlilebis Sesabamisi proeqti gamoqveynda<br />
²sayovelTao saxalxo ganxilvisaTvis², magram,<br />
amasTan erTad, cvlilebebis meore proeqti<br />
- prezidentis arCevnebSi kandidatad dauSveblobis<br />
Taobaze pirobebis konstituciis<br />
mier dadgenis kanonisaTvis delegirebis Taobaze.<br />
es ukanaskneli cvlileba ki gaTvlili<br />
iyo momaval saprezidento arCevnebSi ²arasasurvel²<br />
kandidatTa monawileobis gamoricx-<br />
visaTvis. rasac SemdgomSi Sesabamis kanonSi<br />
cvlileba moyva da kandidatisaTvis ukanaskneli<br />
2 wlis ganmavlobaSi qveyanaSi cxovreba<br />
an ucxo saxelmwifoSi sakonsulo aRricxvis<br />
aucilebloba dawesda.<br />
safuZvelSive 5%-ian Tu 7%-ian zRvars, saer-<br />
Tod, rogorc aseTs, bevri momxre Tu mowinaaRmdege<br />
hyavda. mowinaaRmdegeTa ZiriTad<br />
arguments arCevnebis dros partiaTa araTanabar<br />
mdgomareobaSi Cayeneba warmoadgenda, magram<br />
arCevnebSi politikur partiebs eZlevaT Tanabari<br />
SesaZlebloba miaRwion sawadels, miiRon<br />
amomrCevelTa xmebis saWiro raodenoba.<br />
am SezRudvis ZiriTadi ganmapirobebeli faqtori<br />
- sazogadoebrivi interesi - qmediTi<br />
sakanonmdeblo organos Seqmnis ideaa. ufro<br />
konkretulad ki misi miznebi SeiZleba warmovidginoT<br />
Semdegnairad: ²1. arCevnebis,<br />
rogorc xalxis politikuri nebis Camoyalibebis<br />
integraciuli safuZveli; 2. saarCevno<br />
sistemis erTianobis interesebi; 3. saparlamento<br />
arCevnebiT gaTvaliswinebuli saxelmwifo-politikuri<br />
miznebis ganmtkiceba.² 27 5%idan<br />
7%-mde saarCevno zRvris gazrda<br />
gaumarTlebeli nabiji iyo im TvalsazrisiT,<br />
rom aRniSnuli moqmedeba scildeboda zemoT<br />
mocemul miznebs, kerZod is, rom parlamentSi<br />
gasuliyo erTi an ori partia da, Tu<br />
davuSvebT, rom isini erT politikis gamtareblebi<br />
iqnebodnen da, faqtobrivad, gaerTiandebodnen,<br />
am SemTxvevaSi qveynisaTvis dam-<br />
Rupveli iqneboda parlamentSi opoziciuri<br />
interesebis damcveli Zalis ararseboba. 28<br />
rogorc vxedavT, konstituciaSi 1999 wels<br />
aRniSnuli cvlilebis Setana ar iqneboda<br />
mTlad gamarTlebuli, magram 1999 wlis 20<br />
ivliss saqarTvelos konstituciaSi Sevida<br />
pirveli ori cvlileba, rac sulac ar yofila<br />
konstituciuri cvlilebebis istoriis<br />
dasasruli. 29<br />
saqarTvelos konstituciis miRebisas, zemoT<br />
ganxiluli principuli sakiTxebis Soris<br />
yuradRebis Rirsia saxelmwifos teritoriuli<br />
mowyobis problema, romelic dResac ar<br />
aris gadawyvetili.<br />
27 ix. ²5 - procentiani minimaluri saarCevno zRvris samarTlebrivi da politikuri mniSvneloba² saqarTvelos<br />
axalgazrda iuristTa asociaciis almanaxi #10, 1999w., gv.18<br />
28 ix. iqve, gv.19<br />
29 aqve sainteresoa aRiniSnos, rom 1999 wlis 30 oqtombers arCevnebSi 7%-iani zRvari ver gadalaxa erovnul<br />
demokratiulma aliansma, am cvlilebis iniciatorma, xolo parlamentSi ki gavida sami partia (erT-erTi ki<br />
TiTqmis konstituciuri umravlesobiT).
1921 wlis konstitucia, rogorc saqarTvelos<br />
amJamindeli konstituciis safuZveli,<br />
iTvaliswinebda ²avtonomiur mmarTvelobas²<br />
- ²saqarTvelos respublikis ganuyofel nawilebs:<br />
afxazeTs (soxumis olqi), samuslimano<br />
saqarTvelos (baTumis mxare) da zaqaTalas<br />
(zaqaTalas olqi) eniWebaT adgilobriv<br />
saqmeebSi avtonomiuri mmarTveloba... wina<br />
muxlSi moxseniebul avtonomiur mmarTvelobaTa<br />
debulebani SemuSavebul iqneba calke<br />
kanoniT² (mux. 107-108). rogorc vxedavT,<br />
1921 wlis konstitucia qveynis federaciul<br />
sawyisebze mowyobas iTvaliswinebda sami avtonomiiT.<br />
70-wliani sabWoTa wyobilebis dros,<br />
saqarTvelos teritoriaze arsebobda ori<br />
avtonomiuri respublika (romlebsac hqondaT<br />
TavianTi konstituciebi) da erTi avtonomiuri<br />
olqi. sabWoTa sistemis rRvevis<br />
Semdeg or aRniSnul avtonomiur erTeuleb-<br />
Si konfliqtebi warmoiSva, ramac axali konstituciis<br />
SemuSavebis procesSi saxelmwifos<br />
teritoriul-saxelmwifoebrivi mowyobis<br />
problemis arseboba ganapiroba.<br />
sakonstitucio komisiaSi Sesuli proeqtebi<br />
am problemas sxvadasxvagvarad aregulirebdnen.<br />
warmodgenili variantebi SeiZleba pirobiTad<br />
or nawilad davyoT _ pirveli, federaciul<br />
sawyisebze dafuZnebuli da meore, samxareo<br />
mowyobis modeli.<br />
marTalia, sakonstitucio komisiis samdivnos<br />
proeqtis sxvadasxva variantebi arsebobda,<br />
maT umetesobas aerTianebda saxelmwifos<br />
mowyoba federaciul sawyisebze. magaliTad<br />
gamodgeba Semdegi debuleba: ²saqarTvelos,<br />
rogorc federaciuli saxelmwifos, subieqtebia:<br />
afxazeTi da aWara, mxareebi, cxinvalis<br />
TviTmarTvadi olqi... afxazeTi da aWara teritoriul-saxelmwifoebrivi<br />
erTeulebia.² 30<br />
garda amisa, aWarisa da afxazeTis samarTlebrivi<br />
mdgomareoba ganisazRvreboda maTi<br />
konstituciebiT, xolo subieqtebisa da federaciis<br />
urTierToba, uflebamosilebaTa ganawileba<br />
da sxva sakiTxebi regulirdeboda<br />
aRniSnuli proeqtis mecxre TaviT.<br />
rogorc iTqva, komisiisaTvis qveynis teri-<br />
toriul-saxelmwifoebrivi dayofis meore<br />
modelad samxareo mowyoba iqna SeTavazebuli.<br />
swored am models efuZneboda sakonstitucio<br />
komisiis 1994 wlis noembris proeqti.<br />
konstitucia iTvaliswinebda mxareTa<br />
Seqmnis wessa da uflebamosilebebs, xolo<br />
mxareebidan gansakuTrebiT gamoyofili da<br />
gansxvavebulad daregulirebuli iyo afxazeTis,<br />
aWarisa da cxinvalis mxareebi.<br />
samxareo mowyobas iTvaliswinebda agreTve<br />
politikuri gaerTianebis -moqalaqeTa kavSiris,<br />
proeqtic, romelic, zemoT moyvanili magaliTidan<br />
gansxvavebiT, mxareTa zust<br />
CamonaTvals axdenda - ²saqarTvelos mxareebia:<br />
afxazeTi, aWara, guria, imereTi, kaxeTi,<br />
mesxeTi, mTianeTi, raWa-leCxumi, samegrelo,<br />
svaneTi, qarTli. qalaqi Tbilisi sargeblobs<br />
mxaris statusiT.² amave proeqtSi saintereso<br />
debuleba aisaxa saxelmwifo enasTan dakav-<br />
SirebiT, rac arc Tu ise Sors dgas teritoriuli<br />
mowyobis problemasTan _ ²afxazuri<br />
ena afxazeTis mxareSi da osuri ena<br />
cxinvalis regionSi saqarTvelos saxelmwifo<br />
enis Tanabrad sargeblobs saxelmwifo enis<br />
statusiT.² 31<br />
samxareo mowyobas iTvaliswinebda agreTve<br />
tradicionalistebis (irakli wereTlis) konstituciis<br />
proeqtic, romlis Tanaxmad,<br />
²saqarTvelo administraciul-teritoriuli<br />
TvalsazrisiT iyofa mxareebad, mxareebi raionebad.<br />
saqarTvelo Sedgeba Semdeg mxareebad<br />
_ Tbilisi, Sida qarTli, qvemo qarTli, kaxeT-hereTi,<br />
imereTi, mesxeT-javaxeTi, guriaaWara,<br />
samegrelo, afxazeTi. afxazeTis mxares<br />
adgilobriv saqmeebSi miniWebuli aqvs<br />
avtonomiuri mmarTveloba.² 32<br />
respublikelebis mier warmodgenili proeqtic<br />
samxareo mowyobas iTvaliswinebda.<br />
rogorc vxedavT, saqarTvelos parlamenti<br />
sakmaod farTo arCevanis winaSe idga. Tu<br />
mxedvelobaSi afxazeTisa da samaCablos problemebic<br />
iqneboda miRebuli, SesaZlebeli<br />
gaxdeboda konstituciiT am erTeulebis statusis<br />
gaTvaliswineba, an teritoriuli mow-<br />
30 ix. Sesabamisi konstituciis proeqtebi, saqarTvelos axalgazrda iuristTa asociaciis biblioTeka,<br />
saarqivo #8-33-11 da #8-33-26<br />
31 ix. iqve, #8-33-19<br />
32 ix. iqve, #8-33-4<br />
97
98<br />
yobis sakiTxis droebiT Riad datoveba. saboloo<br />
arCevani am ukanasknelze SeCerda,<br />
saqarTvelos konstituciaSi Caiwera -<br />
²saqarTvelos teritoriuli saxelmwifoebrivi<br />
mowyoba ganisazRvreba konstituciuri kanoniT<br />
uflebamosilebaTa gamijvnis principebis<br />
safuZvelze qveynis mTel teritoriaze<br />
saqarTvelos iurisdiqciis sruliad aRdgenis<br />
Semdeg² (mux. 2.3). garda amisa, konstituciis<br />
me-3 muxlSi asaxul iqna saqarTvelos<br />
umaRles saxelmwifo organoTa gansakuTrebul<br />
gamgeblobas mikuTvnebuli sakiTxebi.<br />
dasasruls, saintereso debuleba Caido<br />
amave muxlis me-2 punqtSi - ²erTobliv gamgeblobas<br />
mikuTvnebuli sakiTxebi calke ganisazRvreba².<br />
yovelive am debulebebis gaanalizebiTa<br />
da interpretaciiT SeiZleba<br />
davaskvnaT: miuxedavad imisa, rom es sakiTxi<br />
mougvarebeli darCa, arsebuli formulirebebi<br />
gvaZlevs saSualebas vivaraudoT, rom samomavlod<br />
es sakiTxi unda gadawyvetiliyo<br />
federaluri mowyobis an didi uflebamosilebis<br />
mqone samxareo mowyobis da ara mtkice<br />
unitaruli saxelmwifos sasargeblod. amis<br />
gaazrebis saSualebas gvaZlevs debulebebi -<br />
à ²uflebamosilebaTa gamijvnis principebis<br />
safuZvelze² da ²erTobliv gamgeblobas<br />
mikuTvnebuli sakiTxebi². agreTve, aRniSnuli<br />
modelis Sesabamisad, parlamenti erTpalatian<br />
organod Camoyalibda, Tumca me-4 muxlis<br />
safuZvelze, Sesabamisi pirobebis dadgomis<br />
Semdeg gaTvaliswinebul iqna misi orpalatian<br />
organod gardaqmna. sadac senatis<br />
arseboba, romlis wevrebic airCevian afxaze-<br />
Tisa da aWaris agreTve saqarTvelos sxva<br />
teritoriuli erTeulebidan, kidev ufro<br />
amyarebs zemo gamoTqmul mosazrebas.<br />
mas Semdeg rac konstituciaSi darCa es ²TeTri<br />
laqa², warmoiSva erTi dilema - ra samarTlebrivi<br />
statusiT arsebobs aWaris erTeuli,<br />
romelic De facto avtonomiur respublikaa,<br />
mas Semdegac, rac miRebul iqna konstitucia.<br />
konstitucia gardamaval debulebeb-<br />
Si ar iTvaliswinebda mocemuli sakiTxis<br />
daregulirebamde ukve arsebuli avtonomiebis<br />
SenarCunebas, arc mis teqstSi yofila<br />
naxsenebi termini - ²avtonomiuri respublika².<br />
aman ki, Tavis mxriv, garkveuli winaaRmdegobebi<br />
warmoSva, radgan aWaris moqmed<br />
konstituciaSi (miRebuli 1978 wels) Sevida<br />
cvlilebebi, romlebmac aRiares miRebuli<br />
konstituciis uzenaesoba, Tumca saeWvo safuZvelze<br />
gadawyvites avtonomiis darCenili<br />
uflebamosilebebis sakiTxi avtonomiis teritoriaze<br />
xelisuflebis ganxorcielebisas.<br />
yovelive aman ganapiroba aWaris avtonomiaSi<br />
sakanonmdeblo bazis Seqmna, romlis konstituciasa<br />
da kanonmdeblobasTan Sesabamisoba,<br />
faqtobrivad, kiTxvis qveS dadga. sakiTxi<br />
saswrafo gadawyvetas moiTxovda, magram nu<br />
daviviwyebT konstituciis im debulebas,<br />
romlis Tanaxmad am sakiTxis daregulireba<br />
unda momxdariyo ²qveynis mTel teritoriaze<br />
saqarTvelos iurisdiqciis sruliad aRdgenis<br />
Semdeg².<br />
2000 wlis dasawyisisaTvis afxazeTis problema<br />
kvlavac mougvarebelia, magram winasaarCevno<br />
bataliebis fonze saqarTvelos<br />
prezidenti midis politikur konsensusze<br />
aWaris xelisuflebasTan da mzaddeba konstituciaSi<br />
cvlilebebis proeqti. 29 Tebervals<br />
²sayovelTao saxalxo ganxilvaze² gamoqveynebuli<br />
proeqti iTvaliswinebda oTxiode<br />
punqts, romlis Tanaxmad, konstituciis teqstSi<br />
moxseniebuli sityva ²aWara² Seicvleboda<br />
sityvebiT ²aWaris avtonomiuri respublika².<br />
es cvlileba gamiznuli iyo iqiTken,<br />
rom, rogorc ukve aRvniSneT, De facto aWaris<br />
avtonomiuri respublika konstituciis doneze<br />
dakanonebuliyo.<br />
aqve msurs aRvniSno, rom konstituciuri<br />
kanonis proeqts darTuli daskvnebidan er-<br />
TaderTi uaryofiTi daskvna gakeTebuli iyo<br />
saqarTvelos axalgazrda iuristTa asociaciis<br />
mier. efuZneboda ra konstitucias, igi<br />
miuTiTebda, rom am sakiTxis aRiareba teritoriuli<br />
mowyobis daregulirebis dasawyisad<br />
arakonstituciuri iyo, radgan jer ar<br />
iyo damdgari konstituciiT gaTvaliswinebuli<br />
pirobebi.<br />
aRniSnul sakiTxs parlamenti prezidentis<br />
arCevnebis Semdeg daubrunda. saparlamento<br />
ganxilvis dros sruliad moulodnelad<br />
proeqtSi, winaswar erTi TviT gamoqveynebis<br />
gareSe, gaCnda damatebiTi punqti - ²me-3 muxls<br />
daematos Semdegi Sinaarsis me-3 punqti:<br />
²aWaris avtonomiuri respublikis statusi<br />
ganisazRvreba saqarTvelos konstituciuri
kanoniT ²aWaris avtonomiuri respublikis<br />
statusis Sesaxeb² 33 . saqarTvelos parlamentis<br />
iuridiulma komitetma proeqtSi es cvlileba<br />
daasabuTa, rogorc Sinaarsobrivi<br />
aucilebloba. sabolood, proeqts kenWi eyara<br />
da saqarTvelos konstituciaSi rigiT me-3<br />
cvlileba miRebul iqna 2000 w. 20 aprils.<br />
am cvlilebasTan erTad, parlamentma miiRo<br />
dadgenileba, romlis Tanaxmad, Seiqmna specialuri<br />
komisia, romelmac Sesabamisi konstituciuri<br />
kanoni unda warmoadginos 2000<br />
wlis Semodgomaze. am cvlilebis Semdeg naTeli<br />
gaxda faqti, rom saqarTvelos saxelmwifos<br />
administraciul-teritoriuli mowyobis problema<br />
ara Tu gadawyvita, aramed ufro meti<br />
kiTxvebi warmoSva, vidre es aqamde iyo.<br />
daskvna<br />
²uflebisaTvis TiToeuli adamianis brZolis<br />
warmatebis gvirgvins qveynis konstitucia<br />
warmoadgens, romelic sazogadoebaSi arsebul<br />
politikur ZalTa urTierTSeTanxmebebisa<br />
da kompromisis Sedegia, TiToeuli politikuri<br />
Zalis ukan ki adamianTa garkveuli<br />
wre moiazreba.² 34<br />
saqarTvelos konstitucia yvela moqalaqisaTvis<br />
marTlac gamorCeuli siwmindis dokumenti<br />
unda iyos. swored saqarTvelos konstituciis<br />
miRebam ganapiroba qveyanaSi arse-<br />
buli sakanonmdeblo anarqiis dasasrulis<br />
dasawyisi. rogorc vnaxeT, konstituciis miRebis<br />
procesi Zalze rTuli da winaaRmdegobrivi<br />
aRmoCnda da aman garkveuli kvalic<br />
datova Cvens istoriaSi, ramac Cveni saxelmwifos<br />
samarTlebrivi ganviTarebis erTgvari<br />
Semaferxeblis roli iTamaSa. saqarTvelos<br />
moqalaqeebi miiswrafvian samarTlebrivi saxelmwifos<br />
Seqmnisaken da, aRiarebulia ra<br />
uzenaesi principi ²xelisufleba xorcieldeba<br />
xalxisaTvis da xalxis mier², uzenaesi<br />
kanoni unda viTardebodes qveynisa da xalxis<br />
ganviTarebis harmoniulad.<br />
saqarTvelos konstituciaSi am 5 wlis man-<br />
Zilze sami cvlileba Sevida. mocemul cvlilebebs<br />
sxvadasxva politikuri Tu samarTlebrivi<br />
safuZvlebi hqonda. am TveebSi<br />
saqarTvelos parlamentSi Sevida kidev axali<br />
proeqti konstituciaSi cvlilebebis Setanis<br />
Taobaze da es ukanaskneli konstituciis<br />
ara e.w. ²TeTri laqebis² amovsebas, aramed<br />
mmarTvelobis sistemis Secvlasa da, faqtobrivad,<br />
axali konstituciuri wyobilebis<br />
Camoyalibebas iTvaliswinebs.<br />
saqarTvelos konstituciuri sistema jer<br />
kidev axalia da didi gza ²filadelfiidan²<br />
²msoflio aRiarebamde², saqarTvelos ²konstitucionalizmis<br />
mamebs² jer kidev gasavleli<br />
aqvT.à<br />
33 ix. saqarTvelos konstituciuri kanoni ²saqarTvelos konstituciaSi damatebebisa da cvlilebebis Setanis<br />
Sesaxeb², 2000w. 20 aprili (gamoqveynebulia gazeT ²saqarTvelos respublikaSi², 2000 w. 26 aprili #112).<br />
34 ekaterine gasitaSvili, ²konstitucia gamorCeuli kanonieri siwmindis dokumentia², (saqarTvelos axalgazrda<br />
iuristTa asociaciis almanaxi, #1, 1998 w.<br />
99
100<br />
ÃÄÌÏÊÒÀÔÉÖËÉ ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ<br />
ÞÉÒÉÈÀÃÉ ÐÒÉÍÝÉÐÄÁÉ ÃÀ<br />
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ 1995 ßËÉÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ<br />
XXI saukunis mijnaze Tavisuflad Segvi-<br />
Zlia ganvacxadoT, rom ideologiuri reJimebis<br />
damarcxebis Semdeg, msoflios sxvadasxva<br />
qveyanaSi, sazogadoeba politikuri Zalauflebis<br />
erTaderT kanonier sistemad<br />
mmarTvelobis demokratiul principebs aRiarebs.<br />
aSkara antidemokratiul mmarTvelobaTa<br />
ricxvi sul ufro mcirdeba.<br />
saerTod, yovel mmarTvelobas Tavisi buneba<br />
da princi pi aqvs; amdenad, swored Zalauflebis<br />
principTan mimarTebaSi ganisazRvreba<br />
politikuri sistemis legitimuroba. aseve,<br />
Zalauflebis sistema legitimuria imdenad,<br />
ramdenadac is misaRebia ama Tu im saxelmwifos<br />
moqalaqeebisaTvis.<br />
Tanamedrove demokratia, farTo gagebiT,<br />
gulisxmobs arsebiTad sami, erTmaneTisagan<br />
metnaklebad damoukidebeli princi pis<br />
Tanaarsebobas: xalxis nebis uzenaesoba /xelisuflebis<br />
arCeviToba/, konstitucionalizmi<br />
da pirovnebis uflebebi, liberalizmi.<br />
demokratiuli legitimurobis gasaazreblad<br />
samive am princips ganmsazRvreli mniSvneloba<br />
aqvs. ganvixiloT, Tu ra igulisxmeba Ti-<br />
Toeul am principSi da rogor aisaxa isini<br />
saqarTvelos 1995 wels miRebul konstituciaSi.<br />
xalxis nebis uzenaesoba<br />
/xelisuflebis arCeviToba/<br />
demokratiul mmarTvelobaSi umaRlesi xelisufleba<br />
ekuTvnis xalxs (demos - xalxi,<br />
1 S. l. monteskie - "kanonTa goni" gv. 37.<br />
2 iqve, gv. 39.<br />
ÌÀÒÉÀÌ áÏ×ÄÒÉÀ<br />
kratia - Zalaufleba). maSasadame, demokratiis<br />
arsebiTi elementi xalxis nebis uzenaesoba,<br />
am nebis politikur suverenad gamocxadebaa.<br />
"demokratiis dros xalxi erTis mxriv monarqia,<br />
meores mxriv ki qveSevrdomi. igi monarqia<br />
imdenad, ramdenadac aqvs saarCevno xmebi,<br />
romlebiTac gamoxatavs Tavis nebas. suverenis<br />
neba TviTon suverenulia". 1<br />
demokratiaSi suverenuli xelisuflebis mqone<br />
xalxi TviTon unda akeTebdes yvelafers, risi<br />
gakeTebac mas kargad SeuZlia, xolo imas,<br />
risi gakeTebac mis SesaZleblobas aRemateba,<br />
Tavisi ndobiT aRWurvili pirebis meSveobiT<br />
unda axorcielebdes.<br />
"iseve, rogorc moqalaqeTa umravlesobas,<br />
romelTac sakmao ufleba aqvT sxvebis asarCevad,<br />
magram ar SeuZliaT sakuTari Tavis arCeva,<br />
xalxs, romelsac sxvisi mmarTvelobis gansjis<br />
unari Seswevs, ar SeuZlia TavisiT<br />
marTva". 2<br />
radgan sxvisi mmarTvelobis ganmsjel xalxs<br />
ar SeuZlia TavisiT marTva, amitom mas monarqze<br />
metad senati an sabWo esaWiroeba, romelic<br />
mas warmarTavs. magram imisTvis, rom xalxi<br />
am ukanasknelT endobodes, saWiroa TviTon<br />
asaxelebdes mis wevrebs da TviTonve irCevdes<br />
maT uSualod an raime institutis meSveobiT.<br />
maSasadame, demokratiuli mmarTvelobis<br />
ZiriTadi maqsima isaa, rom xalxi Tanamdebobis<br />
pirebs Tavad unda asaxelebdes. demokratiaSi<br />
legitimurad ver CaiTvleba verc erTi<br />
saxelisuflebo instituti, romlis ufle-
amosilebac, pirdapir an arapirdapir, ar<br />
momdinareobs xalxis nebidan.<br />
Tavisufal saxelmwifoSi yoveli adamiani<br />
TviTon unda ganagebdes sakuTar Tavs, yovel<br />
moqalaqes unda hqondes xmis micemis ufleba<br />
warmomadgenlis asarCevad. demokratiul<br />
mmarTvelobaSi xalxis monawileoba unda<br />
ganisazRvrebodes mxolod Tavis warmomadgenelTa<br />
arCeviT.<br />
saerTaSoriso samarTlebriv doneze aRiarebuli<br />
demokratiis es fuZemdebluri principi<br />
- xalxis nebis uzenaesoba, xelisuflebis<br />
arCeviToba - saqarTvelos 1995 wlis konstituciis<br />
qvakuTxedia. xalxis nebis uzenaesobis<br />
gamoxatulebaa konstituciis me-5<br />
muxli; igi miuTiTebs, rom saqarTveloSi<br />
saxelmwifo xelisuflebis wyaroa xalxi,<br />
romelic Tavis Zalauflebas axorcielebs<br />
referendumis, demokratiis sxva, uSualo<br />
formebisa da Tavis warmomadgenelTa meSveobiT,<br />
cxadia, xalxSi saqarTvelos moqalaqeebi<br />
igulisxmeba. saqarTvelos konstituciis<br />
74-e muxlis Tanaxmad, moqalaqeebs ara mxolod<br />
referendumSi monawileobis ufleba<br />
aqvT, aramed, aseve, kanoniT dadgenili wesiT,<br />
SeuZliaT moiTxovon misi Catareba.<br />
saxelmwifos marTvaSi moqalaqeTa monawileobis<br />
erT-erTi ufleba mocemulia konstituciis<br />
me-2 muxlis me-4 punqtSi, sadac<br />
naTqvamia: "saqarTvelos moqalaqeebi adgilobrivi<br />
mniSvnelobis saqmeebs awesrigeben TviTmmarTvelobis<br />
meSveobiT saxelmwifos suverenitetis<br />
Seulaxavad".<br />
saqarTvelos konstituciis 29-e muxlis<br />
Tanaxmad, saqarTvelos yvela moqalaqes ufleba<br />
aqvs daikavos nebismieri saxelmwifo Tanamdeboba,<br />
Tu igi akmayofilebs kanonmdeblobiT<br />
dadgenil moTxovnebs. demokratiuli<br />
mmarTvelobis es norma yovel moqalaqes<br />
utovebs Tavis samSoblosTvis samsaxuris<br />
gawevis gonivrul imeds.<br />
amrigad, saqarTvelos konstituciiT ganmtkicebuli<br />
saxalxo xelisuflebis principebi<br />
xels uwyobs moqalaqeTa erTobliv monawileobas<br />
saxelmwifos marTvis saqmeSi. amis<br />
naTeli dadasturebaa iseTi umniSvnelovanesi<br />
politikuri ufleba, rogoricaa, moqalaqis<br />
ufleba - airCios da Tavad iqnes arCeuli<br />
saxelmwifo xelisuflebis warmomadgen-<br />
lobiT organoebSi. es ukanaskneli, garkveulwilad,<br />
is tradiciuli, zogaddemokratiuli<br />
institutia, romelic iuridiulad saerTa-<br />
SorisosamarTlebriv doneze karga xania<br />
damkvidrebulia da Cveni qveynis konstituciiTac<br />
aris aRiarebuli. saxelmwifos marTva-<br />
Si moqalaqeTa monawileobis ufleba, Tavis<br />
mxriv, ukavSirdeba moqalaqis saarCevno uflebebs.<br />
arCevnebi aris saarCevno uflebis mqone<br />
pirTa mier xmis micemisa da am pirTa umravlesobis<br />
gadawyvetilebiT saxelmwifo da<br />
TviTmmarTvelobis adgilobrivi organoebis<br />
Camoyalibebis saSualeba.<br />
demokratiisaTvis Zalze mniSvnelovania dadgindes,<br />
Tu rogor, vis mier, visTvis da ra<br />
mizniT unda iqnes micemuli xma. arCevnebi<br />
aris saxelmwifos warmomadgenlobiTi organoebis<br />
Camoyalibebis yvelaze demokratiuli<br />
procedura, romlis meSveobiTac mosaxleobas<br />
saSualeba eZleva SearCios da warmomadgenlobiT<br />
organoSi wargzavnos Rirseuli<br />
adamianebi, romlebic, Tavis mxriv, gamoxataven<br />
xalxis nebas saxelmwifos umniSvnelovanesi<br />
sakiTxebis gadawyvetis procesSi. es<br />
aris demokratiis fuZemdebluri principi,<br />
romlis Tanaxmadac, politikuri suvereniteti<br />
ekuTvnis erTobas - xalxs, xolo saxelmwifo<br />
struqturebs maTi ufleba-mosileba<br />
delegirebuli aqvT am politikuri suverenisagan<br />
- xalxisagan - pirdapiri an arapirdapiri<br />
arCevnebis gziT. maSasadame, legitimurad<br />
ver CaiTvleba verc erTi saxelisuflebo<br />
instituti, romlis uflebamosileba<br />
pirdapir an arapirdapir ar momdinareobs<br />
xalxis nebidan, rac, Tavis mxriv,<br />
arCevnebis an referendumis gziT iyo gacxadebuli.<br />
imis gaTvaliswinebiT, Tu romeli<br />
organo airCeva, arCevnebi SeiZleba daiyos<br />
saparlamentod da saprezidentod. saqarTvelosTvis<br />
cnobilia orive saxis arCevnebi.<br />
saxelmwifo organoebis CamoyalibebaSi monawileobis<br />
principebisa da pirobebis mixedviT,<br />
konstituciuri uflebiT ganasxvaveben aqtiur<br />
saarCevno uflebas (anu xmis micemis<br />
uflebas saxelmwifo da TviTmmarTvelobis<br />
organoebSi monawileobis misaRebad, romelic<br />
eniWeba saqarTvelos yvela moqalaqes 18<br />
wlis asakidan) anu piris uflebas Tavad<br />
iqnes arCeuli saxelmwifo da adgilobrivi<br />
TviTmmarTvelobis arCeviT organoebSi. kon-<br />
101
102<br />
stituciis 49-e muxlis me-2 punqtis Tanaxmad,<br />
moqalaqe parlamentis wevrad SeiZleba<br />
airCes 25 wlis asakidan.<br />
warmomadgenlobiTi organoebis arCevnebi Sei-<br />
Zleba iyos: sayovelTao, nawilobrivi, morigi,<br />
vadamdeli, damatebiTi da Sualeduri,<br />
aseve, ganmeorebiTi. amomrCevels ufleba aqvs<br />
warmomadgenlobiTi organos Semadgenloba<br />
airCios pirdapir an iribad, anu mravalsafexuriani<br />
arCevnebis meSveobiT, rodesac arCevnebi<br />
tardeba warmomadgenlobiTi organoebis an<br />
saarCevno kolegiebis mier, romlebic, Tavis<br />
mxriv, arCeuli arian xalxisagan.<br />
saqarTvelos konstituciis 49-e da 70-e<br />
muxlebSi Camoyalibebulia demokratiuli<br />
arCevnebis iseTi normebi, romelTa Tanaxmadac,<br />
saqarTveloSi arCevnebi tardeba sayovelTao,<br />
Tanaswori da pirdapiri saarCevno<br />
uflebis safuZvelze, faruli kenWisyriT.<br />
kenWisyris dros arCevnebis CatarebisaTvis<br />
gankuTvnil SenobebSi dauSvebelia saarCevno<br />
agitacia.<br />
arCevnebis sayovelTaoba umniSvnelovanesi<br />
principia. igi uzrunvelyofs moqalaqeTa<br />
maqsimalurad srul, sayovelTao monawileobas<br />
xelisuflebis arCevnebSi. Tanasworobis<br />
principi avsebs da srulyofs arCevnebis sayovelTaobas,<br />
gamoricxavs raime privilegiebs.<br />
pirdapiri arCevnebis demokratiuli buneba<br />
gamoixateba imiT, rom arCevnebis aseTi wesis<br />
dros amomrCevlebma zustad ician, vis irCeven<br />
da visgan SeuZliaT moiTxovon angariSi. amomrCeveli<br />
piradad aZlevs xmas; dauSvebelia<br />
sxva piris nacvlad xmis micema. aseve, qarTuli<br />
saarCevno sistemis umniSvnelovanesi principia<br />
faruli kenWisyra, romlis drosac amomrCeveli<br />
xmas aZlevs sxva pirisgan damoukideblad;<br />
faruli kenWisyra amomrCevelTa Tavisufali<br />
nebis gamoxatulebis garantiaa. ken-<br />
Wisyris dros arCevnebisaTvis gankuTvnil<br />
SenobebSi dauSvebelia saarCevno agitacia.<br />
aseTi wesi uzrunvelyofs, rom amomrCevelma<br />
xma misces imas, visi arCevac mas surs, air-<br />
Cios is, visac igi andobs Tavisi interesebis<br />
ganxorcielebas.<br />
zemoT aRniSnuli principebi sayovelTaod<br />
aris aRiarebuli konstituciur doneze msoflios<br />
sxvadasxva mowinave demokratiul saxelmwifoebSi.<br />
saqarTveloSic swored amgvar-<br />
ma principebma unda ganapirobos arCevnebSi<br />
mosaxleobis farTo masebis monawileobis<br />
uzrunvelyofa. es aris sakuTriv demokratia<br />
viwro gagebiT, romlis Tanaxmadac, politikuri<br />
suvereniteti ekuTvnis mTlianad<br />
xalxs, xolo saxelisuflebo struqturebs<br />
maTi uflebamosileba delegirebuli aqvT am<br />
politikuri suverenisagan (xalxisagan) pirdapiri<br />
an arapirdapiri arCevnebis gziT.<br />
konstitucionalizmi<br />
demokratiis meore ZiriTadi principi aris<br />
konstitucionalizmi. igi cnobilia aseve "samarTlebrivi<br />
saxelmwifos" (germ. Rechtstaat)<br />
da "kanonis uzenaesobis" (ingl. Rule of law)<br />
saxeliT. legitimuria ara ubralod iseTi<br />
xelisufleba, romelic "xalxis nebas axorcielebs,<br />
aramed iseTi, romelic amas iqms<br />
garkveul ZiriTad wesebTan - konstituciasTan<br />
- SesabamisobaSi".<br />
sityva "konstitucia" etimologiurad niSnavs<br />
Seqmnas, agebas, dadgenas. swored konstituciis<br />
miRebiT iqceva xalxi politikur<br />
subieqtad. xalxi, konstituciis gareSe, adamianTa<br />
erTobliobaa, romelsac saerTo aqvs<br />
ena, sarwmunoeba, teritoria da a.S. magram<br />
politikuri TvalsazrisiT, am saerTo niSnebs<br />
araviTari relevantoba gaaCnia; aristoteles<br />
terminis Tanaxmad, aseTi xalxi mxolod<br />
"potenciaa" politikuri erTobisa.<br />
garkveuli wesebis, anu konstituciis miRebiT<br />
igi mkvidrdeba, anu konstruirdeba politikur<br />
erTobad.<br />
Tanamedrove demokratiul saxelmwifos ar<br />
SeuZlia funqcionireba konstituciis gareSe;<br />
swored es ukanaskneli warmoadgens demokratiuli<br />
mmarTvelobis dros Zalauflebis<br />
legitimurobis safuZvels, gansxvavebiT<br />
ideologiuri reJimebisagan, sadac konstituciasa<br />
da kanonTa sistemas meoradi Rirebuleba<br />
eniWeba ideologiur aucileblobasTan<br />
SedarebiT, romelsac gabatonebuli partia<br />
da misi lideri ganasaxiereben.<br />
konstitucionalizmis mTavari praqtikuli<br />
funqcia xelisuflebis SezRudva da reglamentaciaa.<br />
SezRudvis funqcias konstitucia<br />
ramdenime meTodiT axorcielebs. upirveles<br />
yovlisa, is aSualebs urTierTobas xalxis
nebasa da konkretul saxelisuflebo struqturebs<br />
Soris da amiT pirvelis SezRudvas<br />
axorcielebs. nebismieri suverenisaTvis, Tundac<br />
xalxisaTvis, moqmedebis sruli Tavisuflebis<br />
miniWeba despotiasa da ganukiTxaobas<br />
niSnavs.<br />
garda amisa, konstitucia, ase vTqvaT, anawevrebs<br />
da erTmaneTiT awonasworebs (amerikul<br />
variantSi "Sekaveba-gawonasworebis" checks and<br />
balances sistema) xelisuflebis struqturebsac,<br />
raTa minimumamde Semcirdes Zalauflebis<br />
borotad gamoyenebis Sansi. saukuneTa<br />
gamocdileba gviCvenebs, rom Zalauflebis mqone<br />
nebismieri adamiani midrekilia misi borotad<br />
gamoyenebisaken. imisaTvis, rom veravin SeZlos<br />
Zalauflebis borotad gamoyeneba,<br />
"saWiroa TviT saganTa iseTi wyoba, rom Zalauflebas<br />
Zalaufleba aokebdes". 3<br />
yovel saxelmwifoSi realurad arsebobs sami<br />
saxis xelisufleba: sakanonmdeblo, aRmasrulebeli<br />
da sasamarTlo. rodesac erT<br />
pirovnebaSi an erT magistraturaSi gaerTianebulia<br />
sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisufleba,<br />
Tavisufleba ukiduresad izRudeba,<br />
radgan yovelTvis arsebobs imis saSiSroeba,<br />
rom monarqma an senatorma Seqmnas<br />
tiranuli kanonebi imisTvis, rom isini tiranulad<br />
ganaxorcielos.<br />
politikuri Tavisufleba im SemTxvevaSic ar<br />
gvaqvs, roca sasamarTlo xelisufleba gancalkevebuli<br />
ar aris sakanonmdeblo da aRmasrulebeli<br />
xelisuflebisagan. Tu igi gaer-<br />
Tianebuli iqneba sakanonmdeblo xelisuflebasTan,<br />
maSin misi Zalaufleba moqalaqeTa<br />
sicocxlisa da Tavisuflebis mimarT TviTneburi<br />
iqneba, radgan mosamarTle TviTonve<br />
xdeba kanonmdebeli; Tu es xelisufleba gaer-<br />
Tianebuli iqneba aRmasrulebel xelisuflebasTan,<br />
mosamarTles SesaZlebloba eqneba<br />
gaxdes mCagvreli. zogadad, "saxelmwifos<br />
WeSmariti funqcia mosamarTleTa daniSvnaa<br />
da ara mosamarTleoba". 4<br />
didi frangi ganmanaTleblis, S. l. monteskies<br />
azriT, "yvelaferi waxdeba, Tu erTi adamiani,<br />
an mTavarTa da keTilSobilTa erTi korpusi,<br />
an xalxis erTi korpusi ganaxor-<br />
3 S. monteskie, "kanonTa goni” gv. 181.<br />
4 iqve, gv. 183.<br />
5 iqve, gv. 196.<br />
cielebs samive xelisuflebas: kanonebis Seqmnas,<br />
saxalxo gadawyvetilebaTa ganxorcielebas<br />
da danaSaulTa da kerZo pirTa<br />
uTanxmoebebis gasamarTlebas". 5 '<br />
saxelmwifo xelisuflebis ganawilebis aucileblobaze<br />
jer kidev antikuri drois<br />
moazrovneebi miuTiTebdnen TavianT TxzulebebSi.<br />
kerZod, eseni iyvnen platoni ("saxelmwifo",<br />
"kanonebi"), aristotele ("politika"),<br />
polibiosi ("istoria"). xelisuflebis ganawilebis<br />
TvalsazrisiT, Cinebuli institutebi<br />
hqonda romis respublikas. xelisuflebis<br />
ganawilebis princips did mniSvnelobas ani-<br />
Webdnen Sua saukuneebis iseTi didi warmomadgenlebi,<br />
rogorebic iyvnen: marsel padueli,<br />
Toma aqvineli, mogvianebiT, burJuaziis<br />
ganmaTavisuflebeli brZolis periodSi nikoloz<br />
kuzaneli, samuel pufendorfi, jon<br />
loki. magram klasikuri saxiT saxelmwifo<br />
xelisuflebis ganawilebis principi - rogorc<br />
samarTlis uzenaesobisa da adamianis, rogorc<br />
sazogadoebis wevris politikuri Tavisuflebis<br />
winapiroba - Camoayaliba S.l. monteskiem.<br />
avtoris azriT, saxelmwifoSi politikuri<br />
Tavisufleba miiRweva mxolod im SemTxveva-<br />
Si, rodesac sakanonmdeblo, aRmasrulebeli<br />
da sasamarTlo xelisufleba ganawilebuli<br />
aris sxvadasxva uwyebas Soris. maSasadame,<br />
Tu saxelmwifo wyobas Tavis uSualo miznad<br />
politikuri Tavisufleba aqvs, misi sawyisebi<br />
unda emyarebodes xelisuflebis ganawilebis<br />
aRniSnul princips.<br />
xelisuflebis ganawilebis principi mravali<br />
qveynis konstituciam gaiTavisa. igi met-naklebad<br />
srulad da Tanmimdevrulad aisaxa<br />
jer kidev 1787 wlis a.S.S.-is konstitucia-<br />
Si. es principi sxva mraval qveyanaSi /safrangeTi,<br />
italia da a.S.S./ damkvidrda; Tumca<br />
misi realizaciis konkretuli formebi<br />
sakmaod mravalferovania. aRsaniSnavia is<br />
faqtic, rom xelisuflebaTa ganawilebis<br />
principi garkveulwilad saqarTvelos 1921<br />
wlis konstituciaSic SeiniSneboda, Tumca<br />
ar iyo pirdapir aRiarebuli.<br />
xelisuflebaTa ganawileba demokratiuli<br />
konstitucionalizmis erT-erTi fuZemdebluri<br />
103
104<br />
principia, romlis Tanaxmadac erTiani saxelmwifo<br />
xelisufleba ganawilebulia erTmaneTisgan<br />
damoukidebel sakanonmdeblo, aRmasrulebel<br />
da sasamarTlo xelisuflebas<br />
Soris da samarTlis uzenaesobisa da adamianis<br />
Tavisufali ganviTarebis winapirobas<br />
warmoadgens. Tavisuflebis uzrunvelsayofad<br />
aseve aucilebelia, rom romelime maTganma<br />
ar miiRos gabatonebuli mdgomareoba meoreze;<br />
TiToeuli am xelisuflebis damoukidebloba<br />
unda iyos garantirebuli.<br />
faqtobrivad, uflebamosilebaTa ganawileba<br />
ufro metia, vidre es SeiZleba erTi SexedviT<br />
Candes.<br />
xelisuflebaTa ganawilebisas mTavaria ara<br />
is, rom xelisufleba ganawilebulia an is,<br />
rom xelisuflebas axorcielebs sxvadasxva<br />
organo, aramed is, rom TiToeuli am xelisuflebis<br />
mflobeli Tanasworia Tavisi<br />
kompetenciis farglebSi, e.i. isini sruliad<br />
damoukidebeli arian da erTmaneTis mimarT<br />
angariSvaldebuli ar arian, Tumca mWidro<br />
urTierTkavSirSi imyofebian. politikuri<br />
korpusis Zalis, anu aRmasrulebeli xelisuflebisa<br />
da politikuri korpusis nebis, anu<br />
sakanonmdeblo xelisuflebis daxmarebis<br />
gareSe araferi xdeba an ar unda xdebodes. 6<br />
maSasadame, arc erT maTgans SeuZlia meoris<br />
gareSe gaakeTos rame. amitom "xelisuflebebi<br />
iZulebulni iqnebian imoqmedon da es aucilebloba<br />
aiZulebT maT imoqmedon SeTanxmebulad".<br />
7 amis safuZveli ki maTive urTierTkavSirebisa<br />
da wonasworobis dacvis meqanizmis<br />
amoqmedeba gaxlavT, romelic uzrunvelyofs<br />
Tavisuflebisa da saxelmwifos marTvis e.w.<br />
"pluralisturi" ideis cxovrebaSi gatarebas.<br />
xelisuflebaTa ganawilebis bunebis gaTvaliswinebiT,<br />
SeiZleba davaskvnaT, rom iqmneba<br />
saxelmwifo xelisuflebis iseTi organizacia,<br />
romelic gulisxmobs institucionalizebuli<br />
organoebis sistemis sawyisebs aSkarad<br />
gansazRvruli struqturul-funqciuri niSnebiTa<br />
da absoluturi avtonomiuri moqmedebis<br />
sazRvrebiT. aq mTavaria is, rom isini<br />
warmoadgenen sxvadasxva xelisuflebas,<br />
romelTa Soris urTierTkavSiri agebulia<br />
wonasworobis Teoriis sawyisebze.<br />
6 S. monteskie, “kanonTa goni” gv. 196.<br />
7 iqve, gv. 190.<br />
konstituciis Tanaxmad, xelisuflebaTa ganawileba<br />
niSnavs ara mxolod xelisuflebis<br />
demonopolizacias, aramed, aseve, realur,<br />
namdvil gawonasworebas, romlis drosac am<br />
sami xelisuflebidan arc erTs SeuZlia Selaxos<br />
an daiqvemdebaros sxva da iZulebulia<br />
urTierTgagebisa da urTierTTanamSromlobis<br />
CarCoebSi imoqmedos.<br />
Tanamedrove pirobebSi, saqarTveloSi axali<br />
konstituciuri wyobis damkvidrebis proces-<br />
Si, uaRresad didi mniSvneloba eniWeba xelisuflebaTa<br />
ganawilebis princi ps.<br />
demokratiis es fuZemdebluri principi axali<br />
qarTuli konstituciis mniSvnelovani<br />
monapovaria. misi mizania ar dauSvas erTi<br />
romelime xelisuflebis gandideba, sazogadoebaSi<br />
avtoritaruli da diqtatoruli<br />
reJimis damkvidreba, aseve, urTierTkavSirisa<br />
da gawonasworebis principze dayrdnobiT,<br />
saxelmwifo mmarTvelobaSi SesaZlo Secdomebis<br />
minimumamde dayvana, gadamwyveti sakiTxebisadmi<br />
calmxrivi midgomis dauSvebloba. am<br />
principis mizania saxelmwifos yvela struqturis<br />
racionaluri da optimaluri qmedebis<br />
Sedegad saxelmwifos marTvis meqanizmis<br />
efeqtianobis amaRleba.<br />
saqarTvelos 1995 wlis konstituciis me-5<br />
muxlis me-4 punqtSi miTiTebulia:<br />
“saqarTveloSi saxelmwifo xelisufleba<br />
xorcieldeba xelisuflebis danawilebis<br />
principze dayrdnobiT”. es niSnavs, rom saxelmwifo<br />
xelisufleba iyofa sakanonmdeblo,<br />
aRmasrulebel da sasamarTlo xelisuflebebad,<br />
romelTa ganmaxorcielebeli organoebi<br />
TavianT uflebamosilebebs damoukideblad<br />
asruleben. konstituciis 3-5 TavebSi<br />
mocemulia TiToeuli am xelisuflebis warmomadgeneli<br />
organos saqmianobisaTvis damaxasiaTebeli<br />
Taviseburebebi da ZiriTadi principebi.<br />
Sesabamisad, maT ara aqvT ufleba gascdnen<br />
TavianTi uflebamosilebis zRvrebs.<br />
konstituciis me-5 muxlis me-4 punqtis normaSi<br />
Cadebulia saxelmwifo mmarTvelobis sistemaSi<br />
xelisuflebis ganawilebis principis<br />
garantia, magram misi uzrunvelyofis xarisxi<br />
damokidebulia im axal institutze, romelic<br />
sakonstitucio sasamarTlos saxiT
damkvidrda da im meqanizmze, romelsac iTvaliswinebs<br />
misi uflebamosileba.<br />
amrigad, xelisuflebaTa ganawileba aris iseTi<br />
moqmedi meqanizmi, romelic aRwevs sxvadasxva<br />
saxelmwifo struqturis erTianobas, SeTanxmebisa<br />
da specialuri samarTlebrivi procedurebis<br />
urTulesi procesis safuZvelze,<br />
romelic gaTvaliswinebulia konfliqturi<br />
mdgomareobis SemTxvevebSic.<br />
liberalizmi<br />
zemoaRniSnuli ori principis – arCeviToba<br />
da konstitucionalizmi – ganxorcieleba<br />
SeiZleba TavisTavad sakmarisi ar aRmoCndes<br />
demokratiuli mmarTvelobis legitimurobisaTvis,<br />
Tu ar arsebobs pirovnebis Tavisuflebis,<br />
Rirsebisa da Tanasworobis dacvis<br />
garantiebic. aRniSnul RirebulebaTa garkveuli<br />
normebis dacvis gareSe demokratiuli<br />
sistema legitimurad ver CaiTvleba.<br />
safrangeTis 1789 wlis adamianisa da moqalaqis<br />
uflebaTa deklaraciis 26-e muxli<br />
aRiarebs, rom nebismier sazogadoebaSi, romel-<br />
Sic ar aris uzrunvelyofili uflebaTa ganxorcieleba<br />
da ar aris gaazrebuli xelisuflebis<br />
ganawilebis principi, ar gaaCnia konstitucia.<br />
cxadia, aq igulisxmeba demokratiuli<br />
konstituciuri marTlwesrigi.<br />
amrigad, demokratiis mesame arsebiTi principi<br />
aris liberalizmi, anu pirovnebis Tavisuflebis,<br />
Rirsebisa da Tanasworobis aRiareba<br />
privilegirebul Rirebulebad. Tavisufleba<br />
adamianis bunebidan momdinareobs, `Tavisuflebaze<br />
uaris Tqma sakuTar adamianur Rirsebaze,<br />
adamianur uflebebze, TviT movaleobebze<br />
uaris Tqmis tolfasia~. 8<br />
Tavisufleba is sityvaa, romelic yvelaze<br />
metad axdens STabeWdilebas adamianis gonebaze.<br />
Cveulebriv, Tavisuflebas demokratiul<br />
mmarTvelobasTan aigiveben. saxelmwifo wyobasTan<br />
mimarTebiT Tavisuflebas sami xelisuflebis<br />
(sakanonmdeblo, aRmasrulebeli<br />
da sasamarTlo) garkveuli ganawileba qmnis;<br />
moqalaqesTan mimarTebaSi ki, monteskies Tanaxmad,<br />
“Tavisufleba mdgomareobs usafrTxoe-<br />
8 J.J. ruso, “sazogadoebrivi xelSekruleba” gv. 15.<br />
9 S. monteskie, “kanonTa goni” 213.<br />
10 iqve, gv. 180.<br />
baSi an kidev usafrTxoebis rwmenaSi”. 9<br />
Tavisufleba, ZiriTadad, aris is, rom adamiani<br />
ar aiZulo moimoqmedos iseTi ram, rasac<br />
kanoni ar iTvaliswinebs. es ki SesaZlebelia<br />
mxolod im pirobiT, Tu adamianebs samoqalaqo<br />
kanonebi ganageben. maSasadame, Tavisufleba<br />
imis keTebis uflebaa, rac kanoniT dasaSvebia.<br />
sadac Zalaufleba kanons ar emorCileba,<br />
iq pirovnebis uflebaTa dacvis Sansebi<br />
mcirea. “Tu moqalaqes SeuZlia akeTos is,<br />
rasac kanonebi krZalaven, maSin mas aRar eqneba<br />
Tavisufleba, radgan igive SesaZlebloba<br />
sxvebsac eqnebaT”. 10<br />
demokratiaSi formalobaTa raodenoba izrdeba<br />
moqalaqeTa Tavisuflebis, qonebis, sicocxlis,<br />
Rirsebis zrdis Sesabamisad. demokratiuli<br />
mmarTvelobisas saxelmwifo wyobis<br />
buneba moiTxovs, rom mosamarTleebi zustad<br />
icavdnen kanonis teqsts. demokratiul saxelmwifoebSi<br />
yvela Tanasworia. aqedan gamomdinare,<br />
nebismieri moqalaqis mimarT ar Sei-<br />
Zleba kanonis borotad gamoyeneba, roca saqme<br />
exeba mis qonebas, mis Rirsebas an mis sicocxles.<br />
1789 wlis uflebaTa deklaraciaSi naTqvamia,<br />
rom adamianebi Tavisufali da Tanaswori arian<br />
TavianT uflebebSi. kanoni yvelasaTvis erTi<br />
unda iyos, icavs igi Tu sjis. kanonis winaSe<br />
yvela moqalaqe Tanasworia. deklaraciiT<br />
gamocxadebuli moqalaqeTa Tanasworuflebianoba<br />
Semdgom sxvadasxva formiT aisaxa sxvadasxva<br />
qveynis konstituciaSi. swored amitom<br />
damkvidrda demokratiuli saxelmwifoebis<br />
konstituciebSi mZlavri aqcenti adamianis<br />
upiratesobis Sesaxeb saxelmwifos winaSe.<br />
saxelmwifoSi adamianis mdgomareoba, pirvel<br />
rigSi, damokidebulia imaze, Tu rogor<br />
zrunavs kanonmdebeli masze, rogor samarTlebriv<br />
safuZvelze amkvidrebs mas; meore<br />
rigSi, - imaze, Tu rogor zrunavs aRmasrulebeli<br />
xelisufleba mis keTildReobaze;<br />
mesame rigSi, - imaze, Tu rogor aris daculi<br />
konstituciuri garantiebi sakonstitucio<br />
sasamarTlo organoebisa da saxalxo<br />
damcvelis institutis zedamxedvelobiT.<br />
105
106<br />
Cvens droSi, moqalaqeTa uflebebisa da Tavisuflebis<br />
dacvis samarTlebriv saSualebebs<br />
warmoadgenen konstituciuri garantiebi, e.i.<br />
im xerxebisa da meTodebis erToblioba, romlebic<br />
gaTvaliswinebulia konstituciuri<br />
normebiT. saxelmwifos suverenuli xelisufleba<br />
moqalaqeebze vrceldeba rogorc im<br />
saxelmwifos teritoriaze, romlis moqalaqecaa<br />
piri, ise mis farglebs gareT. individs<br />
ufleba aqvs moiTxovos Tavisi uflebebisa<br />
da kanonieri interesebis dacva im saxelmwifosagan,<br />
romlis moqalaqec is aris.<br />
sazogadoebrivi keTildReoba yovelTvis<br />
moiTxovs, rom TiToeuli adamiani ucvlelad<br />
inarCunebdes samoqalaqo kanonebiT mini-<br />
Webul sakuTrebas. sakmarisia magistraturam<br />
aiZulos kerZo piri gayidos Tavisi memkvidreoba,<br />
rom man amiT kerZo pirs CamoarTvas<br />
samoqalaqo kanonmdeblobiT miniWebuli is didi<br />
privilegia, romlis Tanaxmadac, aravis aqvs<br />
ufleba aiZulos kerZo piri gaasxvisos sakuTari<br />
qoneba. samoqalaqo kodeqsis meSveobiT<br />
moqalaqes SeuZlia daicvas Tavisi qoneba da<br />
sicocxle nebismieri sxva moqalaqis winaSe.<br />
amrigad, Tanasworuflebianoba, pirovnebis<br />
xelSeuxebloba, politikuri Tavisuflebebi<br />
da socialur-ekonomikuri uflebebi konstituciuri<br />
garantiebis erT mTlian nakrebs<br />
warmoadgenen. Sesabamisad, erTi konkretuli<br />
uflebis an garkveuli Tavisuflebis ganuxorcieleblobis<br />
SemTxvevaSi seriozuli safrTxis<br />
qveS dgeba mTlianad uflebebisa da<br />
Tavisuflebis institutebi.<br />
maSasadame, saxelmwifosa da pirovnebas Soris<br />
urTierTkavSiris xasiaTi da buneba mimdinare<br />
procesebis aSkara gamoxatulebaa. rac ufro<br />
demokratiulia saxelmwifo, miT ufro maRalia<br />
am urTierTobaTa Sefasebis kriteriumi.<br />
saqarTveloSi sazogadoebrivi da saxelmwifoebrivi<br />
demokratizaciis procesma dadebi-<br />
Ti gavlena moaxdina moqalaqeTa konstituciuri<br />
uflebebisa da Tavisuflebebis gafar-<br />
Toebasa da maTi garantiebis ganmtkicebaze,<br />
rac saTanadod Camoyalibda 1995 wlis<br />
saqarTvelos konstituciaSi.<br />
qarTul konstituciaSi adamianisa da xelisuflebis<br />
urTierToba ganixileba im WrilSi,<br />
rasac “xelisufleba-adamianisaTvis” eTqmis.<br />
konstitucia akanonebs saxelmwifos valde-<br />
bulebas adamianisa da moqalaqis uflebebisa<br />
da Tavisuflebebis uzrunvelsayofad; swored<br />
saxelmwifo unda iyos maTi dacvisa da realizaciis<br />
umTavresi garanti.<br />
saerTaSoriso samarTlis sayovelTaod aRiarebuli<br />
principebisa da normebis Sesabamisad,<br />
saqarTvelos konstitucia calsaxad aRiarebs<br />
saqarTvelos moqalaqeTa Tanasworobas<br />
socialur, ekonomikur, kulturul da politikur<br />
cxovrebaSi; rac gulisxmobs kanonisa<br />
da qveynis administraciis winaSe Tanasworobas,<br />
gadasaxadebis winaSe Tanasworobas, uflebebisa<br />
da Tavisuflebebis gamoyenebis Tanasworobas.<br />
adamianis, rogorc umaRlesi Rirebulebis,<br />
uflebebsa da Tavisuflebebs exeba saqarTvelos<br />
1995 wlis konstituciis meore Tavi -<br />
“saqarTvelos moqalaqeoba, adamianis ZiriTadi<br />
uflebani da Tavisuflebani”, romelSic<br />
Camoyalibebulia demokratiuli mmarTvelobis<br />
fuZemdebluri debulebebi. aRniSnuli Tavi<br />
moicavs mniSvnelovan normebsa da miTiTebebs,<br />
romlebic uzenaesi kanoniT garantirebuli<br />
ZiriTadi uflebebisa da Tavisuflebebis<br />
erTobliobas warmoaCenen. es konstituciis<br />
yvelaze vrceli Tavia da masSi gaerTianebulia<br />
36 muxli. saerTod, Cvens konstitucia-<br />
Si, pirovnebis statusTan dakavSirebiT<br />
mocemulia samocamde muxli. aRniSnuli konstituciuri<br />
normebis mizania axali mentalitetis<br />
mqone adamianis formireba.<br />
adamianis uflebaTa sistemis mTlianoba, ganpirobebuli<br />
aris Tanasworobisa da socialuri<br />
principebis erTianobiT. amis Taobaze<br />
me-14 muxlSi sakmaod tevadi normaa Camoyalibebuli.<br />
me-19 muxli akanonebs sityvis,<br />
azris, sindisis, aRmsareblobisa da rwmenis<br />
Tavisuflebas; me-20 muxli ki icavs adamianis<br />
piradi cxovrebis xelSeuxeblobas.<br />
adamianisadmi gansakuTrebuli zrunvis dasturia<br />
me-15, me-17, me-18 muxlebi, romelTa<br />
Tanaxmadac, adamianis sicocxle, misi Tavisufleba,<br />
pativi da Rirseba xelSeuvalia. kanoni<br />
garkveul farglebSi icavs yovelive maTgans.<br />
konstituciiT dadgenilia adamianis, dakavebuli<br />
piris sasamarTlosadmi wardgenis, eWvmitanilis<br />
dakavebis da braldebulis winaswari<br />
patimrobis zRvruli normebi, romelTa dar-<br />
Rveva isjeba kanoniT, xolo ukanonod dakave-
ul an dapatimrebul pirs kompensaciis miRebis<br />
ufleba aqvs. me-40 muxlis Tanaxmad, adamiani<br />
udanaSaulod iTvleba, vidre ar damtkicdeba<br />
misi damnaSaveoba dadgenili wesiTa<br />
da kanonier ZalaSi Sesuli sasamarTlos<br />
gamamtyunebeli ganaCeniT. konstituciiT aseve<br />
gaTvaliswinebulia: sakuTari pirovnebis Tavisufali<br />
ganviTarebis ufleba; ufleba daikavos<br />
nebismieri saxelmwifo Tanamdeboba, Tu<br />
igi akmayofilebs kanonmdeblobiT dadgenil<br />
moTxovnebs; ganaTlebis miRebisa da misi formis<br />
arCevis ufleba; ojaxis, dedaTa da bavSvTa<br />
uflebebis dacva; ufleba Tavisuflad miiRos<br />
da gaavrcelos informacia.<br />
ama Tu im qveynis konstituciis demokratiulobis<br />
donis Sefasebis kriteriumTa Soris<br />
erT-erTi umTavresi aris is, Tu rogor mzrunvelobas<br />
iCens igi ucxoelebisa da moqalaqeobis<br />
armqone pirTa mimarT. am mxrivac, Cveni qveyana<br />
stumarTmoyvareobis saukunovan tradicias<br />
sakanonmdeblo doneze amkvidrebs.<br />
saqarTvelos konstitucia (muxli 22, 27,<br />
47, 35) mis teritoriaze mcxovreb ucxoeTis<br />
qveynis moqalaqeebsa da moqalaqeobis armqone<br />
pirebs konstituciur moTxovnaTa SesrulebisTvis,<br />
pasuxis moTxovnis Tvalsazrisi-<br />
Tac, saqarTvelos moqalaqeebTan Tanabar<br />
pirobebSi ayenebs. 44-e muxlis I punqtSi<br />
aRniSnulia, rom saqarTveloSi mcxovrebi<br />
yoveli piri valdebulia asrulebdes saqarTvelos<br />
konstituciisa da kanonmdeblobis moTxovnebs.<br />
moqalaqeTa uflebebisa da Tavisuflebis<br />
dacvis mizniT, konstituciis 43-e muxliT<br />
saqarTveloSi Camoyalibda sruliad axali,<br />
ombudsmenis, anu saqarTvelos saxalxo damcvelis<br />
instituti.<br />
1996 wlis 16 maiss saqarTvelos parlamentma<br />
miiRo kanoni “saqarTvelos saxalxo damcvelis<br />
Sesaxeb”. misi ZiriTadi funqciaa<br />
pirovnebis dacva xelisuflebis aRmasrulebeli<br />
organoebisa da saxelmwifo moxeleebis<br />
mier administraciuli uflebamosilebis aramarTlzomieri<br />
da borotad gamoyenebis SemTxvevisagan.<br />
igi saqmeSi ereva maSin, roca kanoni<br />
irRveva. misi ganxilvis sagania moqalaqis<br />
urTierToba saxelmwifo organoebTan, sazogadoebriv<br />
organizaciebTan da ara samoqalaqo<br />
urTierTobis davebi. saxalxo damcveli airCeva<br />
5 wlis vadiT saqarTvelos parlamentis sruli<br />
Semadgenlobis umravlesobiT. saxalxo damcvels<br />
evaleba regularuli angariSgeba parlamentis<br />
winaSe. konstituciis 43-e muxlis<br />
me-2 punqtiT, saxalxo damcvelis saqmianobisaTvis<br />
dabrkolebaTa Seqmna isjeba kanoniT.<br />
amrigad, demokratiis ZiriTad elementad mainc<br />
xalxis nebis politikur suverenad gamocxadeba,<br />
praqtikulad ki xelisuflebis arCevi-<br />
Toba miiCneva. axalgazrda da naklebad ganviTarebul<br />
demokratiul saxelmwifoebSi<br />
demokratia, ufro xSirad gaigivebulia<br />
arCeviTobasTan, radgan es ukanaskneli<br />
demokratiis yvelaze TvalsaCino niSans warmoadgens.<br />
amitom demokratiuli mmarTvelobis<br />
damamkvidrebel qveynebSi saerTaSoriso<br />
sazogadoebriobis mTeli Zalisxmeva, upirvelesad,<br />
swored arCevnebis Catarebazea mimarTuli.<br />
politikuri reJimi, romelSic xelisuflebis<br />
arCeviToba xorcieldeba – Tundac<br />
kanonis uzenaesobisa da liberaluri<br />
Rirebulebebis dacvis gareSe – mainc demokratiad<br />
miiCneva.<br />
konstitucionalizmi gaigivebulia wesrigTan,<br />
stabilurobasa da mdgradobasTan. mis gareSe<br />
ar SeiZleba arsebobdes imis garantia, rom<br />
demokratiuli principebi damyardeba. konstitucionalizmisa<br />
da liberaluri Rirebulebebis<br />
damkvidreba, xSir SemTxvevaSi, Rrma<br />
kulturul cvlilebebs iTxovs, rasac TaobaTa<br />
cvla sWirdeba, maSin rodesac arCevnebis<br />
Catareba saerTaSoriso damkvirveblebis<br />
monawileobiT erTjeradi aqtia. kanonis uzenaesobisa<br />
da wesrigisadmi pativiscema Znelad<br />
idgams fesvs im sazogadoebaSi, sadac pativs<br />
ar scemen individs, pirovnebas.<br />
demokratiuli mmarTvelobis damyareba aseve<br />
iTxovs garkveul Zalisxmevas. misi damkvidrebisaTvis<br />
ar aris sakmarisi mxolod<br />
demokratiis ZiriTadi principebis upiratesobis<br />
aRiareba, mmarTvelobis sxva principebTan<br />
SedarebiT. WeSmariti demokratiis<br />
dasamkvidreblad, xalxs, anu politikur<br />
erTobas esaWiroeba, erTi mxriv, saTanado<br />
unari, romelic yalibdeba garkveuli socialuri,<br />
ekonomikuri, kulturuli, sagareo-politikuri<br />
viTarebis bazaze, xolo, meore mxriv,<br />
demokratiuli mmarTvelobis swavla praqtikuli<br />
gamocdilebis miRebis procesSi.<br />
107
108<br />
ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ×ÏÒÌÄÁÉ,<br />
ÒÄÓÐÖÁËÉÊÀ, ÒÏÂÏÒÝ ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ×ÏÒÌÉÓ<br />
ÍÀÉÒÓÀáÄÏÁÀ, ÈÀÍÀÌÄÃÒÏÅÄ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏ ÃÀ ÌÉÓÉ<br />
ÓÀÌÏÌÀÅËÏ ÐÄÒÓÐÄØÔÉÅÄÁÉ<br />
ÉÌÄÃÏ ÀÒãÄÅÀÍÉÞÄ<br />
saxelmwifos forma da<br />
mmarTvelobis formebi<br />
upirveles yovlisa, Sesavlis saxiT unda<br />
aRvniSnoT, rom uSualod publikaciis Ziri-<br />
Tadi Temis ganxilvamde mizanSewonili iqneba<br />
ganvixiloT saxelmwifos formis institutisa<br />
da am institutSi mmarTvelobis formis<br />
adgilis gansazRvra, radgan ufro srulyofilad<br />
iqnes gaazrebuli, Tu ras niSnavs,<br />
zogadad, mmarTvelobis forma da, ra Tqma<br />
unda, misi erT_erTi nairsaxeoba - respublika,<br />
rac, saboloo jamSi, garkveuli zogadi<br />
Teoriuli Sesavlis Semdgom, gagviadvilebs<br />
Tanamedrove saqarTvelos mdgomareobis<br />
garkvevas da misi samomavlo perspeqtivebis<br />
ganxilvas.<br />
saxelmwifos forma aris saxelmwifo samarTlis<br />
kompleqsuri zeinstituti, romelic<br />
Tavis TavSi oTx sxvadasxva damoukidebel<br />
qveinstituts moicavs, romlebic erToblioba-<br />
Si Tavs iyrian saxelmwifos formis cnebis<br />
qveS. esenia: mmarTvelobis, saxelmwifos teritoriuli<br />
mowyobis, politikuri da saxelmwifo<br />
reJimis formis institutebi. Ee.i. miuxedavad<br />
imisa, rom aq saqme gvaqvs formas-<br />
Tan, igi, saboloo jamSi, uTiTebs saxelmwifos<br />
Sinagan, Sinaarsobriv niSnebze, kerZod<br />
imaze, Tu vis mier xorcieldeba saxelmwifo<br />
xelisufleba, rogor xdeba saxelmwifo xelisuflebis<br />
umaRlesi organoebis formireba<br />
(mmarTvelobis forma), rogoria saxelmwifos<br />
gansazRvrul teritoriaze mosaxleobis<br />
gaerTianebis wesi, misi urTierTkavSiri<br />
saxelmwifos sxva teritoriul nawilebsa da<br />
mTlianad saxelmwifosTan (saxelmwifos teritoriuli<br />
mowyobis forma), ra xerxebiTa<br />
da meTodebiT xorcieldeba xelisufleba<br />
saxelmwifoSi (politikuri reJimis forma),<br />
dabolos, rogoria faqtobrivi urTierToba<br />
saxelmwifo xelisuflebis umaRles organoebs<br />
Soris, vinaidan zogjer igi gansxvavebulia<br />
konstituciaSi mocemuli modelisagan<br />
(saxelmwifo reJimis forma).*<br />
saxelmwifoebi SeiZleba iyvnen respublikuri<br />
an monarqiuli formis matarebelni (arseboben<br />
saxelmwifoebi, romelTa mmarTvelobis<br />
formebi Seicaven rogorc respublikuri, ise<br />
monarqiuli mmarTvelobis formis niSnebs,<br />
amaze ufro vrclad mogaxsenebT Semdgom).<br />
teritoriuli mowyobis mixedviT saxelmwifo<br />
SeiZleba iyos unitaruli, federaciuli an<br />
regionaluri, politikuri reJimis mixedviT<br />
ki - demokratiuli, avtoritaruli, totalitaruli<br />
da sxva.<br />
zemoaRniSnulidan gamomdinare, Cndeba<br />
logikuri kiTxva imis Taobaze, Tu ratom<br />
aris, rom erTi saxelmwifo respublikuri,<br />
xolo meore - monarqiuli mmarTvelobis<br />
formisaa, erTi saxelmwifo federaciulia,<br />
xolo meore unitaruli da a.S., e.i. ratom<br />
aris, rom saxelmwifoebs sxvadasxva formebi<br />
aqvT. amis mizezi sxvadasxvaa, kerZod: politikuri,<br />
ekonomikuri, socialuri da sxva saxis<br />
faqtorebi, romelTa farglebSi moiazreba<br />
saxelmwifos aRmocenebisa da Camoyalibebis<br />
pirobebi, istoriuli da erovnuli tradiciebi,<br />
mosaxleobis kulturuli ganviTarebis done,<br />
saerTaSoriso viTareba da sxva. amis dasa-<br />
* zogierTi mecnieri, mag. v.e. Cirkini, erTmaneTisagan ar ganasxvavebs politikuri da saxelmwifo reJimis<br />
cnebebs, xolo mecnierTa garkveuli nawili, mag. b.a. straSuni, erTmaneTisagan mijnavs maT da saxelmwifo<br />
reJims ufro didi, politikuri reJimis cnebis Semadgenlad Tvlis.
dastureblad SeiZleba moviyvanoT inglisisa<br />
da safrangeTis Sedarebis magaliTi, im TvalsazrisiT,<br />
rom burJuaziuli revoluciis<br />
mimdinareobis periodSi inglisis burJuazia<br />
ar iyo iseTi mkacri da radikaluri, rogoric<br />
safrangeTis burJuazia feodalizmTan brZolaSi.<br />
aman gamoiwvia is, rom inglisSi bur-<br />
Juazia feodalebTan garkveul daTmobebze<br />
wavida, rac gamoixata inglisSi konstituciuri<br />
monarqiis damyarebaSi, xolo safrangeT-<br />
Si moxda feodalizmis sruli ganadgureba<br />
da safrangeTis burJuaziam Tavisi politikuri<br />
batonoba respublikuri mmarTvelobis formaSi<br />
gamoxata.<br />
saxelmwifos formaze ar SeiZleba gavlena<br />
ar moaxdinos qveynis mosaxleobis eTnikurma<br />
Semadgenlobam, vinaidan mravalenovan saxelmwifoSi<br />
sxvadasxva erebis miswrafebam, hqondeT<br />
TavianTi saxelmwifoebrivi warmonaqmnebi,<br />
SeiZleba migviyvanos iqamde, rom teritoriuli<br />
mowyobis mixedviT saxelmwifo federaciuli<br />
gaxdes.<br />
saxelmwifos formaze gavlenas axdens agreTve<br />
qveynis istoriuli ganviTarebis tradiciebi,<br />
ase magaliTad, germania, wesisamebr, unitaruli<br />
unda yofiliyo (erovnuli Semadgenlobis<br />
TvalsazrisiT), magram igi federaciulia, es<br />
SeiZleba aixsnas am qveynis istoriuli ganviTarebis<br />
tradiciebis gamoZaxiliT, radgan<br />
germania saukuneebis ganmavlobaSi daqucmacebuli<br />
iyo patar-patara germanul saxelmwifoebad.<br />
saxelmwifos formaze did gavlenas axdens<br />
misi aRmocenebisa da Camoyalibebis pirobebi,<br />
magaliTad, belgia, rogorc yvelasaTvis cnobilia,<br />
vaterloos brZolis Semdeg napoleonis<br />
damarcxebis Sedegad Seiqmna holandiuri<br />
da franguli provinciebisagan da amitom<br />
bunebrivia, rom Taviseburia misi erovnuli<br />
Semadgenloba da saxelmwifos formac.<br />
aseve SeiZleba daisvas kiTxva imis Sesaxeb,<br />
SeiZleba Tu ara saxelmwifos erTi romelime<br />
formaluri maxasiaTeblis Secvlam gamoiwvios<br />
saxelmwifos formis romelime sxva<br />
Semadgenlis Sinaarsis cvlileba? SeiZleba<br />
da amis magaliTebi Semdegia: 1967 wels sa-<br />
1 Â.Â. Ìàêëàêîâ. Êîíñòèòóöèè çàðóáåæíûõ ãîñóäàðñòâ., Ìîñêâà 1999 ã. Ñòð.283.<br />
2 Â.Å. ×èðêèí. Êîíñòèòóöèîííîå ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìîñêâà. 1997 ã. Ñòð.136.<br />
berZneTSi moxda samxedro gadatrialeba,<br />
damyarda diqtatura da samxedroebma mefe<br />
konstantine xelisuflebas CamoaSores (es<br />
periodi cnobilia, rogorc `polkovnikebis<br />
diqtatura~), SeiZleba moxdes piriqiTac,<br />
magaliTad, 1975 wels gardaicvala espaneT-<br />
Si diqtatori franko da 1978 wlis konstituciis<br />
safuZvelze aRdgenil iqna monarqia.<br />
Ee.i., rogorc davinaxeT, politikuri reJimis<br />
Secvlam erT SemTxvevaSi gamoiwvia monarqiis<br />
Secvla respublikiT, xolo meore SemTxvevaSi<br />
ki piriqiT (magram aqve unda aRiniSnos,<br />
rom espaneTs yovelTvis hqonda miswrafeba<br />
monarqiisaken da espaneTis saxelmwifos istoriaSi<br />
sul ori respublika arsebobda<br />
mokle droiTi periodebiT, pirveli 1873-1875<br />
wlebSi da meore 1931-1939 wlebSi) 1 .<br />
zogierT SemTxvevaSi politikuri reJimis<br />
cvalebadobam SeiZleba gamoiwvios teritoriuli<br />
mowyobis formis Secvlac, magali-<br />
Tad, nigeriaSi, ramdenime samxedro gadatrialebis<br />
Semdeg, mcdeloba imisa, rom nigeria<br />
gadaeqciaT unitarul saxelmwifod, dasrulda<br />
samoqalaqo omiT 60-iani wlebis dasasruls.<br />
aqve unda aRiniSnos, rom termini "saxelmwifos<br />
forma“, doqtrinaluri (samecniero)<br />
warmoSobisaa. igi ufro samecniero kategoriaa,<br />
vidre sakanonmdeblo, magram axali<br />
tendenciebis safuZvelze igi samarTlebrivi<br />
regulirebis sferoSi moeqca, anu doqtrinaluri<br />
cneba gadaiqca praqtikul sakanonmdeblo<br />
cnebad. amis naTelsayofad unda aRvniSnoT<br />
TurqeTis 1982 wlis konstitucia, salvadoris<br />
1983 wlis konstitucia da eTiopiis<br />
1987 wlis konstitucia, sadac arsebobs<br />
Tavebi `saxelmwifos formis~ saxelwodebiT. 2<br />
aSkaraa, rom saxelmwifos formis sakiTxs<br />
ara marto Teoriuli, aramed praqtikuli<br />
mniSvnelobac aqvs, radgan imaze, Tu rogor<br />
aris organizebuli da realizebuli saxelmwifo<br />
xelisufleba, damokidebulia saxelmwifos<br />
xelmZRvanelobis efeqturoba, mmarTvelobis<br />
qmedunarianoba, mTavrobis prestiJi<br />
da stabiluroba, kanonierebisa da marTlwesrigis<br />
mdgomareoba qveyanaSi da a.S. am mokle<br />
CamonaTvalidanac Cans, Tu ra didi mniSvneloba<br />
aqvs saxelmwifos formis sakiTxs.<br />
109
110<br />
mmarTvelobis forma: ar Sevcdebi Tu vityvi,<br />
rom mmarTvelobis forma wamyvani da mniSvnelovani<br />
Semadgenelia saxelmwifos formisa.<br />
mmarTvelobis formis qveS gulisxmoben<br />
umaRlesi saxelmwifo xelisuflebis organizacias,<br />
umaRlesi saxelmwifo organoebis<br />
formirebis wess, struqturas, maT kompetencias,<br />
uflebamosilebis vadas, urTierTobis<br />
formebs mosaxleobasTan da am ukanasknelTa<br />
monawileobis mniSvnelobas am organoTa<br />
formirebaSi. erTi sityviT rom vTqvaT,<br />
mmarTvelobis forma gvcems pasuxs kiTxvaze<br />
`vin marTavs~.<br />
aRsaniSnavia isic, rom iuridiul literaturaSi<br />
mmarTvelobis formis cnebas ori sxvadasxva,<br />
viwro da farTo, gagebiT xmaroben.<br />
viwro gagebiT mmarTvelobis forma axsnilia<br />
erTi piris iuridiuli mdgomareobis TvalsazrisiT,<br />
es aris saxelmwifos meTauri,<br />
romelic SeiZleba iyos monarqi an prezidenti<br />
(amaze ufro vrclad qvemoT mogaxsenebT).<br />
rac Seexeba mmarTvelobis formis farTo<br />
gagebas, igulisxmeba urTierTobebi saxelmwifo<br />
organoebsa da ekonomikur, politikur<br />
centrebs Soris, is politikuri garemo,<br />
romelSic moqmedeben saxelmwifo organoebi. 3<br />
rac Seexeba mmarTvelobis formebis klasifikacias<br />
(sanam tradiciul klasifikacias<br />
SemogTavazebdeT), mas safuZvlad SeiZleba<br />
daedos saxelmwifo xelisuflebis danawilebisa<br />
da erTianobis principebi. amis safuZvelze<br />
SeiZleba ganisazRvros polikratiuli<br />
(mravalxelisuflebiani), monokratiuli<br />
(erTxelisuflebiani) da Sereuli (rodesac<br />
erTad aris mocemuli mmarTvelobis rogorc<br />
polikratiuli, ise monokratiuli elementebi)<br />
mmarTvelobis formebi.<br />
polikratiuli mmarTvelobis formisaTvis<br />
damaxasiaTebelia saxelmwifo xelisuflebis<br />
organizaciis dafuZneba xelisuflebis danawilebis<br />
principze, sadac erTiani saxelmwifo<br />
xelisufleba dayofilia sam damoukidebel<br />
xelisuflebis tradiciul Stod, ker-<br />
Zod, sakanonmdeblo, aRmasrulebel da sasamarTlo<br />
Stoebad (dRevandel dRes ar mimaCnia<br />
sagangaSod is garemoeba, rom xelisufleba<br />
tradiciuli samis nacvlad daiyos<br />
ufro met, Tundac oTx an xuT, Stod. met-<br />
3 iqve, gv. 139.<br />
sac getyviT, es araRiarebuli realobacaa.<br />
saqarTvelos magaliTze Tu ganvmartavT,<br />
romeli tradiciuli xelisuflebis StoSi<br />
unda SeviyvanoT igive kontrolis palata an<br />
centraluri saarCevno komisia? verc erTSi,<br />
radgan isini TviTon calke qmnian xelisuflebis<br />
Stoebs, pirobiTad sakontrolo–<br />
sazedamxedvelo da saarCevno xelisuflebebs.<br />
Tavad jon lokic da Sarl lui monteskiec,<br />
romlebmac srulyofili da saboloo<br />
saxe misces xelisuflebis danawilebis principis<br />
Teorias, Cveni Tanamedroveni rom yofiliyvnen,<br />
gazrdidnen xelisuflebis StoTa<br />
raodenobas, radgan dResdReobiT ufro rTuli<br />
da mravalferovani funqciebis Sesruleba<br />
uxdeba saxelmwifos, vidre Tundac lokisa<br />
da monteskies dros. es yovelive zemoT aRniSnuli,<br />
ra Tqma unda, arRvevs lokiseuli da<br />
monteskieseuli Teoriis formas da aramc da<br />
aramc Sinaarss, Tuki Tundac xuT xelisuflebas<br />
Soris urTierToba dafuZnebuli iqneba<br />
urTierTSekavebisa da Sewonasworebis sistemaze,<br />
romlebic gansazRvrul damoukidebel<br />
saxelisuflebo funqciebs asruleben, am xelisuflebis<br />
Stoebs mWidro urTierTkavSiri<br />
aqvT, magram arc erTs ar SeuZlia zemdgomi<br />
mdgomareoba daikavos meoresTan mimarTebaSi,<br />
TiToeul Stos kanoniT miniWebuli aqvs uflebamosileba<br />
imisa, rom Tu erT–erTma Stom<br />
gadaaWarba Tavis uflebamosilebas, gaaneitralos<br />
misi amgvari miswrafebebi da isev<br />
aRadginos balansi da Tanaswori urTierToba<br />
xelisuflebis Stoebs Soris, rac iuridiul<br />
literaturaSi urTierTSekavebisa da<br />
Sewonasworebis sistemiT aris cnobili. amis<br />
naTel magaliTad SegviZlia moviyvanoT aSS–<br />
is 1787 wlis konstitucia, romelmac pirvelma<br />
warmoadgina srulyofilad urTierTobis es<br />
sistema konstituciur doneze. aqve unda<br />
aRiniSnos: TeoriaSi gamoTqmulia mosazreba<br />
imis Taobaze, rom sakanonmdeblo, saparlamento<br />
xelisuflebas mainc aqvs garkveuli<br />
upiratesoba aRmasrulebel da sasamarTlo<br />
xelisuflebasTan SedarebiT, rac gamoixateba<br />
imaSi, rom mxolod parlaments SeuZlia<br />
miiRos kanonebi, romlis farglebSic moqmedebs<br />
ara marto TviT sakanonmdeblo, aramed xelisuflebis<br />
sxva Stoebic, igive, zemoaRniSnuli<br />
aRmasrulebeli da sasamarTlo xelisu-
flebebic, magram Teoriisagan gansxvavebiT<br />
praqtikaSi igrZnoba aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
upiratesoba xelisuflebis sxva Stoebze<br />
da amis damadastureblad sakmarisia e.w.<br />
`delegirebuli kanonmdeblobis~ moxseniebac,<br />
romelic ukve sakanonmdeblo kategoriadac<br />
gadaiqca. aseT delegirebul kanonmdeblobas,<br />
magaliTisaTvis, iTvaliswinebs espaneTis 1978<br />
wlis konstituciis meore Tavi).<br />
rac Seexeba monokratiuli mmarTvelobis<br />
formas, igi xasiaTdeba erTxelisuflebianobiT,<br />
sadac mTlianad uaryofilia xelisuflebis<br />
organizaciis Tanamedrove, demokratiuli<br />
xelisuflebis danawilebisa da saxalxoxelisuflebianobis<br />
principebi da xelisufleba<br />
moqceulia erTi organos an Tanamdebobis<br />
piris xelSi. aseT Tanamdebobis pirs<br />
SeiZleba erqvas fiureri, duCe, kaudilo. Tavis<br />
droze, axlo warsulSi, aseT Tanamdebobis<br />
pirebi iyvnen germaniaSi, italiasa da espaneTSi,<br />
aseve zogierT islamur qveyanaSi. konstituciurad<br />
mTeli xelisufleba momdinareobs<br />
monarqisagan. monokratiul mmarTvelobaze<br />
saubrisas zedmeti ar iqneboda gagvexsenebina<br />
Cveni axlo warsulic, roca yvela<br />
mniSvnelovani gadawyvetileba miiReboda<br />
mmarTveli komunisturi partiis politbiuros<br />
mier. samwuxarod, aseTi totalitaruli socializmis<br />
qveynebi dResac arian SemorCenili.<br />
rac Seexeba Sereuli mmarTvelobis formas,<br />
es iseTi formaa marTva–gamgeobisa, roca<br />
erTmaneTSi Sereulia rogorc monokratiuli,<br />
ise polikratiuli mmarTvelobis elementebi.<br />
aseT SemTxvevaSi konstituciam Sei-<br />
Zleba aRiaros xelisuflebis danawileba,<br />
magram am princips formaluri mniSvneloba<br />
eniWeba, radgan ar arsebobs urTierTSekavebis<br />
sistema, riTac arafrismTqmeli da uazro<br />
xdeba konstituciaSi xelisuflebis danawilebis<br />
principis aRiareba. saxelmwifo xelisuflebis<br />
organizacia sxvadasxva aralogikuri<br />
nawilebis erTobliobas emsgavseba,<br />
sadac erTiani naTeli mimarTuleba ar aris<br />
gamoxatuli.<br />
zogadad mmarTvelobis formaze saubrisas,<br />
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom saxelmwifo<br />
mmarTvelobis forma aris daxasiaTeba<br />
sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
struqturisa da maT Soris urTier-<br />
Tobisa. Ee.i. rodesac mmarTvelobis formaze<br />
vsaubrobT, yovelTvis yuradRebis centrSi<br />
eqceva xelisuflebis is ori Sto, romelsac,<br />
Tu davesesxebiT frang iurists, m. orius,<br />
politikuri xelisufleba hqvia. sasamarTlo<br />
xelisufleba ki, am SemTxvevaSi,<br />
garkveulwilad gverdze mdgomad gvevlineba,<br />
es bunebrivicaa, radgan mmarTvelobis formaze<br />
did gavlenas qveyanaSi arsebuli politikuri<br />
procesebi axdenen da am konteqstSi<br />
sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisufleba<br />
ara marto TviTon arian politikis<br />
mwarmoebelni, aramed xSirad politikuri<br />
procesebis obieqtad da arenad iqcevian xolme.<br />
es ki, ra Tqma unda, moqmedebs saxelmwifos<br />
mmarTvelobis formaze da mis cvalebadobaze.<br />
sasamarTlo xelisufleba Tavisi bunebiT<br />
apolitikuria (yovel SemTxvevaSi aseTi unda<br />
iyos) da igi Sors aris mmarTvelobis formasTan<br />
dakavSirebul da mmarTvelobis formis<br />
farglebSi politikur urTierTobebSi<br />
uSualo monawileobisagan. Ee.i., mmarTvelobis<br />
forma uTiTebs metadre sakanonmdeblo<br />
da aRmasrulebeli xelisuflebis urTier-<br />
Tobaze, vidre sasamarTlo xelisuflebis<br />
urTierTobaze xelisuflebis sxva (politikur)<br />
StoebTan.<br />
mmarTvelobis formaze zogadad saubris Semdeg,<br />
mizanSewonilad da logikurad mimaCnia<br />
gadavideT mmarTvelobis formis tradiciuli<br />
saxeebis ganxilvaze, magram manamde interess<br />
moklebuli ar iqneba aRiniSnos, rom<br />
jer kidev antikur xanaSi, cnobili moazrovne<br />
da filosofosi, aristotele ganasxvavebda<br />
mmarTvelobis formebs imis gaTvaliswinebiT,<br />
umaRlesi xelisufleba saxelmwifoSi xorcieldeboda<br />
erTpirovnulad (monarqia), pir-<br />
Ta SezRuduli raodenobis mier (aristokratia),<br />
Tu qveynis mTeli mosaxleobis monawileobiT<br />
(demokratia). principSi, aristoteleseuli<br />
kriteriumebi, raodenobriv safuZvelze<br />
damyarebuli, dRevandel dResac gamoiyeneba,<br />
vinaidan Tanamedrovenic mmarTvelobis<br />
formebs imis mixedviT ganasxvaveben, umaRlesi<br />
xelisufleba xorcieldeba erTi piris<br />
mier, memkvidreobis safuZvelze, Tu garkveuli<br />
vadiT arCeuli organos mier.<br />
zemoaRniSnulidan gamomdinare, dResdReobiT<br />
arsebobs mmarTvelobis ori ZiriTadi saxe,<br />
111
112<br />
monarqia da respublika. ganvixiloT isini<br />
zogadad da konkretulad, maTi saxesxvaobebis<br />
mixedviT.<br />
monarqia: monarqia mmarTvelobis iseTi nairsaxeobaa,<br />
rodesac saxelmwifos saTaveSi dgas<br />
piri (monarqi), romelic Tavis xelisuflebas<br />
ganaxorcielebs memkvidreobis safuZvelze.<br />
monarqis xelisufleba uvado da samudamoa,<br />
monarqi ganTavisuflebulia rogorc politikuri,<br />
ise iuridiuli pasuxismgeblobisagan<br />
misi mmarTvelobis SedegebisaTvis. igi<br />
miCneulia RmerTis wargzavnilad da misgan<br />
kurTxeulad (es ukanaskneli faqtori dRevandel<br />
dRes aravis aRelvebs da iseTi mniSvneloba<br />
aRar eniWeba, rogorc adreul periodebSi),<br />
magram es rodi niSnavs, rom monarqis<br />
uflebamosileba yovelTvis mxolod bunebrivi<br />
sikvdiliT wydeboda. istoriisaTvis<br />
cnobilia iseTi SemTxvevebic, rodesac es<br />
xdeboda sxvadasxva arasamarTlebrivi saSualebebiT<br />
da monarqs pasuxs agebinebdnen Tavisi<br />
moqmedebebisaTvis, rogorc wesi revoluciebis<br />
periodSi, rodesac monarqiul mmarTvelobas<br />
cvlida respublika. amis magaliTad Sei-<br />
Zleba moviyvanoT inglisis istoriis erTi<br />
epizodi, rodesac oliver kromvelma revoluciis<br />
dros gamoacxada respublika da<br />
monarqi karl I stiuardi sikvdiliT iqna<br />
dasjili.<br />
sagareo urTierTobebSi monarqi sxva saxelmwifoebTan<br />
warmoadgen Tavis qveyanas. monarqi<br />
iRebs saxelmwifo biujetidan mniSvnelovan<br />
finansur saxsrebs da aqvs ufleba Tavisi<br />
pirovnebis gansakuTrebuli dacvisa. sxvadasxva<br />
qveyanaSi monarqi sxvadasxva saxelwodebiT<br />
moixsenieba: Sahi, emiri, imperatori, sul-<br />
Tani, mefe, xelmwife, faraoni da sxva.<br />
TviT sityva "monarqia“ berZnuli warmoSobisaa<br />
(`monos~ - erTi da `arxes~ - xelisufleba)<br />
da niSnavs erTxelisuflebianobas, erTi piris<br />
xelisuflebas, magram cnobilia gamonaklisebic,<br />
magaliTad spartaSi, rogorc cnobilia,<br />
ori mefe arsebobda.<br />
monarqiis sxvadasxva saxesxvaobebi arsebobda<br />
sxvadasxva sazogadoebriv–ekonomikur<br />
formaciebSi. am SemTxvevaSi Cven oriode si-<br />
tyviT SevexebiT monarqiis im nairsaxeobebs,<br />
romlebic arseboben dRevandel msoflioSi.<br />
Tanamedrove periodSi monarqia warmodgenilia<br />
absoluturi, dualisturi da saparlamento<br />
(konstituciuri) monarqiis saxiT. ganvixiloT<br />
TiToeuli maTgani (zogierTi mecnieri konstituciuri<br />
monarqiis cnebaSi aerTianebs<br />
dualistur da saparlamento monarqiebs, xolo<br />
zogierTi avtori ki konstituciur monarqias<br />
mxolod saparlamento monarqiis sinonimad<br />
miiCnevs).<br />
absoluturi monarqia: monarqiis es saxe,<br />
ZiriTadad, gavrcelebuli da damaxasiaTebeli<br />
iyo gviani feodalizmisaTvis. absoluturi<br />
monarqia Tanamedrove msoflioSi gvxvdeba<br />
metad iSviaTad, ZiriTadad aRmosavle-<br />
Tis qveynebSi: saudis arabeTSi, arabeTis gaer-<br />
Tianebul emiratebSi, omanSi, katarSi, kuveitSi,<br />
bruneiSi da sxva. absoluturi monarqia<br />
niSnavs absolutur xelisuflebas. monarqis<br />
xelSia Tavmoyrili mTeli sisrule saxelmwifo<br />
xelisuflebisa. aseT qveynebSi ar arsebobs<br />
parlamenti, mTavroba formirdeba<br />
monarqis mier da pasuxismgebelia mxolod<br />
mis winaSe, rac Seexeba premier–ministrs,<br />
igi, rogorc wesi, aris monarqis Svili, Zma<br />
an sxva naTesavi4 . monarqs nebismier dros<br />
SeuZlia mTavrobis wevrebis gadayeneba, es<br />
mTlianad maszea damokidebuli. rogorc<br />
vTqviT, absoluturi monarqiis dros monarqis<br />
xelisufleba iuridiulad SeuzRudavia,<br />
magram SezRudva SeiZleba arsebobdes politikur,<br />
moralur–eTikur da religiur as-<br />
5 . peqtSi<br />
zogierT qveyanaSi absoluturi monarqi aseve<br />
aris umaRlesi sasuliero piri, rac, ra Tqma<br />
unda, niSnavs monarqis xelisuflebis kidev<br />
ufro gaZlierebas Teokratiuli SinaarsiT.<br />
am SemTxvevaSi SeiZleba iTqvas, rom absoluturi<br />
monarqia absolutur–Teokratiuli<br />
xasiaTisaa. absoluturi monarqiis qveynebisaTvis<br />
ucxoa konstituciis arseboba, magram<br />
Tu arsebobs, igi oqtroirebulia da metadre<br />
kvazikonstituciaa, vidre qveynis uzenaesi<br />
kanoni (magaliTad, saudis arabeTi), xolo<br />
omanis sasulTanoSi konstituciis magivrobas<br />
6 .<br />
yurani asrulebs<br />
4 Â.Å. ×èðêèí. Êîíñòèòóöèîííîå ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìîñêâà. 1997 ã. Ñòð.141.<br />
5 Á.À. Ñòðàøóí. Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìîñêâà. 1996 ã. Ñòð. 306.<br />
6 Â.Å. ×èðêèí. Êîíñòèòóöèîííîå ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìîñêâà. 1997 ã. Ñòð. 141.
