03.06.2013 Views

fo lagaSis gaTxrebis dros, savaraudod miekuTvneba Cven

fo lagaSis gaTxrebis dros, savaraudod miekuTvneba Cven

fo lagaSis gaTxrebis dros, savaraudod miekuTvneba Cven

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

edaqtoris winasityvaoba<br />

winamdebare krebulSi Tavmoyrilia statiebi, romlebic sxvadasxva <strong>dros</strong> da<br />

sxvadasxva qveyanaSi ganxorcielebul ekonomikur re<strong>fo</strong>rmebs da maT dadebiT an<br />

uaryofiT Sedegebs exeba.<br />

garda amisa, aqve warmodgenilia ramdenime Teoriuli statia, sadac gaanalizebulia<br />

ekonomikuri politikis garkveuli modelebi da gamocdili re<strong>fo</strong>rmator-politikosis<br />

mowodebac moqmedebisken.<br />

re<strong>fo</strong>rmebi arsebuliT ukmayofilebas da ukeTesis Ziebas erTdroulad gulisxmobs.<br />

magram erTi mdgomareobidan meoreSi gadasvla aras<strong>dros</strong> aris umtkivneulo.<br />

cvlilebebi, gansakuTrebiT politikuri gadawyvetilebebiT ganpirobebuli<br />

gardaqmnebi, erTi gegmis yvelaze gavrcelebas gulisxmobs. erTi zoma<br />

ki yvelas ar rgebs. viRaca igebs, viRaca agebs.<br />

Sesabamisad, re<strong>fo</strong>rmisTvis, romelic naklebi danakargebiT unda ganxorcieldes,<br />

saWiroa gonivruli, moqnili ideebi. magram xSirad ideebi usafuZvlo<br />

wanamZRvrebs efuZneba da amitom maT ganxorcielebas, keTili dapirebebis miuxedavad,<br />

didZali materialuri da adamianuri zarali mosdevs. zogjer ideebi<br />

sakmarisad SorsmWvretelia, rom sazogadoeba morigi centralizebuli socialuri<br />

eqsperimentis msxverplad ar aqcios.<br />

nebismier SemTxvevaSi, gacilebiT gonivrulia, rom re<strong>fo</strong>rmebi sxvisi Secdomebisa<br />

da gamocdilebis gaTvaliswinebiT ganxorcieldes. miT umets, rom<br />

xSirad saukeTeso idea jer kidev ucnobi an gamouyenebelia. amitom, krebulis<br />

mizania, sxvaTa warmatebebsa da warumateblobebs Soris garkveuli gzamkvlevis<br />

funqcia itvirTos.<br />

paata SEeSeliZe<br />

axali ekonomikuri skola — saqarTvelo<br />

7


8<br />

mocemuli lursmnuli warwera Sumerul enaze niSnavs<br />

Tavisuflebas da gamoiTqmis, rogorc “ama gi”.<br />

aRmoCenilia SuamdinareTis antikuri qalaq-saxelmwi<strong>fo</strong><br />

<strong>lagaSis</strong> <strong>gaTxrebis</strong> <strong>dros</strong>, <strong>savaraudod</strong> <strong>miekuTvneba</strong> <strong>Cven</strong><br />

welTaRricxvamde 2300 wels da warmoadgens uZveles warweras<br />

am mniSvnelobiT.


gamoqveynda 2002 wels<br />

Ria werili aSS-s prezdent klintons<br />

batono prezidento,<br />

saprezidento kampaniis dasawyisSive Tqven ganacxadeT, rom 21-e saukuneSi<br />

sapensio uzrunvelyofa uZrav qonebaSi pirad investiciebze unda iyos dafuZnebuli.<br />

mxolod am gziT SeuZlia socialuri dacvis sistemas ganaxorcielos<br />

is, rasac Tqven “amerikul ocnebas” uwodebT. me momwons Tqveni SorsmWvreteloba,<br />

gambedaoba da lideroba am umniSvnelovanes sakiTxSi.<br />

faqtia, aSS-s socialuri dazRvevis sistema, titanikis msgavsad, katastrofisken<br />

mieqaneba. Tu gemi kurss ar Seicvlis, adre Tu gvian, Tqven SeejaxebiT<br />

aisbergs, romelsac warmoadgens xanSi Sesuli mosaxleoba, romlis<br />

rCenac dasaqmebulTa fenas aRar SeuZlia. simarTle is aris, rom mxolod ori<br />

arCevani arsebobs: SeveguoT arsebuli sistemis agonias an “xars rqebSi vwvdeT”<br />

da pirad sapensio angariSebze dafuZnebuli sistemisaken daviZraT.<br />

xalxma aucileblad unda gaacnobieros, rom aSS-Tvis pirveli arCevanis Sedegebi<br />

damangreveli iqneba. am sistemis reanimirebis nebismieri mcdeloba kraxiT<br />

damTavrdeba: gaWirvebuli xanSi SesulebisTvis daxmarebis Semcireba sisastike<br />

iqneba; saSemosavlo gadasaxadebis gazrda axali samuSao adgilebis Seqmnas<br />

SeuSlis xels da dabalSemosavlian momsaxureebs mZime tvirTad daawveba, xolo<br />

sapensio asakis momateba gansakuTrebiT mZime iqneba dasaqmebulebisTvis da sa-<br />

Semosavlo gadasaxadebis masiur zrdas gamoiwvevs.<br />

1978 wels, rodesac me Ciles Sromis dacvisa da socuzrunvelyofis ministrad<br />

daviniSne, Cemi qveyanac swored im problemis winaSe idga, rasac dRes aSS<br />

ebrZvis. gadavwyviteT, <strong>Cven</strong>i socdazRvevis sistema gadagverCina TiToeuli dasaqmebulisTvis<br />

ori modelis, anu pay-as-you-go-sa (gadaxda wasvlis win) da pirad<br />

sapensio angariSebs Soris arCevanis micemis gziT (sxvaTaSoris, TqvenTvis SeiZleba<br />

saintereso iyos, rom es kanoni 1980 w. 4 noembers iqna miRebuli, zustad im<br />

DdRes, rodesac ronald reigani aSS-s prezidentad airCies). axla dasaqmebulebi<br />

konkurent kerZo kompaniebs Soris akeTeben arCevans, sadac abandeben imis ekvivalents,<br />

rac maT Zveli sistemis pirobebSi xelfasidan gadasaxadis saxiT saxelmwi<strong>fo</strong>sTvis<br />

unda gadaexadaT maRalfasian obligaciebsa da Cveulebriv aqciebSi.<br />

es dasaqmebulebs saSualebas aZlevs, rTuli procentis didi Zala gamoiyenon,<br />

rac bazris simdidris Semqmneli mTavari efeqtia da pensiaze gasvlis<br />

Semdeg maTi socialuri dacvis garantias warmoadgens.<br />

am re<strong>fo</strong>rmis erTaderTi Sedegi Cveulebrivi adamianis gaZliereba, anu Ti-<br />

Toeuli dasaqmebulis aqcionerad gadaqceva rom yofiliyo, es ukve piradi sapensio<br />

angariSebis sistemisTvis upiratesobis miniWebis sakmarisi mizezi iqneboda.<br />

magram Ciles magaliTi ufro met mizezs warmoaCens. am kursis aRebidan 21<br />

wlis Semdeg, rasac sxva mniSvnelovani sabazro re<strong>fo</strong>rmebic mohyva, investiciebis<br />

mozRvavebam didi sargebloba moutana rogorc individebs, aseve mTlianad<br />

ekonomikas.<br />

umuSevrobis SemcirebasTan erTad produqtiuloba mkveTrad gaizarda, danazogebma<br />

imata da ekonomikis zrdis ma<strong>Cven</strong>eblebi orjer da metad gaizarda da<br />

7 procentian wliur ganakveTs miaRwia. es iyo namdvili socialuri da ekonomikuri<br />

revolucia, ramac qveyanas saSualeba misca ganaTleba, jandacva da ekologia<br />

warmoudgenel donemde gaeumjobesebina.<br />

9<br />

xose pinera<br />

Targmna paata SeSeliZem<br />

gamoCenili ekonomistisa da CileSi individualur danazogebze dafuZnebuli<br />

kerZo sapensio sistemis danergvis iniciatoris winamdebare<br />

mimarTvas, sagangebo gancxadebiT, mxari dauWira aSS-s 500-mde wamyvanma<br />

ekonomistma. maT Soris nobelis prizis mflebelmebma MmilTon fridmenma,<br />

gari bekerma, jeimz biuqenenma, vernon smiTma da sxvebma


10<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

ra Tqma unda, arsebobs politikuri dabrkolebebi, romelic gardauvalia<br />

yvela mniSvnelovani re<strong>fo</strong>rmis gzaze – gansakuTrebiT sazogadoebis mxardaWEeris<br />

mopoveba da gardamavali periodis marTva. neba momeciT, gagiziaroT is gakveTilebi,<br />

rac me Ciles gamocdilebidan miviRe.<br />

es Seexeba xalxs da ara cifrebs. qveyana darwmunebuli unda iyos,<br />

rom ga-dasvla Zveli sistemidan dafinansdeba. rogorc mravalma<br />

eqspertma gamoTvala, socdazRvevis gardaqmna sainvesticio<br />

aparatad gazrdis aSS-s ekonomikas, mag-ram es ver daaokebs<br />

amomrCevelTa fantazias. sazogadoebam unda gaigos, rom maTTvis<br />

momgebiania sabazro kapitalis floba, rac maT bevrad met<br />

damoukideb-lobas da Tavisuflebas mianiWebs. es re<strong>fo</strong>rma<br />

moqalaqeebis gaZlierebas exeba da ara mxolod makroekonomikur<br />

wonasworobas.<br />

ZiriTadad Raribebi rCebian mogebuli. maRalSemosavlianebs isedac<br />

yovel-Tvis SeuZliaT danazogi Seqmnan sapensio periodisTvis.<br />

magram saSualo da dabalSemosavlianebs ar aqvT imdeni Tavisufali<br />

fuli, rom sapensio danazo-gebi Seqmnan pirad angariSebze. isini<br />

yvelaze metad zaraldebian socdazRve-vis gadasaxadebis gamo,<br />

amitom yvelaze metad moigeben iseTi sistemisagan, ro-melic maT<br />

saSualebas aZlevs, adre saxelfaso gadasaxadebisTvis gankuTvnili<br />

Tanxebi uZrav qonebaSi daabandon. rasakvirvelia, unda arsebobdes<br />

garantia, romelsac zogadi sagadasaxado Semosavlebi<br />

uzrunvelyofs.<br />

re<strong>fo</strong>rma revoluciuria, ganxorcieleba ki konservatiuli unda<br />

iyos. fi-nansuri simtkice, gonivruli wesebi da kanonebi wamyvani<br />

unda iyos axali siste-mis Seqmnisas. rodesac xalxi Seignebs, rom<br />

maTi fuli ar daikargeba, mxolod ma-Sin daafaseben im sixaruls,<br />

romelic moaqvs magaliTad saSualod 6 procentian ganakveTs,<br />

romelic maT pirad angariSSi Sromisunariani cxovrebis periods<br />

daericxeba.<br />

arCevani Tavisufalia. mieciT Tavisufleba maT, vinc ukve<br />

samTavrobo sis-temis wevria, rom airCion am sistemaSi darCena an<br />

axlisken wasvla.<br />

samarTlianobisa da gonierebis dacviT, me girCevT, moxucebs is<br />

sadazRvevo SeRavaTebi SeunarCunoT, romlebiTac isini amJamad<br />

sargebloben da igive gaav-rceloT maTzec, vinc samTavrobo<br />

sistemis dacvis qveS darCenas amjobinebs.<br />

amis gakeTeba SesaZlebelia! marTalia, dasawyisSi, Tqvens ers<br />

mouwevs, rom saxelfaso gadasaxadebidan sabiujeto Semosavlebis<br />

Semcireba sxva Semosav-lebiT daabalansos, magram es danaxarjebi<br />

“faruli xarjebia” — maTi gadaxda unda moxdes imisda miuxedavad<br />

re<strong>fo</strong>rmirdeba Tu ara sistema. rodesac dasaq-mebuli samTavrobo<br />

sistemidan gamodis, saxelfaso sagadasaxado Semosavlebi<br />

Semcirdeba, magram momavali davalianebebic aseve Semcirdeba,<br />

radganac mom-saxures aRar eqneba SeRavaTebiT sargeblobis ufleba.<br />

grZelvadian perspeqti-vaSi sistemaze datvirTva moixsneba.<br />

mTeli amerikuli gamocdileba jansaR azrsa da adamianur<br />

Rirebulebebzea agebuli. ganaTlebul adamianebze demagogia ver<br />

imoqmedebs. warmoudgineT maT faqtebi da argumentebi. mimarTeT<br />

maT televiziiT, presiT, radioTi. gamoiye-neT axali<br />

SesaZleblobebi, romelsac interneti iZleva. politikuri mxardaWe<br />

-ra aucileblad mova, Tu xalxi kargad in<strong>fo</strong>rmirebulia. ukve<br />

arsebobs katonis saxelobis institutis vebgverdi misamarTiT:<br />

www.socialsecurity.org, romelic saSua-lebas iZleva gamoiTvalos<br />

samTavrobo programis mogeba da SedarebiTi mogeba bazarze


xose pinera, “Ria werili aSS-s prezident klintons”<br />

dabandebul ekvivalentur danazogebze. cinikosebma SeiZleba<br />

ignori-reba gaukeTon politikur gaTvlebs rogorc moesurvebaT,<br />

magram maTematiku-ri gaTvlebis ignorireba Znelia. es SeiZleba<br />

warmoudgenlad popularuli programa iyos da piradi sapensio<br />

angariSebi SeiZleba amerikuli politikis “mesame relsi” gaxdes.<br />

Carpe Diem. politikosebma unda gamoiyenon momenti. rac ufro<br />

didxans da-icdian isini, miT ufro gaZneldeba cvlilebebi.<br />

daufinansebeli davalianeba yovelwliurad izrdeba. qveynebi,<br />

romlebic auqmeben gadasaxadebisa da xarjvis socdazRvevis<br />

sistemas da miemarTebian investiciebze dafuZnebuli sqemebis-ken,<br />

ufro konkurentunarianebi xdebian mzardi kapitalbaziT, ufro<br />

dabali sa-muSao xarjebiT da TandaTan Semcirebuli gadasaxadebiT.<br />

Tqveni qveynis saukeTeso moazrovneebi am ideis mxares dganan,<br />

ekonomikis dargSi nobelis prizis sami yvelaze gamorCeuli<br />

laureatis CaTvliT: MmilTon fFridmeni, gari bekeri da jeims<br />

buqeneni. ufro metic, senatis sabiujeto komi-tetisTvis<br />

wardgenil Tavis <strong>Cven</strong>ebaSi federaluri rezervis Tavmjdomare alan<br />

grinspeni acxadebda: “zogadi, farTo principebi, romlebic,<br />

garkveulwilad, Ciles sistemis msgavsia, mesaxeba, rogorc gza,<br />

sadac azrTa damTxvevas aqvs ad-gili da win gadadgmuli pirveli<br />

nabijis gadadgma ukve gadawyvetilia”.<br />

batono prezidento, globaluri socdazRvevis krizisi qmnis SesaZleblobas,<br />

Seicvalos Sexedulebebi mTavrobis rolis Sesaxeb ara mxolod Tqvens<br />

qveyanaSi, aramed evropaSi, ruseTSi, iaponiasa da CineTSic.<br />

Tqvenma erT-erTma yvelaze gamorCeulma winamorbedma — Tomas jefersonma<br />

erTxel iwinaswarmetyvela, rom “Tavisuflebis burTi, mas Semdeg, rac<br />

erTxel amoZravdeba, mTel msoflios Semouvlis”. socialuri dazRvevis gardaqmna<br />

am saxiT WeSmariti liderobis demonstrirebas moaxdens da samudamod<br />

iqceva Tqvens memkvidreobad.<br />

11


12<br />

gamoqveynda 1936 wels<br />

ludvig <strong>fo</strong>n mizesi<br />

ekonomikis avstriuli skolis mTavari warmomadgeneli. Tanamedrove<br />

libertarianuli moZraobis inteleqtualuri mamamTavari. ekonomikaSi<br />

saxelmwi<strong>fo</strong>s Carevis, rogorc Zalmomreobis nairsaxeobis ukompromiso<br />

mowinaaRmdege. man jer kidev 1918-1920 wlebSi daasabuTa, rom nebismieri<br />

socialisturi ekonomikuri modeli ganuxorcielebelia<br />

avstriuli Teoria sameurneo ciklis Sesaxeb<br />

dResdReobiT ekonomikaSi, Cveulebriv, sameurneo ciklis avstriul Teoriaze<br />

saubroben. es ganmarteba gansakuTrebiT saamayoa <strong>Cven</strong>Tvis, avstrieli<br />

ekonomistebisTvis da didad vafasebT im pativs, romelic <strong>Cven</strong> gvxvda. miuxedavad<br />

amisa, yvela sxva mecnieruli wvlilis msgavsad, ekonomikuri krizisis Tanamedrove<br />

Teoria ar gaxlavT erTi romelime eris naSromi. <strong>Cven</strong>i amJamindeli<br />

ekonomikuri codnis yvela sxva elementis msgavsad, es midgoma yvela qveynis<br />

ekonomistebis erToblivi muSaobis Sedegs warmoadgens.<br />

sameurneo ciklebis monetaruli ganmartebis mcdeloba siaxle ar aris. jer<br />

kidev inglisurma “savaluto skolam” scada, rom ekonomikuri gamococxleba im<br />

sakredito eqspansiiT aexsna, romelic Zvirfasi liTonebis uzrunvelyofis gareSe<br />

gamoSvebuli banknotebiT xorcieldeboda.<br />

magram aRniSnuli skolis warmomadgenlebi ver amCnevdnen, rom is sabanko<br />

angariSebi, romlebic nebismier momentSi SeiZleba iqnes gamoyenebuli maTze<br />

Cekebis gamoweriT, anu e.w. mimdinare angariSebi, iseTive rols TamaSobs sakredito<br />

eqspansiaSi, rogorsac banknotebi. Sesabamisad, sakredito eqspansia SeiZleba<br />

gamoiwvios ara mxolod zedmeti banknotebis gamoSvebam, aramed Zvirfasi<br />

liTonebis uzrunvelyofas moklebuli mimdinare angariSebis siWarbem. savaluto<br />

skolis mier es sakiTxi bolomde ar iyo gaazrebuli. maT sjerodaT, rom<br />

ekonomikuri krizisis axali gamovlenis SesaCereblad sakmarisi iqneboda kanonis<br />

miReba, romelic liTonis uzrunvelyofis gareSe fulis gamoSvebas krZalavda<br />

im <strong>dros</strong>, roca kreditebis zrda ukontrolo mimdinare angariSebiT<br />

kvlav SesaZlebeli iyo. 1844 wlis pilis aqtma bankebis Sesaxeb da sxva qveynebSi<br />

moqmedma msgavsma kanonebma dagegmil Sedegs ver miaRwia. aqedan gamomdinare,<br />

CaTvales, rom inglisuri skolis daskvnebi mcdari iyo da sameurneo ciklebis<br />

mizezebis monetarul ganmartebas faqtebi uaryofda.<br />

savaluto skolis meore defeqti isaa, rom igi sakredito eqspansiis meqanizmebisa<br />

da Tanmdevi krizisis im SemTxvevas aanalizebs, rodesac krediti mxolod<br />

erT qveyanaSi izrdeba, xolo sxva qveynebis sabanko politika kvlav konservatiuli<br />

rCeba. viTareba, romelic am SemTxvevaSi iqmneba, sagareo vaWrobis<br />

gavlenis Sedegia. qveynis SigniT fasebis zrda axalisebs imports da aferxebs<br />

eqsports. liTonis fuli miedineba sxva qveynebSi. Sedegad, bankebi awydebian<br />

gazrdil moTxovnas yvela im finansuri instrumentis ganaRdebaze, romlebic<br />

maT mimoqcevaSi gauSves (rogorebicaa uzrunvelyofas moklebuli banknotebi<br />

da mimdinare angariSebi), rac maTi kreditebis SezRudvis aucileblobas ganapirobebs.<br />

sabolood, liTonis fulis qveynidan gadineba fasebis zrdas aCerebs.<br />

savaluto skolam mxolod es konkretuli SemTxveva gaaanaliza; is ar ganixilavda<br />

saerTaSoriso masStabis sakredito eqspansias, romelic, erTmaneTis<br />

msgavsi politikis gamo, yvela kapitalistur qveynas erTdroulad moicavs.<br />

me-19 saukunis meore naxevarSi sameurneo ciklebis es Teoria uaryves da<br />

aRiares mosazreba imis Sesaxeb, rom sameurneo ciklebs aranairi kavSiri ar aqvT<br />

fulTan da kreditTan. vikselis 1 (1898) mcdeloba, rom savaluto skolis midgomebi<br />

aeRorZinebina, uSedego aRmoCnda.<br />

1 Knut Wicksell, Interest and Prices, R.F. Kahn, trans. (New York: Augustus M. Kelley, 1965).<br />

Targmna nino gorgaZem


ludvig <strong>fo</strong>n mizesi, “avstriuli Teoria sameurneo ciklis Sesaxeb”<br />

avstriuli ekonomikuri skolis damfuZneblebi karl mengeri, biom-baverki<br />

da vizeri sameurneo ciklebis TeoriiT ar dainteresebulan. am problemis analizi<br />

avstriuli ekonomikis meore Taobis warmomadgenlebis amocana gaxda. 2<br />

oqros uzrunvelyofis gareSe gamoSvebuli banknotebisa da oqros rezervebis<br />

gareSe gaxsnili mimdinare angariSebis meSveobiT bankebs mniSvnelovani<br />

sakredito eqspansiis SesaZlebloba eZlevaT. damatebiTi banknotebi maT saSualebas<br />

aZlevs, rom gaafarTovon kreditebi maTi kapitalisa da klientebis mier<br />

Semotanili danazogebiT dawesebuli bunebrivi limitis zemoT. amiT isini bazarze<br />

damatebiTi kreditis “mimwodeblebi” xdebian, rac saprocento ganakveTs<br />

im zRvarze dabla swevs, romelzec igi aseTi Carevis gareSe iqneboda. saprocento<br />

ganakveTis Semcireba ekonomikur aqtivobas aZlevs stimuls. proeqtebi,<br />

romlebic manamade momgebianad ar moiazreboda da, Sesabamisad, arc xorcieldeboda,<br />

amjerad momgebianad miiCneva da SeiZleba ganxorcieldes kidec. biznesis<br />

gaaqtiureba warmoebis saSualebebsa da Sromaze moTxovnis zrdas iwvevs.<br />

warmoebis saSualebebsa da Sromaze fasebi izrdeba, xelfasebis zrda ki samomxmareblo<br />

fasebis zrdas iwvevs. Tu bankebi Tavs Seikaveben kreditebis Semdgomi<br />

gafarToebisagan da Semoifarglebian imiT, rac ukve gaakeTes, bumi swrafadve<br />

gaCerdeba. magram bankebi TavianT samoqmedo gezs ar Secvlian, sakredito<br />

eqspansias sul ufro da ufro gaafarToeben da fasebic da xelfasebic Sesabamisad<br />

ganagrZobs zrdas.<br />

rac ar unda iyos, sakredito eqspansiiT gamowveuli es ekonomikuri gamococxleba<br />

usasrulod ver gagrZeldeba. arsebuli materialuri sawarmoo sa-<br />

Sualebebi da Sroma veRar gaizrdeba; erTaderTi, rac gaizrdeba, uzrunvelyofis<br />

gareSe gamoSvebuli banknotebis raodenobaa, rasac, saqonlis moZraobaze<br />

gavlenis TvalsazrisiT, SeuZlia igive roli iTamaSos, rac fulma. sawarmoo<br />

saSualebebi da Sroma, romlebic ukve axal proeqtebSi gamoiyeneba, sxva<br />

warmoebebs moaklda. sinamdvileSi, sazogadoeba ar aris sakmarisad mdidari,<br />

axali proeqtebi ise wamoiwyos, rom Zvels araferi moaklos. manam, sanam sakredito<br />

eqspansia grZeldeba es SeumCneveli rCeba, magram amgvari gafarToebis<br />

mudmivi mxardaWera SeuZlebelia. Tu amgvari ekonomikuri gamococxlebis (da<br />

fasebis matebis, rogorc Sedegis) swrafadve SeCerebas kidev ufro meti kreditis<br />

SeqmniT Seecdebian, amas fasebis kidev ufro meti zrda mohyveba. magram inflacia<br />

da ekonomikuri gamococxleba SeiZleba Tanmimdevrulad grZeldebodes<br />

mxolod manam, sanam xalxi fiqrobs, rom fasebis zrda axlo momavalSi Se-<br />

Cerdeba. rogorc ki xalxi mixvdeba rom inflacia ar SeCerdeba da fasebi zrdas<br />

ganagrZobs, daiwyeba panika. aravis moundeba fulis qona, radgan misi floba<br />

dRiTi dRe sul ufro met danakargs gulisxmobs; yvela iCqarebs, rom fuli saqonelze<br />

gadacvalos, xalxi maTTvis arasaWiro sagnebs fasze daufiqreblad<br />

yidulobs, oRond ki swrafad moiSoros fuli. aseT fenomens adgili hqonda<br />

germaniaSi da sxva qveynebSic, rac xangrZlivi inflaciuri politikis Sedegi<br />

iyo da romelic cnobilia, rogorc “srbola realur Rirebulebebs Soris”. hiperinflaciis<br />

Sedegad samomxmareblo produqciis fasebi da saerTaSoriso<br />

gacvliTi kursebi Zalian swrafad izrdeba, sanam adgilobrivi fulis fasi TiTqmis<br />

nulamde ar daecema da is yovelgvar Rirebulebas kargavs, rogorc es 1923<br />

wels moxda germaniaSi.<br />

2 sameurneo ciklis Teoriaze avstriuli ekonomikuri skolis fundamenturi naSromebi (1936<br />

wlisTvis) gaxlavT: Mises, The Theory of Money and Credit (New York: Foundation <strong>fo</strong>r Economic Education, 1971; meore germanuli<br />

gamocemis Targmani Sesrulda 1924 wels, originalSi gamoqveynda 1912 wels); Mises, Monetary<br />

Stabilization and Cyclical Policy (1928) xelaxla gamocemulia, rogorc On the Manipulation of Money and Credit, Percy L. Greaves,<br />

ed., Bettina Bien Greaves, trans. (Dobbs Ferry, N.Y.: Free Market Books, 1978; originali germanul enaze monografiis<br />

saxiT aris gamocemuli); Friedrich A. von Hayek, Monetary Theory and the Trade Cycle (New York: Augustus M. Kelley, 1966;<br />

1933 wlis inglisuri gamocemis asli, originali gamocemulia germanulad 1929 wels); Hayek, Prices and<br />

Production (New York: Augustus M. Kelley, 1967; 1935 wlis meore ganaxlebuli inglisuri gamocemis asli,<br />

originali gamocemulia germanulad 1931 wels); Richard von Strigl, Capital and Production, mTargmnelebi: margaret<br />

rudelix hope da hans herman hope (Auburn, Al: Ludwig von Mises Institute, 1995; 1934 wlis gamocemis Targmani);<br />

amJamindeli krizisis saukeTeso analizi ser lionel robinsma gaakeTa: Sir Lionel Robbins, The Great<br />

Depression (Freeport, R.I.: Books <strong>fo</strong>r Libraries Press, 1971; 1934 wlis gamocemis asli).<br />

13


14<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

piriqiT, Tu bankebi savaluto kolafsis aRsakveTad gadawyveten, rom sakredito<br />

eqspansia droulad SeaCeron da es gadawyvetileba sakmarisad didxans<br />

ar Seicvleba, rom inflaciiT gamowveuli gamococxlebis damuxruWeba moeswros,<br />

swrafad gamoCndeba rom, sakredito eqspansiiT Seqmnili “momgebianobis”<br />

mcdari STabeWdilebis Sedegad, gaumarTlebeli investiciebi iyo ganxorcielebuli.<br />

bevri sawarmo an saqmianoba, romlebic xelovnurad daweuli saprocento<br />

ganakveTis gamo iqna wamowyebuli da romlebic xangrZlivi drois ganmavlobaSi<br />

xelovnurad mzardi fasebis wyalobiT suldgmulobdnen, ukve aRar<br />

iyvnen momgebianebi. zogierTma sawarmom Seamcira Tavisi saqmianobis masStabebi,<br />

danarCenebi daixura an gakotrda. fasebi daeca; ekonomikur gamococxlebas<br />

krizisi da depresia mohyva. krizisi da Sedegad ganviTarebuli depresiis<br />

periodi sakredito eqspansiiT gamowyveuli gaumarTlebeli investiciebis<br />

periodis kulminacias warmoadgens. proeqtebi, romlebic sakredito eqspansiiT<br />

Seqmnili xelovnuri mdgomareobis da, aqedan gamomdinare, fasebis zrdis<br />

pirobebSi “momgebiani” iyo, ukve “aramomgebiani” gaxda. aseT warmoebebSi dabandebuli<br />

kapitali dakargulia, radgan maTi dabruneba SeuZlebelia. ekonomikam<br />

am danakargebsa da axal viTarebasTan adaptireba unda moaxdinos. pirveli, rac<br />

am <strong>dros</strong> unda gakeTdes, momWirneobis gziT moxmarebis Semcirebaa, rac axali kapitaluri<br />

<strong>fo</strong>ndebis, anu realuri moTxovnebis Sesabamisi produqtiuli aparatis<br />

warmoqmnas uwyobs xels, im xelovnuri moTxovnebis sapirispirod, romlebic<br />

verasodes CaiTvleba realur zrdad, radgan is “momgebianobis” sakredito<br />

eqspansiiT gamowveuli mcdari kalkulaciis Sedegs warmoadgens.<br />

xelovnuri ekonomikuri gamococxleba bankebis Carevis Sedegad kreditebis<br />

gafarToebam da saprocento ganakveTis dawevam gamoiwvia. kreditebis gafarToebis<br />

periodSi bankebi TandaTanobiT zrdidnen saprocento ganakveTebs,<br />

romelic martivi ariTmetikis TvalsazrisiT, ufro maRali gaxda vidre procesis<br />

dasawyisSi iyo. saprocento ganakveTis zrda bazarze wonasworobis aRsadgenad<br />

da arajansaRi aqtivobis SesaCereblad ukve sakmarisi aRaraa. bazarze, sadac<br />

fasebi ganuwyvetliv izrdeba, mTliani procenti unda Seicavdes procents<br />

kapitalze zusti gagebiT, anu procentis wminda ganakveTi. sxva elementic sesxis<br />

periodSi fasebis zrdis kompensacias warmoadgens. Tu fasebi ganuwyvetliv<br />

izrdeba da Tu msesxebeli nasesxebi fuliT nayidi saqonlis gayidviT iRebs damatebiT<br />

mogebas, mas ufro maRali saprocento ganakveTis gadaxdac uxdeba,<br />

vidre igi stabiluri fasebis pirobebSi gadaixdida. meore mxriv, aseT pirobeb-<br />

Si kapitalists ar eqneba sesxis gacemis SesaZlebloba, Tuki saprocento ganakveTi<br />

danakargebze kompensacias ar moicavs, rac kreditorebisTvis fulis<br />

syidviTunarianobas amcirebs.<br />

Tu bankebi moTxovnili mTliani saprocento ganakveTis gansazRvrisas am<br />

pirobebs ar iTvaliswineben, maTi ganakveTi CaiTvleba, rogorc xelovnurad<br />

dabali, maSinac ki Tu ariTmetikulad igi ufro maRali iqneba, vidre “normalur”<br />

pirobebSi iyo. amgvarad, germaniaSi 1923 wlis Semodgomaze, germanuli<br />

markis swrafi gaufasurebis gamo, saprocento ganakveTi, romelic samniSna<br />

cifrebSi gamoixateboda, ar CaiTvleboda dabal ganakveTad.<br />

sameurneo ciklis SeCereba sabanko politikaSi cvlilebebs iwvevs, romlis<br />

mixedviTac Zalian rTuldeba sesxebis gacema kreditebis saerTo SezRudvis<br />

gamo. saprocento ganakveTi, Sesabamisad, Zalian swrafad izrdeba, rogorc moulodneli<br />

panikis Sedegi. male igi kvlav daiwyebs dacemas.<br />

kargad cnobili fenomenia, rom depresiis periodSi ariTmetikuli TvalsazrisiT<br />

Zalian dabali saprocento ganakveTi araefeqtiania ekonomikuri aqtivobis<br />

stimulirebis TvalsazrisiT. individebisa da bankebis naRdi fulis<br />

danazogebi izrdeba, likviduri saSualebebi akumulirdeba, magram depresia<br />

jer kidev grZeldeba. amJamindel (1936) krizisSi “araaqtiuri” oqros rezervebis<br />

metobiT akumulirebas garkveuli mizezi gaaCnia. bunebrivia, kapitalists<br />

surs Tavidan aicilos danakargis riski sxvadasxva mTavrobebis mier Cafiqrebuli<br />

gaufasurebebisagan. faqtia, rom mosalodneli monetaruli riski, romelic<br />

aqciebis flobiT an sxva dividendebis momtani fasiani qaRaldebis qoniT


ludvig <strong>fo</strong>n mizesi, “avstriuli Teoria sameurneo ciklis Sesaxeb”<br />

da saprocento ganakveTis Sesabamisi zrdiT ar kompensirdeba, kapitalists ur-<br />

Cevnia Tavisi aqtivebi iseTi <strong>fo</strong>rmiT Seinaxos, romelic aseT SemTxvevaSi uflebas<br />

miscems mas daicvas Tavisi fuli danakargebisa da saboloo gaufasurebisgan<br />

swrafi gadaxurdavebiT iseT valutaSi, romelsac maSinve ar emuqreba gaufasureba.<br />

es Zalian martivi mizezia imisa, Tu ratom arian kapitalistebi iZulebulni<br />

permanentuli investiciebiT miaban sakuTari Tavi garkveul valutas.<br />

amis gamo, isini xels uwyoben TavianTi sabanko angariSebis gazrdas, Tundac<br />

Zalian mcire Semosavali mohqondeT, aseve Seinaxon oqro, romelsac ara mxolod<br />

pirdapiri Semosavali ar moaqvs, aramed piriqiT, Senaxvis xarjebi gaaCnia.<br />

Semdegi faqtori, romelic xels uwyobs depresiis periodis gagrZelebas,<br />

xelfasebis sixistea. xelfasebi zrdian eqspansiis periods. sakontraqto<br />

periodSi isini ecemian ara mxolod fulad gamoxatulebaSi, aramed realur gamoxatulebaSic.<br />

depresiis periodSi profkavSirebis politikis Sedegad SeCerebuli<br />

xelfasebis kleba umuSevrobas masobriv da xangrZliv movlenad aqcevs.<br />

garda amisa, es politika ganusazRvrelad welavs droSi aRorZinebis process.<br />

normaluri situacia ver dabrundeba, sanam fasebi da xelfasebi mimoqcevaSi arsebuli<br />

fulis raodenobis mimarT adaptacias ar moaxdens.<br />

sazogadoeba ekonomikuri gamococxlebis dasasruls da kriziss bankebis<br />

politikis Sedegad sruliad naTlad aRiqvams. bankebs uTuod SeuZliaT, rom<br />

arasasurveli Sedegis dadgoma garkveuli drois ganmavlobaSi gadadon. maT<br />

SeuZliaT, sakredito eqspansia garkveuli drois ganmavlobaSi gaagrZelon. magram,<br />

rogorc ukve vnaxeT, maT ar SeuZliaT ganusazRvrelad SeinarCunon aseTi<br />

mdgomareoba monetaruli sistemis absoluturi kolafsis riskis gareSe. gamococxleba,<br />

romelic moitana bankebis sakredito eqspansiis politikam, adre Tu<br />

gvian aucileblad unda damTavrdes. imis magivrad, rom TavianTi politikiT absoluturad<br />

daangrion monetaruli da sakredito sistema, Tavad bankebma unda<br />

SeaCeron sakredito eqspansia katastrofis moxdenamde. sakredito eqspansiis<br />

periodis gaxangrZlivebis da bankebis mier maTi politikis cvlilebis Seyovnebis<br />

Sedegi araswori investiciebisa da ekonomikuri gamococxlebis periodebisTvis<br />

damaxasiaTebeli Warbi garigebebis kidev ufro meti raodenoba iqneba.<br />

Sedegad, depresiis periodi ufro xangrZlivi iqneba, xolo aRorZinebis da normaluri<br />

ekonomikuri aqtivobis dabrunebis TariRi ki gaurkvevel momavalSi<br />

gadaideba.<br />

xSirad gvTavazoben ekonomikuri aqtivobis “stimulirebas” da “saxelmwi<strong>fo</strong><br />

dafinansebis gazrdas” damatebiTi kreditebis gacemiT, romelic bolos mou-<br />

Rebs depresias da Tu aRorZinebas ver ganapirobebs, sul mcire, normalur<br />

mdgomareobas mainc daabrunebs. am meTodis mimdevrebs daaviwydaT, rom amis<br />

Sedegadac ki SeiZleba garkveuli droiT dabrundes xsenebuli siZneleebi,<br />

romlebic, Sesabamisad, arcTu ise Sor momavalSi, kidev ufro gaauaresebs<br />

viTarebas.<br />

sabolood, Zalian mniSvnelovania imis codna, rom sakredito eqspansiis Sedegad<br />

bazarze warmoqmnili procentis xelovnurad dadablebis mcdelobas SeuZlia<br />

mxolod droebiTi Sedegis motana, sawyisi mdgomareobis aRdgenis process<br />

mohyveba ufro Rrma dacema, romelic gamomJRavndeba savaWro-samrewvelo<br />

saqmianobis sruli stagnaciis saxiT. ekonomika ver SeZlebs harmoniul da Tanmimdevrul<br />

ganviTarebas manam, sanam yvela xelovnuri ma<strong>Cven</strong>ebeli, romelic<br />

fasebis, xelfasebis da saprocento ganakveTebis Camoyalibebaze axdens gavlenas,<br />

magram ganimarteba, rogorc ekonomikuri Zalebis Tavisuflebis Sedegi,<br />

erTxel da samudamod ar iqneba ukugdebuli.<br />

bankebis amocana ar aris gamoasworos kapitalis SezRudulobis an kreditebis<br />

gafarToebis araswori ekonomikuri politikis efeqtebi. rasakvirvelia,<br />

samwuxaroa, rom dRes normaluri ekonomikuri situaciis dabruneba yovndeba<br />

vaWrobis xelis SemSleli, damangreveli politikiT, gamalebuli SeiaraRebiT<br />

da omis gadaWarbebuli SiSiT, xelfasebis sixiste romc ar aRvniSnoT. magram es<br />

situacia mxolod sabanko RonisZiebebiTa da kreditebis gafarToebiT ver<br />

gamoswordeba.<br />

15


16<br />

gamoqveynda 1993 wels<br />

germaniis ekonomikuri “saswauli”<br />

devid r. hendersoni<br />

Targmna nino gorgaZem<br />

kali<strong>fo</strong>rniis q. sten<strong>fo</strong>rdis universitetis huveris institutis mecnier<br />

TanamSromeli da q. montereiSi arsebuli umaRlesi sazRvao skolis<br />

ekonomikis asocirebuli profesori. mTavari ekonomisti prezidentis<br />

ekonomikur mrCevelTa sabWoSi. enciklopediis redaqtori<br />

meore msoflio omis Semdeg germaniis ekonomika praqtikulad dangreuli<br />

iyo. omma, hitleris dedamiwis gadawvis politikis mixedviT, mTeli Senobebis 20<br />

procenti gaanadgura. 1947 wels erTeul mosaxleze warmoebuli produqciis<br />

raodenoba 1938 wlis donis mxolod 51 procenti iyo. saokupacio Zalebis mier<br />

dawesebuli sakvebis oficialuri racioni Seadgenda 1,040 da 1,550 kalorias<br />

dReSi. 1947 wels samrewvelo warmoebis Sedegebi 1938 wlis ma<strong>Cven</strong>eblis mxolod<br />

mesamedi iyo. garda amisa, Sromisunariani germaneli mamakacebis didi nawili<br />

daixoca. eqspertebs ki miaCndaT, rom germania aSS-s keTildReobis saxelmwi<strong>fo</strong>s<br />

sarCeni gaxdeboda. magram, oci wlis Semdeg germaniis ekonomika msoflios udidesi<br />

nawilis Surs iwvevda. xolo omidan aT welze ufro naklebi drois Semdeg<br />

xalxi ukve germaniis ekonomikur saswaulze laparakobda.<br />

ram gamoiwvia es e.w. saswauli? amis mizezi ori ZiriTadi faqtori gaxda: savaluto<br />

re<strong>fo</strong>rma da fasebis kontrolis gauqmeba, orive moxda 1948 wels, sul<br />

ramdenime kviris ganmavlobaSi. Semdegi faqtori 1948 da 1949 wlebSi gadasaxadebis<br />

zRvruli donis mniSvnelovani daweva iyo.<br />

cvlilebebamde<br />

1948 wlamde, 12 wlis ganmavlobaSi, germaneli xalxi fasebis kontrolis pirobebSi<br />

cxovrobda. aseTi reJimi maT 1936 wels adolf hitlerma dauwesa, am<br />

gziT mis mTavrobas sabrZolo masalebis xelovnurad dabal fasebSi SeZena<br />

SeeZlo (ruzveltma da CerCilma aseve daaweses fasebze kontroli). 1945 wlis<br />

noemberSi mokavSireTa saokupacio administraciam, romelic SeerTebuli<br />

Statebis, britaneTis, safrangeTis da sabWoTa kavSirisagan iyo dakompleqtebuli,<br />

hitleris mier dawesebuli fasebis kontrolis SenarCuneba<br />

gadawyvita.<br />

yoveli mokavSire saxelmwi<strong>fo</strong> germaniis teritoriis gansazRvrul “zonas”<br />

akontrolebda. 1948 wels SeerTebuli Statebis zonaSi kontrolirebul faseb-<br />

Si daTvlili cxovrebis Rirebulebis indeqsi 1938 wlis analogiuri ma<strong>Cven</strong>eblis<br />

mxolod 31 procenti iyo. jer kidev 1947 wels, germaniis ekonomikaSi arsebuli<br />

fulis raodenoba – naRd valutas damatebuli danazogebi moTxovnaze –<br />

1936 wlis ma<strong>Cven</strong>ebelTan SedarebiT xuTjer iyo gazrdili. fulis masis mkveTri<br />

zrda, nawilobriv gazrdil fasebTan erTad, deficitis mizezi gaxda.<br />

sakvebze fasebis kontrolma warmoqmna deficiti, Sedegad qalaqebSi mcxovrebTa<br />

garkveulma nawilma Tavad daiwyo sakvebis moyvana, xolo nawili<br />

dasvenebis dReebSi soflebisken mieSureboda, rom barteruli gacvlis gziT<br />

produqtebi moepovebina. ielis universitetis ekonomisti henri voliki<br />

(federaluri sarezervo sistemis yofili mmarTveli) 1955 wels gamocemul<br />

wignSi saxelwodebiT “germaniis aRorZinebis mamoZravebeli Zalebi”, werda:<br />

“yoveldRe, gansakuTrebiT ki dasvenebis dReebSi, adamianebis<br />

uzarmazari nakadi miemarTeboda soflebisken glexebisgan sakvebis<br />

mosapoveblad barteruli gacvlis gziT. mwyobridan<br />

naxevradgamosuli rkinigzis vagonebSi, saidanac yvelaferi karga<br />

xnis moparuli iyo, mSieri adamianebi mgzavrobdnen saxuravebiT da


Ddevid r. hendersoni, “germaniis ekonomikuri “saswauli”<br />

gverdiTa safexurebiTac, zogjer gadiodnen asobiT mils im<br />

adgilisken, sadac mcireodeni sakvebis Sovnis imedi hqondaT. maT<br />

mihqondaT TavianTi nivTebi: piradi sagnebi, Zveli tansacmeli,<br />

avejis nawilebi, dabombili saxlebidan gadarCenili nivTebi da<br />

ukan mcire raodenobis kartofiliT brundebodnen, romelic maT<br />

erTi an ori kvira unda emyofinaT.“<br />

barteri farTod iyo gavrcelebuli aseve biznesgarigebebSi da umetes<br />

firmebSi axali samuSao adgilic ki Seiqmna saxelwodebiT “kompensatori”.<br />

kompensatori iyo specialisti, romelic barteriT cvlida firmis produqts<br />

saWiro nedleulze da amis gansaxorcieleblad mravaljerad garagebebSi<br />

uwevda Cabma. 1947 wlis seqtemberSi aSS-s samxedro eqspertebma gamoTvales,<br />

rom britanul-amerikul zonaSi yvela biznesgarigebis mesamedidan-naxevramde<br />

barteris <strong>fo</strong>rmiT xorcieldeboda.<br />

barteri Zalian araefeqturi <strong>fo</strong>rma iyo produqtis da momsaxurebis fuliT<br />

pirdapir yidvasTan SedarebiT. germaneli ekonomisti uolter oikeni ambobda,<br />

rom barteri da TviTkmaroba SeuTavsebeli iyvo Sromis eqstensiur danawilebasTan.<br />

is werda: “ekonomikuri sistema daqveiTebulia primitiul donemde”.<br />

amas cifrebic adasturebs. 1948 wlis martSi britanul-amerikuli zonis produqcia<br />

1936 wlis analogiuri ma<strong>Cven</strong>eblis mxolod 51 procents Seadgenda.<br />

debatebi<br />

oikeni germaniis fraiburgis universitetSi dafuZnebuli ekonomikuri<br />

azrovnebis skolis lideri iyo. skolas “Soziate Marktwirtschaft”, anu “socialurad<br />

pasuxismgebeli Tavisufali bazari” (sadReisod ufro gavrcelebulia<br />

termini “socialuri sabazro ekonomika”. red. SeniS.) erqva. am skolis warmomadgenlebs<br />

sZuldaT totalitarizmi da hitleris reJimis <strong>dros</strong>, garkveuli<br />

riskis qveS, propagandirebdnen TavianT Sexedulebebs. henri voliSi werda: “nacizmis<br />

periodSi skola warmoadgenda inteleqtualuri winaaRmdegobis moZraobas,<br />

romelic moiTxovda uzarmazar pirovnul siZlieres iseve, rogorc azrovnebis<br />

damoukideblobas”. skolis wevrebs sjerodaT Tavisufali bazris, sazogadoebis<br />

TanxmobiT saSemosavlo gadasaxadis umniSvnelo zrdis umtkivneulobisa<br />

da saxelmwi<strong>fo</strong>s mier monopoliebis SezRudvis aucileblobis (omamde<br />

kartelebi germaniaSi absoluturad legaluri iyo). socialurad pasuxismgebeli<br />

bazris idea Zalian moswondaT Cikagos skolis warmomadgenlebsac, romlis<br />

imedis momcem wevrebs milTon fridmensa da jorj stiglers aseve sjerodaT<br />

Tavisufali bazris udidesi mniSvnelobis, sagadasaxado sistemis meSveobiT saxelmwi<strong>fo</strong>s<br />

mier mcired gadanawilebisa da monopoliebis aRsakveTad antimonopoliuri<br />

kanonmdeblobis aucileblobis.<br />

am ekonomikuri skolis wevrebi iyvnen vilhelm riopke da ludvig erhardi.<br />

Oomis Semdgomi ekonomikuri qaosis aRmosafxvrelad riopke fasebze kontrolis<br />

gauqmebasa da fulad re<strong>fo</strong>rmas, anu fulis garkveuli raodenobis saqonlis<br />

garkveul raodenobasTan Sesabamisobis aucileblobas emxroboda, igi fiqrobda,<br />

rom es orive aucilebeli iyo inflaciis aRsakveTad. fulad re<strong>fo</strong>rmas wertili<br />

unda daesva inflaciisTvis. fasebis kontrolis gauqmebas unda daesrulebina<br />

represia.<br />

ludvig erhardi eTanxmeboda riopkes. erhardma Tavisi xedvis dasafiqsireblad<br />

jer kidev omis <strong>dros</strong> dawera memorandumi sabazro ekonomikis Sesaxeb. misi<br />

memorandumidan Canda rom mas nacistebis damarcxeba surda.<br />

debatebSi meore mxares social-demokratiuli partia (sdp) warmoadgenda,<br />

mas saxelmwi<strong>fo</strong> Zalauflebis xelSi Cagdeba surda. sdp-s mTavarma ekonomikurma<br />

ideologma dr. kreisigma, 1948 wlis ivnisSi gamoacxada, rom fasebis da fulis<br />

re<strong>fo</strong>rma ar iqneboda warmatebuli. is mxars uWerda centraluri xelisuflebis<br />

kursis cvlilebas. sdp-s eTanxmebodnen aseve profkavSirebis liderebi,<br />

britaneTis saokupacio administracia, germaneli mwarmoeblebis umravlesoba<br />

da amerikuli administraciis garkveuli nawili.<br />

17


18<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

cvlilebebi<br />

debatebSi ludvig erhardma gaimarjva. radganac mokavSireebs germaniis axal<br />

mTavrobaSi ara-nacistebis xilva surdaT, amitomac erhardi, romlis antinacisturi<br />

Sexedulebebi cxadi iyo, 1945 wels bavariis finansTa ministrad dainiSna.<br />

1947 wels is gaxda britanul-amerikuli ekonomikuri ganviTarebis ofisis<br />

direqtori da, Sesabamisad, aSS-s zonis samxedro mmarTvelis, aSS generlis,<br />

lucius d. kleis mrCeveli. erhardi fulad re<strong>fo</strong>rmasa da fasebis gamoTavisuflebas<br />

uwevda propagandas. mas Semdeg, rac ruseTi mokavSireTa makontrolebeli<br />

sabWodan gamovida, kleim, mis frang da britanel kolegebTan erTad, 1948<br />

wlis 20 ivniss, kviras, fuladi re<strong>fo</strong>rma gaatara. ZiriTadi idea raixs markis<br />

ufro cota raodenobis sxva legaluri valutiT SecvlaSi mdgomareobda —<br />

axal valutas germanuli marka ewodeboda. amis Semdeg, fulis miwodeba<br />

mniSvnelovnad SeizRudeboda da kontrolirebuli fasebis pirobebSic ki,<br />

germanul markebSi naklebi deficiti iyo mosalodneli. fuladi re<strong>fo</strong>rma<br />

uaRresad kompleqsuri iyo. uamrav adamians, romelsac is Seexo, wminda aqtivebi<br />

mniSvnelovnad Seumcirda. saerTo masStabiT fulis miwodeba daaxloebiT 93<br />

procentiT SeizRuda.<br />

imave kvira dRes germanuli britanul-amerikuli ekonomikis sabWom, ludvig<br />

erhardis daJinebuli TxovniTa da social-demokratebis wevrebis sawinaaRmdegod,<br />

fasebis gaTavisuflebis dadgenileba gamosca. es kanoni erhards fasebze<br />

kontrolis gauqmebis uflebas aZlevda.<br />

erhards sakmaod “mxiaruli” zafxuli hqonda. niu-iorkis federaluri<br />

sarezervo bankis ekonomisti klopstoki werda, 1948 wlis ivnisidan agvistos<br />

bolomde “dadgenilebas mohyva fasebis, resursebis ganawilebisa da racionis<br />

regulirebis gauqmeba.”<br />

bostneuli, xili, kvercxi da TiTqmis yvela samomxmareblo produqti kontrolisgan<br />

sruliad gaTavisuflda, xolo sxva produqtebze sakontrolo fasebis<br />

zeda zRvarma mniSvnelovnad aiwia. male SemorCenili regulirebebic gauqmda.<br />

erhardis slogani iyo “usaqmod nu ijdebi — gaauqme rame!”.<br />

fulad re<strong>fo</strong>rmasa da fasebis gamoTavisuflebasTan erTad, mTavrobam aseve<br />

sagrZnoblad Seamcira sagadasaxado ganakveTi. axalgazrda ekonomistma volter<br />

helerma, romelic im <strong>dros</strong> germaniaSi aSS-s samxedro StabSi muSaobda, xolo<br />

Semdeg prezident kenedis ekonomikur mrCevelTa sabWos Tavmjdomare gaxda,<br />

1949 wlis re<strong>fo</strong>rmebs statia miuZRvna. igi werda: eqstremalurad maRali ganakveTebis<br />

damTrgunveli efeqtis aRsakveTad, samxedro mTavrobis #64-e dadgenilebam,<br />

fuladi re<strong>fo</strong>rmis paralelurad, germaniaSi arsebuli gadasaxadebis<br />

didi nawili gaauqma. korporatiuli saSemosavlo gadasaxadi (mogebis gadasaxadi),<br />

romelic progresuli iyo da 35-dan 65 procentmde icvleboda, wrfivi<br />

gaxda da 50 procents gautolda. miuxedavad imisa, rom individualuri saSemosavlo<br />

gadasaxadis umaRlesi ganakveTi 95 procenti darCa, igi mxolod 250<br />

000 germanuli markis zemoT wliur Semosavalze vrceldeboda. kontrastis-<br />

Tvis, 1946 wels mokavSireebma 60 000 raixs markis zemoT (daaxloebiT 6 000<br />

germanuli marka) Semosavlebi 95 procentiT dabegres. 1950 wels saSualo Semosavlebis<br />

mqone germanelisTvis, romlis wliuri Semosavali 2 400 germanul<br />

markaze odnav meti iyo, zRvruli saSemosavlo gadasaxadi 18 procenti iyo.<br />

igive adamiani, romelic 1948 wels ekvivalent Tanxas raixs markebSi iRebda, 85<br />

procentiani saSemosavlo gadasaxadiT ibegreboda.<br />

Semdeg<br />

am yvelaferma germaniis ekonomikaze katalizatoris efeqti moaxdina. voliSi<br />

werda: “qveynis suli uecrad Seicvala. uRimRamo, mSieri, mkvdrebis msgavsi<br />

figurebi, romlebic quCaSi lukmapuris mosapoveblad maTxovrobdnen —<br />

cxovrebas daubrundnen”.<br />

21 ivniss, orSabaTs, maRaziebis daxlebi savse iyo produqciiT da xalxi mixvda<br />

rom axal fuls bevrad ufro meti Rirebuleba gaaCnda, vidre Zvels. vol-


Ddevid r. hendersoni, “germaniis ekonomikuri “saswauli”<br />

ter heleri werda: re<strong>fo</strong>rmebma “swrafad aRadgines fuli, rogorc gadaxdis<br />

upiratesi saSualeba da savaluto stimulebi, rogorc ekonomikuri aqtivobis<br />

warmmarTveli Zala”.<br />

absentizmi (uaris Tqma valdebulebebis Sesrulebaze — mTargmnelis SeniSvna)<br />

aseve daZleuli iyo. 1948 wlis maisSi muSebi samsaxurs kviris ganmavlobaSi<br />

saSualod 9,5 saaTiT acdendnen, rac nawilobriv imiT iyo gamowveuli,<br />

rom isini metad ar afasebdnen maT mier gamomuSavebul fuls da nawilobriv<br />

imiTac, rom maT produqtis saSovnelad an barteriT gasacvlelad uwevdaT gasvla.<br />

oqtombrisTvis absentizmma kviris ganmavlobaSi saSualod 4,2 saaTamde<br />

daiwia. 1948 wlis ivnisSi britanul-amerikuli zonis industriuli produqciis<br />

indeqsi 1936 wlis analogiuri ma<strong>Cven</strong>eblis mxolod 51 procenti iyo. dekembrisTvis<br />

indeqsi gaizarda 78 procentmde. sxva sityvebiT rom vTqvaT, industriuli<br />

produqcia 50 procentze metiT gaizarda.<br />

1948 wlis Semdeg warmoeba ganagrZobda naxtomiseburad zrdas. 1958 wlis-<br />

Tvis samrewvelo warmoebis wliuri ma<strong>Cven</strong>ebeli oTxjer gaizarda 1948 wels Catarebuli<br />

fulis re<strong>fo</strong>rmamde eqvsi Tvis periodis ma<strong>Cven</strong>ebelTan SedarebiT, sawarmoo<br />

produqcia erT sul mosaxleze samjer gaizarda.<br />

radgan erhardis ideebi muSaobda, axali germaniis federaluri respublikis<br />

pirvelma kanclerma konrad adenauerma is germaniis ekonomikis ministrad<br />

daniSna. am Tanamdebobaze igi 1963 wlamde iyo, iqamde sanam Tavad ar<br />

daikava kancleris posti, romelzec 1966 wlamde imyofeboda.<br />

marSalis gegma<br />

aRniSnul angariSSi jer ar iyo naxsenebi marSalis gegma. SeiZleba germaniis<br />

aRorZineba ZiriTadad mas rom mivaweroT? pasuxia – ara. mizezi martivia:<br />

marSalis gegmis mixedviT, germaniisTvis gaweuli finansuri daxmareba arcTu<br />

ise didi iyo. 1954 wlis oqtombramde jamuri daxmareba marSalis gegmidan da<br />

sxva daxmarebis programebidan 2 miliard dolars Seadgenda. 1948 da 1949<br />

wlebSic ki, roca daxmarebebis raodenoba piks aRwevda, marSalis gegmis<br />

daxmareba germaniis nacionaluri Semosavlis 5 procentze nakleb Tanxas<br />

Seadgenda. sxva qveynebs, romlebmac marSalis gegmis mixedviT daxmarebis ufro<br />

didi wili miiRes, ufro dabali ekonomikuri zrda hqondaT, vidre germanias.<br />

garda amisa, rodesac germania daxmarebebs iRebda, igi ixdida reparaciul<br />

da aRdgeniT gadasaxdelebs, romlebic 1 miliard dolarze mets Seadgenda.<br />

dasasrul, yvelaze mniSvnelovania is, rom mokavSireebma germanelebs<br />

yovelwliurad 7,2 miliardi germanuli markis odenobiT (2,4 miliardi dolari)<br />

gadasaxadi dauweses, maT mier germaniaSi ganlagebuli saokupacio Zalebis<br />

xarjis anazRaurebis saxiT (ra Tqma unda, es saokupacio xarjebi gulisxmobda<br />

imas, rom germanias sakuTar Tavdacvaze xarjebi ar esaWiroeboda).<br />

daskvna<br />

is, rac zogierT eqsperts saswaulad miaCnia, namdvilad ar iyo saswauli.<br />

aseT Sedegs ludvig erhardi da fraiburgis skolis sxva warmomadgenlebic elodnen.<br />

maT esmodaT, rom inflacias, fasebis kontrolsa da maRal gadasaxadebs<br />

didi zianis motana SeuZlia, xolo maRali produqtiulobis miRweva inflaciis<br />

SeCerebiT, fasebis kontrolis aRkveTiT da maRali gadasaxadebis zRvruli<br />

ganakveTis SemcirebiTaa SesaZlebeli.<br />

19


20<br />

gamoqveynda 1997 wels<br />

ra daemarTa SvedeTs?<br />

nils-erik sendbergi<br />

Targmna babilina axobaZem<br />

SvedeTis yoveldRiuri wamyvani gazeTis “Dagens Nyheter” saredaqcio<br />

werilebis avtori da ekonomikuri sakiTxebisadmi miZRvnili ocamde<br />

wignis Tanaavtori<br />

erT <strong>dros</strong> ori, erTmaneTis msgavsi, Zalian patara qveyana arsebobda. orive<br />

qveyana orive msoflio oms gadaurCa; mravali saukunis manZilze orive damoukidebeli<br />

iyo; orives erTnairi, sxva qveynebisgan gamorCeuli, samrewvelo<br />

struqtura hqonda da iq ganlagebuli kargi reputaciis mqone kompaniebi mxolod<br />

maRalxarisxovan produqcias uSvebdnen.<br />

am or qveyanas Soris erTaderTi mniSvnelovani gansxvaveba bunebrivi simdidreebi<br />

iyo. erTi madneulis sabadoebs, xe-tyisa da hidroenergoresursebis<br />

did marags flobda, meores ki patara, sul ramdenime Zroxis samyofi saZovris<br />

garda araferi gaaCnda, mosaxleobas mxolod bejiTi SromiTa da gamWriaxobiT<br />

gahqonda Tavi.<br />

SvedeTisa da Sveicariis Sedarebidan aSkarad Cans, rom 1970 wlidan SvedeTis<br />

ekonomikaSi raRac Seicvala. meore msoflio omis Semdeg orive qveyana<br />

mSvenier mdgomareobaSi iyo. orivem neitraliteti SeinarCuna im TvalsazrisiT,<br />

rom saomar moqmedebebSi uSualod ar CarTulan da meomar mxareebTan<br />

aqtiur vaWrobas awarmoebdnen. 1945 wels SvedeTisa da Sveicariis<br />

samrewvelo struqturebi srul wesrigSi iyo da dangreuli evropis rekonstruqciisTvis<br />

marSalis gegmiT gamoyofili TanxiT Seqmnili xelsayreli bazris<br />

asaTviseblad emzadebodnen. bunebrivi simdidris gamo SvedeTs aSkara upiratesoba<br />

GgaaCnda.<br />

orive qveyanas mrewvelobis TiTqmis erTnairi struqtura hqonda _ didi<br />

saerTaSoriso kompaniebis sakmaod farTo qseli. gansxvaveba is iyo, rom SvedeTis<br />

mrewveloba umetesad warmoebis iseT saSualebebze amaxvilebda yurad-<br />

Rebas, romelic evropis qveynebis aRorZinebas esaWiroeboda. SvedeTis ekonomikas<br />

aras<strong>dros</strong> hqonia iseTi brwyinvale sastarto pirobebi, rogorc 1945 wels.<br />

omis Semdeg Sveicariuli frankis Rirebuleba 0.9 Svedur kronas udrida.<br />

dRes ki (1997 wlis ivnisi) misi Rirebuleba 5.65 Sveduri kronaa. 1970 wels Svede-<br />

Ti ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis reitingul siaSi erT sul<br />

mosaxleze mTliani Sida produqtis mixedviT mesame adgilze iyo, Sveicaria ki<br />

meoreze da axlac imave adgilzea, magram SvedeTi me-17 adgilze CamoqveiTda.<br />

Sveicariis mimdinare angariSebi yovelwliurad dadebiTi saldoTi xasiaTdeba,<br />

SevedeTis ki 1965 wlidan ganuxrelad deficituria.<br />

korporacia ABB-s ekonomistebma am ori qveynis mier bolo 25 wlis manZilze<br />

warmoebuli TiTo kilogrami eqsportis fasebi Seadares. xvedriTi Rirebuleba<br />

ase ganisazRvra: erTi kilogrami jarTi Rirs 0.5 Sveduri krona, erTi kilogrami<br />

sahaero xomaldi 10 000 Sveduri krona. bolo 25 wlis manZilze Sveicariis<br />

saeqsporto fasebi ise gaizarda, rom eqsportis 90 procentma wina saSualo<br />

ma<strong>Cven</strong>ebels gadaaWarba. Seveduri eqsportis safaso struqtura ki arsebiTad<br />

ucvleli darCa, garda ori mniSvnelovani gamonaklisisa: eriqsonis mobiluri<br />

tele<strong>fo</strong>nebi da astras medikamentebi.<br />

Sveicarias yvelaze dabali saprocento ganakveTi aqvs dasavleT evropaSi,<br />

SvedeTs ki erT-erTi yvelaze maRali, gansakuTrebiT mas Semdeg, rac 1985 wels<br />

saprocento ganakveTis kontroli gauqmda.<br />

samociani wlebidan gadasaxadebi da saxelmwi<strong>fo</strong> xarjebi SvedeTSi ufro<br />

swrafad gaizarda vidre sadme sxvagan. axla gadasaxadebi mSp-s 55 procents


nils-erik sendbergi, “ra daemarTa SvedeTs?”<br />

Seadgens, saxelmwi<strong>fo</strong> xarjebi ki 65 procents ascda. igive monacemebi<br />

SveicariaSi Sesabamisad 33 da 37 procentia.<br />

1973-77 wlebSi SvedeTi evrokavSiris savaluto sistemis monawile iyo. iq<br />

ramdenjerme moxda devalvacia da 1976 wlis Semdeg Sveduri krona TiTqmis<br />

yvela valutasTan mimarTebaSi gaufasurda. Sveicarias mcocavi savaluto<br />

kursi aqvs da misi valuta sxva qveynebis valutasTan mimarTebaSi gamudmebiT<br />

myardeba. 1963-95 wlebSi Sveicariiis inflacia SvedeTis inflaciis 40 procents<br />

Seadgenda.<br />

magram Sveicarias iseTi xelsayreli pirobebi ar aqvs, rogorc SvedeTs.<br />

piriqiT, SvedeTs ufro erTgvarovani mosaxleoba hyavs da, rac mTavaria,<br />

didZali bunebrivi simdidre da grZeli sanapiro zoli gaaCnia (sazRvao fraxti<br />

ufro iafia vidre saxmeleTo).<br />

Tu Zlieri politikuri xelmZRvaneloba da didi saxelmwi<strong>fo</strong> seqtori raime<br />

upiratesobas niSnavs, SvedeTi uaRresad mdidari unda iyos, Sveicaria ki Camor-<br />

Cenili, radgan 1521 wlidan moyolebuli (mas Semdeg,Erac Zalaufleba gustav<br />

vasam aiRo xelSi) SvedeTs mudmivad uaRresad Zlieri centralizebuli xelisufleba<br />

hyavda da droTa ganmavlobaSi iq gacilebiT didi saxelmwi<strong>fo</strong> seqtori<br />

Camoyalibda vidre sxva romelime qveyanaSi. meore mxriv, Sveicarias Zalian<br />

susti centraluri mTavroba da mcire saxelmwi<strong>fo</strong> seqtori gaaCnia. referendumis<br />

sistema umciresobaTa dacvas uzrunvelyofs da adgilobrivTa azrs<br />

iTvaliswinebs.<br />

SvedeTisa da Sveicariis Sedareba cxadyofs, rom samociani wlebis bolodan<br />

SvedeTis ekonomikam (SvedeTis politikamac) seriozuli cvlileba ganicada.<br />

am statiaSi SevecdebiT avxsnaT ra moxda da ratom.<br />

II. dawyeba dagvagvianda<br />

,,Sualeduri gza” — mSvenieri kompromisi sabWour centralizebul mmar-<br />

Tvelobasa da amerikul kapitalizms Soris — ase daaxasiaTa SvedeTi amerikelma<br />

Jurnalistma markis Caildsma 1936 wels gamoqveynebul amave saxelwodebis<br />

wignSi. Tumca es daxasiaTeba arc SvedeTis industrializaciis dasawyiss<br />

Seesabameba da arc 1970-iani wlebis Semdgom periods.<br />

mrewvelobis ganviTareba SvedeTSi gvian daiwyo. mecxramete saukunis Sua<br />

xanebidan erToblivi saaqcio sazogadoebebis, mewarmeobis sruli Tavisuflebisa<br />

da Tavisufali sakredito bazris Sesaxeb mTeli rigi kanonebi miiRes,<br />

rasac mrewvelobis ganviTareba mohyva. Svedebis gamWriaxobisa da racionalurobis<br />

safuZvelze mTeli rigi sawarmoebi gaixsna. es iyo mewarmeobis ayvavebis<br />

xana. 1892_1911 wlebSi kerZo pirebis mier gaxsnili TerTmeti sawarmo mogvianebiT<br />

msxvil saerTaSoriso korporaciebad iqca: Sandvik, Nobel, Atlas Copco, SCA,<br />

Ericsson, Alfa Laval, Munksjö, Facit, Bahco, SKF, AGA, ASEA, Electrolux, STAB, SAAB.<br />

meore msoflio omis Semdeg SvedeTSi mxolod oTxi didi kompania daarsda: IKEA,<br />

Tetra-Pak, Gambro da Hennes & Mauritz.. am sami novatoruli kompaniidan ori Svede-<br />

Tidan wavida. novatoruli kompaniebi swrafad gaizarda da male saerTaSoriso<br />

kompaniebad iqca. es, rasakvirvelia, imiT iyo ganpirobebuli, rom SvedeTis<br />

bazari Zalian patara iyo, radgan saSualo ojaxuri Semosavali msoflios sxva<br />

qveynebisas ver Seedreboda. masStaburi ekonomikidan sruli mogebis misaRebad<br />

kompaniebs eqsporti unda ewarmoebinaT. 1876 wels daarsebulma eriqsonma 1900<br />

wels Tavisi produqciis 90 procenti sazRvargareT gaitana.<br />

amave faqtoris gamo sxva kompaniebmac daiwyes sazRvargareT savaWro qselis<br />

Seqmna, mere ki sawarmo-filialebic daaarses. didi Sveduri korporaciebi<br />

male saerTaSoriso kompaniebad iqcnen, 50 wliT adre vidre saerTaSoriso mimomxilvelni<br />

am termins (multinational) gaigonebdnen da mis gagebas (amaod)<br />

Seecdebodnen. amas paradoqsuli, magram logikuri axsna aqvs: SvedeTi Zalian<br />

patara iyo da Tu kom-paniebs gafarToeba da mzardi saerTaSoriso<br />

konkurenciis pirobebSi Tavis ga-darCena surdaT, sazRvargareT unda<br />

damkvidrebuliyvnen.<br />

21


22<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

magram sakiTxavia, saukuneebis gasayarze ram gamoiwvia SvedeTSi axali kompaniebis<br />

aseTi didi nakadis warmoSoba? SvedeTs ar gaaCnda iseTi upiratesobani,<br />

rogoric maRalganviTarebuli sakredito bazari an mowinave saganmanaTleblo<br />

sistemaa. piriqiT, iq sxva qveynebze gvian daiwyo ganviTareba. garkveuli<br />

teqnikis importi, romlis saSualebac maSin iyo (Tumca im <strong>dros</strong> amdagvar<br />

imports Zalian mcire masStabi hqonda), kompaniebis zrda-ganviTarebis mTavar<br />

mizezad ver gamodgeba.<br />

amis mizezi nawilobriv sagadasaxado sistema iyo. pirvel msoflio omamde<br />

sagadasaxado tvirTi daaxloebiT 8 procents udrida. gadasaxadebma omis<br />

dawyebis Semdeg aiwia, magram 1920-ian wlebSi is mainc Semosavlis mxolod 12 _<br />

13 procents Seadgenda, rac dRevandeli fasebiT 4 _ 5 milion Svedur kronamde<br />

aRwevs. es imas niSnavs, rom warmatebul sawarmos SeeZlo Tavisi Semosavlebis<br />

udidesi nawili SeenarCunebina da sakuTri Sexedulebisamebr ganekarga. sxva<br />

sityvebiT, kompaniebis gaxsnis, muSaobisa da investirebis Zlieri ekonomikuri<br />

stimuli arsebobda.<br />

meore mizezi industrializaciis dawyeba iyo. axali teqnologiebis ganvi-<br />

Tareba nulidan iwyeboda da SedarebiT nela vrceldeboda. amitom, adamians,<br />

romelsac idea mouvidoda da mas komerciuli mizniT gamoiyenebda, droebiT<br />

monopolia hqonda masze da did fuls Soulobda.<br />

asi wlis manZilze, 1870-dan 1970 wlamde, SvedeTs ekonomikuri zrdis ufro<br />

maRali ma<strong>Cven</strong>ebeli hqonda vidre sxva industriul qveynebs. ratom? amasTan dakavSirebiT<br />

oTxi faqtori SeiZleba gamoiyos:<br />

a) SvedeTSi mrewvelobis ganviTareba gvian daiwyo, amitom, teqnikis da, rac<br />

mTavaria, kapitalis importis SesaZlebloba arsebobda;<br />

b) gamogonebaTa da novatoruli ideebis nakadi axlad aRmoCenil energiis<br />

wyaros – eleqtroenergias ukavSirdeboda. bunebrivi resursebis, magaliTad,<br />

hidroenergiis, gamoyeneba axal teqnologiebs warmoSobda, maT Soris erT-er-<br />

Ti iyo Sveduri samrewvelo kompaniis “ASEA”-s mier gamoSvebuli maRalZabviani<br />

mudmivi denis gadamcemi;<br />

g) uaRresad liberalurma ekonomikam dabalSemosavliani soflis meurneobidan<br />

muSaxelis mrewvelobisa da momsaxurebis maRalanazRaurebad sferoSi<br />

migracia gamoiwvia, ramac didi manZilebisa da meCxeri mosaxleobis miuxedavad,<br />

mSeneblobasa da infrastruqturaSi sakmaod didi investiciebi mimarTa;<br />

d) Sida bazris simciris gamo aucilebeli gaxda eqsportis warmoeba da<br />

ucxouri kompaniebis gaxsna-gafarToeba. mrewvelobis ganviTarebam Svedebs<br />

swrafad Camouyaliba sistematuri azrovnebis stili da didi, moqnili organizaciebis<br />

marTvis unari, rac maTi konkurentunarianobis mniSvnelovan iaraRad<br />

iqca. magaliTad, aviRoT oTxi qveyana _ SvedeTi, aSS, safrangeTi da (SesaZloa)<br />

ruseTi; aqedan SvedeTi yvelaze patara qveyanaa imisTvis, rom sakuTari samxedro<br />

aviacia ganaviTaros.<br />

garda amisa, ormocdaaTian-samocian wlebSi dasavleT evropas SvedeTis<br />

mrewveloba ZiriTadad rekonstruqciisTvis saWiro warmoebis saSualebebs awvdida.<br />

saeqsporto seqtori SvedeTSi, mogvianebiT, 1949 wlis agvistoSi gaizarda,<br />

britaneTis msgavsad, xolo Svedurma kronam dolarTan mimarTebaSi 30 procentiani<br />

devalvacia ganicada. yvela ucxour valutasTan mimarTebaSi devalvaciis<br />

saSualo done 15 procents Seadgenda. samrewvelo saqonlis sagareo vaWroba<br />

1950-iani wlebidan yovelwliurad 8 procentiT izrdeboda.<br />

III. 1970 wlidan “Sualeduri gza” daRma daeSva<br />

1950-ian wlebSi SvedeTis saSualo zrdis tempi 3,4 procenti iyo. 1960-ian<br />

wlebSi 4,6 procenti, 1970-ian wlebSi 2 procenti, 80-ian wlebSi ki kidev ufro<br />

mcire.<br />

ratom?<br />

albaT imitom, rom dasavleT evropis omis Semdgomi rekonstruqciis dasrulebis<br />

gamo SvedeTma saxarbielo mdgomareoba dakarga savaWro bazarze. Sve-


nils-erik sendbergi, “ra daemarTa SvedeTs?”<br />

deTma 1974 da 1980 wlebSi ori navTobkrizisi gamoiara, Tumca maTi zegavlena<br />

ise mZime ar iyo, rogorc sxva qveynebSi, iafi hidroenergiis SedarebiT didi<br />

xvedriTi wilis gamo.<br />

1970 wlamde SvedeTi msoflios sxva qveynebs TiTqmis fexdafex mihyveboda.<br />

is breton vudsis savaluto sistemis wevri iyo. magram 1973 wlidan, mas Semdeg,<br />

rac breton vudsis xelSekruleba sabolood gauqmda, SvedeTma xelaxali krizisi<br />

ganicada. eqvsi wlis manZilze, 1976-82 wlebSi, xuTmagi devalvacia moxda,<br />

ris Sedegadac kronas Rirebuleba daaxloebiT 45 procentiT Semcirda. magram<br />

SvedeTSi fasebi ufro mkveTrad izrdeboda vidre msoflios sxva qveynebSi.<br />

bolos, 1989 wels, SvedeTma valutaze kontroli gaauqma. saprocento ganakveTi<br />

axla saerTaSoriso doneze ganisazRvreboda, ramac, bunebrivia,<br />

saprocento ganakveTebis mkveTri ryeva gamoiwvia, radgan Sin da gareT ukve yvelam<br />

icoda, rom SvedeTSi fasebis krizisi maSinve devalvacias gamoiwvevda. 1992<br />

wels “riksbankma” (SvedeTis centraluri banki) erTi dRiT 500 procentiani<br />

saprocento ganakveTis dawesebiT uimedo TavdacviTi RonisZiebebis gatareba<br />

scada, magram kronas savaluto kursis SenarCuneba ver SeZlo. savaluto kursi<br />

Tavis nebaze miuSves da man maSinve 30 procentiT daiwia.<br />

mTlianad dasavleT evropam 1990-iani wlebis dasawyisSi namdvili Soki ganicada.<br />

inflacia Semcirda, magram saprocento ganakveTi gaizarda, nawilobriv<br />

germanuli saprocento ganakveTis zrdis gamo, rasac kvlav unificireba mohyva.<br />

iseT mdidar qveyanasac ki, rogoric dasavleT germania iyo, uzarmazari Zalisxmeva<br />

dasWirda, rom yofili germaniis demokratiuli respublikis mierTebis<br />

SeMdeg socialisturi diqtaturis mier ganadgurebuli meurneobisTvis suli<br />

STaebera.<br />

magram saprocento ganakveTi SvedeTSi ufro metad gaizarda, vidre sxva<br />

qveynebSi, ramac qonebisa da fulis bazris gacilebiT mZime kraxi gamoiwvia vidre<br />

sazRvargareT. xuTmagi gakotreba moxda. umuSevrobam mkveTrad imata _<br />

daaxloebiT 8 procentamde. umuSevrobis SemweobaTa dasafarad saxelmwi<strong>fo</strong><br />

fuls sesxulobda. aman saxelmwi<strong>fo</strong> seqtoris davalianebis warmoSoba (biujetis<br />

deficiti) gamoiwvia, ramac mSPPPpPP-s<br />

10 procentze meti Seadgina. oTx weliwadSi<br />

erovnuli vali gaoTxmagda.<br />

Sida krizisi<br />

1970-iani wlebis dasawyisSiP SvedeTis saxelfaso xarjebma mkveTrad imata.<br />

1973-76 wlebSi samrewvelo xelfasebi 59 procentiT gaizarda. imave periodSi<br />

riksdagma, SvedeTis parlamentma saxelfaso <strong>fo</strong>ndis dabegvra 109 procentiT<br />

gazarda. amis Semdeg premier-ministrma olof palmem gamoacxada, rom saxelfaso<br />

<strong>fo</strong>ndis dabegvriT riksdagma ,,sagadasaxado Semosavlis axali wyaro” aRmoaCina,<br />

magram axali re<strong>fo</strong>rmebisTvis riksdags ufro meti fuli sWirdeboda.<br />

sam weliwadSi saxelfaso xarjebi 80 procentiT gaizarda. am xarjebs firmebi<br />

fasebis zrdiT ver inazRaurebdnen, radgan saeqsporto fasebs msoflio<br />

bazari gansazRvravda, Svedur kompaniebs ki fasebis regulirebaSi wamyvani roli<br />

ar hqondaT. amgvarad, korporaciuli mogebis wyaro gaqra.<br />

1973 wels, breton vudsis xelSekrulebis sabolood gauqmebisas, SvedeTi<br />

evrokavSiris imdroindeli wevri qveynebis savaluto sistemis “sneikis” asocirebuli<br />

wevri gaxda. es imas niSnavda, rom SvedeTs valutis fiqsirebuli kursi<br />

unda SeenarCunebina germanul markasTan mimarTebaSi. sxva sityvebiT, produqtiulobis<br />

zrdis mizniT aweuli saxelfaso xarjebi SvedeTSi ufro maRali ar<br />

unda yofiliyo vidre dasavleT germaniaSi.<br />

sakiTxavia, Svedi politikosebi an kompaniis mmarTvelebi, an profkavSirebi<br />

Tu xedavdnen am SezRudvis Sedegebs?<br />

1976-81 wlebSi SvedeTma oTxjer moaxdina devalvacia sul 30 procentiT.<br />

magram es sakmarisi ar aRmoCnda. misi saeqsporto mrewveloba kvlav kargavda<br />

xvedriT wils bazarze.<br />

23


24<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

SvedeTis socuzrunvelyofisa da daxmarebis programebi Zalian didia, rac<br />

mTlianad saxelmwi<strong>fo</strong> Semosavlidan finansdeba. rodesac kompaniebi, romlebic<br />

gadasaxadebs veRar ixdidnen, warmoebas xuravdnen da muSebs samsaxuridan<br />

iTxovdnen, gadasaxadebiT miRebuli Semosavlebis araadekvaturad izrdeboda<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> xarjebi. 1976-81 wlebSi saxelmwi<strong>fo</strong> xarjebi mSp 50 procentidan 60<br />

procentamde gaizarda. msoflio omSi Cabmul qveynebsac ki ar ganucdiaT saxelmwi<strong>fo</strong><br />

xarjebis aseTi zrda.<br />

1970-iani wlebis Sua xanebSi SvedeTis mTavrobam ucxouri sesxebis aReba<br />

daiwyo. es axali ar iyo. SvedeTi fuls sazRvargareT XIX saukunis bolosac<br />

sesxulobda, ZiriTadad imisaTvis, rom rkinigzis mSenebloba daefinansebina.<br />

1970-iani wlebis Sua xanebidan SvedeTis mTavrobam daaxloebiT 600 000 milioni<br />

Sveduri krona isesxa sazRvargareT. es sesxi rom investiciebisTvis yofiliyo<br />

gamiznuli, rogorc XIX saukuneSi, maSin SvedeTSi investicia mniSvnelovnad<br />

didi iqneboda da Sesabamisad, misi Sedegic. magram, saxelmwi<strong>fo</strong>s ucxouri<br />

valebis zrdis kvalobaze, sainvesticio koeficienti mcirdeboda: 1975-<br />

61 wlebis sainvesticio koeficientma 21-dan 14 procentamde daiwia.<br />

kapitalis importisa da investiciis dabali koeficientebi gvafiqrebinebs,<br />

rom SvedeTis ekonomikaSi yvelaferi rigze ar iyo. zrda-ganviTarebis xelSemwyobi<br />

meqanizmi aRar moqmedebda.<br />

nasesxebi 600 milioni Sveduri marka saxelmwi<strong>fo</strong>m sami wlis ganmavlobaSi<br />

daxarja. magram Sedegi is iyo, rom umuSevroba gaizarda, investiciebi ki Semcirda.<br />

erT mexuTedze meti Sromisunariani adamiani Sromis bazridan ganidevna<br />

— zogi aSkarad umuSevari darCa, zogi dasaqmebis sxvadasxva programebSi CaerTo<br />

“Sromis bazriT gamowveuli” umuSevrobis programis farglebSi, zogi ki _<br />

rogorc ltolvili. amgvarad, namdvilma umuSevrobam, Tu SeiZleba ase iTqvas,<br />

20 procents gadaaWarba.<br />

ra meqanizmebi iwvevs ganviTarebuli saxelmwi<strong>fo</strong>s sawarmoo bazis aseT<br />

Sesustebas?<br />

IV. ras niSnavda socializmi?<br />

1. politikis prerogativa<br />

1932 wels SvedeTma social-demokratiuli mTavroba airCia. mas Semdeg (1991<br />

-94 wlebis garda) social-demokratiuli politika ganagebs qveyanas da mas Tavisi<br />

kvalic daaCnia. aman mniSvnelovani gavlena iqonia SvedeTSi politikuri<br />

azrovnebis Camoyalibebaze.<br />

a) social-demokratiuli partia profkavSirul moZraobasTan Tanaarsebobs.<br />

orive organizacias arsebiTad erTi da igive wevrebi hyavs da erToblivi<br />

interesebisTvis ibrZvian rogorc riksdagSi (parlamenti), ise mis gareT. profkavSirebi<br />

finansurad uWeren mxars mmarTvel partias da saarCevno kampaniis<br />

<strong>dros</strong> maTi saarCevno meqanizmis funqcias asruleben. samagierod, partiam kanonmdemlobis<br />

gamoyenebiT profkavSirebs yvelaze privilegirebuli mniSvneloba<br />

mianiWa. profkavSirebis moTxovniT mmarTvelma partiam SemoiRo kanoni,<br />

romelic damsaqmeblebTan mimarTebaSi profkavSirebis pozicias amyarebs. saqme<br />

exeba SvedeTis Sromis kanonmdeblobas. profkavSirebis aqtiuri qmedebis TiTqmis<br />

usazRvro uflebebi adamianis uflebebis ganuyofeli nawilis saxiT aris<br />

konstituciaSi Setanili.<br />

am simbiozma profkavSirTa konfederaciisa da social-demokratiuli partiis<br />

Tanavarskvlavedi (LO-SAP) Seqmna, romelic SvedeTis politikaSi gabatonebuli<br />

Zalaa. mewarmeoba, romelic profkavSirebTan ver rigdeba, SesaZloa<br />

mTavrobasac daupirispirdes;<br />

b) social-demokratiul partias TiTqmis monopolia aqvs sakanonmdeblo<br />

xelisuflebaze. sxva partiebisgan gansxvavebiT, social-demokratebs mkafiod<br />

aqvT warmodgenili rogori unda iyos sazogadoeba yoveli moqalaqisTvis.<br />

liberalizms poperisa da haiekis Teoriebze agebuli Ria sazogadoeba surs,


nils-erik sendbergi, “ra daemarTa SvedeTs?”<br />

socializms ki ukiduresad obieqturi ganviTareba da erTxel da samudamod<br />

gamokveTili da Camoyalibebuli sazogadoeba. farTod Carevis gziT socialdemokratiuli<br />

partia Tavisi miznebis Sesabamis institutebs qmnis qveyanaSi.<br />

yvela xvdeba, rom, moswonT Tu ar moswonT, social-demokratiul sazogadoebaSi<br />

cxovroben;<br />

g) social-demokratia aTwleulebis manZilze monopolias axorcielebda,<br />

rodesac ekonomikis daCqarebuli zrda mimdinareobda da, masTan erTad, cxovrebis<br />

donisac. yovelive amis Semdeg am partiis politikis gamarTleba Zalian<br />

Znelia. 30-ian wlebSi Sveduri mrewvelobis aseTi warmatebiT gafarToebis mizezi<br />

20-ian wlebSi ganxorcielebuli swori racionalizacia iyo, romelmac mas<br />

saSualeba misca saerTo depresias evropis yvelaze efeqtiani sawarmoo meqanizmiT<br />

daxvedroda. amas daemata mcire devalvacia da 1931 wels SvedeTis oqros<br />

standartis sistemidan sxva qveynebze adre gamosvla.<br />

1950-60-ian wlebSi SvedeTis ekonomika warmatebiT viTardeboda, rasac xeli<br />

Seuwyo dasavleT evropaSi sawarmoo saSualebebis eqsportma da muSaxelis soflis<br />

meurneobidan mrewvelobaSi gadasvliT gamowveulma sawarmoo mogebam.<br />

magram, dasaqmebisa da Semosavlebis zrdis gamo, social-demokratia sistematurad<br />

iwerda qulebs. ganviTarebas mudam mmarTvel partias ukavSirebdnen.<br />

ai, es aris social-demokratiis gabatonebisa da politikuri kulturis<br />

erTgvarovnebis erT-erTi mTavari mizezi. partiam ,,problemis <strong>fo</strong>rmulirebis<br />

prerogativa” moipova da, rac mTavaria, problemebis gadaWris monopoliac.<br />

saarCevno debatebidan dawyebuli, saswavlo saxelmZRvaneloebiT damTavrebuli,<br />

yvelaferSi igrZnoboda, rom sazogadoebis TiTqmis yvela mTavari problema<br />

politikuri seqtoris CareviT wydeboda.<br />

droTa ganmavlobaSi aseTi mentaliteti partiis zogierTi oponentisTvisac<br />

misaRebi gaxda. saxelmwi<strong>fo</strong> seqtoris gafarToebas SigadaSig winaaRmdegoba<br />

xvdeboda. zogierTma ,,opoziciurma” partiam social-demokratebs gaaswro,<br />

rodesac sistematurad iTxovda axali valdebulebis aRebas “sazogadoebisgan”,<br />

raSic centraluri da adgilobrivi mTavrobis uflebamosilebebis gazrda<br />

igulisxmeboda.<br />

rodesac social-demokratiam Tanasworobis radikaluri idea wamoayena,<br />

opoziciam yvela materialuri stimulis gauqmebis ekonomikuri Sedegebi gaakritika,<br />

magram TviTon Tanasworobis ideas, rac am princips edo safuZvlad, inteleqtualurad<br />

ver daupirispirda.<br />

social-demokratiam SvedeTSi politikuri azrovnebis Camoyalibebaze<br />

gavlenis moxdena moaxerxa da yvela problemis gadaWris politikur berketebs<br />

daeufla.<br />

2. marqsis memkvidreoba<br />

social-demokratia marqsis qmnilebaa. marTalia, Tavad revolucia partiam<br />

maleve dagmo, magram warmoebis saSualebebis nacionalizacia didxans rCeboda<br />

mis mTavar idead, bolos da bolos ideologiurad mainc. ganaxlebul programaSi,<br />

romelic partiis 1920 wlis kongresze miiRes, naTqvamia “warmoebis saSualebebis<br />

kerZo-kapitalisturi sakuTrebis gauqmebis, masze sazogadoebrivi<br />

kontrolis dawesebisa da misi sazogadoebis kuTvnilebad gamocxadebis Sesaxeb,<br />

agreTve, arsebuli daugegmavi warmoebis sazogadoebis realuri moTxovnilebis<br />

mixedviT dagegmili da gafarToebuli perspeqtiuli socialisturi<br />

warmoebiT Secvlis” Sesaxeb.<br />

magram partiam male ukuagdo swrafi nacionalizaciis moTxovna. amas ori<br />

mizezi hqonda, orive pragmatuli.<br />

partiaSive bevri Tvlida, rom nacionalizaciis ganxorcieleba ioli ar iyo.<br />

partias ar hqonda mza gegma, rac u<strong>Cven</strong>ebda, rom saxelmwi<strong>fo</strong> an profkavSirebi,<br />

an axali “sawarmoo sabWoebi” rogor unda gaZRolodnen bizness da rogor<br />

unda daegegmaT warmoeba.<br />

25


26<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

partiis Sida debatebis erT-erTi mTavari figura, parnils karlebi, mesakuTris<br />

sxvadasxva funqciis TandaTan “sazogadoebaze” gadatanas moiTxovda.<br />

oficialuri nacionalizacia saxifaTo da uadgilo iyo. kanonmdeblobiT<br />

kapitalistebis ganiaraReba da maTi sakuTrebis nawilis dabegvris gziT Camor-<br />

Tmevac SeiZleboda. pragmatulma politikam ajoba. partiam, wminda pragmatuli<br />

mizezebis gamo, ukan waiRo sruli nacionalizaciis moTxovna. araviTari pirdapiri<br />

da aSkara kavSiri saxelmwi<strong>fo</strong> sakuTrebasa da maRal Semosavlebs Soris ar<br />

arsebobda. Tumca, nacionalizaciis koncefcia ideologiurad mainc ganagr-<br />

Zobda arsebobas.<br />

magram praqtikuli amocanebi mtkice iyo. partiis mTavar amocanas warmoadgenda<br />

warmoebis ise gafarToeba uaxloes momavalSi, rom muSaTa klasis Semosavlebi<br />

gazrdiliyo. industrializaciis pirvel dekadaSi Semosavalebi ukiduresad<br />

araTanabrad nawildeboda. marTalia, xalxis soflis meurneobidan<br />

mrewvelobaSi gadasvliT maTi Semosavlebi gaizarda, magram axali sawarmoo<br />

gaerTianebebis mier warmoqmnili dovlaTi sawarmos mflobelTa xelSi rCeboda.<br />

es xels uwyobda gafarToebas, radgan mdidrebis reinvestireba xdeboda.<br />

magram Semosavlebi rom ufro Tanabrad ganawilebuliyo, moxmareba investiciebis<br />

xarjze gaizrdeboda da dRevandel Taobas cxovrebis ufro dabali done<br />

eqneboda.<br />

saukunis mijnaze aTeuli wlebis manZilze grZeldeboda Semosavlebis ara-<br />

Tanabari ganawileba, magram am aspeqtze post-faqto kritikosebi dumdnen.<br />

3. Svedi superkeinzianelebi<br />

Svedebis SedarebiT uvneblad gamosvlas 30-iani wlebis depresiidan axali<br />

social-demokratiuli politikis did warmatebad, anu keinzianuri ideebis<br />

swraf danergvad miiCneven. es aris post-faqto konstruqcia. 1931 wlis seqtemberSi<br />

Svedebma pirvelebma Tqves uari oqros standartze. amis Sedegad maTi<br />

valuta gaufasurda. oficialurma diskontma (,,riksbankis” saprocento ganakveTi)<br />

1933 wels 8 procentidan 2.5 procentmde daiwia. sruliad SemTxveviT,<br />

1933 wlis gazafxulze sterlingTan mimarTebaSi Sveduri kronis ukiduresad<br />

dabali kursi Camoyalibda. krona Zalian gaufasurda, rasac saeqsporto mrewvelobaSi<br />

SekveTebis, mogebis da dasaqmebis zrda mohyva. ai, es iyo is mTavari<br />

mizezi, ris gamoc SvedeTma depresias ufro swrafad daaRwia Tavi vidre sxva<br />

qveynebma. gadasaxadebisa da saxelmwi<strong>fo</strong> xarjebis pirobebSi ekonomikuri politika<br />

Zalian cotas niSnavda. piriqiT, 1930-iani wlebis Sua xanebSi saxelmwi<strong>fo</strong><br />

xarjebi mSp-s procentebis mixedviT odnav Semcirda, magram partias ekonomikis<br />

naciolizaciis an, sul cota, gakontrolebis ambicia mainc isev hqonda. amis<br />

gamo iyo, rom SvedeTma sxva qveynebze ufro ukeT SeiTvisa ekonomikis fluqtuaciis<br />

kontrolis keinziseuli recepti.D<br />

1930-ian wlebSi yvela ekonomisti fiqrobda imaze, Tu ra gziT SeeZlo<br />

saxelmwi<strong>fo</strong>s umuSevrobis mospoba da ekonomikis kvlav aRorZineba, magram fiqri<br />

sul ar iyo saWiro. milTon fridmeni da ana Svarci (A Monetary History of the<br />

United States) amtkiceben, rom 1930-33 ww. federalurma sarezervo sistemam fulis<br />

maragi erTi mesamediT Seamcira; depresiis ZiriTadi mizezi swored es iyo.<br />

meore mTavari mizezi farTod gavrcelebuli proteqcionizmi gaxldaT. 1930<br />

wels kongresma smut-holis aqti daamtkica, rac 25 000 dasaxelebis saqonelze<br />

savaWro SezRudvebis nebas iZleoda. proteqcionizmi swrafad gavrcelda. amis<br />

gamo, 1930-33 wlebSi msoflio savaWro fasi erTi mesamediT Semcirda da mravalma<br />

qveyanam saeqsporto mrewvelobis didi nawili dakarga.<br />

amgvarad, depresia ZiriTadad politikuri gadawyvetilebebidan momdinareobda<br />

da ara Sromis bazris politikis gamo.<br />

SvedeTma ukiduresi keinzianuri kursi airCia. es nawilobriv imis gamo moxda,<br />

rom Svedi ekonomistebis erTi Taoba, e.w. stokholmis skola, umTavresad<br />

keinzis receptSi mocemul saxelmwi<strong>fo</strong> stimulis ideas uwevda rekomendacias.


nils-erik sendbergi, “ra daemarTa SvedeTs?”<br />

meore da yvelaze mniSvnelovani mizezi is iyo, rom keinzi social-demokratias<br />

ekonomikuri kontrolis axal arguments sTavazobda, rac partiis mTavari<br />

sazrunavi iyo.<br />

Semdeg omi atyda da SvedeTma Tavisi ekonomika omis saWiroebebze aago, Tan<br />

Zlieri centralizebuli kontroli ar Seuwyvetia. omis Semdeg perioduli<br />

fluqtuacia ganaxlda da, masTan erTad, keinziseuli kontrolis ekonomikur<br />

argumentebsac axali asparezi mieca. magram, nebsiT Tu uneblieT, yvelam<br />

daiviwya, rom keinzis stabilizaciis recepti arsebiTad izolirebuli<br />

ekonomikisTvis iyo dawerili, saxelmwi<strong>fo</strong> stimulis Sedegebi qveynis farglebs<br />

ar unda gascileboda. keinzma Tavis receptSi importisa da eqsportis<br />

kontroli gaaerTiana.<br />

iseT patara da Ria qveyanaSi, rogoric SvedeTia, sadac mTeli simZime sagareo<br />

vaWrobaze modis, keinzis politikam cudad imuSava. rodesac aseTi qveyana<br />

sagareo vaWrobas imisTvis gamoiyenebs, rom saxelmwi<strong>fo</strong>m ekonomikuri fluqtuacia<br />

akontrolos, sagareo vaWrobis dakargviT imdens izaralebs, rasac<br />

Sida, ufro stabiluri bazari ver aanazRaurebs. ganvixiloT Semdegi magaliTi.<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> sakuTrebaSi arsebul samTamadno kompanias Tavisi rkinis madnis<br />

90 procenti saeqsportod gaaqvs. davuSvaT, saerTaSoriso moTxovnileba<br />

rkinis madanze Semcirda. es sagareo vaWrobis deficits gamoiwvevs. davuSvaT,<br />

SvedeTis mTavrobam bavSvTa Semweobebis gazrdiT ekonomikaSi saerTo<br />

moTxovnis zrda waaxalisa. magram amas rkinis madnis moxmareba SesaZloa ar<br />

mohyves, radgan Svedi mSoblebi adgilobrivi warmoebis rkinis madnisgan<br />

damzadebuli saqonlis moxmarebis gafarToebis nacvlad, <strong>savaraudod</strong>, iaponur<br />

televizorebs ufro didi xalisiT SeiZenen, rac sagareo vaWrobis deficits<br />

kidev ufro gazrdis.<br />

4. mirdalis mier dagegmili ekonomika<br />

social-demokratebma fundamenturi nacionalizaciisa da regulirebis ambiciebi<br />

1944 wels kidev erTxel gamoavlines.<br />

pirveli msoflio omis magaliTze Teoriulad mosalodneli iyo, rom meore<br />

msoflio omsac depresia mohyveboda. depresiis Tavidan asacileblad socialdemokratiuli<br />

partiis komisiam omis Semdgomi RonisZiebebis programa Seadgina.<br />

programa iTvaliswinebda ekonomikis saxelmwi<strong>fo</strong> kontrolis meTodebis<br />

gamoyenebas: dazRvevis nacionalizacias, saWiroebis SemTxvevaSi ekonomikis<br />

sxva sferoebis nacionalizacias, investiciebis saxelmwi<strong>fo</strong> dagegmvas, fasebis<br />

kontrolis gagrZelebas, valutisa da sagareo vaWrobis kontrols.<br />

magram sayuradReboa, rom es RonisZiebebi mxolod depresiis aRmosafxvrelad<br />

ki ar iyo gaTvaliswinebuli, aramed mudmivi xasiaTi eqneboda.<br />

mosazrebaTa umetesobas naklebi kavSiri hqonda im sirTuleebTan, rac SeiZleboda<br />

mosalodnel depresias mohyoloda. Oomis Semdgomi socialdemokratiuli<br />

programa mxolod socialistur perspeqtivaSi ganxilvis<br />

SemTxvevaSi iyo gonivruli. marTalia, partiam qveynis saerTo nacionalizaciaze<br />

uari Tqva, magram sakvanZo seqtorebis nacionalizacia da mTeli<br />

ekonomikis kontroli kvlav faqtad rCeboda. 1948 wels saarCevno debatebi um-<br />

Tavresad ekonomikis dagegmvaze amaxvilebda yuradRebas. social-demokratebs<br />

arCevnebis wageba emuqrebodaT, ris gamoc uari Tqves TavianT programaze. 1950<br />

wlis Semdeg SvedeTis mrewvelobaze saerTaSoriso moTxovna arsebobda.<br />

amgvarad, saxelmwi<strong>fo</strong> kontrolis pragmatuli argumenti gamoiricxa.<br />

5. meidneris <strong>fo</strong>ndebi<br />

1975 wels profkavSirebis (LO) komisiam, romelsac misi mTavari ekonomikuri<br />

mrCeveli rudolf meidneri xelmZRvanelobda, mrewvelTa profkavSirebis<br />

saSualebiT nacionalizaciis winadadeba wamoayena. mokled, aseTi sqema iyo:<br />

mogebaze momuSave yvela kompanias yovelwliurad profkavSiris <strong>fo</strong>ndSi axlad<br />

gamoSvebuli aqciebis safasuri unda gadaericxa, rac maTi mogebis 20 procents<br />

27


28<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

Seadgenda. es gegma Tu ganxorcieldeboda, profkavSirebis <strong>fo</strong>ndi male Svede-<br />

Tis momgebian sawarmoTa umetesobis sakontrolo pakets moipovebda. amiT SvedeTma<br />

unikaluri ekonomikuri sistema miiRo: kerZo sakuTrebas is <strong>fo</strong>ndebi<br />

CamoarTmevdnen, romelic erTdroulad profkavSirebis, damsaqmebelTa — kompaniis<br />

mmarTvelTa da mepatroneTa funqcias Seasrulebda. amis Sedegad moxdeboda<br />

Zalauflebisa da sakuTrebis gaerTianeba da sul male qveynis yvela momgebiani<br />

koncerni erTaderTi organizaciis xelSi aRmoCndeboda.<br />

<strong>fo</strong>ndis Seqmnis winadadeba 1976 wlis saarCevno debatebis mTavari Tema iyo,<br />

ramac social-demokratebs erTpirovnuli Zalaufleba daakargvina. 1982 wels<br />

xelisuflebaSi dabrunebis Semdeg partiam sruliad gansxvavebuli saxis <strong>fo</strong>ndi<br />

SemoiRo, romelsac uSualod nacionalizaciis funqcia ar ekisreboda.<br />

magram meidneris sqema sainteresoa da seriozuli, radgan profkavSiruli<br />

moZraobisa da mmarTveli partiis umTavres motivsA asaxavs. profkavSirebis (LO)<br />

mTavari ekonomikuri mrCeveli mTeli seriozulobiT acxadebda, rom saxelmwi<strong>fo</strong>s<br />

xelSewyobiT profkavSirebma qveynis yvela biznessawarmos konfiskacia<br />

unda moaxdinoso. aseTi winadadeba ver gavidoda xalxis ZiriTadi masis mxardaWeris<br />

gareSe, romelic kerZo sakuTrebas ar swyalobda da sabazro ekonomikis<br />

fundamenturi wesebis araferi gaegeboda.<br />

social-demokratebs rom ufro Zlieri eleqtorati hyolodaT _ davuSvaT<br />

55 procenti _ meidneris winadadeba gavidoda, firmebs <strong>fo</strong>ndebi daepatroneboda<br />

da profkavSirebi gaakontrolebda. socialisturi qveynebis ekonomikis<br />

magaliTze SegviZlia warmovidginoT ra dRe daadgeboda SvedeTis ekonomikas.<br />

albaT, zogierTi Zlieri mepatronis momgebiani firma, rauzingebis msgavsad,<br />

qveynidan wavidoda.<br />

6. Semosavlebis nacionalizacia<br />

Svedma social-demokratebma ukan waiRes TavianTi moTxovna sawarmoTa<br />

nacionalizaciis Sesaxeb. albaT, im martivi mizezis gamo, rom didi korporaciebi<br />

umTavresad saerTaSoriso donis iyo. aba rogor moaxerxebda SvedeTis<br />

mTavroba ucxouri filialebis nacionalizacias?<br />

meore mxriv, social-demokratebma Semosavlebis nacionalizacia moaxdines.<br />

SvedeTSi 1970 wlidan gadasaxadebma mkveTrad aiwia. sagadasaxado re<strong>fo</strong>rmam<br />

gadasaxadebi Seumcira mcireSemosavlian sferos, samagierod ufro progresuli<br />

gaxada: anu gadasaxadebis masStabi ufro gafarTovda. gaizarda gadasaxadebis<br />

zRvaric. mcireSemosavlian sferoSic ki, gadasaxadebis gamo xelfasis<br />

zrda arc ki igrZnoboda.<br />

SvedeTSi saSualo donis samrewvelo sawarmos muSa uSualo Semosavlis 28<br />

procents gadasaxadebSi ixdis. ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis<br />

organizaciis (OECD) Sesabamisi saSualo ma<strong>Cven</strong>ebeli 16 procentia. Sesabamisad,<br />

orjer meti Semosavlis mqone muSa-mosamsaxureebis gadasaxadebi 39 da 24 procentia.<br />

amas emateba arapirdapiri gadasaxadebi. saxelmwi<strong>fo</strong> 1970-iani wlebis<br />

Semdeg erTavad zrdida egreT wodebul “damsaqmebelTa Sewirulobas,” Tumca<br />

ufro swori iqneba Tu mas saxelfaso gadasaxads davarqmevT — anu saxelfaso<br />

<strong>fo</strong>ndis gadasaxads. garda amisa, saxelmwi<strong>fo</strong> samomxmareblo gadasaxadsac zrdida,<br />

gansakuTrebiT energogadasaxadebs da yvelaze metad ki dRg-s.G specifikuri<br />

gadasaxadebi da dRg aras<strong>dros</strong> ar aisaxeba SvedeTis fasebSi, amitom,<br />

momxmarebelma ar icis fasebi ramden gadasaxads Seicavs. im mraval mizezTagan,<br />

ris gamoc SvedeTSi gadasaxadis gadamxdelebi aseT did zewolas urigdebian,<br />

erT-erTi mizezi is aris, rom isini gadasaxadebs ver xedaven. xelfasis uwyissa<br />

da gadasaxadis qviTarze isini mxolod saSemosavlo gadasaxads xedaven, magram<br />

es mTliani gadasaxadis mxolod 40 procentia.<br />

warmomadgenlobiTi demokratiisas parlamentis wevrebi da ministrebi<br />

moqalaqeTa mmarTvelni ki ar arian, aramed maT interesebs emsaxurebian. mTavari<br />

figura moqalaqea. magram gadasaxadebis gamWvirvalobisgan Tavis aride-


nils-erik sendbergi, “ra daemarTa SvedeTs?”<br />

biT warmomadgenlebi xalxis dezin<strong>fo</strong>rmacias axdenen. SezRuduli pasuxismgeblobis<br />

mqone kompaniaSi aseTi ram warmoudgenelia.<br />

uxeSad rom vTqvaT, dabalxelfasianTa Semosavlis daaxloebiT 60 procenti<br />

da ukeTesi anazRaurebis mqoneTa Semosavlis 65 procenti gadasaxadebs miaqvs.<br />

oficialurad “damsaqmebelTa Sewiruloba” socuzrunvelyofis nawils<br />

afinansebs, mag., pensiebs, umuSevarTa Semweobas da janmrTelobis dazRvevas.<br />

magram Sewirulobasa da miRebul daxmarebebs Soris Zalian mcire kavSiria.<br />

7. koleqtivizmi<br />

daaxloebiT 1970-iani wlebidan SvedeTi sul ufro da ufro mimarTavda<br />

problemebis koleqtiuri mogvarebis gzas pirad cxovrebaSic ki. egreT wodebuli<br />

“socuzrunvelyofa”, romelic umuSevrobisa da avadmyo<strong>fo</strong>bis <strong>dros</strong>, agreTve<br />

moxucebulobis asakSi Semosavals uzrunvelyofda, ZiriTadad saxelmwi<strong>fo</strong>s<br />

mier kontrolirebadi koleqtiuri sistemis saxiT iyo awyobili da naklebi<br />

kavSiri hqonda gadaxdil gadasaxadebTan/SewirulobebTan da sadazRvevo<br />

daxmarebebTan.<br />

a) saxelmwi<strong>fo</strong> pensiebi<br />

dasabamidan, 1913 wlidan, SvedeTis sapensio sistemas mTlianad saxelmwi<strong>fo</strong><br />

marTavda. gafarToebuli sistemac, romelic 1960 wels SemoiRes, mTlianad sam-<br />

Tavrobo iyo da wmindad redistribuciul bazaze agebuli. sapensio Sewiruloba,<br />

usasrulo ,,wminda werilebis” qselis msgavsad, momaval pensiebs afinansebda.<br />

sapensio sistemis dapirebebis safuZvelze piradi danazogebidan CamoWris<br />

gziT garkveuli nawilis konsolidacia saxelmwi<strong>fo</strong> <strong>fo</strong>ndSi xdeboda. amgvari<br />

gziT sapensio sistema koleqtiuri danazogebis nawili gaxda.<br />

axla sapensio sistemam mcireodeni re<strong>fo</strong>rma ganicada. sapensiod dakavebuli<br />

xelfasis 11 procenti individualuri sapensio danazogis programaSi gadairicxeba<br />

mudmivi sadazRvevo mosakrebelis saxiT. magram es Zalian mcire<br />

procentia im Tanxis, rac kerZo sapensio TanxebTan erTad saxelmwi<strong>fo</strong> angariSze<br />

Cairicxeba da erovnuli biujetis kreditSi Sedis. mmarTvel partiasTan<br />

asocirebuli organizaciebi mkacrad ewinaaRmdegebian yovelgvar individualur<br />

sapensio danazogs.<br />

b) bavSvTa municipaluri socuzrunvelyofa<br />

1960-ian wlebSi SvedeTis saxelmwi<strong>fo</strong>m da municipalitetma bavSvTa saxelmwi<strong>fo</strong><br />

socuzrunvelyofis sistema SeimuSava. es sistema miznad isaxavs samuSao<br />

pirobebis Seqmnas yvela mSoblisTvis, nebismieri asakisa da nebisieri raodenobis<br />

bavSvebis mSoblebisTvis. kanoniT municipaliteti valdebulia bavSvebze<br />

izrunos, Tu mSoblebs xelsayreli samsaxuri aqvT. bavSvTa municipaluri socuzrunvelyofa<br />

ukiduresad Zviria. pirdapiri gadasaxadi, romelsac mSobeli<br />

ixdis, namdvili Rirebulebis mxolod 10_20 procents udris. danarCens saxelmwi<strong>fo</strong><br />

da municipaliteti gadasaxadebis gadamxdelebisgan iReben. didi xnis<br />

yoymanis Semdeg, 1991-94 wlebSi xelisuflebaSi mosulma arasocialisturma<br />

mTavrobam mSoblebisTvis mcire socuzrunvelyofis Semweoba SemoiRo, rac<br />

mSoblebs saSualebas aZlevda TviTonve gadaewyvitaT rogor mouvlidnen saku-<br />

Tar bavSvebs. es Semweoba social-demokratebma gaakritikes, ZiriTadad imis<br />

gamo, rom bavSvebi sxvadasxva ojaxSi sxvadasxvagvarad gaizrdebodnen. 1994<br />

wels xelisuflebaSi dabrunebisas social-demokratebma gaauqmes es Semweoba.<br />

bavSvTa municipalur socuzrunvelyofas safuZvlad edo is azri, rom yvela<br />

bavSvze municipalitets unda ezruna da ara maT mSoblebs. amitom, bavSvebis<br />

socuzrunvelyofis Semweobam mSoblebis grantis nacvlad didi subsidiebis<br />

mqone municipaluri sabavSvo baRebis saxe miiRo. orive mSobels SeuZlia samu-<br />

