Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
`demoni da miTosi”. sainteresoa avtoriseuli Zieba leqsSi naxsenebi istoriuli piris,<br />
azefis dadgenisaTvis, romelic realurad social-revolucionerTa partiis samxedro<br />
ganyofilebis ufrosi gaxldaT, Tavad ebraeli, amavdroulad, Sinagan saqmeTa ministris,<br />
lpeves (mefis oxrankis) agenti. 1908 wels is ormag agentobaSi umxeliaT. am saxels<br />
gaiazrebs hoizermani `malStremis” meeqvse suraTSi, azefulis saxeSi. TviT dramis<br />
Sesaxeb mkvlevari wers: `malStremi” aRar scnobs nimuSad antikur tragedias. didi<br />
drois momcveli epikuri Teatri qmnis masStabur simboloebs imdroindeli viTarebisa,<br />
yovlis wamlekavi moreviviT rom brunavs da ufro gamanadgurebelia, vidre edgar alan<br />
pos amave saTauris moTxrobaSi”. aqve mimoxilulia `malStremis” suraTebis Sinaarsi da<br />
Sedgeniloba. es drama 1925 wels romen rolans arc ise moswonebia. amis miuxedavad, T.<br />
hoizermani Tvlis, rom is `saqarTvelos xanmokle periodis dokumenticaa, roca<br />
saqarTvelo Tavs Tvlida msoflios nawilad, qarTvel mwerlebs ki mTeli msoflio<br />
daufiqreblad miaCndaT TavianT TxzulebaTa asparezad”. avtoris azriT, amis<br />
gamoxatulebaa m. javaxiSvilis `kvaWi kvaWantiraZe”, k. gamsaxurdias `dionisos Rimili”,<br />
gr. robaqiZis `falestra”. sayuradReboa isic, rom mkvlevari “malStremis” Tematur<br />
gagrZelebad Tvlis 1932 wels ukve emigraciaSi daweril `Caklul suls”, xolo<br />
stilisturi da Sinaarsobrivi TvalsazrisiT is `gvelis perangis” winamorbediao. T.<br />
hoizermani `malStremis” sasceno warmodgenasac exeba. is dawerisTanave, 1924-1925<br />
wlebis sezonze daudgams kote marjaniSvils, visac eZRvneba es piesa. amasTan<br />
dakavSirebiT, sruliad marTebulia hoizermanis SeniSvna: `ra gambedavi unda iyo kaci,<br />
rom komunisturi okupaciis sami wlis Tavze, klasobrivi brZolis nacvlad, siyvarulis<br />
`propaganda” gaswio”. Tumca avtori iqve miuTiTebs, rom amgvari gambedaoba 1930-ian<br />
wlebSi Zvirad daujdaT kote marjaniSvilsa da sandro axmetels. am ukanasknelisaTvis<br />
mis winaaRmdeg gamarTul sasamarTlo procesze klasobrivi brZolidan gadaxvevis<br />
garda, mTavari braldeba swored siyvarulis gaRmerTebis idea yofila.<br />
Tomas hoizermanis wignSi saTanado adgili eTmoba piesa `lamaras”, romelic<br />
mwerals 1924 wels k. marjaniSvilis STagonebiT Seuqmnia (aq gamoyenebulia gr. robaqiZis<br />
1954 wels daweril Txzuleba: `lamara. mokle biografia”). sainteresoa T. hoizermanis<br />
daskvna: `lamaras dadgmiT robaqiZem, marjaniSvilma da axmetelma, romelmac<br />
marjaniSvilis avadmyofobis gamo TviTon daasrula dadgma, SeZles zustad miegnoT<br />
erisa da epoqis ritmisaTvis”. `lamara” scenaze 1926 wlis 29 ianvars warmoudgeniaT. `igi<br />
gadaiqca kavkasiis TviTmyofadobis manifestad sabWoTa Zaladobis winaaRmdeg,<br />
romelmac Tavisi sisxlismsmeli saxe gamoamJRavna im masobrivi daxvretiT, rac amboxebis<br />
CaxSobas mohyva”, wers naSromis avtori. aq 1924 wlis agvistos sisxliani tragedia<br />
igulisxmeba. miuxedavad piesis didi warmatebisa, komunistur presas robaqiZisaTvis<br />
brali “biologiur nacionalizmSi” daudvia, dadgmebi ki SeuCerebiaT.<br />
wignSi moxseniebulia is mizezebi, robaqiZe ucxoeTSi emigrirebamde rom miiyvana.<br />
amasTan, isic cxadi xdeba, rom ucxoeTSi darCena Tavad mwerlisTvis sasurveli ar<br />
gaxldaT. am TvalsazrisiT sayuradReboa emigraciaSi yofnis cxra Tvis Tavze gr<br />
robaqiZis mier germaniidan mixeil javaxiSvilisadmi gamogzavnili werilis fragmenti:<br />
`aq didi krizisia. mdgomareoba TandaTan uaresdeba, gansakuTrebiT, literaturul<br />
frontze... nuravin ifiqrebs, rom evropis sarbielze gasvla (amJamad) mwerlisaTvis<br />
mainca da mainc saxarbielo iyos. mSobeli miwa da misi Tbili wiaRi yvelaferia”.<br />
sainteresoa T. hoizermanis dakvirveba: `es qveynebi: 1931-1945 wlebis germania da<br />
1945-1962 wlebis Sveicaria, sadac is gardaicvala kidec, ar asaxula robaqiZis<br />
SemoqmedebaSi. warmoidgineT, Tu ra Zneli iqneboda... sakuTar TavSi xeluxleblad<br />
Semoenaxa kardus samzeo. miseburad esec gaxldaT xsenebuli brZolis erT-erTi forma.”<br />
marTlac, 1931-1962 wlebSi ucxoeTis miwaze Seqmnili gr. robaqiZis rogorc germanuli,<br />
ise qarTulenovani Txzulebebi am sityvebis sruli dadasturebaa. TviT iseT<br />
teqstebSic ki, rogorebicaa `adolf hitleri” da `musolini”, mwerali axerxebs, adgili<br />
dauTmos qarTul realiebs, rom araferi vTqvaT mis sxva nawarmoebebze.<br />
dasasrul, gvinda vifiqroT, rom Tomas hoizermanis udavod sayuradRebo wigns<br />
interesiT gaecnoba rogorc qarTveli, ise ucxoeli mkiTxveli, visTvisac Zvirfasia<br />
yoveli didi moazrovnis Rvawli, imis miuxedavad, Tu uflis nebiT sad da romel epoqaSi<br />
87