absoluturi monarqia arsebobs iseT qveyneb-<br />
Si, sadac amgvari monarqiuli mmarTveloba<br />
mosaxleobis mier aRqmulia, rogorc Cveulebrivi<br />
movlena, vinaidan isini imyofebian<br />
socialur–ekonomikuri da religiur–<br />
fsiqologiuri ganviTarebis iseT doneze, rom<br />
sxva marTvis formebi maTTvis ucxo da miuRebelia.<br />
dualisturi monarqia: monarqiis qvemoT ganxilul<br />
nairsaxeobas ewodeba dualisturi<br />
(`gaorebuli~) monarqia. dualisturi xasiaTi<br />
am monarqiisa imaSi mdgomareobs, rom aq erTdroulad<br />
ori Zlieri xelisuflebaa: xelisufleba<br />
memkvidreobiTi monarqisa da xalxis<br />
mier arCeuli parlamenti. saxelmwifo xelisufleba<br />
SeiZleba iTqvas gayofilia sanaxevrod<br />
da Tanabrad, monarqsa da parlaments<br />
Soris. monarqi da parlamenti akontroleben<br />
erTmaneTs. sasamarTlo xelisufleba<br />
ekuTvnis monarqs, magram igi SeiZleba<br />
met–naklebad damoukidebelic iyos.<br />
dualisturi monarqiis dros monarqs aqvs<br />
ufleba kanonebze xelis mowerisa, igi sargeblobs<br />
absoluturi vetos uflebiT (gansxvavebiT<br />
SeyovnebiTi, e.w. suspenziuri vetosgan,<br />
romlis daZlevis samarTlebrivi meqanizmi<br />
parlamentis mier, gaTvaliswinebulia kanoniT).<br />
monarqs ufleba aqvs miiRos brZanebis<br />
saxis aqtebi, zogierT SemTxvevaSi kanoneb-<br />
Sic Seitanos cvlilebebi mis mier miRebuli<br />
brZanebebiT. monarqs agreTve ufleba aqvs<br />
daiTxovos parlamenti, ase magaliTad, iordaniaSi,<br />
1974 wels daTxovili iqna parlamenti<br />
da Semdgomi saparlamento arCevnebi<br />
7 .<br />
TxuTmeti wlis mere, 1989 wels Catarda<br />
monarqi niSnavs ministrebs, ayalibebs mTavrobas<br />
da amaSi igi ar uwevs angariSs parlaments,<br />
mTavroba ki, Tavis mxriv, pasuxismgebelia<br />
mxolod monarqis winaSe.<br />
Cveni azriT, dualisturi monarqia, aris<br />
Sualeduri forma absolutur monarqiasa da<br />
saparlamento monarqias Soris. es iseTi mdgomareobaa,<br />
roca monarqs erTpirovnulad ar<br />
SeuZlia marTos qveyana, xolo parlaments<br />
ki ar SeuZlia monarqi CamoaSoros xelisuflebas<br />
garkveul mizezTa gamo.<br />
dualisturi monarqia aramdgradi formaa<br />
monarqiuli mmarTvelobisa, radgan monarqic<br />
da parlamentic yovelTvis cdiloben ufro<br />
meti xelisufleba moipovon, monarqs surs<br />
Tavisi xelisufleba absoluturi gaxados,<br />
xolo parlaments ki - kidev ufro SezRudos<br />
monarqis xelisufleba da monarqia saparlamento<br />
formaSi gadaiyvanos, amitomacaa,<br />
rom dualisturi monarqiis Cveneba konkretuli<br />
qveynis magaliTze arc Tu ise iolia,<br />
vinaidan igi ixreba xan erTi (absoluturi<br />
monarqiis), xan meore (saparlamento monarqiis)<br />
monarqiuli mmarTvelobis mxares monarqisa<br />
da parlamentis dapirispirebis dinamikis<br />
kvalobaze, magram iuridiul literaturaSi<br />
dualistur monarqiebad miiCneven marokos,<br />
nepalis samefosa da iordanias (dualisturi<br />
iyo adre prusia, avstria, italia da rumineTi) 8 .<br />
saparlamento (konstituciuri) monarqia:<br />
saparlamento monarqiebSi moqmedebs demokratiuli<br />
wesiT miRebuli konstitucia. sakanonmdeblo<br />
xelisufleba ekuTvnis xalxis mier<br />
arCeul parlaments (orpalatiani parlamentis<br />
dros irCeva, rogorc wesi, qveda palata)<br />
da unda iTqvas, rom es yvelaze gavrcelebuli<br />
saxea monarqiisa Tanamedrove msoflioSi,<br />
absolutur da dualistur monarqiebTan<br />
SedarebiT. konstituciuri monarqia<br />
aris iseT maRalganviTarebul qveynebSi,<br />
rogorebicaa didi britaneTi, iaponia, espaneTi,<br />
holandia, belgia, dania. ganviTarebadi<br />
qveynebidan aRsaniSnavia tailandi, malaizia.<br />
monarqi iuridiulad iTvleba saxelmwifos<br />
meTaurad, magram realurad igi saxelmwifos<br />
mmarTvelobaSi monawileobas ar iRebs<br />
da iqmneba mdgomareoba, roca monarqi `mefobs,<br />
magram ar marTavs~. mTavroba yalibdeba<br />
im partiisagan, romelmac umravlesoba<br />
moipova parlamentSi (mis qveda palataSi,<br />
Tu parlamenti bikamerulia), xolo premier–<br />
ministri am partiis xelmZRvanelia (amasTan<br />
mimarTebaSi unda iTqvas, rom miuxedavad imisa,<br />
rom saparlamento monarqiebSi monarqs<br />
realuri xelisufleba ar gaaCnia, gamonaklisebic<br />
arsebobs, aq mxedvelobaSi gvaqvs<br />
didi britaneTi. Tu parlamentis qveda palataSi<br />
mandatTa raodenoba Tanabrad ganawilda<br />
partiebs Soris, am SemTxvevaSi mTavrobis<br />
meTauris, premier–ministris daniSvnis ufleba<br />
7 Á.À. Ñòðàøóí. Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìîñêâà. 1996 ã. Ñòð.307.<br />
8 Êîíñòèòóöèîííîå ïðàâî. Àâòîðñêèé êîëëåêòèâ Àëüõèìåíêî Â.Â. è äð. Ìîñêâà .1996 ã. Ñòð. 185.<br />
113
114<br />
aqvs monarqs. am uflebamosilebas SeiZleba<br />
`mZinare uflebamosilebac~ ewodos, radgan<br />
monarqi am uflebas iSviaTad iyenebs, vinaidan<br />
iSviaTia TviT am uflebamosilebis gamoyenebis<br />
safuZvelic, roca Tanabrad iyofa qveda<br />
palataSi mandatTa raodenoba. ase magaliTad,<br />
es uflebamosileba gamoyenebuli iqna<br />
elisabed II–is mier, roca premier–ministri<br />
gaxda harold makmilani).<br />
ZiriTadi maxasiaTebeli saparlamento monarqiisa<br />
aris is, rom mTavrobis formireba xdeba<br />
parlamentis mier da mTavroba pasuxismgebelia<br />
parlamentis winaSe, e.i. parlaments<br />
SeuZlia mTavrobis gadayeneba misTvis undoblobis<br />
gamocxadebiT.<br />
rac Seexeba vetos uflebas, zogierT monarqs<br />
konstituciur monarqiaSi (mag., iaponia-<br />
Si) amis ufleba saerTod ar aqvs, an aqvs,<br />
magram ar iyenebs (mag., did britaneTSi monarqs<br />
vetos ufleba daaxloebiT samasi welia ar<br />
gamouyenebia).<br />
konstituciuri monarqia iTvaliswinebs parlamentis<br />
daTxovnis SesaZleblobas, amis<br />
Taobaze gadawyvetilebas, faqtobrivad, premier–ministri<br />
iRebs, magram aformebs Tavisi<br />
aqtiT monarqi.<br />
konstituciur monarqiaze ar iqneba srulyofili<br />
saubari, Tu ar SevexebiT mis erT–<br />
erT damaxasiaTebel instituts – kontrasignacias,<br />
romlis arsi mdgomareobs imaSi, rom<br />
monarqis mier gamocemuli aqtebi iuridiul<br />
Zalas iZens mxolod premier–ministris an<br />
Sesabamisi ministris xelmoweris Semdeg (roca<br />
monarqis xelmoweris gverdze premier–ministris<br />
an ministris xelmowera daismeba). kontrasignaciis<br />
proceduris warmoSobis istoria<br />
metad sainteresoa, vinaidan Sua saukuneebSi<br />
misi mizani iyo is, rom monarqs pasuxi<br />
ar ego ama Tu im kanonis moqmedebis<br />
Sedegebze da mTavrobis wevri aq, garkveulwilad,<br />
`gantevebis vacis~ rols asrulebda.<br />
dRes ki mas sul sxva Sinaarsi aqvs da es<br />
cvalebadoba, romelic kontrasignaciis institutis<br />
Sinaarsisa, kidev erTxel miuTiTebs<br />
konstituciuri monarqiis farglebSi monarqis<br />
xelisuflebis sisusteze.<br />
SeiZleba iTqvas, rom konstituciur monarqiaSi,<br />
monarqiis sxva, zemoT ganxiluli<br />
formebisagan gansxvavebiT, Tanmimdevrulad<br />
aris gatarebuli xelisuflebis organizaciis,<br />
xelisuflebis danawilebis demokratiuli<br />
principi da, saerTod, konstituciuri<br />
monarqia, demokratiuli monarqiaa, risi Tqmac<br />
sxva Tanamedrove monarqiul mmarTvelobebze<br />
ar SegviZlia. agreTve, konstituciuri<br />
monarqia gamoirCeva saxalxoxelisuflebianobisa<br />
da parlamentarizmis realuri arsebobiT.<br />
gansakuTrebuli xasiaTi aqvs konstituciur<br />
monarqias im qveynebSi, romlebic britanuli<br />
Tanamegobrobis wevrebi arian, esenia: avstralia,<br />
kanada, axali zelandia da sxva. iTvleba,<br />
rom saxelmwifos meTauri aris britane-<br />
Tis monarqi, romelic am qveynebSi warmodgenilia<br />
mis mier daniSnuli general–gubernatorebis<br />
saxiT, xolo general–gubernator-<br />
Ta kandidaturebis wardgenas am qveynebis<br />
mTavrobebi an parlamentebi axdenen. im qveynebSi,<br />
romlebic Sedian britaneTis TanamegobrobaSi<br />
da mmarTvelobis formiT warmoadgenen<br />
respublikebs, maT yavT arCeuli saxelmwifos<br />
meTauri prezidentis saxiT, ase-<br />
Tia pakistani da indoeTi.<br />
rac Seexeba monarqis sxva uflebamosilebebs<br />
konstituciur monarqiebSi, eseni Semdegia:<br />
monarqi iRebs rwmunebaTa da gawvevis sigelebs<br />
ucxo qveynebis elCebisagan, ajildoebs moqalaqeebs<br />
ordenebiTa da medlebiT, aniWebs<br />
titulebsa da Cinebs. monarqi asaxierebs da<br />
warmoadgens qveyanas oficialuri vizitebis<br />
dros sxva qveynebSi. miuxedavad imisa, rom<br />
mas ar gaaCnia realuri xelisufleba, igi<br />
mainc rCeba erisa da qveynis erTianobis simbolod.<br />
zogadad monarqiasa da mis saxesxvaobebze<br />
saubris Semdeg ver daveTanxmebiT im mecnierebs,<br />
romlebic konstituciuri monarqiis<br />
qveS, saparlamento monarqiasTan erTad, aer-<br />
Tianeben dualistur monarqias, jer marto<br />
imitomac, sxvas rom Tavi davaneboT, rom<br />
dualistur monarqiaTa umravlesobaSi, konstitucia<br />
Tu arsebobs, igi faratina qaRaldia<br />
da sityva "konstituciuris“ gamoyeneba<br />
aq uadgilocaa. savsebiT SesaZlebelia Semdegi<br />
klasifikacia: erTi mxriv, absoluturi<br />
da meore mxriv, SezRuduli saxelwodebiT,<br />
xolo SezRudul monarqiaSi Cven vigulisxmebT<br />
dualistur da saparlamento (konstituciur)<br />
monarqiebs, e.i., am SemTxvevaSi sinonimebad<br />
aris gagebuli saparlamento da konstituciuri<br />
monarqiebi.
daskvnis saxiT, monarqiebze saubrisas Sei-<br />
Zleba iTqvas, rom mmarTvelobis es forma<br />
jer kidev metad sicocxlisunariania da misi<br />
gadatana istoriis arqivebSi adrea. amis magaliTad<br />
SeiZleba espaneTi moviyvanoT, sadac<br />
1978 wlis konstituciiT aRdgenil iqna<br />
monarqia. am konteqstSi interess moklebuli<br />
ar iqneba CamovTvaloT msoflioSi dRes arsebuli<br />
monarqiuli mmarTvelobis qveynebi.<br />
evropaSi: andora, romelic formalurad aris<br />
saTavado, magram mravalsaukunovani tradiciis<br />
safuZvelze aRiarebs Tavis suverenad safrange-<br />
Tis prezidents; belgia, amJamad mefea albert<br />
II, saqson–koburgebis dinastia (taxtzea<br />
1993 wlidan); didi britaneTi, dedofali<br />
elisabed II, uinZorebis dinastia, (1952<br />
wlidan); vatikani, romelic absolutur<br />
Teokratiul monarqias warmoadgens, saxelmwifos<br />
meTauria romis kaTolikuri eklesiis<br />
xelmZRvaneli ioane–pavle II (1978 wlidan);<br />
dania, dedofali margaret II (1972 wlidan);<br />
espaneTi, mefe xuan karlosi, burbonebis dinastia,<br />
(1975 wlidan); lixtenSteini, Tavadi<br />
hans–adami (1984 wlidan); luqsemburgi,<br />
monarqi - didi hercogi Jani (1964 wlidan);<br />
monako, monarqi - Tavadi rene <strong>III</strong>, grimaldebis<br />
dinastia (1949 wlidan); niderlandebi,<br />
monarqi - dedofali beatriqsi (1980 wlidan);<br />
norvegia, monarqi - mefe harold V<br />
(1991 wlidan); SvedeTi, monarqi - karl XVI<br />
gustavi, bernadotebis dinastia (1973 wlidan).<br />
azia: bahreini, monarqi – amir isa ben salman<br />
al–xalifa; brunei, monarqi – sulTan xasanal<br />
balkiah muziadin vadaulahi; butani,<br />
monarqi – jimge singai vangCuki; iordania,<br />
monarqi – husein ibn talali; kamboja, monarqi<br />
– mefe sianuki; katari, monarqi – emir xalifa<br />
ben xamad al xani; quveiTi, monarqi –<br />
emir Seix jaber al–ahmed al jaber as–<br />
sabah; nepali, monarqi – mefe birendra bir<br />
bikram Sax deva; malaizia, dRevandel dRes<br />
malaiziis umaRlesi mmarTveli aris tuamku<br />
jafar ibn al marhum abdul rahmani; gaer-<br />
Tianebuli arabeTis saemiroebi (federacia<br />
romelic Sedgeba Svidi saemirosagan: abu–<br />
dabi, dubai, Sarja, rasel–xaima, el–fuJaira,<br />
ajmani da ulim–en–kaivani), dRes–dReobiT<br />
arabeTis gaerTianebul saemiroebs xelmZRv-<br />
anelobs Seix zaid ben sulTan al naxaiani;<br />
omani, monarqi – sulTan kabus ben saidi<br />
(1970 wlidan); tailandi, monarqi – mefe<br />
puni pon aduliadeti (tituli – rama IX,<br />
1946 wlidan); saudis arabeTi, monarqi –<br />
mefe faxd ibn abdel aziz al saudi (1982<br />
wlidan); iaponia, monarqi – imperatori akihito<br />
(1990 wlidan).<br />
afrika: lesoto, monarqi – letsie <strong>III</strong>; maroko,<br />
monarqi – mefe hasan II (1961 wlidan);<br />
svazilendi, monarqi – mefe msvati <strong>III</strong> (1986<br />
– 1997, misi gardacvalebis Semdeg taxti<br />
vakanturia).<br />
okeaneTi: dasavleT samoa, samudamo saxelmwifos<br />
meTauri mametoa tanumafili II, misi<br />
gardacvalebis Semdeg arCeuli iqneba prezidenti;<br />
tonga, monarqi – mefe taufohau tupou<br />
IV (1970 wlidan).<br />
amerika: antigua da barbuda, bahamis kunZulebi,<br />
barbadosi, grenada, belizi, kanada, sent–<br />
vinsenti da sent–kitsi, sent–lusia, iamaika.<br />
avstralia da okeaneTi: avstraliis kavSiri,<br />
axali zelandia, papua axali gvinea, da<br />
solomonis kunZulebi. 9<br />
respublika, rogorc<br />
mmarTvelobis forma, da misi<br />
nairsaxeobani<br />
respublika, rogorc mmarTvelobis forma,<br />
sazogadoebis iseTi saxelmwifoebrivi organizaciaa,<br />
romelic mimarTulia iqeTken, rom<br />
maqsimalurad iqnes uzrunvelyofili saxalxo<br />
xelisuflebianobis principi. saxelmwifo<br />
xelisuflebis umaRlesi organoebis formirebis<br />
wesi arCeviTia, e.i, xelisufleba warmomadgenlobiT<br />
xasiaTs atarebs. am mimarTebaSi<br />
marTali iyo jeims medisoni aSS–is konstituciis<br />
`mama damfuZnebeli ~, roca respublikas<br />
gansazRvravda, rogorc `qveyanas,<br />
romelSic kanonebs qmnian da asruleben xalxis<br />
mier arCeuli warmomadgenlebi~ 10 . gadawyvetilebis<br />
miReba mmarTvelobis am formis<br />
dros xdeba dadgenili proceduriT, kenWisyris<br />
gziT, kanoniT dadgenili umravlesobis<br />
nebis safuZvelze. mmarTvelobis es forma,<br />
Tavisi klasikuri gagebiT, niSnavs xe-<br />
9 Ì.Ô. ×óäàêîâ. Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìèíñê. 1998 ã. Ñòð. 762-766.<br />
10 z.ruxaZe, saqarTvelos konstituciuri samarTali, baTumi. 1999 w. gv. 178.<br />
115
116<br />
lisuflebis danawilebis principis realur<br />
da srulyofil ganxorcielebas.<br />
respublika istoriulad monarqiis antipods<br />
warmoadgens, sadac memkvidreobiTi xelisufleba<br />
icvleba warmomadgenlobiTi organoebiT,<br />
xolo qveSevrdomoba - moqalaqeobiT<br />
(monarqiuli mmarTvelobis dros arsebobs<br />
qveSevrdomobis instituti, xolo moqalaqeoba<br />
damaxasiaTebelia respublikisaTvis, magram<br />
Tanamedrove etapze zRvari TiTqmis waSlilia<br />
am or cnebas Soris da SeiZleba iTqvas,<br />
rom isini sinonimebia).<br />
dRes–dReobiT respublikuri mmarTvelobis<br />
qveynebi ufro metia, vidre monarqiuli (jer<br />
kidev me–20 saukunis dasawyisSi evropaSi<br />
sul sam respublika arsebobda). respublikuri<br />
mmarTvelobis formis aseTi gavrceleba me–<br />
20 saukuneSi moxda da kacobriobas mravali<br />
revoluciuri procesis gadatana mouxda mis<br />
dasamkvidreblad.<br />
respublika ufro metad uaxlovdeba<br />
demokratiis cnebas, vidre monarqia, magram<br />
aqve unda aRiniSnos, rom monarqiac SeiZleba<br />
iyos demokratiuli (Tanamedrove inglisi,<br />
espaneTi, iaponia da sxva), xolo respublikac<br />
SesaZlebelia antidemokratiul xasiaTs<br />
atarebdes, magaliTad, germania hitleris<br />
dros, saberZneTi `Savi polkovnikebis~<br />
dros, Cile pinoCetis dros da sxva. Sesa-<br />
Zlebelia isec moxdes, rom demokratiuli<br />
monarqia Seicvalos antidemokratiuli respublikiT,<br />
ase moxda saberZneTSi, 1967 wlis<br />
gadatrialebis Semdeg, 1973 wels likvidirebul<br />
iqna monarqia da damyarda diqtatura<br />
respublikuri mmarTvelobis formaSi. WeSmariti<br />
respublika, Tavisi arsiT, mainc<br />
gulisxmobs realuri demokratiis arsebobas.<br />
interess moklebuli ar iqneba aRiniSnos, rom<br />
Tanamedrove konstituciebi, afuZneben ra<br />
respublikuri mmarTvelobis formas, iyeneben<br />
formulas `demokratiuli respublika~ (mag.,<br />
safrangeTis, italiis konstituciebi), aseT<br />
formulirebas saqarTvelos 1995 wlis konstituciac<br />
iyenebs, kerZod misi pirveli muxlis<br />
meore punqtSi vkiTxulobT Semdegs:<br />
`saqarTvelos saxelmwifos politikuri wyobilebis<br />
forma aris demokratiuli respublika~.<br />
respublikuri mmarTvelobis sxvadasxva nair-<br />
saxeobebs gamoyofen, maTi raodenoba xuTi,<br />
an Tundac eqvsi, SeiZleba iyos, magram iuridiul<br />
literaturaSi, ZiriTadad, respublikis<br />
sam saxes asaxeleben: saprezidento,<br />
saparlamento (parlamenturi) da naxevrad<br />
saprezidento (Sereuli). ar SevcdebiT, Tu<br />
vityviT, rom respublikis aseT saxeebad dayofa<br />
iuridiul mecnierebaSi meore msoflio<br />
omis Semdeg gaCnda, radgan igive saparlamento<br />
da naxevrad saprezidento respublikebis<br />
warmoSoba, Tavisi klasikuri gagebiT, am periods<br />
ukavSirdeba, kerZod, Cven vgulisxmobT<br />
germaniis 1949 wlis konstitucias,<br />
italiis 1946 wlis konstitucias da 1958<br />
wlis (mexuTe respublikis) konstitucias.<br />
rac Seexeba saprezidento respublikas, igi,<br />
Tavisi klasikuri gagebiT, aSS–Si warmoiSva,<br />
jer kidev me–18 saukuneSi, aSS–is 1787 wlis,<br />
dRes moqmedi konstituciis safuZvelze.<br />
garkveuli zogadi Sesavlis Semdeg uprianad<br />
mimaCnia ufro konkretulad ganvixiloT zemoaRniSnuli<br />
respublikuri mmarTvelobis<br />
nairsaxeobani.<br />
saprezidento respublika: imTaviTve unda<br />
aRiniSnos, rom respublikuri mmarTvelobis<br />
am saxes iuridiul literaturaSi arc Tu<br />
ise iSviaTad dualistur respublikasac<br />
uwodeben. amis mizezi SeiZleba ori ram iyos:<br />
erTi is, rom prezidenti, am SemTxvevaSi,<br />
orsaxovania, radgan igi aris rogorc saxelmwifos,<br />
ise aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
meTauri, xolo meore mizezad ki SeiZleba<br />
davasaxeloT is, rom aseTi saxis respublikisaTvis<br />
damaxasiaTebelia ori Zlieri<br />
xelisuflebis arseboba, erTi aRmasrulebeli<br />
xelisufleba, romelic prezidentis figuraSi<br />
gansaxierdeba da meore, Zlier sakanonmdeblo<br />
xelisufleba, parlamentis saxiT.<br />
unda aRiniSnos isic, rom respublikuri<br />
mmarTvelobis es forma pirvelad dafuZnda<br />
aSS–Si, 1787 wlis konstituciis safuZvelze<br />
(saprezidento respublikebi gavrcelebulia<br />
laTinur amerikaSi, aziasa da afrikaSi).<br />
saprezidento respublikaSi prezidentis arCeva<br />
xdeba pirdapiri sayovelTao arCevnebis gziT,<br />
magaliTad, meqsikaSi, egvipteSi, kolumbiaSi,<br />
venesuelaSi da sxva (TviT aSS–Si prezidentis<br />
arCeva xdeba arapirdapiri, ramdenime<br />
safexuriani arCevnebis safuZvelze).
saprezidento respublika xasiaTdeba ara marto<br />
imiT, rom prezidenti rogorc saxelmwifos,<br />
ise aRmasrulebeli xelisuflebis me-<br />
Tauria, aramed imiTac, rom arsebobs mTavrobis<br />
formirebis arasaparlamento wesi. es niSnavs<br />
imas, rom mTavrobis wevrebs, ministrebs prezidenti<br />
erTpirovnulad niSnavs, magram zogierT<br />
saprezidento respublikaSi prezidentis<br />
mier wardgenil kandidaturas parlamentisagan<br />
damtkiceba sWirdeba, (mag., aSS–Si,<br />
nigeriaSi, saqarTveloSi da sxv.). prezidentis<br />
mier mTavrobis formirebisas araviTari<br />
mniSvneloba ara aqvs parlamentis partiul<br />
Semadgenlobas, kerZod imas, Tu romelma partiam<br />
moipova umravlesoba parlamentSi. saprezidento<br />
respublikaSi mTavroba mxolod prezidentis<br />
winaSea politikurad pasuxismgebeli.<br />
am respublikisaTvis ucnobia iseTi cnebebi,<br />
rogorebicaa: ministrTa kabineti, premier-ministri,<br />
parlamentis mier mTavrobisaTvis undoblobis<br />
gamocxadeba, saxelmwifos meTauris<br />
mier parlamentis daTxovna da a.S. saprezidento<br />
respublikaSi mTavroba, rogorc umaRlesi<br />
aRmasrulebel–ganmkargulebeli organo,<br />
rogorc aseTi, ar arsebobs, romelsac<br />
SeuZlia samarTlebrivi aqtebi miiRos, mTavroba,<br />
am SemTxvevaSi, prezidentisaTvis saTaTbiro<br />
xasiaTs atarebs da igi misi saTaTbiro organoa.<br />
saprezidento respublikisaTvis agreTve<br />
damaxasiaTebelia xelisuflebis danawilebis<br />
principis zedmiwevniT mkacri ganxorcieleba<br />
(sxva respublikebTan SedarebiT). erTiani<br />
saxelmwifo xelisufleba iyofa sam<br />
damoukidebel saxelisuflebo Stod: aRmasrulebeli<br />
xelisufleba gansaxierdeba,<br />
rogorc aRvniSneT, prezidentis pirovnebaSi,<br />
xolo sakanonmdeblo xelisufleba parlaments<br />
ekuTvnis, sasamarTlo xelisufleba ki<br />
damoukidebelia aRmasrulebeli da sakanonmdeblo<br />
xelisuflebisagan. am xelisuflebis<br />
StoTa urTierToba efuZneba urTierTSekavebis<br />
sistemas, respublikuri mmarTvelobis am<br />
formis dros prezidents ar SeuZlia parlamentis<br />
daTxovna, xolo, Tavis mxriv, parlaments<br />
ara aqvs ufleba mTavrobas gamoucxados<br />
undobloba da mTeli misi Semadgenloba<br />
gadaayenos. aqve unda iTqvas, rom parlaments<br />
impiCmentis wesiT SeuZlia prezidentis<br />
vadamde gadayeneba Tanamdebobidan, magram<br />
es SesaZlebelia mxolod im SemTxveva-<br />
Si, Tuki prezidenti samarTaldarRvevas Caidens<br />
(daarRvevs konstitucias, an Caidens sxva<br />
saxis danaSauls) da TviT impiCmentis procedurac<br />
metad garTulebulia. prezidents<br />
sakanonmdeblo procesSi SeuZlia gamoiyenos<br />
e.w. SeyovnebiTi anu suspenziuri vetos ufleba,<br />
romlis daZlevac parlaments SeuZlia xmaTa<br />
kvalificiuri umravlesobiT.<br />
saprezidento respublikebSi SesaZlebelia<br />
arsebobdes premier–ministris Tanamdebobac,<br />
magram misi roli umniSvneloa da igi moiazreba,<br />
rogorc administraciuli premier–ministri.<br />
miuxedavad imisa, rom saprezidento<br />
respublikebSi ar arsebobs mTavrobis saparlamento<br />
(politikuri) pasuxismgeblobis instituti,<br />
saparlamento komitetebs ufleba<br />
aqvT saparlamento sxdomebze daibaron ministrebi<br />
da moisminon maTi axsna-ganmarteba<br />
ama Tu im sakiTxis Taobaze. ar gamoiricxeba<br />
is garemoebac, rom ministris mier micemuli<br />
ganmartebebi SeiZleba gaxdes mis winaaRmdeg<br />
saimpiCmento procesis dawyebis safuZveli<br />
(parlaments SeuZlia individualurad gadaayenos<br />
ministrebi impiCmentis wesiT, Tu romelime<br />
kanondarRvevaSi iqna mxilebuli).<br />
rac Seexeba prezidentis sxva uflebamosilebebs,<br />
igi gamoscems kanonqvemdebare normatiul<br />
aqtebs, xolo sagangebo da saomari mdgomareobis<br />
dros - kanonis Zalis mqone aqtebsac,<br />
igi aris qveynis SeiaraRebuli Zalebis<br />
mTavarsardali. igi uflebamosilia qveynis<br />
gareT warmoadginos Tavisi saxelmwifo, dados<br />
saerTaSoriso xelSekrulebebi, miiRos<br />
rwmunebaTa da gawvevis sigelebi ucxo qveynebis<br />
elCebisagan da sxva.<br />
saprezidento respublikisaTvis damaxasiaTebelia<br />
mTavrobis stabiluroba da yuradsaRebia<br />
is garemoebac, rom mTavrobis axali Semadgenlobis<br />
formireba xdeba ara saparlamento,<br />
aramed saprezidento arCevnebis Sedegad,<br />
e.i. mTavrobis wevri asrulebs Tavis<br />
uflebamosilebas Semdgom saprezidento<br />
arCevnebamde. am garemoebis gaTvaliswinebiT<br />
SegviZlia vivaraudoT, rom saprezidento<br />
respublikebSi ministris uflebamosilebis vada<br />
emTxveva prezidentis uflebamosilebis vadas.<br />
saprezidento respublika, rogorc TviT saxelwodebidanac<br />
Cans, prezidentis Zlier xelisuflebas<br />
gulisxmobs, igi miCneulia erisa<br />
117
118<br />
da qveynis erTianobis simbolod, qveynis saxed<br />
sxva qveynebTan urTierTobebSi (SemTxveviTi<br />
ar aris albaT isic, rom sityva prezidenti<br />
laTinuri warmoSobisaa da niSnavs `mas, vinc<br />
win zis~). es mosazreba agreTve im garemoebiTac<br />
dasturdeba, rom rodesac ama Tu im<br />
saprezidento respublikaze vsaubrobT,<br />
yovelTvis am qveynis prezidenti gvaxsendeba.<br />
saprezidento respublikaze saubrisas, daskvnis<br />
saxiT SeiZleba iTqvas, rom es ar aris<br />
mmarTvelobis idealuri da unaklo forma,<br />
mis erT–erT did naklad miCneulia is, rom<br />
ar arsebobs politikuri, saxelisuflebo<br />
krizisis gadawyvetis samarTlebrivi meqanizmebi<br />
(aq igulisxmeba, rom prezidents ar SeuZlia<br />
parlamentis daTxovna, xolo parlaments -<br />
mTavrobis gadayeneba). am mmarTvelobis dros<br />
saxelisuflebo krizisi miT ufro gardauvalia,<br />
Tu prezidenti erTi partiis warmomadgenelia,<br />
xolo parlamentSi sxva politikuri<br />
Zala mZlavrobs da Tu es partiebi opoziciurad<br />
arian ganwyobilni erTmaneTis mimarT.<br />
amgvari arasasiamovno movlenis Tavidan acilebis<br />
erT–erT saSualebad prezidentis<br />
upartiobas asaxeleben, anu mdgomareobas,<br />
roca igi arc erTi partiis wevri ar aris<br />
da nebismier politikur ZalasTan SeuZlia<br />
TanamSromloba. politikuri krizisis Tavidan<br />
acilebis mizniT, agreTve upriani iqneboda,<br />
erTmaneTs emTxveodes prezidentisa da parlamentis<br />
arCevnebi, im mizniT, raTa ar iyos<br />
mkveTri gansxvavebebi parlamentis arCevnebis<br />
Sedegad mosul politikur Zalasa da prezidentad<br />
arCeuli piris politikur msoflmxedvelobas<br />
Soris. ra Tqma unda, imasac<br />
viTvaliswinebT, rom parlamentisa da prezidentis<br />
arCevnebis Catareba erTdroulad metad<br />
rTuli procesia, magram zemoaRniSnulis<br />
gaTvaliswinebiT es sirTule gamarTlebulad<br />
unda CaiTvalos.<br />
saparlamento (parlamenturi) respublika:<br />
imTaviTve unda aRvniSnoT, rom respublikis<br />
am saxisaTvis, rogorc TviT saxelwodebidanac<br />
Cans, damaxasiaTebelia parlamentarizmis ufro<br />
meti doziT gatareba, vidre respublikuri<br />
mmarTvelobis sxva formebSi. amaSi qvemoT<br />
ufro naTlad davrwmundebiT.<br />
saparlamento respublika, Tavisi arsiT, gavs<br />
saparlamento monarqias da, ZiriTadSi, masze<br />
imaves Tqma SeiZleba, rac saparlamento monarqiis<br />
Taobaze iTqva, im gansxvavebiT, rom saparlamento<br />
monarqiebSi saxelmwifos meTauri<br />
memkvidreobiTi monarqia, xolo saparlamento<br />
respublikaSi arCeviTi prezidenti.<br />
saparlamento respublikaSi saxelmwifo<br />
meqanizmis ZiriTad rgols warmoadgens parlamenti.<br />
parlamenti axdens mTavrobis<br />
formirebas, misi formireba xdeba im partiisagan,<br />
romelmac umravlesoba moipova parlamentSi<br />
(orpalatiani parlamentis dros -<br />
mis qveda palataSi) da mTavrobis Tavmjdomarec<br />
am partiis xelmZRvanelia. mTavroba<br />
ara marto formirdeba parlamentis mier,<br />
aramed agreTve pasuxismgebelia mis winaSe,<br />
e.i., mTavrobis formirebisa da pasuxismgeblobis<br />
saparlamento wesi, saparlamento<br />
respublikis ZiriTadi maxasiaTeblebia. Tu<br />
parlamenti mTavrobas undoblobas gamoucxadebs,<br />
igi unda gadadges. es, ra Tqma unda,<br />
Zlieri iaraRia parlamentis xelSi, magram<br />
amis gasawonasworeblad, saprezidento respublikisagan<br />
gansxvavebiT, SesaZlebelia parlamentis<br />
daTxovna. formalurad am uflebiT<br />
prezidenti sargeblobs, magram realurad<br />
prezidenti am uflebas iyenebs mxolod premier–ministris<br />
gadawyvetilebiT (parlamentis<br />
daTxovna, erTi SexedviT, antidemokratiulad<br />
SeiZleba mogveCvenos, magram, realurad<br />
rom vqTvaT, igi savsebiT Seesabameba<br />
saxalxoxelisuflebianobis, saxalxo suverenitetis<br />
ideas, vinaidan am SemTxvevaSi isev<br />
xalxis samsjavroze gamodis mTavrobisa da<br />
parlamentis dapirispireba, im azriT, rom<br />
Tuki parlamentis daTxovnis Semdeg xalxis<br />
nebiT isev is politikuri Zala movida umravlesobiT,<br />
romelic politikur dapirispirebaSia<br />
mTavrobasTan, es niSnavs imas, rom xalxis<br />
mxardaWera parlamentis mxarezea da mTavroba<br />
unda gadadges. meorec is, rom es umniSvnelovanesi<br />
komponentia Sewonasworebis<br />
sistemisa). sazogadod unda iTqvas, rom prezidenti<br />
saparlamento respublikaSi formalurad<br />
farTo uflebamosilebebiT sargeblobs,<br />
magram faqtobrivad es xelisufleba premier–<br />
ministris mier xorcieldeba, e.i. saparlamento<br />
respublika `sust prezidents~ gulisxmobs.<br />
saparlamento respublikebSi saxelmwifos<br />
meTauri gamoscems iuridiuli mniSvnelobis<br />
aqtebs, umravles SemTxvevaSi am aqtebma
unda gaiaron kontrasignaciis procedura,<br />
raTa maT mieniWoT iuridiuli Zala. saparlamento<br />
respublikisaTvis damaxasiaTebelia<br />
e.w. solidaruli pasuxismgebloba, es gamoixateba<br />
imaSi, rom parlamentis mier mTavrobis<br />
Tavmjdomaris gadayeneba mTeli mTavrobis<br />
wasvlas niSnavs. zogierT qveyanaSi es<br />
SeiZleba ubralod romelime ministris gadayenebamac<br />
gamoiwvios, umTavresad es arian<br />
finansTa da Sinagan saqmeTa ministrebi. saparlamento<br />
respublikebSi ufro naklebi simkacriT<br />
aris gatarebuli xelisuflebis danawileba,<br />
vidre saprezidento respublikebSi.<br />
am SemTxvevaSi aRmasrulebeli xelisufleba<br />
sakanonmdeblo xelisuflebis erTgvar gagr-<br />
Zelebadac gvevlineba, amis erT-erT damadasturebel<br />
magaliTad SegviZlia moviyvanoT is,<br />
rom saparlamento respublikebSi SesaZlebelia<br />
erTi da igive piri iyos mTavrobisa da<br />
parlamentis wevri erTdroulad. saparlamento<br />
respublikebs miekuTvnebian: italia,<br />
gfr, indoeTi, ungreTi, CexeTi, avstria, saberZneTi<br />
da sxva.<br />
saparlamento respublikis ZiriTad naklad<br />
mTavrobis aramdgradobas asaxeleben, ase magaliTad,<br />
italiaSi bolo naxevari saukunis<br />
ganmavlobaSi daaxloebiT ormocdaaTjer Seicvala<br />
mTavroba. amis Tavidan asacileblad<br />
bevri konstitucia axdens parlamentarizmis<br />
Serbilebas, rac `racionaluri parlamentarizmis~<br />
saxeliT aris cnobili (`racionaluri<br />
parlamentarizmis~ meqanizmebi, magali-<br />
TisaTvis rom aviRoT, mocemulia germaniis<br />
1949 wlis 23 maisis konstituciaSi).<br />
naxevradsaprezidento (Sereuli) respublika:<br />
respublikuri mmarTvelobis am saxes iuridiul<br />
literaturaSi `Sereul respublikasac~<br />
uwodeben, radgan masSi Tavmoyrilia<br />
rogorc saprezidento, ise saparlamento<br />
respublikisaTvis damaxasiaTebeli niSnebi,<br />
saprezidento respublikisaTvis damaxasiaTebeli<br />
niSnebis upiratesobiT. respublikuri<br />
mmarTvelobis am formas, zogadad, Semdegi<br />
niSnebi axasiaTebs: prezidenti Tanamdebobas<br />
ikavebs pirdapiri arCevnebis gziT da iRebs<br />
iseTive legitimacias, rogorsac parlamenti.<br />
prezidenti, aris ra saxelmwifos meTauri,<br />
ara marto asrulebs am institutisaTvis<br />
damaxasiaTebel funqciebs, aramed aRWurvilia<br />
farTo uflebamosilebiT saxelmwifo<br />
mmarTvelobis sferoSi. igi niSnavs mTavrobas<br />
da xelmZRvanelobs mis muSaobas. mTavroba<br />
pasuxismgebelia prezidentis winaSe da Sei-<br />
Zleba prezidentis mier mTavroba mTlianad<br />
iqnes gadayenebuli. es zemoT CamoTvlili<br />
saprezidento respublikis niSnebia, magram,<br />
gansxvavebiT saprezidento respublikisagan,<br />
mTavroba pasuxismgebelia ara marto prezidentis,<br />
aramed parlamentis winaSec da<br />
parlamentsac, undoblobis gamocxadebis<br />
gziT, SeuZlia misi gadayeneba. amis sapirispirod<br />
prezidents aqvs parlamentis daSlis<br />
ufleba.<br />
rogorc davinaxeT, mmarTvelobis es forma<br />
Seicavs rogorc saprezidento, ise saparlamento<br />
respublikis niSnebs, magram mas axasiaTebs<br />
iseTi niSnebic, romlebic mxolod<br />
misTvis aris damaxasiaTebeli da individualuri<br />
da ar axasiaTebs respublikis arc<br />
erT sxva saxes. aq, upirveles yovlisa, igulisxmeba<br />
ormagi pasuxismgebloba mTavrobisa,<br />
romelic politikurad pasuxismgebelia<br />
rogorc prezidentis, ise parlamentis winaSe.<br />
naxevradsaprezidento respublikis individualur<br />
niSnad SeiZleba, aseve, CaiTvalos isic,<br />
rom aRmasrulebeli (samTavrobo) xelisufleba<br />
dualisturi – orsaxovania, radgan<br />
realuri mmarTvelobiTi funqciebiT ori Tanamdebobis<br />
piria aRWurvili, prezidenti da<br />
premier–ministri, romelTaganac upiratesoba<br />
eniWeba prezidents (mag., safrangeTSi<br />
mTavrobis uflebamosileba damokidebulia<br />
imaze, Tu vin Tavmjdomareobs mis sxdomas,<br />
prezidenti Tu premier–ministri. ra Tqma unda,<br />
pirvel SemTxvevaSi mTavrobis uflebamosileba<br />
ufro farToa).<br />
iuridiul literaturaSi xSirad ara marto<br />
naxevradsaprezidento, aramed naxevradsaparlamento<br />
respublikebsac moixsenieben Sereuli<br />
respublikis cnebis qveS, imis mixedviT,<br />
Tu romeli niSnebi mZlavroben, saparlamento<br />
Tu saprezidento respublikisa (magram<br />
ufro xSirad termini “naxevradsaprezidento”<br />
gamoiyeneba). naxevradsaprezidento respublika<br />
pirvelad dafuZnda safrangeTSi 1958<br />
wlis konstituciiT. agreTve, mmarTvelobis<br />
am formas miekuTvneba fineTi da portugalia.<br />
miCneulia, agreTve, rom dsT–is yvela<br />
qveyana, saqarTvelos garda, Sereuli respublikebia.<br />
119
120<br />
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom respublikis<br />
am saxis warmoSobis mizezad SeiZleba<br />
dasaxeldes im uaryofiTi movlenebis Tavidan<br />
acileba, rac damaxasiaTebelia saprezidento<br />
da saparlamento respublikisaTvis, romel-<br />
Ta Taobaze zemoT visaubreT. magram praqtikam<br />
dagvanaxa, rom mmarTvelobis es formac<br />
ar yofila srulyofili da misi efeqturoba<br />
damokidebulia mTavrobis saparlamento<br />
mxardaWeraze da sasurvelia, rom<br />
prezidentsa da parlamentSi arsebul wamyvan<br />
politikur Zalas Soris didi politikur–<br />
msoflmxedvelobrivi gansxvaveba ar iyos. ase<br />
magaliTad: 1986 wels safrangeTSi, roca<br />
prezidenti socialisti f.miterani iyo, parlamentis<br />
qveda palataSi arCevnebis Sedegad<br />
umravlesobiT movidnen memarjveneebi, romelTa<br />
wevrebidanac dakompleqtda mTavroba. am parlamentma<br />
naxevari weli iarseba da daTxovnili<br />
iqna prezidentis mier. axalma arCevnebma<br />
SesaZlebeli gaxada mTavrobis dakompleqteba<br />
socialistebisagan. ismis kiTxva: ra moxdeboda<br />
im SemTxvevaSi, Tuki arCevnebSi isev<br />
memarjvene partiebi gaimarjvebdnen? am SemTxvevaSi<br />
prezidenti an unda wasuliyo Crdil-<br />
Si, an gadamdgariyo, anda daeSala parlamenti,<br />
rac, ra Tqma unda, mis sasargeblod ar<br />
imoqmedebda. 1993 wlis arCevnebze isev memarjveneebma<br />
gaimarjves, magram prezidents<br />
raime qmediTi RonisZiebebi ar ganuxorcielebia,<br />
radgan misi vada male iwureboda<br />
da igi Seegua arasasurvel mTavrobas11 . aseTma<br />
SemTxvevebma, rodesac prezidenti da mTavroba<br />
sxvadasxva politikur Zlebs miekuTvnebian<br />
da ase agrZeleben saqmianobas, literatura-<br />
Si `Tanacxovrebis~ saxeli miiRo12 . aseTi<br />
`Tanacxovrebis~ mdgomareoba warmoiSva 1997<br />
wlis arCevnebis Sedegad, magram axla prezidenti<br />
memarjvene Jak Siraki iyo, xolo premier–ministri<br />
(mas Semdeg, rac socialistebma<br />
umravlesoba moipoves parlamentis qveda palataSi)<br />
gaxda socialisti lionel Jospeni.<br />
respublikis sxva saxeebi: respublikis tradiciuli<br />
saxeebis garda SeiZleba gamoiyos<br />
misi sxva saxeebic, rogorebicaa supersaprezidento,<br />
socialisturi, religiuri niSniT<br />
ki - Teokratiuli da saero da sxva.<br />
supersaprezidentod Tavidan iwodebodnen<br />
laTinuri amerikis qveynebi, sadac prezidenti<br />
Cveulebrivze ufro farTo uflebamosilebiT<br />
sargeblobda, magram SemdgomSi<br />
supersaprezidento respublikebad dasaxelda,<br />
aseve, mravali ganviTarebadi qveyana aziasa<br />
da afrikaSi, sadac, faqtobrivad, prezidentis<br />
gaukontrolebeli xelisufleba arsebobda.<br />
mmarTvelobis aseTi forma SeiZleba<br />
damyardes samxedro gadatrialebis an politikur<br />
mowinaaRmdegeTa CaxSobis Sedegad.<br />
supersaprezidento respublikebis prezidentebi,<br />
rogorc wesi, specifikur ideologias<br />
iyeneben, raTa gamarTldes maTi ganusazRvreli<br />
xelisufleba. aseTi respublikis samagaliTod<br />
iuridiul literaturaSi asaxeleben<br />
gvineas, prezident seku tores dros, zairis<br />
respublikas, prezident mobutu sese sekos<br />
dros, romelic 1965–1997 wlebSi, faqtobrivad,<br />
erTpirovnulad marTavda qveyanas13 .<br />
sabWoTa respublika iseTi saxis respublika<br />
iyo, romelic gaigivebulia ufro totalitarizmsa<br />
da diqtaturasTan, vidre demokratiasTan.<br />
respublikuri mmarTvelobis aseTi<br />
forma damaxasiaTebelia `socialisturi~ qveynebisaTvis.<br />
aseTi saxis respublikebi adre<br />
ufro meti iyo (sabWoTa kavSirisa da socialisturi<br />
banakis gaqrobis Semdgom maTi<br />
ricxvi mniSvnelovnad Semcirda), magram isini<br />
dResac arian SemorCenilni, rogorebicaa<br />
kubis respublika, koreis saxalxo demokratiuli<br />
respublika da a.S. respublikuri<br />
mmarTvelobis am saxes Semdegi damaxasiaTebeli<br />
niSnebi aqvs: srulxelisuflebianoba da<br />
zemdgradoba sabWoebisa (`warmomadgenlobi-<br />
Ti organoebi~). yvela danarCeni saxelmwifo<br />
organo yalibdeba Sesabamisi donis sabWoebis<br />
mier, romlebic daqvemdebarebulni da pasuxismgebelni<br />
arian maT winaSe. xelisuflebis<br />
danawilebis principi Teoriuladac ki ar<br />
aris aRiarebuli, mas upirispirdeba principi<br />
mSromeli xalxis erTiani xelisuflebisa,<br />
gamoxatuli sabWoebSi. sabWoebSi gaer-<br />
Tianebulia sakanonmdeblo da aRmasrulebeli<br />
funqciebi. sasamarTloebis damoukidebloba<br />
zogierT SemTxvevaSi aRiarebulia, Tumca<br />
wminda deklaraciulad14 .<br />
11 Á.À. Ñòðàøóí. Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìîñêâà. 1996 ã. Ñòð.314.<br />
12 Ì.Ô. ×óäàêîâ. Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìèíñê. 1998 ã. Ñòð.302.<br />
13 iqve, gv. 299-300.
aseve miRebulia respublikebis dayofa saero<br />
da Teokratiul respublikebad. aseT dayofas<br />
safuZvlad udevs ara mmarTvelobis cnebis<br />
imanenturi niSani, kerZod sakanonmdeblo da<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis urTierTobis<br />
Sinaarsi, aramed religiis roli saxelmwifos<br />
cxovrebaSi. saero respublika iseTi<br />
respublikaa, sadac aRiarebulia religiis,<br />
sindisis Tavisufleba, saxelmwifo religiad<br />
arc erTi religiuri mimdinareoba aris<br />
gamocxadebuli da am qveynis moqalaqeebs<br />
Tavisuflad SeuZliaT airCion nebismieri<br />
religia Tavisi survilisamebr. saxelmwifos<br />
saero xasiaTi konstituciur donezec aris<br />
ganmtkicebuli bevr qveyanaSi, magaliTad safrangeTis<br />
1958 wlis konstituciaSi.<br />
Teokratiuli respublika: es iseTi respublikaa,<br />
sadac religiis Tavisufleba uaryofilia<br />
da erT-erTi gavleniani piri saxelmwifoSi<br />
aris is, vinc gabatonebul religiur<br />
konfesias udgas saTaveSi. aqve unda aRiniSnos,<br />
rom qveynis Teokratiuli Sinaarsi Sesa-<br />
Zlebelia mis saxelwodebaSic Candes. amis<br />
magaliTad SeiZleba davasaxeloT iranis islamuri<br />
respublika, 1979 wlis konstitucia<br />
iTvaliswinebs ara marto arCeviTi prezidentis<br />
posts, aramed, amis garda, saxelmwifos<br />
xelmZRvanels (rahbars), romelic aris<br />
umaRlesi sasuliero piri, imami anu fakihi.<br />
umaRlesi sasuliero piri irCeva an iniSneba<br />
eqspertTa sabWos mier, romelic Seiqmna 1982<br />
wels, romelic 93 sasuliero pirisagan Sedgeba15 .<br />
SesaZlebelia, agreTve, respublikis saxed<br />
gamoiyos e.w. militaristuli respublika.<br />
saxelmwifo mmarTvelobis aseT formas iZens<br />
samxedro gadatrialebis Semdeg, rac, saboloo<br />
jamSi, samxedro mmarTvelobas gulisxmobs.<br />
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom samecniero<br />
literaturaSi gamoyofen, agreTve, respublikebs<br />
monarqiuli mmarTvelobis niSnebiT<br />
da monarqiebs respublikuri mmarTvelobis<br />
niSnebiT. pirvels SeiZleba mivakuTvnoT malaizia,<br />
sadac saxelmwifos meTaurs – monarqs,<br />
irCeven xuTi wlis vadiT, Statebis mmarTvelTa<br />
sabWos mier, agreTve arabeTis gaerTianebuli<br />
emiratebic, sadac Svidi emiri (e.i. TiToeu-<br />
li saemiros mmarTveli) xuTi wliT irCevs<br />
emirTa sabWos Tavmjdomares, romelic asrulebs<br />
saxelmwifos meTauris funqciebs.<br />
unda iTqvas, rom tradiciis mixedviT irCeven<br />
yvelaze didi saemiros – abudabis emirs,<br />
1996 wels misi arCeva mexuTe vadiT moxda.<br />
rac Seexeba respublikebs monarqiuli niSniT,<br />
aq unda davasaxeloT is qveynebi, sadac<br />
arseboben `samudamo~ (sicocxlis bolomde)<br />
prezidentebi. aseTi iyo iugoslavia, prezident<br />
ioseb bros titos dros. interess moklebuli<br />
ar iqneba imis aRniSvnac, rom arseboben<br />
ara marto `samudamo~, aramed memkvidreobiTi<br />
prezidentebic, magaliTad, koreis<br />
saxalxo demokratiuli respublikis `samudamo~<br />
prezidentis, kim ir senis Svili aRiarebuli<br />
iqna mamis memkvidred da prezidenti<br />
gaxda mamis gardacvalebis Semdeg, 1994<br />
wels16 . memkvidreobiTi prezidentis instituti<br />
arsebobs, agreTve, haitis respublikaSi.<br />
calke aRniSvnis Rirsia Sveicariis kavSiri,<br />
sadac mTavroba iqmneba parlamentis mier,<br />
Sedgeba Svidi ministrisagan, romelTagan<br />
TiToeuli erTi wliT asrulebs prezidentis<br />
funqciebs da amasTan prezidenti Sei-<br />
Zleba iyos mxolod ministri, erTi wliT da<br />
erTxel cxovrebaSi. zemoaRniSnuli magaliTebi<br />
gamonaklisi ufroa, vidre zogadi wesi, romlebic<br />
saerTo fons ar qmnian mmarTvelobis<br />
formaTa tradiciuli klasifikaciis TvalsazrisiT.<br />
ganvixileT ra mmarTvelobis orive forma,<br />
monarqia da respublika, Tavis saxesxvaobebiT,<br />
SeiZleba iTqvas, rom orive sicocxlisunariania,<br />
magram unda aRvniSnoT, rom<br />
me–20 saukune mainc respublikuri mmarTvelobis<br />
gavrcelebiTa da misi saxeebis warmoSobiT<br />
warimarTa. es gvafiqrebinebs imas, rom momavalSi<br />
SeiZleba gaCndnen monarqiisa da respublikis<br />
sxva saxeebic, romlebic klasikur<br />
xasiaTs miiReben. mmarTvelobis am formaTa<br />
sicocxlisunarianobasa da progresirebaze<br />
miuTiTebs isic, rom zogierTi saxelmwifo<br />
tradiciulad warmoudgenelia monarqiis<br />
gareSe, magaliTad inglisi, zogierTi ki, magaliTad<br />
safrangeTi, - respublikuri<br />
14 Á.À. Ñòðàøóí. Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìîñêâà. 1996 ã. Ñòð. 316.<br />
15 Ì.Ô. ×óäàêîâ. Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìèíñê. 1998 ã. Ñòð. 303.<br />
16 Â.Å. ×èðêèí. Êîíñòèòóöèîííîå ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìîñêâà. 1997 ã. Ñòð. 153.<br />
121
122<br />
mmarTvelobis gareSe. amis dasturad SeiZleba<br />
moviyvanoT misi bolo saukuneebis istoria,<br />
rac aisaxa mis konstituciebSic, ker-<br />
Zod, 1946 wlis meoTxe respublikis konstituciis<br />
44–e muxlSi naTqvami iyo Semdegi:<br />
`samefo ojaxis wevrebs ara aqvT ufleba<br />
arCeulni iyvnen respublikis prezidentis<br />
Tanamdebobaze~ 17 , xolo 1958 wlis safrange-<br />
Tis moqmedi konstituciis mixedviT dauSvebelia<br />
cvlilebebis Setana im TavSi, romelic<br />
respublikuri mmarTvelobis formas<br />
afuZnebs, e.i., mmarTvelobis forma SesaZlebelia<br />
Seicvalos (rac nakleb savaraudoa)<br />
mxolod axali konstituciis miRebis gziT.<br />
garkveuli saxis dava arsebobs agreTve imis<br />
Taobaze, Tu romeli mmarTvelobis forma<br />
ufro Zvelia, monarqia Tu respublika. amis<br />
Taobaze sxvadasxva mosazrebebi arsebobs,<br />
magram veravin iZleva calsaxa pasuxs. cnobilia<br />
uZvelesi respublikebi Zvel romsa da<br />
aTenSi, agreTve uZvelesi monarqiebi asureT-<br />
Si, babilonsa da egvipteSi, romlebmac waru-<br />
Sleli kvali datoves msoflio civilizaciis<br />
ganviTarebaSi, magram amasTan mainc unda<br />
iTqvas, rom pirveli monaTmflobeluri saxelmwifoebi<br />
despotiebis saxiT warmoiSvnen,<br />
rac monarqiuli mmarTvelobis saxesxvaobaa.<br />
Tanamedrove saqarTvelo da<br />
misi samomavlo perspeqtivebi<br />
rac Seexeba saqarTveloSi arsebul mmarTvelobis<br />
formas, calsaxad SeiZleba iTqvas, rom<br />
moqmedi, 1995 wlis 24 agvistos konstitucia<br />
afuZnebs wminda saxis saprezidento respublikas,<br />
romelsac yvela is niSani aqvs,<br />
rac maxasiaTebelia respublikuri mmarTvelobis<br />
am formisaTvis. amis dasadastureblad<br />
SeiZleba konstituciis Semdegi muxlebi da<br />
normebi moviyvanoT: pirvel rigSi, unda aRvniSnoT<br />
konstituciis me-2 da me-5 muxlebi,<br />
romlebic aSkarad adastureben im garemoebas,<br />
rom saqarTvelo respublikaa, kerZod,<br />
am muxlebSi vkiTxulobT Semdegs: `saqarTvelos<br />
politikuri wyobilebis forma aris<br />
demokratiuli respublika~, `saqarTveloSi<br />
xelisuflebis wyaroa xalxi~, `saxelmwifo<br />
xelisufleba xorcieldeba xelisuflebis<br />
danawilebis principze dayrdnobiT~ da sxva.<br />
17 Â.Â. Ìàêëàêîâ. Êîíñòèòóöèè çàðóáåæíûõ ãîñóäàðñòâ. Ìîñêâà 1999 ã. Ñòð. 93.<br />
xolo Tu ra saxis respublikasTan gvaqvs<br />
saqme, amis dasakonkreteblad konstituciis<br />
sxva muxlebs unda mivmarToT, kerZod, 48-e,<br />
69-e, 77-e, 79-e muxlebs, sadac gansazRvrulia,<br />
rom `saqarTvelos parlamenti<br />
aris qveynis umaRlesi warmomadgenlobiTi<br />
organo, romelic ganaxorcielebs sakanonmdeblo<br />
xelisuflebas~, `saqarTvelos prezidenti<br />
aris saqarTvelos saxelmwifosa da<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis meTauri~, prezidenti<br />
ayalibebs mTavrobas da warudgens parlaments<br />
dasamtkiceblad, `mTavrobis wevrebi pasuxismgebelni<br />
arian prezidentis winaSe~ da sxva.<br />
aqve unda aRiniSnos, rom daaxloebiT bolo<br />
erTi welia, seriozulad musirebs Tema imis<br />
Taobaze, rom saqarTveloSi aucilebelia<br />
Seicvalos mmarTvelobis forma, respublikuri<br />
mmarTvelobis farglebSi, Seiqmnas ministrTa<br />
kabineti, SemoRebul iqnas premier–ministris<br />
instituti da sxva, e.i. ganxorcieldes<br />
mmarTvelobis formis reforma, raTa saprezidento<br />
respublika Seicvalos respublikuri<br />
mmarTvelobis sxva saxiT, saparlamento an<br />
naxevradsaprezidento respublikiT.<br />
mmarTvelobis formis reformas misi momxreebi<br />
amarTleben imiT, rom qveyanaSi mZime socialur–ekonomikuri<br />
mdgomareobaa, rom qveyana Rrma<br />
politikur krizisSi imyofeba, rom saprezidento<br />
respublikis pirobebSi metad rTulia<br />
maRali Tanamdebobis piris gadayeneba (aq igulisxmeba<br />
is, rom parlaments ara aqvs Sesa-<br />
Zlebloba mTavrobisaTvis undoblobis gamocxadebisa<br />
da mTeli misi Semadgenlobis gadayenebisa)<br />
da Turme yvelafer amis mizezi dRes<br />
arsebuli saprezidento respublika yofila.<br />
Cveni azriT, aq mmarTvelobis forma arafer<br />
SuaSia, qveynis aseTi mZime mdgomareobis<br />
mizezad, realurad, unda davasaxeloT saxelisuflebo<br />
struqturebSi korufciis ma-<br />
Rali done, moxeleTa arakeTilsindisiereba,<br />
saxelmwifo CinovnikTa mier sakuTari piradi<br />
interesebis wina planze dayeneba qveynis interesebTan<br />
SedarebiT, agreTve isic, rom<br />
qveyanaSi Seiqmna garemoeba dausjelobisa da<br />
upasuxismgeblobisa, Tanamdeboba gaxda mxolod<br />
piradi keTildReobis simbolo. saxelmwifos<br />
maRalCinosnebs SeuZliaT akeTon
yvelaferi da saboloo Sedegi, ukeTes SemTxvevaSi,<br />
politikur pasuxismgeblobaSi gamoixateba,<br />
xolo maT mier Cadenili kanondar-<br />
Rvevebi reagirebis gareSe rCeba. isev vimeoreb,<br />
mmarTvelobis forma aq arafer SuaSia.<br />
iqmneba STabeWdileba, qarTuli andazis ar iyos,<br />
`cxens ver moerivnen da unagirs texavdneno~.<br />
zemoTqmulis gansamtkiceblad SeiZleba Semdegi<br />
argumentebi moviyvanoT: jer erTi, idealuri<br />
mmarTvelobis forma, rogorc vnaxeT,<br />
ar arsebobs, yvelas garkveuli nakli axasiaTebs,<br />
rogorc saprezidento da saparlamento,<br />
ise naxevradsaprezidento respublikasac.<br />
Tuki saprezidento respublikaSi ar arsebobs<br />
mTavrobis saparlamento pasuxismgeblobis<br />
instituti, ra garantia gvaqvs, rom saparlamento<br />
da naxevradsaprezidento respublikis<br />
pirobebSi (Tuki isev maRali iqneba<br />
korufciis done) parlamenti gamoiyenebs<br />
mTavrobis gadayenebis uflebas, Tu mTavroba<br />
im partiisagan dakompleqtdeba, romelmac<br />
umravlesoba moipova parlamentSi, agreTve,<br />
saqarTveloSi arsebuli dRevandeli situaciidan<br />
gamomdinare, xelisuflebis arastabiluroba<br />
ar unda iyos xelsayreli da misaRebi.<br />
meorec, arsebobs qveynebi, sadac<br />
mmarTvelobis forma saprezidento respublikaa<br />
da isini dabal ganviTarebasa da winsvlis<br />
ararsebobas ar uCivian. mesamec,<br />
mmarTvelobis formis Secvla aucileblad<br />
gulisxmobs masStabur konstituciur cvlilebebs<br />
(cvlilebebi metadre Seexeba konstituciis<br />
me-3 da me-4 Tavebs, romlebic<br />
moicavs prezidentsa da parlaments, agreTve<br />
SesaZlebelia gaCndes axali Tavi konstituciaSi,<br />
pirobiTad, “mTavrobis” saxelwodebiT).<br />
aseT masStabur konstituciur cvlilebebs<br />
ori negatiuri aspeqti mohyveba, pirveli<br />
is, rom konstituciis Sinagani stabiluroba<br />
da logikuroba irRveva, meore is,<br />
rom konstituciuri cvlilebebi aucileblad<br />
unda aisaxos mimdinare kanonmdeblobaSi, rac<br />
droSi metad gaxangrZlivebuli procesia. aqve<br />
unda aRvniSnoT, rom zogierTi mmarTvelobis<br />
formis cvlilebas asabuTebs, pirvel rigSi,<br />
mTavrobis koleqtiuri pasuxismgeblobiT saparlamento<br />
respublikis pirobebSi, rac ai-<br />
Zulebs mis TiToeul wevrs dainteresebuli<br />
iyos misi kolegis Sedegian muSaobaSi da<br />
meorec, imiT, rom premier–ministris Tanamdebobis<br />
arseboba gantvirTavs prezidents<br />
esoden didi uflebamosilebebisagan.<br />
yovelive zemoaRniSnulis sapirispirod Sei-<br />
Zleba iTqvas Semdegi: Tuki ministris Tanamdebobaze<br />
iqneba patiosani, patrioti, keTilsindisieri<br />
da profesionali pirovneba, igi ar<br />
daelodeba misi kolegis Sedegian saqmianobas<br />
da koleqtiuri pasuxismgeblobis SiSis gare-<br />
Sec mniSvnelovan warmatebebs miaRwevs Tavis<br />
sferoSi. arakeTilsindisieri, kanondamrRvevi<br />
da uniaTo ministri prezidentma (an parlamentma<br />
impiCmentis wesiT) SeiZleba gadaayenos<br />
dRevandeli mmarTvelobis pirobebSic,<br />
xolo mis kanondarRvevebze reagireba samar-<br />
Taldamcavma organoebma moaxdinon.<br />
rac Seexeba prezidentis gantvirTvas, arsebobs<br />
saxelmwifo ministri, romelic asrulebs<br />
prezidentis davalebebs, garda amisa, aRsani-<br />
Snavia is, rom prezidentad arCeuli piri<br />
unda gamoirCeodes Tavisi fizikuri da gonebrivi<br />
SesaZleblobebiT.<br />
daskvnis saxiT SeiZleba kidev erTxel gavimeoroT,<br />
rom qveyanaSi arsebuli mZime situaciis<br />
mizezi mmarTvelobis formaSi ki ara,<br />
sakuTar TavSi unda veZeboT. nebismieri kanoni<br />
da mis safuZvelze Seqmnili mmarTvelobis<br />
formebi, garkveuli doziT, yovelTvis<br />
gulisxmobs patiosani adamianebis arsebobas,<br />
romlebic keTilsindisierad asruleben kanonis<br />
moTxovnebs. aq igulisxmeba is, rom viRacis<br />
kontroli vinmes mier yovelTvis zRvardadebulia,<br />
radgan ar SeiZleba urTierTkontrolma<br />
usasrulo xasiaTi miiRos. ase<br />
rom yovelTvis darCeba erTi vinme bolos<br />
ukontrolod, xolo am ukanasknels keTilsindisiereba<br />
unda axasiaTebdes da misi makontrolebelic<br />
es iqneba. aq Cven mivediT cnobil<br />
ritorikul frazamde - `vin unda akontrolos<br />
is, vinc gvakontrolebs Cven~.<br />
123
124<br />
gamoyenebuli literatura<br />
1. saqarTvelos konstitucia, 1996 w.<br />
2. inwkirveli g., saxelmwifosa da samarTlis Teoria, Tbilisi,1997 w.<br />
3. melqaZe o., sazRvargareTis saxelmwifo samarTali, Tbilisi, 1996 w.<br />
4. melqaZe o., saubrebi qarTul konstituciaze, Tbilisi, 1996 w.<br />
5. melqaZe o., respublika saparlamento Tu saprezidento, Tbilisi, 1996 w.<br />
6. demetraSvili a., msoflio qveynebis konstituciebi, Tbilisi, 1992 w.<br />
7. cnobilaZe p., saqarTvelos konstituciuri samarTali, Tbilisi, 1996 w.<br />
8. ugrexeliZe m., aSS–is konstitucia, kompromisebis xelovneba, Tbilisi, 1997 w.<br />
9. melqaZe o. da avtorTa koleqtivi, sazRvargareTis qveynebis konstituciuri<br />
samarTali, Tbilisi, 1999 w.<br />
10. ruxaZe z., saqarTvelos konstituciuri samarTali, baTumi, 1999 w.<br />
11. utiaSvili g., saqarTvelos respublikis konstituciuri wyoba.<br />
12. kovingtoni k., bukvardti r., sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
urTierToba aSS–Si.<br />
13. germaniis federaciuli respublikis ZiriTadi kanoni, Tbilisi, 1995 w.<br />
14. Òåîðèÿ ãîñóäàðñòâà è ïðàâà. Àâòîðñêèé êîëëåêòèâ. Ìîñêâà, 1998 ã.<br />
15. Ñûðûõ Â.Ì., Òåîðèÿ ãîñóäàðñòâà è ïðàâà.Áèëèíà, 1998 ã.<br />
16. Àëüõèìåíêî Â.Â. è äð.á Êîíñòèòóöèîííîå ïðàâî. Àâòîðñêèé êîëëåêòèâ, 1996 ã.<br />
17. Ñòðàøóí Á.À., Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí, îáùàÿ ÷àñòü.<br />
Ìîñêâà. 1996 ã.<br />
18. ×óäàêîâ Ì.Ô., Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìèíñê. 1998 ã.<br />
19. ×èðêèí Â.Å., Êîíñòèòóöèîííîå ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìîñêâà. 1997 ã.<br />
20. Ìàêëàêîâ Â.Â., Êîíñòèòóöèè çàðóáåæíûõ ãîñóäàðñòâ. Ìîñêâà 1999 ã.<br />
21. Ñòðàøóí Á.À., Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí, îáùàÿ ÷àñòü.<br />
Ìîñêâà, 1998 ã.