Saod wasvla da gadasaxadis gadamxdelis saxiT saxelmwi<strong>fo</strong> seqtorSi Tavisi<br />

wvlilis Setana. gadasaxadebSi gadaxdili Semosavlis wili imdenad didia, rom<br />

normaluri Semosavlis mqone mSoblebs SesaZlebloba ar aqvT saxlSi darCnen<br />

Tavis bavSvebTan an ZiZa daiqiraon. politikosebi mSoblebs iribad eubnebian,<br />

29


30<br />

rom sazogadoebrivi TvalsazrisiT bavSvebze zrunva imdenad mniSvnelovania,<br />

rom mSoblebs ver andoben. es politikosebma unda gaakeTon. parlamentis wevrTa<br />

umravlesoba didi winaaRmdegia, rom mSoblebma miiRon granti da sakuTar<br />

bavSvze TviTonve izrunon. isini amtkiceben, rom municipaluri sabavSvo baRebi<br />

bavSvebs sazogadoebisTvis amzadeben, mokled, karg moqalaqeebad zrdian. amas<br />

ufrosi Taobis politikosebi amboben, romlebsac TviTon ar uvliaT municipalur<br />

sabavSvo baRebSi, amitom, am mowodebiT ori kurdRlis daWeras cdiloben!<br />

g) saxelmwi<strong>fo</strong> socuzrunvelyofa<br />

yvela qveyanaSi adamians ubeduri SemTxvevis mimarT dazRveva sWirdeba, gansakuTrebiT<br />

avadmyo<strong>fo</strong>bisa da umuSevrobis mimarT. garda amisa, yvelas sWirdeba<br />

sapensio danazogi. avadmyo<strong>fo</strong>bisa da umuSevrobisgan gansxvavebiT, moxucebulobis<br />

winaswar gaTvaliswineba, rasakvirvelia, SesaZlebelia.<br />

amgvar dazRvevas SvedeTSi koleqtiurad agvareben. pensiebs ZiriTadad<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> Semowirulobebidan arigeben, kerZo sapensio danazogebis pirobebs<br />

ki mTavroba sistematurad auaresebs: Tu vinme dadgenili dabali gadasaxadis<br />

garda, damatebiT Tanxas Seitans kerZo sapensio <strong>fo</strong>ndSi, mas am Tanxaze orjer<br />

meti saSemosavlo gadasaxadi ekisreba.<br />

janmrTelobis dacva ZiriTadad municipaluri gadasaxadidan finansdeba.<br />

janmrTelobis dazRveva, romelic umuSevrobasac faravs, mTlianad saxelmwi<strong>fo</strong>s<br />

daqvemdebarebaSia. mas faqtobrivad socuzrunvelyofa hqvia, magram<br />

riksdagma gasacemi daxmarebebis odenoba Seamcira da “SemowirulobaTa” didi<br />

nawili daxmarebebis garda sxva rameebsac afinansebs, amitom, es Semowiruloba<br />

ki ara wminda gadasaxadia.<br />

umuSevrobis dazRveva profkavSirul moZraobas ukavSirdeba. 1930-ian<br />

wlebSi Zlier musirebda azri umuSevrobis universaluri dazRvevis Sesaxeb.<br />

social-demokratiuli mTavrobis gadawyvetilebiT umuSevrobis dazRveva<br />

profkavSirebs unda moegvarebina da profkavSirebis wevrobasTan unda yofiliyo<br />

dakavSirebuli, rac imas niSnavda, rom yvela iZulebuli iqneboda profkavSiris<br />

wevri gamxdariyo. profkavSirebSi amgvarad gawevrianebuli adamianebi<br />

koleqtiurad gaxdebodnen social-demokratiuli partiis wevrebi da maTi sawevro<br />

gadasaxadi partiis xazinas aavsebda.<br />

SvedeTSi umuSevrobis dazRveva kvlav am principzea agebuli. axla umu-<br />

Sevrobis dazRvevis Tanxis miReba profkavSirebis rigebis datovebis SemTxvevaSic<br />

SeiZleba, magram am uflebiT Zalian cota sargeblobs. umuSevrobis<br />

dazRvevis sawevro gadasaxadi Zalian dabalia da umuSevrobis dazRvevis Tanxebis<br />

95_98 procenti erovnuli biujetidan finansdeba. egreT wodebuli<br />

“umuSevrobis dazRveva” faqtobrivad Semweobaa, romlis 98 procenti gadasaxadebiT<br />

finansdeba.<br />

8. Tanasworobis damyareba<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

1960-iani wlebis dasasruls profkavSirebma (LO) TanasworobisTvis gaaCaRa<br />

brZola, rac anazRaurebaTa Soris gansxvavebis mospobas isaxavda miznad.<br />

kampaniam mediis masiuri mxardaWera moipova. erTi mxriv es imiT aixsneba,<br />

rom im <strong>dros</strong> industrializebul qveynebs marqsizmiT STagonebuli axalgazrdobis<br />

ajanyebebi moedo. male Tanasworoba politikosebis, gansakuTrebiT ki<br />

mediis, mTavari sazrunavi gaxda. yvela movlenas, yvela problemas Tanasworobis<br />

WrilSi aRwerdnen da ganixilavdnen.<br />

politika da debatebi urTierTmxardamWeri da urTierTgamomdinare gaxldaT.<br />

yvela statiis, yvela satelevizio programis gansaxilveli umniSvnelovanesi<br />

Tema Tanasworobis aspeqti iyo. xSir SemTxvevaSi ugunurebis dasafarad<br />

rTuli urTierTdamokidebulebis gaanalizebis nacvlad “meti Tanasworobis”<br />

martivi moTxovna gaismoda.<br />

SvedeTSi Tanasworobis koncefcia mxolod araTanabar anazRaurebas an<br />

“usamarTlobas” ki ar ebrZoda, aramed yovelgvari gansxvavebulobis Seuwyna-


nils-erik sendbergi, “ra daemarTa SvedeTs?”<br />

reblobaSi gadaizarda. “seriozuli” presa uWers mxars yovelgvari gansxvavebis<br />

aRmofxvras da “uTanasworobis” yovelgvar gamovlinebas akritikebs. es<br />

sabinao standartebsac ki exeba, Tundac am gansxvavebas sxvadasxva arCevani ganapirobebdes,<br />

magaliTad, axalgazrdebs ufro iafi bina urCeviaT, rom swavla<br />

da mogzauroba SeZlon, bavSvebiani ojaxebi ki ufro farTo sivrces aniWeben<br />

upiratesobas.<br />

axla SvedeTis mTavroba kanonis SemoRebas apirebs mokle samuSao dRis<br />

Sesaxeb. am sakiTxze pasuxismgebeli ministris mTavari argumenti is aris, rom<br />

yvelas Tanabari samuSao saaTebi unda hqondes. Tanasworobis koncefcia iqamde<br />

mivida, rom daJinebiT moiTxoven yvelaferi erTnairi iyos, rac sruliad spobs<br />

adre arsebul sxvadasxva individualuri arCevanis SesaZleblobas.<br />

profkavSirebis wyalobiT (LO) xelfasebi gadasaxadebis gadaxdamde da gadaxdis<br />

Semdeg Tanabaria. saxelfaso struqturaSi ZiriTadi saxelfaso nixrisa<br />

da “minimaluri xelfasebis zrdis” angariSebi erTmaneTs Seerwya. yvela profkavSiruli<br />

organizacia anazRaurebis imave gzas daadga. yoveli SeTanxmebis<br />

Semdeg xelfasebis zrdisTvis gamoyofili Tanxebis didi nawili minimaluri<br />

xelfasis CarCoebSi eqceoda. Tavdapirvelad, garkveuli samuSaosTvis Sesabamisi<br />

anazRaureba iyo gamiznuli, magram male yvelas Tanabari anazRaureba<br />

hqonda, imisda miuxedavad Tu ra saxis samuSaos asrulebda.<br />

dabalkvalificiur da maRalkvalificiur samuSaoTa anazRaurebas Soris<br />

sxvaoba Semcirda. sakvalifikacio premia — anu erTwliani gadamzadebis an<br />

umaRlesi ganaTlebis gamo micemuli damatebiTi anazRaureba — 1960-iani<br />

wlebis Semdeg ganaxevrda. amas daemata progresulad zrdadi gadasaxadebi da<br />

inflacia. 1971 wlidan gadasaxadebis progresuli zrda gaZlierda. inflaciis<br />

donemac maSinve aiwia. inflacias xelfasebic mihyva. problema is iyo, rom gadasaxadebis<br />

masStabebi inflaciasTan SesabamisobaSi ar iyo _ Tu Semosavals<br />

inflaciis kvaldakval gazrdidnen, gadasaxadi Semosavlis proporciulad imatebda.<br />

fiqsirebuli Tanxis SemTxvevaSi Semosavali ucvleli rCeboda, magram<br />

gadasaxadi am SemTxvevaSic izrdeboda.<br />

ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis organizaciis (OECD) monacemebis<br />

Tanaxmad, SvedeTs am organizaciis wevr qveynebs Soris yvelaze mkacrad<br />

gaTanabrebuli Semosavlebi aqvs. minimalur Semosavalzedac ki SvedeTis gadasaxadis<br />

ma<strong>Cven</strong>ebeli 50 procents mainc Seadgens. amave <strong>dros</strong>, socuzrunvelyofis<br />

sistemidan miRebuli gadaricxvebi da socialuri daxmarebebi Zalian didia.<br />

es ki muSaobisa da investiciebis stimulis mospobas niSnavs.<br />

9. qveyana, romelic ar zogavs<br />

saukunis dasawyisidan moyolebuli, investiciebis koeficienti – anu investicia,<br />

rogorc mSp-s procenti — SvedeTSi gamudmebiT zeviT miiwevda. 1960iani<br />

wlebidan ki kleba daiwyo da 24 procentidan dReisTvis ukve 14<br />

procentamde Camovida. investiciebis didi nawili moZvelebuli kapitalis<br />

Secvlaze modis. ZiriTad kapitalze dabandebuli da, Sesabamisad, warmoebaSi<br />

Cadebuli axali investiciebi 1970 wels mSp-s 16 procents Seadgenda, 1998 wels<br />

ki 2 procentamde Camovida. es imas niSnavs, rom SvedeTis keTildReoba<br />

mcirdeba. didi xnis manZilze ojaxis danazogi SvedeTSi sxva qveynebTan<br />

SedarebiT saSualoze dabali iyo da 1970 _ 1990 wlebSi arsebuli Semosavlis 3-<br />

4 procents Seadgenda. daDnazogis dabali done mrewvelobisa da<br />

binaTmSeneblobisTvis problemas warmoadgens, radgan mSenebloba da warmoeba<br />

garkveuli raodenobis sakuTar kapitals moiTxovs. rac ufro mcirea danazogi,<br />

miT ufro rTuli xdeba biznesis wamowyeba. minimaluri danazogiT bevri ojaxi<br />

ver SeZlebs sakuTari saxlis SeZenas.<br />

minimaluri danazogebi logikuri Sedegia, radgan SvedeTma danazogis stimulic<br />

mospo da SesaZleblobac. pensiebic da socialuri dazRvevac saxelmwi<strong>fo</strong>s<br />

xelSia, rac imas niSnavs, rom saxelmwi<strong>fo</strong> uzrunvelyofs pensias, avadmyo-<br />

31


32<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

<strong>fo</strong>bisa da umuSevrobis Semweobas da a.S. aravis aRar sWirdeba Savi dRisTvis ramis<br />

gadanaxva.<br />

maRali gadasaxadebi im Tanxebis konfiskacias axdens, rac ojaxs SeeZlo<br />

daezoga. Aamitom, danazogebs Semosavlis im nawilidan inaxaven, rac aucilebeli<br />

xarjebis dafarvis Semdeg rCeba, anu Semosavlis ukidures nawils. am Semosavals<br />

SvedeTis maRali gadasaxadi emuqreba, romelic adre 70_80 procenti iyo,<br />

axla ki daaxloebiT 60 procentia.<br />

saxlis SeZenas danazogi sWirdeba. omis Semdeg saxelmwi<strong>fo</strong> didi sesxebiT<br />

exmareboda binaTmSeneblobas. adamianebs saxlis yidvisas didi danazogebi ar<br />

sWirdebodaT, radgan inflaciis <strong>dros</strong> maTi valebi avtomaturad Camoiwereboda.<br />

amitom, fulis sesxeba ioli iyo da ojaxs arc SeeZlo da arc sWirdeboda<br />

fulis dazogva.<br />

magram axla inflacia aRar aris. valebi avtomaturad ar Camoiwereba. bankebi<br />

pirad danazogebs moiTxovs da radgan Svedebs mniSvnelovani danazogebi ar<br />

aqvT, binaTmSeneblobam iklo _ 1997 wlis pirvel kvartalSi meoce saukunis<br />

yvelaze dabali ma<strong>Cven</strong>ebeli aRiniSna.<br />

social-demokratiuli mTavrobebi sistematurad cdilobdnen kerZo danazogebis<br />

Semcirebas da mis nacvlad koleqtiuri danazogebis gazrdas. 1960 wlis<br />

sapensio re<strong>fo</strong>rma arsebiTad danazogTa koleqtivizacias niSnavda. gadasaxadebis<br />

zrdam 1970 wlidan sruliad mospo kerZo danazogis SesaZlebloba. piradi<br />

sapensio danazogisTvis pirobebi gauaresda. albaT SvedeTi erTaderTi samrewvelo<br />

qveyanaa, romlis mTavroba Tavis moqalaqeebs moxucebulobisTvis danazogis<br />

Senaxvis saSualebas ar aZlevs.<br />

10. sajarimo gadasaxadebi aqciebze<br />

SvedeTSi saaqcio danazogebze mudam gacilebiT ufro maRal gadasaxads<br />

axdevinebdnen, vidre sxva <strong>fo</strong>rmis danazogebsa da Semosavlebze. 1991 wels dividendebis<br />

wils ormagi dabegvra mouwia: pirveli kompanias, xolo meore aqcionerebs<br />

daekisra. mTlianma gadasaxadma ganawilebul mogebaze 85_92 procenti<br />

Seadgina. es ormagi gadasaxadi 1993 wels arasocialisturma mTavrobam gaauqma,<br />

magram 1994 wels social-demokratiulma mTavrobam isev SemoiRo. saaqcio sazogadoebebi<br />

gacilebiT ufro mZimed ibegreba vidre sxva aqtivebi.<br />

aseTi sajarimo gadasaxadebis dakisreba sawarmoo danazogebze mxolod da<br />

mxolod imiT aixsneba, rom SvedeTis social-demokratiuli mTavroba veras<strong>dros</strong><br />

ver urigdeboda kerZo sakuTrebis arsebobas. social-demokratTa orive<br />

Zlieri ideologi _ nils karlbi da vilhelm landStedti — kerZo sakuTrebis<br />

mniSvnelobasTan dakavSirebul argumentebs uaryofs. orive egreT wodebul<br />

funqcionalur nacionalizacias moiTxovs. isini sakuTrebas ramdenime funqciad,<br />

anu sakuTrebis sxvadasxva uflebad yofen da am funqciebis nacionalizacias<br />

moTxoven. aqedan gamomdinare, sakuTrebis Tavdapirveli mflobeli am sakuTrebis<br />

srulfasovani gamoyenebisa da misi SemosavliT sargeblobis yvela<br />

SesaZleblobas kargavs. mas Tavisi sakuTreba mxolod finansuri gadasaxadebis<br />

valdebulebasa da zaralsRa moutans.<br />

funqcionaluri nacionalizacia ZiriTadad kerZo saxlebis rentisTvis gamoiyeneba.<br />

is ar SeiZleba srulad Seexos did korporaciebs, radgan maT ucxoeTSi<br />

gadasvla SeuZliaT.<br />

korporaciuli mogebis 90-procentianma konfiskaciurma dabegvram biznesis<br />

momgebianobas wertili dausva, radgan miRebuli mogebidan aqcionerebs<br />

Semosavali aRar rCebodaT.D Sesabamisad, mogeba kompaniaSi rCeboda, rac gulisxmobda,<br />

rom investiciebi istoriulad momgebian firmebSi iyrida Tavs.<br />

magram istoriuli momgebianoba avtomaturad ver migviyvans momaval mogebamde.<br />

ekonomikaSi mogeba bazarze unda dagrovdes da misi xelaxali investireba<br />

im seqtorebSi, firmebsa da proeqtebSi unda moxdes, romlebic umaRles<br />

mogebas moitanen. magram SvedeTis sagadasaxado sistema amas SeuZlebels xdis.<br />

mogeba Zvel firmebs darCa, maTi momavali ki gaurkvevelia.


nils-erik sendbergi, “ra daemarTa SvedeTs?”<br />

saaqcio dividendebis konfiskatoruli dabegvra Sveduri samrewvelo<br />

struqturis dakonservebas uwyobs xels. mrewveloba, romelic specialur<br />

ganaTlebas moiTxovs, mag., farmacevtika da eleqtronika, karg mdgomareobaSia,<br />

magram saerTaSoriso standartebiT es mxolod mrewvelobis mcire nawils Seadgens.<br />

amis mizezi is aris, rom dabegvra mogebis Zveli mrewvelobidan axalze<br />

gadatanas SeuZlebels xdis. es gadasaxadebi mesakuTreobis, kerZod, aqcionerebisadmi<br />

mtrulad ganwyobis Sedegia, ramac Sesabamisi samrewvelo struqtura<br />

Camoayaliba. distribuciuli politikiT nakarnaxevi aqcionerebis sawinaaRmdego<br />

kampania mniSvnelovnad gasaTvaliswinebeli gaxda.<br />

11. Zalauflebis konstituciuri koncentracia<br />

1970 wlidan SvedeTs erTpalatiani parlamenti _ riksdagi _ hyavs. yvela<br />

sakiTxi ubralo umravlesobiT wydeba. umciresobis konstituciuri usafr-<br />

Txoeba Zalian sustia. <strong>fo</strong>rmalurad sakuTrebis uflebebs kanoni icavs, magram<br />

is ise bundovnad aris dawerili, rom saparlamento umravlesobas SeuZlia<br />

kerZo sakuTrebas rogorc moesurveba ise moeqces.<br />

saparlamento umravlesobis 51 procentiT mTavrobas SeuZlia Tavisi<br />

survilisamebr imoqmedos. SvedeTis saparlamento sistemaSi kontrolisa da<br />

balansis meqanizmi ar arsebobs. umravlesobis 51 procenti yvelafers wyvets.<br />

Svedebs konstituciuri sasamarTlo ar gaaCniaT. mTavrobis xelSi uzomod didi<br />

Zalauflebaa Tavmoyrili.<br />

sxva qveynebs lobirebis sistemebi aqvT, riTac parlamentze gavlenis moxdenas<br />

cdiloben. studentebs aswavlian, rom SvedeTSi lobistebi ar arseboben,<br />

magram, sinamdvileSi, lobistebma Tavad parlamentSi gadainacvles. dainteresebulma<br />

organizaciebma aliansi Seqmnes social-demokratebTan da am<br />

gziT TavianTi warmomadgenlebi gaiCines parlamentSi. didi xnis manZilze miRebuli<br />

iyo, rom soflis meurneobis mudmivmoqmedi komitetis Tavmjdomare<br />

fermeri unda yofiliyo da mSenebelTa profkavSirebis Tavmjdomare _ binaTmSeneblobis<br />

mudmivmoqmedi komitetis Tavmjdomare.<br />

mmarTveli partiis, social-demokratiuli partiis mTavari<br />

damfinansebeli SvedeTis profkavSirebia. <strong>fo</strong>rmalurad profkavSiris yvela<br />

wevri koleqtiurad miiRes partiaSi (da sawevro gadasaxadebs ixdian). axla<br />

profkavSiris wevrebi partiis wevrebic arian, magram partia Semosavlis did nawils<br />

profkavSirebidan Rebulobs.<br />

isini droulad da srulad ixdian Tanxas, samagierod ki sxva sargeblobas<br />

elian. es gulisxmobs im kanonebs, rac maT mraval uflebas aniWebs, mag., patara<br />

firmebis daCagvris, saxelfaso xelSekrulebebiT faswarmoqmnis monopoliis,<br />

kompaniis mier muSaxelisTvis privilegiebis micemaze vetos dadebis uflebas<br />

da sxv.<br />

SvedeTis konstitucia sakuTrebis uflebas naklebad icavs. konstituciuri<br />

aqtis me-2 Tavis me-14 seqciaSi am uflebas aseTi <strong>fo</strong>rmulireba aqvs:<br />

“yoveli moqalqis sakuTrebis ufleba uzrunvelyofilia imdenad, ramdenadac<br />

dauSvebelia sakuTrebis iZulebiT gasxviseba eqspropriaciis gziT an sxva<br />

msgavsi wesiT; dauSvebelia miwis an SenobiT sargeblobis SezRudva garda im<br />

SemTxvevisa, rodesac amas saxelmwi<strong>fo</strong> interesebis dacvis aucilebloba<br />

moiTxovs.<br />

iZulebiTi eqspropriaciiT an sxva wesiT CamorTmeuli qoneba Sesabamisi safasuriT<br />

anazRaurdeba... safasuri dadgindeba kanoniT gansazRvruli wesiT”.<br />

aq ori ram sruliad gaugebaria.<br />

konstitucia ar ganmartavs ras gulisxmobs “saxelmwi<strong>fo</strong> interesebis dacvis<br />

aucilebloba”, rac individis pirad sakuTrebaSi Carevis uflebas iZleva.<br />

kompensaciis kanonSi naTqvami ar aris, rom individs sruli Rirebuleba<br />

unda gadauxadon. piriqiT, dadgenilebebSi uamrav mizezs asaxeleben, Tu ratom<br />

ar iZleva kanoni sakuTrebis sabazro Rirebulebis kompensaciis garantias.<br />

33


34<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

gamoTqma ,,kerZo sakuTreba” konstituciis teqstSi arsad ar gvxvdeba.<br />

ufro metic, konstitucia gadasaxadebis zRvars ar awesebs. saparlamento<br />

umravlesobas araferi ar abrkolebs, rom gadasaxadebi Tundac Semosavlis 100<br />

procentamde an ufro zeviT aswios (dResac ki, SvedeTSi uamravi mdidari<br />

adamiani gadasaxadebSi imaze mets ixdis, vidre Semosavali aqvs). am gziT gadasaxadebs<br />

sakuTrebis uflebis dasusteba SeuZlia.<br />

sakuTrebis dacva kerZo investiciebis ZiriTadi prerekvizitia. amgvari saimedo<br />

dacvis gareSe veravin gabedavs investirebas.<br />

V. umuSevroba permanentuli gaxda<br />

_ Sromisunariani mosaxleobis 20 procenti, anu erTi milioni adamiani ar<br />

muSaobs an, yovel SemTxvevaSi, Sromis bazridan aris gaZevebuli, rac mZime<br />

tvirTad awevs mSromel xalxs.<br />

ratom?<br />

umuSevrobis SemcirebaSi SvedeTs sami faqtori uSlis xels:<br />

1. maRali minimaluri xelfasebi. profkavSirebma saxelfaso faswarmoqmnis<br />

monopolia aiRes xelSi da aTwleulebis manZilze minimalur xelfass zrdidnen<br />

da maqsimalurs zRudavdnen. amis gamo, minimaluri xelfasebi Zalian gaizarda<br />

(,,damsaqmebelTa SemowirulobebiT” riksdagma muSaxelis saxelfaso xarjebi<br />

kidev ufro gazarda). profkavSirebi da riksdagi iseT politikas atareben, rom<br />

mraval adamians, gansakuTrebiT axalgazrdobas, samuSaos Sovnis SesaZlebloba<br />

ar aqvs. maTi Sromis sufTa Rirebuleba gacilebiT dabalia imaze, rac<br />

damsaqmebels maTi dasaqmeba daujdeba. amasTan erTad, yovelgvar momsaxurebaze<br />

25 procentiani dRg-s dawesebam sagadasaxado veqtori kidev ufro metad<br />

gadaxara, anu ufro didi gansxvavebaa klientis mier gadaxdil Tanxasa da<br />

muSebis anazRaurebas Soris;<br />

2. minimalur Semosavlebze imdenad maRali gadasaxadebia, rom aseTi xelfasebis<br />

farglebSi xalxi verc ki gaigebs xelfasi rom Seumciron;<br />

3. ZiriTadi xelfasebi Zalian maRalia. isini, vinc samuSaos ver Souloben an<br />

dabal anazRaurebaze muSaoba ar surT, saxelmwi<strong>fo</strong> daxmarebebiT arseboben,<br />

rac samuSaos Zebnis stimuls ukargavT.<br />

VI. zrdis stimuli Sesustda<br />

SvedeTis ekonomikis ZiriTadi problema is aris, rom zrda Semcirda, da<br />

ekonomikam moqniloba dakarga. miuxedavad saxelmwi<strong>fo</strong> sesxis sayovelTao xelmisawvdomobisa,<br />

umuSevroba mainc 20 procents Seadgens. 1921-22 wlebSi SvedeTma<br />

Soki ganicada. omisdroindeli ayvavebis periodi moulodnelad dasrulda.<br />

warmoeba, dasaqmeba da xelfasebi 15_20 procentiT Semcirda. ekonomikas<br />

Ziri gamoecala.<br />

magram 1923 wlidan yvelaferi waRma Setrialda. 1920-iani wlebis dasasruls<br />

yovelwliuri zrda 5_10 procents Seadgenda. Zveli gakotrebuli firmebi<br />

axlebma Secvala. amis erT-erTi mizezi is iyo, rom sagadasaxado koeficienti<br />

10 procents Seadgenda, saSemosavlo gadasaxadis maqsimaluri done ki 17<br />

procents. sxva sityvebiT rom vTqvaT, axali kompaniis gaxsna xelsayreli iyo.<br />

sakiTxavia, 1922 wels sagadasaxado tvirTi 70 procenti rom yofiliyo, ramdeni<br />

axali firma gaixsneboda?<br />

konkurenciisa da teqnologiebis internacionalizacia mkacrad ayenebs<br />

cvlilebebisa da Sesworebebis aucileblobis sakiTxs. SvedeTs patara, Ria<br />

ekonomika aqvs, rac mWidrod aris dakavSirebuli sagareo vaWrobasTan. amitom,<br />

konkurencias rom gauZlos, regulirebis kargi meqanizmebi unda hqondes.<br />

problema is aris, rom sagadasaxado da saerTo proteqcionistulma kanonmdeblobam<br />

iseTi mtkice barierebi Seqmna, rom misi Secvla Znelia.<br />

Tu saqme waxdeba, Svedebma mxolod sakuTar Tavs unda daabralon.


nils-erik sendbergi, “ra daemarTa SvedeTs?”<br />

cxrilebi<br />

yovelwliuri mogeba<br />

ganaTlebaze, procentebSi<br />

avstralia 1976 21.2<br />

safrangeTi 1976 20.0<br />

germania 1978 10.5<br />

didi britaneTi 1978 23.0<br />

iaponia 1976 8.8<br />

SvedeTi<br />

wyaro: ekonomikuri<br />

1974 6.9<br />

TanamSromlobisa da ganviTarebis<br />

organizaciis (OECD) ekonomikuri<br />

gamokiTxva, parizi, 1995.<br />

inveticiebis koeficienti,<br />

anu mTliani investicia,<br />

rogorc mSp-is procenti<br />

weli investicia<br />

1950 18.50<br />

1955 20.70<br />

1960 22.80<br />

1965 24.80<br />

1970 22.30<br />

1975 20.80<br />

1980 20.00<br />

1985 19.30<br />

1990 21.80<br />

1995 13.60<br />

ekonomikis wminda danazogebi da wminda<br />

investiciebi mSp procentebSi<br />

weli wminda danazogi wminda investicia<br />

1970 16.30 16.10<br />

1975 13.60 14.10<br />

1980 8.90 9.00<br />

1985 8.20 6.80<br />

1990 8.30 8.20<br />

1995 4.90 2.90<br />

wyaro: SCB, KI<br />

saxelmwi<strong>fo</strong>s ucxouri vali,<br />

miliardi Sveduri krona (BNSEK)<br />

zRvruli gadasaxadi 1921-1996 wlebi. Semosavlebi 1996 wlis<br />

fasebis mixedviT.<br />

weli investicia<br />

Sveduri krona 1921 1931 1941 1951 1961 1971 1981<br />

150000 13.7 14.7 40.8 49.5 82.6<br />

250000 16.1 18.1 40.9 60.6 74.6<br />

400000 17.6 17.9 3.3 60.8 80<br />

1977 10.43<br />

1980 43.33<br />

1985 139.00<br />

1990 116.00<br />

1992 381.00<br />

35


36<br />

gamoqveynda 1998 wels<br />

Hrojer duglasi<br />

Targmna paata SeSeliZem<br />

rojer duglasi 1984 -1988 wlebSi axali zelandiis leiboristuli<br />

mTavrobis finansTa ministri iyo da Tanamedrove msoflio istoriaSi<br />

erT-erT yvelaze radikalur sabazro urTierTobebze orientirebul<br />

ekonomikur re<strong>fo</strong>rmaze agebda pasuxs. warmatebebisa da damsaxurebiTvis<br />

mieniWa “ser”-is tituli<br />

warmatebuli ekonomikuri re<strong>fo</strong>rmebis Sefasebis kriteriumebi<br />

sakiTxi, romelsac dRes minda Sevexo, mokled rom vTqva, aris mdgomareoba,<br />

romelSic axali zelandia aRmoCnda 1984 wlisTvis. amasTanave, Sevexebi imas, Tu<br />

rogor movaxerxeT gamovsuliyaviT im qaosidan. davaxasiaTeb politikas, romelic<br />

<strong>Cven</strong> ganvaxorcieleT mTeli am problemebis gadasaWrelad. ufro detalurad<br />

ki im Sedegebze SevCerdebi, romlebic am politikis ganxorcielebam moitana.<br />

bolos im politikur da ekonomikur gakveTilebs gagacnobT, romlis<br />

swavlac SeiZleba axali zelandiis gamocdilebidan.<br />

mokled axali zelandiis warsuli ekonomikuri problemebis Sesaxeb<br />

1984 wlamde ganvlil aTwleulSi axali zelandiis ekonomikuri zrdis<br />

ma<strong>Cven</strong>ebeli saSualod iyo ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis organizaciis<br />

saSualo monacemis naxevris toli, xolo inflacia _ amave monacemebis<br />

saSualoze 1,5-jer maRali. samTavrobo xarjebi Sida erovnuli<br />

produqciis 29 procentidan 39 procentamde gaizarda, romlis didi nawilic<br />

sxvadasxva samTavrobo biznessaagentoebSi iyo dafaruli. sufTa saxelmwi<strong>fo</strong><br />

davalianeba 6-jer gaizarda da am valebis momsaxurebis fasma 6,5 procentidan<br />

daaxloebiT 20 procentamde aiwia. umuSevroba gaizarda 5 000-dan 132 000-mde<br />

da ar arsebobda misi SeCerebis araviTari niSani. Tuki ufro grZelvadian<br />

perspeqtivaSi ganvixilavT movlenebs 1984 wlamde ganvlili 25 wlis manZilze,<br />

axali zelandiis produqtiulobis saSualo yovelwliuri zrda yvelaze dabali<br />

iyo ganviTarebul qveynebs Soris. axali zelandiis cxovrebis SedarebiTi<br />

standarti msoflioSi mesame adgilidan, romelic mas eWira 1950-ian wlebSi,<br />

sadRac 20-mde Camovida. sxvagvarad rom SevxedoT, 1960 wlidan 1990 wlamde<br />

axal zelandias rom moexerxebina mieRwia ganviTarebuli msoflios zrdis<br />

ma<strong>Cven</strong>eblisTvis, <strong>Cven</strong>i cxovrebis standarti 1990 wels iqneboda orjer ufro<br />

meti vidre is iyo realurad. es miuTiTebs Tu ramdenad mZime iyo qveynis<br />

mdgomareoba im periodSi. amis kidev erTi ma<strong>Cven</strong>ebelia is, rom 1967 wels 1 axalzelandiuri<br />

dolari udrida 1,43 aSS dolars. 1984 wlisTvis is 43 aSS centis<br />

tolfasi iyo.<br />

ra iyo ekonomikuri reJimis kontrolis ZiriTadi elementebi rodesac <strong>Cven</strong><br />

movediT xelisuflebaSi 1984 wels? dadgenilebebiT gayinuli iyo yvela xelfasi,<br />

fasebi, dividendebi, renta da saprocento ganakveTebi. aseve gayinuli iyo<br />

yvela samTavrobo momsaxurebis fasi da gadasaxadebi. <strong>Cven</strong> kontroli gvqonda<br />

dawesebuli valutis gadacvlaze, romelic sarezervo bankis mier dadgenili<br />

wesebiT zRudavda yvela gadaricxvas ucxour valutaSi. aseve gvqonda dawesebuli<br />

raodenobrivi licenzireba importze, raTa dagvecva erovnuli bazari da<br />

dagveTmo igi adgilobrivi mwarmoeblebisTvis. <strong>Cven</strong> gvqonda mniSvnelovani<br />

subsidireba yvela didi saeqsporto seqtorisTvis. gvqonda Zalian maRali tarifebi<br />

im produqciaze, romelic adgilobriv bazarze iwarmoeboda da _ dabali<br />

an nulovani tarifebi <strong>Cven</strong>i industriisTvis. gvqonda moTxovnebi finansuri<br />

organizaciebis mimarT, SeenarCunebinaT samTavrobo obligaciebi bazarze<br />

arsebulze dabali saprocento ganakveTebiT.<br />

arsebobda akrZalva, rom sazogadoebrivi seqtoris sapensio <strong>fo</strong>ndebi arsad<br />

ar dabandebuliyo samTavrobo aqciebis garda. <strong>Cven</strong> gvqonda farTomasStabiani


ojer duglasi, “warmatebuli ekonomikuri re<strong>fo</strong>rmebis Sefasebis kriteriumebi”<br />

sakanonmdeblo dacva da saxelmwi<strong>fo</strong> mflobelobaSi iyo arasabazro seqtorebi:<br />

transporti, energia, komunikaciebi, finansebi, mSenebloba da sxv.<br />

rogor aRmoCnda axali zelandia am tipis struqturul disbalansSi? pirvel<br />

rigSi, rac samTavrobo politikam daamaxinja, iyo msoflio ekonomikuri<br />

procesebidan momdinare fasebis signalebi resursebis saukeTesod gamoyenebis<br />

Sesaxeb, gansakuTrebiT es Seexeboda tarifebisa da importis kontrols.<br />

resursebis efeqtianad gamoyenebiT ekonomikuri zrdis miRwevis magivrad<br />

makroekonomikuri politika koncentrirebuli iyo stabilurobis Senar-<br />

Cunebaze. maregulirebeli politika, romelSic me vgulisxmob Sromis, vaWrobis<br />

da komerciuli saqmianobis Sesaxeb kanonebs, mimarTuli iyo efeqtianobisa<br />

da inovaciis sawinaaRmdegod. isini gamoyenebuli iyo proteqciisa da<br />

stabilizaciisTvis. inflaciam da sagadasaxado politikam resursebi riskiani<br />

anda araproduqtiuli saqmianobisken mimarTa. finansurma kontrolma gamoiwvia<br />

kapitalis araefeqtiani bazris Camoyalibeba. socialurma politikam Sedegad<br />

moitana maRali zRvruli sagadasaxado ganakveTebi da ZviradRirebuli<br />

yovelmxrivi privilegiebi. samTavrobo saagentoebis mmarTveloba iyo Zalian<br />

dabalkvalificiuri, eqvemdebareboda proteqcias, xorcieldeboda subsidiebi<br />

da gavlenas axdenda qveynis resursebis didi nawilis gamoyenebaze. mTavrobis<br />

administraciuli saqmianoba ver pasuxobda cvalebad prioritetebs da araadekvaturi<br />

iyo efeqtianobis miRwevis TvalsazrisiT.<br />

ra politika gavatareT axal zelandiaSi rom migveRwia struqturuli<br />

cvlilebisTvis 1984 wlis Semdeg?<br />

visTvisac sruliad ucnobia ra cvlilebebi moxda axal zelandiaSi, jobs ar<br />

scadon momxdari cvlilebebis yvela detalSi garkveva. sanacvlod me gTavazobT<br />

yuradReba miaqcioT cvlilebis masStabur xasiaTs da logikurobas, romelic<br />

axasiaTebda cvlilebebs.<br />

politikis re<strong>fo</strong>rmebi: Sida savaWro sazRvris dacvis moxsna, Sida savaWro<br />

sazRvris dacva, sabaJo tarifebi da importis licenzireba miznad isaxavda<br />

saSinao produqciis zrdas. amis magivrad, maTi ZiriTadi efeqti iyo produqciis<br />

SesaZlo speqtris Semcireba da fasebis gazrda. amas Sedegad mohyva axali<br />

zelandiis konkurentunarianobis Semcireba da msoflio vaWrobis procesSi<br />

<strong>Cven</strong>i monawileobis Semcireba.<br />

ra politika gavatareT <strong>Cven</strong> situaciis gamosasworeblad?<br />

pirveli nabiji iyo Tavisufali vaWrobis xelSekruleba axal zelandiasa da<br />

avstralias Soris, rac gulisxmobda Tavisufal vaWrobas erTmaneTis bazarze.<br />

<strong>Cven</strong> gavauqmeT importis licenzireba 1980-iani wlebis SuaSi. SevamcireT tarifebi<br />

da dagegmilia maTi sruli gauqmeba 2003 wlisTvis.<br />

cvlilebebis Semdegi sfero iyo mrewvelobisadmi daxmarebis likvidacia.<br />

gazrdili saSinao xarjebis kompensaciisa da Sida savaWro sazRvris dacvis Sedegad<br />

<strong>Cven</strong> ganviTarebuli gvqonda subsidiebis mzardi speqtri da eqsportis<br />

daxmarebis garantiebi. es subsidiebi vrceldeboda fermerul sferoSic ki, iseve,<br />

rogorc Semosavlebis mxardaWerasa da Semowirulobebis subsidirebaze. ra<br />

zomebi miviReT am sferoSi? gavauqmeT fasebisa da Semosavlebis maregulirebeli<br />

kanonebi. 5_ 6 wlis ganmavlobaSi gavauqmeT fermeruli subsidiebi. gavauqmeT<br />

sagadasaxado SeRavaTebi eqsportiorebisTvis. gavauqmeT yvela saeqsporto<br />

garantia da dabalprocentiani sasesxo valdebulebebi. amJamad axali zeladiis<br />

rogorc fermeruli, ise industriuli sferoebi msoflio sabazro fasebze<br />

dayrdnobiT izrdeba da farTovdeba.<br />

re<strong>fo</strong>rmebis mesame sfero iyo sagadasaxado re<strong>fo</strong>rma. <strong>Cven</strong> gavauqmeT savaWro<br />

gadasaxadebi ise, rom yvela produqcia Tanabrad dabegriliyo. axal zelandiaSi<br />

arsebuli sabiTumo savaWro gadasaxadi Zalian arasrulyofili iyo. <strong>Cven</strong><br />

SemovitaneT produqciisa da momsaxurebis gadasaxadi, anu, Tu gnebavT dRg<br />

yvela produqtze Tanabari ganakveTiT mTeli qveynis masStabiT, finansuri servisebis<br />

garda. <strong>Cven</strong> SevamcireT saSemosavlo gadasaxadebis zRvari erT<br />

37


38<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

dolarze 66 centidan 33 centamde, xolo axali zelandiis mosaxleobis umetesoba<br />

ibegreba 19,5 centiT. amJamad kompaniisa da kerZo piris gadasaxadebi gaTanabrebulia.<br />

Zveli yavlgasuli reJimi, romelic zogierTi industriis mimarT<br />

favoritizmiT gamoirCeoda, sabolood Cabarda istorias.<br />

infrastruqturis re<strong>fo</strong>rmebi, romelic gansakuTrebiT mniSvnelovani<br />

iyo<br />

mTeli rigi mniSvnelovani cvlilebebi ganxorcielda transportisa da<br />

komunikaciebis sferoSi. rkinigzis mimarT yvela proteqcionistuli meqanizmi<br />

moixsna. manamde axal zelandiaSi rkinigza sruli proteqciis qveS imyofeboda.<br />

<strong>Cven</strong> SevwyviteT portebis regulireba da movaxdineT maTi privatizacia.<br />

tvirTis fasebi da saporto xarjebi realurad 50 procentiT Semcirda.<br />

saSinao bazarze aviakompania Air New Zealand-is monopolia Seicvala avstraliis<br />

aviakompania ANZI-sTan konkurenciiT. mogvianebiT moxda Air New Zealand-is privatizacia.<br />

konkurentul da tenderul safuZvelze gadavida saavtobuso mimosvlac.<br />

<strong>Cven</strong> davuSviT Tavisufleba taqsebis momsaxurebaSi. aq aRar aris arc gadasaxadi<br />

da arc licenzia.<br />

aseve gaiyida satelekomunikacio kompania Telecom New Zealand-ic. yovelive amis<br />

Sedegi ki is iyo, rom fasebma dabla daiwia. Sida komunikaciebi gaxda ufro<br />

swrafi, zogierT SemTxevaSi imas, rasac manamde sWirdeboda 1 Tve, dRes 1 dRe<br />

sWirdeba. Sromis saministro, romelsac monopolia hqonda _ aeSenebina yvela<br />

Senoba axal zelandiaSi da a.S., jer korporaciad gadakeTda da Semdeg<br />

privatizda. tele-radio speqtri auqcionze gaiyida maTze, vinc yvelaze Zviri<br />

gadaixada. <strong>Cven</strong> albaT yvelaze meti radiosadguri gvaqvs vidre sadme mTel<br />

msoflioSi.<br />

konkurentuli politika<br />

msoflios bevr qveyanaSi arseboben eqspertebi, romlebic detalurad swavloben<br />

sxvadasxva monopoliebis an servisebis dominanturi mimwodeblebis moRvaweobas.<br />

maT saqmianobaSi igulixmeba monopoliebis operaciebis Seswavla da<br />

manipulirebisagan bazris dacva. magram axal zelandiaSi ar gvyavs aseTi eqspertebi.<br />

samagierod <strong>Cven</strong> veyrdnobiT konkurencias, romelsac icavs bazarze<br />

Sesvlis yvelasTvis xelmisawvdomi wesebi, romelic ar uSvebs, rom bazarze<br />

monopolisturi kontroli dawesdes. mTavroba arc erTi sawarmos privatizacias<br />

ar axdenda vidre ar darwmundeboda, rom am sferoSi realuri konkurencia<br />

iqneboda. zustad konkurencias eyrdnoba mTavroba, rogorc ZiriTad<br />

wyaros fasebis mkveTri zrdis profilaqtikisTvis. jerjerobiT es ndoba amar-<br />

Tlebs. amis ZiriTadi dadasturebaa fasebis Semcireba warsulSi mTavrobis mier<br />

kontrolirebadi sawarmoebis produqciaze da konkurenciis gaumjobeseba<br />

axali zelandiis ekonomikis TiTqmis yvela seqtorSi.<br />

finansuri bazrebis cvlilebebi<br />

finansur bazrebze Sesvlis kontroli gauqmda. axla msoflios nebismier<br />

banks, romelsac SeuZlia daadasturos Tavisi finansuri simyare, SeuZlia ai-<br />

Ros licenzia axal zelandiaSi. <strong>Cven</strong> gavauqmeT <strong>fo</strong>rmaluri kontroli bankebsa<br />

da finansur Suamavlebze, rogoricaa magaliTad, procentis specialuri normebi<br />

an investiciebis SezRudva gansazRvrul seqtorebSi. inflaciis kontrolis<br />

amocanaa misi SenarCuneba 0-dan 3 procentamde da am miznis misaRwevad arsebobs<br />

sajaro kontraqti finansTa saministrosa da sarezervo bankis mmar-<br />

Tvels Soris.<br />

sarezervo banks aqvs moqmedebis damoukidebloba. sxvadasxva saxis politika,<br />

romelic <strong>Cven</strong> Sromis bazarze gavatareT, iyo: ufro sworxazovani sagadasaxado<br />

skalis SemoReba; socialuri dacvis gadaxdebis Semcireba da maTi<br />

mimarTva imaTze, visac es marTla sWirdebodaT. adresatebi ganisazRvreba ufro<br />

mkacri kriteriumebiT; sawvrTneli kursebi da swavleba umuSevrebisTvis.


ojer duglasi, “warmatebuli ekonomikuri re<strong>fo</strong>rmebis Sefasebis kriteriumebi”<br />

sawarmoo urTierTobis kanoni<br />

adre <strong>Cven</strong> gvqonda sawarmoo urTierTobis mkacrad regulirebuli da<br />

centralizebuli sistema. kanoni inarCunebda savaldebulo wevrobas profesiul<br />

kavSirebSi, erovnul saxelfaso normebs sxvadasxva profesiebisTvis,<br />

rasac <strong>Cven</strong> premiebs veZaxdiT da savaldebulo arbitraJs sakamaTo SemTxvevebSi.<br />

dasaqmebis sferoSi Zalian SezRuduli iyo moqniloba da samuSaoebis Sefardebebi<br />

Zalian xisti iyo. amdenad, xelfasebi erTmaneTze iyo gadajaWvuli.<br />

1990-ian wlebSi mTeli rigi cvlilebebi gatarda, magram 1991 wels miRebuli<br />

dasaqmebis kontraqtebis kanoni maT Soris albaT umniSvnelovanesi iyo.<br />

dRes ukve gvaqvs Tavisufali profkavSiri. axalma kanonma gaauqma savaldebulo<br />

profkavSirebi. sanacvlod kanoni gulisxmobs, rom mosamsaxure individualurad<br />

awarmoebs molaparakebas damqiravebelTan. is nebas aZlevs mosamsaxures<br />

daiqiraos agenti xelfasis pirobebis SesaTanxmeblad. es agenti SeiZleba<br />

iyos, da ZiriTadad aris kidec, profkavSiri, Tumca es ar aris erTaderTi<br />

SesaZlo agenti.<br />

<strong>Cven</strong> gvaqvs sawarmoo SeTanxmebebic. aseve gavauqmeT erovnuli sapremio sistema.<br />

sanacvlod, xelfasebis SeTanxmeba xdeba samuSao kontraqtebis mixedviT.<br />

damqiraveblebs da maT personals pirvelad miecaT saSualeba sakontraqto molaparakeba<br />

awarmoon maTi konkretuli samsaxuris pirobebis gaTvaliswinebiT.<br />

ukve aRar aris savaldebulo erTi da imave profesiis adamianebs mTeli qveynis<br />

masStabiT erTnairi xelfasebi mieceT. aseTma moqnilma sistemam mniSvnelovnad<br />

gazarda samuSao adgilebi axal zelandiaSi. axla ukve gvaqvs myari sakontraqto<br />

pirobebi. yvela kontraqtSi gaTvaliswinebulia garkveuli vada, romelsac<br />

gansazRvraven kontraqtori mxareebi. kontraqtis moqmedebis vadaSi gaficva<br />

an sawarmos daxurva kontraqtiT gaTvaliswinebuli pirobebis sawinaaRmdegod,<br />

arakanonier qmedebad iTvleba. aman ganapiroba samewarmeo urTierTobebis<br />

simyare.<br />

mTlianobaSi yvela es cvlileba xels uwyobs axali stimulebis da SesaZleblobebis<br />

gaCenas produqtiulobis gazrdisa da dasaqmebis saSualebiT.<br />

samTavrobo re<strong>fo</strong>rma — cvlilebis meoTxe mimarTuleba<br />

bevrisTvis samTavrobo administrireba aris raRac ezoTeruli sagani, romelsac<br />

ar Tvlian ekonomikuri menejmentis centralur nawilad. axal zelandiaSi<br />

<strong>Cven</strong> sawinaaRmdego Sexeduleba gvaqvs. vTvliT, rom SeuZlebelia ekonomikuri<br />

procesis efeqtianobis miRweva, Tuki ekonomikuri urTierTobebis udidesi<br />

monawile, mTavroba, araefeqtiania. samTavrobo danaxarjebi axali zelandiis<br />

biujetSi Seadgens 30 procentze mets. amdenad eqsportiorebisTvis SeuZlebelia<br />

saerTaSoriso konkurenciis SenarCuneba, Tu amisTvis saWiro samTavrobo<br />

momsaxureba araefeqtiania. axali zelandiis mTavari re<strong>fo</strong>rmebi mTavrobasTan<br />

mimarTebaSi sam sferoSi ganxorcielda: pirvel rigSi <strong>Cven</strong> gavakeTeT<br />

samTavrobo departamentebis korporatizacia da Semdeg privatizacia. magali-<br />

Tad, rkinigzis sitemaSi tvirTgadazidvis xarjebi Semcirda 50 procentiT. 1984<br />

wels am sistemaSi muSaobda 22 000 adamiani. dRes ki maTi ricxvi 4 500-ia da<br />

tvirTgadazidvac mniSvnelovnad gaizarda. igive exeba portebsac da mTel rig<br />

yofil samTavrobo struqturebs. mogvianebiT am sakiTxs isev davubrundebi.<br />

meore sfero aris dasaqmeba sazogadoebriv seqtorSi. samTavrobo menejmentis<br />

cvlilebebi ganxorcielda instituciur struqturebsa da dasaqmebis<br />

sistemaSi. manamde <strong>Cven</strong> gvqonda sistema, romelSic mTeli sicocxlis vadiT daniSnuli<br />

momsaxureebi muSaobdnen administratorebad da atarebdnen samTavrobo<br />

politikas. isini iyvnen MmTeli sicocxlis vadiT imdenad, ramdenadac maTi<br />

gaTavisufleba ver xerxdeboda. <strong>Cven</strong> gadavediT sistemaze, sadac mTavari Stati<br />

muSaobs araumetes 5 wliani kontraqtis safuZvelze da xelfasi ganisazRvreba<br />

Sesrulebuli samuSaos mixedviT. maRali rangis momsaxureebisTvis <strong>Cven</strong><br />

vakansiebs vacxadebT mTeli msoflios masStabiT. magaliTad, <strong>Cven</strong> mier gamocxadebuli<br />

xazinis Tavmjdomarisa da jandacvis departamentis Tavmjdomaris va-<br />

39


40<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

kansiebze yvela msurvelis gancxadeba ganixileboda. es iyo udidesi cvlileba.<br />

sajaro momsaxureebs eniSneba premiebi da ar mgonia, rom romelime departaments<br />

dRes gadaWarbebuli xarjebi hqondes. departamentis xelmZRvanels ar<br />

unda misi premiis dakargva.<br />

cvlilebis kidev erTi sfero, romelzec me SevCerdebi, aris samTavrobo<br />

finansuri menejmenti. <strong>Cven</strong> gadavediT angariSebis sistemidan, romelic iwyeboda<br />

martSi da eyrdnoboda naRdi fulis sabuRaltro meTods da <strong>fo</strong>kusirdeboda<br />

Senatanebis sistemaze, romelic iwyeboda ivnisSi da eyrdnoboda daricxvis me-<br />

Tods da orientirebuli iyo Sedegebze. es iyo dramatuli cvlileba sabuRaltro<br />

saqmeebSi da mTavrobis angariSvaldebulebis sakiTxis yvela aspeqtSi. amis<br />

simboluri gamoxatva aris mTavrobis balansi da mogeba-wagebis angariSi. me ver<br />

SevZleb ise detalurad visaubro am sakiTxze, rogorc es msurs, magram, neba momeciT<br />

Sevexo erT an or aspeqts. sajaro dawesebulebebis sabuRaltro sistemis<br />

re<strong>fo</strong>rmis siRrmiseuli mizezi aris qonebis gamoyenebisa da menejmentis da<br />

produqciis warmoebisa da servisebis Sesaxeb in<strong>fo</strong>rmaciis miRebis srulyofili<br />

saSualebis Seqmna.<br />

mTlianobaSi, finansuri reglamentacia Tavidan Seiqmna, raTa pasuxi gascemoda<br />

mTel rig SekiTxvebs menejmentis safuZvlebis sferodan. ras vyidulobT?<br />

Zveli sistemis pirobebSi <strong>Cven</strong> viRebdiT xarjebs, magram warmodgena ar gvqonda<br />

Tu risTvis viRebdiT am xarjebs. <strong>Cven</strong> aseve vikiTxeT ra Rirda es? Zveli sistemis<br />

pirobebSi <strong>Cven</strong> vicodiT ramdeni gadavixadeT yvela mocemuli wlisTvis,<br />

magram ar gagvaCnda raime sazomi mimdinare fasebisTvis. risTvis gamoiyeneba kapitali?<br />

vin aris pasuxismgebeli? es iyo is kiTxvebi, romelic <strong>Cven</strong> davsviT da<br />

pasuxic gaveciT.<br />

ra cvlilebebi gavatareT <strong>Cven</strong>? axla gvaqvs kontraqtebi SedegisTvis.<br />

gvaqvs kontraqtebis sistema ministrTan. politikosebi ukavSirdebian departaments<br />

Sedegis miRebis mizniT. is, Tu ra socialuri miznis miRwevaa dasaxuli,<br />

aris ministris gadasawyveti. masve evaleba SearCios Tu ra Sedegis miReba surs<br />

departamentisagan. xazinis SemTxvevaSi, romlis ministric me viyavi, yvela sferoSi,<br />

iqneboda es warmoeba, socialuri politika Tu sagadasaxado, <strong>Cven</strong> gavake-<br />

TeT CamonaTvali Tu ra esaWiroeboda sxva an <strong>Cven</strong>s departaments. momdevno svetSi<br />

CamovwereT ra midgoma iqneboda saWiro TiToeuli sakiTxisadmi, raTa es<br />

yvelaferi qveynis interesebSi yofiliyo. Semdeg svetSi mivuTiTeT ra dro<br />

daWirdeboda xazinas yvela am politikis gatarebisTvis, raTa SegverCia maTi<br />

vadebi. amis Semdeg ki gamovTvaleT ra daujdeboda qveyanas am politikis ganxorcieleba.<br />

Semdeg davsviT kiTxva, ra daujdeboda es qveyanas an aris Tu ara<br />

SesaZlebeli es da rogor unda gaiyidos? magaliTad, portebis re<strong>fo</strong>rma im<br />

droisTvis. <strong>Cven</strong> vfiqrobdiT, rom portebi Rirda axali zelandiis mTliani Sida<br />

produqtis sul cota 1 procenti, ase rom, is movaTavseT siis dasawyisSi. me<br />

vfiqrob <strong>Cven</strong> miviReT imis 90 procenti, rasac velodiT. aseTi midgoma koncentrirebuli<br />

iyo ufro imaze, Tu risi miRweva gvindoda da ara risi miRweva<br />

SegveZlo. <strong>Cven</strong> gvaqvs mTavrobis balansi da mogeba-wageba. albaT <strong>Cven</strong> erTader-<br />

Ti qveyana varT msoflioSi, romelic yovel 6 TveSi aqveynebs mogeba-wagebis<br />

angariSs da balanss daricxvis meTodiT. amdenad, angariSgeba da pasuxismgebloba<br />

axla mkveTrad aris gansazRvruli.<br />

ra iyo am politikis Sedegebi? ra miviReT?<br />

samTavrobo xarjvis wilma mTlian Sida produqtSi piks miaRwia 1991 wels<br />

da daaxloebiT Seadgina 43 an 44 procenti. DdRg Semcirda 33 procentamde da<br />

MmTavrobas dagegmili aqvs misi Semcireba 30 procentis qvemoT. mTavrobam 17<br />

wlis ganmavlobaSi pirvelad fiskalur gadaWarbebas miaRwia 1995 wels.<br />

rodesac vlaparakob fiskalur gadaWarbebaze mxedvelobaSi ar maqvs qonebis<br />

gayidvidan Semosuli mogeba. Tuki amas gaviTvaliswinebdiT, maSin fiskaluri<br />

gadaWarbeba 1985 wlidan gvqonda.<br />

wminda saxelmwi<strong>fo</strong> davalianeba amJamad Seadgens mTliani Sida produqtis<br />

25 procents, romlis pikic — 50 procentze meti _ 1991 wels dafiqsirda. va-


ojer duglasi, “warmatebuli ekonomikuri re<strong>fo</strong>rmebis Sefasebis kriteriumebi”<br />

lebis momsaxurebis wili samTavrobo SemosavlebTan mimarTebaSi 20 procentidan<br />

10 procentamde Semcirda. rogorc ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis<br />

organizacia acxadebs, <strong>Cven</strong>i sagadasaxado sistema yvelaze nakleb<br />

mankieria mTel msoflioSi.<br />

kidev ra Sedegebi iyo? pirveli da umTavresi iyo inflaciis Semcireba. meore<br />

— ekonomikuri zrda iq, sadac manamde es ar gvqonda. re<strong>fo</strong>rmebis dawyebis<br />

momentidan man miaRwia 2-3 procents Tavdapirvelad, Semdeg avida 4-6 procentamde<br />

garkveuli periodis manZilze da axla kvlav daubrunda 2-3 procents.<br />

eqsportis zrda aRiniSneboda warmoebis produqtebis sferoSi, romelic yovelwliurad<br />

realurad izrdeboda daaxloebiT 15 procentiT. erT-erTi saintereso<br />

ram, raze laparakis droc ar maqvs samwuxarod, aris gaZlierebuli da<br />

trans<strong>fo</strong>rmirebuli ekonomikis regionuli suraTi axal zelandiaSi. 70_ 80iani<br />

wlebis stagnaciis periodSi axal zelandiaSi iyo ramdenime regioni, romelic<br />

gansakuTrebiT mwvave kriziss ganicdida. amJamad ki isini yvelaze swrafad<br />

mzardi regionebis rigebSi arian. maTi aRmavloba Sedegia samuSao bazarze<br />

arsebuli moqnili politikis, Semcirebuli satransporto xarjebis, sawarmoo<br />

saSulebebis dabali fasebis da gaumjobesebuli konkurenciis. am faqtorebma<br />

saSualeba misca movaWreebs saeqsportod ewarmoebinaT produqcia da gaeyidaT<br />

msoflio bazrebze, rac SeuZlebeli iyo 70_ 80-ian wlebSi. faqtobrivad ekonomikuri<br />

aRmavloba ganapiroba zustad am regionebma da ara didma qalaqebma oklendma<br />

da vilingtonma.<br />

rac Seexeba infrastruqturas. re<strong>fo</strong>rmis Sedegad fasebi Semcirda Ziri-<br />

Tadi infrastruqturebis momsaxurebaze. es zemoTac vaxsene. portis eqspluataciis<br />

fasebi Semcirda 60 procentiT. sarkinigzo fraxti realuri zomebiT<br />

Semcirda 50 procentiT. samTavrobo administracia, iseT samTavrobo departamentebSi,<br />

rogoric aris jandacva, xazina, Tavdacva, Semcirda. saStato er-<br />

Teulebis ricxvi 88 000-dan 34 000-mde Semcirda da isini bevrad efeqtiania.<br />

ra politikuri da ekonomikuri gakveTilebis swavla SeiZleba axali<br />

zelandiis gamocdilebidan struqturuli cvlilebebis sferoSi?<br />

pirveli, rac minda aRvniSno, aris sxvadasxva politikis interaqtiuloba,<br />

rasac ufro didi mniSvneloba aqvs, vidre calkeul politikas. ar arsebobs raime<br />

jadosnuri politika, romelic uzrunvelyofda qveynis aRmavlobas. <strong>Cven</strong><br />

SemTxvevaSi cxadi iyo, rom politika, romelic gavatareT produqciis bazarze,<br />

SeTanxmebulad muSaobda Sromis bazarze gatarebul politikasTan, iseve,<br />

rogorc finansuri bazris da samTavrobo seqtoris re<strong>fo</strong>rmebTan. <strong>Cven</strong> rom gagvetarebina<br />

re<strong>fo</strong>rma sasaqonlo bazarze, calke aRebuli es politika namdvilad<br />

ar iqneboda warmatebuli. meore, rac minda aRvniSno, aris is, rom Tu Tqven apirebT<br />

re<strong>fo</strong>rmis dawyebas, is unda iyos masStaburi. azri ar aqvs zogierTi sferos<br />

gaumjobesebas maSin, rodesac sxva sferoebi xeluxlebeli rCeba. aseT<br />

SemTxvevaSi gaurkvevloba, romelsac SeqmniT, ufro saziano iqneba, vidre is<br />

sargebloba, romelic mcireoden cvlilebebs mohyveba Sedegad.<br />

kidev ori ram, rasac minda Sevexo. politikosebma arasworad ar unda Seafason<br />

moqalaqeebis adaptaciis unari. 1984 wels axal zelandiaSi fermerebis Semosavlis<br />

3-dan 1 dolari modioda mTavrobisgan. dRes es cifri 0-s udris. ma-<br />

Sin, rodesac isini kargavdnen mTavrobis mxardaWeras, <strong>Cven</strong>i valutis kursi maRla<br />

iwevda. maxsovs gaerTianebuli fermerebis prezidenti movida CemTan Sexvedraze<br />

1985 wlis 1 martis Semdeg, anu mas Semdeg, rac <strong>Cven</strong>ma dolarma 43 aSS<br />

centidan 48-mde aiwia, da miTxra: “43 centze fermerebs Zlivs gahqondaT Tavi,<br />

48 centi ki saerTod nonsensia”. <strong>Cven</strong> wynarad visaubreT da gansxvavebuli<br />

poziciebis dafiqsirebis Semdeg man datova Cemi kabineti. daaxloebiT 6 Tvis<br />

Semdeg is kvlav movida. maSin ukve <strong>Cven</strong>i dolari 55 centis toli iyo da man miTxra:<br />

“48 cents ara uSavda, 55 sasaciloa”. sami Tvis Semdeg is 60 centi gaxda da<br />

man miTxra rom 55 kidev, magram 60 SeuZlebeli iyo. rodesac is 70 centi gaxda da<br />

me ofls vRvridi, man miTxra rom 60 cents ara uSavda. ase rom, geTayva, nu Sea-<br />

41


42<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

fasebT arasworad xalxis unars _ adaptireba moaxdinos cvlilebebTan, Tu isini<br />

realuria.<br />

Semdegi, rac minda giTxraT, aris is, rom re<strong>fo</strong>rmas Rupavs ara siCqare, aramed<br />

gaurkvevloba. xalxma unda icodes, rom mTavrobas mtkiced aqvs gadawyvetileba<br />

miRebuli. Tu maT sjeraT, rom SeuZliaT Tqveni gadarwmuneba, maSin<br />

mTeli maTi mcdeloba mimarTuli iqneba TqvenTvis azris Secvlasa da Zveli wesrigis<br />

aRdgenaze. re<strong>fo</strong>rma mxolod maSin aris warmatebuli, Tu xalxs sjera,<br />

rom Tqven mas bolomde miiyvanT. maSin isini namdvilad adaptirdebian.<br />

kidev erTi mniSvnelovani faqtori nebismieri re<strong>fo</strong>rmisTvis aris efeqtianoba.<br />

politikam unda uzrunvelyos efeqtianoba. amaSi me vgulisxmob: produqcia<br />

da saqonlis da servisis moxmareba maqsimizebuli unda iyos resursebis minimizaciasTan<br />

erTad. es mizani akmayofilebs yvelas, bunebis damcvelebis CaTvliT.<br />

magaliTad, Cem pirvel biujetSi gavzarde eleqtroenergiis fasi 28 procentiT,<br />

gzis moxmarebis xarji 48 procentiT. yovelive es iyo mimarTuli iqiTken,<br />

rom efeqtianad dawyebuliyo resursebis moxmareba. rodesac eleqtroenergiaze<br />

davaweseT sabazroze dabali fasi, investorebma fuli daabandes sawarmoebSi,<br />

romlebic eleqtroenergiis didi momxmareblebi iyvnen, magram, romel-<br />

Tac grZelvadian perspeqtivaSi, SesaZloa, ar moetanaT SedarebiTi sargebeli.<br />

gzis moxmarebis xarjis gazrda 48 procentiT sruliad sxva — neitralurobis<br />

principze iyo dafuZnebuli. gzis momxmareblebi ixdidnen srul fass<br />

yvela sagzao dazianebisTvis. amave <strong>dros</strong> <strong>Cven</strong> gavauqmeT privilegiebi, an, Tu<br />

gnebavT proteqcia, romelic rkinigzas gaaCnda da SemovitaneT Ria konkurencia.<br />

gavauqmeT gzebze moZraobis siCqaris 40-miliani limiti. amis Sedegi iyo is,<br />

rom tvirTgadazidvis xarjebi 50 procentiT Semcirda. Statebi 22 000-dan 4 500<br />

-mde Semcirda. meore mxriv, bevrma mewarmem, romlebsac adre didi xarjebis gamo<br />

ar SeeZloT sazRvargareT gaeyidaT produqcia, ucbad aRmoaCines, rom es SesaZlebeli<br />

gaxda. amis Sedegad gaizarda ara mxolod regionuli aRmavloba, aramed<br />

samuSao adgilebis raodenobac.<br />

kidev erTi mniSvnelovani gakveTili axali zelandiis gamocdilebidan, aris<br />

gamWvirvaloba.<br />

es cvlis rogorc politikosebis, aseve samoqalaqo momsaxureebis xedvas.<br />

moviyvan erT magaliTs. rodesac sajaro sawarmoebi gadavaqcieT korporaciebad,<br />

romelTa ricxvi 10 iyo, <strong>Cven</strong> maT vuTxariT “momavalSi, rogorc korporaciebs,<br />

Tqven gevalebaT erTi ram, Tqven imoqmedebT kerZo seqtorSi da daeqvemdebarebiT<br />

imave wesebs da kanonebs, rasac kerZo seqtoris subieqtebi eqvemdebarebian.<br />

dReidan gaqvT mxolod erTi mizani: miiRoT mogeba. mTavroba<br />

Tqvengan moelis imave mogebis motanas TqvenSi <strong>Cven</strong> mier investirebuli kapitalis<br />

xarjze, ramdensac kerZo seqtori. Tu Tqven gaatarebT socialur politikas,<br />

da maT yvelas hqonda amis pretenzia, rac, rogorc isini acxadebdnen, iyo<br />

imis mizezi, rom isini mogebas ver qmnidnen, maSin unda moxvideT <strong>Cven</strong>Tan da SegviTanxmdeT<br />

gvinda Tu ara, rom gaagrZeloT es saqmianoba. Tu gvinda, maSin gadagixdiT,<br />

Tu ara unda SewyvitoT”.<br />

da iciT ra moxda?<br />

Tavdapirvelad 10-dan mxolod erTi korporacia movida da moiTxova subsidireba.<br />

mizezi, ris gamoc danarCenebi ar movidnen, is iyo, rom maT aRmoaCines<br />

— Ria konkurenciis pirobebSi is, rasac isini socialur momsaxurebas eZaxdnen,<br />

faqtobrivad iyo kargi biznesi. is erTi ki, romelic movida, iyo <strong>fo</strong>sta. maT<br />

Tqves, “<strong>Cven</strong> gvaqvs 467 sa<strong>fo</strong>sto ofisi mTeli qveynis masStabiT, rac biznesis 8<br />

procents iZleva. isini ar aris momgebiani. <strong>Cven</strong> xvalve davxuravT maT<br />

komerciuli mosazrebebidan gamomdinare. gindaT rom ase moxdes, Tu gindaT<br />

subsidireba?”. vkiTxeT ramdeni iyo saWiro, gvipasuxes _ 80 mln. dolari, <strong>Cven</strong><br />

SevTavazeT 20 mln. sabolood SevTanxmdiT 40 mln-ze. 5 Tvis Semdeg, rodesac<br />

biujets vadgendiT, gadavwyviteT, rom am 40 mln-is daxarjva ajobebda ganaT-


ojer duglasi, “warmatebuli ekonomikuri re<strong>fo</strong>rmebis Sefasebis kriteriumebi”<br />

lebasa da jandacvaze. davxureT 467 sa<strong>fo</strong>sto ofisi erT dReSi. es SesaZlebeli<br />

gaxda gamWvirvalobis saSualebiT. es ar iyo popularuli svla, magram amis gakeTeba<br />

jobda erT dReSi, vidre 467 dReSi. Zalze saintereso faqtia _ 10 wlis<br />

gadasaxedidan Cans, rom sa<strong>fo</strong>sto ofisebi amJamad ufro metia – 500, im 467-is<br />

nacvlad, romelic <strong>Cven</strong> davxureT. axla isini kerZo seqtorSi momuSave saagentoebia<br />

da dasaqmebuli hyavT xalxi.<br />

Semdegi sakiTxi aris saxelmwi<strong>fo</strong> dakveTebis kerZo seqtorSi gadatana<br />

es aris privatizaciis kargi <strong>fo</strong>rma. magaliTad, <strong>Cven</strong> gvqonda samTavrobo<br />

stamba, romelsac monopolia hqonda samTavrobo departamentebis yvela sabeWd<br />

samuSaoze, rac <strong>Cven</strong> gavauqmeT. Semdeg gavyideT es stamba da amJamad samuSaoebi<br />

sruldeba kerZo seqtorSi. Sedegi iyo ufro dabali fasebi, maRali xarisxi da<br />

mravalferovneba.<br />

bevri meubneba “Tqven leiboristi politikosi xarT. Tqven partias mxari<br />

dauWira profkavSirebma, rogor SegeZloT am yvelafris gakeTeba?”. me maT<br />

vpasuxobdi, rom Tu moindomebT SeajamoT yvela is politika, romelic <strong>Cven</strong> ganvaxorcieleT<br />

1984–87 wlebSi, me SemiZlia es gadmovce sami sityviT: <strong>Cven</strong> gavauqmeT<br />

privilegiebi. mTavroba ar aris arCeuli kerZo jgufebis interesebis<br />

dasacavad. mTavroba gaxda ufro efeqturi. garigeba aseTi iyo: Tqven dakargeT<br />

privilegiebi, magram mogebuli xarT, radganac yvelas privilegiebi gauqmda.<br />

dasasrul, minda vTqva, rom mxolod xarisxian gadawyvetilebas moaqvs sasurveli<br />

Sedegi.<br />

yoveli cvlilebis win <strong>Cven</strong> Tavs vekiTxebodiT, iyo Tu ara es axali zelandiis<br />

interesebSi? politikuri problema, romelsac Tqven SexvdebiT aseTi gadawyvetilebebis<br />

miRebis <strong>dros</strong>, aris is, rom danaxarjebi yovelTvis win wamoweulia<br />

da advilad dasanaxia. Sedegebis danaxvas ki dro sWirdeba da yovelTvis<br />

iseTi naTeli ar aris. me SemiZlia vTqva, rom <strong>Cven</strong> davkargeT 18 000 samuSao adgili<br />

rkinigzaSi, magram ver getyviT saidan movida axali 100 000 samuSao.<br />

sadac ki xarisxiani gadawyvetileba iyo miRebuli, politikuri problemebi<br />

sabolood wydeboda. magram sadac kompromisebi davuSviT, sadac Sua gzaze Sev-<br />

CerdiT da uxarisxo gadawyvetileba miviReT, iq problemebi kvlav rCeba. gansakuTrebiT<br />

es exeba jandacvas, ganaTlebas da socialur uzrunvelyofas.<br />

vfiqrob, aq SemiZlia SevCerde. mgoni bolo SeniSvnebSi mivuTiTe, rom axal<br />

zelandiaSi yvela problema jer ar gadagviwyvetia. naTelia, rom jer kidev<br />

bevri daumTavrebeli saqmea. ZiriTadad isini socialuri politikis sferodanaa,<br />

anu jandacva, ganaTleba da socialuri uzrunvelyofa. aq me vgulisxmob<br />

pensiebs, janmrTelobis sakiTxebs pensiaze gasvlis Semdeg, umuSevrobis daxmarebas,<br />

avadmyo<strong>fo</strong>bis da ubeduri SemTxvevebis xarjebs da a.S.<br />

es is sferoa, romelic <strong>Cven</strong> ar mogvigvarebia. es is sferoa, sadac mTavrobas<br />

surs SeinarCunos monopolisti mimwodeblis pozicia. vidre ar daviwyebT am<br />

sferoebis marTvas iseve, rogorc es gavakeTeT rkinigzisa da <strong>fo</strong>stis SemTxvevaSi,<br />

<strong>Cven</strong> problemebs ver gadavWriT.<br />

CemTvis pasuxi SedarebiT naTelia. <strong>Cven</strong> kvlav unda mivmarToT TiToeul<br />

axal zelandiels. fuli, romelsac mTavroba axla xarjavs maTi saxeliT<br />

jandacvaze, ganaTlebasa da socialur uzrunvelyofaze, unda darCes xalxs,<br />

raTa uzrunvelyon TavianTi Tavi.<br />

faqtobrivad me vTvli, rom dazRvevis biznesi am sferoebis umravlesobaSi<br />

sakmaod kargad imuSavebda.<br />

didi madloba.<br />

43


44<br />

gamoqveynda 1999 wels<br />

inflacia, deflacia da momavali<br />

frenk Sostaki<br />

Targmna babilina axobaZem<br />

mizesis institutis mowveuli swavluli. fiuCersebiT movaWre<br />

sabrokero kompania MF Glob-is wamyvani ekonomisti<br />

sityva “deflacia” axla mraval ekonomists akeria pirze. iaponiis bankis<br />

mmarTvelma masaru haiamim parlaments kidev erTxel ganucxada, rom centraluri<br />

banki ucvlelad gaagrZelebs iafi fulis politikas manam, sanam deflaciis<br />

safrTxe ar gaivlis. SeerTebuli Statebis federaluri rezervebis direqtorTa<br />

sabWos Tavmjdomarem alan grinsfenma ki Tavis ramdenime gamosvlaSi aRniSna,<br />

rom centraluri banki movalea ekonomika inflaciisganac daicvas da<br />

deflaciisganac.<br />

ekonomistTa umravlesobas miaCnia, rom deflacia sayovelTao keTildReobis<br />

mTavari safrTxea, radgan, maTi azriT, swored deflacias mihyavs ekonomika<br />

depresiisken. garda amisa, ekonomistebis umravlesoba ver xvdeba, rom<br />

ekonomikuri siduxWiris TavidaTavi ara deflacia, aramed inflaciaa. mcdari<br />

warmodgena deflaciis bunebis Sesaxeb inflaciis araswori gagebidan momdinareobs.<br />

inflacia ara fasebis, aramed fulis masis zrdaa, rac centraluri bankis<br />

mier warmoebuli e.w. iafi fulis upasuxismgeblo monetaruli politikisa (aRniSnuli<br />

politika centraluri bankis mier komerciul bankebze gacemuli moklevadiani<br />

sesxebis saprocento ganakveTebis xelovnur Semcirebas gulisxmobs,<br />

maTi xelmisawvdomobis gazrdis mizniT, rasac, CanafiqriT, ekonomikuri<br />

aqtivobis waxaliseba unda mohyves _ red. SeniSvna) da sabanko depozitebis<br />

nawilobrivi rezervirebis Sedegia. centraluri bankis mier fulis miwodebis<br />

zrda, anu inflacia realuri resursebis araracionalur xarjvas ganapirobebs,<br />

danazogebis Semcirebis safuZvels qmnis da Sedegad deflacias iwvevs.<br />

amasTanave, depresias ara deflacia, aramed centraluri bankis iafi fulis<br />

politika iwvevs.<br />

dasasrul, krizisis simwvavesac ara davalianebebis siWarbe, aramed centraluri<br />

bankis iafi fulis politika ganapirobebs. daujerebelia, magram SeerTebuli<br />

Statebis ekonomika erTob Sorsaa Awonasworobisgan. vfiqrob, amas Rrma<br />

ekonomikuri krizisi mohyveba.<br />

fasebis zrda inflaciaa?<br />

mizesis Tanaxmad (Human Action, p. 432), “is, rasac dRes zogierTebi inflacias<br />

da deflacias uwodeben, fulis miwodebis didi zrda an Semcireba ki aRaraa,<br />

aramed am qmedebaTa gardauvali Sedegi, samomxmareblo saqonlis fasebisa da<br />

xelfasebis zrda an kleba.”<br />

amgvarad, Tuki inflacias fasebis zrdas davarqmevT, maSin yvelaferi, rac<br />

fasebis zrdas uwyobs xels, inflaciis gamomwvevi unda iyos, amitom, unda<br />

vufrTxildeT. mokled, gamodis rom, inflaciis wyaro centraluri banki an sabanko<br />

depozitebis nawilobrivi rezervireba ki ar yofila, aramed sul sxva<br />

faqtorebi. ese igi, centraluri banki xels ki ar uwyobs inflacias, piriqiT,<br />

Turme ebrZvis mas. maSasadame, umuSevrobis kleba da ekonomikuri aqtivobis<br />

zrda inflaciis potenciuri xelSemwyobi faqtorebi yofila, da, aqedan gamomdinare,<br />

centraluri bankis politikam xeli unda SeuSalos. zogierTi sxva xel-<br />

Semwyobi faqtori, magaliTad, samomxmareblo saqonlis fasebis kleba an muSaTa


frenk Sostaki, “inflacia, deflacia da momavali”<br />

xelfasebis zrda, agreTve potenciurad saSiSi yofila, amitom, centraluri<br />

banki mudam fxizlad unda iyos am sakiTxebis mimarT.<br />

ekonomistTa umravlesobas sjera, rom inflacia fasebis saerTo donis<br />

zrdaa, ris SeCerebac samomxmareblo fasis indeqsiT SeiZleba (CPI), magram isini<br />

inflaciis mizezebze ver Tanxmdebian. erTi mxriv, monetaristebi amtkiceben,<br />

rom fulis masaSi momxdari cvlileba samomxmareblo fasis indeqsis cvlilebas<br />

iwvevs, meore mxriv, arian iseTi ekonomistebic, romlebic amtkiceben, rom inflacias<br />

sxvadasxva realuri faqtori iwvevs. es ekonomistebi eWvoben, rom samomxmareblo<br />

fasis indeqsis cvlilebas fulis masis cvlileba iwvevdes. maT miaCniaT,<br />

rom aq raRac sxva mizezi unda arsebobdes. amgvarad, Tu inflacia fulis<br />

masis zrdaa, amaSi cudi ra aris? bolos da bolos, Tu inflacia mxolod fasebis<br />

zrdaa, maSin misi Sedegebis kompensireba fulis masis zrdasTan erTad<br />

xelfasebisa da anazRaurebebis gazrdis gziT SeiZleba. amave <strong>dros</strong>, zogierTi<br />

ekonomisti milTon fridmenis azrs iziarebs da sjera, rom inflaciis pirobeb-<br />

Si sabazro ekonomika efeqtianad imuSavebs, Tuki SezRudvebs ar dauSveben da<br />

Tavisufal fasebs ar moSlian.<br />

inflacia fulis masis zrdiT an sxva realuri faqtorebiT gamowveuli fasebis<br />

zrda ki ar aris, aramed TviTon fulis masis zrda. yuradReba miaqcieT,<br />

monetaristebisgan gansxvavebiT, <strong>Cven</strong> (“avstriuli ekonomikuri skolis”<br />

warmomadgenlebi _ red. SeniSvna) ar vambobT, rom inflacia fulis masis<br />

zrdiT gamowveuli fasebis zrdaa, <strong>Cven</strong> mxolod imas vambobT, rom inflacia<br />

fulis masis zrdas niSnavs. Tu inflacias am kuTxiT SevxedavT, naTeli gaxdeba,<br />

ratom aris es cudi. rodesac fulis masa matulobs, fulis pirvel<br />

recipientebs SeuZliaT jer kidev ucvleli fasebiT didi raodenobis saqoneli<br />

an momsaxureba SeiZinon. fulis meore recipientebi agreTve sargebels<br />

naxuloben aqedan. magram momdevno recipientebi TandaTan nakleb sargebels<br />

naxaven, radgan saqonlis da momsaxurebis fasebi zrdas daiwyebs.<br />

momdevno recipientebmac SeiZleba sargebeli naxon, Tuki im saqonlis fasebi<br />

ufro swrafad aiwevs, romelsac isini yidian, vidre im saqonlis, romelsac<br />

yiduloben. dazaralebuli aRmoCndeba is, vinc yvelaze bolos miiRebs fuls an<br />

sul ver miiRebs, Tuki im saqonlis fasebi, romelsac isini yiduloben, mkveTrad<br />

aiwevs, xolo im saqonlis da momsaxurebis fasi, romelsac yidian _ umniSvnelod.<br />

sxva sityvebiT, fulis masis mateba, anu inflacia simdidris xelaxal gadanawilebas<br />

iwvevs. Rrmad Tu gavaanalizebT naTeli gaxdeba, rom fulis emisia<br />

saqonelsa da momsaxurebaze moTxovnas warmoSobs, warmoeba ki mis dakmayofilebas<br />

ver uzrunvelyofs, rac gulisxmobs, rom fulis masis zrda ekonomikis<br />

gaCanagebas iwvevs. garda amisa, fulis inflacia ekonomikuri aRmavalobisa da<br />

daRmavlobis ciklis warmoSobis safrTxes qmnis.<br />

marTalia, fulis masis zrda (anu inflacia) TiTqosda fasebis zrdaSi gamoixateba<br />

da samomxmareblo fasis indeqsiT aRiricxeba, magram es mudam ase ar aris.<br />

fasebs realuri da fuladi faqtorebi gansazRvravs. isec SeiZleba moxdes,<br />

rom, Tu realuri faqtorebi fuladi faqtorebis sapirispirod moqmedebs, am<br />

SemTxvevaSi fasebSi aSkara cvlileba ar moxdeba. sxva sityvebiT, miuxedavad<br />

fulis masis didi matebisa, e.i. maRali inflaciisa, fasebma SesaZloa mxolod<br />

odnav moimatos. cxadia, Tu inflacias samomxmareblo fasis indeqsis zrdad<br />

ganvixilavT, ekonomikuri mdgomareobis Sesaxeb mcdar daskvnebs miviRebT.<br />

amis Sesaxeb roTbardi werda (America’s Great Depression, p. 153) _ “is faqti, rom<br />

1920-ian wlebSi fasebi zogadad ase Tu ise stabiluri iyo, ekonomistTa umravlesobas<br />

afiqrebinebda, rom inflacia ar emuqrebodaT. amitom, didi depresiis<br />

movlenebma isini saxtad datova.”<br />

aris ki deflacia yvela ubedurebis mizezi?<br />

amgvarad, raki inflacia fulis masis zrdaa, deflacia SeiZleba mis sapirispiro<br />

movlenad, anu fulis masis Semcirebad ganvixiloT, an SegviZlia<br />

vTqvaT, rom fulis eqspansia bums warmoSobs, fulis nakleboba ki bums<br />

45


46<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

acxrobs. aqedan gamomdinare, gve<strong>Cven</strong>eba, rom deflacias uTuod inflacia unda<br />

uswrebdes.<br />

ekonomistTa umravlesoba deflacias uaryofiTad afasebs. magaliTad, irving<br />

fiSerma deflacias yvela ubedurebis saTave uwoda (Irving Fisher, Booms and depressions,<br />

London: George Allen, p. 39); magram deflacia ekonomikuri gajansaRebis procesis<br />

dasawyisia. deflacia misi winmswrebi fulis inflaciiT gamowveuli gaRatakebis<br />

process aCerebs. aqedan gamomdinare, fulis deflacia dovlaTis SemqnelTa<br />

momZlavrebas iwvevs, rac ekonomikis aRorZinebas uwyobs xels.<br />

amis Sesaxeb roTbardi werda (AGD, p. 24), — “jer kidev ucnobia rogor,<br />

magram kreditis deflaciuri Semcireba didad uwyobs xels daregulirebis<br />

procesis dawyebas da, aqedan gamomdinare, biznesis aRorZinebas”.<br />

cxadia, gverdiTi movlenebi, romelic fulis deflacias axlavs, mudam usiamovnoa,<br />

magram cud Sedegebs deflacia ki ar iwvevs, aramed fulis inflacia,<br />

romelic mas win uZRvis. deflacia mxolod da mxolod aqrobs fulis inflaciiT<br />

Seqmnil iluzias. is gavrcelebuli azri TiTqos fulis masis kleba saerTo<br />

ekonomikur siduxWires iwvevdes, im Tvalsazrisidan momdinareobs, romlis<br />

Tanaxmadac ekonomikis zrdas TiTqos fuli uwyobs xels. magram ekonomika<br />

maSin izrdeba, roca TiToeul sul mosaxleze ufro meti sawarmoo saSualebaa<br />

da ara maSin, rodesac fulia ufro meti. amasTan erTad, is ekonomistebi, romlebic<br />

fasebis saerTo vardnas depresiis mniSvnelovan wyarod ganixilaven, im<br />

faqts ver amCneven, rom biznesisTvis fasebis saerTo mdgomareoba ki ar aris<br />

mTavari, aramed yidva-gayidvis fasebs Soris sxvaoba.<br />

fasebis saerTo vardna mudam deflaciis brali ar aris. magaliTad, mocemuli<br />

fulis masis SemTxvevaSi fulze moTxovnis zrda SesaZloa ekonomikis<br />

zrdisa da cxovrebis pirobebis gaumjobesebis gamo moxdes. es, Tavis mxriv, fasebis<br />

saerTo vardnas gamoiwvevs, rasac deflacias daarqmeven. magram aseT<br />

SemTxvevaSi fasebis vardna gana cudia? sabazro ekonomikaSi realuri dovlaTis<br />

zrdiT gamowveuli fasebis vardna is meqanizmia, risi saSualebiTac dovlaTis<br />

warmoebas mTeli ekonomika iwyebs. fulis msyidvelobiTi unaris zrdis<br />

pirobebSi xalxs SeuZlia didi raodenobis saqoneli da momsaxureba miiRos. ase<br />

vTqvaT, aq mTavari meqanizmis arsi isaa, rom fulis masa ucvleli rCeba.<br />

iwvevs fulis gaqroba depresias?<br />

Tavis naSromebSi milTon fridmeni “didi depresiis” gamowvevas federaluri<br />

sarezervo sistemis politikas abralebs. fridmenis Tanaxmad, federalurma<br />

rezervma sabanko sistemas sakmarisi rezervebi ver miawoda fulis masis<br />

krizisis SesaCereblad. fridmenis azriT, federaluri sarezervo sistemis<br />

brali is ki ar aris, rom fulis masis zrda gamoiwvia, aramed is, rom bumis dacxroba<br />

dauSva. mari roTbardi, marTalia, eTanxmeba fridmens, rom fulis masa<br />

mimoqcevaSi mkveTrad Semcirda, magram asabuTebs, rom es procesi federaluri<br />

rezervis mier sabanko sistemisadmi fulis aqtiuri miwodebis miuxedavad<br />

mimdinareobda. fridmenis azris sapirispirod, fulis masis mkveTri kleba imis<br />

gamo ki ar moxda, rom federalurma rezervma fulis masis miwodeba ver SeZlo,<br />

aramed imis gamo, rom centraluri bankis upasuxismgeblo monetaruli politikis<br />

Sedegad danazogebi Semcirda.<br />

arsebiTad, ama Tu im qveynis ekonomikaSi finansuri <strong>fo</strong>ndebi momavali produqciis<br />

sawarmoeblad arsebuli saqonlis fuladi masaa. magaliTad, davuSvaT,<br />

kunZulze gariyuli adamiani saaTSi 25 vaSls krefs. sakrefi iaraRis daxmarebiT<br />

mas SeuZlia Sedegi gazardos da saaTSi 50 vaSli mokri<strong>fo</strong>s. iaraRis damzadebas<br />

dro sWirdeba (mokrefis periodis garda). manam, sanam es adamiani iaraRis<br />

damzadebiT iqneba dakavebuli, vaSlis krefas ver SeZlebs. amitom, vidre am saqmes<br />

Seudgeba, jer imdeni vaSli unda moimaragos, rac iaraRis damzadebis <strong>dros</strong><br />

dasWirdeba. misi finansuri <strong>fo</strong>ndi am xnis manZilze saWiro saarsebo saSualebaa,<br />

anu, am SemTxvevaSi vaSlis is raodenoba, rac, man am mizniT gadainaxa. am <strong>fo</strong>ndis<br />

sididezea damokidebuli ramdenad daxvewili warmoebis saSualebis damzadebas


frenk Sostaki, “inflacia, deflacia da momavali”<br />

SeZlebs is. Tu am adamians am iaraRis dasamzadeblad erTi weli sWirdeba , saarsebod<br />

ki mxolod erTi Tvis samyofi vaSli aqvs, maSin is iaraRs ver daamzadebs<br />

da Sromis nayofierebis amaRlebasac ver SeZlebs (es magaliTi mocemulia ri-<br />

Card <strong>fo</strong>n striglis wignSi _ “kapitali da produqcia”). ufro rTul SemTxvevasTan<br />

gveqneba saqme Tu davuSvebT, rom kunZulze erTi ki ara, ramdenime adamiania,<br />

romlebic erTmaneTSi vaWroben da fuls iyeneben, magram azri igive darCeba:<br />

ufro nayofieri, magram xangrZlivi warmoebis danergvas danazogebis odenoba<br />

abrkolebs.<br />

problema swored maSin Cndeba, rodesac sabanko sistema viTarebas ise warmoaCens,<br />

TiTqos sasaqonlo maragebi imaze metia, vidre realurad arsebobs. rodesac<br />

centraluri banki fulis masas zrdis, es dovlaTis dagrovebas ki ar uwyobs<br />

xels, aramed mis moxmarebas, rasac saarsebo saSualebebis deficiti mosdevs.<br />

sanam sasaqonlo maragebi jer kidev zrdas ganagrZobs, iafi fulis politika<br />

iseT STabeWdilebas qmnis, TiTqos ekonomikuri aqtivoba izrdeba, magram<br />

es rom ase ar aris, maSinve cxadi gaxdeba, rogorc ki dagroveba Sewydeba an danazogebi<br />

Semcirebas daiwyebs. rogorc ki es moxdeba, ekonomikaSi recesia daiwyeba.<br />

fulis damatebiTi emisia daRmasvlas ver SeaCerebs (radgan fuli vaSls ver<br />

Secvlis).<br />

bankebi, rogorc Suamavlebi, realuri dovlaTis warmoqmnis procesSi mniSvnelovani<br />

xelSemwyobi faqtorebia. maTi meSveobiT xdeba <strong>fo</strong>ndebis, anu saarsebo<br />

saSualebebis dagroveba da momwodeblebidan momxmareblebze gadacema.<br />

<strong>Cven</strong> mier ganxilul magaliTSi fulis Semotana im faqts ver Secvlis, rom<br />

mTavari mainc saarsebo saSualebaTa maragis arsebobaa. rodesac danazogis patroni<br />

fuls gaasesxebs, faqtobrivad mevales im saqonlis moxmarebis saSualebas<br />

aZlevs, romelic man ar gamoiyena. maSasadame, krediti gulisxmobs, rom erTi mewarme<br />

meores gamouyenebel dovlaTs droebiT uTmobs im imediT, rom momavalSi<br />

ainazRaurebs.<br />

centraluri bankis arseboba da sabanko depozitebis nawilobrivi rezervireba<br />

komerciul bankebs iseTi kreditis warmoSobis saSualebas aZlevs, rasac<br />

realuri danazogebi ar umagrebs zurgs, anu krediti, romelic “haeriT” aris<br />

uzrunvelyofili. raki aseTi krediti warmoiSoba, is iseT Sedegebs iwvevs, rasac<br />

Tavisufali bazari ver egueba: esaa realuri dovlaTis moxmareba misi warmoebis<br />

magier. sanam maragebi jer kidev izrdeba da bankebi kreditis gazrdisken<br />

iswrafvian, mravali uyairaTo proeqti Cndeba xolme. magram rodesac “haeridan”<br />

motanili dakreditebis Sedegad arsebuli dovlaTis moxmarebis tempi<br />

misi warmoebis temps gaaswrebs, realuri dagroveba wydeba da danazogebi klebas<br />

iwyebs. sxvadasaxva saqmianobis warmadoba uaresdeba da bankebis gaunaRdebeli<br />

sesxebi izrdeba. bankebi sesxebis ukan dabrunebas iTxoven, ris gamoc,<br />

mimoqcevaSi naklebi fulis masa rCeba.<br />

amgvarad, SegviZlia davaskvnaT, rom depresias fulis masis mimoqcevis Semcireba<br />

ki ar iwvevs, aramed danazogebis Semcireba, rac “haeridan” Seqmnili fulis<br />

mimoqcevidan amoRebasac iwvevs. amitom, Tu danazogebi klebulobs, centraluri<br />

banki rac ar unda warmatebiT ebrZodes fulis mimoqcevidan amo-<br />

Rebas, depresiis aRkveTas igi mainc ver SeZlebs. amasTanave, Tu danazogebi klebulobs,<br />

upasuxismgeblo monetaruli politikis Sedegad fasebisa da inflaciuri<br />

molodinis SenarCuneba romc moxerxdes, ekonomika mainc ver gamococxldeba.<br />

garda amisa, swored centraluri bankis iafi fulis politika da nawilobrivi<br />

sabanko rezervireba iwvevs resursebis araswor ganawilebas, rac, Tavis<br />

mxriv, dagrovebis process anelebs da, amdenad, danazogis Seqmnas aferxebs.<br />

es ki imas niSnavs, rom depresiis mizezi centraluri bankis iafi fulis politika<br />

da sabanko depozitebis nawilobrivi rezervirebis praqtikaa.<br />

SeiZleba deflacia erTi qveynidan meores gadaedos?<br />

farTod aris gavrcelebuli mosazreba, rom erT qveyanaSi arsebuli deflacia<br />

sxva qveynebisTvisac saSiSia. amtkiceben, rom deflacia virusiviT<br />

47


48<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

vrceldeba mTel dedamiwaze da, amitom, ekonomikis deflaciis virusisgan dacva<br />

centraluri bankebis valia.<br />

magram es Teoria moZvelebulia. magaliTad, davuSvaT, A qveyanas aqvs Tavisufali<br />

sabazro ekonomika da ucvleli fulis masa. meore mxriv, B qveynis centraluri<br />

bankis iafi fulis politikam resursebis metad araracionaluri gamoyeneba<br />

gamoiwvia, rasac, Tavis mxriv, realuri dovlaTisa da danazogebis Semcireba<br />

mohyva. ekonomikuri saqmianobis klebam bankebi aiZula sesxebis ukan<br />

dabruneba moeTxovaT, aman ki, Tavis mxriv, fulis masis kleba da saqonlisa da<br />

momsaxurebis fasebis vardna ganapiroba.<br />

zemoxsenebuli Teoriis Tanaxmad, B qveyanaSi saqonlisa da momsaxurebis<br />

fasebis vardnis Sedegad biznesma SesaZloa am qveynidan deflaciis eqsporti<br />

moaxdinos A qveyanaSi, Tuki maT dabal fasad SesTavazebs saqonels. aman ki, SesaZloa,<br />

Tavis mxriv, zewola moaxdinos saerTo fasebis ma<strong>Cven</strong>ebelze AA qveyanaSi,<br />

rac iq deflacias da depresias gamoiwvevs.<br />

magram, rogorc vnaxeT, deflacia fasebis vardna ki ar aris, aramed fulis<br />

masis kleba. vinaidan A qveyanaSi fulis masa ucvleli rCeba, iq araviTari deflacia<br />

ar warmoiSoba. garda amisa, radgan A qveyanaSi fulis masa ucvleli rCeba,<br />

danazogebs araviTari ziani ar miadgeba da, Sesabamisad, araviTari depresia<br />

ar moxdeba. B qveynis mewarmeebi TavianT saqonels dabal fasad gaitanen A qveyanaSi,<br />

riTac am qveynis momxmareblebs mxolod sargeblobas moutanen. amgvarad,<br />

SegviZlia davaskvnaT, rom romelime konkretul qveyanaSi deflacias<br />

amave qveynis centraluri bankis upasuxismgeblo monetaruli politika iwvevs<br />

da sxva qveynidan importirebuli ver iqneba.<br />

vali da deflacia<br />

zogierTi ekonomisti irving fiSeris azrs iziarebs da amtkicebs, rom deflacia<br />

da misi momdevno depresia Warbi davalianebis Sedegia. fiSeri Warb davalianebas<br />

iseT viTarebad ganixilavs, sadac vali gansakuTrebulia, anu sxva<br />

ekonomikur faqtorebTan SedarebiT gacilebiT didia. is amtkicebs, rom “Tu<br />

movales didi sesxi ar auRia, normalur pirobebSi mas iolad SeuZlia am Secdomis<br />

gamosworeba da damatebiTi sesxis aReba. magram Tu is Zalian Rrmad aris<br />

Cafluli valebSi, gansakuTrebiT im SemTxvevaSi, Tu man sworad ver gansazRvra<br />

valis gadaxdis TariRi, SesaZloa, Secdomis gamosworebis saSualeba aRar mieces<br />

da xafangSi gaebas.”<br />

fiSeri amtkicebs, rom valis likvidacia yvela saxis Soks SeuZlia moaxdinos,<br />

rasac, Tavis mxriv, fulis masis Semcireba da saqonlis fasebis daweva<br />

mohyveba. es movlenebi ki, Tavis mxriv, depresias iwvevs. fiSeris Tanaxmad, Warb<br />

davalianebas Semdegi cxra etapi sdevs Tan, rac deflaciasa da depresias<br />

uwyobs xels:<br />

valebis likvidacia Sokis Sedegad, mag., saaqcio fasebis bumis dacxrobiT<br />

gamowveuli Sokis Sedegad. valebis salikvidaciod xalxi iZulebulia<br />

qoneba Calis fasad gayidos;<br />

valebis likvidacia fulis masis klebas iwvevs da fulis brunva mcirdeba;<br />

fasebi iklebs;<br />

qonebis Rirebuleba ecema, valebis Rirebuleba ki ucvleli rCeba. kapitalis<br />

Rirebuleba mcirdeba da gakotrebisken midis;<br />

mogeba mcirdeba da zarali izrdeba;<br />

warmoeba, vaWroba da dasaqmeba mcirdeba;<br />

zarali, gakotreba da umuSevroba pesimizmsa da rwmenis dakargvas uwyobs<br />

xels;<br />

xdeba fulis dagroveba da fulis brunva mcirdeba;<br />

nominaluri saprocento ganakveTi mcirdeba da realuri saprocento<br />

ganakveTi izrdeba.


frenk Sostaki, “inflacia, deflacia da momavali”<br />

depresiis mizezebis fiSeriseuli axsna mxolod Teorias ki ar eyrdnoba,<br />

aramed istoriul movlenebsac. Mmagram, mxolod monacemebi arafers niSnavs. mizezebis<br />

axsna ekonomikur faqtad ar ganixileba manam, sanam Teoriul CarCoebSi<br />

ar moeqceva. mizesisa da roTbardis TvalsazrisiT, ama Tu im movlenaTa dakvirvebebi<br />

realobis umTavres faqtebamde unda daviyvanoT, rom maTi arsis dadgena<br />

SevZloT. es igivea, rac dakvirvebis Sedegad miRebul monacemebsa da im utyuar<br />

aqsiomebs Soris kavSiris dadgena, rac ekonomikur Teorias udevs safuZvlad.<br />

mizesma da roTbardma deduqciuri meTodi gamoiyenes da am gziT daadgines,<br />

rom mkveTri awev-dawevis cikli da aqedan gamomdinare inflacia da deflacia<br />

Tavisufali kapitalisturi ekonomikis ganuyofeli nawili ki ar aris, aramed<br />

centraluri bankis inflaciuri politikis Sedegi.<br />

raki fiSers Warbi davalianebis namdvili mizezebis dadgenaze ar ufiqria,<br />

gasakviri ar aris misi mxardaWera im mosazrebisadmi, rom depresia iafi fulis<br />

politikas unda SeeCerebina. ufro Rrmad rom dakvirveboda, SeamCnevda rom,<br />

rogorc mizesma da roTbardma daadgines, Tavisufal sabazro ekonomikaSi e.w.<br />

saerTo Warbi davalianeba ar xdeba, radgan saerTo Warbi davalianeba gulisxmobs,<br />

rom mevaleTa umravlesoba ekonomikur mdgomareobas sworad ver afasebs.<br />

mizesis da roTbardis Tanaxmad, es SeiZleba mxolod centraluri bankis<br />

iafi fulis politikam gamoiwvios, ris Sedegadac biznesmenebi erTianad mcdar<br />

biznesgadawyvetilebebs iReben. es imas niSnavs, rom Warbi davalianeba ar aris<br />

im arastabilurobis mTavari mizezi, rac ekonomikur kriziss iwvevs.<br />

fiSeris Tanaxmad, depresiis simwvaves valis odenoba gansazRvravs. amgvarad,<br />

man SeamCnia, rom 1929 wlis oqtomberSi saaqcio bazris kraxis Sedegad gamowveulma<br />

depresiam ufro didi gavlena moaxdina realur xarjvaze, vidre<br />

1929 wlis deflaciam, radgan nominaluri vali 1929 wels ufro didi iyo. magram<br />

<strong>Cven</strong> vamtkicebT, rom regresis simZafres valis sidide ki ar ganapirobebs,<br />

aramed centraluri bankis upasuxismgeblo monetaruli politikis intensivobis<br />

xarisxi. centraluri bankis iafi fulis politika resursebis araracionalur<br />

xarjvas da danazogebis gamofitvas iwvevs, rac, Tavis mxriv, SesaZloa<br />

Warb davalianebaSi gamoixatos. amgvarad, depresiis gamomwvev mTavar faqtorad<br />

valis odenobis miCneva igivea, rom maRali temperatura Termometrs<br />

davabraloT.<br />

gvaswavla Wkua didma depresiam ?<br />

dRes gavrcelebulia mosazreba, rom centralurma bankebma da xelmZRvanelma<br />

organoebma sakmaod kargad ician, rogor aicilon Tavidan mwvave ekonomikuri<br />

krizisi. zogs miaCnia, rom raki centralur banks fasebis stabilizacia<br />

SeuZlia, ekonomikas araferi emuqreba. garda amisa, amtkiceben, rom 1930-ian<br />

wlebSi, oqros standartis gamo, centralur bankebs didi depresiis Tavidan<br />

asacileblad saWiro moqniloba akldaT. magram axla centralur bankebs es<br />

problema ar aqvT. Tu perspeqtivebis Seqmna monetaruli politikis moqnilobas<br />

moiTxovs da mets arafers, maSin ratom ganicdis mravali qveyana mwvave ekonomikur<br />

siduxWires, axla xom yvela centralur banks SeuZlia “moqnili” monetaruli<br />

politikis gatareba.<br />

rogorc Cans, keinzis mibaZviT bevrma ekonomistma daijera, rom fuls ekonomikuri<br />

zrdis xelSewyoba SeuZlia. es Teoria daaxloebiT ase JRers: meti fuli<br />

met moTxovnas warmoSobs saqonelze, rac, Tavis mxriv, saqonlisa da momsaxurebis<br />

miwodebas gazrdis da ekonomikac TavisiT ayvavdeba. aviwydebaT, rom<br />

meti fuli ekonomikas ki ar gaaZlierebs, aramed mxolod daasustebs. politikosebs<br />

da centraluri bankis mmarTvelebs mouqneli oqros standarti ar moswonT,<br />

magam axla swored es sWirdeba msoflio ekonomikas, maT Soris Seer-<br />

Tebuli Statebis ekonomikasac, rom aRorZindes.<br />

daujerebelia, magram SeerTebuli Statebis ekonomika Zalian daubalansebelia.<br />

amis mizezi SeerTebuli Statebis federaluri sarezervo sistemis mier<br />

xangrZlivad warmoebuli iafi fulis upasuxismgeblo monetaruli politikaa.<br />

49


50<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

federaluri <strong>fo</strong>ndebis done, romelic 1980 wlis aprilSi 17 procents Seadgenda,<br />

axla 5 procentamde Camovida. erT xans, kerZod 1992 wels, is 3 procents Seadgenda.<br />

fulis masa M3, romelic 1980 wlisTvis 1224 miliardi dolari iyo,<br />

1999 wlisTvis 6152 miliardi dolari gaxda. aTi wlis manZilze is 200 procentmde<br />

gaizarda. fulis masis zrdis meore udidesi ma<strong>Cven</strong>ebeli SeerTebuli Statebis<br />

federaluri sarezervo sistemis valia, romelic 1980 wlis pirvel kvartalSi<br />

117 miliard dolars Seadgenda, 1999 wlis pirvel kvartalSi ki 465 miliard<br />

dolaramde avida, anu 300 procentiT aiwia. cxadia, fulis masis aSkara<br />

zrdam da, masTan erTad, saprocento ganakveTis xelovnurma dawevam resursebis<br />

masiuri araracionaluri xarjva gamoiwvia, ramac TandaTan mwvave<br />

ekonomikuri krizisis saxiT miaRwia kulminacias. resursebis araracionaluri<br />

xarjvis intensivoba kidev ufro gaZlierda 1980-iani wlebis dasawyisis finansuri<br />

Caurevlobis politikis Sedegad, rac miznad isaxavda finansuri sistemis<br />

gaTavisuflebas centraluri bankis zedmeti kontrolisgan. gavrcelebulia<br />

mosazreba, rom finansuri bazris gaTavisufleba ekonomikis iSviaTi resursebis<br />

ufro efeqtiani ganawilebis saSualebas iZleva da amiT adamianis keTildReobis<br />

zrdas uwyobs xels. zogierTebi amtkicebdnen, rom mTavrobebis mier<br />

kontrolirebadi monetaruli sistema ufro met arastabilurobas ganaprobebs.<br />

magram “gaTavisuflebulma” sistemam meti stabilurobis nacvlad meti<br />

Soki gamoiwvia.<br />

1980-ian wlebSi finansuri Caurevlobis politikis Sedegad centraluri<br />

bankis zedamxedveluri uflebebi Semcirda. centraluri bankis mxridan kontrolis<br />

Sesustebam finansur seqtorSi ufro met konkurencias misca biZgi,<br />

ramac, Tavis mxriv, xeli Seuwyo nawilobrivi sabanko rezervebiT SeuzRudavi<br />

kreditisa da “haeridan” motanili fulis warmoSobas, “haeridan” mosuli fuli<br />

ki SemoqmedebiTma mewarmeebma sxvadasxva finansur produqciad aqcies, ramac<br />

fulis ufro farTo masStabiT mimofantva gamoiwvia.<br />

finansuri Caurevlobis politikis marcxi TiTqosda adasturebs Carevis<br />

momxreTa da Tavisufali bazris mowinaaRmdegeTa mosazrebas, rom realoba bazris<br />

mkacr zedamxedvelobas moiTxovs. magram, gvaviwydeba, rom yvela am re<strong>fo</strong>rmas,<br />

anu finansuri Caurevlobis politikas, araferi aqvs saerTo WeSmaritad<br />

Tavisufal bazarTan, radgan, rogorc mizesi amtkicebs, WeSmaritad Tavisufal<br />

bazarze veranairi qaRaldis fuli ver iarsebebs sasaqonlo fulisgan, oqrosgan<br />

damoukideblad, romelic fulad TviTon bazarma airCia. amasTan erTad, Tavisufal<br />

bazarze centraluri bankisTvis adgili ar moiZebneba.<br />

iaponiis da samxreT aRmosavleT aziis ekonomikis uecarma krizisma eWvqveS<br />

daayena centraluri bankebisa da samTavrobo politikis potenciali. miuxedavad<br />

amisa, ekonomistTa umravlesoba mxars uWers centraluri bankebis aucileblobas.<br />

isini Zalian kritikulad uyureben avstriuli ekonomikuri skolis<br />

im Tvalsazriss, rom ekonomikuri depresiiis saukeTeso mkurnali mTavrobisa<br />

da centraluri bankebis Caurevlobis politikaa. magaliTad, gamomcemloba “baronis”<br />

ekonomikis ganyofilebis redaqtorTan jin efSteinTan interviuSi mil-<br />

Ton fridmenma Tqva, rom arsebuli ekonomikuri krizisis mosagvareblad iaponiam<br />

fuli unda miawodos azias. intervius <strong>dros</strong> milTon fridmenma Zlieri SeS<strong>fo</strong>Teba<br />

gamoxata avstriuli ekonomikuri skolis Caurevlobis politikis Sesaxeb.<br />

analogiurad, keinzi Tavis nawerebSi akritikebda da “egreT wodebul ekonomistebad”<br />

moixseniebda maT, vinc 1930-iani wlebis did depresiasTan mimar-<br />

TebaSi Caurevlobis politikas uWerda mxars.<br />

amgvarad, mosalodnelia, msoflio finansuri bazris qaosuri mdgomareoba<br />

kvlav gauaresdes, Tuki valutis rolis Sesruleba oqros ar daekisreba. miuxedavad<br />

imisa, rom axlandeli ekonomikuri klimatis pirobebSi optimizmis safuZveli<br />

naklebad gvaqvs, naTeli sxivi mainc Cans. es naTeli sxivi im faqtis gacnobierebaa,<br />

rom axlandel qaosur monetarul sistemaSi erTaderTi Zlieri<br />

alternativa WeSmaritad Tavisufali bazaria.


gamoqveynda 1999 wels<br />

iaponuri saswauli<br />

1943 wels jon meinard keinzi acxadebda _ “centraluri bankis sakredito<br />

eqspansia saswaulebs axdens, qvas purad aqcevso”.<br />

xangrZlivi krizisis Semdeg iaponiis mTavrobam da centralurma bankma Zalebis<br />

aRdgena scades da meoce saukunis ukanaskneli keinziseuli eqsperimenti<br />

Caatares. samwuxarod, es eqsperimenti marcxiT damTavrda. Aara marto iaponiis<br />

istoria, aramed mTeli XX saukunis ekonomikuri istoria mowmobs, rom keinzis<br />

mier dapirebuli saswauli siyalbe aRmoCnda. man cxovrebis maRali standartebi<br />

ki ara, krizisi da depresia moitana.<br />

ekonomikur zrdas realuri kapitalis dagroveba sWirdeba, anu kapitalis<br />

farTo struqturis Seqmna danazogebiTa da investiciebiT. centraluri bankis<br />

fuladi inflaciis yalbi saswauli mxolod ciklur ryevebs ganapirobebs. Tavidan<br />

sakredito eqspansia ekonomikur zrdas uwyobs xels. saprocento ganakveTi<br />

mcirdeba, kapitalis Rirebuleba izrdeba, mewarmeebi kapitaluri infrastruqturis<br />