á<br />
ÓÀÐÀÒËÀÌÄÍÔÏ ÊÏÍÔÒÏËÉ<br />
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÛÉ<br />
elisuflebis danawileba samarTlebrivi<br />
saxelmwifos erT-erTi fuZemdebluri princi<br />
pia, romlis Tanaxmad, erTiani saxelmwifo<br />
xelisufleba danawilebulia erTmane-<br />
Tisagan damoukidebel sakanonmdeblo, aRmasrulebel<br />
da sasamarTlo xelisuflebad da<br />
romelic samarTlis uzenaesobisa da adamianis<br />
Tavisufali ganviTarebis uzrunvelyofis<br />
winapirobas warmoadgens. danawilebis es modeli<br />
efuZneba saxelmwifoSi urTierTkontrolis,<br />
urTierTSekavebisa da xelisuflebaTa<br />
Soris Tanasworobis Camoyalibebis ideas. am<br />
principis realizacia gamoricxavs Zalauflebis<br />
koncentracias erTi romelime organos<br />
xelSi, politikur process gamWvirvales<br />
xdis da SesaZleblobas iZleva ganxorcieldes<br />
efeqturi kontroli xelisuflebaze.<br />
xelisuflebis danawileba sazogadoebis ganviTarebis<br />
erT-erT umniSvnelovanes politikursamarTlebriv<br />
doqtrinad iqca; am moZRvrebam<br />
istoriulad progresuli roli Seasrula<br />
burJuaziis brZolaSi absolutizmTan, Tanamedrove<br />
epoqaSi ki xelisuflebis danawilebis<br />
principi konstitucionalizmis<br />
qvakuTxedad mogvevlina.<br />
ganasxvaveben xelisuflebis danawilebis mkacr<br />
da rbil modelebs. e.w. mkacri modeli ganxorcielebulia<br />
saprezidento tipis respublikaSi.<br />
aq aRmasrulebeli xelisufleba damokidebuli<br />
ar aris parlamentSi warmodgenil<br />
politikur Zalebze; prezidenti, rogorc wesi,<br />
ar aris uflebamosili daiTxovos parlamen-<br />
ÉÒÉÍÀ ßÀØÀÞÄ<br />
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ<br />
ti. Tavis mxriv, garTulebulia prezidentis<br />
Tanamdebobidan vadamde gadayenebis wesi (impiCmenti);<br />
prezidentisa da parlamentis uflebamosilebis<br />
vada ar emTxveva erTmaneTs.<br />
rac Seexeba xelisuflebis danawilebis rbil<br />
models, igi gvxvdeba saparlamento respublikebSi,<br />
sadac mTavrobas uSualod ayalibebs<br />
saparlamento umravlesoba.<br />
saqarTvelos axali konstituciuri wyobis<br />
damkvidrebis procesSi xelisuflebis danawilebis<br />
princips uaRresad didi mniSvneloba<br />
aqvs. 1995 wlis 24 agvistos konstituciis<br />
me-5 muxlSi pirdapir aris miTiTebuli, rom<br />
saqarTveloSi "saxelmwifo xelisufleba<br />
xorcieldeba xelisuflebis danawilebis<br />
principze dayrdnobiT."<br />
xelisuflebis danawilebis procesSi mniSvnelovan<br />
adgils ikavebs parlamentis kontroli<br />
aRmasrulebel xelisuflebaze.<br />
msoflio konstitucionalizmi aRmasrulebel<br />
xelisuflebaze saparlamento kontrolis<br />
ganxorcielebis araerT formas icnobs, ker-<br />
Zod: impiCments, samTavrobo politikis Ziri-<br />
Tadi mimarTulebebis ganxilvas, saparlamento<br />
komisiebis mxridan ganxorcielebul kontrols,<br />
parlamentis sxdomaze gamocxadebis<br />
aucileblobas da a.S.<br />
saprezidento respublikaSi saparlamento<br />
kontrolis SezRudvis pirobebSi kontrolis<br />
erT-erT qmediT formad iTvleba kiTxva-Se-<br />
125
126<br />
kiTxvis ufleba parlamentis wevrTa mxridan<br />
mTavrobis wevrebis winaSe. aRniSnuli instituti<br />
saqarTvelosTvisac sainteresoa, radgan<br />
aRiarebulia Cveni qveynis moqmed kanonmdeblobaSic.<br />
saqarTvelos konstituciis 59e<br />
muxlSi Camoyalibebulia kiTxvisa da SekiTxvis<br />
samarTlebrivi buneba, xolo saqarTvelos<br />
parlamentis reglamentSi detaluradaa<br />
mowesrigebuli kiTxva-SekiTxvis procedura.<br />
ministrebisadmi mimarTuli SekiTxvebi warmoadgens<br />
informaciis miRebisa da kontrolis<br />
ganxorcielebis saSualebas. is gamoiyeneba<br />
yvela qveynis parlamentis mier, romelTa<br />
mTavrobac politikuri pasuxismgeblobis matarebelia.<br />
imdenad, ramdenadac am proceduras<br />
ar mosdevs pirdapiri sanqciebis gamoyeneba,<br />
igi gavrcelebulia iseT qveynebSic,<br />
sadac aRmasrulebeli xelisufleba pasuxismgebeli<br />
ar aris parlamentis winaSe.<br />
miuxedavad imisa, rom ministrebisadmi mimarTuli<br />
SekiTxvebi farTod gamoiyeneba<br />
pirovnebis uflebebisa da Tavisuflebebis<br />
dacvis TvalsazrisiT, is naklebad mniSvnelovania<br />
politikur urTierTobebSi. misi mizania<br />
informaciiis miReba mTavrobisagan da,<br />
roca saWiroa, uflebis borotad gamoyenebis<br />
gamoaSkaraveba da misi Tavidan acileba. es<br />
procedura aseve gamoiyeneba zusti cnobebis<br />
misaRebad, rac exmareba parlamentis wevrebs<br />
parlamentisadmi wardgenili rTuli kanonproeqtebisa<br />
da delegirebuli sakanonmdeblo<br />
aqtebis arsis garkvevaSi. bevr SekiTxvas<br />
Sablonuri xasiaTi aqvs, Tumca, parlamentis<br />
wevrebis SekiTxvebze gacemuli pasuxebi opozicias<br />
saSualebas aZlevs gamoavlinos mTavrobis<br />
politikis susti adgilebi.<br />
iseve, rogorc bevri sxva saparlamento instituti,<br />
aRniSnuli procedura Tavdapirvelad<br />
did britaneTSi Camoyalibda. ministrebisadmi<br />
mimarTulma SekiTxvebma Secvala ukve<br />
moZvelebuli meTodebi, romelTa meSveobiTac<br />
aSkaravdeboda mTavrobisadmi mimarTuli sa-<br />
Civrebi, an Seiswavleboda misi politika. is<br />
iqca sagangebo procedurad 1849 wlidan,<br />
rodesac yovel sxdomaze gamoiyo dro, cnobili<br />
"SekiTxvebis saaTis saxelwodebiT." 1902<br />
wels damkvidrda werilobiTi pasuxebis praqtika<br />
dasmul SekiTxvebze; nebadarTuli iyo<br />
1 p. cnobilaZe. konstituciuri (saxelmwifo) samarTali (cnobari). 1998 w. gv.54<br />
aseve werilobiTi pasuxebis wardgena im zepir<br />
SekiTxvebze, romelTac zepiri pasuxebi ver<br />
gaecemoda drois ukmarisobis gamo. Tanamedrove<br />
periodSi ministrebs yovelwliurad<br />
usvamen ramdenime aTas SekiTxvas.<br />
saparlamento sistemis istoriasTan dakav-<br />
Sirebulia agreTve interpelacia, rogorc<br />
saparlamento kontrolis erT-erTi efeqturi<br />
saSualeba. is safrangeTSi didi xnis winaT<br />
Camoyalibda. jer kidev 1791 wlis konstitucia<br />
iTvaliswinebda ministrebisagan axsnaganmartebis<br />
moTxovnas. 1830 wlis monarqiuli<br />
reJimis periodSi interpelacia Cveulebriv<br />
praqtikad iqca da kidev ufro farTod gavrcelda<br />
mesame da meoTxe respublikebis dros,<br />
Tumca, vinaidan es procedura xandaxan palatis<br />
muSaobis dRis wesrigis darRvevas<br />
iwvevda, 1958 wlis reformebis bolos daiwyes<br />
misi gakritikeba. dResdReobiT ministrebs<br />
SeiZleba mosTxovon angariSi ndobis sakiTxis<br />
gadasawyvetad, magram mxolod saguldagulod<br />
SemuSavebuli proceduris Sesabamisad.<br />
imisaTvis, raTa uzrunvelyofil iqnes sakanonmdeblo<br />
da aRmasrulebel xelisuflebebs<br />
Soris azrTa gacvlis regularoba, umravles<br />
qveynebSi parlamentis wevrebs saSualeba<br />
eZlevaT dasvan kiTxvebi interpelaciis<br />
formiT, rac informaciis miRebisa da<br />
klasikur saparlamento sistemaze kontrolis<br />
ganxorcielebis ZiriTad saSualebad<br />
iTvleba.<br />
interpelacia (laT. interpellatio - sityvis Sewyveta,<br />
moTxovna, sarCeli) aris zogierT saxelmwifoSi<br />
deputatTa jgufis mier mTavrobisadmi<br />
an calkeuli ministrisadmi mimarTuli<br />
moTxovna, miscen ganmarteba maT mier<br />
gatarebuli saSinao Tu sagareo politikis<br />
Taobaze an romelime konkretul sakiTxze.<br />
saparlamento Teoriasa da praqtikaSi bundovanebaa<br />
parlamentarTa kiTxvis, SekiTxvisa<br />
da interpelaciis gamijvnis sakiTxSi. p. cnobilaZe,<br />
ganmartavs ra interpelaciis Sinaarss,<br />
miuTiTebs, rom igi aris "zogierT saxelmwifoSi<br />
deputatTa jgufis mier mTavrobisadmi<br />
an calkeuli ministrisadmi mimarTuli moTxovna<br />
miscen ganmarteba maT mier gatarebuli<br />
saSinao Tu sagareo politikis Taobaze an<br />
romelime konkretuli sakiTxis Sesaxeb1 .
mocemul ganmartebaSi, albaT, "Cveneburi"<br />
SekiTxvis Sinaarssac moviazrebdiT, rom ara<br />
Semdegi fraza: "interpelacia gansxvavdeba<br />
zepiri da Cveulebrivi werilobiTi SekiTxvebisagan,<br />
upirveles yovlisa, Setanis proceduriTa<br />
da samarTlebrivi SedegebiT. memorandumSi,<br />
romelic Tan axlavs interpelaciis<br />
teqsts, Cveulebriv, miTiTebulia misi<br />
mizezebi da aRniSnulia vadebi, romlis ganmavlobaSic<br />
unda iqnes gacemuli pasuxi." 2<br />
zaur jinjolava interpelacias saparlamento<br />
kontrolis calke formad miiCnevs, romelic<br />
parlaments uflebas aZlevs mosTxovos<br />
mTavrobas angariSi misi saqmianobis Sesaxeb,<br />
xolo SekiTxvas ganmartavs parlamentis mier<br />
aRmasrulebeli xelisuflebisagan informaciis<br />
miRebisa da misdami kontrolis ganxorcielebis<br />
erT-erT formad, rac parlaments exmareba<br />
droulad gamoavlinos mmarTvelobis aparatis<br />
saqmianobaSi daSvebuli Secdomebi da xeli<br />
Seuwyos maT am naklovanebaTa droulad gamosworebaSi3<br />
.<br />
rac Seexeba oTar melqaZes, is interpelacias<br />
SekiTxvis erT-erT formad Tvlis. "SekiTxva<br />
ori saxisaa: martivi SekiTxva da interpelacia.<br />
martivi SekiTxva ar saWiroebs<br />
specialur proceduras, Sedis zepiri saxiT<br />
da aseve miiReba pasuxic - ganxilvis gareSe,<br />
Tu amas parlamenti ar moiTxovs. interpelaciis<br />
dros SekiTxva parlamentSi Seitaneba<br />
gansakuTrebiT mniSvnelovan sakiTxTa irgvliv;<br />
dgindeba pasuxis gacemis vada, romelic<br />
aseve werilobiT gaicema. plenarul sxdomaze<br />
pasuxis ganxilvas mosdevs kamaTi da SeiZleba<br />
damTavrdes mTavrobis, premier-ministris<br />
an calkeuli ministris mimarT gakicxvis<br />
rezoluciis miRebiT, romelsac SeiZleba<br />
ndobis sakiTxze kenWisyra da, maSasadame,<br />
maTi gadadgoma mohyves” 4 .<br />
miuxedavad saparlamento kontrolis mocemuli<br />
formisadmi zemoxsenebuli avtorebis<br />
araerTmniSvnelovani damokidebulebisa, saerTo<br />
maT Soris gamoixateba imaSi, rom interpelacia,<br />
upirveles yovlisa, iwvevs kamaTs, meorec,<br />
Seicavs politikur sanqcias, vinaidan<br />
kamaTi mTavrdeba kenWisyris safuZvelze re-<br />
zoluciis miRebiT, rac gamoxatavs parlamentis<br />
kmayofilebas an ukmayofilobas mTavrobis<br />
mocemul ganmartebebze.<br />
klasikuri saparlamento reJimis pirobebSic<br />
ki interpelaciis proceduras SeuZlia SeinarCunos<br />
Tavisi mniSvneloba mxolod im SemTxvevaSi,<br />
Tu mas iyeneben windaxedulad da iseTi<br />
sakiTxebis ganxilvasTan dakavSirebiT, romlebic<br />
sakmarisad mniSvnelovania imisTvis,<br />
raTa gamarTldes mTavrobasTan mimarTebaSi<br />
politikuri sanqciebis gamoyeneba. mTel rig<br />
qveynebSi, gansakuTrebiT dasavleT evropaSi,<br />
es procedura warmatebiT gamoiyeneba da<br />
popularobiT sargeblobs mxolod imitom,<br />
rom aq zemoaRniSnuli pirobebi daculia.<br />
SekiTxva aris parlamentis wevris mier ministrisadmi<br />
mimarTuli moTxovna misces ganmarteba<br />
raime konkretul saqmeze. is ar<br />
gulisxmobs politikuri sanqciebis dauyovnebliv<br />
gamoyenebas da amitom mkveTrad gansxvavdeba<br />
saparlamento kontrolis ganxorcielebis<br />
iseTi saSualebisagan, rogoricaa<br />
interpelaciebi, romlebic moiTxoven mTavrobisagan<br />
axsna-ganmartebas, magram, rogorc wesi,<br />
maT mosdevs sanqciebis gamoyeneba, vinaidan<br />
miiReba gakicxvis rezolucia da zogjer<br />
tardeba kenWisyra ndobis sakiTxis gamo.<br />
unda aRiniSnos, rom saparlamento praqtika-<br />
Sic araerTgvarovani damokidebulebaa saparlamento<br />
kontrolis mocemuli formebisadmi.<br />
zogierT qveyanaSi interpelaciebi da SekiTxvebi<br />
Zireulad ar gansxvavdeba erTmane-<br />
Tisagan (magaliTad, SvedeTSi); zogan ki maTi<br />
Sinaarsi da procedura arsebiTad gamijnulia.<br />
sailustraciod moviyvanT sazRvargareTis<br />
qveynebis magaliTebs, romlebic didi mravalferovnebiT<br />
xasiaTdeba.<br />
kiTxva-SekiTxvis da interpelaciis instituti<br />
gavrcelebulia sakmaod bevr qveyanaSi.<br />
maTi procedura xSirad mkacrad reglamentirebulia,<br />
raTa ar iqnes daSvebuli uflebis<br />
borotad gamoyeneba. TurqeTSi palatis<br />
calkeuli wevrebis an politikuri jgufebis<br />
mier wamoyenebuli winadadeba interpelaciis<br />
Sesaxeb mokled ganixileba, amasTan, sityviT<br />
SeiZleba gamovidnen mxolod mTavrobis wevre-<br />
2 iqve.<br />
3 z. jinjolava. saqarTvelos respublikis parlamenti. Tbilisi, 1993 w. gv. 50.<br />
4 o. melqaZe. sazRvargareTis qveynebis saxelmwifo samarTali. Tbilisi, 1996 w., gv. 130-131.<br />
127
128<br />
bi, aseve piri, romelmac Seitana winadadeba<br />
interpelaciis Sesaxeb. winadadebis miRebis<br />
SemTxvevaSi dauyovnebliv niSnaven kamaTis<br />
dRes sakiTxis arsis irgvliv. interpelacia<br />
SeiZleba ganxorcieldes winadadebis mokle<br />
ganxilvidan ara uadres ori dRisa da ara<br />
ugvianes erTi kvirisa. kamaTSi monawileobis<br />
ufleba aqvs palatis yvela wevrs. ndobis<br />
votumi gamoaqvT kamaTis damTavrebidan mxolod<br />
erTi dRe-Ramis Semdeg.<br />
libanSi interpelacia werilobiT formas<br />
atarebs. mTavrobam unda upasuxos SekiTxvas<br />
Setanidan aTi dRis ganmavlobaSi, winaaRmdeg<br />
SemTxvevaSi interpelacias CarTaven uaxloesi<br />
sxdomis dRis wesrigSi. interpelaciis Setanis<br />
Sesaxeb parlamentis wevrebs acnobeben<br />
sxdomis dawyebamde ara ugvianes ori dRisa.<br />
saerTo diskusiis mimdinareobisas, interpelaciis<br />
avtorsa da mTavrobis warmomadgenlebs<br />
ufleba aqvT gamovidnen sityviT prioritetis<br />
mixedviT. debatebi mTavrdeba ken-<br />
WisyriT motivirebuli rezoluciis miRebis<br />
Sesaxeb, interpelaciis gadadebiT an misi<br />
safuZvlianobis aRiarebiT. ukanasknel SemTxvevaSi<br />
maSinve unda Catardes kenWisyra rezoluciis<br />
miRebaze.<br />
libiaSi interpelaciis ganxilvis dRes niSnavs<br />
palata pirvelsave Sesabamis sxdomaze.<br />
kamaTs ar SeiZleba adgili hqondes interpelaciis<br />
Setanidan rva dReze adre, Tu<br />
mTavroba Tanxmobas ar ganacxadebs sakiTxis<br />
saswrafod ganxilvaze. Tu interpelaciis<br />
avtori an parlamentis sxva romelime wevri<br />
moisurvebs, kamaTi SeiZleba damTavrdes ndobis<br />
votumis kenWisyriT. arabeTis gaerTianebul<br />
respublikaSi moqmedebs wesi, romlis mixedviTac,<br />
interpelaciis Setanidan kamaTis dRemde<br />
unda gavides aranakleb erTi kvira. es<br />
periodi SeiZleba Semcirdes, Tu sakiTxi<br />
saswrafoa da ministri amis Sesaxeb Tanxmobas<br />
ganacxadebs.<br />
fineTSi interpelacia mTavrobaze zemoqmedebis<br />
amave mizans emsaxureba. mas mxari unda<br />
dauWiros parlamentis ocma wevrma da Sesabamisma<br />
ministrma pasuxi unda gasces TxuTmeti<br />
dRis ganmavlobaSi. Tu mTavroba ar<br />
apirebs pasuxis gacemas, amave vadis ganmavlobaSi<br />
man unda acnobos parlaments amis<br />
mizezi.<br />
germaniaSi interpelaciis Sesabamisi procedura<br />
cnobilia "didi SekiTxvis" saxelwodebiT.<br />
is unda Seitanos aranakleb ocdaaTma wevrma.<br />
bundestagis Tavmjdomare winadadebiT<br />
mimarTavs mTavrobas gansazRvros, apirebs Tu<br />
ara igi pasuxis gacemas da, saxeldobr, rodis.<br />
mTavroba ar aris valdebuli gasces pasuxi,<br />
Tumca, amis Sedegad mTel pasuxismgeblobas<br />
sakuTar Tavze iRebs. teqsti egzavneba bundestagis<br />
yvela wevrs da kamaTi iniSneba mTavrobisaTvis<br />
xelsayrel dRes. kiTxvis avtori<br />
Tavdapirvelad xsnis saqmis arss, ris Semdegadac<br />
iwyeba ganxilva, Tu amas sxdomaze<br />
damswre ocdaaTi deputati moiTxovs. Tu<br />
mTavroba uars ityvis pasuxis gacemaze an<br />
Tavs aaridebs pasuxis gacemas TxuTmeti dRis<br />
ganmavlobaSi, bundestags SeuZlia CarTos<br />
sakiTxis ganxilva dRis wesrigSi, Tu am gadawyvetilebas<br />
mxars dauWers ocdaaTi sxdomaze<br />
damswre deputati. garda amisa, mTavrobis<br />
warmomadgeneli unda daeswros ganxilvas<br />
bundestagis moTxovniT.<br />
SvedeTSi SekiTxvebi da interpelaciebi arsebiTad<br />
ar gansxvavdeba erTmaneTisagan. interpelaciis<br />
Setana xdeba palatis nebar-<br />
TviT da Tan mosdevs mTavrobis werilobiTi<br />
pasuxi manamde, vidre Catardeba misi Ria<br />
ganxilva. kamaTis dRes adgenen ministrebi.<br />
rogorc wesi, rac ufro martivia SekiTxva,<br />
miT ufro male gaecema mas pasuxi. Tumca<br />
SveicariaSi interpelacias mxari unda dau-<br />
Wiros erovnuli sabWos aTma wevrma da kantonebis<br />
kavSiris samma wevrma. parlamentis<br />
wevrebi iyeneben am proceduras, raTa sajarod<br />
mohfinon naTeli mTavrobisadmi gamoTqmul<br />
konkretul braldebebsa da kritikas - am<br />
gziT axorcieleben isini efeqtur politikur<br />
kontrols.<br />
sabWoTa kavSirisa da saxalxo demokratiis<br />
zogierT qveyanaSic ar iyo mkveTri gansxvaveba<br />
interpelaciebsa da SekiTxvebs Soris.<br />
orive procedura erTnair wesrigs eqvemdebareboda<br />
(mag., ministrebs rogorc interpelaciebze,<br />
ise SekiTxvebze pasuxi unda gaecaT<br />
sami dRis ganmavlobaSi sabWoTa kavSirSi da<br />
rumineTSi, sesiebis periodSi _ bulgareTSi da<br />
ocdaaTi dRis ganmavlobaSi _ CexoslovakiaSi).<br />
britaneTis sistemisaTvis ar aris cnobili<br />
interpelaciis procedura, Tumca mas waaga-
vs “winadadeba sxdomis gadadebis Sesaxeb”.<br />
aRniSnuli winadadeba, romelic Seitaneba<br />
uSualod Sesvenebis win, saSualebas aZlevs<br />
TemTa palatis wevrebs wamoayenon mTavrobis<br />
winaSe mTeli rigi sakiTxebi, Tumca, am winadadebis<br />
Taobaze kenWisyra ar tardeba. meore<br />
mxriv, im konkretul winadadebaze,<br />
romelic “gansakuTrebuli saxelmwifoebrivi<br />
mniSvnelobisaa”, SeiZleba Catardes kenWisyra<br />
iseve, rogorc es xdeba interpelaciebis dros<br />
kontinenturi evropis zogierT qveyanaSi,<br />
Tumca xSirad aseTi gadadeba dakavSirebulia<br />
saparlamento kontrolis iseT saSualebasTan,<br />
rogoricaa deputatebis SekiTxvebi<br />
mTavrobis wevrTa mimarT.<br />
SekiTxvebi SeiZleba iyos rogorc zepiri,<br />
ise werilobiTi. parlamentis wevri, romelic<br />
svams SekiTxvas, sTavazobs Sesabamis ministrs,<br />
rom man upasuxos zepirad palatis<br />
winaSe anda Camoayalibos pasuxi werilobiTi<br />
formiT. SekiTxvebi ufro xSirad formulirebulia<br />
werilobiTi saxiT, raTa parlamentis<br />
wevrebi da Sesabamisi ministrebi informirebuli<br />
iyvnen maTi Sinaarsis Taobaze.<br />
fineTSi ministrma SekiTxvas unda upasuxos<br />
ocdaaTi dRis ganmavlobaSi. pasuxis formas<br />
_ zepirs Tu werilobiTs, is Tavad irCevs.<br />
israelSi Sesabamisi ministri SekiTxvas zepirad<br />
pasuxobs ocdaerTi dRis ganmavlobaSi.<br />
amis Semdeg SekiTxvis avtors aqvs erTi damatebiTi<br />
SekiTxvis dasmis ufleba. iaponiaSi<br />
werilobiT SekiTxvaze pasuxis gasacemad ministris<br />
gankargulebaSia mxolod erTi kvira.<br />
zepiri SekiTxvebi daismeba parlamentis palatis<br />
TanxmobiT mxolod saswrafo SemTxvevebSi.<br />
didi britaneTis TemTa palataSi mkacri wesebia<br />
dadgenili aRniSnuli proceduris regulirebis<br />
mizniT. saboloo sityva ama Tu SekiTxvis<br />
daSvebis Sesaxeb ekuTvnis spikers. SekiTxvis<br />
dasmis msurvelma palatis wevrma,<br />
pirvel rigSi, werilobiT unda Camoayalibos<br />
SekiTxva da gadasces klerks. Tu mas surs<br />
zepiri pasuxis miReba, Tavis SekiTxvas varskvlaviT<br />
aRniSnavs. pasuxi aseT SekiTxvas<br />
unda gaeces ara ugvianes or dRe-RameSi. Tu<br />
mas surs pasuxis saswrafod miReba, SeuZlia<br />
amis Sesaxeb waradginos specialuri moTxovna.<br />
saswrafo sakiTxebisaTvis gaTvaliswineb-<br />
ulia gansakuTrebuli procedura. palatis<br />
wevrma Tavisi SekiTxvis Sesaxeb unda acnobos<br />
Sesabamis ministrs da TemTa palatis<br />
spikers im dRis SuadRemde, roca mas surs<br />
am SekiTxvis dasma. aseTi saxis SekiTxvebi<br />
(“piradi SekiTxvebi”) ar qveyndeba. maTze<br />
vrceldeba Cveulebrivi SekiTxvebis samarTlebrivi<br />
reJimi, amasTan, maT unda hqondeT<br />
saswrafo xasiaTi. saboloo sityva spikers<br />
ekuTvnis, gansakuTrebiT im SemTxvevebSi, roca<br />
unda ganisazRvros, Tu ramdenad saswrafoa<br />
esa Tu is sakiTxi. aseTi SekiTxva SeiZleba<br />
ar iqnes miRebuli, Tu imave saqmeze ukve<br />
dasmuli iyo sxva SekiTxva. pasuxebi “pirad<br />
SekiTxvebs” gaecema imave dRes, Cveulebriv<br />
SekiTxvebze pasuxis gacemis dasrulebis Semdeg.<br />
parlamentis arc erT wevrs ar aqvs<br />
ufleba erT dReSi dasvas or SekiTxvaze<br />
meti, romlebzec man unda miiRos zepiri<br />
pasuxebi.<br />
ministrebi zepir SekiTxvebs yovelTvis pasuxoben<br />
gansazRvrul dRes, Tumca werilobiT<br />
SekiTxvebze pasuxis gasacemad maT Tavis<br />
gankargulebaSi ufro didi dro aqvT. pasuxebi<br />
uSualod igzavneba parlamentis sxdomis<br />
oficialur oqmSi gamosaqveyneblad. Tu gansazRvruli<br />
drois gasvlis Semdeg pasuxi ar<br />
aris saxeze, parlamentis wevrs SeuZlia<br />
zepirad dasvas igive SekiTxva da moiTxovos<br />
aseTive pasuxis gacema. parlamentarebi werilobiTi<br />
formis SekiTxvebs xSirad mimar-<br />
Taven maSin, roca saqme exeba kerZo pirebs an<br />
administraciul sakiTxebs.<br />
TemTa palataSi zepiri SekiTxvebisaTvis gamoyofilia<br />
erTi saaTi sxdomis dawyebamde, or-<br />
SabaTobiT, samSabaTobiT, oTxSabaTobiT da<br />
xuTSabaTobiT. ministrebis sia, romlebic<br />
pasuxoben SekiTxvebs yoveli sxdomis dros,<br />
winaswar qveyndeba. siiT gaTvaliswinebuli<br />
ministrebis Tanmimdevroba icvleba yovel<br />
kviras da ganisazRvreba partiebs Soris konsultaciebis<br />
Semdeg. amgvarad, yoveli ministri<br />
drodadro siis saTaveSi eqceva mis kompetencias<br />
mikuTvnebul sakiTxebze pasuxis<br />
gasacemad. pasuxebi rogorc zepir, ise werilobiT<br />
SekiTxvebze qveyndeba sxdomis oficialur<br />
oqmSi.<br />
SekiTxvebisa da pasuxebis gacvlis rituals<br />
Tvals adevnebs spikeri. rodesac cxaddeba<br />
129
130<br />
deputatis gvari, is asaxelebs Tavisi SekiTxvis<br />
nomers da, Sesabamisad, ministri<br />
SekiTxvas pasuxobs momzadebuli teqstis<br />
mixedviT. amis Semdeg deputats aqvs damatebiTi<br />
SekiTxvis dasmis ufleba, razec ministri<br />
kvlav iZleva pasuxs. kiTxva-pasuxi Sei-<br />
Zleba gagrZeldes ramdenime wuTs da masSi<br />
monawileobis miReba SeuZliaT palatis sxva<br />
wevrebsac. ase grZeldeba manam, sanam spikeri<br />
ar gadawyvets, rom dadga momdevno sakiTxze<br />
gadasvlis dro. mocemuli proceduris<br />
siswrafe ganisazRvreba erTi saaTis ganmavlobaSi<br />
dasmuli SekiTxvebis raodenobis mixedviT.<br />
xSirad SekiTxvebis raodenoba ormocdaaTs<br />
aRwevs. amis erT-erTi mizezia is<br />
garemoeba, rom damatebiTi SekiTxvebi xSirad<br />
ministrebs rTul mdgomareobaSi ayeneben,<br />
vinaidan maT unda upasuxon SekiTxvebs<br />
winaswari momzadebis gareSe.<br />
aseTi procedura gansakuTrebiT damaxasiaTebelia<br />
TemTa palatis muSaobisaTvis. sxva<br />
qveynebi cdilobdnen daenergaT analogiuri<br />
wesi sakuTar praqtikaSi, rasac gansxvavebuli<br />
Sedegebi mohyveboda. msgavsi procedura,<br />
romelic inglisis magaliTs misdevs, gvxvdeba<br />
avstraliaSi, indoeTSi, irlandiaSi, kanadaSi,<br />
nigeriaSi, axal zelandiaSi, pakistan-<br />
Si, ceilonSi, aseve im qveynebSic, sadac ar<br />
aris gavrcelebuli inglisuri saparlamento<br />
institutebis gavlena.<br />
italiaSi, magaliTad, SekiTxvebs CarTaven<br />
Semdegi sxdomis dRis wesrigSi im SekiTxvebis<br />
gamoklebiT, romelTac werilobiTi pasuxebi<br />
unda gaeceT. deputatTa palataSi<br />
yovel sxdomaze pirveli ormoci wuTi, xolo<br />
senatSi - pirveli erTi saaTi zepir SekiTxvebs<br />
eTmoba. Tu SekiTxva upasuxod rCeba<br />
ori Tvis ganmavlobaSi, is moZvelebulad<br />
iTvleba da siidan iSleba. werilobiT SekiTxvebze<br />
pasuxis gasacemad ministris gankargulebaSia<br />
aTi dRe.<br />
germaniis bundestagSi, romelic inglisis<br />
magaliTis mimdevaria, yvela sxdoma iwyeba<br />
SekiTxvebis saaTiT. misi mizania dauyovneblivi<br />
informaciis miReba adgilobriv saqmeebze,<br />
saSinao da sagareo politikis sakiTxebze.<br />
SekiTxvebis dajgufeba xdeba saministroebis<br />
mixedviT da bundestagis Tavmjdomare gansazRvravs<br />
maTi ganxilvis wess. SekiTxvebis<br />
sia ibeWdeba da vrceldeba bundestagis yvela<br />
wevrs Soris. SekiTxvis avtors an parlamentis<br />
nebismier sxva wevrs SeuZlia ministrs<br />
dausvas ori damatebiTi SekiTxva. SekiTxvebze,<br />
romelTac ar gaecaT pasuxi gansazRvruli<br />
drois ganmavlobaSi, werilobiTi<br />
pasuxebi qveyndeba debatebis oficialur oqmSi.<br />
garda zepiri SekiTxvebisa, bundestagis saproceduro<br />
wesebi iTvaliswinebs aseve werilobiT<br />
an “patara moTxovnebs” konkretuli aqtebis<br />
Sesaxeb specialuri xasiaTis informaciis<br />
misaRebad. es moTxovnebi dapirispirebulia<br />
“did moTxovnebTan”, romlebic saerTo<br />
politikis sakiTxebs exeba da interpelaciebis<br />
tolfasia.<br />
kerZo SekiTxvebis dros, romlis mizani<br />
samTavrobo problemis gaazrebaa, bundestagis<br />
Tavmjdomare wardgenil werilobiT moTxovnas<br />
gadascems generaluri kancleris uwyebas.<br />
pasuxi ToTxmet dReSi ibeWdeba oficialur<br />
organoSi, magram bundestagSi<br />
msjeloba mis garSemo ar imarTeba.<br />
zogadi SekiTxvebi federalur mTavrobaSi<br />
SeiZleba Setanil iqnes fraqciis an deputatTa<br />
5%-is mier. federaluri mTavrobis<br />
pasuxi avtomaturad Sedis bundestagis sxdomis<br />
dRis wesrigSi da imarTeba debatebi.<br />
im SemTxvevaSi, Tu zogad SekiTxvaze pasuxi<br />
kabinetis sxdomaze mtkicdeba, TavisTavad<br />
igulisxmeba, rom sxdomis Semdeg kancleri<br />
amis Sesaxeb informacias warudgens presas<br />
da debatebi am situaciaSic gamoiricxeba.<br />
belgiis warmomadgenelTa palatisaTvis cnobilia<br />
SekiTxvebis sami saxe: upirveles yovlisa,<br />
arsebobs werilobiTi SekiTxvebi, romelsac<br />
xeli unda moaweros palatis ara umetes<br />
samma wevrma. SekiTxvebs pasuxi unda gaeces<br />
TxuTmeti dRis ganmavlobaSi da isini unda<br />
gamoqveyndes “kiTxva_pasuxis biuletenSi”,<br />
romelic gamodis kviraSi erTxel. Tu am<br />
xnis ganmavlobaSi pasuxi ar gaicema, SekiTxva<br />
xelmeored gamoqveyndeba biuletenSi imis<br />
miTiTebiT, rom ministrma mas ar upasuxa;<br />
meorec, arsebobs zepiri SekiTxvebi. palatis<br />
Tavmjdomare an, Tu aucilebelia, TavmjdomareTa<br />
konferencia, wyvets, Tu ramdenad Seesabameba<br />
igi reglamentiT dadgenil wesebs.<br />
Tu palatis mier sxva ram ar aris gaTvaliswinebuli,<br />
SekiTxvebs yovel samSabaTs sx-
domis dasawyisSi eTmoba aranakleb ocdaaTi<br />
wuTisa da SekiTxvebi ganixileba maTi wardgenis<br />
Tanmimdevrobis mixedviT. mocemul proceduras<br />
bevri saerTo aqvs inglisis TemTa<br />
palatis praqtikasTan, Tumca aq ministris<br />
pasuxis Semdeg damatebiT SekiTxvebs ar Sei-<br />
Zleba hqondes adgili; mesamec, arsebobs<br />
saswrafo SekiTxvebi. Tu Tavmjdomare da<br />
Sesabamisi ministri Tanaxmani arian, warmomadgenelTa<br />
palatis wevrs SeuZlia dasvas<br />
riggareSe SekiTxva. SekiTxvis avtors ufleba<br />
aqvs ilaparakos ara umetes xuTi wuTisa.<br />
msgavsi procedura cnobilia belgiis senatisaTvis,<br />
sadac SekiTxvebisaTvis specialuri<br />
droa gamoyofili.<br />
niderlandebSi werilobiT SekiTxvebs pasuxi<br />
unda gaeces ocdaaTi dRis ganmavlobaSi, zepir<br />
SekiTxvebs ki _ sami dRis ganmavlobaSi. aqauri<br />
proceduris ganmasxvavebel niSnad gvevlineba<br />
orive palatis Tavmjdomaris farTo uflebamosileba.<br />
isini gadawyvetilebas Rebuloben<br />
ara mxolod imis Sesaxeb, Seesabameba Tu ara<br />
mocemuli SekiTxva reglamentiT dadgenil<br />
wesebs, aramed imis Sesaxebac, saerTod, Rirs<br />
Tu ara misi dasma. maT SeuZliaT, magaliTad,<br />
uaryon SekiTxva im safuZvliT, rom problema,<br />
romelsac igi wamoWris, uaxloes momavalSi<br />
parlamentis mier ganixileba.<br />
analogiuri procedura didi xnis ganmavlobaSi<br />
axasiaTebda safrangeTis erovnul krebas.<br />
mas gansakuTrebuli mniSvneloba mieniWa<br />
1958 wlis konstituciuri reformebis Semdgom.<br />
Tanamedrove periodSi zepiri SekiTxvebi warmoadgens<br />
krebis calkeuli wevrebis gankargulebaSi<br />
myof erTaderT saSualebas. aseTi<br />
SekiTxvebi CarTulia dRis wesrigSi imdenad,<br />
ramdenadac konstituciis mixedviT, kviraSi<br />
erTi sxdoma eTmoba deputatebis SekiTxvebisa<br />
da mTavrobis pasuxebis ganxilvas. konstituciis<br />
48-e muxlis mixedviT, “prioritetis<br />
wesiT kviraSi erTi sxdoma rezervirebulia<br />
parlamentis wevrebis SekiTxvebisa da<br />
mTavrobis pasuxebis ganxilvisaTvis.” zepiri<br />
SekiTxvebi iyofa SekiTxvebad debatebiT da<br />
debatebis gareSe. pirvel SemTxvevaSi sityva<br />
ekuTvnis mxolod Sesabamis ministrs, Semdeg<br />
ki - deputats, romelmac ministrs SekiTxviT<br />
mimarTa. orive maTgans eTmoba xuTi wuTi.<br />
meore SemTxvevaSi mas Semdeg, rac deputati<br />
axsnis SekiTxvis arss, xolo ministri mas<br />
upasuxebs, SeiZleba gaimarTos saerTo debatebi.<br />
Tumca es procedura kenWisyris Catarebas<br />
krZalavs, igi interpelacias gvagonebs.<br />
TavmjdomareTa konferencia uflebamosilia<br />
gamoyos is zepiri SekiTxvebi, romelTac<br />
dasvamen am miznisaTvis gankuTvnil specialur<br />
yovelkvireul sxdomaze. SekiTxvebze werilobiTi<br />
pasuxebi, Cveulebriv, erTi Tvis<br />
ganmavlobaSi gaicema. Tu pasuxi ar iqneba<br />
saxeze, werilobiTi SekiTxva SeiZleba zepiriT<br />
Seicvalos. zepir SekiTxvebs 1974 wlidan<br />
ewodeba “SekiTxvebi mTavrobas”. es SekiTxvebi<br />
daismeba samSabaTobiT, erovnuli krebis<br />
SuadRis sxdomis Semdeg da or saaTs gr-<br />
Zeldeba. yoveli politikuri jgufi misTvis<br />
gamoyofil droSi Tavad gansazRvravs SekiTxvebis<br />
raodenobas, Sinaarssa da avtorebs.<br />
safrangeTis senatSi msgavsi SekiTxvebi daismeba<br />
TveSi erTxel, erT sxdomaze.<br />
parlamentarTa interesi zepiri SekiTxvebisadmi<br />
Zalze mniSvnelovania. erovnul krebaze<br />
wlis ganmavlobaSi daismeba samasi-samas<br />
ormocdaaTi SekiTxva, senatSi _ asamde. garda<br />
amisa, aseTi sxdomebis gadacema xdeba<br />
erovnuli televiziiT.<br />
zemoaRniSnuli qveynebis garda, ministrebisadmi<br />
SekiTxvebiT mimarTvis procedura ama<br />
Tu im formiT gamoiyeneba albaneTSi, bulgareTSi,<br />
saberZneTSi, daniaSi, indoneziaSi,<br />
iranSi, islandiaSi, kamerunSi, luqsemburg-<br />
Si, norvegiaSi, rumineTSi, somaliSi, senegalSi,<br />
TurqeTSi, centraluri afrikis respublikaSi,<br />
Cexoslovakiasa da eTiopiaSi.<br />
rumineTSi pasuxis gasacemad mTavrobis gankargulebaSia<br />
sami dRe, albaneTSi _ eqvsi,<br />
centraluri afrikis respublikaSi _ aTi dRe,<br />
somaliSi _ oci dRe, CexoslovakiaSi _<br />
ocdaaTi dRe, bulgareTSi pasuxi SekiTxvas<br />
SeiZleba gaeces sesiebis ganmavlobaSi nebismier<br />
dros. is faqti, rom umravles qveynebSi<br />
pasuxis gacemis vada mkacrad aris gansazRvruli,<br />
imis mauwyebelia, rom mTavroba valdebulia<br />
warmoadginos Sesabamisi informacia<br />
da, imis miuxedavad, es valdebuleba konstitucias<br />
efuZneba, kanons, reglaments Tu<br />
dadgenil praqtikas, igi SekiTxvebis proceduras<br />
realur Zalas aniWebs. zogierT qveyanaSi<br />
ministrebs SeuZliaT saerTod uari Tqvan<br />
pasuxis gacemaze sazogadoebrivi interesebis<br />
dacvis motiviT.<br />
131
132<br />
aRniSnuli proceduris popularoba aixsneba<br />
imiT, rom parlamentis wevrebi TavianTi uflebis<br />
ganxorcielebis dros arafriT arian<br />
SezRuduli; maTi moqmedebis Tavisufleba<br />
ifargleba mxolod im wesebiT, rac aregulirebs<br />
sakiTxis dasaSvebadobas formaluri<br />
da ara arsobrivi TvalsazrisiT.<br />
saqarTvelos konstituciis 59-e muxlis Tanaxmad,<br />
“parlamentis wevri uflebamosilia kiTxviT<br />
mimarTos parlamentis winaSe angariSvaldebul<br />
organos, mTavrobis wevrs, qalaqis<br />
mers, yvela donis teritoriuli erTeulis<br />
aRmasrulebeli organos xelmZRvanels<br />
da miiRos maTgan pasuxi.<br />
parlamentis wevrTa sul cota aTkacian<br />
jgufs, saparlamento fraqcias, ufleba aqvT<br />
SekiTxviT mimarTon parlamentis winaSe angariSvaldebul<br />
organos, mTavrobis calkeul<br />
wevrs, romlebic valdebulni arian upasuxon<br />
SekiTxvas parlamentis sxdomaze. pasuxi<br />
SeiZleba gaxdes parlamentis ganxilvis sagani.”<br />
saqarTvelos konstituciis zemomoyvanili 59e<br />
muxli erTmaneTisagan gamijnavs kiTxvisa<br />
da SekiTxvis cnebebs. SekiTxvas, kiTxvisagan<br />
gansxvavebiT, saparlamento kontrolis ufro<br />
“seriozul” formad miiCnevs ramdenime mizezis<br />
gamo: jer erTi, SekiTxvis SemTxvevaSi ufro<br />
mkacradaa gansazRvruli am uflebis mqone<br />
subieqtTa wre, rac gamoixateba imaSi, rom<br />
SekiTxvis ufleba gaaCnia ara parlamentis<br />
calkeul wevrs, aramed saparlamento fraqciasa<br />
da parlamentis wevrTa aranakleb aTkacian<br />
jgufs da, meorec, SekiTxvis SemTxvevaSi<br />
arsebobs saparlamento kamaTis Sesa-<br />
Zlebloba, vinaidan mocemuli muxlis meore<br />
punqtSi arsebobs daTqma: “pasuxi SeiZleba<br />
gaxdes parlamentis ganxilvis sagani. ”aqedan<br />
gamomdinare, migvaCnia, rom Cvens sinamdvile-<br />
Si SekiTxvis procedura garkveulwilad interpelacias<br />
waagavs, radgan arsebobs samarTlebrivi<br />
SesaZlebloba SekiTxvaze ministris<br />
mier gacemul pasuxs mohyves misi ganxilva<br />
da kamaTi, rac, bunebrivia, garkveul<br />
samarTlebriv SedegebTan aris dakavSirebuli.<br />
interpelaciisa da SekiTxvis arsis garkvevisas,<br />
sainteresoa libiis parlamentSi mimdinare<br />
procedura. aq parlamentis orive<br />
palata iyenebs zepir SekiTxvebs. SekiTxva<br />
wardgenil unda iqnes werilobiTi formiT<br />
palatis erT-erTi wevris mier 48 saaTis<br />
ganmavlobaSi im sxdomis dawyebidan, romelzec<br />
is ganixileba. SekiTxvebi egzavneba ministrebs,<br />
romelTac erovnuli krebis TanxmobiT Seu-<br />
ZliaT erTi kviriT gadadon pasuxis gacema.<br />
werilobiT SekiTxvebs pasuxi unda gaeces<br />
erTi Tvis ganmavlobaSi. Tu erovnul krebas<br />
ar akmayofilebs ministris pasuxi, mas Seu-<br />
Zlia SekiTxva interpelaciad gadaaqcios,<br />
Tumca amis gakeTeba imave sxdomaze ar Sei-<br />
Zleba. libanSi SekiTxva interpelaciad Sei-<br />
Zleba iqces imave sxdomaze. zepiri SekiTxvebi<br />
yovel kviras SekiTxvebisa da interpelaciebisaTvis<br />
gankuTvnil specialur sxdomaze<br />
ganixileba. Sesabamis ministrs SeuZlia maSinve<br />
an am miznisaTvis Sesaferis Semdgom<br />
sxdomaze upasuxos an moiTxovos, rom SekiTxva<br />
werilobiT Camoyalibdes. pasuxi werilobiT<br />
SekiTxvebs unda gaeces 10 dReSi.<br />
saqarTvelos parlamentis reglamenti sakmaod<br />
detalurad awesrigebs aRmasrulebel<br />
xelisuflebaze parlamentis kontrolis sakiTxs<br />
ministrebisadmi mimarTuli SekiTxvebis<br />
(kiTxvebis) saxiT. aRsaniSnavia Semdegi<br />
garemoeba: gansxvavebiT konstituciisagan,<br />
reglamentSi erTmaneTisagan ar aris gamijnuli<br />
SekiTxvisa da kiTxvis cnebebi, rac garkveulwilad<br />
bundovan STabeWdilebas qmnis am ori<br />
terminis arsis garkvevis TvalsazrisiT. ker-<br />
Zod, parlamentis reglamentSi Cawerilia, rom<br />
saqarTvelos parlamentis mier aRniSnuli<br />
uflebamosilebis ganxorcielebis procesSi<br />
dasmuli kiTxva an SekiTxva SeiZleba iyos<br />
zepiri an werilobiTi. “zepiri SekiTxva (kiTxva)<br />
SeiZleba daisvas parlamentis plenarul<br />
sxdomaze, magram sesiis damTavrebamde ara<br />
ugvianes 15 dRisa.<br />
werilobiTi SekiTxvis (kiTxvis) teqsts parlamentis<br />
wevrTa sul cota aTkaciani jgufis<br />
an saparlamento fraqciis warmomadgeneli,<br />
agreTve, parlamentis wevri abarebs parlamentis<br />
aparats, romelic aRricxavs mas specialur<br />
davTarSi da gascems werilobiTi<br />
SekiTxvis (kiTxvis) warmodgenis damadasturebel<br />
mowmobas.<br />
parlamentis aparati adresats gadascems<br />
Semosuli werilobiTi SekiTxvis (kiTxvis)<br />
teqsts ara ugvianes sam dReSi.<br />
TiToeuli organo da Tanamdebobis piri,
omelsac werilobiTi SekiTxviT (kiTxviT)<br />
mimarTes, valdebulia parlaments SekiTxvis<br />
miRebidan 10 dReSi warudginos werilobiTi<br />
pasuxi. Sesabamis Tanamdebobis pirs werilobiTi<br />
SekiTxvis (kiTxvis) avtorTan SeTanxmebiT<br />
werilobiT SekiTxvaze pasuxis gacemis<br />
vada SeiZleba gaugrZeldes kidev 10 dRiT.<br />
parlamentis plenarul sxdomaze zepiri kiTxvis<br />
dasmidan ara ugvianes sam dReSi parlamentis<br />
aparati uzrunvelyofs zepiri kiTxvis<br />
gacnobas Sesabamisi Tanamdebobis pirisaTvis,<br />
romelic valdebulia parlaments<br />
werilobiTi pasuxi warudginos ara ugvianes<br />
10 dReSi.<br />
Sesabamis Tanamdebobis pirs zepiri kiTxvis<br />
avtorTan SeTanxmebiT SeiZleba gaugrZeldes<br />
pasuxis gacemis vada ara umetes 10 dRiT.<br />
Tanamdebobis piris mier zepir kiTxvaze<br />
gacemul pasuxs parlamentis aparati gadascems<br />
zepiri kiTxvis avtors.<br />
Tanamdebobis pirs ufleba aqvs uari Tqvas<br />
kiTxvaze pasuxis gacemaze, Tu informacia saxelmwifo<br />
an samxedro saidumloebas Seicavs.<br />
is kiTxva, romelsac dadgenil vadaSi da<br />
wesiT pasuxi ar gaecema, avtomaturad daismeba<br />
uaxloes samTavrobo mosmenaze.<br />
parlamentis wevrs, deputatTa sul cota<br />
aTkacian jgufs, saparlamento fraqcias<br />
ufleba aqvs nebismier dros ukan gamoiTxovos<br />
sakuTari zepiri Tu werilobiTi SekiTxva<br />
(kiTxva).”<br />
amrigad, Cveni azriT, urigo ar iqneboda<br />
saqarTvelos parlamentis reglamentSi SekiTxvisa<br />
da kiTxvis cnebebis erTmaneTisagan<br />
gamijvna da im gansxvavebis sakanonmdeblo<br />
dafiqsireba, rac am or instituts Soris<br />
realurad arsebobs, im faqtis udavo gaTvaliswinebiT,<br />
rom konstitucia aseTi formulirebis<br />
sakmaris safuZvels iZleva. sakiTxis<br />
ase gadawyveta ukanasknel SemTxvevaSi<br />
logikurad gamoiwvevda ori proceduris<br />
damoukidebel formulirebas Sidasaparlamento<br />
dokumentSi.<br />
SekiTxvis procedura, vfiqrobT, iseve, rogorc<br />
mraval sxva qveyanaSi, mkacrad unda iyos<br />
reglamentirebuli, “raTa ar iqnes daSvebuli<br />
misi borotad gamoyeneba”. umjobesi iqne-<br />
boda misi savaldebulo werilobiTi formulireba<br />
am institutis seriozulobidan gamomdinare<br />
da ara ise, rogorc es moqmedi<br />
reglamentis teqstSia (“kiTxva an SekiTxva<br />
SeiZleba iyos werilobiTi an zepiri”...).<br />
parlamentis aparati uzrunvelyofs SekiTxvis<br />
gadacemas Sesabamisi ministrisaTvis; dadgindeba<br />
dasmul SekiTxvaze ministris mier<br />
pasuxis gacemis vada. Tu ministri dadgenil<br />
vadaSi ganacxadebs, rom ar apirebs pasuxis<br />
gacemas da axsna-ganmartebis wardgenas, amis<br />
Sedegad mTeli pasuxismgebloba sakuTar Tavze<br />
unda aiRos, rac, Tavis mxriv, savaldebulo<br />
mzadyofnas moiTxovs. ministris pasuxi amis<br />
Semdeg uflebamosil pirTa moTxovniT Sei-<br />
Zleba gaxdes parlamentis ganxilvis sagani,<br />
rac srul SesabamisobaSi iqneba saqarTvelos<br />
konstituciasTan. Tu pasuxi aradamakmayofilebeli<br />
iqneba, vfiqrobT, saparlamento<br />
ganxilvamde ministrs SeiZleba mieces<br />
kidev erTi Sansi imisa, rom man warmoadginos<br />
ufro detaluri da damajerebeli axsnaganmarteba.<br />
sazRvargareTis zogierT qveyanaSi saparlamento<br />
debatebi mTavrdeba, rogorc aRvniSneT,<br />
kenWisyris safuZvelze rezoluciis miRebiT,<br />
rac, Tavis mxriv, SeiZleba gaxdes mTavrobisaTvis<br />
undoblobis gamocxadebis safuZveli.<br />
saqarTvelos sinamdvilisaTvis aseTi ram,<br />
bunebrivia, miuRebelia. saprezidento respublikis<br />
pirobebSi saqarTvelos konstitucia<br />
saerTod ar iTvaliswinebs mTavrobisaTvis<br />
undoblobis gamocxadebis SesaZleblobas,<br />
Tundac, saparlamento kontrolis ganxorcielebis<br />
procesSi. aqedan gamomdinare, mar-<br />
Tebuli iqneboda parlamentis reglamentiT<br />
SekiTxvis proceduris dasruleba saWiroebis<br />
SemTxvevaSi ministris pasuxis sxdomaze<br />
ganxilviT. Tumca, gamovlenili faqtebidan<br />
gamomdinare, SesaZlebeli unda iyos aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis xelmZRvanelis<br />
winaSe dadges calkeuli wevris pasuxismgeblobis<br />
sakiTxi.<br />
rac Seexeba kiTxvas, vfiqrobT, SekiTxvisagan<br />
gansxvavebiT, SesaZlebelia misi rogorc<br />
zepiri, ise werilobiTi formulireba, rac<br />
saqarTvelos parlamentis reglamentSicaa<br />
gaTvaliswinebuli. amasTan, ministrs unda<br />
hqondes kiTxvaze pasuxis gacemis formis<br />
133
134<br />
(zepiri, werilobiTi) Tavisufali arCevis<br />
saSualeba (Tumca SesaZlebelia reglamenti<br />
Seicavdes sakiTxTa CamonaTvals, romelzec<br />
marTebulia mxolod zepiri, an piriqiT, _<br />
mxolod werilobiTi pasuxis gacema). rogorc<br />
aRvniSneT, parlamentarizmis praqtika icnobs<br />
aseve martiv SekiTxvas, romelic ar saWiroebs<br />
specialur proceduras, Sedis zepiri saxiT<br />
da aseve miiReba pasuxic, _ ganxilvis gareSe,<br />
Tu Semdeg amas parlamenti ar moiTxovs. 5<br />
vfiqrobT, konstitucia kiTxvis SinaarsSi<br />
swored amgvar samarTlebriv bunebas moiazrebs,<br />
amdenad, misi ganxilvis garTulebuli<br />
procedura da xSirad SekiTxvasTan gaigiveba<br />
gaumarTlebelia.<br />
parlamentis reglamentis Tanaxmad, “zepiri<br />
SekiTxva (kiTxva) SeiZleba daisvas parlamentis<br />
plenarul sxdomaze, magram ara ugvianes<br />
TxuTmeti dRisa sesiis damTavrebamde.”<br />
sakiTxis ukeT mowesrigebis mizniT, albaT,<br />
umjobesi iqneboda kviris garkveul dReebSi<br />
specialuri drois gamoyofa zepiri kiTxvebis<br />
dasasmelad (miT umetes, Tu maTze zepiri<br />
pasuxebi iqneba gaTvaliswinebuli), Tundac,<br />
sxdomis dasawyisSi. kiTxvebis dasmis Tanmimdevroba,<br />
ra Tqma unda, sistemaSi moyvanili<br />
da daculi unda iyos dadgenili wesis mixedviT,<br />
magram, albaT, gasaTvaliswinebeli iqneba<br />
gansakuTrebul SemTxvevebSi riggareSe<br />
werilobiTi kiTxvis dasmis SesaZleblobac.<br />
rogorc ukve aRvniSneT, libiis erovnuli<br />
krebisagan gansxvavebiT, Tu libanis parlaments<br />
ministris pasuxi dasmul SekiTxvaze<br />
ar akmayofilebs, mas SeuZlia imave sxdomaze<br />
SekiTxva interpelaciad gadaaqcios. vfiqrobT,<br />
Cvens sinamdvileSi kontrolis gansazRvruli<br />
formis “avtomaturad” gardaqmna sxva<br />
formad ministris mxridan daukmayofileblobis<br />
SemTxvevaSi garkveulwilad areulobas<br />
gamoiwvevda, Tundac, parlamentis sxdomis<br />
dRis wesrigis darRvevis TvalsazrisiT. aqedan<br />
gamomdinare, reglamentiT gaTvaliswinebuli<br />
unda iyos kiTxvis SekiTxvad gadaqcevis specialuri<br />
procedura.<br />
rac Seexeba SekiTxvaze pasuxis gacemis vadebs,<br />
albaT, damakmayofilebelia is vadebi, rac reglamentiTaa<br />
gansazRvruli (ZiriTadad 10 dRe).<br />
5 o. melqaZe. dasax. naSromi, gv.131<br />
kiTxvisa da SekiTxvis uflebis realizaciisaTvis<br />
saqarTvelos parlamentis reglamentSi<br />
Camoyalibebulia aseve samTavrobo mosmenisa<br />
da SekiTxvis saaTis samarTlebrivi<br />
reJimi. reglamentiT dadgenili wesiT,<br />
“samTavrobo mosmenaze da SekiTxvis saaTze<br />
dasmuli sakiTxebi SeiZleba gaxdes parlamentis<br />
ganxilvis sagani, risTvisac gadawyvetilebis<br />
proeqtis mosamzadeblad SeiZleba<br />
Seiqmnas specialuri jgufi, romlis SemadgenlobaSi<br />
Sedis SekiTxvisa da informaciis<br />
an sakiTxebis iniciatorTa sul cota<br />
TiTo warmomadgeneli.” rogorc vxedavT,<br />
reglamentiT gaTvaliswinebulia samTavrobo<br />
mosmenasa da SekiTxvis saaTze dasmuli sakiTxebis<br />
saparlamento ganxilvis SesaZlebloba,<br />
rac SeiZleba saqarTvelos konstituciis 59-e<br />
muxlis anareklad miviCnioT.<br />
saqarTvelos konstituciis me-4 muxlis Tanaxmad,<br />
“saqarTvelos mTel teritoriaze Sesabamisi<br />
pirobebis Seqmnisa da adgilobrivi<br />
TviTmmarTvelobis organoebis formirebis<br />
Semdeg saqarTvelos parlamentis SemadgenlobaSi<br />
iqneba ori palata _ respublikis<br />
sabWo da senati.”<br />
amrigad, Cvens qveyanaSi “Sesabamisi pirobebis<br />
Seqmnis” Semdeg Tanamedrove erTpalatiani<br />
parlamenti orpalatian parlamentad iqceva.<br />
amas, bunebrivia, mohyveba palatebs Soris<br />
uflebamosilebaTa gansazRvrul doneze gamijvna<br />
da aRmasrulebel xelisuflebaze kontrolis<br />
funqciebis erT-erTi maTganisaTvis<br />
(an orivesTvis) miniWeba. Sesabamisad, Sei-<br />
Zleba momavalSi Seicvalos mTavrobis wevrebisadmi<br />
kiTxvebiTa da SekiTxvebiT mimarTvis<br />
procedurac.<br />
saparlamento kontrolis procedura, ama Tu<br />
im formiT, damaxasiaTebelia demokratiuli<br />
qveynebisaTvis, marTva-gamgeobis formis miuxedavad.<br />
es ukanaskneli gavlenas axdens<br />
mxolod proceduris SesaZlebel Sedegze<br />
(mag., saparlamento respublikaSi _ mTavrobisaTvis<br />
undoblobis gamocxadeba). parlamentis<br />
winaSe ministrebisa da mTavrobis angariSvaldebuleba<br />
yovelTvis ar gulisxmobs<br />
maT pasuxismgeblobas, xolo pasuxismgebloba,<br />
Tu is arsebobs (mmarTvelobis saparla-
mento da Sereuli formis dros), angariSvaldebulebasac<br />
moicavs. aseTi formis saxelmwifoebis<br />
konstituciebSi saubaria mxolod<br />
garkveul pasuxismgeblobaze, magram aq<br />
angariSvaldebulebac udavod igulisxmeba.<br />
rogorc cnobilia, saqarTvelos mTavroba<br />
angariSvaldebulia saqarTvelos prezidentisa<br />
da ara parlamentis winaSe, Tumca es garemoeba<br />
ar arTmevs am ukanasknels ministrebisadmi<br />
mimarTuli kiTxvebisa da SekiTxvebis<br />
saxiT saparlamento kontrolis ganxorcielebis<br />
SesaZleblobas; da kidev erTi garemoeba:<br />
ukanasknel periodSi saqarTvelos preziden-<br />
tis arCevnebis Semdeg gaizarda parlamentis<br />
uflebamosileba mTavrobis saqmianobaze kontrolis<br />
sferoSi.<br />
dResdReobiT politikuri viTarebis garTulebis<br />
pirobebSi, rodesac diskusia momdinareobs<br />
mTavrobis SemadgenlobaSi mosalodneli<br />
cvlilebebis Sesaxeb, wamoiWra sakiTxi parlamentisaTvis<br />
mTavrobis mimarT undoblobis<br />
gamocxadebis uflebis miniWebis Taobaze.<br />
aRniSnuli uflebis sakanonmdeblo dafiqsireba<br />
da misi praqtikulad realizeba sakanonmdeblo<br />
da aRmasrulebeli xelisuflebebis mier<br />
aRebuli momavali politikuri kursis sakiTxia.<br />
135
136<br />
ÓÀÄÒÈÏ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÓ ßÀÒÃÂÉÍÄÁÀ<br />
ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÛÉ -<br />
ÐÒÀØÔÉÊÀ ÃÀ ÓÀÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏ ÃÉËÄÌÀ<br />
Ó<br />
aqarTvelos 1995 wlis konstituciam<br />
daafuZna evropuli tipis sakonstitucio<br />
sasamarTlo. kerZod, saqarTveloSi konstituciuri<br />
kontroli xorcieldeba specialurad<br />
Seqmnili organos - saqarTvelos sakonstitucio<br />
sasamarTlos (evropuli sistema)<br />
da ara saerTo iurisdiqciis sasamarTloebis<br />
mier. Tumca saqarTvelos konstituciam<br />
saerTo sasamarTloebs uflebamosileba<br />
mianiWa mimarTon sakonstitucio sasamarTlos<br />
normatiuli aqtis arakonstituciurad<br />
cnobis moTxovniT. saerTo sasamarTlo uSualod<br />
ver axorcielebs konstituciur kontrols,<br />
rogorc es konstituciuri zedamxedvelobis<br />
ganxorcielebis amerikuli sistemis-Tvis<br />
aris damaxasiaTebeli, magram saer-<br />
To sasamarTlo erT-erTi uflebamosili subieqtia<br />
sakonstitucio sasamarTloSi daayenos<br />
sakiTxi aqtis arakonstituciurad cnobis<br />
Taobaze, Tu saerTo sasamarTloSi konkretuli<br />
saqmis ganxilvisas, sasamarTlo daaskvnis,<br />
rom arsebobs sakmarisi safuZveli, raTa<br />
is kanoni an sxva normatiuli aqti, romelic<br />
unda gamoiyenos sasamarTlom am saqmis gadawyvetisas,<br />
mTlianad an nawilobriv miCneul<br />
iqnes konstituciis Seusabamod, igi SeaCerebs<br />
saqmis ganxilvas da mimarTavs sakonstitucio<br />
sasamarTlos. saqmis ganxilva ganaxldeba<br />
sakonstitucio sasamarTlos mier am sakiTxis<br />
gadawyvetis Semdeg.<br />
aRniSnuli ki ganapirobebs imas, rom sasamarTlo<br />
xelisuflebis es ori forma - sa-<br />
ÈÀÌÀÒ ØÀËÃÀÍÉ<br />
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ<br />
konstitucio sasamarTlo da saerTo sasamarTlo<br />
- garkveuli TvalsazrisiT, urTierTkavSirSi<br />
arian, rac, zogadad, xels<br />
uwyobs qveyanaSi kanonierebis ganmtkicebas.<br />
"sakonstitucio sasamarTlos didi kompetencia<br />
aqvs, samarTlebrivi gziT moawesrigos<br />
is xarvezebi da mniSvnelovani saerTo saxelmwifoebrivi<br />
problemebi, romlebic<br />
saqarTveloSi samarTlebrivi saxelmwifos<br />
mSeneblobasa da samoqalaqo sazogadoebis<br />
formirebis gzaze warmoCndeba." 1<br />
saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlo<br />
sakonstitucio kontrolis organoTa im<br />
jgufs miekuTvneba, romelsac maTTvis dadgenil<br />
sferoSi umaRlesi Zalaufleba aqvs.<br />
"sakonstitucio sasamarTlos Sesaxeb "saqarTvelos<br />
organuli kanonis me-20 muxliT gansazRvrulia,<br />
rom:<br />
"Tu saerTo sasamarTloSi konkretuli saqmis<br />
ganxilvisas sasamarTlo daaskvnis, rom<br />
arsebobs sakmarisi safuZveli, raTa is kanoni<br />
an sxva normatiuli aqti, romelic unda<br />
gamoiyenos sasamarTlom am saqmis gadawyvetisas,<br />
mTlianad an nawilobriv miCneul iqnes<br />
konstituciis Seusabamod, igi SeaCerebs saqmis<br />
ganxilvas da mimarTavs sakonstitucio<br />
sasamarTlos. saqmis ganxilva ganaxldeba<br />
sakonstitucio sasamarTlos mier am sakiTxis<br />
gadawyvetis Semdeg."<br />
sakonstitucio sasamarTlos statusis, ufle-<br />
1 ix. avTandil demetraSvili, "qveyanaSi mimdinare konstituciuri reformebisa da saqarTvelos sakonstitucio<br />
sasamarTlos Sesaxeb", Jurnali "adamiani da konstitucia", 1999 w. #1.
amosilebis, konstituciuri kontrolis<br />
Sesaxeb araerTi naSromi Tu monografiaa<br />
Seqmnili, aRniSnuli statia ki konkretulad<br />
eZRvneba konstituciuri wardginebis,<br />
rogorc sakonstitucio sasamarTlosadmi<br />
mimarTvis, erT-erTi formis samarTlebrivi<br />
regulirebis safuZvlebs, wardginebebis sakonstitucio<br />
sasamarTloSi Setanis praqtikas,<br />
maT sasamarTloSi ganxilvasa da miRebul<br />
gadawyvetilebebsa Tu ganCinebebs, aseve,<br />
am TemasTan dakavSirebul sxva sakiTxebs.<br />
saqarTvelos kanonmdebloba sakonstitucio<br />
sasamarTlosadmi wardginebiT mimarTvisTvis<br />
sakmarisad miiCnevs mosamarTles hqondes eWvi,<br />
varaudi, rom esa Tu is kanoni Tu sxva<br />
normatiuli aqti winaaRmdegobaSi modis konstituciasTan.<br />
msgavs normas iTvaliswinebs<br />
italiis, espaneTis, avstriisa da sxva qveynebis<br />
kanonmdeblobac. gamonaklisia germaniis<br />
kanonmdebloba, romlis Tanaxmadac, mosamar-<br />
Tles mxolod maSin aqvs ufleba mimarTos<br />
konstituciuri kontrolis organos, Tu igi<br />
darwmunebulia aqtis arakonstituciurobaSi.<br />
aRsaniSnavia kidev erTi faqti sazRvargare-<br />
Tis qveynebis kanonmdeblobidan. avstriasa da<br />
ruseTis federaciaSi SezRudulia im sasamarTlos<br />
organoTa wre, romelTac eniWebaT<br />
uflebamosileba mimarTon sakonstitucio<br />
sasamarTlos, es ufleba eniWebaT mxolod<br />
uzenaes da meore instanciis sasamarTloebs,<br />
maSin, rodesac saqarTvelosa da sxva qveynebis<br />
kanonmdebloba msgavs SezRudvas ar<br />
adgens.<br />
sasamarTlos konstituciur wardginebas ganixilavs<br />
sakonstitucio sasamarTlos plenumi.<br />
konstituciuri wardginebis ganxilvis vada<br />
ar unda aRematebodes 30 dRes sakonstitucio<br />
sasamarTloSi saqmis ganxilvis dawyebidan.<br />
2 Tumca sakonstitucio sasamarTlos<br />
SeuZlia, saqmis mniSvnelobidan gamomdinare,<br />
gaagrZelos vada ara umetes 30 dRisa.<br />
aRsaniSnavia, rom saqarTvelos sakonstitucio<br />
sasamarTloSi konstituciuri wardginebis<br />
ganxilva xdeba riggareSe, vinaidan, sa-<br />
2 organuli kanonis -"sakonstitucio sasamarTlos Sesaxeb", 22-e muxli.<br />
3 iqve, 23 muxli.<br />
4 organuli kanonis - "sakonstitucio sasamarTlos Sesaxeb", 31 muxli.<br />
5 iqve, 42 muxli.<br />
konstitucio sasamarTlos Sesaxeb kanonmdeblobis<br />
Tanaxmad, sakonstitucio sasamarTlos<br />
ufleba ara aqvs erTdroulad ganixilos<br />
ramdenime saqme, sakonstitucio sasamarTloSi<br />
sakmaod bevri sarCelia Setanili<br />
da arsebiTad ganxilvis rigs elodeba, wardginebis<br />
riggareSe ganxilva ki metad mniSvnelovania,<br />
radgan am konstituciuri wardginebis<br />
gadawyvetazea damokidebuli saerTo<br />
sasamarTloSi konkretuli saqmis ganxilva<br />
da bedi, amasTan, saqmis ganxilva sasamarTlos<br />
mier SeCerebulia sakonstitucio sasamarTlos<br />
mier gadawyvetilebis gamotanamde.<br />
konstituciuri wardginebis dakmayofileba<br />
iwvevs arakonstituciurad cnobili normatiuli<br />
aqtis an misi nawilis Zaladakargulad<br />
cnobas sakonstitucio sasamarTlos<br />
Sesabamisi gadawyvetilebis gamoqveynebis momentidan.<br />
3<br />
konstituciuri wardgineba dasabuTebuli unda<br />
iyos. wardginebaSi aucileblad unda iyos<br />
moyvanili is mtkicebulebebi, romlebic,<br />
wardginebis avtorTa azriT, adasturebs wardginebis<br />
safuZvlianobas. 4 Cveni kanonmdebloba,<br />
msgavsad zemoT ganxiluli qveynebis kanonmdeblobisa,<br />
ar iTvaliswinebs, rom mosamar-<br />
Tle udaod unda iyos darwmunebuli aqtis<br />
arakonstituciurobaSi, sakmarisia mas hqondes<br />
varaudi da miaCndes, rom esa Tu is aqti<br />
SeiZleba ar Seesabamebodes saqarTvelos konstitucias,<br />
Tumca mosamarTlis azri unda<br />
iqnes dasabuTebuli, Tanac mxedvelobaSi miiReba<br />
is faqtic, rom sakonstitucio sasamarTloSi<br />
konstituciuri wardginebis ganxilvisas<br />
procesSi mxareebi ar monawileoben.<br />
ase rom, wardginebis Sinaarsi da avtoris<br />
mtkicebulebebi mniSvnelovania sakonstitucio<br />
sasamarTlosTvis.<br />
sakonstitucio sasamarTloSi konstituciuri<br />
wardginebis Setanis ufleba aqvs saqmis<br />
ganmxilvel sasamarTlos. aseT SemTxvevaSi<br />
sakonstitucio sasamarTlo saqmes ganixilavs<br />
wardginebis avtorisa da im organos dauswreblad,<br />
romlis aqtic gaxda davis sagani. 5<br />
137
138<br />
am SemTxvevaSi erTgvarad irRveva sakonstitucio<br />
samarTalwarmoebis procesSi aRiarebuli<br />
mxareTa SejibrebiTobis principi, gansxvavebiT<br />
sxva procesebisgan, wardginebis<br />
ganxilvis SemTxvevaSi procesSi mxareebi ar<br />
monawileoben, Sesabamisad, maT ar gaaCniaT<br />
is uflebebi da movaleobebi, rac mxareebs<br />
sakonstitucio kanonmdeblobiT eniWebaT, am<br />
SemTxvevaSi sakonstitucio sasamarTlo eyrdnoba<br />
mxolod wardginebaSi saerTo sasamarTlos<br />
mier miTiTebul mtkicebulebebs da<br />
gadawyvetilebas iRebs ufro eqspertTa da<br />
specialistTa Sexedulebebze dayrdnobiT.<br />
"sakonstitucio samarTalwarmoebis Sesaxeb"<br />
saqarTvelos kanonis me-16 muxlis safuZvelze<br />
konstituciur wardginebaSi miTiTebuli<br />
unda iyos:<br />
a) sakonstitucio sasamarTlos dasaxeleba;<br />
b) mosarCelis an wardginebis avtoris, mopasuxis<br />
dasaxeleba da misamarTi;<br />
g) sadavo aqtisa da misi gamomqveynebeli<br />
beWdviTi organos dasaxeleba, agreTve sadavo<br />
aqtis sxva rekvizitebi;<br />
d) mtkicebulebebi, romlebic konstituciuri<br />
sarCelis an konstituciuri wardginebis<br />
avtoris azriT adasturebs konstituciuri<br />
wardginebis safuZvlianobas;<br />
e) saqarTvelos konstituciis debulebani,<br />
romlebsac mosarCelis an konstituciuri<br />
wardginebis avtorTa azriT ar Seesabameba an<br />
arRvevs sadavo aqti;<br />
v) moTxovnis arsi;<br />
z) saqarTvelos konstituciis, saqarTvelos<br />
sakonstitucio sasamarTlos Sesaxeb kanonisa<br />
da am kanonis normebi, romlebic mosar-<br />
Celes konstituciuri wardginebis avtors<br />
sakonstitucio sasamarTloSi konstituciuri<br />
wardginebis Setanis ufleba aZlevs;<br />
T) konstituciur sarCelze an konstituciur<br />
wardginebaze darTuli dokumentebis CamonaTvali,<br />
agreTve im pirTa sia da misamarTi,<br />
romlebic, mosarCelis an konstituciuri<br />
wardginebis avtorTa azriT, gamoZaxebul unda<br />
iqnen sakonstitucio sasamarTloSi."<br />
amave kanonis me-18 muxlis safuZvelze konstituciuri<br />
sarCeli an konstituciuri wardgineba<br />
gansaxilvelad ar miiReba, Tu:<br />
a) formiT an SinaarsiT ar Seesabameba am<br />
kanonis me-16 muxliT dadgenil moTxovnas;<br />
b) Setanili ar aris uflebamosili piris an<br />
organos (subieqtis) mier;<br />
g) masSi miTiTebuli sadavo sakiTxi ar aris<br />
sakonstitucio sasamarTlos gansjadi;<br />
d) masSi miTiTebuli sakiTxi ukve gadawyvetilia<br />
sakonstitucio sasamarTlos mier;<br />
e) masSi miTiTebuli sakiTxi ar aris gadawyvetili<br />
saqarTvelos konstituciiT.<br />
kanonmdebloba zustad gansazRvravs moTxovnebs,<br />
rac waeyeneba konstituciur wardginebas,<br />
raTa igi ganxilul iqnes sakonstitucio<br />
sasamarTloSi.<br />
Tu sakonstitucio sasamarTlos praqtikas<br />
gadavxedavT, davinaxavT, rom Zalze xSirad<br />
konstituciuri wardginebebi ar miiReba sakonstitucio<br />
sasamarTlos ganmwesrigebel<br />
sxdomaze ganCinebiT saqmis arsebiTi ganxilvisTvis<br />
sxvadasxva safuZvliT, am SemTxveva-<br />
Si SeiZleba gamovyoT ramdenime metad gavrcelebuli<br />
da, Cveni azriT, mniSvnelovani<br />
safuZveli, magaliTad, rodesac wardginebis<br />
Setana ar xdeba uflebamosili piris, subieqtis<br />
mier. garda amisa, migvaCnia, rom aRniSnuli<br />
safuZvliT wardginebis arsebiTad ganxilvaze<br />
uari ganpirobebulia moqmedi kanonmdeblobis<br />
xarveziT da is daxvewas moiTxovs.<br />
kerZod, aq saqme exeba wardginebis subieqtebis<br />
uflebamosilebis sakiTxs; anu vin<br />
aris uflebamosili Seitanos wardgineba -<br />
mosamarTle, sasamarTlo, rogorc organo,<br />
Tu kolegiuri wesiT momuSave sasamarTlo<br />
kolegiebi da palatebi?<br />
calsaxad pasuxis gacemis SesaZleblobas<br />
saqarTvelos kanonmdebloba ar iZleva. problema<br />
warmoiSva “saerTo sasamarTloebis Sesaxeb"<br />
saqarTvelos organuli kanonis miRebis<br />
Semdeg. aRniSnulma kanonma daadgina mosamarTleTa<br />
ufleba erTpirovnulad ganixilon<br />
da gadawyviton saqme pirveli instanciis<br />
sasamarTloSi. anu mosamarTleebi erTpirovnulad<br />
ageben pasuxs maT mier gamotanil gadawyvetilebaze.<br />
sakonstitucio sasamarTlos<br />
kanonmdeblobidan gamomdinare, mxolod saqmis<br />
ganmxilveli sasamarTlo warmoadgens<br />
uflebamosil subieqts konstituciuri wardginebiT<br />
mimarTos sakonstitucio sasamarTlos.<br />
sakiTxi Semdegnairad dgas – rogor<br />
unda iqnes gagebuli kanonis es debuleba,
sityva-sityviT Tu saerTo sasamarTloebis<br />
mosamarTleTa statusis gaTvaliswinebiT?<br />
upriani iqneba Tu am xarvezs naTelvyofT<br />
konkretuli magaliTebiT saqarTvelos sakonstitucio<br />
sasamarTlos praqtikidan.<br />
pirveli kolegiis ganmwesrigebeli sxdomis<br />
ganCinebaSi #1/6/115, 6 saqmis dasaxelebaa "xa-<br />
Suris raionuli sasamarTlos wardgineba",<br />
pirdapiraa miTiTebuli, rom “saqarTvelos<br />
sakonstitucio sasamarTlos Sesaxeb” organuli<br />
kanonis me-20 muxlis Tanaxmad, konstituciuri<br />
wardginebis avtori unda iyos saqmis<br />
ganmxilveli sasamarTlo.<br />
saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos<br />
wardginebiT mimarTa xaSuris raionis mosamarTle<br />
k. koJoriZem, riTac aSkarad ugulebelyofilia,<br />
agreTve, organuli kanonis 42e<br />
muxlis debuleba, rom am kanonis me-20<br />
muxliT gaTvaliswinebul SemTxvevebSi “sakonstitucio<br />
sasamarTloSi wardginebis Setanis<br />
ufleba aqvs saqmis ganmxilvel sasamarTlos.”<br />
sakonstitucio sasamarTlos meore kolegiis<br />
ganmwesrigebeli sxdomis ganCinebaSi #2/<br />
49/1/, 7 saqmis dasaxeleba "q. Tbilisis didubis<br />
raionuli sasamarTlos wardgineba", sasamarTlom<br />
aRniSna, rom konstituciis 89-e muxlis<br />
1-li punqtiT sasamarTlos ufleba aqvs<br />
konstituciuri wardginebiT mimarTos sakonstitucio<br />
sasamarTlos organuli kanoniT<br />
dadgenili wesiT. am kanonis me-20 muxli ki<br />
adgens, rom:<br />
"1. Tu saerTo sasamarTloSi konkretuli<br />
saqmis ganxilvisas sasamarTlo daaskvnis, rom<br />
arsebobs sakmarisi safuZveli, raTa is kanoni<br />
an sxva normatiuli aqti, romelic unda<br />
gamoiyenos sasamarTlom am saqmis gadawyvetisas,<br />
mTlianad an nawilobriv miCneul iqnes<br />
konstituciis Seusabamod, igi SeaCerebs saqmis<br />
ganxilvas da mimarTavs sakonstitucio<br />
sasamarTlos. saqmis ganxilva ganaxldeba<br />
sakonstitucio sasamarTlos mier am sakiTxis<br />
gadawyvetis Semdeg;<br />
2. kanonis an sxva normatiuli aqtis arakonstituciurad<br />
cnoba ar niSnavs am aqtis safuZ-<br />
6 ganCineba miRebulia 1999 wlis 22 seqtembers.<br />
7 ganCineba miRebulia 1997 wlis 27 maiss.<br />
8 es kodeqsi miRebulia 1998 wlis 20 Tebervals.<br />
9 es kodeqsi miRebulia 1997 wlis 14 noembers<br />
velze adre gamotanili sasamarTlos ganaCenisa<br />
da gadawyvetilebis gauqmebas, iwvevs<br />
mxolod maTi aRsrulebis SeCerebas saproceso<br />
kanonmdeblobiT dadgenili wesiT".<br />
sasamarTlos ganCinebaSi aRniSnulia, rom<br />
"moqmedi kanonmdeblobiT cneba "sasamarTlo"<br />
ganisazRvreba, rogorc marTlmsajulebis<br />
ganmaxorcielebeli sasamarTlo organo<br />
(saqarTvelos 1990 wlis 28 dekembris kanoni<br />
"saqarTvelos respublikaSi sasamarTlos<br />
wyobilebis Sesaxeb", muxli me-12, samoqalaqo<br />
samarTlis saproceso kodeqsis me-6 muxli<br />
da sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis<br />
me-13 muxli).<br />
“erTpirovnulad mosamarTles ara aqvs mar-<br />
Tlmsajulebis ganxorcielebis uflebamosileba.<br />
kanonmdebloba ganasxvavebs cnebebs "sasamarTlo"<br />
da "mosamarTle", isini identurni<br />
ar arian. Sesabamisad, is uflebamosileba,<br />
romelic SeiZleba ganaxorcielos sasamarTlom,<br />
rogorc kolegiurma organom, ar Sei-<br />
Zleba ganaxorcielos erTpirovnulma mosamarTlem.<br />
zemoaRniSnulidan gamomdinare, erTpirovnulad<br />
mosamarTle uflebamosili ar<br />
aris konstituciis wardginebiT mimarTos<br />
sakonstitucio sasamarTlos."<br />
aRsaniSnavia is faqti, rom am gadawyvetilebis<br />
miRebis dros jer kidev ar iyo miRebuli<br />
saqarTvelos organuli kanoni "saerTo sasamarTloebis<br />
Sesaxeb".<br />
Tumca, dRes ukve miRebulia axali sisxlisa<br />
da samoqalaqo samarTlis saproceso kodeqsebi,<br />
xolo organuli kanoniT '"saerTo<br />
sasamarTloebis Sesaxeb" gansazRvrulia, rom<br />
raionul sasamarTloSi erTi mosamarTle<br />
erTpirovnulad ganixilavs saqmes.<br />
sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis 47-e<br />
muxli8 gansazRvravs, rom raionuli sasamarTloSi<br />
mosamarTle, rogorc pirveli instanciis<br />
sasamarTlo, saqmes, saCivars da sxva<br />
masalas ganixilavs erTpirovnulad. saolqo<br />
sasamarTlo ki kolegiurad 3 mosamarTlis<br />
SemadgenlobiT.<br />
samoqalaqo saproceso kodeqsis me-6.2 muxliT<br />
ki dadgenilia: 9<br />
139
140<br />
Tu saqmis ganmxilveli sasamarTlos azriT,<br />
kanoni, romelic am saqmisTvis unda iqnes<br />
gamoyenebuli, ar Seesabameba an ewinaaRmdegeba<br />
konstitucias, sasamarTlo SeaCerebs saqmis<br />
ganxilvas am sakiTxze sakonstitucio<br />
sasamarTlos gadawyvetilebis miRebamde, ris<br />
Semdegac saqmis ganxilva ganaxldeba.<br />
miuxedavad imisa, rom raionul sasamarTlo-<br />
Si saqmes ganixilavs erTi mosamarTle, is<br />
mainc sasamarTlo organoa da sasamarTlos<br />
gamoaqvs gadawyvetileba Tu ganaCeni saqarTvelos<br />
saxeliT.<br />
vinaidan saolqo sasamarTloSi saqmes<br />
kolegiurad 3 mosamarTle ganixilavs, ufro<br />
didia albaToba konstituciuri wardgineba<br />
Setanil iqnes sasamarTlos saxeliT, magram<br />
sakonstitucio sasamarTlos praqtika<br />
gviCvenebs, rom xSirad sakonstitucio sasamarTlos<br />
konstituciuri wardginebiT raionuli<br />
sasamarTlos mosamarTle mimarTavs.<br />
kanonmdeblobis safuZvelze, saqarTvelos<br />
sakonstitucio sasamarTlo iZulebulia mosamarTle<br />
miiCnios arauflebamosil pirad da<br />
wardgineba ar miiRos saqmis arsebiTad gansaxilvelad,<br />
es ganmtkicebulia kidec sakonstitucio<br />
sasamarTlos praqtikiT, ukve<br />
damkvidrda amis precedentic, ris gamoc<br />
Zalian bevri mniSvnelovani sakiTxi, razec<br />
xSirad konkretuli pirovnebebis bedia damokidebuli,<br />
gansaxilvelad ar miiReba. Sesabamisad,<br />
moqmedebas agrZelebs arakonstituciuri<br />
normatiuli aqtic, amis Sedegad ki saxelmwifoSi<br />
irRveva mravali adamianis ufleba<br />
Tu Tavisufleba. sakonstitucio sasamarTlo<br />
aqveynebs msgavs ganCinebebs, maTSi mi-<br />
TiTebuli darRvevebi da naklovanebebi ki<br />
gaTvaliswinebul unda iqnes konstituciuri<br />
wardginebebis momavali avtorebis mier.<br />
sainteresoa kidev erTi sakiTxi, vin unda<br />
moaweros xeli konstituciur wardginebas<br />
moqmed kanonmdeblobaSi zemoTaRniSnuli<br />
winaaRmdegobebis gaTvaliswinebiT?<br />
aris mosazreba, rom es unda ganaxorcielos<br />
Sesabamisi raionuli sasamarTlos Tavmjdomarem,<br />
magram Cven es azri mcdarad migvaCnia,<br />
radgan sasamarTlos Tavmjdomaris funqciebi<br />
kanonmdeblobiT dadgenili da gan-<br />
sazRvrulia da maTSi ar Sedis konstituciur<br />
wardginebebze xelmowera, garda amisa, am<br />
dros SeiZleba Tavmjdomare ki ara, sxva<br />
mosamarTle ganixilavdes saqmes, Sesabamisad,<br />
sasamarTlos Tavmjdomare sruliadac ar<br />
aris saqmis ganmxilveli sasamarTlo. igi<br />
SeiZleba sruliadac ar monawileobdes aRniSnuli<br />
konkretuli saqmis ganxilvaSi.<br />
vfiqrobT yvelaze misaRebi iqneba, rom wardgineba<br />
Semotanil iqnes Sesabamisi raionuli<br />
sasamarTlos saxeliT, xolo mas xeli moaweros<br />
saqmis ganmxilvelma mosamarTlem.<br />
konstituciuri wardginebebis arauflebamosili<br />
piris mier Setana metad problematuri<br />
sakiTxia dRes sakonstitucio sasamarTlosTvis<br />
da vfiqrobT, kanonmdeblobiT ufro<br />
konkretul daregulirebas saWiroebs,<br />
dawvrilebiT unda ganisazRvros konstituciuri<br />
wardginebebis sakonstitucio sasamarTloSi<br />
Setanis sakiTxebi, Tanac axla ukve<br />
saxezea sasamarTlo praqtika, rac kanonmdebels<br />
udaod unda daexmaros problemis<br />
sworad gadawyvetaSi.<br />
vfiqrobT, mizanSewonilia ganisazRvros cnebebi<br />
"saqmis ganmxilveli sasamarTlo" da "saqmisa<br />
ganmxilveli mosamarTle".<br />
garda am safuZvlisa, sakonstitucio sasamarTlos<br />
praqtika icnobs SemTxvevebs, roca<br />
wardginebis miReba ar xdeba sxva darRvevebis<br />
gamo. magaliTad:<br />
ganCinebaSi #2/88/1/, 10 saqmis dasaxeleba "q.<br />
WiaTuris raionuli sasamarTlos wardgineba",<br />
sasamarTlo kolegia miuTiTebs, rom<br />
konstituciuri wardgineba Setanili iyo<br />
uflebamosili subieqtis mier da sadavo aqtic<br />
normatiuli xasiaTis iyo, magram darRveuli<br />
iyo saqarTvelos kanonis "sakonstitucio<br />
samarTalwarmoebis Sesaxeb" me-16 muxlis "e"<br />
qvepunqtiT gaTvaliswinebuli moTxovna, romlis<br />
mixedviTac wardginebaSi miTiTebuli unda<br />
iyos saqarTvelos konstituciis is debulebani,<br />
romlebsac, avtoris azriT, ar Seesabameba<br />
an arRvevs sadavo aqti. sakonstitucio<br />
samarTlis uflebamosilebaSi ki sruliadac<br />
ar Sedis kanonTa winaaRmdegobaSi mosvlasa<br />
da koliziaze msjeloba.<br />
10 es ganCineba miRebulia meore kolegiis gamwesrigebel xdomaze 1999 wlis 1 aprils.
xSiria SemTxveva, rodesac wardgineba ar<br />
SeiZleba miRebul iqnes arsebiTad gansaxilvelad,<br />
radgan miTiTebuli aqti ar warmoadgens<br />
normatiul aqts, sakonstitucio sasamarTlo<br />
ki ar aris uflebamosili imsjelos<br />
individualuri aqtebis konstituciasTan Sesabamisobaze,<br />
am safuZvliT, 1997 wlis 24<br />
seqtembris #2/57/1/ganCinebiT ar iqna miRebuli<br />
qalaq rusTavis raionuli sasamarTlos<br />
wardgineba.<br />
sasamarTlos ganCinebaSi #1/6/115/, saqmis<br />
dasaxeleba "xaSuris raionuli sasamarTlos<br />
wardgineba", aRniSnuli iyo, rom, garda imisa,<br />
rom wardgineba Semotanili iyo arauflebamosili<br />
piris mier da miTiTebuli ar<br />
iyo muxlebi, romelic avtors wardginebis<br />
Setanis uflebas aZlevda, sadavo aqti Zaladakargulad<br />
iyo cnobili, sakonstitucio<br />
samarTalwarmoebis Sesaxeb saqarTvelos kanonis<br />
me-13 muxlis me-2 punqtis safuZvelze ki<br />
saqmis ganxilvis momentisTvis sadavo aqtis<br />
gauqmeba an Zaladakargulad cnoba iwvevs<br />
sakonstitucio sasamarTloSi saqmis Sewyvetas,<br />
sadavo aqts am saqmeSi ki warmoadgenda<br />
1998 wlis biujetis Sesaxeb kanoni, romelic<br />
1999 wlis saxelmwifo biujetis Sesaxeb<br />
kanonis miRebiT Zaladakargulad gamocxadda.<br />
sakonstitucio sasamarTlos # 1/14/51/ gan-<br />
CinebaSi miTiTebulia, rom q. Tbilisis CuRureTis<br />
raionuli sasamarTlos mier Semotanil<br />
konstituciur wardginebaSi ar iyo<br />
daculi kanonmdeblobiT gaTvaliswinebuli<br />
normebi, kerZod,<br />
wardginebis avtori iTxovda ganmartebas, maSin<br />
rodesac sakonstitucio sasamarTlos aqtebia<br />
ganCineba, gadawyvetileba da daskvna. wardginebaSi<br />
ar iyo miTiTebuli is normebi, romlebic<br />
wardginebis avtors sakonstitucio<br />
sasamarTloSi wardginebis Setanis uflebas<br />
aZlevda. am garemoebaTa miuxedavad, sakonstitucio<br />
sasamarTlos pirvelma kolegiam<br />
ganmwesrigebel sxdomaze saqme miiRo arsebi-<br />
Tad gansaxilvelad, imis gaTvaliswinebiT, rom<br />
wardgineba Semotanili iyo uflebamosili<br />
piris mier, miTiTebuli sakiTxi sakonstitucio<br />
sasamarTlos gansjadia da wardgineba<br />
ZiriTadad Seesabameba kanonmdeblobis moTx-<br />
ovnebs, am ganCinebis miRebisa da am sakiTxze<br />
sasamarTlos gadawyvetilebis miRebiT moxda<br />
metad mniSvnelovani faqti, sakonstitucio<br />
sasamarTlom arakonstituciurad scno sisxlis<br />
samarTlis kodeqsis 23-e da 96-e muxlebSi<br />
damatebiT sasjelad gaTvaliswinebuli<br />
qonebis konfiskacia,<br />
sasamarTlos gadawyvetilebaSi miTiTebulia:<br />
"qonebis konfiskacia gulisxmobs msjavrdebulisa<br />
da misi ojaxis wevrebis sakuTrebis<br />
gauqmebasa da SezRudvas, romelic ar aris<br />
gamowveuli sazogadoebrivi saWiroebiT da<br />
ar xdeba misi anazRaureba. konfiskacia usasyidlod<br />
xorcieldeba da materialur zians<br />
ayenebs ara marto msjavrdebuls, aramed misi<br />
ojaxis udanaSaulo wevrebsac. Tanac amiT<br />
irRveva “sasjelis individualizaciis principi"<br />
saqarTvelos konstituciiTa da saer-<br />
TaSoriso samarTlis sayovelTaod aRiarebuli<br />
principebidan gamomdinare, sakuTrebis<br />
ufleba waruvali da uzenaesi Rirebulebaa,<br />
demokratiuli sazogadoebis, socialuri da<br />
samarTlebrivi saxelmwifos qvakuTxedia,<br />
Tumca misi SezRudva daiSveba kanoniT gaTvaliswinebuli<br />
pirobebis arsebobisas. qonebis<br />
konfiskaciis dakanoneba ki sakuTrebis uflebis<br />
daucvelobis gamovlinebaa. aRniSnuli normis<br />
sakonstitucio sasamarTlos mier gauqmeba<br />
uprecedento SemTxveva aris, radgan arc<br />
erT postkomunistur saxelmwifoSi, sadac<br />
arsebobs sakonstitucio sasamarTlo da,<br />
Sesabamisad, arsebobda qonebis konfiskacia,<br />
rogorc sasjelis erT-erTi saxe, msgavsi<br />
gadawyvetileba sakonstitucio sasamarTlos<br />
mier ar yofila miRebuli.<br />
Cven SevecadeT statiaSi warmogveCina is<br />
problematuri sakiTxebi da movlenebi, rac<br />
mniSvnelovania sakonstitucio sasamarTlos<br />
Semdgomi saqmianobisa da moRvaweobisTvis,<br />
kanonmdebloba, vfiqrobT, namdvilad saWiroebs<br />
daxvewas da sakiTxis sworad daregulirebas,<br />
Tumca sakonstitucio sasamarTlos praqtikidan<br />
cxadia, rom damkvidrda sasamarTlo<br />
precedenti da sasamarTlo saqmis ganmxilvel<br />
sasamarTlos ganmartavs, rogorc sasamarTlo<br />
organos da masSi ar moiazrebs erTpirovnul<br />
mosamarTles, romelic saqmes ganixilavs<br />
pirveli instanciiT.<br />
141
142<br />
ÄÒÏÅÍÖËÉ ÖÛÉÛÒÏÄÁÉÓ ÓÀÁàÏÓ<br />
ÀÐÀÒÀÔÉÓ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÀÈÀ<br />
ÃÀÝÅÉÓ ÓÀÊÉÈáÈÀ ÓÀÌÓÀáÖÒÉ<br />
adamianis uflebebi warmoadgens zogadsakacobrio<br />
faseulobas. maT formirebaSi mniSvnelovani<br />
wvlili miuZRviT kulturul-istoriul<br />
epoqebs, civilizaciebsa da politikur<br />
Zalebs.<br />
adamianis uflebebis koncefcia bunebiTi koncefciis<br />
doqtrinidan gamomdinareobs da or<br />
ZiriTad cnebas Seicavs. pirveli imaSi mdgomareobs,<br />
rom adamians miniWebuli aqvs xel-<br />
Seuvali da ganusxvisebeli uflebebi. es<br />
moraluri uflebebi yoveli individis adamianuri<br />
bunebidan gamomdinareobs da maTi daniSnulebaa<br />
adamianis sakuTari Rirsebis grZnobis<br />
SenarCuneba. adamianis uflebebis koncefciis<br />
meore cnebas iuridiuli uflebebi<br />
ganekuTvneba. maTi dadgena im normaSemoqmedebiTi<br />
procesebis mixedviT xdeba, romlebic<br />
rogorc erovnul, aseve saerTaSoriso doneze<br />
mimdinareoben. msgavsi uflebebis safuZveli<br />
imaTi Tanxmobaa, viszedac es uflebebi<br />
unda gavrceldes, anu samarTlebrivi obieqtis<br />
Tanxmoba, maSin, roca pirveli jgufis<br />
uflebebis safuZvels bunebiTi wesrigi warmoadgens.<br />
adamianis sicocxle da adamianuri Rirseba<br />
mTeli istoriis ganmavlobaSi fexqveS iTeleboda.<br />
iseTi normebis gamoyenebis idea, romlebic<br />
erTiani iqneboda yvela adamianisaTvis<br />
yovelgvari diskriminaciis gareSe, mravali<br />
aswleulis win daibada. marTlac, ar arsebobs<br />
sazogadoeba, romelsac ar hqonodes<br />
raime wesebi garkveuli uflebebis dasacavad.<br />
ÂÉÅÉ ÌÉØÀÍÀÞÄ<br />
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ<br />
adamianTa sazogadoebis yvela wevris Tanasworobis<br />
principi, iseve rogorc sxva bevri<br />
ZiriTadi principi, romlebic Seadgenen imas,<br />
rac dRes adamianis uflebebad iwodeba, praqtikulad<br />
niSandoblivia yoveli kulturis,<br />
religiisa da filosofiuri tradiciebisaTvis.<br />
erTi aseTi tradiciaTagani, romlis saTavec<br />
religiaSi devs, “bunebiT uflebebad” (jus<br />
naturale, natural rights) iwodeba.<br />
adamianis uflebebis, rogorc terminis, aRmocenebasa<br />
da damkvidrebas, win uswrebda XVII<br />
saukunis filosofosTa da politikur moRvaweTa<br />
Soris farTod gavrcelebuli “bunebiTi<br />
uflebebis” cneba, romelic antikuri xanis<br />
moazrovneTa mier SemuSavebul “bunebiTi samarTlis”<br />
(lex naturale) Teorias ukavSirdeba.<br />
“bunebiTi uflebebis” sinonimad “ganuyofeli”<br />
anu “xelSeuvali uflebebi” (inalienable<br />
rights) ixmareboda.<br />
bunebiT samarTalTan dakavSirebiT Jak marteni<br />
SeniSnavda: “adamianis pirovneba uflebebs<br />
mxolod im faqtis gamo flobs, rom igi<br />
aris pirovneba, mTlianoba, sakuTari Tavisa<br />
da qmedebebis baton-patroni. bunebiTi samarTlis<br />
wyalobiT adamians ufleba aqvs pativs<br />
scemdnen, iyos uflebaTa subieqti, flobdes<br />
uflebebs. yovelive es ki adamians mxolod im<br />
faqtis gamo ekuTvnis, rom igi adamiani aris”.<br />
XV<strong>III</strong> saukunis ganmavlobaSi “bunebiT uflebebTan”<br />
dakavSirebulma ideebis pirvelma<br />
ylortebma “bunebiTi samarTlis” normebis<br />
iuridiul normebad cnoba gamoiwvia. aRniS-
nuli normebi pirvelad gaxda kacobriobis<br />
istoriaSi erovnuli konstituciebis nawili<br />
da amiT gamoixata xelSekrulebiTi urTier-<br />
Toba saxelmwifosa da individs Soris, saidanac<br />
gamomdinareobda, rom saxelmwifos Zalaufleba<br />
Tavisufali pirovnebis Tanxmobas<br />
efuZneboda. 1776 wlis amerikis damoukideblobis<br />
deklaracia da 1789 wlis adamianisa<br />
da moqalaqis uflebaTa franguli deklaracia<br />
mocemuli wanamZRvridan momdinareobs.<br />
Semdgom periodSi es principi gaiziara rigma<br />
evropulma, laTinoamerikulma da aziis im<br />
saxelmwifoebma, romlebic koloniebis xvedrs<br />
gadaurCnen.<br />
miuxedavad yovelive zemoaRniSnulisa, SegviZlia<br />
samarTlianad vamtkicoT, rom adamianis<br />
uflebebi, rogorc politikur-samarTlebrivi<br />
movlena, warmoadgens axali da uaxlesi<br />
istoriis nayofs. sayovelTaod cnobilia,<br />
rom yovel pirovnebas miniWebuli aqvs<br />
saerTaSoriso samarTliT aRiarebuli adamianis<br />
uflebebi da Tavisuflebebi, saxelmwifo<br />
ki, Tavis mxriv, valdebulia pativs scemdes<br />
da icavdes am uflebebsa da Tavisuflebebs.<br />
es Tvalsazrisi kargad aris asaxuli gaer-<br />
Tianebuli erebis organizaciis wesdebaSi,<br />
romlis preambulaSic gaerTianebuli erebis<br />
xalxebma erTxmad ganacxades, rom TavianT<br />
miznad daisaxes ganamtkicon rwmena adamianis<br />
ZiriTadi uflebebisadmi, adamianis<br />
pirovnebis Rirsebisa da Rirebulebebisadmi.<br />
gaero mowodebulia xeli Seuwyos “adamianis<br />
uflebebisa da ZiriTadi Tavisuflebebis sayovelTao<br />
pativiscemasa da dacvas yvelasaTvis,<br />
rasis, sqesis, enisa da religiis ganurCevlad”.<br />
gaeros wesdebaSi aRniSnuli Rirebulebis<br />
SetaniT, organizaciis mamamTavrebma safuZveli<br />
Cauyares saerTaSoriso samarTlis axali<br />
dargis _ adamianis uflebaTa saerTa-<br />
Soriso samarTlis, aRmocenebas. am ukanasknelis<br />
sabaziso dokumentad 1948 wlis 10<br />
dekembris gaeros adamianis uflebaTa sayovelTao<br />
deklaracia iqca. gamomdinare iqidan,<br />
rom deklaracia savaldebulo Zalis matarebeli<br />
ar aris, Seiqmna saerTaSoriso dokumentebi<br />
(paqtebi, konvenciebi da qartiebi),<br />
romlebSic adamianis uflebebis efeqturi<br />
dacvis meqanizmebi Caido.<br />
adamianis uflebebis ganviTarebisa da ganmtkicebis<br />
meore etaps warmoadgenda adamianis<br />
uflebaTa saerTaSoriso samarTliT aRiarebuli<br />
principebis danergva erovnul konstituciebSi<br />
da qveynis Sidasakanonmdeblo sistemis<br />
harmonizacia maTdami. amasTanave, aucileblobam<br />
ganapiroba adamianis uflebaTa<br />
dacvis iseTi saerTaSoriso meqanizmebis kvalobaze,<br />
rogoricaa gaeros adamianis uflebaTa<br />
komiteti, adamianis uflebaTa da ZiriTad<br />
TavisuflebaTa evropis sasamarTlo, adamianis<br />
uflebaTa amerikis saxelmwifoTaSorisi<br />
komisia da sasamarTlo, afrikis adamianisa<br />
da xalxTa uflebebis komisia, qveynis Signi-<br />
Tac Seqmniliyo analogiuri institutebi,<br />
romlebic uzrunvelyofdnen adamianis uflebebisa<br />
da Tavisuflebebis ganxorcielebas.<br />
aRniSnuli moTxovnileba emsaxureboda im<br />
amomaval debulebas, romlis mixedviTac adamianis<br />
uflebebi garantirebuli unda iyos ara<br />
marto normatiulad, aramed praqtikuladac.<br />
saqarTvelom, rogorc gaerosa da evropis<br />
sabWos sruluflebianma wevrma, xeli moawera<br />
da ratificireba gaukeTa rogorc adamianis<br />
uflebaTa saerTaSoriso bils, aseve<br />
adamianis uflebaTa da ZiriTad TavisuflebaTa<br />
evropis konvencias. ufro metic, saqarTvelos<br />
axal, 1995 wlis 24 agvistos konstituciis<br />
yvelaze moculobiT meore TavSi _<br />
“saqarTvelos moqalaqeoba. adamianis ZiriTadi<br />
uflebani da Tavisuflebani”, srulyofilad<br />
aisaxa gaeros adamianis uflebaTa sayovelTao<br />
deklaraciiT gamocxadebuli fundamenturi<br />
principebi. miuxedavad imisa, rom<br />
es garantiebi kanonmdeblobiT aRiarebul iqna,<br />
cxovrebaSi maT gasatareblad aucilebeli<br />
gaxda adamianis uflebebis dacvisa da ganxorcielebis<br />
uzrunvelyofa, anu iseTi Sidasaxelmwifoebrivi<br />
meqanizmebis Seqmna,<br />
romelTa erTaderTi da uSualo funqciac<br />
adamianis uflebebis dacva gaxdeboda. am mimarTulebiT<br />
saqarTvelom mniSvnelovani nabiji<br />
gadadga, rodesac Seqmna sakonstitucio sasamarTlo,<br />
saxalxo damcvelis, anu ombudsmenis<br />
instituti da erovnuli uSiSroebis sabWoSi<br />
Camoayaliba adamianis uflebaTa dacvis<br />
sakiTxTa samsaxuri.<br />
saqarTveloSi adamianis uflebaTa sferoSi<br />
situaciis gaumjobesebis mizniT 1997 wlis<br />
aprilSi prezidentma SemoiRo axali Tanamdeboba<br />
_ erovnuli uSiSroebis sabWos mdivnis<br />
moadgile adamianis uflebaTa dacvis<br />
143
144<br />
sakiTxebSi da erovnuli uSiSroebis sabWos<br />
aparatSi Seiqmna adamianis uflebaTa dacvis<br />
ganyofileba, romelic 1999 wlis 28 dekembers<br />
samsaxurad gadakeTda. erovnuli<br />
uSiSroebis sabWoSi, maRal konstituciur<br />
organoSi, aseTi rgolis gaCeniT xazi gaesva<br />
saqarTveloSi adamianis uflebaTa dacvis<br />
prioritetulobas. saqarTvelo gaxda pirveli<br />
qveyana, sadac amgvari precedenti dainerga.<br />
logikuria, nebismier moqalaqes gauCndes kiTxva,<br />
Tu ra saWiroebam ganapiroba sasamarTlo<br />
xelisuflebis, sakonstitucio sasamarTlosa<br />
da saxalxo damcvelis institutis paralelurad<br />
erovnuli uSiSroebis sabWoSi amgvari<br />
samsaxuris Camoyalibeba. pasuxis gacemaSi<br />
am samsaxuris funqciebis, saqmianobis formisa<br />
da struqturis gaanalizeba dagvexmareba.<br />
upirveles yovlisa, aRniSvnis Rirsia is faqti,<br />
rom Tavisi iuridiuli bunebiT erovnuli<br />
uSiSroebis sabWos samsaxuri ombudsmenis<br />
institutis msgavsia. swored amitom mizanSewonilad<br />
mimaCnia paralelis gavleba<br />
ombudsmenis, kerZod ki safrangeTis mediatoris<br />
institutTan. mediatoris institut-<br />
Tan uSiSroebis sabWos aparatis adamianis<br />
uflebaTa dacvis sakiTxebis samsaxuris Sedareba<br />
gamoiwvia im garemoebam, rom safrangeT-<br />
Si mediatoris instituts xSirad administraciul<br />
organoTa kategorias miakuTvneben.<br />
aSkaraa isic, rom franguli ombudsmenis instituts<br />
midrekileba aqvs ufro aRmasrulebeli,<br />
vidre sakanonmdeblo xelisuflebisken.<br />
amasTanave ar unda dagvaviwydes, rom erovnuli<br />
uSiSroebis sabWos Sesabamisi samsaxuri aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis organoa, rac<br />
garkveulwilad gansazRvravs misi saqmianobis<br />
mimarTulebebs.<br />
saqarTvelos prezidentis 1997 wlis 12 maisis<br />
#245-e brZanebulebis safuZvelze damtkicda<br />
erovnuli uSiSroebis sabWos aparatis<br />
adamianis uflebaTa dacvis ganyofilebis<br />
debuleba. debulebam gansazRvra adamianis<br />
uflebaTa dacvis sakiTxebSi uSiSroebis sabWos<br />
mdivnis moadgilis uflebamosilebani,<br />
ganyofilebis (amJamad samsaxuris) struqtura<br />
da saqmianobis organizacia.<br />
debulebis Tanaxmad saqarTvelos prezidenti<br />
niSnavs da aTavisuflebs erovnuli uSiSroebis<br />
sabWos mdivnis moadgiles, erovnuli<br />
uSiSroebis sabWos mdivnis wardginebiT. sainteresoa<br />
is garemoeba, rom debuleba arafers<br />
ambobs im vadis Taobaze, romliTac xdeba<br />
uSiSroebis sabWos mdivnis moadgilis daniSvna.<br />
rac Seexeba safrangeTis mediators, igi<br />
iniSneba 6 wlis vadiT, ministrTa sabWos<br />
dekretiT., erT-erTi yvelaze didi msgavseba<br />
maT Soris gamoixateba, albaT, aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis mier uSiSroebis<br />
sabWos mdivnis moadgilisa da mediatoris<br />
daniSvnaSi.<br />
am mxriv erTgvari paralelis gavleba Sei-<br />
Zleba SvedeTis iusticiis kanclerTanac,<br />
romelsac, rogorc nominalurad gvirgvinis<br />
warmomadgenels (konstituciis Tanaxmad mefis<br />
mTavar ombudsmens), ukavia arapolitikuri<br />
Tanamdeboba sicocxlis bolomde. igi<br />
damoukidebelia da angariSvaldebulia mxolod<br />
mefis (anu aRmasrulebeli xelisufalis)<br />
winaSe.<br />
debulebiT araferia naTqvami, SeiZleba Tu<br />
ara erTi da imave piris uSiSroebis sabWos<br />
mdivnis moadgiled xelmeored daniSvna, ma-<br />
Sin, roca mediatoris Tanamdebobaze piri Sei-<br />
Zleba sicocxleSi mxolod erTxel dainiSnos.<br />
meore umTavres msgavsebas uSiSroebis sab-<br />
Wos mdivnis moadgilisa da mediatoris institutis<br />
Soris warmoadgens garemoeba,<br />
romlis Tanaxmadac TiToeuli am samsaxurTagani<br />
Seqmnilia imisaTvis, rom erTma pirma<br />
(uSiSroebis sabWos mdivnis moadgilem, mediatorma)<br />
ganaxorcielos masze dakisrebuli<br />
ufleba-movaleobani. naTqvamis dasadastureblad<br />
sakmarisia debulebis 1.1 muxlis<br />
amonaweric, romlis Tanaxmad: “adamianis<br />
uflebaTa dacvis sakiTxTa ganyofileba (samsaxuri)<br />
. . . iqmneba adamianis uflebaTa dacvis<br />
sakiTxebSi erovnuli uSiSroebis sabWos mdivnis<br />
moadgilis saqmianobis uzrunvelyofis<br />
mizniT . . . “<br />
samsaxuri Tavis saqmianobaSi xelmZRvanelobs<br />
saqarTvelos konstituciiT, kanoniT erovnuli<br />
uSiSroebis sabWos Sesaxeb, saqarTvelos<br />
sxva kanonebiTa da normatiuli aqtebiT,<br />
saqarTvelos prezidentis brZanebulebiT,<br />
gankargulebiT, direqtivebiT, saxelmwifo<br />
kancelariisa da erovnuli uSiSroebis sab-<br />
Wos aparatis debulebiTa da zemoaRniSnuli<br />
debulebiT.
am ori institutis umTavresi damakavSirebeli<br />
rgoli maTi ZiriTadi saqmianobaa, romelic<br />
TiToeulis kompetenciis farglebSi adamianis<br />
uflebaTa dacvas warmoadgens. swored<br />
kompetenciaTa da saqmianobis formebis mixedviT<br />
gansxvavdebian isini erTmaneTisgan.<br />
uSiSroebis sabWos mdivnis moadgilisa da<br />
mediatoris saqmianobis umTavresi ganmsazRvreli<br />
pirobaa damoukidebloba da xelSeuxebloba.<br />
miuxedavad imisa, rom orives daniSvnaca<br />
da ganTavisuflebac aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis prerogativaa _ mdivnis moadgiles<br />
niSnavs da aTavisuflebs Tanamdebobidan<br />
prezidenti uSiSroebis sabWos mdivnis wardginebiT,<br />
xolo mediators _ ministrTa sabWo<br />
dekretiT, Tavis saqmianobaSi isini damoukidebeli<br />
arian da moqmedeben kanonis uzenaesobis<br />
principiT.<br />
imunitetis uflebiT sargeblobs mediatori,<br />
rac mas erTgvar upiratesobas aniWebs uSiSroebis<br />
sabWos mdivnis moadgilesTan SedarebiT,<br />
Tumca, meores mxriv, mdivnis moadgiles<br />
xeli miuwvdeba yvelanair informaciasTan da<br />
masalebTan, TviT saidumlo masalebis CaTvliT.<br />
“sajaro samsaxuris Sesaxeb” saqarTvelos<br />
kanonis 64-e muxlis Tanaxmad, uSiSroebis<br />
sabWos mdivnis moadgilis, rogorc saxelmwifo<br />
moxelis Tanamdeboba SeuTavsebelia sxva<br />
TanamdebobasTan an sxva anazRaurebad samuSaosTan<br />
saxelmwifo da adgilobrivi TviTmmarTvelobis<br />
saxazino dawesebulebaSi, nebismieri<br />
donis warmomadgenlobiT an sakanonmdeblo<br />
organos wevrobasTan, garda samecniero,<br />
pedagogiuri da saxelovnebo moRvaweobisa.<br />
Tavisi uflebamosilebis vadis ganmavlobaSi<br />
mediators SeuZlia regionaluri an<br />
adgilobrivi xelisuflebis organoTa arCevneb-<br />
Si Tavisi kandidaturis wamoyeneba mxolod<br />
im SemTxvevaSi, Tu igi mediatorad daniSvnamde<br />
am Tanamdebobaze ukve imyofeboda.<br />
uSiSroebis sabWos mdivnis moadgilesTan<br />
ganmcxadebelTa miReba warmoebs orSabaTobiT,<br />
gamonaklis SemTxvevebSi, ukiduresi aucileblobis<br />
viTarebaSi, nebismier samuSao dRes.<br />
uSiSroebis sabWos mdivnis moadgile adamianis<br />
uflebaTa dacvis mizniT ixilavs saqarTvelos,<br />
ucxoel moqalaqeTa, moqalaqeobis armqone<br />
pirTa, arasamTavrobo organizaciaTa da<br />
iuridiul pirTa gancxadebebsa da saCivrebs,<br />
Tu uflebebis darRveva moxda saqarTvelos<br />
teritoriaze da damrRvevi saqarTvelos uSiSroebis,<br />
samarTaldacvis da aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis organoebia. igi gancxadebas<br />
an saCivars ganixilavs mxolod im SemTxveva-<br />
Si, Tu masSi aRniSnul sakiTxebze miRebulia<br />
zemdgomi administraciuli organos gadawyvetileba,<br />
agreTve maSin, rodesac gancxadeba<br />
an saCivari exeba sakiTxis ganxilvis dros<br />
adamianis uflebaTa darRvevas.<br />
safrangeTis mediatori iRebs saCivrebs<br />
samTavrobo uwyebebis, xelisuflebis adgilobrivi<br />
organoebis, sajaro dawesebulebebisa<br />
da sajaro samsaxuris misiiT aRWurvili<br />
yvela saxis organos saqmianobis Sesaxeb. nebismier<br />
fizikur pirs SeuZlia mediators gansaxilvelad<br />
warudginos saCivari. iuridiul<br />
pirebs aseTi ufleba ar daukanondaT. saCivari<br />
aucileblad individualur xasiaTs unda<br />
atarebdes. koleqtiuri an jgufuri saCivriT<br />
mimarTva gamoricxulia.<br />
mediatori ar iRebs saCivrebs mTavrobis an<br />
samTavrobo uwyebebis, xelisuflebis adgilobrivi<br />
organoebis, sajaro dawesebulebebisa<br />
da sajaro samsaxuris misiiT aRWurvili<br />
yvela saxis organosa da maT moxeleebs Soris<br />
aRmocenebuli samoqalaqo davis Taobaze.<br />
saCivari egzavneba safrangeTis respublikis<br />
parlamentis erT-erTi palatis wevrs, romelic<br />
mas mediators gadaugzavnis, Tu miiCnevs,<br />
rom es saCivari eqceva am ukanasknelis kompetenciis<br />
sferoSi da mis Carevas saWiroebs.<br />
ombudsmenisaTvis saCivriT mimarTvis e.w. “saparlamento<br />
filtris” arseboba mniSvnelovnad<br />
amcirebs gancxadebaTa raodenobas mediatoris<br />
misamarTiT da aZlevs kanonmdeblebs uflebas<br />
sakuTari Sexedulebisamebr gansazRvron<br />
saCivarTa da gancxadebaTa “pirveladi” bedi.<br />
amasTanave, mediators ara aqvs ufleba saku-<br />
Tari iniciativiT ganixilos saqme, rac mis<br />
damoukideblobas erTgvarad zRudavs.<br />
am mxriv adamianis uflebaTa dacvis sakiTxebze<br />
erovnuli uSiSroebis sabWos mdivnis<br />
moadgile farTo uflebebis matarebelia. Tavisi<br />
iniciativiT, mas SeuZlia gamoavlinos da<br />
daawesos kontroli adamianis uflebaTa dar-<br />
Rvevebze, Tu misTvis cnobili xdeba am dar-<br />
Rvevebis Sesaxeb.<br />
145
146<br />
uSiSroebis sabWos aparatis adamianis uflebaTa<br />
dacvis sakiTxTa samsaxurisa da mediatoris<br />
institutis momsaxureba ufasoa, rac<br />
xels uwyobs moqalaqeTa mxridan didi raodenobiT<br />
saCivrebis uwyvet dinebas da am orive<br />
samsaxuris srulyofil datvirTvas.<br />
uSiSroebis sabWos mdivnis moadgile kontrols<br />
uwevs adamianis uflebaTa dacvis<br />
sakiTxebze saqarTvelos prezidentis brZanebulebebisa<br />
da gankargulebebis Sesrulebis<br />
mimdinareobas, anu igi axdens zedamxedvelobas<br />
adamianis uflebebis dacvis sferoSi prezidentis<br />
mier gamocemuli kanonqvemdebare<br />
normatiuli aqtebis Sesrulebaze. aRniSnuli<br />
mniSvnelovnad ganapirobebs zemoTqmuli<br />
gankargulebebisa da brZanebulebebis cxovrebaSi<br />
gatarebas.<br />
Tavis saqmianobaSi uSiSroebis sabWos mdivnis<br />
moadgile sargeblobs xelisuflebis<br />
organoTa mxardaWeriT. kanoniT “safrangeTis<br />
respublikis mediatoris Sesaxeb” dadgenilia<br />
saerTo princi pi: ministrebma da yvela<br />
sajaro organom xeli unda Seuwyon mediatoris<br />
saqmianobas. safrangeTis ombudsmeni<br />
uflebamosilia kiTxvebi dausvas samoqalaqo<br />
mosamsaxureebs an miiwvios isini sasaubrod,<br />
Caataros gamoZieba. Tumca ministrs SeuZlia<br />
ar misces Tavis daqvemdebarebaSi myof samoqalaqo<br />
mosamsaxureebs mediatorisTvis Cvenebis<br />
micemis ufleba. amgvar situaciaSi, mediators<br />
ar SeuZlia raime moimoqmedos. aqedan<br />
SegviZlia davaskvnaT, rom mediatoris xelisufleba<br />
kontrolis daqvemdebarebaSi myofTa<br />
keTil nebazea damokidebuli.<br />
saCivrebisa da gancxadebebis ganxilvisas<br />
uSiSroebis sabWos mdivnis moadgiles ar<br />
gamoaqvs rekomendaciuli an savaldebulo<br />
xasiaTis gadawyvetileba. igi kontrolze<br />
iyvans saCivars da saqmis viTarebis ukeT gacnobis<br />
mizniT gamoiTxovs damatebiT masalebs<br />
da moipovebs Sesabamis informacias. Tu uflebebis<br />
darRveva aSkaraa, moqalaqis gancxadeba<br />
uSiSroebis sabWos mdivnis moadgilis werilTan<br />
erTad gadaegzavneba Sesabamis uwyebas<br />
saTanado zomebis miRebis SuamdgomlobiT.<br />
sxvagvarad rom vTqvaT, adamianis uflebaTa<br />
dacvis sakiTxTa samsaxuri ar gamoscems<br />
konkretul normatiul aqts, aramed “mediatoris”<br />
funqcias asrulebs ganmcxadebelsa<br />
da misi uflebebis savaraudo damrRvev saxelmwifo<br />
uwyebas Soris. praqtikaSi, erovnuli<br />
uSiSroebis sabWoSi, am samsaxuris Seqmnis<br />
dRidan, ar dafiqsirebula SemTxveva, rom<br />
saxelmwifo aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
organos, romelsac mimarTa uSiSroebis sab-<br />
Wos mdivnis moadgilem, adamianis uflebaTa<br />
da TavisuflebaTa darRvevis faqtis dadasturebis<br />
SemTxvevaSi, ar mieRos qmediTi zomebi<br />
arsebuli mdgomareobis gamosasworeblad.<br />
aRniSnulis garantad ori safuZveli arsebobs:<br />
prezidenti, romlis saxeliTac moqmedebs<br />
uSiSroebis sabWo da uSiSroebis sabWos<br />
mdivnis moadgilis avtoriteti. avtoriteti<br />
ganmsazRvrelia safrangeTis mediatoris SemTxvevaSic,<br />
rameTu mis rekomendaciebs savaldebulo<br />
iuridiuli Zala ara aqvT da, Sesabamisad,<br />
maTi Sesruleba mxolod sxvaTa keTil<br />
nebaze, qveyanaSi kanonebisadmi pativiscemis<br />
arsebul mdgomareobaze da sakuTar avtoritetzea<br />
damokidebuli.<br />
uSiSroebis sabWos mdivnis moadgilis mier<br />
gagzavnil werilze pasuxi miRebuli unda<br />
iqnes erTTvian vadaSi, maSin, rodesac mediators<br />
SeuZlia individualurad gansazRvros<br />
is vada, romlis ganmavlobaSic unda miiRos<br />
pasuxi. mediatoris mier gansazRvruli drois<br />
monakveTSi pasuxis miuReblobis SemTxvevaSi,<br />
mas ufleba aqvs sajarod gamoaqveynos Tavisi<br />
rekomendaciebi da amiT gamoiyenos sazogadoebrivi<br />
rezonansis Zalaufleba im administraciuli<br />
organos an Tanamdebobis piris<br />
mimarT, romelmac ar Seasrula mediatoris<br />
rekomendacia.<br />
uSiSroebis sabWos mdivnis moadgile, mediatoris<br />
msgavsad, operatiulad exmaureba signals<br />
adamianis uflebaTa darRvevis faqtebis<br />
Sesaxeb da Tavis gamgeblobaSi arsebuli<br />
uflebamosilebis farglebSi axdens reagirebas.<br />
amasTanave, zedamxedvelobs Tavisuflebis<br />
aRkveTis adgilebSi adamianis uflebaTa<br />
dacvas. am kuTxiT igi aqtiurad monawileobs<br />
saxelmwifo Sewyalebis komisiis srulfasovani<br />
saqmianobis xelSesawyobad. mediatori<br />
moklebulia aseT funqcias, rac amcirebs misi<br />
moqmedebis sferos areals.<br />
saqarTvelos prezidentis davalebiT uSiSroebis<br />
sabWos mdivnis moadgile monawileobs<br />
ltolvilTa da iZulebiT gadaadgile-
ul pirTa dabrunebis procesTan dakavSirebul<br />
molaparakebebSi maTi dabrunebis ganxorcielebaSi<br />
adamianis uflebaTa dacvis garantiis<br />
uzrunvelyofis mizniT. amgvari funqciis<br />
dakisrebiT saxelmwifom xazi gausva<br />
adamianis uflebaTa dacvis did mniSvnelobas,<br />
gansakuTrebiT mosaxleobis im nawilSi,<br />
romelsac iZulebiT aqvs datovebuli sacxovrebeli<br />
adgilebi. molaparakebebSi uSiSroebis<br />
sabWos mdivnis moadgilis monawileobam<br />
unda ganapirobos sakiTxTa paketze SeTanxmeba,<br />
romliTac daculi iqneba afxazeTidan<br />
da samaCablodan devnili mosaxleoba sakuTar<br />
sacxovrebel adgilebSi dabrunebis Semdeg.<br />
saqarTvelos prezidentis davalebiT uSiSroebis<br />
sabWos mdivnis moadgile monawileobs<br />
saerTaSoriso forumebSi adamianis uflebaTa<br />
da TavisuflebaTa dacvis sakiTxebTan<br />
dakavSirebiT.<br />
erT-erT yvelaze mniSvnelovan funqcias,<br />
romelic adamianis uflebaTa dacvis sakiTx-<br />
Ta samsaxurma itvirTa, warmoadgens saerTa-<br />
Soriso organizaciebisTvis saxelmwifo moxsenebebis<br />
momzadeba saqarTveloSi adamianis<br />
uflebaTa da TavisuflebaTa dacvis mdgomareobis<br />
Sesaxeb. am mxriv samsaxurSi SemoRebul<br />
iqna specialuri Tanamdeboba _ samsaxuris<br />
ufrosis moadgile, romlis ZiriTad<br />
funqciadac msgavsi moxsenebebis momzadeba<br />
da saxelmwifos saxeliT saerTaSoriso organizaciebisaTvis<br />
wardgena gaxda. amasTanave,<br />
masve daekisra aRniSnuli moxsenebebis dacvis<br />
momzadeba ganxilvis dros. dRemde uSiSroebis<br />
sabWos adamianis uflebaTa dacvis sakiTxTa<br />
samsaxuris mier gaeros Sesabamisi<br />
komitetebisaTvis wardgenilia Semdegi moxsenebebi:<br />
· moxseneba konvenciaze “qalTa diskriminaciis<br />
yvela formis aRmofxvris Sesaxeb”<br />
(1998w.);<br />
· moxseneba konvenciaze “bavSvTa uflebebis<br />
Sesaxeb” (1998w.);<br />
· moxseneba konvenciaze “wamebisa da sxva<br />
sastiki, araadamianuri an Rirsebis Semlaxavi<br />
mopyrobisa da sasjelis winaaRmdeg”<br />
(1999w.);<br />
· pirveladi moxseneba konvenciaze “rasobrivi<br />
diskriminaciis yvela formis Sesaxeb”<br />
(2000w.);<br />
· meoradi perioduli moxseneba saerTa-<br />
Soriso paqtze “samoqalaqo da politikuri<br />
uflebebis Sesaxeb” (2000w.).<br />
rogorc vxedavT, uSiSroebis sabWos mdivnis<br />
moadgiles adamianis uflebaTa dacvis sakiTxebSi<br />
sakmaod farTo uflebamosilebebi<br />
gaaCnia qveyanaSi adamianis uflebaTa da TavisuflebaTa<br />
dasacavad. swored amitom zemoaRniSnuli<br />
uflebamosilebebis gansaxorcieleblad<br />
mas ufleba eZleva:<br />
· saxelmwifo xelisuflebisa da mmarTvelobis<br />
adgilobriv organoebs, sawarmoebs,<br />
organizaciebsa da dawesebulebebs da iq<br />
momuSave Tanamdebobis pirebs mosTxovos<br />
da miiRos saqmesTan dakavSirebuli informacia;<br />
· adamianis uflebaTa arsebuli mdgomareobis<br />
dasadgenad da darRvevebis aRmosafxvrelad<br />
daubrkoleblad Sevides saxelmwifo<br />
xelisuflebisa da mmarTvelobis<br />
adgilobriv organoSi, nebismier sawarmo-<br />
Si, organizaciasa da dawesebulebaSi,<br />
samxedro qvedanayofebSi, dakavebis,<br />
winaswari patimrobisa da Tavisuflebis<br />
SezRudvis sxva adgilebSi;<br />
· miiRos axsna-ganmarteba aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis nebismieri Tanamdebobis<br />
pirisagan da mopovebuli informacia moaxsenos<br />
erovnuli uSiSroebis sabWos;<br />
· werilobiT an piradad mimarTos im organos<br />
an Tanamdebobis pirs, romelTa mizeziTac<br />
dairRva adamianis uflebebi da<br />
Tavisuflebebi.<br />
erovnuli uSiSroebis sabWos mdivnis moadgile,<br />
mediatoris msgavsad, xSirad mimarTavs<br />
iseTi efeqturi “iaraRis” gamoyenebas, rogoricaa<br />
adamianis uflebaTa da TavisuflebaTa<br />
dacvisaTvis gaweuli muSaobis gaSuqeba masobrivi<br />
informaciis saSualebebis meSveobiT.<br />
mediatori Tavisi saqmianobis Sesaxeb yovelwliur<br />
moxsenebas warudgens safrangeTis<br />
respublikis prezidentsa da parlaments,<br />
romelic qveyndeba sajarod. gamomdinare Tavisi<br />
specifikurobidan, erovnuli uSiSroebis sabWos<br />
mdivnis moadgile adamianis uflebaTa<br />
dacvis sakiTxebSi ar akeTebs msgavs angariSebs.<br />
erTaderTi, rac mis kompetenciaSi Sedis _<br />
informacia warudginos uSiSroebis sabWos<br />
konkretul saqmesTan dakavSirebiT, Tu adg-<br />
147
148<br />
ili aqvs adamianis uflebaTa uxeS an masobriv<br />
darRvevas. aRniSnuli informacia ar<br />
eqvemdebareba sajarod gamoqveynebas.<br />
erovnuli uSiSroebis sabWos mdivnis moadgiles<br />
dakisrebuli movaleobebis ganxorcielebaSi<br />
daxmarebas uwevs aparati, romelic samsaxuris<br />
ufrosis, ufrosis moadgilis, sami<br />
referentisa da saqmis mwarmoeblisgan Sedgeba.<br />
samsaxurs xelmZRvanelobs samsaxuris ufrosi,<br />
romelsac Tanamdebobaze niSnavs da aTavisuflebs<br />
erovnuli uSiSroebis sabWos mdivani.<br />
mis kompetencias miekuTvneba: a). samsaxuris<br />
saqmianobis uzrunvelyofa; b). samsaxuris<br />
TanamSromelTa funqciuri movaleobebis gansazRvra;<br />
g). samsaxuris kompetenciis sakiTxebze<br />
moqalaqeTa miReba; d). Tavisi uflebamosilebebis<br />
farglebSi samsaxurebrivi<br />
dokumentebis xelmowera.<br />
adamianis uflebaTa dacvis sakiTxTa samsaxuris<br />
ufrosis moadgilis kompetenciaSi, garda<br />
saerTaSoriso organizaciebisaTvis specialuri<br />
perioduli saxelmwifo moxsenebebis<br />
momzadebisa, Sedis urTierToba saqarTvelos<br />
saxalxo damcvelTan da mis aparatTan. aRniSnuliT<br />
samsaxuri cdilobs erTgvari koordinacia<br />
gauwios adamianis uflebebis damcvel,<br />
qveynis SigniT moqmed institutebs, rac<br />
maT saqmianobas ufro efeqturs gaxdis.<br />
samsaxurSi momuSave sami referentis umTavresi<br />
daniSnuleba moqalaqeTa gancxadebebisa da<br />
saCivrebis ganxilva da Sesabamisi reagirebis<br />
moxdenaa. referentebs gansazRvruli ara aqvT<br />
sferoebi gancxadebaTa da saCivarTa Sinaarsis<br />
mixedviT, rac am samsaxuris muSaobas<br />
ufro moqnilsa da moqalaqeebisaTvis xelmisawvdoms<br />
xdis.<br />
miuxedavad zemoT moyvanili mravali msgavsebisa<br />
da gansxvavebisa, unda aRiniSnos, rom<br />
rangiT es ori instituti gansxvavdeba erTmaneTisgan,<br />
rac gamoxatulia maTi saqmianobis<br />
ganmsazRvreli normatiuli dokumentebiT<br />
_ uSiSroebis sabWos aparatis adamianis<br />
uflebaTa dacvis sakiTxTa samsaxuris saqmianoba<br />
ganisazRvreba prezidentis brZanebulebis<br />
safuZvelze damtkicebuli debulebiT, xolo<br />
mediatoris institutisa _ kanoniT.<br />
gamocdileba adasturebs, rom adamianis uflebebis<br />
damcav axal meqanizmebze moTxovnileba<br />
yvelaze metad maSin warmoiSoba, roca moqmed<br />
institutebs saxelmwifo mmarTvelobis<br />
organoebis mimarT sakontrolo uflebebis<br />
ganxorcielebis unari ar SeswevT da saWiroa<br />
administraciis TviTnebobisagan moqalaqeTa<br />
uflebebis damatebiTi dacva.<br />
saqarTvelos erovnuli uSiSroebis sabWos<br />
aparatis adamianis uflebaTa dacvis sakiTx-<br />
Ta samsaxuris politikur-samarTlebriv sistemaSi<br />
CarTva ganpirobebulia saxelmwifoebrivi<br />
regulirebis gziT, rac administraciuli<br />
aparatis poziciebs ganamtkicebs. garda amisa,<br />
arsebobs sxva garemoebebi, romlebic am institutis<br />
Seqmnis mizezs asaxavs. ZiriTadad,<br />
es aris saxelmwifoebrivi saqmianobis yvela<br />
sferoSi samarTlebrivi funqciebis gafar-<br />
Toeba, saxelmwifos administraciuli funqciebis<br />
gazrda, ris safuZvelzec wina planze<br />
gamodis aRmasrulebeli xelisufleba da<br />
iqmneba administraciul gadawyvetilebaTa personalizaciisa<br />
da individualizaciis<br />
saWiroeba.<br />
Tanamedrove msoflioSi moqalaqeebi uflebebis<br />
dasacavad upiratesobas aniWeben aratradiciul<br />
saSualebebs. adamianis uflebaTa dacvis<br />
sakiTxebSi uSiSroebis sabWos aparatis samsaxuris<br />
saqmianoba demokratiulia da ganmtkicebulia<br />
ufasod gaweuli samsaxuris principiT.<br />
uSiSroebis sabWos Sesabamisi samsaxuris<br />
saqmianoba xels uwyobs administraciisadmi<br />
ndobis gazrdas. swored amitom, es instituti<br />
SeiZleba CaiTvalos aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
saqmianobaSi kanonierebisa da<br />
samarTlebrivi safuZvlis ganmtkicebis mniSvnelovan<br />
faqtorad, arasasamarTlo kontrolis<br />
formad. misi mTavari princi pia kontrolisa<br />
da zedamxedvelobis saparlamento,<br />
sasamarTlo, administraciuli Tu sxva formisagan<br />
gansxvavebiT, adamianisa da moqalaqis<br />
uflebebis dacva.
ØÖÈÀÉÓÉÓ ÓÀÌáÄÃÒÏ ÂÖÁÄÒÍÀÔÏÒÉ,<br />
ÌÉáÄÉË ÉÀÊÏÁÉÓ ÞÄ ÛÀËÉÊÏÅÉ<br />
Ø<br />
uTaisis samxedro gubernatori, generalleitenanti<br />
mixeil iakobis Ze Salikovi<br />
(SalikaSvili) daibada stavropolis guberniaSi<br />
1832 w. misi qarTuli warmoSoba eWvs<br />
ar badebs: igi vaxtang VI-is amalaSi myof<br />
SalikaSvilTa STamomavalia; istoriulma vi-<br />
Tarebam mas ucxo qveynis, Tumc misTvis<br />
mSobliuri ruseTis, samsaxurSi yofna aiZula.<br />
m. i. Salikovma sakmaod warmatebuli<br />
samxedro kariera gaikeTa. 1850 wlis 8 agvistos<br />
brZanebiT, jer kidev 18 wlis Wabuki,<br />
ruseTis armiis oficeri xdeba; 1875 wlis<br />
30 agvistos manifestis safuZvelze - general-maiori,<br />
xolo 1886 wlis 30 agvistos<br />
brZanebulebiT - general-leitenanti.<br />
m. i. Salikovi monawileobda 1859, 1860, 1863,<br />
1877-1878 wlebis samxedro kampaniebSi. igi<br />
dajildoebuli iyo uamravi ordeniT, romel-<br />
Tagan gansakuTrebiT aRvniSnavT ramdenimes:<br />
1861 wels wminda anas mesame xarisxis ordens,<br />
xmliTa da bantiT; 1863 wels wminda anas<br />
meore xarisxis ordens, xmliT da bantiT;<br />
1872 wels wm. vladimiris IV xarisxis ordens;<br />
1877 wels wm. stanislavis pirveli<br />
xarisxis ordens, xmliTa da bantiT; 1889<br />
wels TeTri arwivis ordens. garda ruseTis<br />
imperiis jildoebisa, m. i. Salikovs miRebuli<br />
aqvs ori ucxouri jildo: 1889 wels sparseTis<br />
lomisa da mzis ordeni da 1890 wels<br />
italiis samefo didi jvris ordeni.<br />
1891 wlidan m. i. Salikovi quTaisis samxedro<br />
gubernatoria. es Tanamdeboba quTaisis<br />
guberniaSi 60-iani wlebidan gvxvdeba, ker-<br />
Zod, 1867 wlis 12 aprils gauqmda quTaisis<br />
sageneralgubernatoro da gubernias samxedro<br />
gubernatori marTavda 1874 wlamde, vid-<br />
ÌÉÍÃÉÀ ÁÄÒÄÊÀÛÅÉËÉ<br />
re ar gauqmda aRniSnuli Tanamdeboba da<br />
guberniis marTva-gamgeoba ruseTis imperiis<br />
Sida guberniebis marTvis saerTo wess ar<br />
daeqvemdebara. 1883 wlidan aRdga quTaisis<br />
sageneralgubernatoro. misi teritoria<br />
sagrZnoblad gaizarda TurqTagan axlad<br />
ganTavisuflebuli baTumis olqis mierTebis<br />
xarjze. m. i. Salikovi quTaisis samxedro<br />
gubernatoris postze 1898 wlamde iyo. amis<br />
Semdeg igi peterburgSia, sadac gardaicvala<br />
kidec 1809 wlis 16 oqtombers.<br />
XIX saukunis ukanaskneli mesamedi saintereso<br />
movlenebiT aisaxa ruseTis imperiaSi, ker-<br />
Zod, moxda 60-iani wlebis reformebis Sedegebis<br />
gadafaseba. bevri ram am miRwevaTagan<br />
safuZvlianad gadasinjuli da uaryofil iqna.<br />
aRniSnuli periodi ruseTis imperiis istoriaSi<br />
cnobilia e. w. `kontrreformebis”<br />
saxeliT; igi aRiniSneba reaqciuli ganwyobilebebis<br />
mkveTri gaaqtiurebiT. amgvarad,<br />
m. i. Salikovis moRvaweoba quTaisis guberniaSi<br />
daemTxva imperiaSi mimdinare zemoaRniSnul<br />
procesebs.<br />
e.w. `kontrreformebis~ periodSi Seiqmna ori<br />
mniSvnelovani proeqti, romelic amierkavkasiis<br />
mxaris mmarTvelobis gardaqmnas exeboda:<br />
1. `debuleba amierkavkasiis im nawilebis<br />
marTvis Sesaxeb, romlebic ar eqvemdebarebodnen<br />
saerTo samoqalaqo mmarTvelobas~; 2. `am<br />
nawilebis mmarTveli administraciuli da sasamarTlo<br />
dawesebulebebis Statebis~ Sesaxeb.<br />
maTSi saubari iyo mmarTvelobis samxedro<br />
formebidan samoqalaqo formebze gadasvlaze,<br />
anu, samxedro-saxalxo mmarTvelobis gardaqmnaze.<br />
aRniSnulma proeqtma cxoveli gamoxmaureba<br />
hpova amierkavkasiaSi. igi, ro-<br />
149
150<br />
gorc wesi, cirkularis saxiT gaegzavna mxaris<br />
administracias, raTa mis Sesaxeb saku-<br />
Tari mosazrebebi da Sexedulebebi gamoeTqvaT.<br />
quTaisis samxedro gubernatorma, m. i.<br />
Salikovma specialuri moxsenebiTi baraTi Seadgina,<br />
sadac warmoadgina saTanado rekomendaciebi.<br />
naSromi kapitaluri xasiaTisaa. igi<br />
moicavs 51 nabeWd Tabaxs. Tan erTvis cxrilebi<br />
saintereso monacemebiT. Sroma dawyebulia<br />
1887 wels, xolo misi damTavrebis<br />
zusti TariRi ar aris dafiqsirebuli.<br />
rogorc Cans, m. i. Salikovi sakmaod ganaTlebuli<br />
pirovneba iyo. igi Zalze saintereso<br />
informacias gvawvdis kavkasiis mTieli xalxis,<br />
soxumisa da baTumis okrugebis mosaxleobis<br />
Sesaxeb. avtori, xSir SemTxvevaSi, tendenciurad<br />
msjelobs, magram es momenti mis naklad<br />
ver CaiTvleba, radganac is tipiuri,<br />
rusi didmoxelis poziciebidan gamodis. qu-<br />
Taisis samxedro gubernatori azrovnebs Tavisi<br />
epoqis suliskveTebis Sesabamisad da<br />
momxrea adgilebze administraciuli xelisuflebis<br />
gaZlierebisa. igi wers: `adgilobriv<br />
administraciul xelisuflebas, romelic yvelaze<br />
axlos dgas xalxTan, unda mieniWos<br />
ara marto sadamsjelo Zalaufleba, romelic<br />
danaSaulebaTa aRsakveTad da Tavidan<br />
asacileblad gamoiyeneba, aramed garkveuli<br />
sasamarTlo uflebebic umartivesi darRvevebis,<br />
danaSaulebebisa da samoqalaqo sarCelebis<br />
ganxilvasTan dakavSirebiT~. avtori<br />
Tvlis, rom saWiroa miniWebul uflebaTa gamoyenebis<br />
ufro dawvrilebiTi reglamentacia,<br />
raTa adgili ar eqnes TavaSvebulobasa<br />
da zedmetad subieqtur damokidebulebas<br />
xalxis cxovrebis araswori gamovlinebebis<br />
mimarT. m. i. Salikovi savsebiT eTanxmeba 1889<br />
w. 12 ivlisis kanons1 , romelic amierkavkasiisaTvis<br />
gamoica da aRniSnavs, rom xelisuflebis<br />
danawilebaze (aq igulisxmeba administraciuli<br />
da sasamarTlo xelisuflebis<br />
gancalkeveba) uaris Tqma marTebuli da safuZvliania<br />
imdenad, ramdenadac saqme exeba<br />
iseTi xalxis marTvas, romlebic gonebrivad,<br />
zneobrivad da ekonomikurad SedarebiT naklebad<br />
arian ganviTarebulni. zemoaRniSnul<br />
proeqtebSi mocemuli mosazreba, rom kavkasiis<br />
xelisuflebas unda hqondes mdgomareobis<br />
Sesabamisi sadamsjelo da sasamarTlo uflebebi<br />
da rom igi, marTvis procesSi, unda<br />
warmoadgendes makontrolebel Zalas, avtoris<br />
simpaTiebs iwvevs da iqve sakuTar mosazrebasac<br />
gamoTqvams: `srulad veTanxmebiT ra<br />
zemoaRniSnuls, aucileblad migvaCnia zogierTi<br />
Sesworebis Setana dadgenilebis proeqtSi<br />
im sadamsjelo uflebaTa Taobaze, romlebic<br />
eniWeba samxedro gubernators, olqis<br />
ufrosebs, maT TanaSemweebsa da ubnis ufrosebs~.<br />
1879 wlis moqmedi instruqciis me-20<br />
muxlis II nawilSi, samxedro gubernatoris<br />
ufleba-movaleobebis Sesaxeb aRniSnulia: “im<br />
danaSaulobebisa da darRvevebis mixedviT, romlebsac<br />
iTvaliswinebs sisxlis samarTlis kodeqsi<br />
da kanoni gamosasworebeli msjavrdebis<br />
Sesaxeb, agreTve wesdeba momrigebeli mosamarTleebis<br />
mier dadgenili msjavrdebis Sesaxeb,<br />
yarsisa da baTumis olqebSi sasamar-<br />
Tlo nawilis mowyobis arsebuli debuleba<br />
iTvaliswinebs Semdegs: mosaxleobis mier Cadenili<br />
danaSaulebani ar eqvemdebarebian imperiis<br />
saerTo kanonebiT gasamarTlebas da<br />
ver iqnebian gadacemuli saxalxo sasamar-<br />
TloebisaTvis, saqmeTa ganxilva da dasruleba<br />
administraciuli wesiT warmoebs”. ase-<br />
Tive viTareba iyo Seqmnili quTaisis guberniis<br />
Semadgenel TiTqmis yvela administraciul<br />
erTeulSi da igi, rogorc vxedavT,<br />
saerTo imperiul suliskveTebas exmianeboda.<br />
amave instruqciis 21-e muxlSi samxedro<br />
gubernatorebs administraciuli wesiT eni-<br />
WebodaT damnaSaveTa dajarimebisa (300 mane-<br />
Tamde) da sam Tvemde dapatimrebis ufleba.<br />
1891 wels, mTavarmarTeblis gankargulebis<br />
safuZvelze, quTaisis samxedro gubernators<br />
mieniWa soxumis okrugTan mimarTebaSi Semdegi<br />
uflebebi: 1) im pirTa sam Tvemde dapatimrebisa,<br />
qurdobaSi, yaCaRobasa da sxva dana-<br />
Saulebriv qmedebaSi rom edebaT brali; 2)<br />
privilegirebuli wodebis pirTa Sesaxeb, romelTac<br />
igive danaSaulebaSi edeba brali,<br />
gansakuTrebuli moxsenebiT mimarTvisa<br />
mTavarmarTeblisadmi da mxolod sagangebo<br />
SemTxvevaSi maTi dapatimrebisa sakuTari gadawyvetilebiT,<br />
ris Sesaxebac unda ecnobos<br />
mis udidebulesobas. garda amisa, quTaisis<br />
samxedro gubernators, quTaisis guberniis<br />
ozurgeTis mazris mcxovrebTa mimarT, 1888<br />
wels mTavarmarTeblisagan mieniWa damnaSave-<br />
Ta, maT Soris Tavadebisa da maTi ojaxebis,<br />
sxva mazrebSi gadasaxlebis ufleba. analo-
giuri uflebebi, mciredi SesworebebiT,<br />
gaTvaliswinebuli iyo axali proeqtebiTac.<br />
m. i. Salikovi Tvlida, rom saWiro iyo am<br />
uflebaTa gafarToeba, Tumca xSir SemTxvevaSi<br />
sakmaod progresul azrebsac ayalibebs<br />
okrugis ufrosebis, ubnis ufrosebisa da ma-<br />
Ti TanaSemweebis mxridan disciplinaruli<br />
sasjelis dadebis TvalsazrisiT.<br />
quTaisis samxedro gubernatori saxalxo sasamarTloebis<br />
dadgenilebis proeqtTan dakavSirebiTac<br />
gamoTqvams Tavis mosazrebebs,<br />
romliTac icavs sasamarTlo uwyebaSi administraciuli<br />
moxeleebis monawileobis ideas,<br />
rac Seexeba pirad Semadgenlobas, saxalxo<br />
sasamarTlos mTavar Tavmjdomared Zveleburad<br />
unda darCeniliyo samxedro gubernatoris<br />
TanaSemwe: sasamarTlos erT-erTi wevris,<br />
sagubernio sammarTvelos mrCevelis, nacvlad<br />
unda yofiliyo samxedro-saxalxo kancelariis<br />
mmarTveli TanaSemwe.<br />
zemoaRniSnuli debulebis 58-e muxlis I punqtis<br />
Tanaxmad, saxalxo sasamarTloebis daqvemdebarebidan<br />
amoRebul iqna samoqalaqo saqmeebi,<br />
yvela sarCeli da dava, romelic saadgilmamulo<br />
saqmeebTan an darRveuli mflobelobisa<br />
da sargeblobis aRdgenasTan iyo<br />
dakavSirebuli. debuleba ar ganmartavda, Tu<br />
romeli instanciisaTvis unda miemarTaT mosarCeleebs<br />
msgavs SemTxvevebSi. igi administraciuli<br />
wesiT gadawydeboda saadgilmamulo<br />
komisiaSi.<br />
avtors saintereso mosazreba aqvs gamoTqmuli<br />
quTaisis guberniis saadgilmamulo mowyobis<br />
Taobazec. exeba ra aRniSnul sakiTxs,<br />
igi mas politikur problemaTa WrilSi ganixilavs,<br />
gansakuTrebiT soxumis okrugis mosaxleobasTan<br />
dakavSirebiT. mas miaCnia, rom,<br />
Tu droze ar gadaiWra aRniSnuli problema<br />
da afxazebi ar iqnebian darwmunebulni Tavis<br />
uflebebSi miwaze, iarsebebs imis saSiSroeba,<br />
rom pirvelive xelsayrel SemTxvevaSi Seiqmneba<br />
niadagi imperiisaTvis arasasurveli propagandis,<br />
maT Soris politikuris, gasavrceleblad.<br />
m. i. Salikovi Tvlis, rom swored<br />
saadgilmamulo sakiTxis arasworad dayenebam<br />
gamoiwvia ajanyeba afxazeTSi 1866 wels da<br />
mRelvareba 1870 wels, romelic kodoris<br />
xeobaSi jarebis gagzavniT iqna SeCerebuli.<br />
analogiuri mdgomareobis gamo, imaves imeo-<br />
rebs baTumisa da arTvinis okrugebis Taobazec.<br />
ZiriTadi miniSneba dapyrobili teritoriebis<br />
qalaqebis gareT myofi uZravi qonebis<br />
(mamulebis) saxelmwifo sakuTrebad gamocxadebaze<br />
iyo. Tu kavkasiis sxvadasxva regionebSi<br />
aseTi RonisZieba dagvianebuli Cans,<br />
savsebiT misaRebad miaCniaT msgavsi RonisZiebis<br />
gatareba baTumisa da arTvinis okrugebSi. m.<br />
i. Salikovi Tvlis, rom Suamdgomloba, romelic<br />
warmoadgina kavkasiis mTavarmmarTvelma<br />
samoqalaqo nawilSi, general-adiutantma<br />
Seremetievma, rac SeiZleba swrafad unda<br />
iqnes dakmayofilebuli. igi wers: `me,<br />
rogorc quTaisis guberniis samxedro gubernatori,<br />
sami wlis manZilze gamudmebiT vzrunavdi<br />
imaze, rom arTvinisa da baTumis okrugebis<br />
miwebi da tyeebi umaRlesi nebiT<br />
gamocxadebuliyo saxelmwifo xazinis sakuTrebad~.<br />
ra Sedegebs moitanda yovelive es?<br />
misi azriT, aseTi RonisZieba daicavda saxelmwifo<br />
qonebas Semdgomi datacebisagan, gaa-<br />
Tavisuflebda administracias saxelmwifo miwebis<br />
yidva-gayidvis mayureblis rolisagan<br />
da bolos mouRebda areulobas adgilobriv<br />
mosaxleobaSi. aseTi midgoma, raRa Tqma unda,<br />
wminda imperiul principebze iyo damyarebuli<br />
da aq savsebiT ignorirebulia adgilobrivi<br />
mosaxleobis roli da ufleba miwaze.<br />
rogorc wesi, saadgilmamulo mowyoba,<br />
imperiuli TvalsazrisiT, kolonizaciis dasawyisad<br />
iTvleba.<br />
yovelive zemoaRniSnulidan gamomdinare, m.<br />
i. Salikovi akeTebs Sesabamis daskvnebs:<br />
1. quTaisis guberniis okrugebSi samxedrosaxalxo<br />
mmarTvelobis sistema ucvlelad<br />
unda iqnes SenarCunebuli; mosamsaxureTa piradi<br />
Semadgenloba Zveleburad unda daeqvemdebaros<br />
samxedro saministros;<br />
2. samxedro gubernatoris sadamsjelo Zalaufleba<br />
ar unda Semcirdes;<br />
3. gamocdilebis gaTvaliswinebiT, amJamad moqmedi<br />
Statebi ramdenadme unda gaZlierdes,<br />
xolo mTavarmarTeblis kancelariis mier proeqtirebuli<br />
Statebis SemoReba okrugebis mar-<br />
Tvis sruli moSlis tolfasia, garda amisa,<br />
igi saerTod cudad aisaxeba saqmiswarmoebaze<br />
quTaisis guberniis sammarTveloSi;<br />
4. daarsdes droebiTi adgilobrivi saadgilmamulo<br />
komisia im mizniT, rom Sesabamisi<br />
saqmeebi gadawydes kolegiuri wesiT;<br />
151
152<br />
5. saadgilmamulo saqme, mis saboloo dasrulebamde,<br />
ar gadaeces saxelmwifo qonebis<br />
saministros;<br />
6. adgilobrivi saxalxo sasamarTlo gardaiqmnas<br />
proeqtis Sesabamisad, magram misi<br />
saerTod gauqmeba ar unda moxdes;<br />
7. Tuki samxedro-saxalxo mmarTveloba,<br />
miuxedavad imisa, rom igi namdvilad saWiroa,<br />
mainc iqneba gauqmebuli, maSin:<br />
a)SenarCunebul iqnes quTaisis samxedro gubernatoris<br />
TanaSemwis Tanamdeboba;<br />
b) quTaisis sagubernio sammarTvelo da samxedro<br />
gubernatoris kancelaria gaZlierdes rogorc<br />
piradi SemadgenlobiT, aseve fuladi<br />
saxsrebiT, Statebis proeqtis Sesabamisad;<br />
g) samxedro gubernatoris sadamsjelo uflebebis<br />
mimarT, agreTve saadgilmamulo saqmeebis<br />
warmoebasa da sasamarTlo mowyobas-<br />
Tan dakavSirebiT, gaTvaliswinebul iqnes is,<br />
rac naTqvamia zemoT moyvanil me-2, me-4 da<br />
me-5 punqtebSi;<br />
d) soxumis okrugis mmarTveloba araviTar<br />
SemTxvevaSi ar unda iqnes gaTanabrebuli <strong>III</strong><br />
Tanrigis mazrebis mmarTvelobasTan. igi organizebul<br />
unda iqnes Statebis proeqtis Sesabamisad;<br />
e) baTumisa da arTvinis okrugebSi mmarTvelobis<br />
organizeba unda moxdes analogiurad.<br />
garda zemoaRniSnulisa, quTaisis samxedro<br />
gubernatoris, m. i. Salikovis `moxsenebiTi<br />
baraTi~ Seicavs vrcel da Rirebul faqtobriv<br />
masalas. igi ganmartavs samxedro-saxalxo<br />
mmarTvelobis sistemasa da amocanebs, am ukanasknelis<br />
dasawyissa da ganviTarebas, agreTve,<br />
samxedro-saxalxo mmarTvelobas daqvemdebarebuli<br />
mosaxleobis socialur-ekonomikur<br />
da kulturul mdgomareobas. vfiqrobT,<br />
aRniSnuli naSromi mravalmxriv sayuradRebo<br />
iqneba dainteresebuli mkiTxvelisaTvis.<br />
quTaisis samxedro gubernatoris<br />
moxsenebiTi baraTi kavkasiis mxaris<br />
samxedro-saxalxo mmarTvelobaTa<br />
gardaqmnis Sesaxeb<br />
I<br />
amJamad Sedgenili proeqtebis - 1) `debulebisa<br />
amierkavkasiis im nawilebis marTvis Sesaxeb,<br />
romlebic ar eqvemdebarebian saerTo<br />
samoqalaqo mmarTvelobas~ da 2) `am nawi-<br />
lebis mmarTveli administraciuli da sasamarTlo<br />
dawesebulebebis Statebisa~ - ganxilvamde,<br />
saWiroa winaswar dawvrilebiT gavecnoT<br />
samxedro-saxalxo sammarTvelos mTavarmarTeblis<br />
kancelariis mier Sedgenil `werils<br />
kavkasiis mxaris samxedro-saxalxo mmar-<br />
TvelobaTa gardaqmnis Sesaxeb~, radganac<br />
debulebisa da Statebis proeqtebis am saxiT<br />
Sedgena `werilSi~ warmodgenili monacemebiT<br />
aris ganpirobebuli.<br />
es `werili~ Seicavs Zalze vrcel da Rirebul<br />
masalas, romelic ganmartavs samxedro-saxalxo<br />
mmarTvelobis sistemasa da amocanebs,<br />
am ukanasknelis dasawyissa da ganvi-<br />
Tarebas, agreTve samxedro-saxalxo mmarTvelobas<br />
daqvemdebarebuli mosaxleobis Tanamedrove<br />
kulturul mdgomareobas. am masalam,<br />
ZiriTadad, gadamwyveti mniSvneloba iqonia<br />
ara marto debulebis proeqtSi SemoTavazebuli<br />
marTvis sistemisa da wesis arCevisas,<br />
aramed im piradi da fuladi saSualebebis<br />
gansazRvris drosac, romlebsac awesebs<br />
proeqtiT gaTvaliswinebuli Statebi. magram,<br />
miuxedavad amisa, aseT kapitalur naSromSi<br />
ar aris warmodgenili iseTi monacemebi,<br />
romlebic mxolod adgilobrivi administraciisaTvis<br />
aris SesamCnevi, ris gamoc<br />
`werilis~ zogierTi daskvna saWiroebs metnaklebad<br />
arsebiT Sesworebebs, romlebic win<br />
wamoweven Semdeg sakiTxs: Seesabameba Tu ara<br />
proeqtSi gaTvaliswinebuli marTvis sistema<br />
da wesi, agreTve Statebi, sinamdvileSi arsebul<br />
mdgomareobas, gansakuTrebiT quTaisis<br />
guberniasTan mimarTebaSi.<br />
`werilis~ Tanaxmad, samxedro-saxalxo mmar-<br />
Tvelobis sistema, romelic kavkasiis mTiel<br />
tomebTan brZolis periodSi da maTi damor-<br />
Cilebis Semdeg maT mimarT gamoiyeneboda, Tavdapirvelad<br />
SemdegSi mdgomareobda: 1) administraciuli<br />
xelisuflebis damyareba, romelsac<br />
miniWebuli hqonda iseTi farTo uflebebi,<br />
rom maT gamo xelisuflebas xalxis<br />
TvalSi namdvili Zala da mniSvneloba gaaCnda;<br />
2) samxedro Zalebis mxridan daxmarebis<br />
aRmoCena, administraciis meorexarisxovan<br />
moRvaweTa moTxovnazec ki, insureqciuli<br />
moZraobebis dasaSoSmineblad; da<br />
3) gamartivebuli formis mqone sasamarTlo,<br />
Sedgenili arCeuli pirebisagan, romlebic<br />
xalxis SexedulebaTa suliskveTebiT wyvet-
dnen sakiTxebs. `werilis~ sxva adgilas (gv.<br />
15) naTqvamia: `administraciuli Zalauflebis<br />
farglebSi olqis ufrosi uflebamosili iyo:<br />
a) gamoeyenebina iaraRi amboxebuli da daumorCilebeli<br />
mosaxleobis winaaRmdeg, b)<br />
samxedro sasamarTlosaTvis gadaeca pirebi<br />
RalatisaTvis, mTavrobisa da xelisuflebis<br />
winaaRmdeg mowyobili amboxebisaTvis; mTavrobis<br />
mimarT gamovlenili aSkara daumorCileblobisa<br />
da misi SeuracxyofisaTvis; g)<br />
mxaridan administraciuli wesiT gaesaxlebina<br />
saSiSi da damnaSave pirebi, ris Sesaxebac<br />
unda moexsenebina kavkasiis armiis mTavarsardlobisaTvis;<br />
da d) daemtkicebina sasamarTloebis<br />
ganaCenebi~. administraciuli Tanamdebobebi<br />
ekavaT oficrebs kavkasiis armiis<br />
rigebidan (`werili~, gv.3), TandaTan, mSvidobiani<br />
cxovrebis ganviTarebasTan erTad, es<br />
mkacri sistema Serbilebul iqna; calkeulma,<br />
dabali rangis ufrosebma dakarges jarebis<br />
sakuTari gadawyvetilebiT gamoyenebis ufleba;<br />
im samoqalaqo procesebis ricxvidan,<br />
romlebic saxalxo sasamarTloebSi warmoebda,<br />
amoRebul iqna miwasTan dakavSirebuli davebi;<br />
mosaxleobas mieniWa sasoflo TviTmmar-<br />
Tveloba; SemoRebul iqna momrigebeli sasamarTloebi,<br />
romlebsac daeqvemdebara adgilobrivi<br />
mosaxleoba da a.S. (`werili~, gv.<br />
77). 1883 w. 12 ivnisis kanonis gamocemamde<br />
samxedro-saxalxo sammarTvelo kavkasiis<br />
samxedro okrugis jarebis sardals eqvemdebareboda,<br />
xolo Semdeg kavkasiaSi samoqalaqo<br />
nawilis mTavarmarTeblis gankargulebaSi<br />
gadavida, amasTan, isev samxedro saministros<br />
daqvemdebarebaSi rCeboda. aseTi Serbilebuli<br />
saxiT samxedro-saxalxo mmarTvelobam<br />
dRemde iarseba. Tavdapirvelad mxolod mTielTaTvis<br />
SemoRebul samxedro-saxalxo mmar-<br />
Tvelobis sistemas SemdgomSi, upirveles yovlisa,<br />
Semdegi amocanebi unda Seesrulebina:<br />
daemSvidebina damorCilebuli mxare, Seeguebina<br />
igi axal politikur mdgomareobas da Tanac<br />
imdenad, rom TviT mosaxleobas igi adre<br />
arsebulze ukeTesad mieCnia; ganexorcielebina<br />
meTvalyureoba yovelgvar politikur propagandaze<br />
da saswrafod CaexSo igi; magram,<br />
imavdroulad, cxovrebis wesi, sasamarTlo,<br />
SariaTi, adaTi da samoqalaqo urTierTobebi<br />
TiTqmis xeluxlebeli rCeboda, raTa ar<br />
momxdariyo sayofacxovrebo wesebisa da<br />
Sexedulebebis wyobis iZulebiTi ngreva da<br />
mxolod farulad dawyebuliyo mosaxleobis<br />
momzadeba imperiis erTiani kanonebisadmi dasamorCileblad.<br />
yovelive amis misaRwevad sa-<br />
Wiro iyo iseTi Zlieri, uflebamosili da,<br />
gansakuTrebiT, erTiani xelisufleba, romelic<br />
Tavs moiyrida erT saministroSi. saWiro<br />
iyo mosamsaxureTa Sesabamisi Semadgenlobac.<br />
es ukanasknelni ara mxolod energiulni<br />
da mkacrni unda yofiliyvnen, aramed<br />
samarTliani da uangaronic, maT gacnobierebuli<br />
unda hqonodaT dakisrebuli amocanebi,<br />
yofiliyvnen TavianTi saqmis erTgulni<br />
da unda daemsaxurebinaT mosaxleobis pativiscema<br />
da ndoba. aseT mosamsaxureTa kontingenti,<br />
rogorc `werilSia~ naTqvami, ivseboda<br />
oficrebiT kavkasiis armiis rigebidan,<br />
rac ar iyo Znelad misaRwevi samxedro-saxalxo<br />
mmarTvelobaSi samsaxuris gansakuTrebuli<br />
privilegiebis gamo. yarsisa da baTumis<br />
olqebis SemoerTebis Semdeg iqac Semo-<br />
Rebuli iqna igive mmarTveloba, amasTan, ra<br />
Tqma unda, CamoTvlili amocanebi jer ver<br />
CaiTvleboda Sesrulebulad, risi mizezebic<br />
“werilSi” nawilobriv ganmartebulia.<br />
`werilSi~ mocemulia miTiTebebi im amocanebis<br />
Sesaxeb, romlebic ekisreba samxedrosaxalxo<br />
mmarTvelobis administracias:<br />
`samxedro-saxalxo mmarTvelobis nawilebSi<br />
administraciam, saerTo valdebulebaTa Sesrulebis<br />
garda, unda Seiswavlos da warmar-<br />
Tos xalxis cxovreba, Tvalyuri unda adevnos<br />
mosaxleobis zneobriv da politikur<br />
ganwyobas da dauyovnebliv unda gaataros<br />
damcavi da damsjeli RonisZiebebi, raTa CanasaxSive<br />
aRkveTos yovelgvari mavne zegavlena...<br />
“dabolos, unda aRiniSnos, - naTqvamia<br />
Semdeg `werilSi~, - rom politikurad arasaimedo<br />
da meryevi mosaxleobis marTvisas<br />
warmoiSoba uamravi saqme, romlebic cnobil<br />
RonisZiebebs saWiroeben, zogjer Zalze mkacrs<br />
da energiuls; romlebic ver iqnebian iuridiulad<br />
damtkicebuli da ver daeqvemdebarebian<br />
gamxelas, raTa aman ar gamoiwvios akrZaluli<br />
movlenebis ganviTareba~. es sityvebi kidev<br />
ufro gvarwmuneben im amocanaTa sirTulesa<br />
da seriozulobaSi, romlebic ekisreba<br />
samxedro-saxalxo mmarTvelobis Cinosnebs da,<br />
aseve, mosamsaxureTa Sesabamisi Semadgenlobis<br />
mqone, Zlieri da erTiani xelisuflebis aucileblobaSi.<br />
153
154<br />
1882 wels kavkasiis samoqalaqo nawilis yofilma<br />
mTavarmarTebelma, general-adiutantma,<br />
Tavadma dondukov-korsakovma samxedro saministroSi<br />
Seitana Tavisi mosazrebebi kavkasiaSi<br />
samxedro-saxalxo mmarTvelobis gardaqmnis<br />
Sesaxeb, amasTan, man ganacxada: `dadebiTma<br />
Sedegebma, romlebic mTieli tomebis<br />
marTvis saqmeSi miRweulia am sakiTxis sworad<br />
warmarTvis wyalobiT, imdenad ganaviTares<br />
maTSi moqalaqeobrioba, rom saSualebas<br />
iZlevian am mosaxleobis marTva miaxlovebul<br />
iqnes saerTo samoqalaqo wesebze damyarebul<br />
mmarTvelobasTan~. es gancxadeba gansakuTrebul<br />
yuradRebas ipyrobs da mas araerTxel<br />
davubrundebiT. aq mxolod imas SevniSnavT,<br />
rom `werilSi~ “mTielebSi” igulisxmeba da-<br />
Restnis mosaxleoba da warmodgenili gancxadeba,<br />
Tuki mxolod daRestnis mosaxleobas<br />
exeboda, SesaZloa, marTlac samarTliani iyos;<br />
magram Tuki baTumis, arTvinis da soxumis<br />
okrugebic iyo mxedvelobaSi, maSin aq raRac<br />
gaugebrobaa.<br />
marTalia, gardaqmnis proeqti saxelmwifo<br />
sabWoSi iyo Setanili, magram amis Sedegad<br />
miRebul iqna 1883 w. 12 ivnisis kanoni, romelic<br />
exeboda ara TviT marTvis sistemas, aramed<br />
mxolod mis organizacias; amasTan, igi<br />
jarebis sardlis daqvemdebarebidan kavkasiis<br />
samoqalaqo nawilis mTavarmarTeblis gankargulebaSi<br />
gadavida. Tumca im cvlilebebis<br />
Sefasebisas, romlebic aRniSnulma kanonma Seitana<br />
samxedro-saxalxo mmarTvelobaSi, `werilSi~<br />
naTqvamia: `misi (kanonis) gamoyenebis<br />
Sedegad aRniSnuli mmarTveloba Tavisi suliskveTebiT<br />
aRar iyo samxedro; marTalia,<br />
mosamsaxureebi kvlav iricxebodnen samxedro<br />
uwyebaSi, magram amas mxolod formaluri<br />
mniSvneloba hqonda da garkveul privilegiebs<br />
unarCunebda mosamsaxureebs~ (`werili~,<br />
gv.51). am daskvnas ver daveTanxmebiT, jer<br />
erTi da, ZiriTadad, imis gamo, rom 1883<br />
wlis 12 ivnisis kanonis gamoyenebisa da daqvemdebarebis<br />
aRniSnuli gadacemis gamo, samxedro-saxalxo<br />
sammarTvelos aranairad da araferSi<br />
ar daukargavs Tavisi Taviseburebebi,<br />
romlebic dRemde arseboben; meorec, igi isev<br />
samxedro saministros gankargulebaSi rCeba<br />
da marTalia, jarebis sardlis daqvemdebarebidan<br />
mTavarmarTebelTan gadavida, magram,<br />
unda vivaraudoT, es moxda im mosaz-<br />
rebis safuZvelze, rom orive am Tanamdebobas<br />
erTi da igive pirovneba iTavsebs, xolo radganac<br />
mxaris aRniSnuli nawilebis mmarTvelobiTi<br />
sistema wminda samxedro xasiaTisa<br />
ar aris, rogorc, magaliTad, yubanis da Tergis<br />
olqebSi, aramed samxedro-saxalxo, amitom,<br />
ra Tqma unda, ufro gamarTlebuli iyo<br />
maTi daqvemdebareba mTavarmarTeblisaTvis, rogorc<br />
mxaris mmarTvelisaTvis, da ara jarebis<br />
sardlisaTvis, romelic mxolod jarebs<br />
da kazakTa im olqebs ganagebs, romelTa mosaxleoba<br />
maT SemadgenlobaSia gaerTianebuli.<br />
sxvaTa Soris, 1883 w. 12 ivnisis kanonSi<br />
naTqvamia: droebiTi RonisZiebebis saxiT, 1885<br />
w. 1 ianvramde kavkasiis samoqalaqo nawilis<br />
mTavarmarTeblis gankargulebaSi gadacemul<br />
iqnes 514,114 maneTi samxedro-saxalxo mmar-<br />
Tvelobis Sesanaxad. mTavarmarTebels mieces<br />
dawesebulebaTa droebiTi Statebis dadgenisa<br />
da maTSi cvlilebebis Setanis uflebamosileba,<br />
saWiroebisamebr, aRniSnuli Tanxis<br />
farglebSi.<br />
zemoaRniSnulis Sesrulebis mizniT, 1885 w.<br />
Sedgenilia debulebisa da Statebis axali<br />
proeqtebi, romlebic winaswari ganxilvisaTvis<br />
wardgenil iqna mTavarmarTeblis sabWos winaSe,<br />
xolo Semdgom gadaeca baton Sinagan<br />
saqmeTa ministrs. Sinagan saqmeTa saministrom<br />
daskvnebisaTvis gadasca igi sxva saministroebs.<br />
ar aris aucilebeli yuradRebis SeCereba<br />
mTavarmarTeblis sabWos wevrTa mier aRniSnuli<br />
proeqtebis ganxilvisas gamoTqmul mosazrebebze<br />
da bat. ministrebis daskvnebze,<br />
radganac yovelive es dawvrilebiT gadmocemulia<br />
`werilSi~. mivuTiTebT mxolod um-<br />
Tavres SeniSvnebze.<br />
sabWos wevrma, finansTa saministros warmomadgenelma,<br />
n.s.m. vinogradovma gamoTqva mosazreba<br />
imis Taobaze, rom aucilebelia samxedro-saxalxo<br />
mmarTvelobis adgilebSi dawesdes<br />
kolegiuri dawesebulebebi; agreTve imis<br />
Sesaxeb, rom amierkavkasiis mxareSi amJamad<br />
arsebuli cxra guberniis nacvlad Seiqmnas<br />
mxolod oTxi gubernia, rac xazinas 199,000<br />
maneTis sufTa danazogs Sematebda. saxelmwifo<br />
qonebis ministris yofilma uflebamosilma,<br />
t.s. tixeevma gamoTqva mosazreba, rom<br />
samxedro-saxalxo mmarTvelobis teritoriebi<br />
dauyovnebliv unda iqnen aRiarebuli saxel-
mwifo sakuTrebad da gadacemul iqnen saxelmwifo<br />
sakuTrebis saministros. Tbilisis sasamarTlo<br />
palatis yofilma ufrosma Tavmjdomarem,<br />
misi udidebulesobis sasaxlis karis<br />
hofmeisterma gonCarovma, miuTiTa ra saxalxo<br />
sasamarTloebis naklovanebebze, warmoadgina<br />
rekomendacia imis Taobaze, rom SemoRebul<br />
iqnes momrigebeli sasamarTloebi<br />
saerTo wesdebidan sxvadasxva gansxvavebebiT,<br />
daSvebul iqnes gansawmendeli fici Cveulebis<br />
mixedviT, amasTan, dawesebul iqnes ara saapelacio<br />
instancia, aramed mxolod sakasacio<br />
instancia, romelsac unda warmoadgendes<br />
sasamarTlo palata da a.S., garda amisa,<br />
Segrovebul da gamocemul iqnes mTielTa yvela<br />
adaTi. baton samxedro ministrs, romelic<br />
general-adiutantis, Tavad dondukovkorsakovis<br />
zemoT moyvanil gancxadebas eyrdnoboda,<br />
Tavis mxriv, ar Sexvedria winaaRmdegobani<br />
iseT sakiTxebTan dakavSirebiT, rogoricaa:<br />
samxedro-saxalxo mmarTvelobas daqvemdebarebuli<br />
adgilebis marTvis Sesaxeb Sesabamisi<br />
debulebis damtkiceba; Sesabamisi saministroebisaTvis<br />
maTi gadacema da samxedro-saxalxo<br />
mmarTvelobis amJamad arsebuli<br />
saxelwodebis Secvla. garda amisa, batonma<br />
samxedro ministrma aRniSna, rom: a) yarsis<br />
olqi iseTi didi ar aris, rom calke saolqo<br />
an sagubernio sammarTvelos (rogorc kolegiur<br />
dawesebulebas) saWiroebdes, aramed<br />
igi SeiZleba mierTebul iqnes erevnis guberniasTan;<br />
b) saerTod, iq, sadac amJamad arsebobs<br />
samxedro-saxalxo kancelariebi, maT<br />
nacvlad, sadac saWiroa, dawesdes saolqo<br />
mmarTveloba, kolegiuri sistemis SemoRebis<br />
saxiT; g) adre adgilebze momuSave saadgilmamulo<br />
komisiebis arseboba Zalze sasargeblo<br />
iyo da maTi ricxvi unda gaizardos kidec,<br />
ris meSveobiTac uswrafesad gadawydeba saadgilmamulo<br />
miwis sakiTxi, romelic mTeli<br />
sazogadoebrivi mowyobis qvakuTxeds warmoadgens;<br />
d) Cvens mier dapyrobis uflebiT<br />
dakavebuli adgilebis saxelmwifo sakuTrebad<br />
gamocxadebis dro ukve xelidan aris gaSvebuli;<br />
amis daSveba axla mxolod yarsisa<br />
da yofil baTumis olqSia SesaZlebeli; e)<br />
marTalia, sasurvelia, mxaris calkeuli nawilebis<br />
marTvaSi arsebuli Taviseburebebis<br />
uswrafesi aRmofxvra, magram saxalxo sasamarTloebis<br />
siiafe, saolqo administraciis<br />
mier maTi xelmZRvaneloba, sasamarTlos war-<br />
moebis formis simartive - yovelive es am<br />
sasamarTloebis sasargeblod metyvelebs, amitom<br />
SesaZlebelia maTi im saxiT datoveba,<br />
rogorc proeqtSia warmodgenili; xolo bat.<br />
gonCarovis mier daproeqtebuli sasamarTloebi,<br />
romlebic dauSveben sasamarTlo wesdebisa<br />
da adaTis wesiT moqmedi dawesebulebis SeerTebas,<br />
SeTavsebas, arRveven sasamarTlos<br />
wesdebebis mTlianobas; v) soflis mamasaxlisebisa<br />
da maTi TanaSemweebis Tanamdeboba ar-<br />
CeviTi unda iyos; z) administracias Zalze<br />
didi Zalaufleba aqvs miniWebuli; generaladiutantma<br />
vanovskim, marTalia, ar moiTxova<br />
am Zalauflebis Semcireba, magram aucileblad<br />
miiCnia, ufro dawvrilebiT iqnes miTiTebuli<br />
misi gamoyenebis SemTxvevebi da xarisxi; garda<br />
amisa, ar unda moxdes okrugebis ufrosebis<br />
mier privilegirebul wris pirTa proeqtirebuli<br />
acileba saqmis ganxilvisa da<br />
dasjisagan; da T) saqmeebis gadacemisas Sinagan<br />
saqmeTa saministrosaTvis, mosamsaxureebs<br />
unda SeunarCundes samxedro uwyebaSi momu-<br />
SaveTa uflebebi da SeRavaTebi, agreTve ganakveTebi<br />
da Tanamdebobis, klasisa da pensiis<br />
Tanrigebis miRebis uflebebi (`werili~,<br />
gv. 53-74).<br />
magram rodesac 1999 w. general-adiutant<br />
Tavad dondukov-korsakovisaTvis peterburgSi<br />
yofnis dros cnobili gaxda, rom proeqti<br />
jer kidev ar iyo wardgenili saxelmwifo<br />
sabWosaTvis da bat. ministrebis azrTa<br />
urTierTgaziarebis Sedegad gairkva, rom proeqtis<br />
ganxorcieleba saeWvo iyo, man ukan<br />
waiRo proeqti misi xelaxla gadamuSavebis<br />
mizniT (`werili~, gv. 74-75).<br />
II<br />
rogorc `werilSia~ naTqvami (gv. 77-78), am-<br />
Jamad, rodesac unda gadawydes sakiTxi, mxari<br />
davuWiroT mTiel mosaxleobaSi marTvis<br />
winandel sistemas, davuqvemdebaroT igi saerTo<br />
samoqalaqo mowyobas da saerTo sasamarTlo<br />
dawesebulebebs, Tu SevqmnaT raime<br />
axali sistema, gardamavali marTvis pirvel<br />
sistemasa da meores Soris, aucilebelia Sefasdes<br />
am mosaxleobis Tanamedrove kulturuli<br />
Tvisebebi, romelTa safuZvelzec unda<br />
moxdes mTieli tomebis marTvis yvelaze mizanSewonili<br />
wesis SerCeva, kerZod: a) administraciuli<br />
mmarTvelobis mixedviT, b) sa-<br />
155
156<br />
adgilmamulo mowyobis mixedviT da g) mar-<br />
Tlmsajulebis ganxorcielebis mixedviT.<br />
`werilSi~, upirveles yovlisa, gansazRvrulia<br />
daRestnis mTielTa kulturuli Tvisebebi.<br />
rogorc `werilSia~ naTqvami, ocdaa-<br />
Ti weli xalxis cxovrebaSi saerTod ar<br />
warmoadgens epoqas1 da ver Secvlis cxovrebis<br />
xasiaTsa da wess; mTielma tomebma ver<br />
moaswres Tavisi saxelmwifoebrivi mowyobis<br />
tipis gamomuSaveba, Tundac iseTi primitiulisa,<br />
rogoric amjerad baqosa da elisavetopolis<br />
guberniebis SemadgenlobaSi Semaval<br />
yofil saxanoebSi arsebobda; SeuZlebelia<br />
aseTi veluri da Camouyalibebeli mosaxleobisaTvis<br />
30 wlis ganmavlobaSi SemoiRo<br />
mmarTvelobis samoqalaqo formebi; igi<br />
sul axlaxan ixreboda amboxebisaken, igi fanatikuria,<br />
xolo mis fanatizms ara imdenad<br />
religiuri, ramdenadac politikuri sarCuli<br />
aqvs. amgvar TvisebaTa gamo `werilSi~<br />
keTdeba Semdegi daskvna: `mosaxleobis (mTielTa)<br />
aRniSnuli movlenebi da Tvisebebi Zalze<br />
mniSvnelovania da, TavisTavad, yuradRebas<br />
moiTxoven, ufro imitomac, rom Tu Cven sul<br />
mcire Secdomas mainc davuSvebT, yvela am<br />
TvisebiT isargeblebs musulmanoba - Cveni<br />
mudmivi mteri am mxaris damSvidebis saqmeSi~<br />
(`werili~, gv. 78-81).<br />
yofili baTumis olqis mosaxleobis kulturuli<br />
Tvisebebis Sesaxeb `werilSi~ naTqvamia:<br />
baTumisa da arTvinis okrugebis mosaxleoba,<br />
Tavisi Sinagani wyobiT, cotaTi<br />
Tu gansxvavdeba daRestnis mTielTa sazogadoebebisagan.<br />
rodesac TurqeTis imperiis SemadgenlobaSi<br />
Sedioda, igi mxolod nominalurad<br />
iyo damokidebuli mTavrobaze, gamosaRebsac<br />
ki ar ixdida dadgenil dros da<br />
dadgenili odenobiT; adgili hqonda yaCaRobas,<br />
mosaxleoba yovelTvis ar cnobda xelisuflebas<br />
da srul ignorirebas ukeTebda gamocemul<br />
kanonebs; misTvis, iseve rogorc saer-<br />
Tod sunitebisaTvis, damaxasiaTebelia politikuri<br />
sarCulis mqone religiuri fanatizmi,<br />
xolo is garemoeba, rom mosaxleoba ar<br />
aris uzrunvelyofili miwis mxriv, aRgznebul<br />
mdgomareobaSi amyofebs mas, rac xelsayrel<br />
niadags warmoadgens religiuri da politikuri<br />
propagandisaTvis; dabolos, es mosaxleoba<br />
saukuneebis manZilze Turqi Cinovnikebis<br />
gamryvneli mmarTvelobis qveS cxov-<br />
robda, romlebsac mTavrobis sakanonmdeblo<br />
RonisZiebebi mkvdar wesebamde dahyavdaT da<br />
romlebsac wina planze aReb-micemobis reJimi<br />
hqondaT wamoweuli (`werili~, gv. 81-83).<br />
magram es daxasiaTeba unda Seivsos da ramdenadme<br />
gansxvavebulad unda Sefasdes.<br />
jer erTi, `werilSi~ ar aris warmodgenili<br />
cnobebi soxumis okrugis ZiriTadi adgilobrivi<br />
mosaxleobis kulturuli Tvisebebis Sesaxeb,<br />
okrugisa, romelic, agreTve, quTaisis<br />
guberniis SemadgenlobaSi Semodis da samxedro-saxalxo<br />
mmarTvelobis daqvemdebarebaSi<br />
imyofeba. meorec, yofili baTumis olqis mosaxleoba,<br />
misi kulturuli Tvisebebis mixedviT,<br />
ar SeiZleba gaTanabrebul iqnes daRestnis<br />
mTielebTan. arTvinis da, gansakuTrebiT,<br />
baTumis okrugebis mosaxleoba, Tavisi xasiaTiT,<br />
dRemde iseTive rCeba, rogoric Turqe-<br />
Tis mTavrobis dros iyo. TxuTmetwlian periods<br />
kidev ufro naklebad SeeZlo raime<br />
arsebiTi gavlenis moxdena am mosaxleobis<br />
xasiaTis ZiriTad Tvisebebze, igi Zveleburad<br />
boboqari, Tavisuflebis moyvarea, misTvis damaxasiaTebelia<br />
Zarcva-yaCaRoba, sisxlis aReba<br />
da igi naklebad aris momzadebuli moqalaqeobriobis<br />
aRqmisaTvis. Tumca es Tvisebebi<br />
garegnulad iSviaTad vlindeba da ara marto<br />
mmarTvelobis amJamad dawesebuli reJimis gamo,<br />
aramed imitomac, rom mosaxleoba Tavis<br />
amJamindel mdgomareobas droebiTad miiCnevs<br />
da TiTqos Cawynarda kvlav TurqTa xelisuflebis<br />
qveS gadasvlis molodinSi, raTa<br />
Tavidan aicilos umizno msxverpli, amasTan,<br />
igi isev frTxilad da eWviT ekideba mTavrobis<br />
mier gatarebul TiToeul RonisZiebas.<br />
rogorc, magaliTad, 1878-1879 ww. aWarlebi<br />
aReldnen maSinve, rogorc ki zogierTi punqti<br />
Cveni jarebis mier iqna dakavebuli; agreTve,<br />
1886-1887 ww. SesamCnevi iyo mosaxleobis<br />
Zlieri mRelvareba aRwerisa da<br />
samxedro valdebulebis SemoRebasTan dakav-<br />
SirebiT, rac, sxvaTa Soris, yovelTvis iwvevda<br />
TurqeTSi emigraciis gaZlierebas, ukanasknel<br />
SemTxvevaSi mxolod da mxolod xmebis<br />
gavrcelebis gamo imis Taobaze, TiTqos samxedro<br />
valdebulebis moxda naturiT iqneba<br />
ganxorcielebuli.<br />
Tuki velurobisa da cxovrebis wyobis mixedviT<br />
yofili baTumis olqis mosaxleobasa da<br />
daRestnis mTielTa Soris gansxvaveba mci-
ea, politikuri Sexedulebebis mxriv maT<br />
Soris gansxvaveba Zalze didia da arcTu<br />
yofili baTumis olqis mosaxleobis sasargeblod.<br />
daRestnis mTielebi, gansakuTrebiT<br />
Samilis dros, Zlier xelisuflebas grZnobdnen<br />
da emorCilebodnen mas. isini ara marto<br />
omis siZneleebs itandnen, aramed fulad mosakrebelsac<br />
ixdidnen, amasTan, maTTvis ucxo<br />
iyo yaCaRoba da Zarcva. yofil baTumis olqSi<br />
mosaxleobam disciplinis damcavi xelisufleba<br />
ar icoda; gazafxulis dadgomisTanave<br />
yovelwliurad Semodiodnen Turquli<br />
eskadronebi da ikavebdnen gzebs zamTris dadgomamde,<br />
raTa daecvaT isini Zarcva-yaCaRobisagan,<br />
gadasaxadis asakrebad, agreTve, xSirad<br />
iniSneboda jarebi, romlebsac aWarlebi yovelTvis<br />
uwevdnen winaaRmdegobas da mxolod<br />
amis Semdeg uxdidnen fulad mosakrebels,<br />
Tanac, rogorc `werilSia~ naTqvami, arasruli<br />
odenobiT. rodesac daRestans vadarebT<br />
baTumisa da arTvinis okrugebs, maTi politikuri<br />
mniSvnelobis TvalsazrisiT, romelic<br />
Zalze did rols TamaSobs mmarTvelobis<br />
sistemis arCevisas, kidev ufro did<br />
gansxvavebas vawydebiT, mxedvelobaSi gvaqvs<br />
is, Tu ra droidan Semovida yofili baTumis<br />
olqis teritoria Cveni imperiis SemadgenlobaSi.<br />
musulmanebiT dasaxlebuli kavkasiuri<br />
provinciebis Cvens mier dapyrobas politikuri<br />
mniSvneloba, arsebiTad, eqneba mxolod<br />
imdenad, ramdenadac am provinciebiT<br />
dainteresebulia TurqeTi da ramdenadac mas<br />
aqvs SesaZlebloba zegavlena iqonios maTze,<br />
Cveni interesebis sazianod. daRestans, romelic<br />
misi geografiuli mdebareobis wyalobiT,<br />
arasdros warmoadgenda TurqeTis provincias,<br />
TurqeTTan mxolod religiuri kavSiri<br />
aqvs da amitom daRestans TurqeTi drodadro<br />
iyenebda CvenTvis ama Tu im sirTuleebis<br />
Sesaqmnelad. bolo omis dros Turqma emisrebma<br />
daRestanSi mxolod umniSvnelo ajanyebis<br />
mowyoba SeZles, romelic warmatebiT<br />
iqna CaxSobili da romelmac sabolood daarwmuna<br />
mTielebi amgvar mcdelobaTa uSedegobaSi,<br />
radganac brZola Zalze uTanasworoa.<br />
mxolod gansakuTrebiT araxelsayrel<br />
viTarebaSi, im SemTxvevaSi, Tuki saomari moqmedebebi<br />
mtkvris auzSi gadainacvlebda, See-<br />
Zlo daRestans ufro seriozuli garTulebebi<br />
moetana CvenTvis. sruliad sxva mdgomareobaa<br />
yofili baTumis olqisa da soxumis okrug-<br />
Tan dakavSirebiT. baTumis olqi TurqeTs<br />
mxolod 15 wlis win gamoeyo, igi esazRvreba<br />
TurqeTs, misi musulmanuri mosaxleoba TurqeTs<br />
Tavis samSoblod miiCnevs; Turqma emisrebma<br />
Caunerges maT rwmena, rom es gamoyofa<br />
droebiTia; saerTo sazRvrebis arseboba orive<br />
mxares erTmaneTTan dakavSirebis saSualebas<br />
aZlevs; bevr Cvens axal mosaxles na-<br />
Tesauri kavSiri aqvs TurqeTis qveSevrdomebTan;<br />
dabolos, omis SemTxvevaSi yarsisa<br />
da baTumis olqebi advilad SeiZleba iqcnen<br />
saomari moqmedebebis Teatrad, xolo is, Tu<br />
ra roli Seasrules afxazebma da ra mniSvneloba<br />
hqonda soxumis olqis teritorias<br />
TurqeTTan orive ukanaskneli omis dros, jer<br />
kidev imdenad kargad gvaxsovs, rom amis Sesaxeb<br />
saubari zedmetia.<br />
mxedvelobidan arc is unda gamogvrCes, rom<br />
daRestani Cveni mmarTvelobis qveS ukve 35<br />
welia imyofeba ganuwyvetliv da rom Cveni<br />
Zlieri gavlena daRestanze jer kidev XV<strong>III</strong><br />
saukuneSi daiwyo. pirvelad ruseTis daqvemdebarebaSi<br />
miRebul iqna yumurTa Samxali,<br />
1802 w. avaris saxano iTxovda imaves, momdevno<br />
wels dapyrobil iqnen aWarlebi, xolo<br />
1820 w. - yara-yalmuxeTis saxano. Cveni xelisufleba<br />
da gavlena gamudmebiT izrdeboda<br />
1830 wlamde yara molas, Semdeg ki hamzaTbegisa<br />
da bolos Samilis gamoCenamde (1834<br />
w.), swored am droidan, anu 1830 wlidan<br />
iwyeba uwyveti saomari moqmedebebis periodi,<br />
romelic 1859 w. dasrulda. yofili baTumis<br />
olqis mosaxleoba ki, mis SemoerTebamde, sruliad<br />
ucxo iyo CvenTvis, iseve, rogorc Cven<br />
viyaviT ucxoni am mosaxleobisaTvis.<br />
soxumis okrugis ZiriTadi mosaxleoba -<br />
afxazebi da e.w. samurzayanoelebi (esec<br />
afxazuri tomia) - kulturuli Tvisebebis<br />
TvalsazrisiT, Zalze dabal safexurze imyofeba,<br />
gansakuTrebiT pirvelni: isini velurni,<br />
zarmacni, qarafSutani da meryevni arian;<br />
cxenebisa da saqonlis moparva afxazTa da<br />
samurzayanoelTa yvela fenis warmomadgenlebisTvis<br />
Cveulebaa da rogorc Cveuleba,<br />
igi Znelad eqvemdebareba represiul RonisZiebebs.<br />
maTi religia qristianuli, mahmadianuri<br />
da warmarTuli kultebis aRrevas<br />
warmoadgens; marTlmadidebluri eklesiis mier<br />
dadgenili wes-Cveulebebi umetesobisaTvis<br />
sruliad ucxoa; qorwinebisa da naTlobis<br />
157
158<br />
saidumloebani TiTqmis ar arsebobs: pirveli<br />
Secvlilia dedoflis wayvaniT, Cveulebis Sesabamisad,<br />
xolo meore - agreTve dawesebuli<br />
wes-CveulebebiT; mosaxleobis musulmanur nawils<br />
arc meCeTi gaaCnia da arc molebi, arc<br />
ganicdis maT saWiroebas, dRevandeli qristiani<br />
xval Tavs musulmanad Tvlis da piriqiT;<br />
qurdoba maTi profesionaluri saqmianobaa;<br />
Turq emisarTa gavlena maTze metad<br />
Zlieria.<br />
yvela am monacems im daskvnamde mivyavarT,<br />
rom quTaisis guberniis okrugebis gaTanabrebas<br />
daRestnis mTielebTan araviTari safuZveli<br />
ar gaaCnia da rom es mosaxleoba ver CaiTvleba<br />
momzadebulad samoqalaqo mmarTvelobis<br />
formebis aRsaqmelad.<br />
quTaisis guberniis okrugebis mimarT amgvari<br />
daskvnis gakeTebis mizezTa CamoTvlisas unda<br />
aRiniSnos umTavresi. maT Soris upirvelesi<br />
mdgomareobs okrugebis zemoT CamoTvlil<br />
politikur TvisebebSi da mosaxleobis<br />
kulturul TvisebebSi, romelTa winaaRmdeg<br />
brZolisaTvis TxuTmetwliani periodi Zalze<br />
mcirea; meore mizezi mdgomareobs Tavdapirvelad<br />
momsaxure personalis arasaTanado<br />
SerCevaSi, romelic ar akmayofilebda mocemuli<br />
werilis dasawyisSi CamoTvlil<br />
moTxovnebs. amis dasamtkiceblad sakmarisia<br />
Semdegi faqtis moyvana: baTumis olqis SemoerTebidan<br />
1891 wlamde, olqis ufrosis Tanamdeboba<br />
aq xuT pirs ekava, maTgan ori gasamarTlebul<br />
iqna, xolo mesame, marTalia,<br />
ar gadaeca sasamarTlos, magram gaTavisuflda<br />
Tanamdebobidan. dabolos, aq samsaxurSi<br />
bevri iseTi kategoriis piri iyo, romlebic<br />
samsaxurSi mxolod erTs - gamorCenas eZebs,<br />
gamdidrebas cdilobs, raTa uzrunvelyos sakuTari<br />
Tavi da, Tu SesaZlebloba mieca, yovelnairi<br />
gziT cdilobs daagrovos didZali<br />
qoneba da Semdeg Tavis keras daubrundes.<br />
samwuxarod, es movlena Cveulebrivia TiTqmis<br />
yvela e.w. axali adgilisaTvis.<br />
<strong>III</strong><br />
mTavarmarTeblis kancelariis mier Sedgenili<br />
debulebis proeqti iTvaliswinebs samxedro<br />
gubernatorebis kancelariebis gauqmebas, romlebic<br />
samxedro-saxalxo mmarTvelobas ganagebdnen,<br />
im mizniT, rom dawesebul iqnes saq-<br />
meTa ganxilvisa da gadawyvetis kolegiuri<br />
forma da Tavidan iqnes acilebuli is uxerxulobani,<br />
romlebic dokumentis - `kerZo<br />
mosazrebebi debulebis calkeuli muxlebis<br />
Sesaxeb~, me-6 punqtSia warmodgenili. kancelariebis<br />
sanacvlod SemoTavazebulia daRestnisa<br />
da yarsis olqebSi saolqo sammarTveloebis<br />
Seqmna, xolo quTaisis guberniis<br />
samxedro-saxalxo kancelariis saqmeTwarmoeba<br />
quTaisis sagubernio sammarTvelos unda gadaeces.<br />
samxedro-saxalxo mmarTvelobis nawilebSi<br />
mosaxleobis administraciuli mar-<br />
Tvis sasurveli wesis zogadi safuZvlebis<br />
Semdgomi ganxilvisas, `werilSi~ naTqvamia,<br />
rom mosaxleobis zemoaRniSnuli xasiaTisa<br />
da ganwyobis pirobebSi, didi administraciuli<br />
erTeulebis formireba sruliad Seusabamoa,<br />
gansakuTrebiT maSin, roca erT administraciul<br />
erTeulSi erTiandebian iseTi<br />
nawilebi, romlebic saerTo kanonebs eqvemdebarebian<br />
da iseTebi, romlebic gansakuTrebuli<br />
debulebebis mixedviT imarTebian. am<br />
ukanasknelSi igulisxmeba adgilebi, romlebic<br />
amJamad samxedro-saxalxo mmarTvelobas eqvemdebarebian.<br />
`marTalia, SesaZlebelia iseTi<br />
administratoris moZebna, romelic SeZlebs<br />
erTnairad gaiTavisos mmarTvelobis sxvadasxva<br />
sistemebi, - naTqvamia `werilSi~ - magram<br />
gamoyenebis TvalsazrisiT, mmarTveli pirebi,<br />
umetes SemTxvevaSi, romelime erTi sistemisaken<br />
gadaixrebian, romlis mixedviTac warmarTaven<br />
guberniis marTvas, maSin, rodesac<br />
Tuki mmarTvelobis romelime sistemis gatareba<br />
mkacrad ar iqneba daculi, garda imisa,<br />
rom ar mogvecema saSualeba vimsjeloT misi<br />
mizanSewonilobis xarisxze, es agreTve gamoiwvevs<br />
mimarTulebis meryeobas, rac cudad<br />
aisaxeba mosaxleobaze, romelsac ar<br />
SeuZlia gaigos mis mimarT wayenebuli moTxovnebi<br />
da amis gamo kargavs rwmenas mmarTvelebisa<br />
da mmarTvelobis mimarT~. (gv. 84). am<br />
mosazrebaTa gamo, SeuZleblad aris miCneuli<br />
yarsis olqis mierTeba erevnis gubernias-<br />
Tan, imavdroulad, debulebisa da Statebis<br />
proeqtis Tanaxmad, quTaisis guberniaSi swored<br />
aseTi viTarebis Seqmnaa gaTvaliswinebuli,<br />
samxedro-saxalxo mmarTvelobis quTaisis<br />
samxedro gubernatoris kancelariis gauqmebiT<br />
da misi saqmeTwarmoebis gadacemiT sagubernio<br />
mmarTvelobisaTvis, radganac es dawesebuleba<br />
iZulebuli iqneba imoqmedos sa-
erTo kanonebiTac da debulebebis Sesabamisadac:<br />
zemoaRniSnulisgan gansxvavebiT, yofili<br />
baTumis olqisa da yofili soxumis ganyofilebisaTvis<br />
guberniaSi administraciuli<br />
mmarTvelobis aseTi wesis ganxorcieleba<br />
SeuZlebelia, xolo iseTi viTarebis Seqmna,<br />
romelic winaswar dawunebulia, uxerxulia.<br />
im mizniT, rom ukeTesad ganvmartoT marTvis<br />
is uxerxulobani, romlebic warmoiqmneba<br />
sxadasxva debulebebis mixedviT marTvadi nawilebis<br />
erT administraciul erTeulSi gaerTianebiT,<br />
agreTve imis gasarkvevad, rom<br />
SeuZlebelia quTaisis guberniaSi samxedrosaxalxo<br />
mmarTvelobis kancelariis gauqmeba<br />
da misi saqmis warmoebis sagubernio mmarTvelobisTvis<br />
gadacema, aucilebelia aRiniSnos<br />
Semdegi:<br />
1) davuSvaT, guberniis ufrosi SeZlebs ar<br />
mianiWos upiratesoba marTvis ama Tu im sistemas<br />
da piradad eqneba imis unari, rom<br />
gaiTavisos sxvadasxva sistemebi, aRniSnuli<br />
Tvisebebi, romlebic unda gaaCndes guberniis<br />
ufross, mniSvnelovanwilad unda iyos damaxasiaTebeli<br />
misi TanaSemwisaTvis, vicegubernatorisa<br />
da mrCevelTaTvis, romelTac,<br />
kanonis Tanaxmad, ama Tu is saqmis gadawyvetisas,<br />
SeuZliaT sakuTari azri gaaCndeT.<br />
2) amJamad proeqtirebuli debulebis 47-e<br />
muxlis Sesabamisad da samxedro gubernatoris<br />
TanaSemwis Tanamdebobis gauqmebis gamo.<br />
mTavari saxalxo sasamarTlos Tavmjdomareoba<br />
daekisra vice-gubernators; 47-e muxlis Tanaxmad,<br />
sasamarTlos SemadgenlobaSi Sedis<br />
mrCeveli, romelic xelmZRvanelobs saqmeTa<br />
momzadebas mosmenisaTvis da romelic Tvalyurs<br />
adevnebs maT moZraobas da maT mixedviT<br />
warmoebul angariSgebas. guberniis sammar-<br />
Tvelos mrCevels gadaecema saolqo sasamar-<br />
Tloebis yvela gasaCivrebuli gadawyvetileba,<br />
romlebic dakavSirebuli iqneba samoqalaqo<br />
sarCelTan, SariaTis da sisxlis samarTlis<br />
saqmesTan, agreTve mTavari saxalxo sasamar-<br />
Tlos gasaCivrebuli gadawyvetilebebi. imave<br />
mrCevelis ganyofilebaSi moiyris Tavs yvela<br />
sxva saqme, romelic, proeqtis mixedviT, olqebamde<br />
ganekuTvneboda da eqvemdebareboda<br />
guberniis sammarTvelosTvis gadacemas, maT<br />
Soris, Zalze rTuli saadgilmamulo saqmeebic,<br />
romlebic xSirad gamoiwveven davis<br />
gadasawyvetad adgilze Casvlis aucileblobas.<br />
dabolos, igi, mrCeveli wodebis Sesabamisad,<br />
valdebuli iqneba monawileoba miiRos saer-<br />
Tod yvela saqmis mosmenaSi, romelic sagubernio<br />
sammarTveloSi ganxorcieldeba da<br />
sakuTari mosazreba gamoTqvas maT Sesaxeb,<br />
rac gamoiwvevs mosasmeni saqmeebis axlos gacnobis,<br />
xolo zog SemTxvevaSi maTi piradad<br />
ganxilvis aucileblobas. 73-e muxlis Tanaxmad,<br />
mTavari saxalxo sasamarTlo ikribeba<br />
saWiroebisamebr, Semosul saqmeTa raodenobis<br />
mixedviT, magram aranakleb weliwadSi orjer<br />
mainc.<br />
]quTaisis guberniaSi guberniis sammarTvelo<br />
mdebareobs q. quTaisSi, xolo mTavari saxalxo<br />
sasamarTlo - baTumSi; aqedan gamomdinare,<br />
TiToeul sesiasTan dakavSirebiT, vicegubernatori<br />
da mrCeveli unda gaemgzavron<br />
baTums. im saqmeTa raodenobis mixedviT Tu<br />
vismjelebT, romelTa warmoebac mTavar saxalxo<br />
sasamarTloSi ganxorcieldeba, ori sesiiT<br />
Semofargvla SeuZlebeli iqneba; weliwadSi<br />
eqvsi mainc iqneba saWiro. baTumisa da<br />
arTvinis olqebis saxalxo sasamarTloSi ukanaskneli<br />
sami wlis manZilze saqmeTa moZraobis<br />
Sesaxeb arsebuli cnobebis Tanaxmad, aRniSnul<br />
sasamarTloSi Semovida: 1891 w. -<br />
141 saqme, 1892 w. - 173 da 1893 w. - 210<br />
saqme. gansjadobis gafarToebisa (`kerZo mosazrebebis~<br />
me-15 muxli da debulebis proeqtis<br />
77-e muxli) da mosaxleobis ekonomikuri<br />
interesebis gardauval ganviTarebasTan<br />
erTad, gaizrdeba im saqmeTa ricxvi, romlebic<br />
aRniSnul sasamarTlos mier ganxilvas<br />
eqvemdebarebian; xolo Tuki es gazrda<br />
iseTive progresiiT ganviTardeba, rogorc am<br />
ukanaskneli sami wlis ganmavlobaSi moxda,<br />
maSin sul male mTavar saxalxo sasamar-<br />
TloSi yovelwliurad Semova aranakleb 300<br />
saqmisa. Tu yoveli xuTi saqmis gadawyvetaze<br />
erT dRes vigulisxmebT, maSin vice-gubernators<br />
da mrCevels yovelwliurad aranakleb<br />
60 dRis gatareba mouxdeba; kidev 2 dRes<br />
Tu viangariSebT TiToeul mgzavrobaze, ma-<br />
Sin sagubernio sammarTvelo 2-3 Tvis ganmavlobaSi<br />
vice-gubernatoris, Tavisi uaxloesi<br />
xelmZRvanelis, gareSe darCeba, rac udaod<br />
mniSvnelovan sirTuleebs da saqmeTa aranormalur<br />
msvlelobas gamoiwvevs sagubernio mmar-<br />
TvelobaSi, xolo mrCevelis aryofna srul<br />
159
160<br />
Seferxebas gamoiwvevs sxva saolqo saqmeebSi.<br />
amrigad, im SemTxvevaSi, Tuki moxdeba vicegubernatoris<br />
movaleobebis SeTavseba mTavari<br />
saxalxo sasamarTlos Tavmjdomaris movaleobebTan,<br />
xolo mrCevelis pirdapiri movaleobebisa<br />
- masze aRniSnul sasamarTloSi<br />
dakisrebul movaleobebTan, maSin naTlad ikveTeba<br />
am viTarebis aranormaluroba da ganuxorcielebloba<br />
mTeli saqmeTa warmoebis<br />
sruli moSlis gareSe.<br />
3) saadgilmamulo saqmeTa gadacema sagubernio<br />
sasamarTlosaTvis dasaSvebia imis gamo,<br />
rom am dawesebulebebis gadawyvetilebebi ar<br />
adgenen sakuTrebis uflebebs, aramed mxolod<br />
droebiTi flobisa da sargeblobis uflebas<br />
gansazRvraven (`werili~, gv. 96). arTvinisa<br />
da baTumis olqebTan mimarTebaSi es asea,<br />
magram soxumis olqSi, sadac mosaxleobas,<br />
romelsac danaSauli ar aqvs Cadenili, sakuTrebaSi<br />
gadaecema nakveTebi, warmoiSoba dava<br />
sakuTrebis uflebis Sesaxeb, romelsac amJamad<br />
ganixilaven momrigebeli Suamavlebi da<br />
samxareo gubernatori (1870 w. 8 noemberis,<br />
misi umaRlesobis damtkicebuli debuleba, p.<br />
24 da debuleba soxumis olqis mosaxleobis<br />
saadgilmamulo mowyobis adgilobrivi dawesebulebis<br />
Sesaxeb - 1887 w. 11 noemberi, Tavi<br />
I, p. 10, litera - b.).<br />
4) sagubernio sammarTveloebi, kanonis Tanaxmad,<br />
warmoadgenen kolegiur dawesebulebebs;<br />
Cvens kanonmdeblobaSi mkacrad aris dadgenili,<br />
rom kolegiuri dawesebulebebis gadawyvetilebis<br />
damtkiceba an gauqmeba aseve mxolod<br />
kolegiur dawesebulebebs SeuZliaT,<br />
amis gamo sagubernio sammarTvelos gadawyvetilebebi<br />
SeiZleba gauqmebul iqnen mxolod<br />
mmarTveli senatis mier, saCivrebi aRniSnuli<br />
mmarTvelobebis gadawyvetilebebis mimarT gadaecema<br />
senats, dadgenili vadebis dacviT<br />
(muxli 813, t. II, naw. I). debulebis proeqtis<br />
102-e muxli arRvevs am ZiriTad princips.<br />
5) dokumentis, `kerZo mosazrebebi debulebisa<br />
da Statebis proeqtis calkeuli muxlebis<br />
Sesaxeb~ - me-6 paragrafSi gakeTebuli<br />
miTiTeba imis Taobaze, rom yvela ekonomikuri<br />
da teqnikuri sakiTxi, romelic baTumis,<br />
arTvinis da soxumis olqebTan mimarTebaSi<br />
warmoiSoba, gadaecema sagubernio mmarTvelobas,<br />
ganekuTvneba 1891 wlamde periods,<br />
Semdgom ki es wesi gauqmda, da araviTari -<br />
arc ekonomikuri da saerTod arc erTi sakiTxi<br />
- sagubernio mmarTvelobas aRar gadaecema,<br />
amasTan, is saqmeebi, romlebic adre<br />
sagubernio mmarTvelobas gadaecemoda, amJamad<br />
olqebis mixedviT wydeba saerTo debulebis<br />
Sesabamisad, rac sagubernio mmarTvelobisa-<br />
Tvis ar iyo cnobili. rac Seexeba im sakiTxebs,<br />
romlebic teqnikur nawilSi warmoiSobian,<br />
maTTvis samxedro gubernatorTan arsebobs<br />
gansakuTrebuli teqnikuri TanamSromeli<br />
- samSeneblo da sagzao samuSaoebis<br />
mwarmoebeli, xolo sagubernio mmarTvelobis<br />
samSeneblo ganyofileba mis mimarT mxolod<br />
makontrolebel dawesebulebas warmoadgens;<br />
Tu mainc warmoiSoba teqnikuri sakiTxebis<br />
samSeneblo nawilSi mosmenis aucilebloba,<br />
es araviTar uxerxulobas da sirTules ar<br />
iwvevs da amaSi araferia aranormaluri. yovelive<br />
es gvarwmunebs quTaisis samxedro<br />
gubernatoris kancelariis gauqmebisa da saqmiswarmoebis<br />
sagubernio mmarTvelobisaTvis<br />
gadacemis aucileblobaSi da agreTve imaSi,<br />
rom SeuZlebelia vice-gubernators daekisros<br />
mTavari saxalxo sasamarTlos Tavmjdomareoba,<br />
xolo mrCevels - am sasamarTloSi<br />
monawileoba, meores mxriv ki imaze miuTi-<br />
Tebs, rom samxedro gubernatoris TanaSemwis<br />
Tanamdebobis gauqmeba ar unda moxdes.<br />
magram Tu mxedvelobaSi miviRebT zogierTi<br />
saxis saqmeTa gadawyvetis kolegiuri wesis<br />
damkvidrebis aucileblobas, am mizniT saWiroa<br />
quTaisis guberniaSi Seiqmnas droebiTi<br />
saadgilmamulo komisia. am komisias SeiZleba<br />
gadaeces Semdegi saqmeebi:<br />
a) saadgilmamulo saqmeebi, romlebic aRniSnulia<br />
debulebis proeqtis me-100 muxlSi,<br />
da saerTod, mosaxleobaSi warmoqmnil yvela<br />
kerZo saadgilmamulo sakiTxTan da davasTan<br />
dakavSirebuli saqmeebi;<br />
b) imave debulebis 58-e muxlis p.s-is (gv.<br />
101) Sesabamisad, saxalxo sasamarTlos daqvemdebarebidan<br />
amoRebuli saqmeebi;<br />
g) proeqtis me-40 da 41-e muxlebSi aRniSnuli<br />
saqmeebi; da<br />
d) saqmeebi, romlebic exeba soflis sasamar-<br />
Tloebis mier miRebuli gadawyvetilebebis<br />
gasaCivrebas.