SeqmniT mogebas iReben. magram kapitalis srulyofili infrastruqturis<br />

Seqmna ver xerxdeba, radgan realuri danazogebis sakmarisi<br />

raodenoba ar arsebobs. ekonomikuri aRmasvla siyalbeze, kerZod, xelovnurad<br />

daweul saprocento ganakveTzea agebuli. rogorc ki siyalbe gamoaSkaravdeba,<br />

ekonomikuri aRmavloba wydeba da daRmasvla iwyeba.<br />

bolo 150 wlis manZilze iaponiam ori saswauli ixila: bazris namdvili saswauli<br />

da saxelmwi<strong>fo</strong>s mier provocirebuli fsevdosaswauli. dasavleTTan saerTaSoriso<br />

vaWroba 1850-iani wlebis dasawyisSi daiwyo. 1868 wels re<strong>fo</strong>rmatorma<br />

mTavrobam Zveli feodaluri sistema kerZo sakuTrebis uflebis, Tavisufali<br />

vaWrobis, mewarmeobisa da gadaadgilebis Tavisuflebis daSvebiT Seaviwrova.<br />

1880-ian wlebSi iaponiam saxelmwi<strong>fo</strong> sawarmoTa umetesoba kerZo seqtors<br />

mihyida, ris Semdegac misi ekonomika swrafad CaerTo Sromis saerTaSoriso<br />

danawilebaSi. momWirne iaponelebma sakuTari danazogebiT didZali kapitali<br />

daagroves. realuri zrdis sapirispirod, mTavrobam transportisa da komunikaciis<br />

subsidireba moaxdina, banki da mZime mrewveloba kartelebSi gaaerTiana<br />

da centraluri banki daaarsa. mokled, iaponia didi britaneTis merkantilistur<br />

sistemas baZavada, rac regionuli imperiis SeqmiT dasrulda. britaneTis<br />

msgavsad, iaponiis imperiac Sromis saerTaSoriso danawilebas eyrdnoboda<br />

da es urTierTobebi mis aziel mezoblebze, maT Soris manjuriaze, <strong>fo</strong>rmozasa<br />

da koreaze vrceldeboda. magram iaponiis saxelmwi<strong>fo</strong> vali da fuladi inflacia<br />

samxedro miznebs xmardeboda. amgvarad, pirvel msoflio omamde iaponiis<br />

did samrewvelo Zalad Camoyalibeba nawilobriv realuri ekonomikuri<br />

zrdis, nawilobriv saxelmwi<strong>fo</strong>s mSeneblobis da nawilobriv cikluri ryevebis<br />

Sedegi iyo.<br />

pirveli msoflio omis <strong>dros</strong> amerikis msgavsad, iaponiis ekonomikur ganvi-<br />

TarebaSi udidesi roli misma politikurma neitralitetma Seasrula. mas Semdeg,<br />

rac yofili savaWro partniorebi erTmaneTTan omSi Caebnen, iaponiis savaWro<br />

urTierToebebi aziis qveynebTan mniSvnelovnad gaizarda. omis <strong>dros</strong>, amerikis<br />

msgavsad, iaponiac inflacias axorcielebda, rac mzardi savaWro mogebis<br />

Sedegad dagrovebul oqros uzarmazar marags eyrdnoboda. inflaciuri<br />

aRmasvla 1920 wlamde gagrZelda, rasac deflaciuri krizisi mohyva. 1923 wlis<br />

51<br />

jefri herbneri<br />

Targmna babilina axobaZem<br />

grouvis kolejis profesori da ludvig <strong>fo</strong>n mizesis institutis<br />

ufrosi mecnier-TanamSromeli


52<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

umZlavres miwisZvras inflaciis meore talRa mohyva, rac iaponiis bankis mier<br />

aRdgeniTi samuSaoebis xarjebis dafinansebiT iyo gamowveuli. 1927 wels, rodesac<br />

oqros didi odenobiT gadinebam deflaciuri krizisi gamoiwvia, ekonomikuri<br />

aRmasvla dasrulda da Tanmdevi depresia 1931 wlamde gagrZelda. im<br />

<strong>dros</strong>, rodesac dasavleTSi didi depresia ikrebda Zalebs, iaponiam samTavrobo<br />

xarjebis zrdis, valebis dagrovebisa da fuladi inflaciis morigi raundi<br />

daiwyo. amjerad saxelmwi<strong>fo</strong> eqspansia armiisa da flotis agebas emsaxureboda.<br />

meore msoflio omis monawile yvela qveyanaSi ekonomikis samxedro relsebze<br />

gadasvla centralizebisa da politikuri kontrolis gamkacrebas gulisxmobda.<br />

iaponiisTvis es 1930-ian wlebSi wamowyebuli samxedro warmoebis<br />

modernizaciis bunebrivi gagrZeleba iyo, rac am dargSi iseTive kartelis SeqmniT<br />

damTavrda, rogorc manamde es mZime mrewvelobasa da sabanko saqmeSi moxda.<br />

omis <strong>dros</strong> iaponiis sabanko sistema kidev ufro metad daeqvemdebara centraluri<br />

bankis kontrols da iaponiis samrewvelo banki samxedro warmoebis finansur<br />

agentad iqca.<br />

amgvarad, iaponiis ekonomika mTlian samxedro meqanizmad gardaiqmna da,<br />

rodesac omi damTavrda, mas samomxmareblo saqonlis warmoebis unari aRar Seswevda.<br />

samwuxarod, omis Semdgomi periodis iaponiis okupaciuri xelisufleba<br />

xels uSlida ekonomikis samSvidobo produqciis gamoSvebaze gadasvlas. xelisuflebam<br />

maRali, praqtikulad sadamsjelo gadasaxadebi daawesa, xolo profkavSirebma<br />

kartelebi daSala da miwis konfiskacia moaxdina. ufro metic, 1945-<br />

49 wlebSi amerikam ucxouri daxmarebis saxiT 1,6 miliardi dolari gamouyo<br />

iaponias, ramac iaponiis banks omis dasasrulisTvis isedac uzomod gaberili<br />

fulis masis kidev ufro metad gazrdis saSualeba misca. hiperinflaciis Sedegad<br />

1946 wlis aprilidan 1949 wlis martamde sabiTumo saqonlis fasebi cametjer<br />

gaizarda. samrewvelo warmoebam farTomasStabiani ekonomikuri reorganizacia<br />

veRar SeZlo da 1948 wels 1937 wlis warmoebis mxolod 40 procenti<br />

Seadgina, xolo soflis meurneoba mniSvnelovnad CamorCa omamdel dones.<br />

1949 wels iaponia amerikis mier kontrolirebad axal saerTaSoriso<br />

sistemaSi Caeba. breton-vudsis fulad-sakredito sistemam ieni-dolaris<br />

gacvlis kursi 360:1 daafiqsira da sakredito eqspansiis saerTaSoriso doneze<br />

gansaxorcieleblad iaponiis banks ienis inflaciis donis federaluri<br />

sarezervo sistemis mier ganxorcielebuli dolaris inflaciasTan<br />

koordinireba mosTxova. civma omma iaponiis samxedro saSualebebze moTxovna<br />

warmoSva. amerikuli samxedro daniSnulebis materialur-teqnikuri<br />

momaragebis Sedegad misi samxedro meqanizmi kvlav gamococxlda da,<br />

sabolood, 1951 wels samrewvelo warmoebam omamdel dones gadaaWarba.<br />

iaponiis mTavroba saimedo mokavSire aRmoCnda da 1952 wlis gazafxulze<br />

suvereniteti aRidgina.<br />

1953 wels okupaciuri xelisuflebis re<strong>fo</strong>rmebi gauqmda. profkavSirebi Sesustda,<br />

gadasaxadebi Semcirda, kartelebma re<strong>fo</strong>rma ganicada da centralizebuli<br />

dagegmva gaZlierda. iaponiis ganviTarebis bankSi, eqsport-importis<br />

banksa da satrasto <strong>fo</strong>ndis biuroSi, romelic sa<strong>fo</strong>sto-Semnaxvel angariSebs<br />

zedamxedvelobda, saxelmwi<strong>fo</strong> ise mkacrad akontrolebda kreditebs, rogorc<br />

aras<strong>dros</strong>. ZalaSi mxolod miwis re<strong>fo</strong>rma darCa. mokled, iaponiam ienis regionnuli<br />

savaWro blokis garda, omamdeli merkantilisturi ekonomikuri sistema<br />

mTlianad aRadgina. amgvari midgoma ar warmoadgenda Caurevlobis politikis<br />

recepts ekonomikuri zrdis xelSewyobisa da namdvili saswaulis mosaxdenad.<br />

iaponia 1950-ian da 1960-ian wlebSi amerikul sistemaSi iseve iyo CarTuli,<br />

rogorc indonezia 1980-ian da 1990-ian wlebSi. amerikuli dolarebis Semodinebam<br />

da iaponiis mTavrobis mier sa<strong>fo</strong>sto-Semnaxvel angariSebze Tavmoyrili<br />

<strong>fo</strong>ndebis gamoyenebam, am ori dekadis ganmavlobaSi saSualo wliuri mSp P9,6 procentamde<br />

gazarda, 1925—39 wlebis 4,6 procentTan SedarebiT TiTqmis orjer.<br />

magram es Zalisxmeva ZiriTadad mTavrobis da ara momxmareblebis moTxovnilebebis<br />

dasakmayofileblad warimarTa. samxedro produqciis warmoeba da


jefri herbneri, “iaponuri saswauli”<br />

infrastruqturis mSenebloba momxmareblebis xarjze dafinansda. sagareo vaWrobam<br />

omamdelTan SedarebiT gansxvavebuli prioritetebi SeiZina da iaponiis<br />

mTavari partniori eqsportSic da importSic amerika gaxda. iaponiam, romelmac<br />

Sromis regionTaSoris danawilebaSi Tavisi adgili dakarga, Sida warmoebis<br />

xelovnuri gafarToeba daiwyo. iaponiis mTavrobam iafi importuli nedleulis<br />

nacvlad, romelsac adre manjuriidan iRebda, ZviradRirebuli sinTeturi Semcvlelebis<br />

warmoebaze gamoyo subsidiebi. sakvebis iaffasiani importi Semcirda,<br />

samagierod, xelovnurad Seqmnilma soflis meurneobis seqtorma Zvirad-<br />

Rirebuli produqciis warmoeba gaafarTova. <strong>fo</strong>ladis, eleqtroxelsawyoebis,<br />

avtomobilebis warmoebasa da gemTmSeneblobaze didi subsidiebi gamoiyo.<br />

amave <strong>dros</strong>, omis Semdgomi ekonomikuri saswauli nawilobriv siyalbe iyo.<br />

amerikelTa samxedro materialur-teqnikuri momarageba koreis omisTvis 3,4<br />

milion dolaramde dajda da 1950-iani wlebis dasawyisSi Sida bazarze ekonomikuri<br />

aRmasvla gamoiwvia. omis <strong>dros</strong> mSp weliwadSi 12,1 procentiT izrdeboda.<br />

magram iaponiis bankma ienis zeinflacia ganaxorciela, ramac rezervebis gamocarieleba<br />

gamoiwvia. breton-vudsis sistemis fiqsirebuli savaluto gacvlis<br />

kursis pirobebSi misi SeCereba mxolod deflaciiT iyo SesaZlebeli. 1954 wels<br />

xanmokle krizisi daiwyo, rasac 1955 wels isev aRmasvla mohyva. igive ganmeorda<br />

1958 welsac. iaponiis bankis fuladi inflaciiT gamowveuli ekonomikuri zrda<br />

1959—61 wlebSi mSp-s 15 procentian yovelwliur matebaSi gamoixata da 1961<br />

wels oqros maragis amowurviT dasrulda. 1962 wels xanmokle krizisi daiwyo,<br />

romelsac 1963—64 wlebSi isev aRmasvla mohyva da 1965 wels krizisiT dasrulda.<br />

momdevno xuT wels mSp weliwadSi 10 procentze metiT izrdeboda.<br />

gardauvali ryevebis miuxedavad, iaponiis bankma, breton-vudsis xelSekrulebis<br />

pirobebis Sesabamisad, ienis inflaciis federaluri sarezervo sistemis<br />

mier dolaris inflaciis kursTan koordinireba moaxerxa da ien-dolaris gacvlis<br />

kursi ucvleli darCa — 360:1. magram gacvlis kursis stabilurobisTvis<br />

ienis ufro swrafi inflacia iyo saWiro, vidre dolaris. 1960-ian wlebSi iaponiis<br />

ekonomikam amerikasTan SedarebiT samjer gaafarTova warmoeba, rac amerikis<br />

6,4 procentis sapirispirod weliwadSi 19 procents Seadgenda. 1960-iani<br />

wlebis meore naxevridan da 1970-iani wlebis dasawyisSi ienis inflacia weliwadSi<br />

18,8 procents Seadgenda da gacvlis imave kurss inarCunebda dolarTan<br />

mimarTebaSi, romlis inflaciac weliwadSi mxolod 5,4 procents Seadgenda.<br />

1971 wels, rodesac breton-vudsis sistema daiSala, federalurma sarezervo<br />

sistemam dolaris inflacia, romelic 1970 wels 4,4 procents Seadgenda,<br />

gaasammaga da 12,1procentmde aswia. “iaponiis banki” morCilad dahyva mas iseve,<br />

rogorc meore msoflio omis Semdeg, magram amas ienis inflacia mniSvnelovnad<br />

ar auCqarebia. miuxedavad amisa, 1971-73 wlebSi mimoqcevaSi arsebuli ienis masa<br />

weliwadSi 22,4 procentiT izrdeboda. 1971-74 wlebSi dolarTan mimarTebaSi<br />

ieni 20 procentiT gaZvirda. 1973-74 wlebSi fasebis inflaciam ifeTqa, ramac<br />

Sesabamisad samomxmareblo fasebis 11,7 da 23,1 procentiani zrda gamoiwvia.<br />

sakredito eqspansiiT gamowveul aRmasvlas mwvave krizisi mohyva.<br />

am marcxis Semdeg iaponiam gacilebiT damoukidebeli savaluto politikis<br />

gatareba gadawyvita. TandaTan iaponiis bankma ienis inflaciis done im zomamde<br />

Seamcira, rom 1977 wels is dolaris inflaciis doneze dabali iyo. magram amas<br />

kidev erTi sakredito eqspansia mohyva: momdevno ori wlis manZilze ienis wliurma<br />

inflaciam 11 procenti Seadgina, xolo “iaponiis bankis” diskontis ganakveTma<br />

1978 wels 3,5 procentamde daiwia, maSin rodesac is 1977 wels 4,25 procents<br />

Seadgenda. 1980 wels fasebis inflaciam mniSvnelovnad moimata. sabiTumo<br />

fasebi 17,8 procentiT gaizarda, ramac “iaponiis banki” aiZula 1980 wels<br />

diskontis done 7,25 procentamde, anu orjer da ufro metad gaezarda. amis<br />

gamo, saprocento ganakveTebi swrafad gaizarda, ramac sakredito eqspansias<br />

zRvari daudo da ekonomikaSi recesia daiwyo.<br />

rac ar unda iTqvas, omis Semdgomi iaponuri saswauli 1970 wels dasrulda.<br />

1971-79 wlebSi mSp-s saSualo wliuri zrda 4,6 procenti iyo, 1980-90 wlebSi ki<br />

mxolod 4,1 procenti.<br />

53


54<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

iaponiam dolaris savaluto politikis orientirad gamoyenebaze uari Tqva<br />

da 1980-ian wlebSi ienis savaWro blokis aRdgena scada, oRond aRmosavleT da<br />

samxreT-aRmosavleT aziuri aliansi Crdilo aziuri aliansiT Secvala. 1980iani<br />

wlebis pirvel naxevarSi man mizans ver miaRwia, radgan saerTaSoriso<br />

moTxovna dolarze ufro meti iyo vidre ienze. miuxedavad imisa, rom “iaponiis<br />

bankma” ienis inflaciis done dolaris inflaciis doneze qvemoT daswia, ieni<br />

dolarTan mimarTebaSi 24 procentiT gaufasurda. 1981—84 wlebSi samomxmareblo<br />

saqonlis fasebi weliwadSi 2,7 procentiT izrdeboda.<br />

magram, 1985 wels axali strategia amoqmedda, rodesac “plazas SeTanxmebis”<br />

safuZvelze, romlis mixedviTac wamyvani samrewvelo qveynebi ienis gaZlierebasa<br />

da dolaris dasustebaze SeTanxmdnen, ienis regionTaSoris savaluto<br />

inflaciasa da sakredito eqspansias meti sivrce mieca. Yyovelwliurad “iaponiis<br />

banki” ienis 10,5 procentian inflacias axorcielebda, ris gamoc diskontis<br />

donem, romelic 1985 wels 5 procents Seadgenda, 1987 wels 2,5 procentamde<br />

daiwia. pirdapiri investiciebis gziT iaponiam samxreT-aRmosavleT aziasa da<br />

samxreT koreaSi sakredito eqspansiis eqsporti moaxdina. aziaSi iaponiis eqsport-importis<br />

banki sainvesticio da savaWro saqmianobaze gacemuli sasesxo<br />

garantiebiT sagangebod axorcielebda masiur iaponur investiciebs. Aam<br />

aJiotaJis dasasruls iaponia msoflios umsxvilesi kreditori iyo, rac imaSi<br />

gamoixateboda, rom msoflios udides bankebsa da umsxvilesi kapitalis mqone<br />

sa<strong>fo</strong>ndo birJas flobda.<br />

miuxedavad masiuri inflaciisa, 1985 wlis dasawyisidan 1988 wlis dasasrulamde<br />

ieni dolarTan mimarTebaSi 50 procentiT gaZvirda da samomxmareblo saqonlis<br />

fasebi iaponiaSi weliwadSi mxolod 0,5 procentiT gaizarda, sabiTumo<br />

saqonlis fasebi ki weliwadSi 4,5 procentiT Semcirda, rac imaze miuTiTebs,<br />

rom, rogorc qveynis farglebs gareT, ise qveynis SigniT, ienze mzardma moTxovnam<br />

savaluto inflacia STanTqa. magram ienis zeoba xanmokle aRmoCnda. 1988<br />

-89 wlebSi ienze moTxovna Sewyda, ramac dolarTan mimarTebaSi misi 16<br />

procentiani devalvacia da Sida fasebis inflaciis zrda gamoiwvia. “iaponiis<br />

bankma” savaluto muxruWebi aamuSava da fuladi inflacia mkveTrad Seamcira.<br />

Tu 1990 wels inflaciis done 12,1 procents Seadgenda, 1991 wels 4,1<br />

procentamde Camovida, 1992 wels ki 1,2 procentamde. diskontis done 1988 wels<br />

2,5 procenti iyo, 1990 wels ki 6 procentamde aiwia. sakredito eqspansiis<br />

dasasruls saprocento ganakveTi gaormagda da ienis inflaciiis Sedegad 1989-<br />

93 wlebSi ien-dolaris 22 procentiani gacvlis kursi gaizarda.<br />

Tavis droze, breton-vudsis SeTanxmebis kraxis Sedegad, amerikam aRmoa-<br />

Cina, rom: saerTaSoriso sakredito eqspansia manamde grZeldeba, sanam fasebis<br />

inflacia fulze moTxovnilebis zrdas Seesabameba. iaponiaSic swored ase moxda.<br />

amerikuli dolari xelaxla gabatonda kanadaSi, meqsikaSi, laTinur amerikasa<br />

da samxreT amerikaSi, agreTve, aziaSi da aRmosavleT da centralur evropaSi,<br />

ramac iaponias ienis savaWro blokis aRdgenaSi SeuSala xeli. msoflio sarezervo<br />

valutasTan SedarebiT iens naklebi SesaZlebloba gaaCnda, amitom,<br />

ienze agebuli sakredito eqspansia 1990 wels kraxiT dasrulda.<br />

iaponia krizisidan gamosvlas keinzis rekomendaciebiT Seecada, miuxedavad<br />

imisa, rom ekonomikur CixSi swored misi rekomendaciebis wyalobiT aRmoCnda.<br />

1990 wlis Semdeg iaponiam 888 miliardi dolaris Rirebulebis cxra saxis<br />

mastimulirebeli saSualeba mosinja. cxrave sxvadasxva <strong>fo</strong>rmis da zomis iyo,<br />

magram mTavrobis xarjebi da sesxebi, daxmarebebi da reflacia yvelas erTnairad<br />

axasiaTebda. uaresi is iyo, rom 1989 wlis Semdeg gadasaxadebi ramdenjerme<br />

gaizarda. Tu 1965 wels mTavrobas mSp-s 18 procenti mihqonda, amjerad<br />

gadasaxadebi ukve mSp-s 30 procents ascda. am tendenciis ukusaqcevad 1998<br />

wels gadasaxadebi odnav Seamcires, magram Tundac didad SeemcirebinaT, sam-<br />

Tavrobo xarjebis Sekvecis gareSe mxolod minimaluri Sedegi eqneboda. depresia<br />

manamde grZeldeba, sanam araswori investiciebis zrdis likvidacia da kapitalis<br />

bunebrivi struqturis aRdgena ar moxdeba momxmareblis moTxovnilebebis<br />

Sesabamisad. fiskaluri xarjebi likvidacias da gajansaRebas afer-


jefri herbneri, “iaponuri saswauli”<br />

xebs, radgan mTavrobis xarjebi mudam warmoebis arsebuli struqturis daxmarebas<br />

da subsidirebas iTvaliswinebs.<br />

mzradi xarjebis gamo iaponiis erovnuli vali swrafad gaizarda. aseTma<br />

politikam kidev ufro daasusta isedac darRveuli sakredito bazari. axla iaponiis<br />

vali misi mSp-s 100 procentze metia, 1993 wels ki 60 procents Seadgenda.<br />

1999 wels iaponia qveynis mTeli samrewvelo Semosavlis 90 procentis<br />

Rirebulebis axal obligaciebs gamouSvebs, rac daaxloebiT 352 miliard<br />

dolars Seadgens. mTlianad 1999 wels gamoSvebuli obligaciebi 517 miliard<br />

dolars Seadgens, rac iaponias msoflioSi udides sasesxo valdebulebas<br />

akisrebs. mzardi sasesxo datvirTvis gamo sareitingo saagento “mudizinvestor-servisma”<br />

ama wlis aprilSi iaponiis suverenuli sakredito reitingi<br />

CamoaqveiTa, iseve, rogorc gasul wels saukeTeso iaponuri bankebis da<br />

korporaciebis sakredito reitingi.<br />

keinzis prognozebis miuxedavad, mTavrobis didi odenobis sesxma ekonomika<br />

ver gamoacocxla da verc kerZo seqtors Seumsubuqa vali. 1998 wels mSp 28<br />

procentiT Semcirda. ama wlis martis xarjTaRricxviT, kerZo biznesis uimedo<br />

valebi 720 miliardi dolaris odenobiT ganisazRvra, rac, miuxedavad Camowerisa,<br />

wina wlisaze mxolod 0,7 procentiT naklebs Seadgenda. 1998 wlis agvistoSi<br />

iaponur bankebs 600 miliardi dolari aSkara uimedo valebad ericxebodaT<br />

da 625 miliardi dolari — de<strong>fo</strong>ltis Cveulebrivze maRali riskis sesxebad.<br />

1998 wlis ivlisSi bankebs 1,56 trilioni dolari isev uZravi qonebis sesxis<br />

saxiT ericxeboda, romlis umetesi nawili naxevrad damTavrebuli sastumroebis,<br />

mitovebuli golfis moednebis da naxevrad dangreuli saijaro qonebis<br />

saxiT iyo gacemuli developerebze im <strong>dros</strong>, rodesac uZravi qonebis fasebi<br />

1991 wlidan 1998 wlamde 80 procentiT Semcirda. iaponiis saxelmwi<strong>fo</strong> fasian<br />

qaRaldebSi bankebis saxiT isev didi investiciebia Cadebuli, magram nikeis indeqsma<br />

1991 wlidan 1998 wlamde 64 procentiT daiwia.<br />

finansuri kraxis gamo mTavrobam daxmarebis <strong>fo</strong>ndebi Seqmna. 1998 wlis bolos<br />

514 miliard dolariani daxmarebis <strong>fo</strong>ndi Seiqmna. es <strong>fo</strong>ndebi “depozitebis<br />

dazRvevis korporacias” zogierTi bankis saaqcio wilis SeZenasa da warumatebeli<br />

bankebis nacionalizaciaSi, rekonstruqciasa da likvidaciaSi exmareba.<br />

Tu bankebs mTavrobasTan partnioroba surT, saxelfaso Tanxebi unda<br />

Sekvecon, sazRvargareTis sawarmoebi Seamciron da uimedo valebi Camoweron.<br />

miuxedavad amisa, iaponiis saukeTeso bankebi daxmarebis mimRebTa rigSi Cadgnen.<br />

SesaZloa maT ukeTesi bedi ewiaT (an SesaZloa piriqiT moxda), vidre<br />

“grZelvadiani kreditebis banksa” da “niponis sakredito banks”, romelTa nacionalizaciac<br />

1998 wlis bolos ganxorcielda.<br />

daxmarebebi korporaciebzec vrceldeboda. 1998 wlis noemberSi “nisan-motorsma”<br />

saxelmwi<strong>fo</strong>-kontrolirebadi “iaponiis ganviTarebis bankidan” 833 milioni<br />

dolari sesxi moiTxova, xolo “mcire biznesis safinanso korporaciam“<br />

mcire biznesis sesxebi 1997 wels 15 procentiT gazarda, 1998 wels ki 11 procentiT,<br />

ramac 8,1 miliardi dolari Seadgina.<br />

mTavrobam daxmarebebis gacema Tavis korporaciebze samxreT-aRmosavleT<br />

aziasa da samxreT koreaSic scada, romlebic ekonomikuri aRmasvlis periodSi<br />

wamoiCitnen. jer kidev 1997 wels indoneziaSi gadauxdeli ucxouri korporaciuli<br />

valebis 38 procenti iaponur bankebs ekuTvnoda, rac 58,4 miliard dolars<br />

Seadgenda. tailandSi iaponuri bankebi 37,5 miliardi dolaris valis<br />

mflobelebi iyvnen im <strong>dros</strong>, rodesac amerikuli bankebi mxolod 5 miliard dolars<br />

flobdnen. samxreT koreis sawarmoebma iaponiis bankebidan 25 miliardi<br />

dolari isesxes. amis gamo, iaponiam tailandis, indoneziis da samxreT koreis<br />

korporaciebis sabanko sesxebis uzrunvelsayofad 20 miliardi dolari<br />

daxmareba gamoyo.<br />

1990-ian wlebSi iaponiis bankma reflacia scada. diskontis donem, romelic<br />

1991 wels 6 procents Seadgenda, 1997 wels 0,5 procentamde daiwia. magram bankebma<br />

uari Tqves kreditis gazrdaze da, amis nacvlad, axali Tanxebi ubralod<br />

55


56<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

rezervebad Seinaxes uimedo valebis uzrunvelsayofad. raki iaponiis bankma sa-<br />

Sinao sakredito eqspansia ver moaxerxa, sazRvargareT iaponuri sabanko kreditis<br />

gazrda ienis gayidviT scada. investorebma dabal procentad isesxes ieni<br />

da dolarsa da sxva valutaSi gadacvales, riTac sazRvargareT momgebiani aqtivebi<br />

SeiZines. aman ienis zewola Seasusta da strategia momgebiani gamodga.<br />

ieniT vaWroba aqtiurad mimdinareobda 1995 wlis Sua xanebidan 1998 wlis Sua<br />

xanebamde, rodesac ienis kursma dolarTan mimarTebaSi 83 procentiT daiwia,<br />

magram 1998 wlis ivlisSi ienis kursma isev aweva daiwyo, rasac Sedegad zarali<br />

mohyva da vaWroba Sewyda. kreditebis samwliani didi eqspansiis Semdeg misma<br />

aseTma uecarma SeCerebam aziaSi finansuri krizisi gaamwvava. aziis finansurma<br />

krizisma iaponuri bankebi kidev ufro meti uimedo sagareo valebiT daamZima.<br />

amis gamo, 1998 wlis pirvel kvartalSi maT ucxouri sesxebi 244,3 miliardi dolariT,<br />

anu 12 procentiT Seamcires. es Semcireba im daRmavali tendenciis dasasruli<br />

iyo, romlis <strong>dros</strong>ac odesaRac gabatonebul iaponur bankebs globaluri<br />

bazris igive wili darCaT, rac 1980-ian wlebSi hqondaT.<br />

aseT arajansaR viTarebaSi bankebs unari ar SeswevT, rom finansuri Suamavlis<br />

funqciebi Seasrulon. nebismieri damatebiTi rezervi, rasac isini Sei-<br />

Zenen, kreditebis gazrdis nacvlad uimedo valebis gadasaxdelad unda gamoiyenon.<br />

1995—1998 wlebSi bankebis Camowerilma uimedo valebma 300 miliardi<br />

dolari Seadgina im <strong>dros</strong>, rodesac maT 1997 wlis seqtembridan 1998 wlis seqtembramde<br />

2,7 procentiT Seamcires sesxebi. 1997 wlis maisidan 1998 wlis maisamde<br />

ki — 5,4 procentiT. amitom, fuladi bazris uCveulo zrdam (10 procentiani<br />

zrda 1997 wlis Sua xanebidan 1998 wlis Sua xanebamde) naklebi gavlena<br />

moaxdina farTo fulad agregatebze, rac mxolod 3,5 procentiT gaizarda.<br />

keinzianelebs tyuilad miaCndaT, rom iaponiis bankis dasusteba likvidurobas<br />

SeaCerebda. reflaciam rom sakredito eqspansia ver moaxdina, imis gamo ki ar<br />

moxda, rom investorebma fuli daagroves, radgan saprocento ganakveTebis<br />

zrdas moelian, aramed imis gamo, rom bankebs uzarmazari uimedo valebi aqvT,<br />

rac aiZulebT kreditebis gazrdis nacvlad naRdi fuli Seinaxon. amasTan er-<br />

Tad, investiciebis ganxorcielebaSi biznesmenebs cxoveli interesis nakleboba<br />

ki ar uSliT xels, aramed mZime valebi, tvirTad akidebuli Warbi, araswori<br />

kapitaldabandebebi da kapitaluri infrastruqturis rekonstruqciis gaurkveveli<br />

bedi.<br />

yovel SemTxvevaSi, 1997 wels “iaponiis banki” ukve im kurss mihyveboda, rac<br />

mogvianebiT, 1998 wlis Sua xanebSi, pol krugmanmac urCiaT, is axlad emitirebuli<br />

ieniT, bankebis gverdis avliT, uSualod kerZo mflobelebisgan iZenda<br />

obligaciebs. 1997 wlis oqtombridan 1998 wlis oqtombramde iaponiis bankis<br />

mflobelobaSi arsebuli komerciuli qaRaldebis fasi nulidan 117 miliard<br />

dolaramde avida. dRes “iaponiis banki” komerciuli qaRaldebis udidesi<br />

mflobelia iaponiaSi — is mTeli maragis erT mesameds flobs. finansTa saministrom<br />

da iaponiis bankma saxelmwi<strong>fo</strong> obligaciebic uSualod kerZo mflobelebisgan<br />

SeiZines, rac axla iaponiis obligaciebis 2,22 trilion dolariani<br />

bazris 53 procents Seadgens, magram bankebi mainc paralizebulia da ekonomika<br />

isev gaCerebuli.<br />

amas garda, frTxilma meanabreebma TavianTi Tanxebi bankebidan sa<strong>fo</strong>sto danazogebis<br />

sistemaSi gadaitanes, ramac mTavrobas bankebis motyuebis ufro didi<br />

SesaZlebloba misca. bolo wlebSi am sistemaSi arsebuli <strong>fo</strong>ndebi weliwadSi<br />

9 procentiT izrdeboda da dRes mTavroba 2 trilion dolars akontrolebs,<br />

rac bankebSi arsebul mTel danazogebze meti da iaponiaSi arsebuli mTeli<br />

danazogebis erTi mesamedia. gasakviri ar aris, rom biurokratebma <strong>fo</strong>ndebi<br />

gaflanges. magaliTad, 1997 wels mTavrobam 5,3 miliardi dolari tokios yure-<br />

Si maRalteqnologiuri gvirabis mSeneblobaze gadaisrola, romelic, mTavrobisave<br />

xarjTaRricxviT, 2038 wlamde zaralze iqneba. zaraliani sawarmoebis<br />

ageba depresiis saSveli ver iqneba.<br />

mTavrobis xarjebi, daxmarebebi da reflacia mxolod ekonomikuri gamococxlebis<br />

<strong>dros</strong> warmoebuli araswori investiciebis mxardaWeras emsaxureba


jefri herbneri, “iaponuri saswauli”<br />

da kapitaluri infrastruqturis rekonstruqciis Seferxebas iwvevs, arada, sabazro<br />

ekonomikaSi kapitaluri infrastruqturis rekonstruqcia gardauvalia,<br />

radgan is momxmareblis dakmayofilebas emsaxureba. araswori investiciebis<br />

salikvidaciod bazari iseT saSualebebs iyenebs, rogoric aris, magaliTad,<br />

gakotreba, gaerTianeba, Sesyidvebi, restruqturizacia da deflacia.<br />

bolo ori wlis manZilze am saSualebebidan zogierTi gaizarda. 1998 wels<br />

TveSi saSualod 1600 SemTxveva dafiqsirda, 1999 wels ki Serwyma-SeZenamac imata.<br />

aprilis TveSi meore msoflio omis Semdeg mokavSireebis mier SemoRebuli<br />

antitrastuli kanonmdeblobiT didi xniT SeCerebuli holdingi kompaniebi<br />

aRdga. 1998 wlis dasasruls ucxour da iaponur bankebs Soris aliansi Sedga.<br />

Serwyma ZiriTadad mcire da regionul bankebs Soris moxda, romlebsac daxmarebis<br />

<strong>fo</strong>ndTan xeli ar miuwvdebodaT, magram bolo Tves mega-gaerTianebac<br />

gamocxadda, romelmac sami didi iaponuri banki 1,3 trilioni dolaris aqtivebis<br />

mqone msoflio donis koncernad gaaerTiana. miuxedavad imisa, rom mTavrobam<br />

maTi SerwymisTvis subsidia gamoyo 8,7 miliardi dolaris zaralis aRmosafxvrelad,<br />

romelic samive bankma gasuli wlis martis bolomde ganicada, axal<br />

banks Zireuli restruqturizacia da muSaxelis 17 procentiT Semcireba<br />

sWirdeba.<br />

daqiravebuli TanamSromlebis dasaTxovnad restruqturizaciis sxva gegmebic<br />

arsebobs. kompaniam “NEC electric Co.” ama wlis TebervalSi 11 600 muSa daiTxova.<br />

saerTod, iaponiaSi 1998 wels 480 000 samuSao adgili Semcirda. amasTan<br />

erTad, mTel iaponiaSi muSebs iZulebuls xdian “sakuTari surviliT” vadaze<br />

adre gavidnen pensiaze an kompensaciebis Semcirebas daTanxmdnen. SesaZloa, magaliTad,<br />

asakovan moxeles SeSis daWra daavalon.<br />

ekonomikuri gamococxlebis <strong>dros</strong>, kapitalis msgavsad, muSaxelic arasworad<br />

nawildeba da recesiis <strong>dros</strong> isev xelaxla unda gadanawildes. kapitali<br />

SedarebiT specifikuria, muSaxeli ki araspecifikuri, amitom, ufro iolad<br />

egueba sxva saxis samuSaos. iaponiaSi Warbwarmoebam 30 procents miaRwia.<br />

gansakuTrebiT mwvaved iseT sferoebSi iCina Tavi, rogoric aris <strong>fo</strong>ladis warmoeba,<br />

liTondamuSaveba, mSenebloba, avtomobilebi, navTobi, sadac aRmasvlis<br />

<strong>dros</strong> araswori investiciebis koncentracia moxda.<br />

samagierod, umuSevroba 1980-iani wlebis 2,5 procentTan SedarebiT mxolod<br />

4,9 procentiT gaizarda. iaponuri Sromis bazris elastiuroba sabazro<br />

kompensaciis moqnilobazea damokidebuli. profkavSirebs imdeni Zala ar Seswevs,<br />

rom biznesis zaralis <strong>dros</strong> xelfasebis SenarCuneba SeZlos, gansakuTrebiT,<br />

saSualo da mcire sawarmoebSi. marTalia, xangrZlivi muSaobis gamocdilebas<br />

umuSevrobisas didi mniSvneloba ar eniWeba, magram mTavrobis mier im<br />

kompaniebisTvis gamoyofili “dasaqmebis daregulirebis subsidiebi”, romlebic<br />

muSebs “sa<strong>Cven</strong>eblad” unarCuneben xelfasebs, umuSevrobis suraTs alamazebs<br />

da oficialuri umuSevrobis ma<strong>Cven</strong>eblebs amaxinjebs. bankisa da<br />

biznesis daxmarebebis msgavsad, es subsidiebi warmoebis reorganizacias aferxebs<br />

da depresias axangrZlivebs.<br />

miuxedavad imisa, umuSevrobis ma<strong>Cven</strong>eblebi damaxinjebulia Tu ara, iaponiis<br />

gamocdileba aSkarad gvi<strong>Cven</strong>ebs, rom depresiis keinziseuli axsna mcdaria.<br />

magaliTad, krugmeni amtkicebs, rom depresia maSin iCens Tavs, rodesac sa<strong>fo</strong>ndo<br />

birJa kraxs ganicdis da moxmareba iklebs. es ki warmoebas amcirebs da<br />

umuSevrobas iwvevs, ris gamoc Semosavali mcirdeba da moxmareba kidev ufro<br />

iklebs da a. S. magram iaponel muSebs umuSevrobiT gamowveuli Semosavlebis<br />

Semcireba ar unaxavT.<br />

mcire moxmarebisa da Warbi danazogebis Sesaxeb keinziseuli mosazrebebis<br />

sapirispirod, bolo aTwleulebis manZilze iaponiaSi danazogebis done klebulobs,<br />

ase iyo depresiis <strong>dros</strong>ac. wminda ojaxuri danazogi 1997 wels 13 procenti<br />

iyo, 1998 wels — 12,2 procenti da mimdinare wels ki — 11,5 procenti.<br />

marTalia, iaponiis mTavroba zogierT sabazro Zalebs TiTqosda sruli<br />

moqmedebis uflebas aZlevs, magram deflaciaze is mtkiced acxadebs uars. “ia-<br />

57


58<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

poniis banki” amaod cdilobs reinflacias bankebis motyuebis gziT, rac mTavrobis<br />

simtkiceze miuTiTebs. Tumca, es politikac keinziseuli ekonomikis bundovan<br />

logikazea agebuli, romlis Tanaxmadac, fasebis klebas mTliani moTxovnis<br />

kleba iwvevs. da, rodesac fasebis daweva ar xerxdeba, zarali warmoiSoba,<br />

rac warmoebis Semcirebas da umuSevrobas iwvevs. magram depresiis<br />

<strong>dros</strong> fulis deflacia da kreditebis Semcireba ekonomikuri gamococxlebis<br />

<strong>dros</strong> ganxorcielebuli araswori investiciebis aucilebeli finansuri<br />

aspeqtebia, rasac fulis deflacia da sakredito eqspansia iwvevs. ekonomikuri<br />

ryevebis epicentri sabanko sistemaa. vinaidan araswori investiciebic da araswori<br />

ganawilebac fuladi inflaciisa da sakredito eqspansiis Sedegad dar-<br />

Rveuli momgebianobis politikas mosdevs, fuladi deflaciisa da kreditis<br />

SemcirebiT gamowveuli fasebis kleba araswori investiciebis da xelaxali<br />

gadanawilebis gziT mogebisa da zaralis koreqtirebas axdens. centraluri<br />

banki cdilobs zarali reflaciiT gadafaros, rac xels uSlis realizacias,<br />

bankebis muSaobis paralizebas iwvevs da sxva bazrebis salikvidacio Zalebis mimarT<br />

mTavrobis modunebuli yuradRebis <strong>dros</strong> uaryofiTad muSaobs.<br />

deflaciis <strong>dros</strong> saerTo moTxovnilebis Semcireba ki ar iwvevs zarals, rogorc<br />

keinzi miiCnevs, aramed konkretul moTxovnilebaTa, konkretuli saqonlis<br />

momxmarebelTa da konkretuli warmoebis saSualebebis mewarmeTa Seusabamoba<br />

warmoebis arsebul fasebTan warmoebis iseT struqturaSi, sadac araswori<br />

investiciebi da araswori ganawileba Warbobs. fasebis klebiT gamowveuli zarali<br />

fasebis zrdis dawyebisas miRebuli im uzarmazari mogebis sapirispiro<br />

procesia, romelic muSaxelis xelSi ki ar grovdeba, aramed kapitalis mflobelTa<br />

xelSi, radgan yvela saxis warmoebaSi warmoebis saSualebebis fasebi SedarebiT<br />

ufro mcirdeba (miwis fasebi naklebad) vidre xelfasebi. samomxmareblo<br />

saqonelze fasebi romc iklebdes, sabazro ekonomikaSi mogebis miRebis<br />

an SenarCunebis mizniT warmoebis Rirebuleba mcirdeba. Tu mTavroba kapitalis,<br />

miwis da muSaxelis fasebs gazrdis, maSin zarali gaiyineba, gaCndeba uqmi<br />

sawarmoebi, umuSevroba, Seferxdeba likvidacia da gadanawileba.<br />

miuxedavad deflaciasTan dakavSirebuli miTqma-moTqmisa, iaponiis banki<br />

milTon fridmenis rCevas mihyva da fulis maragi imdenad gazarda, ramdenic<br />

sakmarisi iqneboda imisTvis, rom fasebi arc gazrdiliyo da arc Semcirebuliyo.<br />

1991-98 wlebSi ienis maragi weliwadSi 2,8 procentiT izrdeboda da<br />

samomxmareblo fasis indeqsi stabiluri iyo. 1997 wlis dekemberSi, rodesac<br />

fridmenma fulis inflaciis gazrda moiTxova, “iaponiis banki” ukve zrdida<br />

fulis masas, romelic 1994 wlidan weliwadSi 3 procentiT izrdeboda, 1997<br />

wels 5 procentiT gaizarda da 1998 wels 4 procentiT, ris Sedegadac 1997 wels<br />

mSp 0,5 procentiT Semcirda, 1998 wels kvlav 2,8 procentiT Semcirda, magram<br />

1996 wels fulis inflaciis ufro naklebi kursis <strong>fo</strong>nze 5,4 procentiT gaizarda,<br />

1995 wels ki 2,5 procentiT. amasTan erTad, “iaponiis bankis” 1990-iani<br />

wlebis pirvelma reflaciam 1990 wlis dasawyisidan 1993 wlis dasasrulamde samomxmareblo<br />

saqonlis yovelwliuri 2,4 procentiani zrda gamoiwvia, rac 1985<br />

wlis dasawyisidan 1988 wlis dasasrulamde dafiqsirebuli ekonomikuri gamococxlebis<br />

fasebis inflaciasTan SedarebiT samjer metia. 1990-iani wlebis dasawyisSi<br />

sabiTumo fasebi weliwadSi 0,8 procentiT mcirdeboda im <strong>dros</strong>, rodesac<br />

1980-iani wlebis dasasruls weliwadSi 3,75 procentiT iklebda. Tu amerikis<br />

1920-iani wlebis gamocdileba ar kmara, iaponiis 1980-iani wlebi kidev<br />

erTxel gvi<strong>Cven</strong>ebs, rom fasebis stabiluri ma<strong>Cven</strong>eblebi fasebis zrdisa da<br />

klebis ciklisTvis panaceas ar warmoadgens.<br />

imedi viqonioT, rom iaponiis krizisis gamocdileba magaliTad gamogvadgeba.<br />

ludvig <strong>fo</strong>n mizesi jer kidev 1912 wels ambobda: centraluri bankis savaluto<br />

inflaciisa da sakredito eqspansiis keinziseuli saswauli siyalbea da<br />

mas krizisi da depresia mosdevso.


gamoqveynda 2000 wels<br />

ekonomikuri Tavisufleba da xalxTa keTildReoba<br />

“rodesac qveyanaSi bevri akrZalvaa, mosaxleoba Raribdeba.<br />

rodesac matulobs kanonebi da brZanebebi, izrdeba qurdebisa da<br />

yaCaRebis ricxvi”.<br />

lao-Zi, dao de Zini, V saukune Zv.w.aR.<br />

saukuneebisa da aTaswleulebis, aseve umaRlesi Tanamdebobis pirTa cvlileba<br />

<strong>Cven</strong>s qveyanaSi sakmaod kargi mizezia grZelvadian perspeqtivaSi ruseTis<br />

ekonomikuri ganviTarebis winaswari Sedegebis SejamebisTvis, misi garkveuli<br />

kanonzomierebis gansazRvrisa da ekonomikuri politikisTvis SesaZlo rekomendaciebis<br />

<strong>fo</strong>rmulirebisTvis.<br />

XIX _ XX saukuneebSi msoflio ekonomikis ganviTarebis ZiriTadi<br />

tendenciebi da ruseTi<br />

drois monakveTi 1820 wlidan dRemde (1998 weli. red. SeniSvna), warmoadgens<br />

periods, romlis analizi SesaZlebelia, radganac arsebobs im epoqis umsxvilesi<br />

da yvelaze ganviTarebuli qveynebis ekonomikuri potencialis statistikurad<br />

ramdenadme misaRebi Sefasebebi. Sualedur TariRs am or wels Soris warmoadgens<br />

1913 weli, romelic TiTqmis Tanabradaa daSorebuli orive TariRidan<br />

da saanalizo periods or ZiriTad qveperiodad yofs, romlebic daaxloebiT<br />

emTxveva XIX da XX saukuneebis droiT sazRvrebs – 1820_1913 da 1913_1998<br />

wlebi. koordinatTa sistemas, romelSic SesaZlebelia aRniSnul periodsa da<br />

qveperiodebSi ruseTis ekonomikuri ganviTarebis analizi, msoflio ekonomikis<br />

ganviTareba warmoadgens (cxr. 1 da 2).<br />

gasuli ori saukune manamde arnaxuli ekonomikuri zrdis periodi iyo.<br />

mTlianobaSi, 1820_1998 wlebSi msoflios jamuri mSp 831 miliardidan 36836 miliard<br />

dolaramde, anu 44-ze metjer gaizarda 1993 wlis fasebiT.<br />

XX saukuneSi ekonomikuri zrdis tempma SesamCnevad moimata. Tu periodisTvis,<br />

romelic ase Tu ise emTxveva XIX saukunis sazRvrebs (1820_1913<br />

wlebi), msoflio mSp 3,5-jer gaizarda, pirobiTad „ekonomikur“ XX saukuned<br />

wodebul periodSi ki (1913_1998 wlebi) – 12,5-jer, saSualo wliur tempebze<br />

gadaTvliT, ekonomikuri zrda XX saukuneSi, wina saukunesTan SedarebiT, daaxloebiT<br />

2,2-jer (1,37 procentdan 3,02 procentmde) aCqarda.<br />

msoflios mSp zrdis ZiriTadi faqtori gaxda msoflio mosaxleobis da erT<br />

sul mosaxleze warmoebuli mSp erTdrouli zrda (rac garkveuli gamartivebis<br />

Semdeg SeiZleba interpretirdes, rogorc ma<strong>Cven</strong>ebeli, romelic mowmobs msoflioSi<br />

Sromis mwarmoeblurobis zrdas). XX saukuneSi orive faqtoris zrda ufro<br />

meti iyo vidre XIX saukuneSi: mosaxleobis raodenoba 2,6-jer ufro swrafad<br />

izrdeboda (saSualo wliuri nametis tempebi Sesabamisad – 0,55 da 1,44%), mSp<br />

erT sul mosaxleze – 1,9-jer (0,82 da 1,56% Sesabamisad). Tu msoflios<br />

mosaxleobis raodenoba 5,6-jer gaizarda (1-dan 6 miliard adamianamde), mSp erT<br />

sul mosaxleze 8-jer gaizarda (778-dan 6189 dolaramde, 1993 wlis fasebSi).<br />

59<br />

andrei ilarionovi<br />

Targmna nino gorgaZem<br />

aSS-Si, q. vaSingtonSi mdebare katonis saxelobis institutis ufrosi<br />

mecnier-TanamSromeli da ruseTSi, q. moskovSi mdebare ekonomikuri analizis<br />

institutis damfuZnebuli da direqtori. ruseTis prezidentis<br />

(vladimer putinis) mrCevli ekonomikur sakiTxebSi 2000-2005 wlebSi


60<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

bolo ori saukunis ganmavlobaSi msoflio ekonomika uTanabrod viTardeboda.<br />

kumulaciuri zrdis masStabebi (an saSualo wliuri matebis tempebi) periodebis<br />

mixedviT am ma<strong>Cven</strong>eblebis minimaluri da maqsimaluri mniSvnelobis<br />

mqone qveynebs Soris sakmaod mniSvnelovnad gansxvavdeba.<br />

im 50 qveyanas Soris, romlebzec Sesabamisi statistikuri monacemebi moipoveba,<br />

irlandiis ekonomika sxvebze nela izrdeboda – 1820 – 1998 wlebSi misi<br />

masStabebi mxolod 14,4-jer gaizarda. XIX saukuneSi msgavsi situacia CineTSi<br />

iyo (gaizarda mxolod 42 procentiT), xolo XX saukuneSi ruseTis ekonomika<br />

4,2-jer gaizarda. XX saukuneSi zrdis rekordsmeni iyo taivani (mSp gaizarda<br />

133-jer), xolo rogorc XIX, ise XX saukuneSi — avstralia (mSp zrda, Sesabamisad,<br />

TiTqmis 494-jer da 6833-jer). am periodebSi avstralia liderobda aseve<br />

mosaxleobis zrdis tempebiTac (Sesabamisad 146-jer da 568-jer), Tumca XX saukuneSi<br />

pirveli gana iyo (mosaxleoba gaizarda 9,2-jer). sxvebze nela aRniSnul<br />

periodsa da mis orive qveperiodSi irlandiis mosaxleoba izrdeboda. sinamdvileSi,<br />

misi mosaxleoba ar izrdeboda: aswleulze met xanSi — 1845-1960<br />

wlebSi mosaxleobis raodenoba Tanmimdevrulad klebulobda (4,9 milionidan –<br />

2,8 milion adamianamde) da mciredi mateba mxolod XX saukunis bolo oTx<br />

aTwleulSi daiwyo.<br />

rac Seexeba erT sul mosaxleze mSp-s dones, „rekordsmenebi“ XIX saukuneSi<br />

kanada (gaizarda 4,4-jer), XX saukuneSi taivani (20,8-jer), orive saukuneSi ki<br />

iaponia (26,8-jer) iyvnen. yvelaze nela XIX da orive saukuneSi mSp sul mosaxleze<br />

bangladeSSi izrdeboda (XIX s. – 9 procentiT, orive saukuneSi – 2,3jer).<br />

XX saukuneSi am ma<strong>Cven</strong>ebliT „lideroba“ kubas gadaeca: 1913_1998 wlebSi<br />

mSp sul mosaxleze mxolod 31 procentiT gaizarda.<br />

msoflio ekonomikis ganviTarebis <strong>fo</strong>nze ruseTis dinamika sakmaod araTanabaria.<br />

XIX saukuneSi misi absoluturi masStabebi sakmaod swrafad gaizarda<br />

da ruseTis ekonomikis SefardebiTi mniSvneloba msoflios mSp-sTan mimar-<br />

TebiT daaxloebiT 5-dan 9,3 procentmde gaizarda 1913 wlisTvis, xolo 2,6-dan<br />

4,9 procentamde 1998 wlisTvis. magram XX saukuneSi ruseTis mSp absoluturi<br />

zrdisas (mudmiv fasebSi 143 miliardidan 600 miliard dolaramde), misi wili<br />

msoflios mSp-Si samjer (4,86-dan 1,63 procentamde) Semcirda. rogoria XX s-Si<br />

ruseTis aSkara “ekonomikuri Cavardnis” mizezebi XIX saukeneSi mis “ekonomikur<br />

warmatebasTan” SedarebiT?<br />

rogorc 1 da me-2 cxrilebis monacemebidan Cans, XIX saukuneSi ruseTis, er-<br />

Ti SexedviT, savsebiT warmatebul ekonomikur ganviTarebaze gadamwyveti gavlena<br />

misi mosaxleobis swraf zrdas hqonda da gacilebiT naklebi _ erovnuli<br />

Sromis mwarmoeblurobis zrdas. msoflio mosaxleobaSi ruseTis wilis<br />

cxrili 1. msoflio ekonomikis ganviTarebis ZiriTadi ma<strong>Cven</strong>eblebi XIX-XX saukuneebSi<br />

ma<strong>Cven</strong>eblebi/wlebi 1820 1913 1998<br />

mSp, miliardi aSS dolari 1993 wlis fasebSi<br />

sul msoflio 831 2941 36836<br />

ruseTi 1913 wlis periodis farglebSi 41 274<br />

ruseTi 1998 wlis periodis farglebSi 22 143 600<br />

% mTeli msoflios ma<strong>Cven</strong>eblebisgan:<br />

ruseTi 1913 wlis periodis farglebSi 4.98 9.32<br />

ruseTi 1998 wlis periodis farglebSi 2.6 4.86 1.63<br />

mosaxleoba, mln. adamiani<br />

msoflios saSualo ma<strong>Cven</strong>ebeli 778 1660 6189<br />

ruseTi 864 1605 4081<br />

ruseTis %, msoflios saSualo donidan 111 96.7 65.9<br />

wyaro: Maddison A. Monitoring the World Economy 1820-1992. OECD, Paris, 1995


Aandrei ilarionovi, “ekonomikuri Tavisufleba da xalxTa keTildReoba”<br />

gaormagebam nawilobrivi kompensireba moaxdina erovnuli warmoebis 111-dan 97<br />

procentmde SemcirebiT msoflios saSualo donesTan SedarebiT. magram XX<br />

saukuneSi mosaxleobis wili msoflio mosaxleobaSi orjer da metad Semcirda,<br />

xolo mSp erT sul mosaxleze msoflioSi mSp-s saSualo donis miaxloebuli ma<strong>Cven</strong>eblidan,<br />

mis 2/3-mde Semcirda. Tu 1913 wels sulze warmoebuli mSp-iT ruse-<br />

Ti 23-e adgils ikavebda msoflioSi, 1999 wels igi 101 adgilze Camovida.<br />

XIX saukuneSi mSp saSualo wliuri nameti ruseTSi daaxloebiT erTnaxevarjer<br />

meti iyo vidre msoflio ekonomikaSi saSualod, xolo XX saukuneSi es ma<strong>Cven</strong>ebeli<br />

daaxloebiT orjer naklebi iyo. 1913_1998 wlebSi mSp zrda ruseTSi<br />

iyo yvelaze neli im 50 qveyanas Soris, romelTa Sesaxebac statistikuri monacemebi<br />

moipoveba. garkveulwilad aseTi imedgamacruebeli Sedegebi, ra Tqma<br />

unda, dakavSirebulia 90-iani wlebis bolos Rrma da xangrZliv ekonomikur krizisTan.<br />

garda amisa, 80_90-iani wlebis zRvramdec, ruseTis (da yofili sabWoTa<br />

kavSiris) ekonomikuri ganviTarebis tempebi iyo sakmaod dabali vidre msoflio<br />

ekonomikisa mTlianobaSi. ratom?<br />

ekonomikuri Tavisufleba da ekonomikuri zrda<br />

xalxTa mier miRweuli simdidris donis da, aseve, misi zrdis tempebis mizezi<br />

keTildReobis arsebuli Teoriebis mixedviT aris:<br />

xelsayreli geografiul mdebareoba;<br />

kargi klimati;<br />

bunebrivi resursebis arseboba/ararseboba;<br />

mosaxleobis raodenoba (rogorc mcire, aseve didi raodenoba);<br />

fizikuri kapitali da misi dagroveba (danazogi da investicia);<br />

adamianuri kapitali (mosaxleobis janmrTeloba da ganaTleba), aseve<br />

misi dagrovebis tempebi;<br />

mosaxleobis kulturuli, moraluri da religiuri faseulobebi;<br />

samecniero-teqnikuri progresi;<br />

ekonomikuri ganviTarebis done da stadia;<br />

saerTaSoriso vaWrobaSi monawileoba;<br />

sagareo eqspluataciisadmi midrekileba (an gare daxmarebis miReba);<br />

sabazro stiqiis “mecnieruli marTva” da bevri sxva.<br />

keTildReobis yoveli Teoria Taviseburad sainteresoa. magram verc erTma<br />

maTganma ver warmoadgina sakuTari sisworis damajerebeli mtkicebuleba. yovel<br />

magaliTze, romelic TiTqosda damajereblad amtkicebs SemoTavazebul<br />

hipoTezas, yovelTvis moiZebneba sxva – misi aranakleb damajereblad uarmyofi.<br />

statistikuri analizic ki ar a<strong>Cven</strong>ebda am faqtorebs da grZelvadian ekonomikur<br />

ganviTarebas Soris mdgrad kavSirebs. amrigad, XIX_XX saukuneebis<br />

udides nawilSi ekonomikur mecnierebasa da sazogadoebriv azrSi gabatonebul<br />

tradiciul ekonomikur Teoriebs ar gaaCnia unari, Tanamedrove ekonomikuri<br />

zrdis damakmayofilebeli axsna SemogvTavazos.<br />

amis axsna mogvca ekonomikurma liberalizmma. jer kidev adam smiTis klasikur<br />

naSromSi “xalxTa simdidris bunebis Sesaxeb” dasaxelebuli iyo qveynebis<br />

da maTi mosaxleobis ayvavebis ZiriTadi pirobebi: kargi kanonebi, gadasaxadebi,<br />

romlebic mZime tvirTad ar awveba mosaxleobas da mSvidoba — sameurneo saqmianobis<br />

Tavisuflebis kanonikuri gansazRvrebis ZiriTadi komponentebia. iqve<br />

iyo <strong>fo</strong>rmulirebuli ekonomikuri politikis mTavari wesi: rac ufro naklebad<br />

ereva saxelmwi<strong>fo</strong> ekonomikur saqmianobaSi, miT ufro ukeTesia ekonomikisTvis.<br />

TumcaRa Tavis Teoriul warmodgenasa da praqtikul saqmianobaSi Tavad a. smi-<br />

Ti yovelTvis ar iyo Laissez-faire sistemis Tanamimdevruli momxre, rogorc amaze<br />

tradiciulad moaruli azri mogviTxrobs.<br />

Semdgomi orze meti saukunis ganmavlobaSi arcTu ise cota mkvlevarma Seitana<br />

Tavisi wvlili ekonomikuri liberalizmis ganviTarebaSi. yvelaze mniSvne-<br />

61


62<br />

ma<strong>Cven</strong>eblebi<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

cxrili 2. ekonomikuri zrda ruseTsa da msoflioSi XIX_XX saukuneebSi<br />

1820-1913 1913-1998 1820-1998 1820-1913 1913-1998 1820-1998<br />

mSp, mlrd. aSS dolari 1993 wlis fasebSi<br />

sul msoflio 3.5 12.5 44.3 1.37 3.02 2.15<br />

qveyana minimaluri ma<strong>Cven</strong>ebliT 1.4 4.2 14.4 0.37 1.7 1.51<br />

qveyana maqsimaluri ma<strong>Cven</strong>ebliT 493.6 132.9 6832.5 6.9 5.92 5.09<br />

ruseTis % mTeli msoflios<br />

ma<strong>Cven</strong>eblidan<br />

ruseTi 6.6 4.2 27.8 2.05 1.7 1.89<br />

187 33.5 62.6 150 56.4 87.5<br />

msoflio sul 1.7 3.4 5.6 0.55 1.44 0.97<br />

qveyana minimaluri ma<strong>Cven</strong>ebliT 0.6 1.1 0.7 -0.52 0.15 -0.2<br />

qveyana maqsimaluri ma<strong>Cven</strong>ebliT 146.1 9.2 568.2 5.51 2.65 3.63<br />

ruseTis % mTeli msoflios<br />

ma<strong>Cven</strong>eblidan<br />

ruseTi 3.6 1.6 5.9 1.38 0.59 1<br />

214.8 49.1 105.5 252 41.1 103.1<br />

msoflio sul 2.1 3.7 8 0.82 1.56 1.17<br />

qveyana minimaluri ma<strong>Cven</strong>ebliT 1.1 1.3 2.3 0.09 0.32 0.46<br />

qveyana maqsimaluri ma<strong>Cven</strong>ebliT 4.4 20.8 26.8 1.61 3.64 1.87<br />

ruseTis % msoflios<br />

ma<strong>Cven</strong>eblidan saSualod<br />

kumulaciuri zrda<br />

periodisTvis, jeradi<br />

mosaxleoba, mln. adamiani<br />

mSp erT sul mosaxleze, aSS dolari, 1993 wlis fasebSi<br />

saSualo wliuri namatis<br />

tempebi, erTeul mosaxleze,%<br />

ruseTi 1.9 2.5 4.7 0.67 1.1 0.88<br />

87.1 68.2 59.4 81.7 70.8 74.8<br />

lovani wvlili Seitanes avstriuli, Cikagosa da fraiburgis skolebis warmomadgenlebma.<br />

kerZod, “avstrielebi” (k. mengeri, f. <strong>fo</strong>n bem-baverki, f. <strong>fo</strong>n vizeri,<br />

l. <strong>fo</strong>n mizesi, f. <strong>fo</strong>n haieki, g. xaberleri, f. maxlupi, m. roTbardi, l. laxmani),<br />

“Cikagoelebi” (f. naiTi, j. vineri, g. saimonsi, m. fridmeni, j. stigleri, r.<br />

kouzi, j. biukeneni, g. beikeri, a. xaberleri, a. alCiani), neoliberalebi fraiburgis<br />

universitetidan (a. riustovi, v. ropke, v. oikeni, l. erxardi), maT SeimuSaves<br />

Rirebulebis, kapitalis, fulis, procentis, firmebis, grZelvadiani<br />

wonasworobis, inflaciis, saqmiani ciklebis, saxelmwi<strong>fo</strong> regulirebis, sazogadoebrivi<br />

arCevanis da saerTaSoriso fuladi sistemis Teoriebi, riTac faqtobrivad<br />

Seqmnes Tanamedrove ekonomikuri mecniereba.<br />

XX saukunis 80-iani wlebis meore naxevarsa da 90-iani wlebis dasawyisSi ekonomikuri<br />

zrdis TeoriaSi revoluciuri gadatrialeba moxda. egzogenuri<br />

zrdis modelebis axsnis unaris SezRuduloba, romelSic ekonomikuri zrdis<br />

tradiciuli faqtorebi (Sroma da kapitali) warmoadgens egzogenur (gare)<br />

faqtorebs modelTYan mimarTebaSi da romelTa ZiriTad damaxasiaTebel niSnebad<br />

gamodis maTi gamoyenebidan klebadi ukugeba, sicocxle Caberes modelebis<br />

axal klass, romlebmac endogenuri zrdis1 wyaro: Maddison A. Monitoring the World Economy 1820--1992. OECD, Paris, 1995.<br />

modelebis saxelwodeba miiRes. am<br />

modelebSi, Sromis danaxarjebis da kapitalis fiqsirebul doneze SenarCunebis<br />

SemTxvevaSi, SesaZlebelia ekonomikuri zrdis mudmivi anda periodulad mzardi<br />

tempis uzrunvelyofa. msgavs modelebSi ekonomikuri zrda arsebuli faqtorebis<br />

gamoyenebis efeqturobis zrdis xarjze miiRweva, sameurneo garemos<br />

1 msgavsi tipis pirveli naSromi iyo: Romer P.M. Increasing Returns and Long-Run Growth. Journal of Political Economy,<br />

1986, October, p. 1002.1037.


Aandrei ilarionovi, “ekonomikuri Tavisufleba da xalxTa keTildReoba”<br />

saerTo pirobebis cvlilebis Sesabamisad. gadamwyvet rols am pirobebis cvlilebaSi<br />

saxelmwi<strong>fo</strong>s ekonomikuri politika TamaSobs. mravalma empiriulma gamokvlevam<br />

a<strong>Cven</strong>a mdgradi uaryofiTi kavSiri ekonomikur saqmianobaSi saxelmwi<strong>fo</strong>s<br />

Carevasa da ekonomikur zrdas Soris (ix. cxr. 3). saxelmwi<strong>fo</strong>s ekonomikurma<br />

politikam rogori konkretuli <strong>fo</strong>rmebi da saxeebic ar unda miiRos (saxelmwi<strong>fo</strong><br />

mewarmeoba, sabiujeto, fuladi, sagareo savaWro politika), ekonomikaSi<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> Careva ekonomikuri Tavisuflebis SezRudvas niSnavs.<br />

ekonomikuri Tavisufleba, Tanamedrove gagebiT, gulisxmobs xelSeuxebel<br />

kerZo sakuTrebaze dafuZnebuli warmoebis, vaWrobis, dagrovebis, investirebis,<br />

gamomuSavebis da Seqmnilis gamoyenebis, TanamemamuleebTan Yanda ucxoeleb-<br />

Tan ekonomikur kontaqtSi Sesvlis, fasebis dawesebis, kontraqtSi monawile<br />

pirTa urTierTTanxmobis Sedegad nebismieri fuladi erTeulis gamoyenebis<br />

Tavisuflebas.<br />

bazris monawileTa ekonomikur Tavisuflebas zRudaven saxelmwi<strong>fo</strong> da aseve<br />

masTan konkurirebadi arasaxelmwi<strong>fo</strong> pirebi. saxelmwi<strong>fo</strong> ekonomikur Tavisuflebas<br />

iseTi instrumentebis saSualebiT zRudavs, rogorebicaa kerZo sakuTrebis<br />

konfiskacia, kontraqtebis Seusrulebloba, sameurneo saqmianobis<br />

araTanabari da araprognozirebulad cvalebadi pirobebi, pirdapiri saxelmwi<strong>fo</strong><br />

gadasaxadebi, saxelmwi<strong>fo</strong> sesxebi, saxelmwi<strong>fo</strong> inflaciuri gadasaxadebi,<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> xarjebi, sabiujeto deficiti da saxelmwi<strong>fo</strong> valebi, inflacia,<br />

regresuli savaluto-fuladi politika, saxelmwi<strong>fo</strong> regulireba, proteqcionizmi.<br />

maRali gadasaxadebi zrdis warmoebis danaxarjebs, aZvirebs maT produqcias,<br />

xdis mas naklebad konkurentunarians, auaresebs erovnuli kompaniebis<br />

poziciebs axal da Zvel bazrebze. sxva Tanabar pirobebSi produqcia ufro ma-<br />

Rali gadasaxadebis mqone qveynidan ufro Zviria da, Sesabamisad, naklebad konkurentunariani.<br />

gadasaxadebis da sxva gadasaxdelebis Sedegad mogrovebuli ekonomikuri<br />

resursebis ukmarisoba mTavrobas sesxebis aRebas aiZulebs. Sida bazridan<br />

aRebuli sesxi erovnuli masStabiT amcirebs danazogebs da investiciebs,<br />

zrdis procentis ganakveTebs, aZvirebs komerciul kredits. gare bazridan sesxis<br />

aReba zrdis sagareo valebs, xolo saxelmwi<strong>fo</strong>s bankrotobiT da savaluto<br />

krizisiT emuqreba.<br />

tradiciuli sabiujeto Semosavlebis ukmarisobisas saxelmwi<strong>fo</strong> mimarTavs<br />

fulad emisias da, Sesabamisad, inflaciur gadasaxadebs — ekonomikurad yvelaze<br />

arafeqtur da sabiujeto sferos muSakTaTvis, pensionerebisa da fiqsirebuli<br />

Semosavlis mqone yvela pirisTvis yvelaze damTrgunvel qmedebas.<br />

ekonomikuri procesebis regulirebisas saxelmwi<strong>fo</strong> finansur resursebs<br />

biujetis gverdis avliT gadaanawilebs. normebis, wesebis, SezRudvebis, kvotebis,<br />

SeRavaTebis, nebarTvebis, gamonaklisebis da sxvaTa dawesebiT igi ekonomikuri<br />

resursebis moZraobis mimarTulebebsa da masStabebs cvlis, riTac<br />

maT naklebad efeqtians xdis. magaliTad, samomxmareblo saqonelze da “bunebriv”<br />

monopoliebad wodebul saqonelsa da momsaxurebze fasebis regulirebisas,<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> erTi saqonlis subsidirebas meore saqonlis gaZvirebis xarjze<br />

xelovnurad axdens, riTac momxmarebelTa upiratesobebis orientirebs amrudebs<br />

da moTxovnis struqturis adaptacias amuxruWebs.<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> SezRudvebi sagareo vaWrobaze, savaluto-gacvliT operaciebze,<br />

kapitalis saerTaSoriso gadaadgilebaze aZnelebs adgilobrivi mwarmoeblebis<br />

adaptacias msoflio bazris pirobebis mimarT, mivyavarT kapitalis gadinebisaken,<br />

anelebs nacionaluri ekonomikis zrdas, aZlierebs sameurneo stagnacias.<br />

sabaJo tarifebi, arasatari<strong>fo</strong> barierebi zRudavs ucxouri saqonlis<br />

Semodinebas, mivyavarT msoflio bazridan Semosuli in<strong>fo</strong>rmaciuli signalebis<br />

Sesustebisaken, zrdis msoflio ekonomikaSi mimdinare procesebisagan nacionaluri<br />

ekonomikis izolaciis xarisxs.<br />

63


64<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

ekonomikuri kanonmdeblobis mudmivi cvlilebebi da ekonomikuri ganviTarebis<br />

umTavresi koordinatebis arastabiluroba (inflaciis tempebi, savaluto<br />

kursis saprocento ganakveTebi, gadasaxadebis raodenoba da ganakveTi,<br />

sabaJo tarifebi da sxva regulaciebi) zRudavs bazris monawileTa ekonomikur<br />

Tavisuflebas, amcirebs maT sameurneo aqtivobas, anelebs ekonomikur zrdas.<br />

sameurneo saqmianobis warmoebisTvis stabiluri da ganWvretadi pirobebi ekonomikuri<br />

Tavisuflebis mniSvnelovani Semadgeneli komponentebia.<br />

ekonomikuri Tavisuflebis SezRudvas arasaxelmwi<strong>fo</strong> pirebis mier, romlebic<br />

konkurireben saxelmwi<strong>fo</strong>sTan bazris monawileTa mimarT Zaladobis an<br />

muqaris sferoSi, <strong>miekuTvneba</strong> mosaxleobis fizikuri safrTxe (danaSauli), ker-<br />

Zo sakuTrebis daucveloba (reketi), kerZo pirebs Soris kontraqtebis Seusrulebloba<br />

(kreditorebis, aqcionerebis, meanabreebis uflebebis darRveva).<br />

arasaxelmwi<strong>fo</strong> pirTa mier saxelmwi<strong>fo</strong>s kuTvnili Zaladobis gamoyenebis mo-


Aandrei ilarionovi, “ekonomikuri Tavisufleba da xalxTa keTildReoba”<br />

nopoliuri uflebebis uzurpacia mowmobs maT gardasaxvaze kvazisaxelmwi<strong>fo</strong>ebriv<br />

pirobebSi. ruseTSi bolo aTi wlis ganmavlobaSi kerZo dacviTi<br />

struqturebis da kerZo arbitraJebis swrafi ganviTareba saxelmwi<strong>fo</strong>s e.w. “Cavardnebis”<br />

aSkara dadasturebaa – misi pirdapiri da aSkara funqciebis Seusrulebloba.<br />

saxelmwi<strong>fo</strong>s da arasaxelmwi<strong>fo</strong> pirebis mxridan ekonomikuri Tavisuflebis<br />

SezRudva saSualebas gvaZlevs movaxdinoT saxelmwi<strong>fo</strong>s umTavresi valdebulebebis<br />

amomwuravi CamonaTvalis <strong>fo</strong>rmulireba:<br />

bazris monawileTa Sida da gare usafrTxoebis uzrunvelyofa;<br />

kerZo sakuTrebis xelSeuxeblobis uzrunvelyofa;<br />

sameurneo cxovrebis erTiani, Tanabari, gamWvirvale da stabiluri wesebis<br />

uzrunvelyofa;<br />

kerZo pirTa mier kontraqtis Sesrulebis uzrunvelyofa;<br />

moqalaqeTa sameurneo cxovrebaSi monawileobis SezRudvebis likvidireba,<br />

konkurenciis xelSewyoba.<br />

saxelmwi<strong>fo</strong>s aseTi funqciebi ganapirobebs mis mier uaris Tqmas gansakuTrebul<br />

ekonomikur interesebze, mis ekonomikur cxovrebaSi monawileobaze da<br />

masSi Caurevlobas.<br />

mkvlevarTa jgufis mier, romlebmac Seqmnes ekonomikuri Tavisuflebis<br />

mxardamWerTa msoflio asociacia, romelic aerTianebs msoflios 55 qveyanas<br />

(2007 wlisTvis ukve 141-s. red. SeniSvna), SemoTavazebuli iyo raodenobrivi sazomi<br />

saxelmwi<strong>fo</strong>s mier Tavisi pirdapiri valdebulebebis Sesrulebis unaris<br />

da liberaluri ekonomikuri politikis ganxorcielebis SesaZleblobis ekonomikuri<br />

indeqsis 2 gasarkvevad.<br />

am indeqss yoveli qveynisTvis da yoveli wlisTvis standartuli meTodologiiT<br />

iTvlian: Tavidan ganisazRvreba 25 ZiriTadi ma<strong>Cven</strong>eblis sidide, romelic<br />

axasiaTebs ekonomikuri Tavisuflebis dones 7 ZiriTad sferoSi:<br />

saxelmwi<strong>fo</strong>s sidide da misi wili ekonomikaSi;<br />

ekonomikis struqtura da sabazro meqanizmebis gavrceleba;<br />

fuladi politika da fasebis stabiluroba;<br />

sagareo valutis gamoyenebis Tavisufleba;<br />

kanonis mmarTveloba da kerZo sakuTrebis xelSeuxebloba;<br />

sagareo vaWrobis Tavisufleba;<br />

kapitalis bazrebze saqmianobis Tavisufleba.<br />

yoveli ma<strong>Cven</strong>eblis absolutur mniSvnelobas Semdgom eniWeba rangi 0-dan<br />

10-mde imgvarad, rom 0 Seesatyviseba ekonomikuri Tavisuflebis umcires dones,<br />

xolo 10 — umaRless. dasasrul, krebsiTi Sedegis misaRwevad gamoiyeneba<br />

mTavari koponentebis meTodis statistikuri procedura.<br />

Sedegad yoveli qveyana (ufro sworad, yoveli qveynis ekonomikuri politika)<br />

iRebs misi moqalaqeebisTvis SeTavazebuli ekonomikuri Tavisuflebis raodenobriv<br />

Sefasebas.<br />

am Sefasebebis safuZvelze Sesrulebuli statistikuri analizi damajereblad<br />

a<strong>Cven</strong>ebs mdgrad urTierTkavSirs ekonomikuri Tavisuflebis donesa da<br />

xalxTa keTildReobas Soris. im 119 qveynidan, romelTa mixedviTac 90-ian wleb-<br />

Si miRebul iqna ekonomikuri Tavisuflebis indeqsis Sefasebebi, qveynebi, romlebic<br />

pirvel mexuTedSi Sediodnen (qveynebis saerTo raodenobis mexuTedi da<br />

ekonomikuri Tavisuflebis yvelaze maRali ma<strong>Cven</strong>eblebi), gaaCndaT erT sul<br />

mosaxleze mSp-s warmoebis yvelaze maRali ma<strong>Cven</strong>ebeli — TiTqmis 19 aTasi dolari<br />

da ekonomikuri zrdis yvelaze maRali tempebi — wliuri 2 procentze<br />

meti. ekonomikuri Tavisuflebis donis SemcirebasTan erTad mcirdeba sula-<br />

2 Gwartney J., Lawson R., Block W. Economic Freedom of the World. 1975.1995.Fraser Institute, Vancouver, 1975; Gwartney J., Lawson R.<br />

Economic Freedom of the World. 1997 Annual Report. Fraser Institute, Vancouver, 1997; Gwartney J., Lawson R.Economic Freedom of the<br />

World. 1998/1999 Interim Report. Fraser Institute, Vancouver,1998; Gwartney J., Lawson R. with D.Samida. Economic Freedom of the<br />

World. 2000 Annual Report. Fraser Institute, Vancouver, 2000.<br />

65


66<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

dobrivi Semosavali da ekonomikuri zrdis tempebic. qveynebs, romlebmac bolo<br />

mexuTe mexuTedi Seadgines (qveynebis 20 procenti ekonomikuri Tavisuflebis<br />

yvelaze dabali ma<strong>Cven</strong>eblebiT), erT sul mosaxleze yvelze dabali ma<strong>Cven</strong>eblebi<br />

gaaCndaT — 200 dolarze odnav meti da ekonomikuri zrdis saSualod<br />

uaryofiTi ma<strong>Cven</strong>eblebi — wliurad —1,9 procenti.<br />

principulad mniSvnelovania mdgradi statistikuri kavSiris arseboba ara<br />

mxolod, erTi mxriv, ekonomikuri Tavisuflebis da, meore mxriv, keTildReobis<br />

absolutur ma<strong>Cven</strong>eblebs da ekonomikuri zrdis tempebs Soris, aramed<br />

maTi nametis ma<strong>Cven</strong>eblebs Sorisac. im qveynebSi, romlebic 90-ian wlebSi ekonomikur<br />

Tavisuflebas zrdidnen (miuxedavad imisa, Tu rogori iyo misi sastarto<br />

mniSvneloba), ekonomikuri zrdis tempebma imata da yvelaze maRali gaxda. xolo<br />

iq, sadac mTavrobebi ekonomikur Tavisuflebas yvelaze Zalian zRudavdnen,<br />

ekonomikuri zrdis tempebi Senelda da yvelaze naklebi — faqtobrivad<br />

uaryofiTi gaxda (-1,0 procenti im qveynebSi, romlebmac bolo mexuTedi<br />

Seadgines).<br />

ekonomikurad Tavisufali qveynebi warmatebebs mxolod ekonomikuri<br />

zrdis sferoSi ar aRweven, praqtikulad, socialuri da adamianis ganviTarebis<br />

yvela tradiciulad gamoyenebadi ma<strong>Cven</strong>ebeli maTSi gacilebiT ukeTesia vidre<br />

ekonomikurad araTavisuflebSi (ix. cxr. 5). pirveli mexuTedis qveynebSi sicocxlis<br />

saSualo xangrZlivoba 20 welze metiT aRemateba bolo mexuTedis<br />

qveynebis analogiur ma<strong>Cven</strong>ebels — 76,4 da 55,2 weli Sesabamisad. Cvil bavSvTa<br />

sikvdilianoba ekonomikurad Tavisufal qveynebSi saSualod 11-jer naklebia<br />

vidre ekonomikurad araTavisufalSi (Sesabamisad 7,3 da 83,3 erT wlamde<br />

gardacvlil yovel 1000 dabadebulze).<br />

socialuri difrenciacia <strong>fo</strong>rmaluri kriteriumebis mixedviT ekonomikurad<br />

Tavisufal qveynebSi aseve mniSvnelovnad dabalia. saSualo gansxvaveba,<br />

skolaSi gatarebuli wlebis mixedviT, qalebsa da kacebs Soris minimaluria<br />

pirveli mexuTedis qveynebSi. ekonomikuri donis SemcirebasTan erTad igi izdeba<br />

da mexuTe mexuTedSi maqsimaluri xdeba, romelic ekonomikurad yvelaze<br />

araTavisufali qveynebisgan Sedgeba.<br />

ekonomikuri analizis institutSi ganisazRvra ekonomikuri Tavisuflebis<br />

indeqsis mniSvnelobebi 50 qveynisTvis, romelTaTvisac arsebobs maTi ekonomikuri<br />

zrdis statistikuri monacemebi XX saukunis udidesi nawilis – 1913-<br />

98 wlebisTvis. am monacemebis analizi saSualebas gvaZlevs kacobriobis ekonomikuri<br />

ganviTarebis ZiriTadi kanonzomierebis <strong>fo</strong>rmulireba movaxdinoT.<br />

ekonomikurad Tavisufali qveynebi viTardebian ufro swrafad, vidre qveynebi,<br />

sadac mTavroba zRudavs ekonomikur Tavisuflebas da ereva sameurneo<br />

cxovrebaSi. ekonomikuri Tavisuflebis dabali ma<strong>Cven</strong>eblis mqone qveynebs<br />

(indeqsis mniSvneloba — 2-ze dabali) gaaCndaT araumetes 1 procentis toli<br />

ekonomikuri zrdis tempebi weliwadSi, ase rom, aswleulis ganmavlobaSi maT<br />

SeeZloT mSp-s sidide erT sul mosaxleze araumetes 5000 dolariT gaezardaT.<br />

ekonomikuri Tavisuflebis donis zrdasTan erTad SeimCneva ekonomikis zrdis<br />

aCqareba. yvelze maRali tempebiT — 2 procentze meti weliwadSi _<br />

izrdebodnen qveynebi, sadac mTavrobebi inarCunebdnen ekono-mikuri<br />

Tavisuflebis maRal ma<strong>Cven</strong>eblebs da Tanamimdevrulad afarToebdnen mis<br />

sazRvrebs (indeqsis mniSvneloba — 7-ze meti). aseT qveynebSi mSp sul mosaxleze<br />

aswleulis ganmavlobaSi 17 000 dolariT da kidev ufro metiT gaizarda.<br />

aucilebelia gavamaxviloT yuradReba imaze, rom ekonomikuri Tavisuflebis<br />

indeqsis dabali ma<strong>Cven</strong>eblis <strong>dros</strong> SeuZlebelia ekonomikuri zrdis ma-<br />

Rali tempebis miRweva. imavdroulad, ekonomikuri Tavisuflebis indeqsis ma-<br />

Rali ma<strong>Cven</strong>eblebi faqtobrivad gamoricxavs ekonomikuri zrdis dabali tempebis<br />

albaTobas.<br />

meore msoflio omis Semdeg sxvadasxva qveynebSi bazris monawileTaTvis<br />

ekonomikuri Tavisuflebis mniSvnelovanma zrdam Seqmna yvelasaTvis cnobili<br />

magaliTebi, romlebmac SemdegSi “ekonomikuri saswaulis” saxeli miiRo.


Aandrei ilarionovi, “ekonomikuri Tavisufleba da xalxTa keTildReoba”<br />

cxrili 4. ekonomikuri Tavisuflebis indeqsis komponentebi<br />

komponentebi<br />

ruseTi<br />

1999<br />

wels<br />

67<br />

msoflios<br />

saukeTeso<br />

ma<strong>Cven</strong>ebeli<br />

1995-98<br />

I. moxmareba, transferebi, subsidiebi<br />

a. mTlian moxmarebaSi saxelmwi<strong>fo</strong> moxmarebis wili, procenti 21,6 7,4<br />

a1. mSp-Si saxelmwi<strong>fo</strong> moxmarebis wili, procenti 14,8 4,2<br />

b. saxelmwi<strong>fo</strong> transfertebisa da subsidiebis wili mSp-Si, procenti<br />

II. ekonomikis struqtura da sabazro meqanizmebis ganawileba<br />

13,9 1,7<br />

a. mSp-Si saxelmwi<strong>fo</strong> sawarmoebis da investiciebis xvedriTi wona,<br />

procenti<br />

-30 0<br />

b. fasebze kontroli:saxelmwi<strong>fo</strong>s mier dawesebuli daregulirebuli<br />

fasebis wili, procenti<br />

-25 0<br />

g. saSemosavlo gadasaxadis zRvruli done, procenti 30 0<br />

d.jaris savaldebuloba<br />

III. fuladi politika da fasismieri stabiluroba<br />

ki ara<br />

a. fuladi masis saSualo wliuri nameti bolo 5 wlis ganmavlobaSi,<br />

minus realuri mSp-s nametis tempebi bolo 10 wlisTvis, procenti<br />

86,2 0<br />

b. bolo 5 wlisTvis inflaciis tempebis standartuli gadaxra 83,9 0<br />

g. bolo wlisTvis<br />

IV. alternatiuli valutebis gamoyenebis Tavisufleba<br />

85,9 0<br />

a. xalxis Tavisufleba _ qveynis SigniT iqonion angariSebi sagareo<br />

valutaSi<br />

ki ki<br />

b. xalxis Tavisufleba _ qveynis gareT iqonion angariSebi sagareo<br />

valutaSi<br />

ara ki<br />

g. nacionaluri valutis konvertireba ucxour valutaSi saerTaSoriso<br />

operaciebSi monawileobisTvis<br />

V. sakuTrebis uflebebis dacva<br />

ara ki<br />

a. kerZo sakuTrebis uflebebis iuridiuli uzrunvelyofis indeqsi<br />

(konfiskaciis riski)<br />

8,1 10<br />

b. kontraqtebis Sesrulebis indeqsi (saxelmwi<strong>fo</strong>s mier kontraqtebis<br />

darRvevis indeqsi)<br />

6,8 10<br />

g. kanonis uzenaesobis indeqsi<br />

VI. saerTaSoriso gacvla: saerTaSoriso vaWrobis Tavisufleba<br />

a. sagareo vaWrobis satari<strong>fo</strong> barierebi<br />

4 6<br />

- gare vaWrobaze gadasaxadebi, rogorc sagareo vaWrobis brunvis<br />

procenti<br />

6,4 0<br />

- saSualo satari<strong>fo</strong> ganakveTi, procenti - 12 0<br />

- satari<strong>fo</strong> ganakveTebis standartuli gadaxra<br />

b. gare vaWrobis arasatari<strong>fo</strong> barierebi<br />

... 0<br />

- sagareo vaWrobis wili, romelsac exeba satari<strong>fo</strong> SezRudvebi,<br />

procenti<br />

100 0<br />

- sagareo vaWrobis faqtobrivi sidide dagegmilTan SedarebiT,<br />

procenti<br />

62,5 265,4<br />

g. oficialur da Sav bazrebze arsebul savaluto kursebs Soris<br />

sxvaoba, procenti<br />

0 0<br />

VII. finansur da kapitalis bazrebze moqmedebis Tavisufleba<br />

a. kerZo bankebSi arsebuli depozitebis wili mTels depozitebSi,<br />

procenti<br />

26,7 100<br />

b. kerZo seqtoris kreditebis wili mTels kreditebSi, procenti 45,1 100<br />

g. saprocento ganakveTebze kontroli, sxva regulirebac, romelsac<br />

saprocento ganakveTis uaryofiTi mniSvneloba iwvevs<br />

d. moqalaqeTa Tavisuflebis SezRudva, imonawileon sazRvargareT<br />

kapitalur operaciebSi<br />

wyaro: Economic Freedom of the World. 2000 Annual Report. Fraser Institute, Vancouver, 2000, p. 7.<br />

ar aris ar aris<br />

aris ar aris


68<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

yvelgan — dasavleT germaniidan da italiidan, iaponiasa da taivanamde,<br />

Ciledan da mavrikiidan — irlandiasa da kontinentur CineTamde, liberaluri<br />

ekonomikuri politikis ganxorcielebas mihyavda STambeWdav, magram absoluturad<br />

kanonzomier Sedegebamde: izrdeboda ekonomikuri zrdis tempebi;<br />

maRldeboda cxovrebis done da xarisxi; mcirdeboda mosaxleobis socialuri<br />

diferenciacia; ekonomikuri ganviTarebis SedegebiT iwyebdnen sargeblobas<br />

mosaxleobis ufro farTo fenebi. mTel msoflioSi ar arsebobs arc erTi<br />

qveyana, sadac liberaluri ekonomikuri politikis ganxorcielebas mniSvnelovnad<br />

dadebiT cvlilebebamde ar mieyvana. imavdroulad, msoflioSi ar arsebobs<br />

arc erTi qveyana, sadac liberaluris sawinaaRmdego politikis ganxorcielebas<br />

(intervencionisturis an populisturis) sakmaod uaryofiTi<br />

Sedegebi ar moetana.<br />

ekonomikuri Tavisufleba da ekonomikuri zrda ruseTSi<br />

Tu liberalur ekonomikur politikas aseT aSkara dadebiT Sedegebamde<br />

mivyavarT, maS ratom, rogorc amtkiceben, rom bolo aTwleulebSi mis ganxorcielebas<br />

ruseTSi Tan sdevda aseTi Rrma ekonomikuri krizisi warmoebisa da<br />

moxmarebis aseTi swrafi SemcirebiT da aseTi xangrZlivi stagnaciiT? pasuxi am<br />

SekiTxvaze isaa, rom liberaluri ekonomikuri politika ruseTSi ubralod ar<br />

arsebobda. liberaluri ekonomikuri politikis arsebobis Sesaxeb farTod<br />

gavrcelebuli miTi bolo aTwleulSi ganxorcielebul politikasTan mimar-<br />

TebaSi iseTi terminebis farTo gamoyenebas emyareba, rogoricaa — “bazari” da<br />

“ekonomikuri Tavisufleba”, “sabazro ekonomika” da “liberaluri ekonomika”,<br />

“sabazro politika” da “liberaluri politika”. maSin, roca es terminebi, iseve,<br />

rogorc sityvebi “bazris momxreebi”, “liberalebi”, “re<strong>fo</strong>rmatorebi” sazogadoebis<br />

masobriv azrovnebaSi aRiqmeba, rogorc sinonimebi, arada maT ukan principulad<br />

gansxvavebuli Sinaarsi imaleba.<br />

sabazro ekonomikis pirobebSi SesaZlebelia mravali saxis ekonomikuri politikis<br />

ganxorcieleba: Tanmimdevrulad intervencionistuli da populisturidan<br />

— Tanmimdevrulad liberaluramde. amgvarad, erTsa da imave <strong>dros</strong> SeiZleba<br />

qmnide sabazro ekonomikis sistemas da awarmoo araliberaluri ekonomikuri<br />

politika. zogierTi ekonomisti da politikosi SeiZleba sabazro ekonomikis<br />

momxreni iyvnen da, imavdroulad, populistebi, intervencionistebi,<br />

magram, yovel SemTxvevaSi, ara liberalebi. zustad es moxda ruseTSi. gegmiuri<br />

ekonomikidan sabazroze gadasvla xdeboda sabazro ekonomikis momxreebis, Tu<br />

gsurT re<strong>fo</strong>rmatorebis, magram ara liberalebis mier. bolo aTwleulis ganmavlobaSi<br />

ruseTis ekonomikuri politikis ZiriTad Taviseburebebs warmoadgenda<br />

ekonomikuri populizmi, saxelmwi<strong>fo</strong> administraciis privatizacia da<br />

ekonomikuri Tavisuflebis SezRudva.<br />

ruseTis saxelmwi<strong>fo</strong>s krizisi, romlis Sesaxebac amdeni iTqva bolo drois<br />

ganmavlobaSi, gamoixateboda, upirveles yovlisa, ekonomikur populizmSi. is<br />

warmoiqmna saxelmwi<strong>fo</strong>s uunarobiT _ moaxdinos Tavisi moTxovnebis adaptireba<br />

dinamiurad cvalebadi Sida da gare pirobebis mimarT, saxelmwi<strong>fo</strong>s valdebulebebis<br />

mniSvnelovani gafarToebiT mis ZiriTad funqciebs gareT, misi<br />

mudmivi, magram warumatebeli mcdelobebi, Seasrulos es valdebulebebi (maT<br />

Soris misTvis aradamaxasiaTebeli da arasaWiro) kerZo seqtoridan maTi amo-<br />

Rebis xarjze da Semdgom misi gadanawileba im masStabebiT, romelic Seusabamoa<br />

rogorc qveynis ekonomikuri ganviTarebis donesTan, aseve mis ekonomikur<br />

potencialTan.<br />

saxelmwi<strong>fo</strong>s mier ekonomikuri resursebis gadanawilebis masStabebis<br />

zrdas paralelurad Tan sdevda misi wasvla iseTi sferoebidan, romlebic<br />

mTavrobis eqskluziur prerogativas warmoadgens. moxda saxelmwi<strong>fo</strong>s Ziri-<br />

Tadi funqciebis — Zaladobis aRsrulebasTan dakavSirebuli uflebamovaleobebis,<br />

aseve sameurneo saqmianobis normebisa da wesebis dadgenis procesis<br />

Rrma privatizacia. saxelmwi<strong>fo</strong>m gamoamJRavna ara mxolod kerZo kont-


Aandrei ilarionovi, “ekonomikuri Tavisufleba da xalxTa keTildReoba”<br />

raqtebis Sesrulebis garantirebis uunaroba, aramed masobrivad arRvevda da<br />

arRvevs mis mierve dadebul kontraqtebs.<br />

sabazro ekonomikaze gadasvlas Tan sdevda saxelmwi<strong>fo</strong>s mier sameurneo<br />

cxovrebaSi Carevis masStabebis zrda Tavisi saqmianobis yvela mimarTulebiT –<br />

gadasaxadebi, regulireba, represiuli fuladi politika. saxelmwi<strong>fo</strong>m gazarda<br />

ekonomikuri tvirTi kerZo seqtorze da SezRuda ruseTis moqalaqeTa ekonomikuri<br />

Tavisufleba. gafarToebuli saxelmwi<strong>fo</strong>s biujetis meSveobiT aTwleulis<br />

pirvel naxevarSi gadanawilda mSp-s naxevarze meti, xolo meore naxevarSi<br />

— daaxloebiT naxevari. inflaciis tempebma saSualod aTwleulis ganmavlobaSi<br />

gadaameta 20 procents. saxelmwi<strong>fo</strong> regulirebis masStabi (licenzireba,<br />

kvotireba, savaluto da sabaJo regulireba, biznesis registraciis nebarTviTi<br />

xasiaTi) mniSvnelovnad gaizarda. qveynis ekonomikuri potencialis<br />

mniSvnelovani Semcirebisas, mosaxleobis da, aseve, ekonomikaSi dasaqmebulTa<br />

14 procentiT Semcirebisas — saxelmwi<strong>fo</strong> struqturebSi momuSaveTa raodenoba<br />

gaormagda. adgili hqonda ara imdenad ekonomikis liberalizacias, aramed<br />

saxelmwi<strong>fo</strong>s liberalizacias. ekonomikuri Tavisuflebis indeqsis sididis<br />

mixedviT 90-ian wlebSi ruseTma daikava 110-e adgili 119 qveynidan da moxvda<br />

erT jgufSi iseT qveynebTan, rogoricaa zambia, gvinea-bisau, nigeria, burundi,<br />

madagaskari, ruanda. ori procesis erTdrouli moqmedebis Sedegad — ekonomikis<br />

saxelmwi<strong>fo</strong>s xelSi gadasvla da saxelmwi<strong>fo</strong>s privatizacia — moxda rogorc<br />

saxelmwi<strong>fo</strong>s, aseve ekonomikis saqmianobis efeqtianobis mkveTri<br />

Semcireba.<br />

ekonomikuri politikis “wyvetil” temps, rac damaxasiaTebeli iyo ruseTis-<br />

Tvis bolo aTwleulis ganmavlobaSi, garkveuli koreqtivebi Seaqvs ruseTis<br />

Tanamedrove ekonomikur istoriaSi gamefebul SexedulebebSi. aSkara faqtebiT<br />

dasturdeba is sazogado kanonzomierebebi, romlebic liberaluri ekonomikuri<br />

politikis donesa da ekonomikuri zrdis tempebs pirdapirproporciulad<br />

akavSirebs. es niSnavs imas, rom ekonomikuri zrdis maRali tempebi ruseTSi, iseve,<br />

rogorc msoflios sxva qveynebSi, SeuZlebelia ganxorcieldes ekonomikuri<br />

Tavisuflebis indeqsis dabali ma<strong>Cven</strong>eblisas.<br />

1993, 1995, 1999 wlebSi ekonomikuri Tavisuflebis gafarToebas Tan an ekonomikuri<br />

vardnis SeCereba an ekonomikuri zrdis aCqareba sdevda. imave <strong>dros</strong>,<br />

ekonomikuri politikis regress, romelic SeimCneoda e.w. “dakarguli wlebis”<br />

ganmavlobaSi (1994-96 wlebi), ekonomikuri vardnis tempebis gazrdis an misi<br />

SenarCunebisaken mivyavdiT. am <strong>fo</strong>nze aSkara xdeba, rom 1997 wels “axalgazrda<br />

re<strong>fo</strong>rmatorTa” mTavrobis saqmianoba, romelic sinamdvileSi, ekonomikuri<br />

Tavisuflebis gafarToebas xels ar uwyobda, ucxouri kapitalis masiuri Semodinebis<br />

gareSe ekonomikuri zrdis pirobebs TavisTavad ver aRadgenda. garda<br />

amisa, aSkaraa, rom 1992 wels warmoebis mkveTri Semcireba gamowveuli iyo ara<br />

imdenad gegmiuri ekonomikidan sabazroze gadasvliT, aramed ekonomikuri<br />

Tavisuflebis mniSvnelovani SezRudviT.<br />

XX saukunis umetes periodSi ruseTSi intervencionistuli da populisturi<br />

ekonomikuri politika xorcieldeboda. zustad es gaxlavT mTavari<br />

mizezi sabWoTa periodSi meurneobis ganviTarebis dabali tempebis, bolo aTwleulis<br />

ekonomikuri krizisis, <strong>Cven</strong>i qveynis sul ufro mzardi CamorCenis<br />

msoflios qveynebis udidesi nawilisagan. siRaribis da CamorCenilobis daZlevis<br />

erTaderT saSualebad gamodis swrafi da mdgradi ekonomikuri zrda.<br />

mxolod mis safuZvelzea SesaZlebeli grZelvadiani periodis ganmavlobaSi<br />

Seiqmnas aucilebeli resursebi cxovrebis donisa da xarisxis amaRlebisTvis,<br />

mecnierebis dafinansebisTvis, kulturisTvis, misaRebi ekologiuri garemos<br />

da qveynis gare usafrTxoebis uzrunvelyofisTvis.<br />

am miznis miRweva praqtikulad SeuZlebelia verc intervencionistuli<br />

ekonomikuri politikis ganxorcielebiT, romelsac adgili hqonda sabWoTa<br />

kavSirSi 20-iani wlebis Suadan 80-iani wlebis Suamde, verc populisturi politikis<br />

gagrZelebiT, romelic xorcieldeba <strong>Cven</strong>s qveyanaSi 80-iani wlebidan<br />

69


70<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

dRemde. ekonomikuri Teoria, XX saukunis ruseTis ganviTarebis da msoflios<br />

gamocdileba mowmobs, rom mdgradi zrdis aRdgena SesaZlebelia mxolod liberaluri<br />

politikis Tanamimdevruli gatarebiT.<br />

saxelmwi<strong>fo</strong>s mTavari amocana xdeba ekonomikuri Tavisuflebis dacva, mis<br />

mTavar movaleobad – moqalaqeTa ganuyofeli uflebebis uzrunvelyofa:<br />

pirovnebis, kerZo sakuTrebis xelSeuxeblobis, araZaladobrivi saqmianobis<br />

Tavisuflebis, sameurneo cxovrebis erTiani da stabiluri wesebi da normebi.<br />

ekonomikuri zrdis politika igivea, rac ekonomikuri Tavisuflebis uzrunvelyofisa<br />

da gafarToebis politika.<br />

cxrili 5<br />

1<br />

2<br />

ekonomikuri ganviTarebis ma<strong>Cven</strong>eblebi 1991-1998 wlebSi<br />

dabadebisas mosalodneli<br />

cxovrebis xangrZlivoba, weli<br />

15 wlis asakSi mosalodneli<br />

cxovrebis xangrZlivoba, weli<br />

eqimebis monawileobiT dabade-<br />

3<br />

bul bavSvTa wili, procent.<br />

4<br />

5<br />

6<br />

7<br />

8<br />

9<br />

arasakmarisi woniT dabadebul<br />

bavSvTa wili, procent.<br />

cudi kvebis gamo fizikuri<br />

gadaxrebis mqone 5 wlamde<br />

bavSvebis wili, procent.<br />

qveynebis jgufi ekonomikuri<br />

Tavisuflebis indeqsis mixedviT<br />

minim. saS. zom. mniSv. Zalin<br />

didi<br />

saSualod<br />

yvela<br />

qveynis<br />

mixedviT<br />

qveynebis<br />

raodenoba<br />

76,4 69,8 68,8 59,7 55,2 66,4 118<br />

62,6 57,9 57,3 52,3 49,6 56,2 119<br />

98,5 85,9 79,3 50,6 51,6 72,4 86<br />

5,6 8,4 10,6 13,2 14,8 10,3 112<br />

- simaRlis mixedviT 5,4 20,5 19,4 30 34,4 26,1 65<br />

- wonis mixedviT 5,1 15,7 14,9 24 26,2 19,3 79<br />

kontracefciis saSualebis<br />

gavrceleba (15-49 wlis<br />

qalebSi,procent.)<br />

dedaTa sikvdilianoba (100<br />

aTas dabadebul bavSvze)<br />

Cvil bavSvTa sikvdilianoba (1<br />

wlamde, 1000 dabadebulze)<br />

bavSvTa sikvdilianoba (5<br />

wlamde, 1000 dabadebulze)<br />

68,2 52,8 46,6 29,9 29,6 39,4 53<br />

12,1 189,<br />

7<br />

353,<br />

2<br />

746,8 714,5 544,4 45<br />

7,3 27 32,2 67,1 83,3 42 118<br />

9 34 42,1 107,5 130,9 62,9 117<br />

sikvdilis albaToba 5 wlamde<br />

10 0,01<br />

asakSi, procent.<br />

3,2 4 10 13,2 6 119<br />

11<br />

sasmeli wylis misawvdomoba,<br />

95,8<br />

procent.<br />

77,9 77,2 61,6 54,1 72,9 93<br />

12<br />

sanitarul-higienur<br />

momsaxurebis misawvdomoba,<br />

96 77,5 71,3 51,2 53,5 70,7 105


Aandrei ilarionovi, “ekonomikuri Tavisufleba da xalxTa keTildReoba”<br />

13<br />

14<br />

15<br />

16<br />

17<br />

18<br />

19<br />

20<br />

21<br />

22<br />

23<br />

24<br />

jandacvis momsaxurebis misawvdomoba<br />

eqimebis raodenoba 1000 adamianze<br />

moswavleTa raodenoba erT<br />

maswavlebelze skolebSi<br />

100 87 87,4 59,6 70 76,7 25<br />

2,3 1,2 1,4 0,7 0,4 1,3 114<br />

17 25,5 24,8 36,3 42,6 29,2 94<br />

- pirveli safexuris 15,7 17,9 18,5 25,6 22,7 20,9 67<br />

- meore safexuris 93,9 62,6 63,2 37,3 38,6 60,4 112<br />

meore safexuris moswavleTa<br />

procenti saskolo asakis<br />

bavSvebTan mimarTebaSi<br />

wera-kiTxvis ucodinarTa<br />

done, 15 wlis da zemoT, procentebSi<br />

skolaSi naswavli qalebisa da<br />

kacebis raodenobas Soris<br />

sxvaoba, weli<br />

skolaSi swavlis wlebis<br />

raodenoba (1980-92 ww)<br />

gazeTebis tiraJi 1000 kacze,<br />

egzemplari<br />

7,4 13 16,5 47,6 45,5 28,7 79<br />

0,06 0,11 0,1 1,1 1,74 0,5 68<br />

- kacebi 13,2 10,8 11,4 8,4 7,8 10,8 68<br />

- qalebi 13,1 10,7 11,3 7,3 6 10,3 68<br />

351 90 95 36 12 128 108<br />

adamianuri ganviTarebis<br />

0,936 0,775 0,744 0,497 0,454 0,691 120<br />

indeqsi<br />

xarjebi jandacvaze rogorc<br />

mSp-s procenti<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> xarjebi ganaTlebaze,<br />

rogorc mSp-s procenti<br />

xarjebi maRal teqnologiebze,<br />

rogorc mSp-s pro-<br />

8 5 4,9 4,2 3,3 5,5 92<br />

5,4 4,1 5 4 3,7 4,5 114<br />

1,8 0,7 0,8 0,7 0,4 1,1 59<br />

wyaro: gaTvlilia egi-s mier, msoflio bankis, iuneskos, gaeros monacemebze dayrdnobiT.<br />

71


72<br />

gamoqveynda 2000 wels<br />

q. ciurixis liberaluri institutis direqtori<br />

robert nefi<br />

Targmna babilina axobaZem<br />

Sveicariuli modeli<br />

adgilobrivi mmarTveloba, Ria demokratia da sagadasaxado<br />

konkurencia SveicariaSi<br />

neba miboZeT, mokled agixsnaT, Tu ra ganapirobebs im faqts, rom SveicariaSi<br />

kantonaluri (saolqo) da municipaluri xelisufleba realurad muSaobs.<br />

Sveicariis aRmosavleT nawilSi erT-erTi municipalitetis mers vicnob, sadac<br />

5 000 mosaxle cxovrobs (mTlianad SveicariaSi sul sxvadasxva sididis 3000<br />

municipaliteti da 26 kantonaa. yvelaze patara municipalitetis mosaxleoba<br />

100-ze naklebia da yvelaze didis, qalaq ciurixis, 400 000-ze meti), amas winaT<br />

saubari mqonda am municipalitetis merTan imis Sesaxeb, unda Sevides Tu ara<br />

Sveicaria evrokavSirSi da Tu Seva, ra daujdeba es da ra sargebloba eqneba<br />

aqedan. sakiTxs wminda Sveicariuli kuTxiT mivudeqiT. skepticizmis mizezebi<br />

rom namdvilad arsebobs, orivem vaRiareT, man ki daamata, “Tu SevuerTdebiT, me<br />

10 Sveicariul frankze meti ar damijdebao.” rodesac mizezi vkiTxe ase amixsna:<br />

“kabinetSi ori didi sanagve yuTi maqvs, sadac oficialur werilebs vyri. yoveldRe<br />

uamrav werils vRebulob, magram maT wakiTxvaze <strong>dros</strong> aras<strong>dros</strong> vkargav,<br />

ufro xSirad pirdapir sanagveSi visvri. erTi sanagve kantonaluri xelisuflebisgan<br />

gamogzavnili <strong>fo</strong>rmularebis, dadgenilebebis da sxva qaRaldebis-<br />

Tvis maqvs, meore yvela im qaRaldisTvis, rasac bernidan migzavnis federaluri<br />

xelisufleba. rodesac evrokavSirs SevuerTdebiT, mesame sanagve damWirdeba<br />

briuselidan mosuli <strong>fo</strong>rmularebisa da dadgenilebebis Casayrelad. es daaxloebiT<br />

10 Sveicariuli franki damijdeba, radgan sakmaod didi sanagve<br />

damWirdeba...”.<br />

rasakvirvelia, is cotas azviadebda, magram misi municipaluri avtonomia<br />

finansur da fiskalur avtonomiazea agebuli, rasac Zalian didi mniSvneloba<br />

aqvs da, riTac aixsneba is faqti, rom mas centraluri xelisuflebidan mosuli<br />

werilebis ignorirebis ar eSinia. Sveicariuli sagadasaxado sistema sami<br />

donisagan Sedgeba. municipalur gadasaxadebs saSemosavlo gadasaxadebis erTi<br />

mesamedi miaqvs uSualod gadasaxadebis gadamxdelebisgan. amgvarad, municipalur<br />

xelisuflebas “sakuTari fuli” aqvs, rac adgilobrivi saxelmwi<strong>fo</strong> samsaxurebis<br />

xarjebze midis da rasac gadasaxadebis gadamxdelebi akontroleben,<br />

romlebic igive momxmareblebi da amomrCevlebi arian.<br />

Sesavali<br />

saxelmwi<strong>fo</strong>s struqturuli, finansuri da fiskaluri sistemis organizebis<br />

“saukeTeso gza” ar arsebobs. ise, rac ufro mcire zomis iqneba, miT ukeTesia.<br />

yvelaferi, rac axla gvaqvs, sxvadasxva istoriuli konteqstidan gamomdinare<br />

gamocdilebidan aris aRebuli. warsuls Cabarda is dro, rodesac “saswaulebrivi<br />

gadawyvetilebebis” brmad gadmoReba xdeboda amerikis SeerTebuli Statebidan.<br />

axla yvela qveyana, maT Soris evropac, sxvagan eZebs gzebs. didi interesiT<br />

vakvirdebiT, rogor xdeba problemebis gadaWra msoflios sxvadasxva kuTxeSi,<br />

magaliTad, laTinur amerikaSi. axla, rogorc specialisti ise ki ar vsaubrob,<br />

aramed, rogorc rigiTi adamiani, romelsac ubralod azris gaziareba<br />

surs. “swori gza” ideebis, modelebis, mosazrebebisa da eqsperimentebis konkurencia<br />

unda iyos. Sveicariis politikuri da sagadasaxado sistema subsidirebis<br />

princips eyrdnoba.


obert nefi, “Sveicariuli modeli”<br />

subsidireba kargi koncefciaa, magram xSirad arasworad esmiT<br />

axla subsidirebis principi aqtualuria, radgan evrokavSiris “maastrixtisa<br />

da amsterdamis xelSekrulebis” qvakuTxeds warmoadgens. mis Sesaxeb<br />

bevrs laparakoben, magram sinamdvileSi aravin icis ras niSnavs.<br />

Sveicariis mTavrobis subsidiebis mimarT sakmaod skeptikurad var ganwyobili<br />

da radgan am sakiTxze Zalian Semtkiva guli, msurs ramdenime argumenti<br />

wamovwio wina planze. es principi pirovnebis, saxelmwi<strong>fo</strong>sa da sazogadoebis<br />

arsebiTad dacalkevebas efuZneba. misi klasikuri definicia SeiZleba jer kidev<br />

kaTolikur socialur moZRvrebaSi gvxvdeba: “adamianebi im amocanebs emsaxurebian,<br />

rac maT ainteresebT da ris Sesrulebac sazogadoebis an saxelmwi<strong>fo</strong>s<br />

daxmarebis gareSe SeuZliaT. sazogadoebas mxolod subsidireba SeuZlia.”<br />

igive iTqmis saxelmwi<strong>fo</strong>Ta ierarqiul struqturebTan mimarTebaSic. rogorc<br />

wesi, yvelaze dabal da mcire eSelonebs pasuxismgebloba unda ekisrebodes<br />

da Zalauflebisa da pasuxismgeblobis qvemodan zeda ierarqiaSi gadacema<br />

gamarTlebuli unda iyos. ierarqiis qveda eSelonebs unda etyobodes, rom<br />

amocanis efeqtianad Sesruleba TviTon ar SeuZlia, sxva sityvebiT: subsidireba<br />

niSnavs, rom politikur, socialur da ekonomikur problemebs rac SeiZleba<br />

kerZo da lokalur farglebSi unda movunaxoT gamosavali.<br />

am <strong>fo</strong>rmulirebas iseTi tendencia aqvs, rac gvaiZulebs, gadawyvetilebebi<br />

rac SeiZleba viwro wreebSi movnaxoT. magram damatebiT axsnas saWiroebs frazebi<br />