droebiTi saadgilmamulo komisia iqmneba Semdegi<br />
SemadgenlobiT: Tavmjdomare - samxedro<br />
gubernatoris TanaSemwe da wevrebi: samxedro-saxalxo<br />
mmarTvelobis kancelariis mmar-<br />
Tvelis TanaSemwe, quTaisis samxedro gubernatorTan<br />
arsebuli ufrosi moxele sagangebo<br />
davalebaTaTvis, ori miwismzomeli samijno<br />
ganyofilebidan da saqmismwarmoebeli<br />
zemoxsenebuli kancelariis Semadgenlobidan,<br />
kancelariis mmarTvelis TanaSemwe imavdroulad<br />
mTavari saxalxo sasamarTlos wevric<br />
aris; mas ekisreba yvela is movaleoba, rac<br />
debulebis proeqtiT sagubernio sasamarTlos<br />
mrCevelze iyo gaTvlili; gadawyvetilebebis<br />
miRebisaTvis saWiroa komisiis Semadgenlobidan<br />
aranakleb 3 kacis monawileoba, gadawyvetilebebi<br />
miiReba xmaTa umravlesobiT, Tanabari<br />
xmebis SemTxvevaSi upiratesoba eniWeba<br />
Tavmjdomaris xmas. saWiroebis SemTxvevaSi<br />
aucilebeli cnobebis Sesagroveblad komisia<br />
adgilze miavlens Tavis erT an or wevrs.<br />
komisiis gadawyvetilebebi im saqmeebTan dakavSirebiT,<br />
romlebic aRniSnulia proeqtis<br />
me-100 muxlSi, samxedro gubernatoris daskvniT,<br />
dasamtkiceblad waredgineba mTavarmarTebels.<br />
debulebis proeqtis 101-e muxl-<br />
Si da zemoT moyvanili punqtis litera a-s<br />
meore naxevarSi aRniSnuli saqmeebis, agreTve<br />
sasoflo sasamarTloebis gadawyvetilebaTa<br />
gasaCivrebis saqmeTa mixedviT miRebuli gadawyvetilebebi,<br />
sagubernio sammarTvelos Jurnalebis<br />
msgavsad, dasamtkiceblad waredgineba<br />
samxedro gubernators. saCivrebi komisiis<br />
gadawyvetilebaTa mimarT imave komisia-<br />
Si Semodis; xolo Semdeg, misi ganmartebiT,<br />
Jurnalis asliTa da samxedro gubernatoris<br />
daskvniT TandarTuli, gadaecema mTavarmarTebels,<br />
romelic saboloo gadawyvetilebebs<br />
iRebs maT Sesaxeb (debulebis proeqtis<br />
102-e muxli). saadgilmamulo saqmeebTan<br />
dakavSirebuli saqmiswarmoeba am komisiaSi<br />
Tavisufldeba saRerbo mosakreblisagan (103-e<br />
muxli).<br />
komisiis dafuZneba ar gamoiwvevs raime xarjebs,<br />
garda imisa, rac saWiroa kancelariis<br />
mmarTvelis TanaSemwis TanamdebobisaTvis da<br />
igi ar ewinaaRmdegeba bat. samxedro ministris<br />
Sexedulebas amgvari dawesebulebebis<br />
aRdgenis Taobaze.<br />
IV<br />
mosaxleobis Tanamedrove ekonomikuri da kriminaluri<br />
cxovrebis asaxsnelad `werilSi~<br />
Semdegi principuli daskvna aris warmodgenili:<br />
`adgilobriv administraciul xelisuflebas,<br />
romelic yvelaze axlos dgas xalx-<br />
Tan, unda mieniWos ara marto sadamsjelo<br />
Zalaufleba, romelic danaSaulebaTa aRsakveTad<br />
da Tavidan asacileblad gamoiyeneba,<br />
aramed garkveuli sasamarTlo uflebebic umartivesi<br />
darRvevebis, danaSaulebebisa da samoqalaqo<br />
sarCelis ganxilvasTan dakavSirebiT;<br />
magram radganac samoqalaqo cxovrebam da<br />
ekonomikuri interesebis ganviTarebam, ragind<br />
umniSvnelo iyos igi, gadadga Tavisi nabijebi,<br />
amitom ar aris saWiro administraciisaTvis,<br />
gansakuTrebiT qveda instanciebisaTvis,<br />
iseTi farTo uflebamosilebaTa gadacema, romlebic<br />
teritoriebis imperiasTan SemoerTebis-<br />
Tanave Seqmnili debulebebiT iyo dadgenili;<br />
garda amisa, saWiroa miniWebul uflebaTa<br />
gamoyenebis ufro dawvrilebiTi reglamentireba,<br />
raTa adgili ar eqnes TavaSvebulobasa<br />
da zedmetad subieqtur damokidebulebas<br />
xalxis cxovrebis araswori gamovlinebebis<br />
mimarT. amasTan, unda aRiniSnos, rom xelisuflebis<br />
gayofiT gamowveuli naklovanebebi,<br />
romlebic ara marto mTieli, aramed mkvidri<br />
rusi mosaxleobis samxedro-saxalxo mmar-<br />
TvelobaSi SeiniSneba, ukve aRiarebulia misi<br />
udidebulesobis nebiT da swored maT gamoiwvies<br />
1889 w. 12 ivlisis kanonis gamocema,<br />
xolo xelisuflebis gayofaze uaris Tqma<br />
ufro marTebuli da safuZvliani iqneba, Tu<br />
saqme exeba iseTi xalxis marTvis mowesrigebas,<br />
romlebic gonebrivad, zneobrivad da<br />
ekonomikurad SedarebiT naklebad arian ganviTarebuli.<br />
saolqo da sagubernio administraciisaTvis<br />
garkveuli administraciuli da<br />
sasamarTlo uflebebis miniWebisas, romlebic<br />
marTvis iseT sruliad gansakuTrebul sistemas<br />
qmnian, romelic garkveul, ufro aqtiur<br />
xelmZRvanelobasa da warmarTvas moiTxovs,<br />
aucilebelia, kavkasiaSi umaRles xelisuflebas<br />
hqondes misi mdgomareobis Sesabamisi<br />
sadamsjelo da sasamarTlo uflebebi, agreTve,<br />
TviT marTvis ganxorcielebaSi igi unda<br />
warmoadgendes makontrolebel Zalas, mas unda<br />
hqondes imis SesaZlebloba, rom warmarTos<br />
marTvis mTeli mimdinareoba da saboloo ga-<br />
161
162<br />
dawyvetilebebi miiRos Seqmnil gaugebrobebTan<br />
dakavSirebiT, ra Tqma unda, imavdroulad<br />
igi ar unda gascdes cnobil CarCoebs; aRniSnuli<br />
uflebebi ara aqvs miniWebuli xelisuflebis<br />
umaRles warmomadgenels kavkasia-<br />
Si~ (`werili~, gv. 84-87).<br />
sruliad veTanxmebiT ra zemoaRniSnuls, aucileblad<br />
migvaCnia zogierTi Sesworebis Setana<br />
dadgenilebis proeqtSi im sadamsjelo<br />
uflebaTa Taobaze, romlebic eniWeba samxedro<br />
gubernators, olqis ufrosebs, maT Tana-<br />
Semweebsa da ubnis ufrosebs.<br />
moqmedi, 1897 wlis instruqciis me-20 muxlis<br />
me-2 naxevarSi yarsisa da baTumis olqebis<br />
gubernatorebis ufleba-movaleobebis Sesaxeb<br />
aRniSnulia: im danaSaulebebisa da dar-<br />
Rvevebis mixedviT, romlebsac iTvaliswinebs<br />
Zeglisdeba sisxlis samarTlisa da gamosasworebeli<br />
msjavrdebis irgvliv, agreTve wesdeba<br />
momrigebeli mosamarTleebis mier dadgenili<br />
msjavrdebis Sesaxeb, romlebic Cadenilia<br />
mkvidri mosaxleobis warmomadgenelTa<br />
mier, - yarsisa da baTumis olqebSi sasamar-<br />
Tlo nawilis mowyobis Sesaxeb moqmedi debulebis<br />
Tanaxmad, - ar eqvemdebarebian imperiis<br />
saerTo kanonebiT gasamarTlebas da ver<br />
iqnebian gadacemuli saxalxo sasamar-<br />
TloebisaTvis, maT mixedviT saqmeTa ganxilva<br />
da maTi dasruleba administraciuli wesiT<br />
warmoebs.<br />
amave instruqciis 21-e muxlSi naTqvamia:<br />
samxedro gubernatorebs, administraciuli<br />
wesiT, olqebis mosaxleobis mimarT eniWebaT<br />
damnaSaveTa 300 maneTamde dajarimebisa da 3<br />
Tvemde dapatimrebis ufleba, im gamonaklisiT,<br />
rom privilegirebuli wodebis pirTa<br />
dapatimrebis Taobaze maT winaswar unda iTxovon<br />
nebarTva mTavarsardlisagan. gadaudebel<br />
SemTxvevaSi ki isini gascemen gankargulebas<br />
winaswari dapatimrebis Sesaxeb da, imavdroulad,<br />
dawvrilebiT moaxseneben mTavarsardals<br />
im garemoebaTa Taobaze, romlebmac ganapirobes<br />
amgvari zomebis miReba.<br />
1891 w. adgilobrivi xelisuflebis, bat.<br />
mTavarmarTeblis mier quTaisis samxedro<br />
gubernators soxumis okrugTan mimarTebaSi<br />
mieniWa Semdegi uflebebi: 1) im pirTa sam<br />
Tvemde dapatimrebisa, romlebsac brali ede-<br />
baT qurdobaSi, yaCaRobasa da pirutyvis gatacebaSi,<br />
es exeba rogorc adgilobriv mkvidr<br />
mosaxleobas, aseve CamosaxlebulT da okrugSi<br />
droebiT mcxovreb pirebs; da 2) privilegirebuli<br />
wodebis pirTa Sesaxeb, romelTac<br />
imave danaSaulebSi edebaT brali,<br />
gansakuTrebuli moxsenebebiT mimarTvisa<br />
mTavarmarTeblisadmi da mxolod sagangebo<br />
SemTxvevaSi maTi dapatimrebisa sakuTari gadawyvetilebiT,<br />
ris Sesaxebac unda ecnobos<br />
mis maRaludidebulesobas.<br />
garda amisa, quTaisis guberniis ozurgeTis<br />
mazris mcxovrebTa mimarT quTaisis samxedro<br />
gubernators 1888 w. mTavarmarTeblis<br />
mier mieniWa damnaSave pirTa, maT Soris Tavadebisa<br />
da amiT ojaxebis quTaisis sxva mazrebSi<br />
gadasaxlebis ufleba.<br />
amJamad proeqtirebuli debulebis me-10 muxlSi<br />
aRniSnulia: mTavarmarTebels aqvs ufleba:<br />
im pirTa mimarT, romlebic mis mier<br />
sazogadoebrivi wesrigisa da simSvidisaTvis<br />
saSiS pirovnebebad iqnebian miCneuli, gamoiyenos<br />
Semdegi administraciuli sasjeli: eqvs<br />
Tvemde vadiT patimroba da gadasaxleba kavkasiis<br />
mxaris sxva nawilebsa da imperiis<br />
Sida guberniebSi, policiis meTvalyureobis<br />
qveS, aT wlamde vadiT. amave proeqtis me-15<br />
da 33-e muxlebis Tanaxmad, samxedro gubernatorebs<br />
eniWebaT Semdegi uflebebi: ubralo<br />
klasis pirTa dapatimrebisa or Tvemde<br />
vadiT; xolo Tuki aseTive brali edebaT privilegirebuli<br />
wodebis pirebs, maSin samxedro<br />
gubernatorebi winaswar nebarTvas iReben<br />
kavkasiis samoqalaqo nawilis mTavarmarTeblisagan<br />
da mxolod gansakuTrebul, gadaudebel<br />
SemTxvevaSi apatimreben maT sakuTari gadawyvetilebiT,<br />
ris Sesaxebac dawvrilebiT<br />
moaxseneben mTavarmarTebels Semdgom gankargulebaTa<br />
misaRebad.<br />
okrugebis ufrosebs, maT TanaSemweebsa da<br />
ubnis ufrosebs ubralo soflis mosaxleobis<br />
mimarT SeuZliaT gamoiyenon Semdegi sasjeli:<br />
dapatimrebisa, ara umetes 2 kviris vadiT<br />
da jarimis dadebisa, araumetes 15 man.<br />
odenobiT, TanaSemweebsa da ubnis ufrosebs<br />
SeuZliaT 7 dRemde vadiT dapatimreba da 5<br />
maneTamde odenobis jarimis dadeba.<br />
SemoTavazebuli winadadebebis mixedviT, mTavarmarTeblis,<br />
okrugebis ufrosebis, maTi Ta-
naSemweebisa da ubnis ufrosebis sadamsjelo<br />
uflebebi gaZlierebulia; samxedro gubernatorebisa<br />
ki Sesustebuli; amasTan, `weril-<br />
Si~ ar aris axsnili am ukanaskneli gadawyvetilebis<br />
mizezebi, romelTa safuZvelzec<br />
mas adgili unda hqonoda. meores mxriv, okrugebis<br />
ufrosebs, maT TanaSemweebsa da ubnis<br />
ufrosebs eZlevaT fuladi jarimis dadebis<br />
ufleba maSin, rodesac igive ufleba,<br />
romelic amJamad samxedro gubernators aqvs<br />
miniWebuli, marTalia, gauqmebulad ver CaiTvleba,<br />
radganac samxedro gubernatoris<br />
daqvemdebarebaSi myofi moxeleebisTvis mini-<br />
Webuli ufleba, TavisTavad, TviT samxedro<br />
gubernatorebis uflebac iqneba, magram jarimis<br />
odenoba ki mniSvnelovnad aris Semcirebuli<br />
- 300-dan 5-15 maneTamde. samxedro gubernatorebisaTvis<br />
- aseTi sapasuxismgeblo postis<br />
mqone pirTaTvis - amJamad miniWebuli<br />
sadamsjelo uflebebis Sesusteba, Tanac im<br />
teritoriaze, romlis mosaxleobac gansakuTrebul<br />
meTvalyureobas moiTxovs, uxerxulia;<br />
maT unda SeunarCundes sam Tvemde vadiT dapatimrebis<br />
ufleba, agreTve, ucvlelad unda<br />
darCes administraciuli wesiT 300 maneTamde<br />
odenobis jarimis dadebis ufleba yvela<br />
okrugis mosaxleobasTan mimarTebaSi, soxumis<br />
okrugis CaTvliT.<br />
fuladi jarimis dakisrebis ufleba ar unda<br />
mieniWoT arc okrugebis ufrosebs da maT<br />
TanaSemweT da arc ubnis ufrosebs, Tanamdebobis<br />
borotad gamoyenebis SesaZlo SemTxvevebis<br />
Tavidan acilebis mizniT. samxedro<br />
gubernatorebis mxridan fuladi jarimebis<br />
dakisrebisas, ra Tqma unda, gaTvaliswinebul<br />
unda iqnes ara marto danaSaulis xarisxi,<br />
aramed damnaSavis sagadamxdelo saSualebebic.<br />
mas Semdeg, rac administraciis dabal moxeleebs<br />
CamoerTmevaT fuladi jarimebis dakisrebis<br />
uflebebi, unda gaZlierdes maTi uflebebi<br />
patimrobaSi ayvanis mxriv, kerZod:<br />
okrugebis ufrosebs mieniWaT erTi TviT Tavisuflebis<br />
aRkveTis ufleba, maT TanaSemweebsa<br />
da ubnis ufrosebs - ori kviriT. maTi<br />
uflebebis amgvari gaZliereba gamarTlebulia<br />
dadgenilebis proeqtis 33-e muxlis SeniSvnaSic,<br />
romlis Tanaxmad maT eZlevaT administraciuli<br />
wesiT dapatimrebis ufleba, mTavrobis<br />
mier ZalauflebiT aRWurvil pirTa<br />
mimarT gamovlenili upativcemulobisa da<br />
uxeSobisaTvis. garda amisa, mTavarmarTeblisaTvis<br />
kavkasiis mxaris sxva nawilebSi aT<br />
wlamde vadiT policiis meTvalyureobis qveS<br />
gadasaxlebis uflebis miniWebis Sesabamisad,<br />
samxedro gubernatorebsac unda mieniWoT<br />
guberniis sxva mazrebsa da okrugebSi an<br />
sxva olqebSi sam wlamde vadiT gadasaxlebis<br />
ufleba.<br />
dabolos, sadamsjelo administraciul RonisZiebaTa<br />
rigSi unda iqnes SemoRebuli sasoflo<br />
sazogadoebebisaTvis mamasaxlisis ar-<br />
Cevis uflebis droebiTi CamorTmeva samxedro<br />
gubernatoris gadawyvetilebiT, xolo mamasaxlisis<br />
daniSvna moxdes mTavrobis mier.<br />
ufro dawvrilebiT unda iqnes ganxiluli<br />
quTaisis guberniaSi mkvidri mosaxleobis dayofa<br />
ubralo da privilegirebul klasebad,<br />
rac daSvebulia amJamad da gaTvaliswinebulia<br />
debulebis proeqtSi mosaxleobis mimarT<br />
zemoaRniSnuli sadamsjelo RonisZiebebis gatarebisas.<br />
okrugebis mkvidri mosaxleobis<br />
uflebebi sxvadasxva wodebebis mixedviT jer<br />
gansazRvruli ar aris, xolo begebis uflebebi<br />
yofil baTumis olqSi, agreTve Tavadebisa<br />
da amistebis uflebebi soxumis okrugSi,<br />
sakanonmdeblo TvalsazrisiT, jer sanqcirebuli<br />
ar aris. imis gaTvaliswinebiT,<br />
rom, zneobrivi da gonebrivi TvalsazrisiT,<br />
begebs, Tavadebs, amistebsa da, meores mxriv,<br />
ubralo klass Soris, mcireodeni gamonaklisis<br />
garda, raime gansxvaveba ar arsebobs,<br />
Tanac soxumis okrugSi Tavadebi da amistebi,<br />
Cveulebriv, qurdobebis moTaveebi da<br />
organizatorebi arian, ris gamoc isini, zneobis<br />
mxriv, lamis ubralo xalxze dabla dganan,<br />
es xalxi ki mxolod iaraRs warmoadgens<br />
maT xelSi. am viTarebaSi TiTqos ar<br />
unda moxdes adgilobrivi mosaxleobis amgvari<br />
dayofa, iseve, rogorc ar aris es<br />
daSvebuli ozurgeTis mazraSi, aramed, amis<br />
nacvlad, adgilobrivi xelisuflebis mier<br />
ama Tu im klasis pirTa dapatimrebisas, daSvebul<br />
iqnes gamonaklisi im pirTa mimarT,<br />
romlebsac ganaTlebiT da samxedro an samoqalaqo<br />
samsaxuriT mopovebuli aqvT ruse-<br />
Tis imperiis xelisuflebasTan Sesabamisi uflebebi,<br />
rogorc es debulebis proeqtis 55-e<br />
paragrafSia dadgenili maT gansjadobasTan<br />
dakavSirebiT. sxvaTa Soris, am gziT daiZleva<br />
is uxerxulobani - drois gaWianureba -<br />
163
164<br />
romlebsac adgili aqvs adgilobrivi xelisuflebis<br />
mier administraciuli wesiT egreT<br />
wodebuli privilegirebuli wodebebis<br />
pirTa patimrobaSi ayvanis dros, radganac am<br />
RonisZiebas mxolod maSin aqvs saTanado Sedegi,<br />
rodesac igi yovelgvari gaWianurebis gareSe,<br />
iqve, cxel kvalze gamoiyeneba.<br />
V<br />
saadgilmamulo sakiTxi, im saxiT, rogorc<br />
igi `werilSia~ warmodgenili, moicavs: a)<br />
saxelmwifosa da mosaxleobis damokidebulebas<br />
miwasTan; b) mosaxleobis mowyobas saadgilmamulo<br />
TvalsazrisiT; da g) im dawesebulebebis<br />
organizacias, romlebic ganageben<br />
saadgilmamulo saqmeebs da am saxis saqmeebis<br />
warmoebisa da gadawyvetis wess.<br />
aq ar SevexebiT `werilSi~ warmodgenil im<br />
monacemebsa da Sexedulebebs, romlebic exeba<br />
mTieli mosaxleobisa da saadgilmamulo<br />
saqmis mowyobas daRestanSi, am sakiTxs mxolod<br />
quTaisis guberniaSi Semaval okrugebTan<br />
mimarTebaSi ganvixilavT; mxolod winaswar<br />
SevniSnavT, rom saadgilmamulo sakiTxze<br />
`werilSi~ vrceli masalaa mocemuli<br />
daRestnis mTiel tomebTan mimarTebaSi, magram,<br />
rac Seexeba baTumis, arTvinisa da soxumis<br />
okrugebs, `werilSi~ warmodgenili monacemebi<br />
mniSvnelovan Sevsebas saWiroeben.<br />
im teritoriebis SemoerTebisas, romlebic<br />
baTumisa da arTvinis okrugebs Seadgenen, mosaxleobisaTvis<br />
gamocxadebul iqna maTTvis<br />
im samoqalaqo uflebaTa SenarCunebis Sesaxeb,<br />
romlebiTac isini TurqeTis mTavrobis dros<br />
sargeblobdnen. amasTan, musulmanebs sakuTrebis<br />
uflebaTa instituti ar gaaCnda, garda<br />
`mulqisa~, romelic yofil baTumis olqSi<br />
arc warsulSi arsebobda da arc amJamad<br />
arsebobs, da `vakfisa~, anu meCeTebis uZravi<br />
qonebisa. aRniSnuli princi pi saadgilmamulo<br />
sakuTrebasTan mimarTebaSi musulmanTaTvis<br />
dadgenilia musulmanuri samarTlis kompetentur<br />
SemswavlelTa mier, xolo yarsisa<br />
da yofili baTumis olqebisaTvis - im komisiebis<br />
mier, romlebic Seiswavlidnen miwaTmflobelobis<br />
sakiTxs am olqebSi. am komisiaTa<br />
Sromebis ganxilvis safuZvelze kavkasiis<br />
samoqalaqo nawilis mTavarmarTeblis sab-<br />
Wom 1885 w. 17 ianvari sxdomaze yarsis ol-<br />
qisa da arTvinisa da baTumis okrugebis yvela<br />
is teritoria, romelic ar warmoadgenda<br />
savakufo miwebs, saxelmwifo sakuTrebad gamoacxada.<br />
sabWos Jurnalis es nawili damtkicebulia<br />
yofili mTavarmarTeblis, generaladiutantis<br />
Tavad dondukov-korsakovis mier<br />
1888 w. 31 marts. dabolos, aRniSnuli principi<br />
mmarTveli senatis sakasacio departamentis<br />
mierac iqna miRebuli. departamentis<br />
1874 w, 16 ianvars gadawyvetilebaSi (krebuli<br />
#125), aRniSnulia: `...saxelmwifo sab-<br />
Wos azriT, madaTovis saqmesTan dakavSirebiT<br />
gairkva Semdegi: mokvleulia da araviTar eWvs<br />
ar iwvevs is, rom amierkavkasiis mxaris yvela<br />
musulmanur provinciaSi dasaxlebuli<br />
uZravi mamulebi ar imyofebodnen kerZo sakuTrebaSi,<br />
aramed mxolod garkveuli SemosavlebiT<br />
sargeblobisaTvis gadaecemodnen gardacvalebamde<br />
an STamomavlobiT; aravis See-<br />
Zlo aseTi mamulebis gayidva, gasaCuqreba an<br />
anderZiT datoveba, radganac sakuTrebis ufleba<br />
uzenaes xelisuflebas ekuTvnoda.<br />
miuxedavad amisa, yarsis olqis, arTvinisa<br />
da baTumis okrugebis SemoerTebis Semdeg,<br />
male iqna SemCneuli kerZo pirTa saxelze<br />
saxelmwifo da savakufo miwebis damtkiceba<br />
sasamarTlo gadawyvetilebebisa da sanotaro<br />
aqtebis safuZvelze; amrigad, okrugebSi<br />
gaCnda kerZo saadgilmamulo sakuTreba, amitom<br />
general-adiutantma, Tavadma dondukovkorsakovma,<br />
ministrTa komitetis meSveobiT,<br />
aRZra Suamdgomloba aseTi araswori gadawyvetilebebisa<br />
da aqtebis ganadgurebisa da<br />
sasamarTlos daqvemdebarebidan saadgilmamulo<br />
saqmeebis droebiTi amoRebis Sesaxeb. amas<br />
mohyva 1884 w. 26 oqtombris kanoni, romelmac<br />
yarsis olqSi, arTvinisa da baTumis okrugebSi<br />
droebiT akrZala nasyidobis aqtebi<br />
da uZravi qonebiT sajaro vaWroba, Tuki masze<br />
ar arsebobda ruseTis kanonebis Sesabamisad<br />
gaformebuli aqtebi. magram am kanonma<br />
ara marto ver gaauqma saxelmwifo qonebis<br />
dataceba, aramed piriqiT, borotmzraxvelTa<br />
xelSi saxelmwifo miwebis datacebis axal<br />
saSualebad iqca - mflobelobis xandazmulobis<br />
Sesaxeb samflobelo Canawerebis mi-<br />
Rebis gziT, an sasamarTlos mier damtkicebuli<br />
samediatoro gadawyvetilebebis sa-<br />
SualebiT. amgvari borotebis aRkveTis mizniT,<br />
kavkasiis samoqalaqo nawilis<br />
mTavarmarTebelma, general-adiutantma Ser-
emetievma, misi maRaludidebulesobis sabWo-<br />
Si am saqmis yovelmxrivi ganxilvisa da Cemi,<br />
rogorc quTaisis samxedro gubernatoris,<br />
moxsenebis safuZvelze, am saqmesTan dakavSirebiT<br />
1893 w. warmoadgina Suamdgomloba<br />
sabWos mier SemuSavebuli Semdegi debulebis<br />
umaRlesad damtkicebis Sesaxeb: `yarsisa<br />
da yofili baTumis olqebis qalaqebs gareT<br />
myofi miwebi, romlebic ar miekuTvnebian savakufo<br />
mamulebs, gamocxadebul iqnen saxelmwifo<br />
qonebad~. imavdroulad, misi maRaludidebulesoba<br />
iTxovda, am debulebis damtkicebasTan<br />
erTad, imave ricxvidan dawyebuliyo<br />
saerTo xandazmulobis vada, am adgilebSi<br />
uZrav qonebaze sakuTrebis uflebaTa<br />
mosapoveblad, xandazmuli mflobelobis safuZvelze.<br />
im gansakuTrebuli mniSvnelobis gamo, romelic<br />
swor saadgilmamulo mowyobas aqvs da<br />
rac soflis mosaxleobis ekonomikuri ganvi-<br />
Tarebis qvakuTxeds warmoadgens, - miT umetes,<br />
rom, am Tu im gadawyvetilebis miRebas<br />
saadgilmamulo sakiTxze, romelic miwaTmoqmedi<br />
masis umetesobis yvelaze saWirboroto<br />
interesebs exeba, Tanac yvelaze CamorCenili<br />
masisa, romelic Znelad iTvisebs yovelgvar<br />
siaxles miwaTmoqmedebisa da miwaTmflobelobis<br />
saqmeSi, - miT ufro udidesi mniSvneloba<br />
aqvs gamarjvebulTa da damarcxebulTa gaer-<br />
Tianebisa da dapyrobili qveynis damSvidebisaTvis<br />
(`werili~, gv. 87). amis gamo saWiroa<br />
moviyvanoT mTavarmarTeblis sabWos wevrTa<br />
da bat. ministrTa mosazrebebi aRniSnul sakiTxTan<br />
dakavSirebiT. sabWos wevrTa umetesobam<br />
gamoTqva azri, rom saadgilmamulo sakiTxis<br />
gadawyvetas win unda uZRodes miwaTmflobelobis<br />
yvela saxeobisa da formis da<br />
mosaxleobis yvela tradiciuli saadgilmamulo<br />
uflebis Seswavla; yvela miwis saxelmwifo<br />
qonebis saministrosaTvis gadacema saqmis<br />
garkveuli vadiT SeCerebas gamoiwvevs, rom<br />
aRaraferi vTqvaT imaze, rom aman SeZleba<br />
gamoiwvios azris Secvla TviT normaluri<br />
mowyobis arsis Sesaxeb da amiT warmoiSvas<br />
yoymani, rac Zalze saSiSia aseT mniSvnelovan<br />
saqmeSi. ganixilavda ra am mosazrebas,<br />
saidumlo mrCeveli tixeevi Tvlida, rom olqebis<br />
teritoriebi, romlebic uxvad daRvrili<br />
sisxlisa da uzarmazari msxverplis Sedegad<br />
aris mopovebuli, dauyovnebliv unda<br />
iqnen gamocxadebuli saxelmwifo sakuTrebad<br />
da unda gadavidnen saxelmwifo qonebis saministros<br />
daqvemdebarebaSi. saidumlo mrCevelma<br />
kuCaevma gaiziara wina mosazreba da daamata,<br />
rom mosaxleobis wodebrivi uflebebis gansazRvrisa<br />
da saxelmwifo glexTa yofis mowyobis<br />
sakiTxi ar Sedis Sinagan saqmeTa saministros<br />
daqvemdebarebaSi. stats-mdivanma ostrovskim<br />
aucileblad miiCnia olqebis yvela<br />
miwis, agreTve saxelmwifo glexebisa da kolonistebis<br />
gadacema saxelmwifo qonebis saministros<br />
daqvemdebarebaSi. general-adiutanti<br />
vanovski am sakiTxs gansakuTrebuli yurad-<br />
RebiT moekida. igi Seexo saidumlo mrCevelis,<br />
tixeevis mosazrebas olqebSi, upirveles<br />
yovlisa, saxelmwifo uflebis damkvidrebisa<br />
da miwebis Sesabamisi saministrosaTvis<br />
gadacemis Sesaxeb; bat. samxedro ministri<br />
Tvlis, rom dapyrobis uflebiT dakavebuli<br />
miwebis saxelmwifo sakuTrebad gamocxadebis<br />
dro ukve xelidan aris gaSvebuli;<br />
rom axla amgvari RonisZiebis gatarebam Sei-<br />
Zleba gamoiwvios mosaxleobis aRelveba da<br />
arasasurveli garTulebebi, ramac SeiZleba<br />
didi xniT SeaCeros saadgilmamulo sakiTxis<br />
gadawyveta; amgvari RonisZieba amJamad Sei-<br />
Zleba gatarebul iqnes mxolod yarsisa da<br />
yofili baTumis olqebis teritoriebTan mimarTebaSi,<br />
- viTarebis Seswavlis safuZvelze<br />
gamovlenili mosaxleobis miwaTmflobelobis<br />
pirobiTi uflebebisa da saku-<br />
Tari miwebis gayidvis Sesaxeb konstantinopolis<br />
traqtatis VII muxliT gaTvaliswinebuli<br />
SeRavaTebis gamo, - Tumca mainc im pirobiT,<br />
rom mcxovreblebs ar CamoerTmevaT<br />
maT sargeblobaSi myofi nakveTebi (`werili~<br />
gv.69-70). am sakiTxTan dakavSirebiT, `werilSi~,<br />
daskvnebis saxiT, warmodgenilia Semdegi<br />
monacemebi da mosazrebebi: a) saxelmwifo<br />
sakuTrebad SeiZleba gamocxaddes mxolod<br />
is uZravi qoneba, romelic aravis kerZo sakuTrebas<br />
ar warmoadgens, magram es RonisZieba<br />
jer-jerobiT ver iqneba gatarebuli daRestanis<br />
mTieli tomebis mimarT, radganac dRemde<br />
ver moxerxda arsebuli komisiebis mier ker-<br />
Zo mflobelobaSi arsebuli uZravi qonebis<br />
saTanado sizustiT gansazRvra; b) marTalia,<br />
1889 wels, 1888 w. 12 ivnisis kanonis ZaliT,<br />
samxedro-saxalxo mmarTvelobas daqvemdebarebuli<br />
saxelmwifo miwebi unda gadascemoda<br />
saxelmwifo qonebis saministros, mag-<br />
165
166<br />
ram jer-jerobiT yvela miwa gadacemuli ar<br />
aris, amitom yvela miwis saxelmwifo sakuTrebad<br />
gamocxadebis dro marTlac xelidan<br />
aris gaSvebuli; g) mTlianad saadgilmamulo<br />
saqmis gadacema, misi axlandeli saxiT, mosaxleobis<br />
(rogorc saxelmwifo glexebis)<br />
CaTvliT, SeuZlebelia, `werilSi~ dawvrilebiT<br />
gadmocemul mizezTa gamo (gv. 93-94);<br />
da d) vinaidan saadgilmamulo da, masTan<br />
dakavSirebiT, wodebrivi sakiTxi aucileblad<br />
unda iqnes datovebuli administraciis daqvemdebarebaSi,<br />
xolo kerZo saadgilmamulo davebi<br />
unda ganixilebodnen kolegiuri wesiT<br />
da ara axlad Sedgenili Statebis mixedviT<br />
daproeqtebuli saadgilmamulo komisiis mier<br />
(romelic ar unda mocdes mis pirdapir<br />
movaleobas), `werilis~ Tanaxmad, okrugebsa<br />
da olqebSi samxedro-saxalxo mmarTvelobas<br />
daqvemdebarebuli, glexTa saqmeebis mwarmoebeli<br />
saerTo dawesebulebebis daarsebamde,<br />
yvela kerZo saadgilmamulo sakiTxis ganxilva<br />
da gadawyveta mxaris am nawilebSi gadaeces<br />
saolqo mmarTvelobebs, romelTa Seqmnac aris<br />
SemoTavazebuli; amasTan, es dawesebulebebi<br />
daaweseben ara sakuTrebis uflebebs, aramed<br />
mxolod droebiTi mflobelobisa da sargeblobis<br />
uflebebs, amitom saCivrebi maT gadawyvetilebaTa<br />
Sesaxeb gansaxilvelad da<br />
saboloo gadawyvetilebis misaRebad gadaecema<br />
mTavarmarTebels (`werili~, gv. 96).<br />
bat. ministrebisa da sabWos wevrTa Sexedulebebsa<br />
da agreTve `werilSi~ warmodgenil<br />
mosazrebebTan dakavSirebiT unda aRiniSnos<br />
Semdegi:<br />
a) `werilSi (gv. 89) naTqvamia, rom soxumis<br />
saadgilmamulo komisiam (romelic amJamad<br />
gauqmebulia) daasrula Tavisi samuSaoebi 1869<br />
w., man sakanonmdeblo sanqcia 1870 w. miiRo<br />
da amJamad xdeba misi sisruleSi moyvana momrigebeli<br />
Suamavlebis meSveobiT. aqedan SegviZlia<br />
gavakeToT daskvna, rom soxumis okrugSi<br />
saadgilmamulo sakiTxi gadawyvetis<br />
sasurvel procesSia, magram sinamdvileSi saqme<br />
sxvagvarad aris. praqtikaSi sakmaod xSirad<br />
warmoiSoba iseTi sakiTxebi, romlebic ar<br />
aris gaTvaliswinebuli arc 1870 w. debulebiT<br />
da arc okrugSi saadgilmamulo saqmis warmarTvis<br />
Sesaxeb 1885 w. miRebuli instruqciiT.<br />
soxumis okrugSi 32 adgilobrivi Temia,<br />
romlebic saWiroeben mowyobas saadgil-<br />
mamulo TvalsazrisiT, Sesabamisi debulebis<br />
(debuleba maTi saadgilmamulo mowyobis Sesaxeb)<br />
safuZvelze, garda im privilegirebuli<br />
wodebis pirebisa, romlebsac jer ar miuRiaT<br />
- zogs damatebiTi, zogs ki srulebiTsaadgilmamulo<br />
nakveTebi. 32 Temidan 12-is<br />
mosaxleoba, romelic omis dros Cveni mTavrobis<br />
erTguli darCa, elodeba maTze miwis<br />
srul sakuTrebaSi gadacemas, xolo danarCeni<br />
20 Temi - miwis damtkicebas STamomavlobiT<br />
sargeblobis uflebiT. am samuSaos<br />
Sesruleba momrigebeli Suamavlebis mier daiwyo<br />
1887 w. da axlac grZeldeba, am drois<br />
manZilze 3 Temis saadgilmamulo mowyobis<br />
dasrulebac ki ver moxerxda (TiToeuli momrigebeli<br />
Suamavali TiTo TemTan dakavSirebiT<br />
muSaobs). Tu Semdgomi muSaobac imave<br />
wesiT warimarTeba, danarCeni udanaSaulo 9<br />
Temis mowyoba 21 weliwadSi damTavrdeba; amas<br />
Tu davumatebT im, marTalia SedarebiT naklebad<br />
rTul, samuSaos, romelic dasWirdeba<br />
miwis ganawilebas danaSaulis mqone mosaxleobis<br />
20 TemSi, maSin afxazeTisa da<br />
samurzayanos mosaxleobis saadgilmamulo<br />
mowyoba 30 welze male ar damTavrdeba; rom<br />
araferi vTqvaT samuSaoebis Rirebulebaze xazinisaTvis,<br />
radganac yovelwliurad es xarjebi,<br />
momrigebeli Suamavlisa da miwismzomel-<br />
Ta anazRaurebis CaTvliT, 16 aTas maneTze<br />
mets Seadgens, rac 30 wlis manZilze naxevar<br />
milions (480 aTass), miuaxlovdeba, sruliad<br />
ar aris sasurveli, rom soxumis okrugis<br />
mosaxleoba, gansakuTrebiT ki afxazi<br />
mosaxleoba, romelic meryevi da mouwesrigebelia,<br />
amdeni xnis ganmavlobaSi mouwyobeli<br />
iyos yvelaze arsebiTi - saadgilmamulo, TvalsazrisiT.<br />
sanam afxazebi aseT gaurkvevel<br />
mdgomareobaSi iqnebian da ar iqnebian darwmunebuli<br />
TavianT uflebebSi miwis sakiTxTan<br />
dakavSirebiT, manamde iqneba imis saSiSroeba,<br />
rom pirvelsave xelsayrel SemTxvevaSi Seiqmneba<br />
niadagi CvenTvis arasasurveli propagandis<br />
- maT Soris politikuris - gasavrceleblad.<br />
saadgilmamulo sakiTxis arasworma<br />
dayenebam gamoiwvia afxazebis ajanyeba 1866<br />
w. da maTi mRelvareba 1870 w., romelic<br />
kodorSi jarebis gagzavniT iqna SeCerebuli.<br />
aqedan Cans, rom saadgilmamulo sakiTxi<br />
soxumis okrugSi iseTive mniSvnelobas inar-<br />
Cunebs, rogorc mis arTvinisa da baTumis<br />
okrugebSi aqvs, xolo zemoaRniSnuli de-
uleba da instruqcia, soxumis okrugSi saadgilmamulo<br />
saqmis uswrafesi dasrulebis<br />
miRwevis mizniT, gadaxedvasa da cvlilebebis<br />
Setanas saWiroebs.<br />
2) mTavarmarTeblis mier warmodgenil iqna<br />
zemoaRniSnuli moxseneba yarsisa da yofili<br />
baTumis olqebis im miwebis saxelmwifo<br />
sakuTrebad gamocxadebis Sesaxeb, romlebic<br />
qalaqebs gareT mdebareoben da ar ganekuTvnebian<br />
savakufo mamulebs. radgan sakiTxi<br />
amgvarad dgas, saWiroa mxolod daJinebiTi<br />
zrunva general-adiutant Seremetievis zemoT<br />
moyvanili Suamdgomlobis uswrafesi dakmayofilebis<br />
Taobaze.<br />
administraciuli xasiaTis is RonisZiebebi,<br />
romlebic aqamde gamoiyeneboda, agreTve miwebisa<br />
da tyeebis gadacema saxelmwifo qonebis<br />
saministrosaTvis, rac, `werilis~ Tanaxmad,<br />
TiTqos aRniSnuli uZravi qonebis<br />
saxelmwifo sakuTrebad gamocxadebis tolfasia,<br />
ver daicavs mas sasamarTlos gadawyvetilebebis<br />
gziT ganxorcielebuli datacebisagan.<br />
amis gamo me, rogorc quTaisis<br />
samxedro gubernatori, sami wlis manZilze<br />
gamudmebiT vzrunavdi imaze, rom arTvinisa<br />
da baTumis okrugebis miwebi da tyeebi umaRlesi<br />
nebiT gamocxadebuliyo saxelmwifo sakuTrebad.<br />
sasamarTlos gadawyvetilebaTa mi-<br />
Rebisas mxolod aseTi aqti iqneba miCneuli<br />
xazinis uflebaTa kategoriul da utyuar<br />
mtkicebulebad, daicavs saxelmwifo sakuTrebas<br />
Semdgomi datacebisgan, gaaTavisuflebs<br />
administracias saxelmwifo miwebis yidva-gayidvis<br />
mayureblis rolisagan da bolos mouRebs<br />
areulobas, romelsac mkvidr mosaxleobaSi<br />
warmoSobs imis danaxva, Tu rogor<br />
iqceva viRac Camosaxlebul pirTa sakuTrebad<br />
miwebi, romlebic maT sargeblobaSi<br />
iyo da ZvelTagan uzenaesi xelisuflebis<br />
sakuTrebas warmoadgendnen; da rac mTavaria,<br />
aseTi aqti, erTis mxriv, xels Seuwyobs mkvidri<br />
mosaxleobis saadgilmamulo mowyobis saqmes,<br />
meores mxriv ki rusi mosaxleobis mier<br />
baTumisa da arTvinis okrugebis kolonizaciis<br />
dawyebas, rac aqamde SeuZlebeli iyo<br />
imis gamo, rom am okrugebSi miwebi, sakanonmdeblo<br />
wesiT, ar iyo gamocxadebuli saxelmwifo<br />
sakuTrebad.<br />
3) sakiTxi samxedro-saxalxo mmarTvelobis<br />
teritoriaTa miwebisa da tyeebis saxelmwi-<br />
fo qonebis saministrosaTvis gadacemis Sesaxeb<br />
ukve gadawyvetilia 1888 w. 14 ivnisis<br />
kanoniT da TviT gadacemac nawilobriv ganxorcielebulia,<br />
nawilobriv ki grZeldeba. amitom<br />
ganxilvas saWiroebs sakiTxi mxolod<br />
imis Taobaze, SeiZleba Tu ara amJamad mTeli<br />
saadgilmamulo-wodebrivi saqmis, agreTve<br />
mkvidri mosaxleobisa (rogorc saxelmwifo<br />
glexebis) da kolonistebis gadacema imave<br />
saministrosaTvis, amasTan, mxedvelobaSi unda<br />
viqonioT isic, rom jer gamosacemia debuleba<br />
mosaxleobis saadgilmamulo mowyobis<br />
Sesaxeb, Semdeg es debuleba sisruleSi unda<br />
iqnes moyvanili nadelebis faqtiuri gamoyofis<br />
gziT da, garda amisa, unda iqnes gansaz-<br />
Rvruli mkvidri mosaxleobis wodebrivi uflebebi.<br />
`werilSi~ es sakiTxi uaryofiTad<br />
aris gadawyvetili. am gadawyvetilebas ar<br />
SeiZleba daveTanxmoT im mizezebis gaTvaliswinebiT,<br />
romlebic dawvrilebiT aris warmodgenili<br />
`werilSi~.<br />
im adgilobriv dawesebulebaTa Taobaze, romlebmac,<br />
proeqtis Tanaxmad, unda warmarTon<br />
saadgilmamulo saqmeebi, navaraudevia, rom<br />
komisias, wodebriv-saadgilmamulo saqmeTa dasrulebis<br />
mizniT, daevalos samxedro-saxalxo<br />
mmarTvelobis nawilebSi (tfilisSi) informaciis<br />
Segroveba mTieli mosaxleobis sayofacxovrebo<br />
saadgilmamulo urTierTobaTa Sesaxeb,<br />
saboloo debulebaTa SemuSaveba Sesabamisi<br />
olqebis mosaxleobis saadgilmamulo<br />
mowyobis Sesaxeb da mTavarmarTeblisaTvis<br />
moxsenebebis warmodgena saadgilmamulo<br />
davebTan dakavSirebiT Semosuli saCivrebis<br />
Sesaxeb; saolqo mmarTvelobebs ki (quTaisis<br />
guberniaSi - quTaisis mmarTvelobas, olqebSi<br />
glexTa saqmeebis warmmarTveli saerTo dawesebulebebis<br />
Seqmnamde) daevalos yvela kerZo<br />
saadgilmamulo sakiTxisa da davis ganxilva-gadawyveta<br />
(`werili~, gv. 96). Cven ar<br />
SevexebiT aRniSnuli saqmeebis proeqtirebul<br />
saolqo mmarTvelobaze dakisrebas da sruliad<br />
SeuZleblad migvaCnia quTaisis sagubernio<br />
mmarTvelobaze im saqmis warmoebis dakisreba,<br />
romelic quTaisis guberniaSi Semaval<br />
okrugebs exeba; aq mxolod aRvniSnavT,<br />
rom quTaisis guberniaSi es saqmeebi Tavmoyrili<br />
unda iyos adgilobriv droebiT saadgilmamulo<br />
komisiaSi, rogorc es mocemuli<br />
werilis <strong>III</strong> TavSia aRniSnuli.<br />
167
168<br />
ÓÀÖÁÒÄÁÉ ÀÌÄÒÉÊÖËÉ<br />
ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏÍÀËÉÆÌÉÓ<br />
ÆÏÂÉÄÒÈ ÓÀÊÉÈáÆÄ<br />
Sesavali<br />
“xalxis Zalaufleba konstituciis<br />
aucilebeli safuZvelia.”<br />
Tomas jefersoni<br />
msoflio konstitucionalizmze saubrisas<br />
SeuZlebelia yuradReba ar gavamaxviloT aSSis<br />
konstituciasa da mis Sedegebze, rogorc<br />
amerikis istoriaze, aseve msoflios sxva<br />
qveynebis konstituciebis Camoyalibebaze. aSSis<br />
konstitucia unikaluri dokumentia, romelic<br />
mTlianad dafuZnebulia demokratiul<br />
principebze da, albaT, gadaWarbebuli ar<br />
iqneba, Tu mas msoflio qveynebis konstituciebis<br />
mefes vuwodebT. mainc raSi mdgomareobs<br />
am qveynis konstituciis unikaluroba?<br />
pasuxi martivia da igi SemdegSi mdgomareobs:<br />
aSS iyo pirveli qveyana, romelmac,<br />
konstituciaze dayrdnobiT, realuri gaxada<br />
xelisuflebis danawilebis principis obieqturi<br />
implementacia; aSS-is konstitucia mkacrad<br />
icavs paritetulobis princips saxelmwifo<br />
xelisuflebis sam Stos, aRmasrulebel,<br />
sakanonmdeblo da sasamarTlo xelisuflebebs,<br />
Soris; SeerTebuli Statebis konstituciam<br />
daawesa konstituciaSi cvlilebaTa<br />
Setanis Zalze rTuli procedura da mecnierebi<br />
xSirad amerikul konstitucias amis<br />
gamo ,,mkacrs" eZaxian. vfiqrob, es iyo amerikel<br />
kanonmdebelTa brwyinvale Canafiqri, radgan<br />
aseTi procedura myari konstituciis Senar-<br />
Cunebis umTavresi meqanizmia, rac amerikam<br />
msoflios imiT daumtkica, rom ori saukunis<br />
win miRebuli konstitucia jer kidev<br />
arsebobs da metic, masze dayrdnobiT me-20<br />
ÁÀØÀÒ ÁÄÒÄÊÀÛÅÉËÉ<br />
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ<br />
saukunis msoflioSi civilizebuli evropuli<br />
saxelmwifoebi qmnidnen konstituciebs.<br />
yvelaze mniSvnelovani, rac amerikulma konstitucionalizmma<br />
moaxerxa, iyo msofliosaTvis<br />
sruliad axali da progresuli institutis,<br />
sakonstitucio kontrolis sasamarTlo<br />
organos, SeTavazeba.<br />
konstitucionalizmis istoriaSi aSS-is roli<br />
ganusazRvrelia. gavixsenoT, Tu ra pirobeb-<br />
Si xdeboda aSS-is konstituciis Seqmna. es<br />
periodi ramdenime mniSvnelovani faqtoriT<br />
xasiaTdeba: am periodSi absolutur monarqias<br />
kontinentur evropaSi jer kidev ar<br />
amouwuravs Tavisi misia; evropeli klasikosebis<br />
ideebs xelisuflebis danawilebis principis<br />
Taobaze ararealuri saxe mieca; da,<br />
rac mTavaria, maSin, rodesac amerikaSi<br />
demokratiuli reformebi mimdinareobs, evropa<br />
atarebs militaristul da sxva saxis reformebs,<br />
romelTa mizani dapyrobiTi omebis<br />
warmoebaa. amerikuli konstitucionalizmis<br />
Camoyalibebis dros evropis msgavs situaciaSi<br />
msoflios sxva kontinentebic imyofeboda,<br />
maSasadame, gazviadebuli ar iqneba Tu<br />
vityviT, rom rogorc evropis, ise sxva kontinentis<br />
saxelmwifoebs amerikam demokratiuli<br />
qveynis mSeneblobis bazisi Seuqmna. es<br />
srulebiT ar gulisxmobs, TiTqos evropa<br />
karCaketil cxovrebas eweoda da misTvis ucxo<br />
iyo demokratia, magram faqtia, rom amerikulma<br />
konstituciurma sistemam mniSvnelovani gavlena<br />
moaxdina evropaSi konstitucionalizmisa<br />
da demokratiis ganviTarebaze.<br />
zemoT SevecadeT, gangvemarta amerikuli konstitucionalizmis<br />
mier Seqmnili progresuli<br />
institutebi da yuradReba migveqcia im
faqtze, rom amerika warmoadgenda msoflio<br />
novators, romelmac sruliad progresuli<br />
institutebis CamoyalibebiTa da konstituciis<br />
SeqmniT xeli Seuwyo qveyanaSi demokratiuli<br />
reformebis jerovnad ganxorcielebas.<br />
vfiqrob, uintereso ar iqneba, mokled ganvixiloT<br />
amerikuli konstitucionalizmis<br />
miRwevebi da is institutebi, romelic man<br />
kacobriobas uanderZa.<br />
aSS - xelisuflebis<br />
danawilebis principis<br />
pirveli maRiarebeli<br />
amerikis SeerTebuli Statebis 1789 wlis<br />
konstitucia aRiarebs xelisuflebis danawilebis<br />
princips, es erT-erTi yvelaze<br />
demokratiuli faqtia aSS-is konstituciaSi.<br />
miuxedavad imisa, rom xelisuflebis danawilebis<br />
principze da, Sesabamisad, sami xelisuflebis<br />
arsebobaze pirvelad monteskie<br />
alaparakda, evropaSi didi xnis ganmavloba-<br />
Si am principis implementacia ar xdeboda.<br />
es ki, ZiriTadad, imiT iyo gamowveuli, rom<br />
evropaSi am sakiTxs gansakuTrebuli yuradReba<br />
ar eniWeboda, radganac xelisuflebis<br />
danawilebis principis aRiarebas savaraudod<br />
mohyveboda yovlisSemZle monarqis uflebebis<br />
Sekveca, rac, samwuxarod, imdroindeli<br />
kontinenturi evropisaTvis tragediis tolfasi<br />
iqneboda. maSasadame, gazviadebuli ar<br />
iqneba iTqvas, rom xelisuflebis danawilebis<br />
principis popularizaciaSi aSS-is roli<br />
ganusazRvrelia. aSS swored is saxelmwifoa,<br />
romelmac xelisuflebis danawilebis<br />
principi pirvelma aRiara konstituciis doneze,<br />
anu aSS rom ara, kacobrioba me-18 saukuneSi<br />
albaT ver gaxdeboda xelisuflebis<br />
danawilebis principis ganxorcielebis momswre<br />
da vin icis, amerika rom ara, msoflio<br />
rodisRa eRirseboda am principis implementacias.<br />
amerikam saxelmwifo xelisufleba<br />
dahyo sam nawilad, raTa saxelmwifo organoebs<br />
ufro advilad SesZlebodaT TavianTi<br />
funqciebis ganxorcieleba da xeli Seuwyo<br />
saxelmwifo xelisuflebis organoTa demokratiul<br />
funqcionirebas. aSS-is ,,damfuZnebel<br />
mamebi" (vaSingtoni, franklini, jefersoni da<br />
a.S.) kargad xedavdnen, ramdenad aucilebeli<br />
iyo sami xelisuflebis arseboba, raTa qveynis<br />
bedi ar yofiliyo erTpirovnuli mmarTvelis<br />
xelSi, rogorc es evropis umetes sax-<br />
elmwifoebSi iyo. amerikelma kanonmdeblebma<br />
kongresis, rogorc sakanonmdeblo xelisuflebis<br />
umaRlesi organos, prezidentis,<br />
rogorc qveynisa da aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
meTauris da uzenaesi sasamarTlos,<br />
rogorc sasamarTlo xelisuflebis umaRlesi<br />
rgolis, SeqmniT srulad upasuxes amerikis<br />
samomavlo ganviTarebis gegmebs. konstituciam<br />
uzrunvelyo balansi sam xelisuflebas<br />
Soris da maT erTmaneTis gakontrolebis neba<br />
misca. ase magaliTad, kongresi akontrolebs<br />
prezidents im meqanizmiT, rom mas SeuZlia<br />
prezidentis Tanamdebobidan gadayeneba impiCmentis<br />
wesiT, prezidenti akontrolebs kongress<br />
kongresis mier miRebul bilze vetos<br />
dadebiT, xolo prezidentsa da kongresze<br />
sakonstitucio kontrols axorcielebs uzenaesi<br />
sasamarTlo, romelzec, faqtobrivad,<br />
kontrols axorcielebs rogorc kongresi,<br />
aseve prezidenti, radgan, rogorc viciT,<br />
uzenaesi sasamarTlos Semadgenlobis formirebaSi<br />
monawileobas orive maTgani iRebs.<br />
xelisuflebis danawilebis principis implementacias<br />
msoflioSi yvelaze mtkiced aSS<br />
axdens, raSic mas misi marTva-gamgeobis forma<br />
exmareba. SeerTebuli Statebis konstitucia<br />
xelisuflebis danawilebis princips formalurad<br />
ar aRiarebs da, Sesabamisad, saprezidento<br />
respublikis farglebSi Zalze obieqturad<br />
axorcielebs kidec. gansxvavebiT saparlamento<br />
Tu Sereuli mmarTvelobis formis<br />
qveynebisagan, SeerTebuli Statebi yvelaze<br />
metad icavs xelisuflebis danawilebis<br />
principis originalur ideas, xolo Tu<br />
ratom ar xdeba saparlamento Tu Sereuli<br />
mmarTvelobis formis qveynebSi xelisuflebis<br />
danawilebis principis ganxorcieleba, amaze<br />
cota qvemoT visaubrebT.<br />
amrigad, aSS aris pirveli qveyana, romelmac<br />
xelisuflebis danawilebis principi aRiara<br />
konstituciis doneze da msoflioSi rigiT<br />
pirveli qveyana, sadac am principis ganxorcieleba<br />
yvelaze pozitiurad mimdinareobs.<br />
adamianis uflebebis dacva -<br />
amerikuli konstitucionalizmis<br />
umTavresi principi<br />
amerikeli ,,damfuZnebeli mamebis" mixedviT,<br />
xelisuflebis ZiriTadi mizania daicvas adami-<br />
169
170<br />
anis uflebebi da ar miiRos iseTi kanoni,<br />
romelic am ukanasknels arRvevs. aSS-is konstitucia<br />
umniSvnelovanes adgils uTmobs<br />
adamianis uflebebis dacvas xelisuflebis<br />
danawilebis principis aRiarebiT, radgan<br />
vfiqrob, rom adamianis uflebebis dacva yvelaze<br />
metad xelisuflebis danawilebis princi<br />
pis formulaciaSi gamoixateba, im garemoebis<br />
gaTvaliswinebiT, rom xalxi warmoadgens<br />
saxelmwifo xelisuflebis wyaros da,<br />
Sesabamisad, saxelmwifo xelisuflebis samive<br />
Stos xalxi axorcielebs. albaT dameTanxmebiT,<br />
rom amerikis konstituciaSi 1791 wels<br />
Setanili Sesworebebi revoluciuria msoflio<br />
konstitucionalizmis istoriaSi, am<br />
SesworebaTa revoluciuroba imaSi mdgomareobs,<br />
rom isini Setanilia iseT periodSi,<br />
rodesac msoflioSi mimdinareobda adamianis<br />
usamarTlo diskriminacia qonebrivi, erovnuli,<br />
religiuri da sxva TvalsazrisiT, rasac<br />
ufro xSirad monarqiuli mmarTvelobis qveynebSi<br />
hqonda adgili. amerikis SeerTebul<br />
StatebSi adamianis uflebebis dacvis TvalsazrisiT,<br />
araerTi kanoni iqna miRebuli romelic<br />
adamianis uflebebis dacvis myar safuZvels<br />
qmnis, amerikaSi adamianis uflebebis dacva,<br />
SeiZleba iTqvas, saxelmwifo politikis rang-<br />
Sia ayvanili. am qveyanaSi erTnairad xdeba<br />
adamianis uflebebis dacva socialurekonomikur,<br />
pirad da politikur sferoSi.<br />
adamianis uflebebis dacva amerikelebs ara<br />
marto qveynis SigniT, aramed gareTac uxdebaT.<br />
amis damamtkicebel sabuTad aSS-is yofili<br />
prezidentis jimi karteris moRvaweobas<br />
moviyvanT, romlisTvisac sagareo politika-<br />
Si adamianis uflebebis dacva umniSvnelovanes<br />
saqmes warmoadgenda. sagulisxmoa is<br />
faqtic, rom aSS-Si ara marto kanonebi icaven<br />
adamianis uflebebs, aramed amerikuli isTebliSmenTic,<br />
romelic adamianis uflebaTa<br />
dacvis erT-erT mtkice meqanizmad gvevlineba.<br />
SeerTebul StatebSi adamianis uflebebis<br />
dacvis mxriv, gansakuTrebiT aRsaniSnavia<br />
samoqalaqo uflebaTa bili, romelic 1964<br />
wels miiRo kongresma. am bilma sastikad<br />
akrZala SavkanianTa diskriminacia da didi<br />
roli Seasrula aSS-Si konstitucionalizmis<br />
ganviTarebaSi. Tumca adamianis uflebebsa<br />
da Tavisuflebebs 1776 wlis damoukideblobis<br />
deklaracia samoqalaqo uflebaTa<br />
bilisa da konstituciis miRebamdec aRiareb-<br />
da, magram am bils didi mniSvneloba aqvs<br />
sakuTriv amerikisaTvis, sadac Zalze problematuria<br />
Savkanian xalxTa uflebebi, romlebic,<br />
iseve rogorc TeTrebi, amerikis Svilebad<br />
iTvlebian.<br />
SeerTebul StatebSi adamianis uflebebis<br />
dacvaze gansakuTrebiT maxvildeba yuradReba<br />
imis gamo, rom TviTon am qveynis Seqmnis<br />
mizans Tavdapirveladve warmoadgenda iseTi<br />
politikur reJimis daarseba, rogoric demokratiaa,<br />
xolo imisaTvis, rom realurad qveyanam<br />
Seqmnas demokratiuli wyoba, saWiroa aRiaros<br />
TiToeuli moqalaqis ufleba monawileoba<br />
miiRos qveynis marTvaSi. moqalaqes unda<br />
hqondes imis imedi, rom Tu vinme uxeSad<br />
daarRvevs mis uflebebs, mas daicavs is xelisufleba,<br />
romelsac TviTon marTavs. ver<br />
vityviT, rom, adamianis uflebebis dacvis<br />
TvalsazrisiT, SeerTebuli Statebi srulyofili<br />
saxelmwifoa, magram, imavdroulad,<br />
yuradReba unda mivaqcioT im faqtsac, rom<br />
Tanamedrove msoflioSi SeerTebuli Statebi<br />
yvelanairad cdilobs daicvas demokratiuli<br />
princi pebi, konstituciis moTxovnebi,<br />
saerTaSoriso samarTlis sayovelTaod aRiarebuli<br />
normebi da principebi, xolo am<br />
yvelafers ki aerTianebs erTi umTavresi principi<br />
- adamianis uflebebis dacva.<br />
SeerTebul StatebSi adamianis uflebebis<br />
dacvis sferoSi Zalze didi gavlena iqonies<br />
iseTma demokratebma rogorebic iyvnen: abraam<br />
linkolni - man pirvelma aRimaRla xma monobis<br />
da adamianis mier sxvaTa usamarTlod<br />
Cagvris winaaRmdeg; luis brendisi, amerikis<br />
uzenaes sasamarTlos yofili mTavari mosamarTle,<br />
romelsac SeerTebul Statebis istoriaSi<br />
qalTa uflebebisa da azris Tavisuflebis<br />
udides damcvelad moixsenieben; erl<br />
uoreni, aseve uzenaes sasamarTlos yofili<br />
mTavari mosamarTle, romlis drosac amerikaSi<br />
umniSvnelovanesi adgili daikava Tanasworobis<br />
principma; jon ficjerald kenedi, amerikis<br />
prezidenti, romelmac istoriaSi pirvelma<br />
warudgina kongress samoqalaqo uflebaTa<br />
bili, riTac igi zangTa da TeTrkanianTa<br />
Tanasworuflebianobis principis aRiarebas<br />
moiTxovda, Tumca sainteresoa, rom kongresma<br />
es bili mxolod misi sikvdilis Semdeg<br />
daamtkica; aRsaniSnavia, agreTve, martin luTer<br />
kingis roli adamianis uflebebis dacvis
sferoSi, amerikis istoriaSi samudamod darCeba<br />
misi gamosvla 1963 wels vaSingtonSi,<br />
200 000-kacian demonstraciaze, romelic<br />
samoqalaqo uflebebis bilis mxardasaWerad<br />
gaimarTa. swored aq warmoTqva kingma Tavisi<br />
istoriuli sityvebi, gamosvlaSi - ,,me vocnebob"<br />
(I have a dream), kingma ganacxada, rom<br />
igi ocnebobda yvela protestantisa Tu ka-<br />
Tolikes, TeTrkanianisa Tu Savkanianis gaer-<br />
Tianebaze msoflioSi demokratiuli principebis<br />
dasacavad.<br />
zemoaRniSnuli saubriT msurda, yuradReba<br />
gamemaxvilebina im faqtze, rom amerikaSi<br />
adamianis uflebebis dacvaze ara marto kanonebi<br />
zrunavs, aramed amerikuli sazogadoebis<br />
yvela fenis warmomadgenlebic, radganac isini<br />
kargad xedaven, rom konstitucionalizmis<br />
ganviTarebis aucilebeli prekondicia adamianis<br />
uflebebis dacvaa.<br />
amerikis SeerTebuli Statebis<br />
konstitucia - ,,mkacri"<br />
reagirebis konstitucia<br />
,,konstituciam saukuneebs unda gauZlos" -<br />
es sityvebi did amerikel demokrats, uzenaesi<br />
sasamarTlos yofil mTavar mosamarTles,<br />
jon marSals ekuTvnis. albaT dameTanxmebiT,<br />
rom konstituciis sicocxlisunarianobis erTerTi<br />
umTavresi ganmsazRvreli faqtoria, Tu<br />
rogor adgens TviT konstitucia masSi cvlilebaTa<br />
Setanis proceduras. zogadad,<br />
SeiZleba konstituciaSi dadgenili iyos Zalze<br />
martivi procedura cvlilebebis Sesatanad,<br />
rogorc es, magaliTad, germaniaSia. aseTi<br />
saxis konstituciebs ,,moqnils" uwodeben,<br />
magram arsebobs cvlilebebis Setanis meore<br />
da, SeiZleba iTqvas, ufro progresuli forma.<br />
es forma iTvaliswinebs konstituciaSi cvlilebebis<br />
Setanis rTul proceduras, rogorc<br />
es amerikis SeerTebul StatebSia, aseTi saxis<br />
konstitucias ki ,,mkacrs" uwodeben.<br />
vfiqrob, germanuli modeli aSkarad Camor-<br />
Ceba amerikuls, radgan amerikuli modeli<br />
ufro metad gamoxatavs imas, rom konstitucia<br />
aris ierarqiulad yvelaze maRla mdgomi<br />
sakanonmdeblo aqti da ar awesebs cvlileba-<br />
Ta Setanis iseTi proceduras, rogorc amas<br />
Cveulebrivi kanonisaTvis awesebs, anu amiT<br />
amerikuli modeli konstitucias, cvlilebebis<br />
Setanis TvalsazrisiTac ki, kanonze maR-<br />
la ayenebs, es asec unda iyos, radganac Tu<br />
konstituciaSi cvlileba Sedis, es, ra Tqma<br />
unda, mniSvnelovani faqtia da amisaTvis ar<br />
unda iyos iseTi procedura dawesebuli<br />
romelic, advilad SeZlebs masSi cvlilebebis<br />
Setanas, faqtia,rom amerikaSi es meqanizmi<br />
amarTlebs da gaamarTlebs kidec. darwmunebuli<br />
var, amerikas rom ar daedgina cvlilebaTa<br />
Setanis aseTi rTuli procedura, igi<br />
iseve Cabardeboda istorias, rogorc misi Tanamedrove,<br />
1791 wlis franguli konstitucia.<br />
aSS-is uzenaesi sasamarTlo,<br />
rogorc sakonstitucio<br />
kontrolis sasamarTlo organo<br />
da adamianis uflebebis dacvis<br />
mtkice meqanizmi<br />
aSS-is konstitucia arafers ambobs imaze,<br />
rom uzenaes sasamarTlo axorcielebs sakonstitucio<br />
kontrols, rogorc sakanonmdeblo,<br />
iseve aRmasrulebel xelisuflebis<br />
aqtebze, magram, miuxedavad amisa, 1803 wels<br />
es sistema amerikam pirvelad danerga msoflioSi,<br />
raSic didi wvlili Seitana uzenaes<br />
sasamarTlos mTavarma mosamarTlem jon<br />
marSalma. “merberi medisonis winaaRmdeg”<br />
saqmis ganxilvisas, marSalma ganacxada, rom<br />
arsebobda iseTi federaluri kanoni, romelic<br />
SeusabamobaSi modioda konstituciasTan<br />
da daumata, rom aseTi kanonebis arakonstituciurobis<br />
gamocxadeba mxolod sasamarTlos<br />
prerogativa unda yofiliyo. marSaliseulma<br />
sasamarTlom oficialurad ganacxada,<br />
rom igi sakonstitucio kontrols ganaxorcielebda<br />
yvela saxelmwifo aqtze. sasamarTlos<br />
aseTma qmedebam maRali Tanamdebobis<br />
zogierTi piris didi ukmayofileba gamoiwvia,<br />
magram marSali eSmakurad axerxebda<br />
sasamarTlos dacvas Tavdasxmisagan. uzenaesi<br />
sasamarTlos sakonstitucio kontrolis<br />
sasamarTlo organod gamocxadebaze amerikis<br />
kongresma konstituciaSi Sesworeba ar Seitana.<br />
es nabiji kongresis mxridan SeiZleba<br />
CaiTvalos rogorc dadebiTad, aseve uaryofiTad,<br />
SeiZleba kongresi negatiurad moiqca,<br />
rom konstituciaSi, rogorc qveynis<br />
uzenaesi Zalis mqone aqtSi, ar uzrunvelyo<br />
iseTi debuleba, romelic mogvcemda sakonstitucio<br />
kontrolis sasamarTlo organos<br />
definicias, magram Tu gaviTvaliswinebT, rom<br />
171
172<br />
konstituciis dacva sasamarTlos prerogativa<br />
iyo da sasamarTlos mier romelime aqtis<br />
arakonstituciurad cnoba ara marto<br />
misi ufleba, aramed movaleobac ki iqneboda,<br />
es nabiji pozitiur mniSvnelobas iZens, maSasadame,<br />
SesaZloa kongresma saWirod ar CaTvala<br />
aseTi Sesworebis Setana konstitucia-<br />
Si, radgan Tvlida, rom konstituciis dacva<br />
da aqtebze sakonstitucio kontrolis ganxorcieleba<br />
uzenaesi sasamarTlos dauwereli<br />
ufleba-movaleoba da misi modus vivendi iyo.<br />
aSS-is uzenaesi sasamarTlos umTavres funqcias<br />
misi daarsebidanve warmoadgenda adamianis<br />
uflebebis dacva, rasac Zalze didi<br />
gasaqani mieca marSalis moRvaweobis dros.<br />
adamianis uflebebis dacvis mxriv, susti iyo<br />
rojer teinis (marSalis Semcvlelis) sasamarTlo,<br />
rac gamoixata saqmeSi - “skoti<br />
sendfordis winaaRmdeg” (1857), sadac<br />
igi acxadebda, rom dred skoti afrikeli<br />
Savkaniani iyo da mas, rogorc monas, ar<br />
gaaCnda moqalaqeobrivi uflebebi. teinis es<br />
qmedeba gansakuTrebulad iqna gakritikebul<br />
aSS-is CrdiloeT nawilSi. miuxedavad amisa,<br />
amerikulma uzenaesma sasamarTlom mainc moaxerxa<br />
demokratiulad funqcionireba, rac<br />
teinis Semdeg mosulma uzenaesi sasamarTlos<br />
mTavarma mosamarTleebma daamtkices.<br />
maTgan gansakuTrebiT gamovyofdi luis brendisis<br />
droindel sasamarTlos.<br />
aSS-is uzenaesi sasamarTlo gansakuTrebiT<br />
gaZlierda da demokratiuli principebis udavo<br />
damcveli gaxda 1937 wlidan. am periodidan<br />
moyolebuli, sasamarTlos umTavres funqcias<br />
warmoadgens konstituciis mier garantirebuli<br />
samoqalaqo Tavisuflebebisa da<br />
uflebebis interpretacia. me-20 saukunis<br />
uzenaesi sasamarTlos istoriaSi gansakuTrebiT<br />
aRsaniSnavia erl uorenis moRvaweoba,<br />
romelic misi mTavari mosamarTle iyo 1953-<br />
1969 wlebSi. uorenis moRvaweobis period-<br />
Si, yvelaze cnobili saqmea “brauni ganaTlebis<br />
sabWos winaaRmdeg” (1954),<br />
romelmac aRkveTa zangTa diskriminacia<br />
samxreTis saganmanaTleblo sistemaSi, rac<br />
dRemde rCeba ZalaSi. sasamarTlo mxars uWerda<br />
Savkanian amerikelTa uflebebis dacvasac.<br />
uoren bergerisa da uiliam renquistis dros,<br />
uzenaesma sasamarTlom gansakuTrebuli yuradReba<br />
dauTmo samoqalaqo Tavisuflebebis<br />
dacvas. renquistis dros, gansakuTrebuli<br />
mniSvneloba SeiZina samoqalaqo Tavisuflebebis<br />
farTo interpretaciam, Tumca imdroindelma<br />
sasamarTlom SezRuda presis Tavisufleba,<br />
Tu igi safrTxes uqmnida qveynis<br />
erovnul uSiSroebas. 1980-ian wlebSi sasamarTlom<br />
ramdenime federaluri kanonis interpretacia<br />
gaakeTa, romlebic krZalavda<br />
diskriminacias. renquistis sasamarTlom,<br />
agreTve, araerTi kanoni scno arakonstituciurad,<br />
romelic qalTa da mamakacTa Tanasworuflebianobas<br />
uaryofda.<br />
SeerTebuli Statebis uzenaesma sasamarTlom<br />
didi roli Seasrula ekonomikur sferoSic.<br />
me-19 saukunis bolosaTvis araerTi kanoni<br />
iqna miRebuli, romelic aregulirebda samewarmeo<br />
saqmianobas. sasamarTlom kanonebis<br />
umravlesoba konstituciurad scno da, Sesabamisad,<br />
sasamarTlos muSaoba am TvalsazrisiT<br />
gaizarda. miuxedavad imisa, rom<br />
sasamarTlom sakanonmdeblo aqtebis umravlesoba<br />
konstituciurad scno, igi ar eTanxmeboda<br />
biznesis maregulirebel politikas.<br />
es pozicia gamoxatavda im konstituciuri<br />
doqtrinis ganviTarebas, romelic zRudavda<br />
xelisuflebis Zalauflebas gaekontrolebina<br />
biznesi. 1920-ian wlebSi am doqtrinam<br />
biznesis maregulirebel kanonmdeblobasac<br />
Seutia. uzenaesma sasamarTlom arakonstituciurad<br />
scno 130-ze meti maregulirebeli<br />
kanoni, sasamarTlom arakonstituciurad<br />
scno saxelmwifo da adgilobrivi kanonebi,<br />
romlebic, misi azriT, arRvevdnen im<br />
ekonomikur uflebebs, romelsac me-14 Sesworeba<br />
icavs.<br />
amerikis SeerTebul StatebSi uzenaesi sasamarTlos<br />
siZliere dasturdeba imiTac, rom<br />
igi ar erideba iseTi aqtis gauqmebas, romelic<br />
SeiZleba arakonstituciuri, magram, imavdroulad,<br />
mosaxerxebeli iyos saxelmwifo xelisuflebis<br />
organoTaTvis TavianTi funqciebis<br />
gansaxorcieleblad. amis Taobaze aSS-is<br />
uzenaes sasamarTlos yofili mTavari mosamarTle<br />
uoren bergeri miuTiTebs, rom aseTi<br />
aqti aucileblad unda gauqmdes, miuxedavad<br />
imisa, rom igi efeqturi da sasargebloa saxelmwifo<br />
organoTaTvis TavianTi funqciebis<br />
gansaxorcieleblad. vfiqrob, amerikuli<br />
demokratia swored kanonisadmi aseTma midgomam<br />
ganaviTara.
amerikaSi uzenaes sasamarTlos avtoriteti<br />
ganusazRvrelia. uzenaesi sasamarTlos didi<br />
avtoriteti gamoixateba sakanonmdeblo organoSic,<br />
rac imiT mtkicdeba, rom Tu senati<br />
ganixilavs impiCmentis wesiT prezidentis<br />
Tanamdebobidan gadayenebis sakiTxs, am dros<br />
mas uzenaes sasamarTlos mTavari mosamar-<br />
Tle Tavmjdomareobs. uzenaesi sasamarTlos<br />
avtoritetze mowmobs is faqtic, rom 1963<br />
wels Seqmnil specialur komisias, romelic<br />
prezident kenedis mkvlelobis garemoebebis<br />
dadgenas iZiebda, Tavmjdomareobda uzenaes<br />
sasamarTlos mTavari mosamarTle, erl uoreni,<br />
gaamarTla Tu ara uorenis muSaobam am<br />
komisiaSi, es calke davis sakiTxia, magram<br />
msurs xazi gausva, rom amerikulma isTebliSmenTma<br />
swored mas gamoucxada ndoba.<br />
aqedan SeiZleba davaskvnaT, rom uzenaesi<br />
sasamarTlo amerikaSi im organodaa aRiarebuli,<br />
romelic kanonierebisa da samarTlianobis<br />
damcvelia. yvelafer amas ki uzenaesma sasamarTlom<br />
Tavis siZlieriT miaRwia, rac yvelaze<br />
naTlad konstituciis dacvaSi gamoixateba.<br />
amerikis SeerTebul StatebSi ganusazRvrelia<br />
uzenaesi sasamarTlos roli demokratiisa<br />
da konstitucionalizmis ganviTarebaSi.<br />
amerikas hyolia Zlieri da susti kongresi,<br />
Zlieri da susti prezidenti, am fonze, Sesa-<br />
Zloa, amerikaSi xSirad gatarebuliyo araswori<br />
politika saxelmwifos mier miRebuli<br />
aqtebiT. swored am dros gadamwyvet rols<br />
uzenaesi sasamarTlo asrulebda, romelsac<br />
SeeZlo arakonstituciurad gamoecxadebina<br />
aqti, romelic Semdeg qveynis demokratias<br />
safrTxes Seuqmnida. SeerTebul StatebSi<br />
adamianis uflebebis dacvis sferoSi yvelaze<br />
produqtiuli swored uzenaesi sasamarTlo<br />
iyo, mis mier ganxilul saqmeebSi misi mosazreba<br />
TiTqmis yovelTvis pasuxobda<br />
demokratiis principebis moTxovnebs. marSali<br />
– brendisi – uoreni, es is sameulia, romlis<br />
gareSec uzenaesi sasamarTlo ver gaxdeboda<br />
amerikuli demokratis dacvis mtkice meqanizmi.<br />
bolos minda aRvniSno, rom amerikuli sakonstitucio<br />
sasamarTlo kontroli yvelaze<br />
moqnilia mTel msoflioSi, amerikuli sakonstitucio<br />
kontrolis sasamarTlo organo<br />
yovelTvis axerxebs ara marto konstituciis,<br />
aramed, zogadad, demokratiuli principebis<br />
moTxovnebis dacvas, romelTa baziszec<br />
amerikelebma realurad samarTlebrivi saxelmwifo<br />
Camoayalibes.<br />
marTva-gamgeobis amerikuli<br />
forma - progresuli<br />
instituti<br />
amerikis SeerTebuli Statebi pirveli saxelmwifoa,<br />
romelmac marTva-gamgeobis formad<br />
saprezidento respublika airCia da msoflioSi<br />
pirvelma SesTavaza aseTi forma kacobriobas.<br />
amerikuli marTva-gamgeobis formis<br />
udidesi monapovaria prezidentis, rogorc<br />
saxelmwifosa da aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
meTauris, institutis SemoReba. prezidents<br />
amerikis konstituciam Tavidanve didi<br />
uflebebi misca da daavala mas yofiliyo<br />
qveynis Sida da sagareo politikur sakiTx-<br />
Ta umTavresi koordinatori da qveynis SeiaraRebuli<br />
Zalebis umaRlesi mTavarsardali,<br />
magram es rodi niSnavs imas, rom amerikelma<br />
,,damfuZnebelma mamebma" amiT sakanonmdeblo<br />
organo daasustes. piriqiT, amerikulma<br />
konstitucionalizmma kongresi aRmasrulebel<br />
xelisuflebaze saparlamento kontrolis<br />
ganxorcielebis uflebamosilebiT aRWurva,<br />
rac gamoixateba rogorc prezidentis, ise<br />
didi Tanamdebobis mqone sxva pirTa impiCmentis<br />
wesiT gadayenebaSi. amerikulma konstituciam<br />
prezidenti daasaxela saxelmwifos<br />
politikis umTavres koordinatorad, radganac<br />
kongresis mier miRebuli kanonebi swored<br />
mas da mis gunds unda ganexorcielebina.<br />
rogorc zemoT aRvniSne, amerikaSi sakanonmdeblo<br />
da aRmasrulebeli xelisufleba erTmaneTs<br />
akontroleben arsebuli meqanizmebiT,<br />
es garemoeba imaze miuTiTebs, rom amerikuli<br />
marTva-gamgeobis forma ar aris supersaprezidento,<br />
igi damyarebuli saxelmwifo xelisuflebis<br />
sam Stos Soris ZalTa balansze.<br />
prezidentis instituti amerikaSi unikaluria<br />
im TvalsazrisiTac, rom igi arCeviTia, iseve,<br />
rogorc kongresi, anu amerikaSi sakanonmdeblo<br />
xelisufleba ar irCevs prezidents,<br />
rogorc es saparlamento mmarTvelobis zogierT<br />
qveyanaSia. es princi pi axorcielebs<br />
xalxis realur monawileobas qveynis mar-<br />
TvaSi. igi calke irCevs prezidentsa da kongress<br />
da ukeTebs maT Tavisi uflebebis delegirebas.<br />
aSS-Si didi mniSvneloba aqvs vetos<br />
dadebis instituts prezidentis mxridan. amiT<br />
173
174<br />
prezidenti agrZnobinebs kongress, rom mis<br />
mier miRebulma kanonma SeiZleba safrTxe<br />
Seuqmnas qveynis sagareo Tu ekonomikur, aseve<br />
erovnuli uSiSroebis politikas, romelzec<br />
igia pasuxismgebeli. prezidenti ufro xelsayrel<br />
pirobebs qmnis Tavisi uflebebis gansaxorcieleblad,<br />
rac SeiZleba imaSi gamoixatos,<br />
rom kongresma gaiTvaliswinos prezidentis<br />
SeniSvnebi da miiRos iseTi kanoni,<br />
romelic sasurveli iqneba rogorc prezidentisaTvis,<br />
iseve kongresisaTvis. amerikis<br />
istoriaSi iyo iseTi periodebi, rodesac susti<br />
kongresis pirobebSi prezidenti gaZlierda,<br />
xolo cudi prezidentis pirobebSi – kongresi.<br />
magaliTad, Teodor ruzveltis dros<br />
prezidentis instituti Zalze gaZlierda,<br />
rasac ver vityviT kartersa da taftze, miuxedavad<br />
amisa, am or xelisuflebas Soris<br />
balansi arasodes darRveula da aseT dros<br />
udides rols asrulebda uzenaesi sasamarTlo,<br />
romelic orive xelisuflebaze ganaxorcielebda<br />
sakonstitucio kontrols.<br />
SeerTebuli Statebis marTva-gamgeobis forma<br />
saprezidento respublikaa, saintereso<br />
iqneba, mokled ganvixiloT amerikis prezidentis<br />
roli da misi zogierTi umTavresi<br />
uflebamosileba.<br />
amerikis SeerTebuli Statebis prezidenti<br />
uflebamosilia gamosces brZanebebi. es Se-<br />
Zleba iyos direqciebi, proklamaciebi da sxva<br />
saxis gancxadebebi. yvelaferi es ar saWiroebs<br />
kongresis Tanxmobas. erT-erTi yvelaze cnobili<br />
brZaneba emansipaciis proklamacia iyo,<br />
romelic abraam linkolnma 1863 wels, samoqalaqo<br />
omis dros gamosca. es proklamacia<br />
aRiarebda monaTa Tavisuflebas. prezidenti,<br />
agreTve, Tanamdebobaze niSnavs kabinetis<br />
wevrebs, uzenaesi sasamarTlos mosamarTleebsa<br />
da sxva, maRali federaluri Tanamdebobis<br />
pirebs senatis TanxmobiT. garda amisa, prezidents<br />
SeuZlia daniSnos Tavisi TanaSemweebi<br />
da mrCevlebi, rac ar moiTxovs senatis<br />
Tanxmobas. SeerTebul StatebSi prezidentis,<br />
rogorc SeiaraRebuli Zalebis umaRlesi<br />
mTavarsardlis, movaleobas warmoadgens daicvas<br />
qveyana omianobis periodSi da Seinar-<br />
Cunos mSvidoba, agreTve, rogorc umaRlesi<br />
mTavarsardali, prezidenti niSnavs maRali<br />
samxedro Tanamdebobis pirebs kongresis TanxmobiT.<br />
mxolod kongresia uflebamosili ga-<br />
moacxados omi, anu, rogorc vxedavT, samxedro<br />
saqmianobaSi kongresis rolic didia. kongresi,<br />
aseve, nebas rTavs prezidents ganaxorcielos<br />
farTo uflebamosilebebi omianobis<br />
periodSi. ase magaliTad, meore msoflio<br />
omis dros franklin delano ruzveltma<br />
araerTi sagangebo samsaxuri Seqmna da iaponuri<br />
warmoSobis amerikeli moqalaqeebic ki<br />
daapatimra. sagareo politikaSi konstitucia<br />
aZlevs prezidents elCebis daniSvnisa<br />
da xelSekrulebebis dadebis uflebas. igi<br />
aseve iRebs ucxo qveynis diplomatebs. prezidenti<br />
uflebamosilia waradginos kongres-<br />
Si kanonproeqti, romelic exeba sagareo<br />
daxmarebas da sxva saxis saerTaSoriso saqmianobebs.<br />
miuxedavad imisa, rom prezidenti<br />
sagareo politikaSic sakmaod didi uflebamosilebiT<br />
sargeblobs, kongresi aqac did<br />
rols asrulebs, rac kidev erTxel migviniSnebs<br />
imaze, rom amerikaSi prezidenti yovlisSemZle<br />
ar aris. senatis Tanxmobaa aucilebeli<br />
prezidentis mier wardgenil di plomatiuri<br />
warmomadgenelis daniSvnaze da<br />
mis mier xelSekrulebis dadebazec, magram<br />
rodesac prezidenti debs SeTanxmebebs ucxo<br />
qveynis liderebTan, aq ukve senatis Tanxmoba<br />
saWiro aRar aris. aSS-Si prezidentebi sagareo<br />
politikis warmarTvas xSirad avalebdnen<br />
TavianT saxelmwifo mdivnebs. gamonaklis<br />
warmoadgendnen vudro vilsoni da franklin<br />
delano ruzvelti.<br />
SeerTebuli Statebis prezidentebi did rols<br />
asrulebdnen ucxo saxelmwifoTa Soris konfliqtis<br />
daregulirebis saqmeSi maT Soris<br />
ki gamoirCeoda Teodor ruzvelti da vudro<br />
vilsoni. ruzveltma miiRo nobelis premia<br />
ruseT-iaponiis (1904-1905) omis dasrulebaSi<br />
xelis SewyobisaTvis, vudro vilsonma<br />
ki didi roli iTamaSa samSvidobo xelSekrulebis<br />
momzadebaSi pirveli msoflio omis dros.<br />
SeerTebul StatebSi prezidents gansakuTrebuli<br />
urTierToba aqvs xalxTan, ramdenadac<br />
xalxi mas ndobas ucxadebs da, Sesabamisad,<br />
prezidenti cdilobs xalxis mxardaWeriT<br />
ganaxorcielos Tavisi ideebi da programa.<br />
prezidents mravali saSualeba aqvs xalxTan<br />
mWidro urTierTobis dasamyareblad. ase magaliTad,<br />
vudro vilsoni xSirad atarebda<br />
pres-konferenciebs, f. d. ruzveltma am mizniT<br />
gamoiyena radiogadacema ,,buxrispira saubrebi"
(,,Fireside chats"). igi iyo, agreTve, pirveli<br />
prezidenti, romelic televiziiT gamovida,<br />
1960 wlidan prezidentebi xSirad mimarTavdnen<br />
satelevizio gamosvlebs, raTa TavianTi<br />
ideebi ufro farTo auditoriisaTvis gaecnoT.<br />
rogorc vnaxeT, SeerTebul StatebSi prezidentis<br />
instituts gansakuTrebuli mniSvneloba<br />
aqvs, misi roli ganmsazRvrelia rogorc<br />
Sida, iseve sagareo politikaSi. prezidenti,<br />
rogorc sagareo politikis mTavari koordinatori,<br />
did rols asrulebs saerTaSoriso<br />
konfliqtebis mogvarebaSi, ucxo qveynis<br />
liderebTan SeTanxmebebis dadebaSi, sagareo<br />
politikaSi adamianis uflebebis dacvaSi,<br />
ekonomikurad Rarib saxelmwifoTaTvis finansur<br />
daxmarebaSi da a.S. aranaklebia prezidentis<br />
roli qveyanaSi saSinao politikis<br />
warmarTvis TvalsazrisiTac, rac gamoixateba<br />
qveynis ekonomikur, sabiujeto da sagadasaxado<br />
sistemebSi aqtiuri monawileobiT.<br />
miuxedavad imisa, rom prezidenti didi uflebamosilebebiT<br />
sargeblobs, rogorc vnaxeT,<br />
misi roli saSinao da sagareo politikis<br />
zogierT sakiTxebSi SezRudulia kongresis<br />
mier, ris safuZvelzec SeiZleba kidev erTxel<br />
dabejiTebiT ganvacxadoT, rom aSS ar<br />
aris arc zesaprezidento da arc zesaparlamento<br />
respublika. es ubralod is qveyanaa<br />
sadac namdvilad arsebobs sami Tanasworuflebiani<br />
xelisufleba.<br />
dabolos, sasurvelia xazi gavusvaT imas,<br />
rom amerikuli marTva-gamgeobis formas<br />
SeerTebul StatebSi, uamravi ekonomikuri<br />
Tu politikuri krizisis pirobebSi, arasodes<br />
uRalatia Tavisi permanentuli saxisaTvis.<br />
,,civi omis" pirobebSic ki, arasodes dar-<br />
Rveula Tanasworuflebianoba prezidentsa da<br />
kongress Soris, miuxedavad bevri sirTuleebisa<br />
da uTanxmoebebisa, maT mainc moaxerxes<br />
erTiani ideebiT exelmZRvanelaT da<br />
Tanabari wvlili SeetanaT ,,wiTeli monstris"<br />
damarcxebaSi.<br />
1947 wlis erovnuli<br />
uSiSroebis aqti - amerikuli<br />
konstitucionalizmis erTerTi<br />
udidesi monapovari<br />
1947 wlis erovnuli uSiSroebis aqtze gansakuTrebiT<br />
msurs yuradRebis gamaxvileba,<br />
radganac mimaCnia, rom kongresis mier miRebul<br />
sakanonmdeblo aqtTa Soris am aqtma<br />
udidesi gavlena moaxdina qveynis samxedro<br />
sistemaze, sagareo da erovnuli uSiSroebis<br />
politikaze. miuxedavad imisa, rom prezidentma<br />
trumenma am kongress ,,usaqmuri" (Donothing)<br />
uwoda, swored am kongresma SeZlo<br />
uzrunveleyo aseTi, metad strategiuli<br />
daniSnulebis sakanomdeblo aqtis miReba da,<br />
SeiZleba iTqvas, rom aSS-is istoriaSi yvelaze<br />
produqtiuli swored es kongresi iyo.<br />
am aqtis safuZvelze araerTi saxelmwifo<br />
organo Camoyalibda, magram gansakuTrebiT<br />
msurs xazi gavusva erovnuli uSiSroebis<br />
sabWos da samxedro sistemaSi momxdar cvlilebas,<br />
romlis safuZvelzec amerikis Tavdacvis<br />
ministri ara samxedro, aramed samoqalaqo<br />
piri unda yofiliyo.<br />
1947 weli is periodia, rodesac Jdanovis<br />
doqtrinis gamocxadebiT msoflio oficialurad<br />
gaxda bipolaruli da, faqtobrivad,<br />
daiwyo ,,civi omi", romelic aRsavse iyo<br />
uamravi saSineli da imavdroulad saintereso<br />
faqtiT. erovnuli uSiSroebis sabWos Seqmnis<br />
mizans, rogorc cnobilia, warmoadgenda<br />
prezidentisaTvis rekomendaciebis micema qveynis<br />
sagareo da erovnuli uSiSroebis politikasTan<br />
dakavSirebiT. ,,civi omis" mimdinareobis<br />
periodSi, erovnuli uSiSroebis sab-<br />
Wos roli sagareo politikaSi mniSvnelovani<br />
iyo da vfiqrob, am organos gareSe<br />
amerikis TiToeul prezidents Zalze gauWirdeboda<br />
,,borotebis imperiasTan" brZola.<br />
erovnuli uSiSroebis sabWos ZiriTad mizans,<br />
agreTve, warmoadgens amerikis kanonieri interesebis<br />
dacva qveynis gareT. sabWo cdilobda,<br />
Sesabamisi reagireba moexdina sabWo-<br />
Ta kavSiris mier ganxorcielebul antikonvenciur<br />
saqmianobebze, es faqti imiTac aris<br />
sayuradRebo, rom sabWo ara marto amerikis,<br />
aramed im konvenciebisa da saerTaSoriso<br />
xelSekrulebebisa da SeTanxmebebis interesebs<br />
icavda, romelTa mizans msoflioSi mSvidobisa<br />
da stabilurobis damyareba warmoadgenda.<br />
erovnuli uSiSroebis sabWo,<br />
agreTve, did rols asrulebs saerTaSoriso<br />
konfliqtebis mogvarebaSi. ase magaliTad,<br />
prezident niqsonis administraciis dros<br />
erovnuli uSiSroebis sabWom didi roli<br />
iTamaSa israel-sirias Soris arsebuli kon-<br />
175
176<br />
fliqtis daregulirebaSi, rac umniSvnelovanesi<br />
sakiTxi iyo axlo aRmosavleTis politikur<br />
cxovrebaSi. swored erovnulma uSiSreobis<br />
sabWom dasaxa kardinaluri gzebi ssrks<br />
dangrevisaTvis da germaniis unifikaciisaTvis,<br />
riTac man daasrula msoflio bipolarizaciis<br />
procesi.<br />
erovnuli uSiSroebis sabWos arsebobam,<br />
agreTve, dadebiTad imoqmeda qveynis saSinao<br />
politikaze. sabWos SeqmniT daregulirda<br />
uamravi saxis uTanxmoeba sxvadasxva samTavrobo<br />
samsaxurebs Soris. miuxedavad imisa, rom<br />
garkveuli uTanxmoebebi mainc arsebobda, bolo<br />
momentSi erovnuli uSiSroebis sabWo mainc<br />
axerxebda maT aRmofxvras da cdilobda yvela<br />
samTavrobo samsaxurebis interesebi<br />
Tanabrad daekmayofilebina qveynis interesebTan<br />
Sesabamisad.<br />
erovnuli uSiSroebis aqtis meore did monapovars,<br />
rogorc aRvniSne, Tavdacvis ministrad<br />
samoqalaqo da ara samxedro piris<br />
daniSvnis instituti warmoadgenda. vfiqrob,<br />
am Tanamdebobam gaamarTla amerikis gegmebi<br />
samxedro sferoSi. samoqalaqo piris dominireba<br />
Tavdacvis sferoSi progresuli movlenaa.<br />
igi aSkarad uwyobs xels qveynis Tavdacvisa<br />
da samxedro sistemis ufro met moqnilobas<br />
da mis demokratiulad funqcionirebas.<br />
amerikuli<br />
konstitucionalizmis<br />
gavlena msoflio<br />
konstitucionalizmze.<br />
amerikuli konstitucionalizmis gavlena<br />
msoflio konstitucionalizmze udavoa marto<br />
im ubralo mizeziT, rom pirveli konstituciis<br />
avtori msoflioSi swored<br />
amerikis SeerTebul Statebia. es gavlena,<br />
agreTve, gamoixateba xelisuflebis danawilebis<br />
principis implementaciiT, marTva-gamgeobis<br />
axali formis SemoRebiT da sakonstitucio<br />
kontrolis sasamarTlo organos<br />
CamoyalibebiT. msoflioSi demokratiuli saxis<br />
konstituciaTa Seqmnas, rogorc viciT,<br />
sistematuri xasiaTi meore msoflio omis<br />
Semdeg mieca. am konstituciaTa umravlesoba<br />
aRiarebda xelisuflebis danawilebis princi<br />
ps da sakonstitucio kontrolis sasamarTlo<br />
organos Camoyalibebas, romelTa<br />
arsebobis gareSe SeuZlebelia konstituciuri<br />
saxelmwifos mSeneblobis dawyeba, anu,<br />
aqedan gamomdinare SeiZleba iTqvas, rom msoflio<br />
saxelmwifoebma amerikuli konstitucionalizmis<br />
bazisze daiwyes TavianTi konstitucionalizmis<br />
ganviTareba. evropis ganviTarebuli<br />
qveynebis umravlesobam, amerikis<br />
konstituciisagan gansxvavebiT, specialuri<br />
Tavi dauTmo adamianis uflebebsa da Tavisuflebebs<br />
TavianT konstituciaSi, magram<br />
vfiqrob, aqac amerikuli konstitucionalizmis<br />
gavlena iCens Tavs, radgan albaT dameTanxmebiT,<br />
rom uazrobaa adamianis uflebebis<br />
dacvaze saubari, Tu qveyana xelisuflebis<br />
danawilebis princi ps ar aRiarebs, xolo,<br />
rogorc aRvniSne, xelisuflebis danawilebis<br />
principis pirveli maRiarebeli konstituciis<br />
doneze aSS-ia. miuxedavad imisa, rom<br />
evropa xelisuflebis danawilebis princips<br />
aRiarebs, mimaCnia, rom evropul saxelmwifoTa<br />
umetesobaSi, saparlamento da Sereuli<br />
mmarTvelobis formis pirobebSi, ar xdeba<br />
xelisuflebis danawilebis principis obieqturi<br />
implementacia. xelisuflebis danawilebis<br />
principi marto imas rodi niSnavs,<br />
rom qveyanam formalurad aRiaros sami xelisufleba,<br />
aq mTavari isaa, rom samive xelisufleba<br />
Tanasworuflebiani iyos, rac ufro<br />
gauadvilebs moqalaqes monawileoba miiRos<br />
qveynis marTvaSi, evropuli saparlamento<br />
mmarTvelobis formas faqtobrivad indiferentuli<br />
damokidebuleba aqvs sam xelisuflebas<br />
Soris ZalTa balansze, rac xelisuflebis<br />
danawilebis principis jerovnad ganxorcielebis<br />
aucilebeli rekvizitia, iseT saparlamento<br />
qveynebSi, rogorebic, magaliTad,<br />
italia da germaniaa, ar arsebobs damoukideblad<br />
moqmedi aRmasrulebeli xelisufleba<br />
da, SeiZleba iTqvas, rom igi sakanonmdeblo<br />
organos struqturuli qvedanayofia, aRmasrulebeli<br />
xelisufleba saparlamento<br />
mmarTvelobis formis qveynebSi sakanonmdeblo<br />
organos daukiTxavad verc erT mniSvnelovan<br />
nabijs gadadgams, anu, SeiZleba<br />
iTqvas, rom aRmasrulebeli xelisufleba<br />
subordinirebulia sakanonmdeblo xelisuflebaze.<br />
arsebobs marTva gamgeobis meore formac<br />
es aris Sereuli mmarTvelobis forma,<br />
rogorc es, magaliTad, safrangeTSia. Sereuli<br />
mmarTvelobis formis imedebma safrangeTSi,<br />
romelic saparlamento da saprezidento
formebis dadebiT TvisebaTa gaerTianebas warmoadgenda,<br />
ver gaamarTla da, faqtobrivad,<br />
es qveyana supersaprezidento respublikad<br />
aqcia. maSasadame, SeiZleba iTqvas, rom arc<br />
saparlamento da arc Sereuli mmarTvelobis<br />
formebi xelisuflebis danawilebis principis<br />
obieqturad implementaciaSi ar amarTlebs.<br />
amerikuli konstitucionalizmi, rogorc<br />
aRvniSneT, did gavlenas axdens msoflio<br />
konstitucionalizmze sakonstitucio kontrolis<br />
danergviTac. miuxedavad imisa, rom<br />
kontinenturma evropam, amerikisagan gansxvavebiT,<br />
sakonstitucio kontrolis sasamarTlo<br />
organod sakonstitucio sasamarTlo<br />
Camoayaliba, masze mainc didia amerikuli<br />
konstitucionalizmis gavlena Tundac im<br />
ubralo mizeziT, rom aseTi originaluri<br />
institutis danergva mxolod amerikul konstitucionalizms<br />
ekuTvnis. CvenTvis rTuli<br />
iqneba srulad visaubroT amerikuli konstitucionalizmis<br />
gavlenaze msoflio konstitucionalizmze,<br />
radganac arsebobs uamravi<br />
iseTi instituti, romelic msoflios bevrma<br />
qveyanam amerikuli konstitucionalizmisagan<br />
gadmoiRo.<br />
daskvna<br />
am mokle naSromSi ganvixileT amerikuli<br />
konstitucionalizmis zogierTi sakiTxi da<br />
xazi gavusviT im faqts, rom amerikelebma<br />
TavianTi sakuTari konstituciis SeqmniT bevri<br />
axali instituti danerges, romelTa arseboba<br />
aucilebelia qveyanaSi demokratiuli<br />
gardaqmnebis gansaxorcieleblad. amerikulma<br />
demokratiam, romelic amerikuli konstituciis<br />
baziszea Seqmnili, msoflios Tavisi<br />
siZliere daumtkica. amerikam kacobriobas<br />
aCvena, rom konstituciuri saxelmwifo safuZvelia<br />
yovelive aRmavlobisa da mouwoda msoflio<br />
qveynebs daamyaron demokratiuli reJimi,<br />
ganaviTaron konstitucionalizmi da hqondeT<br />
mxolod erTi survili - demokratiuli<br />
saxelmwifos mSenebloba. ver vityviT, rom<br />
demokratiis mSeneblobis saqmeSi amerikam<br />
Tavisi misia daasrula. vfiqrob, amerika jer<br />
kidev agrZelebs demokratiis mSeneblobas,<br />
mxolod ufro swrafi tempiT, vidre sxva<br />
qveynebi, amerikul konstitucionalizms jer<br />
kidev bevri ram aqvs gasakeTebeli, miT umetes<br />
dRes, rodesac e.w. ,,axali demokratiis" qvey-<br />
nebi, romlebic adre usityvod asrulebdnen<br />
“wiTeli monstris” direqciebs, demokratiuli<br />
xasiaTis uamrav reformas axorcielebs.<br />
es ki SeuZlebeli iqneba, Tu isini ar eziarebian<br />
amerikuli konstitucionalizmis iseT<br />
ZiriTad principebs, rogorebicaa: adamianis<br />
uflebebis dacva, xelisuflebis danawilebis<br />
principis ganxorcieleba da, aseve, miukerZoebuli<br />
da yvela TvalsazrisiT depolitizirebuli<br />
sakonstitucio kontrolis sasamarTlo<br />
organo. am fonze mimaCnia, rom<br />
amerikulma konstitucionalizmma axla<br />
umTavresi yuradReba sagareo sakiTxebze unda<br />
gadaitanos. igi unda iyos kargi maswavlebeli<br />
moswavle ,,axali demokratiis" qveynebis<br />
konstitucionalizmisTvis. Cven darwmunebulni<br />
unda viyoT imaSi, rom dRes, rodesac, konstitucionalizmis<br />
TvalsazrisiT, amerikis<br />
SeerTebuli Statebi upirvelesi Zlieri qveyanaa,<br />
igi Tavis gamocdilebebs gauziarebs sxva<br />
qveynebs, romlebsac surT iyvnen Zlieri saxelmwifoebi<br />
da es siZliere moipovon ara<br />
diqtaturiT, totalitarizmiT da sxva msgavsi<br />
reJimebiT, aramed WeSmaritad Zlieri<br />
da adamianis uflebebis damcveli sistemebiT,<br />
anu demokratiiT. amerikis SeerTebulma<br />
Statebma gaiara konstitucionalizmis ganviTarebis<br />
Zalze rTuli etapebi. iyo winaaRmdegobebi,<br />
uTanxmoebebi da sxva saxis sirTuleebi,<br />
magram, miuxedavad amisa, amerikam mainc<br />
SeZlo konstitucionalizmis mefis wodebis<br />
mopoveba. dRes, rodesac aSS msoflioSi erTerT<br />
uZlieres saxelmwifos warmoadgens, es<br />
gasakviri arc unda iyos, radgan ,,damfuZnebeli<br />
mamebis" mizani swored imaSi mdgomareobda,<br />
STamomavlobisaTvis miecaT saSualeba,<br />
rom aSS uZlieresi saxelmwifo gamxdariyo<br />
da maqsimalurad daculiyo konstituciisa<br />
da demokratiis principebi. amerikaSi<br />
demokratiisa da konstitucionalizmis ufro<br />
metad ganviTarebaSi udidesi wvlili Seaqvs<br />
TiToeul amerikels, romelic mxurvaled<br />
emsaxureba didi amerikeli demokratisa da<br />
politikosis, jon. f. kenedis 1960 wels<br />
warmoTqmul genialur sityvebs: ,,nu ekiTxebiT<br />
Tqven Tavs, Tu ra mogcaT amerikam, aramed<br />
yovelTvis SeekiTxeT Tqvens Tavs, Tu ra argeT<br />
Cvens qveyanas". vfiqrob, aseTi devizi unda<br />
hqondes yvela im ers, visac surs demokratiisa<br />
da konstitucionalizmis ganviTareba TavianT<br />
samSobloSi.<br />
177
178<br />
×ÄÃÄÒÀÝÉÖËÉ ÃÀ ÖÍÉÔÀÒÖËÉ (ÃÄÝÄÍÔÒÀËÉÆÄÁÖËÉ)<br />
ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÄÁÉÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÖÒ-ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ<br />
ÈÀÅÉÓÄÁÖÒÄÁÄÁÉÓ ÃÀáÀÓÉÀÈÄÁÀ<br />
ÂÉÅÉ ÀÌÉÒÀÍÀÛÅÉËÉ<br />
200 weliwadze metma ganvlo mas Semdeg,<br />
rac msoflioSi pirveli konstitucia daiwera<br />
da Seiqmna klasikuri federaciuli saxelmwifo.<br />
1787 wels filadelfiaSi Seikribnen<br />
delegatebi, romlebTac gadasawyveti hqondaT<br />
problema: 13 damoukidebeli qveynisagan,<br />
federaluri xelisuflebis Camoyalibebis<br />
gziT, SeeqmnaT erTi, axali politikuri formis<br />
saxelmwifo. saxelmwifos unda hqonoda erTdroulad<br />
konfederaciisa da unitaruli qveynis<br />
niSnebi. 1787 wlis 17 seqtembers, 16<br />
kviriani TaTbiris Semdeg, konstituciis saboloo<br />
variants 42 damswre delegatidan 39ma<br />
moawera xeli.<br />
b. franklinma xeli gaiSvira j. vaSingtonis<br />
skamis sazurgeze gamosaxuli kaSkaSa oqrosfrad<br />
SeRebili naxevar mzisaken da Tqva: “am<br />
sesiis msvlelobisas me xSirad vuyurebdi am<br />
sazurges prezidentis ukan da ver gamerkvia,<br />
mzis amosvlas asaxavda is Tu Casvlas, magram<br />
axla, bolos da bolos, me bednieri<br />
var imiT, rom vici - es mze amomavalia da<br />
ara Camavali~.<br />
aSS-is Semdgomi saxelmwifoebrivi ganviTarebac<br />
am mzis sxivebis fonze warimarTa. Tumca es<br />
ar niSnavs imas, rom xsenebul qveyanas demokratiuli<br />
reformebis gzaze winaaRmdegobebi ar<br />
hqonia: konfliqtma, romelic 1790 wlebSi<br />
federalistebsa da antifederalistebs Soris<br />
warmoiSva, Rrma daRi daasva amerikis saxelmwifoebriobas.<br />
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ<br />
“ÃÄÃÀÌÉßÀÆÄ ÌÝáÏÅÒÄÁ ÚÅÄËÀ ÀÃÀÌÉÀÍÓ ÃÀ ÀÃÀÌÉÀÍÈÀ ãÂÖ×Ó ÀØÅÓ ÈÅÉÈÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ Ö×ËÄÁÀ.”<br />
ÈÏÌÀÓ ãÄ×ÄÒÓÏÍÉ, 1790<br />
federalistebi, aleqsandre hamiltonis me-<br />
TaurobiT, warmoadgendnen saporto qalaqebis<br />
komersantebis interesebs. antifederalistebi,<br />
Tomas jefersonis xelmZRvanelobiT,<br />
gamodiodnen soflisa da samxreTis interesebis<br />
damcvelebad. maT Soris kamaTi Seexo<br />
centraluri xelisuflebisa da Statebis<br />
ZalauflebaTa urTierTdamokidebulebas. federalistebi<br />
upiratesobas Zalauflebis arsebul<br />
formas aniWebdnen, xolo antifederalistebi<br />
Statebis uflebis damcvelebad<br />
gamodiodnen. jefersoni aRiarebda Zlieri<br />
centraluri xelisuflebis mniSvnelobas<br />
sagareo urTierTobebSi, magram misi sxva<br />
sferoebSi gamoyenebis winaaRmdegi iyo. hamiltons<br />
anarqiis eSinoda da wesrigidan gamomdinare<br />
azrovnebda. jefersons eSinoda tiraniis<br />
da azrovnebda Tavisuflebidan gamomdinare.<br />
yovelive zemoTqmuli imis sailustraciod<br />
gamodgeba, rom aSS-is demokratiuli ganvi-<br />
Tareba da qveynis institucionaluri gradacia<br />
wlebis manZilze mimdinareobda. SeerTebul<br />
Statebs orive gza sWirdeboda. qveyanas<br />
namdvilad gauRima bedma, rom hyavda es ori<br />
pirovneba da SesZlo droulad SeeTanxmebina<br />
maTi filosofiuri Sexedulebebi. isini federalizmis<br />
saTaveebTan idgnen da TavianTi<br />
ideebiT mniSvnelovnad Seuwyves xeli federalizmis<br />
sxvadasxva qveynebSi aRorZinebasa da<br />
mis Semdgom popularizacias.
am ori bumberazi pirovnebebis ideebis Sejaxebam<br />
warmoSva konstituciis axali da<br />
Rrmad mniSvnelovani interpretacia. amis naTeli<br />
dasturia Semdegi faqtic: jefersoni<br />
saxelmwifo ministri iyo maSin, roca hamiltonma<br />
warmoadgina angariSi erovnuli bankis<br />
dafuZnebasTan dakavSirebiT. jefersonma uaryo<br />
igi da, icavda ra Statebis uflebebs, amtkicebda,<br />
rom konstituciaSi naTlad iyo CamoTvlili<br />
yvela Zalaufleba, romelic ekuTvnoda<br />
federalur xelisuflebas, xolo yvela<br />
sxva uflebebi rCeboda Statebs. konstituciaSi<br />
ki araferi iyo naTqvami bankis Seqmnis<br />
uflebis Sesaxeb.<br />
hamiltoni Seedava mas da ganacxada, rom<br />
mravalmxrivi saWiroebis gamo, uflebebis<br />
mTavar nawilSi unda yofiliyo nagulisxmevi<br />
zogadi muxlebis arseboba. erT-erT maTgans<br />
unda mieniWebina kongresisaTvis uflebamosileba<br />
“SemoeRo yvela kanoni, romelic aucilebeli<br />
da saWiro iyo~ imisaTvis, rom ganexorcielebina<br />
misTvis miniWebuli calkeuli<br />
uflebani. erovnul xelisuflebas konstitucia<br />
aniWebda uflebas daewesebina da Seegrovebina<br />
gadasaxadi, gaestumrebina valebi<br />
da esesxa fuli. erovnuli bankis arseboba<br />
xels Seuwyobda am funqciebis efeqtur Sesrulebas.<br />
aqedan gamomdinare, kongresi uflebamosili<br />
iyo Seeqmna aseTi banki. vaSingtonma<br />
da kongresma miiRes hamiltonis Sexedulebebi<br />
da es iyo federaluri xelisuflebis<br />
uflebis gazrdis mniSvnelovani precedenti.<br />
amasTanave, unda aRiniSnos, rom es ar iyo<br />
aSS-is istoriis manZilze erTaderTi precedenti<br />
federaluri xelisuflebisa da Statebis<br />
Zalauflebis ganawilebis mravalwlian<br />
gzaze. igi sul bolos reiganis prezidentobis<br />
pirvel wlebSi “axali federalizmis~<br />
saxiT gamovlinda.<br />
sityva “federalizmi~ warmoiSva laTinurisagan<br />
“Foedus~, rac niSnavs “federacias, kav-<br />
Sirs, SeTanxmebas~. me-18 saukunidan dawyebuli,<br />
pirvel rigSi, monteskies wyalobiT, es<br />
sityva xSirad ixmareboda ramdenime saxelmwifos<br />
samarTlebrivi gaerTianebis organizaciuli<br />
principis aRsaniSnavad, sadac gansakuTrebiT<br />
gamosayofia maTi wevrebis TviTgamorkveva<br />
da saxelmwifoebrivi saqmeebis<br />
gadawyvetaSi monawileobis ufleba. sityva<br />
“federalizmma~ Tavisi dRevandeli mniSvneloba<br />
CrdiloeT amerikaSi damoukideblobisaTvis<br />
brZolis da federalistebsa da antifederalistebis<br />
metoqeobis dasrulebis Semdeg<br />
moipova. partikularizmisa da separatistuli<br />
tendenciebisagan gansxvavebiT, amerikuli<br />
federalizmi, pirvel rigSi, miznad isaxavda<br />
federaluri organoebis gaZlierebas, maSin,<br />
roca evropuli gagebiT federalizmi, upirveles<br />
yovlisa, saxelmwifoebrivi centralizmis<br />
muqaras xedavda da amitom xazs usvamda<br />
calkeuli wevrebis damoukideblobis SenarCunebis<br />
aucileblobas.<br />
federalizmi - es aris erTiani saxelmwifos<br />
Semadgeneli nawilis avtonomiis umaRlesi<br />
forma.<br />
federaciis SemadgenlobaSi Semaval “saxelmwifoebs~<br />
axasiaTebs sami ZiriTadi niSani:<br />
1. saxelmwifo organoebis damoukidebloba<br />
(Cveulebriv, uzrunvelyofilia arCevnebis<br />
meSveobiT);<br />
2. avtonomiuri kompetenciis arseboba konstituciur<br />
da sakanonmdeblo sferoebSi<br />
(im sakiTxebis gamoklebiT, romlebic federaciis<br />
kompetencias miekuTvneba), agreTve,<br />
marTvis sferoSi;<br />
3. iuridiuli piris statusi, sakuTari finansuri<br />
resursebisa da avtonomiuri biujetis<br />
CaTvliT.<br />
federalizmi saxelmwifos iseTi mowyobaa,<br />
rodesac mmarTvelobiTi funqciebi ganawilebulia<br />
centralur da federaciis subieqtebs<br />
(Statebi, mxareebi, miwebi, kantonebi da a.S.)<br />
Soris. es aris saxelmwifo xelisuflebis<br />
vertikaluri gradacia, romelic garkveulwilad<br />
avsebs da srulyofs sayovelTaod<br />
aRiarebul xelisuflebis horizontalur<br />
ganawilebas.<br />
erT-erTi “mama-damfuZnebeli~, TvalsaCino<br />
politikuri da saxelmwifo moRvawe, Tomas<br />
jefersoni, werda: “mTavroba xdeba kargi ara<br />
xelisuflebis konsolidaciiT an koncentraciiT,<br />
aramed misi sworad ganawilebis Sedegad.”<br />
es niSnavs, rom konstituciiT an federaluri<br />
xelSekrulebiT gansazRvrulia saxelmwifo<br />
marTvis sferoebi da elementebi, romlebSic<br />
meore donis teritoriuli erTeulebi (federaciis<br />
subieqtebi) suverenuli arian da maT<br />
kompetenciaSi centraluri (federaluri)<br />
179
180<br />
xelisufleba ver Caereva da piriqiT, Statebs<br />
araviTar SemTxvevaSi aqvT ufleba Caerion<br />
mmarTvelobis iseT sferoebSi, romlebic konstituciis<br />
(an federaluri xelSekrulebis)<br />
ZaliT, mxolod federaluri xelisuflebis<br />
kompetencias ganekuTvneba.<br />
federalizmis principis Sesabamisad, ori an<br />
meti xelisufleba axorcielebs Zalmosilebas<br />
erTi da imave xalxis mimarT da erTsa<br />
da imave teritoriaze. SeerTebuli Statebisa<br />
da, magaliTad, pensilveniis Statis xelisuflebani<br />
saziarod floben zogierT<br />
uflebamosilebas (mag., gadasaxadebis akrefaze),<br />
maSin, roca sxva uflebamosilebebi<br />
eqskluziurad ganekuTvneba an erTs, an meores.<br />
rogorc jeims medisoni “federalist<br />
10”-Si werda: “federaluri konstitucia qmnis<br />
didi saerTo interesebis iRblian kombinacias,<br />
romelic Statebis xelisuflebebs<br />
ekuTvnis”. ase magaliTad, fulis moWra<br />
erovnuli xelisuflebis saqmea, ojaxis gayris<br />
ufleba ki Statebis prerogativaa. amis sapirispirod,<br />
Statebis milicia xandaxan eqvemdebareba<br />
erovnul mTavrobas, Tumca Ziri-<br />
Tadad Statebis gankargulebaSia.<br />
amerikuli federalizmis istoria gviCvenebs,<br />
rom yovelTvis rodi iyo advili mkafio xazis<br />
gavleba “saerTosa” da “adgilobrivsa da<br />
specifikurs” Soris. miuxedavad amisa, federalizmi<br />
iZleoda amerikis mravalferovnebis<br />
problemis gadawyvetis saSualebas.<br />
federalur xelisuflebasa da federaciis<br />
subieqtebs Soris marTvis sferoebis ganawilebisas<br />
xdeba ara xelisuflebis urTierTgadacema,<br />
aramed urTierTdelegireba. am SemTxvevaSi<br />
“gadacemasa” da “delegirebas” Soris<br />
mTavari gansxvaveba isaa, rom pirvel SemTxvevaSi<br />
xelisuflebis erTi done meores gadascems<br />
marTvis sferos gankargvis uflebas,<br />
rasac, principSi, adgili aqvs qveynis unitaruli<br />
mowyobis drosac. “delegireba~ ki<br />
unda gavigoT rogorc ara marto marTvis<br />
uflebis, aramed, saerTod, saxelmwifo<br />
mmarTvelobis garkveul sferoze pasuxismgeblobis<br />
gadacema ufro farTo gagebiT, magaliTad,<br />
am sferos dasafinanseblad biujetSi<br />
Tanxebis mobilizebiT, safinanso gegmis (biujetis)<br />
formirebisa da xarjebis gaweviT. 1<br />
1 v. lorTqifaniZe, ,,qveynis federaciuli mowyoba~, Tbilisi, 1999w. gv. 10-11.<br />
amasTanave, unda aRiniSnos, rom Znelia daeTanxmo<br />
avtors, roca Cvens pirobebSi federaciuli<br />
mowyobis alternativis ararsebobasa<br />
da, sazogadod, federaciuli qveynebis ricxvis<br />
zrdaze miuTiTebs. sityvam moitana da unda<br />
iTqvas, rom bolo ramdenime wlis manZilze<br />
myarad musirebs azri saqarTvelos federaciuli<br />
mowyobis aucileblobis Taobaze. am ideam<br />
xelisuflebis zeda eSelonebSic moikida fesvi.<br />
masze saubrobs yvela, visTvisac nacnobia<br />
Tu ucnobi federalizmis arsi. sakiTxisadmi<br />
amgvari saxiT midgomam calmxrivobis elementebi<br />
warmoSva da saqarTvelosTan mimarTebaSi<br />
federalizmis, rogorc qveynis teritoriuli<br />
da erovnuli erTianobis, Senar-<br />
Cunebis ualternativo gzis propagandamde<br />
migviyvana. Tavs Sevikavebdi amgvari radikaluri<br />
damokidebulebisagan da davZen, rom dResdReobiT<br />
arsebuli 200-de saxelmwifodan<br />
mxolod sul raRac 21 saxelmwifoa federaciuli<br />
(evropaSi maTi ricxvi mcirea).<br />
sakamaTod ar vxdiT im faqts, rom qveynis<br />
federaluri mowyoba saxelmwifo ganviTarebis<br />
progresuli formaa. amasTanave,<br />
saqarTveloSi misi xelaRebiT da aCqarebiT<br />
gadmoReba garkveul problemebTan iqneba dakav-<br />
Sirebuli. gasaTvaliswinebelia qveynis istoriuli<br />
tradiciebi da arsebuli mdgomareoba,<br />
saSinao da sagareo faqtorebi.<br />
upirveles yovlisa, mTel rig unitarul<br />
qveynebSi (vgulisxmob, decentralizebul)<br />
centridanulma Zalebma TavianTi miswrafebebis<br />
dakmayofileba saxelmwifos transformirebasa<br />
da reorganizaciaSi hpoves ise, rom saxelmwifoebrivi<br />
wyobis forma SeinarCunes.<br />
rogorc wesi, federalizmisa da unitarizmis<br />
Tanaarsebobam da, garkveulwilad, maTma<br />
dapirispirebam, rogorc xdeba xolme, maTi<br />
daaxloeba gamoiwvia; maT bevri ram gadaiRes<br />
erTmaneTisagan.<br />
meore msoflio omis Semdeg da, gansakuTrebiT<br />
bolo periodSi, saxelmwifoebis transformacia<br />
gamoixata regionalur safuZvelze<br />
da ganxorcielda mkacri decentralizaciis<br />
gziT. dResdReobiT unitaruli saxelmwifoebis<br />
SemadgenlobaSi regionaluri statusi aqvT:<br />
alandis kunZulebs (fineTi), menisa da normandiis<br />
kunZulebs (didi britaneTi), itali-
is 20 da espaneTis 17 olqs, erayis qur-<br />
Tistans, grenlandiasa da fareris kunZulebs<br />
(dania).<br />
federaciuli saxelmwifoebis analogiurad<br />
ganxorcielda funqciebis gamijvna centralur<br />
da regionalur xelisuflebas Soris. saer-<br />
To saxelmwifos gansakuTrebul kompetencias<br />
miekuTvneba: sagareo politika, SeiaraRebuli<br />
Zalebi, fulad-sakredito urTierTobebi,<br />
sabaJo saqme, sasazRvro samsaxuri da a.S.<br />
avtonomiuri warmonaqmnis gansakuTrebul<br />
kompetencias Seadgens: olqis (regionis)<br />
uwyebaTa da dawesebulebaTa organizacia,<br />
municipalitetebis sazRvrebis dadgena da<br />
Secvla, qalaqmSenebloba, kultura, arqivebi,<br />
soflis meurneoba, turizmi, sporti da a.S.<br />
aseTi saxis saxelmwifoebSi TiToeul avtonomias<br />
aqvs Tavisi konstitucia, gerbi da<br />
droSa, hyavs “saolqo~ (regionaluri) parlamenti,<br />
mTavroba da marTlmsajulebis organoebi.<br />
erT-erTi ukanaskneli normatiuli<br />
aqti, romelic olqs aniWebs sakanonmdeblo<br />
funqcias, iyo 1979 wels SemoRebuli daniis<br />
kanoni grenlandiis saTaTbiro organos –<br />
landstremis, sakanonmdeblo organoTi - landstangiT<br />
(parlamentiT), Secvlis Sesaxeb.<br />
unitaruli saxelmwifos reorganizaciis erTerTi<br />
umniSvnelovanesi formaTagani erTpalatiani<br />
parlamentebis orpalatianad Camoyalibeba<br />
gaxldaT. erT-erTi palata teritoriuli<br />
warmomadgenlobis safuZvelze airCeva,<br />
magaliTad, italiis konstituciis 57-e<br />
muxlSi weria: “respublikis senati irCeva<br />
olqebis bazaze.”<br />
aRniSnuli wesi gaTvaliswinebulia saqarTvelos<br />
konstituciis me-4 muxlSi, Tumca, samwuxarod,<br />
igi jer ar amoqmedebula. senati,<br />
romelic am muxlis safuZvelze saqarTvelos<br />
mTel teritoriaze Sesabamisi pirobebis<br />
Seqmnisa da adgilobrivi TviTmmarTvelobis<br />
organoebis formirebis Semdeg Seiqmneba, warmodgenili<br />
iqneba afxazeTSi, aWarasa da<br />
saqarTvelos sxva teritoriul erTeulebSi<br />
arCeuli wevrebisa da saqarTvelos prezidentis<br />
mier daniSnuli 5 wevrisagan.<br />
rogorc vxedavT, erTmaneTs exameba ori gansxvavebuli<br />
formis federalizmisa da unita-<br />
rizmis sawyisebi. erTi mxriv, federalizmma<br />
dakarga Zveli monopolia decentralizebul<br />
unitarul saxelmwifoebze. meore mxriv, warmoiSva<br />
federaciul da unitarul saxelmwifoTa<br />
axali nairsaxeoba - centralizebuli<br />
federaciuli da decentralizebuli unitaruli<br />
saxelmwifoebi. zogjer, federaciuli<br />
saxelmwifos subieqtebze meti uflebebi decentralizebuli<br />
unitaruli saxelmwifoebis<br />
Semadgenel avtonomiebs aqvT. magaliTad<br />
gamodgeba Sotlandiisa (didi britaneTi) da<br />
fareris kunZulebis (dania) monawileoba msoflio<br />
da evropis CempionatebSi fexburTSi.<br />
alandebi uSveben safosto markebs, normandiis<br />
kunZulebs (didi britaneTi) ki saku-<br />
Tari fulis niSnebic aqvT2 . federaciuli<br />
saxelmwifos arc erT subieqts amgvari uflebebi<br />
ar gaaCnia.<br />
miuxedavad decentralizebuli unitarizmisa<br />
da centralizebuli federalizmis daaxloebisa,<br />
maT Soris aris arsebiTi sxvaobac. federaciul<br />
saxelmwifoSi centraluri da federaciis<br />
subieqtis kompetenciebi deklarirebulia<br />
konstituciaSi da ara specialur<br />
organul kanonebSi (mag., italiis 5 specialuri<br />
statusis mqone olqis samarTlebrivi<br />
mdgomareoba gansazRvrulia italiis 1948<br />
wlis konstituciuri kanonebiT). amasTanave,<br />
federaciul saxelmwifoSi xelisuflebis<br />
gadanawileba xdeba ara mxolod horizontalurad,<br />
aramed vertikaluradac, zevidan<br />
qveviT. amas emateba federaciis subieqtebSi<br />
xelisuflebis horizontaluri danawileba,<br />
rac qmnis funqciaTa rTul da, amave dros,<br />
erTian kompleqss. am SemTxvevaSi xelisuflebis<br />
funqciebi nawildeba ara mxolod erTi<br />
da imave mTavrobis sxadasxva organoebs Soris,<br />
aramed ramdenime mTavrobas Soris, romelic<br />
federaciis subieqtia. aSS-is konstitucia<br />
CamoTvlis funqciaTa farTo speqtrs, romelic<br />
aqvs mxolod kongress da romelic SeiZleba<br />
hqondes mxolod Statebs.<br />
kanadis konstituciiT, parlamentis sakanonmdeblo<br />
kompetenciaSia 24 sfero, StatebTan<br />
erTobliv kompetenciaSi - 12 sfero da mxolod<br />
Statebis kompetenciaSia 16 sfero,<br />
sadac centralur xelisuflebas “ar aqvs<br />
Carevis ufleba~.<br />
2 l. mataraZe, saxelmwifoebrivi mowyobis formebi, saqarTvelos respublika, 4 oqtomberi, 1995 w.<br />
181
182<br />
federaciuli saxelmwifo agebulia xelisuflebis<br />
am ori donis mudmiv harmoniul TanamSromlobasa<br />
da Serwymaze. federalur saxelmwifoSi<br />
suverenulia centraluri xelisufleba,<br />
magram federaciis subieqtebi monawileoben<br />
suverenitetis warmoqmnaSi (g. gogiaSvili,<br />
federalizmis politikuri mniSvneloba,<br />
politika, 1998/4-6).<br />
unitarul decentralizebul saxelmwifoeb-<br />
Si xelisuflebriv debulebaTa gradaciis<br />
veqtori yovelTvis zustad esadageba erT<br />
gaTvaliswinebul mimarTulebas - zevidan<br />
qveviT, maSin, rodesac federaciul saxelmwifoebSi<br />
- piriqiT, qvevidan zeviT. amgvari<br />
saxiT warimarTa italiis 5 olqis specialuri<br />
statusis gansazRvra 1947 wlis konstituciiTa<br />
da Sesabamisi konstituciuri kanonebiT.<br />
am mxriv, yvelaze sagulisxmoa espaneTis magaliTi,<br />
sadac kompetenciis gamijvnis problema<br />
xangrZlivi molaparakebisa da sakonstitucio<br />
sasamarTlos specialur gadawyvetilebaTa<br />
sagani gaxda, xolo TviT xelisuflebriv<br />
debulebaTa gadacemis procedura<br />
iyo ara erTjeradi, aramed etapobrivi,<br />
kargad gaazrebuli sqemis safuZvelze3 .<br />
sxvagvari warmoSobisaa federaciuli saxelmwifoebis<br />
subieqtTa konstituciur-samarTlebrivi<br />
statusi. rogorc istoria mowmobs,<br />
federaciis Seqmnis iniciatorebi da Semoqmedni<br />
arian saxelmwifo warmonaqmnebi, romlebic<br />
Semdgom maTi subieqtebi xdebian. isini<br />
qmnian xelisuflebis saerTo-federalur<br />
struqturebs, aniWeben maT saTanado kompetencias,<br />
ris gamoc iZulebuli arian uari<br />
Tqvan TavianT “damoukideblobaze~ da daTmon<br />
uflebamosilebaTa nawili. unda iTqvas, rom<br />
yovelive zemoaRniSnulis ganxorcielebas qveynebma<br />
met-naklebad xangrZlivi dro moandomes.<br />
gaerTianebis procesi, romelic CrdiloeT<br />
amerikaSi me-18 saukuneSi daiwyo, damTavrda<br />
britaneTis 13 provinciis kavSiriT - konfederaciiT,<br />
xolo, rodesac Tavi iCines gaer-<br />
TianebisaTvis damaxasiaTebelma problemebma,<br />
igi federaciiT Seicvala.<br />
yovelma Statma Tavisi wvlili Seitana 1787<br />
wlis konstituciis SemuSavebaSi. magaliTad,<br />
konstituciaSi, erTpalatianis nacvlad,<br />
orpalatiani parlamentis daweseba ganxorcielda<br />
koneqtikutis Statis mixedviT, xolo<br />
qveynis prezidentis, rogorc saxelmwifosa<br />
da aRmasrulebeli xelisuflebis meTauris<br />
nimuSad aRebul iqna - Statebis sagubernatoro<br />
xelisufleba. bevrgan adgilobrivi<br />
administraciis xelmZRvanels prezidenti<br />
ewodeboda. amerikis SeerTebuli Statebis<br />
umaRlesi Tanamdebobis pirisaTvis vetos<br />
uflebis miniWebisas saxelmZRvanelod aiRes<br />
Stat niu-iorkis konstitucia.<br />
amerikis Statebis federaciuli kavSiri Zalian<br />
axalgazrda da SeiZleba iTqvas garkveuli<br />
precedentic iyo imdroindeli msofliosaTvis,<br />
rogorc saxelmwifoebrivi mowyobis forma.<br />
amas emateboda separatistuli miswrafebebi,<br />
romelTac zurgs gareSe Zalebi umagrebdnen.<br />
1861 wels Svidma monaTmflobelurma Statma<br />
gamoacxada, rom gadis federaciidan.<br />
amerikis maSindeli prezidenti, a. linkolni,<br />
iZulebuli iyo omi gamoecxadebina konfederatebisaTvis,<br />
ramac aTasobiT adamianis sicocxle<br />
Seiwira.<br />
analogiuri SemTxveva iyo Sveicariis federaciis<br />
istoriaSi. 1648 wels vestfaliis<br />
kongresze didma saxelmwifoebma cnes Sveicariis<br />
damoukidebloba, Tavisi mowyobiT<br />
Sveicaria imdroisaTvis konfederaciul saxelmwifos<br />
warmoadgenda (cameti kantonis<br />
SemadgenlobiT).<br />
1815 wels venis kongresma oficialurad cno<br />
Sveicariis kavSiris damoukidebloba (rogorc<br />
federaciuli saxelmwifosi). igi ocdaor<br />
kantons aerTianebda. 1843 wels Svidi kaTolikuri<br />
kantoni gamovida kavSiridan. amas<br />
mohyva oTxwliani dapirispireba, romelic<br />
xanmokle omiTa da separatistebis damarcxebiT<br />
damTavrda.<br />
rac Seexeba kanadasa da avstralias, iqac<br />
federaciuli saxelmwifos Camoyalibebis<br />
procesi amerikul-Sveicariuli sqemiT warimarTa.<br />
marTalia, rogorc erT, ise meore<br />
saxelmwifoSi saqme SeiaraRebul konfliqtamde<br />
ar misula, magram dapirispireba inglisur<br />
da frangul Temebs Soris (kanadaSi)<br />
mwvave xasiaTs atarebda da unda iTqvas, rom<br />
mas dResac ar daukargavs Tavisi simwvave.<br />
3 l. mataraZe, saxelmwifoebrivi mowyobis formebi, saqarTvelos respublika 4 oqtomberi, 1995
xangrZlivi konfrontaciis Semdeg, 1864 wels<br />
miRebul iqna kvebekis xelSekruleba, ramac<br />
safuZveli daudo 1867 wlis aqts britane-<br />
Tis CrdiloeT amerikis Sesaxeb, romelic<br />
SemdgomSi kanadis konstituciad iqca.<br />
sakmaod gaWianurda avstraliis saxelmwifos<br />
konstituciis miReba, riTac igi federaciul<br />
saxelmwifod gamocxadda. am mizniT, absoluturad<br />
yvela koloniaSi Catarda referendumi.<br />
30 weliwadi gavida mas Semdeg,<br />
rac belgia federalizmis gzas daadga, Tumca<br />
jer kidev ar dasrulebula misi saxelmwifoebrivi<br />
mowyoba. valonebsa da flamandielebs<br />
Soris dapirispireba dResac igrZnoba.<br />
yovelive zemoTqmuli mianiSnebs imas, rom<br />
federaciuli saxelmwifos Camoyalibebis<br />
procesi rTuli da xangrZlivia. amdenad,<br />
naCqarevad gveCveneba dRevandel pirobebSi<br />
saqarTvelos federaciuli mowyobis mxardamWeri<br />
gancxadebebi da agitacia, maSin, roca<br />
ar momxdara saqarTvelos sruli decentralizacia,<br />
roca raionebisa da didi qalaqebis<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis pirveli pirebi<br />
ki ar airCevian, aramed iniSnebian prezidentis<br />
mier. aseT pirobebSi saqarTveloze,<br />
rogorc federaciul saxelmwifoze, saubari,<br />
cota ar iyos, uxerxulia.<br />
upirveles yovlisa, saWiroa moxdes saqarTvelos<br />
mkacri decentralizacia regionaluri<br />
niSnis mixedviT (albaT, am etapze ufro misaRebi<br />
iqneba e.w. asimetriuli federalizmi),<br />
rac safuZvels moamzadebs garkveuli wlebis<br />
Semdeg misi SesaZlo klasikuri federaciuli<br />
saxelmwifos CamoyalibebisaTvis.<br />
amasTanave, gasaTvaliswinebelia is momentic,<br />
rom ara marto ZaliT Camocilebuli teritoriebi,<br />
aramed sxva istoriuli mxareebic<br />
aranair survils gamoTqvamen qveynis amgvari<br />
saxiT mowyobisaTvis (erTia ambiciebi da meore<br />
- unari TavianT Tavze aiRon federaciis<br />
subieqtisaTvis damaxasiaTebeli funqciebi da<br />
kompetenciebi).<br />
sakamaToa federaciuli saxelmwifos mxardamWerTa<br />
argumentebi imis Taobaze, rom mxolod<br />
federaciuli saxelmwifo aris eTnikur-erovnuli<br />
problemis gadawyvetis yvelaze<br />
optimaluri forma. 4<br />
4 ix. v. lorTqifaniZe, qveynis federaciuli mowyoba, Tbilisi, 1999w. gv.18.<br />
rogorc wesi, federaciuli saxelmwifo mowyobili<br />
ar aris erovnuli niSnis mixedviT.<br />
arc Sveicariis (dayofilia 22 kantonad) da<br />
aSS-is (50 Stati da kolumbiis federaluri<br />
okrugi), arc avstraliisa (Sedgeba 6 Statisa<br />
da ori teritoriisagan) da kanadis<br />
(dayofilia 10 provinciad da 2 teritoriad)<br />
saxelmwifoebrivi mowyoba xsenebuli<br />
niSniT ar ganxorcielebula.<br />
ufro metic, eTnikuri problemebis gadawyvetis<br />
yvelaze warmatebuli Sedegebi miRweul<br />
iqna iseT unitarul saxelmwifoebSi, rogorebicaa:<br />
espaneTi da italia. frankos reJimis<br />
Semdeg, 1983 wels avtonomizaciis procesi<br />
damTavrda 17 avtonomiuri regionis SeqmniT.<br />
kataloniam, baskoniam, galisiam da andaluziam<br />
moipoves avtonomiis farTo uflebebi.<br />
espaneTi centraluri unitaristuli saxelmwifodan<br />
decentralizebul unitarul saxelmwifod<br />
Seicvala. aman mniSvnelovnad gaajansaRa<br />
Sida politikuri viTareba da qveyanas<br />
Tavidan aacila eTnosebs Soris SeiaraRebuli<br />
konfliqti.<br />
italiis oci avtonomiuri olqidan 5 sargeblobs<br />
specialuri statusiT. amasTan, oTxi<br />
maTgani Seqmnilia erovnuli niSnis mixedviT,<br />
esenia: vale d¢aosta (frangebi), trentinoalto-adije<br />
(germanelebi), friuli-veneciajulia<br />
(slovenielebi) da sardinia (sardinielebi).<br />
mexuTe olqis, siciliis, avtonomiurad<br />
gamoyofis safuZvelia socialekonomikuri<br />
faqtorebi.<br />
separatizmi erTmniSvnelovnad saSiSia rogorc<br />
unitaruli, ise federaciuli saxelmwifoebisaTvis.<br />
maTgan dasacavad aRniSnuli tipis<br />
qveynebSi SemuSavebulia sxvadasxva samarTlebrivi<br />
dacvis meqanizmi. federaciuli saxelmwifos<br />
konstituciaSi mocemulia is funqciebi,<br />
romlebsac itovebs centri, esenia:<br />
sagareo urTierTobebi, Tavdacva, sasazRvro<br />
da sabaJo, fulis emisia da a.S. mkacrad<br />
gansazRvrulia federaciis subieqtebis kompetencia.<br />
decentralizebul unitarul saxelmwifoeb-<br />
Si mTavrobis yvela komisarsa da warmomadgenels<br />
irCevs ara mosaxleoba, aramed mas<br />
mTavroba niSnavs. maTi samarTlebrivi mdgomareoba<br />
da samsaxurebrivi daniSnuleba -<br />
183
184<br />
Tvalyuri adevnon avtonomiur warmonaqmnTa<br />
xelisuflebisa da mmarTvelobis organoebis<br />
saqmianobis kanonierebas - savsebiT calsaxaa.<br />
isini xelmZRvaneloben administracias, magram<br />
ara am warmonaqmnTa, aramed saxelmwifo<br />
administraciul organoebs - fostatelegrafi,<br />
saavtomobilo da sarkinigzo<br />
gzebi, sahaero transporti, saerTo-saxelmwifoebrivi<br />
daniSnulebis sawarmoebi da dawesebulebebi,<br />
romlebic ganlagebuli arian avtonomiis<br />
teritoriaze da axorcieleben maTi<br />
saqmianobis koordinacias avtonomiebis administraciasTan.<br />
5<br />
italiis konstituciis 127-e muxlis mixedviT,<br />
verc erTi saolqo sabWos mier miRebuli<br />
kanonproeqti ZalaSi ver Seva mTavrobis<br />
komisris vizis gareSe. konstituciiT daSvebulia<br />
saolqo sabWos daTxovnac sxvadasxva<br />
mizezTa gamo.<br />
espaneTSi - regionaluri avtonomiuri gaer-<br />
Tianebebis organoebis saqmianobisadmi kontroli<br />
ekisrebaT: sakonstitucio sasamarTlos,<br />
mTavrobas, administraciuli iusticiis organoebsa<br />
da aRricxvis palatas (konstituciis<br />
153-e muxli). gamonaklisi daSvebulia mxolod<br />
kataloniisa da baskoniis kanonebis<br />
mimarT, romlebic am avtonomiebis statusis<br />
Tanaxmad, mxolod sakonstitucio sasamarTlos<br />
kontrols eqvemdebarebian (Sesabamisi<br />
statusebis 40-e da 48-e muxlebi).<br />
Tuki unitarul saxelmwifoebSi mxareebis<br />
mTavrobebi centraluri xelisuflebis iurisdiqcias<br />
boikots gamoucxadeben, am SemTxvevaSi<br />
saxelmwifoebrioba, legitimuri saxelmwifos<br />
nebis gamomxatveli xelisufleba<br />
da suvereniteti ar wyvets arsebobas. unitarul<br />
saxelmwifoSi teritoriuli mTlianobis<br />
rRveva ar iwvevs saxelmwifos nebis gamomxatveli<br />
xelisuflebis kvdomas. federaciis<br />
dros, Tuki federaciis subieqtebi Sewyveten<br />
centralur xelisuflebasTan urTierTobas,<br />
maSin saxelmwifoebriobas safrTxe daemuqreba.<br />
aRniSnuli problemis gamo, inglisma uari<br />
Tqva Sotlandiasa da uelsTan erTad er-<br />
Tiani xelisuflebis dafuZnebaze da gamoiyena<br />
delegirebis idea. kerZod, SeinarCuna<br />
saxelmwifos unitaruli forma da gaavrcela<br />
Sotlandiasa da uelsze gaerTianebuli<br />
samefos suvereniteti; amave dros, Sotlandiis<br />
sakanonmdeblo organos gadasca zogierTi<br />
uflebamosileba. rac Seexeba uelss,<br />
misi misamarTiT ganxorcielda administraciuli<br />
delegireba, anu centris mxridan mmarTvelobiTi<br />
funqciebis nawilobrivi gadacema.<br />
unitaruli sistemis mTavari Rirseba isaa,<br />
rom igi amartivebs gadawyvetilebebis miRebis<br />
meqanizms imgvarad, rom umaRlesi saxelmwifo<br />
xelisuflebis kompetencia arafriTaa<br />
SezRuduli (garda saerTaSoriso normebisa)<br />
da ar aris aucilebeli xelisuflebis qvemdgom<br />
organoebTan mravali sakiTxis SeTanxmeba.<br />
federalizmi SesaZlebelia mxolod iq, sadac<br />
xalxSi gamomuSavebulia movaleobis<br />
grZnoba, valdebulebebisa da xelSekrulebebisadmi<br />
erTguleba, SeTanxmebis xelovneba da<br />
politikuri kompromisebis niWi. aseTia federalizmis<br />
sasicocxlo safuZvlebi6 .<br />
saqarTvelos saxelmwifoebrivi mowyobis sakiTxTan<br />
dakavSirebiT, mqonda pativi gavsaubrebodi<br />
germaniis federaciuli respublikis<br />
federalizmis institutis direqtors, baton<br />
Snaiders (romelic vizitiT imyofeboda<br />
saqarTveloSi) da gameziarebina Cemeuli xedva<br />
qveynis teritoriuli dayofis Sesaxeb.<br />
marTalia, igi mxars uWerda saqarTvelos<br />
federaciuli mowyobis ideas, magram,<br />
amasTanave, daeTanxma im azrs, rom mTavaria<br />
ara saxelwodeba (federaciuli an unitaruli),<br />
aramed Sinaarsi, - is, Tu ra saxis<br />
funqciebi eqneba regionebs teritoriuli<br />
dayofis SemTxvevaSi. anu garkveul etapze<br />
SeiZleba qveyana darCes unitaruli (igulisxmeba<br />
mkacrad decentralizebuli, Tu<br />
gnebavT asimetriuli), magram regionebis kompetencia<br />
unda iyos gacilebiT farTo.<br />
zogadad, ganasxvaveben federalizmis or saxes:<br />
e.w. unitaruli federalizmi (germania) da<br />
amerikuli federalizmi. amjerad, gavecnoT<br />
amerikul da avstraliur federalizms da ganvixiloT<br />
maTTvis damaxasiaTebeli Taviseburebebi.<br />
aSS-Si saerToerovnuli samarTlebrivi sistemebi<br />
ar arsebobs. aris 50 Statis samarT-<br />
5 l. mataraZe, saxelmwifoebrivi mowyobis formebi, saq. respublika, 4 oqtomberi, 1995 w.<br />
6 g. gogiaSvili, federalizmis politikuri mniSvneloba, politika, 1998/4-6.