“ar SeuZlia”, “rac SeiZleba viwro”, “efeqtianad Sesruleba”. arsebobs sa-<br />

SiSroeba, rom SesaZloa am principis pirobebsa da efeqtianobas “sxvadasxva interpretacia”<br />

mouZebnon, ris Tanaxmadac bolos da bolos maRali rangis mier<br />

erTgvari Zalauflebis aRebac ki gaamarTlon. centralizaciis gasamarTleblad<br />

egreT wodebuli “kargi mizezebi” yovelTvis moiZebneba.<br />

mravali konstitucia da kanoni xSirad simdidris uaRresad “erTgvarovan<br />

da Tanabar ganawilebamde” da problematuri an marginaluri sferoebis subsidirebamde<br />

midis. xelovnuri daxmareba, xelaxali gadanawileba regionul,<br />

struqturul <strong>fo</strong>ndebSi da masiuri subsidiebi centraluri mTavrobis erTerTi<br />

gamorCeuli rolia. amis gamo, politika brZolis vels emsgavseba, sadac<br />

yvela yvelas winaaRmdeg ibrZvis ufro meti da meti subsidiebisa da<br />

CarevisTvis. ai, ratom var skeptikurad ganwyobili centraluri mTavrobis<br />

mxridan yovelgvari xelaxali gadanawilebis mimarT, gansakuTrebiT ki iseT<br />

SemTxvevaSi, rodesac es regionul doneze xdeba. mdidari regionebis<br />

SedarebiT cudi gadasaxadis gadamxdelebi gadasaxadebiT amoRebul fuls<br />

Raribi regionebis SedarebiT mdidar adamianebs uricxaven, romlebic am fuls<br />

isev mdidar regionSi abandeben. amgvarad, rogorc xedavT, saerTo gadasxadebidan<br />

miRebuli fulis mniSvnelovani nawili, romelic subsidiis saxiT gadaeca<br />

marginalur regionebs, isev centrSi brundeba. regionebs Soris xelaxali gadanawilebis<br />

erTaderTi Sedegi periferiebis centrze damokidebulebis gaZliereba<br />

da iurisdiqciaTa Soris yovelgvari sasargeblo konkurenciis CaxSobaa.<br />

magram es calke Temaa.<br />

drodadro politikur cxovrebaSi iseTi viTareba iqmneba, rodesac<br />

aqtiuri qmedeba da politika sul sxva mizans emsaxureba, magram sul sxva<br />

Sedegs gamoiRebs xolme. subsidirebis principsac xSirad borotad iyeneben,<br />

rom zeda eSelonebisTvis uflebamosilebis gadacema “gaamarTlon” viTomda<br />

ukeTesi gamosavlis povnis mizniT.<br />

saqme kidev ufro rTuldeba, rodesac zedmet centralizebulobas imiT<br />

“amarTleben”, rom qveda iurisdiqcias finansuri SesaZlebloba ar aqvs saWiro<br />

amocanebis Sesasruleblado. cxadia, centralizebuli sagadasaxado sistema<br />

Tu saolqo da municipalur gasadaxadebs aSkarad waarTmevs qveda safexurebs,<br />

gaRatakebuli qveynebi da regionebi sakuTari amocanebis Sesasruleblad<br />

gadasaxadebis Segrovebas veRar SeZleben. amgvarad, sagadasaxado sistemis centralizacia<br />

amocanaTa centralizacias iwvevs. rasakvirvelia, ucnauri iqneba<br />

iseTi sistema, romelic gadasaxadebs centralizebulad Seagrovebs da mxo-<br />

73


74<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

lod amocanebis decentralizacias moaxdens. aseT SemTxvevaSi centris mier<br />

federaluri sistemis qveda doneebs Soris Tanxebis xelovnuri ganawileba yvelaze<br />

uaresi gamosavali iqneba. saukeTeso gamosavali ki is aris, rom saerTod<br />

ar moxdes sagadasaxado sistemis centralizacia da qveda iurisdiqciebma Tvi-<br />

Ton izrunon xarjebzec da gadasaxadebzec. xSirad, warumatebloba subsidirebis<br />

principis diskreditacias axdens.<br />

am biurokratuli da centralizebuli saukunis dasasruls saWiroa subsidirebis<br />

arsi ufro dazustdes da radikalurad moergos axlandel garemos. am-<br />

Jamad es principi gulisxmobs, rom romelime maRalma iurisdiqciam Tavis kompetenturobaze,<br />

pasuxismgeblobasa da problemis winaSe mdgari ufro mcire<br />

iurisdiqciis dafinansebaze maSinve Tqvas uari, rogorc ki maRal iurisdiqciaSi<br />

amocanebis efeqtianad gadaWris an finansuri SesaZleblobis pirvelive<br />

problema gaCndeba. vici, rom es cota utopiaa. rodis yofila, rom<br />

centraluri xelisufleba “wesisamebr Tmobdes taxts?!” gulrwfelad<br />

gagimxelT egreT wodebuli Sveicariuli modelis sust mxareebs, magram imedi<br />

ar unda davkargoT. jerjerobiT ver SevZeliT Semweobebisa da xelaxali<br />

gadanawilebis tendenciis SeCereba verc pirovnebebs da verc regionebTan<br />

mimarTebaSi. orive Zalian popularulia, gacilebiT popularuli, vidre<br />

decentralizaciis ritorika.<br />

sazogadoebrivi politikis qveda donis iurisdiqciebze gadatana da yvela<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> samsaxuris privatizacia SesaZloa yvelgan da yovelTvis optimaluri<br />

ar iyos, ganviTarebul qveynebSic ki. municipalitetebma, regionebma da<br />

olqebma SesaZloa zedmetad populisturi demokratiis gziT arasworad gamoiyenon<br />

TavianTi avtonomia, kerZo sawarmoebma ki SesaZloa arafrad Caagdon<br />

xalxis interesebi. adgilobrivi mmarTvelobisTvis iseve aucilebelia Zalauflebis<br />

SezRudva, rogorc centralurisTvis. araviTar SemTxvevaSi ar unda gaCndes<br />

usazRvro demokratiis SesaZlebloba, “umravlesobis tiraniis” zogierT<br />

<strong>fo</strong>rmas rom ar mieces gasaqani.<br />

marTalia, yovlismomcveli ver iqneba, magram im principebs Soris, rac adgilobriv<br />

doneze unda davicvaT, SeiZleba CavrToT “habeas corpus”, 1 sakuTrebis<br />

ufleba, kanonis uzenaesoba, Tavisufali vaWroba, pirovnebis dacva, agreTve<br />

iseTi principebi, rogoric aris: “fiqtiuri qmedebis akrZalva”, “keTilsindisieri<br />

qmedeba”, “in dubio pro liberate” 2 , “in dubio pro reo” 3 da sawinaaRmdego Zalis mqone kanonebis<br />

akrZalva.<br />

amocanaTa umetesoba, romelTa ukeT gadaWra regionalizaciis, fsevdoavtonomiuri<br />

arasamTavrobo organizaciebis, finansuri gaTanabrebisa da centralizaciis<br />

gziT ukve scades, ufro efeqtianad unda gadaiWras privatizaciis<br />

gziT da ukeT warimarTos yvelas sasikeTod. dae devizi iyos: momxmarebeli<br />

ixdis, saxelmwi<strong>fo</strong>s ki minimaluri garantia ekisreba.<br />

sagadasaxado sistemis avtonomiuroba, regionalizmi da<br />

decentralizacia<br />

finansuri mosazrebani sxvadasxva amocanebisa da problemebis Sesaxeb mxolod<br />

mosazrebebad ki ar unda darCes, aramed maT mniSvnelobas saTanado Sefaseba<br />

unda mieces. vinc ixdis, man unda marTos; anu, inglisuri andazis Tanaxmad,<br />

“vinc ixdis, musikasac is ukveTavs.” vinc ixdis, gadawyvetilebac man unda mii-<br />

Ros. visac garkveuli xarisxis finansuri damoukidebloba ar gaaCnia, Zalian<br />

cota rames Tu gadawyvets. neba momeciT, isev SegaxsenoT sami sanagve yuTis<br />

ambavi.<br />

aravis ar uyvars gadasaxadebis gadaxda. sazogadoebriv mecnierebaTa dargis<br />

mravali warmomadgeneli da ekonomisti saaTobiT fiqrobs cneba “fiskalurobis”<br />

Sesaxeb. Tu gaviTvaliswinebT, rom sagadasaxado sistema istoriulad<br />

gadamwyvet rols TamaSobda, gasaocaria, rom yvelasTvis gasagebad masze Za-<br />

1 kanoni pirovnebis xelSeuxeblobis Sesaxeb.<br />

2 yvela Tavisufalia, sanam danaSauli ar daumtkicdeba.<br />

3 yvela udanaSauloa, sanam danaSauli ar daumtkicdeba.


obert nefi, “Sveicariuli modeli”<br />

lian cotas weren. biblioTekebSi uamravi masalaa, sadac mosaxleobisgan gadasaxadebis<br />

yvelaze efeqtiani da Semosavliani akrefis teqnologiebia aRwerili,<br />

meore mxriv ki detaluri instruqciebi gadasaxadebis amoRebis saukeTeso samarTlebrivi,<br />

naxevrad samarTlebrivi da arasamarTlebrivi gzebis Sesaxeb.<br />

Mmagram, Cveulebriv, SeumCneveli rCeba is faqti, rom mTeli politikuri istoria,<br />

yovel SemTxvevaSi 50 procenti mainc, gadasaxadebis istoriaa da, istoriulad,<br />

ajanyebaTa da revoluciaTa umetesoba Tavidan mudam sagadasaxado<br />

sistemis winaaRmdeg brZoliT iwyeboda. mSvidobian samoqalaqo sazogadoebaSi<br />

SedarebiT naklebad gvxvdeba aSkara kanonebi da teqnikuri receptebi socialuri<br />

infrastruqturis Sesaxeb, sadac konfliqti damnaSavesa da dazaralebuls<br />

Soris konkretulad kanonis uzenaesobiT wydeba.<br />

didi Sroma gvmarTebs, rom arsebuli centraluri xelisufleba vaiZuloT<br />

iseTi amocanebis SesrulebiT Semoifarglos, rac marTla gvWirdeba, rogoric<br />

aris, magaliTad, mTavrobis SezRudva, rac SezRudul aRmasrulebel xelisuflebas,<br />

SezRudul gadasaxadebs da minimaluri raodenobis sa-xelmwi<strong>fo</strong><br />

samsaxurebs gulisxmobs. amiT adgilobrivi TviTmmarTveloba cxad-yofs, ra<br />

gziT SeiZleba kerZo avtonomiis damyareba — kerZod, politikuri Zalauflebis<br />

mSvidobiani daTmobis gziT yvela sferoSi, sadac mSvidobian samoqalaqo<br />

sazogadoebas is ar sWirdeba. neba miboZeT, kidev erTxel gavimeoro,<br />

aseTi programa Zalian saWiro, magram naklebad popularulia. . .<br />

regionuli da adgilobrivi avtonomiisTvis brZola igivea, rac centraluri<br />

politikuri xelisuflebis uzarmazari sistemisa da finansuri sistemis<br />

winaaRmdeg brZola, romlebic mxolod imaze zrunaven, rom arsebuli <strong>fo</strong>rmiT<br />

SeinarCunon Tavi.<br />

rac ufro mets fiqrobT, miT ufro Sors midixarT. gadamwyveti sityva<br />

gadamxdels ekuTvnis<br />

“vinc ixdis, man unda marTos” – es devizi SeiZleba WeSmariti demokratiis<br />

fiskalur principad aviRoT. aravis ar unda daekisros gadasaxadi, Tuki Tvi-<br />

Ton ver gadawyvets mis odenobas da mizans. es principi sakmaod kargad muSaobs<br />

SveicariaSi da Zalian Sedegiania. im TvalazrisiT, rac avtonomiis Sesaxeb iTqva,<br />

arsebiTad izRudeba xelaxali gadanawilebis masStabi sxvadasxva regionebsa<br />

da sazogadoebebs Soris. yvela saxis gadasaxadis an sxva valdebulebebis<br />

dakisreba, akrefili gadasaxadebis xarjebis speqtri da agreTve xelaxali gadanawileba<br />

demokratiulad, xalxis xmis micemiT unda moxdes, rom legitimuroba<br />

moipovos. logikuri daskvniT, am demokratiuli principidan meore ase-<br />

Tive mniSvnelovani principi gamomdinareobs: rac ufro mets fiqrobT, miT ufro<br />

Sors midixarT, germanulad: “Je betrofener desto beteiligter”. 4<br />

avtonomiis yvela momxres es principi aqvs devizad. magram xSir SemTxvevaSi<br />

is pirdapir ewinaaRmdegeba radikalurad demokratiul princips — “TiTo kacze<br />

TiTo xma”, rasac did socialur jgufSi gamoyenebisas sul sxva Sedegebi mosdevs.<br />

mravali eTnikuri erTeulisgan Semdgar araerTgvarovan jgufSi “TiTo<br />

kacze TiTo xmis” wesiT umravlesobas Zalian iolad SeuZlia nebismier umciresobas<br />

ajobos. gadasaxadebTan dakavSirebiT aman SeiZleba gansakuTrebiT SemaS<strong>fo</strong>Tebel<br />

dilemasTan migviyvanos: Tu mTel sazogadoebas or jgufad gavyofT<br />

— “gadasaxadis gadamxdelebi” da “gadasaxadis mWamelebi”, SesaZlebelia, da ara<br />

marto SesaZlebeli, aramed mosalodnelic, rom pirvel jgufSi ufro metni aRmoCndnen,<br />

vidre meoreSi. ufro seriozul problemasTan gveqneba saqme, Tu gadasaxadis<br />

gadamxdelebi sxva regionSi cxovroben da gadasaxadis mWamelebi<br />

sxvaSi. magaliTad, aviRoT italia, sadac CrdiloeTSi gadaxdil gadasaxadebs<br />

samxreTSi moixmaren.<br />

zemoxsenebul princips, rac ufro mets fiqrob, miT ufro Sors midixar,<br />

meore principi mosdevs: “araviTari gadasaxadebi warmomadgenlobis gareSe”.<br />

es Tamami azri Semdeg viTarebas exeba: romelime konkretuli regionis an<br />

wevri qveynis, magaliTad bundeslendis olqis specifikuri interesebis war-<br />

4 anu amomrCevlebs migraciis ufleba aqvT.<br />

75


76<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

modgena pirdapir kavSirSia sasurveli amocanebis Sesasruleblad saWiro gadasaxadebis<br />

akrefis Zalian arapopularul aucileblobasTan. sxva sityvebiT,L municipalitets,<br />

olqs, bundeslends an wevr qveyanas SeuZlia avtonomiurad<br />

iarsebos mxolod im SemTxvevaSi, Tu garkveuli xarisxis finansuri avtonomia<br />

eqneba, damoukidebeli da gare gavlenisgan Tavisufali. magram aseT SemTxveva-<br />

Si aucilebelia gadasaxadebis amoRebis uflebamosileba im xalxisgan, romlebic<br />

demokratiulad arian “ganwyobili” zogierTi saxelmwi<strong>fo</strong> davalebis<br />

Sesasruleblad.<br />

erTxel amerikis uzenaesi sasamarTlos Tavmjdomarem jef marSalma Tqva:<br />

“gadasaxadebis dakisrebis ufleba igivea, rac dangrevis uflebis micema.” es Zalian<br />

kargad gamoxatavs yvela saxelmwi<strong>fo</strong> amocanis Sesrulebis yvelaze did da<br />

yvelaze mniSvnelovan dilemas. yvela mTavrobas surs xalxis saxeliT xalxis<br />

samsaxurSi yofnis valdebuleba ikisros da xelaxali gadanawilebis sistema<br />

Camoayalibos. gadasaxadebis gareSe arc erT poltikur sistemas ar SeuZlia amis<br />

gakeTeba. magram xSirad gadasaxadebi gamanadgureblad moqmedebs mraval dadebiT<br />

ganzraxvaze, rogoric aris maRali mwarmoeblurobis miRweva, dazogva<br />

da qvelmoqmedeba, rac mtkice sazogadoebis qvakuTxeds warmoadgens. saxelmwi<strong>fo</strong><br />

amocanebis, xarjebis da Semosavlebis optimizacia mxolod maSin gaxdeba<br />

SesaZlebeli, rodesac yvela samTavrobo doneze ukeTesi gamWvirvaloba iqneba<br />

da rodesac politikuri sistema am samive aspeqts Tanabar mniSvnelobas miani-<br />

Webs. rac ufro patara da martivia struqtura, miT ufro swrafad miRwevadia<br />

demokratiis pirobebSi. vidre ufro farTo Ria demokratiaze gadavidodeT,<br />

jer saxelmwi<strong>fo</strong> amocanebisa da saxelmwi<strong>fo</strong> samsaxurebis da xelaxali gadanawilebis<br />

minimizacia unda davisaxoT miznad.<br />

Tavisi mosazrebani avtonomiis principebis Sesaxeb Carlz blankartma ase<br />

Camoayaliba: “avtonomiur politikaze agebuli saxelmwi<strong>fo</strong> sazogadoebis Tavisufal<br />

konglomeratad ki ar yalibdeba, rogorc xSirad hgoniaT xolme, aramed<br />

sxvadasxva amocanis Sesasruleblad sxvadasxva “federaluri” doneebi warmoiSoba.<br />

magram yoveli done, anu yoveli “wre” TviTon aris pasuxismgebeli Tavis<br />

finansur uzrunvelyofaze. am TvalsazrisiT ormxrivi SeTanxmeba unda moxdes<br />

maT Soris, vinc gadawyvetilebebs iRebs da vinc momsaxurebiT sargeblobs<br />

da amisTvis ixdis. Ggarda amisa, ar arsebobs gadawyvetilebis mimRebi, vinc amavdroulad<br />

TviTonac gadasaxadis gadamxdeli ar iqneba. amgvarad, erTgvari institucionaluri<br />

simetria iqmneba.” 5<br />

zemoxsenebuli gadasaxadis gadamxdelebisa da gadasaxadis mWamelebis kategoriebis<br />

gaTvaliswinebiT, SegviZlia es principi ase CamovayaliboT: gadasaxadis<br />

gadamxdelebis gareSe gadasaxadis mWamelebi ver iarsebeben. rasakvirvelia,<br />

es imas ar niSnavs, rom TiToeuli moqalaqe, romelic gadasaxads ixdis,<br />

avtomaturad kargavs xmis micemis uflebas. es principi zogadad ufro ma-<br />

Ral doneze unda ganxorcieldes. unda vaRiaro, rom es principi SveicariaSic<br />

gaqra. saxelmwi<strong>fo</strong> samsaxurebis centralizaciis tendenciis SeCereba saolqo<br />

da federalur doneze verc <strong>Cven</strong> SevZeliT, miuxedavad imisa, rom <strong>Cven</strong>i politikuri<br />

sistema SedarebiT ukeTes institucionalur muxruWebs flobs.<br />

finansuri sistema politikuri da ekonomikuri sistemis yvelaze mniSvnelovani<br />

nawilia, romelsac xSirad saTanadod ver afaseben. saerTod, sagadasaxado<br />

sistemis mizans ar warmoadgens, rom wlidan wlamde sxvadasxva improvizaciis<br />

gziT Seakowiwos mocemuli wlisTvis saWiro <strong>fo</strong>ndebi. mis klasikur liberalur<br />

amocanas fiskaluri Semosavlis xelmisawvdomobis SezRudva, saxelmwi<strong>fo</strong><br />

masStabis saukeTeso SesaZlo gziT Semcireba da, saerTod, ekonomikis gajansaReba<br />

warmoadgens. pirovnebebsa da regionebs Soris xelaxali gadanawilebis<br />

SezRudviT da municipalitetebis, olqebis, saxelmwi<strong>fo</strong>ebisa da federaciebis<br />

fiskaluri konkurenciis gziT sagadasaxado tvirTis mniSvnelovnad<br />

Semsubuqeba SeiZleba.<br />

5 Charles Blankart, Offentliche Finanze in der Demokratie, 3rd edition, Munich, 1998, p. 514.


obert nefi, “Sveicariuli modeli”<br />

rodis miiRebs umravlesoba gadawyetilebas sakuTari gadasaxadebis<br />

Sesaxeb...<br />

gadasaxadis raodenobas SveicariaSi moqalaqeebi da gadasaxadis gadamxdelebi<br />

demokratiuli gziT wyveten xmaTa umravlesobis wesiT. aseTi modelis<br />

sxva sistemebsa da sxva pirobebSi pirdapir gadatana ar SeiZleba. drodadro<br />

isev eWvqveS dgeba is sakiTxi, unda datovos Tu ara mTavrobam “gadasaxadebis<br />

ufleba” TviTon moqalaqeebis kompetenciaSi. is faqti, rom umravlesoba<br />

wyvets gadasaxadis raodenobas, institucionaluri ierarqiis yvela safexurze<br />

karg safuZvels qmnis imisaTvis, rom sagadasaxado sistema zedmetad progresirebadi<br />

ver gaxdes da speqtris mdidarma mxarem iZulebiT datovos iqauroba,<br />

Tuki tvirTis Semsubuqebas ver SeZlebs. konkurentul sistemaSi kargi safuZveli<br />

arsebobs imisaTvis, rom progresulad zrdis mxolod msubuqi <strong>fo</strong>rma arsebobdes.<br />

principi “TiTo wevrze TiTo xmis ufleba“ mxolod maSin imuSavebs, rodesac<br />

TiTo wevrze TiTo sagdasaxado kursis sistema iqneba.<br />

Sveicariis konkurentuli sagadasaxado sistema da sagadasaxado Semosavlebis<br />

samive (municipalur, saolqo da federalur) doneze ganawileba eqsperimentebis<br />

karg niadags qmnis. es SeiZleba savsebiT da yovelmxriv optimaluri ar<br />

iyos, magram kargad muSaobs da <strong>Cven</strong> SedarebiT dabali sagadasaxado donis kargi<br />

xarisxis saxelmwi<strong>fo</strong> samsaxurebsa da infrastruqturasTan Serwymis saSualeba<br />

gvaqvs. SveicariaSi arsebobs moZravi xmis micemis wesi, gansakuTrebiT mcire<br />

zomis iurisdiqciebis TvalsazrisiT, mTeli federaciis masStabiT. Dda, mainc,<br />

mdidari gadasaxadis gadamxdelis gamgzavreba romelime teritoriidan mediis<br />

did populistur kampanias iwvevs “mdidrebis sawinaaRmdegod” da axali, ufro<br />

centralizebuli sistemis sasargeblod, sadac aseTi xmis micemis araviTari SesaZlebloba<br />

ar iqneba. SesaZloa, iurisdiqciebisa da sagadasaxado kursis konkurenciaze<br />

agebuli sistema erT-erTi yvelaze saukeTeso sistemaa, magram demokratiuli<br />

gadawyvetilebebis zewolis qveS yvelaze popularuli da yvelaze<br />

mtkice ar aris. demokratias yovelTvis centralizaciis tendencia aqvs.<br />

sagadasaxado sistemis ltolvilebisadmi keTilganwyobis wyalobiT Sveicarias<br />

dovlaTis Semqmneli muSaxeli ar aklia da arc imaze ambobs uars, rom evropuli<br />

sagadasaxado sistemisgan, romelic mdidrebs Zalian did gadasaxadebs<br />

akisrebs, sargebeli naxos. SveicariaSi mdidari xalxisTvis kari mudam Riaa. amaSi<br />

cuds verafers vxedav...<br />

ar unda dagvaviwydes imis gaTvaliswinebac, rom “CamorCenili erisTvis” Teoriuli<br />

SesaZleblobebi ufro metia, vidre praqtikuli. aseT qveynebSi gadasaxadebisa<br />

da saxelmwi<strong>fo</strong> amocanebis nulamde dayvanis Zlieri tendenciaa. faqtobrivad,<br />

sazogadoebrivi dovlaTisa da infrastruqturis Zalian cudi uzrunvelyofa<br />

SeuZlebelia iseT sistemaSi, sadac yvela xedavs ra xdeba mezobel<br />

sistemaSi. amgvarad, garkveul doneze saxelmwi<strong>fo</strong> moTxovnilebebi rCeba, romlis<br />

qvemoTac Camosvla ar SeuZlia. mdidari gadamxdelisTvisac ki Zalian Cveulebrivi<br />

da bunebrivi ambavia, rom kontribuciis rogorme gazrdis motivi amoZravebdes,<br />

Tuki xedavs, rom mTlianobaSi es raRacas niSnavs.<br />

politikuri ekonomiis meqanizmi, ris Sesaxebac aq vsaubrob, municipalur,<br />

regionul Tu saerTaSoriso doneze sxvadasxva subsidiebiTa da struqturuli<br />

<strong>fo</strong>ndebiT xelovnuri “gaTanabrebis” mcdelobam ar unda daamaxinjos. adgilobrivi<br />

da regionuli xelaxali gadanawileba Zalian popularulia, magram<br />

jansaRi sagadasaxado sistemisTvis, romelic saxelmwi<strong>fo</strong> xarjsa da gadasaxadebze<br />

da mis sanacvlod gaweuli momsaxurebis gamWvirvalobazea agebuli,<br />

momwamvlelia.<br />

rac ufro pirdapiria demokratia, miT ufro mwvave diskusiis sagani xdeba<br />

gadasaxadebi, maTgan miRebuli sargebeli da saxelmwi<strong>fo</strong> moxeleTa roli am<br />

orive aspeqtSi. amgvarad, zrdasruli gadasaxadis gadamxdeli hqvia yvela<br />

srulwlovan moqalaqes, romelic gamudmebiT akontrolebs saxelmwi<strong>fo</strong> samsaxuridan<br />

miRebuli fulis Rirebulebas, moiTxovs efeqtianobas, gamWvirvalobas<br />

da sistemaSi arsebul nebismier naklovanebaze reagirebs.<br />

77


78<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

rasakvirvelia, decentralizaciasac aqvs Tavisi uaryofiTi mxareebi. yvelaze<br />

naklebefeqtiani moTamaSe konkurenciis pirobebSi ufro uares mdgomareobaSia,<br />

vidre centralizebuli sistemis gasaSualoebuli keTildReobis<br />

“harmonizaciis” pirobebSi.<br />

magram liberaluri TvalsazrisiT, egreT wodebul ganviTarebad qveynebSi<br />

ar aris gamoricxuli arsebobdes marTlac mtkivneuli naklovanebanic, sadac<br />

uTanasworobis fasi SesaZloa Zalian maRali iyos. gansxvavebuloba mudam uTanasworobasTan<br />

aris dakavSirebuli. magram istoria gamudmebiT gvaxsenebs, rom<br />

es CamorCenili struqturebi ganviTardnen, Tanamedrove efeqtian qveynebad<br />

iqcnen da sasiamovno gamococxleba gamoiwvies saerTo keTildReobis gzaze.<br />

magram centralizaciis safrTxe kvlav arsebobs da “mecnierebisa da politikis<br />

ukanaskneli gadaxrebisa da Secdomebis tendencia yvela iurisdiqciis, federaluri<br />

sistemis yvela Semadgeneli nawilis gaerTianebis” safrTxes Seicavs.<br />

klasikosi liberalebi, Tavisufali vaWrebi, monopolias WeSmarit da swor<br />

praqtikul gadawyvetilebebze maRla ar ayeneben. magram isini mcire konkurentuli<br />

erTeulebis sistemas uWeren mxars, romelic bevr sxvadasxva saxis patara<br />

Secdomas da cdomilebas uSvebs. aseTi saxis sistemaSi Sedarebebis safuZvelze<br />

Seswavlis SesaZlebloba arsebobs. SesaZloa es ufro nakleb saxifaTo<br />

iyos, vidre Zlieri, centralizebuli sistema, sadac didi Secdomebi da cdomilebebi<br />

ufro saSiSia. praqtikuli gamocdileba da dakvirvebebi, riskze, Secdomebze<br />

da Secdomebis aRiarebaze swavla <strong>Cven</strong>i saerTo mizani unda iyos. am oromtrialSi<br />

rac ufro pataraa erTeuli, warmatebisa da Secdomebis Tavidan acilebis<br />

miT ufro ukeTesi SesaZlebloba arsebobs.


gamoqveynda 2001 wels<br />

savaluto sabWoebi ganviTarebadi qveynebisTvis<br />

(ibeWdeba pirveli Tavi)<br />

Tavi 1. savaluto sabWoebis sakiTxisTvis<br />

breTon vuudsis monetaruli sistemis sabolood daSlis Semdeg, 1973 wels,<br />

“naprali“, romelic arsebobda ganviTarebuli da ganviTarebadi qveynebis valutebs<br />

Soris, “ufskrulSi“ gadaizarda. breTon vuudsis sistemis moqmedebis<br />

<strong>dros</strong>, “klasikur“ periodSi 1914 wlamde, oqros standartis <strong>dros</strong> da, naklebi<br />

xarisxiT, aseve msoflio omebis <strong>dros</strong>, ganviTarebad da maT msgavs qveynebs, rogorc<br />

wesi, jansaRi valutebi hqondaT. jansaRi valuta stabilobas, sandoobas<br />

da srul konvertirebadobas niSnavs. stabiloba gulisxmobs imas, rom mimdinare<br />

wliuri inflacia SedarebiT dabalia, wesiT erT cifriani. sandooba niSnavs,<br />

rom valutis gamomSvebs momavalSi inflaciis dabal doneze SenarCunebis<br />

rwmuneba aqvs. srulad konvertirebadobaSi igulisxmeba, rom valutas SeuZlia<br />

adgilobrivi da ucxouri saqonlis da servisebis SeZena SezRudvis gareSe,<br />

sabazro kursiT ucxouri valutebis SeZenis CaTvliT.<br />

dRes umravles ganviTarebul qveynebs jer kidev jansaRi valutebi aqvT,<br />

TiTqmis iseTive stabiluri, rogorc oqros standartis <strong>dros</strong>. umravlesi<br />

ganviTarebadi qveynebis valutebi, amis sapirispirod, arajansaRia (Schuler, 1996).<br />

jansaRi valutebis dakargva dakavSirebulia centraluri bankebis poziciebis<br />

zrdasTan am qveynebSi. breTon vuudsis sistemis sabolood daSlamde periodis<br />

udides nawilSi umetes ganviTarebad qveynebs ar hqondaT Tanamedrove tipis<br />

centraluri bankebi. amis nacvlad, isini iyenebdnen komerciuli bankebis mier<br />

konkurenciaze dayrdnobili fulis gamoSvebas (laTinuri amerika, aRmosavleT<br />

azia da TviTmarTvadi britanuli koloniebi), kerZo komerciuli bankis mier<br />

fulis gamoSvebis monopolur sistemas (britaneTis garda, evropuli qveynebis<br />

koloniebi) an savaluto sabWoebs (araTviTmarTvadi britanuli koloniebis umravlesoba)<br />

(Conant, 1969 [1927], Schuler, 1992 a, b). umravlesi ganviTarebadi qveynebisTvis<br />

centraluri bankebi sruliad axali xilia. igi laTinur amerikaSi<br />

1920-ian wlebamde ver gavrcelda, afrikaSi, Sua aRmosavleTsa da samxreTaRmosavleT<br />

aziaSi — 1950-ian wlebamde. rogorc wesi, centraluri bankis Seqmnis<br />

pirveli dekadidan, ganviTarebad qveynebs maRali inflacia gauCndaT da<br />

maTi valutac ufro SezRudulad konvertirebadi gaxda, vidre manamde.<br />

maRalma inflaciam da arajansaRi valutebis SezRudulma konvertirebadobam<br />

ganviTarebadi qveynebis progress xeli SeuSala. arajansaRi valuta xaliss<br />

ukargavs rogorc adgilobriv, aseve ucxour investirebas. bevr ganviTarebad<br />

qveyanas, romelsac koloniur periodsa da damoukideblobis wlebis dasawyisSi<br />

kapitalis wminda importi hqonda — am <strong>dros</strong> maTi valuta jansaRi iyo.<br />

xolo, rodesac maTi valutebi arajansaRi gaxda isini kapitalis wminda eqsportiorebad<br />

iqcnen. es qveynebi ucxouri kapitalisgan daicala da adgilobrivi<br />

kapitalic aralegalurad „gaiqca“, raTa inflaciuri konfiskaciisTvis daeRwia<br />

Tavi. Sedegad, ekonomikis ganviTareba Senelda, stagnaciaSi gadavida da,<br />

zogierT SemTxvevaSi, ukanac wavida. istoriuli gamocdileba gveubneba, rom<br />

kapitalis isev misazidad da ekonomikuri ganviTarebis Tavidan wasaxaliseblad,<br />

ganviTarebad qveynebs jansaRi valutebi sWirdebaT. Semdgom, ufro<br />

79<br />

sTiv henke da qurT Suleri<br />

Targmna gia jandierma<br />

aSS-Si, q. baltimorSi mdebare jonz hofqinzis universitetSi gamoyenebiTi<br />

ekonomikis profesori , q. vaSingtonSi mdebare katonis saxelobis<br />

institutis ufrosi mecnier-TanamSromeli, Jurnal “<strong>fo</strong>rbsis” avtori.<br />

1998 wels dasaxelda msoflios 25 yvelaze gavlenian pirTa Soris<br />

aSS saxazino departamentis ekonomisti da jonz hofqinzis universitetis<br />

mecnier TanamSromeli


80<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

detaluri saubrisas vnaxavT, rom istoriuli gamocdilebis gaTvaliswinebiT,<br />

ganviTarebad qveynebSi centraluri bankis sistemis mier jansaRi valutis<br />

warmatebiT uzrunvelyofa naklebad savaraudoa.<br />

centraluri bankebis Seqmnamde arsebuli konkurentuli sistemebidan, savaluto<br />

sabWo gansakuTrebiT iyo gavrcelebuli: igi 70 qveyanaSi moqmedebda.<br />

savaluto sabWos sistemebi zog qveyanaSi dResac agrZelebs moqmedebas, maT Soris<br />

yvelaze aRsaniSnavia hong kongi. 1991 wlidan argentinam da zogma sxva qveyanamac<br />

aseve Seqmna savaluto sabWos msgavsi sistemebi, romelTac orTodoqsuli<br />

savaluto sabWos zogi, magram ara yvela Tviseba hqondaT. es kvleva savaluto<br />

sabWos sistemis ufro farTod danergvis potencials exeba ganviTarebad<br />

qveynebSi jansaRi valutebis moqmedebis uzrunvelsayofad.<br />

savaluto sabWo centraluri bankis sapirispirod<br />

centraluri banki adamianTa umravlesobisTvis, sul mcire praqtikul doneze,<br />

maTi qveynebis monetarul sistemad aris cnobili. centraluri banki<br />

monetaruli xelisuflebaa, romelsac aqvs diskreciuli monopolia, marTos<br />

komerciul bankTa rezervebi. es, rogorc wesi, gulisxmobs banknotebs (qaRaldis<br />

valuta) da monetebs. diskreciuli marTva niSnavs SesaZleblobas, monetaruli<br />

politika survilis mixedviT SeirCes, nawilobrivad mainc, wesebiT SeuzRudavad.<br />

rezervebi niSnavs saSualebas — medias, romelic gadaxdebisTvis<br />

gamoiyeneba. xSirad, gadaxdebisTvis monetaruli sistema ori tipis medias iyenebs:<br />

erTi, romelic mxolod adgilobrivad gamoiyeneba, rogoricaa adgilobrivi<br />

monetaruli xelisuflebis mier gamoSvebuli banknotebi da ucxouri rezervebi<br />

(bazisuri rezervebi), romelic saerTaSoriso vaWrobaSi gamoiyeneba,<br />

rogoricaa oqro, ucxouri valdebulebebi (obligaciebi) an banknotebi, romelic<br />

gamoSvebulia ucxouri centraluri bankis mier. komerciuli bankebi, am<br />

terminis farTo gagebiT, centraluri bankisgan gansxvavebuli bankebia, maT Soris<br />

kooperatiuli, sainvesticio da Semnaxveli bankebi.<br />

miuxedavad bolo xanebSi savaluto sabWos sistemis mimarT interesis gaRvivebisa,<br />

igi bevrisTvis ucnobi rCeba. savaluto sabWo monetaruli institutia,<br />

romelic uSvebs banknotebsa da monetebs (da zogierT SemTxvevaSi depozitebsac),<br />

srulad mxardaWerils ucxouri „sarezervo“ valutiT da srulad konvertirebads<br />

ucxour valutaSi fiqsirebuli kursiT nebismieri moTxovnisas.<br />

sarezervo valuta unda iyos konvertirebadi valuta an saqoneli, SerCeuli<br />

misi mosalodneli stabilurobis gamo. qveyanas, romelic uSvebs sarezervo valutas,<br />

sarezervo qveyana hqvia (Tu sarezervo valuta aris saqoneli, TviTon<br />

is qveyana CaiTvleba sarezervod, romelsac savaluto sabWo aqvs.)<br />

rezervad savaluto sabWos aqvs aRebuli dabali riskis, momgebiani fasiani<br />

qaRaldebi da sxva aqtivebi, romlisTvis sarezervo valutas ixdian. savaluto<br />

sabWos aqvs rezervebi 100 procentis an cotaTi metis vidre gamoSvebuli banknotebi<br />

da monetebi cirkulaciaSi, zustad im odenobiT rogorc dadgenilia kanoniT.<br />

yvelaze martivi tipis savaluto sabWo ar iRebs depozitebs da ar uSvebs<br />

fasian qaRaldebs; Tu savaluto sabWo daeTanxmeba da depozitebs an fasian qa-<br />

Raldebs gamouSvebs, isinic 100 procentiT an cotaTi metiT mxardaWerili unda<br />

iyos likviduri aqtivebiT sarezervo valutaSi. savaluto sabWo mogebas<br />

iRebs sarezervo valutis fasiani qaRaldebis Semosavalsa da banknotebisa da<br />

monetebis cirkulirebis xarjebis sxvaobisagan. igi mTavrobas (an mis<br />

mesakuTres, Tu igi mTavroba ar aris) gadascems mogebas imis zemoT, rac mas<br />

sWirdeba imisaTvis, rom gadaixados sakuTari xarjebi da uzrunvelyofili<br />

hqondes rezervebis kanoniT dadgenili done. savaluto sabWos ar aqvs mis mier<br />

gamoSvebuli banknotebis, monetebisa da depozitebis raodenobis diskreciuli<br />

marTvis ufleba. maT raodenobas sabazro Zalebi gansazRvravs, miuxedavad<br />

imisa, rom fuls savaluto sabWo awvdis.<br />

nebismier qveyanaSi, romelsac aqvs komerciuli bankebi da sxva finansuri<br />

institutebi, savaluto sabWo monetaruli sistemis mxolod nawilia. savaluto<br />

sabWos sistema moicavs savaluto sabWos, komerciul bankebs da sxva finansur


sTiv henke da qurT Suleri, “savaluto sabWoebi ganviTarebadi qveynebisTvis”<br />

institutebs. igi aseve moicavs maTi da mTavrobis qcevis wesebs, dakavSirebuls<br />

valutis gacvlis kursTan, valutis konvertirebadobasTan, mTavrobis finansebTan<br />

da ase Semdeg.<br />

cxrili 1.1 gvaZlevs tipuri savaluto sabWosa da tipuri centraluri bankis<br />

gansxvavebebis sias. es seqcia mokled aRwers am gansxvavebebs. wignis Semdgom<br />

TavebSi es gansxvavebebi detalurad ganixileba. vfiqrobT, es aRwerebi akuratulia<br />

arsebuli tipuri savaluto sabWoebis da tipuri centraluri bankebisTvis<br />

warsulsa da awmyoSi. savaluto sabWos es aRwera ver mogvcems Teoriulad<br />

idealur savaluto sabWos aRweras da verc gansakuTrebiT kargi savaluto<br />

sabWos aRweras. igi aRwers tipur arsebul savaluto sabWos, Tumca savaluto<br />

sabWoebis realuri saqmianoba axlosaa idealurTan, risTvisac isini Seiqmnen<br />

(ix. Tavi 2). amis msgavsad, centraluri bankebis aRwerac ar aris Teoriulad<br />

idealuri centraluri bankis. isic ar aris gansakuTrebiT kargi centraluri<br />

bankis aRwera, rogoricaa aSS federaluri sarezervo sistema an singapuris<br />

monetaruli xelisufleba. igi aRwers tipur centralur banks. es aRwera<br />

umravlesi centraluri bankis mdgomareobas asaxavs, maT Soris ganviTarebadi<br />

qveynebisas, romlebic arsebiT umravlesobas warmoadgens msoflioSi arsebul<br />

centralur bankebs Soris.<br />

cxrili 1.1. tipuri savaluto sabWo tipuri centraluri bankis sapirispirod.<br />

SeniSvna: es CamoTvlili Tvisebebi axasiaTebs arsebul tipur savaluto sabWoebs da<br />

100% ucxouri rezervi gansxvavebuli zomis rezervebi<br />

sruli konvertirebadoba SezRuduli konvertirebadoba<br />

wesebze dayrdnobili monetaruli<br />

politika<br />

ar aris ukanaskneli imedis<br />

kreditori (gamsesxebeli)<br />

ar aregulirebs komerciul bankebs<br />

diskreciuli monetaruli politika<br />

ukanaskneli imedis kreditoria<br />

(gamsesxebeli)<br />

xSirad aregulirebs komerciul<br />

bankebs<br />

gamWvirvalea bundovania<br />

daculia politikuri zewolisagan politizebulia<br />

maRali sandooba dabali sandooba<br />

mogebas mxolod interesidan (sabanko<br />

sargebeli) iRebs<br />

igebs interesidan da inflaciisganac<br />

inflacias ver qmnis SeuZlia gamoiwvios inflacia<br />

ar SeuZlia daafinansos adgilobrivi<br />

mTavrobis xarjebi<br />

ar saWiroebs "winaswar pirobebs"<br />

re<strong>fo</strong>rmisTvis<br />

SeuZlia daafinansos adgilobrivi<br />

mTavrobis xarjebi<br />

saWiroebs "winaswar pirobebs"<br />

re<strong>fo</strong>rmisTvis<br />

swrafi monetaruli re<strong>fo</strong>rma neli monetaruli re<strong>fo</strong>rma<br />

mcire aparati didi aparati<br />

centralur bankebs, gansakuTrebiT ganviTarebad qveynebSi, da ar warmoadgens<br />

Teoriulad idealuri an gansakuTrebiT kargi savaluto sabWos an centraluri bankis<br />

Tvisebebs.<br />

Tu daviwyebT cxrilis 1.1 dasawyisidan, savaluto sabWo, rogorc wesi,<br />

uzrunvelyofs banknotebisa da monetebis miwodebas, im <strong>dros</strong>, rodesac centraluri<br />

banki aseve depozitebsac qmnis. zogierTma savaluto sabWom warsulSi<br />

depozitebic SemoiRo; dRes hong kongis monetaruli xelisufleba (Hong Kong<br />

Monetary Authority) da sxva savaluto sabWos msgavsi xelisuflebebi uSveben fasian<br />

qaRaldebs. tipuri savaluto sabWos depozitebi iseTive rezervis moTxovnebis<br />

qveSaa, rogorc banknotebi da monetebi. savaluto sabWos sakiTxis Seswavlis<br />

gasamartiveblad es kvleva savaluto sabWos iseT models ganixilavs, romelic<br />

mxolod banknotebsa da monetebs uSvebs. damatebiTi sirTuleebi, romelic<br />

momdinareobs depozitebisa da fasiani qaRaldebis gamoSvebisagan, mcirea da ar<br />

cvlis sagrZnoblad analizs, Tu isini erTmaneTSi gadacvladia maTi mflobe-<br />

81


82<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

lebisTvis da eqvemdebareba ucxouri rezervis moTxovnebs savaluto<br />

sabWosTvis.<br />

savaluto sabWos an centraluri bankis mier gamoSvebuli banknotebi da monetebi<br />

da komerciuli bankebis mier Seqmnili depozitebi savaluto sabWos an<br />

centraluri bankis sistemaSi monetarul bazas qmnian. monetaruli baza maSin<br />

iTvleba rezervad, rodesac igi komerciuli bankebis mflobelobaSia da ara<br />

xalxis (igulisxmeba depozitorebis — red.). sazogadoebis depozitebi komerciul<br />

bankebSi da banknotebi da monetebi, romelic maT ekuTvnis, fulis miwodebas<br />

Seadgens. banknotebi da monetebi cirkulaciaSi, xalxis xelSia isini Tu<br />

komerciuli bankebis, Seadgens naRd fuls.<br />

komerciuli bankebis depozitebi centralur bankSi maTi rezervebis mTavari<br />

<strong>fo</strong>rmaa tipuri centraluri bankis sistemaSi; komerciul bankebs ar aqvT<br />

depozitebi savaluto sabWos sistemaSi, amis nacvlad sarezervo-savaluto aqtivebi<br />

maTi rezervebis mTavar <strong>fo</strong>rmas warmoadgens. savaluto sabWos, aseve mis<br />

msgavs centraluri bankis sistemebSi, komerciuli bankebi inaxaven savaluto<br />

sabWos Tu centraluri bankis „sayrden naRd fuls“ — banknotebsa da monetebs,<br />

raTa daakmayofilon sakuTari depozitorebis moTxovnebi depozitebis banknotebsa<br />

da monetebSi gadasayvanad.<br />

tipuri savaluto sabWo qmnis namdvil fiqsirebul kurss sarezervo valutasTan.<br />

valutis kursi mudmivia, an, yvelaze uares SemTxvevaSi, SeiZleba<br />

gansxvavdebodes dadgenili kursisagan mxolod sagangebo situaciebSi. gacvlis<br />

kursi SesaZlebelia Caiweros konstituciaSi, romelic aRwers savaluto<br />

sabWos iuridiul valdebulebebs. aseTi gawerili valdebuleba fiqsirebuli<br />

savaluto kursis Sesaxeb SesaniSnavad asrulebda Tavis funqcias (ix. Tavi 2).<br />

tipuri centraluri banki amis sapirispirod ufro metad pegirebul an motivtive<br />

savaluto kurss qmnis, vidre namdvilad fiqsirebul kurss. pegirebuli<br />

savaluto kursi sarezervo valutis mimarT garkveuli vadis periodisTvis<br />

mudmivia, magram ar iZleva aranair sando grZelvadian garantias am kursis SesanarCuneblad.<br />

motivtive savaluto kursi arc erTi sarezervo valutis mimarT<br />

ar aris mudmivi. centraluri bankis mier dadgenili savaluto kursi, rogorc<br />

wesi, ar fiqsirdeba kanoniT, SesaZlebelia varirebdes centraluri bankisa da<br />

mTavrobis nebis mixedviT. centraluri banki iZulebulia devalvacia moaxdinos,<br />

rodesac ganicdis mZime politikur Tu spekulaciur wnexs am mizniT. amis<br />

Sedegad, rogorc mogvianebiT davinaxavT, centraluri bankebis mier gacxadebuli<br />

fiqsirebuli kursi sinamdvileSi pegirebulia.<br />

tipuri savaluto sabWo sarezervo valutis fasian qaRaldebs, rogorc sarezervo<br />

aqtivs, inaxavs misi valdebulebebis sapirispirod (misi banknotebi da<br />

monetebi); mas aseve SeuZlia sabanko depozitebi da mcire odenobis banknotebi<br />

sarezervo valutaSi iqonios. igi inaxavs ucxour rezervebs sakuTari valutis<br />

banknotebis, monetebis da depozitebis 100 procentis an mcired meti odenobiT,<br />

rogorc aris dadgenili kanoniT. bevri savaluto sabWo, ucxouri rezervis<br />

dones maqsimum 105 an 110 procentis odenobiT adgens, raTa zRvruli<br />

usafrTxoeba hqondes sarezervo valutis fasiani qaRaldebis Rirebulebis dakargvis<br />

SemTxvevaSi. tipuri centraluri banki, amis sapirispirod, flobs sxvadasxva<br />

ucxour rezervebs: ar arsebobs valdebuleba, dadgindes raime fiqsirebuli,<br />

mibmuli Tanafardoba ucxouri rezervebisa adgilobriv valdebulebebTan.<br />

iqac ki, sadac minimaluri Tanafardoba arsebobs, tipur centralur<br />

banks SeuZlia hqondes masze zemoT nebismieri Tanafardoba. magaliTad, Tu<br />

centralur banks moeTxoveba hqondes sul mcire 20 procenti ucxouri rezervebi,<br />

mas SesaZlebelia hqondes 30, 130 an 330 procentic ki. tipuri centraluri<br />

banki aseve flobs adgilobrivi valutis aqtivebsac, rac savaluto sabWos<br />

saerTod ar aqvs.<br />

tipuri savaluto sabWos valuta srulad konvertirebadia: igi SezRudvebis<br />

gareSe cvlis mis banknotebs da monetebs sarezervo valutaSi misi gamocxadebuli<br />

fiqsirebuli kursiT. nebismier pirs, visac aqvs sarezervo valuta,<br />

SeuZlia gadacvalos igi savaluto sabWos banknotebsa da monetebSi fiqsire-


sTiv henke da qurT Suleri, “savaluto sabWoebi ganviTarebadi qveynebisTvis”<br />

buli kursiT, da nebismier pirs, visac aqvs savaluto sabWos banknotebi da monetebi,<br />

aseve SeuZliaT gadacvalon igi sarezervo valutaSi fiqsirebuli kursiT.<br />

miuxedavad amisa, savaluto sabWoebi garantias ar iZlevian, rom komerciuli<br />

bankebis depozitebi konvertirebadi iqneba savaluto sabWos banknotebsa<br />

da monetebSi. komerciuli bankebi TviTon arian pasuxismgeblebi imis-<br />

Tvis, rom TviTon iqonion sakmarisi banknotebi da monetebi TadarigisTvis, ra-<br />

Ta daakmayofilon sakuTari saxelSekrulebo valdebulebebi maTive depozitorebis<br />

mimarT — gadaiyvanon depozitebi banknotebsa da monetebSi<br />

moTxovnisTanave. Tu mTavroba ar daadgens minimaluri rezervis moTxovnas<br />

komerciuli bankebisTvis, komerciul bankebs SeuZliaT iqonion nebismieri<br />

sididis (an rezervisa da valdebulebebis Tanafardobis) rezervi, romelic maT<br />

miaCniaT misaRebad; maT ar moeTxovebaT hqondeT 100 procenti rezervi,<br />

rogorc es aris dadgenili savaluto sabWos SemTxvevaSi, arc 100 procenti<br />

savaluto sabWos banknotebisa da monetebis Tanafardoba depozitebis mimarT<br />

(sxva sityvebiT, savaluto sabWos SemTxvevaSi M0 100 procentiT mxardaWerilia<br />

ucxouri rezervebiT, Tumca ufro farTo fuli M1, M2 da M3 — ara.)<br />

depozitebi komerciul bankebSi denominirebuli savaluto sabWos valutaSi,<br />

srulad konvertirebadia fiqsirebuli kursiT savaluto sabWos banknotebsa<br />

da monetebSi, xolo savaluto sabWos banknotebi da monetebi mTlianad<br />

konvertirebadia fiqsirebuli kursiT sarezervo valutaSi. savaluto sabWos<br />

aranairi pirdapiri roli ar aqvs sxva ucxouri valutebis kursTan, romelic<br />

sarezervo ar aris. komerciuli bankebi bazarze dadgenili kursebiT vaWroben,<br />

romelic SesaZlebelia iyos fiqsirebuli, pegirebuli an motivtive sarezervo<br />

valutis mimarT da, Sesabamisad, savaluto sabWos valutis mimarT.<br />

tipuri centraluri bankis valutas, amis sapirispirod, SezRuduli konvertirebadoba<br />

axasiaTebs. centralur bankebs, TiTqmis yvela ganviTarebul<br />

qveyanaSi da zogierT ganviTarebad qveyanaSi srulad konvertirebadi valuta<br />

aqvs, magram ganviTarebadi qveynebis umravlesobis centraluri bankebis valutebi<br />

nawilobriv konvertirebadia an arakonvertirebadi. isini zRudaven an<br />

krZalaven garkveul transaqciebs, konkretulad ki ucxouri fasiani qaRaldebis<br />

an uZravi qonebis SeZenas (ix. saerTaSoriso savaluto <strong>fo</strong>ndis wliuri angariSi<br />

gadacvlis wesebsa da SezRudvebze).<br />

tipur savaluto sabWos aqvs wesebze damyarebuli politika. mas ar aqvs ufleba<br />

cvalos gadacvlis kursi, garda sagangebo viTarebebisa (me-4 Tavi gvaZlevs<br />

aseTi sagangebo viTarebis gansazRvris wessac.) savaluto sabWos aseve ar<br />

aqvs nebadarTuli cvalos rezervis Tanafardoba an regulirebebi, romlebic<br />

gavlenas axdens komerciul bankebze. savaluto sabWo ubralod gadacvlis<br />

banknotebsa da monetebs sarezervo valutaze fiqsirebuli kursiT im odenobiT,<br />

rogorc komerciuli bankebi da mosaxleoba moiTxovs. rodesac fulis<br />

moTxovna icvleba, savaluto sabWos roli pasiuria. sabazro Zalebi adgenen<br />

fulis miwodebis moculobas TviTdadgenis procesiT, romelic ganixileba me-3<br />

TavSi.<br />

tipur centralur banks, amis sapirispirod, nawilobriv an srulad diskreciuli<br />

monetaruli politika aqvs. centralur bankebs sakuTari nebiT an mTavrobis<br />

mxardaWeriT SeuZliaT cvalon valutis gadacvlis kursi, ucxouri<br />

rezervebis zoma da Tanafardoba, komerciuli bankebis maregulirebeli aqtebi.<br />

isini SezRudvebis obieqtebi ar arian, rogorc es savaluto sabWos SemTxvevaSia.<br />

tipuri savaluto sabWo ar aris ukanaskneli SesaZleblobis kreditori<br />

(gamsesxebeli), es niSnavs, rom igi ar gascems sesxebs komerciul bankebs an sxva<br />

firmebze, raTa ar gakotrdnen. komerciuli bankebi savaluto sabWos sistemaSi<br />

unda daeyrdnon ukanaskneli SesaZleblobis gamsesxeblis sxva alternativebs<br />

(ix. Tavi 5). tipuri centraluri banki, amis sapirispirod, warmoadgens ukanaskneli<br />

SesaZleblobis kreditors (gamsesxebels).<br />

83


84<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

tipuri savaluto sabWo ar aregulirebs komerciul bankebs. savaluto sab-<br />

Wos sistemaSi, rogorc wesi, mcire raodenobis maregulirebeli aqtebi moqmedebs<br />

da maT anxorcielebs an finansTa saministro, an sabanko regulirebis<br />

ofisi. tipuri centraluri banki, amis sapirispirod, xSirad aregulirebs<br />

komerciul bankebs. am regulirebis yvelaze Cveulebrivi <strong>fo</strong>rma komerciuli<br />

bankebisTvis sarezervo moTxovnebis dadgenaa. moTxovnili rezervebi, romlebic<br />

saTadarigo naRdi fulis saxiT centraluri bankis depozitebSi ganTavsdeba,<br />

tipurad aWarbebs gonier rezervebs, romelic komerciul bankebs eqnebodaT<br />

im SemTxvevaSi, Tu oficialuri sarezervo moTxovnebi ar iarsebebda.<br />

tipuri savaluto sabWos saqmianoba gamWvirvalea, radganac igi Zalian martivi<br />

institutia. igi ubralod wamoadgens sawyobis msgavs dawesebulebas sarezervo<br />

valutis fasiani qaRaldebisTvis, romelic amyarebs cirkulaciaSi arsebul<br />

sakuTar banknotebsa da monetebs. tipuri centraluri bankis saqmianoba<br />

bundovania. centraluri banki sawyobi ar aris; igi spekulaciuri institutia,<br />

romlis efeqtianoba nawilobriv imazecaa damokidebuli, rom xandaxan saidumlod<br />

imoqmedos.<br />

imis gamo, rom savaluto sabWo wesebze damokidebuli da gamWvirvale sistemaa,<br />

politikuri wnexisagan igi politikuri qcevis mkafio wesebiT aris daculi,<br />

an, ukeTes SemTxvevebSi, mkafio konstituciiT, iseTiT, rogorc danarTSia.<br />

tipuri centraluri banki politizebulia. zogierTi centraluri banki, iseTi,<br />

rogorc aSS federaluri rezervi an evropis centraluri banki, politikurad<br />

damoukidebelni arian maTi mmarTvelebis TvalsazrisiT — maT, erTxel<br />

daniSnulebs, aqvT monetaruli politikis erTpirovnuli kontrolis ufleba<br />

da ver gaTavisufldebian Tanamdebobidan aRmasrulebeli an sakanonmdeblo<br />

xelisuflebis mier maTTvis ofisSi yofnis fiqsirebul vadaSi, aseve, aRmasrulebels<br />

an sakanonmdeblo xelisuflebas ar aqvs ufleba daaZalos centralur<br />

banks fulis gasesxeba. Tumca, politikurad yvelaze damoukidebel<br />

centralur banksac uwevs daTmobebi.<br />

tipur savaluto sabWos maRali sandooba aqvs. mis mimarT 100 procentiani<br />

ucxouri rezervebis moTxovna, misi wesebze dayrdnobili monetaruli politika,<br />

gamWvirvaloba da politikuri wnexisagan daculoba mas saSualebas<br />

aZlevs Seqmnas sruli konvertirebadoba da valutis fiqsirebuli gadacvlis<br />

kursi sarezervo valutasTan mimarTebaSi. mosalodnelia, rom koreqtulad ar-<br />

Ceuli sarezervo valuta stabiluri iqneba, amis Sedegad, valutac, romelsac<br />

savaluto sabWo gamouSvebs, stabiluri iqneba. tipuri centraluri banki, amis<br />

sapirispirod, dabali sandoobiT gamoirCeva. mcire raodenobis gansakuTrebulad<br />

kargi centraluri bankebi, romlebic ZiriTadad ganviTarebul qveynebSi<br />

arseboben, sargebloben maRali sandoobiT, magram sxvebi ara, vinaidan maT<br />

(centralur bankebs) diskreciuli ufleba aqvT monetarul politikaSi, arian<br />

bundovani, politizebuli, aqvT saSualeba da motivacia — ar Seasrulon dapirebebi<br />

gadacvlis kursis an inflaciis Sesaxeb, rodesac moesurvebaT.<br />

mkiTxvelebma SesaZloa ikiTxon, ramdenad sando iqneboda tipuri savaluto<br />

sabWo, Tu, rogorc es xdeboda umetesi savaluto sabWoebis SemTxvevaSi, misi sarezervo<br />

valuta (sxva) centraluri bankis mier iqneboda gamoSvebuli. ar gamoiwvevda<br />

sarezervo valutis centraluri banki monetarul arastabilobas, magaliTad<br />

savaluto sabWos qveyanaSi? inflaciasTan brZolis karg magaliTs verc<br />

erTi centraluri bankis istoria ver gvaZlevs. sarezervo valutis centralur<br />

banks sakuTari arastabilurobisa da inflaciis eqsporti savaluto<br />

sabWos qveyanaSi swored savaluto sabWos meSveobiT SeuZlia moaxdinos.<br />

<strong>Cven</strong> vpasuxobT, rom yvelam unda ifiqros SedarebiTi sandoobis xedviT. sarezervo<br />

valuta (gamoSvebuli centraluri bankis mier) gansxvavebiT saqoneli<br />

fulisagan, SesaZlebelia gamonaklisad gansakuTrebiT kargi centraluri bankis<br />

mier iyos gamoSvebuli, iseTi, rogoricaa aSS federaluri rezervi, evropis<br />

centraluri banki an iaponiis centraluri banki. es bankebi ar arian srulyofili,<br />

magram maT ufro maRali sandooba aqvT, vidre sxva centralur bankebs


sTiv henke da qurT Suleri, “savaluto sabWoebi ganviTarebadi qveynebisTvis”<br />

axla an prognozirebad momavalSi. aSS dolari, evro da iaponuri ieni gansakuTrebiT<br />

kargi reputaciiT sargeblobs da kargi perspeqtivebi aqvs momavali stabilurobisTvis.<br />

magaliTad, ganviTarebad qveynebs Soris 1 milion adamianze meti<br />

mosaxleobiT, 90 procentze metma sakuTari valuta gaaufasura aSS dolaris<br />

mimarT 1970-dan 1993 wlebSi (Schuler, 1996: 33). savaluto sabWo gadascems sarezervo<br />

valutis qveynis sandoobas sakuTar savaluto sabWos qveyanas im <strong>dros</strong>, rodesac<br />

tipuri centraluri bankis pirobebSi es efeqti ar xdeba. savaluto sab-<br />

Wos SeuZlia “importireba gaukeTos” gansakuTrebiT kargi centraluri bankis<br />

monetarul politikas fiqsirebuli valutis gadacvlis kursis saSualebiT,<br />

centraluri bankis mier gamoSvebul valutasTan mimarTebaSi.<br />

tipuri savaluto sabWo Semosavals iRebs mxolod sargeblis senioraJidan<br />

(fulis gamoSvebis Semosavali). savaluto sabWo Semosavals iRebs sarezervo<br />

valutis fasiani qaRaldebis flobidan (misi mTavari aqtivebi), ar ixdis aranair<br />

interess (sargebels) sakuTar banknotebsa da monetebze (misi valdebulebebi).<br />

misi gros-senioraJi aris Semosavali naRdi fulis gamoSvebisagan. es SesaZlebelia<br />

gare interesis Semosavali an Sida Semosavali iyos fulis xarjvis Sedegad<br />

SeZenili saqonlis <strong>fo</strong>rmiT. wminda senioraJi (mogeba) aris gros-senioraJs gamoklebuli<br />

banknotebisa da monetebis cirkulaciaSi gaSvebis danaxarjebi.<br />

tipuri centraluri banki aseve iRebs Semosavlebs Sinauri da ucxouri fasiani<br />

qaRaldebis flobidan. igi Semosavals banknotebisa da monetebis<br />

cirkulaciis senioraJidanac iRebs da aseve, komerciuli bankebis depozitebisaganac.<br />

depozitebi, rogorc banknotebi da monetebi, rogorc wesi, sargebels<br />

ar ixdis. magram tipuri centraluri bankisTvis senioraJis ufro mniSvnelovani<br />

wyaro inflaciaa. inflaciis kargad gansazRvrisTvis — igi aris nominaluri<br />

fasebis saerTo zrda, tipurad gamowveuli nominaluri fulis miwodebis<br />

zrdiT, rac ar warmoadgens nebayoflobiTi anabrebis zrdis Sedegs. tipur<br />

savaluto sabWos ar SeuZlia gamoiwvios inflacia, radganac igi ar akontrolebs<br />

monetaruli sistemis rezervebs. magaliTad, hong kongis savaluto<br />

sabWos sistemis rezervebi aSS dolaris monetarul bazazea, romlis miwodeba<br />

xdeba aSS federaluri sarezervo sistemidan da ara hong kongis monetaruli<br />

xelisuflebisagan. fiqsirebuli kursis nebismieri sistemis msgavsad, valutis<br />

fiqsirebuli gadacvlis kursis saSualebiT savaluto sabWos SeuZlia sarezervo<br />

valutis qveynidan moaxdinos inflaciis gadmotana, magram mas ar SeuZlia<br />

TviTon Seqmnas inflacia, radganac sarezervo valutis qveynis monetaruli<br />

xelisuflebisagan damoukideblad monetarul bazas ver gazrdis. tipur centralur<br />

banks, amis sapirispirod, SeuZlia Seqmnas inflacia misi diskreciis<br />

farglebSi Sinauri monetaruli bazis zrdiT.<br />

tipuri savaluto sabWo ver daafinansebs mTavrobis xarjebs an saxelmwi<strong>fo</strong><br />

sawarmoebs, radganac fulis gasesxebis neba ar aqvs. tipuri centraluri banki<br />

afinansebs mTavrobis xarjebs xan SedarebiT naklebi zomiT (rogorc aSS-Si), xan<br />

ufro didi zomiT (rogorc es bevr ganviTarebad qveyanaSi xdeba).<br />

tipur savaluto sabWos monetaruli re<strong>fo</strong>rmis mosaxdenad ar sWirdeba “wina<br />

pirobebis” Sesruleba. braldebebis sapirispirod, romelic wamoayena saer-<br />

TaSoriso savaluto <strong>fo</strong>ndis kvlevebma (Baliño, Enoch da sxvebi 1997: 18; Enoch da<br />

Gulde, 1997: 26-7), mTavrobis finansebi, saxelmwi<strong>fo</strong> sawarmoebi an vaWroba ar aris<br />

saWiro ukve re<strong>fo</strong>rmirebuli iyos manamde, sanam savaluto sabWo daiwyebdes<br />

jansaRi valutis gamoSvebas (HHanke, 1999). tipuri centraluri banki ver gamouSvebs<br />

jansaR valutas, sanam arsebobs “fiskaluri winapiroba” — mTavrobam<br />

aRar unda daafinansos biujetis deficiti inflaciis saSualebiT. rogorc ki<br />

mTavroba damokidebuli xdeba centralur bankze deficitis dasafinanseblad,<br />

maT, rogorc wesi, amis SeCereba uWirT.<br />

tipuri savaluto sabWo swrafi monetaruli re<strong>fo</strong>rmis gamtarebelia. mas<br />

SeuZlia swrafad Seqmnas da ganaxorcielos misi miznebi. tipuri centraluri<br />

banki monetaruli re<strong>fo</strong>rmisTvis Seferxebas warmoadgens.<br />

85


86<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

dasasrul, tipur savaluto sabWos sWirdeba mxolod mcire aparati mcire<br />

raodenobis TanamSromlebiT, vinc rutinul funqciebs asrulebs, romelic advilad<br />

Sesaswavlia. tipur centralur banks sWirdeba didi aparati, romelic<br />

ganswavluli iqneba monetarul Teoriasa da politikaSi. CineTis saxalxo banki<br />

150 000 adamians qiraobs, ruseTis federaciis centralur bankSi dasaqmebulia<br />

90 000, germaniiis bundesbanksa da safrangeTis bankSi — 16 000 TiToeulSi<br />

(Hanke, 2000).<br />

savaluto sabWo dolarizaciis, mravalerovani bankebis da Tavisufali<br />

sabanko saqmianobis sapirispirod<br />

rodesac am kvlevis originaluri versia gamoqveynda 1994 wels, savaluto<br />

sabWo farTod diskusirebadi erTaderTi meTodi iyo unificirebuli monetaruli<br />

politikis gasatareblad ganviTarebad qveynebSi. 1999 wlis Semdeg dolarizacia<br />

da mravalerovani centraluri bankebi aseve moxvdnen yuradRebis qveS,<br />

rogorc unificirebuli monetaruli politikis meTodebi. akademiuri interesi<br />

aRorZinda sxva monetaruli sistemis mimarTac rogoricaa, mag., Tavisufali<br />

sabanko saqmianoba — Tumca ki igi jer arsad arsebobs.<br />

dolarizacia xdeba, rodesac qveynis rezidentebi farTod iyeneben sxva<br />

ucxour valutas sakuTar valutasTan erTad an mis nacvlad. araoficialuri<br />

dolarizacia xdeba, rodesac individebs aqvT ucxouri valutis depozitebi an<br />

banknotebi (qaRaldis fuli) imisaTvis, rom Tavi daicvan sakuTari valutisagan.<br />

araoficialuri dolarizacia mraval qveyanaSi wlebis ganmavlobaSi arsebobda.<br />

Tumca dolarizacia axlaxan gaCnda axal ambebSi, rac gamoiwvia oficialuri<br />

dolarizaciisadmi interesma, romelic Cndeba, Tu mTavroba eTanxmeba<br />

ucxour valutas, rogorc dominirebul an eqskluziur kanonier gadaxdis sa-<br />

Sualebas. wlebis ganmavlobaSi yvelaze didi qveyana, romelic dolarizebuli<br />

gaxda, panamaa, romelic aSS dolars oficialurad 1904 wlidan iyenebs. 1999<br />

wels argentinis mTavrobam gamoacxada, rom surda hqonoda aSS-sTan <strong>fo</strong>rmaluri<br />

SeTanxmeba, raTa oficialurad dolarizebuli yofiliyo. argentina an sxva<br />

qveyana dolarizebuli SeiZleba iyos <strong>fo</strong>rmaluri SeTanxmebis gareSec. argentinis<br />

moqmedebam sxva laTinur qveynebSic gaaCina diskusiebi oficialuri<br />

dolarizaciis Sesaxeb. 2000 wlis 9 ianvars ekvadoris prezidentma wamoayena<br />

dolarizaciis winadadeba, rac unda daxmareboda mis qveyanas, gamosuliyo Rrma<br />

recesiidan da politikuri areulobidan; radgan es wigni <strong>Cven</strong> 2000 wels davwereT,<br />

ekvadori Sua gzaze unda iyos dolarizaciis mimarTulebiT. 2000 wlis<br />

24 ivniss, gaeros administratorebma gamoacxades, rom am droisTvis dolari<br />

aRmosavleT Timoris valuta iyo, romelic sul axlaxan indoneziisagan<br />

damoukidebeli gaxda. dReisTvis dolarizacia 30 damokidebul da damoukidebel<br />

qveyanaSi aris ganxorcielebuli.<br />

ZiriTadi gansxvaveba dolarizaciasa da orTodoqsul savaluto sabWos Soris<br />

aris is, rom dolarizaciis <strong>dros</strong> ar arsebobs ganviTarebuli adgilobrivi<br />

valuta. Tu specialuri molaparakeba ar arsebobs, dolarizebuli qveyana kargavs<br />

Semosavals senioraJidan, romelic eqneboda savaluto sabWos SemTxvevaSi.<br />

dolarizacia qveyanas aseve akargvinebs politikur sargebels sakuTari adgilobrivi<br />

valutis qonidan. sxva mxriv, Tu praqtikuli arCevani iqneboda ara or-<br />

Todoqsul savaluto sabWosa da dolarizacias Soris, aramed savaluto sabWos<br />

msgavs sistemasa da dolarizacias Soris, dolarizacia mosalodnelia iyos ufro<br />

gamWvirvale, sando da sargebliani ekonomikisTvis, radganac ufro Znelia<br />

Seicvalos. dolarizaciis metma gamWvirvalobam da sandoobam gavlena moaxdina<br />

ekvadorze, wasuliyo dolarizaciaze da ara argentinis msgavs savaluto sab-<br />

Wosnair sistemaze, rac aseve ganixileboda.<br />

evropis centraluri bankis Seqmnam evros gamosaSvebad 1999 wels, aRmosavleT<br />

evropis da balkaneTis qveynebs Soris interesi gaaRviva evropis centralur<br />

bankTan misaerTeblad, rac maTi monetaruli politikis unificirebas moaxdenda<br />

evros zonis monetarul politikasTan. evropis centraluri banki


sTiv henke da qurT Suleri, “savaluto sabWoebi ganviTarebadi qveynebisTvis”<br />

dRes erT-erTi mravalerovani centraluri bankia — sxvebi arian: Banque Centrale<br />

des Etats de l'Afrique de l'Ouest (dasavleT afrikis qveynebis banki), Banque des Etats de<br />

l'Afrique Centrale (centraluri afrikis qveynebis banki), romlebic CFA franks<br />

uSveben sul 14 qveyanaSi, ZiriTadad yofil afrikul koloniebSi; aRmosavleT<br />

karibis centraluri banki, romelic uSvebs aRmosavleT karibis dolars 6<br />

yofil da 2 axlandel britanul koloniaSi. aRmosavleT karibis centraluri<br />

banki Tavidan Seiqmna, rogorc mravalerovani savaluto sabWo.<br />

mravalerovani centraluri bankis pirobebSi valutis gadacvlis kursi pegirebulia<br />

(rogorc es centraluri afrikis frankisa da aRmosavleT karibis<br />

dolaris SemTxvevaSia), an motivtive (rogorc evropis centraluri bankis<br />

SemTxvevaSi) da ara fiqsirebuli, rogorc es iqneboda savaluto sabWos<br />

SemTxvevaSi. valutis gadacvlis kontroli SesaZlebelia arsebobdes, rogorc<br />

es xdeba yvela mravalerovnuli centraluri bankis SemTxvevaSi, garda evropis<br />

centralri bankisa.<br />

Tavisufali sabanko saqmianobis sistema moqmedebs banknotebis da sxva valdebulebebis<br />

konkurenciis meTodiT gamoSvebiT da minimaluri regulirebiT.<br />

kerZod, sruliad Tavisufali sabanko saqmianobis sistemas ar aqvs centraluri<br />

banki, aranairi ukanaskneli SesaZleblobis kreditori, aranairi sarezervo<br />

moTxovnebi da aranairi kanonmdeblobiTi SezRudvebi sabanko portfelze, interesis<br />

ganakveTebze an filialebze. aseTi sistema arsebobda 60 qveyanaSi me-19<br />

saukuneSi da me-20 saukunis dasawyisSi. zogadad, isini SedarebiT stabilurni<br />

arian da warmatebulni fiqsirebuli gadacvlis kursis SesanarCuneblad oqrosTan<br />

an vercxlTan, rogorc umetesobas hqonda dadgenili (DOWD 1992). savaluto<br />

sabWoebi an centraluri bankebi Caenacvlnen Tavisufali sabanko saqmianobis<br />

sistemas inteleqtualuri da politikuri survilebiT, raTa banknotebisa<br />

da monetebis gamoSvebis monopoliuri ufleba mTavrobis romelime organos<br />

gadascemoda, Sedegad, arc erTi Tavisufali sabanko saqmianobis sistema<br />

ar SemorCa. bolo 25 weliwadSi ekonomistebs Soris aseTi sistemis mimarT interesi<br />

isev gaRvivda, centraluri bankebis saqmianobis ukmayofilebis gamo da<br />

sul axlaxan ki eleqtronuli fulis SesaZleblobebis gaCenis Sedegad, romelmac<br />

banknotebi da monetebi moaZvela da bankebs saSualeba misca srulyofili<br />

konkurencia gaewiaT mTavrobis mier gamoSvebuli valutisTvis (Selgin and White<br />

1994, Rahn 1999).<br />

rogorc savaluto sabWo, Tavisufali sabanko sistemac, rogorc wesi, valutis<br />

fiqsirebuli gadacvlis kurss iyenebs da ar akontrolebs valutis gadacvlas.<br />

magram imis nacvlad, rom gansazRvruli iyos sarezervo qveyana, monetaruli<br />

politika bankebs Soris konkurenciiT <strong>fo</strong>rmirdeba. bankebs aqvT Tavisufleba,<br />

SesTavazon momxmareblebs nebismieri valuta. valutis kursi SesaZlebelia<br />

iyos fiqsirebuli, pegirebuli an motivtive. fiqsirebulia Tu pegirebuli,<br />

Ruza valuta SesaZlebelia iyos raime saqoneli an ucxouri valuta.<br />

momxmareblebis preferenciebi gadawyveten romeli valuta iqneba cirkulaciaSi<br />

da Sedegad romeli monetaruli politika iqneba warmatebuli konkurenciaSi.<br />

agreTve, gansxvavebiT savaluto sabWosagan, Tavisufali sabanko saqmianobis<br />

SemTxvevaSi wminda senioraJi, rogorc mogebis sxva <strong>fo</strong>rmebi, konkurenciis<br />

gamo nulisken mieqaneba da gadanawildeba momxmarebelTa Soris.<br />

radgan Tavisufal bankebs banknotebis da monetebis gamoSvebis monopolia ar<br />

aqvT, isini mas im raodenobiT uSveben, rom mogeba nuls uaxlovdebodes. es ar<br />

niSnavs, rom Tavisufali sabanko sistema, Cveulebriv, inflaciuria; fiqsirebuli<br />

gadacvlis kursis arseboba, romelic TiTqmis yvela Tavisufal sabanko<br />

sistemas axasiaTebs, Tavidan aicilebs inflacias.<br />

savaluto sabWoebi da farTo ekonomikuri re<strong>fo</strong>rmebi<br />

savaluto sabWoebisadmi interesis xelaxla gaRvivebamde TiTqmis yvela<br />

ekonomisti martivad Tvlida, rom umravles qveynebs centraluri bankebi unda<br />

hqonodaT. centraluri bankebis araswori moqmedebisgan Tavis daRweva la-<br />

87


88<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

Tinuri amerikis qveynebis 1980-ian da yofili komunisturi qveynebis 1990-ian<br />

wlebSi ganxorcielebuli re<strong>fo</strong>rmebis erT-erTi mTavari problema iyo. savaluto<br />

sabWo SeiZleba ekonomikuri stabilizaciis alternatiuli midgomis<br />

nawili iyos, rac imis saSualebas iZleva, rom miznebi ufro efeqtianad iqnes<br />

miRweuli vidre centraluri bankis SemTxvevaSi.<br />

alternatiuli midgoma stabilizacias fasebisa da vaWrobis deregulirebis<br />

da valutis fiqsirebuli gadacvlis kursis mqone savaluto sabWos meSveobiT<br />

aRwevs. Cveulebrivi midgoma gulisxmobs stabilizaciis miRwevas fasebis<br />

da vaWrobis liberalizaciis gziT da centraluri bankis saSualebiT, pegirebuli<br />

valutis gadacvlis kursiT. saSualebebi msgavsi Cans, magram sakmaod<br />

gansxvavbuli efeqtebiT.<br />

alternatiuli midgoma mxars uWers fasebisa da vaWrobis deregulirebas.<br />

igi mTavrobas saSualebas aZlevs fasebis kontroli iseTi siswrafiT gaauqmos,<br />

rogorc es politikuradaa misaRebi. Cveulebrivi midgoma mxars uWers fasebisa<br />

da vaWrobis liberalizacias da ara deregulirebas. igi auqmebs bevri fasis<br />

kontrols, savaWro SezRudvebsa da tarifebs, magram inarCunebs sxvebs. Cveulebriv<br />

midgomaSi fasebis da vaWrobis sruli deregulireba ar aris SesaZlebeli,<br />

radganac centraluri banki saSualebas aZlevs mTavrobas da saxelmwi<strong>fo</strong><br />

sawarmoebs imoqmedon rbili sabiujeto SezRudvebiT. rbili sabiujeto<br />

SezRudvebi niSnavs imas, rom, vinaidan ekonomikuri agentebi subsidiebs iReben,<br />

maT SeuZliaT daxarjon ufro meti vidre maTi Semosavlisa da arasubsidirebuli<br />

sesxis jamia.<br />

alternatiuli midgomis <strong>dros</strong> savaluto sabWo mkacri sabiujeto SezRudvebis<br />

gasatarebel saSualebas warmoadgens, romelic sasicocxloa makroekonomikuri<br />

stabilizaciisTvis. tipuri savaluto sabWo cdilobs rbili sabiujeto<br />

SezRudvebi misi sawinaaRdego mkacri SezRudvebiT Secvalos, radgan mas<br />

ar SeuZlia inflaciis gamowveva samTavrobo biujetis deficitis dasafinanseblad.<br />

savaluto sabWo ar asesxebs fuls sakuTar mTavrobas an saxelmwi<strong>fo</strong><br />

sawarmoebs arc pirdapir da arc komerciuli bankebis saSualebiT an mTavrobis<br />

biujetis gavliT. mkacri sabiujeto SezRudvebi, romelsac savaluto sabWo<br />

cdilobs ganaxorcielos mTavrobis mimarT, zRudavs subsidiebis nominalur<br />

da realur Tanxebs, romelsac mTavroba grantad aZlevs saxelmwi<strong>fo</strong> sawarmoebs.<br />

es qmnis zewolas mTavrobaze, raTa man restruqturizacia gaukeTos an<br />

daxuros aramomgebiani saxelmwi<strong>fo</strong> sawarmoebi. es ki aZlierebs sabiujeto<br />

SezRudvebs. wminda ekonomikuri TvalsazrisiT, alternatiul midgomaSi fasebis<br />

centralizebuli kontroli saWiro ar aris. fasebis gansazRvris funqcia<br />

SeiZleba sabazro Zalebs davutovoT mkacri sabiujeto SezRudvebis CarCoebSi,<br />

vinaidan saxelmwi<strong>fo</strong> sawarmoebi aramomgebiania da, sasurvelia, daixuros an<br />

restruqturizdes mTavrobis mier.<br />

Cveulebrivi midgomis pirobebSi, amis sapirispirod, sabiujeto Sez-<br />

Rudvebis misaRwev saSualebas warmoadgens centraluri banki, romlis valuta<br />

gaufasurebis subieqtia (bevr qveyanaSi prezidenti an kabineti, ufro metad,<br />

vidre centraluri banki, aRWurvilia uflebiT, miiRos gadawyvetilebebi<br />

valutis gadacvlis kursis Sesaxeb). gaufasureba arbilebs sabiujeto Sez-<br />

Rudvebs, radgan centralur bankebs uflebas aZlevs gaagrZelon mTavrobis biujetis<br />

deficitis dafinanseba ganusazRvreli nominaluri SezRudviT. rodesac<br />

centraluri bankis mier gasesxebuli fuli ise zrdis monetarul bazas,<br />

rom centraluri banki didi zomiT ucxour rezervebs kargavs pegirebuli kursiT,<br />

centralur banks SeuZlia gaaufasuros valuta, axali xelovnuri kursis<br />

SemoRebiT sanam isic ar Semcirdeba.<br />

orive, alternatiuli da Cveulebrivi midgomebi, eTanxmeba, rom makroekonomikuri<br />

stabilizaciis win mikroekonomikuri restruqturizacia unda daiwyos,<br />

magram gansxvavdebian erTmaneTisagan mikroekonomikuri restruqturizaciis<br />

mimarTebiT makroekonomikuri stabilizaciis mimarT. alternatiuli<br />

midgoma ufro imisken ixreba, rom sabiujeto SezRudvebi swrafad iqnes Semo-


sTiv henke da qurT Suleri, “savaluto sabWoebi ganviTarebadi qveynebisTvis”<br />

Rebuli. alternatiul midgomaSi mTavroba imisken ixreba, rom daafinansos<br />

sakuTari Tavi gadasaxadebis saSualebiT da sesxebiT pozitiuri interesis realuri<br />

ganakveTiT. man SesaZlebelia ganagrZos zogierTi saxelmwi<strong>fo</strong> sawarmos<br />

subsidireba ise, rom maTi sabiujeto SezRudva rbili darCes, magram is iZulebuli<br />

iqneba airCios romeli aramomgebiani saxelmwi<strong>fo</strong> sawarmoebis subsidireba<br />

gaagrZelos da amjobinebs gaamkacros sabiujeto SezRudvebi sxvebze<br />

da/an daxuros isini. saxelmwi<strong>fo</strong> komerciuli bankebi cdiloben gazardon interesis<br />

ganakveTebi pozitiur realur donemde da iyvnen saxelmwi<strong>fo</strong> sawarmoebis<br />

subsidirebis arxi, vinaidan alternatiul midgomaSi ar arsebobs centraluri<br />

banki, rogorc ukanaskneli SesaZleblobis kreditori (gamsesxebeli),<br />

romelic subsidias miscemda saxelmwi<strong>fo</strong> komerciul bankebs an saxelmwi<strong>fo</strong> sawarmoebs.<br />

komerciuli bankebi amjobineben sawarmoTa saqmianobis meTvalyureebi<br />

gaxdnen, rac amis sapasuxod sawarmoTa gadaxras iwvevs ufro bazrisaken,<br />

magaliTad, xelfasis zrdis SezRudvas momuSaveTa produqtiulobis doniT.<br />

alternatiul midgomas ar aqvs raime winapirobebi, fiskaluri an sxva; metic,<br />

ufro mkacri SezRudvebis dawesebisaken gadaxriT igi adgens re<strong>fo</strong>rmis-<br />

Tvis saWiro fiskalur SezRudvebs da, imavdroulad, myisierad warmoadgens<br />

jansaR valutas. es aCens makroekonomikuri stabilizaciis ufro swrafad miRwevis<br />

SesaZleblobas da saSualebas iZleva sxva re<strong>fo</strong>rmebic ufro swrafad moxdes,<br />

vidre Cveulebrivi midgomisas. bolo xanebis savaluto sabWos msgavsi sistemebis<br />

da meore msoflio omis Semdeg Seqmnili zogierTi orTodoqsuli savaluto<br />

sabWos gamocdileba gvi<strong>Cven</strong>ebs, rom alternatiuli midgoma SesaZlebelia<br />

warmatebuli iyos. Cveulebriv midgomas, amis sapirispirod, xSirad uWirs<br />

swrafad gaamkacros sabiujeto SezRudvebi, radganac igi centralur banks<br />

eyrdnoba. Sedegad, “anCxli“ inflacia xels uSlis miaRwios mis srul ekonomikur<br />

potencials.<br />

umetes qveynebs, romelTac ekonomikuri problemebi aqvT, monetarul stabilizaciasTan<br />

erTad re<strong>fo</strong>rmebi sWirdebaT. re<strong>fo</strong>rmebis kargi paketi SesaZlebelia<br />

gansxvavdebodes <strong>dros</strong>a da sivrceSi, magram inflaciis dabal doneze<br />

SenarCuneba da mkacri sabiujeto SezRudvebis SemoReba maT Soris xSiri Sem-<br />

Txvevaa. savaluto sabWo panacea ar aris da misi mTavari momxreebi arasodes ambobdnen<br />

amas. mkacri sabiujeto SezRudvebis SemoRebis tendenciiT, savaluto<br />

sabWo qmnis wnexs sxva ekonomikuri re<strong>fo</strong>rmebisTvis da zrdis xedvas, rom isini<br />

warmatebuli iqneba. ekonomikur politikaSi iSviaTad arsebobs gansazRvruloba;<br />

ufro metad ki, arsebobs warmatebis ufro maRali da ufro dabali Sansebi.<br />

tipuri savaluto sabWo warmatebis ufro maRal Sansebs iZleva vidre tipuri<br />

centraluri banki.<br />

89


90<br />

gamoqveynda 2002 wels<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

sakuTrebis ufleba da dovlaTi<br />

sabadoTa sakuTrebis uflebis warmoSoba CileSi<br />

xose pinera<br />

Targmna babilina axobaZe<br />

sabazro ekonomikis momxre gamoCenili Cileli ekonomisti. general pinoCetis<br />

mTavrobaSi Sromis dacvis, socialuri uzrunvelyofisa (1978-<br />

80) da bunebrivi resursebis (1980-81) ministri. saxeli gaiTqva individualur<br />

danazogebze dafuZnebuli kerZo sapensio sistemis danergviT.<br />

katonis saxelobis institutis centris xelmZRvaneli<br />

1971 wels, Crdilo amerikis kompaniebis sakuTrebaSi arsebuli spilenZis<br />

oTxi didi samTamadno sawarmos ukompensacio nacionalizaciis mizniT, marqsistma<br />

prezidentma salvador aliendem kongresis Tanxmoba miiRo konstitucionalur<br />

re<strong>fo</strong>rmaze, romlis Tanaxmadac, saxelmwi<strong>fo</strong>s yvela sabados “absoluturi,<br />

eqskluziuri, xelSeuxebeli da uvado” sakuTrebis ufleba unda hqonoda.<br />

amgvarad, erT RameSi Seicvala saukunovani kanonieri tradicia, romlis<br />

Tanaxmadac, memaRaroes ufleba hqonda Tavis maRaros “ise mopyroboda, rogorc<br />

sakuTars”. rasakvirvelia, samTamadno mrewvelobaSi Cadebuli yvela ker-<br />

Zo investicia maSinve gaufasurda.<br />

1973 wels mTavroba Seicvala, magram axali konstituciis molodinSi, romelsac<br />

WeSmariti demokratiisTvis saWiro institutebi unda daefuZnebina, vi-<br />

Tareba ucvleli rCeboda. arsebobda imedi, rom axali konstitucia kvlav aRadgenda<br />

sakuTrebis tradiciul uflebebs samTamadno mrewvelobis sferoSi. magram<br />

bevrisda gasaocrad, revoluciuri mTavrobis SigniT amtydari moulodneli<br />

uTanxmoebis gamo, 1980 wlis konstituciam mkafiod ver gansazRvra madneulis<br />

mopovebis uflebebi. axali konstituciis miRebidan meore dResve samTamadno<br />

mrewvelobis seqtorSi uCveulo gziT — “plebiscitiT” daiwyes konstituciis<br />

re<strong>fo</strong>rmis an konstituciis ganmartebiTi kanonis gamoqveynebis moTxovna.<br />

amgvarad, qveynis winaSe ori mniSvnelovani problema warmoiSva: gaurkvevloba<br />

samTamadno mrewvelobis seqtorSi sakuTrebis uflebasTan mimarTebaSi<br />

da viTareba, romelsac axali konstituciis legitimurobis Sesusteba SeeZlo.<br />

1980 wlis 29 dekembers swored am krizisis dasaZlevad daviniSne samTamadno<br />

mrewvelobis ministrad. arcTu ise didi xniT adre ki, imave wlis 4 noembers<br />

sapensio re<strong>fo</strong>rma damtkicda, ris Sedegadac individualuri sapensio angariSebis<br />

safuZvelze kerZo sapensio sistema Seiqmna.<br />

Cemi amocana konstituciuri kanonproeqtis Sedgena iyo, romlis mizans sabadoTa<br />

sakuTrebis mtkice uflebebis uzrunvelyofa warmoadgenda. saWiro iyo<br />

kanonproeqtis damtkiceba prezidentisa da sakanonmdeblo organos mier, sakonstitucio<br />

sasamarTlosgan Tanxmobis miReba da adgilobrivi da saerTaSoriso<br />

mewarmeebis darwmuneba mis racionalurobaSi, iseve, rogorc sazogadoebis<br />

darwmuneba, rom kanonproeqti erovnul interesebs daicavda. es yvelaferi<br />

im konstituciis legitimurobis modificirebisa da Sesustebis gareSe<br />

unda momxdariyo, romelic erovnuli plebiscitiT moiwones da romelic CileSi<br />

demokratiis damyarebisa da politikuri warmomadgenlobis arCevnebis<br />

TariRisa da pirobebis SerCevis gegmebs Seicavda.<br />

gordias kvanZi<br />

sul male davrwmundi, rom kerZo investiciebi bevrad ufro praqtikul da<br />

konkretul winadadebebs moiTxovda, vidre sxvadasxva politikuri da iuridiuli<br />

diskusiis monawileTa doqtrinaTa gacvla-gamocvlaa. sinamdvileSi<br />

maTTvis, vinc am seqtorSi investiciebis Cadebas gegmavda, didi mniSvneloba<br />

hqonda imas, Tu ramdenad Zlieri iqneboda koncesiis uflebebi, kerZod, eqspropriaciis<br />

SemTxvevaSi ra iqneboda kompensaciis kriteriumi.


xose pinera, “sakuTrebis ufleba da dovlaTi”<br />

amave <strong>dros</strong>, me ar CaverTe saxelmwi<strong>fo</strong> sakuTrebaSi arsebuli uzarmazari<br />

kompaniis – “kodelkos” sakuTrebis uflebaze gamarTul cxare diskusiebSi, romelic<br />

Ciles spilenZis produqciis daaxloebiT 85 procents awarmoebda da<br />

qveynis eqsportis Zalian did wils flobda. Cemi mxridan es Zalian uadgilo da<br />

arapraqtikuli iqneboda. me aras<strong>dros</strong> vyofilvar “kodelkos” an msgavsi saxelmwi<strong>fo</strong><br />

sawarmos Seqmnis momxre, magram faqti iyo, rom is arsebobda da Tanac<br />

samTamadno warmoebasa da ucxouri gacvlis seqtorSi monopoliis msgavsi<br />

adgili epyra. amitom, Tu gaviTvaliswinebT im gansakuTrebul garemoebebs, ra<br />

garemoebaSic es mTavroba xelisuflebaSi movida da ra garemoebaSic “kodelko”<br />

warmoiqmna, misi privatizeba “saRmrTo oms” gamoiwvevda. es ki Zalian<br />

gaarTulebda progress im problemebTan mimarTebaSi, romelTa gadaWra prioritetuli<br />

iyo CilesTvis.<br />

gacilebiT ufro mniSvnelovani iyo iseTi kanonmdeblobis SemoReba, romelic<br />

axali sabadoebis aRmoCenas da arsebulis gafarToebas Seuwyobda xels da<br />

spilenZis (da sxva sasargeblo wiaRiseulis) kerZo warmoebas gauxsnida gzas im<br />

zomamde, rom gabatonebuli adgili daeWira da axali dovlaTi Seeqmna.<br />

me sul mjera, rom problemis swori identifikacia pirveli mniSvnelovani<br />

nabijia mis gadasaWrelad. kerZo samTo warmoebis ganviTarebis xelSemSlel<br />

“kvanZs” eqspropriaciis SemTxvevaSi saTanado kompensacia warmoadgenda. Tu<br />

bunebrivi resursebiT mdidari qveynebis konfiskaciaTa istorias gaviTvaliswinebT,<br />

kerZo investorisTvis es sasicocxlo sakiTxs warmoadgenda, gansakuTrebiT<br />

CileSi, sadac 1971 wels ucxoelebis sakuTrebaSi arsebuli spilenZis<br />

warmoebis (“Big Copper”-is saxeliT cnobili) konfiskacia moxda.<br />

male im daskvnamde mivedi, rom gordias kvanZis gaxsna, rasac CilesTvis sam-<br />

Tamadno warmoeba warmoadgenda, SeuZlebeli iyo. saWiro iyo misi gakveTa. amis-<br />

Tvis saWiro “xmali” ekonomikuri mecnierebis koncefciaSi vipove. es iyo aqtivebis,<br />

anu kompaniis sufTa naRdi fulis nakadis arsebuli Rirebuleba, rac<br />

konkurentul da gamWvirvale bazarze aqtivebis, anu kompaniis sabazro fasis<br />

gamomxatvelia. Cemi azriT, es sruliad Seesabameboda konstituciis mTel filosofias,<br />

radgan mtkice koncesiis uflebas gansazRvravda, romelsac is uzrunvelyofda.<br />

am kriteriumis ukan martivi axsna imaleboda. nebismier qonebas<br />

— samrewvelo, sameurneo Tu samTamadno kompanias imdeni Rirebuleba aqvs, ramdeni<br />

mogebis warmoqmnac SeuZlia momavalSi (simartivisTvis davuSvaT, rom es<br />

mxolod naRdi fulis Semosavalia). amitom, rac ar unda dajdes mravalsar-<br />

Tuliani avtoparkis mSenebloba samxreT polusze, mas iq araviTari Rirebuleba<br />

ar eqneba. amave <strong>dros</strong>, nebismieri maRazia santiagos centrSi gacilebiT meti<br />

eRireba, vidre misi gaxsna dajdeba. magram momaval mogebas ubralod ver SevkrebT<br />

da SevajamebT, radgan is drois sxvadasxva monakveTSi warmoiqmneba. saWiroa<br />

is axlandeli Sesabamisi saprocento kursiT viangariSoT da Semdeg erTad<br />

SevkriboT. am <strong>fo</strong>rmulis samTamadno warmoebis koncesiis SemTxvevaSi gamosayeneblad<br />

koncesiis uflebaSi Cadebuli unda yofiliyo maRaros eqspluataciis<br />

ufleba. <strong>Cven</strong> swored aseTi kanonproeqti SevadgineT. vinaidan eqspropriacia<br />

mesakuTres momavali eqspluataciis koncesias da naRdi fulis Sovnis<br />

SesaZleblobas arTmevs, koncesiis eqspropriaciiT miyenebuli zarali im naRdi<br />

fulis arsebul Rirebulebas unda udrides, romlis warmoqmnac mas SeuZlia.<br />

samTamadno warmoebis ZiriTadi kanonebis srulad gansazRvrisTvis, samar-<br />

Tliani kompensaciis problemis mTlad logikuri da Tanmimdevruli gadaWris-<br />

Tvis da sakonstitucio sasamarTlos Tanxmobis misaRwevad iseT sakiTxze, rac<br />

adre aras<strong>dros</strong> yofila konstituciuri rigis kanonmdeblobaSi (CemTvis nacnob<br />

arc erT qveyanaSi), saWiro iyo ori sakiTxis didi sizustiT gansazRvra: a) koncesiis<br />

xasiaTi, romelic konstituciur kanons unda daedgina da b) is vadebi, ra<br />

vadiTac koncesiis mflobels koncesiis ufleba eqneboda.<br />

samTamadno warmoebis konstituciuri kanoni<br />

samTamadno warmoebis sakuTrebis amgvari xedva rom realobad qceuliyo,<br />

Cemi adrindeli TanamSromlebi moviwvie dasaqmebisa da socuzrunvelyofis sa-<br />

91


92<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

ministrodan, romlebic adre CemTan erTad muSaobdnen iseT mniSvnelovan<br />

sakiTxebze, rogoric iyo profkavSirebis kanoni da sapensio re<strong>fo</strong>rma. yvela savaraudo<br />

SesaZleblobaTa ganxilvis Semdeg gadawyda, rom samTamadno warmoebis<br />

uflebebis sruli ganmartebisTvis yvelaze Sesaferisi samarTlebrivi instrumenti<br />

ZiriTadi konstituciuri kanoni iyo, rasac TviTon konstitucia moiTxovda.<br />

sabados eqspluataciis koncesia, romelic <strong>Cven</strong> samTamadno warmoebis uflebebis<br />

sruli ganmartebisTvis CavrTeT konstituciur kanonSi, kerZo investoris<br />

garantiebisa da erovnuli interesebis dasacavad saWiro yvela samarTlebriv<br />

atributs Seicavs. <strong>Cven</strong> mas “sruli koncesia” davarqviT, romelmac unda<br />

uzrunvelyos: a) sakuTrebis uflebis dacva. es niSnavs, rom is arsebiTad ukav-<br />

Sirdeba im kanonebs, riTac kerZo sakuTreba xelmZRvanelobs. amis gamo, registrirebul<br />

mflobels SeuZlia Tavisuflad awarmoos misi eqspluatacia da ise<br />

gamoiyenos da gankargos, rogorc saWirod miiCnevs: SeuZlia gayidos, gaaqiraos,<br />

daagiraos an memkvidreebs gadasces. da kidev, eqspropriaciis garda, dauSvebelia<br />

misi CamorTmeva; b) saTanado kompensacia eqspropriaciis nebismieri<br />

aqtis Semdeg. sakuTrebis koncesiidan gamomdinare, eqspropriaciis <strong>dros</strong><br />

kompensaciaSi (naRdi fulis gadaxda, rasac 1980 wlis konstituciis momdevno<br />

kanoni ganapirobebs) unda aisaxos is raodenoba, ra raodenobiTac Semcirdeba<br />

mesakuTris sufTa Rirebuleba, romelsac arsebuli Rirebulebis mixedviT<br />

sufTa naRdi fulis nakadis saxiT miiRebda momavalSi misi eqspluataciis<br />

Sedegad; g) maRaroTa racionaluri muSaobis saSualeba. koncesiis mflobeli<br />

ar eqvemdebareba xelovnurad “gamoyenebis an dakargvis” muxls. mflobels<br />

SeuZlia wiaRiseulis mopoveba sakuTari meTodebis, procesebis, ritmisa da<br />

sawarmoo gegmis mixedviT ganaxorcielos, rasac rTuli da mudmivad cvladi<br />

saerTaSoriso bazris moTxovnebis mixedviT SeimuSavebs. samTamadno warmoeba<br />

arsebuli mTavrobis kontrols ar unda eqvemdebarebodes, radgan is Tavis<br />

mxriv mcdar valdebulebebs daakisrebs an korufciis SesaZleblobis xelSi<br />

Cagdebas Seecdeba; d) mudmivi ufleba. ar arsebobs uflebis CaemorTmevis vada:<br />

koncesiis SenarCuneba mxolod yovelwliur heqtarobriv gadasaxads (“la patente<br />

minera”) eqvemdebareba. moqmedi sabados Tavdapirveli koncesiis vadis Aamowurvisas<br />

koncesiis vadis ganaxlebis procesis SesaZlo politizaciisa da depozitis<br />

“gaukuRmarTebuli” eqspluataciis Tavidan asacileblad Zalian didi<br />

mniSvneloba hqonda mis gadacemas ganusazRvreli vadiT. e) politikuri warmonaqmni<br />

ar aris. misi Seqmna, mudmivi arseboba da dasasruli saxelmwi<strong>fo</strong>s iuridiuli<br />

Stos xelSia da ara sakanonmdeblo an aRmasrulebeli nawilis xelSi. koncesia<br />

samarTlebliv proceduraSi warmoiSoba, sadac mosamarTle sabados aRmoCenis<br />

aqtiT miniWebuli uflebis arsebobas aRiarebs.<br />

1981 wlis 13 agvistos, prezidents warvudgine samTamadno warmoebis kanonebis<br />

konstituciuri kanonproeqti dawvrilebiT axsna-ganmartebiT moxsenebasTan<br />

erTad. moxseneba im wlis dekemberSi gamoqveynda Cem wignSi “samTamadno<br />

warmoebis koncesiis ZiriTadi konstituciuri kanoni” (Editorial Juridica, 1981; Economía<br />

y Sociedad Ltda, 2002). 1981 wlis dekemberSi sakanonmdeblo xelisuflebam (“Junta de<br />

Gobierno”) sabolood moiwona samTamadno warmoebis konstituciuri kanoni. momdevno<br />

dRes andebSi “El Indio”-s maRaros gaxsnisas im velis Tavze, sadac <strong>Cven</strong>i didi<br />

poetesa gabriela mistrali daibada, me sajarod ganvacxade, rom am saqmis gasa-<br />

Rebi kanons Cabarda.<br />

sakonstitucio sasamarTlom mTeli kanonproeqti “sakonstitucio ganxilvis”<br />

process gadaabara, 22 dekembers ki yvelam erTxmad miiRo, rasac gadamwyveti<br />

mniSvneloba hqonda kanonis ucvlelad dasatoveblad. bolos, 1982<br />

wlis 21 ianvars is oficialurad gamoqveynda gazeTSi “Diario Oficial”, rogorc<br />

kanoni nomeri 18.097. samTamadno warmoebis konstituciur kanons gamoqveynebisTanave<br />

mohyva ekonomikuri Sedegebi, Tumca ZalaSi mxolod mas Semdeg<br />

Sevida, rac gazeTSi gamoqveynda Sesabamisi kanoni (samTamadno warmoebis<br />

kodeqsis saxeliT cnobili), romelic mTel rig procedurul sakiTxebs gansazRvravda.<br />

vinaidan samTamadno warmoebis konstituciuri kanoni koncesiis


xose pinera, “sakuTrebis ufleba da dovlaTi”<br />

yvela maxasiaTebels (misi xasiaTi, uflebebi da valdebulebani, xangrZlioba)<br />

gansazRvravda, misi miRebisTanave gamovlinda dadebiTi Sedegebi ekonomikasa<br />

da biznesSi gafarToebuli saZiebo da sawarmoo saqmianobis saxiT. aRsaniSnavia,<br />

rom ZiriTad konstituciur kanonSi nebismieri cvlileba sxdomaze damswre<br />

deputatebisa da senatorebis oTxi meSvidedis kvorums moiTxovs (uwin, 1980<br />

wlis konstituciis Tanaxmad, kvorumi sami mexuTedi iyo, rac 1989 wlis konstituciuri<br />

re<strong>fo</strong>rmiT Semcirda). mas Semdeg, rac samTamadno warmoebis konstituciuri<br />

kanoni miiRes, momdevno sami administraciis xelSi masSi arc erTi<br />

sityva ar Secvlila, miuxedavad imisa, rom Zvelmoduri qristian-demokrati<br />

politikosebi 1983 wlis ekonomikuri da socialuri krizisis <strong>dros</strong> ukiduresad<br />

usamarTlo kampanias eweodnen mis winaaRmdeg.<br />

amgvarad, CileSi maRaroebis sakuTrebis uflebebTan dakavSirebuli gaurkvevlobis<br />

dekada dasrulda (1970-iani wlebi) da Ciles ekonomikis mTavar seqtorSi<br />

investiciebis, dasaqmebis da ganviTarebis axali horizonti gadaiSala.<br />

am kanonma sxva qveynebsac daanaxva, rom arsebobs gza, riTac saxelmwi<strong>fo</strong> sakuTreba<br />

nominaluri gaxdeba, rac maT “sruli koncesiis” sakuTrebis mtkice<br />

uflebasTan Tavsebad konstituciebSi weria, da riTac kerZo mewarmeobis sa-<br />

SualebiT dovlaTis Seqmnis axali asparezi gadaiSleba.<br />

kargi strategia, kargi politika<br />

“rogor iqmneba dovlaTi?” an sxva sityvebiT: “raSi mdgomareobs simdidris<br />

saidumlo?” am fundamentur kiTxvaze pasuxis gacemisas vlindeba mTavrobis,<br />

anu saxelmwi<strong>fo</strong> moxeleTa ekonomikuri da politikuri xedvis logikuroba.<br />

<strong>Cven</strong>i pasuxi am kiTxvaze samTamadno warmoebis konstituciuri kanoni iyo,<br />

romelmac qveynis yvelaze did da politikurad yvelaze mgrZnobiare sferoSi<br />

namdvili sakuTrebis ufleba Seqmna. am kanonis miRebisTanave Sinaurma Tu ucxoelma<br />

investorebma gaiges, rom CileSi kerZo sakuTrebam sruli garantiebi<br />

miiRo.<br />

1973-80 wlebSi mimdinare aRmoCenebisa da ekonomikuri liberalizaciis<br />

procesebma a<strong>Cven</strong>a, rom Ciles ganviTarebis axali strategia realisturi mikroekonomikuri<br />

politikisa da Tavisufali bazris ekonomikur principebs<br />

emsaxureba.<br />

axla msurs davamtkicoT, rom qonebis sruli sakuTrebis uflebam SesaZlebeli<br />

gaxada samTamadno warmoebis uprecedento gafarToeba da amiT didi<br />

dovlaTis Seqmna.<br />

Sedegebi gvi<strong>Cven</strong>ebs, rom samTamadno seqtoris SemTxvevaSi dovlaTis Seqmnis<br />

saidumlo Tvisufali bazris ekonomikur CarCoebSi moqmedi konstituciuri<br />

kanoni iyo. man ganapiroba, rom bolo 20 wlis manZilze CileSi spilenZis<br />

warmoeba TiTqmis xuTjer da spilenZis kerZo warmoeba Teqvsmetjer gaizarda.<br />

axla Cile spilenZis erT-erTi udidesi mwarmoebelia msoflioSi, romelic weliwadSi<br />

xuT milion tona spilenZs awarmoebs, rac globaluri warmoebis 35<br />

procents Seadgens. amas garda, Cile bunebrivi nitratebis, iodisa da liTiumis<br />

udidesi mwarmoebelia msoflioSi, meore adgilzea molibdenis, mexuTeze vercxlis<br />

da mecameteze oqros warmoebiT.<br />

pirvelad moxda, rom Cilelma mewarmeebma didi investiciebi Cades am seqtorSi<br />

da ucxouri investiciebis uzarmazari nakadi — 20 000 milioni<br />

amerikuli dolari Semovida uSualod samTamadno warmoebaSi Casadebad.<br />

yvela es faqtori erTad qmnis potenciuri simdidris, axali da produqtiuli<br />

dasaqmebis, Zvirfasi teqnologiebis danergvis, mTeli rigi gadasaxadebis<br />

gadaxdis SesaZleblobas da stimuls aZlevs mniSvnelovani investiciebis<br />

Cadebas warmoebis da momsaxurebis sxvadasxva sferoebSi, rogoric<br />

aris energomomarageba, transporti, wyalmomarageba, portebi, gzebi, manqanebi<br />

da sxva mravali.<br />

miuxedavad Tavdapirveli sirTuleebisa, samTamadno warmoebis konstituciur<br />

kanonSi Zalumad asaxulma sakuTrebis xelSeuxebelobis ideam inteleq-<br />

93


94<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

tualuri safuZveli gaamyara, rasac saxelmwi<strong>fo</strong> sakuTrebaSi arsebuli didi<br />

kompaniebis Semdgomi privatizacia eyrdnoba, gansakuTrebiT telekomunikaciasa<br />

da energoseqtorSi. 1990-ian wlebSi koncesiis sistema infrastruqturis<br />

sferoSic gavrcelda (gzebi, portebi, aeroportebi), romelic tradiciulad<br />

egreT wodebul “saxelmwi<strong>fo</strong> samuSaoebs” ganekuTvneboda da saxelmwi<strong>fo</strong><br />

asrulebda.<br />

Aamavdroulad, samTamadno warmoebis konstituciurma kanonma mniSvnelovani<br />

wvlili Seitana ayvavebuli eris, Tavisufali sazogadoebisa da demokratiuli<br />

politikuri sistemis konsolidaciis saqmeSi. samTamadno warmoebis<br />

konstituciuri kanonis wyalobiT Ciles ekonomika 13 wlis manZilze saSualod<br />

7 procentiT gaizarda, mTeli eris cxovrebis done gaumjobesda, sakuTrebis<br />

ufleba ganmtkicda da 1980 wlis konstituciis Secvla an saTuo interpretacia<br />

saWiro aRar gaxda. imedi maqvs, am Zalisxmevis Sedegad cxadi gaxda, rom, rogorc<br />

bevri acxadebs, namdvili politika “SesaZlebloba” ki ar aris, aramed is,<br />

rac qveynis progresisa da potencialis gamosavlenad saWiro “aucileblobas<br />

SesaZleblad aqcevs”.


gamoqveynda 2002 wels<br />

konfiskatoruli deflacia: argentina<br />

rCeuli finansuri mimomxilvelebi, politologebi, federaluri xelisufleba<br />

da makroekonomistTa nawilic ki, panikiT arian Sepyrobilni, radgan SeniSnes,<br />

rom bolo xuTi Tvis manZilze amerikis SeerTebuli Statebis ekonomikas<br />

fasebis deflacia siosaviT msubuqad arxevs. magram, is faqti, rom argentinaSi<br />

konfiskatoruli deflaciis qariSxali boboqrobs, maTi yuradRebis miRma<br />

darCa.<br />

konfiskatoruli deflacia deflaciis gansakuTrebul kategorias warmoadgens.<br />

mMas politikuri xelisufleba mimdinare sabanko-sakredito deflaciis<br />

SesaCereblad axvevs Tavs ekonomikas, rac, nawilobriv, sabanko rezervebze<br />

agebul arajansaR finansur sistemas likvidaciiT emuqreba. konfiskatoruli<br />

deflacia bankis meanabreebis mier maT mimdinare da Semnaxvel depozitebze<br />

Senaxul naRd fulze qonebrivi uflebis dakargvas niSnavs.<br />

amJamad argentinaSi arsebuli viTareba konfiskatoruli deflaciis aSkara<br />

magaliTia. 1992 wels, hiperinflaciis kidev erTi dartymis Semdeg, argentinam<br />

Tavisi axali valuta _ peso _ SeerTebuli Statebis dolars miaba kursiT:<br />

1 dolari _ 1 peso. pPeso-dolaris fiqsirebuli kursis am saxiT Sesanar-<br />

Cuneblad argentinis centraluri banki dapirebas iZleoda, rom pirvelive<br />

moTxovnisTanave Tavisuflad gadacvlida pesos dolarebze, an pesos banknotebsa<br />

da komerciul bankebSi arsebul pesos depozitebs 100 procentiT uzrunvelyofda<br />

dolaris rezervebiT.<br />

samwuxarod, am gegmam, romelic saerTaSoriso kreditorebs sarwmunod e<strong>Cven</strong>ebodaT,<br />

radgan is saerTaSoriso savaluto <strong>fo</strong>ndma moiwona da farulad misi<br />

Tavdebobis garantias Seicavda, sabanko kreditis masiuri da inflaciuri eqspansia<br />

ver aRkveTa. rodesac investiciebSi Cadebuli dolarebi qveyanaSi didi<br />

raodenobiT dagrovda, maT centralur bankamde miaRwies da mas komerciuli<br />

bankebisTvis xelmisawvdomi rezervebis gazrdis saSualeba misces. Tavis mxriv,<br />

komerciulma bankebma, rogorc nawilobrivi rezervirebis praqtikis mqone institutebma,<br />

mogvianebiT, TiToeuli axlad Semosuli dolarisa Tu pesos depozitebis<br />

xarjze SeTanxmebulad moaxdines sabanko kreditis inflacia.<br />

amgvarad, 1991 wlidan 1994 wlis CaTvliT, argentinis fulis masa (M1) weliwadSi<br />

saSualod 60 procentiT izrdeboda 1 . 1995 wlisTvis fulis masa 5 procentze<br />

ufro naklebs Seadgenda, magram 1996 wels 15 procentamde, xolo 1997 wels<br />

ki TiTqmis 20 procentamde gaizarda. 1998 wels, rodesac sasaqonlo fasebis inflaciis<br />

Sedegad peso realurad mkveTrad gaufasurda da ucxoelma investorebma<br />

swrafad dakarges rwmena, rom pesos devalvacia aRar moxdeboda, dolaris<br />

Semodineba Sewyda da inflaciuri bumi avismomaswaveblad SeCerda, radgan<br />

amave periodSi fulis masa daaxloebiT 1 procentiT gaizarda da ekonomika<br />

krizisSi Cavarda. 1999 wels fulis masis zrda odnav negatiuri iyo, 2000 wels<br />

ki igi TiTqmis 20 procentiT Semcirda.<br />

2001 wlis ivnisis CaTvliT fulis masis wliuri done orniSna cifriT ganagrZobda<br />

klebas. 2001 wels adgilobrivma meanabreebma sabanko sistemisadmi<br />

ndoba dakarges da sabanko kreditis seriozuli deflacia daiwyo _ sabanko<br />

sistemam depozitebis 17 procenti, anu 14,5 miliardi dolari dakarga.<br />

95<br />

jozef salerno<br />

feisis universitetis ekonomikis profesori. mizesis institutis<br />

ufrosi mecnieri muSaki da yovelkvartaluri Jurnal “avstriuli<br />

ekonomikis” redaqtori<br />

1. Frank Shostak, Ord Minnett Jardine Fleming Futures Daily Report (July 20, 2001)<br />

Targmna babilina axobaZem


96<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

mxolod 2001 wlis 30 noembers, paraskev dRes, argentinis bankebidan depozitorebma<br />

700 milionidan 2 miliard dolaramde (sxvadasxva monacemebiT) gaitanes.<br />

jer kidev paraskevamde, centralur banks 70 miliardi dolaris ekvivalenti<br />

dolarisa da konvertirebadi pesos depozitebis dasafarad mxolod 5,5<br />

miliardi dolaris maragi hqonda.<br />

Seqmnili viTarebis gamo, SabaTs, 1 dekembers, prezidentma fernando de la<br />

ruam da ekonomikis ministrma domingo kavaliom finansuri sistemis dasacavad<br />

da dolarze mibmuli kursis SesanarCuneblad iseTi strategia airCies, romelsac<br />

konfiskatoruli deflacia SeiZleba ewodos. kerZod, maT bankidan fulis<br />

gatana SezRudes. momdevno 90 dRis ganmavlobaSi TiTo meanabres bankidan<br />

kviraSi mxolod 250 dolaris gatana SeeZlo. 1000 dolarze meti naRdi fulis<br />

ucxouri transferebic mkacrad iyo SezRuduli. yvelas ekrZaleboda gemiT an<br />

TviTmfrinaviT naRdi fulis qveynidan gatana.<br />

bolos, bankebs sesxebis pesoTi gacemis uflebas aRar aZlevdnen, mxolod<br />

dolarSi unda gaecaT. dolari ki Zalian cota iyo. meanabreebs angariSsworebisTvis<br />

sabanko depozitebis gamoyeneba CekiT an sadebeto baraTebiT mainc<br />

SeeZloT, magram es politika mZime dartyma iyo Raribi argentinelebisTvis,<br />

romlebsac arc sadebeto da arc sakredito baraTebi ar gaaCndaT. isini umTavresad<br />

iseT depozitebs flobdnen, rasac CekiT ver gamoiyenebdnen.<br />

rogorc mosalodneli iyo, kavalios mkacrma da saSiSma konfiskatorulma<br />

deflaciam mZime dartyma miayena naRdi fuliT warmoebul biznessac da, erTerTi<br />

cnobis Tanaxmad, “sacalo vaWrobis paralizeba” 2 gamoiwvia. aman kidev<br />

ufro gaauaresa viTareba da male amboxi daiwyo, rasac, sabolood, 27 adamianis<br />

sicocxle Seewira da kerZo biznesis milionobiT dolaris zarali mohyva. am<br />

movlenebma sagangebo mdgomareobis gamocxadeba ganapiroba da, bolos, prezidenti<br />

de la rua iZulebuli gaxda vadamde ori wliT adre gadamdgariyo.<br />

6 ianvars argentinis mTavrobam, axla ukve prezident eduardo dualdes da<br />

ekonomikis ministris xorxe remes lenikovis meTaurobiT, aRiara, rom fiqsirebuli<br />

kursis SenarCuneba aRar SeeZlo da pesos 30 procentiani devalvacia<br />

ganaxorciela. axali kursiT 1 dolari 1,40 pesos gautolda.N magram es kursi<br />

realur viTarebas ar asaxavda _ realurad peso kidev ufro gaufasurebuli<br />

iyo, radgan ASav bazarze dolari gacilebiT Zviri Rirda.<br />

argentinis mTavroba amas mixvda, magram nacvlad imisa, rom winare inflaciisa<br />

da pesosadmi ndobis dakargvis Sedegad miRebuli viTareba eRiarebina da<br />

pesos oficialuri gacvliTi kursi realuris adekvaturi gaexada, ekonomikaze<br />

adre Tavsmoxveuli konfiskatoruli deflacia kidev ufro gaaZliera. mTavrobam<br />

3 000 dolarze zeviT yvela Semnaxveli angariSi gayina, rac, sul cota, 67<br />

miliard dolar sabanko depozits moicavda, romlidanac erTi mesamedi _ 43,5<br />

miliardi dolarebSi, xolo danarCeni pesos saxiT iyo ganTavsebuli.<br />

meanabreebs, visac angariSze 5000 dolarze meti ar hqonda, am gadawyvetilebidan<br />

erTi wlis Semdeg, 12 Tvis manZilze, nawil-nawil SeeZloT naRdi fulis<br />

gatana, xolo isini, visi depozitic ufro met Tanxas Seadgenda, fulis<br />

ganaRdebas 2003 wlis seqtembramde ver SeZlebdnen, mere ki mxolod nawilnawil<br />

miiRebdnen ori wlis manZilze. ufro liberalurad moeqcnen pesos depozitebs,<br />

romelTa Rirebuleba dolarTan mimarTebaSi erTi mesamediT Semcirda<br />

da, <strong>savaraudod</strong>, morigi devalvaciis safrTxe emuqreboda. meanabreebs TavianTi<br />

depozitebis gamotanis ufleba ori Tvis Semdeg miecaT, magram nawil-nawil.<br />

erT-erTi cnobis Tanaxmad, am periodis manZilze “iseTi martivi sabanko transaqciebi,<br />

rogoric Cekis ganaRdeba an sakredito baraTiT gadaxdaa, ubralo<br />

argentinelebisTvis xelmiuwvdomeli iyo” 3 .<br />

rogorc mister lenikovma aSkarad aRiara, faqtobrivad, konfiskatoruli<br />

deflaciis es ukanaskneli raundi nawilobrivi sarezervo sistemis gakotrebisgan<br />

damcavi iaraRi iyo. is acxadebda: “Tu bankebi gakotrdeba, veravin<br />

2 Reuters, "Riots and Looting in Argentina as Austerity Plan Bites," The New York Times on the Web, (December 19, 2001).<br />

3 Larry Rohter, "Argentina Is Still Shaky Despite Currency Measures," The New York Times on the Web, (January 11, 2002).


jozef salerno, “konfiskatoruli deflacia: argentina”<br />

veRar gaitans Tavis depozits. arsebuli fuli sakmarisi ar aris yvela meanabris<br />

gasastumreblad“ 4 . sabanko-sakredito deflacia, romlis SeCerebasac<br />

lenikovi cdilobda, mxolod pesos gaufasurebis safrTxes qmnida, xolo konfiskatoruli<br />

deflacia fulad mimoqcevas uqadis mospobas da ekonomikas ukiduresad<br />

araefeqtiani daN primitiuli gacvlisa da izolirebuli warmoebisken<br />

ubiZgebs, rac Sromis sazogadoebriv danawilebas Zirs uTxris.<br />

maSin, rodesac akademiaSi, mediasa da nacionaluri biurokratiis maRal<br />

eSelonebSi arsebobdnen adamianebi, romlebic, deflaciis SiSiT, konfiskatorul<br />

deflaciaze Tvalebs xuWavdnen an mas saimedo “mkacr RonisZiebas”<br />

uwodebdnen, maTgan gansxvavebiT, konfiskatoruli deflaciis mravali rigiTi<br />

msxverpli sworad afasebda momxdars da politikuri elitis saqciels bankebis<br />

Zarcvas uwodebda, rac simarTle iyo.<br />

ramona ruizi, pensioneri feiqari cariel bankomats uyviroda: “Cemi fulia<br />

bankSi, Cemi!” 5 . erTi daudgeneli vinaobis qali ki mTavrobis warmomadgenels<br />

eCxubeboda: “rogor bedavT Cemi danazogis warTmevas?” xose valensuela, argentineli<br />

gamyidveli, amtkicebda: “es igivea, rom jibidan fuli amogacalon” 6 .<br />

erTi argentineli biznesmeni gamwarebuli yviroda: “<strong>Cven</strong>i Tavisufleba fexqveS<br />

iTeleba... vgrZnob, rom Cemi samoqalaqo uflebebi, Cemi kerZo sakuTrebis ufleba<br />

irRveva” 7 . bolos, argentinis profkavSirebis xelmZRvanelobamac ki mkacrad<br />

gaakritika “eris danazogebis mitacebis” aseTi politika 8 .<br />

samwuxarod, argentinis bankis bedSavi meanabreebisTvis saqme ufro gar-<br />

Tulda. 1 ianvars prezidenti dualde, rodesac Tavisi movaleobis Sesrulebas<br />

Seudga, sajarod dapirda xalxs, rom bankebi kontraqtiT nakisr valdebulebebs<br />

Seasrulebda da dolaris depozitebs dolariTve gascemda, magram ianvris<br />

bolos man ganacxada, rom bankebs ufleba hqonda yvela saxis depoziti pesoTi<br />

gaeca. gamomdinare iqidan, rom im droisTvis Tavisufal bazarze peso dolar-<br />

Tan mimarTebaSi ukve 40 procentiT iyo gaufasurebuli, es niSnavda, rom daaxloebiT<br />

16 miliardi dolaris msyidvelobiTi unaris ekvivalenti dolaris depozitebis<br />

mqone meanabreebidan bankebze gadadioda 9 .<br />

raki konfiskatoruli deflacia kvlav moqmedebda da meanabreebs sakuTari<br />

qonebis ukan dabruneba ar SeeZloT, maTi zarali miT ufro izrdeboda, rac<br />

ufro ufasurdeboda peso. sabednierod, paraskevs, 1 Tebervals, argentinis<br />

uzenaesma sasamarTlom STambeWdavi da riskiani nabiji gadadga meanabreebis<br />

sasargeblod, rodesac erTsulovnad daadgina (xuTiT nulze, samma Tavi<br />

Seikava), rom sabanko gayinvebi arakonstituciuri iyo, argumentebad ki is<br />

faqtebi moiSvelia, rom is kerZo sakuTrebaze konstituciur uflebebs<br />

“arRvevda”. aman gza gauxsna sabanko-sakredito deflacias, rac Zalian saWiro<br />

iyo 10 .<br />

SabaTs, 2 Tebervals, dualde, romlis mdgomareobac ukve Seryeuli iyo, televiziiT<br />

gamovida da ganacxada, rom sasamarTlo gadawyvetilebis miuxedavad,<br />

momdevno orSabaT-samSabaTs bankebi ar imuSavebda. gaRizianebuli da aRS<strong>fo</strong>Tebuli<br />

saSualo klasi xmauriT gamovida quCaSi. “Zirs yvela politikosi”, “dagvibruneT<br />

<strong>Cven</strong>i fuli”, yvirodnen isini 11 . magram dualde swrafad moego gons da<br />

orSabaTs demonstraciulad gamosca administraciuli dadgenileba 180 dRiT<br />

SeeCerebinaT yvela iuridiuli gadawyvetileba sabanko depozitebis gayinvis<br />

Sesaxeb, paralelurad ki kongresSi Tavis mokavSireebs “viTomda korufciisa<br />

4 I bid.<br />

5 Anthony Faiola, "Argentina Restricts Bank Withdrawals," washingtonpost.com (December 2, 2001), p. A30.<br />

6 David Luhnow, "Argentina Intensifies Defense of Peso-Dollar Link," The Wall Street Journal (December 3, 2001), p. A15.<br />

7 Knight Ridder Newspapers, "Argentina in Cash Chaos: Government Orders Use of Debit Cards over Currency," arizonarepublic.com<br />

(December 6, 2001).<br />

8 Faiola, "Argentina Restricts Bank Withdrawals."<br />

9 Marc Lifsher and John Hechinger, "Argentina Will Pay Bank Deposits in Pesos," The Wall Street Journal (January 21, 2002), p. A2<br />

10 Mayra Pertossi, "Argentine Bank Freeze Deemed Illegal," Associated Press (February 1, 2001), dailynews.yahoo.com<br />

11 BBC News, "Argentina `on brink of anarchy,' " (February 2, 2002), news.bbc.co.uk..<br />

97


98<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

da uvargisobisTvis” urCi uzenaesi sasamarTlos impiCmentis procesis daCqareba<br />

daavala 12 .<br />

aseT SemTxvevaSi argentinis mTavrobis erTaderTi swori da efeqtiani gadawyvetileba<br />

iqneboda, rom mas Seqmnili realoba eRiarebina da Tavisi politika<br />

amis Sesabamisad Seecvala. realoba ki is iyo, rom sabanko depozitebi<br />

aRar (da arc aras<strong>dros</strong>) warmoadgenda realuri pesosa da dolarebis mimarT nominaluri<br />

Rirebulebis mqone qonebriv valdebulebebs zemoT aRniSnuli fiqsirebuli<br />

kursiT. nawilobrivi rezervebis sabanko sistemaSi aRar arsebobda<br />

valutis is raodenoba, rom depozitebi daefara.<br />

ekonomikur realobaSi, bankis depozitebi sesxsa da sainvesticio<br />

portfelze, maT Soris, naRdi fulis maragze uflebas niSnavs. amitom, yoveli<br />

banki dauyovnebliv unda gadaeces mis meanabreebs, anu erToblivi<br />

mmarTvelobis <strong>fo</strong>ndad unda gardaiqmnas. erToblivi mmarTvelobis <strong>fo</strong>ndSi<br />

sakuTrebis ufleba, anu ”qonebrivi wili” misi winamorbedi institutis<br />

sadepozito balansis mixedviT unda ganawildes yofil meanabreebs Soris.<br />

amas Sedegad sabanko kreditis deflacia mohyveba, rac fulis masis erTjerad,<br />

swraf da mkveTr Semcirebas gamoiwvevs da savaluto bazris donemde daiyvans,<br />

rac xalxis xelSi da bankebSi arsebuli pesosa da dolaris rezervebis toli<br />

iqneba.<br />

marTalia, nominaluri Rirebuleba da xelfasis done mkveTrad daiwevs, magram<br />

pesos Rirebuleba Sesabamisad gamyardeba, valutis gacvla da brunva aRdgeba<br />

da resursebisa da qonebrivi uflebebis ganawilebas isev sabazro procesebi<br />

warmarTavs.<br />

12 Michelle Wallin and Jonathan Karp, "In Argentina, It's Duhalde against Judges," The Wall Street Journal (February 5, 2002), p. A12.


gamoqveynda 2002 wels<br />

laTinuri amerika: dRis wesrigSia Tavisufleba<br />

yvelaferi, rasac <strong>fo</strong>ndi “heriTiji” akeTebs, Tavisuflebas emsaxureba _<br />

Tavisufali vaWrobisa da ufro farTo ekonomikuri da politikuri<br />

uflebebisTvis brZolidan dawyebuli da Tavisuflebis mowodebiT<br />

damTavrebuli.<br />

dRes <strong>Cven</strong>i stumaria Tavisuflebis saerTaSoriso kampaniis erT-erTi udidesi<br />

mxardamWeri, espaneTis yofili prezidenti xose maria aznari.<br />

Tavis klasikur nawarmoebSi, “ana kareninaSi” tolstoi ambobs: ”yoveli bednieri<br />

ojaxi erTnairad bednieria, magram yoveli ubeduri ojaxi Taviseburad<br />

ubeduria”. yvela didebuli lideric aseve Taviseburad “didebulia”, magram<br />

ori ram yvelas saerTo aqvs: gambedaoba da Tavisi saqmisadmi pasuxismgeblobis<br />

grZnoba.<br />

prezidenti aznari iseT pasuxismgeblobas grZnobda Tavisi saqmisadmi, rom<br />

kvleviTi centris idiliuri cxovreba miatova da politikaSi gadavida. Tavisi<br />

politikuri karieris manZilze is mgznebared iltvoda ara marto arCevnebis<br />

mosagebad, aramed Tavisi qveynis da mTeli msoflios ukeTesobisken Sesacvlelad.<br />

rac Seexeba mis simamaces, SemiZlia faqtebi davasaxelo, rom im saqmis dasacavad,<br />

risic mas swamda, teroristebsac ki uSiSrad xvdeboda. mas politikuri<br />

gambedaobac eyo da erayis omis dawyebisas SeerTebuli Statebisa da GgaerTianebuli<br />

same<strong>fo</strong>s politika gaakritika, miuxedavad imisa, rom mis qveyanaSi es politikurad<br />

arapopularuli iyo.<br />

misi aseTi politikuri gambedaoba margaret tetCersa da ronald reigans<br />

magonebs, im or liders, romlebic kritikisda miuxedavad win miiwevdnen, imitom<br />

rom Tavisuflebaze ocnebobdnen da Zalac SeswevdaT mis dasacavad.<br />

tetCerisa da reiganis msgavsad, prezidentma aznarma realur Sedegebs miaRwia.<br />

1996 wels, rodesac is espaneTis prezidenti gaxda, umuSevrobisgan paralizebuli<br />

ekonomika da mSp-s 6 procentiani deficiti miiRo memkvidreobad. mis<br />

mier ganaxorcielebuli re<strong>fo</strong>rmis Semdeg, rac gadasaxadebis Semcirebasac gulisxmobda,<br />

ekonomika win wavida.<br />

misi prezidentobis rva wlis manZilze 5 milioni samuSao adgili Seiqmna,<br />

mSp 68 procentiT gaizarda da deficiti TandaTan Semcirda. 2002 wels man<br />

biujetis dabalanseba SeZlo da espaneTis ekonomikam msoflios udides<br />

ekonomikaTa Soris rigiT merve adgili daikava. man “Tavisufali bazris<br />

revolucioneris” saxeli moipova msoflioSi da xalxis axlobel da sayvarel<br />

adamianad iqca. mas Semdeg, rac 2004 wels prezidentma aznarma posti datova,<br />

globaluri TavisuflebisTvis brZolas miuZRvna sakuTari moRvaweoba da<br />

samuSaod dabrunda Tavisive daarsebul samecniero centrSi — “socialuri<br />

kvlevisa da analizis <strong>fo</strong>ndSi”, romelic Tavisufali bazris ideis xelSewyobas<br />

isaxavda miznad. iq muSaobis procesSi prezidentma aznarma mTeli rigi<br />

strategiuli gegmebi SeimuSava msoflioSi Tavisufali sazogadoebis<br />

Camoyalibebis xelSesawyobad.<br />

erT-erTi maTgani natos aliansis gaZlierebas da “atlantikis Tavisufali<br />

sivrcis” Seqmnas iTvaliswinebs SeerTebul Statebsa da evrokavSiris qveynebs<br />

99<br />

xose maria aznari<br />

Targmna babilina axobaZem<br />

espaneTis premier-ministri 1996-2004 wlebSi. 2004 wlidan<br />

sazogadoebriv mecnierebaTa kvlevis <strong>fo</strong>ndis Tavmjdomare. News<br />

corporation-is direqtorTa sabWos Tavmjdomare


100<br />

xose maria aznari, “laTinuri amerika: dRis wesrigSia Tavisufleba ”<br />

Soris Tavisufali vaWrobisTvis. mTeli rigi sxva gegmebia SeerTebul Statebsa<br />

da laTinur amerikas Soris barierebis mosaxsnelad.<br />

prezident aznars sjera, da mec masTan erTad, rom laTinuri amerika calke<br />

regionad ki ar unda ganixilebodes, aramed dasavleTis Semadgenel nawilad.<br />

dasavleTi mxolod geografiuli cneba ki ar aris, aramed ufro meti. es aris<br />

Tavisuflebis principebze agebuli saerTo Rirebulebebisa da saerTo principebis<br />

sistema.<br />

prezidenti aznari jorjTaunis universitetis damsaxurebuli mecnieria,<br />

sadac is Tanamedrove evropis politikis kurss kiTxulobs da TviTonac aqtiurad<br />

aris Cabmuli politikaSi. is aris qristianul-demokratiuli internacionalis<br />

Tavmjdomare, agreTve espaneTis saxalxo partiis (Partido Popular)<br />

prezidenti.<br />

— qalbatonebo da batonebo, mivesalmoT xose maria aznars.<br />

profesori kim r. holmzi. <strong>fo</strong>ndis vice-prezidenti<br />

batonebo da qalbatonebo,<br />

gadawyvetili maqvs erT mSvenier dRes Cemi memuarebi gamovaqveyno. dRes<br />

bevrs verafers getyviT mis Sesaxeb (imedi maqvs ramdenime egzemplari<br />

gaiyideba), magram rodesac es dRe dadgeba, darwmunebuli brZandebodeT, rom<br />

Cems memuarebSi aucileblad SexvdebiT <strong>fo</strong>ndi “heriTijis” saxels.<br />

1989 wels, rodesac “socialuri kvlevisa da analizis <strong>fo</strong>ndi” davaarseT,<br />

modeli “heriTijis” <strong>fo</strong>ndidan aviReT. im adamianebis STagonebis wyaro, vinc<br />

arCevnebis sistemis dagegmvaSi damexmara, am <strong>fo</strong>ndis mier gamocemuli naSromi<br />

“lideris mandati” iyo. SemiZlia dagarwmunoT, rom <strong>Cven</strong>i mmarTvelobis rva<br />

wlis manZilze, ar dagvviwyebia, rom milionobiT espanelis ukeTesi momavlis<br />

imedi ar unda gagvecruebina.<br />

madlobeli var, rom “heriTijis” <strong>fo</strong>ndma dRes aq, TqvenTan momiwvia. vsargeblob<br />

SemTxveviT da msurs sajarod gamovTqva aRtaceba da madliereba am<br />

<strong>fo</strong>ndis mimarT mis mier Tavisuflebisa da demokratiis ideebisa da Rirebulebebis<br />

dasacadad gaweuli muSaobisTvis.<br />

dRes <strong>Cven</strong> aq intensiuri muSaobis Sedegad Seqmnili naSromis prezentaciaze<br />

SevikribeT. es naSromi atlantis okeanis orive mxares mcxovrebi mravali adamianisa<br />

da institutis TanamSromlobis Sedegia, im xalxis TanamSromlobis Sedegi,<br />

visac <strong>Cven</strong>saviT swams, rom progresi Tavisuflebas moaqvs. yvela es adamiani<br />

Tavisuflebasa da dasavlur principebsa da Rirebulebebs emsaxureba.<br />

ratom warmoadgina “socialuri kvlevisa da analizis <strong>fo</strong>ndma” moxseneba<br />

laTinuri amerikis Sesaxeb maincdamainc axla da maincdamainc aq, filadelfiaSi,<br />

sadac <strong>Cven</strong>i megobrebi <strong>fo</strong>ndi “heriTijis” 30-e yovelwliur Sekrebaze<br />

(resurs banki), movidnen? Sevecdebi mokled agixsnaT.<br />

<strong>Cven</strong> gvwams dasavluri Rirebulebebis. es universaluri Rirebulebebia,<br />

romelic pirovnebis, rogorc Tavisufali da pasuxismgeblobis mqone adamianis,<br />

specifikur gagebas eyrdnoba. misi Rirseba da fundamenturi uflebebi<br />

nebismier politikur sistemaze maRla dgas. demokratia, kanonis uzenaesoba,<br />

adamianis uflebebi da pirovnebis Tavisufleba es is principebia, rasac dasavleTi<br />

eyrdnoba. dasavleTis fesvebi Sors — berZnul-romaul, iudeurqristianul<br />

memkvidreobamde midis. dasavleTma Sva ganmanaTlebloba da axla<br />

sabazro ekonomikis wyalobiT yvavis. dasavleTi mxolod geografiuli cneba ki<br />

ar aris, aramed Rirebulebebis sistema. es Rirebulebebi dasavleTSi iSva,<br />

magram uni-versaluria, radgan adamianur Rirsebas eyrdnoba.<br />

<strong>Cven</strong> gvjera kanonis winaSe Tanasworobis. amitomac vakritikebT diskriminacias.<br />

<strong>Cven</strong> mtkiced gvwams, rom qalebs iseTive uflebebi aqvT, rogoric mamakacebs,<br />

amitom vicavT maT uflebebs yvela qveyanaSi, ganurCevlad imisa Tu romel<br />

religias aRiareben isini. <strong>Cven</strong>i azriT, korufcia miuRebelia <strong>Cven</strong> qveynebSi.


Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

amitom, mas laTinur amerikaSic unda vebrZoloT, radgan is siRatakis erTerTi<br />

mizezia. filadelfiaSi, londonsa Tu madridSi <strong>Cven</strong> damoukidebeli sasamarTloTi,<br />

sityvisa da religiis TavisuflebiT vsargeblobT. <strong>Cven</strong> es Tavisufleba<br />

karakassa da havanaSic unda davicvaT da xeli SevuwyoT.<br />

kubaze saubrisas unda aRvniSno, rom <strong>Cven</strong> naxevarsferoze kuba anomalias<br />

warmoadgens. amitom, aras<strong>dros</strong> ar unda SevwyvitoT brZola kubelebis gasa-<br />

Tavisufleblad da aras<strong>dros</strong> ar unda daviviwyoT is adamianebi, romlebic am<br />

kunZulze TavisuflebisTvis ibrZvian.<br />

<strong>Cven</strong> demokratiuli gardaqmna gvsurs da ara tiraniis gagrZeleba. me kubis-<br />

Tvis igive msurs, rac Cemi qveynisTvis: Tavisufleba, demokratia da progresi.<br />

berlinis kedeli ronald reiganis, margaret tetCeris, papi ioane pavle meoris<br />

msgavsi adamianebis gambedaobis, simtkicisa da msoflmxedvelobis wyalobiT<br />

daingra. kubaSic igive moxdeba.<br />

Cemi dRevandeli gamosvlis ZiriTadi Temebia:<br />

laTinurma amerikam gadawyvetileba unda miiRos: man an Ria samyarosken,<br />

demokratiisa da adamianis uflebebisa da kanonis uzenaesobisken mimavali<br />

gza unda airCios, an Ria, Tavisufali da perspeqtiuli sazogadoebis<br />

nacvlad XXI saukunis socializis gzas daadges.<br />

droa, laTinurma amerikam ideuri iaraRi gamoiyenos da pirvel gzas daadges,<br />

keTildReobis, Tvisuflebis da demokratiisken mimaval gzas.<br />

dRevandeli msoflios gadasaxedidan <strong>Cven</strong>i Rirebulebebisa da Tavisuflebis<br />

gadasarCenad gadamwyveti mniSvneloba aqvs laTinuri amerikis<br />

mWidrod dakavSirebas dasavleTTan.<br />

vaWroba Tavisuflebisa da progresis mSvenieri iaraRia. droa, amerikasa<br />

da evropas Soris vaWrobisTvis “atlantikis Tavisufali sivrce” Seiqmnas,<br />

romelic yvelasTvis Ria iqneba.<br />

dasavluri fesvebi<br />

es naSromi — “laTinuri amerika: dRis wesrigSia Tavisufleba” — erTaderT<br />

naTel wanamZRvars eyrdnoba: laTinuri amerika dasavleTis ganuyofeli<br />

nawilia.<br />

dRes am WeSmaritebas Ria da Tavisufali sazogadoebis mtrebi uaryofen.<br />

arseboben Zalebi, romlebic cdiloben mTeli es regioni progresul msoflios<br />

moswyviton da danarCen Tavisufal samyaros daupirispiron. zogierTebi evropasa<br />

da SeerTebul StatebSic uaryofen laTinuri amerikis dasavlur fesvebs.<br />

es saSiSi tendenciaa da mas unda vebrZoloT.<br />

amave <strong>dros</strong>, <strong>Cven</strong> gvjera, rom ideas didi mniSvneloba aqvs. darwmunebuli<br />

varT, rom Tavisuflebis idea Sedegs gamoiRebs. naSromi “laTinuri amerika:<br />

dRis wesrigSia Tavisufleba” ramdenime ideas gvTavazobs im mTavar problemeb-<br />

Tan sabrZolvelad, rac am regions emuqreba da rac mis ganviTarebas aferxebs.<br />

<strong>Cven</strong> gvjera, rom Tavisuflebisa da demokratiis ZalmosilebiT laTinuri<br />

amerika SeZlebs Tavisi adgili daimkvi<strong>dros</strong> msoflios wamyvan demokratiul da<br />

Tavisufal qveynebs Soris.<br />

Tanamedrove gadasaxedidan <strong>Cven</strong>i Rirebulebebisa da Tavisuflebis SesanarCuneblad<br />

gadamwyveti mniSvneloba aqvs laTinuri amerikis mWidrod dakav-<br />

Sirebas dasavleTTan.<br />

es evropisa da SeerTebuli Statebis saerTo interesebSi unda Sediodes da<br />

saerTo mizans unda warmoadgendes.<br />

ramdenad efeqtiani iqneba laTinuri amerikis dakavSireba dasavleTTan,<br />

upirveles yovlisa, TviT laTinoamerikeli xalxis nebazea damokidebuli. Tumca,<br />

laTinuri amerikis mowinave demokratiul qveyanaTa jgufSi gaerTianebisTvis<br />

mTavari mokavSireebisa da partniorebis aqtiur muSaobasac aranaklebi<br />

mniSvneloba aqvs.<br />

101


102<br />

xose maria aznari, “laTinuri amerika: dRis wesrigSia Tavisufleba ”<br />

perspeqtiuli gzis arCeva<br />

istoria mowmobs, rom laTinur amerikas unari Seswevs keTildReobisa da<br />

Tavisuflebis iseT dones miaRwios, rac ganviTarebuli qveynebis umravlesobas<br />

axasiaTebs. dRes laTinurma amerikam gadawyvetileba unda miiRos. mas ori gza<br />

aqvs xsnili da orive sapirispiro mimarTulebiT midis.<br />

erTi gza Ria samyarosaken, demokratiis, Tavisuflebis da kanonis uzenaesobisken<br />

midis. es is gzaa, romelic warmatebulma qveynebma gaiares. es aris<br />

investiciebis mozidvis, biznesis ganviTarebis, samuSao adgilebis Seqmnis da<br />

siRaribis daZlevis gza. es gza xalxs karg SesaZleblobebsa da perspeqtivebs<br />

hpirdeba. mokled es gza warmatebis, progresis, demokratiisa da Tavisuflebisken<br />

midis.<br />

meore gza Ria, demokratiul, Tavisufal da ayvavebul sazogadoebas scildeba.<br />

istoriam sakmaod bevrjer dagvanaxa da viciT, saiTac midis is. isini, vinc<br />

am gzas uWeren mxars, im Zvel ideebs iziareben, romelmac XX saukuneSi tanjva<br />

da ubedureba moitana. maT surT “XXI saukunis socializmi” daamyaron, swored<br />

im socializmis memkvidre, romelmac XX saukuneSi Cagvra da ubedureba moitana.<br />

es idea kidev erTxel amotivtivda laTinur amerikaSi, Tanac arCevnebis<br />

procesSi.<br />

me mjera, rom droa, laTinur amerikaSi ideuri iaraRi gamoviyenoT pirveli<br />

gzis asarCevad, im gzis asarCevad, romelic warmatebis, Tavisuflebis da demokratiisken<br />

midis.<br />

myari institutebi da kanonis uzenaesoba<br />

laTinur amerikas stabilur fundamentze agebuli stabiluri demokratia<br />

sWirdeba. amiT is sxva qveynebisgan ar gansxvavdeba: Tavisufali da ayvavebuli<br />

qveynebis progresi Tanxmobas eyrdnoba, romelic saukuneebis manZilze arsebobs.<br />

Tavisuflebisa da keTildReobis garantia Zlieri, myari institutebis<br />

sistemaSi Zevs, rac adamianebisTvis ioli xelmiswvdomia. aseTi institutebis<br />

Sesaqmnelad Tanxmoba da mkafio, stabiluri kanonebia saWiro. xelisufleba<br />

swored am kanonebis produqti unda iyos da ara piriqiT.<br />

droTa ganmavlobaSi mxolod is qveynebi aRweven ekonomikur zrdas da mtkice<br />

ganviTarebas, romlebsac jansaRi institutebi aqvT. ar arsebobs mizezi, Tu<br />

ratom ar unda SeiZlebodes amis miRweva laTinur amerikaSic, romelic, marTalia,<br />

Raribi, magram Zlieri saxelmwi<strong>fo</strong>a da unari Seswevs Tavisi mTavari amocana<br />

Seasrulos: laTinoamerikel moqalaqeebs uflebebisa da Tavisuflebis<br />

garantiebi misces.<br />

laTinur amerikaSiG siRaribis daZleva iolad SeiZleba. es qveyana istoriulad<br />

dawyevlili ar aris, rom dovlaTi da Semosavali an kidev samarTali aras<strong>dros</strong><br />

ar eRirsos.<br />

mtkice ekonomikur ganviTarebas Zlieri makroekonomika sWirdeba. amJamad<br />

laTinur amerikaSi aris aseTi viTareba, magram es warmatebis mxolod nawilia.<br />

saWiroa sxva aseTive an ufro mniSvnelovani pirobebis Sesrulebac. saWiroa<br />

kanonmdebloba, romelic sakuTrebis uflebis garantiebsa da kontraqtebis<br />

pativiscemas danergavs.<br />

laTinuri amerikis qveynebis ekonomikam kari unda gauRos msoflios, rac<br />

konkurencias, siaxleebs da efeqtianobas moitans.<br />

iuridiuli usafrTxoeba keTildReobis aucilebeli pirobaa. yvela moqalaqesa<br />

da biznesmens sakuTrebis uflebis garantiebi unda hqondes da xelmowerili<br />

kontraqtebi unda sruldebodes.<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> eqspropriacia did winaaRmdegobaSia investiciebTan. Tu xalxs<br />

uflebebis garantia ar eqneba, isini TavianT danazogebs ar daabandeben iseT<br />

qveyanaSi, sadac warsulSi maTi an sxvebis qonebis eqspropriacia moxda. ndoba<br />

ganviTarebis aucilebeli pirobaa.


Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

konstitucionaluri re<strong>fo</strong>rmebi idealuri variantia, rac gulisxmobs, rom<br />

TviTon kanonSive (“magna kartaSive”) iqneba Cadebuli sakuTrebis uflebisa da<br />

kontraqtebis pativiscemis efeqtiani meqanizmebi.<br />

brZola naTeli momavlisTvis<br />

laTinuri amerikis momavali udavod TviTon laTinoamerikelebis xelSia.<br />

maT megobar qveynebTan erTad unda iRvawon naTeli momavlisTvis. dRes <strong>Cven</strong> mier<br />

warmodgenili dokumentis erT-erTi mTavari amocana es gaxlavT.<br />

zogs aviwydeba, rom samoqalaqo sazogadoeba — demokratiuli qveynis ideali<br />

— laTinuri amerikis yvela qveynis idealicaa. es is principia, romelic<br />

mTel dasavlur samyaros aerTianebs.<br />

amitom, me mimaCnia, rom laTinurma amerikam kidev ufro axlo kavSiri unda<br />

daamyaros SeerTebul StatebTan. me agreTve mxars vuWer evropasa da amerikas<br />

Soris Tavisufal vaWrobas “atlantikis Tavisufal sivrceSi”, romelic mTeli<br />

msofliosTvis Ria iqneba.<br />

vaWroba Tavisuflebisa da progresis SesaniSnavi gzaa. me mivesalmebi prezident<br />

buSis Zalisxmevas laTinur amerikasTan komerciuli kavSirebis gafar-<br />

Toebis mimarTulebiT.<br />

laTinur amerikasTan Tavisufali vaWroba es iseTi politikaa, sadac Rirs<br />

kapitalis dabandeba. Tavisufal vaWrobas laTinoamerikeli populistebi da<br />

SeerTebuli Statebisa da evropis memarcxeneebi ewinaRmdegebian. magram <strong>Cven</strong><br />

viciT, rom Tavisufali vaWroba swori gzaa. Tavisufali arCevanis gziT mas<br />

progresi moaqvs. SeerTebuli Statebi mTavari partniori unda iyos da regionis<br />

ekonomikuri da demokratiuli winsvlis garanti. laTinur amerikaSi Tavisuflebis,<br />

demokratiisa da Tavisufali vaWrobis ganviTareba SeerTebuli<br />

Statebis ormxrivi politikis sagani unda iyos.<br />

warmatebuli politika warmatebul ideas unda eyrdnobodes.<br />

Tavisuflebaze ukeTesi politikuri idea me ar meguleba.<br />

ideas zurgs unda umagrebdes efeqtiani politika: politika da Tavisuflebis<br />

idea, dasavluri Rirebulebebi, amerikis qristianuli fesvebi, ganviTarebis<br />

gziT siRatakis daZleva da, rac mTavaria, Seupovari brZola<br />

imisaTvis, rom demokratiulma sazogadoebam populizms sZlios.<br />

“XXI saukunis socializmis” winaaRmdeg mimarTuli dRis wesrigis saerTo<br />

amocana pasuxismgeblobis grZnobas moiTxovs. mTavaria is, rac gagvaerTianebs<br />

da ara is, rac dagvacalkevebs.<br />

laTinuri amerikis politikurma Zalebma, romlebic am principebs iziareben,<br />

am regionis qveynebs axali tipis TanamSromlobisa da gafarToebuli integraciis<br />

gzebi da mimzidveli demokratiuli alternativebi unda gadauSalon.<br />

Tu laTinuri amerika dasavleTis nawilia, Tavs imis uflebas ver mivcemT,<br />

rom es regioni totalitaruli reJimis qveS davtovoT. Zalebi unda gavaer-<br />

TianoT maT winaaRmdeg samoqmedod, visac Tavisufali sazogadoebis idea ar<br />

swams. evropelebs da amerikelebs moraluri valdebuleba akisriaT mxari<br />

dauWiron yvela iniciativas, rac demokratiis saukeTeso mxares warmoaCens.<br />

kolumbiis magaliTze SegviZlia warmovidginoT, ra safrTxe emuqreba la-<br />

Tinur amerikas. kolumbia demokratiuli qveyanaa, romelsac Rirseuli mTavroba<br />

hyavs. kolumbiiis demokratias safrTxe emuqreba rogorc teroristuli<br />

dajgufebebis, ise narkomafiis mxridan. kolumbias <strong>Cven</strong>i mxardaWera sWirdeba.<br />

es <strong>Cven</strong>i moraluri valic aris da <strong>Cven</strong>s interesebSic Sedis, Tuki Tavisufleba<br />

gvinda.<br />

margaret tetCeris da ronald reiganis transatlantikuri sivrcis idea,<br />

romelic mTeli kacobriobis Tavisuflebas emsaxureba, kvlav aqtualuria. am<br />

ideam simxneve unda Segvmatos da laTinuri amerika ar unda daviviwyoT.<br />

es regioni mudmivi safrTxisa da riskis qveS aris da misi uyuradRebod<br />

datoveba Zalian didi Secdoma iqneba. laTinuri amerikisTvis Zalian mniSvne-<br />

103


104<br />

xose maria aznari, “laTinuri amerika: dRis wesrigSia Tavisufleba ”<br />

lovania <strong>Cven</strong>i daxmareba iseTi qselis SeqmnaSi, romelic im politikur institutebs,<br />

partiebsa da adamianebs gaaerTianebs, visTvisac Tavisufleba udidesi<br />

Rirebulebaa.<br />

Tu am amocanis Sesrulebas SevZlebT, warmatebas uTuod mivaRwevT. istoria<br />

mowmobs, rom is, visac WeSmaritad swams Tavisuflebis da am mimarTulebiT<br />

saTanado nabijebsac gadadgams, aucileblad SeZlebs miznis miRwevas.<br />

laTinur amerikas araferi ar uSlis xels. <strong>Cven</strong> viciT, rom jer kidev bevri<br />

ram aris gasakeTebeli. warmatebis misaRwevad mokle gza ar arsebobs. isic viciT,<br />

rom mTeli laTinuri amerikis Tavisufleba da progresi SesaZlebelia da<br />

Tu <strong>Cven</strong>s muSaobas Ria ideologiis, demokratiis da Tavisuflebisken warvmarTavT,<br />

warmatebas mivaRwevT. darwmunebuli varT, rom am proeqtis ganxorcieleba<br />

SesaZlebelia. am patara wignSi <strong>Cven</strong>i gegmebia mocemuli.<br />

“socialuri kvlevisa da analizis <strong>fo</strong>ndSi” kargad ician, rom ideebis ganxorcielebas<br />

da Sedegis miRwevas Tavdadebuli adamianebi sWirdeba. amitom, gadavwyviteT<br />

laTinur amerikaSi, da am regionis farglebs gareTac, <strong>Cven</strong>s megobrebTan<br />

erTad vimuSaoT, gansakuTrebiT ki “heriTijis” <strong>fo</strong>ndTan erTad, rom Tavisuflebis,<br />

demokratiis da samarTlianobis ideam izeimos amerikis mTel<br />

kontinentze.


gamoqveynda 2002 wels<br />

estoneTis ekonomikis saswauli<br />

estoneTi CrdiloeT evropis patara qveyanaa, romelic baltiis zRvis<br />

piras, aRmosavleTisa da dasavleTis, CrdiloeTisa da samxreTis gzajvaredinze<br />

mdebareobs. samuel hantingtonis Tanaxmad, estoneTi dasavluri civilizaciis<br />

sazRvaria, sazRvari, sadac civilizaciebi erTmaneTs ejaxeba 1 . amis gamo,<br />

estoneTi istorikosebis did interess iwvevs, magram iqaur xalxs rTul pirobebSi<br />

uwevs cxovreba.<br />

istoriulad, estonelebs TavisuflebisTvis uxdebodaT brZola. 1918 wels<br />

estoneTma damoukidebloba gamoacxada, 1940 wels ki, meore msoflio omis<br />

<strong>dros</strong>, is sabWoTa kavSirma daipyro.<br />

omis <strong>dros</strong> komunistur terorizms vebrZodiT, magram davmarcxdiT. okupaciis<br />

Sedegad qveyanam mosaxleobis 29 procentamde dakarga, magram far-xmali<br />

ar dagviyria. 1980 wels axali SesaZlebloba mogveca da gamoviyeneT kidevac.<br />

estoneTi erT-erTi pirveli qveyana iyo, romelmac sabWoTa imperiidan gaRweva<br />

scada da 1991 wels, 50 wliani okupaciis Semdeg, kvlav Tavisufleba moipova.<br />

komunisturi mmarTvelobisgan qveyana ise iyo ganadgurebuli, rom<br />

Tavisuflebis meti araferi gvqonda. 1939 wels, Tavisuflebis dakargvamde,<br />

estoneTSi cxovrebis done met-naklebad iseTive iyo, rogorc mezobel fineT-<br />

Si. im periodSi fineTma, marTalia, teritoriebi dakarga, magram Tavisuflebis<br />

SenarCuneba moaxerxa. ori gansxvavebuli politikuri sistemis pirobebSi cxovrebam<br />

estoneTi da fineTi sxvadasxvagvarad ganaviTara. fineTis yuris orive<br />

mxares xalxi bejiTad swavlobda da Sromobda, magram mxolod fineTi yvaoda.<br />

Tavidan orive erT doneze iyo, magram 1987 wlisTvis fineTSi mTliani Sida<br />

produqti erT sul mosaxleze 14 370 dolaramde gaizarda, estoneTSi ki optimisturi<br />

gaTvlebiT mxolod 2 000 dolars Seadgenda.<br />

amasTanave, xSirad TviTon komunizmis mowinaaRmdegenic ki ver amCnevdnen<br />

socialisturi azrovnebidan momdinare realur ekonomikur problemebs.<br />

xalxis umravlesobas egona, rom komunisturi xelisuflebis Tavidan moSoreba<br />

da ekonomikis gaTavisufleba sakmarisi iqneboda imisTvis, rom qveyana swrafad<br />

dasweoda dasavleT evropis cxovrebis dones. isini ver xvdebodnen realurad<br />

ra CamorCenili da ganuviTarebeli iyo komunisturi ekonomika. aqedan gamomdinare,<br />

Tavisufal samyaroSi dabruneba ufro rTuli da mtkivneuli aRmoCnda<br />

vidre warmoedginaT.<br />

xelsayreli momenti<br />

1992 wlis ianvarSi Zalian cioda estoneTSi. qveyanaSi komunizmis dasasruls<br />

namdvili qaosi mohyva. maRaziebi sul dacarielebuli iyo da rusul<br />

rubls araviTari Rirebuleba aRar hqonda. 1992 wlisTvis samrewvelo produqciam<br />

30 procentiT iklo, gacilebiT metad, vidre 1930-iani wlebis didi depresiis<br />

<strong>dros</strong>. realuri xelfasebi 45 procentiT Semcirda im <strong>dros</strong>, rodesac inflacia<br />

1 000 procents aRwevda da sawvavis fasebma 10 000 procentze metiT aiwia.<br />

xalxi sakvebis sayidlad saaTobiT idga rigSi. puri da rZis produqtebi<br />

normirebuli iyo. gaTbobisTvis gazi ar iyo, amitom, mTavrobam mosaxleobis q.<br />

105<br />

mart laari<br />

Targmna babilina axobaZem<br />

estoneTis premier-ministri 1992-94 da 1999-2002 wlebSi. estoneTis<br />

parlamentis wevri, propatriisa da respublikis kavSiris fraqciis<br />

Tavmjdomare<br />

1 Samuel P. Huntingtion, The Clash of Civilizations and the Remaking of the World Order (New York: Touchstone, 1996), p. 158.


106<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

talinidan soflebSi gaxizna gadawyvita. erTaderTi moqmedi “instituti” araoficialuri<br />

bazari iyo.<br />

estoneTi TiTqmis mTlianad ruseTze iyo damokidebuli _ sagareo vaWrobis<br />

92 procenti ruseTze modioda. estoneTs Zalian cota ram gaaCnda iseTi,<br />

rac msoflio bazarze gaiyideboda. sabWoTa mmarTvelobis ekonomikam estoneTis<br />

ekologia gaanadgura da infrastruqtura katastroful mdgomareobamde<br />

miiyvana. ucxoel eqspertTa umravlesobisTvis estoneTi mxolod “erTerTi<br />

yofili sabWoTa respublika” iyo, romelsac ukeTesi momavlis didi perspeqtiva<br />

ar gaaCnda.<br />

TviTon estonelTa Sorisac bevrs ar sjeroda ukeTesi momavlis. xalxi<br />

xedavda, ramxela ufskruli iyo estoneTis realobasa da maT warmosaxvaSi<br />

arsebul normalur cxovrebas Soris. isini mixvdnen, rom patara nabijebiT<br />

Sors ver wavidodnen. am ufskrulis gadasalaxad giganturi naxtomi iyo sa-<br />

Wiro. drois dakargva aRar SeiZleboda. swraf moqmedebas arsebiTi mniSvneloba<br />

hqonda qveynis Zirfesviani re<strong>fo</strong>rmisTvis. amitom, 1992 wlis seqtemberSi, meore<br />

msoflio omis Semdgom pirvel demokratiul arCevnebze, estonelma xalxma xma<br />

misca maT, vinc sabWoTa warsulTan kavSiris gawyvetis yvelaze radikaluri gza<br />

da re<strong>fo</strong>rmebis yvelaze damajerebeli programa SesTavazaT.<br />

re<strong>fo</strong>rmaze orientirebul mTavrobas bevri dro ar aqvs saWiro nabijebis<br />

gadasadgmelad. xalxis mier politikosebisadmi gamocxadebul ndobasa da im<br />

tkivils, ris gadasatanadac isini mzad arian, garkveuli zRvari aqvs. am zRvaris<br />

gadaWarbebam SesaZloa re<strong>fo</strong>rmatorebisa da maT mier SeTavazebuli re<strong>fo</strong>rmebis<br />

mimarT seriozuli uaryofiTi reaqcia gamoiwvios. l. balceroviCi, poloneTis<br />

ekonomikuri re<strong>fo</strong>rmis erT-erTi arqiteqtori, gansakuTrebul mniSvnelobas<br />

aniWebda “eqstraordinarul politikas”. balceroviCis Tanaxmad,<br />

gadatrialebisTanave dawyebuli radikaluri ekonomikuri programa ufro<br />

iolad gava, vidre sxva romelime dagvianebuli radikaluri programa an araradikaluri<br />

alternativa, romelic mZime RonisZiebebs nel-nela gaatarebs.<br />

misi sityvebiT rom vTqvaT, “mware wamlis erTbaSad miReba ufro iolia, vidre<br />

xangrZlivad, ramdenime dozad” 2 .<br />

balceroviCis Teoria im varauds eyrdnoba, rom nebismier qveyanaSi ucxouri<br />

batonobisgan gaTavisufleba gansakuTrebul ganwyobilebas da Sesabamis<br />

politikur SesaZleblobebs warmoSobs. aqedan gamomdinare, mTavrobas iseTi<br />

gadawyvetilebebis miRebis SesaZlebloba eZleva, rasac normalur politikur<br />

da ekonomikur viTarebaSi ver miiRebs.<br />

am TvalsazrisiT, krizisi imdenad krizisi ar aris, ramdenadac xelsayreli<br />

SesaZlebloba. centraluri da aRmosavleT evropis gamocdileba cxadyofs,<br />

rom socialur ukmayofilebaTa gamoxatvis (demonstraciebi da gaficvebi) intensivoba<br />

mimdinare ekonomikur programasTan arafer SuaSia. sinamdvileSi,<br />

nagvianevad miRebul saWiro gadawyvetilebas SesaZlebelia seriozuli uaryofiTi<br />

reaqcia mohyves, rac droulad gadawyvetis SemTxvevaSi ar moxdeba.<br />

re<strong>fo</strong>rmis <strong>dros</strong> drois faqtori yvelaze mTavaria.<br />

droulad miRebulma sworma gadawyvetilebam SeiZleba qveynis warmateba<br />

ganapirobos da swrafi ganviTarebis Sedegad eleqtoratis didi kmayofileba<br />

gamoiwvios. dagvianebuli swori gadawyvetilebebi sworive rCeba, magram Sedegebi<br />

xSirad iseTive warmatebuli aRar aris.<br />

xelsayreli momenti xangrZlivi ar aris. is swrafad aZlevs gzas mopaeqre<br />

partiebisa da dainteresebuli jgufebis im politikas, romelic ufro realuria.<br />

es ki demokratiis pirobebSi sruliad bunebrivia. partiebi yovelTvis<br />

iseT dRis wesrigs, iseT ideologiur profils eZeben, romelic amomrCevelTa<br />

praqtikul interesebs ufro metad daicavs. am <strong>dros</strong> radikaluri gadawyvetilebebis<br />

gatana Zneldeba da, bunebrivia, re<strong>fo</strong>rmis tempic neldeba.<br />

Tu gardamavali qveynebi, eqstraordinaruli politikis periods<br />

radikaluri ekonomikuri programebis dasawyebad ver gamoiyeneben, maT<br />

2 Lescek Balcerowicz, Understanding Postcommunist Transitions, Journal of Democracy, Vol.5, No 4 (October 1994).


Mmart laari, “estoneTis ekonomikis saswauli”<br />

sabazro ekonomikaze gadasvlis SesaZlebloba mainc miecema, magram ufro<br />

rTul ekonomikur pirobebSi. im qveynebs, romlebic am SesaZleblobas xelidan<br />

gauSveben, makroekonomikuri arastabilurobis, gadaWarbebuli da qaosuri<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> mmarTvelobisa da masiuri korufciis safrTxe emuqrebaT.<br />

am qveynebs meore SesaZlebloba mxolod mas Semdeg miecemaT, rodesac xelisuflebaSi<br />

mosuli partiebi sabolood damarcxdebian. magram Tu am SesaZleblobasac<br />

xelidan gauSveben, Zalian gaWirdeba xalxis dayolieba, rom orjer<br />

uSedegod gadatanil tanjva-wamebas kidev erTxel gauZlon.<br />

Tu ZiriTadi re<strong>fo</strong>rmebi SedarebiT mokle droSi unda gatardes, mosamzadebeli<br />

periodic xanmokle iqneba. amitom, SemoRebuli kanonebi ukiduresad<br />

unda gamartivdes. konkretuli gadawyvetilebebis gasatareblad saWiro resursebi<br />

SezRudulia. anders aslundi gardamavali qveynebis ekonomikis kvlevisas<br />

dabejiTebiT imeorebs, rom es SezRudvebi simartives moiTxovs. 3<br />

estoneTi cdilobda yvela es gamocdileba gamoeyenebina. ori mTavari gakveTili<br />

<strong>Cven</strong>ive re<strong>fo</strong>rmis procesSi viswavleT. erTi is, rom jer politikaze unda<br />

vizrunoT da mere ekonomikuri re<strong>fo</strong>rma gavataroT. meore ki is, rasac cnobili<br />

sareklamo slogani ambobs: “Just do it” (mxolod gaakeTe). sxva sityvebiT rom<br />

vTqvaT, re<strong>fo</strong>rmis dasawyebad da bolomde misayvanad gadamwyvet moqmedebas<br />

arsebiTi mniSvneloba aqvs, Tundac es cota mtkivneuli iyos.<br />

pirvel rigSi politikisTvis unda migvexeda, radgan radikaluri re<strong>fo</strong>rmebi<br />

rom wamogvewyo da gagvetarebina, legitimuri konsensusi gvWirdeboda<br />

clilebebisTvis. konsensusi mxolod demokratiis gziT miiRweva, romelic regularuli<br />

pasuxismgeblobis mqone institucionalur struqturebs da Tavisufal<br />

da patiosan arCevnebs eyrdnoba. am mimarTulebiT warmatebis misaRwevad<br />

saWiro iyo kavSiris gawyveta aSkarad totalitarul warsulTan, mis struqturebTan<br />

da mis warmomadgenlebTan.<br />

pirveli nabijebi: savaluto re<strong>fo</strong>rma da makrostabilizacia<br />

estoneTSi re<strong>fo</strong>rmebi iseve daiwyo, rogorc centraluri da aRmosavleT<br />

evropis sxva qveynebSi (romlebsac “gardamaval qveynebsac” uwodeben), Tumca<br />

zogan SesaZloa gacilebiT uaresadac. centraluri evropis qveynebSi re<strong>fo</strong>rmebi<br />

ufro adre daiwyo _ 1989–90 wlebSi, estoneTSi ki 1991-92 wlebSi. drois<br />

dakargvas kritikuli mniSvneloba hqonda, amitom, estoneTis ekonomika kidev<br />

ufro ganadgurda.<br />

estoneTSi pirveli realuri re<strong>fo</strong>rma 1992 wlis zafxulSi gatarebuli<br />

savaluto re<strong>fo</strong>rma iyo. sakuTari valutis SemoRebas didi mniSvneloba hqonda.<br />

Tavidan es Zalian Soreul ocnebad gve<strong>Cven</strong>eboda. savaluto re<strong>fo</strong>rmis<br />

momxreebi re<strong>fo</strong>rmis sxvadasxva gzas gvTavazobdnen, magram yvela maTgani sam<br />

rames isaxavda miznad: aRmosavleTis inflaciiis zegavlenis aRmofxvra, moTxovna-miwodebaze<br />

dafuZnebuli gawonasworebuli savaluto kursis garantia da<br />

naRdi fulis krizisis daZleva.<br />

estoneTma savaluto re<strong>fo</strong>rma 1992 wlis ivnisSi daiwyo, rodesac yofili<br />

sabWoTa kavSiris qveynebidan pirvelma SemoiRo sakuTari valuta. savaluto<br />

sistemis daxmarebiT estonuri krona germanuli markiT iyo gamyarebuli da<br />

pirvelive dRidan srulad konvertirebadi. gacvlis kursis iseT myar valutasTan<br />

mibmam, rogoric germanuli marka iyo, estoneTis ekonomikisadmi ndoba<br />

aRZra. magram savaluto sistema rom sargebliani yofiliyo, estoneTs biujetic<br />

unda daebalansebina. erT-erTi politikuri sloganis ar iyos, biujetis<br />

dabalanseba popularuli iyo, magram misi ganxorcieleba ara. centraluri da<br />

aRmosavleT evropis mraval qveyanaSi pirveli “Sokuri Terapia” fasebis ga-<br />

Tavisufleba iyo, estoneTSi ki — 1992 wlis biujetis dabalanseba. biujetis<br />

deficitis aRmofxvraze agebuli prioriteti ara marto ekonomikuri Teoriis<br />

TvalsazrisiT iyo swori, aramed praqtikulad uimedo mdgomareobidan gamosvlis<br />

erTaderT gzas warmoadgenda. centraluri da aRmosavleT evropis ram-<br />

3. Anders Aslund, Possible Future Directions <strong>fo</strong>r Economies in Transition, in Joan M. Nelson, Charles Tilly, and Lee Walker, eds., trans<strong>fo</strong>rming<br />

Post-communist Political Economies (washington D.C.: National Academy Press, 1998), pp. 455- 479.<br />

107


108<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

denime sxva qveyanaSi ganviTarebuli movlenebi miuTiTebda, rom savaluto re<strong>fo</strong>rma<br />

warmatebas ver miaRwevda Tu biujeti mkacrad ar gakontroldeboda.<br />

1992 wlis seqtemberSi axlad arCeulma mTavrobam swored es daisaxa miznad.<br />

mTavroba, romelsac “Pro Patria Union” edga saTaveSi, im jgufebisa da partiebisgan<br />

Sedgeboda, romlebic sabWoTa okupaciis winaaRmdeg brZolaSi monawileobdnen<br />

da, amitom, komunistur warsulTan kavSiris gawyveta mtkiced hqondaT gadawyvetili.<br />

mTavrobis wevrebi Zalian axalgazrdebi iyvnen. me, rogorc estoneTis<br />

axlad arCeuli premier-ministri, 32 wlis gaxldiT, bevri ministri ki Cemze<br />

axalgazrda iyo. sxva axalgazrdebis msgavsad, arc <strong>Cven</strong> vicodiT ra iyo SesaZlebeli<br />

da ra ara, amitom SeuZlebels vakeTebdiT.<br />

mTavrobis samoqmedo gegmis SemuSaveba koaliciuri mTavrobis Seqmnis Semdeg<br />

daiwyo. radikaluri re<strong>fo</strong>rmebis programis dawyeba “rigikogu”-Si (estoneTis<br />

parlamenti) mtkice da stabiluri umravlesobis gareSe SeuZlebeli iyo.<br />

umravlesobis raodenobas mniSvneloba ar hqonda, radgan “pro patrias” mTavrobas<br />

erTi xmis upiratesoba hqonda. mTavari iyo, mas emuSava. amisTvis ki koaliciis<br />

wevrebs Tavisi amocana da mTavrobis dRis wesrigi unda scodnodaT.<br />

<strong>Cven</strong>i mTavari amocana koaliciuri SeTanxmebis miRweva iyo, ris Sedegadac<br />

koaliciis wevrebma ara marto adgilebi gainawiles mTavrobaSi aramed,<br />

samoqmedo gegmac naTlad warmoadgines. koaliciis yvela wevrma moawera xeli<br />

SeTanxmebas, rasac gadamwyveti mniSvneloba hqonda estoneTis ekonomikuri<br />

re<strong>fo</strong>rmebis asamoqmedeblad. maSinac ki, rodesac mTavrobis gadawyvetilebebs<br />

mZafrad utevda opozicia, mTavrobas sakmarisi uravlesoba hyavda parlamentSi<br />

saWiro kanonmdeblobis gasatanad.<br />

amomwuravi gegmis SemuSavebas ramdenime kvira dasWirda, raSic estonelebs<br />

ramdenime ucxouri arasamTavrobo samecniero centri daexmara: “heriTij<br />

faundeiSeni”, saerTaSoriso respublikuri instituti, adam smiTis instituti<br />

da SevedeTis “timbro”. amave <strong>dros</strong>, didi mniSvneloba hqonda estoneTis pirvel<br />

arasamTavrobo samecniero centrebs, romlebic ufro adre Seiqmna imave partiebis<br />

mier, romlebic is-is iyo mTavrobaSi movidnen. am organizaciebis mier organizebul<br />

Sexvedrebze umTavresad am institutebma warmoadgines da ganixiles<br />

re<strong>fo</strong>rmis gegma da xalxs detalebi gaacnes. am centrebis gareSe albaT SeuZlebeli<br />

iqneboda mTavrobis samoqmedo gegmis swrafad da efeqtianad SemuSaveba.<br />

swrafi da gadamwyveti nabijebis gadasadgmelad vemzadebodiT da amis SesaZleblobac<br />

mogveca. biujetis balansi subsidiebisa da mTavrobis radikalur<br />

Semcirebas moiTxovda. es Semcirebebi arapopularuli iyo, magram maTi ganxorcieleba<br />

SevZeliT, radgan koaliciuri SeTanxmebis wylobiT koalicia biujetis<br />

balanss umniSvnelovanes amocanad ganixilavda.<br />

biujetis ganxilvaSi opoziciis CarTvac vcadeT, magram, rogorc sxva demokratiul<br />

qveynebSic xdeba, maT TanamSromloba ar isurves. amis nacvlad,<br />

saparlamento barierebiTa da quCis aqciebiT aqtiurad gamodiodnen Semcirebebis<br />

winaaRmdeg. aseT viTarebaSi mTavrobas garantiebi sWirdeboda, rom<br />

umravlesobidan yvela mxars dauWerda. amitom, zedmet diskusiebze dro aRar<br />

dagvikargavs (erTxel, mniSvnelovani kanonmdeblobisTvis xmis misacemad<br />

partiis erT-erTi wevri, romelmac is-is iyo imSobiara, samSobiarodan pirdapir<br />

parlamentSi gadaviyvaneT).<br />

re<strong>fo</strong>rmebi nawil-nawil ki ar unda gatardes, aramed rac SeiZleba didi doziT.<br />

politikuri amtanoba didi da patara re<strong>fo</strong>rmis <strong>dros</strong> erTnairia. ramdenime<br />

TveSi uamravi saWiro kanoni SemoviReT da biujeti davabalanseT. amis Semdeg<br />

davadgineT, rom estoneTis parlamentSi mxolod dabalansebuli biujeti unda<br />

Sesuliyo. aman saSualeba misca mTavrobas momdevno dabalansebuli biujetebi<br />

ufro iolad gaetana. dabalansebuli biujeti estoneTis erT-erTi safirmo<br />

niSani gaxda.<br />

makroekonomikuri stabilurobis miRweva estoneTma upirveles amocanad<br />

daisaxa. am miznis miRweva savaluto politikas, valutis kursis xelovnurad<br />

Sekavebis mkacrad SezRudvas da dabalansebul biujets gulisxmobda. mkacri


Mmart laari, “estoneTis ekonomikis saswauli”<br />

finansuri SezRudvebis pirobebSi mTavroba ufro iolad wyvetda, rogor unda<br />

emoqmeda. mTavrobas mxolod xarjebis SemcirebiT SeeZlo biujetis dabalanseba,<br />

radgan arc fulis dabeWdva SeeZlo da verc sxvagvarad gazrdida fulis<br />

masas. biujetis dasabalanseblad saerTaSoriso savaluto <strong>fo</strong>ndma sesxi SesTavaza,<br />

magram mTavrobam gadawyvita estoneTis momavali radikalur re<strong>fo</strong>rmebze<br />

aego da ara sesxebze.<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> sakuTrebaSi arsebuli kompaniebis subsidiebi cud politikad<br />

miiCnies da gaauqmes. amas Zalian didi mniSvneloba hqonda axali kerZo kompaniebis<br />

gasaviTareblad, radgan subsidiebi Zvel, zogjer dromoWmuli warmoebis<br />

struqturebs arsebobas uxangrZlivebs da ekonomikaSi struqturuli<br />

cvlilebebis gatarebas xels uSlis. subsidiebis gauqmeba martivad da naTlad<br />

atyobinebda sabWoTa sawarmoo dinozavrebs, rom Tu ar amoqmeddebodnen, ver<br />

iarsebebdnen. rogorc Semdgom ganviTarebulma movlenebma gvi<strong>Cven</strong>a, umravlesobam<br />

amoqmedeba irCia.<br />

koaliciuri SeTanxmebis Sesaxeb molaparakebebis <strong>dros</strong> partniorebTan da<br />

sazogadoebasTan gulwrfelobas Zalian didi mniSvneloba hqonda. <strong>Cven</strong> ar dagvimalavs,<br />

rom re<strong>fo</strong>rmis pirveli xuTi weli uaRresad rTuli iqneboda, amitom,<br />

im parlamentis wevrebs, vinc aseTi zomebis gatarebas xmas miscemda, unda scodnodaT<br />

ra moxdeboda. am gziT koaliciam sul cota weliwadnaxevris manZilze<br />

erTsulovneba SeinarCuna.<br />

samTavrobo koalicias kargad esmoda, rom erTaderT gamosavals <strong>Cven</strong> mier<br />

dasaxuli gegmis ganxorcieleba warmoadgenda. winaaRmdeg SemTxvevaSi xalxi<br />

amaod moiTmenda im gaWirvebas, rac ekonomikis stabilizacias axlavs Tan.<br />

estoneTSi cxovrebis done gauaresda, samrewvelo warmoebam da soflis meurneobis<br />

produqciam iklo, mSp Semcirda. amitom, TiToeuli warmatebuli nabijis<br />

gadasadgmelad Zveli, araefeqtiani, xelovnurad gaxangrZlivebuli ekonomikis<br />

ngreva da sabazro ekonomikis “uxilavi xelis” damkvidreba iyo saWiro.<br />

1993 wels am RonisZiebaTa pirveli Sedegebi gamoCnda. makroekonomikuri<br />

viTareba dastabilurda. 1992 wels Tu inflaciis done 1000 procents Seadgenda<br />

1993 wels is 89.8 procentamde Camovida, 1995 wels ki _ 29. ekonomikam aRmosavluridan<br />

dasavlurisken aiRo gezi da eqsporti swrafad gaizarda. am sasikeTo<br />

Zvrebma re<strong>fo</strong>rmis meore etapze gadasvlis didi SesaZlebloba mogvca da<br />

estoneTi xangrZlivi realuri ganviTarebis gzaze daayena.<br />

sajarooba<br />

re<strong>fo</strong>rmis pirveli etapidan meoreze gadasvla erT-erTi gadamwyveti momenti<br />

iyo. pirvel etapze mTavrobis amocanebi SedarebiT martivi iyo da umetesad<br />

arsebuli rTuli viTarebiT ganpirobebuli. meore etapze arCevanis Tavisuflebac<br />

gaizarda da am arCevanis Sedegebic. pirvel etapze makroekonomikuri<br />

stabilizaciis miRweva nebismier patara gunds SeeZlo re<strong>fo</strong>rmebis zemodan qvemoT<br />

ganxorcielebis gziT, meore etapze ki procesi ufro meti xalxis Cabmas,<br />

gulmodginebas da damokidebulebis Secvlas moiTxovda.<br />

makroekonomikis Sokurma Terapiam xalxi gamoafxizla. am meore etapze sa-<br />

Wiro iyo maTTvis axali imedis Casaxva, axali perspeqtivebis da axali SesaZleblobebis<br />

gadaSla. damokidebulebis Secvlis gareSe postkomunisturi sir-<br />

Tuleebi maxed iqceoda da xalxi verc winsvlas SeZlebda da verc kanonis uzenaesobas<br />

daqvemdebarebuli Tavisufali mTavrobisa da Tavisufali bazris mqone<br />

“normalur” qveynad gadaqcevas.<br />

sabWoTa kavSiris mier Tavsmoxveuli socializmis <strong>dros</strong> xalxi damoukidebel<br />

azrovnebas, iniciativis gamoCenas da riskis gawevas ar iyo miCveuli.<br />

bevrs dasWirda im iluziidan gamoyvana, rom maTi problemebi sxvebs unda gadaeWra,<br />

rac postkomunisturi qveynebisTvis iyo damaxasiaTebeli. saWiro iyo<br />

xalxis damuxtva, amoZraveba, iZuleba, rom gadawyvetileba TviTon mieRoT da<br />

pasuxismgebloba sakuTar Tavzec aeRoT. es principi arapopularuli aRmoCnda,<br />

magram man xalxis damokidebuleba Secvala.<br />

109


110<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

aAmitom, estoneTs gza unda gamoenaxa, rom xalxs biznesis warmoebis sxva SesaZlebloba<br />

miscemoda. amisTvis saWiro iyo msoflio bazris kari gagveRo, konkurenciisTvis<br />

xeli Segvewyo da ucxouri investiciebi mogvezida. zogs aseTi<br />

Ria ekonomika aSinebda. Aamitom, mTavrobas unda e<strong>Cven</strong>ebina gza.<br />

estoneTis mcire, Ria ekonomika istoriulad vaWrobaze iyo agebuli. sabazro<br />

ekonomikaze umtkivneulod da swrafad gadasasvlelad Ria ekonomikas<br />

bevri upiratesoba gaaCnia. is xels uwyobs bazarze resursebis ganawilebis orientirebul<br />

racionalur procesebs, nergavs konkurencias, qveyanas prioritetebis<br />

mixedviT specializaciis saSualebas aZlevs da gamarjvebulis gamovlenis<br />

uflebas ki bazars aniWebs da ara mTavrobas. Ria politika gamWvirvale<br />

garemos qmnis, rac mwarmoeblebs bazarze aSkara orientaciis saSualebas aZlevs.<br />

amasTn erTad, is xels uwyobs saijaro xelSekrulebebis SemoRebas, rac<br />

gardamaval qveynebSi kvalificiuri, magram dabalanazRaurebadi muSaxelis-<br />

Tvis xelsayrelia.<br />

amasTanave, estoneTma satari<strong>fo</strong> da arasatari<strong>fo</strong> barierebi Seamcira da yvela<br />

saeqsporto SezRudva gaauqma, ramac qveyana Tavisufali vaWrobis zonad<br />

aqcia. Tavisufali vaWrobis zonis Seqmna, erTi mxriv, im faqtma ganapiroba, rom,<br />

rogorc davinaxeT, tarifis dacva ZiriTadad im seqtorebisTvis aris xelsayreli,<br />

romelic politikurad aris mowyobili da ara im seqtorebisTvis, romelic<br />

yvelaze metad aris saWiro.<br />

Ria politika metad warmatebuli aRmoCnda, ramac xeli Seuwyo konkurencias,<br />

rekonstruqcias da zrda-ganviTarebas. aseTma politikam bevri axali kompania<br />

SesZina estoneTs, romlebmac axali, eqsportze orientirebuli qarxnebi<br />

gaxsnes. rasakvirvelia, aseT politikas mwvave protesti, demonstraciebi da<br />

“ekonomikis startegiuli nawilisa” da “adgilobriv mewarmeTa” dacvis moTxovnebi<br />

mohyva.<br />

<strong>Cven</strong> did yuradRebas ar vaqcevdiT aseT protests da swrafad vaxorcielebdiT<br />

re<strong>fo</strong>rmas. raki Ria politikis pirveli Sedegebi gamoCnda, re<strong>fo</strong>rmebis ukuqceva<br />

ukve Zneli iyo. Ria politika mudam arapopularulia, magram aravis surs<br />

im sistemis SeCereba, rac muSaobs.<br />

iseTi qveynisTvis, rogoric estoneTia, ucxouri investiciebis mozidva<br />

ukeTesi alternativa iyo vidre sesxis aReba iseTi saerTaSoriso institutebidan,<br />

rogoric msoflio banki da saerTaSoriso savaluto <strong>fo</strong>ndia. jer erTi,<br />

ganviTarebis <strong>fo</strong>ndis daxmareba rom agveRo, qveyana isev CamorCenilTa rigebSi<br />

unda darCeniliyo. ganviTarebis <strong>fo</strong>ndis daxmareba SesaZloa dromoWmuli teqnologia<br />

an dromoWmuli rekomendaciebi yofiliyo, rac Tanamedrove qveynebs<br />

ukve verafers Svelis. aseTi daxmarebebi gardamaval qveynebs SesaZleblobas<br />

arTmevs CamorCeniloba ganviTarebis placdarmad gamoiyenon.<br />

pirdapir getyviT, Tu daxmareba gindaT, vaWrobaSi SegviwyeT xeli da meti<br />

araferi. opoziciam es gadawyvetileba mwvaved gaakritika, magram amisTvis didi<br />

yuradReba ar migviqcevia, radgan saparlamento umravlesobam mxari dagviWira.<br />

rodesac gadawyvetileba xalxs gavacaniT, yuradReba erovnul siamayeze gavamaxvileT<br />

da maT mSvenivrad gagviges.<br />

marTalia, ucxouri investiciebi yvela gardamaval qveyanas erTnairad ainteresebs,<br />

magram yvela sxvadasxva Sedegs aRwevs. zogierTi qveyana cdilobs ucxoeli<br />

investori nebismieri satyuaraTi miizidos, magaliTad gadasaxadebisgan<br />

gaTavisuflebis, privilegiebis, gansakuTrebuli uflebebis SeTavazebiT.<br />

alternatiulia iseTi biznesgaremos Seqmna, romelic erTnair sargeblobas<br />

moutans adgilobriv investiciebsac da ucxoursac.<br />

estoneTma meore gza irCia. Tavidan bevri laparaki iyo aseTi midgomis Sesaxeb,<br />

magram radgan koaliciis SeTanxmebaSi ase gvewera, saqme swrafad gadawyda.<br />

ramdenime weliwadSi dadebiTi Sedegebi gamoCnda da aravis aRar surda misi<br />

Secvla.<br />

miwis gayidvis kanonis miRebam ucxoeli investorebis usafrTxoebis meti<br />

garantiebi da sakuTrebis uflebis dacva uzrunvelyo. amasTanave, gauqmda zo-


Mmart laari, “estoneTis ekonomikis saswauli”<br />

gierTi ucxoeli investoris gansakuTrebuli privilegiebi, ramac stimuli misca<br />

sxva investiciebs. maleve, 1993_94 wlebSi, estoneTi, romelsac manamde ucxoeli<br />

investorebi sul ar icnobdnen, yuradRebis centrSi moeqca. mTavroba<br />

sistematurad zrunavda estoneTis reputaciis amaRlebaze, ramac agreTve xeli<br />

Seuwyo ucxouri investiciebis zrdas.<br />

amis Sedegad, 1990-ian wlebSi estoneTma erT sul mosaxleze gacilebiT meti<br />

ucxouri investicia miiRo, vidre centraluri da aRmosavleT evropis sxva<br />

romelime qveyanam. ucxouri investiciebis didma nakadma axali samuSao adgilebis<br />

Seqmna ganapiroba, moxda Zveli qarxnebis rekonstruqcia, axali cnobiereba<br />

da axali teqnologiebi Semovida da estoneTi ufro Tamedrove da ufro<br />

konkurentunariani gaxda.<br />

mMagram qveyanam namdvil warmatebas rom miaRwios, gardamaval epoqaSi mxolod<br />

msoflios ki ar unda gauRos bazari, aramed sakuTar xalxsac da demokratiisa<br />

da samoqalaqo sazogadoebis Senebas unda Seuwyos xeli. am mimar-<br />

TulebiT didi mniSvneloba hqonda iseTi nabijebis gadadgmas, rogoric aris<br />

sazogadoebaSi dialogisa da partniorobis danergva. faqtobrivad es sammxrivi<br />

dialogi iyo saxelmwi<strong>fo</strong>s, damsaqmebelTa da dasaqmebul adamianebs Soris. 1992<br />

-93 wlebSi mTavrobam mxari dauWira sabWoTa kavSiris droindeli profkav-<br />

Sirebis Tavisufal profkavSirebad gardaqmnas. aman xeli Seuwyo mTavrobasa da<br />

xalxs Soris dialogis gamarTvas da Tavidan agvacila didi protestebi da<br />

demonstraciebi, gansakuTrebiT, re<strong>fo</strong>rmis pirvel mtkivneul periodSi.<br />

sammxrivi molaparakebebis <strong>dros</strong> mTavrobam danarCen or mxares estoneTis<br />

arsebuli viTareba gaacno. molaparakebebis <strong>dros</strong> didi mniSvneloba hqonda<br />

yvelaze rTuli prolemebis yuradRebis centrSi moqcevas da axali prioritetebis<br />

Seqmnas. magaliTad, rodesac SevTanxmdiT, rom <strong>Cven</strong>i mTavari amocana umu-<br />

Sevrobis winaaRmdeg brZola iyo, Zalian advili gasagebi gaxda, Tu ra nabijebis<br />

gadadgma iyo saWiro.<br />

profkavSirebi gagebiT moekida im sakiTxs, rom, marTalia, bevri samuSao adgili<br />

daikargeboda, magram privatizacia arsebuli mdgomareobidan gamosvlis<br />

erTaderTi gza iyo, radgan Tu sawarmoebis privatizeba da rekonstruqcia ar<br />

moxdeboda, sawarmos yvela muSa dakargavda samuSaos.<br />

samagierod, profkavSirebs saprivatizacio SeTanxmebis erT-erT pirobad<br />

privatizebul sawarmoSi ama Tu im raodenobis samuSao adgilebis garantiebis<br />

moTxovnis saSualeba eZleoda. Zalian didi mniSvneloba hqonda profkav-<br />

SirebisTvis kargad aexsnaT, rom maT mTavrobaSi SeRweva da mTavrobasTan regularuli<br />

dialogis SesaZlebloba eqnebodaT.<br />

am nabijebis gadadgmam Zireulad Secvala xalxis mentaliteti da damokidebuleba,<br />

ramac mtkice safuZveli moumzada estoneTis samoqalaqo sazogadoebis<br />

Camoyalibebas. xalxi sakuTari azris gamoTqmas da gadawyvetilebebis mi-<br />

Rebaze aqtiuri zemoqmedebis moxdenas mieCvia. isini mixvdnen, rom maTi<br />

momavali sakuTar aqtivobaze iyo damokidebuli. mniSvnelovania Tavisufali<br />

mediis ganviTarebis xelSewyoba, Tundac isini xSirad akritikebdnen<br />

re<strong>fo</strong>rmator mTavrobas. presis Tavisuflebas arsebiTi mniSvneloba aqvs<br />

Tanamedrove sazogadoebisTvis. mis gareSe sazogadoebas funqcionireba ar<br />

SeuZlia. gardaqmnis warmatebiT gansaxorcieleblad aucilebelia demokratiis<br />

damyareba sazogadoebis yvela doneze. Mmxolod aseT SemTxvevaSi SegviZlia<br />

vTqvaT, rom gardaqmnis Sedegebi ukuRma aRarasodes Setrialdeba.<br />

kKanonis uzenaesoba<br />

Eekonomikuri sivrcis maregulirebeli kanonmdeblobis gareSe radikaluri<br />

re<strong>fo</strong>rmebi ver ganxorcieldeba. marTalia, kanonis uzenaesoba mudam iyo da<br />

axlac aris Tanamedrove dasavluri civilizaciis erT-erTi sayrdeni, magram<br />

zogierT gardamaval qveyanaSi droulad ver mixvdnen mis mniSvnelobas. zogs<br />

miaCnda, rom gadamwyveti re<strong>fo</strong>rmebis ganxorcieleba saTanado kanonmdeblobis<br />

gareSec moxerxdeboda, mxolod mTavrobis dadgenilebebis safuZvelze an,<br />

111


112<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

ubralod, Zveli struqturebi TavisiT daiSleboda axali kanonmdeblobisa da<br />

institutebis Seqmnis gareSe.<br />

samwuxarod, zogierT gardamaval qveyanaSi politikosebs sjerodaT, rom<br />

Tavisufali sabazro ekonomika saswaulebrivad Seqmnida dovlaTs mkafio<br />

kanonmdeblobis Seqmnisa da mTavrobis mier aseTi kanonmdeblobis amoqmedebis<br />

gareSe. xSirad isini saTanado yuradRebas ar uTmobdnen mTavrobis ganaxlebas<br />

da gaZlierebas (da ara gazrdas).<br />

Tumca mxolod kargi kanonmdebloba ar kmara. yvela gardamavalma ekonomikam<br />

efeqtiani institutebi unda SemoiRos, rom maTi axali kanonmdebloba<br />

qaRaldze ki ar darCes, aramed praqtikulad amoqmeddes. oficialuri samar-<br />

Tlebrivi sistemebi kanonmdeblobis interpretacias da sisruleSi moyvanas<br />

mosamarTleebs, prokurorebs, arbitrebs, sasamarTlo moxeleebs da kerZo samarTlis<br />

specialistebs akisrebs. am sistemebis ganviTareba da dacva uaRresad<br />

mniSvnelovania re<strong>fo</strong>rmis warmatebisTvis, radgan is efeqtian samoqalaqo<br />

samsaxurs qmnis.<br />

kanonis uzenaesobas gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs korufciasTan,<br />

gardamavali ekonomikis erT-erT yvelaze saSinel mankierebasTan brZolisTvis.<br />

Kkorufcia im <strong>dros</strong> yvavis, rodesac saxelmwi<strong>fo</strong> moxeles an kerZo pirs qrTamis<br />

aRebiT ufro meti sargebeli aqvs, vidre dasakargi, zustad aseTi viTarebaa<br />

gardamavali qveynebis umravlesobaSi. bundovani an gaumWvirvale kanonebi,<br />

mZime debulebebi da yovlismomcveli kontroli oficialur pirebs udides<br />

Zalauflebas, qrTamis aRebis mraval SesaZleblobas da sazogadoebrivi<br />

simdidris miTvisebis farTo masStabs sTavazobs.<br />

estonelTa gamocdileba gvi<strong>Cven</strong>ebs, rom korufciasTan da organizebul<br />

damnaSaveobasTan brZolis yvelaze efeqtiani gza sabazaro ekonomikis re<strong>fo</strong>rmebis<br />

ganxorcieleba, samoqalaqo sazogadoebis Camoyalibeba da kanonis uzenaesobaa.<br />

nebismieri re<strong>fo</strong>rma, romelic ekonomikur konkurecias zrdis, korufciul<br />

qmedebas amcirebs. sagareo vaWrobaze kontrolis Semcireba, kerZo mrewvelobaze<br />

SemzRudveli barierebis moxsna da saxelmwi<strong>fo</strong> kompaniebis privatizacia<br />

konkurencias warmoSobs da xels uwyobs korufciasTan brZolas. Tu kanonebi<br />

gamWvirvale da naTelia, Tu saxelmwi<strong>fo</strong>s uflebamosilebaSi ar Sedis biznes<br />

licenziebis gacema da eqsport-importis SezRudva, maSin am sferoebSi qrTamis<br />

micemis araviTari SesaZlebloba ar iqneba. subsidiebis, “SeRavaTiani” sesxebis<br />

da sxva msgavsi privilegiebis gauqmebac meqrTameobis stimuls mospobs.<br />

aseTi meTodebisa da politikis gamoyenebiT estoneTi warmatebiT ebrZoda<br />

korufcias da organizebul damnaSaveobas. nacionalur ekonomikaSi konkurenciisTvis<br />

gzis gaxsna da realuri re<strong>fo</strong>rmebis ganxorcieleba saukeTeso gzaa<br />

nacnob-moyvareobaze agebuli kapitalizmis Tavidan asacileblad. SesaZloa,<br />

re<strong>fo</strong>rmis pirvel wlebSi zogierTi sfero Zalian saWirod ar gve<strong>Cven</strong>ebodes,<br />

magram Zalian didi mniSvneloba aqvs, rom yuradReba da resursebi ar moakldes<br />

iuridiul re<strong>fo</strong>rmas, kanonmdeblobisa da policiis re<strong>fo</strong>rmas da efeqtiani da<br />

gamWvirvale administraciis Camoyalibebas. es sferoebi estoneTma re<strong>fo</strong>rmis<br />

prioritetul siaSi Seitana, ris Sedegadac gardamaval qveynebs Soris yvelaze<br />

nakleb korumpirebul qveynad iqca da korufciis saerTaSoriso indeqsis mixedviT<br />

gacilebiT ukeTesi ma<strong>Cven</strong>ebeli aqvs vidre evrokavSiris sxva wevrebs.<br />

bolos, gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces sabanko re<strong>fo</strong>rmas. bankebi<br />

ekonomikis yvelaze mniSvnelovan nawils warmoadgens. Tu iq organizebuli damnaSaveoba<br />

moikidebs fexs, is male mTel msoflioSic gavrceldeba. fulis ga-<br />

TeTreba, Savi fuli da yovelgvari TaRliTuri operacia rac SeiZleba swrafad<br />

unda CamoSordes sabanko sistemas. mTavroba uaRresad fxizeli da Seuvali unda<br />

iyos am sakiTxTan mimarTebaSi, radgan bneli warmomavlobis fuls mudam bneli<br />

xalxi mosdevs.


Mmart laari, “estoneTis ekonomikis saswauli”<br />

estoneTma yvela saxelmwi<strong>fo</strong> banki gaauqma da kerZo bankebs gauxsna gza. bankebi<br />

erTmaneTTan konkurenciaSi unda yofiliyvnen da, Tu saWiro iyo, maTi gakotrebis<br />

ufleba unda hqonodaT. aseTi sufTa damokidebulebis Sedegad estoneTis<br />

sabanko sistema saukeTesoa baltiispireTSi da gacilebiT naklebad korufciuli<br />

vidre evrokavSiris sxva axali wevri-qveynebis sabanko sistemebi.<br />

sakuTrebis re<strong>fo</strong>rma<br />

ekonomikuri gardaqmnis safuZveli kerZo sakuTrebaze gadasvlaa. kerZo sakuTrebis<br />

gareSe sabazro ekonomikaze gadasvla ver moxerxdeba. usafrTxo,<br />

Zlieri sakuTrebis uflebis mqone Tavisufal ekonomikaze gadasvlis sxvadasxva<br />

gza arsebobs: sakuTrebis Zveli mflobelebisTvis dabruneba, arsebuli saxelmwi<strong>fo</strong><br />

qonebis privatizacia da kerZo biznesis xelaxla warmoqmna. re<strong>fo</strong>rmatorebisTvis<br />

mTavari privatizaciis raodenoba ki ar iyo, aramed is, Tu rogor<br />

da rodis unda momxdariyo privatizacia.<br />

realurad privatizacia popularuli ar aris. is xmebs ver agrovebs. es imas<br />

niSnavs, rom privatizacia rac SeiZleba swrafad unda moxdes. opoziciasTan molaparakebebis<br />

dro ar aris, Tanac sulerTia, isini mainc winaaRmdegi iqnebian.<br />

sakuTrebis re<strong>fo</strong>rmas da privatizacias gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs,<br />

radgan naTlad Camoyalibebul sakuTrebis uflebas arsebiTi mniSvnelba aqvs<br />

ekonomikis WeSmariti re<strong>fo</strong>rmisTvis. es ori re<strong>fo</strong>rma aucilebeli winapirobaa<br />

bazris funqcionirebisTvis da erTaderTi gza xalxisa da biznesis damokidebulebis<br />

Sesacvlelad. is maT umniSvnelovanesi struqturuli cvlilebebis<br />

dasawyebad aZlevs biZgs. faqtobrivad privatizaciis umniSvnelovanesi amocana<br />

mogebis maqsimizacia ki ar aris aramed ekonomikaSi aseTi cvlilebis dawyeba.<br />

es rom ase moxdes, sakuTrebis uflebis aSkara garantiebi da saTanado samarTlebrivi<br />

pirobebisa da institutebis Seqmnaa saWiro. sakuTrebis kanonmdeblobas<br />

interpretacia aRar unda sWirdebodes. magram am amocanis Sesruleba<br />

ioli ar aris, radgan qonebrivi urTierTobani kanonmdeblobis erT-erTi<br />

urTulesi sakiTxia mudam. situacias kidev ufro arTulebs is viTareba, rom aseTi<br />

kanonebi swrafad aris misaRebi, Zveli qonebrivi urTierTobani winaaRmdegobaSi<br />

rom ar movides axalTan.<br />

estoneTSi pirvelad 1990 wels miviReT kanoni sakuTrebis re<strong>fo</strong>rmis Sesaxeb,<br />

sadac jer komunisturi xelisuflebis mier CamorTmeuli da nacionalizebuli<br />

qonebis Tavdapirveli, kanonieri mflobelebisTvis dabrunebaze vamaxvilebdiT<br />

yuradRebas. im SemTxvevaSi, Tu uSualod sakuTrebis dabruneba SeuZlebeli<br />

iyo, xalxs kompensacias vaZlevdiT, magram fulads ki ara, aramed saprivatizacio<br />

vauCerebis saxiT. am vauCerebiT maT privatizebuli kompaniis an<br />

miwis minoritaruli (sakontrolo paketis gareSe) wilis yidva SeeZloT. danar-<br />

Ceni qonebis privatizacia mas Semdeg daiwyo, rac gairkva romeli qoneba unda<br />

daebrunebinaT kanonieri mflobelebisTvis. miwisa da binebis privatizaciisas<br />

is vauCerebi gamoiyenes, romelic adre dauriges xalxs. uamravi adamiani ucbad<br />

iqca kerZo sakuTrebis mflobelad.<br />

es rTuli procesi iyo. memarcxene partia mwvaved aprotestebda aseTi zomebis<br />

gatarebas da mitingebs marTavda, magram <strong>Cven</strong> simtkice gamoviCineT da<br />

procesi davaCqareT. raki xalxi sakuTrebis mflobeli gaxda, am procesis ukuqcevas<br />

mxolod Zalis gamoyenebiT Tu SeZlebdnen. rogorc yvela re<strong>fo</strong>rmaSi, sakuTrebis<br />

re<strong>fo</strong>rmis <strong>dros</strong>ac siswrafes didi mniSvneloba aqvs. amave <strong>dros</strong> iseTi<br />

kanonebis miRebaa saWiro, rac sakuTrebis uflebis realur dacvas ara mxolod<br />

Teoriulad uzrunvelyofs, aramed praqtikuladac.<br />

msxvili obieqtebis privatizacia estoneTis saprivatizacio saagentom Ria<br />

auqcionze ganaxorciela. umetes SemTxvevaSi TiToeuli kompaniis sakontrolo<br />

paketis mqone wili erT mTavar myidvels gadaeca, minoritaruli aqciebi ki<br />

calkeul vauCerebze gaiyida. amiT kompaniebma kanonieri mflobelebi iSoves,<br />

Tanac privatizaciaSi yvelam miiRo monawileoba. privatizaciis mizani mTavrobisTvis<br />

mogebis motana ki ar iyo, aramed saWiro investiciebis da priva-<br />

113


114<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

tizebul qarxanaSi garkveuli periodis manZilze muSaTa mcire raodenobis uzrunvelyofa.<br />

aseTi politikis Sedegad privatizaciam umtkivneulod da swrafad<br />

Caiara da estoneTi mesakuTreTa qveynad iqca.<br />

wrfivi gadasaxadi<br />

estoneTis ganviTarebaSi saboloo gardatexis mosaxdenad arsebiTi mniSvneloba<br />

hqonda xalxis damuxtvas. am amocanis Sesasruleblad kerZo sawarmosTvis<br />

aucilebeli xelsayreli ekonomikuri pirobebis Seqmna iyo saWiro da<br />

xalxis STagoneba, rom sakuTar momavalze TviTon aeRoT pasuxismgebloba.<br />

meore amocana umetesad Sokuri TerapiiT Sesrulda, magram pirveli gacilebiT<br />

rTuli aRmoCnda. is nawilobriv ekonomikis liberaluri, anu SezRudul<br />

kontrolze agebuli kanonmdeblobis miRebis gziT Sesrulda, riTac biurokratias<br />

Carevis, anu axali kompaniebisTvis Ziris gamoTxris SesaZlebloba<br />

waarTves.<br />

magram mmarTvelobis SezRudva ar kmaroda. rodesac adamianebi, romlebmac<br />

sakuTari kompaniebi gaxsnes, mixvdnen, rom sagadasaxado sistema warmtebisTvis<br />

jarimas axdevinebda, maT yovelgvari enTuziazmi daekargaT. aseTma viTarebam<br />

niadagi moumzada Zveli tradiciuli sagadasaxado sistemidan axal<br />

radikalurad gansxvavebul sistemaze gadasvlas.<br />

radikaluri sagadasaxado re<strong>fo</strong>rma mxolod maSin aris popularuli rodesac<br />

Teoriuli msjelobis nawils warmoadgens. rodesac politikosebi maT SemoRebas<br />

iwyeben, re<strong>fo</strong>rma maSinve kargavs popularobas. sagadasaxado re<strong>fo</strong>rmis<br />

plat<strong>fo</strong>rmidan arCevnebis mogeba Znelia, magram rodesac mTavrobas ukve Zalaufleba<br />

aqvs da ekonomikis gaumjobesebaze fiqrobs, sagadasaxado tarifebis<br />

Semcireba kargi azria.<br />

am nabijis gadadgma did gambedaobas moiTxovs. rodesac mTavroba sagadasaxado<br />

tarifebis Semcirebas iwyebs da fiqsirebul gadasaxadebze gadadis, mas<br />

mdidrebis mxardaWeraSi adanaSauleben, miuxedavad imisa, rom TiTqmis yvela sagadasaxado<br />

re<strong>fo</strong>rmis Sedegad mdidar gadamxdelebze mTeli sagadasaxado Semosavlis<br />

uwindelze ufro didi wili modis. sagadasaxado re<strong>fo</strong>rmis SemoRebisgan<br />

ZiriTadad mdidrebis mxardamWeris iarliyis mikerebis SiSiT ikavebs zogierTi<br />

mTavroba Tavs, maSinac ki, rodesac ician, rom aseTi re<strong>fo</strong>rma aucilebelia.<br />

isini SiSoben, rom amis gamo SesaZloa momdevno arCevnebSi mwared<br />

damarcxdnen.<br />

swori gadawyvetilebis miReba da swori politikis gatareba Zalian mniSvnelovania.<br />

me mimaCnda, rom ar unda dasjiliyo is xalxi, vinc kargad uZRveboda<br />

Tavis saqmes. piriqiT, maTTvis meti muSaobis da sakuTari saqmianobis kontrolis<br />

saSualeba unda migveca. gadavwyviteT, sagadasaxado sistema maTi danazogebisa<br />

da investiciebis xelis Semwyobi yofiliyo, rac xalxs axali<br />

dovlaTis Seqmnis saSualebas miscemda. estoneTis sagadasaxado sistema unda<br />

yofiliyo martivi, iafi da gadasaxadis gadamxdelTaTvis gamWvirvale da<br />

gasagebi. sagadasaxado baza maqsimalurad didi unda yofiliyo da<br />

gadasaxadisgan minimaluri raodenobis gadamxdeli unda gaeTavisuflebina,<br />

rac minimumamde daiyvanda gadasaxadisTvis Tavis aridebis stimuls,<br />

magaliTad, aralegalur saqmianobas. sagadasaxado tarifebi dabali unda<br />

yofiliyo, xalxis aqtiurobisa da zrda-ganviTarebis xelSemwyobi.<br />

am amocanebis gadasaWrelad saukeTeso gamosavali iyo wrfivi saSemosavlo<br />

gadasaxadi. aseTi sistema estoneTma 1994 wlis 1 ianvars SemoiRo.<br />

sagadasaxado sistema martivi da ioli gasagebi gaxda rogorc gadasaxadis<br />

gadamxdelTa, ise gadasaxadis amkrefTaTvis. gadasaxadis gadamxdelebs iolad<br />

SeeZloT sagadasaxado <strong>fo</strong>rmebis Sevseba da zedmeti gamoTvlebisa da biurokratiis<br />

Tavidan acileba. gadasaxadis amkrefni mravali fuWi saqmisgan gaTavisufldnen<br />

da yuradRebas mxolod im gadamxdelebze amaxvilebdnen, romlebic<br />

gadasaxads sul ar ixdiddnen.


Mmart laari, “estoneTis ekonomikis saswauli”<br />

aseTi gamartivebis safuZvelze sagadasaxado sistemam ufro efeqtianad<br />

daiwyo muSaoba da sagadasaxado moTxovnilebebis Sesruleba gaizarda. didi<br />

dartyma miiRo Crdilovanma seqtorma, saxelmwi<strong>fo</strong> sagadasaxado Semosavlebma<br />

ki swrafad daiwyo zrda (ix. cxrili 1).<br />

cxrili 1. estoneTis saxelmwi<strong>fo</strong> biujetis Semosavlebi<br />

(miliard. krona)<br />

mSp zrda<br />

Semosavlebi piradi<br />

saSemosavlo gadasaxadidan<br />

mTliani<br />

Semosavlebi<br />

1993 -9.0 1.5 8.0<br />

1994 -2.0 2.0 12.0<br />

1995 4.3 3.0 16.0<br />

1996 3.9 4.0 19.0<br />

wrfivi saSemosavlo gadasaxadis mqone qveynebi<br />

wyaroebi: UNICEF, "A Decade of Transition," Regional Monitoring Report # 8, 2001<br />

115<br />

wrfiv gadasaxadze<br />

gadasvlam xeli Seuwyo<br />

ekonomikuri aqtivobis<br />

swraf zrdas. estonelma<br />

xalxma dainaxa, rom mets<br />

Tu iSromebdnen, mets<br />

miiRebdnen da mTavroba<br />

maRali sagadasaxado<br />

t a r i f e b i T m a T<br />

warmatebul saqmianobas<br />

aRar dasjida.<br />

d a m o k i d e b u l e b a<br />

saocari siswrafiT<br />

Seicvala. aTasobiT axali mcire da saSualo sawarmo, restorani, sastumro da<br />

maRazia gaixsna. 1992 wels estoneTs daaxloebiT 2 000 sastumro hqonda. 1994<br />

wlis bolosTvis es ricxvi 70 000-mde avarda. estoneTi muSaTa klasis qveynidan<br />

mewarmeTa qveynad iqca. sakuTar momavalze zrunvis stimulma estonelebs<br />

masiuri umuSevroba Tavidan aarida.<br />

sagadasaxado re<strong>fo</strong>rmidan erTi wlis Semdegac ki, rodesac arCevnebSi “pro<br />

patrias” mTavrobam gaimarjva, wrfivi gadasaxadebi isev darCa. is iseTi efeqtiani<br />

aRmoCnda, rom aravis surda misi Secvla. 1994 wlidan moyolebuli, estoneTma<br />

mravali samTavrobo koalicia gamoicvala, maT Soris im partiebis koaliciac,<br />

romlebmac arCevnebi wrfivi gadasaxadebis gauqmebis dapirebebiT moiges,<br />

magram wrfivi gadasaxadebi isev arsebobs. estoneTis wrfivi gadasaxadebis gamocdileba<br />

iseTi warmatebuli aRmoCnda, rom is sxva qveynebmac gadaiRes – jer<br />

litvam da latviam, 2001 wels ruseTma. ukrainam da saqarTvelomac SemoiRes<br />

wrfivi gadasaxadebi 2004 wels iseve, rogorc slovakeTma, 2005 wels ki<br />

rumineTmac.<br />

fiqsirebulma gadasaxadebma ekonomikuri saqmianoba yvelgan gazarda,<br />

Seqmna axali samuSao adgilebi da Crdilovani bazari Seaviwrova. centraluri<br />

da aRmosavleT evropis piradi Semosavlebis wrfivi tarifebis sagadasaxado<br />

sistemis mqone qveynebs imave regionis progresulad zrdad sagadasaxado sistemebs<br />

Tu SevadarebT, vnaxavT, rom wrfivi tarifebis sagadasaxado sistemis<br />

mqone qveynebi saSualod ufro swrafad miiwevdnen win.<br />

centraluri da aRmosavleT evropis wrfivi tarifebis sagadasaxado sistemis<br />

mqone qveynebis (estoneTi, litva, latvia) Sedareba msgavssave qveynebTan<br />

(slovenia, poloneTi, ungreTi, slovakeTi, CexeTis respublika) gvi<strong>Cven</strong>ebs, rom<br />

wrfivi tarifebis sagadasaxado sistemis mqone qveynebi gacilebiT swrafad<br />

cxrili 2. centr. da aRmos. evropis ekonomikuri zrda<br />

erovnuli sagadasaxado sistemis mixedviT<br />

centraluri da aRmosavleT evropis ekonomikuri<br />

zrda erovnuli sagadasaxado sistemis mixedviT<br />

mSp-s saSualo zrda<br />

wrfivi gadasaxadebis<br />

mqone qveynebi<br />

arawrfivi<br />

gadasaxadebis mqone<br />

qveynebi<br />

1996-1998 7.2 4.00<br />

2003-2005 8.6 4.30<br />

wyaroebi: evropis kavSiri, evrostati, 2007 wlis 14 ivlisi<br />

izrdebodnen proporciuli<br />

g a d a s a x a d e b i s S e m o R e b i s<br />

pirvelive welsac da bolo sami<br />

wlis manZilzec (ix. cxrili 2).<br />

wrfivi tarifebis sagadasaxado<br />

sistemis mqone qveynebis<br />

Semosavlebsa (mSp erT sul mosaxleze)<br />

da ,,Zveli evropis”<br />

Semosavlebs Soris fardobiTi<br />

sxvaoba sxva qveynebTan SedarebiT<br />

gacilebiT swrafad mcirdeboda.<br />

evropis ekonomikuri Tanam-<br />

Sromlobis statistikuri biuros


116<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

monacemebi gvi<strong>Cven</strong>ebs, rom 1996 wels estoneTSi mSp erT sul mosaxleze evropis<br />

saSualo ma<strong>Cven</strong>eblis 34, 8 procents Seadgenda, ungreTSi — 48,5 da poloneTSi<br />

— 42,1 procents. 2007 wels esto-neTSi mSp erT sul mosaxleze daaxloebiT 65<br />

procents Seadgenda, ungreTSi — 64 da poloneTSi — 52 procents. am sami<br />

wrfivi gadasaxadis mqone qveyanas saSu-alod 25 procentiani winsvlis<br />

ma<strong>Cven</strong>ebeli hqonda, centraluri da aRmosav-leT evropis sxva progresulad<br />

zrdadi gadasaxadebis mqone qveynebs ki _ mxolod 14 procenti.<br />

kidev erTi aSkara gansxvaveba wrfivi da progresulad zrdadi<br />

gadasaxadebis mqone qveynebs Soris is aris, rom wrfivi gadasaxadis mqone<br />

qveynebis Semosavlebi da biujeti ukeTes mdgomareobaSia. xSirad oponentebi<br />

amtkiceben, wrfivi saSemosavlo gadasaxadi socialuri usamarTlobaa, radgan<br />

sazogadoebaSi is ufro met uTanasworobas qmnis vidre progresulad zrdadi<br />

gadasaxadebi. es arasworia, radgan Semosavlebis ganawilebis jinis<br />

koeficienti 4 wrfivi gadasaxadis mqone qveynebSi xSirad iklebs da xSirad<br />

ufro dabalia vidre progresulad zrdadi gadasaxadebis mqone qveynebSi (ix.<br />

cxrili 3).<br />

estoneTSi jinis koeficientis<br />

ZiriTadi zrda 1989_93 wlebSi<br />

moxda da piks 1995 wels miRwia<br />

0,398-iT, rac momdevno wlebSi<br />

Semcirda.<br />

wrfivma gadasaxadma biujetis<br />

Semosavali gazarda, Crdilovani<br />

ekonomikis seqtori Sez-<br />

Ruda da xeli Seuwyo zrda-ganviTarebasa<br />

da ekonomikur saqmianobas.<br />

aseTi pozitiuri Sedegebis<br />

gamo estoneTis magaliTs<br />

sul ufro da ufro meti<br />

qveyana baZavs, rasac mTeli<br />

evropa sagadasaxado revoluciisken mihyavs.<br />

estoneTis saswauli<br />

1992 wels dawyebulma radikalurma re<strong>fo</strong>rmebma 15 weliwadSi ise Secvala<br />

estoneTi, rom komunisturi reJimis droindel estoneTs sul aRar hgavs.<br />

zogjer imis warmodgenac ki gviWirs rogori iyo es qveyana Zveli sistemis<br />

<strong>dros</strong>. estoneTi pirveli yofili komunisturi qveyanaa, romelmac “ekonomikuri<br />

Tavisuflebis indeqsis” yovelwliuri gamocemis mixedviT (gamomcemlebi:<br />

Heretage Hoaundation, Wall Street Journal) “Tavisufali ekonomikis” statuss miaRwia. kidev<br />

ufro mniSvnelovania is, rom man ara marto “Tavisufali ekonomikis”, aramed<br />

msoflioSi erT-erTi yvelaze Tavisufali ekonomikis statusi moipva da<br />

2007 wlis “ekonomikuri Tavisuflebis indeqsis” mixedviT me-12 adgili daikava 5 .<br />

gasaocari gardaqmnebis Sedegad bolo xuTi wlis manZilze evropaSi yvelaze<br />

swrafi zrda estoneTma ganicada. re<strong>fo</strong>rmebis dawyebis Semdeg ekonomikurma<br />

zrdam weliwadSi saSualod 6 procenti Seadgina; 2005 wels TiTqmis 11 procenti,<br />

2006 wels ki _ 12.<br />

aseTi zrdis Sedegad estoneTi evropis cxovrebis donis standartebs ufro<br />

swrafad daewia vidre mosalodneli iyo. estoneTSi siRaribe da uTanasworoba<br />

mcirdeba. gaerTianebuli erebis organizaciis kacobriobis ganviTarebis<br />

indeqsis mixedviT, estoneTma naklebad ganviTarebuli qveynebis jgufidan<br />

ganviTarebuli qveynebis jgufSi gadainacvla. estoneTSi umuSevrobisa da<br />

inflaciis done dabalia, cxovrebis done ki swrafad umjobesdeba. biujeti ara<br />

marto dabalansebulia, aramed didi gadaWarbebiTac sruldeba. estoneTma ram-<br />

4 jinis koeficienti aris Semosavlebis ganawileba 0-dan 1-mde skalaze, sadac 0 Seesabameba Semosavlis<br />

srul Tanasworobas da 1 Semosavlis srul uTanasworobas.<br />

5 Tim kane, Kim R. Holmes and mary Anastasia O’Grady, 2007, Index of Economic Freedom (Washington D.C: The Heretage Hoaundation<br />

and Dow Jones & Company, Inc., 2007).


Mmart laari, “estoneTis ekonomikis saswauli”<br />

denime re<strong>fo</strong>rma gamoiara, magaliTad, janmrTelobis dacvisa da sapensio re<strong>fo</strong>rma<br />

da natosa da evrokavSiris sruluflebiani wevri gaxda.<br />

evrokavSiris axal wevr-qveynebs Soris TiTqmis yvela standartis mixedviT<br />

estoneTs yvelaze konkurentunariani ekonomika aqvs. jer kidev aTi wlis win<br />

estoneTi mkveTrad CamorCeboda centraluri da aRmosavleT evropis qveynebis<br />

umravlesobas, magram mas Semdeg bevrad gaaswro maT da axla swrafad uaxlovdeba<br />

Zveli evropis standartebs.<br />

mTeli am cvlilebebis Sedegad estoneTs saSualeba aqvs XXI saukunis axali<br />

gamowveva miiRos. qveyana namdvili naxtomiT wavida win Tanamedrove teqnologiebis<br />

mxriv da eleqtronuli mTavrobis pirveli mercxalia. ministrTa<br />

kabinetis TaTbirebze mTavrobis wevrebi mxolod kompiuteriT sargebloben,<br />

qaRaldebi saerTod aRar Cans. internetis gamoyenebis mxriv axla estoneTi evrokavSiris<br />

mraval wevr-qveyanas uswrebs win. estonelebi sabanko gadaricxvaTa<br />

umetesobas internetiT axorcieleben. SesaZlebelia sagadasaxado deklaraciebis<br />

internetiT gagzavna sagadasaxado departamentSi – 2006 wels estonelTa<br />

70 procentma isargebla internetis aseTi momsaxurebiT. sagadasaxado <strong>fo</strong>rmis<br />

Sevsebas sul 5 wuTi sWirdeba.<br />

eleqtronuli mTavroba SesaZloa efeqtiani instrumenti iyos mcirericxovani<br />

da Ria mTavrobis Sesaqmnelad. mTavrobis mier internetis gamoyeneba,<br />

Tavis mxriv, xelsayrel pirobebs uqmnis maRali teqnologiebis axal sawarmoebs.<br />

estoneTi bevri aseTi sawarmos samSoblo gaxda. yvelaze cnobili estonuri<br />

gamogonebaa “skaipis” eleqtronuli komunikaciebis sistema, romelic 2006<br />

wels msoflios mesame yvelaze gavlenian savaWro markad dasaxelda. rasakvirvelia,<br />

jer kidev bevri ram aris gasakeTebeli. estoneTma axali gamowveva unda<br />

miiRos, magram es, rasakvirvelia, TviTon estonelebzea damokidebuli. yvelaze<br />

rTuli periodi ki ukan darCa.<br />

rodesac gaWirvebuli estoneTis ayvavebul qveynad gardaqmnis process<br />

vixseneb, sakuTari gamocdilebidan SemiZlia vTqva, rom premier-ministris mizani<br />

popularoba ki ara, aramed muSa koaliciis Seqmna, moqmedebis naTeli programa<br />

da gadawyvetilebebis miRebis gambedaobaa.<br />

demokratiis pirobebSi arc erTi premier-ministri ar rCeba xelisuflebaSi<br />

samudamod, magram rodesac xalxi xedavs, rom premier-ministrma namdvilad<br />

miaRwia raRacas, maSin mas albaT ukeTesi SesaZlebloba aqvs isev dabrundes an<br />

darCes xelisuflebaSi. me amis cocxal magaliTs warmovadgen. gardamaval qveynebSi<br />

erTaderTi premier-ministri var, romelic gadayenebis Semdeg isev air-<br />

Cies, estoneTis istoriaSi ki yvelaze didxans me momiwia premier-ministroba.<br />

rasakvirvelia, re<strong>fo</strong>rmebis gatareba mTavrobas arapopularuls xdis. amgvarad,<br />

is mTavroba, romelic aseT politikas atarebs, adre Tu gvian gadayenebis<br />

safrTxis winaSe dgeba, magram amas mniSvneloba ar aqvs. gacilebiT mniSvnelovania<br />

qveynis ukeTesobisken Setrialeba. SeiZleba Tqvan, es WuWyiani saqmeao,<br />

magram vinmem xom unda gaakeTos. raki erTxel daiZvreba matarebeli, misi SeCereba<br />

arc ise iolia, swored amaSia saqme.<br />

117


118<br />

gamoqveynda 2002 wels<br />

oto graf lamsdorfi<br />

Tavisufleba – siRaribis saukeTeso wamali<br />

Targmna nino gorgaZem<br />

germaniis ekonomikis ministri helmut kolis mTavrobaSi, Tavisufali<br />

demokratebis partiis erT-erTi lideri. fridrix naumanis <strong>fo</strong>ndis<br />

mmarTveli sabWos Tavmjdomare<br />

“simdidris ganmapirobebeli ZiriTadi ekonomikuri principebis<br />

gaazrebis aucilebloba gulwrfelad da TiTqmis sayovelTaod<br />

uaryofilia” (f. j. o’rurki)<br />

siRaribe, rogorc gamowveva<br />

masiuri siRaribe kvlav rCeba msoflio Tanamegobrobis problemad. msoflio<br />

bankis monacemebiT, 1988 wels 1,2 miliardi adamiani cxovrobda absolutur<br />

siRaribeSi, anu maTi Semosavali 1 dolarze naklebi iyo dReSi. maTgan TiTqmis<br />

naxevars samxreT aziis mosaxleoba warmoadgens. miuxedavad imisa, rom warsuli<br />

wlebis ganmavlobaSi siRaribis ma<strong>Cven</strong>eblebi garkveulwilad Semcirda,<br />

igi mainc kacobriobis yvelaze did problemad rCeba.<br />

siRaribis Sedegebi imdenad damRupvelia, rom saWiroa maTi kidev erTxel<br />

CamoTvla. pirvel rigSi is dehumanizebas iwvevs, romelic adamianebs yoveldRiurad<br />

SimSilisgan tanjvas aniWebs da maT aiZulebT, gamudmebiT inerviulon<br />

miznis misaRwevad yvelaze martiv miswrafebebSic ki. siRaribe adamianis gaborotebas<br />

uwyobs xels da ara mxolod ubiZgebs zogierT maTgans Zaladobisken,<br />

aramed auaresebs adamianTa urTierTobebs, gansakuTrebiT ojaxSi. rogorc ki<br />

RaribTa mdgomareoba ukeTesdeba, magaliTad, samxreT azieli qalebis mtkicebiT,<br />

cvlilebis erT-erTi yvelaze aSkara niSani ojaxebSi Tanxmobis zrda da,<br />

Sesabamisad, ojaxuri Zaladobis Semcirebaa.<br />

siRaribe adamianebs sakuTari potencialis realizebis saSualebas ar aZlevT.<br />

ganaTlebis gareSe Raribi adamianebi moklebulni arian TvianTi niWisa da<br />

unarebis ganviTarebisa da Sromis mwarmoeblurobis gazrdis SesaZleblobas.<br />

<strong>Cven</strong>s saukuneSi, rodesac amdens da ase lamazad saubroben ganaTlebis mniSvnelobasa<br />

da adamianis niWisa da unarebis ganviTarebaze, miliard adamians amis<br />

saSualeba ar gaaCnia, ris gamoc flangaven sakuTar potencials da ar moaqvT<br />

sargebeli arc sakuTari Tavis da arc sazogadoebisTvis. bevri adamiani ar acnobierebs<br />

aRniSnuli faqtis mTel seriozulobas, mTavar problemad planetis<br />

Warbmosaxleobas miiCneven da, upirveles yovlisa, amaze S<strong>fo</strong>Taven. amgvarad, masobrivi<br />

siRatake Tavad Raribebis brali xdeba — namdvilad cinikuri midgomaa,<br />

romelic Zlier upirispirdeba rogorc istoriul gamocdilebas, aseve<br />

ekonomikur Teorias. arc erTi qveyana ar Raribdeba Sobadobis gazrdis Sedegad<br />

da ekonomikuri zrdac yovelTvis mWidrod dasaxlebul qalaqebSi SeimCneva<br />

da ara mcire sasoflo dasaxlebebSi. ekonomikur TeoriaSi nacionaluri Semosavlis<br />

Seqmna da ganawileba bevr cvladze damokidebul dinamikur procesad<br />

warmodgeba, xolo mosaxleobis raodenoba mxolod misi erT-erTi Semadgeneli<br />

komponentia. Tu daveTanxmebiT imas, rom yovel adamians potenciurad SeuZlia<br />

sakuTari wvlilis Setana socialur-ekonomikur ganviTarebaSi, maSin unda va-<br />

RiaroT, rom mosaxleobis raodenobas dadebiTi gavlena aqvs masze. mxolod<br />

funqciebmoSlili ekonomikuri sistemebis mqone sazogadoebebSi, romlebic dinamizmis<br />

xelSewyobis magier uZraobaSi ixrCobian da xalxs sakuTari potencialis<br />

gamovlinebis saSualebas ar aZleven, iqceva problemad mosaxleobis<br />

zrda. aseT pirobebSi mxolod igi mZafrdeba, Raribebi didi ojaxebis Sesaqmnelad<br />

damatebiT damaxinjebul stimulebs iReben, rogorc garantirebulad


Ooto graf lamsdorfi, “Tavisufleba _ siRaribis saukeTeso wamali”<br />

uzrunveli siRaribisa da ojaxis marginaluri Semosavlis zrdis, damatebiTi<br />

samuSao Zalis garantiis erT-erT <strong>fo</strong>rmas.<br />

siRaribis politikuri Sedegebic aranaklebad mniSvnelovania. is adamianebs<br />

araTanabar urTierTobebSi iTrevs, rac maT Tavisuflebas mkveTrad zRudavs<br />

da sxvebis mtaceblobis daucvel obieqtad xdis. yoveldRiuri brZola gadar-<br />

CenisTvis Raribebs sazogadoebis politikur cxovrebaSi damoukidebeli monawileobisTvis<br />

<strong>dros</strong>a da sivrces ar utovebs. maTi interesebi sazogadoebaSi<br />

warmodgenili ar aris da amitomac, isini ignorirebulni arian. Cveulebriv, Raribebi<br />

iZulebulni arian mfarvelebs Seekedlon, iqneba es soflis “didi adamiani”,<br />

qoxmaxebis mflobeli Tu meijare. maT ar gaaCniaT sxva arCevani Tu ara is,<br />

rom mihyidon Tavisi politikuri uflebebi aseT mfarvels sakuTari usafrTxoebis<br />

uzrunvelyofis sanacvlod. es situacia seriozul safrTxes uqmnis<br />

demokratias, radgan sazogadoebebi mxolod maSin xdebian realurad demokratiulebi,<br />

roca siRaribis done klebulobs, xolo sazogadoebaSi klienti-patronis<br />

urTierTobebi aRar batonobs.<br />

amgvarad, siRaribe liberalebisTvis udides gamowvevas warmoadgens rogorc<br />

kacobriobaze, aseve samarTlian liberalur sazogadoebaze maTi Sexedulebebidan<br />

gamomdinare. liberalebs pirovnuli Tavisuflebis principisa da<br />

adamianis uflebebis xelSeuxeblobis swamT. ukiduresi siRaribe gamudmebiT<br />

ewinaaRmdegeba adamianis uflebas sicocxleze, amitomac liberalebi ver Seeguebian<br />

mas. miT umetes adamians, romelic fizikuri gadarCenisTvis ibrZvis,<br />

praqtikulad piradi Tavisuflebis realizaciis SesaZlebloba ar gaaCnia. sazogadoebis<br />

yvela wevris individualuri Tavisuflebis ganxorcieleba masobrivi<br />

siRatakis Semcirebis gareSe SeuZlebelia.<br />

samwuxarod, liberalebi ver axerxeben aRniSnul momentze aqcentirebas.<br />

xSirad maT aviwydebaT liberaluri moZraobis saTaveebi, rodesac is feodaluri<br />

mmarTvelobis winaaRmdeg iyo mimarTuli, radganac feodalizmi ara marto<br />

politikuri, religiuri da kulturuli, aramed ekonomikuri Tavisuflebebis<br />

realizebasac uSlida xels da aseve, rogorc drom a<strong>Cven</strong>a, is masobrivi<br />

siRatakis mizezic iyo. jer kidev bevr ganviTarebad qveyanaSi arsebobs kvazifeodaluri<br />

mmarTvelobis msgavsi struqturebi, Tumca feodaluri lordebi<br />

iseTebi aRar arian, rogorc adre: isini ukve aRar arian aristokratiuli ojaxebis<br />

STamomavlebi, aramed socialisti Cinovnikebisa da politikosebis parazituli<br />

klasia, romlebic TavianT Semosavals zemaRali kontroliTa da korufciiT<br />

anda nacionalizebuli mrewvelobisa da bankebis uzarmazari imperiebis<br />

marTviT iReben. bevr ganviTarebad qveyanaSi liberalizmi namdvilad revoluciuri<br />

moZraoba SeiZleboda gamxdariyo, romelic Raribebis imedebsa da molodins<br />

gamoxatavda, magram es moxdeba mxolod im SemTxvevaSi, Tu liberalebi maT<br />

enaze saubars iswavlian da re<strong>fo</strong>rmebis koncefciebs maT moTxovnebs moargeben.<br />

siRaribeze liberalebis reaqcia gaZnelebulia kidev imitomac, rom is garkveulwilad<br />

araintuiciuria. siRaribeze adamianis bunebrivi reaqcia Raribis<br />

daxmarebis mcdelobaa. amis nacvlad liberalebi saubroben Tavisuflebaze,<br />

rogorc saSualebaze da mizanze. bevrisTvis maTi mosazreba zedmetad abstraqtulad<br />

JRers. amis ukan imaleba liberaluri ideologiis Rrma dilema.<br />

radgan eWvgareSea, rom yvelaze minimaluri daxmareba im adamianebs unda gaewioT,<br />

romlebic zedmetad daTrgunulebi arian imisTvis, rom siRatake damoukideblad<br />

daZlion. magram daxmarebas regularuli saxe ar unda mieces, rom adamianebi<br />

maszed damokidebulebi ar gaxdnen.<br />

xSirad <strong>Cven</strong> viviwyebT bevrad ufro mniSvnelovan aspeqts: warsulSi<br />

adamianebi siRaribes sakuTari ZalebiT umklavdebodnen – mZime SromiT, mom-<br />

WirneobiT, investiciebiT ganaTlebaSi, ukeTesi SesaZleblobis saZieblad sxvadasxva<br />

mogzaurobaSi wasvlis mzadyofniT, riskis aRebis unariT, maT Soris samuSao<br />

adgilis Secvlis mzaobiT. rogorc lord baueri ambobda, siRaribis<br />

SemcirebisTvis gareSe pirTa daxmareba aucilebeli rom yofiliyo, dRes <strong>Cven</strong><br />

jer isev qvis xanaSi vicxovrebdiTo. ra Tqma unda arseboben adamianebi, rom-<br />

119


120<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

lebic imdenad daTrgunulni arian, rom aRar SeswevT unari daexmaron sakuTar<br />

Tavs, magram es RaribTa umetesobas ar exeba. maT esaWiroebaT ara pirdapiri<br />

daxmareba, aramed SesaZleblobebisa da samarTlebrivi dacvis Tanabari xelmisawvdomoba,<br />

raTa Tavidan aicilon im Zalauflebis mqone jgufebis an calkeuli<br />

adamianebis batonoba, romlebsac maTi Zalisxmevis Sedegebis miTviseba<br />

surT.<br />

liberalizmis mudmivad gansakuTrebuli yuradReba kerZo sakuTrebis stabilurobisaken<br />

SemTxveviTi arasodes yofila, kerZo sakuTreba xom pirovnuli<br />

Tavisuflebis sadarajoze dgas. araerTxel Tqmula, rom kerZo sakuTrebaze<br />

liberalebis zrunva mxolod mqonebelTa klasis interesebs asaxavs, magram es<br />

mxolod simarTlis mcire nawilia. Raribs mdidarze aranakleb esaWiroeba Tavisi<br />

sakuTrebis dacva, radgan yvelaze xSirad maT sakuTrebiT uflebebs zustad<br />

kanoni ar aRiarebs da/an sasamarTlo ar icavs.<br />

kerZo sakuTrebaze liberalebis zrunva unda ganixilos, rogorc saxelmwi<strong>fo</strong><br />

politikis mizani: saxelmwi<strong>fo</strong>m saSualeba unda misces yvela moqalaqes,<br />

gansakuTrebiT Raribebs, rom kerZo sakuTreba iqonion da gaafarToon. bolo<br />

mosazreba ara marto arsebiTad gansxvavdeba, aramed sawinaaRmdegoa socialistebis<br />

strategiisa, romelic mimarTulia saxelmwi<strong>fo</strong>s mier kerZo sakuTrebis<br />

SezRudvis an konfiskaciisaken, mosaxleobisTvis sxvadasxva usasyidlo socialuri<br />

daxmarebisaken. liberalebi skeptikurad arian ganwyobilni msgavsi<br />

praqtikisadmi, radgan mas adamianis damokidebulebisaken mivyavarT, maSin, rodesac<br />

sakuTrebis floba mis finansur damoukideblobas zrdis da, amasTan, pirad<br />

Tavisuflebas amtkicebs.<br />

ra Tqma unda, arsebobs aucilebeli socialuri gadasaxadebis magaliTebic,<br />

magaliTad, iseTi programebis realizaciisas, rogoricaa “sakvebi samuSaos-<br />

Tvis”, efeqturad aRkveTen SimSils, gansakuTrebis stiqiuri ubedurebebis<br />

Semdeg.<br />

aseTi usasyidlo socialuri gadasaxdelebi bevrad ukeTesia, vidre, magaliTad,<br />

sakvebi produqtebis fasebis kontroli, romlebic xSirad Raribebis<br />

mxardasaWerad wesdeba, magram, ekonomikuri stimulebis damaxinjebis gamo, mZime<br />

SedegebiT mTavrdeba. sakveb produqtebze xelovnurad daweul fasebs SeuZlia<br />

fermerebisTvis didi zianis motana da soflis meurneobisTvis zaralis miyeneba<br />

SeuZlia, radgan Sedegad mcirdeba sofelSi mcxovreb RaribTa dasaqmebis<br />

SesaZlebloba. arada msoflioSi Raribebis ZiriTadi masa swored soflebSi<br />

cxovrobs.<br />

liberalurma socialurma politikam SeZlebisdagvarad unda moiZios iseTi<br />

instrumentebi, romelic gamoixateboda ara axali kompensaciebis SeTavazebaSi,<br />

aramed Raribebs daexmareboda sakuTrebis SeZenaSi. da Tu iZuleba gardauvalia,<br />

jobia liberalebma daaZalon adamianebs moaxdinon fulis ekonomia<br />

individualur sapensio angariSebze, samedicino an umuSevrobis dazRvevis<br />

gziT, vidre socialistebma daaZalon ufro maRali gadasaxadebis gadaxda, romlebic<br />

im xalxs Soris gadanawildeba, romelTac Zalaufleba gaaCniaT. iZulebiTi<br />

dagrovebisa da dazRvevis gza moqmedebis saSualebas aZlevs saxelmwi<strong>fo</strong>s<br />

mier kontrolirebul efeqtur kerZo dawesebulebebs, romlebsac SeuZliaT<br />

aseve gadazRvevis moTxovnebic Seasrulon. resursebis gadanawilebis<br />

mizniT damatebiTi gadasaxadebis amoRebas ki socialuri uzrunvelyofis sferoSi<br />

uzarmazari biurokratiuli aparatis Camoyalibebisken mivyavarT, romelic<br />

dagrovebuli resursis mniSvnelovan nawils STanTqavs. aRsaniSnavia, rom<br />

orive SemTxvevaSi saxelmwi<strong>fo</strong> Tavis Tavze iRebs ekonomikuri riskebisgan adamianebis<br />

dacvis valdebulebas, magram absoluturad gansxvavebul instrumenttebs<br />

iyenebs. dagrovebisa da dazRvevis gza ara marto ufro iafi, aramed ufro<br />

efeqturicaa. is aseve xels uwyobs danazogebis Seqmnas, rac kapitalis bazris<br />

funqcionirebis SemTxvevaSi, SeiZleba ekonomikaSi dabanddes. es damatebiTi<br />

kapitaldabandebebi xels Seuwyobs ekonomikur zrdas maSin, rodesac socialuri<br />

uzrunvelyofis sistemis Sedegad amoRebuli materialuri sikeTeebis


Ooto graf lamsdorfi, “Tavisufleba _ siRaribis saukeTeso wamali”<br />

gadamanawilebeli biurokratia mxolod zrdis ekonomikur danakargebs, romlebsac<br />

ZiriTadad Raribebi ixdian.<br />

SesaZlebelia sawinaaRmdego azris arsebobac, romlis mixedviTac danazogis<br />

da dazRvevis sqemebis idea Raribebis umetesobisa da “mesame samyaros” qveynebisTvis<br />

Seuferebelia. es absoluturad arasworia. uamravi kvleva a<strong>Cven</strong>ebs,<br />

rom Raribebs gasakvirad maRali danazogebis norma gaaCniaT, magram maT finansur<br />

instrumentebze ar miuwvdebaT xeli. bevr qveyanaSi finansuri sistemebi nacionalizebulia,<br />

ris gamoc Tavs iCens siZneleebi, romelsac wera-kiTxvis ucodinari<br />

Raribi meanabre awydeba. xolo rodesac iseTi profesionaluri institutebi,<br />

rogoricaa, magaliTad, gramin banki (Grameen Bank) bangladeSSi, sagangebod<br />

Raribebs emsaxureba, maSin maTi danazogebi mniSvnelovan Tanxebs aRwevs.<br />

msgavsi warmatebebi Raribebis dazRvevis sqemebis ganviTarebaSic SeiniSneba. es<br />

arcaa gasakviri: mcire sadepozito da sakredito kooperativebma dasavleTis<br />

istoriaSi udidesi roli iTamaSa. <strong>Cven</strong> mxolod Tavidan aRmovaCineT is, rac ukve<br />

arsebobda, mas Semdeg, rac bevrma (Tu umetesobam ara) ganviTarebadma qveyanam<br />

am gamocdili gzidan kapitalis saxelmwi<strong>fo</strong> finansuri institutebis mier<br />

marTvis gzaze gadauxvia. saxelmwi<strong>fo</strong> institutebi ki RaribTa sasargeblod ar<br />

moqmedeben, ZiriTadad soflis mcxovrebTa danazogebis qalaqebSi gadaqaCviT<br />

arian dakavebulni da am Tanxebs dauZlurebul saxelmwi<strong>fo</strong> sawarmoebSi an iseTi<br />

kapitalistebis TaRliTur sqemebSi mimarTaven, romelTac politikur wreebSi<br />

gaaCniaT kavSirebi. samwuxarod, bevr qveyanaSi msgavsi damaxinjebuli procesebi<br />

kvlavac grZeldeba. Tanamedroveobis moTxovnaa, saxelmwi<strong>fo</strong>s Camoer-<br />

Tvas finansuri dawesebulebebis marTvis ufleba, vaiZuloT igi koncentrireba<br />

moaxdinos Sesabamisi sakanonmdeblo CarCoebis Seqmnaze kerZo bankebisa da<br />

nebismieri zomis sadazRvevo kompaniebis muSaobisTvis, gansakuTrebiT sasoflo<br />

raionebSi arsebul ubralo finansuri dawesebulebebisTvis. aseve aucilebelia<br />

efeqturi institutebis Seqmna bankebsa da sadazRvevo organizaciebze<br />

zedamxedvelobisTvis, romlebic politikuri Carevisagan unda iqnen daculni.<br />

samwuxarod, socialistebma, rogorc Cans, SeZles mosaxleobis umravlesobis<br />

darwmuneba imaSi, rom siRaribis donis daZlevisTvis socialuri uzrunvelyofis<br />

sferoSi uzarmazari biurokratiuli aparatis Seqmna erTaderT gamarTlebul<br />

saSualebas warmoadgens. grZnobebiT mudmivi TamaSi efeqtur alternatiul<br />

variantebze argumentirebul saubars xels uSlis. es vnebs Raribebs,<br />

rasac ganaTlebisa da jandacvis sferoebis magaliTebi adasturebs.<br />

ganaTleba da socialuri mobiluroba<br />

eWvgareSea, ganaTleba siRaribesTan brZolis saqmeSi gadamwyvet elements<br />

warmoadgens. is aZlevs adamianebs konkurentunarian codnasa da unar-Cvevebs,<br />

romlebic exmarebian, rom maT mSoblebze ukeTesi samsaxuri ipovon da, Sesabamisad,<br />

socialuri statusi aimaRlon. sayovelTao ganaTleba qalebis diskriminacias<br />

amcirebs. gogonebis ganaTleba sagrZnoblad amcirebs Sobadobis<br />

procents, radgan ganaTlebuli qalebi ufro gvian Txovdebian, ician kontracefciis<br />

Sesaxeb da esmiT Tu rogor izrunon ukeTesad ojaxis da gansakuTrebiT<br />

Svilebis janmrTelobaze, rac, Tavis mxriv, bavSvTa sikvdilianobis Semcirebas<br />

uwyobs xels. ganaTleba adamianebs aZlevs in<strong>fo</strong>rmaciis, maT Soris<br />

politikuris, aRqmis saSualebas, romelic ganxilvebisaken ubiZgebs da, saboloo<br />

jamSi, demokratiasa da Tavisuflebas amyarebs.<br />

Tu ganaTlebis mizani socialuri mobilurobis gaumjobesebaa, maSin Raribebis<br />

ganaTlebis xarisxs gansakuTrebuli yuradReba unda eqceodes. <strong>Cven</strong> xazs<br />

vusvamT “unda eqceodes”, radgan, ramdenad gasakviric ar unda iyos, bevri re<strong>fo</strong>rmatori,<br />

romlebic Raribebis interesebis gamoxatvisTvis ibrZvian, ufro<br />

did yuradRebas ganaTlebis raodenobriv aspeqtebs uTmoben: maT surT, rom<br />

diplomebi rac SeiZleba met adamians miscen da, amasTan, TiTqmis ar ainteresebT<br />

aRniSnuli diplomebis xarisxi. Sedegad socialuri naprali mxolod<br />

izrdeba. sainteresoa, rom msgavsi procesebi rogorc germaniis msgavs ganviTarebul<br />

qveynebSi, ise bevr ganviTarebad qveyanaSi SeimCneva.<br />

121


122<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

aseTi damaxinjebis erT-erTi mizezi is faqtia, rom ganaTlebis uzrunvelyofa<br />

saxelmwi<strong>fo</strong>s, xSir SemTxvevaSi centralizebul biurokratias aqvs davalebuli.<br />

mis mier ganaTlebis procesis marTvis SesaZlebloba sakamaToc ki ar<br />

xdeba. rogorc Cans, es imitom xdeba, rom adamianebis umetesoba, bevri liberalis<br />

CaTvliT, Tvlis, rom sayovelTao ganaTlebis uzrunvelyofa saxelmwi<strong>fo</strong>s<br />

valia. Tu <strong>Cven</strong> mainc davTanxmdebiT am mosazrebas, logikurad aqedan sulac ar<br />

gamomdinareobs, rom am valdebulebis Sesruleba saxelmwi<strong>fo</strong> biurokratiul<br />

aparats unda daekisros. TumcaRa biurokratiisTvis damaxasiaTebeli zrdisa<br />

da gamravlebis Tviseba xels uwyobs am midgomis sayovelTao gavrcelebas. biurokratiul<br />

imperializmSi nebismieri eWvis Setana sayovelTao ganaTlebis<br />

xelmisawvdomobis dangrevis mcdelobad iTvleba — es ki nebismier demokratiul<br />

sazogadoebaSi momakvdinebeli braldebaa.<br />

aseTi midgomis Sedegebi xSir SemTxvevaSi sakmaod saSiSia. magaliTad, samxreT<br />

aziis qveynebis umetesobaSi saxelmwi<strong>fo</strong> skolebSi swavleba imdenad cudia,<br />

rom mosaxleoba uzarmazar finansur danaxarjebze midis, raTa Tavisi<br />

Svili kerZo skolebSi gauSvas, romelTa ganaTlebis done sakmaod maRalia: xSirad<br />

swavleba maTSi inglisur enaze mimdinareobs. Tumca raionebSi msgavsi ker-<br />

Zo skolebi sakmao iSviaTobaa, ase rom, qalaqis Raribebi da soflis RaribTa<br />

umetesoba sakmaod dabali xarisxis mqone saxelmwi<strong>fo</strong> skolebiT kmayofildebian<br />

an ganaTlebas saerTod ar iReben. indoeTSi, bangladeSsa da pakistanSi<br />

ganaTlebaze sabiujeto saxsrebis sul mcire 40 procenti ixarjeba<br />

universitetebze, romelSic ZiriTadad saSualo klasis warmomadgenlebi swavloben.<br />

amasTan, dawyebiT skolebs yvela bavSvisTvis wera-kiTxvis safuZvlebis<br />

Sesaswavladac ki ar hyofniT saxsrebi.<br />

ganaTlebis sistemis modernizaciaSi mniSvnelovani nabiji mosaxleobisTvis<br />

adgilobriv skolebze meti kontrolis miniWeba iqneboda. es SesaZlebelia<br />

ganaTlebaze pasuxismgeblobis centraluri saministrodan municipalitetebsa<br />

da soflebze gadacemiT. centralur mTavrobas SeuZlia koncentrireba<br />

moaxdinos saganmanaTleblo standartebis SemuSavebasa da danergvaze.<br />

valdebulebebis msgavsi gadanawileba saskolo danaxarjebis gamWvirvalobas<br />

gazrdida, radgan mSoblebs municipalur da sasoflo doneze arsebuli procesebis<br />

kontroli ufro gaumartivdebodaT. standartebis damdgeni organizaciisa<br />

da aRmasrulebeli organos gancalkeveba aseve gazrdida swavlebis xarisxs.<br />

masSi aseve SeiZleboda konkurenciis elementis Setana, sxvadasxva skolebis<br />

moswrebis gamoqveynebis, kargi skolebis dasaCuqrebisa da cudi skolebis<br />

dasjis gziT. yovelgvari re<strong>fo</strong>rma aRniSnul sferoSi, sxvadasxva warmatebiT,<br />

ukve gamocdili unda iyos.<br />

ufro radikaluri iqneboda ubralod realobis aRiareba: Raribebs, yovel<br />

SemTxvevaSi qalaqebSi, praqtikulad ar SeuZliaT ganaTlebis ganviTarebul bazarze<br />

gasvla. saxelmwi<strong>fo</strong>s SeuZlia uzrunvelyos RaribebisTvis ganaTlebis<br />

xelmisawvdomoba, maTi bavSvebis saskolo xarjebis anazRaurebiTa da maTTvis<br />

skolis arCevis uflebis miniWebiT, magaliTad, vauCerebis sistemis meSveobiT.<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> standartebs da ganaTlebis miznebs daawesebda da koncentrirebas<br />

moaxdenda maT danergvasa da kontrolze. saxelmwi<strong>fo</strong> skolebi aRar miiRebdnen<br />

Tanxebs biujetidan da TviTon daafinansebdnen sakuTar Tavs ufro xarisxiani<br />

ganaTlebis SeTavazebiT moswavleebis mozidvis gziT. aseTi sistema skolebs<br />

Soris jansaRi konkurenciis arsebobas Seuwyobda xels. mSoblebi skolas Semo-<br />

Tavazebuli ganaTlebis xarisxis mixedviT airCevdnen, xolo vauCerebis sistema<br />

maT saSualebas ar miscemda, rom fuli sxva miznebze daexarjaT. Tavis mxriv,<br />

skolebi iZulebulni iqnebodnen, xarisxiani ganaTlebis SemoTavazebisTvis,<br />

xarjebis TavalsazrisiT, yvelaze efeqturi gza moeZebnaT. saswavlo dawesebulebebi,<br />

romlebic msxverplad gaiRebdnen xarisxs, dakargavdnen moswavleebs,<br />

xolo romlebic ar gaakontrolebdnen danaxarjebs — gakotrdebodnen. ganaTlebis<br />

konkurentuli bazris Seqmna mSoblebs SesaZleblobas miscemda, rom TavianTi<br />

SvilebisTvis ganaTlebis saxeebi aerCiaT. Sedegad, iarsebebda skolebi,


Ooto graf lamsdorfi, “Tavisufleba _ siRaribis saukeTeso wamali”<br />

romelTac mxars dauWerdnen gansxvavebuli religiuri organizaciebi. ra Tqma<br />

unda, es gaamwvavebda potenciur konfliqts dadgenil saxelmwi<strong>fo</strong> programebsa<br />

da am skolebSi propagandirebul religiur Rirebulebebs Soris, magram kompromisi,<br />

Raribebis interesebidan gamomdinare, miRwevadia. nebismieri, romelmac<br />

naxa Tu ramdenad maRalia ganaTlebis xarisxi kerZo, rogorc wesi, kaTolikur<br />

skolebSi, amerikis qalaqur getoebSi arsebul saxelmwi<strong>fo</strong> skolebTan<br />

SedarebiT, daTanxmdeboda imas, rom kompromisi namdvilad sapovnelia. amerikis<br />

SeerTebul StatebSi daiwyo didi imedebis momcemi eqsperimentebis Catareba.<br />

araa gasakviri, rom saxelmwi<strong>fo</strong> biurokratias sZuls msgavsi ideebi da<br />

mTeli ZaliT ewinaaRmdegeba maT, iseve, rogorc igi ewinaaRmdegeba mis mier mowodebuli<br />

ganaTlebis xarisxis Sefasebas. sanam ganaTlebis xarisxi ar gaxdeba<br />

misi re<strong>fo</strong>rmis umTavresi mizani, Raribebi moklebulni iqnebian socialuri<br />

mobilurobis umTavres instruments, xolo sazogadoeba — im potencials, romelic<br />

aRmouCeneli darCeba RaribTa bavSvebSi. fasi, romelsac <strong>Cven</strong> amisTvis<br />

biurokratebs vuxdiT, samarcxvinod didia.<br />

jandacva<br />

yovelive zemoTqmuli aseve exeba jandacvasac. Raribebi bevrad ufro riskaven<br />

Tavisi janmrTelobiT. xarisxiani samedicino daxmarebis ararsebobas mZime<br />

sneulebebamde da naadrev sikvdilamde mivyavarT. rogorc calkeuli adamiani,<br />

ise sazogadoeba mTlianobaSi amaSi zedmetad maRal fass ixdis. sazogadod<br />

miRebulia, rom saxelmwi<strong>fo</strong> valdebulia mosaxleoba ZiriTadi samedicino momsaxurebiT<br />

uzrunvelyos. amitom saxelmwi<strong>fo</strong> bevr ganviTarebad qveyanaSi ufaso<br />

sayovelTao samedicino momsaxurebas uzrunvelyofs da, TiTqmis yovelTvis<br />

amas Zalian uxarisxod asrulebs. iseve, rogorc ganaTlebis SemTxvevaSi, am<br />

msxvilma da winaswar ganWvretadma Secdomam kerZo samedicino daxmarebis<br />

mzardi bazari warmoqmna. mas mimarTavs yvela, visac ki amis saSualeba aqvs. Raribebi<br />

aseve iZulebulni arian rom kerZo samedicino momsaxurebaze bevri fuli<br />

daxarjon, radgan ufaso saxelmwi<strong>fo</strong> daxmareba an ar arsebobs, an gamousadegaria,<br />

an mxolod soliduri Tanxis gadaxdis Semdeg aris xelmisawvdomi.<br />

iseve, rogorc ganaTlebis SemTxvevaSia, saxelmwi<strong>fo</strong>s gaaCnia didi SesaZleblobebi<br />

Raribebis samedicino momsaxurebis uzrunvelyofis sxva xerxebic mosinjos.<br />

esaa samedicino vauCerebi, kerZo samedicino momsaxurebis dazRvevis<br />

sqemebis mxardaWera, bolos da bolos, pasuxismgeblobis da biujetis decentralizacia!<br />

— adgilobrivi TviTmmarTvelobis organoebisTvis misi<br />

gadacemis gziT.<br />

samwuxaroa, rom ganaTlebis da jandacvis sferos amgvari re<strong>fo</strong>rma Zalian<br />

iSviaTad xdeba. amis mizezi ara ararealurobaSi, aramed msgavsi re<strong>fo</strong>rmebis sawinaaRmdegod<br />

ganwyobili mcire, magram Zlevamosili dainteresebuli wreebis<br />

arsebobaSia. re<strong>fo</strong>rmebis mowinaaRmdegeebs miekuTvnebian centraluri biurokratiuli<br />

aparati, romelsac Sedegad Semcireba an gauqmeba emuqreba, aseve politikosebi,<br />

rolebic patronaJul-klientur sistemas iyeneben. isini gardaqmnebis<br />

yovelgvari SemoTavazebis winaaRmdeg gamodian, imis SiSs avrceleben,<br />

rom gardaqmnebis Sedegad RaribTaTvis momsaxurebis fasebi aiwevs.<br />

jerjerobiT liberalizmis racionalur sxivs emociebis Camowolili kvamlis<br />

fenis garRveva ar ZaluZs.<br />

cotaodeni ekonomikuri zrdis aucileblobis Sesaxeb<br />

erT-erTi umniSvnelovanesi sakiTxi, romelic mogvarebas saWiroebs, RaribebisTvis<br />

Tanamedrove ekonomikis SesaZleblobebis xelmisawvdomobis uzrunvelyofaa.<br />

upirveles yovlisa, amisTvis dinamikurad mzardi ekonomikaa saWiro.<br />

Tumca, socialistebis kidev erTi ugunuroba imaSi mdgomareobs, rom siRaribis<br />

donis Semcirebis problemis ganxilvisas isini ugulvebelyofen an aknineben<br />

ekonomikuri zrdis mniSvnelobas. es mxolod imiT aixsneba, rom memarcxeneebi<br />

zedmetad arian dakavebulni sabiujeto xarjebis sakiTxebiT da biurokratiis<br />

sayovelTao gavrcelebiT. aseve memarcxeneebisTvis im arasasiamovno faqtiT,<br />

123


124<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

rom liberaluri ekonomikuri politika, gansakuTrebiT Tavisufali vaWroba,<br />

bevrad ufro warmatebulia grZelvadiani ekonomikuri zrdis SeqmnaSi, vidre<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> Carevis politika. saqme iqamdec ki mivida, rom garemos damcvelebi<br />

liberalizms da gansakuTrebiT vaWrobas, zedmetad didi ekonomikuri zrdis-<br />

Tvis uteven.<br />

saqme isaa, rom klasikuri liberalizmi iTvaliswinebs Tavisufali vaWrobis<br />

ganviTarebas — yvelaze warmatebul ekonomikur strategias msoflio istoriaSi.<br />

XIX saukuneSi man evropaSi SimSils mouRo bolo, rac manamde kacobriobis<br />

gardauval ganaCenad miiCneoda. <strong>Cven</strong> xSirad gvaviwydeba rom, magaliTad,<br />

XVIII saukuneSi safrangeTs SimSilianobis cxra talRam gadauara, romelmac<br />

mosaxleobis 5 procentze metis sicocxle Seiwira. dRes SimSilis problema<br />

mxolod arakapitalistur, araliberalur da Tavisufali bazris gareT arsebul<br />

diqtatorul qveynebSia aqtualuri, magaliTad, iseTebSi, rogoric CrdiloeT<br />

koreaa. Tavisufali vaWrobis epoqam XIX saukuneSi, pirvelad kacobriobis<br />

istoriaSi, simdidre yvelasTvis xelmisawvdomi gaxada. eWvgareSea isic,<br />

rom Tavisufali bazari dResac simdidris wyaros warmoadgens, rac empiriuli<br />

monacemebiT aris damtkicebuli.<br />

fridrix naumanis <strong>fo</strong>ndi daaxloebiT 52 TanagamomcemelTan erTad monawileobs<br />

yovelwliur gamokvlevaSi “msoflios ekonomikuri Tavisufleba“, romelic<br />

Tavdapirvelad ekonomikaSi nobelis premiis laureatis milTon fridmenis<br />

mier iyo Cafiqrebuli. am gamokvlevis mizani 123 qveyanaSi ekonomikuri Tavisuflebis<br />

donis gazomva da Sedarebaa. yoveli qveynis adgilis gansasazRvrad<br />

aRniSnul SedarebiT siaSi iseTi gazomvadi ma<strong>Cven</strong>eblebi gamoiyeneba, rogoric<br />

sagadasaxado tvirTi, saxelmwi<strong>fo</strong>s wili mSp-Si da savaWro SezRudvebis raodenobaa.<br />

gamokvleva mxolod akademiur xasiaTs ar atarebs. masSi TvalnaTlivaa<br />

na<strong>Cven</strong>ebi damokidebuleba ekonomikur Tavisuflebasa da ekonomikur zrdas Soris.<br />

sxva sityvebiT, rac metia saxelmwi<strong>fo</strong>s zewola adamianze, miT meti uZraoba<br />

SeimCneva ekonomikaSi. es ar akvirvebs liberalur ekonomistebs, romlebic yovelTvis<br />

Tvlidnen, rom ekonomikuri dinamika pirad iniciativaze, Semoqmedebi-<br />

Tobasa da gariskvis unarzea damokidebuli, xolo es Tvisebebi yoveli individuumis<br />

Tavisufal ganviTarebas iTxovs. magram, samwuxarod, ekonomikuri politikis<br />

SemmuSaveblebi yovelTvis saRi gonebiT ar xelmZRvaneloben.<br />

“msoflio ekonomikuri Tavisuflebis“ gamokvlevis Sedegebis Sedareba<br />

cxovrebis donis sxva kriteriumebTan, da ara mxolod zrdis tempebTan, aseve<br />

a<strong>Cven</strong>ebs, rom msoflios yvelaze ufro Tavisufal qveynebSi siRaribis da gaunaTleblobis<br />

procenti ufro dabalia, naklebadaa ganviTarebuli korufcia da<br />

ufro maRalia sicocxlis xangrZlivoba. saRi azrovneba gvaiZulebs vivaraudoT,<br />

rom ekonomikuri zrda qmnis resursebs, romlebic saWiroa kacobriobis<br />

yvelaze yofiTi problemebis gadasaWrelad. magram kvlavac Zlieria miTi imis<br />

Sesaxeb, rom Raribebi aRniSnuli zrdisagan ver iReben mogebas. albaT gagaxsendebaT<br />

Zveli andaza imis Sesaxeb, rom mdidari mdidrdeba, Raribi ki Raribdeba.<br />

es mosazreba aSkarad mcdaria, rasac adasturebs istoriuli gamocdileba<br />

da faqtebi. magram damkvidrebuli Sexedulebebi, rogorc Cans, faqtebs ar iTvaliswinebs.<br />

arada ekonomika ar aris TamaSi nulovani SedegiT, erTis ekonomikuri<br />

zrda meoris zarals sulac ar niSnavs da gulisxmobs, xolo Tavisufali<br />

da nebayoflobiTi ekonomikuri gacvlisagan orive mxare igebs. sxva sityvebiT,<br />

SesaZlebelia, rom yvela erTad gamdidrdes, oRond sxvadasxva siswrafiT.<br />

ras gvi<strong>Cven</strong>ebs <strong>Cven</strong>i kvleva “CamorCenilebis” Sesaxeb? <strong>Cven</strong> gamudmebiT<br />

gvesmis Rarib da mdidar qveynebs Soris ufskrulis zrdis Sesaxeb. es simar-<br />

Tlea. “mesame samyaroSi” arsebobs qveynebi nulovani an uaryofiTi zrdis tempebiT,<br />

am <strong>dros</strong> umetes qveynebSi ekonomika mcired, magram mainc izrdeba. kvlav<br />

SevadaroT zrdis tempebi ekonomikuri Tavisuflebis donesTan, <strong>Cven</strong><br />

mivxvdebiT, rom ekonomikurad yvelaze Raribi da yvelaze naklebad ganviTarebuli<br />

saxelmwi<strong>fo</strong>ebi TavianT ekonomikas TiTqmis ar xsnian da Tavisi xalxis Tavisuflebas<br />

gamudmebiT zRudaven. diax, “CamorCenili” erebi arseboben, magram


Ooto graf lamsdorfi, “Tavisufleba _ siRaribis saukeTeso wamali”<br />

isini Tavisufali vaWrobis an globalizaciis msxverplni ki ar arian, aramed<br />

TavianTi qveynebis mmarTvelebis msxverplni.<br />

SeiZleboda gvemtkicebina, rom saerTo zrdis tempebi qveynis SigniT simdidris<br />

gadanawilebas TiTqmis ar asaxavs. masobrivi in<strong>fo</strong>rmaciis saSualebebis<br />

mixedviT, industriulad ganviTarebul qveynebSi ekonomikis liberalizacias<br />

axali samuSao adgilebis Seqmna ki SeuZlia, magram es adgilebi mxolod arakvalificiuri<br />

muSebisTvisaa gankuTvnili — mecnierebi aseT samuSao adgilebs<br />

“McJobs” uwodeben, rom TavianT mosazrebebs Cveuli antiamerikuli elferi Ses-<br />

Zinon. “Raribi muSakebi” axali stereotipia, romelic, <strong>savaraudod</strong>, globalizaciis<br />

da Tavisufali vaWrobis winaaRmdeg mebrZolebs garkveul ritorikul<br />

iaraRs miscems rogorc memarjvene, aseve memarcxene ideologiuri poziciebidan.<br />

es marTalic rom yofiliyo, es gza mainc ukeTesia, vidre yvelaze<br />

arakvalificiuri muSebis Sromis bazarze dauSvebloba, rasac farTod iyeneben<br />

yovlismomcveli socialuri dacvis sistemebis mqone evropis qveynebi. magram<br />

xSirad es iseTi saxiT aris warmodgenili, rom mas realobasTan aranairi<br />

kavSiri ar aqvs. axali teqnologiebi, garda imisa, rom ar anadgurebs samuSao<br />

adgilebs, axalsa da ukeTessac qmnis.<br />

iseT qveynebSi, sadac bazrebi ase Tu ise Ria iyo, aRiniSneboda mzardi<br />

moTxovna maRalkvalificiur da dabali kvalifikaciis mqone muSaxelze. aSS-Si<br />

1983-96 wlebSi Seqmnili yvela samuSao adgilis 55 procenti gankuTvnili iyo<br />

maRalkvalificiuri specialistebisTvis, daaxloebiT 32 procentisTvis saWiro<br />

iyo saSualo kvalifikacia da mxolod 18 procenti iyo gankuTvnili dabalkvalificiuri<br />

muSakebisTvis. qveynebs SigniT Semosavlebis gadanawilebas rom<br />

gadavxedoT, yvelaze Rarib da araTavisufal qveynebSi SeimCneva Semosavlebis<br />

meti uTanabroba, vidre ekonomikurad TavisuflebSi. zogjer saWiroa ubralod<br />

cifrebs SexedoT imis misaxvedrad, Tu ra imaleba ekonomikuri Tavisuflebisa<br />

da globaluri bazrebis saerTo stereotipebs Soris. amitom, rogorc<br />

amtkicebs Tavis statiaSi _ “Raribis saukeTeso imedi” _ savaWro sakiTxebSi<br />

wamyvani specialisti profesori jagdiS bhagvati, msoflio savaWro organizaciis<br />

xelSewyobiT, msoflio masStabiT unda iqnes aRiarebuli bazrebis intensiuri<br />

da mravalmxrivi liberalizaciis gagrZelebis aucilebloba. is mkveTrad<br />

akritikebs ganviTarebadi qveynebis mTavrobebs maT uunarobaSi, dainaxon is ziani,<br />

romelic ekonomikisTvis proteqcionizmis politikas moaqvs da maTgan bevris<br />

mcdar mosazrebas imis Sesaxeb, rom mdidari qveynebis proteqcionizmi maT<br />

mier igive politikis gamoyenebas amarTlebs. arada, amiT isini sakuTar Tavs<br />

ormagad azianeben.<br />

ekonomikuri politikis SemuSaveba iseTi institutebis Seqmnaa, romlebic<br />

produqtisa da warmoebis faqtorebis efeqturi bazrebis <strong>fo</strong>rmirebas Seuwyobdnen<br />

xels. aRniSnuli problemis mogvarebis ZiriTad faqtorebs sasamarTloebi,<br />

samarTlebrivi sistema, samarTliani aRmasrulebeli meqanizmi da sakuTrebiTi<br />

uflebebis dacvis efeqturi sistema warmoadgens. Tu rogor exeba<br />

es zomebi uSualod Raribebs, qvemoT iqneba na<strong>Cven</strong>ebi. aucilebelia, amgvari<br />

bazrebis <strong>fo</strong>rmirebis kidev erTi mTavari aspeqti vaxsenoT — infrastruqturis<br />

Seqmna da movla. mTel msoflioSi siRaribis kvleva a<strong>Cven</strong>ebs, rom infrastruqturis<br />

xelmisawvdomoba, magaliTad gzebis da eleqtroenergiis, amcirebs<br />

siRaribis dones Sesabamis regionebSi. satransporto infrastruqtura bazrebs<br />

akavSirebs da soflis mosaxleobas axal ekonomikur SesaZleblobebs uxsnis,<br />

rom maT iseTi momgebiani saqonlis warmoeba SeZlon, rogoricaa, magaliTad,<br />

bostneuli saqalaqo bazrebisTvis. eleqtroenergia patara saremonto da sawarmoo<br />

saamqroebis Seqmnis SesaZleblobas iZleva. aseTi infrastruqturis gareSe<br />

ekonomikuri zrda mxolod saerTaSoriso vaWrobasTan dakavSirebul<br />

sasazRvro regionebSi iqneba SesamCnevi, im <strong>dros</strong>, rodesac qveynis SuagulSi<br />

ganlagebul regionebSi uZraoba gagrZeldeba. amis mtkicebulebas indoeTi da<br />

CineTi warmoadgens.<br />

125


126<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

Raribebs samarTlebrivi revolucia esaWiroebaT<br />

miuxedavad imisa, rom liberalur ekonomikur politikas, ekonomikur<br />

zrdasa da siRaribis donis Semcirebas Soris pozitiuri empiriuli kavSiri<br />

dadgenilia, rodesac adamianebi RaribTa realur gancdebs awydebian, umetesobas<br />

e<strong>Cven</strong>eba, rom SemoTavazebuli makroekonomikuri re<strong>fo</strong>rmebi zedmetad abstraqtulia<br />

da xelmokleTa fenis cxovrebisagan Zalian Sorsaa. msgavsi msjelobebi<br />

cvlilebebis ganxorcielebisTvis politikur bariers warmoadgens<br />

imitom, rom isini xels ar uwyoben, Raribebma xma liberalur politikur moZraobas<br />

rom miscen.<br />

arsebobs eTikuri TvalsazrisiT gasagebi da Seqebis Rirsi stimuli _<br />

Raribebis uSualod dasaxmareblad gaakeTo rame, sul erTia zustad ra,<br />

qvelmoqmedebis an keTildReobis saxelmwi<strong>fo</strong>s instrumentebis gamoyenebiT.<br />

Semdeg, rogorc ki paternalistur-patronaJul urTierTobaTa sistemaSi Car-<br />

Tvis saSualebas dainaxavs, msgavsi moTxovnebi bevr sxva Raribsac uCndeba. magram<br />

am moraluri impulsis ukan xSirad dafarulia kiTxva: namdvilad aRkveTs ki<br />

amgvari midgoma siRaribis Zireul mizezebs, Tu isini mxolod mis simptomebs<br />

amsubuqeben da imavdroulad RaribTa damokidebulebasa da maTi iniciativebis<br />

CaxSobas uwyoben xels? amis gaTviTcnobierebis Semdeg daxmarebis gamwevi<br />

organizaciebi Tavis erT-erT amocanad calkeuli pirovnebebis damoukidebeli<br />

iniciativis ideis gavrcelebas daisaxavdnen. amgvarad, bolos da bolos aRiarebul<br />

iqna, rom Raribebi ara umweo arsebebi, aramed bunebrivad didi potencialis<br />

mqone adamianebi arian. magram adre, roca dasavleTis xalxi siRaribidan<br />

Tavis daRwevis grZel gzas daadga, ucxouri arasamTavrobo organizaciebi xom<br />

ubralod ar arsebobda. amitom Cndeba martivi kiTxva: ratom saWiroeben Raribebi<br />

sakuTari Tavis dasaxmareblad mxardaWeras sxvadasxva organizaciebis<br />

mxridan, romelTa nawili xSirad ucxouria?<br />

msgavsi kiTxvebis umetesobaze pasuxebi perueli ekonomistis, ernardo de<br />

sotos or brwyinvale wignSi SegiZliaT ipovoT. aRniSnuli kvlevis sawyisi wertilia<br />

is ekonomikuri sistema, romelSic Raribebi cxovroben. is miuTiTebs,<br />

rom Raribebs ar miuwvdebaT xeli im samarTlebriv instrumentebsa da institutebTan,<br />

romlebic Tanamedrove sabazro ekonomikis efeqturobas uwyoben<br />

xels: kerZod, xelSekrulebebis dacvisa da Sesrulebis samarTlebrivi normebi,<br />

stabiluri da garantirebuli sakuTrebis uflebebi, martivi, magram efeqturi<br />

sabazro regulireba. amis nacvlad, isini gaZnelebul da araefeqtur iuridiul<br />

sistemas awydebian. maSinac ki, rodesac sasamarTloebi damoukidebeli da<br />

profesionaluria, saqmeebi wlebi grZeldeba. saxelmwi<strong>fo</strong> normatiuli aqtebi<br />

Zalian rTuli da yovlismwvdomia, amitom nebismieri ekonomikuri saqmianoba<br />

uamravi sanqciisa da beWdebis damokidebulebis qveS eqceva. Rarib adamianebs<br />

SeeZloT am sistemaSi hqonodaT kapitali, magaliTad miwis patara nakveTi, magram<br />

es kapitali maT saxelze kanonieri gziT daregistrirebuli ver iqneboda.<br />

de sotom da misma jgufma Caatres eqsperimenti: isini ubralod Seecadnen,<br />

rom yvela saWiro wesisa da normis dacviT, qrTamis micemis gareSe SeeqmnaT er-<br />

Ti piris sawarmo, romelic farTleulis gamoSvebiT dakavdeboda. amas TiTqmis<br />

erTi weli dasWirda da daskvna ki Zalian SemaS<strong>fo</strong>Tebeli iyo: nebismieri wvrili<br />

mewarmisTvis kanonis dacva aSkarad SeuZlebelia. didi ara<strong>fo</strong>rmaluri bazris<br />

arsebobis erT-erTi umTavresi mizezi swored amaSi mdgomareobs.<br />

amkrZalavi normebi da wesebi aseve exeba RaribTa damoukidebel ekonomikur<br />

iniciativebs: bevr qveyanaSi isini praqtikulad ukanonoa, gansakuTrebiT isini,<br />

romlebic mcire sesxebis aRebasTan aris dakavSirebuli. Teoriulad es normebi<br />

da wesebi RaribTa eqspluataciisagan dacvas iTvaliswinebs. magram, realurad,<br />

isini policiisa da Cinovnikebis mier maT eqspluatacias uwyoben xels, radgan<br />

umartivesi ekonomikuri saqmianobis gansaxorcielebladac ki maTi moqrTamvis<br />

saWiroebas aCenen. miuxedavad imisa, Raribebi garemovaWreebad, riqSebad Tu<br />

mikroavtobusebis mZRolebad muSaoben, maT mTavrobas, policiisa da Cinovnikebis<br />

saxiT, qrTami unda gadauxadon.


Ooto graf lamsdorfi, “Tavisufleba _ siRaribis saukeTeso wamali”<br />

ucxouri saqvelmoqmedo organizaciebi gavlenas axdenen saxelmwi<strong>fo</strong>ze da<br />

mis biurokratiul aparats arwmuneben, rom isini piradi iniciativis warmoCenas<br />

ar aferxebdnen. Tumca, rogorc wesi, es uxalisod keTdeboda. ganviTarebad<br />

qveynebSi mzardi kerZo iniciativis dacvis xelSewyoba saxelmwi<strong>fo</strong> aparatis<br />

mcdelobebisagan _ warmoqmnis stadiazeve CaaxSon igi, ucxouri organizaciebis<br />

erT-erTi yvelaze mniSvnelovani miRwevaa, romlis aRiareba iSviaTad xdeba.<br />

Tumca yvelaze seriozuli problema sakuTrebiTi uflebebis dacvaa. samxreTis<br />

qveynebis umetesobaSi sakuTrebiTi uflebebi an cudadaa gansazRvruli,<br />

an cudadaa daculi, anda maTi sxva pirebze gadacemaa Zneli. am qveynebSi sakuTrebiTi<br />

uflebebis sistema zedmetad garTulebulia, ar asaxavs im realobas,<br />

romelSic Raribebi cxovroben da absoluturad araefeqtianad imarTeba. bevri<br />

Raribi qoxmaxebSi cxovrobs, romelTa sakuTrebis ufleba sadavoa. sakuTrebis<br />

bazris araefeqtianobas imisken mivyavarT, rom qalaqebisaken migrirebad adamianTa<br />

mzard ricxvs aRar yofnis miwa da saxlebi. amitom isini, rogorc wesi,<br />

miwas mis mflobels — mTavrobas arTmeven, romelmac ar icis ra uyos mas da<br />

rogor daicvas igi. miwis amgvari miTvisebebis organizeba qoxmaxebis mflobeli<br />

e.w. “ara<strong>fo</strong>rmaluri mewarmeebis” mier xdeba. isini arakanonieri dasaxlebebis<br />

politikur da fizikur dacvas uzrunvelyofen. aseT axal qoxmaxebSi mcxovrebi<br />

Raribebi maT qiras uxdian, arCevnebze TavianTi xmebis gamoyenebis uflebas<br />

aZleven da politikuri RonisZiebebis <strong>dros</strong> garkveuli raodenobis masas<br />

qmnian. es demokratias da ekonomikur zrdas, ra Tqma unda, zians ayenebs, magram<br />

Raribebs sxva arCevani ar gaaCniaT.<br />

aRwerili mdgomareobis ekonomikuri Sedegebi ukiduresad seriozulia.<br />

iseTi qoneba, rogoricaa saxlebi, qoxebi an miwa, romelze sakuTrebis ufleba<br />

gaurkveveli an sakamaToa, ver gadaiqceva kapitalad. rogorc ki sakuTrebis<br />

mflobeli naTlad aris gansazRvruli da kanoniT aris daculi, xolo qonebis<br />

gadacema usafrTxo da efeqturi xdeba, sakuTreba SeiZleba Semosavlis zrdis<br />

damatebiTi wyaro gaxdes. amgvarad, qoneba, misi kapitalad qcevis saxiT, meore,<br />

virtualur cxovrebas iZens. Raribebi, Cveulebriv, aRniSnul uflebas arian<br />

moklebulni: isini floben qonebas, magram ar miuwvdebaT xeli im samarTlebriv<br />

instrumentebTan, romlebic maT qonebas sakuTrebad da, maSasadame, kapitalad<br />

aqceven. de soto wers, rom samxreTul qveynebSi araefeqturi sakuTrebiTi<br />

uflebebis Sedegad <strong>fo</strong>rmirebuli gamouyenebeli an “mkvdari” kapitalis jamuri<br />

Rirebuleba, romlis didi nawili Raribebs ekuTvnis, cxra trilion dolars<br />

aRemateba. kapitalis <strong>fo</strong>rmirebis aseT potencials verc erTi ucxouri daxmareba<br />

ver Seedreba. garda amisa, am gziT Raribebi fiqsirebuli simdidris gacilebiT<br />

met wils miiRebdnen.<br />

aq <strong>Cven</strong> vubrundebiT im azrs, romliTac es statia iwyeboda: siRaribis daZlevis<br />

saukeTeso gzaa _ Raribebs sakuTrebis xelmisawvdomobis uzrunvelyofaSi<br />

daexmaro. Turme, umetes SemTxvevaSi, es SeiZleba xarjebis gareSe gakeTdes:<br />

saWiroa mxolod sakanonmdeblo doneze imis aRiareba, rac isedac realobas<br />

warmoadgens, kerZod — qonebis flobis ufleba. qoxmaxebSi mcxovrebma Raribebma<br />

ukve ician vinc “flobs” maT sakuTrebas. erTaderTi, rac saxelmwi<strong>fo</strong>m<br />

unda gaakeTos — es faqti daaregistriros da “axali mflobelebis” efeqturi<br />

samarTlebrivi dacva uzrunvelyos. de sotos sityvebiT, amgvari kanonis miReba<br />

SeiZleba ganixilos, rogorc realobis gamoaSkaraveba. am procesSi aSkara<br />

gaxdeba mravalferovani normatiuli aqtebis saWiroeba. magaliTad, miwa, romelsac<br />

saukuneebis ganmavlobaSi koleqtiurad floben tomebi, SeiZleba integrirdes<br />

individualuri sakuTrebis uflebebis <strong>fo</strong>rmalur sistemaSi, Tu igi<br />

daregistrirdeba ara marto fizikur, aramed iuridiul pirebzec, magaliTad,<br />

kooperativebze an saaqcio sazogadoebebze. evropaSi ukve aris msgavsi magali-<br />

Tebi, iseTebi, rogorc monastrebi, romlebSic berebi an monazvnebi koleqtiurad<br />

floben miwas da amgvarad sabazro agentebi xdebian. Tu toms Tavisi miwis<br />

koleqtiuri flobis Zveli praqtikis gagrZeleba surs, maSin samarTlebrivi aqtebiT<br />

isini sabazro ekonomikis sistemaSi erTiani mflobelis saxiT unda<br />

127


128<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

CarTon. Raribebis sakuTrebiTi uflebebis aRiareba da maTi dacva — ara marto<br />

praqtikuli, aramed politikuri amocanacaa. Zalian didi drois ganmavlobaSi<br />

RaribTa damcvelebi maTi sakuTrebiTi uflebebiT ignorirebas axdendnen.<br />

CrdiloeTis qveynebSi es fataluri Secdoma gaxda. iq mdidrebi Raribebze naklebad<br />

saWiroeben TavianTi sakuTrebis uflebebis dacvas. sinamdvileSi, swored<br />

cudad gansazRvruli da xSirad daucvel RaribTa sakuTrebis uflebebi<br />

xdeba mdidarTa mxridan Tavdasxmisa da xelyofis obieqti. amas naTlad gva<strong>Cven</strong>ebs<br />

bangladeSis magaliTi: erTma qalma scada siRaribisTvis daeRwia Tavi da<br />

gramin bankSi sesxi aiRo. fulis efeqturad dabandebisa da bevri muSaobis Sedegad<br />

man mcire kapitali daagrova da patara saxerxis gaxsna gadawyvita. amis<br />

gagebisas adgilobrivma konkurentma _ politikuri kavSirebis mqone<br />

biznesmenma, masTan Tavisi vasalebi gaagzavna, romlebic mas gaupatiurebiT da<br />

fizikuri gasworebiT daemuqrnen, Tu igi Tavis ideaze uars ar ityoda. mas esmoda<br />

rom policia adgilobrivi elitis mxareze iqneboda, xolo saqme sasamar-<br />

TloSi wlebis ganmavlobaSi gaiweleboda, amitom mas Tavis ideaze uaris Tqmam<br />

mouwia. msgavsi istoriebi samxreTSi arcTu ise iSviaTia. daelaparakeT mewarmes<br />

Tavisi qarxnis gadatanaze anda axlis mSeneblobaze da Tqven naxavT, rom<br />

is ver bedavs sxvis teritoriaze Sesvlas. es imitom xdeba, rom saxelmwi<strong>fo</strong> ver<br />

axerxebs kanonierebis dacvas da mis adgils adgilobrivi Zalovani struqturebi<br />

ikaveben, romlebic Raribi eTnikuri da religiuri umciresobebis xarjze<br />

cxovroben. msgavsi movlenebi aRmavlobis gzaze seriozul dabrkolebas<br />

warmoadgens da RaribTa ekonomikuri aqtivobisTvis gadaulaxav barierebs<br />

qmnis. zemoT xsenebuli gramin bankisadmi miZRvnil zogierT gamokvlevaSi gamoxatuli<br />

iyo gakvirveba, Tu ratom ver axerxeben misi kreditorebi, rom TavianTi<br />

arsebobis SesanarCuneblad saWiro elementarul resursze meti iSovon. pasuxi<br />

ki Semdegia: stabiluri sakuTrebis uflebebis, ufro farTod – kanonierebis<br />

ararseboba, gansakuTrebiT ekonomikur sferoSi, rac Seamsubuqebda RaribTa<br />

gadasvlas Crdilovanidan <strong>fo</strong>rmalur ekonomikaSi. naTlad gawerili kerZo<br />

sakuTrebis uflebis ararseboba aseve xdeba adamianebis farTod gavrcelebuli<br />

ubedurebebis mizezi, romlebsac asaxleben maT mier odidganve dasaxlebuli<br />

teritoriidan e.w. “ganviTarebis proeqtebis” ganxorcielebisas, magaliTad,<br />

didi kaSxlebis mSeneblobisas. indoeTma faqtobrivad akrZala sakuTrebis konstituciuri<br />

ufleba, romelic iTvaliswinebda absolutur kompensacias saxelmwi<strong>fo</strong>s<br />

mier sakuTrebis eqspropriaciis <strong>dros</strong>, ubralod imitom, rom<br />

aRniSnuli proeqtebis gaiafeba surda. am <strong>dros</strong> ambobdnen, rom es zomebi<br />

mimarTuli iyo msxvili miwaTmflobelebis sawinaaRmdegod. sinamdvileSi, aman<br />

iqamde miiyvana, rom aTobiT aTasi Raribi sacxovrebelis da Sesabamisi kompensaciis<br />

gareSe darCa, radgan ar gaaCndaT sakuTrebiT gansazRvruli uflebebi,<br />

romelTa dacvac sasamarTloSi iqneboda SesaZlebeli. tragikulia, rom indoeTSi<br />

kaSxlis mSeneblobis mowinaaRmdegeTa umravlesobam problema sakuTrebis<br />

uflebebis TvalsazrisiT ver gaacnobiera. aRwerili mdgomareobis Secvla<br />

politikuri procesia. garantias is unda iZleodes, rom sakuTrebis uflebebis<br />

ufro stabilur da efeqtur sistemaze gadasvlisas Raribebs ar gamodevnian<br />

iseTi Zlevamosili moTamaSeebi, rogorebicaa, magaliTad, qoxmaxebis faqtobrivi<br />

mflobelebi. es saSiSroeba, cxadia, kvlav iarsebebs Tu ekonomikur<br />

procesebs SemdgomSic mxolod Cinovnikebi da teqnokratebi daaregulireben,<br />

romlebic, rogorc wesi, yoveli mocemuli momentisTvis yvelaze gavlenian Zalebs<br />

emsaxurebian. Sesabamisad, liberaluri revolucia aucilebelia – da aq<br />

gasaxseneblad Rirs is, rom zustad es moxda dasavleTis istoriaSi. amgvarad,<br />

<strong>Cven</strong> mier dasmuli amocana ar iTvaliswinebs Raribebis sasargeblod simdidris<br />

gadanawilebis axali da ukeTesi meTodebis gamogonebas. is mdgomareobs imaSi,<br />

rom aRiarebul iqnes ekonomikur cxovrebaSi RaribTa monawileobis uflebebi,<br />

SemuSavdes Sesabamisi sakanonmdeblo aqtebi da Seiqmnas institutebi, romlebic<br />

maT saSualebas miscems, datovon Crdilovani seqtori da <strong>fo</strong>rmaluri<br />

sabazro urTierTobebis monawileebi gaxdnen. es swored is bunebrivi uflebaa,<br />

romelsac isini zedmetad didxans iyvnen moklebulni.


gamoqveynda 2002 wels<br />

siRaribis xafangi<br />

orma ukanasknelma dekadam ori didi masStabis eqsperimentis mowme gagvxada.<br />

esaa, erTi mxriv, centraluri dagegmvis meurneobebis (rogoricaa yofili<br />

sabWoTa kavSiri) da aseve maRali donis centraluri dagegmvis mqone sabazro<br />

ekonomikis ganviTarebadi qveynebis (rogorsac Tqven ipovidiT laTinur amerikaSi<br />

1950-80 wlebSi) trans<strong>fo</strong>rmacia efeqtiani bazrebis mqone ekonomikis qveynebad.<br />

umravlesobis gasakvirad, am eqsperimentebis saboloo Sedegebi ekonomikuri<br />

zrdiT ar gvaxalisebs. yofili sabWoTa kavSiris ekonomika aTuxTuxda,<br />

aqoSinda da 1998 wels krizisSi aRmoCnda. laTinuri amerikis meurneobebi odnav<br />

ukeTesad moqmedebda, Ciles gamoklebiT. umetes qveynebs hqonda mZlavri zrda,<br />

rasac aseTive mZlavri Cavardnebi mohyva, romelTa Soris argentinis fiasko<br />

erT-erTi magaliTia. mTliani Sida produqtis (mSp) ma<strong>Cven</strong>eblebi laTinuri<br />

amerikis qveynebSi imaves gveubneba: Semosavali erT mosaxleze gadaangariSebiT<br />

realur fasebSi 2002 wels imave doneze darCa, rac 1980 wels iyo.<br />

Zneli qorwineba: mTavroba da bazari<br />

am Cavardnebis ZiriTadi mizezi is aris, rom bazarze dafuZnebuli politikis<br />

sqema – egreT wodebuli vaSingtonis konsensusi, romelic amyarebda ruseTisa<br />

da laTinuri amerikis eqsperimentebs — Seicavda fatalur nakls: igi<br />

uSvebda, rom SesaZlebelia efeqtiani bazrebis Sesaqmnelad gatardes sabazro<br />

re<strong>fo</strong>rmebi politikuri institutebis Tanamdevi re<strong>fo</strong>rmebis gareSe, romelic<br />

zRudavs mTavrobas da axdens sakuTrebis uflebebisa da individualuri Tavisuflebis<br />

garantirebas.<br />

am daSvebis gaumarTleblobis mizezi is aris, rom ar arsebobs politikisagan<br />

damoukideblad iseTi ram, rogoricaa “Tavisufali bazari”. bazris efeqtiani<br />

funqcioba moiTxovs, rom zogi individi an organizacia uzrunvelyofdes<br />

xelSekrulebebisa da sakuTrebis uflebebis iZulebiT Sesrulebas. aseTi maiZulebelis<br />

gareSe garigebebi yvelasTvis Tavisufalia: nebismierma icis, rom<br />

sxva nebismiers SeuZlia oportunistuli wesiT moiqces; Sesabamisad yvela<br />

oportunistulad iqceva. gardauvali Sedegi, rogorc Tomas hobsi gvafrTxilebda<br />

“leviaTanSi”, aris garigebebis dabali done. ufro metic, sando rom<br />

iyos, pirs an organizacias, romelic uzrunvelyofs xelSekrulebiTi da sakuTrebiTi<br />

uflebebis dacvas, unda SeeZlos aiZulos xalxi, rom sakuTari gadawyvetilebebis<br />

erTgulni darCnen. es aucileblad niSnavs imas, rom es maiZulebeli<br />

mTavroba unda iyos. faqti aseTia: msoflios istoria ar gvTavazobs kargad<br />

ganviTarebuli sabazro sistemis magaliTs, sadac es kargad ganviTarebuli politikuri<br />

sistemiT ar iyo gamyarebuli.<br />

mTavrobisa da bazris aucilebeli kavSiri eklian problemas warmoSobs.<br />

mTavrobis arseboba gadamwyveti mniSvnelobisaa, radganac igi uzrunvelyofs<br />

saxelSekrulebo da sakuTrebiT uflebebs. amave <strong>dros</strong>, nebismieri mTavroba,<br />

romelic sakmarisad Zlieria sakuTrebiTi uflebebis uzrunvelsayofad, aseve<br />

Zlieria imdenad, rom gaauqmos isini Tavis sasargeblod, daufaravi eqspropriaciis<br />

an kerZo sakuTrebiT miRebuli mTliani mogebis dabegvris gziT. mTavrobebs,<br />

sinamdvileSi, mZlavri stimulebi aqvT, raTa es ase gaakeTon. pirveli,<br />

mTavrobas sWirdeba Semosavali misi sakuTari politikuri gadarCenisTvis. man<br />

129<br />

duglas s. norTi<br />

Targmna paata SeSeliZem<br />

nobelis prizis mflobeli ekonomikaSi 1993 wels. aSS-Si, q. vaSingtonis<br />

universitetis sapatio profesori


130<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

unda gaiRos xarjebi politikuri mxardaWeris misaRebad, daicvas Tavi gare da<br />

Sida mtrebisagan. meore, sazogadoebis politikurad mniSvnelovani<br />

Semadgenlebi, rogorc wesi, moiTxoven, rom mTavrobam gamoiyenos Tavisi Zala,<br />

raTa isini uzrunvelyos sargebliT. xSirad es sargeblebi miiReba sxva ekonomikuri<br />

agentebis sakuTrebiTi uflebebis xarjze. maT SeiZleba moiTxovon, magaliTad,<br />

rom mTavrobam dabegros maTi konkurentebis mTliani mogeba da uzrunvelyon<br />

isini monopoliuri uflebebiT konkurenciisgan dacviT an sxva<br />

privilegiebiT.<br />

amrigad, adamianebs aqvT ori bunebrivi tendencia: adam smiTis Sesabamisad,<br />

maT aqvT saqonlis barteruli gacvlis, sxva gacvlisa da vaWrobis midrekileba.<br />

meore, Tomas hobsis mixedviT, maT aqvT Tanasworad bunebrivi midrekileba –<br />

gamoiyenon politika, raTa aiZulon sxvebi gadascen maT sakuTari simdidre da<br />

Rirebulebis wyaroebi.<br />

ekonomikuri ganviTarebis fundamenturi problemaa, gamoinaxos saSualebebi<br />

mTavrobis saqmianobisTvis iseTi kalapotis misacemad, rom man mxari dau-<br />

Wiros da ara mtaceblurad daesxas Tavs bazars.<br />

erTi midgoma am fundamenturi problemis gadasawyvetad iseTi politikuri<br />

liderebis moZebnaa, romelTac swori faseulobebi da xedvebi eqnebodaT.<br />

am midgomis problema aris is daSveba, rom politikuri moTamaSeebis unari —<br />

miiRon kargi gadawyvetilebebi, ufro maTi piradi Tvisebidan modis, vidre politikuri<br />

stimulebidan, romelsac isini iReben. udavoa, bevr qveyanaSi arseboben<br />

eqstraordinaruli individebi, romlebic mZime gadawyvetilebebs iReben da<br />

maTs ukan dganan imis miuxedavad, ra Sedegebi mohyveba maTTvis amas. Tumca, ganviTarebuli<br />

dasavleTis qveynebis ekonomikuri warmateba sxva qveynebTan SedarebiT,<br />

mravali saukunis gamocdilebis mixedviTac, ar SeiZleba mieweros im<br />

faqts, rom maT hyavdaT eqstraordinaruli individebis ufro didi raodenoba.<br />

ekonomikis ganviTarebis am fundamenturi problemis gadasawyvetad sxva<br />

midgoma aris — davaSoroT politikuri liderebi ekonomikuri gadawyvetilebebis<br />

miRebisagan. es midgoma didi doziT devs vaSingtonis konsensusis Sinaarsis<br />

miRma. am midgomis problema isaa, rom masSi orive mxarisTvis — politikosebisa<br />

da moqalaqeebisTvis — mZlavri stimulebi Zevs politikis gansaz-<br />

Rvris procesis politizebisTvis. faqtobrivad, arasodes yofila msoflios<br />

istoriaSi, rom politikur liderebs gadamwyveti roli ar eTamaSaT ekonomikuri<br />

gadawyvetilebebis miRebisas. es xedva, Sesabamisad, utopiuria da ararealisturi.<br />

es dakvirvebebi niSnavs, rom am problemis diagnozi ekonomikuri literaturisa<br />

da vaSingtonis konsensusis mixedviT — saxeldobr, rom ganviTareba<br />

moiTxovs politikis daSorebas ekonomikuri gadawyvetilebebis miRebisgan —<br />

arasworia. nebismieri cda, davaSoroT politika gadawyvetilebebis miRebisgan,<br />

gardauvlad damTavrdeba ekonomikuri CavardniT.<br />

sicocxlisunarian bazars sWirdeba mTavroba, magram ara nebismieri. saWiroa<br />

institutebi, romlebic SezRudaven mTavrobas, raTa igi mtaceblurad ar<br />

daesxas Tavs bazars. amrigad, ganviTarebis problemis gadawyveta moiTxovs politikuri<br />

institutebis iseT mowyobas, rom mTavrobisa da mTavrobis SigniT<br />

individebis Tavisufleba da Zalaufleba SeizRudos. es aucileblad moiTxovs<br />

individualuri Tavisuflebis dacvas. rogorc fridrix haieki, Tavisuflebis<br />

erT-erTi mowinave swavluli daakvirda: “arsebobs mxolod erTi aseTi principi,<br />

romelsac SeuZlia daicvas Tavisufali sazogadoeba: saxeldobr, yvela iZulebis<br />

mkacri prevencia, garda zogadi abstraqtuli wesebis iZulebiTi uzrunvelyofisa,<br />

romelic yvelas Tanabrad exeba.”<br />

problema ganviTarebad msoflioSi isevea marTvis problema, rogorc im<br />

ekonomikuri politikis problema, romelic mxars uWers bazars. Tqma ar unda,<br />

fundameturi problema ganviTarebad msoflioSi aris ara is, rom iq sakuTrebis<br />

dacva ar aris, aramed is, rom mTavrobas SeuZlia daicvas zogierTi piris sakuTreba,<br />

rodesac imavdroulad auqmebs an amcirebs sxvebis sakuTrebiT


duglas s. norTi, “siRaribis xafangi”<br />

uflebebs. sakmaod xSirad xdeba, rom ganviTarebadi qveynebis mTavrobebi TviTneburad<br />

axdenen zogierTi individis sakuTrebiTi uflebebis gadanawilebas<br />

sxva individebisTvis, romlebic am mTavrobis karg angariSze arian. mTavrobebs<br />

aseve SeuZliaT ekonomikuri politika iseTi gziT waiyvanon, rom gazardon Ser-<br />

Ceuli jgufebis sakuTrebiTi uflebebi (magaliTad, miscen sagadasaxado SeRavaTebi<br />

an daajildovon isini sazogadoebrivi resursebis eqspluataciis<br />

koncesiebiT).<br />

aris periodebi, rodesac mTavrobas, gamomdinare misi politikuri SesaZleblobebidan,<br />

SeuZlia aRniSnuli uflebebis CamorTmeva da amis sakuTar fiskalur<br />

sargeblad gadaqceva. ganvixiloT, magaliTad, meqsikis 1990-iani wlebis<br />

dasawyisis sabanko privatizebis gamocdileba. rodesac meqsikis mTavrobam moaxdina<br />

bankebis privatizeba, man Seqmna Zlier koncentrirebuli sabanko sistema.<br />

bankebis SemsyidvelTa TvalsazrisiT, es mimzidveli iyo. maT ar unda gaewiaT<br />

erTmaneTisTvis konkurencia. aseTi situacia mTavrobisTvisac mimzidveli<br />

iyo: amas SeeZlo meti Semosavali moetana, vidre sxva SemTxvevaSi, radganac<br />

investorebi oligopoliaSi mets gadaixdidnen, vidre im firmaSi, romelsac<br />

mouwevda Zlier konkurenciasTan Sejaxeba. rCeboda erTaderTi problema —<br />

mTavrobis Semosavlis maqsimizeba niSnavda imas, rom sabanko sistemis udidesi<br />

kapitali bankebis SesaZenad unda wasuliyo; cota rCeboda rezervebis uzrunvelsayofad,<br />

Tavi rom daecvaT ekonomikuri meryeobebisagan. Sedegi tragikuli<br />

iyo: privatizebidan oTxi wlis Semdeg pesos devalvaciis wnexis qveS sabanko<br />

sistema daingra. am riskis Sedegi meqsikeli gadasaxadis gadamxdels 100 miliardi<br />

aSS dolari daujda, rac meqsikis wliuri mSp-s daaxloebiT 20 procents<br />

Seadgens.<br />

sanqciebi da stimulebi<br />

ekonomikuri ganviTarebisTvis SezRuduli mTavroba, aqedan gamomdinare,<br />

aucilebelia. magram kiTxva imaSi mdgomareobs, rogor SevqmnaT igi ekliani. am<br />

kiTxvas yvelaze adre orma didma ingliselma filoso<strong>fo</strong>sma upasuxa meCvidmete<br />

saukuneSi, Tomas hobsma da jon lokma. es kiTxva aseve ismeboda aSS-s konstituciis<br />

weris <strong>dros</strong>ac. udavod, es mTavari Tema iyo “federalistTa furclebze”.<br />

ufro axlo warsulSi igive sakiTxs Seexnen gavleniani ekonomistebi —<br />

fridrix haieki da jeims biuqeneni.<br />

ar arsebobs SezRuduli mTavrobis martivi recepti. ori principi garkveulia.<br />

pirveli, qveyanam unda Seqmnas meqanizmebi da stimulebi xelisuflebis<br />

sxvadasxva Stoebisa da doneebisTvis, maT mier erTmaneTis mimarT sanqciebis<br />

gansaxorcieleblad, Tu romelime maTgani gadaaWarbebs kanoniT misTvis mikuTvnebul<br />

uflebamosilebas. meore, es sanqciebi ar SeiZleba ganxorcieldes<br />

TviTneburad an ad hoc wesiT — sanqciis meqanizmebi, Tavis mxriv, kanoniT unda<br />

iyos SezRuduli. es ar niSnavs, rom sanqciebi ar unda iyos mkacri (WeSmaritad,<br />

Tu sanqcia mkacri ar aris, igi sando ar aris).<br />

aseTi sanqciebis meqanizmebisa da stimulebis Sesaqmnelad, arsebiTad, ori<br />

wesi arsebobs. erTi aris Sekavebisa da gawonasworebis sistema, romelic zRudavs<br />

mZlavr centralur xelisuflebas. aseT sistemaSi, politikuri konkurencia<br />

xelisuflebis sxvadasxva Stoebis moTamaSeTa Soris aCens stimuls am mo-<br />

TamaSeTa mier erTmaneTis moqmedebis kontrolisTvis. safrangeTi kargi magaliTia<br />

aseTi sistemisTvis.<br />

meore gza xelisuflebis SezRudvisTvis aris federalizmi, romelSic erTmaneTs<br />

zRudaven xelisuflebis sxvadasxva doneebi. aq stimulebi erTmaneTis<br />

gasakontroleblad Cndeba xelisuflebis TiToeuli donis sakuTari interesidan<br />

gamomdinare. warmoidgineT, magaliTad, rom adgilobrivi Statisa da federaluri<br />

mTavroba, yvela cal-calke begravs konkretul mewarmes. TiToeulma<br />

icis, rom gadasaxadis gazrda ar axalisebs am mewarmes damatebiTi produqtiuli<br />

investiciisTvis (iseve, rogorc axali ekonomikuri winaaRmdegobis<br />

Seqmna), rac sabolood amcirebs gadasaxadis Tanxas, romelsac xelisuflebis<br />

131


132<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

konkretuli done gegmavs miiRos am firmidan. es niSnavs, rom xelisuflebis Ti-<br />

Toeul dones aqvs Zlieri stimuli, Seamciros am firmis gadasaxadi, romelsac<br />

iRebs xelisuflebis sxva done. amis Tanamdevad, xelisuflebis erTi donis moqmedeba,<br />

romelic amcirebs firmis sakuTrebiT uflebebs, Sesabamisad amcirebs<br />

gadasaxadis odenobas, romelic SeiZleba Seagrovos xelisuflebis sxva nebismierma<br />

donem. amis Sedegad viRebT mdgomareobas, romelSic xelisuflebis<br />

TiToeuli done arsebiTad abalansebs sxva doneebs (Sekavebisa da gawonasworebis<br />

saWiroebis gareSec centralur mTavrobaSi). aseTi sistemis kargi magaliTia<br />

kanada.<br />

SeerTebuli Statebi aris orive sistemis araCveulebrivi kombinacia — is<br />

Seicavs Sekavebisa da gawonasworebis sistemas erovnul mTavrobaSi, aseve<br />

mZlavr federalur sistemas. es niSnavs, rom prezidents mraval organizaciasTan<br />

uwevs urTierToba, romelic akavebs mis TviTnebur saqmianobas — orpalatiani<br />

sakanonmdeblo organos, damoukidebeli sasamarTlos, Statebisa da<br />

adgilobrivi mTavrobebis da aRmasrulebeli federaluri saagentoebis profesiuli<br />

samoqalaqo mosamsaxureebis CaTvliT. Zalauflebis SezRudvis orive<br />

meTodis kombinacia sakuTrebis uflebis araCveulebrivad maRal xarisxs<br />

uzrunvelyofs.<br />

ganviTarebadi msoflios problema is aris, rom am qveynebs arc erTi es sistema<br />

ar aqvT. federalizmi da Sekavebisa da gawonasworebis sistema xSirad arsebobs<br />

qaRaldze — rogorc meqsikasa da argentinaSi — magram, sinamdvileSi,<br />

isini ver muSaoben. Zalaufleba Zalian koncentrirebulia ori TvalsazrisiT:<br />

centralur mTavrobas gaaCnia zedmetad didi Zalaufleba federalur sistemaze<br />

da federalur mTavrobaSi, prezidents aqvs zedmeti Zalaufleba. es sistema<br />

mas nebas rTavs Tavis nebaze moiqces, aCerebs ganviTarebas.<br />

es ar niSnavs, rom ekonomikur ganviTarebas mxolod mTavrobis SemzRudavi<br />

konstitucia sWirdeba — Tundac orive, Sekavebisa da gawonasworebis da federaluri<br />

sistemebi. faqtobrivad arsebobs qveynebi, romlebmac arsebiTad mibaZes<br />

aSS-s konstitucias (liberia amis magaliTia), magram, romelTac ar aqvT<br />

arc SezRuduli mTavroba da arc ekonomikuri zrda. imisaTvis, rom konstituciebma<br />

da kanonebma praqtikulad imuSaos, saWiroa sxva ramec — ganaTlebuli<br />

xalxi, samoqalaqo valdebulebis grZnobiT.<br />

magram aranairi cda ekonomikuri re<strong>fo</strong>rmis warmatebisTvis ar gaamarTlebs,<br />

Tu is ignorirebas ukeTebs politikuri re<strong>fo</strong>rmis Tanamdev saWiroebas.<br />

politikuri safuZvlebisTvis yuradRebis miqcevis gareSe bazrebi ver ayvavdeba.<br />

aqedan gamomdinare, donori organizaciebi yuradRebas unda aqcevdnen<br />

bazrebis politikur usafrTxoebas iseve, rogorc ekonomikur politikas,<br />

romelic maT qmnis.


gamoqveynda 2002 wels<br />

ra emuqreba Tavisuflebas XXI saukuneSi<br />

CemTvis didi pativia adam smiTis prizis miReba, gansakuTrebiT ekonomikuri<br />

ganaTlebis <strong>fo</strong>ndisgan. Cemi saxelis iseT Zvirfas saxelTan dakavSireba, rogoric<br />

adam smiTia, Zalian didi privilegiaa.<br />

didi madloba!<br />

adam smiTi mudam cnobili da aRiarebuli iqneba, rogorc ekonomikis, socialuri<br />

mecnierebis am uaRresad mniSvnelovani da Zlieri dargis mama, romelsac<br />

pativs vcem da usityvod veTanxmebi. ekonomikurma disciplinam, romelsac oTx<br />

aTeulze meti wlis win veziare, gare samyaros xedvis naTeli orientacia da saxelmZRvanelo<br />

principi momca da sasargeblo da produqtiuli gza mi<strong>Cven</strong>a. ekonomikam<br />

cxovrebaSi gamosadegi azrovnebis stili Camomiyaliba da Tvali amixila,<br />

am sityvis pirdapiri mniSvnelobiT.<br />

ekonomikis saxiT adam smiTma mxolod mecniereba ki ar Seqmna, aramed gacilebiT<br />

meti. is ekonomikas eTikis ganuyofel nawilad ganixilavda da, am TvalsazrisiT,<br />

metad saWiro argumentebi wamoayena maT winaaRmdeg, visac <strong>Cven</strong>i gageba<br />

ar surs da vinc <strong>Cven</strong>Si mxolod umowyalo, TiTqmis araadamianur, robotis<br />

msgavs maqsimalistebs xedavs. adam smiTisTvis, da <strong>Cven</strong>Tvisac, ekonomika humanuri<br />

mecnierebaa. <strong>Cven</strong>i azriT, is ufro humanuria da ufro metad aris adamianze<br />

orientirebuli vidre politikurad swori, progresuli saxelmwi<strong>fo</strong> inteleqtualebis<br />

eTika, romlebic acxadeben, rom <strong>Cven</strong>ze ukeTesebi arian.<br />

ufro metic, adam smiTma sabazro sistemis eTikuroba da efeqtianoba dagvanaxa<br />

da, Sesabamisad, saxelmwi<strong>fo</strong> Carevis amoraluroba da araefeqtianoba<br />

daamtkica.<br />

uaRresad didmniSvnelovania mis mier Camoyalibebuli “uxilavi xelis”<br />

cnobili koncefcia, iseve, rogorc misi Teoria viwro kerZo interesebis dacvidan<br />

gamomdinare sayovelTao sikeTis Sesaxeb.<br />

me vfiqrob, “ekonomikuri ganaTlebis <strong>fo</strong>ndis” sulisCamdgmeli adam smiTi<br />

iyo, romelic, Cemi azriT, udidesi mniSvnelobis klasikuri liberaluri institutia<br />

ara mxolod amerikis SeerTebul StatebSi, aramed mTel msoflioSi.<br />

“ekonomikuri ganaTlebis <strong>fo</strong>ndma” Zalian didi gavlena moaxdina Cemze da misi<br />

gamocemebis — “Tavisufali adamiani: fiqrebi Tavisuflebaze” _ wakiTxvam<br />

(romelsac aT welze metia vkiTxulob) Zalian gaamdidra Cemi goneba. es publikacia<br />

Cemi biblioTekis uZvirfasesi nawilia. damerwmuneT, Zalian yuradRebiT<br />

vkiTxulob, sul viyeneb da xSirad vaxden mis citirebas Cems nawerebsa Tu<br />

gamosvlebSi.<br />

“Tavisufali adamianis” ukanasknelma memorialurma gamocemam SesaZlebloba<br />

momca adreuli wlebis klasikur statiebs gavcnobodi. namdvilad aRtacebaSi<br />

momiyvana maTma xarisxma da droulobam. am prizis miReba “ekonomikuri<br />

ganaTlebis <strong>fo</strong>ndisgan” Zalian didi pativia CemTvis. eqvsi wlis win praRaSi me<br />

TviTon davaarse samecniero wre — “ekonomikisa da politikis centri”, romelic<br />

imave ideebis gatarebas emsaxureba, rasac ekonomikuri ganaTlebis <strong>fo</strong>ndi<br />

aq, SeerTebul StatebSi. ramdenime Tvis win pativi gvqonda ekonomikuri ganaTlebis<br />

<strong>fo</strong>ndis prezidenti da Cemi megobari riCard ebelingi gvwveoda da misi<br />

saintereso da mravalmxriv kanonikuri leqcia mogvesmina.<br />

133<br />

vaclav klausi<br />

Targmna babilina axobaZem<br />

filosofiis mecnierebaTa doqtori. CexeTis premier-ministri 1992-97<br />

wlebSi. klasikuri liberalizmisa da Tavisuflebis ideebiis damkvidrebisTvis<br />

ukompromiso mebrZoli. evrokavSiris mzardi centralizebuli<br />

Zalauflebisa da kontrolis aqtiuri kritikosi. CexeTis respublikis<br />

prezidenti 2003 wlidan


134<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

vSiSob, am saRamos me ver viqnebi aseTi kanonikuri. verafers vityvi iseTs,<br />

rac Tqven ar iciT an, gadaWarbebuli ar iqneba Tu vityvi, rom verafers SemogTavazebT<br />

iseTs, rac Tqveni publikaciebidan ar maqvs naswavli. unda aRiniSnos,<br />

rom dRes, XXI saukunis damdegs, Tavisuflebas igive safrTxe emuqreba,<br />

rasac adam smiTi 250 wlis win ebrZoda da “ekonomikuri ganaTlebis <strong>fo</strong>ndis”<br />

damfuZneblebi _ naxevar saukuneze meti xnis win. SesaZloa, Tavisuflebis axlandel<br />

safrTxes sxva “qudi” exuros, anu ukeT malavdes Tavis realur bunebas<br />

da adrindelze ufro daxvewilic iyos; msoflios yvela qveyanas Soris<br />

urTierTkavSiris maRali xarisxis gamo, SesaZloa am safrTxem iolad<br />

gadainacvlos erTi qveynidan meoreSi, magram is mainc safrTxedve darCeba.<br />

rogorc ekonomikis mudmivi mkvlevari, sul misi kanonebisa da principebis<br />

dacvas vcdilob. maT Soris erT-erTi yvelaze mniSvnelovania adam smiTis erTerTi<br />

moswavlis, XIX saukunis cnobili politekonomistis, david rikardos mier<br />

Camoyalibebuli SedarebiTi upiratesobis kanoni. am saRamos me sami Sedarebi-<br />

Ti upiratesoba maqvs:<br />

sicocxlis umetesi nawili komunizmSi gavatare;<br />

Cems qveyanaSi piradad var aqtiurad CarTuli komunisturi sistemis demontaJsa<br />

da Tavisufali sazogadoebis mSeneblobaSi;<br />

bolo <strong>dros</strong> imedgacruebuli var evropaSi Seqmnili viTarebis, gansakuTrebiT<br />

evrokavSirSi ganviTarebuli movlenebis gamo.<br />

zogierTi Tqvengani SeiZleba gaocdes, rom komunizmSi cxovrebas SedarebiT<br />

upiratesobad miviCnev da ara piriqiT.<br />

Cemi piradi bednierebis an Cemi materialuri keTildReobis TvalsazrisiT,<br />

rasakvirvelia, es namdvilad ar iyo bedniereba, magram misi saSualebiT gavige<br />

Tavisuflebis arsi da yvelaferi mis Sesaxeb. magaliTisTvis, sanam janmrTelad<br />

varT, janmrTelobas saTanadod ar vafasebT. TavisuflebasTan mimarTebaSic<br />

asea. saxifaToa, Tu mas saTanadod ar davafasebT. imis gamo, rom Tavisufleba<br />

didxans gvaklda, xedvis unari gagvimaxvilda da mgrZnobeloba gagviZlierda.<br />

Cems qveyanaSi komunizmis damxobis Semdeg politikuri, ekonomikuri da socialuri<br />

sistemebis radikalur re<strong>fo</strong>rmebSi CarTvam is azri ganmimtkica, rasac<br />

Tavisuflebasa da mis wanamZRvrebze vfiqrobdi. SeuZlebeli iqneboda Zveli<br />

komunisturi institutebis Tavidan mocileba, Tu axali institutebisa da im<br />

qcevis <strong>fo</strong>rmebis TandaTanobiT Camoyalibebas davelodebodiT, rasac isini<br />

moiTxoven.<br />

es Zalian neli da Zalian ZviradRirebuli procesi iqneboda. vxvdebodiT,<br />

rom Tavisufali sazogadoebis institutebi unda agveSenebina da dagvenerga.<br />

qveynis gaTavisufleba warmatebiT ganvaxorcieleT, magram bolo wlebSi<br />

evrokavSirTan miaxloebis da bolos masSi gawevrianebis sakmaod rTuli procesi<br />

gaviareT. “ekonomikuri ganaTlebis <strong>fo</strong>ndSi” kargad ician, rom evrokav-<br />

Siri es is institutia, sadac Tavisufleba saxelmZRvanelo princips ar warmoadgens.<br />

Cemda samwuxarod, kidev erTxel wavediT naklebad Tavisufali, ufro<br />

kontrolirebadi da marTuli ekonomikisa da sazogadoebisken.<br />

aAmitom, globalur daTbobaSi me Tavisuflebis safrTxes ver vxedav. me am<br />

safrTxes ver vxedav verc navTobis maragis amowurvaSi, verc haeris dabin-<br />

ZurebaSi, verc frinvelis gripSi da verc mTavrobis mier saxelmwi<strong>fo</strong> skolebis<br />

arasakmaris dafinansebaSi. rogorc yovelTvis, Tavisuflebis safrTxes ideeb-<br />

Si vxedav. safrTxes vxedav am ideebze agebul politikaSi da am ideebiTa da politikiT<br />

gamowveul motivirebul da gamarTlebul saqcielSi. vSiSob, swored<br />

aseT ideebsa da saxelmwi<strong>fo</strong> politikas ebrZoda da akritikebda adam smiTi didi<br />

xnis win.<br />

aseT ideebsa da politikas is gancxadebebi da varaudebi udevs safuZvlad,<br />

TiTqos kerZo TviTdaintereseba cudia, xalxs racionaluroba da eTikuroba<br />

aklia da kontroli, xelmZRvaneloba da gamosworeba sWirdeba maTi mxridan,<br />

vinc icis, ra aris maTTvis kargi. amgvarad, saxelmwi<strong>fo</strong> interesebis damcveli<br />

xelisufleba Tavisuflebas zRudavs.


vaclav kalusi, “ra emuqreba Tavisuflebas XXI saukuneSi”<br />

warsulSi <strong>Cven</strong> aseT sistemaSi vcxovrobdiT, magram dRes evropaSi, gavbedav<br />

da vityvi, rom am qveyanaSic aseT simptomebs vxedav. dasasrul, arsebobs kidev<br />

erTi saSiSroeba: ideologias moklebuli, magram Zalian agresiuli “izmebi”,<br />

rac realurad sul axalia. neba momeciT dagisaxeloT:<br />

<strong>Cven</strong> yvela vzrunavT adamianis uflebebze, magram meSinia misi<br />

“<strong>fo</strong>rmalizmis”.<br />

<strong>Cven</strong> yvelas gvsurs jansaRi garemo, magram me safrTxes vxedav<br />

“ekologianizmSi”.<br />

Tayvans vcem sapirispiro sqess, magram meSinia feminizmis.<br />

sxva kulturebma <strong>Cven</strong>i kultura gaamdidres, magram meSinia<br />

multikulturalizmis.<br />

me mesmis nebayoflobiT gaerTianebaTa mniSvneloba, magram NGOmeSinia<br />

—<br />

“komunizmis”.<br />

1759 wels gamoqveynebul naSromSi “The Theory of Moral Sentiments” adam smiTi<br />

cdilobda gaego maTi, vinc <strong>Cven</strong>i Tavisuflebis SezRudvas cdilobs. rogorc is<br />

werda, maT surT, “didi sazogadoebis sxvadasxva wevrebi, Wadrakis figurebiviT<br />

ganalagon dafaze.” isini ver xvdebian, rom “Wadrakis dafaze ganlagebuli<br />

figurebi mxolod im principiT moZraoben dafaze, ra principiTac xeli<br />

gadaaadgilebT; magram adamianTa sazogadoebaSi yovel calkeul figuras<br />

“Wadrakis dafaze” moZraobis sakuTari principi aqvs, sruliad gansxvavebuli<br />

imisgan, ris Tavsmoxvevasac SesaZloaEkanonmdebloba cdilobdes.“<br />

<strong>Cven</strong>i Tavisuflebis realur safrTxed axlandeli yovlismomcveli kanonmdebloba<br />

mesaxeba, romelic axali “izmebis” warmomadgeneli gansakuTrebuli<br />

interesis mqone Zlevamosili jgufebis gavlenas ganicdis.<br />

Tavisuflebis SesanarCuneblad erTaderTi gza dagvrCenia _ klasikuri<br />

liberalizmis, adam smiTis ideebis da “ekonomikuri ganaTlebis <strong>fo</strong>ndisken”<br />

mimavali gza.<br />

135


136<br />

gamoqveynda 2003 wels<br />

dania: potiomkinis sofeli. social-demokratia<br />

Hhenrik hanseni<br />

Targmna babilina axobaZem<br />

daniis erovnuli bankis wamyvani specialisti da q. kopenhagenis biznes-<br />

skolis leqtori<br />

meTvramete saukuneSi ruseTis dedofals, ekaterine meores, erT-erTi saxelmwi<strong>fo</strong><br />

moxelis, potiomkinis, iniciativiT mdinare volgaze mogzauroba mouwyves<br />

da ayvavebul-damSvenebuli soflebis bednieri da mdidruli burJuaziuli<br />

cxovreba u<strong>Cven</strong>es. magram es yvelaferi mxolod mo<strong>Cven</strong>ebiTi iyo. fasads<br />

miRma, romelic mis saameblad morTes, avadmyo<strong>fo</strong>ba, siRatake da ubedureba<br />

sufevda.<br />

aqedan warmosdgeba gamoTqma “potiomkinis sofeli”, rasac iseT adgils<br />

uwodeben, sadac politikurad Seqmnili <strong>fo</strong>nis qveS naklebSTambeWdavi suraTi<br />

imaleba. dRes evropa savsea “potiomkinis soflebiT”, magram danias verc erTi<br />

ver Seedreba. danias xSirad evrokavSiris sanimuSo qveyanas uwodeben, romelsac<br />

sxvebisTvis samagaliTo ekonomikuri sistema aqvs. TiToeul sul mosaxleze<br />

mSp-s mixedviT dania msoflioSi meaTe, zogjer ki mexuTe adgilzec aris.<br />

daniis 2001 wlis ekonomikuri monacemebi STambeWdavad gamoiyureba:<br />

neli, magram dabalansebuli 1,1 procentiani zrda, rac 2000 wels 3,2<br />

procents Seadgenda. 1990-iani wlebis Sua xanebidan danias evrokav-<br />

Siris bevr sxva qveyanasTan SedarebiT gacilebiT meti zrda aqvs;<br />

inflaciis done 2,3 procentia. 1994 wlis Semdeg 3 procentze meti<br />

inflacia ar yofila, 1990 wlis Semdeg ki _ 4 procentze meti;<br />

grZelvadiani saprocento ganakveTi (10 wliani) ganuxrelad mcirdeba<br />

da 1990 wels Tu 10 procents Seadgenda dRes 5 procentamde<br />

Camovida;<br />

moklevadiani saprocento ganakveTic (3 Tviani) aseve mcirdeba da<br />

periodulad kidev ufro metadac. 1990 wels is 12 procents Seadgenda,<br />

dRes ki 3,5 procentia;<br />

umuSevrobis done SedarebiT dabalia da sul klebulobs. axla is<br />

oficialurad 5,2 procentia, im <strong>dros</strong>, rodesac 1993 wels 12,2<br />

procenti iyo;<br />

Bbiujeti gadaWarbebiT sruldeba; mSp 1,9 procentiT gaizarda.<br />

rigiT mexuTe welia, rac biujeti gadaWarbebiT sruldeba;<br />

sakmaod didi gadaWarbebaa mimdinare angariSze, rac mSp-s 3,4 procents<br />

Seadgens. 1990-iani wlebidan danias mudmivi gadaWarbeba aqvs<br />

mimdinare angariSze, 1998 wlis gamoklebiT;.<br />

daniis saxelmwi<strong>fo</strong> vali mSp-s procentuli raodenobis saxiT ramdenime<br />

welia Semcirda da axla daaxloebiT 45 procents Seadgens,<br />

1990-ian wlebSi ki 80 procentamde iyo;.<br />

daniis sagareo vali mSp-s procentuli raodenobis saxiT klebulobs<br />

da axla daaxloebiT 15 procents Seadgens, 1990-ian wlebSi ki<br />

TiTqmis 40 procenti iyo;<br />

gamokiTxvis mixedviT, dania yvelaze naklebkorumpirebuli qveyanaa<br />

msoflioSi;<br />

danias Tavi moaqvs agreTve yvelaze jansaRi Sromis eTikis mqone mosaxleobiT,<br />

rac albaT marTalia.


Hhenrik hanseni, “dania: potiomkinis sofeli. social-demokratia”<br />

es yvelaferi Zalian kargad gamoiyureba, yovel SemTxvevaSi zedapirulad.<br />

magram aba sxva ekonomikur statistikasac gadavxedoT, rasac xSirad arc ki<br />

axseneben.<br />

daniis mosaxleoba 5 350 000 adamians Seadgens. maT Soris 1 150 000 adamiani<br />

18 wlamde asakisaa. danarCeni 4 200 000-idan 2 214 000 mTavrobis daxmarebas iRebs<br />

(260 000 studentis garda, romlebsac yovelTviurad 559 dolari stipendia<br />

aqvT).<br />

Tu 2 214 000 adamians, romelTagan zogi mxolod mTavrobis naxevarganakve-<br />

Tian daxmarebas Rebulobs, im xalxis raodenobas davumatebT, romlebic srul<br />

daxmarebas Rebuloben, gamodis, rom 1 590 000 adamiani saxelmwi<strong>fo</strong> daxmarebis<br />

xarjze cxovrobs. 1 590 000 adamianidan 710 000 pensioneria, danarCeni 900 000 ki<br />

_ Sromisunariani, arasapensio asakis. umetesobas umuSevarTa siebSi ver<br />

naxavT. isini saxelmwi<strong>fo</strong> daxmarebas sxva programebiT Rebuloben; sul aTi<br />

sxvadasxva programa arsebobs. daaxloebiT 1 900 000 adamiani kerZo seqtorSi<br />

muSaobs, 840 000 ki _ saxelmwi<strong>fo</strong> seqtorSi an saxelmwi<strong>fo</strong>s sakuTrebaSi arsebul<br />

kompaniebSi (am cifrebis jami 4,2 milions ar Seadgens, radgan yvela<br />

srul cvlaSi ar muSaobs).<br />

aqedan SegviZlia davaskvnaT, rom Sromisunariani, 18_55 wlis asakis xalxis<br />

meoTxedze meti pasiurad cxovrobs saxelmwi<strong>fo</strong> daxmarebis xarjze (sruli ganakveTi).<br />

1999 wels sruli samuSao dRiT dasaqmebuli yoveli 100 adamianis xarjze<br />

33 Sromisunariani, arasapensio asakis adamiani Rebulobda daxmarebas. amas<br />

Tu davumatebT pensionerebs, gamodis rom yovel 100 dasaqmebul adamianze 61<br />

sruli Semweobis xarjze mcxovrebi adamiani modis (pensionerebi dafinansebas<br />

xelfasidan dakavebuli Tanxebidan Rebuloben). dasaqmebulTagan ki 31,4 procenti<br />

samTavrobo samsaxurSi muSaobs.<br />

rasakvirvelia, am yvelafers dafinanseba sWirdeba. amitom danias wlebis<br />

manZilze Zalian maRali da mudmivad mzardi gadasaxadebi aqvs.<br />

2002 wels gasaxadebis minimaluri zRvari 44,31 procenti iyo, Semdeg 49,77<br />

da 63,33 procentamde gaizarda. mSromeli xalxis 40 procenti gadasaxadis maqsimums<br />

_ 63,33 procents ixdis, rac 33 000 dolarze meti odenobis yvela Semosavals<br />

exeba.<br />

sagadasaxado SeRavaTebi Zalian cotaa da maTi ricxvi dRiTi dRe mcirdeba.<br />

25 procentiani mogebis gadasaxadiT TiTqmis yvelaferi ibegreba.<br />

saSemosavlo gadasaxadi maRali Semosavlis gadasaxadis farglebSi kerZo<br />

pirisTvis 59,7 procentia (Tu 3 wlianze meti investicia ar aqvs), Semdeg 44,8<br />

procentamde Camodis.<br />

arsebobs damatebiTi gadasaxadebi “mavne” da “fufunebis” sagnebze, rogoric<br />

aris mag., sigareti, alkoholi, kanfetebi, ualkoholo sasmelebi, eleqtrosaqoneli<br />

da sxv.<br />

manqanebze, 25 procentiani mogebis gadasaxadis garda 180 procenti specialuri<br />

gadasaxadic arsebobs. agreTve, weliwadSi orjer, registraciisa da wonis<br />

gadasaxads ixdian gzebiT sargeblobis uflebis misaRebad. sawvavis fasi<br />

SeerTebul StatebTan SedarebiT samjer maRalia.<br />

dania Zalian bevr axal gadasaxads awesebs.<br />

gadasaxadebi 1990-ian wlebSi mniSvnelovnad gaizarda. es gadasaxadebi modis<br />

gaTbobaze, eleqtroenergiaze, wyalsa da sawvavze.<br />

1990-ian wlebSi axali gadasaxadebis samizne uZravi qoneba gaxda, rac axla<br />

ukve mZimed ibegreba. amasTanave, sagadasaxado SeRavaTebis odenoba dRiTi dRe<br />

mcirdeba.<br />

daniis, iseve, rogorc mTeli evropis, ekonomikuri mdgomareobis warmosadgenad<br />

didi mniSvneloba aqvs, romel statistikas ganvixilavT. amasTan erTad,<br />

misi ekonomikuri mdgomareobis Sefasebisas didi mniSvneloba aqvs, romeli<br />

kuTxiT mivudgebiT saqmes _ upiratesobis (mxolod stabiluroba unda Seva-<br />

137


138<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

fasoT Tu Tavisuflebac mniSvnelovania?) Tu perspeqtivis TvalsazrisiT<br />

(mniSvnelovania Tu ara, rom yvela am gadasaxadis gamo danias gacilebiT naklebi<br />

perspeqtiva aqvs vidre sxva SemTxvevaSi eqneboda?).<br />

danieli politikosebi amayad acxadeben, rom dania msoflios yvelaze egalitaruli<br />

qveyanaa. SeiZleba es marTlac asea, magram Tanasworobis idea yoveldRiurad<br />

mZime dartymas ayenebs yvelas, visac axali idea mouva an iseT SesaZleblobas<br />

gamoavlens, rac normebs scdeba. axalgazrdebs sakuTari cxovrebis<br />

gaumjobesebis, riskis aRebis, inovaciebisa da mewarmeobis gziT winsvlis<br />

SesaZlebloba aSkarad ar aqvT.<br />

warmatebul da bejiT Sromas ar afasebs is sistema, romelic sistematurad<br />

cdilobs mosaxleoba erT did erTgvarovan saSualo klasad gaaTanabros. maTi<br />

cxovrebis done sul izrdeba, magram ekonomikuri upiratesoba ar eZleva. mTeli<br />

gadasaxadebi, romelic 70 procents aRwevs, imaze metyvelebs, rom qveyanas<br />

ar sWirdeba adamianTa ekonomikuri warmateba da dovlaTis dagroveba.<br />

rogorc Cans, bevrs moswons es sistema, magaliTad, xalxis iseT kategorias,<br />

rogoric haqslis “axal mamac samyaroSia” aRwerili. rasakvirvelia, es iseT dinamikas<br />

qmnis, rac, droTa ganmavlobaSi, yvelas zians ayenebs, magram, rogorc<br />

Cans, xalxs an ar esmis, an ar aRelvebs es. Tanasworoba da stabiluroba ufro<br />

mniSvnelovnad miaCniaT vidre progresi da Tavisufleba.<br />

socuzrunvelyofisa da faruli monobis bedukuRmarTobas iseTi saocari<br />

berketebi upirispirdeba, rogoric Tandayolili patiosneba da bejiTi Sromaa.<br />

swori politikiT cixis binadarnic ki axerxeben kom<strong>fo</strong>rtul da egalitarul<br />

arsebobas ise, rom naviT Cavlisas dedofal ekaterinezedac ki STabeWdilebas<br />

moaxdenda. energias, sawarmoebs, mewarmeobas da Tavisuflebas moklebuli ase-<br />

Ti ekonomikuri mmarTvelobis mqone sistemebi droTa ganmavlobaSi gadasaxadebiT<br />

uzarmazar Tanxas iReben.<br />

miuxedavad politikuri utopiis sanimuSo reputaciisa, daniis mozrdili<br />

asakis mosaxleobis 40 procenti mTeli wlis manZilze mTavrobis sruli daxmarebis<br />

xarjze cxovrobs. am xalxis erT mesamedze cota meti pensioneria, danar-<br />

Cenebi ki Sromisunariani arasapensio asakis adamianebi arian, romlebic ZiriTadad<br />

samTavrobo samsaxurebSi an saxelmwi<strong>fo</strong> sakuTrebaSi arsebul kompaniebSi<br />

muSaoben. efeqtiani gadasaxadebis done 70 procentia da ara 50 procenti, rogorc<br />

amas TviTon acxadeben (aseTi dabali done mxolod mogebis da saaqcizo<br />

gadasaxadis gareSea).<br />

zogi Tvlis, rom daniis keTili nebis saxelmwi<strong>fo</strong> Zalian Zviria, magram imasac<br />

acxadeben, rom is am fasad Rirs. Tu maRali gadasaxadebi iseT sazogadoebas<br />

uzrunvelyofs, sadac xalxi Tavs usafrTxod grZnobs, sadac damnaSaveobis done<br />

Zalian dabalia, sadac xalxi karg ganaTlebas Rebulobs da didxans da janmrTelad<br />

cxovrobs, iqneb maRali gadasaxadebi arc ise cudi ram iyos!<br />

jerjerobiT Tavi davaneboT Zaladobrivi xelaxali gadanawilebis eTikur<br />

kiTxvebs. amis nacvlad ganvixiloT rogori usafrTxoeba, socuzrunvelyofa<br />

da cxovrebis donea damaxasiaTebeli daniisTvis.<br />

daniaSi xalxi socialurad daculad grZnobs Tavs – yovel SemTxvevaSi am-<br />

Jamad. marTalia isini pensiebiT ver mdidrdebian, magram kom<strong>fo</strong>rtulad cxovroben.<br />

praqtikulad yvela adamiani ama Tu im programaSia CarTuli. magram ase-<br />

Ti sistema didxans ver gastans. 1970-iani wlebis dasawyisSi arasapensio asakis<br />

mxolod 300 000 adamiani cxovrobda mTavrobis sruli daxmarebis xarjze mTeli<br />

wlis manZilze, dRes ki daaxlebiT 900 000. mosaxleobis raodenoba ucvleli<br />

darCa _ daaxloebiT 5 milioni. arcTu ise Soreul momavalSi ufro meti pensioneri<br />

iqneba da naklebi arasapensio asakis. raRac momentSi SesaZloa maTi<br />

ricxvi gaTanabrdes kidevac.<br />

am keTili nebis saxelmwi<strong>fo</strong>m mravali iseTi funqciis nacionalizaciac ki<br />

moaxdina, rac adre ojaxur cxovrebas uwyobda xels. 1960 wels 30 wlis asakis<br />

qalebis 91 procenti iyo gaTxovili. dRes 50 procentze naklebia gaTxovili.<br />

nawilobriv imitom, rom xalxi ufro gvian ojaxdeba, magram ufro imitomac,


Hhenrik hanseni, “dania: potiomkinis sofeli. social-demokratia”<br />

rom bevri sul ar ojaxdeba. maTi umetesoba, vinc daqorwinda, dRes ukve ganqorwinebulia.<br />

25 wlis manZilze, 1950 wlidan 1975 wlamde daojaxebulTa 18<br />

procenti ganqorwinda. 1995 wlisTvis 1970 wlis qorwinebaTa 36 procenti<br />

ganqorwinebiT dasrulda. 1985 wlis qorwinebaTa 20 procenti 7 weliwadSi<br />

dasrulda. zemoxsenebuli faqtebis gamo, dRes gacilebiT meti martoxela<br />

ojaxia, vidre 1960 wels. 2000 wels daniaSi zrdasrul adamianTa erTi mesamedi<br />

martoxela cxovrebas eweoda.<br />

Tu <strong>Cven</strong> damnaSaveobaTa dones gadavxedavT, daniis 2002 wels gamoSvebuli<br />

statistikuri weliwdeulis Tanaxmad, registrirebul danaSaulTa raodenoba<br />

1935_ 1960 wlebSi stabiluri iyo: daaxloebiT 100 000 danaSauli weliwadSi.<br />

magram 1960 wlidan dRemde registrirebul danaSaulTa raodenoba 500 procentiT<br />

gaizarda, weliwadSi 500 000-ze metia. Tu Zaladobriv danaSaulTa raodenobas<br />

gadavxedavT, kidev ufro mZime suraTs vixilavT. Zaladobrivi danaSaulis<br />

raodenoba 1960 wels daaxloebiT 2 000 iyo, dRes ki daaxloebiT 15 000, e.i.<br />

700 procentiT gaizarda da kvlav mkveTrad izrdeba.<br />

Zalian saocari viTarebaa. keTili nebis saxelmwi<strong>fo</strong>Ta qomagebi xSirad amboben,<br />

rom damnaSaveobas siRatake ganapirobebs. magram danaSaulobaTa zrdis<br />

periodSi erT sul mosaxleze gadaangariSebiT, dania orjer ufro gamdidrda.<br />

keTili nebis saxelmwi<strong>fo</strong>Ta qomagebi imasac amboben, rom siRatake ekonomikuri<br />

uTanasworobis Sedegia. magram dania xom Semosavlebis xelaxali gadanawilebis<br />

yvelaze farTo programaSia Cabmuli. dRes is msoflios yvelaze egalitaruli<br />

qveyanaa.<br />

amgvarad, erTaderTi, rac keTili nebis saxelmwi<strong>fo</strong>Ta qomagebma sworad<br />

iwinaswarmetyveles, danaSaulTa mzardi raodenobaa. iqneb sul sxva faqtorebi<br />

iwvevs aseT Sedegs? daniam mesame samyaros qveynebidan emigrantTa da ltolvilTa<br />

didi nakadi miiRo. samwuxarod, emigrantebi farTod figurireben dana-<br />

SaulobaTa statistikaSi — daaxloebiT xuTidan erTi — magram isini mosaxleobis<br />

mxolod 10 procents Seadgenen. aqedan gamomdinare, danaSaulobaTa<br />

zrda mTlad maT ver dabraldebaT.<br />

arsebobs ukeTesi axsnac. qonebis masiuri xelaxali gadanawilebis programmebma<br />

sakuTrebis uflebis pativiscema daukarga xalxs. mdidari mewarmeebis winaaRmdeg<br />

mimarTulma ritorikam, romelic qonebis xelaxal gadanawilebas axlda,<br />

socialuri antagonizmi warmoSva. mTavrobis Semweobis xarjze mcxovreb<br />

xalxs bevri Tavisufali dro aqvs “eSmakiseuli saqmeebis Casadenad.”<br />

SesaZloa saukeTeso axsnas inteleqtualuri msoflmxedvelobis cvlileba<br />

warmoadgendes. 1960-ian wlebSi erTi axali Teoria gaCnda _ danaSauli samar-<br />

TaldamrRvevs ki ar unda dabraldes, aramed sazogadoebas. im daskvnamde mividnen,<br />

rom damnaSave ki ar unda daisajos (yovel SemTxvevaSi Zalian mkacrad<br />

ara), aramed masze sazogadoebrivi zemoqmedeba unda moxdes. es idea axlac imdenad<br />

popularulia, rom axlandelma konservatorma iusticiis ministrma winadadeba<br />

wamoayena, patimrebs miRebuli sasjeli gavunaxevroTo. man ganacxada,<br />

amiT daniis cixeebSi patimarTa ricxvs SevamcirebTo. magram SesaZloa amiT ma-<br />

Ti ricxvi kidev ufro gaizardos!<br />

axla vnaxoT ra xdeba ganaTlebaSi. bevrs sjera rom, Tu ganaTlebas mTavroba<br />

ar uzrunvelyofs, mxolod mdidrebs eqneba ganaTlebis miRebis SesaZlebloba.<br />

SevadaroT dania da SeerTebuli Statebi, sadac saxelmwi<strong>fo</strong> dafinansebis<br />

miReba, gansakuTrebiT umaRlesi ganaTlebisTvis, ise ioli ar aris, rogorc daniaSi.<br />

ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis organizaciis angariSis<br />

mixedviT ("Education at a Glance", OECD), daniaSi bakalavris an ufro maRali wodeba<br />

25-dan 64 wlamde asakis mosaxleobis 15 procents aqvs, SeerTebul StatebSi ki<br />

_ 26 procents, daaxloebiT orjer meti. SvedeTSi es monacemebi 13 procents<br />

Seadgens, norvegiaSi 16-s. Tu ganaTlebis dones sxva kuTxiT SevxedavT, daniaSi<br />

mxolod cxrawliani ganaTlebis amara darCenilia 34 procenti, SeerTebul StatebSi<br />

14 procenti; SvedeTSi 26 da norvegiaSi 18 procenti. rogorc vxedavT,<br />

SeerTebul StatebSi kvlav gacilebiT ukeTesi mdgomareobaa. saskolo wlebis<br />

139


140<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

mixedviT Tu ganvsazRvravT, SeerTebuli Statebis mosaxleobas msoflioSi saukeTeso<br />

ganaTleba aqvs. arc erT qveyanaSi ar aris imdeni umaRlesi ganaTlebis<br />

mqone adamiani, ramdenic SeerTebul StatebSi da arc erT qveyanaSi ar aris mxolod<br />

9-wliani ganaTlebis mqoneTa iseTi mcire raodenoba, rogorc SeerTebul<br />

StatebSi. albaT, evropelTa umravlesobas gaaocebs es in<strong>fo</strong>rmacia (rasakvirvelia,<br />

vaRiareb, rom es raodenobrivi ma<strong>Cven</strong>ebelia da ara xarisxobrivi).<br />

daniaSi bevri ver Rebulobs iseT ganaTlebas, rogoric surs. yvela umaRles<br />

saswavlebels saxelmwi<strong>fo</strong> marTavs da ufasoa. centralizebulad igegmeba<br />

ramdeni eqimi, arqiteqtori, inJineri, iuristi, ekonomisti da a.S. sWirdeba sazogadoebas.<br />

studentebs ufrosi klasebis niSnebis mixedviT anawileben. visac<br />

sakmaod maRali niSnebi ar aqvs, SeiZleba sasurvel fakultetze ver iswavlos.<br />

ramdenadac vici, daniaSi ar arsebobs xarisxis donis obieqturi testireba.<br />

magram, albaT, ganaTlebis dabali xarisxis ma<strong>Cven</strong>ebelia is, rom studentTa<br />

mniSvnelovani nawili humanitarul sagnebs irCevs. isini Tavs arideben iseT fakultetebs,<br />

sadac maTematika an sxva sabunebismetyvelo mecniereba an ekonomika<br />

iswavleba, rac ufro met unar-Cvevebs moiTxovs.<br />

ra SeiZleba iTqvas janmrTelobis dacvaze? dania erT-erTia ekonomikuri<br />

TanamSromlobisa da ganviTarebis organizaciaSi Semaval im ramdenime qveyanas<br />

Soris, sadac 1970-iani wlebis dasawyisidan sicocxlis saSualo xangrZlivoba<br />

odnav gaizarda. 1970-iani wlebis dasawyisSi dania ekonomikuri TanamSromlobisa<br />

da ganviTarebis organizaciaSi Semaval qveynebs Soris pirvel adgilze<br />

iyo, dRes ki TiTqmis boloSi gadainacvla.<br />

politikosebis Tanaxmad, daniis uxarisxo saavadmyo<strong>fo</strong>ebi da mkurnalobisa<br />

da qirurgiuli operaciebis rigSi mdgarTa vrceli siebi aq arafer SuaSia. maTi<br />

TqmiT, es danieli xalxis mowevisa da smis mavne CveviT aris ganpirobebuli. da<br />

mainc, gazeTebSi xSirad vkiTxulobT, rom ama Tu im adamianis gardacvalebis<br />

Tavidan acileba SeiZleboda, magram mxolod imitom ver moxerxda, rom droulad<br />

ver imkurnala.<br />

jansaR ekonomikur Teorias SeuZlia axsnas, ratom ar aris sakmarisi saxelmwi<strong>fo</strong><br />

dafinansebaze myofi janmrTelobis dacva da ganaTleba da dRiTi dRe<br />

ratom uaresdeba maTi xarisxi. rodesac mimwodeblebs mogebis motivi ar amoZravebT<br />

da arc sabazro konkurenciaSi arian Cabmuli, isini ukve momxmarebelze<br />

orientirebulni ar arian, xarisxi iklebs da fasebi izrdeba. radgan arc sabazro<br />

fasebia da, aqedan gamomdinare, arc araviTari ekonomikuri gaTvlebi, maT<br />

arc efeqturad dagegmva SeuZliaT da arc momxmarebelTa moTxovnilebis dakmayofileba.<br />

racionaluri gadawyvetilebebis misaRebad maT arc in<strong>fo</strong>rmacia<br />

aqvT da arc stimuli. ase iyo adrindeli centralizebuli marTvis qveynebSi,<br />

asea daniaSic, sadac ekonomikis zogierT seqtorSi, umetesad ki janmrTelobis<br />

dacvisa da ganaTlebis sferoSi, centralizebuli mmarTveloba sWarbobs.<br />

bolos, SeiZleba iTqvas, rom arc damnaSaveobis, arc janmrTelobis dacvisa<br />

da arc ganaTlebis sferoSi, rogorc Cans, saimedo Sedegebs ar unda movelodeT.<br />

piriqiT. dRiTi dRe mcirdeba socuzrunvelyofis perspeqtiva mTavrobis<br />

an ojaxis imedad. qveyanas, sadac yoveli mSromeli moqalaqe iZulebulia<br />

piradi Semosavlis udidesi nawili sayovelTao keTildReobas Seswiros,<br />

naTeli perspeqtiva ar uCans.<br />

axalgazrdebisTvis erTaderTi perspeqtiva qveynis datovebaa. axlaxan daniis<br />

ekonomikuri sabWos sami ekonomistidan erT-erTma winadadeba wamoayena,<br />

rom Tu danieli axalgazrdebi, romlebmac ganaTleba daniaSi miiRes, sazRvargareT<br />

wasvlas moindomeben, TavianTi ganaTlebis xarjebi ukan unda daubrunon<br />

saxelmwi<strong>fo</strong>s. isini mxolod maSin SeZleben sazRvargareT wasvlas, rodesac TavianTi<br />

ganaTlebis xarjebis dasafarad sakmaris gadasaxadebs gadaixdian.<br />

amgvarad, berlinis kedlis social-demokratiuli versia miviReT – ekonomikuri<br />

barieri emigraciis Tavidan asacileblad, rac saxelmwi<strong>fo</strong>s SesaZleblobas<br />

aZlevs xalxis dabegvra ganagrZos da aseTi gaurkveveli sistema Seinar-<br />

Cunos. es imas niSnavs, rom daniam TiTqmis amowura Tavisi gza.


gamoqveynda 2003 wels<br />

ra damarTa mTavrobam <strong>Cven</strong>s ojaxebs?<br />

ras erCis mTavroba <strong>Cven</strong>s ojaxebs?<br />

is, rac Svedur ojaxebsa da maT bavSvebs daemarTaT, ludvig <strong>fo</strong>n mizesis<br />

naTqvamis WeSmaritebas adasturebs _ kapitalizmsa da socializms Soris “araviTari<br />

kompromisi” ar SeiZleba arsebobdes. amjerad gi<strong>Cven</strong>ebT, ratom aris,<br />

rom saxelmwi<strong>fo</strong> socuzrunvelyofis zrda SeiZleba “marCenalis” funqciebis<br />

mqone ojaxis wevrebidan saxelmwi<strong>fo</strong> moxeleebze gadatanad ganvixiloT. es<br />

procesi SvedeTSi XIX saukuneSi daiwyo, rodesac saxelmwi<strong>fo</strong>m savaldebulo<br />

saskolo ganaTlebis, bavSvTa Sromisa da xandazmulobis saxelmwi<strong>fo</strong> pensiebis<br />

Sesaxeb kanonmdeblobebis SemoRebiT bavSvebi saxelmwi<strong>fo</strong>s sakuTrebad aqcia. am<br />

re<strong>fo</strong>rmebma is tendencia warmoSva, rom Svedur ojaxs TiTo-orola bavSvi Tu<br />

hyavda da uSvilo ojaxebic gaxSirda, rasac, Tavis mxriv, “mosaxleobis krizisi”<br />

mohyva. amiT isargebles social-demokratebma gunar da alva mirdalebma<br />

da 1930-ian wlebSi bavSvTa aRzrdis srul socializacias dauWires mxari. maTi<br />

“saojaxo politikis Sedegad”, romelic momdevno ormoci wlis manZilze xorcieldeboda,<br />

Sveduri avtonomiuri ojaxi faqtobrivad moispo da mas saxelmwi<strong>fo</strong>ze<br />

“damokidebuli sazogadoeba” Caenacvla, sadac moqalaqeebi saxelmwi<strong>fo</strong><br />

moxeleebze arian damokidebuli.<br />

axla SvedeTi saxelmwi<strong>fo</strong> Semweobebis xafangidan Tavis daRwevas cdilobs,<br />

magram bavSvebis nacionalizaciis mxardaWeram SeerTebul StatebSi iCina Tavi.<br />

Tavis mokle naSromSi _ “biurokratia” _ ludvig <strong>fo</strong>n mizesi aRniSnavs,<br />

rom Tanamedrove socializms “adamiani dabadebidan sikvdilamde marwuxebSi<br />

hyavs moqceuli”, xolo “bavSvebi da mozardebi saxelmwi<strong>fo</strong> kontrolis<br />

yovlismomcveli meqanizmis saimedo Semadgenel nawils warmoadgenen”. sxva konteqstSi<br />

is “kapitalzmsa” da ”socializms” erTmaneTs upirispirebs da askvnis:<br />

“am or sistemas Soris kompromisi SeuZlebelia. is gavrcelebuli mosazreba,<br />

TiTqos Sualeduri sistemac arsebobdes, mcdaria; veraviTari mesame sistema<br />

ver iqneba mtkice socialuri wyobis modeli.” Cemi mosazrebebi am Teoriis<br />

samarTlianobas exeba da im dakvirvebebzea agebuli, rac Tanamedrove SvedeTis<br />

tipur “Sualedur” saxelmwi<strong>fo</strong>Si ojaxisa da bavSvebis magaliTze davinaxe.<br />

is, rac SvedeTSi gvxvdeba loialobis keris TvalsazrisiT, saxelmwi<strong>fo</strong>s<br />

mTavari metoqis, ojaxis winaaRmdeg mimarTuli biurokratiuli manipulaciis<br />

klasikuri SemTxvevaa. rodesac saxelmwi<strong>fo</strong>sa da ojaxs Soris metoqeobazea<br />

saubari, unda gvaxsovdes, rom “marCenalis” aucileblobis safuZveli yvela<br />

sazogadoebaSi mudmivad arsebobs. nebismier sazogadoebaSi arian ymawvilebi,<br />

bavSvebi, moxucebulebi, unarSezRudulebi da mZime avadmyofebi. am xalxs sakuTari<br />

Tavis movla ar SeuZliaT. sxvebis daxmarebis gareSe isini ver iarsebeben.<br />

yvela sazogadoebaSi unda arsebobdes maTze zrunvis meqanizmi. Tavisufal<br />

qveynebSi aseTi “umweo” adamianebis dacvasa da movlas ojaxis bunebrivi<br />

instituti uzrunvelyofs (Temebisa da nebayoflobiTi organizaciebis<br />

daxmarebiT). unda iTqvas, rom wminda socialisturi principi _ TiToeulisgan<br />

unaris mixedviT, TiToeuls moTxovnilebis mixedviT _ mxolod avtonomiur<br />

ojaxSi moqmedebs, amasTan, mxolod da mxolod ojaxSi.<br />

141<br />

Aalan karlsoni<br />

Targmna babilina axobaZem<br />

ilionisis StatSi q. rok<strong>fo</strong>rdis hovardis centris prezidenti. mizesis<br />

institutis mowveuli swavluli


142<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

SeiZleba iTqvas, rom saxelmwi<strong>fo</strong> socuzrunvelyofis zrda “marCenalis”<br />

funqciis gadacemaa ojaxidan saxelmwi<strong>fo</strong>ze, sisxlis naTesavebidan, qorwinebiT<br />

SekavSirebuli an Svilad ayvanili adamianebidan saxelmwi<strong>fo</strong> moxeleebze. es<br />

procesi SvedeTSi XIX saukunis Sua wlebidan daiwyo im biurokratiuli proeqtebis<br />

gziT, romelic mSoblebsa da bavSvebs Soris kavSiris moSlas emsaxureboda.<br />

bavSvebze saxelmwi<strong>fo</strong> kontrolis daweseba 1840-ian wlebSi klasikuri<br />

gziT _ savaldebulo saskolo ganaTlebis kanonis SemoRebiT daiwyo. marTalia,<br />

amas codnis amaRlebisa da xalxis keTildReobisTvis gatarebuli Ronis-<br />

Ziebis saxeliT amarTlebdnen, magram ufro metad bavSvebis nacionalizaciisken<br />

iyo mimarTuli im mosazrebiT, rom saxelmwi<strong>fo</strong> funqcionerebma (SvedeTis<br />

same<strong>fo</strong> biurokratiam) ukeT icodnen, rodis ra unda ekeTebinaT bavSvebs<br />

da, rom mSoblebi ver an ar daicavdnen Svilebs eqspluataciisgan.<br />

meore nabiji 1912 wlis kanonmdebloba iyo, riTac efeqtianad aikrZala bav-<br />

Svebis muSaoba qarxnebSi da, garkveulwilad, fermebSic. kvlav igulisxmeboda,<br />

rom saxelmwi<strong>fo</strong> socuzrunvelyofis muSakebma ukeT icodnen, rogor unda ganawilebuliyo<br />

bavSvebis dro da bavSvebis mimarT isini ufro gulmowyaleni iyvnen<br />

an iqnebodnen, vidre mSoblebi.<br />

saboloo nabiji SvedeTis mTavrobis mier imave periodSi amoqmedebuli moxucebulobisa<br />

da xandazmulobis pensiebis programebi iyo, rac male sayovelTao<br />

gaxda. amjerad es kidev erTi funqciis, “Rrma moxucebulebisa” da “umweoebis”<br />

marCenalis funqciis nacionalizacias gulisxmobda. saukuneebis man-<br />

Zilze moxucebze zrunva ojaxis saqme iyo. amieridan ki es saxelmwi<strong>fo</strong>s sazrunavi<br />

xdeboda. yvela es re<strong>fo</strong>rma sabolood bavSvebis ekonomikuri Rirebulebis<br />

nacionalizacias emsaxureboda. ojaxs naturaluri meurneoba da mSoblebs<br />

sakuTari SvilebiT sargeblobis saSualeba mouspes rogorc ojaxur sawarmoSi<br />

muSaobis, ise moxucebulobis asakSi “socialuri uzrunvelyofis” TvalsazrisiT.<br />

bavSvebis aRzrdis xarjebi isev mSoblebis gadasaxdeli darCa, is ekonomikuri<br />

mogeba ki, rasac TviTon bavSvi warmoadgens, “sazogadoebam”, anu<br />

biurokratiulma saxelmwi<strong>fo</strong>m miitaca. “gari bekeris skolis” ekonomistis<br />

sityvebiT rom vTqvaT, aseTi re<strong>fo</strong>rmebis <strong>fo</strong>nze bavSvebis Semcirebis tendencia<br />

iyo mosalodneli. asec moxda. 1800-iani wlebis dasasrulidan SvedeTSi<br />

Sobadoba swrafad Semcirda; 1935 wlisTvis msoflioSi yvelaze dabali<br />

Sobadobis done iq iyo _ nulovani zrdis doneze dabali (Sobadoba<br />

sikvdilianobaze naklebi iyo), rodesac Taobebis Canacvleba Zlivs xerxdeboda.<br />

mosaxleobis demografiuli cvlilebis standartuli Teoria didi xania amtkicebs,<br />

rom Sobadobis aseTi kleba Tanamedrove industrializaciis gardauvali<br />

Sedegia: kapitalisturi ekonomika tradiciuli ojaxuri kavSirebis rRvevas<br />

iwvevs. marTalia, tradiciuli ojaxis struqtura industriul sazogadoebaSi<br />

axali saxis winaaRmdegobaTa winaSe dgas, magram ufro uaxlesi Teoria amtkicebs,<br />

rom, faqtobrivad, saxelmwi<strong>fo</strong>s zrda ufro did problemas<br />

warmoSobs.<br />

prinstonis universitetis demografi norman raideri sxvadasxva qveynebis<br />

gamocdilebis ganxilvisas Sobadobis klebis mTavar mizezad saxelmwi<strong>fo</strong> ganaTlebis<br />

masobriv danergvas miiCnevs. “ganaTleba damRupvel gavlenas axdens<br />

axalgazrda Taobaze,” ambobs is. “politikuri organizaciebi, magaliTad, ekonomikuri<br />

organizaciebi, loialobas moiTxoven da cdiloben ojaxisadmi gansakuTrebuli<br />

erTguleba CaaxSon. ojaxsa da saxelmwi<strong>fo</strong>s Soris brZola mimdinareobs<br />

bavSvis gonebis dasapyrobad”. am brZolaSi “mTavari iaraRis” funqcias<br />

savaldebulo saxelmwi<strong>fo</strong> skola asrulebs, sadac “mSoblebisgan moSorebiT,<br />

bavSvebs pirdapir moqalaqeobas aswavlian”. raideri amtkicebs, rom SvedeTis<br />

magaliTi sayovelTao faqtia. is imasac ambobs, rom mSoblebs savaldebulo<br />

ganaTleba bavSvebis aRzrdis xarjebs uzrdis, maTi Sromis gamoyenebis saSualebas<br />

ki arTmevs, riTac maT ekonomikur Rirebulebas amcirebs. garda amisa,<br />

socuzrunvelyofis saxelmwi<strong>fo</strong> sistema ojaxSi Taobebs Soris arsebul<br />

bunebriv kavSirebs sxva gziTac spobs, ris Sedegadac ojaxis magivrad loialobis<br />

axal da mTavar kerad saxelmwi<strong>fo</strong> rCeba.


Aalan karlsoni, “ra damarTa mTavrobam <strong>Cven</strong>s ojaxebs?”<br />

erovnulma ojaxurma sistemam droTa ganmavlobaSi SesaZloa reproduqciis<br />

erTian “col-qmrul” birTvTan dakavSirebiT reorganizacia ganicados; maSin<br />

damoukideblobis es safuZvelic TandaTan gaqreba. raideri amtkicebs, rom<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> Carevis Sedegad Sobadoba progresulad klebulobs da mTavrobaze<br />

damokidebul mdgomareobaSi myofi adamianebi martodmarto rCebian.<br />

socialuri mowyobis aseTi modelisTvis damaxasiaTebel winaaRmdegobaze<br />

SvedeTSi 1930-iani wlebis dasawyisSi alaparakdnen. rodesac Sobadoba nulovani<br />

zrdis doneze qvemoT Camovida, Svedi konservatorebi “gadaSenebis safr-<br />

Txem” da bavSvebis “gauCinarebam” SeaS<strong>fo</strong>Ta. zogierTebi amtkicebdnen, rom<br />

mTavari problema sulieri ngreva, anu qristianobis daknineba da<br />

materialurisken, piradi keTildReobisken swrafva iyo. veravin, verc erTi<br />

politikosi ver xedavda, rom problemas bolo 90 wlis ganmavlobaSi moqmedi<br />

saganmanaTleblo da socialuri kanonmdebloba qmnida. amgvarad, rodesac<br />

SvedeTSi “mosaxleobis krizisma” ukidures zRvars miaRwia, demagogiasa da<br />

eqspluatacias gaexsna gza.<br />

am viTarebaSi gamoCnda ori axalgazrda Svedi sociologi — guner mirdali<br />

da misi coli alva mirdali. vidre im sakiTxze gadavidode, Tu rogor isargebles<br />

maT Seqmnili viTarebiT da rogor borotad gamoiyenes mosaxleobis krizisis<br />

sakiTxi, neba momeciT, cotaodeni ram mogiTxroT maTi biografiis Sesaxeb<br />

da im mimdinareobaze, ramac maT muSaobaze moaxdina gavlena.<br />

biurokratiul paternalizms SevedeTSi didi xnis istoria hqonda, rasac<br />

XVI saukunis dasawyisis vasaTa dinastiis saxelmwi<strong>fo</strong> aparatSi Caeyara safuZveli<br />

da 1540-ian wlebSi Kprogresi ganicada, rodesac nils dakes warumatebeli<br />

ajanyebis Semdeg regionuli avtonomia daemxo. mirdalebi erTgvar siaxles,<br />

“TviTon XX saukunes” warmoadgendnen. isini sociologebi iyvnen – akademiuri<br />

inteleqtualebi – da axali tipis saxelmwi<strong>fo</strong>s emsaxurebodnen. rogorc Tvi-<br />

Ton alva mirdali ambobs: ”politika [axla]... logikasa da teqnologiebis codnas<br />

eyrdnoba, amitom, iZulebulia, arsebiTad, konstruqciul socialur in-<br />

Jineriad iqces.”<br />

marTalia, <strong>Cven</strong>, amerikelebs gamudmebiT gvesmis komentarebi “Sveduri modelis”<br />

keTilgonivrulobaze, magram sainteresoa aRiniSnos ramdenad eyrdnoba<br />

axali Sveduri sayovelTao saxelmwi<strong>fo</strong> keTildReoba amerikul eqsperimentebs.<br />

mirdalebma 1929_30 akademiuri weli (“progresuli epoqis” uRimRamo<br />

Tveebi) SeerTebul StatebSi gaatares lora spelman rokfeleris <strong>fo</strong>ndis dafinansebiT.<br />

am periodSi alva mirdali egreT wodebuli “Cikagos sociologiuri<br />

skolis” gavlenis qveS moeqca. kerZod, masze didi gavlena moaxdina uiliam ogburnis<br />

mosazrebam, rom saxelmwi<strong>fo</strong> da skola aSkarad ojaxis xarjze gaizarda,<br />

da rom ojaxi “funqciis dakargvis” safrTxis winaSe idga, radgan misi istoriuli<br />

aucilebloba pirovnebisadmi eqskluziurma damokidebulebam Secvala.<br />

alva mirdali did <strong>dros</strong> atarebda agreTve kolumbiis Uuniversitetis bavSvTa<br />

ganviTarebis institutsa da rokfeleris <strong>fo</strong>ndis grantebiT dafinansebul<br />

eqsperimentul skolamdel dawesebulebebsa da bavSvTa saxlebSi, bavSvTa socialuri<br />

aRzrdis sanimuSo dawesebulebebSi, ramac didi STabeWdileba moaxdina<br />

masze.<br />

gunar mirdalma kolumbiasa da Cikagos universitetSi muSaobisas gaacnobiera,<br />

rom SvedeTSi “mosaxleobis krizisTan” dakavSirebiT warmoSobil debatebSi<br />

uzarmazari politikuri potenciali Canda.<br />

1932 wels avangardul Svedur Jurnal “speqtrumSi” (Spektrum) gamoqveynebul<br />

statiaSi — “socialuri politikis dilema” _ gunar mirdali saWiro politikur<br />

berkets Seexo. man evropaSi 1914 wlamde arsebul “liberalur socializmsa”<br />

da “socialistur liberalizms” Soris kompromisis Zieba daiwyo. is<br />

ambobda, rom aseTi struqturebis pirobebSi XIX saukunis liberalizmma mal-<br />

Tuziur pesimizmsa da Tavisufali bazris dogmatizms Tavi aneba da nacvlad amisa,<br />

muSebis dasacavad re<strong>fo</strong>rmebis aucileblobaze alaparakda; am <strong>dros</strong><br />

socialistebma revoluciis miznebsa da sakuTrebis masiur xelaxal gadanawi-<br />

143


144<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

lebas ukve Tavi anebes, rac gulisxmobda, rom muSaTa klasis dasaxmareblad gadadgmuli<br />

nabijebiT dakmayofildnen.<br />

magram es kompromisi msoflio omma Searyia. mirdali ambobda, axla klasikuri<br />

liberalizmi mokvda da misi momxreebi gaifantneno. amave <strong>dros</strong>, is amtkicebda,<br />

rom muSaTa moZraobis reradikalizacia da axali tipis socialuri politikis<br />

Zieba iyo saWiro. misi gancxadebiT, Zveli kompromisis pirobebSi simptomebze<br />

orientirebuli socialuri politika arsebobda, rac Raribebisa da<br />

umweoebis daxmarebas emsaxureboda, axali socialuri politika ki prevenciuli<br />

xasiaTis unda yofiliyo. axla, sociologebs Tanamedrove kvleviTi teqnologiebis<br />

gamoyenebiT saxelmwi<strong>fo</strong>s saSualebiT SeeZloT socialuri paTologiebis<br />

Tavidan acileba. rogorc is ambobda, rodesac prevenciuli socialuri<br />

politika adamianze orientirebul Rirebul moZRvrebasa da racionalur<br />

mecnierebas eyrdnoba, “bunebrivad erTian” teqnikurad swor da politikurad<br />

radikalur gadawyvetilebas vRebulobT. kerZod, mirdali aRniSnavda, rom SvedeTis<br />

mosaxleobis krizisi racionalur sociologiur azrs efeqtiani da radikaluri<br />

ideebis warmoSobis SesaZleblobas aZlevs saxelmwi<strong>fo</strong>s mxridan iZulebiTi<br />

cvlilebisTviso.<br />

mirdalebma es programa 1934 wlis bestselerSi _ “Crisis in the Population Question”<br />

– daakonkretes. Ees aris brwyinvaled argumentirebuli gamocema, romelmac<br />

arsebiTad Secvala SvedeTi. im <strong>dros</strong>, rodesac Svedi konservatorebi<br />

SeS<strong>fo</strong>Tebas gamoTqvamdnen seqsualuri amoralobis gamo, mirdalebi pirdapir<br />

miuTiTebdnen im winaaRmdegobaze, rasac saxelmwi<strong>fo</strong>s arasrulyofili socuzrunvelyofa<br />

qmnida. maTi TqmiT, mTavrobis adrindelma RonisZiebebma, magali-<br />

Tad, savaldebulo saskolo ganaTlebam, bavSvTa Sromis akrZalvam, xandazmulobis<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> pensiam, mSoblebisTvis bavSvebs Rirebuleba daukarga, maTi<br />

aRzrdis xarjebi ki isev ojaxs dautova. amis gamo, siRatakis mTavar mizezad<br />

bavSvebi iqcnen. Tu saxelmwi<strong>fo</strong> strategias gaviTvaliswinebT, im adamianebs, visac<br />

bavSvebis saxiT yvelaze didi wvlili Sehqonda eris gadarCenis saqmeSi, si-<br />

Ratake, uvargisi sabinao pirobebi, cudi kveba da SezRuduli Svebulebis problema<br />

eloda. axalgazrda wyvilebi nebayoflobiTi arCevanis winaSe idgnen —<br />

bavSvebi hyolodaT da siRatakeSi ecxovraT, Tu bavSvebi ar hyolodaT da ukeT<br />

ecxovraT. saxelmwi<strong>fo</strong> SemweobaTa sistemis gamoisobiT, mozrdil<br />

axalgazrdebs pensionerebi da umweoebic unda erCinaT da is bavSvebic,<br />

romlebsac TviTon aCuqes sicocxle. amxela tvirTis zidvas, maT bavSvebis<br />

ricxvis Semcireba arCies, radgan es erTaderTi ram iyo, ris gakontrolebac<br />

TviTon SeeZloT. swored amis gamo iyo, rom SvedeTis mosaxleoba Semcirda da<br />

ers gadaSenebis safrTxe daemuqra.<br />

mirdalebis Tanaxmad, mxolod ori alternativa arsebobda. pirveli, ojaxis<br />

avtonomiis aRdgenis mizniT saxelmwi<strong>fo</strong> skolebis daSlas, bavSvTa Sromis kanonebisa<br />

da moxucebulobis saxelmwi<strong>fo</strong> pensiebis gauqmebas gulisxmobda, razedac,<br />

maTi azriT, “saubaric ar Rirda”. meore da erTaderTi praqtikuli alternativa<br />

ki saxelmwi<strong>fo</strong> socuzrunvelyofis srulyofa da bavSvebis dabadebisa<br />

da aRzrdis TiTqmis mTeli xarjebis nacionalizacia iyo, rac maTTan dakavSirebul<br />

yvela problemas gadaWrida. realurad isini amtkicebdnen, rom saxelmwi<strong>fo</strong>s<br />

winare CareviT gamowveuli problemebis gadasaWrelad saxelmwi<strong>fo</strong>s<br />

ufro sruli Careva iyo saWiro.<br />

es ki axali saxis Semweobebs gulisxmobda: “es prevenciul socialur politikas<br />

gulisxmobs, romlis ZiriTadi mizani adamianuri resursis xarisxis<br />

gaumjobeseba da, amave <strong>dros</strong>, radikaluri xelaxali gadanawilebis politikis<br />

gatarebaa, rac bavSvebis Senaxvis tvirTs mniSvnelovanwilad mTeli sazogadoebis<br />

sazrunavad aqcevs.” aseTi ufleba saxelmwi<strong>fo</strong> biurokratias adre aras<strong>dros</strong><br />

gamouyenebia. TviTon sityva “prevenciuli” politika ise JRerda, rom<br />

daxmarebebs, usafrTxoebasa da kontrols yvela Sveduri ojaxi kars uRebda.<br />

aravin icoda sad SeiZleboda problema warmoqmniliyo: amitom,<br />

biurokratiuli Carevis universaluri RonisZiebebi unda gaetarebinaT, rom<br />

prevencia realobad qceuliyo.


Aalan karlsoni, “ra damarTa mTavrobam <strong>Cven</strong>s ojaxebs?”<br />

amas mirdalebi gansakuTrebul mniSvnelobas aniWebdnen: “amiT mosaxleobis<br />

sakiTxi sazogadoebis Rrma da radikaluri socialisturi gardaqmnis yvelaze<br />

efeqtian argumnetad iqceva.” sxvagvarad ers mxolod gadaSeneba eliso, ambobdnen<br />

isini.<br />

maTi programa sayovelTao saxelmwi<strong>fo</strong> Semweobebs moicavda, maT Soris: bav-<br />

SvTa Cacma-daxurvas, janmrTelobis dacvas, sabavSvo baRebs, saxelmwi<strong>fo</strong> sazafxulo<br />

banakebs, skolaSi ufaso sauzmes, saxelmwi<strong>fo</strong> dafinansebis sacxovrebel<br />

saxlebs, bavSvis dabadebisas sxvadasxva xarjebis dafarvas, saqorwino sesxebs,<br />

fexmZimeTa da mSobiareTa saxelmwi<strong>fo</strong> momsaxurebis gafarToebas, centralizebul<br />

ekonomikur dagegmvas da a.S. sinamdvileSi es yvelaferi xarjebis nacionalizacias<br />

isaxavda miznad da yvela ojaxs racionalurad gansazRvruli, erTgvarovani<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> momsaxurebiT uzrunvelyofda, rasac saxelmwi<strong>fo</strong>s mier<br />

dasaqmebuli pirebi emsaxurebodnen da mdidrebsa da uSviloebze dakisrebuli<br />

gadasaxadebiT finansdeboda.<br />

maTi programis Sesaxeb xSirad gaismoda, rom is ojaxs safrTxes uqmniso,<br />

razedac isini maTTvis damaxasiaTebel bundovan pasuxs iZleodnen. “axlandeli<br />

patara ojaxi erTgvar... paTologiur movlenas warmoadgens,” ambobdnen mirdalebi.<br />

“Zveli idealebi im TaobasTan erTad unda gaqres, romelic maT<br />

eyrdnoboda.”<br />

Tavisuflebisa da ojaxuri avtonomiis moTxovnam sayovelTao mwvave reaqcia<br />

gamoiwvia. mirdalebi acxadebdnen, rom mSoblebis “veraguli individuallisturi<br />

survili”, rom sakuTari Svilebis aRzrdis “ufleba hqondeT”, arajansaRiao:<br />

“...maTi umravlesobis mosawyeni paTosi, riTac “pirovnebis Tavisuflebisa”<br />

da “sakuTar ojaxze pasuxismgeblobis” ideas icaven, umetesad<br />

sadistur mizans emsaxureba, rom es “Tavisufleba” usazRvro da ukontrolo<br />

uflebebad aqcion da sxvebze ibatonono.<br />

saerTaSoriso Tanamegobruli sazogadoebisTvis momzadebuli bavSvebi<br />

rom aRvzardoT, “isini <strong>Cven</strong>gan Sors unda gavuSvaT” Yda maTi movla-patronoba<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> diplomis mqone specialistebs unda mivandoTo, acxadebdnen isini.<br />

rasakvirvelia, saxelmwi<strong>fo</strong> kontrolirebadi koleqtiuri sabavSvo saxlebi ufro<br />

ukeT emsaxureboda socialuri klasebis aRmofxvras da ekonomikur demokratiaze<br />

dafuZnebuli sazogadoebis aSenebas, vidre paTologiurad patara<br />

ojaxebi.<br />

mirdalebis mier momzadebuli 1935_1975 wlebis momcveli saSinao programa<br />

SvedeTis sayovelTao keTildReobis saxelmwi<strong>fo</strong>d Camoyalibebas iTvaliswinebda.<br />

Svedi xalxis Seupovari winaaRmdegobisa da SezRuduli biujetis gamo<br />

aRniSnuli gegma 1935_38, 1944_48 da 1965_1973 wlebSis wyvetil periodebad<br />

xorcieldeboda da srulad ar ganxorcielebula.<br />

ra konkretuli Sedegebi mohyva amas? raki saxelmwi<strong>fo</strong> dekretma ojaxs yvela<br />

funqcia waarTva _ reproduqciis, socialuri uzrunvelyofis, Semweobis<br />

da metwilad momxmareblisac, amitom, gasakviri ar unda yofiliyo, rom Zalian<br />

cota Sveds Tu surda ojaxSi cxovreba. qorwinebaTa raodenobis done Tanamedrove<br />

qveynebTan SedarebiT rekordulad dabali iyo, marto mcxovreb mozardTa<br />

ricxvi ki Zalian maRali. magaliTad, 1980-iani wlebis SuaxanebSi stokholmis<br />

mosaxleobis ori mesamedi erTsulian ojaxs Seadgenda. imis gamo, rom<br />

bavSvebis xarjebisa da Semweobebis sruli nacionalizacia ganxorcielda da imis<br />

gamo, rom kanoniT ganzrax ikrZaleboda qorwinebidan raime ekonomikuri sargebelis<br />

miReba, bavSvebis yola qorwinebasTan aRar iyo dakavSirebuli: 1990<br />

wlisTvis SvedeTSi axalSobilTa naxevarze meti qorwinebis gareSe ibadeboda.<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> Semweobis “uflebiT” bavSvebic sargeblobdnen, rac did pakets<br />

Seadgenda: ufaso samedicino da stomatologiuri momsaxureba; uamravi iafi<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> transporti, ufaso kveba; ufaso ganaTleba; ufaso “bavSvTa<br />

advokatebic” ki arsebobdnen, rom saqmeSi Careuliyvnen, Tuki mSoblebi zRvars<br />

gadaabijebdnen. “ojaxi” aRarc bavSvebs ar sWirdeboda _ axla maTi namdvili<br />

mSobeli saxelmwi<strong>fo</strong> iyo.<br />

145


146<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

rutgersis universitetis sociologi devid poponou acxadebs, rom cneba<br />

“sayovelTao keTildReobis saxelmwi<strong>fo</strong>” aRar Seesabameba iseT saxelmwi<strong>fo</strong>s,<br />

sadac adamiani mTlianad mTavrobazea damokidebuli. amis nacvlad is “momxmarebelTa<br />

sazogadoebas” uwodebs iseT qveyanas, “sadac moqalaqeTa umravlesobas<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> samsaxurSi dasaqmebuli adamianebi emsaxurebian, romlebic<br />

maTze mTeli sicocxlis manZilze zrunaven”.<br />

SvedeTSi xanSiSesuli adamianebi Svilebis potenciuri marCenalobisgan<br />

“Tavisufldebian”; ymawvilebi, patara bavSvebi da Tineijerebi _ mSoblebis<br />

movla-patronobisgan, ufrosi asakis adamianebi _ biologiuri mSoblebisa da<br />

Svilebis mimarT movaleobisgan, xolo qorwinebiT SeuRlebuli col-qmari<br />

erTmaneTis mimarT yovelgvari pasuxismgeblobisgan. am “Tavisuflebis” sanacvlod<br />

yvela mTlianad saxelmwi<strong>fo</strong>zea damokidebuli da is, rac erT <strong>dros</strong> ojaxuri<br />

cxovreba iyo, TiTqmis mTlianad biurokratizaciam STanTqa. <strong>fo</strong>n mizesi<br />

marTali iyo, “saSualo gza” marTlac ar arsebobs. magram SvedeTi socialisturi<br />

wyobis ufro srulyofil da, amdenad, ufro tiranul versias warmoadgens,<br />

romelmac Tavisi siRrmiT sabWoTa kavSirsac ki gaaswro. magram Tanamedrove<br />

SvedeTis sayovelTao keTildReobis saxelmwi<strong>fo</strong> Tavisebur winaaRmdegobebsa<br />

da problemebs Seicavs, ramac axla iCina Tavi.<br />

pirvel rigSi, unda iTqvas, rom sayovelTao keTildReobis saxelmwi<strong>fo</strong>Si<br />

“demografiuli problemebi“ iolad gadasaWreli ar aris. gamorCenaze orientirebuli<br />

demokratiuli wyobis pirobebSi isini, vinc xmaTa met raodenobas<br />

akontroleben, met sargebels naxuloben. SvedeTSic asea, moxucebs xmis ufleba<br />

aqvT, bavSvebs ki ara. marTalia, “saojaxo politika” damoukidebeli erTeulis<br />

— ojaxis _ dangrevis saqmeSi sakmaod efeqtiani gamodga, magram saxelmwi<strong>fo</strong><br />

programebisa da Semosavlebis SedarebiT axalgazrdebidan SedarebiT<br />

xandazmulebisken dineba ver SeaCera.<br />

meore, aseTi tipis saxelmwi<strong>fo</strong> sazogadoebisTvis saWiro yvela sazrunavis<br />

uzrunvelyofas ver SeZlebs, radgan es Zalian Zviri daujdeba. magram, amave<br />

<strong>dros</strong>, sayovelTao keTildReobis saxelmwi<strong>fo</strong>Si ojaxi imisaTvis isjeba, rom<br />

sakuTar Tavze TviTonve zrunavs, radgan amiT is saxelmwi<strong>fo</strong> samsaxuriT<br />

sargeblobaze uars ambobs da saxelmwi<strong>fo</strong> samsaxuriT mxolod maSin sargeblobs,<br />

rodesac ojaxi mzrunvelobas Sewyvets. daniis socuzrunvelyofis<br />

samsaxuris ufrosi bent andersoni am problemas Semdegnairad xsnis:<br />

“racionalur safuZvelze agebul sayovelTao keTildReobis<br />

saxelmwi<strong>fo</strong>s erTi winaaRmdegoba axasiaTebs: Tu mas misTvis<br />

gamiznuli funqciebis Sesruleba surs, misma moqalaqeebma misi<br />

momsaxurebisa da mzrunvelobis srulmasStabiani sargeblobisagan<br />

Tavi unda Seikavon, anu isini iracionalurad unda iqceodnen da amas<br />

unda gansazRvravdes araoficialuri socialuri kontroli, rac,<br />

amave <strong>dros</strong>, keTildReobis zrdasTan erTad qreba.”<br />

es winaaRmdegoba saxelmwi<strong>fo</strong> Semweobebis winaaRmdeg mimarTuli bolodroindeli<br />

ajanyebis mamoZravebeli Zala iyo, ajanyebis, romelic (skandinaviis<br />

qveynebSi) daniasa da norvegiaSi antisaxelmwi<strong>fo</strong>ebrivi “progresis” partiis<br />

arCevnebSi gamarjvebiT daiwyo da, romelic axla SvedeTsac moedo. gasul<br />

TveSi SvedeTis social-demokratebi nacionalur arCevnebSi damarcxdnen da<br />

Zalaufleba centristul memarjvene koalicias darCa, romlebsac is dapireba<br />

aerTianebdaT, rom saxelmwi<strong>fo</strong> Semweobebs Seamcirebdnen. gansakuTrebuli<br />

emocia gamoiwvia ori axali partiis gamoCenam, romlebmac SvedeTis “riksdagis”<br />

(parlamentis) arCevnebSi pirvelad gaimarjves.<br />

pirveli maTgani qristian-demokratiuli partia iyo, romelmac Tavisi<br />

plat<strong>fo</strong>rmis mTavar sakiTxad Svedi ojaxebis savalalo mdgomareoba gaixada.<br />

isini ojaxur urTierTobebSi biurokratuli Carevis Semcirebas da im<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> programebis SeCerebas moiTxovdnen, romelic qorwinebis gareSe<br />

Sobadobis zrdas xels uwyobda da mSoblebs sakuTar bavSvebze zrunvas uSlida.<br />

meore axali partia, romelic axali demokratebis saxeliT gamoCnda, li-


Aalan karlsoni, “ra damarTa mTavrobam <strong>Cven</strong>s ojaxebs?”<br />

bertarianul sakiTxebze amaxvilebs yuradRebas, mag., gadasaxadebisa da Semweobebis<br />

mkveTri Semcireba da emigraciis SesaCereblad gamiznuli ucxouri<br />

daxmarebebis Sewyveta. es orive axali partia saparlamento xelisuflebas abalansebda.<br />

Semweoba iSviaTad Tu gauqmebula romelime Tanamedrove saxelmwi<strong>fo</strong>Si,<br />

magram SvedeTs 1930-iani wlebis Semdeg pirvelad mieca SesaZlebloba<br />

ramdenadme aRedgina ojaxuri avtonomia da pirovnuli Tavisufleba.<br />

yvelaferi imaze mianiSnebda, rom Svedur models, “Sualedur gzas”, anu mesame<br />

SesaZleblobas, avtoriteti Seerya. amavdroulad meore gza, komunizmi<br />

sruliad daiSala. samwuxarod, Sveduri modeli aq, SeerTebul StatebSi cocxlobs<br />

(da SesaZloa male ayvavdes kidevac), sadac mirdalebis 1930-iani wlebis<br />

logika politikuri aRmavlobis gzazea.<br />

1991 wels “Basic Books”-is (saukeTeso neokonservatuli sagamomcemlo saxli)<br />

mier gamocemul naSromSi “When the Bough Breaks” ekonomisti silvia en hiuleti<br />

wers: “[Tanamedrove] samyaroSi, garda imisa, rom mSoblebisTvis bavSvebs “Rirebuleba”<br />

aqvT dakarguli, maT gazrdas didi xarjebi sWirdeba. <strong>savaraudod</strong>, bav-<br />

Svis aRzrdis xarjebi 171000 dolaridan 265000 dolaramde meryeobs. am xarjebis<br />

sanacvlodD “bavSvisgan siyvaruls, Rimils da emociur kmayofilebas Rebuloben,”<br />

magram ara fuls an Sromas.”<br />

“es mniSvnelovani amerikuli dilemis winaSe gvayenebs,” ganagrZobs is. “<strong>savaraudod</strong>,<br />

Svilebis aRzrdaze mSoblebi Zalian did Tanxebsa da energias xarjaven,<br />

materialur nayofs ki umetesad sazogadoeba imkis. xarjebi kerZoa, sargebeli<br />

ki mTeli sazogadoebis... amJamad, araracionaluri mSobliuri TavdadebiT<br />

bavSvTa aRzrdis uzrunvelyofa Zalian riskiani, avantiuruli da rTuli<br />

saqmea. droa, <strong>Cven</strong>i bavSvebis aRzrdisTvis saWiro xarjebisa da tvirTis gaziarebas<br />

SeveCvioT. droa, garkveuli pasuxismgebloba aviRoT momaval Taobebze.”<br />

hiuleti socuzrunvelyofis axal programebs adgens amerikisTvis, romelic<br />

moicavs: dekretul Svebulebas, dedisa da bavSvis ufaso samedicino momsaxurebas,<br />

maRalxarisxovan ufaso bavSvTa saxlebs, met “saganmanaTleblo investiciebs”,<br />

bavSviani ojaxebis soliduri sabinao subsidiebiT daxmarebas da<br />

sxv.<br />

gvecnoba, ara? es swored is argumentebi da programebia, romelic Svedebs<br />

1934 wels alva da gunar mirdalebma SesTavazes, Tumca ufro nakleb radikaluria<br />

da aSkara socialistur ritorikas moklebuli. am wignis wakiTxvis<br />

Semdeg “Proctor and Gamble”-kompaniis Tavmjdomarem (yofilma) ouen butlerma ganacxada:<br />

“aSkaraa, rom Tu dRes ufro Wkvianurad ar CavdebT investiciebs, <strong>Cven</strong>i<br />

qveynis ekonomikasa da <strong>Cven</strong>s momavals safrTxe daemuqreba.” vaSingtonis e.w.<br />

bavSvTa aRzrdis axali politika swored igive argumentebs Seicavs.<br />

amasTan erTad, “prevenciuli socialuri politika” re<strong>fo</strong>rmebis momxre<br />

sxva amerikelebis lozungad iqca. argumentebi nacnobia: “saxelmwi<strong>fo</strong> moxeleebis<br />

daxmareba cxovrebis dasawyisSi ufro ekonomiuri da efeqtiania, vidre<br />

gvian; rac ufro didxans davelodebiT stresis simptomebis gamoCenas, miT ufro<br />

Zvirad dagvijdeba. adreuli Careva niSnavs, rom investiciebi mTlianad bav-<br />

SvTa aRzrdas unda movaxmaroT – dividendebs mogvianebiT miviRebT,” da a. S. es<br />

yvelaferi TiTqos marTlzomierad JRers, magram sabolood amerikaSi biurokratiuli<br />

mmarTvelobis koSmarad iqceva da, faqtobrivad, ojaxebis daSliT<br />

damTavrdeba.<br />

“bavSvTa mimarT Zaladobisa da Seuracxyofis” winaaRmdeg brZolis sakonsultacio<br />

sabWos seqtembris moxsenebaSi swored aseTi axali amerikuli wyobis<br />

aCrdili moCans. reiganisa da buSis administraciis mier eqskluziurad daniSnuli<br />

sabWos wevrebi bavSvebis mimarT Zaladobas “erovnul katastrofas” uwodeben<br />

da acxadeben rom “aseTi siZlieriT sxva verc erTi problema ver gamoiwvevs<br />

an gaamwvavebs socialur mankierebebs.” moxsenebis saboloo daskvnaSi<br />

naTqvamia, rom federaluri da saxelmwi<strong>fo</strong> mTavrobebi did <strong>dros</strong> kargaven Zaladobis<br />

savaraudo SemTxvevebis gamoZiebaze. magram, federalurma mTavrobam Za-<br />

147


148<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

ladobisa da Seuracxyofis prevenciaze manamde unda gaamaxvilos yuradReba,<br />

sanam faqti moxdeba.<br />

sabWo gvirCevs, rom federalurma mTavrobam dauyovnebliv unda SeimuSaos<br />

erovnuli programa, romelic potenciuri moZaladis gamosavlenad da Zaladobis<br />

msxverplis dasaxmareblad saxelmwi<strong>fo</strong> jandacvis muSakebisa da sociologebis<br />

“kardakar siaruls” iTvaliswinebs yvela axalSobilisa da misi mSoblis<br />

mosanaxuleblad .<br />

amasTan erTad, sabWom “bavSvTa dacvis erovnuli politikis” ganxorcieleba<br />

gadawyvita, rac gulisxmobs, rom federaluri mTavroba saTanado saSualebebs<br />

gamoiyenebs yvela bavSvis usafrTxo garemoSi cxovrebis uflebis<br />

uzrunvelsayofad.<br />

rasakvirvelia, hiuleti samarTalianad laparakobs amerikis dRevandeli<br />

sayovelTao keTildReobis saxelmwi<strong>fo</strong>s naklovanebaTa Sesaxeb: “aq <strong>Cven</strong> bavSvebis<br />

ekonomikuri Rirebulebis nacionalizacia movaxdineT, magram maTi xarjebi<br />

isev mSoblebs davutoveT. Sedegad, SeerTebul StatebSi 1999 wels, xolo SvedeTSi<br />

1934 wels namdvili sayovelTao keTildReobis saxelmwi<strong>fo</strong>s modelis<br />

arasruli versia miviReT. hiuleti iqac marTalia, rodesac ambobs, rom es Zviri<br />

gvijdeba: 1980-ian wlebSi qorwinebaSi dabadebul amerikel bavSvTa wliuri<br />

raodenobis stagnacia aRiniSneboda, Sobadobis zrdis done nuls qvemoT 30<br />

procenti iyo. amerikelebi sakuTar <strong>dros</strong>a da fuls erT an or bavSvze mets ar<br />

moaxmaren umetesad imitom, rom maT es ar uRirT (marTalia, saerTo Sobadobis<br />

donem erTgvarad aiwia, magram es mTlianad qorwinebis gareSe dabadebuli bav-<br />

Svebis raodenobis mkveTri zrdiT iyo ganpirobebuli, ramac 1980 _ 1991 wleb-<br />

Si 665 000-dan 1 000 000-s miaRwia da gadaaWarba kidevac; rogorc Cans, <strong>Cven</strong>i<br />

socuzrunvelyofis sistema maT kargad afinansebs).<br />

magram arsebobs “Sveduri modelis” alternativa, razedac doqtori hiuleti<br />

arafers ambobs; es swored is alternativaa, romelic samoci wlis win mirdalebma<br />

“seriozuli ganxilvis Rirsad” ar miiCnies. am alternativas “Tavisufali<br />

sazogadoeba” hqvia, rac gulisxmobs, rom bavSvebis biurokratuli xerxebiT xelSi<br />

CagdebiT saxelmwi<strong>fo</strong> socuzrunvelyofa ki ar unda srulvyoT, aramed isic<br />

unda movspoT, rac gvaqvs. dRis wesrigSia martivi, radikaluri da pragmatulad<br />

antibiurokratuli sakiTxebi:<br />

1. bolo unda moeRos saxelmwi<strong>fo</strong>-savaldebulo da saxelmwi<strong>fo</strong>-<br />

kontrolirebad ganaTlebas, Svilebis aRzrda-ganaTlebis sakiTxi<br />

mSoblebisa da gamzrdelebis gadasawyveti unda gaxdes;<br />

2. unda gauqmdes bavSvTa Sromis kanonmdebloba, radgan mSoblebma<br />

da gamzrdelebma ukeT ician, ra umjobesia bavSvebisTvis, gacilebiT<br />

ukeT vidre biurokratuli saxelmwi<strong>fo</strong>s romelime organom;<br />

3. unda daiSalos “socuzrunvelyofis” sistema da adamianebma da<br />

maTi ojaxis wevrebma TviTonve unda izrunon moxucebulobis asakSi<br />

saWiro movla-patronobaze.<br />

am RonisZiebebis Sedegad mSoblebisTvis bavSvebis ekonomikuri upiratesoba<br />

aRdgeba da bolo moeReba bavSvebis winaaRmdeg moqmed kanonebs, rac safuZvlad<br />

udevs saxelmwi<strong>fo</strong> socuzrunvelyofis arasrulyofil sistemas.<br />

bevri ityvis, rom Tanamedrove industriul sazogadoebaSi aseTi ram SeuZlebelia<br />

da rom Tanamedrove samyaros realobis, anu misi kompleqsurobis<br />

gaTvaliswinebiT, aseT reaqciul Zalisxmevas uTuod qaosi mohyveba.<br />

me ki pasuxad amerikaSi mcxovreb sxvadasxva jgufebze mivuTiTeb, romlebic,<br />

zogierTi saocari istoriuli SemTxveviTobis an sxva politikuri saswaulis<br />

wyalobiT, isev binadroben <strong>Cven</strong>s erT-erT “Tavisufal zonaSi” da aseT<br />

“SeuZlebel” pirobebSi arsebobas ganagrZoben.<br />

erT-erTi anazdeuli, magram saintereso magaliTia amiSebis eTnikuri jgufi.<br />

isini mTavrobas maTi specifikuri ganaTlebis wesebis (kerZod, skolaSi, romelic<br />

rva klasisgan Sedgeba, mxolod maTive wevrebi aswavlian) Secvlis uf-


Aalan karlsoni, “ra damarTa mTavrobam <strong>Cven</strong>s ojaxebs?”<br />

lebas ar aZleven, bavSvTa Sromas iyeneben da “socuzrunvelyofas” (agreTve, saxelmwi<strong>fo</strong>s<br />

ekonomikur daxmarebas) Tavs arideben. industriul, sabazro garemoSi<br />

amiSebma ara marto gadarCena moaxerxes, aramed warmatebebsac miaRwies. ma-<br />

Ti ojaxebi saSualo amerikul ojaxze samjer ufro didia. patiosani konkurenciis<br />

pirobebSi maTi fermebi mogebas iZleva “mSvidobian droSic da Znelbedobis<br />

Jamsac”.<br />

maTi danazogebis done uCveulod maRalia, sameurneo saqmianoba ki sanimu-<br />

Soa da yvela ekologiur standarts Seesabameba, rac imis Sedegia, rom miwisadmi<br />

erTguli damokidebuleba aqvT da Sxam-qimikatebsa da xelovnur sasuqebs ar<br />

iyeneben.<br />

im <strong>dros</strong>, rodesac amerikel fermerTa ricxvi mkveTrad Semcirda, amiSebis<br />

fermebi farTod aris gadaSlili samxreT pensilvaniidan ohaios, indianas, aiovas,<br />

tenesis, uiskonsinis da minesotas Statamde.<br />

unda iTqvas, rom Tanamedrove amerikelebi arCevanis winaSe rom idgnen, cota<br />

Tu moisurvebda maTsaviT ecxovra. magram aravin icis rogori iqnebodnen<br />

amerikeli moqalaqeebi, Tu isini namdvilad gaTavisufldebodnen biurokratuli<br />

mmarTvelobisgan, rac maT asze meti wlis win, savaldebulo saxelmwi<strong>fo</strong><br />

skolebis SemoRebis gziT moaxvies Tavs.<br />

eWvi ar mepareba, rom namdvili Tavisuflebis pirobebSi ufro Zlieri ojaxebi<br />

iqneboda, ufro meti bavSvebi eyolebodaT da xalxic ufro bednieri da<br />

ufro kmayofili iqneboda. CemTvis es sakmarisia.<br />

149


150<br />

gamoqveynda 2005 wels<br />

greg j. riCardsoni<br />

Targmna nino gorgaZem<br />

q. salemis kolejis asistent-profesori<br />

rogor gamoiwvia sakuTrebis uflebebis dakargvam zimbabves<br />

kolafsi<br />

wlebis ganmavlobaSi zimbabve afrikis “Zvirfasi qvis” saxeliT iyo cnobili.<br />

warmoebis saSualebebiT da mosavliani miwebiT mdidari es qveyana sakuTari<br />

xalxis sruli gamokvebisa da eqsportisTvisac ki sakmaris produqts awarmoebda.<br />

sasoflo-sameurneo produqcia mTliani warmoebis 60 procents Seadgenda<br />

da, amgvarad, soflis meurneoba ekonomikis safuZvels warmoadgenda.<br />

zimbabves, bevri sxva afrikuli qveynisgan gansxvavebiT, samxreT afrikis<br />

respublikis Semdeg, yvelaze Tanamedroved aRWurvili warmoeba gaaCnda. am seqtorSi<br />

dasaqmebuli iyo aTasobiT adamiani, romlebic farTleuls, cements, qimiur<br />

nawarms, xis nakeTobebs da liTons awarmoebdnen.<br />

zimbabves aseve Zlieri sabanko seqtori, ganviTarebuli turistuli infrastruqtura<br />

da, samxreT afrikis respublikis Semdeg, afrikaSi yvelaze meti<br />

kaSxali gaaCnda. mosaxleobis umetesoba policias endoboda da sasamarTlo<br />

sistemis samarTlianobis sjeroda. sinamdvileSi, kriminalis dabali doniT igi<br />

evropis qveynebs metoqeobasac ki uwevda.<br />

albaT, yvelaze mniSvnelovani is iyo, rom qveyanaSi kanonis mmarTvelobis<br />

principi moqmedebda, rac sakuTrebis dacvis Tanamedrove sistemasTan erTad,<br />

mesakuTreebs sakuTari kapitalis srulyofilad gamoyenebis, ganviTarebis,<br />

axali saqmianobis wamowyebisa da ukve moqmedi warmoebebis gafarToebis uflebasac<br />

aZlevda.<br />

1980 wels, damoukideblobis mopovebis Semdeg, aseTma politikam yovelwliurad<br />

realuri mSp-s daaxloebiT 4,3 procentiani zrda ganapiroba 1 .<br />

sasoflo-sameurneo miwebis uTanabroba<br />

aRniSnuli warmatebebis miuxedavad, miwis re<strong>fo</strong>rmis idea politikurad<br />

mniSvnelovani 2000 wlamdec iyo, rodesac prezidentma robert mugabem komerciuli<br />

fermebis CamorTmeva daiwyo. yvela, vinc dRisiT gadaufrenda zimbabves,<br />

fermebs Soris udides gansxvavebas dainaxavda da SesaZloa ukeT gaigebda<br />

kidec miwis re<strong>fo</strong>rmisadmi qveynis grZelvadian damokidebulebas. qveynis<br />

zogierT raionSi kargad irigirebuli uzarmazari teritoriebi komerciul<br />

fermebs eWiraT, romlebic aTasobiT akrze awarmoebdnen Tambaqos, bambas an<br />

sxva sasaqonlo kulturebs. sxva regionebSi patara uRimRamo koleqtiuri fermebi<br />

kompaqturad iyvnen ganlagebulni da wylis naklebobisgan masiurad itanjebodnen.<br />

es fermebi awarmoebdnen siminds, miwis Txils da sxva ZiriTad kulturebs.<br />

komerciuli fermebis udides nawils daaxloebiT 4 500 TeTrkaniani<br />

ojaxi flobda. SedarebisTvis, koleqtiur fermebze — kolonializmis gadmonaSTze<br />

— mcxovrebi 840 000 Savkaniani fermeri cxovrebisTvis saWiro resurssac<br />

ki Zlivs Soulobda.<br />

mas Semdeg, rac 1980 wels mTavrobaSi mugabe movida, TeTrkanianTa sakuTrebaSi<br />

myofma 80 procentze metma fermam mesakuTre gamoicvala da mxolod 5<br />

procentze naklebma TeTrkanianma fermerma — britanelma kolonistebma, rom-<br />

1 1992 wlis gamoklebiT, rodesac zimbabvem 50 wlis ganmavlobaSi yvelaze saSineli gvalva gadaitana, romelmac 9<br />

procentiT Seamcira mSp. 90-ian wlebSi ar yofila meti kleba, garda 1999 wlisa, roca mSp 0,7 procentiT Semcirda.


Ggreg j. riCardsoni, “rogor gamoiwvia sakuTrebis uflebebis dakargvam zimbabves kolafsi”<br />

lebic XVIII saukunis 90-ian wlebSi Cavidnen zimbabveSi — SeZlo Tavisi memkvidreobis<br />

SenarCuneba. dResac ki, TeTrkanianebsa da Savkanianebs Soris<br />

arsebuli uTanabroba kidev ufro mwvaved warmoaCens mugabesa da sxvebis moTxovnebs<br />

“moparuli” nayofieri miwebis Savkaniani zimbabvelebisTvis dabrunebis<br />

Sesaxeb 2 .<br />

Tumca, bevr eqsperts gamorCa, rom miwebis nayofierebas mxolod wvimebi an<br />

gruntis xarisxi ar ganapirobebs. koleqtiuri miwebis raRac nawili SedarebiT<br />

ufro mSral regionebSi iyo ganlagebuli, umetesoba ki komerciul fermebs<br />

esazRvreboda an wvimian regionebSi mdebareobda. aseve arsebobda komerciuli<br />

fermebi, romlebic zimbabves Zalian mSral regionebSi mdebareobda. magram<br />

TiTqmis yvela SemTxvevaSi koleqtiuri teritoriebi iyo mSrali da gadamwvari,<br />

xolo komerciuli miwebi _ morwyuli da gamwvanebuli 3 .<br />

uTanabroba sakuTrebis uflebebSi<br />

ratom arsebobs uTanabroba?<br />

pasuxi garkveulwilad am ori tipis miwaze sakuTrebiTi statusis gansxvavebas<br />

efuZneba. komerciul fermebs sakuTrebis statusi daculi da garantirebuli<br />

hqondaT, romelic maT miwebis efeqtianad marTvis did stimulebs aZlevda,<br />

xolo bankebs saSualebas aZlevda, rom maTTvis teqnikuri aRWurvilobis,<br />

sarwyavi sistemebis, saTesis da Sromis saSualebebis SesaZenad sesxi mieca.<br />

aseTma institutebma zimbabveSi, samxreT afrikis respublikis Semdeg, kontinentis<br />

am nawilSi yvelaze modernizebuli sairigacio sistema ganaviTares. am<br />

regionSi arsebuli 12 kaSxlidan 10 zimbabveSi iyo. amasTan, zimbabves aRniSnuli<br />

teritoriis mxolod 7 procenti ekava da zedapiruli wylebis maragis 93 procenti<br />

gaaCnda 4 . es qveyanas gvalvisgan dacvis mZlavr saSualebas aZlevs. did komerciul<br />

fermebze 350 000 Savkaniani muSa muSaobda da xSirad es fermerebi adgilobrivi<br />

skolebisa da klinikebisTvis Tanxebsac gamoyofdnen. 8 500 Savkaniani<br />

fermeris mier marTuli mcire masStabis komerciuli fermebi aseve produqtiulebi<br />

iyvnen da kreditze maTac miuwvdebodaT xeli.<br />

koleqtiuri miwebi, meore mxriv, “saziaro sakuTrebis tragediis” tipis<br />

problemas awydeboda, radgan, garkveuli drois Semdeg, intensiuri gamoyenebisgan<br />

gamofitul miwebs saSineli erozia emarTeboda. aseve, sakuTrebis<br />

titulis (sakuTrebis uflebis damadasturebeli dokumenti. mTargm. SeniSvna)<br />

ararseboba xSirad soflis mosaxleobasa da mTavrobas Soris miwis<br />

sargeblobis uflebaze kamaTis mizezi xdeboda, radgan yovel sofels miwis<br />

gamoyenebaze mkacri SezRudvebi hqonda dawesebuli.<br />

samwuxarod, is sasicocxlo roli, romelsac zimbabves ekonomikis aRmavlobaSi<br />

sakuTrebis uflebebi TamaSobda, umetesobisTvis gaugebari iyo. eqspertebisTvis<br />

Tavidanve aSkara iyo uzarmazari gansxvaveba did da ayvavebul<br />

komerciul fermebsa da patara da uRimRamo koleqtiur fermebs Soris. omis<br />

veteranebi ki komerciul fermebs uyurebdnen mxolod, rogorc saCuqars, romelic<br />

maT 20 wlis win mugabes mxardaWerisa da masTan erTad damoukideblobisTvis<br />

brZolisTvis ekuTvnodaT. isini komerciuli fermebis xelSi Cagdebis<br />

moTxovniT protests 2000 wlis saparlamento arCevnebamde ganagrZobdnen. miuxedavad<br />

yvelafrisa, zimbabves konstitucia krZalavda miwis masobriv konfiskacias<br />

Sesabamisi kompensaciis gareSe da kanonmorCili zimbabveli moqalaqeebi<br />

am ideas mTlianobaSi mxars uWerdnen. 2000 wlis dasawyisSi maT sayovel-<br />

Tao referendumze xmis micemiT uaryves mugabes mcdeloba, gaefarTovebina saxelmwi<strong>fo</strong>s<br />

sakonfiskacio Zalaufleba. garda amisa, CrdiloeT afrikaSi moq-<br />

2 geof hili, zimbabves brZola (keiptauni: zebra, 2003), gv 102.<br />

3 es martivad Cans zimbabves satelitur <strong>fo</strong>toebSi, romelic a<strong>Cven</strong>ebs aSkara gansxvavebas komerciul<br />

da koleqtiiur fermebs Soris, maSinac ki, rodesac isini erTmaneTis mezoblad mdebareoben.<br />

ix.: http://www.geog.umd.edu/LGRSS/Projects/degradation.html;<br />

4 velil v. sugunani, “Tevzis rewvis menejmenti afrikis, aziis da laTinuri amerikis Svid qveyanaSi”.<br />

CMXXXIII, FIRI/C933, Section 2.3.1., 1997. See http://www.fao.org/documents/show_cdr.asp?url_file=/docrep/W7560E/W7560E02.htm.<br />

151


152<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

medma helen suzmanis <strong>fo</strong>ndma 2000 wels daTvala, rom mxolod 9 procenti zimbabveli<br />

Tvlida miwis re<strong>fo</strong>rmas yvelaze mniSvnelovan saarCevno sakiTxad.<br />

mugabes zogierT mrCevels esmoda, rom ar SeiZleboda sakuTrebis uflebebis<br />

ugulebelyofa. 2000 wlis dasawyisSi mugabem miiRo konfidencialuri werili<br />

zimbabves sarezervo bankidan — qveynis centraluri bankidan. werilSi<br />

naTqvami iyo, rom fermebis miwebis konfiskacias sagareo investiciebis gadineba,<br />

sabanko sesxebis gastumrebis Seferxeba da sasoflo-sameurneo produqtis<br />

mkveTri Semcireba mohyveboda 5 .<br />

es werili saswaulebrivad winaswarmetyveluri aRmoCnda. samwuxarod, mugabem<br />

misi ignorireba moaxdina. 2000-03 wlebSi mugabem daaxloebiT 4 500 komerciuli<br />

fermis konfiskacia moaxdina. oficialuri mizani fermebis asobiT<br />

aTas mcire nawilad danawevreba da maTi Savkaniani tradiciuli fermerebisTvis<br />

gadacema iyo. praqtikulad ki, miwis udidesi nawili mugabes politikuri mxardamWerebis<br />

da saxelmwi<strong>fo</strong> Cinovnikebis xelSi aRmoCnda, romelTa Soris fermeruli<br />

saqmis mcodne cota Tu vinme iyo.<br />

ekonomikuri fiasko<br />

centraluri bankis werilis winaswarmetyveleba Tan sdevda ubralo zimbabvelebs.<br />

Semdegi oTxi wlis ganmavlobaSi ekonomikam swrafi tempebiT vardna<br />

daiwyo. 2003 wlisTvis igi msoflios yvela qveyanaze ufro swrafad — 18 procentiT<br />

weliwadSi _ ecemoda 6 . inflacia 500 procents Seadgenda da zimbabvurma<br />

dolarma Tavisi realuri gacvliTi Rirebulebis 99 procentze meti dakarga<br />

7 . dReisTvis zimbabves ekonomika klebas ganagrZobs. mogaxsenebT sxva movlenebs,<br />

romlebsac 2000 wlidan hqonda adgili:<br />

finansuri investorebi gaiqcnen, maT sxva biznesmenebic mihyvnen da 2001<br />

wlisTvis pirdapiri sagareo investiciebi nuls gautolda. msoflio bankis SefasebiT,<br />

zimbabves sainvesticio riskma aRniSnul wels myisierad imata 4-dan 20<br />

procentamde;<br />

radgan saxelmwi<strong>fo</strong>m miwis mesakuTris statusi gaauqma, bankebs sesxis gacemis<br />

bevrad mcire garantia gaaCndaT;<br />

komerciuli fermebis miwam 2000-01 wlebSi Tavisi jamuri Rirebulebis daaxloebiT<br />

sami meoTxedi dakarga mxolod imis gamo, rom dakarga sakuTrebis<br />

statusi. Cemi SefasebiT, mxolod erTwliani danakargi Seadgenda 5,3 miliard<br />

aSS dolars — 1980 wlidan, zimbabves damoukideblobis dRidan, msoflio bankisagan<br />

miRebul yvela daxmarebaze 3,5-jer mets 8 . sabanko sistemas sakuTari kapitali<br />

aRar gaaCnda, ris gamoc ekonomikuri aqtivobis farTo qseli moiSala.<br />

2001 wlis dasasrulisTvis Svidasi kompania daixura, 2001 wels industriuli<br />

produqcia 10,5 procentiT daeca, xolo 2002 wels — 17,5 procentiT 9 ;<br />

sasoflo-sameurneo seqtoris ekonomikuri aqtivobis Semcirebam sayovelTao<br />

SimSili gamoiwvia, radgan komerciuli fermebis mflobelma fermerebma<br />

sxva afrikuli qveynebic, magaliTad, zambia, Nnigeria da ganac datoves,<br />

da Tan fermeruli saqmianobis unikaluri codna waiRes.<br />

zimbabves mTavrobam qveynis ekonomikuri kolafsi sxvadasxva gare faqtorebs,<br />

maT Soris dasavleTis saidumlo SeTqmulebebsa da rasizms daabrala.<br />

mugabes yvelaze didi argumenti, cxadia, gvalva iyo. rogorc man gaimeora gaerTianebuli<br />

erebis organizaciis samitze 2005 wlis seqtemberSi, zimbabves<br />

ekonomika “gvalviani wlebis” gamo ecemoda 10 . sinamdvileSi, zimbabveSi eko-<br />

5 hili, gv. 110.<br />

6 ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis organizacia, afrikis ekonomikis mimoxilva 2003-04 — qveyana:<br />

zimbabve (parizi: eTgo, 2004), gv. 357.<br />

7 saerTaSoriso savaluto <strong>fo</strong>ndi, zimbabve: 2003, Tavi IV, konsultacia — TanamSromelTa angariSi (vaSingtoni,<br />

2003 wlis ivlisi), gv 28.<br />

8 riCardsoni.<br />

9 “bankirebma gaakritikes zimbabves politika”, 4 seqtemberi 2001, BBC News Online, http://news.bbc.co.uk/1/hi/business/1524821. stm.<br />

10 “mieciT maT neba, miirTvan kartofili, Tqva mugabem”, The Star (samxreT afrika), 19 seqtemberi 2005. http://www.thestar.co.za/<br />

index.php?fSectionId=128&fArticleId=2881963.;


Ggreg j. riCardsoni, “rogor gamoiwvia sakuTrebis uflebebis dakargvam zimbabves kolafsi”<br />

nomikis dacemasTan erTad kaSxlebic nadgurdeboda 11 . samwuxarod, sairigacio<br />

arxebi aRaravis sakuTrebaSi aRar iyo, ase rom, isini nawil-nawil amoiRes miwidan.<br />

zogierTi maTgani kubos saxelurebisTvis gadaadnes. es, erT-erTi im ramdenime<br />

industriaTagania, romelic jer kidev aris SemorCenili qveyanaSi.<br />

zogierTs mugabesi jer kidev sjera. 2001-02 wlebis gvalva saerTaSoriso<br />

savaluto <strong>fo</strong>ndma Seafasa, rogorc yvelaze saSineli bolo 50 wlis<br />

ganmavlobaSi 12 . faqtobrivad, rodesac me zimbabveSi wvimis Sesaxeb 93 sadguridan<br />

miRebuli monacemebi gavaanalize, aRmoCnda, rom 2001-02 wlebis “gvalva”<br />

mecamete iyo bolo 50 wlis ganmavlobaSi, xolo naleqebis raodenoba ki mxolod<br />

22 procentiT naklebi saSualo donesTan SedarebiT. sinamdvileSi, kavSiri<br />

wvimasa da mSp-s zrdas Soris 2000 wels, miwis re<strong>fo</strong>rmis pirvel wels, ar arsebobs.<br />

Semdeg wlebSi naleqebis raodenoba saSualoze meti da/an saSualo iyo,<br />

miuxedavad amisa, ekonomika mainc mkveTr dacemas ganagrZobda. Cemi ekonometrikuli<br />

gaTvlebi a<strong>Cven</strong>ebs, rom wvimis, sagareo daxmarebis, kapitalis da<br />

Sromis nayofierebis faqtorebis gamoricxviT, mxolod miwis re<strong>fo</strong>rmis mizeziT,<br />

mSp 2000_2003 wlebSi 12,5 procentiT klebulobda 13 .<br />

2001-02 wlebSi, mcenareTa zrdis sezonze, naleqebis Semcirebis wvlili<br />

ekonomikis saerTo dacemaSi erT meSvidedze naklebi iyo. saSualoze meti naleqebis<br />

gareSe zimbabves ekonomika kidev ufro uares mdgomareobaSi unda<br />

yofiliyo.<br />

zimbabve gvi<strong>Cven</strong>ebs yvela im saSiSroebas, romelic SeiZleba moxdes miwis<br />

konfiskaciis ganxorcielebisas (rac ar unda keTili miznebiT<br />

xorcieldebodes is), kanonis mmarTvelobis da sakuTrebiTi uflebebis<br />

ugulebelyofis Sedegad. <strong>Cven</strong> vxedavdiT Tu rogor saswaulebrivad swrafad,<br />

dominos efeqtiviT, ingre-va zimbabves ekonomika 2000 wlis Semdeg. gakveTili,<br />

romelic SeiZleba viswav-loT am magaliTidan is aris, rom kargad daculi<br />

kerZo sakuTrebis uflebebi ekonomikis ganviTarebisTvis gadamwyvet da<br />

sabazro ekonomikis sayrden wer-tilad moiazreba. Tu erTxel mainc Seilaxa an<br />

aikrZala es uflebebi, ekonomika gasaogneblad swrafi tempebiT aris<br />

ganwiruli ngrevisTvis. es xdeba imitom, rom Tanamimdevrulad ikargeba<br />

investorebis ndoba, miwis Rirebuleba mcir-deba, samewarmeo codna da<br />

stimulebi qreba — yvela es komponenti ki aucile-belia ekonomikuri<br />

zrdisTvis. imedi maqvs, aseT gzas ar airCeven is qveynebi, romlebic miwis<br />

re<strong>fo</strong>rmis ganxorcielebas apireben.<br />

11 magaliTad, endrio netsiosi, U.S.AID TanamSromelma 2002 wlis 20 agvistos saerTaSoriso Jurnalistebis brifingze<br />

ganacxada, rom 2001-2002 wlebSi zimbabves kaSxlebSi uamravi wyali iyo, aseve zimbabves yoveldRiurma gazeTma<br />

2002 wlis 15 maiss gamoaqveyna peter sibandas, bulavaios (qalaqi zimbabveSi) sainJinro servisebis direqtoris<br />

gancxadeba — kaSxlebi mutabelelandis provinciaSi 74 procentze iyo savse. http://www.zimbabwesituation.com/<br />

may16_2002.html#link14.<br />

12 ismaila usmani, “zimbabves aRmasrulebeli direqtoris, ismaila usmanis, dadgenileba”, saerTaSoriso<br />

savaluto <strong>fo</strong>ndi, Tavi IV, zimbabve, 2003.<br />

13 riCardsoni.<br />

153


154<br />

gamoqveynda 2006 wels<br />

krasen stanCevi<br />

bulgareTSi, q. sofiis sabazro ekonomikis institutis<br />

sameTvalyureo sabWos Tavmjdomare<br />

Zalaufleba da gavlena: bulgareTis re<strong>fo</strong>rmebis bneli mxare<br />

xelisuflebis mier centralizebulad warmoebuli re<strong>fo</strong>rmebisa da spontanurad<br />

warmoSobili gaerTianebebis urTierTdamokidebulebis, agreTve kanonis<br />

uzenaesobis dacvis da sakuTrebis uflebis damkvidrebis TvalsazrisiT bulgareTis<br />

SemTxveva saintereso magaliTs warmoadgens.<br />

bulgareTis demokratizacia da sabazro ekonomikaze gadasvla sakmaod araerTgvarovnad,<br />

sakuTrebis xelaxali gadanawilebis (da privatizaciis)<br />

sxvadasxva modelis gamoyenebiT moxda, romlisTvisac 1990-iani wlebis Sua<br />

xanebSi (1994-1996ww.) damaxasiaTebeli iyo wyvetili procesebi, centralizebuli<br />

dagegmvis, fasebis kontrolisa da saxelmwi<strong>fo</strong> Zalauflebis gaZlierebis<br />

mcdeloba, 1996-97 wlebSi ki hiperinflacia, sabanko krizisi da xelaxali warmatebuli<br />

sabazro re<strong>fo</strong>rmebi 1 .<br />

bulgareTSi mimdinare re<strong>fo</strong>rma, misi miznebi da etapebi Zalian hgavda aRmosavleT<br />

evropis sxva qveynebSi ganxorcielebul re<strong>fo</strong>rmebs, magram arsebobs<br />

zogierTi Tavisebureba, rac zemodan dagegmil politikur re<strong>fo</strong>rmebsa da<br />

spontanurad ganviTarebul movlenebs Soris paralelebis gasavlebad gamodgeba.<br />

faqtobrivad, ori sxvadasxva bulgareTi arsebobs _ 1997 wlamde is<br />

sul sxva qveyana iyo, 1997 wlis Semdeg sul sxvaa.<br />

ma<strong>Cven</strong>eblebi (saSualo) 1990-1997 1998-2004 2002-2004<br />

inflacia (%) 210.1 7.5 4.8<br />

inflaciuri gadasaxadis kursi (%) 57.7 6.9 4.5<br />

mSp zrda (%) -4.7 4.4 5.0<br />

mdR zrda (%) 0.0 4.0 4.9<br />

investiciis zrda (%) -8.8 18.2 11.4<br />

biujetis deficiti/gadaWarbeba (mSp%) -6.3 0.2 0.4<br />

samTavrobo debeti (mSp%) 168.0 65.9 48.3<br />

pirdapiri ucxouri investiciebi (milioni aSS dolari)<br />

pirdapiri ucxouri investiciebi (mSp%) 168.0 1253.4 1867.7<br />

pirdapiri ucxouri investiciebi (mSp%) 3.0 7.4 9.1<br />

subsidiebi (mSp%) - 2.1 2.5<br />

wyaro: bulgareTis erovnuli banki (BNB) da nacionaluri statistikis<br />

instituti (NSI), sakuTari gaTvlebi<br />

Targmna nino gorgaZem<br />

bulgareTSi yvelaze farTo masStabiT (vidre sxva eqskomunistur qveynebs<br />

Soris) ganxorcielda adre CamorTmeuli qonebis restitucia _ miwis fizikuri<br />

sazRvrebiTa da uZravi qonebiT dawyebuli, finansuri qonebiT damTavrebuli.<br />

magram aseT farTo, yovlismomcvel restitucias safuZvlad is ki ar edo, rom<br />

sxva eqskomunistur qveynebTan SedarebiT aq ufro farTomasStabiani konfiskacia<br />

moxda. piriqiT, mraval sferoSi bulgareTma kerZo sakuTrebis ufro<br />

1 detaluri angariSi am sakiTxze ix.: Krassen Stanchev (editor), Anatomia na prehoda. Stopanskata politika na Bargaria ot 1989–<br />

2004, Sofia, CIELA, 2004 [gardamavali periodis anatomia: bulgareTis ekonomika 1989–2004 wlebSi]; www.easibulgaria.org


Kkrasen stanCevi, “Zalaufleba da gavlena: bulgareTis re<strong>fo</strong>rmebis bneli mxare”<br />

maRali done SeinarCuna, vidre centraluri evropis sxva qveynebma, sabWoTa<br />

kavSirze rom aRaraferi vTqvaT 2 . amasTan erTad, bulgareTi iseTi qveyanaa, sadac<br />

sxvadasxva <strong>dros</strong>, memarcxene da memarjvene partiebs Soris aSkara ideologiuri<br />

gansxvavebis miuxedavad, privatizaciis yvela saxis sqema gamoiyenes 3 .<br />

sakuTrebis dasacavad kanonebis, kontraqtebisa da kreditorebis amoqmedeba<br />

dagvianda 4 . aris mcdelobebi, rom sakuTrebis dacvis kerZo institutebi<br />

amoqmeddes. magaliTad, bolo aTi wlis manZilze 100-ze meti SeZlebuli biznesmenis<br />

mkvleloba moxda (maT Soris yofili premier-ministris, romelic 1989-<br />

90 wlebis politikur cvlilebebSi Rebulobda monawileobas), magram arc erTi<br />

mkvleli ar upoviaT da marTlmsajulebisTvis ar gadauciaT 5 . TiToeul policielze<br />

gadaangariSebiT, evropis qveynebs Soris bulgareTs yvelaze meti raodenobis<br />

uSiSroebis agenti hyavs (TiTo policielze 3,5) 6 .<br />

miuxedavad am yvelafrisa, bulgareTi sxva qveynebTan SedarebiT gacilebiT<br />

ukeT viTardeba; orjer ufro swrafad izrdeba, vidre Zveli evropa; ucxour<br />

investiciebs izidavs, politikur stabilurobas inarCunebs da bolo sami<br />

wlis manZilze evrokavSirSi uZravi qonebis erT-erT yvelaze swrafad mzard<br />

bazars warmoadgens.<br />

spontanuroba privatizaciaSi: sawarmoTa araswori privatizacia<br />

miuxedavad imisa, rom privatizacias ukanonod miiCnevdnen (iusticiis sasamarTlos<br />

mier jer arc erTi ar iyo damtkicebuli) da uaryofiTad afasebdnen,<br />

sakuTrebis gadacema samarTlebrivad arasworad magram warmatebiT mimdinareobda.<br />

makroekonomikuri Sedegi aSkarad dadebiTi iyo. privatizacias<br />

daemTxva: weliwadSi 10 procentiT gazrdili mwarmoebluroba da Sesabamisad<br />

produqciis Rirebulebis Semcireba; mTliani damatebiTi Rirebulebisa da, Sesabamisad,<br />

mTeli ekonomikis zrda da samuSao adgilebis Seqmna kerZo seqtorSi 7 .<br />

aSkara iyo pozitiuri zegavlena saxelmwi<strong>fo</strong> finansebze: subsidiebi moispo,<br />

kvazi-fiskaluri subsidiebi mkveTrad Semcirda da fiskaluri gamWvirvaloba<br />

miRweul iqna.<br />

1995-2000 wlebSi ori erTmaneTis momdevno mTavrobis xelSi saxelmwi<strong>fo</strong><br />

sakuTrebaSi arsebuli sawarmoebis 50-52 procentis privatizacia ganxorcielda<br />

(maTi 2/5 nawilis privatizacia 1997 wlis Semdeg moxda), 1996 da 1997 wlis<br />

pirvel naxevarSi ki, rodesac kerZo seqtorma samuSao adgilebis Seqmna Sewyvita,<br />

umuSevroba 15-dan 19,5 procentamde gaizarda.<br />

sinamdvileSi, amis mTavari mizezi wamgebiani saxelmwi<strong>fo</strong> sawarmoebis<br />

likvidacia iyo da ara privatizaciis Semdeg ganxorcielebuli restruqturizacia.<br />

Tavis mxriv, restruqturizacias privatizaciis Semdgomi arakanonzomieri<br />

kontroli (yidva-gayidvis kontraqti axal mepatrones xalxis dasaqmebas<br />

da sxva amocanebis Sesrulebas avaldebulebda) da is faqti mohyva, rom, privatizacia<br />

ZiriTadad xelmZRvanelTa da xelqveiTTa mier obieqtis gamosyidvis<br />

<strong>fo</strong>rmiT xorcieldeboda 8 .<br />

2 aseTi SemTxvevaa, mag., kerZo sakuTrebaSi myofi saxlebi, romelic zogierTi sabWouri eqsperimentis<br />

Semdeg, 1970-iani wlebis dasasruls, saerTo <strong>fo</strong>ndis 80-85% iyo. bulgareTis istoria sakmaod<br />

tipuria balkaneTis qveynebisTvis.<br />

3 bulgareTis ekonomikuri politikis Sefaseba ix.: Krassen Stanchev, The Path of Bulgarian Economic Re<strong>fo</strong>rm, East<br />

European Constitutional Review, vol. 10, No 4, Fall 2001.<br />

4 es gaerTianeba iyo erT-erTi mizezi, ramac evrokavSirSi Sesvlis ganrigi Seaferxa; zogierTi<br />

kvlevis mixedviT 2002 wels bulgareTis institucionaluri ganviTareba axali evropis sxva saxelmwi<strong>fo</strong>ebis<br />

1996 wlis ganviTarebis donezea; World Bank, Bulgaria: The Road to Successful EU Integration – the Policy<br />

Agenda, Country Economic Memorandum, Washington D.C., World Bank Document No: 34233 BG, November 2005, chapter 6 (es Sefaseba<br />

eyrdnoba IBRD/EBRD-is mier 2002 wels mTeli postkomunisturi qveynebis 6000 sawarmoSi Catarebul<br />

gamokiTxvas).<br />

5 aman ganapiroba evrokomisiis komentari qveynis progresis regularuli monitoringis konteqstSi<br />

evrokavSiris oficialuri wevrobisTvis, rom bulgareTi danaSaulTan brZolisa da sasamarTlos<br />

institucionalur efeqtianobasa da Sinagan saqmeTa organoebSi mtkice safuZvels ver amJRavnebs.<br />

6 ix. Center <strong>fo</strong>r the Study of Democracy (CSD), Private Guards and Protection in the Balkans, CSD, 2005.<br />

7 Georgi Ganev, Balgarskaia privatizatzia v svetlosenkite na desetgodishnia opit, Ikonomika, No 3.<br />

8 1998 wels gayiduli saxelmwi<strong>fo</strong> sakuTrebaSi arsebuli mTeli sawarmoebis 73,4 % xelmZRvanelebma<br />

da xelqveiTebma Seisyides.<br />

155


156<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

niSandoblivia, rom “privatizeba megobrebze” kanonieri uflebis saxiT<br />

memarcxene mTavrobam Semoitana, memarjvene mTavrobam ki ganaxorciela.<br />

sawarmos privatizaciis makroekonomikuri perspeqtiva didad ar gansxvavdeboda<br />

centraluri da aRmosavleT evropis sxva qveynebSi mimdinare procesebisgan,<br />

maT Soris ruseTisgan 9 , sadac sawarmos privatizaciis gareSe datovebas,<br />

misi nebismieri saxiT privatizeba sjobda.<br />

farTomasStabiani privatizacia rom 1992 wels dawyebuliyo da ara 1997<br />

wels, albaT ufro met dadebiT Sedegebs moitanda da 1996- 97 wlebis krizisebis<br />

Tavidan acileba moxerxdeboda.<br />

spontanuri privatizacia<br />

sawarmoTa gayidvebis legalizeba (1992–2002) imdenad efeqtianobas (qonebis<br />

uSualod konkurentunarian myidvelebze gadacemas) ar eswra<strong>fo</strong>da, ramdenadac<br />

TanamSromelTa kompensacias. fiqrobdnen, rom ase Tu ar moiqceodnen,<br />

mTeli privatizaciis idea politikurad komprometirebuli iqneboda 10 .<br />

stiqiuri privatizaciisas komunisturi mTavroba, romelic politikur<br />

areulobas moeloda, winaswarganzraxviT an winaswarganzraxvis gareSe, sawarmoo<br />

qonebas kvlav Tavis sakuTrebaSi itovebda, magram am qonebiT kerZo<br />

sargeblobis uflebas iZleoda. xarjebis dafarva amomrCevlebs ekisrebodaT<br />

(romlebic 1990 wlis 10 ivnisamde, pirvel Tavisufal postkomunistur arCevnebamde,<br />

faqtobrivad, jer ar iyvnen amomrCevlebi).<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> qonebiT kerZo sargeblobis mravali gza arsebobda, magaliTad,<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> farTis gaqiraveba sabazro fasad rTul struqturebze xelaxla<br />

misaqiraveblad, romelic saxelmwi<strong>fo</strong> sakuTrebis an kerZo bankebis saSualebiT<br />

sawarmos vals saxelmwi<strong>fo</strong> valad iRebda da gadasaxadebis gadamxdelTa xarjze<br />

bankebs damatebiTi finansebiT avsebda. es procesi jer kidev 1984 wels daiwyo,<br />

rodesac komunisturma mTavrobam sazRvargareT patara (aSkarad kerZo) sawarmoebi<br />

Seqmna, da 1989 wlis dasawyisSi daCqarda 11 , rodesac 56-e dekreti miiRes<br />

“moqalaqeTa ekonomikuri iniciativis Sesaxeb”. dekretSi miTiTebuli iyo,<br />

Tu rogor unda daregistrirebuliyo kompania da ra gadasaxadebi unda gadaexada;<br />

rogor unda waeqezebinaT kerZo pirebi (sakuTari riskis fasad) da sam-<br />

Tavrobo organizaciebi (sxva xalxis fuliT) dasaregistrireblad. arsebuli<br />

kanonmdeblobiT “akrZaluli” iyo 5 procentze meti (saxelmwi<strong>fo</strong> sakuTrebis)<br />

sawarmoo aqtivebis gadaricxva, magram arc gadaricxvebis sixSire iyo gansazRvruli<br />

da arc raime sasjeli “kanonis” darRvevisTvis.<br />

1990- 91 wlebSi demokratiulad arCeuli pirveli postkomunisturi sakanonmdeblo<br />

organos erT-erTi upirvelesi saqme am spontanuri procesis SeCerebis<br />

mcdeloba iyo: 1990 wlis 17 agvistos parlamentma sakanonmdeblo organos<br />

arakomunist wevrTa winadadebas dauWira mxari da samTavrobo da municipaluri<br />

sakuTrebis gadacemaze moratoriumi gamoacxada, magram amas azri ar<br />

hqonda. 1990 wlis seqtembridan 30 dekembramde aRmasrulebeli xelisufleba<br />

gadamdgari iyo; legaluri privatizaciis kanonproeqti 1992 wlis aprilSi<br />

miiRes da misi ganxorcieleba 1993 wlis maisSi daiwyo. gamalebiT mimdinareobda<br />

TviTneburi privatizacia. 1989-1992 wlebSi TiTqmis arc erTi saxelmwi<strong>fo</strong> Tu<br />

municipaluri sawarmo ar darCenila, romelsac qonebis kerZo sargeblobaSi gadacemis<br />

SesaZleblobiT ar esargebla. zogierT SemTxvevaSi sakuTrebis uflebis<br />

gadacema specialuri dadgenilebis safuZvelze xdeboda. magaliTad,<br />

pirvel Tavisufal arCevnebamde ori dRiT adre, 1990 wlis 8 ivniss, warmavalma<br />

komunisturma mTavrobam 68-e dekreti gamosca, romelic moiTxovda, rom<br />

9 Boycko, Maxim, Andrei Shleifer, and Robert W. Vishny, Privatizing Russia. Cambridge, MA: MIT Press, 1995; Andrei Shleifer, State versus<br />

Private Ownership, Journal of Economic Perspectives, Fall 1998, p. 17.<br />

10 1990-1991 wlebSi gaxldiT konstituciuri parlamentis wevri anti komunisturi re<strong>fo</strong>rmatorebis<br />

saxeliT, garemos dacvis komitetis Tavmjdomare da ekonomikuri komisiis wevri. am Tanamdebobebidan<br />

gamomdinare, monawileobas viRebdi privatizaciisa da restituciis procesebis<br />

dagegmvaSi.<br />

11 e.i. reJimis faqtobriv daSlamde, 1989 wlis 10 dekembramde.


Kkrasen stanCevi, “Zalaufleba da gavlena: bulgareTis re<strong>fo</strong>rmebis bneli mxare”<br />

axalgazrda komunistTa kavSirTan (im droisTvis ukve daSlili alkk 12 ) arsebuli<br />

axalgazrdobis teqnikuri da mecnieruli Semoqmedebis <strong>fo</strong>ndis mTeli qoneba<br />

municipalur sabWos araarCeviT organos ganekarga, romelic 100<br />

procentiT komunistebisgan Sedgeboda. 1990 wlis oqtomberSi, rodesac axlad<br />

arCeulma parlamentma am sabWoebis nacvlad droebiTi samwevriani (mravalpartiuli)<br />

municipaluri komisiebi daniSna, yofili alkk qonebis umetesi nawili,<br />

Tu ara mTeli qoneba, ukve kerZo xelSi iyo.<br />

CamorTmeuli qonebis restitucia<br />

iseT postkomunistur demokratiul qveyanaSi, rogoric bulgareTia, CamorTmeuli<br />

qonebis restituciis process didi mniSvneloba aqvs moulodnelobebis<br />

da ekonomikuri usafrTxoebis dacvis TvalsazrisiT. asea Tu ise, am<br />

procesma mosaxleobis 50-60 procentze moaxdina zegavlena im <strong>dros</strong>, rodesac<br />

sawarmos privatizacia an investirebis SesaZleblobas niSnavda, an Sida Zalebze<br />

dayrdnobas, an orives erTad.<br />

xmis micemisas gakeTebuli arCevanis miuxedavad, mosaxleobis umravlesoba<br />

mudam restitucias uWerda mxars (politikur damkvirvebelTa umravlesoba da<br />

presa sapirispiro damokidebulebas eloda). sxva qveynebSi sakuTrebis ukan<br />

dabruneba sakmaod SezRudulad mimdinareobda da/an kompensaciiT Semoifargleboda,<br />

an mxolod fizikurad arsebuli da xelmisawvdomi (isev mTavrobis<br />

xelSi arsebuli) qonebis ukan dabruneba xdeboda, an adrindel mflobelTa restituciis<br />

uflebas mTlianad ugulebelyofdnen.<br />

miwis restituciis “odisea”<br />

restituciis pirveli kanoni sasoflo-sameurneo miwas exeboda. faqtobrivad,<br />

boSaTa umravlesobis garda, yvela bulgarul ojaxs hqonda miwis sakuTrebis<br />

ufleba.<br />

ormxrivi problema arsebobda: erTi mxriv, arsebobda mosazreba, rom sasoflo-sameurneo<br />

miwis sakuTreba yofil kanonier mepatroneebs dabruneboda<br />

(Tumca komunistur mmarTvelobas sakuTreba mTlianad ar aRmoufxvria) da,<br />

meore mxriv, am uflebis sruli aRdgena miwiT sargeblobis an gayidvis uflebis<br />

aRdgenas moiTxovda (e.i. im uflebebs, romelic komunistebma CamoarTves, magram<br />

oficialurad kerZo sakuTreba nominalurad arsebobda). faqtobrivad, miwis<br />

gayidva 1950-iani wlebis dasawyisSi ukve SeuZlebeli gaxda, radgan gadawyvetilebas<br />

egreT wodebuli “SromiTi kooperativebis sasoflo-sameurneo ganyofileba<br />

(LCAU)” Rebulobda. miwiT sargeblobis nacionalizacia 1962 wels moxda,<br />

rodesac SromiTi kooperativebis sasoflo-sameurneo ganyofilebis menejer-<br />

Ta nacionalurma konvenciam es ufleba soflis meurneobis saministros mianiWa.<br />

amgvarad, inventari gadasaxadis gadamxdelTa fuliT finansdeboda; kapitaldabandebasa<br />

(traqtorebi, sairigacio da samelioracio saSualebebi da sasoflo-sameurneo<br />

ganaTleba) da miwis oficialur sakuTrebas Soris Seusabamoba<br />

warmoiSva.<br />

arsebobda kanonproeqti, romelic kanonieri memamuleebisgan saaqcio<br />

sazogadoebis Seqmnas moiTxovda, rom mflobelebi TviTon yofiliyvnen da<br />

kapitaldabandebebi da memamuleTa saaqcio struqturebi TviTonve emarTaT.<br />

magram ise moxda, rom es idea kanonad ver iqca. socialisturi qveynis liderebi<br />

xelsayrel SesaZleblobas eZebdnen da mxars uWerdnen im proceduras, romlis<br />

Tanaxmadac miwis yidva-gayidva centralur da adgilobriv miwaTmowyobis<br />

komisiebs unda daemtkicebinaT (dRes ruseTis federaciaSi arsebobs msgavsi<br />

kanoni). magram am sistemam ver gaamarTla.<br />

momdevno demokratiuli xelisufleba (1991-92) am sistemis gaumjobesebas<br />

mTavrobis mier daniSnuli likvidaciis komitetis saSualebiT cdilobda,<br />

romelsac materialur-teqnikur qonebasa da kapitaldabandebebze (sairigacio<br />

da samelioracio saSualebebi, sawyobebi, Senobebi, da a. S.) sakuTrebis uflebis<br />

12 ix.: Bulgaria: The State of Agriculture, OECD, 1999.<br />

157


158<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

sakiTxi miwis sakuTrebis mixedviT unda gadaewyvita. procesi swrafad mimdinareobda,<br />

magram kapitalisa da inventaris dakargvis fasad. 1995 wels bulgareTis<br />

momdevno socialisturi mTavroba (1994 wlis dasasrulidan 1997 wlis<br />

Tebervlamde) restituciis procesis Sebrunebas da koleqtiuri meurneobebis<br />

privilegiebis SemoRebas Seecada, magram amis Sesabamisi kanonproeqti konstituciurma<br />

sasamarTlom kerZo sakuTrebis uflebebis darRvevad miiCnia da<br />

SeaCera. momdevno mTavrobam, gaerTianebulma demokratiulma <strong>fo</strong>rumma (UDF),<br />

1997 wlis aprilSi am procesis xelaxla wamowyeba scada.<br />

sabolood, miwis sakuTrebis sakiTxi 1998 wlis bolos mTlianad dasrulda.<br />

am <strong>dros</strong> soflis meurneobis investiciebis raodenoba 80 procentiT Semcirda,<br />

sarwyavi miwebi 5 procenti darCa, traqtorebis gamoyeneba ki 1989 welTan<br />

SedarebiT 10 procents Seadgenda 13 . miwis sawarmoo miznebisTvis gamoyeneba<br />

gaZvirda. jer kidev 1992 wlis gazafxulze saparlamento gamokiTxvis Sedegad<br />

gamovlinda, rom ukve Seiqmna moxaliseTa jgufi sakuTrebis uflebebis xelaxla<br />

gadasanawileblad.<br />

sxva restituciebi<br />

urbanuli sakuTrebis restitucia 1992 wlis Teberval-martSi ganxorcielda.<br />

restituciis 80 procents daaxloebiT oTxi weli dasWirda. 1995–1996<br />

wlebSi socialisturma ministrTa kabinetma restituciis uflebebis SezRudva<br />

scada, magram isev prezidentma da konstituciurma sasamarTlom SeuSala xeli.<br />

1992 wels specialuri kanoni SemoiRes bulgareTSi eTnikuri Turqebis<br />

sakuTrebis uflebis aRsadgenad, romlebic komunisturma mTavrobam (1989 wlis<br />

maisi-seqtemberi) musulmanuri saxelebis qristianuli saxelebiT Secvlis<br />

winaaRmdeg protestis gamo (1984-85 wlis zamTarSi) qveynidan gaaZeva. am kanonis<br />

bedi sakmaod gaurkvevelia. “uflebebisa da Tavisuflebis partiis” wevrebis<br />

Tanaxmad (politikuri partia, romelsac bulgareli muslimebi uWeren mxars),<br />

visac am statiis avtorma interviu CamoarTva, 1995 wlis bolosTvis am kanoniT<br />

mxolod 280 ojaxma isargebla. faqtobrivad, im Turqi ojaxebis ricxvi, visac<br />

sakuTreba hqonda CamorTmeuli, daaxloebiT 4000 – 10000 Seadgenda.<br />

1997 wels kerZo tyis sakuTrebis uflebis dabruneba calke kanoniT daaregulires.<br />

am kanonis Tavisebureba imaSi mdgomareobs, rom restitucias tyis<br />

mxolod 15 procenti eqvemdebareboda (danarCeni saxelmwi<strong>fo</strong> da municipaluri<br />

sakuTreba iyo); am process daaxloebiT ori weli sWirdeboda da tyiT sargeblobisTvis<br />

miwaTsargeblobisa da satyeo saministros adgilobrivi organoebis<br />

nebarTva iyo saWiro.<br />

1998 wels SemoRebuli kanoni arafizikuri qonebis, anu aqciebis, fasiani qa-<br />

Raldebis an iseTi sakuTrebis restituciis procedurebs moicavs, rac ganadgurda<br />

an raRac mizezis gamo misi adrindeli mflobelisTvis xelmiuwvdomelia.<br />

am kanonis Tanaxmad gamoSvebuli sakompensacio obligaciebisa da Cekebis<br />

sawyisi Rirebuleba 1,5 miliardi bulgaruli levi (750 milioni evro) iyo.<br />

sakompensacio obligaciebi (e.i. “sakompensacio Cekebi”, “mobinadreTa<br />

sakompensacio obligaciebi” da “piradi sakompensacio obligaciebi”) kanonieri<br />

angariSsworebisTvis SemoiRes, magram gansazRvruli saxelmwi<strong>fo</strong> qonebisTvis.<br />

mas safuZvlad edo administraciulad gansazRvruli fasebi da mTavrobis mier<br />

Sedgenili im aqtivebis sia, romlis SeZenac SeiZleboda. obligaciebis regis-<br />

13 992 wlis 13 martis bulgareTis nacionaluri asambleis oqmebi (bulgarul enaze). samxreTdasavleT<br />

bulgareTis warmomadgenelma, parlamentis socialistma wevrma Sinagan saqmeTa ministrs<br />

hkiTxa, ra RonisZiebebs atarebda is LCAU–s kerZo sakuTrebis dasacavad sofel granicaSi. zemoxsenebuli<br />

parlamentis wevrs hqonda masalebi, rom 1992 wlis 26 TebervlisTvis mosaxleobas saqonlis<br />

erTi meoTxedi (daaxloebiT 1 450 cxvari da 300 Zroxa) merma waarTva da Tavis politikur momxreebs<br />

gadasca. ministrma upasuxa, rom xelaxali gadanawilebis procesi gamowveulia im faqtiT, rom LCAU<br />

–s cxovelebis sakvebis maragi ar hqondaT da maTi gadacema im fermerebze, romlebic mzad iyvnen<br />

maT mosavlelad, erTaderTi gza iyo maT gadasarCenad da rom adgilobrivi mTavroba (maT Soris<br />

raionis prokurori, miwaTmowyobis komisia, meri) Seiswavlida am process, da Tu raime Seusabamobas<br />

eqneboda adgili, Sesabamisi salikvidacio komisia pasuxs agebda, radgan LCAU–s eqskomunisturi<br />

mmarTvelebis umravlesoba xSirad borotad iyenebda Tanamdebobis bolo dReebs.


Kkrasen stanCevi, “Zalaufleba da gavlena: bulgareTis re<strong>fo</strong>rmebis bneli mxare”<br />

traciis unificirebuli sistema 2003 wlamde ar arsebobda da 1998-2000 wlebSi<br />

raionis gubernatorebi adgendnen siebs (e.i. premier-ministris daniSnuli<br />

pirebi). imisaTvis, rom obligaciebiT vaWroba sofiis saaqcio birJaze ewarmoebinaT,<br />

2003 wels obligaciebis mflobelebs Soris Tavisufali yidva-gayidva<br />

aikrZala. obligaciis fasi ZiriTadad SesaZeni aqtivebis nomenklaturaze iyo<br />

damokidebuli; vaWroba iSviaTad aRwevda nominaluri fasis 20 procentze mets.<br />

bolos, 2005 wels, telekomunikaciebis yofili monopoliis araprivatizebuli<br />

35 procenti sakompensacio obligaciebze gasayidad gamoitanes da maTi sabazro<br />

fasi gaoTxmagda.<br />

mTavrobis mizanmimarTuli gulgriloba re<strong>fo</strong>rmis pirvel wlebSi<br />

mTavrobis gulgriloba sakuTrebis uflebis uzrunvelyofis sferoSi<br />

garkveulwilad mizanmimarTuli iyo: 1980-ian da 1991-1992 wlebSi es mas saxelmwi<strong>fo</strong><br />

sakuTrebaSi arsebuli aqtivebis spontanuri privatizaciis saSualebas<br />

aZlevda. momdevno nawilSi es procesi calkea ganxiluli iseTi seqtorebis-<br />

Tvis, rogorebicaa bankebi, saerTaSoriso gadaricxvebi da saxelmwi<strong>fo</strong> valis<br />

marTva.<br />

susti xelisuflebis roli sakuTrebisa da kreditorebis uflebis miRebasa<br />

da monopoliis iZulebiTi daTmobis saqmeSi eqskomunisturi organizaciebis-<br />

Tvis, romlebic spontanuri privatizaciiT sargebels naxulobdnen, xelsayreli<br />

iyo.<br />

am TvalsazrisiT, yvelaze xelsayreli 1990 wels arsebuli mister andrei<br />

lukanovis ori ministrTa kabineti iyo. 1983_89 wlebSi is bulgareTis samrewvelo<br />

asociaciis (bsa) 14 Tavmjdomare iyo. bsa mTavrobis mier Seqmnili mcire da<br />

saSualo sawarmoTa gaerTianebas warmoadgenda, romelic ucxoeTSi vaWrobda.<br />

es kompaniebi yofili sabWoTa kavSiris mier subsidirebul fasad miwodebul<br />

nedleulsa da energoresursebs gadamuSavebis Semdeg saerTaSoriso bazarze<br />

yiddnen. fasebis sxvaobiT miRebuli mogebis nawili “megobrulad ganwyobili”<br />

politikuri reJimebis dasaxmareblad midioda (mag., angola, nikaragua da a.S.),<br />

nawili ki _ embargodadebuli maRali teqnologiebis SeZenasa da bulgareTSi<br />

(da aRmosavleT blokSi Semaval qveynebSi) importirebaze.<br />

amavdroulad, 1980-ian wlebSi batoni lukanovi ucxouri valutis sam-<br />

Tavrobo komisiis Tavmjdomaris moadgile iyo. am organos saxelmwi<strong>fo</strong> sesxebsa<br />

da grantebze pasuxismgebloba ekisreboda. 1989 wlis noembris Semdeg is bulgareTis<br />

pirveli droebiTi premier-ministri iyo (1990 wlis Tebervlidan dekembramde)<br />

da parlamentis wevri 1996 wlis oqtombramde, mis mkvlelobamde 15 .<br />

1990 wels misma orma kabinetma kerZo bankebis daarsebas da eqskomunistTa <strong>fo</strong>ndebis<br />

kerZo xelSi gadasvlas Seuwyo xeli.<br />

pirvel postkomunistur Tavisufal arCevnebamde (romelic 1990 wlis 10<br />

ivniss Catarda) iseTi sistema arsebobda, rom mniSvnelovani dargis kompaniebs<br />

ministrebi xelmZRvanelobdnen (mag., vaWrobis ministri sabiTumo savaWro monopoliis<br />

“Targovia na E<strong>dros</strong>” sameTvalyureo sabWos Tavmjdomare iyo, mSeneblobis<br />

ministri udidesi samSeneblo kompaniis sameTvalyureo sabWos Tavmjdomare<br />

da sxv.). mmarTvelobis aseTi sistema 1990-iani wlebis postkomunistur<br />

samyaroSi mxolod iugoslaviaSi _ miloSeviCis federaciul respublikaSi<br />

da ruseTisa da centraluri aziis yofili sabWoTa respublikebis<br />

ramdenime saxelmwi<strong>fo</strong> kompaniaSi arsebobda. es sistema 1990 wlis dekemberSi<br />

daiSala, rodesac mister lukanovi gadaayenes, magram saxelmwi<strong>fo</strong>s sakuTrebaSi<br />

arsebuli “sakvanZo” kompaniebis privatizacias da biurokratuli da politikuri<br />

kontrolisgan gaTavisuflebas wlebi dasWirda.<br />

14 amJamad bsa erT-erTi savaWro palataa.<br />

15 lukanovi 1996 wlis 2 oqtombers sasikvdilod daWres Tavisi saxlis win, eqvsi Tvis Semdeg rac<br />

ganacxada, rom aqtiuri politikuri cxovrebidan midioda. savaraudo mkvlelebis da maTi<br />

xelmZRvanelebis cixeSi Casma ramdenjerme scades, magram gamoZieba isev grZeldeba da arc erTi<br />

versia ar Seicavs mkvlelobis motivs.<br />

159


160<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

movlenebis ganviTareba mowmobs, rom, faqtobrivad, im Tveebis politikuri<br />

programiT kerZo sakuTrebis uflebebis dacvas mTavroba gulgrilad<br />

ekideboda.<br />

1. kerZo kompaniebis daarseba sazogadoebrivi resursebiT. 1989 wlis<br />

ianvris saxelmwi<strong>fo</strong> dekretis Tanaxmad, romelic kerZo kompaniebis dafuZnebis<br />

uflebas iZleoda, kompaniebis daregistrireba vaWrobis saministroSi mimdinareobda.<br />

1990 wlis Tebervlidan ivnisamde, Sesabamisi dargis saministroebi<br />

aregistrirebdnen kompaniebs saxelmwi<strong>fo</strong> sakuTrebaSi arsebul kompaniebSi Semosaval-gasavlis<br />

da, momaragebisa da realizaciis sawarmoeblad. saxelmwi<strong>fo</strong><br />

sakuTrebaSi arsebuli sawarmoebis “Sesasvlelsa” da ”gasavlelTan” arsebuli<br />

aseTi sawarmoebi mogebis privatizebasa da zaralis nacionalizacias uwyobda<br />

xels, razedac spontanuri privatizaciis ganxilvisas visaubreT.<br />

2. kerZo bankebis daarseba sazogadoebrivi resursebiT. bulgareTis samrewvelo<br />

asociaciis (bsa) kompaniebs sakuTari specializebuli banki hqondaT (1984<br />

wlis “ekonomikuri iniciativiT”, saxelmwi<strong>fo</strong> sakuTrebaSi arsebuli “mineralbanki”),<br />

kerZo kompaniebis daarsebasTan erTad kerZo bankebic iyo saWiro. qvemoT<br />

ganvixilavT bankebis Tavisufali registraciis kanonebis gavlenas sabanko<br />

seqtorze. amjerad Sevecdebi agixsnaT, Tu rogor xdeboda kerZo bankebis daarseba<br />

bulgareTSi 1989 wlis Suaxanebidan (noembris komunizmis damxobamde)<br />

1990 wlis Suaxanebamde (1944 wlis Semdeg Catarebul pirvel Tavisufal arCevnebamde).<br />

gadasaxadis gadamxdelTa fuliT kerZo bankis daarsebis ori gza arsebobda<br />

— xelisuflebis specialuri dekretis saSualebiT da saerTo proceduris<br />

gziT. pirveli maTganis magaliTs imdroindeli erT-erTi udidesi banki,<br />

“soflis meurneobis sakredito” (BAC) banki warmoadgens, romelic 1990 wlis<br />

martSi “soflis meurneobaSi kerZo iniciativebis waxalisebis Sesaxeb” mTavrobis<br />

me-5 dekretis safuZvelze daarsda (ramdenime dReSi mas Semdeg, rac qveyanam<br />

calsaxad da yovelgvari winaswari gafrTxilebis gareSe SeaCera ucxouri valebis<br />

gadaxda). meore mxriv, imavdroulad, specialuri sabanko kanoniT Seicvala<br />

ministrTa sabWos mier 1989 wlis maisis dekretiT SemoRebuli “sabanko saqmianobis<br />

wesebi”. es dekreti centralur banks gansazRvravda, rogorc “uSualod<br />

ministrTa sabWos daqvemdebarebaSi arsebul funqcionaluri kompetenciis<br />

mqone organos”. komerciuli bankebi “erTi an ori firmis, bankis da/an sxva organizaciebis<br />

mier sul cota 7 milioni amerikuli dolaris odenobis sawesdebo<br />

kapitaliT (romlis 50 procenti registraciamde unda Caricxuliyo centralur<br />

bankSi) daarsebuli saaqcio kompaniebi” iyo (amerikuli dolaris gacvlis<br />

kursi 1989 wels 1,16 bulgarul levs Seadgenda). amgvarad, sawesdebo kapitali<br />

Tavisuflad SeiZleboda nasesxebi 3,5 milioni dolari yofiliyo (sinamdvileSi,<br />

1990-93 wlebSi asec iyo), radgan wyaros dasaxelebas an Tanxis warmomavlobas<br />

aravin iTxovda. sxvaTaSoris, Nme-19 dekretiT bankebs “bankebisa da firmebis<br />

resursebis erTad dagroveba da gamoyeneba” moeTxovebodaT. udidesi<br />

kerZo banki, romelic premier-ministr lukanovis mier bulgareTis erovnuli<br />

bankis mmarTvelisTvis gagzavnili 1990 wlis aprilis jer kidev gamouqveynebeli<br />

werilis Tanaxmad daregistrirda, “pirveli kerZo banki” (FPB) iyo. soflis<br />

meurneobis sakredito banki da pirveli kerZo banki danazogebs sazogadoebisgan<br />

(romelic am bankebs endoboda, radgan “kerZo” iyo) izidavda da sesxebs<br />

farTod gascemda aqcionerebze. orive banki 1996 wels gakotrda.<br />

3. komunisturi organizaciebis aqtivebis gadasvla kerZo xelSi. yvelaze<br />

tipuri SemTxveva zemoxsenebuli 1990 wlis ivnisis N68-e dekreti iyo, romlis<br />

Tanaxmadac axalgazrda komunist teqnologTa da mecnierTa kavSiris qoneba<br />

(uZravi qoneba, kompiuterebi, saofise aRWurviloba da a.S., rac fizikurad<br />

yvela municipalitetSi arsebobda) adgilobriv mTavrobebs gadaeca da Semdeg<br />

mas eqskompartia ganagebda. es qoneba pirdapir kerZo kompaniebis kapitalad iqca,<br />

romlebic konsultaciebs, saswavlo kursebs, kompiuterul da sxva momsaxurebas<br />

sTavazobdnen xalxs.


Kkrasen stanCevi, “Zalaufleba da gavlena: bulgareTis re<strong>fo</strong>rmebis bneli mxare”<br />

sxvisi fulis gamoyeneba: qonebis gadanawileba gardaqmnis dasawyisSi<br />

rekonstruqciisa da ganviTarebis <strong>fo</strong>ndi (1991-98)<br />

gardamavali periodis mTavrobebi saerTaSoriso politikuri bankebidan<br />

didi raodenobiT fuls sesxulobdnen. maSinac ki, rodesac aseTi sesxebi didi<br />

sifrTxiliT iyo dagegmili da sakredito programebi kreditorTa zarals ar<br />

iTvaliswinebda, mravali gauTvaliswinebeli negatiuri faqtori warmoiSva.<br />

aseTi iyo, magaliTad, msoflio bankis 150 milioni amerikuli dolaris Rirebulebis<br />

restruqturizaciis sesxis operacia 1991 wels. am sesxis sworad<br />

warmarTvisa da kontrolisTvis bulgareTis erovnulma bankma (BNB) specialuri<br />

organo _ saxelmwi<strong>fo</strong> rekonstruqciisa da ganviTarebis <strong>fo</strong>ndi (SRDF)<br />

daaarsa.<br />

Tavidan, 1991 wels, saxelmwi<strong>fo</strong> rekonstruqciisa da ganviTarebis <strong>fo</strong>ndis<br />

daarseba navTobnedleulis krizisis gamwvavebis piks daemTxva. sesxis mizani<br />

swrafi sesxebis saSualebiT yvelasTvis momgebiani efeqtis Seqmna iyo: nasesxebi<br />

resursebiT mTavrobas sabiTumo fasad unda SeeZina navTobi da mere adgilobriv<br />

momxmarebelze sacalo fasad gaeyida, fasebis sxvaobiT miRebuli mogebiT<br />

ki uZravi qonebis restruqturizaciis dasafinanseblad <strong>fo</strong>ndi unda<br />

daearsebina.<br />

momwodeblebis anazRaureba PARIBASPA-bankis saSualebiT ganxorcielda, saxelmwi<strong>fo</strong><br />

rekonstruqciisa da ganviTarebis <strong>fo</strong>nds ki navTobgadamamuSaveblebisa<br />

da sxva Sida struqturebidan mTavrobis valebis akrefa da Semdeg komerciuli<br />

bankebis saSualebiT didi samrewvelo sawarmos investireba evaleboda.<br />

bolos, kerZod 1995—96 wlebSi, saxelmwi<strong>fo</strong> rekonstruqciisa da ganviTarebis<br />

<strong>fo</strong>ndi ZiriTad samTavrobo uwyebad iqca wamgebiani saxelmwi<strong>fo</strong> sawarmoebis<br />

kvazifiskaluri subsidiebis gasafarToeblad.<br />

bankebis umravlesoba, romelTa gavliTac <strong>fo</strong>ndi muSaobda, 1996-97 wlebSi<br />

centraluri bankis gankargulebaSi gadavida, xolo maSindeli saxelmwi<strong>fo</strong><br />

sawarmoebi isev bulgareTis ekonomikis Tavsatexi iyo. saxelmwi<strong>fo</strong>s ganviTarebisa<br />

da rekonstruqciis <strong>fo</strong>ndis “beneficiari” sasuqis qarxnebi, tyviisa da<br />

TuTiis sadnobi qarxnebi, metalurgiuli qarxnebi eleqtroenergiisa da gazis<br />

monopoliebi iyo. es <strong>fo</strong>ndi 1997-99 wlebSi pirveladi moxmarebis saqonlis<br />

mwarmoebel sawarmoTa da sxva saxelmwi<strong>fo</strong> sawarmoTa (da sxva zemoxsenebul<br />

sawarmoTa) ukanaskneli nugeSi iyo. 1999 wels TiTqmis yvela sawarmo an likvidirebuli<br />

iyo, an valSi gaiyida. saxelmwi<strong>fo</strong> rekonstruqciisa da ganviTarebis<br />

<strong>fo</strong>ndi efeqtiani da gamWvirvale instituti ar iyo. misi saeWvo rolis gamo<br />

msoflio banki iZulebuli gaxda sesxis meore etapi gadaedo. mcocavi kursis<br />

SesanarCuneblad mTavrobis dadgenileba moiTxovda, rom privatizaciidan<br />

miRebuli Semosavlis 56 procenti (1993-96 wlebSi) <strong>fo</strong>ndSi wasuliyo. 1994 wlis<br />

oqtomberSi navTobis miwodebisa da sacalo vaWrobis kontraqtebis sawarmoeblad<br />

7,13 milion amerikul dolarad SeiZines samTavrobo uwyeba, saxelmwi<strong>fo</strong><br />

sakuTrebaSi arsebuli Chimimport Jsc.<br />

presaSi gaCnda gancxadebebi, rom sacalo vaWroba TaRliToba iyo, benzins<br />

ufro maRali xarisxisad asaRebdnen, vidre sinamdvileSi iyo. sxvadasxva wlebSi<br />

sawarmoebs komerciuli bankebis (da Sesabamisad saxelmwi<strong>fo</strong>s ganviTarebisa da<br />

rekonstruqciis <strong>fo</strong>ndis) sxvadasxva adgilobriv da myar valutaSi asaxuli valebi<br />

hqondaT imis mixedviT, Tu valutis ra kursiT ufro mcire Canda vali.<br />

bolos, 1998 wels, saxelmwi<strong>fo</strong>s ganviTarebisa da rekonstruqciis <strong>fo</strong>ndi<br />

daixura, rac saerTaSoriso savaluto <strong>fo</strong>ndis samwliani (1998-01) programis<br />

aucilebeli winapiroba iyo. 1997 wels saxelmwi<strong>fo</strong>s ganviTarebisa da rekonstruqciis<br />

<strong>fo</strong>ndis, energoresursebis <strong>fo</strong>ndis da ramdenime sxva arasabiujeto<br />

angariSze im wlis mSp-s erTi mervedis ekvivalenturi Tanxa iricxeboda.<br />

bankebi da “moWidaveebi”<br />

rogorc Cans, 1990-ian wlebSi institucionaluri re<strong>fo</strong>rmebis ZiriTadi<br />

principi is iyo, rom sxvisi fuliT sargebloba kanons ar saWiroebda, magram<br />

161


162<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

xalxi Tu sakuTari qonebiTa da danazogebiT sargeblobas moindomebda, maSin<br />

metismetad mkacri kanonebi moqmedebda.<br />

erTi mxriv, es bankebis zemoxsenebuli kanonebidanac Cans da, meore mxriv,<br />

kerZo seqtoris xelis SemSleli barierebidanac (licenziebi, nebarTvis<br />

procedurebi da sxva moTxovnilebebi). spontanuri privatizaciis wyalobiT,<br />

romelsac 1990-ian wlebSi premier-ministr lukanovis mTavroba uWerda mxars,<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> fuliT kerZo bankebis kapitalizacia SinaurebisTvis “ioli” iyo.<br />

kerZo bankebis daarseba 1990 wels daiwyo da 1993 wlamde aqtiurad mimdinareobda:<br />

bankis gasaxsnelad mcire kapitali iyo saWiro da meti araferi<br />

(premier-ministris Tanxmobis garda). arc sawesdebo kapitalis warmomavlobis<br />

damamtkicebeli sabuTi iyo saWiro; kerZo bankebis umravlesoba nasesxebi<br />

fuliT ixsneboda. maTi raodenoba mniSvnelovnad gaizarda (1990 wels mxolod 2<br />

banki iyo, 1993 wels ki _ 70; es bankebi 1995 wels 26 bankad gaerTianda); mTlian<br />

sabanko qonebaSi maTi wili 1992 wels 3,1 procents Seadgenda, 1995 wels _ 22,4<br />

procents, 1999 wels ki, mas Semdeg, rac 1996-97 wlebSi 18 banki daixura, 19 procents<br />

_ umetesad axladprivatizebuli bankebis qonebis xarjze.<br />

re<strong>fo</strong>rmis Semdeg pirvelad 1992 wlis TebervalSi miiRes kanoni sabanko da<br />

sakredito saqmianobaze. am <strong>dros</strong>, orive zemoxsenebul banks (ix. meoTxe nawili),<br />

bulgareTis sasoflo-sameurneo sakredito banksa da pirvel kerZo banks, tipuri<br />

da STambeWdavi biografiebi hqonda. rogorc kerZo institutebma (iseT vi-<br />

TarebaSi, rodesac sazogadoeba mTavrobas ar endoba), maT sazogadoebis ndoba<br />

moipoves da swrafad Seqmnes kargi sadepozito baza. amave <strong>dros</strong>, mTavrobam, romelic<br />

am bankebs mxars uWerda, Tavisi gavlena gamoiyena da saxelmwi<strong>fo</strong> sawarmoebi<br />

sasoflo-sameurneo sakredito bankisa da pirveli kerZo bankis ZiriTad<br />

klientebad aqcia. maT sakredito saqmianobas kompaniebsa da aqcionerebTan<br />

daaxloebuli wreebisa da “taqtiani” mTavrobis wevrebisTvis sargebloba<br />

mohqonda.<br />

maRali uprocento sesxebis gamo damatebiTi kvazi-fiskaluri subsidiebi<br />

gaxda saWiro: sagranto kontraqtebi biujetis dasaxmareblad, saxelmwi<strong>fo</strong><br />

rekonstruqciisa da ganviTarebis <strong>fo</strong>ndis sainvesticio programebi, centralri<br />

bankis refinansireba da a.S. 1995 wels bulgareTis erovnuli bankis refinansirebis<br />

daaxloebiT 65 procenti saxelmwi<strong>fo</strong> rekonstruqciisa da ganviTarebis<br />

<strong>fo</strong>ndSi miedineboda. 1995 wlis bolos da 1996 wlis dasawyisSi bulgareTis sasoflo-sameurneo<br />

sakredito banki (romelmac araoficialurad Zalovnebi,<br />

“moWidaveebi” daiqirava) warmatebiT ibrunebda valebs “Orion Holding”-is wevrisgan,<br />

romelic mTavrobis mniSvnelovani klienti iyo.<br />

1996 wlis martSi, im <strong>dros</strong>, rodesac presaSi aqtiurad msjelobdnen bankis<br />

sijansaRis Sesaxeb, saxelmwi<strong>fo</strong> sawarmoebma bulgareTis sasoflo-sameurneo<br />

sakredito bankidan TavianTi angariSebi gamoitanes, bulgareTis erovnulma<br />

bankma ki misi refinansireba Sewyvita. amis Semdeg oTxi kvirac ar iyo gasuli,<br />

rom bulgareTis sasoflo-sameurneo sakredito banki daixura.<br />

ratom gamoiyena bulgareTis sasoflo-sameurneo sakredito bankma<br />

“moWidaveebi”?<br />

gakotrebis kanonebi mxolod 1994 wels SemoiRes, magram es kanonebi 1998<br />

wlis bolomde wamgebian saxelmwi<strong>fo</strong> sawarmoebs ar exeboda. kreditoris<br />

uflebebi qaRaldze ewera, magram maTi politikuri da institucionaluri mizniT<br />

amoqmedeba Zneli iyo maTTvis, vinc umetesad sesxulobda. 1995 wels mrewvelobis<br />

ministrma, romelic im <strong>dros</strong> jer kidev saxelmwi<strong>fo</strong> sakuTrebaSi arsebuli<br />

“mewveli Zroxebis” ufrosi iyo, Tavis sawarmoebs sabanko seqtorisTvis<br />

valebis gadaxda aukrZala.<br />

dagiravebul qonebaze uflebis dakargvis proceduras kanoniT 19 dRe<br />

sWirdeboda, magram maRal inflaciur garemoSi aseTi vada naklegamarTlebuli<br />

iyo.


Kkrasen stanCevi, “Zalaufleba da gavlena: bulgareTis re<strong>fo</strong>rmebis bneli mxare”<br />

amgvarad, bankebi dainteresebuli iyvnen kreditebi Sida wreebSi gaecaT; isini<br />

araoficialur kontrols endobodnen da sakuTaris Seqmna an arsebuli<br />

araoficialuri Zalovnebis “momsaxurebiT” sargebloba surdaT.<br />

privatizaciis da uZravi qonebis restruqturizaciis Seferxebam, finansuri<br />

kanonebis uqonlobam da saxelmwi<strong>fo</strong> sawarmoebze SeRavaTiani kreditebis<br />

farTod gacemam bulgareTis erovnuli banki “aiZula” situaciis “gamosasworeblad<br />

banknotebis “gansazRvruli” raodenoba gamoeSva. aman warmoSva is<br />

sistema, romelmac bankebis dekapitalizacia moaxdina da xarjebi sazogadoebaze<br />

16 gadaitana, ramac 1996-97 wlebSi sazogadoebis mRelvareba gamoiwvia.<br />

sabanko seqtoris sufTa zaralma 1993 wels 5 miliardi bulgaruli levi Seadgina,<br />

xolo 1994 wels TiTqmis 7 miliardi; 1995 wels problemebi ufro gaRrmavda,<br />

rodesac Sua wlisTvis sufTa zarali daaxloebiT 30 miliardamde, xolo<br />

wlis bolosTvis ki 100 miliardamde gaizarda.<br />

1996 wels saxelmwi<strong>fo</strong> sakuTrebaSi arsebuli aTi bankidan cxraSi, romelic<br />

sabanko seqtoris aqtivebis 80 procents flobda, kapitalis kleba aRiniSneboda.<br />

sabanko krizisis gadasaWrelad 1996-97 wlebSi gamoyofili pirdapiri fiskaluri<br />

transferis Rirebulebam mSp-s 14 procents Seadgina. 17<br />

1999 wels ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis organizaciis<br />

(OECD) mier bulgareTSi Catarebulma ekonomikurma gamokiTxvam sabanko sistemis<br />

zemoxsenebuli institucionaluri proeqtis ori mTavari funqcia daadgina,<br />

orive korufcias uwyobda xels. erTi mxriv, aRmoCnda, rom “bulgareTis mTavroba<br />

komerciul bankebze subsidiebs wamgebian saxelmwi<strong>fo</strong> sawarmoebze SeRava-<br />

Tiani dakreditebisTvis iyenebda.” meore mxriv, “radgan komerciuli bankebis<br />

(arasakmarisi kapitalis mqone) mmarTvelebs xeli miuwvdebodaT SeRavaTian<br />

dafinansebaze, isini TviTonve aqtiurad uzrdidnen kredits, umTavresad axal<br />

kerZo seqtors, da Tanac, rogorc wesi, korufciis safuZvelze. 18 amgvarad,<br />

OECD–m daadgina, rom am viTarebis mTavari mizezi korufcia iyo, magram man<br />

isic aRmoaCina, rom uimedo valebis sakmaod didi nawili mcirericxovan kerZo<br />

firmebze gacemuli didi sesxebis saxiT (TiToeuli 1.4 milion amerikul dolarze<br />

meti odenobiT) iyo dagrovili, romelic mTlianad daaxloebiT mSp-s 10<br />

procents Seadgenda. amasTanave, OECD–m daadgina, rom “bulgareTi erTaderTi<br />

qveyana iyo, romelic arafinansur seqtorze gacemul kreditebTan mimarTebaSi<br />

SedarebiT maRal Tanafardobas inarCunebda mSp-Si, romelic axali (gardaqmnis<br />

Semdgomi) sesxebisgan Sedgeboda. 19<br />

am viTrebaSi araTu Zneli, aramed SeuZlebelic ki iyo kanonis mmar-<br />

Tvelobis imedad yofna. bankebis gaflangulma Tanxebma samarTaldamcav organoebSic<br />

“gaJona”. bundovani kanonebi, faqtobrivad, bankebis gasakotreblad<br />

iyo gamiznuli da ara debitorebis an wamgebiani sawarmoebis dasaxmareblad.<br />

mTavroba im faqtiT kmayofildeboda, rom “socialurad mgrZnobiare” sawarmoebis<br />

likvidacias ayovnebda da maT mmarTvelebad kvlav politikur megobrebsa<br />

da saxelmwi<strong>fo</strong> Tanamdebobis pirebs niSnavda. samuSaos SenarCunebis mizniT,<br />

muSebi winaaRmdegobas ar uwevdnen. am wresTan daaxloebuli kompaniebi, romlebic<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> sawarmoebis mimwodeblebs da realizatorebs warmoadgendnen,<br />

mogebis privatizacias axdendnen, valebs ki saxelmwi<strong>fo</strong>s miawerdnen (da maRali<br />

inflaciiT mis devalvacias _ 1994 wels, gansakuTrebiT 1996 da 1997 wlebSi).<br />

arsebobs faqtebi, rom fiskaluri garemo xels uSlida kerZo seqtoris gam-<br />

Wvirvale da swor ganviTarebas. mTavari problema kanonebis prognozirebadoba<br />

iyo. sagadasaxado kanonmdebloba 1991-98 wlebSi 66-jer Seicvala, saTanado<br />

“dadgenilebebi” ki 43-jer, anu weliwadSi 8,25-jer da 5,38-jer, Sesabamisad.<br />

mTlianobaSi, sagadasaxado kanonmdeblobis Sesworeba (an axali dadgenilebis<br />

miReba) weliwadSi 16,13-jer xdeboda. re<strong>fo</strong>rmebis dawyebis Semdeg ministrTa<br />

16 fulis gadaricxvis meqanizmis detaluri aRwera ix.: Roumen Avramov, Kamen Guenov, Op. cit.;<br />

17 ix.: Caprio, Gerard, and Daniela Klingebeil, ―Bank Insolvencies: Cross-Country Experience,‖ The World Bank (unpublished), Washington,<br />

1996;<br />

18 1999 OECD Economic Surveys: Bulgaria, p. 59;.<br />

19 Ibid., p. 102, 103..<br />

163


164<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

sabWom 49 miTiTeba da instruqcia gamouSva sagadasaxado kanonmdeblobis damatebis<br />

saxiT. mxolod 1996-98 wlebSi finansTa saministros “saerTo sagadasaxado<br />

direqtoratma” 71 ganmartebiTi baraTi gamosca. miuxedavad imisa, rom<br />

1997 wlis bolos parlamentma gamoacxada, rom axali sagadasaxado kanonmdebloba<br />

naTeli iqneboda da interpretacia aRar dasWirdeboda, saerTo sagadasaxado<br />

direqtoratma 1998 wels 14 werili gamosca, 1999 wels ki _ 12. amis<br />

gamo, SeuZlebeli iyo grZelvadiani gadawyvetilebebis miReba, an, yovel SemTxvevaSi,<br />

Zalian Zviri jdeboda. korporaciuli gadasaxadebi sami sxvadasxva kanonmdeblobiT<br />

regulirdeboda. aseTma politikam sabolood is Sedegi gamoiRo,<br />

rom sagadasaxado kanonmdeblobis dacva ramdenjerme ufro Zviri jdeboda,<br />

vidre misi darRveva. 20<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> sakuTrebaSi arsebuli sawarmoebi da maTi marTva<br />

1995 wlidan saxelmwi<strong>fo</strong> sakuTrebaSi arsebuli sawarmoebi meorexarisxovan<br />

rols asrulebda mSp-s SeqmnaSi; mTeli gardamavali periodis manZilze saxelmwi<strong>fo</strong><br />

sawarmoebis zarals kerZo seqtori anazRaurebda. 21<br />

magram aSkaraa, rom institucionaluri re<strong>fo</strong>rmebis <strong>dros</strong> saxelmwi<strong>fo</strong> sawarmoebis<br />

mimarT gatarebuli politika xelaxali gadanawilebis mTavar faqtors<br />

warmoadgenda. es sawarmoebi bulgareTis ekonomikis aqtivebis 45 procents<br />

isev inarCunebs. uZravi qonebis “uSualo” kontrolis berketi (centraluri<br />

mTavrobis oficialur/daniSnul pirTa uSualo CarTvis gziT)<br />

“saxelmwi<strong>fo</strong> sakuTrebis uflebis” mopovebaa. es kanonebi mxolod 1994 wels<br />

daadgines ministrTa sabWos N7 dekretiT. mas Semdeg 17-jer Seaswores, umetesad<br />

is nawili, romelic mmarTvelTa da sameTvalyureo sabWos wevrTa anazRaurebas<br />

exeboda. me-10 da me-11 statiebSi miTiTebulia, rom saxelmwi<strong>fo</strong> sakuTrebaSi<br />

arsebuli sawarmos erTaderTi mflobelis uflebiT am dargis saministro<br />

(mrewvelobis, vaWrobis, soflis meurneobis, energetikis, <strong>fo</strong>stis da telekomunikaciebis<br />

da a.S.) da ministrTa sabWo (samxedro mrewvelobis SemTxvevaSi)<br />

sargeblobs. faqtobrivad, gamodis, rom sabolood erTaderTi mflobeli<br />

premier-ministri da ministrTa kabinetia, radgan dargobrivi ministrebis qmedebas<br />

isini akontroleben. saxelmwi<strong>fo</strong> sakuTrebaSi arsebuli sawarmoebis<br />

mmarTvelebsa da sameTvalyureo sabWos wevrebs dargobrivi ministrebi niSnaven<br />

sakuTari neba-surviliT. centraluri sammarTvelos wevrs ufleba ar<br />

aqvs orze meti sawarmos sameTvalyureo sabWos wevri iyos, Tumca parlamentis<br />

wevrebisTvis SezRudva ar arsebobs. mmarTveli gundis dasakompleqteblad an<br />

kerZo sawarmoTi sargeblobisTvis araviTari konkursi da winapiroba ar aris<br />

saWiro, Tumca arc akrZalulia, magram realurad ar arsebobs. saxelmwi<strong>fo</strong><br />

sakuTrebaSi arsebul sawarmoebSi dargis ministrebs sazogadoebis interesebis<br />

dacva moeTxovebaT, Tumca isini SiSoben, rom maT am movaleobis Seusruleblobis<br />

gamo daadanaSauleben. gardamaval periodSi qveynis yvela mTavrobam Tavisi<br />

momxreebi moiyvana administraciaSi da ase gadauxada maT samagiero politikuri<br />

samsaxurisa da erTgulebisTvis. dekretSi naTqvamia, rom mmarTvelebma<br />

da ministrebma is sawarmo unda daxuron, romlis davalianeba qonebis 50 procentze<br />

metia.<br />

es debuleba administracias 1998 wlamde ar Seusrulebia. saxelmwi<strong>fo</strong> sakuTrebaSi<br />

arsebuli sawarmoebis mmarTvelTa da/an sameTvalyureo sabWos wevrTa<br />

waxalisebis saSualebiT mwarmoeblurobis amaRlebisTvis gatarebulma<br />

arc erTma RonisZiebam ar gaamarTla. vaWrobis kodeqsis zogadi debulebis Tanaxmad,<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> sakuTrebaSi arsebuli sawarmoebis restruqturizacia<br />

daiwyes. unda iTqvas, rom arc erTi Sesworebis Sedegad ar gadaWrila mTavari<br />

problema _ aRmasrulebeli xelisuflebis daniSvna gansazRvruli vadiT (sami<br />

20 dawvrilebiT ix.: Latchezar Bogdanov, Transparency of tax regulations and costs of compliance, Finansijska Praksa, Zagreb, 1999, No 4-5, p. 497-509<br />

(in Croatian).<br />

21 ix.: Krassen Stanchev, Assenka Yonkova (editors), In Search <strong>fo</strong>r Growth: Policies and Lessons From Bulgarian Economic Re<strong>fo</strong>rms, IME<br />

Newsletter, vol. 5, No 11-12 ufro dawvrilebiT ix.: Administrative Barriers to Investment in Bulgaria, FIAS, February, 2000; see<br />

also: Latchezar Bogdanov, Yordanka Gancheva, Licensing Requirements in Retail and Wholesale Trade and Commercial Road Transport<br />

Companies, IME Newsletter, vol. 7, No 1-2, p. 2-11.


Kkrasen stanCevi, “Zalaufleba da gavlena: bulgareTis re<strong>fo</strong>rmebis bneli mxare”<br />

wliT) konkurenciis an venCuruli kapitalizmis niSniT. mmarTvelebi TavianT<br />

Tanamdebobebs Sesabamisi dargis saministros administraciaSi an garkveul<br />

Tanamdebobebze dasaniSn adamianTa “siaSi” icavdnen. magram sabazro pirobebSi<br />

aseTi meTodi arc gazrdil Semosavals iZleva da arc menejmentis codnas. is<br />

iseTi interesebidan warmoiSoba da iseT interesebs warmoSobs, rac zogadad<br />

mavne gavlenas axdens ekonomikaze. amis gamo iyo, rom wamgebiani sawarmoebi ar<br />

daixura. agreTve, amis gamo xdeboda politikuri zewola SeRavaTiani sesxebis<br />

misaRebad; amis gamo Seferxda privatizacia da amis gamo gamocarielda bankebi.<br />

daskvnis magier<br />

amJamad, bulgareTSi sazogadoebrivi azri da politikuri debatebi didi<br />

mTavrobis aRdgenas uWers mxars, romelmac individualuri pasuxismgebloba<br />

unda Secvalos. aseTi ganviTareba mxolod bulgareTisTvis ar aris damaxasiaTebeli.<br />

es ganwyoba populisturi partiebis popularobis zrdaze miuTiTebs.<br />

am partiebma poloneTSi, ungreTsa da CexeTSi arCevnebSi gamarjvebac ki<br />

moaxerxes.<br />

dagegmilma gardaqmnebma Zalian bevri moulodneloba warmoSva. es procesebi<br />

axali evropis arc erT qveyanaze ar aisaxa dadebiTad. erT-erTi mizezi is<br />

iyo, rom centralizebulobis gardaqmnis Teoriul axsnaSi ekonomikuri gavlenisTvis<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> kabinetis sxvadasxva <strong>fo</strong>rmebis gamoyenebas didi yuradReba<br />

ar eqceoda. bulgareTis gamocdileba SesaZloa uaresi dakanonebuli<br />

Zarcvis Tavidan acilebaSi dagvexmaros, ris magaliTebic am statiaSia<br />

warmodgenili.<br />

165


166<br />

qveyndeba pirvelad<br />

nino gorgaZe<br />

axali ekonomikuri skola — saqarTvelos proeqtebis menejeri<br />

ekonomikuri re<strong>fo</strong>rmebi saqarTveloSi — mimoxilva<br />

vardebis revoluciis Semdeg axali mTavroba radikaluri da swrafi re<strong>fo</strong>rmebiT<br />

Seecada saxelmwi<strong>fo</strong>s kolafsis Tavidan acilebas. gezi ekonomikis<br />

liberalizaciisa da evro-atlantikur integraciaze iqna aRebuli.<br />

1. biurokratia<br />

re<strong>fo</strong>rmebis pirveli nabiji samTavrobo-biurokratiuli aparatis struqturuli<br />

da sakadro cvlileba iyo: 18 saministros magivrad 13 Seiqmna; 52 saxelmwi<strong>fo</strong><br />

dawesebulebidan 34 darCa; saministroebis TanamSromlebi 35%-iT,<br />

xolo mTlianad saxelmwi<strong>fo</strong> seqtorSi dasaqmebulebi 50%-iT Semcirda.<br />

gazrdilma anazRaurebam muSaobis xarisxi da stimulebi gaaumjobesa,<br />

kontrolis da pasuxismgeblobis gazrdam ki korufcia Seamcira.<br />

SemoiRes re<strong>fo</strong>rmebis koordinaciis sakiTxebSi saxelmwi<strong>fo</strong> ministris<br />

Tanamdeboba, romelic ierarqiulad saministroebze zemoT idga da<br />

saqarTvelos prezidentsa da premier-ministrs daeqvemdebara. es re<strong>fo</strong>rmebis<br />

kompleqsurad da safuZvlianad Casatareblad sxvadasxva saministroebis<br />

efeqturi koordinaciis saSualebas iZleoda. saministroebi valdebulni gaxdnen,<br />

rom TavianTi saqmianobis grZelvadiani gegmebi warmoedginaT.<br />

2. privatizacia<br />

re<strong>fo</strong>rmirebis Semdegi mniSvnelovani nabiji privatizebis morigi, far-<br />

TomasStabiani etapis gamocxadeba iyo. uari eTqva e.w. “strategiuli obieqtebis”<br />

arsebobis koncefcias. gasayidad an grZelvadiani ijariT gasacemad gamotanili<br />

iqna “yvelaferi — namusis garda”, maT Soris privatizebis wina<br />

etapebze saxelmwi<strong>fo</strong>s sakuTrebaSi darCenili msxvili sawarmoebi, telekomunikaciebi,<br />

portebi, aeroportebi, hesebi, tbebi, tyeebi da a.S.<br />

privatizebis mTavar orientirad maqsimaluri Semosavlis miReba iqca.<br />

pirdapirma Semosavalma 2005 wels 387 mln. lari, 2006 wels — 464 mln, xolo<br />

2007 wlis pirvel naxevarSi 70 mln. lari Seadgina.<br />

privatizeba SesaZloa ufro swrafad ganxorcielebuliyo, rom ara qveyanaSi<br />

arsebuli maRali politikuri riski, risi mizezi politikuri arastabiluroba<br />

da sakuTrebis uflebebis daucvelobaa. sagadasaxado policiis faqtobrivi<br />

SeuzRudaoba da politizebuli sasamarTlo, kerZo sameurneo arbitraJis<br />

ararsebobis pirobebSi grZelvadiani da kapitaltevadi biznes-gegmebis<br />

ganxorcieleba metad rTuli iyo rogorc adgilobrivi, ise ucxoeli, gansakuTrebiT<br />

“dasavleli” investorebisTvis.<br />

3. sagadasaxado re<strong>fo</strong>rma<br />

2005 wlidan axali sagadasaxado kodeqsi amoqmedda.<br />

gadasaxadebis ricxvi 22-dan 7-mde Semcirda. daiklo sagadasaxado ganakveTebmac:<br />

saSemosavlo gadasaxadi 20% progresulidan — 12% wrfivi gaxda,<br />

dRg 20%-dan 18%-mde, xolo socialuri gadasaxadi 33-dan 20%-mde Semcirda.<br />

2008 wlidan sawarmoebis mogebis gadasaxadi 20-dan 15-mde daiklebs, xolo<br />

socialuri, romelsac damqiravebeli ixdida, da saSemosavlo, romelsac<br />

daqiravebuli ixdida, gaerTiandeba da axali saSemosavlo gadasaxadi 25%


nino gorgaZe, “ekonomikuri re<strong>fo</strong>rmebi saqarTveloSi — mimoxilva”<br />

gaxdeba. aRniSnuli cvlileba xelsayrelia damqiraveblisTvis, magram<br />

daqiravebuls mZime tvirTad daawveba, radgan damqiravebels araviTari<br />

valdebuleba ar aqvs, rom gamoTavisuflebuli TanxebiT daqiravebulTa<br />

anazRaureba gazardos.<br />

amave wlidan ganuldeba importis sabaJo gadasaxadic, rac saqarTvelos<br />

msoflios yvelaze liberalur savaWro reJimis mqone qveynebis mcire jgufis<br />

wevrad aqcevs.<br />

miuxedavad aseTi mniSvnelovani nabijebisa, re<strong>fo</strong>rma naklebad Seexo saxelmwi<strong>fo</strong>sa<br />

da gadasaxadis gadamxdelis urTierTobis arss: gadasaxadi, saxelmwi<strong>fo</strong>s<br />

mier gaweuli momsaxurebis anazRaurebis safasuris magivrad, sagadasaxado<br />

kodeqsis meeqvse muxlis mixedviT, kvlav rCeba “biujetebSi savaldebulo,<br />

upirobo fulad Senatanad, romelsac ixdis gadasaxadis gadamxdeli, gadasaxadis<br />

aucilebeli, araekvivalenturi da usasyidlo xasiaTidan gamomdinare”.<br />

aRniSnuli <strong>fo</strong>rmulireba saxelmwi<strong>fo</strong>s mxridan gadasaxadebis gadamxdel-<br />

Ta winaSe angariSvaldebulebis savaldebulo xasiaTs uaryofs da xelisuflebas<br />

sabiujeto saxsrebis uangariSod gankargvis SesaZleblobas aZlevs.<br />

gadasaxadebis akrefis ma<strong>Cven</strong>eblebis gaumjobesebis mizniT Seiqmna da sagangebo<br />

uflebebiT aRiWurva sagadasaxado policia: gadasaxadis gadauxdelobis<br />

eWvis SemTxvevaSic ki, mas mieca ufleba, rom gadasaxadis gadamxdelis<br />

qoneba da angriSebi sasamarTlos gadawyvetilebis gareSe daayadaRos da<br />

sagadasaxado organos ufrosis an misi moadgilis gadawyvetilebiT organizaciis<br />

sabanko angariSebidan gadasaxadis, sauravisa da jarimis Tanxebi Camoiweros<br />

da salarodan naRdi fuli amoiRos. amasTan, finansuri sabuTebis Semowmebis<br />

periodis ganmavlobaSi SeaCeros sawarmos saqmianoba.<br />

sagadasaxado policiisTvis amgvari uflebebis miniWeba ara marto samewarmeo<br />

aqtivobas aferxebda, aramed sazogadoebisTvisac iyo saSiSi, radgan am<br />

samsaxurs, xSir SemTxvevaSi, politikuri devnis instrumentad aqcevda.<br />

4. kanoni Tavisufali vaWrobisa da konkurenciis Sesaxeb<br />

radikalurad Seicvala monopoliebTan brZolis meTodi. antimonopoliuri<br />

kanonmdeblobis magivrad “Tavisufali vaWrobisa da konkurenciis kanoni”<br />

amoqmedda. axali midgomis ideologiuri safuZveli imis aRiareba iyo, rom sabazro<br />

ekonomikaSi monopoliebs mxolod saxelmwi<strong>fo</strong> qmnis regulirebisa da<br />

privilegiebis miniWebis Sedegad (magaliTad, energoseqtori. mTel saqarTveloSi<br />

xelovnuri, saxelmwi<strong>fo</strong>s mier organizebuli, monopoliuri kompaniebi<br />

moqmedebs. sinamdvileSi, aRniSnuli saqmianoba konkurentul safuZvelzec SeiZleba<br />

rom xorcieldebodes).<br />

aRniSnuli kanonis mixedviT, akrZalulia saxelmwi<strong>fo</strong>s mxridan iseTi qmedebebis<br />

ganxorcieleba, romlebic xels uwyobs monopoliebis warmoqmnas bazarze.<br />

aRniSnul kanonSi araa naxsenebi arc “mewarmis monopoliuri mdgomareoba”,<br />

arc “bazris maqsimaluri wilis odenoba” da arc sxva midgomebi, romlebic<br />

tradiciulad antimonopoliur kanonmdeblobas axasiaTebda.<br />

SemoRebul iqna e.w. “mesame mxaris daSveba”, romelic exeba e.w. “gansakuTrebuli<br />

sakuTrebis” mflobelebs, romlebic am kanoniT valdebulni arian,<br />

finansuri da teqnikuri moTxovnebis dacvis Sesabamisad, uzrunvelyon yvela<br />

msurveli mxaris daSveba (magaliTad, satele<strong>fo</strong>no qselebis mflobelebi).<br />

aRniSnuli funqciebis gansaxorcieleblad ekonomikuri ganviTarebis saministroSi<br />

Seiqmna Tavisufali vaWrobisa da konkurenciis saagento, romelic<br />

sul ramdenime adamianisgan Sedgeboda. 2007 wlis bolos, aRniSnuli saagentos<br />

qmeduunarobis gamo, misi funqciebi Sinagan saqmeTa saministros gadaeca.<br />

5. saxelmwi<strong>fo</strong> sakuTrebaSi arsebuli sasoflo-sameurneo daniSnulebis<br />

miwis privatizeba<br />

privatizebas daeqvemdebara ijariT gacemuli da ijariT gaucemeli saxelmwi<strong>fo</strong><br />

sakuTrebaSi arsebuli 500 aTas heqtaramde sasoflo-sameurneo daniS-<br />

167


168<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

nulebis miwa sasazRvro zolis CaTvliT (garda: saZovrebisa, pirutyvis gadasareki<br />

trasebisa, tyis <strong>fo</strong>ndis miwisa da im miwebisa, romlebic gankuTvnilia istoriuli,<br />

kulturuli, bunebisa da sakulto-religiuri ZeglebisTvis da sxv.).<br />

miwis yidvis ufleba mieniWaT mxolod saqarTvelos moqalaqeebs da saqar-<br />

TveloSi registrirebul kerZo samarTlis iuridiul pirebs. aRniSnuli ufleba<br />

ar gaaCnia sxva qveynis moqalaqeebs, Tumca am uflebaSi ar izRudeba maT mier<br />

daarsebuli sawarmoebi.<br />

re<strong>fo</strong>rmis mTavar mizans miwis bazris Camoyalibeba da soflis meurneobis<br />

ganviTareba-gamsxvileba warmoadgenda, rac, wesiT, xels Seuwyobda sasoflosameurneo<br />

seqtoris produqtiulobis amaRlebas. magram, miwis realuri Rirebulebis<br />

warmoqmnas xels uSlis erTi faqtori — miwis sakuTrebis uflebebi<br />

araa srulyofili, radgan miwaSi aRmoCenili (arsebuli) sasargeblo wiaRiseuli<br />

da sxva materialuri Rirebulebebi saxelmwi<strong>fo</strong>s sakuTrebad iTvleba da<br />

miwis mesakuTris mier maTi aRmoCenis SemTxvevaSi, mas mxolod sargeblobis<br />

uflebisTvis tenderSi monawileobis miRebis ufleba gaaCnia, rac aferxebs bunebrivi<br />

resursebis da sxva materialuri Rirebulebebis saZiebo samuSaoebis<br />

warmoebas.<br />

6. licenzirebisa da nebarTvebis sistemis re<strong>fo</strong>rma<br />

“giliotinis” meTodis gamoyenebiT, 909 licenziisa da nebarTvisgan darCa<br />

92 licenzia da 52 nebarTva. amasTan, kanoniT aikrZala damatebiTi licenziebis<br />

da nebarTvebis SemoReba.<br />

licenzirebas ZiriTadad daeqvemdebara mxolod adamianis sicocxlisTvis,<br />

kulturuli da ekonomikuri interesebisadmi safrTxis Semcveli saqmianobebi.<br />

am sferoSi axali klasifikacia SemoiRes: saqmianobis licenzia; gamoyenebis<br />

licenzia, romelic bunebrivi resursebis gamoyenebis da marTvis gr-<br />

Zelvadian uflebas warmoadgens (aRniSnuli licenzia SeiZleba Tavisuflad<br />

gaiyidos da daiyos); nebarTva erTjerad saqmianobaze.<br />

gamartivda licenziebis da nebarTvebis gacemis pirobebic, SemoRebul iqna<br />

“erTi fanjris”, “dumili Tanxmobis niSania” da “erTi qolgis” principebi, ramac<br />

gaamartiva maTi miReba da SezRuda, biurokratiuli TviTneboba da upasuxismgebloba.<br />

“erTi fanjris” principi niSnavs, rom dainteresebul pirs gansazRvruli<br />

procedurisa da fasis pirobebSi erT uwyebasTan uwevs urTierToba. Tu dadgenil<br />

vadaSi pasuxismgebeli saxelmwi<strong>fo</strong> struqturebis mier licenziis/nebar-<br />

Tvis gacema-argacemaze gadawyvetileba ar iqneba miRebuli, “dumili Tanxmobis<br />

niSania” principis mixedviT, licenzia/nebarTva gacemulad CaiTvleba.<br />

generaluri da Cveulebrivi licenziebis arsebobis pirobebSi “erTi qolgis”<br />

principi gulisxmobs, rom generaluri licenziis mflobels masSi Semavali<br />

saqmianobisTvis damatebiTi licenziis aReba aRar esaWiroeba.<br />

am re<strong>fo</strong>rmam xeli Seuwyo regulirebis Semcirebas biurokratiuli barierebis<br />

moxsnis gziT da Seamcira mewarmeobis danaxarjebi da korufcia. amavdroulad,<br />

mosalodnelia kidev ufro gabeduli nabijebi licenziebisa da nebarTvebis<br />

kidev ufro Semcirebisken.<br />

niSandoblivia rom, TavisTavad, saxelmwi<strong>fo</strong>s mxridan licenzirebisa da nebarTvebis<br />

sistemis arseboba mewarmeobas mainc biurokratiasa da politikur<br />

procesebze damokidebuls tovebs da saxelmwi<strong>fo</strong> administraciis kontrolis<br />

modunebisTanave korufciis xelaxal safrTxes warmoSobs. amasTan, Tavad licenziebis<br />

gamcem organos araviTari finansuri pasuxismgebloba ar ekisreba mi-<br />

Rebul gadawyvetilebebze.<br />

7. teqnikuri deregulireba<br />

sistemis re<strong>fo</strong>rmis mizani iyo sabWoTa kavSiris periodidan SemorCenili savaldebulo<br />

teqnikuri regulirebis sistemis gamartiveba, romelic dRevandel


nino gorgaZe, “ekonomikuri re<strong>fo</strong>rmebi saqarTveloSi — mimoxilva”<br />

garemos saerTod ar Seesabameboda da xels uSlida rogorc samewarmeo saqmianobas,<br />

aseve imports.<br />

standartizacia gaxda nebayoflobiTi da kerZo. savaldebulo gaxda mxolod<br />

e.w. teqnikuri reglamentebi, romelic uSualod exeba usafrTxoebis, adamianTa<br />

da cxovelTa sicocxlisa da janmrTelobis, mcenareTa, garemosa da sakuTrebis<br />

dacvas.<br />

magram, gamomdinare iqidan, rom axali, Tanamedrove standartebis SemuSavebasa<br />

da damtkicebas sakmao dro esaWiroeba, gardamaval etapze moxda ganvi-<br />

Tarebuli qveynebis teqnikuri reglamentebis ekvivalentad cnoba, anu<br />

aRiareba.<br />

instituciuri re<strong>fo</strong>rmis Sedegad yofili ”saqstandartis” bazaze Camoyalibda<br />

sajaro samarTlis ori iuridiuli piri: “standartebis, teqnikuri reglamentebisa<br />

da metrologiis erovnuli saagento” da “akreditaciis erTiani<br />

erovnuli centri”.<br />

am re<strong>fo</strong>rmam gaaadvila saerTaSoriso vaWroba, ekonomikuri TanamSromlobisa<br />

da ganiTrebis organizaciis (eTgo) wevr, maT Soris evrokavSiris wevri<br />

qveynebisTvis calmxrivad barierebis moxsnis gziT. Sedegad, saqarTvelos teritoriaze<br />

aRar aris saWiro im saqonlis damatebiTi Semowmeba da reglamentacia,<br />

romelic akmayofilebs eTgo-s qveynebis standartebs.<br />

amasTan, gza gaexsna kerZo, TviTregulirebadi institutebis warmoqmnas<br />

(magaliTad, rogorebicaa amerikaSi Underwriter Laboratories da Quick Star), romelTa<br />

Sefaseba xarisxis niSnad aris aRiarebuli da romlis miRebac warmoebuli saqonlisa<br />

da momsaxurebis konkurentunarianobis gazrdis erT-erTi mZlavri<br />

iaraRi iqneba.<br />

8. Sromis kodeqsi<br />

komunisturi warsulis erT-erTi gadmonaSTis, Sromis kodeqsis magivrad,<br />

romelic aSkarad ver pasuxobda Tanamedrove Sromis bazris moTxovnebs,<br />

SemuSavda axali Sromis kodeqsi, romlis mixedviTac saxelmwi<strong>fo</strong> minimalurad<br />

ereva daqiravebulisa da damqiraveblis urTierTobebSi. kerZod, es xdeba mxolod<br />

gansakuTrebul SemTxvevebSi, rodesac daqiravebuls warmoadgenen arasrulwlovanebi,<br />

orsulebi da meZuZuri qalbatonebi da maTTvis aucilebelia<br />

usafrTxo samuSao garemos uzrunvelyofa. garda amisa, sadekreto Svebulebis<br />

anazRaureba damqiraveblidan saxelmwi<strong>fo</strong>s pasuxismgeblobaSi gadavida da 126<br />

dRis ganmavlobaSi centraluri biujetidan dafinansdeba.<br />

9. safinanso da sabanko seqtori<br />

mocemul seqtorebSi ganxorcielebuli cvlilebebi zogi liberaluri xasiaTisaa,<br />

magaliTad adgilobrivi da ucxouri bankebisTvis saqarTveloSi filialebis<br />

gaxsnis proceduris gaadvileba; moqmed bankebSi wilebis Sesyidvis<br />

limitebis gauqmeba; ganviTarebuli qveynebis bankebis mier saqarTvelos bankebSi<br />

wilis Sesyidvis saerTod, maT mier saqarTveloSi operirebis uflebis<br />

miRebis calmxrivi deregulireba.<br />

am rigis gadawyvetilebebidan niSandoblivia is, rom sa<strong>fo</strong>ndo birJaze garigebis<br />

dadebisas aRar iqneba savaldebulo brokeris daqiraveba.<br />

zogi ki ufro met regulirebas gulisxmobs: bankebis sawesdebo kapitali<br />

2008 wlidan 12 000 000 laramde gaizrdeba; gamkacrda e.w. fulis gaTeTrebasTan<br />

brZola; centralizebulad iqna miRebuli buRaltruli aRricxvis saerTaSoriso<br />

standartebi da sxv.<br />

jamSi, seqtori mainc ufro naklebad liberaluria vidre sxva seqtorebi<br />

da, Sesabamisad, fundamenturi re<strong>fo</strong>rmebi jer kidev winaa.<br />

10. sxva re<strong>fo</strong>rmebi<br />

sxva re<strong>fo</strong>rmatoruli nabijebidan, romlebic liberalizaciis egidiT ganxorcielda,<br />

gamoirCeva eTgo-s da mTeli rigi sxva qveynebis moqalaqeebisTvis<br />

169


170<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

moklevadiani vizebis calmxrivad gauqmeba, ramac xeli Seuwyo turizmisa da<br />

saqmiani urTierTobebis gaaqtiurebas.<br />

ganaTlebis re<strong>fo</strong>rma, romlis sakvanZo nawili e.w. vauCeruli dafinansebis<br />

da skolebis nawilobrivi TviTmmarTvelobis danergva iyo. Tumca e.w. “erTiani<br />

erovnuli gamocdebis” sistema, rac yofili saskolo “gamosaSvebi” da umaRlesSi<br />

“misaRebi” gamocdebis SeerTebis Sedegad dainerga, ganaTlebis sakiTxebSi<br />

saxelmwi<strong>fo</strong>ze damokidebulebas araTu ufro liberalurs, aramed ufro<br />

centralizebuls xdis. praqtikulad, saqarTvelos moqalaqeebs “erTiani<br />

erovnuli gamocdebis” gavlis gareSe umaRles saswavlebelSi swavlis ufleba<br />

CamoerTvaT.<br />

jandacvis sferoSi saavadmyo<strong>fo</strong>ebis masobrivi privatizebis dawyeba, maTi<br />

kerZo mmarTvelebis xelSi gadacemis mizniT, am dargSi yvelaze gamorCeuli<br />

re<strong>fo</strong>rmatoruli nabiji iyo.<br />

energetikis saxelmwi<strong>fo</strong> marTvis sferos menejmenti mkveTrad gaumjobesda,<br />

ris xarjzec energokrizisi aRmoifxvra da saqarTvelo eleqtoenergiis<br />

eqportioradac iqca.<br />

TurqeTTan ga<strong>fo</strong>rmda Tavisufali vaWrobis xelSekruleba da intensiurad<br />

mzaddeba analogiuri xelSekrulebebi evrokavSirTan da aSS-sTan.<br />

11. re<strong>fo</strong>rmebis saerTaSoriso aRiareba<br />

saqarTveloSi mimdinare re<strong>fo</strong>rmebi SumCneveli ar darCenila msofliosTvis.<br />

―The Heritage Foundation‖ mier warmoebul “ekonomikuri Tavisuflebis indeqsis”<br />

2007 wlis moxsenebaSi (eyrdnoba 2005 wlis monacemebs) saqarTvelo msoflios<br />

masStabiT 35-e adgils ikavebs, xolo evropis 41 qveynidan me-20-s. misi ekonomikuri<br />

Tavisuflebis xarisxi 1,2%-iT uswrebs evropis saSualo ma<strong>Cven</strong>ebels,<br />

magram 8,1%-iT CamorCeba msoflio saSualo ma<strong>Cven</strong>ebels.<br />

saqarTvelos sakmaod maRali Sefaseba aqvs iseT punqtebSi, rogoricaa Sromis<br />

bazris Tavisufleba (100-dan 99,9%), biznesis Tavisufleba, fiskaluri Tavisufleba,<br />

saxelmwi<strong>fo</strong>s Carevisagan Tavisufleba. magram sakmaod dabali qulebiTaa<br />

Sefasebuli korufciis done da sakuTrebis uflebebis daculoba.<br />

―The Doing Business‖ kvlevis mixedviT 2006 wels gamoqveynebul kvlevaSi saqar-<br />

Tvelo 178 qveynidan 35-e adgilze iyo da wlis pirvel re<strong>fo</strong>rmator qveynad<br />

dasaxelda. xolo 2007 wels, naxtomiseburad gaaumjobesa Tavisi poziciebi da<br />

me-18 adgilze gadainacvla, riTac msoflio oceulSi SeaRwia. indeqsis<br />

gaumjobeseba ZiriTadad erTi komponentis — “investorebis dacva” — xarjze<br />

moxda, risi samarTlianobac, mocemul periodSi kerZo mesakuTreTa uflebebis<br />

masobrivi xelyofis <strong>fo</strong>nze, garkveul eWvs iwvevs.<br />

miuxedavad zemoT moyvanili re<strong>fo</strong>rmebisa, gasakeTebeli da dasaxvewi mainc<br />

bevri rCeba, radgan re<strong>fo</strong>rmebi rigiTi adamianisTvis xelSesaxebi jer ver<br />

gaxda, mosaxleobis udidesi umravlesobis cxovrebis done jerjerobiT kvlav<br />

dabalia, xolo investiciebi neli tempiT izrdeba.<br />

qveynis problemad ki kerZo sakuTrebis daucveloba da SerCeviTi<br />

marTlmsajuleba rCeba. amitom, kanonis mmarTveloba da rac SeiZleba meti<br />

Tavisufali sabazro ekonomika — es aris warmatebis recepti, martivi —<br />

TeoriaSi, da rTuli — praqtikaSi.


qveyndeba pirvelad<br />

axali ekonomikuri skola — saqarTvelos vice-prezidenti<br />

deprivatizeba – didi nabiji ukan<br />

deprivatizeba (anu privatizebis Sedegebis gadasinjva), ra mizniTac unda<br />

ganxorcieldes igi, saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebisTvis ukan gadadgmuli<br />

didi nabiji iqneba.<br />

privatizeba, rogorc ekonomikuri politika, pirvelad gaerTianebul same<strong>fo</strong>Si<br />

ganxorcielda, margareT TeTCeris iniciativiT. privatizebis masStabebi<br />

am qveyanasa da bevr sxva qveyanaSi Zalian didi iyo, maT Soris warmatebis TvalsazrisiTac.<br />

Tumca am qveynebSi problema, romlis gamoc gadawyda privatizeba,<br />

<strong>Cven</strong>gan gansxvavebuli iyo — iq kerZo sakuTrebis politikurad aRiarebisa da<br />

reabilitaciis sakiTxi ki ar idga, aramed ekonomikis efeqtianobisa da konkurentunarianobis<br />

zrdisa.<br />

kerZo sakuTrebis institutis ararsebobam warmoSva privatizebis<br />

gansxvavebuli politika (policy), romelic postkomunistur qveynebSi iqna<br />

gamoyenebuli. kerZod, <strong>Cven</strong>Tan privatizebas ufro politikuri xasiaTi hqonda<br />

vidre ekonomikuri.<br />

amrigad, privatizebas, rogorc mTavrobis politikas, ori erTmaneTisagan<br />

gansxvavebuli, Tumca erTmaneTTan mtkiced dakavSirebuli mizani gaaCnia: politikuri<br />

re<strong>fo</strong>rma da ekonomikuri efeqtianobis zrda. damoukidebeli saqar-<br />

TvelosTvis, pirvel etapze gadamwyveti mniSvneloba hqonda xelisuflebis<br />

mier totalitaruli mmarTvelobis SesaZleblobebis Semcirebas, romelic sxva<br />

RonisZiebebTan erTad xelisuflebisTvis bazarze uSualo saqmianobis funqciebis<br />

SezRudviT unda ganxorcielebuliyo. saxelmwi<strong>fo</strong>s ekonomikuri funqciebis<br />

SezRudvisa da ekonomikur procesebSi monawileobis Semcirebis erTerT<br />

mTavar saSualebad misTvis warmoebis saSualebebis CamorTmeva da kerZo<br />

xelSi gadacema aRiqmeboda. swored es iyo <strong>Cven</strong>Tvis mTavari politikuri amocana,<br />

radganac demokratizacias privatizebis procesis gareSe aranairi perspeqtiva<br />

ar hqonda (ar aqvs).<br />

am mokle analizSi ar Rirs imis ganxilva, Tu ramdenad swori iyo privatizebis<br />

politika da meTodebi, romelic saqarTveloSi ganxorcielda. aucileblad<br />

aRniSvnis Rirsia is, rom es urTulesi procesi aRmoCnda da ara mxolod<br />

saqarTvelosTvis. am procesebma ver moitana raime RirsSesaniSnavi Sedegebi<br />

verc erT <strong>Cven</strong>s msgavs qveyanaSi. daSvebuli Secdomebi ZiriTadad iqidan gamomdinareobda,<br />

rom (ucxoeli) eqspertebi, vinc faqtobrivad ayalibebdnen am<br />

politikis mimarTulebebs, kargad ar icnobdnen sabWoTa ekonomikas da miCndaT,<br />

rom <strong>Cven</strong>Tan iyo sawarmoebi, romlebic privatizebis Semdeg SeZlebdnen<br />

msoflio bazarze gamosvlas. es ki, rbilad rom vTqvaT, iluzia iyo, miTumetes<br />

menejmentis, marketingis da zogadad ekonomikis dabali donis codnis pirobebSi,<br />

romelic aSkara iyo da aris saqarTveloSi.<br />

Secdomebis drouli aRiareba saqmis ufro efeqtianad gagrZelebis dasawyisia.<br />

miT umetes, rom aseTi Secdomebis aRiareba aravis miuCnevia sircxvilad<br />

— sakiTxi marTlac udidesi codnisa da gamocdilebis arsebobas moiTxovda<br />

<strong>Cven</strong>gan. aseTi Secdoma, magaliTad, advilad aRiara ungruli warmoSobis amerikelma<br />

profesorma ianoS kornaim — mis mier ungreTis mTavrobisadmi gamowerili<br />

saprivatizebo receptebis mcdarobis Sesaxeb.<br />

kidev erTi Secdoma ufro Rrma xasiaTisaa da zogierT politikur wreebSi<br />

damkvidrebul mcdar ideebs SeiZleba mieweros, rom TiTqos saxelmwi<strong>fo</strong>s SesaZ-<br />

171 ”<br />

gia jandieri


172<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

lebelia da saWiroa srul an nawilobriv marTvaSi hqondes e.w. strategiuli<br />

daniSnulebis sawarmoebi. Cans, am mosazrebis momxreebi gansakuTrebiT ver erkvevian<br />

im sakiTxSi, Tu ra aris strategia. gamomdinare iqidan, rom ver iarsebebs<br />

strategiuli sawarmo, Tu ar arsebobs strategia, saqarTvelosTvis<br />

dRis wesrigSi dgas privatizebis axali strategiis SemuSaveba, romelic gansxvavebuli<br />

iqneba Tavdapirvelisagan im fundamenturi sxvaobiT, rom mas eqneba<br />

ukve sameurneo xasiaTi, anu gadawyvetilebebi imisa, romeli sawarmo unda<br />

gaiyidos da romelze SeinarCunos mTavrobam misi kontroli, daeqvemdebaros<br />

garkveul ekonomikurad gaTvlil koncefcias. es strategia unda iyos dasabu-<br />

Tebuli da parlamentis kvalificiuri umravlesobis mier miRebuli. yvela<br />

calkeuli gadawyvetileba sawarmos (an masSi wilis) mTavrobis sakuTrebaSi<br />

darCenis Sesaxeb miRebuli unda iyos dasabuTebulad, gamWvirvaled da Riad.<br />

moqalaqeTaTvis cxadi unda iyos, Tu ratom unda SenarCundes warmoebis<br />

saSualebebze samTavrobo kontroli da ratom unda daixarjos erTi gadamxdelis<br />

gadasaxadebiT xazinaSi Semosuli saxsrebi sxva gadamxdelTa Ria Tu<br />

farul subsidirebaze an saxelmwi<strong>fo</strong> sawarmoTaTvis sasaTbure pirobebis Sesaqmnelad.<br />

am TvalsazrisiT, mTavaria <strong>Cven</strong>s mTavrobas da sazogadoebas swori warmodgenebi<br />

hqondes Semdeg sakiTxebze:<br />

ras warmoadgenda es (saprivatizebo) sawarmoebi sabWoTa periodSi (maTi<br />

datvirTva, saqmianobis xarisxi, valebi da a.S.). es mniSvnelovania imis Sesafaseblad,<br />

Tu ramdenad mosalodneli iyo maTi msoflio bazarze adaptireba.<br />

magaliTad, rusTavis metalurgiul kombinats im periodSic, rodesac<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> SekveTa kanoni iyo (e.i. produqciis myidveli garantirebuli<br />

hyavda), udidesi da mzardi problemebi hqonda.<br />

ras warmoadgens es sawarmoebi dRes, ra donis konkurencia arsebobs<br />

msoflio bazarze maTTvis (igive metalurgiuli kombinatis moRvaweoba<br />

msoflio bazarze, romelzec aSS-is mTavrobac cdilobs Tavisi sawarmoebi<br />

saerTaSoriso wesebis darRveviT daicvas, yovlad warmoudgenelia.)<br />

ramdenad SeiZleba dainteresdnen aseTi sawarmoebiT investorebi. es<br />

niSnavs aseve imis Sefasebasac, ras vTavazobT <strong>Cven</strong> investorebs.<br />

aseTi tipis ganxilvis gareSe SeuZlebelia mTavrobis sakuTrebaSi<br />

arsebuli sawarmoebis perspeqtiulobaSi gaverkvioT. mkafiod unda gaverkveT,<br />

rom am sawarmoebis mimarT mTavrobis damokidebuleba veranairad ver iqneba<br />

sxvanairi, vidre Cveulebrivi investoris. nebismieri motivacia sawarmoebis<br />

flobis TvalsazrisiT, SesaZlebelia ganixilos sargeblisa da danaxarjis Sedarebebis<br />

wesiT. mTavrobis centraluri mizani ki Tavisufali bazris muSaobis<br />

pirobebis Seqmna unda iyos.<br />

amrigad, saxelmwi<strong>fo</strong> sawarmoebis privatizebis meore etapi wminda sameurneo<br />

gadawyvetilebebis sferoa. amave <strong>dros</strong>, am sferoSi gadawyvetilebebi saerTo<br />

koncefciis nawili unda iyos, romliTac mTavroba, erTi mxriv, maqsimalur<br />

RonisZiebebs axorcielebs Tavisi konstituciuri funqciebis kargad Sesasruleblad<br />

da amisTvis iyenebs yvela efeqtian SesaZleblobasa da resurss,<br />

da, meore mxriv, igi uars ambobs iseT moqmedebaze, romelic dezorganizebas<br />

gaukeTebs bazars, gaauqmebs ra mis mTavar upiratesobebs da SesaZleblobebs,<br />

miaRwios resursebis gamoyenebis optimizacias.<br />

rogor unda ganixilos deprivatizebis moTxovnebi am konteqstiT:<br />

1. saqarTveloSi Catarebuli privatizeba wminda politikuri RonisZieba<br />

iyo, aqedan gamomdinare problemebiTa da SecdomebiT. araefeqtiani iqneba, rom<br />

es dabraldes erT romelime politikur Zalas an politikur figuras – politikuri<br />

gadawyvetilebebi, rogorc wesi, subieqturia. aqedan gamomdinare, yvela<br />

winaswar unda vyofiliyaviT (da unda viyoT) SeCveuli privatizebis Sedegad<br />

qonebis araadekvatur gadanawilebas. Tu amaSi raime cudia, aris is, rom qoneba<br />

aRmoCnda araefeqtian xelSi, magram SeiZleboda Tu ara ukeTes xelSi aRmoCeniliyo,<br />

saeWvoa, radganac am process marTavda ara bazari, aramed, ukeTes Sem-


gia jandieri, “deprivatizeba — didi nabiji ukan”<br />

TxvevaSi, saxelmwi<strong>fo</strong> eqsperti, romelic mxolod Tavis subieqtur mosazrebas<br />

eyrdnoboda.<br />

2. nebismieri privatizeba yidva-gayidvis SeTanxmebaa. es ki tipuri sabazro<br />

institutia. aseTi garigeba gulisxmobs, rom:<br />

myidvels aqvs sakmao codna, gamocdileba da motivacia, raTa erkveodes,<br />

ras da ratom yidulobs da ra Sedegebs elis.<br />

gamyidvelsac aqvs sakmao codna da gamocdileba, rom sworad Seafasos<br />

sakuTari saqoneli.<br />

orive mxare srul pasuxismgeblobas grZnobs garigebis Sedegebze, maT<br />

Soris sakuTar arCevanze. gamyidveli valdebulia ar damalos garigebis<br />

obieqtis faruli problemebi.<br />

garigebis Sedegi orive mxarisTvis misaRebia da racionaluri, Tu<br />

aRwerili moTxovnebi sruldeba, garigeba damTavrebulia.<br />

deprivatizeba, maSasadame, am tipis garigebis legitimurobas esxmis Tavs.<br />

3. im SemTxvevaSi, Tu gamyidvels warmoadgens saxelmwi<strong>fo</strong> moxele,<br />

praqtikulad mas ar aqvs arc erTi zemoT aRwerili Tviseba, es garigeba kargad<br />

da gonivrulad rom ganaxorcielos. es aris absoluturad obieqturi<br />

mdgomareoba. dRevandel civilizebul samyaroSi aravin ganixilavs saqmianobis<br />

mTavar mamoZravebel wyarod sxva rames, vidre misi motivaciaa. gaugebaria,<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> moxele, romelsac araferi ekargeba araswori (Tumca kanonieri)<br />

moqmedebisTvis, ra motivaciiT marTavs saxelmwi<strong>fo</strong> sawarmos kargad.<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> administracia araefeqtiania ekonomikur saqmianobaSi — es<br />

aris mTavari mizezi, Tu ratom daemxo sabWoTa kavSiri, aseve imis erT-erTi<br />

mizezi, Tu ratom vambobT uars warmoebis saSualebebze saxelmwi<strong>fo</strong> sakuTrebaze.<br />

amave <strong>dros</strong>, saxelmwi<strong>fo</strong> sakuTreba arc warmoadgens srulyofil sakuTrebiT<br />

uflebas, romelic unda hqondes zogadad mesakuTres — am SemTxvevaSi<br />

moqalaqeebs. fundamenturi sxvaoba am or <strong>fo</strong>rmas Soris aris is, rom saxelmwi<strong>fo</strong><br />

sakuTrebis konstituciur mesakuTres (moqalaqes) ar gaaCnia (kerZo) mesakuTris<br />

erT-erTi umTavresi ufleba — dauyovnebliv gayidos misi<br />

sakuTreba, rac gansakuTrebiT mniSvnelovania im <strong>dros</strong>, rodesac menejmenti<br />

(anu mTavroba) cudad uZRveba saqmes.<br />

amrigad, Tu vaRiarebT saxelmwi<strong>fo</strong> moxeleTa obieqturad sust motivacias<br />

— kargad gauZRves meurneobas, ar SeiZleba davelodoT, rom isini kargad gauZ-<br />

Rvebian meurneobis iseT rTul process, rogoricaa yidva-gayidva.<br />

swori iqneboda nebismieri privatizebis garigeba imdenadve advilad gaprotestdes,<br />

rogorc yvela myidveli an gamyidveli gaaprotestebda nebismier ker-<br />

Zo garigebas, magaliTad maRaziaSi, da daasabuTebda, rom fasi iyo Sesabamisad<br />

aranormalurad maRali an dabali, Tundac im mizeziT, rom arakanonierad moe<strong>Cven</strong>os<br />

es garigeba. Cveulebriv, arc gamyidveli fiqrobs imaze, icis Tu ara<br />

myidvelma saqonlis gamoyeneba, da arc myidveli imaze — icis Tu ara gamyidvelma<br />

misi saqonlis “realuri” Rirebuleba. amaze didxans rom ifiqron verasodes<br />

SeTanxmdebian.<br />

4. ras warmoadgens myidveli? aris ki (qarTuli privatizebis) myidveli<br />

adekvaturi? — ara. (<strong>Cven</strong>i privatizaciis) myidveli, rogorc wesi, samewarmeo<br />

saqmeSi Cauxedavi da gaunaTlebeli adamiania, romelsac arc is Seuswavlia, ras<br />

warmoadgens garigebis sagani TviTon da arc is, ra perspeqtiva aqvs msoflio<br />

bazarze gamosvlisTvis — anu marketingi ar Cautarebia. e.i. myidvelebic aranairad<br />

ar arian dazRveuli Secdomisagan, e.i. risks ewevian da Tu maT risks deprivatizebis<br />

SiSiT kidev ufro gavzrdiT, gons moegebian da saerTod aRar<br />

iyidian.<br />

myidvelebis SecvliT raime gansakuTrebul cvlilebas am (saprivatizebo)<br />

sawarmoebis efeqtianobis asamaRleblad ar unda velodeT. aseTi cvlilebebi,<br />

SesaZlebelia, gaaumjobesebs imdenive sawarmos beds, ramdensac gaauaresebs,<br />

173


174<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

xolo transaqciuli danaxarjebi imdenad maRali iqneba, rom zarals miviRebT.<br />

miT umetes, Tu kargad gaverkveviT am sawarmoebis realur RirebulebaSi.<br />

5. ras warmoadgen(s)da saprivatizebo sawarmoebi? jer kidev 1990 wels qar-<br />

Tvel ekonomistTa erTi jgufi vacxadebdiT, rom qarTuli saxelmwi<strong>fo</strong> sawarmoebis<br />

mTavar kapitals warmoadgenda ara danadgarebi da mowyobilobebi, romelic<br />

iyo am sawarmoebSi, aramed:<br />

miwa, romelzec ganlagebuli iyo es sawarmoebi;<br />

Senobebi (zogierTi gamonaklisiT), da<br />

raRac gagebiT — momuSaveTa codna da gamocdileba.<br />

samwuxarod, es codna da gamocdileba degradirda (anu <strong>Cven</strong>i SromiTi resursebis<br />

sabazro fasi Zalian daeca), xolo Senobebis umravlesobam ganicada<br />

mZlavri cveTa, ramac maTi Rirebuleba Zalian Seamcira. amitom, vinmes ocneba,<br />

rom es qoneba sxvanairad gadanawildeba da aqedan samewarmeo sargebels<br />

miiRebs, eyrdnoba mcdar in<strong>fo</strong>rmacias. sxva SemTxvevaSi masac igive amoZravebs,<br />

rom es jarTi (danadgarebi, mowyobilobebi da nawilobriv Senobebis karkasebi)<br />

sarfianad gayidos (rac kargia), an es sawarmoebi droebiT amuSaos subsidiebis<br />

xarjze, da TviTon faruli sargebeli aqedan miiRos (rac cudia). zogis mizans<br />

mxolod sawarmoTa miwa Seadgens. am jarTis SesaZenad investorebi mxolod iseT<br />

pirobebze Tanxmdebian, romliTac isini monopolistebi xdebian, radganac<br />

misi ukeTesad gamoyeneba SeuZlebelia. ra “sargebloba” moaqvs xelovnur monopoliebs,<br />

es <strong>Cven</strong> marto wignebidan ar viciT.<br />

aqedan gamomdinare, deprivatizebas arc am TvalsazrisiT mohyveba ukeTesi<br />

Sedegi — sabWoTa, wamgebiani, jarTSi Casabarebeli sawarmoebi aseTebad darCeba<br />

da nebismieri mcdeloba am mdgomareobis Sesacvlelad ganwirulia (Tu ar<br />

CavTvliT maTs Zarcvas jarTSi Cabarebis mizniT, rac ukeTesia vidre adgilze<br />

Jangdebodes).<br />

aq CamoTvlilia zogierTi mosazreba, romlis gamo, vfiqrob, deprivatizeba<br />

ekonomikurad gaumarTlebelia, anu amiT gamowveuli danaxarjebi bevrad<br />

gadaaWarbebs miRebul sargebels. samarTlianobis aRsadgenad, romelic<br />

deprivatizaciis momxreebis mTavar argumentad aRiqmeba, saWiroa sabazro institutebis<br />

mZlavrad Camoyalibeba, maT Soris kerZo sakuTrebis xelSeuxeblobisa<br />

da saxelSekrulebo valdebulebaTa Sesrulebis garantireba, iseTi<br />

biznesgaremos Seqmna, romelic uzrunvelyofs sakuTrebis naklebad efeqtiani<br />

mesakuTrisagan ufro metad efeqtianis xelSi gadasvlas, samewarmeo saqmianobaSi<br />

eTikis normebis dacvas SeCveuli adamianebis dabrunebasa da Semosvlas.<br />

dRevandeli kanonmdeblobiT es SeuZlebelia, rac bazarze umetesad mxolod<br />

iseT pirebs tovebs, romlebic kanonis darRvevas tragediad ar miiCneven.<br />

demokratizaciis procesis dasrulebac (Tu demokratias dadebiT movlenad<br />

miviCnevT) didadaa damokidebuli bazris institutebis droul amoqmedebaze.<br />

zemoT ukve aRiniSna, rom deprivatizebas, Tundac xelaxali privatizebis<br />

ganxorcielebis mizniT, SeiZleba mohyves “dadebiTi” movlenebic, magaliTad,<br />

kanonmorCileba (rac aseve saeWvo faseulobaa!), romlis sargebeli araprognozirebadia.<br />

privatizebis procesi <strong>Cven</strong>Tan wminda politikur xasiaTs atarebda,<br />

mis mimarT ganxorcielebuli nebismieri qmedeba isev politikur aqtad CaiTvleba,<br />

iseve, rogorc privatizebis momdevno procesi. Semdegi politikuri<br />

liderebi Tavis movaleobad CaTvlian gaaproteston mis winamorbedTa namoqmedari<br />

da a.S. miRebuli transaqciuri danaxarjebi — magaliTad, gaCenili eWvi<br />

da undobloba kerZo sakuTrebis institutis da privatizebis mimarT, rasac sazogadoebisaTvis<br />

axali damangreveli Sedegi mohyveba, daJanguli danadgarebi,<br />

SeSinebuli investorebi da ase Semdeg, gardauvlad gadaaWarbebs sargebels.<br />

xolo <strong>Cven</strong> isev ukan, socializmSi davbrundebiT, sadac kanoni imitomac ar<br />

muSaobda, rom mas gamoclili hqonda adamianisTvis misi morCilebis mTavari<br />

motivacia — piradi sargebeli.


qveyndeba pirvelad<br />

ludvig <strong>fo</strong>n mizesi, “sameurneo ciklis avstriuli Teoria” 175<br />

axali ekonomikuri skola — saqarTvelos vice-prezidenti<br />

privatizeba — daviwyebuli diskusia?<br />

gia jandieri<br />

privatizebis Sesaxeb pirveli diskusiebi saqarTveloSi jer kidev 1980-iani<br />

wlebis bolos daiwyo. maTi mimarTuleba ZiriTadad saprivatizebo obieqtebis<br />

nusxas gulisxmobda.<br />

saqarTvelos axali saxelmwi<strong>fo</strong>s Seqmnis pirveli wlebidan miRebul iqna<br />

kanonebi, daisaxa gegmebi, Sedga saprivatizebo obieqtebis nusxa da dadginda<br />

privatizebis meTodebic. amasTan erTad, jer kidev sabWoTa kavSiris bolo<br />

wlebSi nebadarTul iqna sawarmoTa ijariT gamosyidva. privatizebis es meTodi<br />

moqmedebda saqarTvelos damoukideblobis wlebSic, miuxedavad imisa, rom igi<br />

oficialurad ar iyo aRiarebuli, rogorc privatizebis meTodi.<br />

gamonaklisebi saerTo wesebidan yovelTvis xdeboda farTo politikuri<br />

polemikis sagani. yovelTvis arsebobdnen da arseboben privatizebis SedegebiT<br />

ukmayofilo pirebi. es pirebi xSirad TviT privatizebis meTodebs akritikebdnen.<br />

magaliTad, sasurveli Tavdasxmis obieqti xSirad iyo vauCerebiT privatizeba.<br />

vauCerebi saerTod xSirad xdeba politikosTa brZolis sakiTxad, exeba<br />

es privatizebas Tu ganaTlebas, sinamdvileSi yovelTvis saqme gvaqvs politizebul<br />

diskusiasTan: Seni principebi ar varga — Cemi ukeTesia. vauCerebis privatizeba<br />

<strong>Cven</strong>Tan Cavardnilad CaiTvala, maTi swrafi gaufasurebis gamo, xolo<br />

isini, vinc es braldeba wamoayena, TviTon iyvnen kidec xelisuflebaSi da ver<br />

gaerkvnen Tu ar danebdnen im ideas, rom vauCerebiT SesaZeni sawarmoebis fasi<br />

swored is iyo, rogorc vauCerebma daafiqsira.<br />

saqarTvelo dRes erT-erTi lideria privatizebis mimarTulebiT, Tumca,<br />

rom ara uamravi umizno, politizebuli polemika da gaumarTlebeli dagvianeba,<br />

SesaZlebeli iyo gacilebiT kargi Sedegis ufro swrafad miReba. am<br />

statiis mizani swored imis garkvevaa, ras SeiZleba davuZaxoT kargi Sedegi.<br />

zogisTvis privatizebis dadebiTi Sedegia misi saSualebiT bevri fulis miReba<br />

saxelmwi<strong>fo</strong> xazinaSi, xolo zogisTvis — sawarmoebis ufro efeqtiani<br />

mesakuTris xelSi gadasvla.<br />

am ori gansxvavebuli miznis erTdroulad misaRwevad imdenad didi politikuri<br />

Tanxmobaa saWiro, rom es SeuZleblad Cans. aseTi politikuri Tanxmobis<br />

gareSe bevri politikosi Tavis sakuTar mniSvnelovan rols swored imaSi dainaxavs,<br />

rom privatizeba gaakritikos, mas uamravi gaugebari braldeba wauyenos<br />

da CixSi Seiyvanos.<br />

faqti saxezea, 1990 wlidan moyolebuli, aras<strong>dros</strong> garCeula sakiTxi Tu<br />

risTvis wamoviwyeT saerTod privatizeba (zogadad arc is dadgenila, mainc ras<br />

verCodiT socializms), ra mTavari mizani aqvs mas.<br />

privatizebis — rogorc ekonomikuri politikis sawyisebs, sakmaod seriozuli<br />

ekonomikuri mizani da safuZveli hqonda. rodesac margareT TeTCerma<br />

1979 wels privatizeba saxelmwi<strong>fo</strong> politikad gamoacxada igi bevrma es, sul<br />

mcire, sigiJed aRiqva. memarcxene dasavleTisTvis warmoudgeneli iyo am procesis<br />

imgvari warmateba, rac Semdgom moxda.<br />

mainc ra mizezi iyo privatizebis dasawyebad britaneTSi? Zneli saTqmelia<br />

ra iyo ufro mTavari margareT TeTCerisTvis: ideologia da mrwamsi, Tu<br />

gaerTianebuli same<strong>fo</strong>s ekonomikis uaRresad krizisuli mdgomareoba. misi


176<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

politikuri warmateba iseTi liberaluri doqtrinis safuZvelze daiwyo, rogorc<br />

fridrih haiekis nawarmoebebia. Tumca aseve didi roli, rogorc Cans, imanac<br />

iTamaSa, rom am droisTvis uklebliv yvela britanuli saxelmwi<strong>fo</strong> sawarmo<br />

araefeqtianad muSaobda, subsidiebi da valebi izrdeboda, xolo saxelmwi<strong>fo</strong><br />

xazinas aRar SeeZlo amdenis anazRaureba. am orma faqtorma ganapiroba privatizebis<br />

politikis wamowyeba.<br />

yofil “socialistur banakSi“ problema analogiuri iyo. saxelmwi<strong>fo</strong> sawarmoebma<br />

da mTlianad gegmiurma meurneobam sakuTari uniaToba daamtkica da<br />

dRis wesrigSi dadga privatizeba. samwuxarod, privatizebis pirveli dReebidanve<br />

mis mTavar mizezad saqarTveloSi (da eWvi maqvs sxva post-socialistur<br />

qveynebSic) ufro metad politizebuli sakiTxebi gvevlineba: dasavleTidan<br />

gvirCies an, ukeTes SemTxvevaSi, dRevandel politikur elitas ase unda.<br />

imisTvis, rom privatizebis aseTi ideebis gamarTleba moipovon, xSirad mis<br />

mizezad sabiujeto Semosavlebis problemebsac asaxeleben. swored am<br />

ukanasknelma mcdelobam, privatizebis gamarTleba gayidvidan Semosavlebis<br />

maqsimizaciiT moaxdinon, warmoSva privatizebis politikis uamravi Secdoma.<br />

meTodebi, romelic privatizebisTvis gamoiyeneba, arcTu ise didi speqtria,<br />

rom rTuli iyos maTi ganxilva:<br />

konkursi: wesi, romelic myidvels sawarmos profilisa da dasaqmebulebis<br />

garkveuli raodenobis konkretuli vadiT SenarCunebas, an sxva pirobebis<br />

Sesrulebas avaldebulebs. am wesis mTavari problemaa mewarmis SezRudva, mii-<br />

Ros adekvaturi gadawyvetilebani sawarmos efeqtianad asamoqmedeblad, aiZulebs<br />

mas miiRos araswori gadawyvetilebebi. aseTi pirobebis efeqtis Sesamcireblad<br />

momavalma mepatronem Sesabamisi nabijebi unda gadadgas mTavrobasTan<br />

mosalaparakeblad, pirobebis Sesamsubuqeblad, momavalSi xelsayreli<br />

poziciebis Sesaqmnelad da a.S. erTaderTi realuri upiratesoba privatizebis<br />

am meTods is aqvs, rom saSualebas iZleva Tavi avaridoT didi sabujeto<br />

Semosavlis devnas, Tumca ara bolomde. sinamdvileSi ki es upiratesoba ikargeba<br />

politizebul gaTvlebSi Tu vin akmayofilebs ukeTesad wamoyenebul pirobebs<br />

da, Sedegad, sawarmoTa gayidva Zneldeba da neldeba, rac privatizebis<br />

efeqtianobas amcirebs. sawarmo amis Sedegad ufro didxans Cerdeba saxelmwi<strong>fo</strong>s<br />

xelSi da misi resursebis gaflangva kidev grZeldeba.<br />

auqcioni: am meTodiT SesaZlebelia komerciuli efeqtianobis maqsimumis<br />

miReba. swored aseTi meTodiT yidian kerZo mesakuTreebi sakuTar qonebas da<br />

maTi mizani naTelia — miiRon maqsimaluri sargebeli. am meTods namdvilad<br />

aqvs upiratesoba sxvebTan SedarebiT erT sakiTxSi — rTuli procesi imis gasarkvevad,<br />

Tu vin aris yvelaze ukeTesi myidveli, martivdeba: vinc metis gadamxdelia<br />

is aris swored yvelaze ukeTesi. realur cxovrebaSi es sworicaa — met<br />

fuls is ixdis, visac metad uRirs. es udavo upiratesoba ori seriozuli problemis<br />

winaSe SeiZleba aRmoCndes: 1) arasodes iqneba SesaZlebeli iTqvas, rom gayidvis<br />

fasi yvelaze maRali iyo droSi, anu momavalSi albaT SesaZlebeli iyo<br />

ukeTesi fasiT myidvelis monaxvac. es sakiTxi mTlianad politizebulia da<br />

aranairi kavSiri ar aqvs ekonomikur procesebTan, magram, radganac<br />

privatizeba politikurad marTuli procesia, auqcionis wesis moqmedebas<br />

Zalian mkacri wesi sWirdeba, romelic zRudavs gasaCivrebis vadas. 2) umaRlesi<br />

fasi amavdroulad zRudavs momaval mepatrones, hqondes realuri gegmebi — is<br />

iZulebulia koncentracia ufro metad yidvaze gadaitanos, vidre ifiqros<br />

momaval gegmebze — misTvis mniSvnelovani xdeba miaRwios Sesasyidi qonebis<br />

eqskluziurobas, raTa Semdgom swored eqskluziuri wesiT miiRos sargebeli.<br />

amas mas is aiZulebs, rom yvelaze didi Tanxis gadaxdis <strong>dros</strong> igi iZulebulia<br />

sakuTari sainvesticio Tanxebic gadaixados — gaixseneT, rom privatizebis<br />

<strong>dros</strong> myidveli Cveulebriv saqonels ar yidulobs, aramed, umetes SemTxvevaSi,<br />

yovlad uxarisxos, CamorCenil teqnologias, sareabilitacios da mTlianad<br />

Casanacvlebels. sainvesticio Tanxebi ikargeba da pirvel etapze myidvels sxva<br />

araferi rCeba garda imisa, rom yvela daSvebuli Tu dauSvebeli wesiT moa-


gia jandieri, “privatizeba — daviwyebuli diskusia?”<br />

xerxos bazris monopolizeba da moaswros sargeblis am xerxiT miReba, sanam<br />

konkurentebi gaCndebian. es ki, upirveles yovlisa, produqciis fass gazrdis<br />

momxmareblisTvis, an, Tu fasi ver gaizarda, maSin xarisxi gauaresdeba.<br />

mTavrobac iZulebulia SesTavazos myidvels gansakuTrebuli pirobebi,<br />

radganac Tu es pirobebi ar iqneba SeTavazebuli, myidveli ver gariskavs yvelaze<br />

maqsimaluri fasi gadaixados. Sedegad umravlesi aseTi tipis auqcionebi<br />

xelovnur monopoliebs qmnian an sxva tipis privilegirebul sawarmoebs, romlebic,<br />

sinamdvileSi, qonebas ki ara swored eqskluziur uflebas yiduloben. am<br />

pirobebSi opoziciis da sxva oponentebis zewola mTavrobaze, samwuxarod, sapirispiro<br />

Sedegs iZleva — qonebaSi SesaZlebelia umaRlesi fasic iqnes gadaxdili,<br />

magram momxmarebelTa xarjze da ara investoris.<br />

samwuxarod, bevr SemTxvevaSi aseTi privatizebis meTodebs Sedegad imis sawinaaRmdego<br />

Sedegi mohyveba, rac mis mizans warmoadgenda — efeqtianobis<br />

amaRleba, Tu saerTod xdeba, isic Zalian neli tempiT. es problema<br />

gansakuTrebiT mniSvnelovania, radganac efeqtianobis gazrdis neli tempi<br />

saSualebas ar iZleva swrafad moxdes msoflio bazris donis saqmianobis<br />

wamowyeba da saeqsporto saqonlisa da momsaxurebis warmoeba, ver xerxdeba<br />

warmoebisTvis saWiro mowyobilobebisa da manqanebis swrafi ganaxleba da momsaxure<br />

personalis kvalifikaciis amaRleba. es yvelaferi ki warumateblobisTvis<br />

kargi pirobebia da did sifrTxiles saWiroebs.<br />

Aamgvari yvelaze saintereso magaliTi iyo amerikuli naxevrad saxelmwi<strong>fo</strong><br />

kompaniis AES-is mier Sesyiduli Tbilisuri energokompania „Telasi“. garigeba<br />

1998 wels moxda, rodesac mTavrobas Zalian uWirda Semosavlebis miReba —<br />

cnobilia maSindeli msoflio finansuri krizisis ambavi. dRevandeli gadasaxedidan<br />

ei-es-ma Zalian mcire Tanxa gadaixada 22 milioni dolari, magram saqar-<br />

Tvelos doylapia mTavrobas esec ar akmara da gamostyua uamravi privilegia:<br />

eqskluziuri ufleba, miewodebina eleqtroenergia TbilisSi;<br />

momxmareblebs ar hqondaT ufleba eCivlaT energiis miuwodeblobaze;<br />

Uupiratesoba, ijariT aeRo ramdenime hidro- da Tboeleqtrosadguri;<br />

Seetana eleqtroenergiis fasSi investiciebis dabrunebis xarjebi, 20%iani<br />

wliuri interesiT, da sxv.<br />

Semdgom, ei-esi kinaRam gakotrda, vfiqrob, swored aseTi saqmianobis gamo.<br />

privilegiebs gamokidebulma kompaniam (romelic ar Takilobda aranair ara<strong>fo</strong>rmalur<br />

garigebebsac mTavrobasTan) dakarga realobis grZnoba. igi, imis<br />

nacvlad, rom momxmarebelTan aewyo keTilgonieri urTierToba, mTlianad<br />

mTavrobis imedad darCa, rasac misi 4-wliani saqmianobis dasruleba mohyva saqarTveloSi.<br />

aman, sxvaTa Soris, amerikuli menejmentis imijis Seryeva<br />

gamoiwvia da Semdgom aravis dausvams sakiTxi — ratom jobs privatizeba dasavluri<br />

kompaniebisTvis. sainteresoa isic, rom ei-es kompania sakmaod organizebulad<br />

da xarisxianad moqmedebda bevr SemTxvevaSi da moaxerxa menejmentis<br />

efeqtianobis aSkara gaumjobeseba da axali meTodebis danergva, ramac gaaZlebina<br />

swored 4 wlis ganmavlobaSi.<br />

efeqtianobis zrdis mizani gansakuTrebiT mniSvnelovania iseTi qveynebisTvis,<br />

romlebsac warsulSi an dResac centraluri dagegmvis ekonomika<br />

hqondaT an aqvT. amis mizezi is aris, rom centraluri dagegmvis pirobebSi sawarmoebis<br />

menejerebs praqtikulad SeuZlebelia efeqtianobis raime SegrZneba<br />

hqondeT — maTTvis mTavaria „zemdgom organoebs“ (an subsidiis gamcems — arasagegmo<br />

qveynebis SemTxvevaSi) SeuTanxmdnen. maTTvis yvelaze mTavaria swored<br />

mesakuTre/zemdgomisagan miiRon dapireba maTi produqciis gasaRebis Sesaxeb<br />

— danarCeni, rogorc ityvian, wvrilmania. aseT pirobebSi sawarmoebi iqmneba<br />

ara imisaTvis, rom daakmayofilon raime saqonelze an momsaxurebaze moTxovna<br />

da mogeba miiRon, aramed raTa mTavrobas saTqmeli hqondes, rom mosaxleobaze<br />

zrunavs. sawarmo ki, Tu igi mogebis miRebaze ar aris orientirebuli, aranairad<br />

ar Seecdeba efeqtiani iyos. misi mepatrone mTavroba sawarmoebs qmnis ara saWiroebis,<br />

aramed survilis mixedviT.<br />

177


178<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

Semdeg, rodesac aseT qveynebSi privatizebis sakiTxi dgeba, igi rac SeiZleba<br />

swrafad unda ganxorcieldes. aucilebelia sworad ganisazRvros realuri<br />

Rirebuleba sawarmoebis, romelTa produqciis gasaRebis bazari ar arsebobs<br />

— igi SesaZlebelia mxolod miwisa da Senobebis Sefasebas moicavdes, xolo zogierT<br />

SemTxvevaSi ki momuSave personalis kvalifikacias, Tu es ukanaskneli SesaZlebelia<br />

iafad konvertirebadi iyos axal moTxovnebSi.<br />

nebismieri im sawarmos privatizeba, romelic SesaZlebelia gayidvisTanave<br />

monopoliad iqces, umjobesia moxdes danawevrebulad da isic saaqcio sazogadoebad<br />

gadakeTebisa da aqciebis Ria bazarze gamotanis wesiT. am ukanasknel<br />

models SesaZlebelia saxazino Semosavlis kleba mohyves, Tu aqciebi erTbaSad<br />

iqneba gamotanili. Tumca, es ar iqneba didi danaxarji, radganac misi kompensacia<br />

moxdeba sazogadoebrivi sikeTis saxiT, rodesac dazogili saxsrebi axal<br />

teqnologiaSi Caideba da teqnikuri ganaxlebis xarjebi momxmareblebs naklebad<br />

daawvebaT.<br />

amgvarad, am yvelafris gaTvaliswinebiT, privatizebis yvelaze efeqturi<br />

modeli Semdeg pirobebs unda akmayofilebdes:<br />

igi unda iyos maqsimalurad swrafi.<br />

gasayidi obieqtis fasis gansazRvra gacilebiT advilia finansuri (saaqcio)<br />

bazris mier. es ufro Ria da gamWvirvalecaa da ar iwvevs politikur<br />

debatebs.<br />

iseTi obieqtebis gayidvisas, romelic advilad SeiZleba xelovnur monopoliad<br />

iqces, aucilebelia maTi danawevreba da aqciebis saxiT dayidva<br />

— es SesaZlebels gaxdis am bazris sxva monawileebs ar miscen<br />

saSualeba monopolizacia moaxdinon. es gamoricxavs privilegiebisTvis<br />

zrunvasac.<br />

privatizebis mizania efeqtianobis zrda da ara sabiujeto Semosavlebi.<br />

privatizebidan sabiujeto Semosavlebis gazrdis mizniT dauSvebelia<br />

xelovnuri monopoliebis Seqmna da/an gasayidi obieqtebisTvis sxva privilegiebis<br />

miniWeba.<br />

privatizebis efeqtianobis gazrdis mizniT misi Sedegebis gadaxedva<br />

dauSvebelia.<br />

Tu qoneba ar iyideba (anu misi myidveli ar gamoCnda garkveuli vadis<br />

ganmavlobaSi), jobs igi pirvelive msurvels gadaeces ufasod.<br />

privatizeba saxelmwi<strong>fo</strong> qonebis kerZo seqtorisTvis gadacemaa, amitom<br />

dauSvebelia saxelmwi<strong>fo</strong> qonebis municipalitetis an sxva saxelmwi<strong>fo</strong>s,<br />

an maTs sawarmoebs mieyidos, Tundac politikuri an finansuri miznebis<br />

gasamarTleblad.<br />

Ddasasrul, nebismieri privatizeba, an Tundac kerZo garigeba, araefeqtiani<br />

iqneba da ver SeZlebs ekonomikuri Sedegebis miRwevas, Tu mesakuTreebi ar iqnebian<br />

darwmunebuli, rom maT sakuTrebas aravin Seexeba. am SemTxvevaSi ufro<br />

yidvis meti msurvelic iqneba da adviladac moxdeba bazarze qonebis gadanawilebis<br />

procesi, romelic mas arefeqtiani patronisagan efeqtianis xelSi (mxolod<br />

da mxolod) sabazro gzebiT gadaiyvans.


qveyndeba pirvelad<br />

axali ekonomikuri skola — saqarTvelos prezidenti<br />

savaluto sabWo — erT-erTi gza oqros larisken<br />

umravlesoba Tvlis, rom saqarTvelos sabanko sistema, erovnuli bankis<br />

xelmZRvanelobiT, erTob Tanamedrove, moqnili da adekvaturia; erovnuli bankis<br />

emitirebul erovnul valutas gamyarebis tendencia, xolo sabanko sistemas<br />

— mdgradoba axasiaTebs; momxmarebeli ki daculi da amayia.<br />

me ase ar vfiqrob da arc imis mjeroda rodisme, rom centralizebuli mmar-<br />

Tveloba sabanko sistemaSi imdenad amarTlebs, rom misi umwikvloba xelSeuxebelia.<br />

centralizebuli mmarTveloba, sxva yvelaferTan erTad, pasuxismgeblobis<br />

centralizebas da, Sesabamisad, socializaciasac niSnavs. kerZo Secdomebsa da<br />

daudevrobaze mTel sazogadoebas uxdeba pasuxismgeblobis aReba. amdenad,<br />

safrTxiloa, rom, qarTuli sabanko sistema, erovnuli bankis<br />

xelmZRvanelobiT, didi safrTxis winaSe ar aRmoCndes. miT umetes, rom Warbi<br />

sakredito emisiis gamo komerciuli bankebis didi nawili bankrotobis<br />

zRvarzea, rac mTel sistemas dartymis qveS ayenebs; lari saerTaSoriso<br />

vaWrobisTvis xelovnurad gadafasebulia, xolo Sida bazarze misi<br />

syidviTunarianoba mkveTrad dacemuli, amavdroulad, laris inflacia,<br />

erovnuli bankis politikisa da komerciuli bankebis gaufrTxileblobiT,<br />

kidev ufro mZime mdgomareobaSi ayenebs yvelas, gansakuTrebiT<br />

naklebSemosavlian moqalaqeebs.<br />

alternatiuli sistemis Zieba aucilebelia. SesaZloa, am mizniT gansakuTrebiT<br />

saintereso aRmoCndes Teoriuli analizi da praqtikuli gamocdileba<br />

monetarul politikaSi e.w. savaluto sabWos principis gamoyenebis Sesaxeb.<br />

savaluto sabWos principi gulisxmobs, rom, erTi mxriv, centralur monetarul<br />

uwyebas (vTqvaT, centralur banks) ar aqvs:<br />

diskretuli uflebebi;<br />

sabanko zedamxedvelisa da makontroleblis funqciebi;<br />

pirdapiri dafinansebis an sesxis gacemis ufleba, maT Soris komerciul<br />

bankebsa da mTavrobaze;<br />

saprocento ganakveTis regulirebis ufleba;<br />

filialebi da mravalricxovani Stati.<br />

xolo, meore mxriv, mas evaleba:<br />

adgilobrivi banknotebisa da monetebis beWdva;<br />

fuladi emisiis 100 procentiT uzrunvelyofa e.w. sarezervo ucxouri<br />

valutiT;<br />

sarezervo valutasTan mimarTebaSi adgilobrivi valutis fiqsirebuli<br />

gacvliTi kursis (anu adgilobrivi banknotebisa da monetebis daubrkolebeli<br />

da SeuzRudavi konvertaciis) uzrunvelsayofad sacavSi sakmarisi<br />

raodenobis (aranakleb 110—115 procenti) sarezervo ucxouri<br />

valutis realuri maragis qona.<br />

faqtobrivad, savaluto sabWos principiT moqmedi centraluri banki sxva<br />

araferia Tu ara specializebuli „savaluto jixuri“, romelic sarezervo<br />

179<br />

paata SeSeliZe


180<br />

Tavisuflebis biblioTeka. krebuli V. “re<strong>fo</strong>rmebi da Tavisufleba”<br />

valutas adgilobriv valutaze fiqsirebuli kursiT yidulobs da yidis da<br />

Tavs sakomisioTi irCens.<br />

savaluto sabWos princips ZiriTadad Ria ekonomikis mqone qveynebi irCeven,<br />

romlebic monetarul politikaSi sakuTar diskretul uflebebze sarezervo<br />

valutis emitenti qveynis sasargeblod amboben uars. amgvari gadawyvetileba im<br />

angariSiT miiReba, rom gaziarebul iqnes sarezervo valutis qveynis makroekonomikuri<br />

politikis sikeTeebi, uzrunvelyofili iyos adgilobrivi valutis<br />

stabiluri msyidvelobiTi unari, ukiduresad SeizRudos inflacia (inflacia<br />

aris fulis masis zrda masze sabazro moTxovnis zemoT, romlis gardauvali<br />

Sedegia fasebis saerTo donis zrda, rac Tanamedrove literaturaSi,<br />

SecdomiT da dausabuTeblad, inflaciad miiCneva. dekretuli fulis SemTxvevaSi,<br />

inflaciis erTaderT wyaros centraluri bankis Warbi emisia warmoadgens.<br />

savaluto sabWos principi gamoricxavs Warbi emisiis praqtikas, Tumca inflacia<br />

SesaZloa sarezervo valutis emitentis mier provocirdes), gamartivdes<br />

savaWro urTierTobebi, waxalisdes eqsporti da adgilobriv bazarze<br />

saprocento ganakveTi sarezervo valutis qveyanaSi moqmed ganakveTs<br />

gautoldes.<br />

savaluto sabWos sarezervo valutad, rogorc wesi, mTavar savaWro<br />

partnior qveynebSi gavrcelebuli valuta an ramdenime valutisgan Semdgari<br />

kalaTa gamoiyeneba. am ukanasknel SemTxvevaSi centraluri bankis rezervebi<br />

ramdenime ucxouri valutisgan Sedgeba da adgilobriv valutasTan<br />

mimarTebaSi maTi Sewonili kursi fiqsirdeba. sadReisod sarezervo valutebad<br />

ZiriTadad gamoiyeneba amerikuli dolari (panama 1904 wlidan, ekvadori,<br />

salvadori, aRmosavleT timori, palau, mikronezia, marSalis kunZulebi,<br />

virjiniis kunZulebi, bermudis kunZulebi, bahamis kunZulebi, argentina<br />

(1991—2002), barbadosi, libani, belizi, hong kongi, makau, saudis arabeTi,<br />

arabeTis gaerTianebuli saemiroebi, malaizia da sxvebi. kuveiti da siria 2007<br />

wlidan amerikuli dolaridan savaluto kalaTaze gadavidnen. 2008 wlidan<br />

sakuTari valutis dolarze mibmas belorusic ki apirebs), evro (estoneTi,<br />

ungreTi, bosnia-hercogovina, bulgareTi, kviprosi, dania, litva, latvia,<br />

maroko, malta, slovakeTi da a.S.) da britanuli funti (<strong>fo</strong>lklendi,<br />

gibraltari, wminda elenes kunZulebi). Tumca ufro lokaluri SemTxvevebic<br />

arsebobs, magaliTad, bruneis dolari, singapuruli dolari, namibiis,<br />

lesotosa da svazilendis valutebi samxreT afrikuli randis, xolo fareris<br />

kunZulebis krona daniuri kronis uzrunvelyofiT ibeWdeba. irlandiuri<br />

funti 1999 wlamde britanuli funtiT iyo uzrunvelyofili, xolo Semdeg,<br />

2002 wlamde, anu evroze gadasvlamde, — evroTi.<br />

zogierT qveyanaSi, Sedegebis TvalsazrisiT, savaluto sabWos principis ekvivalenturi<br />

monetaruli sistema moqmedebs: montenegrosa da kosovoSi adgilobrivi<br />

valutis magivrad legalur sagadamxdelo saSualebad uSualod evro<br />

gamoiyeneba, xolo perusa da kambojaSi adgilobrivi valutis paralelurad<br />

amerikuli dolaric legalurad mimoiqceva, rac erTob zRudavs am qveynebis<br />

centralur bankebs diskretuli monetaruli politikis gatarebisgan.<br />

aqve unda aRiniSnos, rom savaluto sabWos principi ar gulisxmobs<br />

adgilobrivi valutis erTaderT legalur sagadamxdelo saSualebad<br />

gamocxadebas, misi gamoyenebis iZulebas da sxva valutebis devnas. Sesabamisad,<br />

amgvari savaluto sistemis mqone qveynebSi sxva valutebis mimoqceva da maTze<br />

garigebebis dadebac legalurad SesaZlebelia. Tumca, praqtikulad,<br />

ekonomikuri mizanSewonilobidan gamomdinare, Sida garigebebis absoluturi<br />

umravlesoba adgilobriv valutaSi ideba, xolo sarezervo fuli ZiriTadad<br />

sagareo vaWrobas emsaxureba an vadian depozitebze inaxeba.<br />

niSandoblivia, rom im qveynebis umravleosobas, romlebic savaluto sab-<br />

Wos princips iyeneben, ekonomikuri Tavisuflebisa da samewarmeo saqmianobis<br />

xelSemwyobi pirobebis TvalsazrisiT saukeTeso Sedegebi aqvT.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!