lebrivi sistemebi da damoukideblad - federaluri<br />
samarTlebrivi sistema.<br />
miuxedavad amisa, aSS-is konstitucia Seicavs<br />
debulebebs, romelic iZleva saSualebas<br />
garkveul donemde moxdes Statebis kanonmdeblobisa<br />
da sasamarTlo praqtikis<br />
unificireba.<br />
konstituciis me-4 muxlSi miTiTebulia, rom<br />
yvela StatSi “sruli ndobiTa da pativiscemiT<br />
unda moekidon sxva Statis oficialur<br />
aqtebs, dokumentebsa da samarTalwarmoebis<br />
masalebs”. amasTan, myarad moqmedebs principi,<br />
romlis mixedviTac, TiToeuli Statis<br />
saxelmwifo organoebs SeuZliaT gamoiyenon<br />
sxva Statis normatiuli aqtebi. unda aRiniSnos,<br />
rom es principi moqmedebs vertikalur<br />
donezec. federaluri sasamarTloebi aseve<br />
movaleni arian ndobiTa da pativiscemiT moepyran<br />
Statebis mier miRebul normatiul aqtebsa<br />
da sasamarTlo gadawyvetilebebs.<br />
aSS-is kongresi flobs Statebis samarTlebrivi<br />
sistemis unifikaciis farTo Sesa-<br />
Zleblobebs. samarTlis unifikaciis mimarTulebiT<br />
moqmedeben sxvadasxva organizaciebi,<br />
rogorebicaa: amerikis samarTlis instituti,<br />
marTlmsajulebis organizaciis instituti,<br />
amerikis iuristTa asociacia da a.S.<br />
federaluri samarTlisa da Statebis samarTlebrivi<br />
normebis Tanafardoba ganisazRvreba<br />
konstituciis me-6 muxliT, romelic federaluri<br />
samarTlis (konstitucia, federaluri<br />
kanonebi da aSS-is saerTaSoriso xelSekrulebebi)<br />
Statebis normatiul aqtebTan mimarTebaSi<br />
zemdgomobis princips gansazRvravs. es<br />
principi gulisxmobs, rom Statebis arc erTi<br />
samarTlebrivi aqti ar unda ewinaaRmdegebodes<br />
federalur normebs. Statis konstituciis<br />
an kanonis winaaRmdegobis SemTxveva-<br />
Si Statebis mosamarTleebi movaleni arian<br />
ixelmZRvanelon aSS-is konstituciiT an kanonebiT.<br />
amave dros, aSS-is konstituciam daadgina<br />
Statebis samarTlebrivi normebis Tanasworoba<br />
federaciis normatiul aqtebTan.<br />
Statebis samarTlebrivi normebis aSS-is konstituciasa<br />
da federalur kanonebTan Sesabamisobis<br />
sakiTxebze dava wydeba sasamarTlos<br />
gziT da Sesabamisi gadawyvetilebebi<br />
7 janda, beri, goldmeni ,,amerikuli demokratia~ Tb. 1995w gv.81.<br />
SeiZleba gasaCivrdes TviT aSS-is umaRles<br />
sasamarTloSi, rogorc sakonstitucio kontrolis<br />
umaRles organoSi.<br />
umaRlesi sasamarTlos mier konstituciisa<br />
da kanonebis ganmarteba aris federaluri<br />
samarTlis nawili da aqvs savaldebulo Zala<br />
qveynis yvela sasamarTlosa da sxva xelisuflebis<br />
dawesebulebisaTvis.<br />
mecnierebs Soris arsebobs amerikuli federalizmis<br />
orgvari gageba: ormagi federalizmi<br />
da kooperatiuli federalizmi.<br />
termini - “ormagi federalizmi~, aris erTgvari<br />
Sejameba Teoriasa da erovnul xelisuflebasa<br />
da Statebs Soris urTierTobebis<br />
Sesaxeb. aRniSnul Teorias aqvs oTxi mniSvnelovani<br />
elementi:<br />
1. erovnuli xelisufleba marTavs mxolod<br />
“CamoTvlili uflebebis~ mixedviT;<br />
2. erovnul xelisuflebas aqvs SezRuduli<br />
konstituciuri miznebi;<br />
3. xelisuflebis TiToeuli erTeuli -<br />
erovnuli Tu Statebisa - sakuTar sferoSi<br />
suverenulia;<br />
4. urTierToba saxelmwifosa da Statebs<br />
Soris xasiaTdeba ufro daZabulobiT,<br />
vidre TanamSromlobiT.<br />
ormagi federalizmi Statebs miiCnevs federaluri<br />
sistemis mZlavr komponentad, zogierT<br />
SemTxvevaSi - erovnuli xelisuflebis<br />
Tanasworadac ki. am Teoriis Tanaxmad,<br />
upirvelesi mniSvnelobisaa Statebis uflebamosilebebi,<br />
romlebic eyrdnoba Semdeg koncefcias:<br />
Statebs rCebaT yvela is uflebamosileba,<br />
romlebic konstituciam erovnul<br />
mTavrobas ar mianiWa. Statebis uflebebis<br />
damcvelebs sjeraT, rom erovnuli mTavrobis<br />
uflebebi Zalian SezRuduli unda iyos.<br />
isini moiTxoven, rom miuxedavad moqnili<br />
punqtisa, romelmac kongress mianiWa<br />
“nagulisxmevi uflebamosilebani”, man unda<br />
imoqmedos mxolod CamoTvlili uflebamosilebebis<br />
farglebSi. isini aZliereben TavianT<br />
Tvalsazriss Sesworebis citirebiT: “uflebamosilebani,<br />
romlebic konstituciis Tanaxmad,<br />
ar gadaecema SeerTebul Statebs da<br />
arc Statebs ekrZalebaT, eniWebaT Statebs<br />
an maT mosaxleobas.” 7<br />
185
186<br />
politologebi ormag federalizms xSirad<br />
“fenovani namcxvris federalizms” uwodeben:<br />
erovnuli mTavrobisa da Statebis mTavrobebis<br />
uflebamosilebani da funqciebi isea gancalkevebuli,<br />
rogorc fenovani namcxvris<br />
calke Sreebi. xelisufleba inarCunebs uzenaesobas<br />
sakuTar “SreSi~, anu moqmedebis<br />
sferoSi. orive Sre mkafiod gansxvavdeba da<br />
TiToeuli Sris ganzomileba mkacradaa fiqsirebuli<br />
konstituciaSi. zogierTi kritikosi<br />
amtkicebs, rom, Tu erovnuli mTavroba<br />
Statebis Seqmnilia, maSin is mxolod 13<br />
Statis qmnilebaa, anu imaTi, vinc konstituciis<br />
ratifikacia moaxdina. danarCeni 37<br />
Stati miRebul iqna kavSirSi mas Semdeg,<br />
rac Seiqmna erovnuli xelisufleba da Tanac,<br />
Seiqmna am ukanasknelis mier im miwaze, romelic<br />
erovnulma xelisuflebam SeiZina. kritikis<br />
sxva midgoma exeba ratifikaciis process.<br />
konstituciis ratifikacia specialuri<br />
konventebis meSveobiT moaxdina pirvelma 13<br />
Statma da ara Statebis legislaturam. amdenad,<br />
ratifikacia iyo xalxismieri da ara<br />
Statebismieri aqti, ufro metic, konstituciis<br />
preambula iwyeba sityvebiT: “Cven<br />
SeerTebuli Statebis xalxi” da ara: “Cven,<br />
Statebi”.<br />
rac Seexeba kooperatiul federalizms, TviT<br />
termini warmoiSva 1930-an wlebSi. is asaxavs<br />
erovnul xelisuflebasa da Statebs<br />
Soris urTierTobis sxva Teorias. aRniSnuli<br />
Teoria cnobs mTeli saxelmwifosa da<br />
Statebis funqciebis gadafarvas da uaryofs<br />
gancalkevebuli sferoebis, anu Sreebis ideas.<br />
kooperatiuli federalizmis Teoria moicavs<br />
sam elements. 1. erovnuli da Statebis xelisuflebis<br />
qvedanayofebi, ufro xSirad,<br />
erToblivad axorcieleben samTavrobo funqciebs,<br />
vidre cal-calke; 2. saxelmwifo da<br />
Statebi inawileben Zalauflebas; 3. Zalaufleba<br />
ar aris koncentrirebuli mTlianad<br />
romelime xelisuflebis (mTavrobis) an misi<br />
qvedanayofi doneze. pasuxismgeblobis aseTi<br />
danawevreba (fragmentacia) xalxsa da adamianTa<br />
jgufebs gavlenis bevri centris gamoyenebis<br />
saSualebas aZlevs. kooperatiuli<br />
federalizmi nakleb yuradRebas uTmobs gansxvavebas<br />
erovnulsa da Statebis xelisuflebas<br />
Soris. am tipis federalizmis mima-<br />
8 iqve, gv. 84<br />
rT gamoiyeneba “zebra-namcxvris~ metafora<br />
(marble cake). erovnuli da Statebis xelisuflebebi<br />
ar moqmedeben gancalkevebul sferoebSi.<br />
maTi kompetencia urTierTSereulia.<br />
kooperatiuli federalizmis TeoriisaTvis<br />
gadamwyvetia konstituciis uzenaesobis punqtis<br />
(muxli 7) ganvrcobiTi interpretacia.<br />
es punqti…sagangebod acxadebs erovnuli<br />
kanonebis uzenaesobas Statebis kanonebze da<br />
moiTxovs yvela mosamarTlisgan ar daicvan<br />
Statis kanonebi, Tuki isini ewinaaRmdegeba<br />
konstitucias, erovnul kanonebsa da saxelmwifo<br />
xelSekrulebebs.<br />
ormag da kooperatiul federalizms Soris<br />
kardinaluri gansxvavebaa is, Tu rogor interpretirebas<br />
axdenen es Teoriebi amerikis<br />
konstituciis im ori nawilisa, sadac Camoyalibebulia<br />
urTierTobebis pirobebi erovnul<br />
xelisuflebasa da Statebis xelisuflebas<br />
Soris. muxli 6, nawili 8 CamoTvlis kongresis<br />
uflebamosilebebs da mTavrdeba me-18<br />
nawilis “moqnili punqtiT~, romelic kongress<br />
aniWebs nebismieri kanonis gamocemis<br />
uflebamosilebas, im kanonisa, romelic aucilebeli<br />
da savaldebulo iqneba zemoCamoTvlilis<br />
gansaxorcieleblad.<br />
rogorc aRiniSna, me-8 Sesworeba Statebsa<br />
da xalxs unarCunebs im uflebamosilebebs,<br />
romlebic ar gadaeca erovnul mTavrobas,<br />
anda ar aekrZala Statebs konstituciis ZaliT.<br />
ormagi federalizmi postulatad miiCnevs<br />
SezRudul “moqnil punqts~ da me-8 Sesworebis<br />
farTo gagebas. kooperatiuli federalizmi<br />
ki, - piriqiT, postulatad Tvlis<br />
“moqnili punqtis~ moqnilobas, xolo me-8<br />
Sesworeba TavisTavad dahyavs naTel, martiv<br />
WeSmaritebamde. 8<br />
amerikis istoriis manZilze moxda Zalauflebis<br />
gadaadgileba Statebidan erovnul<br />
xelisuflebaSi. pasuxi istoriuli ganviTarebis<br />
TaviseburebebSi da ara konstituciis Teoriis<br />
Sesaxeb gamarTul kamaTSi unda veZioT.<br />
zogadad, federaluri xelisuflebisa da<br />
Statebis uflebebis Tanafardobis sakiTxi<br />
kargad aisaxeba xolme respublikuri da<br />
demokratiuli partiebis programebsa da maT<br />
dapirispirebaSi. respublikelebi, eyrdnobian<br />
ra abraam linkolnis cnobil frazas - “saxelm-
wifo naklebad unda ereodes iseT sakiTxeb-<br />
Si, romlis gadawyvetasac TviT moqalaqeebic<br />
SeZleben”, gamodiodnen biurokratebis<br />
ricxvis Semcirebisa da StatebisaTvis Tavisi<br />
uflebamosilebebis dabrunebiT. amis<br />
gamoxatuleba iyo niqsonis “axali federalizmi~,<br />
romlis sakvanZo momenti iyo Semosavlis<br />
ganawileba, riTac erovnul xelisuflebas<br />
unda daebrunebina Statebisa da adgilobrivi<br />
organoebisaTvis Segrovebuli sagadasaxado<br />
Semosavali, raTa maT sakuTari Sexedulebisamebr<br />
daexarjaT es saxsrebi. “axali federalizmis~<br />
aRdgenis mcdeloba iyo reiganiseuli<br />
“axali federalizmi~, romelic, faqtobrivad,<br />
winamorbedi respublikeli prezidentis<br />
ideebs imeorebda, Tumca misi warmatebiT<br />
ganxorcieleba sabolood ar moxerxda.<br />
amerikulisagan gansxvavebiT, avstraliuri<br />
federalizmi gamoirCeva TvisobriobiT. avstralia<br />
federaciuli saxelmwifoa, romelic<br />
didi britaneTis TanamegobrobaSia gaer-<br />
Tianebuli. is Sedgeba 6 Statisa da 2 teritoriisagan<br />
- CrdiloeTi da avstraliis<br />
dedaqalaqi. yovel StatSi aris gubernatori<br />
(romelsac niSnavs inglisis dedofali), parlamenti,<br />
mTavroba, sasamarTlo organoebi.<br />
avstralia konstituciuri monarqiaa. saxelmwifos<br />
meTauria didi britaneTis dedofali,<br />
romelic Tavis funqciebs axorcielebs mis<br />
mier daniSnuli general-gubernatoris meSveobiT.<br />
sakanonmdeblo xelisufleba gadacemuli<br />
aqvs orpalatian parlaments (senati da<br />
warmomadgenelTa palata). palatebis uflebamosileba,<br />
praqtikulad, msgavsia, gamonaklis<br />
warmoadgens safinanso kanonmdeblobis<br />
sfero-aq senatis ufleba SezRudulia (mas<br />
ar aqvs ufleba Sesworebebi Seitanos safinanso<br />
kanonproeqtebSi).<br />
Statebisa da federaciis kanonmdeblobis<br />
sfero gamijnulia konstituciiT. Tu federaciis<br />
sakanonmdeblo uflebamosileba zustad<br />
aris gansazRvruli 51-e muxliT, Statebis<br />
sargebloben e.w. “Tanxlebi uflebamosilebiT~,<br />
romelTa Sesabamisad maT parlamentebs<br />
miniWebuli aqvT ufleba miiRon nebismieri<br />
kanonebi Tavis teritoriaze “mSvidobis,<br />
wesrigisa da keTili nebis mmarTvelobis~<br />
SesanarCuneblad.<br />
amasTanave, unda aRiniSnos, rom, Tu Statebis<br />
kanonebi ewinaaRmdegeba federaciis kanonebs,<br />
upiratesoba eniWeba am ukanasknels.<br />
Statebs, federaciis Tanxmobis gareSe, ar<br />
SeuZliaT Camoayalibon da Seqmnan sazRvao<br />
da saxmeleTo samxedro Zalebi, dabegron<br />
gadasaxadebiT sakuTrebis nebismieri saxeoba,<br />
romelic federacias ekuTvnis da ar Seu-<br />
ZliaT fulis gamoSveba, anu ar aqvT is uflebebi,<br />
rac nebismier federaciul saxelmwifoSi<br />
igi gadacemuli aqvs centrs.<br />
aRmasrulebeli xelisufleba dakisrebuli aqvs<br />
didi britaneTis dedofals da xorcieldeba<br />
misi saxeliT mis mier xuTi wlis vadiT<br />
daniSnuli general-gubernatoris mier. im<br />
uflebamosilebebs Soris, romelTac general-gubernatori<br />
premier-ministrTan SeTanxmebiT<br />
axorcielebs, SeiZleba gamoiyos Semdegi:<br />
mas aqvs saparlamento sesiebis mowvevisa da<br />
gadadebis, warmomadgenelTa palatis daTxovnis<br />
ufleba. parlamentis mier miRebuli<br />
kanonebis ZalaSi Sesasvlelad saWiroa igi<br />
mowonebul iqnas mis mier. mas aqvs ufleba<br />
daubrunos parlaments kanoni Tavisi SeniSvnebiT.<br />
general-gubernatori niSnavs moxeleebs<br />
saxelmwifoebriv Tanamdebobebze, aqvs Sewyalebis<br />
ufleba da aris umaRlesi mTavarsardali.<br />
StatebSi dedoflis warmomadgenlebi - gubernatorebi<br />
damoukidebeli arian generalgubernatorisagan,<br />
romelic maT saqmianobas<br />
ar akontrolebs. gubernatorebi moqmedeben<br />
gadacemuli kompetenciebis farglebSi. maTi<br />
uflebamosilebis vadac aseve xuTi welia.<br />
avstraliis samarTlebrivi sistema Camoyalibda<br />
anglosaqsuri samarTlis gavleniT. saerTo<br />
samarTali, gansxvavebiT sakanonmdeblosagan,<br />
avstraliis kavSiris yvela 6 Statisa da 2<br />
(CrdiloeTisa da avstraliis dedaqalaqi)<br />
teritoriisaTvis erTiania. am TvalsazrisiT,<br />
avstraliis saerTo samarTlis sistema mniSvnelovnad<br />
gansxvavdeba aSS-is samarTlisagan,<br />
sadac yovel StatSi aris “sakuTari~<br />
saerTo samarTali. avstraliis saerTo samarTlis<br />
erTianobis uzrunvelyofaSi did<br />
rols TamaSobs avstraliis umaRlesi sasamarTlo,<br />
romlis gadawyvetilebac saerTo<br />
samarTlis sakiTxebze (romelic miRebulia<br />
sasamarTloebis gadawyvetilebebis gasaCivrebis<br />
187
188<br />
safuZvelze) savaldebuloa avstraliis yvela<br />
sasamarTlosaTvis. saerTo samarTlis<br />
sistemaSi precedentis Zala aqvs mxolod<br />
avstraliis uzenaes sasamarTlos, Statebisa<br />
da teritoriebis umaRles sasamarTloebs.<br />
avstraliis kanonmdebloba moicavs kanonebs,<br />
romelTac iReben avstraliisa da calkeuli<br />
Statebis parlamentebi. maT emateba Sesabamisi<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis sakanonmdeblo<br />
aqtebi.<br />
1976 w. mTavrobam miiRo gadawyvetileba, rom<br />
qveynis farglebs gareT saxelmwifos ewodos<br />
avstralia, xolo qveynis SigniT - avstraliis<br />
kavSiri. avstraliis kavSirisa da<br />
Statebis kompetencia gansazRvrulia konstituciiT<br />
ise, rom samarTlebrivi institutebis<br />
arsebiTi nawili regulirdeba Statebis<br />
kanonmdeblobiT, maTi mniSvnelovani nawili<br />
Sedis kavSirisa da Statebis erToblivi kompetenciis<br />
sferoSi (winaaRmdegobis SemTxvevaSi,<br />
upiratesoba eniWeba kavSiris kanonmdeblobas)<br />
da Zalze mniSvnelovani - kav-<br />
Siris gansakuTrebul kompetenciaSi.<br />
ase magaliTad, Statebis kanonmdeblobiT<br />
regulirdeba miwis sakuTrebis uflebebi da<br />
sxva saxis sakuTrebani, xelSekrulebiTi samarTali,<br />
zianis anazRaurebisaTvis pasuxismgebloba,<br />
Sromis pirobebi da sxva. kavSiris<br />
kanonmdebloba gansazRvravs sasamarTloebis<br />
iurisdiqcias da aregulirebs marTlmsajulebis<br />
zogierT sxva sakiTxebs, mag., kanonmdeblobas<br />
daqiravebisa da ganTavisuflebis,<br />
sapensio uzrunvelyofis, qorwinebisa da ganqorwinebis<br />
(garda zogierTi kerZo sakiTxebisa)<br />
sakiTxebze, agreTve. sabanko da saavtoro<br />
samarTals.<br />
avstraliis kanonmdeblobis erT-erT Tavisebur<br />
dargs qmnian normebi, romlebic aregulireben<br />
qveynis ZirZveli mosaxleobis, aborigenebis,<br />
samarTlebriv mdgomareobas. am<br />
xaziT me-20 saukuneSi kanonmdeblobaSi araer-<br />
Ti cvlileba iqna Setanili. Tu, mag., 1900<br />
wlis konstituciiT aborigenebs hqondaT<br />
mxolod saarCevno ufleba, 1967 wlis referendumis<br />
Semdeg isini formalurad cnobil<br />
iqnen srulyofil moqalaqeebad. 1968 wels<br />
Seiqmna aborigenebis sakiTxebze federaluri<br />
saministro. 1973 wels dafuZnda aborigenebis<br />
erovnuli sakonsultacio komiteti, romel-<br />
ic Sedgeba avstraliis ZirZveli mosaxleobis<br />
warmomadgenlebisagan, Tumca maT raime<br />
seriozuli uflebamosileba ar gaaCniaT. mar-<br />
Talia, 1976 wels CrdiloeT teritoriaze<br />
daiwyo aborigenTaTvis dasaxlebaTa mSenebloba<br />
da zogierT StatSi miiRes kanoni, romelic<br />
maTTvis miwaze uflebas iZleoda, aborigenTa<br />
mTavari problemebi jer kidev gadau-<br />
Wreli rCeba.<br />
avstraliis sasamarTlo sistema moicavs federalur<br />
sasamarTloebs, calkeuli Statebis<br />
sasamarTloebs, agreTve, ramdenime specialuri<br />
sasamarTlo dawesebulebas zustad gansazRvruli<br />
funqciebiT. federaluri da<br />
calkeuli Statebis sasamarTloebs SeuZliaT<br />
ganixilon saqmeebi rogorc kavSiris, ise<br />
Statebis kanonmdeblobis Sesabamisad. amitom<br />
federaluri sasamarTloebi Seiqmna rogorc<br />
umaRlesi sasamarTlo organo, agreTve CrdiloeTisa<br />
da avstraliis dedaqalaqis teritoriebze<br />
- sasamarTlo funqciebis Sesasruleblad.<br />
1970 wels Catarda sasamarTlo<br />
reforma da moqmedi umaRlesi sasamarTlos<br />
gverdiT Seiqmna avstraliis saojaxo sasamarTlo<br />
da Semdeg, - avstraliis federaluri<br />
sasamarTlo.<br />
avstraliis umaRlesi sasamarTlo ganixilavs<br />
sakiTxebs, romlebic dakavSirebulia konstituciis<br />
ganmartebasTan; saqmeebs, roca avstraliis<br />
kavSiri gamodis rogorc erT-erTi<br />
mxare; Statebs Soris davas; zogierTi federaluri<br />
Cinovnikebis moqmedebaze saCivrebs;<br />
agreTve, saqmeebs sisxlis samarTlis dana-<br />
Saulebze, romlebic gaTvaliswinebulia avstraliis<br />
kavSiris kanonmdeblobiT.<br />
amasTanave, umaRlesi sasamarTlo ganixilavs<br />
saCivrebs federaluri iurisdiqciis ganmxorcielebeli<br />
sasamarTloebis nebismier gadawyvetilebaze,<br />
ganaCenze, agreTve, umaRlesi<br />
da Statebis sasamarTloebis Sesabamis gadawyvetilebebze.<br />
1900 wlis konstituciis<br />
mixedviT, umaRlesi sasamarTlos gadawyvetileba<br />
SeiZleba gasaCivrdes saidumlo<br />
sabWos sasamarTlo komitetSi. Tumca, praqtikulad,<br />
igi iSviaTad xorcieldeba.<br />
amrigad, SeiZleba iTqvas, rom, miuxedavad<br />
ori federaciuli qveynis saxelmwifoebrivi<br />
mowyobis msgavsebisa, aris maT Soris mniSvnelovani<br />
gansxvavebac. pirvel rigSi, es aix-
sneba imiT, rom aSS aris saprezidento respublika,<br />
avstralia ki, - konstituciuri<br />
monarqia. Tuki aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
meTauri aSS-Si prezidentia, avstraliis<br />
aRmasrulebel xelisuflebas nominalurad<br />
didi britaneTis dedofali xelmZRvanelobs,<br />
romelic aRniSnul kompetencias ara uSualod,<br />
aramed mis mier daniSnuli warmomadgenelis<br />
meSveobiT axorcielebs. gansxvavebulia<br />
Statebisa da federaciis kompetencia<br />
sakanonmdeblo sakiTxebSi, rac TiToeuli<br />
qveynisaTvis damaxasiaTebeli TaviseburebebiT<br />
aixsneba. SeiniSneba garkveuli gansxvaveba am<br />
ori qveynis sasamarTlo sistemaSic. magram,<br />
mTavaria ara xsenebuli, aramed is, rom Ti-<br />
Toeuli qveynis saxelmwifoebrioba ganmtkicebulia<br />
konstituciuri mowyobis, saxelmwifoebriv-teritoriuli<br />
erTeulebis farTo<br />
kompetenciisa da uflebaTa delegirebis<br />
safuZvelze.<br />
yovelive zemoaRniSnulidan gamomdinare, Sei-<br />
Zleba iTqvas, rom nebismieri saxelmwifos<br />
demokratiuli da samarTlebrivi ganviTarebisaTvis<br />
arsebiT mniSvnelobas iZens ara ama<br />
Tu im qveynis saxelwodeba (centralizebuli<br />
federaciuli, decentralizebuli unitaruli<br />
an kidev asimetriuli federaciuli<br />
saxelmwifo), aramed misi struqturul-teritoriuli<br />
dayofa, jansaRi urTierToba centrsa<br />
da regionebs Soris, funqciaTa mkveTri<br />
gamijvna da maTi qveynis Sesabamisi teritoriuli<br />
erTeulebisaTvis delegireba, rac<br />
dRevandel pirobebSi gansakuTrebul mniSvnelobas<br />
iZens Cveni qveynisTvis, radgan ar<br />
arsebobs Zlieri, damoukidebeli saxelmwifo<br />
saxelmwifoebriv-teritoriul erTeulebad<br />
mizanmimarTuli da efeqturi dayofis gareSe<br />
da swored es aris uaxloes momavalSi WeSmaritad<br />
demokratiuli, samarTlebrivi saxelmwifos<br />
Camoyalibebis erT-erTi sawindari.<br />
189
190<br />
ÓÀãÀÒÏ áÄËÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÐÏËÉÔÉÊÖÒ-<br />
ÔÄÒÉÔÏÒÉÖËÉ ÌÏßÚÏÁÀ ÃÀÓÀÅËÄÈ<br />
ÄÅÒÏÐÉÓ ØÅÄÚÍÄÁÛÉ<br />
I. sajaro xelisuflebis<br />
politikur_teritoriuli<br />
mowyoba germaniis miwebSi<br />
$1. germanuli federalizmi<br />
winamdebare statiis ZiriTad mizans warmoadgens<br />
dasavleT evropis qveynebSi, kerZod germaniaSi,<br />
sajaro xelisuflebis politikurteritoriuli<br />
mowyobis ganxilva. Tavdapirvelad<br />
mivmarToT federaciis struqturas.<br />
dRevandeli mdgomareobiT germania Sedgeba<br />
16 miwisagan, sami maTgani warmoadgens did<br />
qalaqebs _ berlini, hamburgi da bremeni (am<br />
miwis SemadgenlobaSi Sedis patara sazRvao<br />
qalaqic _ bremenhafenic), hamburgi da bremeni<br />
calke miwebs warmoadgenen. es ganpirobebulia<br />
ara maTi teritoriuli sididiT (maini<br />
frankfurtze, kiolni, diuseldorfi ra Tqma<br />
unda, maT ar CamorCebian), aramed im faqtiT,<br />
rom Tavis droze, rodesac jer kidev hanza<br />
arsebobda, hamburgi da bremeni damoukidebeli<br />
savaWro qalaq-respublikebi iyo.<br />
germaniis federaluri mowyoba SeiZleba<br />
CavTvaloT feodalur danawevrebis epoqis<br />
memkvidred. prusia ierTebda sxvadasxva miwebs,<br />
romlebic samefoebs, sahercogoebs warmoadgendnen,<br />
utovebda maT gansazRvrul gancalkevebas.<br />
1871 wlis imperiuli konstituciiT,<br />
romelmac germaniis gaerTianeba gaaforma<br />
da 1919 wlis vaimaris konstituciiT federaluri<br />
mowyoba eyrdnoboda aRniSnul istoriul<br />
erTeulebs. prusia ki teritoriiTa<br />
da mosaxleobis raodenobiT didad aRemateboda<br />
federaciis danarCen subieqtebs, iseve,<br />
rogorc ruseTi sabWoTa kavSiris sxva respublikebs.<br />
ÃÉÌÉÔÒÉ ÁÀÒÀÌÉÀ<br />
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ<br />
pirveli paragrafis pirveli punqtis Tanaxmad,<br />
mokavSire `derJava~ gamarjvebulebma<br />
gaauqmes prusia, rogorc saxelmwifo warmonaqmni,<br />
sxva miwebi nawilobriv gaerTianda<br />
yofil prusiul provinciebTan (magaliTad,<br />
saqsonia, angaliti), nawilobriv Seerwya mas<br />
(mag. maSindeli viunterbergbadeni), nawilobriv<br />
ki yofili prusiis sazRvrebSi darCa<br />
(branderburgi) da yofili miwebi (bavaria).<br />
aRsaniSnavia, rom zemoCamoTvlili cvlilebebi<br />
germaniis federaciuli respublikis Seqmnamde<br />
moxda. unda vTqvaT, rom vaimaris<br />
respublikis struqturebTan SedarebiT, axladSeqmnili<br />
federacia optimizebuli iyo,<br />
Tumca miwebs Soris garkveuli uTanasworoba<br />
dResac arsebobs. ase magaliTad, teritoriiT<br />
yvelaze didi miwa - bavaria (70,5<br />
aTasi kv. Km.), yvelaze pataraze - bremenze<br />
(0,4 aTasi kv. km) didia 176-jer, xolo mosaxleobis<br />
raodenobiT yvelaze didi miwa -<br />
CrdiloeT reini vestfalia (17,68 mln.),<br />
aRemateba yvelaze pataras _ imave bremens<br />
(0,68 mln.) 26-jer.<br />
ZiriTadma kanonma gaiTvaliswina federaciis<br />
struqturis Semdgomi da SesaZlebeli optimizacia.<br />
kerZod, misi 29-e muxli iTvaliswinebs<br />
federaluri teritoriis gaformebis<br />
proceduras. Tu ar CavTvliT federaciis<br />
gazrdas 1957 wels saaris SesvliT da 1990<br />
wels yofili gdr-s 5 miwis damatebiT (dasavleT<br />
da aRmosavleT berlinis gaerTianebis<br />
Sedegad), maSin gadaformebas adgili hqonda<br />
erTxel, 1952 wels _ badeni, viurtembergbadeni<br />
da viurtenberg_gogentolerni gaer-<br />
Tiandnen, romlebmac Seadgines dRevandeli<br />
badenviurtembergi. ZiriTadi kanonis 29-e
muxliT gaTvaliswinebuli procedura<br />
demokratiulia, Tumca sakmaod rTuli, magram<br />
es ukanaskneli garemoeba ar SeiZleba<br />
naklovanebad CaiTvalos. aqve aRvniSnavT, rom<br />
118-e muxlis Tanaxmad, zemoaRniSnuli gadaformeba<br />
sami miwisa erT miwad gamartivebuli<br />
proceduriT moxda. yofili miwebis urTierTSeTanxmebis<br />
safuZvelze, 1994 wels,<br />
ZiriTad kanonSi gardamavali da saboloo<br />
debulebis saxiT Sevida 118-e muxli, romlis<br />
Tanaxmadac berlinisa da branderburgis<br />
miwebis teritoriaze gadaformebas aseve Sei-<br />
Zleba adgili hqondes gamartivebulad, orive<br />
miwis SeTanxmebis safuZvelze misi amomrCevlebis<br />
monawileobiT.<br />
kompetenciebis ganawileba federaciasa da<br />
miwebs Soris sakmao yuradRebiT aris damuSavebuli<br />
ZiriTad kanonSi, ise rom kompetencia<br />
danawilebulia kanonmdeblobasTan,<br />
aRmasrulebel saqmianobasa da finansebTan<br />
mimarTebaSi. germanul literaturaSi germania<br />
xasiaTdeba rogorc `kooperatiuli federacia~,<br />
rameTu adgili aqvs instituciurad<br />
(upirveles yovlisa, konstituciurad)<br />
gaformebul TanamSromlobas federaciasa da<br />
miwebs, agreTve Tavad miwebs Soris.<br />
saxelmwifo uflebamosilebisa da saxelmwifos<br />
amocanebis ganxorcieleba, ZiriTadi kanonis<br />
30-e muxlis Sesabamisad, eniWeba miwebs,<br />
rameTu ZiriTadi kanoni ar uSvebs da arc<br />
Seicavs sxvagvar regulirebas. es aris miwebis<br />
kompetenciebis prezumciis Taviseburi<br />
forma, romelic germaniis federaciis decentralizaciaze<br />
miuTiTebs.<br />
31-e muxlis Tanaxmad, federalur samarTals<br />
upiratesoba aqvs miwebis samarTalTan mimarTebaSi,<br />
Tumca aRniSnuli debuleba SezRudulad<br />
ganimarteba: igi moqmedebs mxolod maSin,<br />
rodesac federaluri samarTalqmedeba xorcieldeba<br />
federaluri kompetenciis farglebSi.<br />
miwebs aqvT sakanonmdeblo ufleba (muxli<br />
70), rameTu, ZiriTadi kanonis Tanaxmad, sakanonmdeblo<br />
uflebamosilebani ar gadaecema<br />
federacias, xolo federaciasa da miwebs<br />
Soris kompetenciebis gansxvaveba ganisazRvreba<br />
ZiriTadi kanonis debulebebiT gansakuTrebuli<br />
da konkurirebadi kanonmdeblobis Sesaxeb.<br />
aq, amrigad, Camoyalibebulia miwebis sakanonmdeblo<br />
kompetenciis prezumfcia.<br />
federaciis gansakuTrebuli kanonmdeblobis<br />
sferoSi miwebs SeuZlia ganaxorcielon sakanonmdeblo<br />
saqmianoba mxolod maSin da<br />
imdenad, roca da ramdenadac arian pirdapir<br />
uflebamosilni federaluri kanoniT (71-e<br />
muxli). aRniSnul sferos 73-e muxlma miakuTvna<br />
12 pozicia sagareo urTierTobebi,<br />
Tavdacva, federaluri moqalaqeoba, gadaadgilebis<br />
Tavisufleba, satelevizio da safosto<br />
kavSiri da sxva).<br />
konkurirebuli kanonmdeblobis farglebSi, 72e<br />
muxlis Sesabamisad, miwebs SeuZliaT ganaxorcielon<br />
sakanonmdeblo saqmianoba maSin<br />
da imdenad, roca da ramdenadac Sesabamis<br />
sakiTxebSi ar aris federaluri kanonebi.<br />
federaciam unda ganaxorcielos sakanonmdeblo<br />
saqmianoba am sferoSi, roca es saWiroa,<br />
saerTo saxelmwifoebrivi interesebidan gamomdinare,<br />
federalur teritoriaze erTnairi<br />
cxovrebis pirobebis, an samarTlebrivi<br />
da ekonomikuri erTianobis SesanarCuneblad.<br />
federaluri kanoniT SeiZleba ganisazRvros,<br />
rom federaluri sakanonmdeblo regulireba,<br />
romlis aucileblobac ar arsebobs, Seicvalos<br />
miwebis samarTliT.<br />
24-e muxli gansazRvravs konkurirebuli kanonmdeblobis<br />
sferos, iTvlis ra 28 sakiTxs<br />
(samoqalaqo, sisxlis, sisxlis aRmasrulebeli<br />
samarTali, sasamarTloebis mowyoba _<br />
sasamarTlo procesi, advokatura, notariati,<br />
iuridiuli konsultireba, samoqalaqo mdgomareobis<br />
aqtebi, gaerTianebebisa da kavSirebis<br />
samarTali, ucxoelebis miReba da gansaxleba,<br />
atomuri energiis warmoeba da gamoyeneba<br />
samSvidobo miznebiT da sxva). amasTan<br />
erTad dadgenilia, rom kanonebi saxelmwifos<br />
pasuxismgeblobis Sesaxeb, romlebic<br />
zemoT miTiTebul nusxaSia moyvanili, iTxovs<br />
bundestagis Tanxmobas. sxva danarCeni,<br />
ase vTqvaT, amas ar moiTxovs. 74-e muxlis<br />
damateba adgens sajaro samsaxurSi myof pirTa<br />
xelfasebisa da momaragebis sakiTxebs, samsaxurTan<br />
sajaro_samarTlebriv mimarTulebasa<br />
da erTgulebas.<br />
75-e muxliT dadgenilia federaciis ufleba<br />
gamosces Semofargluli miTiTebebi miwebis<br />
kanonmdeblobisaTvis imave pirobebis arsebobisas,<br />
rogoricaa konkurirebuli kanonmdeblobis<br />
dros. Semofargluli kompetencia<br />
191
192<br />
Seicavs 6 sferos (umaRlesi ganaTlebis saer-<br />
To principebi, beWdviTi sityvis saerTo samarTalurTierToba,<br />
miwis nakveTebis ganawileba,<br />
wylis meurneoba, bunebis dacva da<br />
sxva). Semofargluli miTiTebebi SesaZlebelia<br />
detalurad Seexos mosawesrigebel urTierTobebs<br />
an Seicavdes pirdapiri moqmedebis<br />
normebs mxolod gansakuTrebul SemTxveveb-<br />
Si. federaciis mier Semofargluli miTiTebebis<br />
gamocemis dros miwebma TavianTi kanonebi<br />
masTan SesabamisobaSi unda moiyvanon kanoniT<br />
dadgenil SefardebiT droSi. am SemTxvevaSi<br />
federacias SeuZlia federaluri<br />
regulirebis aucileblobis gauqmebis konstatireba.<br />
im SemTxvevaSi, Tu ZiriTadi kanonis Sesabamisi<br />
SekiTxvebi gavidnen federaluri kompetenciis<br />
farglebidan, moqmedebs federaluri<br />
samarTali, Tumca igi SeiZleba miwebis samarTliTac<br />
Seicvalos (muxli 125a). amasTan<br />
dakavSirebiT saeWvo sakiTxebs federaluri<br />
sakonstitucio sasamarTlo ganixilavs (126-e<br />
muxli).<br />
83-e muxlis Tanaxmad federaluri kanonebis<br />
Sesruleba dakisrebulia miwebze, rameTu<br />
ZiriTadi kanoniT ar aris daSvebuli an gansazRvruli<br />
sxva ram, anu xdeba isev miwebis<br />
kompetenciebis prezumfcireba. amasTan dakav-<br />
SirebiT, 84-e muxlis Sesabamisad, miwebi<br />
aregulireben xelisuflebis dawesebasa da<br />
administraciul warmoebas, Tu sxva ram ar<br />
aris gansazRvruli federaluri kanoniT,<br />
romelic bundesratis TanxmobiT miiReba.<br />
federalur mTavrobas SeuZlia bundesratis<br />
TanxmobiT gamosces saerTo administraciuli<br />
miTiTebebi.<br />
federaluri mTavroba ganaxorcielebs<br />
zedamxedvelobas miwebis mier federaluri<br />
kanonebis Sesrulebaze moqmedi samarTlis<br />
Sesabamisad. am mizniT mas SeuZlia Tavisi<br />
warmomadgenlebi gagzavnos miwebis umaRlesi<br />
xelisuflebis organoebSi da maTi TanxmobiT,<br />
an, Tu Tanxmobas ar miiReben, bundesratis<br />
TanxmobiT, wargzavnon isini miwebis<br />
qvemdgom organoebSic. Tu miwebis mier federaluri<br />
kanonebis Sesrulebis dros daSvebuli<br />
naklovanebebi, romlebic federalurma<br />
mTavrobam aRmoaCina, ar iqna aRmofxvrili,<br />
maSin bundesrati federaluri mTavrobis an<br />
miwis iniciativiT adgens, hqonda Tu ara adgili<br />
miwis mier kanonis darRvevas. aRniSnuli dadgenileba<br />
SeiZleba gasaCivrebul iqnes federalur<br />
sakonstitucio sasamarTloSi.<br />
bundesratis TanxmobiT miRebulma federalurma<br />
kanonma SeiZleba daakisros federalur<br />
mTavrobas uflebamosileba gansakuTrebul<br />
SemTxvevebSi gamosces miTiTebebi federaluri<br />
kanonebis Sesasruleblad. garda im SemTxvevebisa,<br />
romelTac federaluri mTavroba<br />
CaTvlis gadaudeblad, miTiTebebi unda gaigzavnos<br />
miwebis xelisuflebis umaRles organoebSi.<br />
Tu miwebi asruleben federalur kanonebs<br />
federaciis davalebiT, maSin 85-e muxlis<br />
Tanaxmad, amisaTvis organoebs qmnian miwebi,<br />
rameTu sxva ar aris gaTvaliswinebuli federaluri<br />
kanoniT, romelic bundesratis TanxmobiT<br />
aris miRebuli.<br />
federalur mTavrobas, bundesratis TanxmobiT,<br />
SeuZlia gamosces saerTo administraciuli<br />
miTiTebebi da gansazRvros Cinovnikebisa<br />
da mosamsaxureebis erTgvari momzadeba. sa-<br />
Sualo donis xelisuflebis xelmZRvanelebi<br />
unda dainiSnon misi TanxmobiT. miwebis xelisufleba<br />
eqvemdebareba umaRlesi federaluri<br />
xelisuflebis miTiTebebs. miTiTebebi,<br />
im SemTxvevebis garda, romlebsac federaluri<br />
mTavroba gadaudeblad CaTvlis, unda gaegzavnoT<br />
miwebis umaRlesi xelisuflebis organoebs,<br />
romlebic miTiTebebis Sesrulebas<br />
uzrunvelyofen.<br />
federaluri zedamxedveloba vrceldeba Sesrulebis<br />
kanonierebasa da mizanSewonilobaze.<br />
am mizniT, federalur mTavrobas ufleba<br />
aqvs gamoiTxovos angariSebi da dokumentebi da<br />
wargzavnos uflebamosileba yvela organoSi.<br />
federaluri kanonebis nawili sruldeba misi<br />
sakuTari administraciis meSveobiT, an uSualod<br />
federaluri korporaciebis an sajaro<br />
samarTlis dawesebulebebis meSveobiT, amisaTvis<br />
ki federaluri mTavroba, Tu sxva ram<br />
ar aris gaTvaliswinebuli federaluri kanoniT,<br />
gamoscems administraciul miTiTebebs,<br />
awesrigebs ra organoebis Camoyalibebasac (86-e<br />
muxli).<br />
federacias, bundesratis TanxmobiT miRebuli<br />
Sesabamisi kanoniT, SeuZlia daavalos<br />
miwebs federaluri kanonebis Sesruleba,<br />
romlebic Tavdapirvelad Tavad unda ganax-
orcielos. es, kerZod, exeba atomuri energiis<br />
sferos (87-e muxli), transportis<br />
arteriebs (87g, 87e, 89-e, 90-e muxlebi),<br />
amasTan, adgilobrivi avtostradebis marTva<br />
TviTmmarTvelobasac SeiZleba daevalos.<br />
ucxo qveynebTan urTierTobebi, 32-e muxlis<br />
Sesabamisad, federacias miekuTvneba, magram<br />
im SemTxvevaSi, Tu dadebuli xelSekruleba<br />
ucxo qveyanasTan miwis gansakuTrebul urTierTobas<br />
exeba, maSin aRniSnuli miwis azri<br />
Tavis droze unda iqnes gaTvaliswinebuli,<br />
magram Tavisi kompetenciis farglebSi da<br />
federaluri mTavrobis TanxmobiT, miwebsac<br />
SeuZliaT Tavad dadon xelSekrulebebi ucxo<br />
saxelmwifoebTan.<br />
federaciisa da miwebis yvela xelisufleba<br />
samarTlebriv da samsaxureobriv daxmarebas<br />
uwevs erTmaneTs (35-e muxli).<br />
sazogadoebrivi uSiSroebis mxardasaWerad da<br />
aRsadgenad, gansakuTrebul SemTxvevebSi miwebi<br />
Tavisi policiis dasaxmareblad iwveven<br />
federaluri sasazRvro dacvis dawesebulebebs.<br />
bunebrivi katastrofis an Zalian mZime<br />
avariis SemTxvevaSi, miwa dasaxmareblad iwvevs<br />
sxva miwebis policiis samsaxurebs, sxva administraciis<br />
Zalebs, agreTve federalur<br />
sasazRvro da samxedro Zalebs. Tu bunebrivi<br />
katastrofa an avaria safrTxes uqmnis<br />
erTze meti miwis teritorias, maSin federaluri<br />
mTavroba, aucileblobis SemTxvevaSi,<br />
miwebis mTavrobas aZlevs miTiTebas sxva miwebis<br />
policiis Zalebi gadaiyvanos mis daqvemdebarebaSi,<br />
agreTve gamoiyenos federaluri<br />
sasazRvro Zalebis policiis qvedanayofebi<br />
da samxedro Zalebi. magram nebismier dros,<br />
bundesratis moTxovniT, yovel SemTxvevaSi<br />
saSiSroebis gavlis Semdeg, federalurma<br />
mTavrobam yvela es zoma unda gaauqmos.<br />
analogiuri regulireba gaTvaliswinebulia<br />
91-e muxliT, im SemTxvevaSi, Tu safrTxe<br />
emuqreba arsebul an Tavisufal demokratiul<br />
wyobas federaciasa da miwebSi.<br />
36-e muxliT, umaRles federalur xelisuflebas<br />
ufleba aqvs gansazRvruli raodenobiT<br />
gamoiyenos yvela miwis Cinovnikebi. sxva<br />
federaluri organoebisaTvis Cinovnikebs,<br />
rogorc wesi, moiwveven im miwebidan, romlebSic<br />
isini moqmedeben. Tavdacvis Sesaxeb kanonebi<br />
unda iTvaliswinebdnen federaciis dayofas<br />
miwebad da maT gansakuTrebul urTierTobebs.<br />
Tu miwa ar asrulebs Tavis federalur movaleobebs,<br />
romlebic ZiriTadi an federaluri<br />
kanoniT aris gaTvaliswinebuli, federalur<br />
mTavrobas, bundesratis TanxmobiT, ufleba<br />
aqvs miiRos zomebi federaluri Zaldatanebisa<br />
miwebis mier maTi movaleobebis Sesasruleblad,<br />
amisaTvis federaluri mTavroba<br />
an misi uflebamosili organo, kanoniT aZlevs<br />
miTiTebebs yvela miwasa da xelisuflebas.<br />
saintereso regulireba aris mocemuli ZiriTad<br />
kanonSi 1969 wels Setanil me-8 TavSi.<br />
aq gaTvaliswinebulia TanamSromlobis formebi<br />
federaciasa da miwebs Soris socialurekonomikur<br />
sferoSi.<br />
91a muxlis Tanaxmad, federacia exmareba<br />
miwebs Tavisi funqciebis ganxorcielebaSi,<br />
Tu es amocanebi mTlianad sazogadoebisaTvis<br />
aris mniSvnelovani da federaciis monawileoba<br />
aucilebelia cxovrebis pirobebis gasaumjobeseblad.<br />
es exeba umaRlesi skolebisa<br />
da klinikebi mSenebloba-ganviTarebas,<br />
meurveobis regionuli da agraruli struqturebis<br />
gaumjobesebasa da sanapiroebis dacvas.<br />
aRniSnuli amocanebi konkretizebulia bundesratis<br />
TanxmobiT miRebul kanonSi, romelic<br />
unda Seicavdes federaciisa da miwebis er-<br />
Toblivi amocanebis Sesrulebis saerTo principebs.<br />
kanoni iTvaliswinebs procedurasa da<br />
dawesebulebebis Seqmnas erToblivi Semofargluli<br />
dagegmvisaTvis, romelic Sesabamisi<br />
miwebis TanxmobiT xorcieldeba. aseT dros<br />
federacia Tavis Tavze iRebs xarjebis naxevars<br />
an aranakleb naxevrisa. SeTanxmebis safuZvelze<br />
federaciasa da miwebs, 91b muxlis<br />
Sesabamisad, SeuZliaT iTanamSromlon ganaTlebis<br />
dagegmvaSi an mecnieruli gamokvlevebis<br />
xelSewyobaSi, romelTa mniSvnelobac<br />
regionul farglebs scildeba.<br />
1993 wels miRebul iqna kanoni federaciasa<br />
da miwebs Soris TanamSromlobis Sesaxeb<br />
evrokavSiris saqmeebSi.<br />
$2. finansuri urTierTobani<br />
ZiriTadi kanonis 104-e (a) muxlis Sesabamisad,<br />
federacias da miwebs TavianTi danaxarjebi<br />
aqvT cal-calke. Tu miwebi moqmedeben<br />
federaciis davalebiT, maSin xarjebs es ukanaskneli<br />
iRebs. federalur kanons, romelic<br />
193
194<br />
fuladi Tanxebis gadasaxadis garantias iZleva<br />
da rac aucilebelia miwebisaTvis, SeuZlebelia<br />
mTlianad an nawilobriv daakisros gadaxda<br />
federacias, Tu kanoniT gaTvaliswinebulia,<br />
rom federacia naxevar an met xarjebs<br />
iRebs, maSin igi sruldeba federaciis<br />
davalebiT. Tu meoTxeds an ufro met xarjebs<br />
iRebs miwebi, kanonis miReba bundesratis<br />
Tanxmobas moiTxovs. federacias SeuZlia<br />
finansuri daxmareba gauwios miwebs metad<br />
saWiro investiciebisaTvis, saerTo<br />
ekonomikuri Tanafardobis gadalaxvis mizniT,<br />
federalur teritoriaze ekonomikuri Zalebis<br />
gansxvavebis kompensaciisa da ekonomikuri<br />
winsvlis xelSesawyobad.<br />
federacia da miwebi TavianTi administraciuli<br />
organoebis xarjebs Tavadve faraven da<br />
saTanado marTvis ganxorcielebaSi erTmane-<br />
Tis winaSe pasuxs ageben.<br />
105-e muxli anawilebs federaciasa da miwebs<br />
Soris finansur kompetencias. federacias<br />
ekuTvnis gansakuTrebuli ufleba sakanonmdeblo<br />
sakiTxebSi, romelic sabaJo gadasaxadebisa<br />
da finansuri monopoliebis sagans<br />
exeba. konkurirebul kanonmdeblobaSi<br />
Sedis sxva gadasaxadebi, romlebic mTlianad<br />
an nawilobriv federaciisaTvis sasargeblod<br />
amoiReba, agreTve is gadasaxadebi, romlebic<br />
saWiroa federaciisaTvis am sferoSi misi<br />
sakanonmdeblo uflebis gansaxorcieleblad.<br />
miwebs kanonmdeblobis ufleba aqvT adgilobrivi<br />
moTxovnilebebis gadasaxadebTan da<br />
fufunebis sagnebTan dakavSirebiT, Tu es gadasaxadebi<br />
federaciis mier dawesebuls ar emTxveva.<br />
federaluri kanoni gadasaxadebis Sesaxeb,<br />
romlis mixedviTac Tanxebi mTlianad an nawilobriv<br />
miwebis an Temebis biujets avsebs,<br />
saWiroebs bundesratis Tanxmobas.<br />
ZiriTadi kanonis 106-e muxlma gaanawila<br />
konkretuli gadasaxadebi federaciis, miwebsa<br />
da Temebs (Temebis kavSirebs) Soris da<br />
daadgina maTi amoRebis pirobebi da Semosuli<br />
Tanxebis adresatebi. sagadasaxado samarTlis<br />
normebis ase detalurad konstituciaSi<br />
aRwera arcTu xSirad gvxvdeba, magram,<br />
rogorc warmogvidgenia, azrs namdvilad<br />
ar aris moklebuli.<br />
107-e muxliT miRebulia kanoniT dadgenili<br />
zomebi miwebis finansuri mdgomareobis gasaumjobeseblad.<br />
108-e muxlma federaciebisa da miwebis finansuri<br />
organoebis kompetencia gamijna, agreTve<br />
gansazRvra maTi TanamSromlobis principebi,<br />
kerZod, sabaJo gadasaxadebi, romlebic federaluri<br />
kanonebiT aris dadgenili evrokav-<br />
Siris farglebSi. finansuri moTxovnilebebis<br />
dasakmayofileblad Sesabamisi saqmianoba<br />
imarTeba federaluri finansuri organoebis<br />
mier da maTi saSualo donis xelmZRvanelebi<br />
iniSnebian miwebis mTavrobasTan SeTanxmebiT.<br />
sxva gadasaxadebs marTavs miwebis finansuri<br />
organoebi, romelTa struqtura da CinovnikTa<br />
momzadeba regulirebulia bundesratis<br />
TanxmobiT miRebuli federaluri kanoniT.<br />
federaciisa da miwebis biujeti erTmaneTze<br />
damokidebuli ar arian, magram federacia da<br />
miwebi valdebuli arian TavianT sabiujeto<br />
meurneobaSi gaiTvaliswinon saerTo<br />
ekonomikuri Tanafardobis (wonasworobis)<br />
moTxovnilebani (109-e muxlis 1-li da adgilobrivi<br />
TviTmmarTvelobis nawilebi).<br />
Tavdacvis mdgomareobis SemTxvevaSi federacias<br />
gadaecema konkurirebuli kanonmdeblobis<br />
ufleba miwebis sferoSic ki, am kuTxiT<br />
kanonebi bundesratis Tanxmobas moiTxovs.<br />
federalur kanons, romelic bundesratis<br />
TanxmobiT gamoicema, SeuZlia federaciisa<br />
da miwebis administraciisa da finansebis<br />
sakiTxebis regulireba sxvagvarad, vidre es<br />
dadgenilia ZiriTadi kanoniT, magram amasTan<br />
savaldebuloa SenarCundes miwebis, Temebisa<br />
da Temebis kavSiris gansakuTrebiT finansuri<br />
cxovrebis unari. im kanonebis mzadeba, romelic<br />
miwebis kompetenciaSi iWreba da sakuTrebis<br />
uflebasa da pirad Tavisuflebas zRudavs,<br />
SeiZleba daiwyos Tavdacvis mdgomareobis<br />
gamocxadebamde (115-e muxlis I, <strong>III</strong> da IV<br />
nawilebi). Tu am periodSi federaluri organoebi<br />
mzad ar arian raime qmediTi zomebi<br />
miiRon saSiSroebis Tavidan asacileblad,<br />
xolo situacia daJinebiT moiTxovs dauyovnebliv<br />
damoukidebel moqmedebas federaluri<br />
teritoriis sxvadasxva nawilSi, ma-<br />
Sin, 115-e muxlis Sesabamisad, miwebis<br />
mTavrobas, an maT mier daniSnuli xelisuflebis<br />
warmomadgenlebs, an miwebis kompetenciis<br />
sferoSi uflebamosilebs SeuZliaT<br />
miiRon zomebi, romlebic federaluri mTavrobis<br />
kompetenciis sagans warmoadgens (federaluri<br />
sasazRvro dacvis samsaxurebis gamoy-
eneba, miwebis organoebze da qvemdgomebze<br />
miTiTebebis micema). miwebis xelisuflebisa<br />
da qvemdgomTa mimarT gamoyenebuli zemoT<br />
miTiTebuli zomebi SeiZleba gauqmebul iqnes<br />
federaluri mTavrobisa da miwebis ministrprezidentebis<br />
mier.<br />
literaturaSi xSirad aRiniSneba, rom Tavdacvis<br />
mdgomareobaSi myofi germania centralizebul<br />
unitarul saxelmwifod gadaiqceva.<br />
$3. miwebis sakanonmdeblo da<br />
aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis organoebi<br />
miwebis xelisuflebis organizacia ZiriTadi<br />
kanoniT ar regulirdeba. igi gansazRvrulia<br />
miwebis konstituciaSi, romelTa Soris aRniSnul<br />
sakiTxSi mniSvnelovani msgavseba SeimCneva,<br />
Tumca, rasakvirvelia, met-naklebad<br />
arsebiTi gansxvavebac arsebobs.<br />
sakanonmdeblo xelisuflebas miwebSi ganaxorcieleben<br />
warmomadgenlobiTi organoebi,<br />
romlebic miwebis umetesobaSi iwodeba landtagebad<br />
(miwebis yriloba), qalaq-miwebSi maT<br />
sxvagvari dasaxeleba aqvT - moqalaqeTa kreba<br />
(Burgerschaft) - bremensa da hamburgSi,<br />
deputatebis palata - berlinSi. yvelgan,<br />
bavariis garda, maT erTpalatiani sistema<br />
aqvT da airCevian 4 da 5 wliT. bavariis<br />
senati (zemo palata) formirdeba socialuri,<br />
sameurneo, kulturuli da saTemo korporaciebis<br />
warmomadgenelTa safuZvelze:<br />
senatorebs irCeven 6 wlis vadiT da yoveli<br />
ori wlis Semdeg senati 113 wevriT ganaxldeba.<br />
Tavdacvis mdgomareobis SemTxvevaSi<br />
miwebis saxalxo warmomadgenlobis uflebamosilebebis<br />
amowuruli vadebi grZeldeba 6<br />
TviT. aRniSnuli mdgomareobis damTavrebis<br />
Semdeg (ZiriTadi kanonis 115-e “o’’ muxlis I<br />
nawili), bundestagisagan gansxvavebiT, miwebis<br />
saxalxo warmomadgenlebis umetesoba SeiZleba<br />
vadamde daiSalos peticiuri referendumis<br />
safuZvelze amomrCevelTa gadawyvetilebiT.<br />
Tavisi ZiriTadi niSnebiT miwebis saxalxo<br />
warmomadgenlobis funqcia da uflebamosilebani,<br />
Sida organizacia da procedura emsgavseba<br />
bundestagisas. qalaq-miwebSi aRniSnuli<br />
organoebi asruleben agreTve adgilobrivi<br />
saqalaqo TviTmmarTvelobis funqciebs<br />
da ganaxorcieleben maT uflebamosilebebs.<br />
miwebis mTavroba arcTu iSviaTad iwodeba<br />
kabinetad an saxelmwifo mTavrobad, berlinsa<br />
da hamburgSi - senatad. isini Sedgeba<br />
ministr-prezidentebisagan (berlinSi, bremen-<br />
Si, hamburgSi – mmarTveli an pirveli burgomistri),<br />
romelsac warmomadgenlobiTi<br />
organo irCevs da agreTve asrulebs miwis<br />
meTauris uflebamosilebebs. umeteswilad<br />
analogiuria federaluri prezidentis uflebamosilebebic,<br />
misi kabineti agreTve Sedgeba<br />
ministrebisagan, romlebic prezidentisa da<br />
saxalxo warmomadgenlebis winadadebebiT iniSnebian.<br />
mTavrobisa da misi xelmZRvanelis<br />
statusi, maTi urTierTobebi warmomadgenlobiT<br />
organoebTan ZiriTadi niSnebiT<br />
analogiuria federaluri mTavrobisa da federaluri<br />
kancleris statusTan da maT urTierTobasTan<br />
bundestagTan.<br />
marTalia, gvxvdeba specifikuri Taviseburebanic.<br />
magaliTad, hamburgis senati Tavisi<br />
rigebidan irCevs pirvel an meore burgomistrs<br />
1 wlis vadiT. ar aris Zneli, am SemTxvevaSi<br />
paraleli gaataro Sveicariis federalur<br />
sabWosTan.<br />
miwebSi agreTve moqmedeben konstituciuri<br />
sasamarTloebi, romelTac sxvadasxva dasaxeleba<br />
aqvT (magaliTad, saxelmwifo sasamarTlo<br />
palata (Staatsgerichtshaf) baden-viutenbergSi,<br />
sakonstitucio sasamarTlo palata<br />
saqsoniaSi).$4. miwebis politikur-teritoriuli<br />
organizaciamiwebis politikurteritoriuli<br />
organizaciis ZiriTad erTeuls<br />
warmoadgens Temebi (Cemeinden).<br />
ZiriTadi kanonis me-2 muxlis me-2 nawilis<br />
Tanaxmad, Temebs garantirebuli unda hqondeT<br />
ufleba adgilobrivi sazogadoebis saqmeebis<br />
mogvarebisa kanonis farglebSi sakuTari<br />
pasuxismgeblobiT. kanoniT gaTvaliswinebul<br />
farglebSi saTemo kavSirebs TviTmmarTvelobis<br />
ufleba aqvT Tavisi kompetenciis sfero-<br />
Si (SegaxsenebT, rom saTemo kavSirebs qmnian<br />
Tavad Temebi TavianTi kompetenciebis ukeTesad<br />
ganxorcielebis mizniT da mxolod im<br />
uflebamosilebebs ganaxorcieleben, romlebic<br />
maT kavSirSi monawile Temebma mianiWa da<br />
xarjaven Temebis mier gadacemul saxsrebs).<br />
TviTmmarTvelobis garantia moicavs agreTve<br />
sakuTari finansuri pasuxismgeblobis safuZvlebs.<br />
aRniSnuli muxlis me-3 nawili avaldebulebs<br />
federacias uzrunvelyos miwebis<br />
195
196<br />
konstituciur wyobasa da zemoaRniSnul<br />
principebs Soris Sesabamisoba.<br />
miTiTebuli debulebebidan SeiZleba gavake-<br />
ToT daskvna, rom miwebis politikur-teritoriuli<br />
mowyoba eyrdnoba Temebis avtonomias<br />
maT finansur avtonomiasTan erTad da<br />
rom Temebs, Tavisi kompetenciis farglebSi,<br />
SeuZliaT saTemo kavSirebi Seqmnan. danarCen-<br />
Si ki es problematika regulirdeba konstituciebiTa<br />
da miwaTa kanonebiT.<br />
magaliTad, 1946 wlis hesenis miwis konstituciis<br />
137-e muxlis Tanaxmad, Temebi warmoadgenen<br />
adgilobrivi sajaro administraciis<br />
yvela gansakuTrebuli uflebamosilebis matareblebs,<br />
romelic xorcieldeba maTi sakuTari<br />
pasuxismgeblobis safuZvelze, garda<br />
im SemTxvevebisa, rodesac uflebamosilebebi,<br />
sazogadoebrivi interesebidan gamomdinare,<br />
kanonis gansakuTrebuli miTiTebiT, sxva organos<br />
miekuTvneba. analogiuria saTemo kav-<br />
Sirebis statusic. Temebisa da saTemo kav-<br />
Sirebis ufleba TavianTi saqmianobis<br />
damoukidebel marTvaSi garantirebulia saxelmwifos<br />
mier, romelic zRudavs Tavis<br />
zedamxedvelobas mxolod aseTi mmarTvelobis<br />
kanonebis SesabamisobasTan dakavSirebiT.<br />
Temebsa da mis kavSirebs, agreTve maT<br />
mmarTvelobas, SeiZleba saxelmwifo amocanebis<br />
Sesrulebac daekisros, romlebic gadawydeba<br />
umaRlesi saxelmwifo organoebis miTiTebebis<br />
Sesabamisad. saxelmwifo valdebulia<br />
garanti gaxdes Temebisa da misi kavSirebis<br />
mier fuladi Tanxebis miRebis sakiTxSi, romlebic<br />
maTi funqciebis ganxorcielebisaTvis<br />
aris saWiro da uzrunvelyos Semosavlis<br />
wyaroebiT, romelTac isini sakuTari pasuxismgeblobiT<br />
iyeneben.<br />
Temebi warmoadgenen soflis dasaxlebul<br />
punqtebs an maT jgufebsa da qalaqebs. miwebi<br />
berlini da hamburgi, imavdroulad, Temebs<br />
warmoadgenen. isini ganageben infrastruqturebis<br />
ganviTarebas, sazogadoebriv transports,<br />
turizms, mSeneblobas, saskolo da skolamdel<br />
dawesebulebebs, gzebis mdgomareobas,<br />
saavadmyofoebs, Teatrebs, biblioTekebs,<br />
muzeumebs, socialur da sportul dawesebulebebs.<br />
maT SeuZliaT daadginon da mokribon<br />
kanoniT gaTvaliswinebuli gadasaxadebi<br />
da mosakreblebi. 1993 wlis dasawyisisaTvis<br />
germaniaSi iyo 16 000-ze meti Temi.<br />
soflis teritoriaze Temebi gaerTianebulia<br />
mazrebSi (Kreise), romelTac sakuTari TviTmmarTveloba<br />
aqvT. zogjer praqtikaSi saTemo<br />
kavSirebi teritoriulad emTxveva mazrebs<br />
da saTemo kavSiris TviTmmarTveloba, am SemTxvevaSi,<br />
warmoadgens mazris TviTmmarTvelobas.<br />
amasTan erTad didi qalaqebi warmoadgenen<br />
qalaqebs mazrebis gareSe (Krusfreie-<br />
Stadte), an qalaq_mazrebs (Staltkreese),<br />
romlebsac, warmoadgenen ra Temebs, imavdroulad<br />
mazrebis uflebebic aqvT. isini SeiZleba<br />
dayofil iqnen saqalaqo olqebad (Bezirke).<br />
berlini, magaliTad, TviTmmarTvelobis 23<br />
olqad iyofa. zogjer olqebad iyofa didi<br />
soflis Temebic, romelTa mosaxleoba 100<br />
000-s aRemateba. sul germaniis federaciul<br />
respublikaSi 543 mazraa, maTSi 117 qalaqi<br />
mazris gareSe.<br />
Temebsa da mazrebs TavianTi wesdebebi aqvT<br />
(Satzungen an Okdmungen). zogierT miweb-<br />
Si mazrasa da centrs Soris aris Sualeduri<br />
administraciul_teritoriuli erTeuli<br />
_ saxelmwifo olqi (Keglerungsbezirk),<br />
romlis farglebSic wydeba adgilobrivi saxelmwifo<br />
amocanebi da xorcieldeba saxelmwifo<br />
zedamxedveloba adgilobriv TviTmmarTvelobaze.<br />
aseTi erTeuli aris 29.<br />
$5. adgilobrivi TviTmmarTveloba<br />
da mmarTveloba<br />
adgilobrivi TviTmmarTvelobis organizacia<br />
germaniaSi sakmaod sxvadasxvagvaria. germaneli<br />
mecnierebi 4 tipis Temebs gamoyofen. maTi<br />
klasifikacia ganisazRvreba warmomadgenlobiTi<br />
organoebsa da administracias Soris<br />
urTierTdamokidebulebiT.<br />
samxreT germanuli modeli, romelic miRebulia,<br />
kerZod, badenviutenbergSi, bavariaSi,<br />
xasiaTdeba warmomadgenlobiTi korporaciis<br />
zeda fenisa da administraciis SerwymiT.<br />
warmomadgenlobiTi korporacia (saTemo sab-<br />
Wo, deputatebis saqalaqo Sekreba da sxva)<br />
irCeva uSualod mosaxleobis mier. aseve<br />
irCeven administraciis xelmZRvanels _ burgomistrs,<br />
romelic imavdroulad, Tanamdebobis<br />
mixedviT, warmomadgenlobiT korporaciaSi<br />
Tavmjdomareobs. am models sabWos<br />
konstitucias uwodeben.<br />
sxva modeli miRebulia iseTi miwebis qalaqeb-<br />
Si, rogorebicaa heseni da Slezvig_golSteini,
agreTve qalaq_miwebSi: berlini, bremeni da<br />
hamburgi. igi xasiaTdeba imiT, rom xalxis<br />
mier arCeuli warmomadgenlobiTi organo<br />
ayalibebs Tavis kolegiur aRmasrulebel<br />
organos _ magistrats an senats, romelic<br />
Sedgeba burgomistrebisa da sapatio (anu<br />
romlebic sazogadoebriv sawyisebze muSaoben)<br />
wevrebisagan. aseTive modeli moqmedebs TviTmmarTvelobad<br />
saqalaqo olqebSi, magaliTad,<br />
berlinis olqebSi irCeven deputatebis saolqo<br />
krebas (Bezink-Sverordnetenven-Sammlungen),<br />
TiToeuli maTgani irCevs saolqo<br />
mmarTvelobas (Bezirhsamt) saolqo mrCevlebisa<br />
da burgomistris SemadgenlobiT. erTerTi<br />
saolqo mrCevel-burgomistris moadgilea.<br />
aRniSnuli modeli iwodeba magistratis<br />
konstituciad.<br />
mesame modeli damaxasiaTebelia reinlandpfaltis,<br />
saaris, Slezvig-golSteinis miwebisaTvis<br />
(soflis Temebi). igi iTvaliswinebs,<br />
rom mosaxleobis mier arCeuli warmomadgenlobiTi<br />
organo, Tavis mxriv, irCevs burgomistrs,<br />
romelic saTaveSi udgas warmomadgenlobiT<br />
korporaciasac da adgilobriv administraciasac.<br />
aRniSnul models ewodeba<br />
burgomistris konstitucia.<br />
da bolos, meoTxe modeli, romelic arsebobs<br />
CrdiloeT reinisvestfaliasa da qveda<br />
saqsoniis miwebSi, Seiqmna britanuli okupaciuri<br />
xelisuflebis zegavlenis qveS da<br />
gvaxsenebs inglisur_saqsonur sistemas<br />
`sabWo_mmarTveli~. warmomadgenlobiTi organo,<br />
rogorc yvelgan, irCeva mosaxleobis<br />
mier, magram am organos mier Seqmnili aRmasrulebeli<br />
komiteti ar warmoadgens adgilobriv<br />
administracias, igi mxolod warmomadgenlobiTi<br />
organos gadawyvetilebebs amzadebs.<br />
aRmasrulebel komitetTan erTad warmomadgenlobiTi<br />
organo irCevs Temis direqtorats<br />
(qalaqebi da sxva). direqtori aris<br />
administraciis xelmZRvaneli. es aris e.w.<br />
CrdiloeT germaniis konstitucia, anu direqtoris<br />
konstitucia.<br />
mazrebSi TviTmmarTvelobis organoebs warmoadgens<br />
warmomadgenlobiTi organo _<br />
kraistagi (mazris yriloba) an kraisrati<br />
(mazris sabWo) da administracia landratis<br />
(saerTo mrCevlis meTaurobiT), romelsac an<br />
mosaxleoba, an warmomadgenlobiTi organo<br />
irCevs.<br />
miwebis konstituciebi, rogorc aRiniSna,<br />
uflebas aZlevs Temebsa da mazrebs Seqmnan<br />
TavianTi warmomadgenlobiTi organoebi sayovelTao,<br />
pirdapiri, Tavisufali, Tanaswori<br />
da faruli arCeviT, kandidatTa siebSi<br />
konkurenciis SemTxvevaSi _ proporciul<br />
saarCevno sistemaze dayrdnobiT uzrunvelyofen<br />
saWiro SemTxvevebSi Temis gancalkevebuli<br />
nawilebis warmomadgenlobas.<br />
samTavrobo olqebSi, moqmedeben samTavrobo<br />
prezidiumebi, romlebsac xelmZRvaneloben<br />
samTavrobo prezidentebi da romlebic adgilze<br />
ganaxorcieleben miwebis uflebamosilebas.<br />
adgilobrivi TviTmmarTvelobis organoebi<br />
qmnian qveynis masStabebSi Tavis sazogadoebriv<br />
organizaciebs _ germaniis qalaqTa yrilobas,<br />
germaniis sasoflo mazraTa yrilobas,<br />
germaniis qalaqTa da TemTa kavSirs da<br />
a.S. aRniSnuli organoebi uzrunvelyofen<br />
adgilobrivi TviTmmarTvelobis organoebis<br />
TanamSromlobas da warmoadgenen maT federaluri<br />
organoebisa da dawesebulebebis winaSe.<br />
II. Sveicariis politikur –<br />
teritoriuli mowyoba<br />
Sveicaria SeiZleba CaiTvalos evropaSi, da<br />
msoflioSic ki, yvelaze uZveles federaciad,<br />
Tumca mecnierTa umetesobis azriT,<br />
1884 wlamde Sveicaria formalurad konfederacias<br />
warmoadgenda. Tumca am qveynis federaciaSi<br />
gadazrda ufro adre moxda. 1847<br />
wlis Semodgomaze zondenbergis mcdeloba<br />
gamosuliyo konfederaciidan ZaliT iqna damxobili,<br />
xolo aRsaniSnavia, rom Cveulebrivi<br />
konfederacia aris damoukidebeli saxelmwifoebis<br />
kavSiri, sadac TiToeul maTgans<br />
Tavisuflad SeuZlia kavSiri datovos nebismier<br />
dros. 1848 wlis konstituciam, faqtobrivad,<br />
daadastura faqti, rom gasuli saukunis<br />
Sua xanebSi Sveicaria Camoyalibebuli<br />
saxelmwifo iyo da ara saxelmwifoebis saer-<br />
TaSoriso-samarTlebrivi kavSiri. Sveicariis<br />
federaciulma xasiaTma Tavis Semdgomi ganviTareba<br />
hpova 1874 wlis moqmed konstituciaSi<br />
da asaxulia mis samive TavSi da agreTve<br />
gardamaval debulebebSi.<br />
konstituciis dRevandeli redaqciiT, pirveli<br />
muxlis Tanaxmad, kavSiriT gaerTianebuli<br />
23 suverenuli kantoni qmnis Tavis er-<br />
197
198<br />
TobliobaSi Sveicariis konfederacias (germanulidan<br />
– Sveicariis nafici amxanagoba).<br />
3 kantoni Sedgeba TiToeuli or-ori naxevarkantonisagan.<br />
untervaldeni - zeda<br />
valdenisa da qveda valdenisagan (obvaldeni<br />
da nidvaldeni), bazeli - saqalaqo da soflis,<br />
apenceli - Sida rodenisa da gare<br />
rodenisagan (inerrodeni da ausenrodeni).<br />
naxevarkantonebs xelisuflebis damoukidebeli<br />
organizacia axasiaTebs (Sesabamis kantonebSi<br />
saerTo kantonebis organoebi ar aris),<br />
magram kantonebis sabWoSi sanaxevro warmomadgenlobaa.<br />
untervaldeni naxevarkantonebisagan<br />
Sedgeba. 1897 wels, konfederaciis<br />
Seqmnis Semdeg, apenceli konfesionaluri<br />
mosazrebiT daiyo, xolo bazeli - 1933 wels.<br />
konstituciis pirvel muxlSi CamoTvlil<br />
kantonebsa da naxevarkantonebs mivyavarT<br />
daskvnamde, rom nebismieri cvlileba aRniSnul<br />
CamonaTvalSi moiTxovs mis Sesabamis<br />
reformas. aqedan gamomdinare, reformis gareSe<br />
erTmxrivi secesia kantonisa da naxevarkantonisa<br />
an kantonebisa da naxevarkantonebis<br />
Serwyma konstituciis sawinaaRmdego iqmneboda<br />
da a. S.<br />
kantonebis teritoria sxvadasxvagvaria, 36<br />
kv. kilometriT dawyebuli, bazelis qalaqis<br />
naxevarkantoniT da 106 kv. kilometriT,<br />
graubiulenis kantoniT damTavrebuli, kantonebis<br />
naxevarze metis teritoria 1 aTas<br />
kv.kilometrsac ki aRwevs. Sveicariis mosaxleobis<br />
65% laparakobs germanul enaze, 20%<br />
- frangul, xolo 10% - inglisur da 1% -<br />
rauSis enaze. moyvanili cifrebi im faqts<br />
amtkicebs, rom mosaxleobis nawili saubrobs<br />
aRniSnul 2-3 enaze erTdroulad. 1980 wlis<br />
aRweris Tanaxmad, germanuli ena mSobliurad<br />
miaCnda mosaxleobis 65%-s, franguli - 18,4%s,<br />
italiuri - 9,8%-s, xolo retro-romanuli<br />
[rauSis] - 0,8%-s. e.i mosaxleobis 6%-<br />
Tvis arc erTi ena mSobliuri ar aris. kantonebis<br />
umetesoba erTenovania: 14 - franguli,<br />
1 – italiuri. amasTan aRsaniSnavia er-<br />
Tic: sami kantoni iTvleba orenovnad da dar-<br />
Cenili erTi - samenovnad. amasTan erTad dadgenilia,<br />
rom oficialuri ena moqmedebs ama<br />
Tu im TemSi da mxolod arc Tu didi ricxvi<br />
Temebisa realurad orenovani aris. moqalaqeebs<br />
aqvs ufleba airCion oficialuri<br />
urTierTobebisa da ganaTlebisaTvis erTi ena.<br />
enebis gamocvla arasasurvelad iTvleba.<br />
konstituciis me-3 muxlis Tanaxmad, kantonebi<br />
suverenulia, rameTu maTi suvereniteti federaluri<br />
konstituciiT SezRuduli ar aris,<br />
isini ganaxorcieleben yvela uflebas, romlebic<br />
federalur xelisuflebaze ar aris<br />
gadmocemuli. aqedan gamomdinare, daskvnis<br />
gakeTebac ki SeiZleba kantonebis arasuverenulobis<br />
Sesaxeb, rac ganpirobebulia ara<br />
imdenad secesiis uflebis ar arsebobiT, ramdenadac<br />
imiT, rom kantonebi Tavisi kompetenciis<br />
sakiTxebs Tavad ki ar wyveten, aramed<br />
amomrCevelTa da kantonebis umetesobiT saer-<br />
To-nacionalur referendumze.<br />
me-5 muxlis Tanaxmad, konfederacia garantias<br />
aZlevs kantonebs SeinarCunon Tavisi<br />
teritoria da suvereniteti, konstitucia,<br />
Tavisufleba, moqalaqeTa sakonstitucio uflebebi,<br />
romelic xalxma xelisuflebas gadasca.<br />
terminologia da frazeologia kantonebis<br />
konstituciebisa xSirad orientirebulia<br />
suverenitetze, rogorc xarisxze, romelic<br />
zustad saxelmwifosaTvis aris damaxasiaTebeli.<br />
es Cans, upirveles yovlisa, kantonebis<br />
konstituciebis ganmartebidan, sadac kantonebi<br />
Tavis Tavs aZleven Semdeg gansazRvras: `kantonebs<br />
aqvT sakuTari da mudmivi organizaciebi”<br />
(bazeli), kantoni `Tavisufali demokratiuli<br />
saxelmwifoa” (Jeneva, liucerni),<br />
`Tavisufali demokratiuli saxelmwifo da<br />
Sveicariis konfederacia’’ (sankt-kaleni), ,,suverenuli<br />
kantoni’’ (Jiura), ,,erT-erTi suverenuli<br />
kantoni” (Jeneva), ,,suverenuli respublika’’<br />
(valisi), ,,suverenuli saxelmwifo’’<br />
(friberi) da a.S.<br />
kantonebs aqvT xelisuflebis sakuTari organizacia<br />
da, rogorc vnaxeT, sakuTari moqalaqeoba.<br />
rogorc aRiniSna, erTis mxriv, konstitucia<br />
ar aZlevs uflebas kantonebs politikuri<br />
xelSekrulebis dadebisa da politikuri kav-<br />
Sirebis Seqmnisa, meores mxriv, uflebas aZlevs<br />
xelSekruleba dados sakanonmdeblo, sasamarTlo<br />
da administraciul sakiTxebSi (me-7<br />
muxli). marTalia, aseTi SeTanxmebebi warmodgenil<br />
unda iqnes federalur xelisuflebaSi,<br />
romelsac SeuZlia xeli SeuSalos<br />
maT Sesrulebas, Tu isini arRveven konfederaciis<br />
an sxva kantonebis interesebs.
kantonebs Soris sadao sakiTxebis warmoSobis<br />
dros konstituciis me-14 muxli moiTxovs<br />
Tavis Sekavebas yovelgvari damoukidebeli<br />
qmedebisagan. Tu kantons uecari saSiSroeba<br />
emuqreba sazRvargareTidan, misi xelisufleba,<br />
me-15 muxlis Tanaxmad, daxmarebas iTxovs<br />
sxva kantonisagan, romelic valdebulia gaagzavnos<br />
daxmareba da erTdroulad saqmis<br />
kursSi Caayenos federaluri xelisufleba.<br />
Sesabamis danaxarjebs amasTan dakavSirebiT<br />
konfederacia gaiRebs.<br />
kantonSi Sida ganawesis darRvevasTan an sxva<br />
kantonis mxridan muqaris SemTxvevaSi kantoni<br />
valdebulia dauyovnebliv Seatyobinos amis<br />
Sesaxeb federalur sabWos, raTa am ukanasknelma<br />
miiRos zomebi Tavisi kompetenciis<br />
farglebSi an moiwvios federaluri kreba.<br />
gadaudebel SemTxvevaSi kantonis mTavroba,<br />
federaluri sabWos dauyovnebliv saqmis kurs-<br />
Si CayenebiT, valdebulia daxmareba iTxovos<br />
sxva kantonebisagan, romlebic, Tavis mxriv,<br />
am daxmarebas aRmouCenen: Tu kantonis<br />
mTavrobas amis gakeTeba ar SeuZlia, maSin<br />
federalur xelisuflebas SeuZlia, qveynis<br />
uSiSroebis muqaris SemTxvevaSi, imoqmedos<br />
damoukideblad. kantonebis saqmeebSi Carevis<br />
dros federaciam unda gaiTvaliswinos da<br />
daicvas kantonebisa da xalxis ufleba, romelic<br />
garantirebulia konstituciis me-5 muxliT.<br />
danaxarjebs iRebs Sesabamisi kantoni,<br />
magram gansakuTrebuli garemoebis dros federaluri<br />
kreba sxvagvaradac gadawyvets (me-<br />
16 muxli).<br />
ganxilul SemTxvevaSi, me-17 muxlis Sesabamisad,<br />
kantonebi valdebulni arian Tavisufali<br />
gadaadgilebis ufleba miscen jarebs,<br />
romlebic dauyovnebliv federaluri meTaurobis<br />
qveS gadadian.<br />
sagareo urTierTobebs, principSi, konfederacia<br />
ganagebs. konstituciis me-8 muxlis<br />
Tanaxmad marto konfederacias aqvs ufleba<br />
gamoacxados omi da zavi, Sevides saerTa-<br />
Soriso kavSirebSi da dados xelSekrulebebi<br />
sazRvargareTis qveynebTan, kerZod, savaWro<br />
da sabaJo xelSekrulebebi. konstituciis me-<br />
11 muxli krZalavs nebismier samxedro kapitulacias.<br />
rogorc gamonaklisi, konstituciis<br />
me-9 muxli uflebas aZlevs kantonebs<br />
sazRvargareTTan dadon xelSekrulebebi saxelmwifo<br />
normebis sakiTxebSi, urTierTme-<br />
zoblur urTierTobebsa da policiasTan dakav-<br />
SirebiT, magram es xelSekrulebebi ar unda<br />
Seicavdes iseT rames, rac winaaRmdegobaSi<br />
modis konfederaciisa da sxva kantonebis<br />
interesebTan.<br />
amasTan kantonebs, ucxoeTis saxelmwifoebsa<br />
da maT warmomadgenlebs Soris oficialuri<br />
urTierTobebi unda ganxorcieldes federaluri<br />
sabWos SuamdgomlobiT, magram zemoaRniSnuli<br />
xelSekrulebebis konkretul<br />
sakiTxebSi kantonebs SeuZliaT uSualod<br />
daamyaron urTierToba sxva qveynebis qvemdgom<br />
xelSekrulebasa da Tanamdebobis pirebTan<br />
(muxli me-10).<br />
konfederaciis kompetenciebis gansakuTrebuli<br />
sfero yovelTvis farTovdeboda. am procesma<br />
asaxva hpova federalur konstitucia-<br />
Si Setanili 100-ze meti cvlilebis saxiT.<br />
meore msoflio omis Semdeg, mniSvnelovnad<br />
gafarTovda konfederaciis uflebebi<br />
ekonomikis sferoSi 1947 wlis konstituciuri<br />
gadaxedvis Sedegad, Semdgom periodSi<br />
konfederacia iRebs uflebebs socialur<br />
sferoSi, garemos dacvis damatebiT, teritoriuli<br />
infrastruqturebis regulirebis<br />
sakiTxebSi. konfederacia dReis mdgomareobiT<br />
marTavs rkinigzis umetes nawils, telekomunikaciebs.<br />
mas miekuTvneba gansakuTrebuli<br />
uflebamosileba atomuri energetikisa da<br />
mecnieruli gamokvlevebis sferoSi.<br />
1990 wlis 23 seqtembers, konstituciuri<br />
gadaxedvis Sedegad, konfederaciam gaafar-<br />
Tova Tavisi kompetencia energopolitikis<br />
gatarebaSi. imavdroulad konfederacia iRebs<br />
ufro met uflebebs sagadasaxado sferoSi,<br />
dRevandeli mdgomareobiT konfederacia iRebs<br />
arapirdapiri gadasaxadis 90%-s, rac qveynis<br />
SigniT amoiReba. marTalia, kantonebs<br />
ufleba aqvT daadginon pirdapiri gadasaxadi,<br />
romelic ar aris konstituciiT gaTvaliswinebuli,<br />
magram erTobliobaSi sagadasaxado<br />
sistema `dRevandeli mdgomareobiT Sors<br />
aris imisgan, rom harmonizebulad gamoiyurebodes”.<br />
aRniSnuli garemoeba Zalian kontrastulia<br />
mezobel germaniasTan SedarebiT, sadac<br />
finansebis konstituciurad danawilebis regulireba<br />
xels uwyobs miwebsac da Temebsac.<br />
amasTan erTad, federaluri Semosavlebis<br />
umetesi nawili brundeba kantonebSi da komunebSi,<br />
saerTo jamSi, ase gadacemuli Tanx-<br />
199
200<br />
ebi Sveicariis biujetis erT meoTxeds Seadgens<br />
(26,3% 1987 wels).<br />
dRes gansakuTrebuli federaluri kompetenciis<br />
sferos warmoadgens Tavdacva, sabaJo saqme,<br />
fulis emisia, rkinigzebi da sxva mravali.<br />
konfederaciisa da kantonebis konkurirebuli<br />
kompetencia vrceldeba samoqalaqo samarTalze,<br />
inteleqtualuri sakuTrebis CaTvliT,<br />
sisxlis samarTalze, ucxoelTa re-<br />
Jimze da sxva. ganaTlebis finansirebis, erovnuli<br />
da regionaluri sajaro saqmianobis,<br />
erovnuli krebebis da sxva sakiTxebSi konfederacia<br />
adgens saerTo regulirebis re-<br />
Jims, xolo Sesrulebas awarmoebs kantonebi.<br />
federaluri moTxovnebis Seusruleblobis<br />
SemTxvevaSi kantonuri SeiZleba federaluriT<br />
Seicvalos.<br />
kantonebis gansakuTrebuli kompetenciis sfero<br />
vrceldeba iseT dargebze, rogoricaa<br />
jandacva, wesrigis dacva, komunaluri meurneoba<br />
da a.S. konfederacias delegirebis<br />
ufleba aqvs zogierTi Tavisi uflebamosilebis<br />
kantonebis mier ganxorcielebaSi.<br />
me-2 muxlSi gardamavali debulebebisa federaluri<br />
konstituciiT dadgenilia federaluri<br />
samarTlis prioriteti kantonalur-<br />
Tan SedarebiT.<br />
konstituciiT gaTvaliswinebuli zedamxedvelobis<br />
gansaxorcieleblad kantonebis moRvaweobaze,<br />
konfederacias ufleba aqvs federaluri<br />
inspeqtorebi gagzavnos, avaldebulebs<br />
kantonebs centrs gaugzavnon maT mier<br />
miRebuli kanonebi, agreTve sxvadasxva saxis<br />
moxsenebebi.<br />
konfederacias SeuZlia kantonebze finansuri<br />
zemoqmedeba moaxdinos, zogierT SemTxvevaSi<br />
ki ganaxorcielos pirdapiri Careva Sida<br />
uSiSroebis uzrunvelsayofad, wesrigis mxardasaWerad<br />
(85-e muxli, me-6 nawili, konstitucia).<br />
1825 wlidan 1832 wlamde period-<br />
Si aseT Carevebs adgili sul aTjer hqonda.<br />
$1. xelisuflebis organoebi<br />
kantonebSi<br />
xelisufleba kantonebSi organizebulia<br />
araerTgvarovnad. apencelis da untervaldenis<br />
naxevarkantoni da glasuris kantoni,<br />
sadac mosaxleobis sul 2,5% cxovrobs,<br />
mowyobilia e.w. landsgemaindes (germ. Landsgemeinde<br />
– pirdapir soflis Temi an qveynis<br />
mxaris Temi) sistemiT. misi dedaazri mdgomareobs<br />
imaSi, rom kantonuri gadawyvetilebebi<br />
miiReba kantonebis (naxevarkantonebis)<br />
amomrCevelTa saerTo krebaze, rasac landsgemainde<br />
hqvia.<br />
80-iani wlebis Sua periodSi aRniSnul krebeb-<br />
Si amomrCevelTa donis monawileoba glarusSi<br />
aRwevda 10 aTas amomrCevlamde. nidvaldenSi<br />
da obvaldenSi Sesabamisad 2,5 aTassa da 1,1<br />
aTass. bolo cifrebi Seesabameba apencelis<br />
naxevarkantonebSi monawile amomrCevelTa dones.<br />
saerTo wesis Tanaxmad, landsgemaindes adgili<br />
aqvs weliwadSi erTxel. rogorc wesi,<br />
yvela landsgemainde ikribeba aprilis bolos,<br />
gamonaklisia kantoni glarusi, sadac<br />
es Sekrebebi maisis dasawyisSi xdeba. landsgemainde<br />
tardeba didi RirsSesaniSnaobiT,<br />
raTa mxari dauWiron aRniSnuli institutis<br />
arsebobas. magaliTad, obvaldenis naxevarkantonis<br />
1968 wlis konstituciis me-6 muxlis<br />
Tanaxmad, romelic yvelaze ufro srulad<br />
aregulirebs landsgemaindes instituts:<br />
`musika ukravs korteJis gavlis mTeli drois<br />
monakveTze qalaqSi, moedanze. dafdafebi<br />
urtyamen kantonuri administraciis SenobasTan<br />
gavlis dros~ (Landberg). moedanze dgamen<br />
xis SemoRobil nagebobas, romelic mokrive-<br />
Ta saasparezo rings mogvagonebs, sadac landsgemaindes<br />
Catarebis dros imyofebian kantonebisa<br />
da naxevarkantonebis mTavari Tanamdebobis<br />
pirebi. amomrCevelTaTvis dgamen ramdenime<br />
rigSi skamebs, danarCenebi ewyobian, rogorc<br />
SeuZliaT”.<br />
naxevarkantonSi obvaldeni, garda yovelwliuri<br />
Sekrebisa, SesaZlebelia gansakuTrebuli<br />
SemTxvevebis drosac moxdes Sekreba<br />
saswrafo saqmeebis gadasawyvetad, roca amas<br />
500 deputati moiTxovs, romlebic dRis<br />
wesrigs werilobiT warmoadgendnen, aseT<br />
SemTxvevebSi landsgemainde ikribeba 6 TveSi.<br />
oqmis Sedgenisa da landsgemaindes proceduras<br />
adgens kantonuri sabWo _ warmomadgenlobiTi<br />
organo, romelic arsebobs erTdroulad<br />
naxevarkantonis saerTo krebasTan<br />
erTad. kenWisyra xelis aweviT mimdinareobs.<br />
Tu vizualurad Sedegi orjer ar gamoCndeba,<br />
maSin mimdinareobs xmebis daTvla. romelime<br />
Tanamdebobis piris arCevis dros saWiroa
xmebis absoluturi umravlesoba, sxva sakiTxebTan<br />
dakavSirebiT xmas aZleven, e.i. mxars<br />
uWeren an piriqiT.<br />
landsgemaindes kompetencia sakmaod farToa,<br />
yvela erTeulSi, sadac igi praqtikaSi gvxvdeba,<br />
irCevs mTavrobas - saxelmwifo sabWos<br />
da mis xelmZRvanels calke (Landammann).<br />
magaliTad, obvaldenSi, Sekrebaze, garda<br />
zemoaRniSnulisa, umaRlesi sasamarTlos<br />
mosamarTleebs niSnaven, agreTve kantonuri<br />
sasamarTlos, administraciuli tribunalis<br />
mosamarTleebs da maT moadgileebs. yovel 2<br />
weliwadSi landsgemainde irCevs umaRlesi<br />
sasamarTlos Tavmjdomareebsa da administraciuli<br />
tribunalebis Tavmjdomareebs. am<br />
saukunis 70-iani wlebis dasawyisSi kenWisyra<br />
tradiciuli xelis aweviT Seicvala<br />
mosamarTleebis daniSvnisaTvis faruli ken-<br />
WisyriT, obvaldenis landsgemainde irCevs<br />
agreTve kanclers, generalur prokurors,<br />
sagamoZiebo mosamarTleebs, kantonur intendants.<br />
aRniSnuli naxevarkantonis konstitucia<br />
Seicavs agreTve normas Tanamdebobis<br />
pirTa rotaciis Sesaxeb. am pirTa naxevari<br />
tovebs dakavebul Tanamdebobas yovel 2 weliwadSi.<br />
yvela landsgemaindeSi iReben gadawyvetilebas<br />
konstituciis mTlianad da nawilobriv<br />
Secvlis Sesaxeb, irCeven kantonis<br />
sabWos wevrebs obvaldenSi, Tu amis Sesaxeb<br />
daadgens landsgemainde, gadawyvetilebas<br />
konstituciis mTlianad gadaxedvis Sesaxeb<br />
orwlian vadaSi amzadebs kantonis sabWo imisaTvis,<br />
rom SemdgomSi gadasawyvetad referendums<br />
gadasces.<br />
aRniSnuli naxevarkantonis landsgemainde<br />
ixilavs kanonproeqtebs, Setanils saxalxo<br />
iniciativis gaformebis wesiT, amasTan erTad<br />
maT ar unda daarRvion federaluri an kantonuri<br />
konstituciiT gaTvaliswinebuli wesi,<br />
garda im SemTxvevisa, rodesac saubaria TviT<br />
kantonuri konstituciis gadaxedvaze. aseTi<br />
iniciativis ufleba ekuTvnis 500 amomrCevels<br />
konstituciis mTliani an nawilobrivi<br />
gadaxedvis SemTxvevaSi da TiToeul amomrCevels,<br />
roca saqme exeba romelime kanonis<br />
gauqmebas an Secvlas, an finansur kreditebs,<br />
romlebic landsgemaindes kompetencias exeba.<br />
garda amisa, obvaldenis TiToeul moqalaqes<br />
saxelmwifo sabWos wevrebTan<br />
(mTavrobasTan) interpelaciis ufleba aqvs.<br />
interpelacia kancelariaSi unda iqnes Setanili<br />
ganxilvamde 14 dRiT adre da werilobiT.<br />
drois mixedviT ufro Zveli 1887 wels miRebuli<br />
glasuris kantonis konstituciaa,<br />
romelmac sqematurad ufro zustad gamoxata<br />
Tavisi landsgemaindes uflebamosilebani.<br />
31_1 muxlSi miTiTebulia, rom aseT Sekrebas<br />
aqvs uflebamosileba Secvalos konstitucia,<br />
miiRos kanonebi erTobliobaSi, gadawyvitos<br />
250 000-ze meti frankis kreditorebis<br />
sakiTxi erTmaneTTan dakavSirebuli<br />
miznebis gansaxorcieleblad, an 50 000<br />
frankisa - erTi miznis gansaxorcieleblad,<br />
romelic weliwadis ganmavlobaSi ixarjeba.<br />
kreba agreTve adgens gadasaxadebs, irCevs<br />
Tanamdebobis pirebs kantonis aRmasrulebeli<br />
xelisuflebis ukve arCeul mTavrobis wevr-<br />
Ta ricxvidan, irCevs mosamarTleebs, generalur<br />
prokurors, sagamomZieblo mosamarTles<br />
da mTavrobisa da sasamarTloebis intendantebs.<br />
nidvaldenis naxevarkantonis 1965 wlis konstitucia<br />
TiTqmis analogiurad gansazRvravs<br />
landsgemaindes instituts. zogierTi gansxvaveba<br />
aris danaxarjebis sazRvris doneSi,<br />
romlis zemoTac landsgemaindes Tanxmobaa<br />
saWiro, romelic ganisazRvreba, rogorc<br />
erTjeradi danaxarji 100 000-s frankze<br />
zemoT da perioduli danaxarji 1 wlis ganmavlobaSi<br />
20 000 frankze zemoT. mTlianad<br />
landsgemaindes instituti TandaTanobiT dacemas<br />
ganicdis, rac aixsneba kantonis winaSe<br />
mdgomi amocanebis, problemebis zrdiT, zemoaRniSnuli<br />
organos aSkara mouqnelobiT,<br />
romlis sakmaod iSviaTi mowveva ar iZleva<br />
saSualebas swrafad moaxdinos reagireba<br />
Seqmnili problemebis gadawyvetaSi. aRniSnul<br />
tendenciaze miuTiTebs moqmedi landsgemaindeebis<br />
TandaTan Semcireba. maTi Semcvleli<br />
institutebis moZebna arcTu Znelia,<br />
isini kantonis parlamentSi arian.<br />
15 kantonsa da naxevarkantonSi parlamenti<br />
iwodeba did sabWod, eqvsSi - kantonur sab-<br />
Wod (Kantonstat), oTxSi _ landgratebad da<br />
Jiuris kantonSi _ parlamentad. isini yvelgan<br />
Sedgeba erTi palatisagan. parlamentis<br />
wevrTa ricxvi kantonebSi icvleba 60-dan<br />
(nekSateni, Jiura) 200-mde (berni, aprau).<br />
parlamentebi yvelgan irCeva proporciuli<br />
saarCevno sistemiT. saerTo wesiT legistraturis<br />
vada 4 welia, magram igi SeiZleba<br />
201
202<br />
naklebi iyos (2 weli graubiundenSi) an meti<br />
(5 weli krinerSi). kantonebis parlamentebi<br />
ganaxorcieleben mniSvnelovan kompetencias<br />
bevr dargSi. zogierT SemTxvevaSi Tavis<br />
uflebamosilebebs parlamenti unawilebs amomrCevelTa<br />
korpuss an landsgemaindes.<br />
sakanonmdeblo dargSi parlamentebs aqvT<br />
federaluri xelisuflebis gamgeblobis sakiTxebidan<br />
gadacemuli darCenili kompetenciebi.<br />
ubralo kanonebis miRebis garda, parlamenti<br />
saarCevno korpusTan erTad monawileobs<br />
konstituciis gadasinjvaSi. kantonebis<br />
parlamentebi azrs gamoTqvamen finansur<br />
sakiTxebSi, adgenen gadasaxadebs, biujets,<br />
agvareben sesxis sakiTxebs (rogorc aRiniSna,<br />
rig SemTxvevaSi, amisaTvis referendumia saWiro).<br />
12 kantonSi isini niSnaven mTavrobis Tavmjdomareebs,<br />
xolo naxevarze met kantonebSi<br />
_ umaRlesi sasamarTlos wevrebs. maT specifikur<br />
uflebamosilebas warmoadgens gadawyvetilebis<br />
miReba naturalizaciisa da Sewyalebis<br />
Sesaxeb. axlaxan miRebuli konstituciebi<br />
parlamentebs aniWebs uflebamosilebas<br />
ekonomikis dagegmvis sakiTxebSi. aRmasrulebel<br />
xelisuflebaze saparlamento kontrolis<br />
saSualebas warmoadgens SekiTxvebi, interpelaciebi,<br />
rezoluciebi.<br />
sasamarTlo sakiTxebTan dakavSirebiT, parlamenti<br />
arCevs konfliqtebs administraciasa<br />
da sasamarTlo organoebs Soris, warmoqmnils<br />
kompetenciebis ganawilebis gamo, aZlevs<br />
saxelmwifo Cinovnikebis devnis uflebas (kantonuri<br />
mTavrobis wevrebis, sakuTari wevrebis,<br />
mosamarTleebis, romlebmac sasamarTlo<br />
darRvevebi Caidines). rac Seexeba sesiebisa<br />
da Sekrebebis Catarebas, parlamentebis umetesoba<br />
moqmedebs rogorc Sveicariis federaluri<br />
Sekreba. aris zogierTi gansxvaveba<br />
parlamentebs Soris, romlebic kanton-qalaqeb-<br />
Si moqmedeben (bazeli_saqalaqo, ciurixi, Jeneva),<br />
sadac parlamenti Tanamedrove organoa,<br />
federaluri parlamentis magvari organizaciiT<br />
da soflis kantonebis parlamentebi.<br />
mTavroba aris kantonis umaRlesi aRmasrulebeli<br />
da administraciuli organo. igi mar-<br />
Tavs da Tvalyurs adevnebs kantonuri administraciis<br />
moRvaweobas, niSnavs Cinovnikebs,<br />
warmoadgens kantons mis farglebs gareT,<br />
mxars uWers konfederaciis organoebTan da<br />
sxva kantonebTan urTierTobebs da, roca es<br />
saWiroa, sazRvargareTis qveynebTanac. saer-<br />
To wesis Tanaxmad, kantonuri mTavroba warmoadgens<br />
Sveicariis federaluri sabWos analogs.<br />
mTavroba gamoscems saWiro dadgenilebebs<br />
zogjer mas sasamarTlo funqciebic<br />
eniWeba, gansakuTrebiT im kantonebSi, sadac<br />
ar aris administraciuli tribunali.<br />
kantonebis umetesobaSi mTavrobas ewodeba<br />
samTavrobo sabWo (Regierungsrat), laTinurenovan<br />
kantonebSi _ saxelmwifo sabWo (conseil<br />
d` Etat), apencel-innerodgenis naxevarkantoneb-<br />
Si _ kantonaluri komisia (Standes Kommmission),<br />
xolo Jiuras kantonSi isev da isev<br />
mTavrobad (Gouvernement) iwodeba. kantonuri<br />
mTavrobis ricxobrivi Semadgenloba arcTu<br />
didia, 5-dan 3 kacamde. praqtikulad, yvela<br />
kantonSi mTavrobis wevrebs irCevs xalxi.<br />
mTavrobis formirebis aseTi wesi uzrunvelyofs<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis Zlier<br />
pozicias kantonebis parlamentebTan mimarTebaSi.<br />
saerTo wesiT kantonebis mTavrobas irCeven<br />
maJoritaruli saarCevno sistemiT erT<br />
saarCevno olqSi, romelsac TviT kantoni<br />
Seadgens. marto ciurixsa da tiCinoSi mTavrobis<br />
formirebisaTvis proporciul saarCevno<br />
sistemas iyeneben. mTavrobis uflebamosilebis<br />
vada emTxveva parlamentis uflebamosilebis<br />
vadas. imisaTvis, rom piri gaxdes saxelmwifo<br />
mrCeveli, igi unda pasuxobdes imave<br />
cenzebs, amomrCevlobisa da Tanamdebobis<br />
SeuTavseblobis principebs, rasac kantonur<br />
parlamentSi arCevisas, magram pasiur amomrCevelTan<br />
uflebebis minimumi zogjer aweulia<br />
(25 wlamde _ friurqSi, 27 wlamde _ JenevaSi).<br />
zogierT patara kantons aqvs policiis xasiaTis<br />
mTavrobebi, anu iseTi, romelic Tavis<br />
funqciebs asrulebs saWiroebis SemTxvevaSi;<br />
danarCen dros mTavrobis wevrebi agrZeleben<br />
muSaobas Tavisi profesiiT.<br />
kantonebis umetesobaSi saxelmwifo mrCevlebs<br />
SeuZliaT Sevidnen kantonebis sabWos<br />
SemadgenlobaSi, magram zogjer aseTi saxelmwifo<br />
mrCevlebis ricxvi SezRudulia (kantonebi<br />
vo da valisi). kantonebis cugisa da<br />
apencel_innerodenis saxelmwifo mrCevlis<br />
mandatis SeTavseba kantonis parlamentis<br />
wevrobasTan ar aris daSvebuli.<br />
mTavrobis yoveli wevri meTaurobs erT an<br />
ramdenime departaments, mTavrobis Tavmjdomares<br />
xSir SemTxvevaSi ewodeba landa-
mani: mas irCevs mTavroba, an uSualod<br />
saarCevno korpusi (kantoni uri), an, rogorc<br />
aRvniSneT, landsgemainde (apencelis orive<br />
naxevarkantoni, undervaldeni, glarusi) an<br />
yvelaze ufro didi sabWo (germanulenovani<br />
kantonebi).<br />
kantonebsa da naxevarkantonebSi, sadac moqmedebs<br />
landsgemainde, mTavrobis Tavmjdomare<br />
Tavmjdomareobs kantonis mcxovrebTa saer-<br />
To krebaze. sxva kantonebSi mTavrobis Tavmjdomaris<br />
roli SeiZleba SeuTavsebeli iqnes<br />
konfederaciis prezidentis rolTan, im SemTxvevaSic<br />
ki, roca saxelmwifo sabWos (mTavrobis)<br />
Tavmjdomares airCeven pirdapiri arCeviT,<br />
TviT am organos Semadgenloba asaxavs Zalebis<br />
Tanafardobas kantonis politikur partiebs Soris.<br />
mTliani sasamarTlo xelisufleba, federaluri<br />
sasamarTlos moRvaweobis sferosa da<br />
ramdenime iuridiuli xasiaTis federaluri<br />
komisiis gamoklebiT, ekuTvnis kantonebis<br />
sasamarTlo organoebs.<br />
$2. kantonebis politikur -<br />
administraciuli organizacia<br />
kantonebi iyofa Temebad (komunebad). termini<br />
“Temi” (Gemeinde) ixmareba qveynis germanulenovan<br />
nawilSi, termini “komuna” - mis<br />
danarCen nawilSi. Temad (komunad) SveicariaSi<br />
miiCneven teritoriuli xasiaTis mqone<br />
sajaro koleqtivs, romelic adgilobriv<br />
doneze ganaxorcielebs decentralizebul<br />
sajaro xelisuflebas. zemdgomi koleqtivis<br />
meTvalyureobis qveS, Temebs cnoben sajaro<br />
samarTlis korporaciebad, romlebSiac iuridiuli<br />
piris status floben: maTi moRvaweoba<br />
Semofarglulia qveynis Sesabamisi<br />
teritoriiT. 1850 wels iTvlidnen 3204 Tems,<br />
Semdeg, 10 wlis ganmavlobaSi, meti dayofiT<br />
ricxvi gaizarda 3211-mde, 80-iani wlebis<br />
bolosaTvis isev Semcirda 190-iT da Seadgina<br />
3021. aRniSnuli raodenobidan 222 gauqmda,<br />
magram amave dros Seiqmna axali 32.<br />
es mcire teritoriuli erTeulebi ganawilebulia<br />
araTanabrad. 6 kantoni _ berni, vo,<br />
krineri, tiCino, aprao, graunbiundeni - aer-<br />
Tianebs Temebis 3/5 nawils, xolo yoveli<br />
meoTxe Sedis anbernis an vos kantonSi. aRniSnuli<br />
mdgomareoba TiTqmis gansakuTrebulia<br />
dasavleT evropaSi, rameTu 1950-1980 wleb-<br />
Si evropis kontinentis am nawilSi, praqtikulad,<br />
yvela qveyanaSi moxda farTomas-<br />
Stabiani gadideba qvemdgomi teritoriuli<br />
erTeulebisa. ase, SveciaSi gauqmda yvela<br />
komunis 89%, daniaSi 80%, belgiaSi 78%,<br />
did britaneTSi 68%, gfr-Si 64%, avstria-<br />
Si 43%, norvegiaSi 40%, SveicariaSi ki<br />
Temebis ricxvTa raodenoba mxolod 2%-iT<br />
Semcirda. marTalia safrangeTSi analogiuri<br />
mdgomareobaa, aRniSnul periodSi komunebis<br />
mxolod 4% gaqra.<br />
teritoriis mixedviT Temebi sakmaod sxvadasxvagvaria.<br />
Temi port treze tiCinos kantonSi<br />
Seadgens 28ha-s, xolo Temi manieri<br />
vos kantonSi _ 28 322ha-s. aseTive sxvadasxvaoba<br />
aRiniSneba mosaxleobis raodenobaSi<br />
_ 2-3 aTasidan dawyebuli, 300-400 aTasiT<br />
damTavrebuli. saSualo ricxviT (2100) Sveicaria<br />
uaxlovdeba safrangeTs (1500), amave<br />
dros avstriaSi es ricxvi Seadgens 3300,<br />
italiaSi 7100, gfr-Si 7300, belgiaSi 16299,<br />
niderlandebSi 17400, daniaSi 18600, SveciaSi<br />
29200, did britaneTSi 123000 (cifrebi<br />
damrgvalebulia).<br />
Temebis kompetenciaSi Sedis TavianTi finansebis<br />
marTva, sanitariisa da higienis sakiTxebis<br />
regulireba, saskolo saqme, wesrigis<br />
dacva. did qalaqebSi ganageben agreTve gzebsac<br />
wyal- da energomomaragebas.<br />
Sveicariis Temebs urTierTSoris kooperirebis<br />
saSualeba gaaCnia. aseT kooperacias ori<br />
forma aqvs _ Temebs Soris SeTanxmeba da<br />
Temebis asociacia. pirvel SemTxvevaSi gamoricxulia<br />
romelime Temzeda organos arseboba.<br />
ufro xSirad aseT SeTanxmebebs deben<br />
garemos dacvis, ganaTlebis, teritoriis<br />
mowyobis, kooperirebis sakiTxebSi, meore<br />
formis SemTxvevaSi SesaZlebelia Temszeda<br />
organos Seqmna, romelic masze gadacemul<br />
sakiTxebs ganagebs. aseTi organo sajaro samarTlis<br />
korporacias warmoadgens da iqmneba<br />
erTi an ramdenime amocanis Sesasruleblad,<br />
ufro xSirad, wylis resursebis eqspluataciis,<br />
wylis ganawilebis, teritoriis<br />
mowyobis, ganaTlebis sistemis ganviTarebis<br />
sakiTxebSi. kooperirebis meore forma ufro<br />
xSirad gvxvdeba qalaqis aglomeraciebSi.<br />
kantonebis organizaciis ZiriTad moments<br />
warmoadgens saWiro meTodebis dadgena Temebis<br />
teritoriuli arsebobis dacvisaTvis, maTi<br />
203
204<br />
SesaZlebeli Serwymis, gayofis an STanTqmisagan.<br />
saukeTeso meTods warmoadgens kantonebis<br />
konstituciaSi maTi saxelobiTi gadaTvla.<br />
ase moiqcnen uri, obvaldeni, glarusi da<br />
apencelis ori naxevarkantoni. erTi kantoni<br />
_ cugi Tavis konstituciaSi ixsenebs Tavisi<br />
Temebis raodenobas. nidvaldenisa da bazeliqalaqis<br />
konstituciebi Seicaven normebs,<br />
romlebic avaldebulebs kantonebis xelisuflebas<br />
Temebis reorganizacia moaxdinos maTi<br />
TanxmobiT. sxva kantonebSi Temebis gauqmebis<br />
ufleba sakanonmdeblo xelisuflebas aqvs.<br />
magram, kantonuri konstituciis umetesoba<br />
iTxovs Tanxmobis miRebas erTi an ramdenime<br />
Temis reorganizaciis sakiTxSi, amasTan er-<br />
Tad Tanxmoba gamoxatuli unda iyos adgilobrivi<br />
aucilebeli referendumiT. gansakuTrebul<br />
SemTxvevebSi referendums Sei-<br />
Zleba hqondes fakultaturi xasiaTi. garda<br />
amisa, Sveicariis federalurma sasamarTlom<br />
rig gadawyvetilebebSi cno Temebis ufleba<br />
arsebobisa da Tavisi teritoriis SenarCuneba-<br />
Si. igi iRebs saCivrebs Temebisagan maTi uflebebis<br />
darRvevasTan dakavSirebiT.<br />
$3. adgilobrivi TviTmmarTveloba<br />
da mmarTveloba<br />
umetesi qveynebisagan gansxvavebiT Sveicarias<br />
ara aqvs adgilobrivi mmarTvelobis unificirebuli<br />
sistema. praqtikulad, TiToeul kantons<br />
Tavisi sistema da Taviseburebani axasiaTebs.<br />
kantonebis umetesobaSi _ 26-dan 23-Si (garda<br />
dasavleT frangulenovani kantonebisa: vo,<br />
Jeneva da nevSateli), saarCevno korpusi ganixileba,<br />
rogorc qvemdgomi teritoriuli er-<br />
Teulis xelisuflebis ZiriTadi organo. adgilobrivi<br />
problemebis gadawyveta Temis mosaxleobis<br />
mier Cveulebrivi formaa. Temis<br />
saerTo Sekreba aerTianebs yvela mis amomrCevels.<br />
amomrCeveli organo iqmneba masTan<br />
erTad TemebSi, romelTa mosaxleobac sakmaod<br />
mniSvnelovania.<br />
piriqiT, kantonebSi Jeneva, nevSateli da vo<br />
Cveulebrivia adgilobrivi parlamentis komunaluri<br />
sistema _ sabWo. misi arseboba<br />
aucilebelia yvela TemisaTvis, romlebic<br />
Jenevasa da nevSatelis kantonSi Sedis da<br />
TemebisaTvis, romelTa mosaxleoba 800<br />
aRemateba _ kantonSi vo. arCeviT organos<br />
ewodeba komunaluri sabWo, kantonebSi vo<br />
da tiCino; kantonebSi: berni, vriberi, nev-<br />
Sateli, valisi da Jiura, aseT sabWos hqvia<br />
generaluri; sabWos munici paluri ewodeba<br />
kantonSi - Jeneva. germanulenovan Sveicaria-<br />
Si mas hqvia saTemo sabWo an saqalaqo sabWo.<br />
sabWoebi iReben gadawyvetilebebs saTemo<br />
cxovrebis gansakuTrebiT mniSvnelovan sakiTxebze,<br />
magaliTad, rogorebicaa biujetis<br />
miReba, saTemo gadasaxadebis SemoReba, uZravi<br />
qonebis marTva, sesxis aRebis ufleba,<br />
eqstraordinaluri xarjebis gaweva. sabWo<br />
Tvalyurs adevnebs aRmasrulebeli xelisuflebisa<br />
da administraciis moRvaweobas.<br />
Sveicariis yvela TemSi aRmasrulebeli xelisufleba<br />
ekuTvnis kolegiur organos,<br />
romelsac xalxi irCevs. iq, sadac funqcionirebs<br />
xalxis saerTo Sekreba, am organos<br />
Tavad irCeven; kanton nevSatelis TemebSi aseTi<br />
organo formirdeba generaluri sabWos mier.<br />
kantonebSi vo da tiCino aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
organos ewodeba municipaliteti;<br />
kantonebSi friberi, nevSateli, valisi,<br />
berni da Jiura _ komunaluri sabWo; kanton<br />
JenevaSi - administraciuli sabWo da sxva.<br />
aRmasrulebeli organos Semadgenloba icvleba<br />
kantonidan kantonamde, Temidan Temamde.<br />
kantonuri kanonmdeblobiT dadgenilia am<br />
Semadgenlobis qveda da zeda zRvari, magaliTad,<br />
3-dan 9 kacamde kantonSi vo, magram<br />
saerTo wesis Tanaxmad aRmasrulebeli organo<br />
aerTianebs 5-dan 7 kacamde. aRmasrulebeli<br />
organos uflebamosilebis vada imdenivea,<br />
rogorc kantonuri mTavrobis, ufro xSirad<br />
igi Seadgens 4 wels.<br />
aseT organoSi Tavmjdomareobs piri, romelic<br />
sxvadasxva kantonebSi iwodeba sxvadasxvagvarad.<br />
kantonebSi vo, friberi, tiCino _<br />
es aris sindiki, kantonebSi nevSateli da<br />
berni _ komunaluri (saTemo) sabWos Tavmjdomare;<br />
kantonSi vo da rig germanulenovan<br />
kantonebSi _ komunis (Temis) prezidenti,<br />
magaliTad kantonebSi Jeneva da Jiurameri.<br />
germanulad molaparake kantonebSi xmaroben<br />
agreTve dasaxelebas _ saTemo an saqalaqo<br />
ufrosi (Gemeindea-mmann, Stadtammann) an<br />
qalaqis prezidenti. maT Zalian xSirad sakmaod<br />
mniSvnelovani uflebamosilebebi aqvT.<br />
dasaxelebuli aRmasrulebeli organoebi ganaxorcieleben<br />
cxovrebaSi warmomadgenlobi-
Ti organosa da moqalaqeTa saerTo krebis<br />
gadawyvetilebebs. dabolos, TemebSi SeiZleba<br />
xelisuflebis sxva organoebic arsebobdnen,<br />
mag., komisia saskolo saqmeebze, gadasaxadebze,<br />
saxelmwifo daxmarebaze.<br />
Temebi Tavad qmnian xelisuflebisa da mar-<br />
Tvis organoebs, irCeven personals, ganageben<br />
Temis qonebas, finansebs, kerZod, wyveten<br />
gadasaxadebis dawesebis sakiTxebs, dawyebiTi<br />
da saSualo skolis problemebs. maTi gamgeblobis<br />
sferos miekuTvneba policiis funqciebis<br />
ganxorcieleba, am sityvis ufro<br />
vrceli mniSvnelobiT _ sazogadoebrivi wesrigis<br />
mxardaWera, sagzao moZraobis regulireba,<br />
sacxovrebeli adgilebis normaluri<br />
mdgomareobis SenarCuneba, xanZarTan brZola,<br />
mSeneblobaze Tvalyuris devneba da sxva. maT<br />
ekisrebaT socialuri uzrunvelyofis mar-<br />
Tva, teritoriebis keTilmowyoba, garemos<br />
dacva, mosaxleobis wyliTa da eleqtroenergiiT<br />
momarageba. maT kompetenciaSi Sedis<br />
kulturuli da sportuli moRvaweoba. aRniSnuli<br />
funqciebi, iuridiuli TvalsazrisiT,<br />
iyofa Temebis sakuTar funqciebad da saxelmwifos<br />
da kantonebis mier delegirebulad.<br />
saTemo avtonomia SveicariaSi srulad ar<br />
niSnavs imas, rom qvemdgomi teritoriuli<br />
erTeulebi saerTod damoukidebelni arian<br />
TavianTi sakiTxebis gadawyvetis sferoSi.<br />
Temebze dawesebulia meTvalyureoba, rogorc<br />
saxelmwifos, aseve kantonebis mxridan.<br />
saerTo wesiT, kantonuri kanonmdebloba uflebas<br />
iZleva Temebis saqmeebSi Carevisa. umTavresad,<br />
ori xerxiT xdeba aRniSnulis realizacia:<br />
yvelaze xSiria Careva romelime piris<br />
saCivris safuZvelze. aseT SemTxvevebSi, tardeba<br />
iuridiuli kontroli saTemo xelisuflebis<br />
aqtebis moqmed kanonmdeblobasTan<br />
Sesabamisobis gansazRvris mizniT. kontroli<br />
SeuZlia ganaxorcielos an administraciulma<br />
kantonurma sasamarTlom, an kantonurma<br />
mTavrobam. arCevis meore formaa kontroli,<br />
romelic xorcieldeba Tanamdebobrivi uflebamosilebis,<br />
an valdebulebis ZaliT; aRniSnuli<br />
kontroli xorcieldeba informaciis<br />
gamoTxovis meSveobiT, saTemo organoebis<br />
zogierT gadawyvetilebaze Tanxmobis micemiT<br />
da pirdapiri CareviT maT kompetenciaSi<br />
(moRvaweobaSi). informaciis miReba SeiZleba<br />
rogorc Sesabamisi cnobebis gamoTxoviT, aseve<br />
inspeqtorebis adgilze gagzavniT Semowmebis<br />
Casatareblad TemebSi. zogierTi saTemo aqti<br />
(sesxis gamoyeneba, operaciebi uZrav qonebasTan<br />
dakavSirebiT) saWiroebs kantonebis Tanxmobas.<br />
da bolos, zogierT SemTxvevaSi kantonebs<br />
pirdapir SeuZliaT Caerion Temebis saqmeeb-<br />
Si, auqmeben ra Temebis mier gamocemul aqtebs<br />
da maTi organoebis funqciebsac ki asruleben.<br />
Tanac Secvla SeiZleba iyos nawilobrivi<br />
an mTliani. bolo, yvelaze ufro mkacri<br />
zomebi miiReba im SemTxvevaSi, roca Temebi<br />
uxeSad arRveven kanonebs, an xelisuflebis<br />
borotad gamoyenebis SemTxvevaSi Tanamdebobis<br />
pirTa mxridan. amasTan erTad, kantonma<br />
unda gamoiyenos Tanazomierebis principi<br />
iZulebiTi xasiaTis zomebis ganxorcielebisas,<br />
Sesabamisi Sedegis misaRebad gamoyenebul<br />
saSualebebSi. kantoni kontrols uwevs<br />
Temuri TviTmmarTvelobis moRvaweobas<br />
umTavresad prefeqtebis an saTemo saqmeebze<br />
Tavisi departamentis meSveobiT da Zalian<br />
iSviaTad TviTon kantonis mTavroba pirdapir<br />
ereva Sesabamis garCevaSi. kantonebis umetesobaSi<br />
arsebobs prefeqtis Tanamdeboba, magram<br />
ara rogorc centrsa da adgilebs Soris<br />
SemakavSirebeli saSualeba, safrangeTis an<br />
italiis msgavsad, aramed rogorc organizebuli<br />
rgoli, romelic uzrunvelyofs kantonuri<br />
organoebis moRvaweobisa da adgilobrivi<br />
TviTmmarTvelobis koordinacias.<br />
prefeqtis erTiani statusi ar arsebobs,<br />
zogjer mas irCevs saarCevno korpusi (kantonebi<br />
berni da vriberi), zogjer igi iniSneba<br />
(kantoni vo). prefeqtis kompetenciac<br />
metad gansxvavebulia, sakmaod vrceliT dawyebuli<br />
(vriberi, vo an verni), sakmaod SezRuduliT<br />
damTavrebuli (kantoni sanvel-galeni).<br />
Sveicariis praqtikaSi gvxvdeba ori ZiriTadi<br />
meTodi TviTmmarTvelobaze kontrolis<br />
ganxorcielebisa, romelic Zalian waagavs<br />
franguli praqtikis Sesabamis meTodebs: kontroli<br />
wesdeba an aqtebis kanonierebaze, an<br />
ama Tu im zomebis miRebis mizanSewonilebaze.<br />
kontrolis meore saxe mniSvnelovnad<br />
zRudavs saTemo avtonomias. am SemTxvevaSi<br />
kantonis makontrolebeli organoebi mTlianad<br />
saxelmwifos interesebidan gamomdinareoben.<br />
aseTi kontroli, magaliTad, regularulad<br />
xorcieldeba teritoriis mowyobasTan<br />
dakavSirebul miRebul zomebze.<br />
205
206<br />
ÉÀÐÏÍÉÉÓ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÃÀ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ<br />
ÉÀÐÏÍÉÉÓ ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ ÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ<br />
1991 wels damoukideblobis mopovebasTan<br />
erTad saqarTvelo dadga damoukidebeli arsebobis<br />
gzis arCevis winaSe. Cveni arCevani<br />
(albaT sruliad bunebrivad) dasavlur kulturasa<br />
da mis faseulobebze, maT Soris<br />
samarTalze, SeCerda.<br />
saqarTvelom axal kanonmdeblobaSi gaiTavisa<br />
evropisa da amerikis samarTlis ZiriTadi<br />
principebi, da rom ara es garemoeba, Cvens<br />
dRevandel samarTlebriv sistemas sruliad<br />
sxva saxe eqneboda. Tumca am evro-amerikanizaciis<br />
(dadebiTi gagebiT) fonze sainformacio-samarTlebriv<br />
TvalTaxedvis miRma<br />
rCeba, bevrisaTvis ki saerTod ucnobia aziuri<br />
samarTlis, Cvens SemTxvevaSi, yvelaze<br />
ganviTarebuli _ iaponuri samarTlis sistema,<br />
misi fenomeni da misi TviTmyofadoba,<br />
romlis mTavari normatiuli aqtis _ konstituciis,<br />
mixedviT ganvixilavT am qveynis<br />
saxelmwifo da samarTlis safuZvlebs, xSir<br />
SemTxvevaSi mxolod misTvis damaxasiaTebel<br />
mraval saintereso Taviseburebas.<br />
iaponiis konstitucia, saxelmwifo da samar-<br />
Tali, iseve, rogorc qveyana mTlianobaSi,<br />
Zalian specifikuri da sainteresoa. aRsaniSnavia,<br />
rom, dasavluri sazogadoebrivi Segnebisa<br />
da mentalitetisagan gansxvavebiT, sadac<br />
samarTali ganixileba, upirvelesad,<br />
rogorc konfliqtebis momgvarebeli saSualeba,<br />
iaponiaSi, iseve, rogorc sxva aziur<br />
qveynebSi (miuxedavad iaponiis maRalganviTarebisa),<br />
sazogadoebis wyobasa da samarTals<br />
safuZvlad udevs konfliqtebisagan Tavis<br />
acilebis mizanswrafva, prevenciulobis SedarebiT<br />
meti xarisxi. saxelmwifos marTvac,<br />
am mxriv, xSirad ganisazRvreba garkveuli<br />
ÆÅÉÀÃ ÌÀÈÉÀÛÅÉËÉ<br />
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ<br />
tradiciuli faseulobebiTa da moralurzneobrivi<br />
valdebulebebiT, romlebsac dResdReobiT,<br />
ultraTanamedrove iaponiaSi sakmaod<br />
myari safuZveli aqvT.vfiqrob, aRniSnuli<br />
Tema mravalmxriv saintereso iqneba, gansakuTrebiT<br />
saqarTveloSi, vinaidan, rogorc<br />
aRvniSne, yuradRebis miRma rCeba, bevrisaTvis<br />
ki saerTod, ,,ucnobi xilia", iaponiis saxelmwifoebrioba<br />
da samarTali. saqarTvelos<br />
msgavsad iaponia tradiciuli da konservatiuli<br />
qveyanaa, magram, miuxedavad amisa dRemde<br />
rCeba erT-erT yvelaze maRalganviTarebul<br />
da Tanamedrove saxelmwifod. iaponia,<br />
mmarTvelobis formiT, konstituciuri monarqiaa,<br />
politikur-teritoriuli mowyobiT ki<br />
- unitaruli saxelmwifo. konstituciis miReba<br />
iaponiaSi meore msoflio omis Semdgom<br />
periodSi xdeboda da, faqtobrivad, konstitucia<br />
daiwera amerikis saokupacio jarebis<br />
StabSi (muSaobda asevedamoukidebel iaponel<br />
eqspertTa jgufi), Tumca konstitucias seriozuli<br />
mowinaaRmdegeebi mxolod SedarebiT<br />
mcirericxovani reaqciuli jgufebis saxiT<br />
hyavda, romlebic msgavsi liberaluri konstituciis<br />
miRebaSi mxolod damarcxebulis<br />
poziciis dafiqsirebas xedavdnen.<br />
iaponiis konstitucia warmoadgens erTgvar<br />
kompromiss, romelic sakuTar TavSi moicavs<br />
sakmaod mravalferovan speqtrs politikuri<br />
Zalebisa, rogorc qveynis SigniT, aseve mis<br />
farglebs gareT. sxvadasxva mxareTa interesebis<br />
dafiqsireba konstituciaSi erT-erTma<br />
Tanamedrovem aRwera, rogorc ,,...konservantebsa<br />
da okupantebs Soris Tokis gadaqaCva,<br />
romlis dabalansirebac xdeba qveynis Sida<br />
da saerTaSoriso sazogadoebis azris<br />
mier".konstituciaSi iyo gamoyenebuli an-
glosaqsuri samarTlisa da asevemTels msoflioSi<br />
aRiarebuli sakonstitucio samarTlebrivi<br />
principebi. konstitucia ZalaSi Sevida<br />
(gamarjvebul qveyanaTa Soreuli aRmosavleTis<br />
komisiis TanxmobiT) 1947 wels.<br />
aRsaniSnavia is faqti, rom konstituciis<br />
miRebis dRidan TviT iaponiam da mTlianad<br />
msofliom sakmaod bevri cvlileba ganicada,<br />
magram, miuxedavad amisa, dRemde iaponiis<br />
mTavar normatiul dokumentSi arc erTi<br />
cvlileba ar Sesula, misi normebs ar daukargavT<br />
is Rrma nacionaluri da, imavdroulad,<br />
globaluri faseulobebi, romlebzec dayrdnobiT<br />
Seiqmna es normebi,miuxedavad maTi xSir<br />
SemTxvevaSi araordinalurobisa (Tumca es<br />
ukanaskneli ufro gansxvavebuli samarTlebrivi<br />
Tu saerTo cxovrebiseuli Segnebis,<br />
mentalitetis bralia). konstituciis mimoxilviT<br />
SesaZlebeli xdeba qveynis saxelmwifos,<br />
samarTlisa da sazogadoebis ZiriTadi<br />
safuZvlebis gacnoba.<br />
Tanamedrove parametrebiT, iaponiis konstitucia<br />
sakmaod demokratiuli normatiuli<br />
aqtia, romelic Seqmnilia amerikisa da didi<br />
britaneTis konstituciuri modelis mixedviT.<br />
konstitucia acxadebs saxalxo suverenitetis<br />
princips, farTod iziarebs saxalxoobis,<br />
adamianis uflebaTa da Tanamedrove<br />
msoflios sxva faseulobebs.<br />
preambula _ konstituciis sakmaod did<br />
preambulaSi saubaria mTeli kacobriobisaTvis<br />
saerTo Rirebulebebze, politikuri moralis,<br />
sxva principebis dacvis aucileblobaze.<br />
saubaria imaze, rom arc erTi saxelmwifo<br />
ar unda xelmZRvanelobdes mxolod saku-<br />
Tari interesebiT da ar unda ukeTebdes ignorirebas<br />
sxvebs; rom iaponel xalxs miznad<br />
aqvs dasaxuli ar dauSvas "omis saSineleba-<br />
Ta ganmeoreba". warmodgenil formulirebeb-<br />
Si SesaZloa davinaxoT iaponiis, rogorc<br />
meore msoflio omSi damarcxebuli qveynis,<br />
ganwyoba, axlo warsulSi agresori qveynis<br />
pozicia. daaxloebiT imave Sinaarsis debulebebi<br />
iyo Cadebuli aseve damarcxebuli germaniis<br />
1949 wlis konstituciaSi. es liberaluri<br />
debulebebi SeiZleba yofiliyo nakarnaxevi<br />
gamarjvebul mxareTa mier, an Sedegi<br />
orive mxaris ,,omisa da mSvidobis" sakiTxeb-<br />
Si Tanxvedrisa, Tumca mas Semdeg am mxriv<br />
TiTqmis araferi Secvlila.<br />
preambulasa da mTlianad konstituciaSi<br />
Zalian farTodaa gatarebuli saxalxoobis<br />
principi. preambula sruldeba ficiT _ ,,vficavT<br />
Cveni qveynis RirsebiT," rom yvela Zalas<br />
vixmarT raTa miRweul iqnas dasaxuli miznebi.<br />
aRsaniSnavia, rom konstituciaSi TiTqmis<br />
yvelgan iaponia Tavisi xalxis saxeliT figurirebs.<br />
imperatori -miuxedavad imisa, rom iaponia-<br />
Si, iseve, rogorc didi britaneTSi,imperatori<br />
warmoadgens qveynis simbolos da, faqtobrivad,<br />
realuri Zalaufleba ar gaaCnia, konstituciis<br />
pirveli Tavi mas Seexeba. am Tav-<br />
Si CamoTvlili uflebebi, realurad, mxolod<br />
formalobas warmoadgens. imperatorze visaubrebT,<br />
rogorc aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
Semadgenel nawilze.<br />
omze uaris Tqma - konstituciis meore<br />
Tavi pacifisturidebulebebiT grZeldeba,<br />
romlebic (amjerad aSkarad) omisdroindeli<br />
iaponiisgamoZaxilia, pasuxia Tavis Secdomebsa<br />
da moralurad mZime (iaponiisaTvis yvelaze<br />
rTul da mtkivneul) tragikul mdgomareobaze.<br />
konstituciaSi aris specialuri Tavi<br />
– “omze uaris Tqma”, sadac dafiqsirebulia<br />
sakmaod saintereso da erTmxriv gabeduli<br />
debuleba, romelSiac naTqvamia, rom iaponiis<br />
xalxi “samudamod uars ambobs omze,<br />
rogorc naciis suverenul uflebaze”,<br />
ZaliT damuqrebasa da SeiaraRebuli Zalis,<br />
rogorc saerTaSoriso davis mogvarebis sa-<br />
Sualebis, gamoyenebaze. arsebuli antisaomari<br />
ideologiis praqtikul ganxorcielebad Cai-<br />
Tvleba is, rom iaponia uars ambobs samxedro<br />
saxmeleTo, sazRvao Tu sahaero Zalebze. es<br />
norma konstituciaSi iqna Setanili iaponel militaristTa<br />
nebis winaaRmdeg. isini am normas ganixilavdnen,<br />
rogorc iZulebiT droebiT zomas.<br />
me-9 muxlis gamo iaponias formalurad ar<br />
gaaCnia SeiaraRebuli Zalebi da iZulebulia<br />
Secvalos igi “Tavdacvis” ZalebiT. qveyanaSi<br />
arsebobs samxedro korpusi, romelic finansirdeba<br />
biujetis mxolod 1%-iT, rac Tanamedrove<br />
saxelmwifos SeiaraRebuli ZalebisaTvis<br />
minimaluri Tanxaa. iaponiis mTavrobis<br />
SemadgenlobaSi ar Sedis aRniSnuli<br />
samxedro korpusis meTauri, radganac, konstituciis<br />
mixedviT, ministrTa kabineti unda<br />
Sedgebodes mxolod samoqalaqo pirebisagan.<br />
207
208<br />
pirovnebis statusze saubaria TavSi, romelsac<br />
ewodeba “xalxis uflebebi da movaleobebi”.<br />
iaponiis konstituciaSi adamianis ZiriTad<br />
uflebaTa da TavisuflebaTa regulirebaze<br />
aisaxa e. w. “miniWebul uflebaTa” koncefcia.<br />
pirovnebis statusi, ZiriTadad, emyareba<br />
adamianis bunebriv, ganusxvisebel uflebebs,<br />
romlebic garantirebulia saxelmwifos mier<br />
da warmodgenilia, rogorc samudamo, ucvleli<br />
uflebebi, magram, meores mxriv, konstituciaSi<br />
gatarebulia adamianis ufleba-<br />
Ta dacvis demokratiuli, saxalxo politika,<br />
rac imaSi mdgomareobs, rom saxelmwifos<br />
mier garantirebuli uflebebs mxardaWeras,<br />
maT Tavisufal ganxorcielebas konstitucia<br />
(saxelmwifo)mniSvnelovnad ukavSirebs xalxis<br />
rols, “adamianis uflebebi unda iyos daculi<br />
xalxis mudmivi ZalisxmeviT”.<br />
iaponia Zveli sazogadoebisaTvis damaxasiaTebel<br />
tradiciaTa daZleviT aRiarebs Tanasworobisa<br />
da sxva sayovelTaod aRiarebul<br />
ufleba-Tavisuflebebs. am mxriv, realuri<br />
nabijebis gadadgma mTlianad qveynisaTvis<br />
sakmaod did cvlilebebTan iyo dakav-<br />
Sirebuli. konstituciaSi aris debuleba imis<br />
Sesaxeb, rom yoveli jildo (wodeba) moqmedebs<br />
mxolod sicocxlis manZilze da<br />
likvidirebulia yvela saTavadaznauro wodeba,<br />
imperatoris garda.<br />
socialur-ekonomikur uflebebSi aRsaniSnavia<br />
kerZo sakuTrebis ufleba, romelic, iaponiis<br />
konstituciis mixedviT, ar unda ewinaaRmdegebodes<br />
sazogadoebrivkeTildReobas.<br />
konstituciaSi aseve Cadebulia sakmaod mniSvnelovani,<br />
erTgvarad ,,nacionaluri" norma,<br />
romlis mixedviTac kerZo sakuTreba SeiZleba<br />
gamoyenebul iqnes saxalxo interesebis<br />
Sesabamisad, mesakuTrisaTvis samarTliani<br />
kompensaciis gadaxdiT. es norma kargad asaxavsmis<br />
erT-erT mizans, iaponiis saxelmwifo<br />
ekonomikur politikas, romelic cdilobs<br />
naklebad dauSvas ucxo saxelmwifos savaWroekonomikuri<br />
kapitalis Semodineba qveyanaSi.<br />
iaponiis mxriv amgvari nabiji gasagebia, miT<br />
umetes, Tu gaviTvaliswinebT maT tradiciul<br />
,,qsenofobias".<br />
kidev erTi Tavisebureba _ stabilurobis<br />
moyvarul da erTgulebis damfasebel iaponias<br />
axasiaTebs TanamSromelTa ,,samudamo daqiravebis"<br />
sistema.ar arsebobs sapensio limiti,<br />
damqiravebeli muSaobis garantias aZlevs<br />
momsaxures,sanam am ukanasknels muSaoba Seu-<br />
Zlia. xelfasi ganisazRvreba momsaxuris<br />
muSaobis staJiTa da misi damsaxurebebiT<br />
samsaxuris winaSe. gansazRvrulia mTeli<br />
sistema premiebisa da SeRavaTebisa, romlebic,<br />
realurad, amarTleben ,,keTil" ganwyobas<br />
samsaxuris mimarT.<br />
konstituciaSi SeiZleba calke gamovyoT<br />
debulebebi, rolebic Seexeba pirTa pirad<br />
uflebebsa da Tavisuflebebs. mocemuli Tavis<br />
me-13 muxlSi aRiniSneba, rom yoveli piri<br />
pativcemuli unda iyos, rogorc pirovneba.<br />
esfraza sakmaod mniSvnelovani da mravlis<br />
aRmniSvnelia.aSkaraa saxelmwifos damokidebuleba<br />
adamianis mimarT ara mxolod rogorc<br />
politikuri Tu sxva uflebebis matarebeli<br />
moqalaqisadmi, aramed rogorc suverenuli<br />
meobis mqone individisadmi, rac, Tanamedroveobis<br />
fonze, aucilebeli da faseuli garemoebaa.<br />
saxelmwifo Cveuli Sromis uflebis gverdiT<br />
adgens Sromis valdebulebasac.<br />
iaponia msoflioSi erT-erTi yvelaze naklebad<br />
religiuri qveyanaa da aman, Tavis mxriv,<br />
realuri gamoxatuleba hpova konstitucia-<br />
Sic, kerZod, skolebsa da sxva saswavlo<br />
dawesebulebebSi Tavi unda Seikavon nebismieri<br />
saxis religiuri swavlebisagan. saxelmwifom<br />
da misi organoebma aseve Tavi unda<br />
Seikavon nebismieri ,,religiuri moRvaweobisagan".<br />
arc erTi religia ar flobs privilegias<br />
da arc sargeblobs raime politikuri<br />
ZalauflebiT. ase rom, iaponia namdvilad ar<br />
iziarebs saqarTvelos mTavari sakanonmdeblo<br />
dokumentis me-9 muxlidan gamomdinare<br />
Sexedulebebs, radganac, SeiZleba iTqvas, rom<br />
Cveni konstituciis me-9 muxli arasrulad,<br />
magram ewinaaRmdegeba samarTlebrivi saxelmwifosaTvis<br />
msgavsi, damaxasiaTebeli konstituciis<br />
saxes (wminda sakanonmdeblo, samarTlebrivi<br />
gagebiT), miT umetes, rom igi saxelmwifos<br />
umaRles normatiul aqtSia dafiqsirebuli<br />
da TviT es faqti, garkveulwilad,<br />
ver esadageba saerTo aRmsareblobis mxriv<br />
aRiarebul Tanasworobis principebs, miuxedavad<br />
imisa, rom am muxlidan Znelad Tu
SeiZleba raime iuridiuli Sedegis miReba an<br />
imis dadgena, rom saqarTvelos mosaxleobis<br />
umravlesoba marTlmadidebluri aRmsareblobisaa.<br />
xolo iaponiis konstituciiT, rogorc<br />
vxedavT, uaryofilia, Zvel tradiciaTa da<br />
CveulebaTa daZleviT, msgavsi fiqciebi, Tanamedroveobis<br />
progresuli princi pebis<br />
dafuZnebis gziT.<br />
sayovelTaod aRiarebul politikur uflebaTa<br />
gverdiT (saarCevno ufleba, gaerTianebaTa<br />
Tavisufleba, gadaadgilebis Tavisufleba da<br />
sxva) me-156 muxlSi gamyarebulia saxalxo<br />
neba, xalxis uflebebi. saerTod, iaponiis<br />
konstitucia erT-erTi yvelaze demokratiulia<br />
am TvalsazrisiT. konstituciis mixedviT,<br />
amomrCevels aqvs ufleba airCios da,<br />
imavdroulad, gadaayenos sajaro Tanamdebobis<br />
pirebi. am mxriv arsebobs gansazRvruli<br />
wesi, roca amomrCevelTa mier xdeba administraciul-teritoriul<br />
erTeulebis TavmjdomareTa<br />
daTxovna (,,gamoTxovna") dakavebuli<br />
Tanamdebobidan. konstituciaSi pirdapiraa<br />
miTiTebuli, rom nebismier sajaro Tanamdebobaze<br />
momuSave pirebi arian mTlianad sazogadoebis,<br />
da ara (servants),mxolod, misi<br />
romelime nawilis, “mosamsaxureebi” (termins<br />
– “mosamsaxure” iaponiaSi gansxvavebuli<br />
datvirTva aqvs, kerZod, xSir SemTxvevaSi<br />
igipativis niSania).<br />
konstituciiT gansazRvrulia ufleba, romlis<br />
mixedviTac yvelas SeuZlia mimarTos<br />
sasamarTlos mSvidobiani peticiiT, zianis<br />
anazRaurebis Taobaze. termini - ,,mSvidobiani<br />
peticia", garkveuli novaciis saxiT Semodis<br />
iaponiis konstituciaSi.<br />
konstitucia adgens kidev erT valdebulebas<br />
_ gadasaxadTa gadaxdas.<br />
pirovnebis swrafvas bednierebisaken, rogorc<br />
naTqvamia konstituciaSi, saxelmwifo Tavis<br />
mTavar sazrunavad acxadebs. saxelmwifo<br />
valdebulia gamoiyenos yvela Zala sazogadoebis<br />
Semdgomi ganviTarebisa da keTildReobisaTvis.<br />
SeiZleba iTqvas, iaponiam am mxriv<br />
miaRwia mizans.<br />
ZiriTadad, maRalganviTarebul qveynebSi politikur<br />
partiaTa raodenoba mcirea, am mxriv<br />
iaponia kvlavac gamonaklisia. arCevnebis dros<br />
iaponiaSi 10.000-mde partia iqmneba, ZiriTad<br />
adgilobrivi. partiis wevrTa raodenoba<br />
SezRuduli ar aris. iyo SemTxveva, roca<br />
politikuri partia Sedgeboda mxolod colqmrisagan.<br />
iaponiis yvelaze didi partia Sedgeba<br />
daaxloebiT 3.000.000 wevrisagan, danarCenebi<br />
mas sakmaod CamorCebian (sididiT meore<br />
partia mxolod 70.000 wevrisagan Sedgeba).<br />
konstituciaSi Semdgom saubaria qveynis parlamentze.<br />
iaponiaSi parlamenti (erTaderTi<br />
kanonSemoqmedi organo) orpalatiania, warmomadgenlobiTi<br />
(qveda) palata 500 wevriT<br />
da mrCevelTa (Councillors) palata orjer<br />
naklebi, 250 wevriT (zeda palata). qveda<br />
palatas, rogorc wesi, meti Zalaufleba aqvs,<br />
zeda palatasTan SedarebiT. 1946 wlis konstituciis<br />
miRebamde iaponiaSi arsebobda<br />
araarCeviTi perTa palata.<br />
imperatormaparlamenti SeiZleba vadamde adre<br />
daiTxovos mTavrobis moTxovniT, am SemTxvevaSi<br />
imperatori mxolod formaluri Suamavlis<br />
rolis matarebelia.<br />
deputatebi kvalificirebuli parlamentarebi<br />
arian. isini yovelwliurad ,,kanonis Sesabamisad"<br />
iReben jildos saxelmwifo xazinidan.<br />
am debulebidan gamomdinare, sajaro Tanamdebobaze<br />
myofi piri xalxis msaxuria,<br />
risTvisac igi jildos iRebs.<br />
parlamentis saerTo struqturis Sinaarsi<br />
mimarTulia imisaken, rom deputatebma maqsimalurad<br />
sruladganaxorcielon TavianTi<br />
samuSao.yoveli deputati valdebulia iyos<br />
minimum erTi an ori mudmivi saparlamento<br />
komisiis wevri, komisiebisa, romlebic Seesityvebian<br />
sazogadoebrivi cxovrebis sxvadasxva<br />
sferoebs, isini TanamSromloben da, xSir<br />
SemTxvevaSi, erTad muSaoben Sesabamis saministroebTan<br />
da ufleba aqvT gaakontrolon<br />
isini (komisiebis raodenoba qveda palataSi<br />
aris 18, zeda palataSi - 16). kanonproeqtis<br />
parlamentis mier miReba-armiRebis bedi xSirad<br />
naxseneb komisiaTa muSaobazea damokidebuli.<br />
maTi muSaoba metwilad gansazRvravs kanonproeqtis<br />
momzadebasa da ganxilvas. es ganpirobebulia<br />
rigi garemoebebiT. deputatebs<br />
kanonproeqtis yoveli nawilis detalurad<br />
ganxilvis SesaZlebloba arasrulad aqvT,<br />
radgan kanonis safuZvlianad ganxilva ver<br />
xerxdeba dRis wesrigis SezRudul fargleb-<br />
Si. skrupulozurobisadmi midrekilebis mqone<br />
iaponelebs saSualeba eZlevaT detalurad<br />
209
210<br />
daamuSaon proeqti saparlamento komisiebSi,<br />
romlebic ver iReben monawileobas kanonproeqtTa<br />
ganxilvaSi sxdomebis dros. samagierod<br />
maT, Tavisi saqmianobisaTvis aqvT<br />
rogorc sakmarisi dro, aseve sakmao daxmareba,<br />
sxvadasxva sazogadoebrivi wreebisagan<br />
(magaliTad, mewarmeTa warmomadgenlebi,<br />
profkavSirebi, akademiuri wreebi).<br />
palatebSi Seqmnilia sakmaod Zlieri damxmare<br />
struqturebi, romlebic deputatebs<br />
exmarebian TavianTi saqmianobis<br />
ganxorcielebaSi.mag., daaxloebiT 750 deputatze<br />
modis 847 marto biblioTekis Tanam-<br />
Sromeli (msoflioSi yvelaze maRali Tanafardoba),<br />
maTgan 155 muSaobs specialur<br />
sakvlev ganyofilebebSi, romlebic deputatebis<br />
TxovniT amuSaveben sxvadasxva masalebs, weren<br />
moxsenebebs da sxva.<br />
miRebuli kanonis vetos ufleba aravis aqvs<br />
(qveda palatas SeuZlia daZlios zeda palatis<br />
veto kanonproeqtis xmaTa 2/3-iT meored<br />
miRebiT, iaponiaSi parlamentis kvorumi sruli<br />
Semadgenlobis 1/3-ia). Tu amowurulia<br />
konsensusis miRwevis yvela gza, miRebulad<br />
iTvleba qveda palatis kanonproeqtis redaqcia.<br />
iaponiaSi kanonis miRebas, sxva qveynebisagan<br />
gansxvavebiT, Zalian skrupulozurad udgebian,<br />
kanonproeqtis miRebis procesi xorcieldeba<br />
zedmiwevniT biurokratuli sistemiT,<br />
romlis meSveobiTac proeqti maqsimalurad<br />
ixveweba parlamentSi pirvel mosmenamde.<br />
kanonproeqti SemuSavdeba saministroTa departamentebSi,<br />
Semdeg gadaecema saministros<br />
xelmZRvanelobas, midis ministramde, aqedan<br />
gadaigzavneba premier-ministris kancelaria-<br />
Si, amis Semdeg premier-ministrTan da mxolod<br />
amis Semdeg, saministros saxeliT,<br />
gadaecema parlaments, magram kanonproeqti<br />
jer kidev ar ganixileba palataSi pirveli<br />
mosmenis saxiT, masze jer muSaoben palatis<br />
sakanonmdeblo biuroSi da Sesabami palatis<br />
mudmiv (zemoaRniSnul) komisiaSi. aqve kanonproeqti<br />
gadis Seswavlisa da sxva normatiul<br />
aqtebTan Sesabamisobis grZel proceduras.<br />
Semdeg iqmneba specialuri qvekomisiebi proeqtis<br />
SeswavlisaTvis da mxolod mas Semdeg,<br />
rac komisia miiRebs dadebiT gadawyvetilebas,<br />
kanonproeqti ganixileba qveda palata-<br />
Si, romelic, Tavis mxriv, mas zeda palatas<br />
gadascems, romelmac an unda uaryos, an<br />
daeTanxmos warmomadgenlobiTi palatis gadawyvetilebas.<br />
yoveli zemoT CamoTvlili organo<br />
maqsimalur "kontrols" ganaxorcielebs<br />
kanonproeqtis srulyofis mizniT, Tavisi<br />
kompetenciis mixedviT.<br />
palataTa sxdomebi Riaa. biujetis ganxilvas<br />
unda eswrebodes mTeli ministrTa kabineti<br />
premier-ministriTurT, amasTanave, ganxilva-<br />
Si monawileobis miReba SeuZliaT sazogadoebis<br />
warmomadgenlebsa da ubralo moqalaqeebs.<br />
yovel moqalaqes aqvs ufleba Seitanos<br />
gancxadeba imisaTvis, rom monawileoba<br />
miiRosbiujetis ganxilvasTan dakavSirebul<br />
debatebSi da, ZiriTadad, sabiujeto komisiis<br />
Tavmjdomare maTi ricxvidan arCevs ramdenimes<br />
sesiaze sityviT gamosvlisaTvis.<br />
kenWisyra parlamentSi SeiZleba ganxorcieldes<br />
sxvadasxva xerxiT: fexze adgomiT,<br />
biuletenebiT (TeTri _ momxre, cisferi _<br />
winaaRmdegi), am biuletenebze sakuTari gvaris<br />
dafiqsirebiT, gamokiTxviT. kenWisyra da debatebi<br />
mimdinareobs ufro daZabulad, vidre<br />
saqarTvelos parlamentSi, ramdenadac paradoqsuli<br />
ar unda iyos, xSiria erTmaneTis<br />
sityvieri da fizikuri Seuracxyofa.<br />
miRebul kanons xels awers is ministri,<br />
romelic pasuxismgebelia mis Sesrulebaze,<br />
aseve premieri da imperatori.<br />
interpelaciis (deputatis werilobiTi moTxovna<br />
mTavrobis romelime saqmis an faqtis<br />
Taobaze) ufleba yovel deputats aqvs, kabineti<br />
Tu calkeuli ministri valdebulia, 7<br />
dRis ganmavlobaSi gasces deputats pasuxi<br />
werilobiT an zepiri formiT.<br />
sakmaod efeqturad moqmedeben specialurad<br />
Seqmnili palataTa sagamoZiebo komisiebi,<br />
romelTa muSaobis Sedegad, magaliTad, meqr-<br />
Tameobasa da Tanamdebobis borotad gamoyenebaSi<br />
araerTi premier-ministri amxiles,<br />
rasac Sedegad maTi gadayeneba mohyva, rom<br />
aRaraferi vTqvaT sxva Tanamdebobis pirebze.<br />
konstituciasTan erTad palataTa saarCevno<br />
proceduras awesrigebs 273-muxliani saarCevno<br />
kanoni. warmomadgenlobiTi palatis deputatobis<br />
yovel kandidats arCevnebSi monawileobisaTvis<br />
ekisreba 25.000-mde aSS dolaris<br />
ekvivalenti fuladi Tanxa (qveda pal-
ataSi 17.000 aSS dolaramde) da Tu kandidatma<br />
xmaTa 1/5-ze naklebi raodenoba miiRo,<br />
gadaxdili Tanxa ukan ar ubrundeba. aRniSnuli<br />
Tanxa ormagdeba, Tu kandidatebi wamoyenebulni<br />
arian siiT.<br />
evropis saxelmwifoebisagan gansxvavebiT,<br />
iaponiaSi akrZalulia agitaciis zogierTi<br />
forma. sagulisxmo da yuradsaRebia iseTi<br />
SezRudva, rogoricaa agitaciis akrZalva sxva<br />
kandidatebis winaaRmdeg.<br />
arCevnebze, rogorc wesi, iaponelebi ar akeTeben<br />
individualur politikur arCevans, aramed<br />
kandidats xmas aZleven sxva, moraluri,raRac<br />
pativiscemis msgavsi damokidebulebis gamo<br />
(,,giri"), axlobelTa TxovniT. xSiria SemTxvevebi,<br />
rocacoli ,,memkvidreobiT" ikavebs<br />
gardacvlili meuRlis adgils. magaliTad,<br />
25% saparlamento adgilebisa ojaxis Sesabamis<br />
memkvidreze gadadis. liberalur-demokratiuli<br />
partiis (erT-erTi udidesi partiis)<br />
yovel mesame wevrs parlamentSi hyavs Tavisi<br />
naTesavi.<br />
kabineti - ase uwodeben iaponiaSi mTavrobas<br />
(aRmasrulebeli xelisufleba). Teoriulad,<br />
aRmasrulebel xelisuflebad iaponiaSi, xelisuflebis<br />
dayofis princi piT, SeiZleba<br />
miviCnioT imperatori (saxelmwifos meTauri)<br />
da mTavroba (ministrTa kabineti), magram,<br />
rogorc aRvniSne, realuri Zalaufleba<br />
mxolod mTavrobas aqvs, romelic, Tavis<br />
mxriv, pasuxismgebelia parlamentis winaSe.<br />
imisaTvis, rom imperatoris realuri Zalaufleba<br />
davinaxoT, mis moRvaweobas unda SevxedoT<br />
ara mxolod iuridiuli, aramed faqtobrivi<br />
rakursiTac.<br />
iaponiaSi moqmedebs imperatorTa salikuri<br />
(frankuli) dinastia (taxti gadaecema ufros<br />
Svils, qalebi ki taxtis memkvidreebi ver<br />
gaxdebian). yoveli axali imperatoris ,,aRzevebisTanave"<br />
cxaddeba axali era da, amasTan<br />
dakavSirebiT, axali oficialuri kalendaruli<br />
welTaRricxva (1989 wlidan imperator akihitos<br />
eraa).<br />
tradiciiT imperatoris, romelic iTvleboda<br />
RvTiuri warmomavlobis pirad (RvTiur<br />
warmomavlobaze pirvelad uari Tqva imperatorma<br />
xirohitom 1946 wels), aseve misi<br />
ojaxis cxovreba mudam saidumloebiT iyo<br />
garemoculi. es tendencia bolo wlebSi aRar<br />
SeimCneva, maTi cxovreba SedarebiT gaxsnili<br />
gaxda sazogadoebisaTvis. amis faqtobrivi<br />
magaliTia is, rom dRevandeli imperatoris<br />
coli warmomavlobiT ubralo ojaxidanaa.<br />
imperatori xelSeuxebelia, igi piradad arc<br />
erT SemTxvevaSi aris pasuxismgebeli da mas<br />
ar daekisreba samoqalaqo, sisxlis Tu administraciuli<br />
pasuxismgebloba, misi qmedebisaTvis<br />
pasuxismgebelia mTavroba da ministrebi.<br />
arc imperators da arc misi ojaxis wevrebs<br />
ar SeiZleba gadaeces raime saxis qoneba an<br />
saCuqari parlamentis Sesabamisi nebarTvis<br />
gareSe, magram maTi piradi saWiroebisaTvis<br />
biujetidan gamoyofili saxsrebi sakmaod<br />
didia (saimperatoro karis personali daaxloebiT<br />
1200 kacamde aRwevs).<br />
arc konstituciurad da arc faqtobrivad<br />
imperators ar gaaCnia e. w. piradi Zalaufleba.<br />
mas ar gaaCnia uflebamosileba mimarTuli<br />
saxelmwifo xelisuflebis ganxorcielebisaken.<br />
igi mxolod simboloa da Tavisi<br />
uflebebiT igi valdebulia xalxis winaSe,<br />
igi, ZiriTadad, asrulebs Sidasaxelmwifoebriv,<br />
ceremonialur funqciebs, sxva moqmedebebs,<br />
magaliTad, elCebisagan sigelis miRebas<br />
da sxva, iaponiis imperatoris SemTxvevaSi -<br />
misi piradi iniciativis gareSe, es misi valdebulebaa.<br />
yvelaze didi zegavlena, rac man<br />
SeiZleba realurad moaxdinos qveynis cxovrebaze,<br />
mxolod da mxolod ideologiuri<br />
xasiaTis aris. praqtikulad, iaponiis imperators<br />
ufro mcire uflebebi aqvs, vidre<br />
didi britaneTis monarqs.<br />
iaponiis ministrTa kabineti sakmaod rTuli,<br />
didi da biurokratuli meqanizmia. kabineti,<br />
dResdReobiT, Sedgeba premier-ministris, 12<br />
ministrisa da 8 saxelmwifo ministrisagan,<br />
es ukanasknelni, rogorc wesi, premier-ministris<br />
mrCevlebi arian (premiers SeuZlia maT<br />
misces calkeuli mmarTvelobebi sazogadoebis<br />
sferoebis mixedviT an imave premieris<br />
kancelariaSi SeiZleba sxvadasxva ganyofilebebs<br />
xelmZRvanelobdnen). kabinetis SemadgenlobaSi,<br />
aseve, Sedian kabinetis ministri da<br />
sakanonmdeblo biuros xelmZRvaneli. am ukanasknelis<br />
xelSi gadis mTavrobis yvela kanonproeqti.<br />
211
212<br />
yovel ministrs hyavs 2 moadgile, saparlamento<br />
(romelic ministrTan erTad modis da<br />
ministrTan erTad tovebs Tanamdebobas) da<br />
administraciuli. es ukanaskneli ar aris<br />
maRal CinovnikTa rigebidan. igi inarCunebs<br />
Tavis posts, miuxedavad ministris gadadgomisa,<br />
rac iaponiaSi sakmaod xSirad xdeba.<br />
ministris postze yofnis saSualo xangr-<br />
Zlivoba erTi welia da amis gamo ministrebisafuZvlianad<br />
ver erkvevian TavianTi sferos<br />
saqmianobaSi. ministrTa saqmianobas, rogorc<br />
wesi, mxolod premieri Tu akontrolebs.<br />
administraciuli ministrebi warmoadgenen im<br />
ZiriTad SedarebiT mudmiv berkets, romelic<br />
"dominirebulad" uZRveba saministros saqmianobas.<br />
konstituciis mixedviT, kabinetis ministrebis<br />
naxevari mainc unda iyvnen deputati parlamentarebi<br />
da, faqtobrivad, kabinetSi<br />
aradeputatebi naklebad arian, ZiriTadad,<br />
esenia araprofesionali specialistebi, romlebic<br />
damokidebulni arian TavianT qveSevrdomebze.<br />
ministrTa aparatis "namdvili" xelmZRvaneli<br />
aris administraciuli moadgile,<br />
profesionali Cinovniki specialuri ganaTlebiT.<br />
TviT ministri ki, upirveles yovlisa,<br />
Tavisi partiis warmomadgenelia da,<br />
rogorc wesi, moqmedebs partiuli interesebis<br />
Sesabamisad da sakmaod did dros uTmobs<br />
am interesTa ganxorcielebas.<br />
iseve, rogorc, magaliTad, kancleri germaniaSi,<br />
iaponiis yvelaze mniSvnelovani figura<br />
premier-ministria. magram axali konstituciis<br />
miRebis Semdeg, realurad saxelisuflebo<br />
Zalaufleba erTi konkretuli<br />
pirovnebis xelSi arasdros yofila. premieri<br />
akontrolebs da warmarTavs kabinetis<br />
muSaobas.<br />
kabinetSi sxdomebi daxurulia da mimdinareobs<br />
tradiciebis dacviT, risi erT-erTi<br />
gamovlena gadawyvetilebaTa miRebaa konsensusiT,<br />
sadac Tavis Sekaveba, faqtobrivad,<br />
Tanxmobis niSania.<br />
kabineti Tavis funqciebs ganaxorcielebs<br />
CveulebaTa safuZvelze. sxdomaTa procedura<br />
ar regulirdeba dawerili samarTlis normebiT.<br />
sakiTxTa gadawyvetilebebis momzadeba<br />
xdeba saidumlo pirobebSi. kabinetSi gadawyvetilebas<br />
iReben erTxmad da ara kenWisyriT.<br />
konsensusiT gadawyvetilebaTa miReba xSir<br />
SemTxvevaSi sakiTxisadmi gacilebiT awonil,<br />
gamozomil midgomas gulisxmobs, ministrebisagan<br />
moiTxovs ufro met momzadebasa da<br />
SeTanxmebul moqmedebas.<br />
iaponiis mTavrobis muSaobaSi ZiriTadi problema,<br />
xSir SemTxvevaSi, swraf da efeqtur<br />
(politikurad mniSvnelovan) gadawyvetilebaTamiRebis<br />
SeuZleblobaSi mdgomareobs.<br />
iaponias survili aqvs hyavdes Zlieri lideri,<br />
magram maTi Cveuleba, gadawyvetileba<br />
yovelTvis konsensusiT miiRon, SeiZleba iTqvas,<br />
uzrunvelyofs imas, rom is, rac msgavsi<br />
saparlamento sistemis mqone did britaneT-<br />
Si amarTlebs, naklebad efeqturia iaponiaSi.<br />
sanam iaponias ar surs cvlilebebi Seitanos<br />
Tavis CveulebebSi, rig mecnierTa azriT, gamosavali<br />
SeiZleba iyos is, rom parlamentma<br />
cvlileba konstituciaSi Seitanos da misces<br />
xalxs ufleba pirdapiri arCevnebiT airCion<br />
Tavisi premier-ministri, rac, Tavis mxriv,<br />
daabalansebs ZalauflebaTa gadanawilebas<br />
mTavrobis moqmedebebSi. britanul samTavrobo<br />
sistemaSi samoqmedo Zalaufleba aqvs kabinets<br />
da ara mis premier-ministrs da misi<br />
SesaZleblobebi didadaa damokidebuli misi<br />
da kabinetis urTierTdamokidebulebaze (roca<br />
margaret tetCerma an jon meijorma ,,dakarges"<br />
kabineti, maT avtomaturad dakarges saSualeba,<br />
raime arsebiTi zegavlena moexdinaT<br />
mniSvnelovan gadawyvetilebebze). iaponiaSi<br />
ki arian pirebi(,,Crdilovani Sogunebi", rogorc<br />
maT uwodeben), romelTac ufro meti Zalaufleba<br />
da SesaZlebloba aqvT, vidre arsebul<br />
premiersa Tu mis kabinets. iaponiisaTvis (iseve,<br />
rogorc qarTuli realobisaTvis) ar aris<br />
ucxo, yofil premiers, an sxva yofil maRal<br />
Cinosans, meti Zalaufleba hqondes, vidre<br />
misi mmarTvelobis dros, maTi mizeziT praqtikulad<br />
SeuZlebeli xdebaswrafi da mniSvnelovani<br />
gadawyvetilebis miReba, Tu igi ar<br />
eTanxmeba romelime ,,didi avtoritetis" mqone<br />
piris gadawyvetilebas Zalaufleba daqsaqsulia<br />
gavlenian politikosTa da biurokratTa<br />
Soris da yovelive es mniSvnelovani xelis<br />
SemSleli faqtoria qveynis Tanamedrove,<br />
demokratiuli mmarTvelobisaTvis. sabolood<br />
ki iaponiaSi ar aris pirovneba, romelic<br />
erTpirovnulad warmoadgenda qveyanas.
sasamarTlo xelisuflebas, sakmaod<br />
mravalmxrivi funqciebiT da uflebamosilebiT,<br />
saTaveSi udgas 15-wevriani uzenaesi sasamarTlo,<br />
romlis kvorumi plenarul sxdomebze<br />
9, xolo calkeuli saqmeebisaTvis - 3<br />
mosamarTlea.<br />
ministrebi pasuxs ageben koleqtiurad.<br />
konstitucia uzenaes sasamarTlos uflebamosils<br />
xdis ganaxorcielos sakonstitucio<br />
kontroli da, imavdroulad, iyos qveynis<br />
samarTalwarmoebis bolo instancia, (pasuxismgebeli<br />
rogorc sisxlis, ise samoqalaqo<br />
saqmeebze da uflebamosili, ilaparakos Tu<br />
imoqmedos iaponiis saxeliT).<br />
sasamarTlo mowyobilia anglosaqsuri sistemis<br />
– praqtikis, mixedviT, sasamarTlo gadawyvetilebebi<br />
da calkeul mosamarTleTa (mxolod<br />
uzenaesi sasamarTlos) gansakuTrebuli<br />
mosazrebebi eqvemdebareba gamoqveynebas.<br />
imavdroulad, misi uflebamosilebis qveSmoiazreba<br />
sasamarTloTa mmarTvelobis uflebamosilebebis<br />
gansazRvra, sasamarTlo centralizaciis<br />
tradiciebze dayrdnobiT (am tradiciebidan<br />
gamomdinare), igi ganazogadebs sasamarTlo<br />
praqtikas, gamoscems saxelmZRvanelo<br />
miTiTebebsa da aqtebs sasamarTlo disci<br />
plinis Sesaxeb.<br />
uzenaesma sasamarTlom, arsebobis pirveli<br />
25 wlis manZilze, arakonstituciurad scno<br />
mxolod erTi normatiuli aqti, maSin, roca<br />
weliwadSi 5000-mde saqmes ganixilavda, amis<br />
gamo iaponeli iuristebi uzenaes sasamarTlos<br />
konservatulobaSi sdebdnen brals.<br />
konstitucia, garkveulwilad, ayalibebs mosamarTleTa<br />
sareferendumo pasuxismgeblobis<br />
instituts. kerZod, yovel aT weliwadSi<br />
(qveda palatis arCevnebis dros) amomrCevlebi<br />
xmas aZleven TiToeuli uzenaesi sasamarTlos<br />
mosamarTles, “momxre an mowinaaRmdege”<br />
sistemiT. im SemTxvevaSi, Tu romelime<br />
mosamarTles mxars ar dauWers amomrCevel-<br />
Ta umravlesoba, mosamarTle tovebs Tanamdebobas.<br />
am debulebiT konstitucias mosa-<br />
marTlis saqmianoba, misi pirovneba da profesionalizmi<br />
gamoaqvs sazogadroebrivi Sefasebis<br />
arenaze, uqvemdebarebs mis saqmianobas<br />
saxalxo kontrols, es kidev erTi magali-<br />
Tia demokratiisa, am sityvis pirdapiri gagebiT.<br />
aRsaniSnavia, rom jerjerobiT am<br />
meqanizmiT arc erT mosamarTles ar dautovebia<br />
Tanamdeboba.<br />
iaponiaSi aris eqvsi umaRlesi sasamarTlo<br />
(saapelacio samkaciani kolegia), romlebic<br />
ganixilaven sxvadasxva saxis saqmeebs.<br />
moqmedebs, aseve, 50-mde saolqo sasamarTlo.<br />
maT axasiaTebT e. w. disciplinaruli (sazogado<br />
xasiaTis) elementebi. saolqo sasamarTloebi,<br />
ZiriTadad, saqmeebs ganixilaven<br />
erTpirovnulad (an samkaciani kolegiebiT).'''<br />
sasamarTlo sistemaSi ierarqiulad yvelaze<br />
dabla dganan disciplinaruli sasamarTloebi.<br />
aq saqmeebs ganixilavs erTi mosamarTle,<br />
romelsac SesaZloa, arc hqondes iuridiuli<br />
ganaTleba. es faqti miuTiTebs sazogadoebis<br />
maRal urTierTndobaze, TviTSegnebasa<br />
da samarTlebrivi sistemis demokratiulobaze.<br />
disciplinarul sasamarTloebSi ganixilavenwvrilman<br />
sisxlisa da samoqalaqo<br />
saqmeebs (11 000 dolarze qvemoT).<br />
gansakuTrebul sistemas warmoadgens saojaxo<br />
sasamarTloebi, romelTa kompetenciis qveS,<br />
Cveul saojaxo saqmeebTan erTad, ganixilaven<br />
rogorc samemkvidreo, aseve arasrulwlovanTa<br />
sisxlis samarTlis saqmeebs, gamomdinare<br />
iqidan, rom arasrulwlovani ar moiazreba,<br />
rogorc damoukidebeli, sruliad qmedunariani<br />
piri, aramed rogorc ojaxis ganuyofeli<br />
wevri. saojaxo sasamarTloebi, xSir SemTxvevaSi,<br />
asruleben SuamavalTa funqciebs.<br />
iaponiaSi ar arsebobs calke administraciuli<br />
sasamarTloebi (msgavsad anglosaqsuri<br />
samarTlis sistemisa). am saxis kontrols<br />
iaponiaSi ganaxorcieleben saerTo sasamarTloebi,<br />
oRond specialuri proceduriTa da<br />
specialuri saCivrebis, maT Soris e.w. "saxalxo<br />
saCivrebis gziT".<br />
213
214<br />
CONSTITUTIONAL LAW <strong>III</strong><br />
LIST OF ARTICLES IN THE PRESENT<br />
"ALMANAKHI" – CONSTITUTIONAL LAW <strong>III</strong><br />
1. Resolution of the Parliament of Georgia on Ratification of the First Protocol on<br />
“European Convention on Protection of Fundamental Human Rights and Freedoms”<br />
Protection of Property Rights According to the First Article of the First Protocol of<br />
European Convention on Protection of Fundamental Human Rights and Freedoms<br />
2. Calumny and Democracy<br />
Herman Shvarts<br />
3. How can Free Media Support Justice<br />
Herman Sharvts<br />
4. Liberalism and Constitution<br />
Alexander Orakhelashvili<br />
5. Importance of Freedom of Speech and the Level of its Protection in Georgia and<br />
some other Countries<br />
Nino Suknidze<br />
6. Existential Philosophy of Justice<br />
Eka Gachechiladze<br />
7. Jan-Jak Russo’s Theory of Social Compact<br />
Grigol Eremov<br />
8. Ideal Metamorphoses of Constitutional State<br />
Otar Macharashvili<br />
9. Principles of Democracy and Constitutional State in Georgian Constitution<br />
Konstantin Kublashvili<br />
10. Georgian Constitution – the Result of Compromise?<br />
(History of Creation of Georgian Constitution)<br />
Giorgi Chkheidze<br />
11. The Main Principles of Democratic Governing and Georgian Constitution of 1995<br />
Mariam Khoperia<br />
12. Forms of Governing, Republic as one of the Forms of Governing, Contemporary<br />
Georgia and its Future Perspectives<br />
Imedo Ardjevanidze
13. Parliamentary Control in Georgia<br />
Irina Tsakadze<br />
14. Submission of Common Court to Constitutional Court – Practice and Legislative<br />
Dilemma<br />
Tamar Kaldani<br />
15. Protection of Human Rights at the Apparatus of National Security Council<br />
Givi Mikanadze<br />
16. Military Governor of Kutaisi, Mikheil Shalikov<br />
Mindia Berekashvili<br />
17. Some Issues of American Constitutionalizm<br />
Bakar Berekashvili<br />
18. Constitutional-Legal Characteristics of Federal and Unitarian (Decentralized) States<br />
Givi Amiranashvili<br />
19. Political-Territorial Arrangement of Public Powerty in the Countries of West Europe<br />
Dimitri Baramia<br />
20. State of Japan and Justice According to the Constitutional Law of Japan<br />
Zviad Matiashvili<br />
LIST OF ARTICLES<br />
215
216<br />
“ÀËÌÀÍÀáÉ”<br />
N1 “ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”<br />
N2 “ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”<br />
N3 “ÌÀÒÈËÌÓÀãÖËÄÁÉÓ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”<br />
N4 “äÖÌÀÍÉÔÀÒÖËÉ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”<br />
N5 “ÓÀÌÏØÀËÀØÏ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”<br />
N6 “ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÀÈÀ ÃÀÝÅÉÓ<br />
ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”(I)<br />
N7 “ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÀÈÀ ÃÀÝÅÉÓ<br />
ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”(II)<br />
ÑÖÒÍÀËÉ “ÊÏÃÉÊÏ ” (3 ÍÏÌÄÒÉ)<br />
Î<br />
ÐÉÒÀÃ ÌÏÍÀÝÄÌÈÀ ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÃÀÝÅÀ<br />
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ<br />
ÌÉÄÒ ÂÀÌÏÝÄÌÖËÉ ÌÀÓÀËÄÁÉ:<br />
N8 “ÓÉÓáËÉÓ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”(I)<br />
N9 “ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”(II)<br />
N10 “ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”(II)<br />
N11 “ÓÀÌÏØÀËÀØÏ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”(II)<br />
N12 “ÓÉÓáËÉÓ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”(II)<br />
N13 “ÓÉÓáËÉÓ ÓÀÌÀÒÈÀËÉÓÀ ÃÀ<br />
ÊÒÉÌÉÍÏËÏÂÉÉÓ ÐÒÏÁËÄÌÄÁÉ”<br />
N14 “ØÀÒÈÖËÉ ÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÉÓÔÏÒÉÉÓ<br />
ÓÀÊÉÈáÄÁÉ”<br />
N15 “ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”(<strong>III</strong>)<br />
N16 “ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”(<strong>III</strong>)<br />
N17 “ÀÃÌÉÍÉÓÔÒÀÝÉÖËÉ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ”(<strong>III</strong>)<br />
ßÉÂÍÄÁÉ ÃÀ ÁÒÏÛÖÒÄÁÉ:<br />
1. ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÄÁÉÓ ÃÀÝÅÉÓ ÄÅÒÏÐÖËÉ ÌÄØÀÍÉÆÌÄÁÉ;<br />
2. ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ ÓÀÌÀÒÈÀËßÀÒÌÏÄÁÉÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÀ ÃÀ ÐÒÀØÔÉÊÀ (I);<br />
3. ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ ÓÀÌÀÒÈÀËßÀÒÌÏÄÁÉÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÀ ÃÀ ÐÒÀØÔÉÊÀ (II);<br />
4. ÍÏÒÌÀÔÉÖËÉ ÀØÔÄÁÉÓ ÊÒÄÁÖËÉ ÀÃÂÉËÏÁÒÉÅÉ ÈÅÉÈÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉ ÓÀ ÃÀ<br />
ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ÏÒÂÀÍÏÄÁÉÓÀÈÅÉÓ;<br />
5. ÍÏÒÌÀÔÉÖËÉ ÀØÔÄÁÉÓ ÊÒÄÁÖËÉ ÌÉßÉÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÓÀ ÃÀ ÐÒÉÅÀÔÉÆÀÝÉÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ;<br />
6. ÓÀÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏ ÊÒÄÁÖËÉ ËÔÏËÅÉËÈÀÈÅÉÓ;<br />
7. ÓÀÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏ ÊÒÄÁÖËÉ ÓÀÌáÒÄÈ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÃÀÍ ÃÄÐÏÒÔÉÒÄÁÖËÉ ÌÄÓáÄÁÉÓÀÈÅÉÓ;<br />
8. ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÀÈÀ ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ ÁÉËÉ;<br />
9. ÂÀÄÒÈÉÀÍÄÁÖËÉ ÄÒÄÁÉÓ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÀÈÀ ÃÏÊÖÌÄÍÔÄÁÉ;<br />
10. ÌÀÒÈËÌÓÀãÖËÄÁÉÓ ÂÀÍáÏÒÝÉÄËÄÁÀ ÃÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÄÁÉ ÀÙÌÏÓÀÅËÄÈ ÄÅÒÏÐÉÓ<br />
ØÅÄÚÍÄÁÛÉ;<br />
11. ÐÒÀØÔÉÊÖËÉ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ;<br />
12. ÁÀÅÛÅÉÓ Ö×ËÄÁÄÁÉ;<br />
13. ØÀËÉÓ Ö×ËÄÁÄÁÉ;<br />
14. ÓÀáÄËÌÞÙÅÀÍÄËÏ ÐÒÉÍÝÉÐÄÁÉ ÉÞÖËÄÁÉÈ ÂÀÃÀÀÃÂÉËÄÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ;<br />
15. ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÖÒÉ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ (ÆÀÆÀ ÒÖáÀÞÄ);<br />
16. ÐÀÓÖáÉÓÌÂÄÁËÏÁÀ ÓÀÌÄßÀÒÌÄÏ ÃÀ ÓáÅÀ ÄÊÏÍÏÌÉÊÖÒÉ ÃÀÍÀÛÀÖËÉÓÀÈÅÉÓ ÓÉÓáËÉÓ<br />
ÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÊÏÃÄØÓÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ (ÍÉÍÏ ÂÅÄÍÄÔÀÞÄ, ÂÏÜÀ ÌÀÌÖËÀÛÅÉËÉ);<br />
17. ×ÄÃÄÒÀËÉÆÌÉ ÒÏÂÏÒÝ ÍÏÒÌÀÔÉÖËÉ ÐÒÉÍÝÉÐÉ ÃÀ ÐÏËÉÔÉÊÖÒÉ ßÄÓÒÉÂÉ (ÂÉÀ áÖÁÖÀ);<br />
18. ÓÀÂÀÃÀÓÀáÀÃÏ ÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÓÀ×ÖÞÅËÄÁÉ (Æ. ÒÏÂÀÅÀ);<br />
19. ÓÀÀÅÔÏÒÏ ÃÀ ÌÏÌÉãÍÀÅÄ Ö×ËÄÁÄÁÉÓ ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ ÒÄÂÖËÉÒÄÁÀ ÃÀ ÌÀÒÈÅÀ (ÍÉÍÏ<br />
ÊÖÍÝÄÅÀ-ÂÀÁÀÛÅÉËÉ).<br />
20. ÓÀØÀÒÈÅÄËÏ ÃÀ ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ;<br />
21. ÓÀÌÀÒÈËÉÀÍÉ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÓ Ö×ËÄÁÀ;<br />
22. áÄËÉÓÖ×ËÄÁÀ ÃÀ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ (ÉÒÏÃÉÏÍ ÓÖÒÂÖËÀÞÄ);<br />
23. ÉÖÒÉÓÔÉÓ ÒÜÄÅÄÁÉ;<br />
24. ÛÄÓÀÅÀËÉ ËÔÏËÅÉËÈÀ ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ ÓÀÌÀÒÈÀËÛÉ;<br />
ÌÓÖÒÅÄËÄÁÌÀ ÛÄÂÉÞËÉÀÈ ÌÉÀÊÉÈáÏÈ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ÁÉÁËÉÏÈÄÊÀÓ<br />
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÓÀÉÀ GYL A<br />
ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÀