03.06.2013 Views

Civilization Researches #1 - Institute of Cultural Studies

Civilization Researches #1 - Institute of Cultural Studies

Civilization Researches #1 - Institute of Cultural Studies

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

ivane GjavaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo<br />

universitetis istoriis fakulteti<br />

kulturis istoriisa da Teoriis kaTedra<br />

civilizaciaTa SedarebiTi kvlevis centri (Tbilisi)<br />

Ivane Djavakhishvili Tbilisi State University<br />

Faculty <strong>of</strong> History Departement <strong>of</strong> History and Theory <strong>of</strong> Culture<br />

Centre <strong>of</strong> Comparative <strong>Civilization</strong> <strong>Studies</strong> (Tbilisi)<br />

civilizaciuri<br />

civilizaciuri civilizaciuri Ziebani<br />

Ziebani<br />

<strong>Civilization</strong> <strong>Researches</strong><br />

# # 1<br />

1<br />

Tbilisi<br />

Tbilisi<br />

2003


“civilizaciuri Ziebani” warmoadgens kulturis istoriisa da<br />

Teoriis kaTedrasTan arsebuli “civilizaciaTa SedarebiTi kvlevis<br />

centris” periodul gamocemas. Jurnali interdisciplinuria da mzadaa<br />

dainteresebul pirebTan TanamSromlobisaTvis. warmodgenili masalebi<br />

unda Seesabamebodes Jurnalis saxelwodebas da ar unda aRematebodes 6<br />

6<br />

kompiuterul gverds. [A4, , AcadNusx, , 12, 12, 1,5] 1,5]. 1,5] statia warmodgenili unda<br />

iyos amonabeWdis saxiT da disketiT. literaturis miTiTebis wesi <strong>#1</strong><br />

krebulSi mocemuli statiebis Sesabamisad.<br />

dawvrilebiTi informaciisaTvis mogvmarTeT: Tsu I korp., oTaxi 77,<br />

kulturis istoriisa da Teoriis kaTedra; tel. 29 29 08 08 44, 44, 44, an mogvwereT<br />

eleqtronuli fostiT: culture@geo.net.ge<br />

saredaqcio saredaqcio sabWo:<br />

sabWo:<br />

nino nino nino Ciqovani Ciqovani, Ciqovani istoriis mecnierebaTa doqtori,<br />

pr<strong>of</strong>esori (saredaqcio sabWos Tavmjdomare)<br />

levan levan levan gordeziani<br />

gordeziani, gordeziani istoriis mecnierebaTa<br />

doqtori, pr<strong>of</strong>esori<br />

nana nana gelaSvili, gelaSvili, istoriis mecnierebaTa doqtori,<br />

pr<strong>of</strong>esori<br />

guram guram lorTqifaniZe, lorTqifaniZe, istoriis mecnierebaTa<br />

doqtori, pr<strong>of</strong>esori<br />

marika marika mSvildaZe<br />

mSvildaZe, mSvildaZe istoriis mecnierebaTa<br />

doqtori, pr<strong>of</strong>esori<br />

malxaz malxaz malxaz macaberiZe<br />

macaberiZe, macaberiZe politikis mecnierebaTa<br />

doqtori, pr<strong>of</strong>esori<br />

qeTevan qeTevan pavliaSvili,<br />

pavliaSvili, pavliaSvili, istoriis mecnierebaTa<br />

doqtori, pr<strong>of</strong>esori<br />

nino nino fircxalava<br />

fircxalava, fircxalava filologiis mecnierebaTa<br />

doqtori, pr<strong>of</strong>esori<br />

redaqcia: redaqcia:<br />

qeTevan qeTevan kakitelaSvili kakitelaSvili (mTavari redaqtori), nino<br />

nino<br />

laSxi<br />

laSxi laSxi(pasuxismgebeli redaqtori), SoTa SoTa<br />

SoTa<br />

xinCagaSvili xinCagaSvili (teqnikuri redaqtori), levan<br />

levan<br />

gaxokiZe, gaxokiZe, lela lela giorgaZe, giorgaZe, malxaz malxaz Toria Toria, Toria , Salva Salva<br />

Salva<br />

mekraviSvili, mekraviSvili, daviT daviT macaberiZe, macaberiZe, nino<br />

nino<br />

mWedliSvili, mWedliSvili, mWedliSvili, irakli irakli CxaiZe CxaiZe<br />

CxaiZe<br />

© iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti<br />

© civilizaciaTa SedarebiTi kvlevis centri (Tbilisi)<br />

ISSN<br />

gamomcemloba gamomcemloba “artanuji”<br />

“artanuji”<br />

“artanuji”<br />

Tbilisi Tbilisi 2003<br />

2003


edaqciis misamarTi<br />

saqarTvelo, 380079, Tbilisi, i. WavWavaZis gamz., <strong>#1</strong><br />

iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti,<br />

I korpusi, kulturis istoriisa da Teoriis kaTedra (oTaxi 77)<br />

tel: (99532) 290844<br />

el. fosta: culture@geo.net.ge<br />

Jurnalis internet-versia da sxva informacia<br />

civilizaciaTaASedarebiTi centrisa da kaTedris Sesaxeb ix.<br />

kaTedris veb-gverdze: kultura.geoweb.ge


REVIEWERS BOARD: Nino Chikovani, Doctor <strong>of</strong> Historical Sciences,<br />

Pr<strong>of</strong>essor (Head <strong>of</strong> the reviewers board)<br />

Levan Gordeziani, Doctor <strong>of</strong> Historical Sciences,<br />

Pr<strong>of</strong>essor<br />

Nana Gelashvili, Doctor <strong>of</strong> Historical Sciences,<br />

Pr<strong>of</strong>essor<br />

Guram Lortkipanidze, Doctor <strong>of</strong> Historical Sciences,<br />

Pr<strong>of</strong>essor<br />

Marika Mshvildaze, Doctor <strong>of</strong> Historical Sciences,<br />

Pr<strong>of</strong>essor<br />

Malkhaz Matsaberidze, Doctor <strong>of</strong> Political Sciences,<br />

Pr<strong>of</strong>essor<br />

Ketevan Pavliashvili, Doctor <strong>of</strong> Historical Sciences,<br />

Pr<strong>of</strong>essor<br />

Nino Pirtskhalava, Doctor <strong>of</strong> Philological Sciences,<br />

Pr<strong>of</strong>essor<br />

EDITORIAL GROUP: Ketevan kakitelashvili (Chief Editor)Nino Lashkhi<br />

(Responsible Editor), Shota Khinchagashvili (Technical<br />

Editor), Levan Gakhokidze, Lela Giorgadze,),<br />

Malkhaz Toria , Shalva Mekravishvili, David<br />

Matsaberidze, Nino Mchedlishvili, Irakli Chkhaidze<br />

© Iv. Javakhishvili Tbilisi State University<br />

© Centre <strong>of</strong> Comparative <strong>Studies</strong> <strong>of</strong> <strong>Civilization</strong>s<br />

ISSN<br />

Publishing House “Artanuji”<br />

Tbilisi 2003


ADDRESS OF EDITORIAL OFFICE<br />

1, I. Chavchavadze Ave, Tbilisi, Georgia, 390079,<br />

Iv. Javakhishvili Tbilisi State University, Faculty <strong>of</strong> History, Department <strong>of</strong><br />

History and Theory <strong>of</strong> Culture<br />

T. (99532) 290844<br />

e-mail: culture@geo.net.ge<br />

More information about the journal, “The Center <strong>of</strong> Comparative <strong>Civilization</strong> <strong>Studies</strong><br />

(Tbilisi)” and Department <strong>of</strong> History and Theory <strong>of</strong> Culture: kultura.geo.web.ge


winasityvaob<br />

winasityvaoba<br />

winasityvaob<br />

Tanamedrove ms<strong>of</strong>lioSi mimdinare movlenebis fonze, civilizaciuri<br />

kvleva-Zieba gansakuTrebul aqtualobas iZens. bolo wlebSi kvlav win<br />

wamoiwia hanTingtoniseulma kiTxvam _ “vin xar Sen?” masze pasuxis gacema<br />

friad problemuria kulturaTa da civilizaciaTa mijnebze mcxovrebi<br />

xalxebisTvis, romelTa ricxvs Cvenc vekuTvniT.<br />

civilizaciuri identurobis problema gansakuTrebiT gaaqtiurda<br />

2001 wlis 11 seqtembris Semdeg. misiT dainteresdnen mecnierebi,<br />

politikosebi, sazogado moRvaweni. ganaxlda kamaTi momavali ms<strong>of</strong>lios<br />

saxis Sesaxeb, romelic, TiTqos, erTgvarad Senelda XX saukunis<br />

ukanasknel wlebSi, f.fukuiamasa da s.hanTingtonis naSromTa irgvliv<br />

gamarTuli cxare diskusiis Semdeg. gansjis sagania civilizaciaTa<br />

Soris dialogis SesaZleblobisa Tu maTi gardauvali konfliqtis<br />

sakiTxebi.<br />

“civilizaciaTa SedarebiTi kvlevis centris” bazaze dafuZnebuli<br />

Jurnalis “civilizaciuri Ziebani” mizania, warmoaCinos civilizaciur<br />

ZiebaTa kuTxiT studentTa da aspirantTa muSaobis Sedegebi, agreTve,<br />

SesaZleblobis farglebSi, gaacnos dainteresebul mkiTxvels ucxoel<br />

avtorTa sayuradRebo naSromebi, romelTa qarTuli Targmani isev<br />

studentTa da aspirantTa ZalisxmeviT xorcieldeba.<br />

madlobas movaxsenebT Cveni universitetis xelmZRvanelobas, piradad<br />

reqtors, akademikos roin metrevels Jurnalis dafuZnebasa da gamocemaSi<br />

gaweuli daxmarebisaTvis; istoriis fakultetis dekans, pr<strong>of</strong>esor merab<br />

vaCnaZes, romlis Tanadgomasa da gulwrfel dainteresebas Cveni<br />

muSaobiT mudam vgrZnobT; kulturis istoriisa da Teoriis kaTedris<br />

pr<strong>of</strong>esor-maswavleblebs, romlebTan TanamSromlobis Sedegia<br />

warmodgenili Jurnali.<br />

saredaqcio sabWo


Introduction<br />

Research <strong>of</strong> civilization issues acquired special significance against the background <strong>of</strong><br />

events going under way in the contemporary world. The question: “Who are you?” – put by<br />

Samuel P. Huntington certain time ago, again acquired special significance. Finding answer to<br />

the above question is quite problematic for the people who live close to boarders dividing<br />

different cultures and civilizations. This concerns our nation as well.<br />

The problem <strong>of</strong> civilization-identity became especially topical after September 11, 2001.<br />

Scientists, politicians and public men got interested in the problem. Debates about the future<br />

world were renewed after being calmed down to certain extent in the late 20th c., after hot<br />

disputes about the works <strong>of</strong> F. Fukuiama and S. Huntington. The topic under discussion concerns<br />

the following issues: possibility <strong>of</strong> a dialogue between civilizations, or inevitability <strong>of</strong> a conflict<br />

between them.<br />

The objective <strong>of</strong> the journal “<strong>Civilization</strong> <strong>Studies</strong>”, founded on the basis <strong>of</strong> the “Center<br />

for Comparative <strong>Studies</strong> <strong>of</strong> <strong>Civilization</strong>s”, is to publicize results <strong>of</strong> civilization studies carried<br />

out by the graduate and postgraduate students, and to familiarize the interested reader with works<br />

<strong>of</strong> the foreign authors. The same graduate and postgraduate students will translate papers into<br />

Georgian.<br />

We are pleased to extend our gratitude to the <strong>of</strong>ficers <strong>of</strong> Tbilisi State University and<br />

personally to the Rector, academician Roin Metreveli for the support granted in founding and<br />

publishing the journal. Special thanks to the Head <strong>of</strong> the Chair <strong>of</strong> History, pr<strong>of</strong>essor Merab<br />

Vachnadze: we permanently felt his backing and frank interest in our work. Many thanks to the<br />

pr<strong>of</strong>essors and lecturers <strong>of</strong> the Chair <strong>of</strong> History and Theory <strong>of</strong> Culture: this journal is a good<br />

example <strong>of</strong> co-operation with them.<br />

Editorial Board


gisurvebT gisurvebT warmatebas<br />

warmatebas<br />

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />

istoriis fakultetze kulturis istoriisa da Teoriis kaTedra erT-<br />

erTi yvelaze axalgazrdaa, iseve rogorc mecnierebis is dargi, romlis<br />

Seswavlas igi emsaxureba. kulturologiuri problematikis aqtualoba<br />

Tanamedrove etapze eWvs ar iwvevs. sruliad aSkaraa am problemaTa<br />

kvlevis rogorc wminda mecnieruli, aseve praqtikuli mniSvneloba.<br />

kaTedris pr<strong>of</strong>esor-maswavleblebTan erTad, dasaxelebul<br />

problematikaze nay<strong>of</strong>ierad muSaoben studentebi da aspirantebi. maTi<br />

ZalisxmeviT, yovelwliurad tardeba samecniero konferenciebi<br />

kulturis istoriisa da Teoriis sakiTxebze. Camoyalibda sxva<br />

specialobebisa da umaRlesi saswavleblebis studentebTan da<br />

aspirantebTan TanamSromlobis kargi tradicia. 1999 wels kaTedrasTan<br />

daarsda “civilizaciaTa SedarebiTi kvlevis centri (Tbilisi)”, romlis<br />

TaosnobiT safuZveli Caeyara interdisciplinur kolokviums “adamiani,<br />

sazogadoeba, kultura”. mis muSaobaSi monawileoben sxvadasxva<br />

specialobis studentebi da mecnierebi: istorikosebi, fsiqologebi,<br />

filologebi, filos<strong>of</strong>osebi, sociologebi, aRmosavleTmcodneebi,<br />

politologebi... centris kvlevis problematika metad farToa da<br />

scildeba erTi konkretuli samecniero disciplinis farglebs. centri<br />

mzadaa TanamSromlobisaTvis Sesabamisi interesebis mqone yvela pirTan<br />

Tu jgufTan.<br />

warmodgenil JurnalSi swored is naSromebi ibeWdeba, romlebic am<br />

kolokviumis sxdomebze ganixileboda da, xSirad, cxovel kamaTsac<br />

iwvevda. samomavlod gamosaqveynebeli masalebic, umetesad, am gziT<br />

SeirCeva. vfiqrobT, es studentTa da aspirantTa pr<strong>of</strong>esiuli<br />

daostatebis, mecnierebis rTul gzaze maTi pirveli nabijebis<br />

xelSewyobis erT-erTi saSualeba da stimulia. axalgazrdebs kargad<br />

aqvT gacnobierebuli, ra rTul da sapasuxismgeblo saqmes SeeWidnen<br />

samecniero Jurnalis dafuZnebiT. Cveni Rrma rwmeniT, kulturologiis<br />

axalgazrda dargis warmateba swored axalgazrdebis muSaobazea<br />

damokidebuli.


gulwrfelad mivesalmebi Jurnalis dafuZnebas. imedi maqvs, igi<br />

Rirsi da Sesaferisi iqneba didi ivane javaxiSvilis mier<br />

universitetisaTvis gansazRvruli daniSnulebisa, sadac “axalgazrdoba<br />

da Wabukni, momavali Taoba, mecnier-mkvlevarTa xelmZRvanelobiT,<br />

umaRles mecnierebas iTvisebs, samecniero muSaobas eCveva da TandaTan<br />

mis Tanamoazred xdeba. aq mWidro sulieri kavSiria mecnierTa da<br />

momaval Taobas Soris”.<br />

gisurvebT warmatebas.<br />

merab merab vaCnaZe<br />

vaCnaZe<br />

istoriis fakultetis dekani, pr<strong>of</strong>esori


Sinaarsi Sinaarsi<br />

Sinaarsi<br />

daviT daviT macaberiZe<br />

macaberiZe<br />

civilizaciaTa Sejaxeba Tu civilizaciaTa dialogi.................................................. 12<br />

David Matsaberidze<br />

Correlation <strong>of</strong> <strong>Civilization</strong>al and Political Factors in Caucasian Conflicts<br />

qeTevan qeTevan kakitelaSvili<br />

kakitelaSvili<br />

kulturuli faqtorebis roli adamianis Tavis tvinis funqciuri<br />

asimetriis reorganizaciaSi ....................................................................................................................22<br />

Ketevan Kakitelashvili<br />

The Role <strong>of</strong> <strong>Cultural</strong> Factors in Reorganization <strong>of</strong> the Human Brain’s<br />

Functional Asymmetry<br />

ivane ivane wereT wereTeli wereT eli<br />

a.j.toinbis “gamowveva-pasuxis” Teoria da saqarTvelos<br />

kulturul-istoriuli ganviTarebis zogierTi problema .................................... 29<br />

Ivane Tsereteli<br />

A.J.Toynbee’s “Challenge-Response” Theory and Some Problems <strong>of</strong> the <strong>Cultural</strong>-Historical<br />

Development <strong>of</strong> Georgia<br />

irakli irakli irakli CxaiZe<br />

CxaiZe<br />

adamiani simboloTa badis tyveobaSi ........................................................................................... 38<br />

Irakli Chkhaidze<br />

Man in Captivity <strong>of</strong> the Set <strong>of</strong> Symbols<br />

SoTa SoTa xinCagaSvili<br />

xinCagaSvili<br />

religiis faqtori kavkasiis konfliqtebSi<br />

(1990-iani wlebi) ................................................................................................................................................... 43<br />

Shota Khinchagashvili<br />

Religious Factor in Caucasian Conflicts (1990-s)<br />

maia maia qvriviSvili<br />

qvriviSvili<br />

droisa da sivrcis kategoriebis aRmniSvneli zogierTi<br />

qarTuli terminisaTvis ............................................................................................................................. 50<br />

Maia Kvrivishvili<br />

For Some Georgian Terms <strong>of</strong> Time and Space Categories.<br />

Salva Salva mekraviSvili<br />

mekraviSvili<br />

istoriis meTodologiis sakiTxisaTvis .................................................................................... 55<br />

Shalva Mekravishvili<br />

On the Issue <strong>of</strong> Methodology <strong>of</strong> History<br />

malxaz malxaz Toria<br />

Toria<br />

qarTuli sazogadoeba: diskusia faseulobiTi orientaciis<br />

zogierT sakiTxze ........................................................................................................................................... 61<br />

Malkhaz Toria<br />

The Georgian Society: Discussing Some Issues <strong>of</strong> the Value Orientation<br />

mariam mariam mamulaSvili<br />

mamulaSvili<br />

reformistuli Ziebani qarTul eklesia-monastrebSi<br />

(IX-XI ss.) ..................................................................................................................................................................... 66<br />

Mariam Mamulashvili<br />

The Reformist Quest in the Georgian Churches and Monasteries (9 th -10 th cc.)<br />

Targmanebi<br />

Targmanebi<br />

Tomas Tomas hiland hiland eriqseni eriqseni<br />

eriqseni<br />

mavrikeli kreolebi da kulturis kreolizaciis koncefcia .......................... 71<br />

Thomas Hylland Eriksen<br />

The Mauritian Creols and the Consept <strong>of</strong> Creolization


eligia, rogorc faqtori kavkasiis konfliqtebSi ................................................... 91<br />

Svante E.Cornell<br />

Religion as a Factor in Caucasian Conflicts<br />

reziumeebi reziumeebi ............................................................................................................................................................... 116<br />

Summaries ................................................................................................................................ 116


daviT daviT macaberiZe<br />

macaberiZe<br />

civilizaciaTa civilizaciaTa Sejaxeba Sejaxeba Sejaxeba Tu Tu civilizaciaTa civilizaciaTa dialogi? dialogi? A<br />

A<br />

kacobriobis istoriaSi y<strong>of</strong>ila movlenebi, romelTac mTlianad<br />

Secvales ms<strong>of</strong>lios saxe. movlenebi mravalgvari iyo: destruqciuli da<br />

konstruqciuli, dadebiTi da uary<strong>of</strong>iTi. mxolod Sedegi iyo erTnairi.<br />

es yovelive iyo raRac axlis dasabami. iqneb, aseT movlenaTa ricxvSi<br />

Caiweros 2001 wlis 11 seqtemberi, romelic bevrma axali epoqis<br />

dasawyisad miiCnia kacobriobis istoriaSi. niu-iorkis ori caTambjenis<br />

dangreva aRqmuli iqna ms<strong>of</strong>lioSi arsebuli balansis darRvevis<br />

mauwyeblad (am balansis Secvlas ki mravali natrobda da cdilobda).<br />

sainteresoa momavlis, ufro konkretulad, uaxloesi wlebis rogori<br />

xedva iyo 11 seqtembramde cota xniT adre.<br />

2000 wlis noemberSi, gaeros generaluri asambleis specialuri<br />

rezoluciiT, 2001 weli gamocxadda civilizaciaTa dialogis wlad. unda<br />

aRiniSnos, rom amaSi raRac gansakuTrebuli ar y<strong>of</strong>ila. ukve ramdenime<br />

aTeuli welia, gaero yovel momdevno wels acxadebs raime problemis<br />

wlad, romlis gadawyvetasac aucilebelia, yuradReba miaqcios mTelma<br />

saerTaSoriso sazogadoebam. 2001 wlis gamocxadeba civilizaciaTa<br />

dialogis wlad Cveulebrivi movlena iyo gaeros praqtikaSi. magram<br />

swored am wels moxda ms<strong>of</strong>lios istoriaSi yvelaze didi teraqti, ris<br />

gamoc civilizaciaTa dialogis problema kidev ufro aqtualuri gaxda.<br />

2001 wlis 11 seqtemberma da mis Semdeg ganviTarebulma movlenebma<br />

(aSS xelmZRvanelobiT organizebuli antiteroristuli operacia, rasac<br />

mohyva Talibebis reJimis damxoba avRaneTSi, analogiuri operacia sadam<br />

huseinis winaaRmdeg, teroristuli aqtebi ms<strong>of</strong>lios sxvadasxva kuTxeSi)<br />

bevrs gaaxsena civilizaciaTa konfliqtis hanTingtoniseuli Teoria.<br />

sainteresoa gaeros damokidebuleba civilizaciebisadmi da<br />

civilizaciaTa Sejaxebisadmi. gaerosaTvis mravalcivilizaciuri<br />

ms<strong>of</strong>lios xedva Taviseburad bunebriv faqts warmoadgens; rogorc rusi<br />

mkvlevari sergei samuilovi aRniSnavs, gaeros StabbinaSi momuSave 30 000<br />

Cinovniki, romlebic ms<strong>of</strong>lios yvela qveyanas warmoadgenen, realurad<br />

qmnian maravalrasobriv, mravalkulturul biorokratiul korpuss,<br />

romlis wevrebic erTmaneTTan dakavSirebuli arian saerTo interesebiT.


swored es eTnikuri, rasobrivi da kulturuli mravalferovneba<br />

ganapirobebs imas, rom gaero bunebrivad Rebulobs Tanamedrove<br />

ms<strong>of</strong>lios mravalcivilizaciur suraTs. gaeros wevri qveynebis<br />

warmomadgenlebi TavianT gamosvlebSi zogjer axsenebdnen s.f.<br />

hanTingtonsac da aRniSnavdnen, rom civilizaciaTa dialogi xels<br />

Seuwyobda hanTingtoniseuli civilizaciaTa Sejaxebis Tavidan acilebas<br />

(8, 32-33).<br />

unda iTqvas, rom gaeros xelmZRvaneli wreebi ms<strong>of</strong>lios<br />

mravalcivilizaciur suraTs garkveuli SeniSvnebiT iziareben. 2001 wlis<br />

dasawyisSi, “civilizaciaTa dialogis wlis” gaxsnisas, gaeros<br />

generaluri mdivani k<strong>of</strong>i anani gamovida specialuri mimarTviT,<br />

romelSic man Camoayaliba gaeros xelmZRvanelobis <strong>of</strong>icialuri,<br />

SeiZleba iTqvas, ms<strong>of</strong>lmxedvelobiTi pozicia. k<strong>of</strong>i ananma pirvel rigSi<br />

xazi gausva imas, rom kulturuli mravalferovneba universaluri<br />

faseulobaa, magram, amasTan, “ms<strong>of</strong>lios xalxebi ufro metad<br />

gaerTianebuli arian saerTo bediT, vidre day<strong>of</strong>ili TavianTi<br />

identurobiT.” gaero, k<strong>of</strong>i ananis piriT, hanTingtons SeekamaTa<br />

civilizaciaTa Sejaxebis alternativis _ civilizaciaTa dialogis<br />

sakiTxis wamoWriT, Tumca am ideis saavtoro ufleba k<strong>of</strong>i anans<br />

srulebiTac ar ekuTvnis. man agreTve Semoitana globaluri<br />

civilizaciis cneba. gaero, Tqva generalurma mdivanma, yvelaze saukeTeso<br />

formaa civilizaciaTa Soris dialogis Casatareblad. aseTi dialogis<br />

gareSe ms<strong>of</strong>lios mSvidoba ar iqneba xangrZlivi da keTildReoba ver<br />

iqneba usafrTxo. k<strong>of</strong>i ananma gansakuTrebiT gausva xazi imas, rom<br />

“TvalsaCino kulturul mravalferovnebasTan erTad arsebobs erTiani<br />

globaluri civilizacia, dafuZnebuli tolerantobisa da Tavisuflebis<br />

saerTo faseulobebze.” misi azriT, globaluri civilizacia gamoirCeva<br />

sapirispiro azrebisadmi SemwynareblobiT, kulturuli<br />

mravalferovnebisadmi pativiscemiT, “adamianis fundamenturi,<br />

universaluri uflebebisadmi” erTgulebiT. es globalizacia emyareba<br />

imis rwmenas, rom saWiroa mivesalmebodeT adamianuri kulturebis<br />

mravalferovnebas da ar gveSinodes misi. mravali omi warmoiSva imis<br />

gamo, rom adamianebs eSinodaT imaTi, visac TavianTgan gansxvavebulad<br />

Tvlidnen, “mxolod dialogis gziT SeiZleba daZleul iqnas aseTi SiSi.”


zemoT naxsenebi iyo, rom civilizaciaTa Soris dialogis idea<br />

k<strong>of</strong>i anans ar ekuTvnis. sainteresoa, vin aris am iniciativis avtori?<br />

sagulisxmoa rom es idea iranis islamuri respublikis prezidentisagan<br />

muhamed xaTamisagan wamovida. igi iranis saTaveSi mosuli axali<br />

xelisuflebis lideri iyo. mis TiToeul iniciativas imTaviTve<br />

gulisyuriT Tu ar moekideboda saerTaSoriso sazogadoeba, cali yuriT<br />

mainc unda moesmina. Tumca amaze iranis xelisuflebam Tavad izruna da<br />

iuneskosTan erTad niu iorkSi, da ara parizSi, sadac ganTavsebulia am<br />

organizaciis Stab-bina, moawyo konferencia “kulturaTa dialogi da<br />

civilizaciaTa TanamSromloba’’ (4). es qmedeba imTaviTve miiqcevda<br />

saerTaSoriso yuradRebas.<br />

am varaudis gansamtkiceblad gavixsenoT m. xaTamis wina wlebis<br />

gamosvlebi da mowodebebi, romelTac yuradReba amerikulma da<br />

britanulma presam miaqcia. “niu-iork TaimsSi” da “vaSington postSi”<br />

aRniSnulia, rom m. xaTamim amerika-iranis dialogisaken mimarTuli<br />

mowodeba gaakeTa. es iyo jer kidev 1997 wels. xaTami mraval faqtorze<br />

mianiSnebda aSS-s. xaTamis azriT, aSS CamorCa swrafad cvalebad dros da<br />

am xanSi ms<strong>of</strong>lio maravalcentriani gaxda. amerika Tavis survilebs<br />

veRar moaxvevs ms<strong>of</strong>lios Tavs da xaTami imedovnebs, rom amerikeli<br />

politikosebi advilad aRiqvamen axal realobas. Tu es moxdeba, xaTamis<br />

sityvebiT, gaazrebuli dialogi iqneba maT Soris da dialogis<br />

saSualebiT SesaZlebeli gaxdeba mSvidobasTan, usafrTxoebasTan da<br />

simSvidesTan miaxloeba. Tumca man ar daazusta, ra saxiT apirebs aSS-<br />

sTan dialogis gamarTvas.<br />

aSS gamoepasuxa am iniciativas. aSS saxelmwifo departamentis<br />

warmomadgenelma j. folim mzady<strong>of</strong>na gamoTqva dialogisTvis, magram<br />

dasZina, rom maTi mxridan dialogSi win wamoiwevs iranis sagareo<br />

politikis, masobrivi ganadgurebis iaraRis warmoebis, terorizmis da<br />

sxva aspeqtebi. rogorc vxedavT, kulturaTa dialogSi mniSvnelovan<br />

adgils politikurad aqtualuri sakiTxebi daikavebs da maTi gadawyvetis<br />

mcdelobebs axla sruliad axal sibrtyeSi, civilizaciaTa dialogis<br />

CarCoebSi eqneba adgili.<br />

vfiqrobT, saintereso iqneba pasuxi kiTxvaze: “ra aris<br />

civilizaciaTa dialogi?”_ es SekiTxva me ar mekuTvnis. es kiTxva, sxva


mraval kiTxvasTan erTad, iranis “civilizaciaTa dialogis centrma”<br />

dasva da Tavadve mogvca pasuxi. am centris saitze Semdeg pasuxebs<br />

vxvdebiT: civilizaciaTa dialogi SeiZleba ganisazRvros am sakiTxTan<br />

dakavSirebuli ori cnebidan: dialogidan da civilizaciidan<br />

gamomdinare. orive terminTan dakavSirebiT arsebobs mravali<br />

Sexeduleba, Teoria da mimdinareobs diskusiebi. civilizaciaTa<br />

dialogis gansazRvra SeiZleba formulirdes Teoriis am ori<br />

mimarTulebis Tanaxmad: civilizaciaTa dialogi _ es aris<br />

specializirebuli diskusia sociologiis, anTropologiis da<br />

filos<strong>of</strong>iis xaziT. Tavad civilizaciaTa Soris dialogis centri ki,<br />

Tavisi azriT, yvelaze optimalur gansazRvrebas gvTavazobs:<br />

“civilizaciaTa Soris dialogi _ es aris nebismieri winaswar<br />

ganzraxuli Tu m<strong>of</strong>iqrebuli mcdeloba, damyarebuli eTikaze da ara<br />

Zalmomreobaze, imisTvis, rom gaugo sxvebs kulturul da civilizaciur<br />

sferoSi” (12).<br />

zemoT saubari iyo kulturaTa dialogisa da politikis<br />

urTierTmimarTebaze. amasTan dakavSirebiT, vfiqrobT, saintereso<br />

iqneboda mogveyvana erTi nawyveti saqarTvelos prezidentis eduard<br />

SevardnaZis mier 2000 wlis 7 seqtembers gaeros samitis plenarul<br />

sxdomaze warmoTqmuli sityvidan: “xuTi wlis winaT, TbilisSi gamarTul<br />

saerTaSoriso forumze “kulturaTa dialogisaTvis,” me vTqvi, rom<br />

swored politikosi unda gaxdes sakvanZo figura kulturaTa dialogSi<br />

da Tavad politika unda iyos maTi urTierTobis saSualeba da<br />

instrumenti.” vfiqrobT, rom es sityvebi kidev ufro amtkicebs im<br />

varauds, rom kulturaTa dialogi politikisagan izolirebulad ver<br />

warimarTeba. ufro metic, aSkaraa, rom am dialogis iniciatorni da<br />

monawileni cnobili politikuri figurebi arian.<br />

seqtembris saSinelma teroristulma aqtebma niu iorksa da<br />

vaSingtonSi seriozuli eWvebi warmoSva globaluri civilizaciis<br />

arsebobis Taobaze, romelic, TiTqos, emyareba “tolerantobisa da<br />

Tavisuflebis zogad faseulobebs.“<br />

gaeros xelmZRvaneloba da mTeli aparati Zalze SeSfoTebuli iyo<br />

teroristuli aqtebiT, radgan gaeros Stab-bina, cnobili caTambjeni,<br />

aseve manhetenze mdebareobs, im adgilis axlos, sadac teraqtebamde


“tyupebi” idgnen. 2001 wlis noemberSi, avRaneTSi saomari moqmedebebis<br />

dawyebis mere, cnobili gaxda videokaseta, saidanac irkveoda, rom ben-<br />

ladenis samizne iyo Tavad gaero, romelsac is Tvlida “islamis mtrad,”<br />

xolo generalur mdivan k<strong>of</strong>i anans _ damnaSaved. 2001 wlis seqtembris<br />

Semdeg gaeros generaluri mdivani da sxva maRalCinosnebi ukve aRar<br />

iyeneben termins “globaluri civilizacia” TavianT sajaro gamosvlebSi.<br />

mis nacvlad politikur leqsikonSi Cndeba termini “kacobriobis ojaxi.”<br />

2001 wlis 11 seqtembris mere mkveTrad gaizarda civilizaciaTa<br />

dialogis aqtualoba. jon piko, romelic daniSnuli iyo gaeros<br />

generaluri mdivnis specialur warmomadgenlad da pasuxismgebeli iyo<br />

dialogis wlis RonisZiebis Catarebaze, aRniSnavda: “dialogi,<br />

filos<strong>of</strong>iuri azriT, upirispirdeba terorizms. teroristebi Tvlian,<br />

rom mravalferovneba mtrobis igiveobaa, xolo maT, vinc Tvlis, rom<br />

dialogi unda Sedges, sjeraT sapirispirosi.” piko aseve Tvlida, rom<br />

debatebi civilizaciaTa Soris dialogis farglebSi SeiZleba<br />

gamxdariyo terorizmis winaaRmdeg mimarTuli “diplomatiis rbili<br />

instrumenti.”<br />

piko ar cdeboda. amis dasturad SeiZleba moviyvanoT erTi faqti.<br />

iranSi arsebuli civilizaciaTa dialogis centris saitze, romelsac<br />

SeiZleba centris savizito baraTi vuwodoT, mocemulia ganmarteba, Tu<br />

rogor unda Catardes dialogi xalxebsa da dialogSi CarTul ZiriTad<br />

monawileebs Soris. aqve vgebulobT, Tu ras miviRebT amis Sedegad. ai, ra<br />

informaciaa ganTavsebuli am saitze: “arsebobs am sakiTxis<br />

inteleqtualuri gageba, romelic Zalze popularulia inteleqtualebs<br />

Soris. magram mxedvelobaSi unda miviRoT sazogadoebac. sazogadoeba,<br />

Tu is ar aris Segulianebuli da waqezebuli politikosTa mxridan,<br />

bunebrivad aris midrekili sxvebis Sewynarebisken da maTgan raimes<br />

swavlisken. albaT, omis erT-erTi mTavari mizezi aris urTierTdaSoreba<br />

an raimeze Tu vinmeze gulis ayra: e.i. daSorebis procesi Cveulebriv win<br />

uswrebs namdvil oms. Tu ki TviT Zmis winaaRmdeg giwevs omi, is pirvel<br />

rigSi ucxo unda gaxdes da mere ibrZoleb masTan. Tu Zmobis borkili<br />

arsebobs, SeuZlebelia gamoiwvio sabrZolo ganwyoba. es rom Tavidan<br />

iqnes acilebuli, nebismier faqtors, romelic sazogadoebaSi daSorebas<br />

iwvevs, win unda aRvudgeT. amis sanacvlod unda vcadoT, rom xalxs


vaswavloT TavianTi Tavis sxvebisTvis gacnoba, radganac gacnobas<br />

mohyveba Serigeba” (12).<br />

2001 wlis noemberSi, rogorc dagegmili iyo, gaeros generalurma<br />

asambleam Tavisi 56-e sesiis meore dRe dauTmo daskvniT debatebs<br />

dialogis wlis farglebSi. Zalze sagulisxmo iyo gaeroSi aSS mudmivi<br />

warmomadgenlis j. negropontes gamosvla. man, faqtobrivad, aRiara<br />

Tanamedrove ms<strong>of</strong>lios mravalcivilizaciuroba da Seecada<br />

civilizaciis cnebis gansazRvrebis mocemasac ki, maSin rodesac sxva<br />

momxseneblebi Tavs aridebdnen amis gakeTebas. negropontem civilizacia<br />

gansazRvra rogorc “sazogadoebis arsebobis modeli”, romelic<br />

gamoxatavs romelime xalxis saukeTeso Tvisebebsa da niWs. man pirdapir<br />

miuTiTa dasavluri civilizaciis da aSS lokalur bunebaze; misi azriT,<br />

“aSS, ra Tqma unda, ekuTvnis dasavlur civilizacias misi Rrma<br />

kulturuli fesvebiT, romlebic modian xmelTaSua zRvis antikuri<br />

samyarodan.” am gamosvliT negropontem sajarod uari Tqva dasavlel<br />

politikosTaTvis damaxasiaTebel ms<strong>of</strong>lios tradiciul<br />

evropocentristul xedvaze. amave dros, man xazi gausva, rom Tanamedrove<br />

“globalizaciis procesSi my<strong>of</strong> da urTierTdamokidebul ms<strong>of</strong>lioSi”<br />

arc erT civilizacias, arc erT kulturas, arc erT religias, arc erT<br />

eTnoss ar SeuZlia izolaciaSi cxovreba (11).<br />

Tumca, gaeros generaluri asambleis sesiaze gamosuli aSS-s<br />

prezidenti jorj buSi Tavis gamosvlaSi (10 noemberi) axlos iyo<br />

tradiciul evropocentristul ms<strong>of</strong>lios aRqmasTan da icavda<br />

ms<strong>of</strong>lioSi erTi civilizaciis arsebobis ideas. is iyenebda frazebs:<br />

“Tavad civilizacia, romlis faseulobebsac Cven viziarebT, safrTxis<br />

qveSaa”, “yoveli civilizebuli eri” da “civilizaciuri ms<strong>of</strong>lio” (10).<br />

sxva xasiaTisa iyo aziis, afrikis da laTinuri amerikis<br />

warmomadgenelTa gamosvlebi. mravalma gamomsvlelma pirdapir Tu<br />

arapirdapir miuTiTa, rom seqtembris teraqtebi ar SeiZleba ganxilul<br />

iqnas, rogorc islamuri civilizaciis Sejaxeba dasavleTTan, anu<br />

hanTingtonis koncefciis Sesabamisad. malaiziis warmomadgenelma<br />

aRniSna, rom hanTingtonma Tavis cota xnis winandel interviuSi aRiara,<br />

rom ar eloda Tavisi winaswarmetyvelebis aseT swraf realizacias da<br />

mouwoda konstruqciuli dialogisaken islamis samyarosa da dasavlur


civilizacias Soris. mravalma gamomsvlelma xazi gausva yvela<br />

arsebuli civilizaciis Tanasworobas, agreTve imas, rom miuRebelia<br />

romelime civilizaciis an saxelmwifos hegemonia. aseve aRiniSneboda<br />

Tanamedrove ms<strong>of</strong>lioSi mimdinare globalizaciis damRupveloba,<br />

romlis drosac ganviTarebuli qveynebis faseulobebs da kulturas<br />

iTvisebs ganviTarebadi, e.i. aradasavluri qveynebis axalgazrdoba. es ki,<br />

Tavis mxriv, Seicavs tradiciuli kulturebis dasustebisa da gaqrobis<br />

safrTxes.<br />

rigi gamomsvlelebi aqcents akeTebdnen saxelmwifoTa da xalxebis<br />

siRaribeze, rac, maTi azriT, noyier niadags qmnis sxvadasxva saxis<br />

radikalizmis, Seurigeblobisa da mtrobisaTvis.<br />

yvela gamomsvleli xazs usvamda civilizaciaTa dialogis<br />

mniSvnelobasa da aucileblobas, rogorc xalxebsa da civilizaciaTa<br />

Soris mtrobisa da Seurigeblobis sawinaaRmdego yvelaze efeqtur<br />

saSualebas. debatebis damTavrebis Semdeg, gaeros generalurma<br />

ansambleam kenWisyris gareSe miiRo rezolucia, romelsac erqva<br />

“globaluri dRis wesrigi civilizaciaTa Soris dialogisaTvis.” es<br />

rezolucia unda ganvixiloT ara rogorc mraval welze gaTvlili<br />

konkretuli samoqmedo programa, aramed rogorc deklaracia<br />

ganzraxulobis Sesaxeb. masSi aRniSnulia, rom dialogis weli mxolod<br />

dasawyisi iyo civilizaciaTa urTierTgacnobis mravalwliani procesisa<br />

(9).<br />

marTalia mileniumis samitze yvelam erTxmad dauWira mxari<br />

civilizaciaTa Soris dialogs da speciluri rezoluciebic ki miiRes,<br />

magram xom ar darCa es mxolod qaRaldze daweril SeTanxmebad? amis<br />

dasturad SeiZleba moviyvanoT is faqti, rom erayis winaaRmdeg omis<br />

mzadebis dros irani kvlav civilizaciaTa Sejaxebis Tavidan acilebaze<br />

alaparakda. “erayis krizisis mogvarebisas daSvebulma nebismierma<br />

Secdomam, SesaZlebelia, civlizaciaTa Sejaxeba gamoiwvios”, _ ganacxada<br />

britaneTSi my<strong>of</strong>ma iranis sagareo saqmeTa ministrma qemal xarazim. man<br />

mzady<strong>of</strong>na gamoTqva mediatoris rolis SesrulebisTvis baRdadsa da<br />

gaeros Soris. “islamur samyaroSi xalxi ukiduresad SeSfoTebulia<br />

mosalodneli omis gamomwvevi realuri mizezebis gamo”, _ aRniSna man.<br />

Tumca man naTlad mianiSna, rom “Teirani erayis mimarT gansakuTrebul


simpaTiebs ar ganicdis.” xarazim xazgasmiT aRniSna: “Cven swored is<br />

gvawuxebs, rom am omma SeiZleba civilizaciaTa Sejaxeba gamoiwvios. xom<br />

ar aris es erayis winaaRmdeg mimarTuli omis safarqveS damaluli<br />

mTeli axlo aRmosavleTisa da islamuri samyaros arsebobis sakiTxi?”<br />

qemal xarazim aRniSna, rom is mxars uWerda eraySi diqtaturis<br />

demokratiiT Secvlas, Tumca es erayeli xalxis surviliT unda moxdes<br />

da ara ucxo Zalis mier Tavsmoxveuli aqtis saxiT (2).<br />

11 seqtembris movlenam Searyia liberaluri demokratiis, rogorc<br />

idealuri saxelmwifo wyobilebis rwmena. liberaluri demokratia ar<br />

aRmoCnda kacobriobis ganviTarebis manZilze ganvlil wyobilebaTa<br />

idealuri piki da dasasruli, rogorc amas f.fukuiama<br />

winaswarmetyvelebda. 11 seqtembris ambebis prizmaSi, TiTqos, Cans<br />

aRmosavleTisa da dasavleTis dapirispireba. aRmosavleTma aSS-s<br />

erovnuli siamayis, dangreuli caTambjenebis qveS dausamara liberaluri<br />

demokratiis uzenaesobisa da siZlieris mtkice rwmena.<br />

nuTu daiwyo civilizaciaTa Sejaxeba? islamisiti teroristebis<br />

Tavdasxmam niu iorksa da vaSingtonze kvlav gaaaqtiura hanTingtonis<br />

koncefciis garSemo dasavleTSi mimdinare debatebi. ZiriTadi kiTxva<br />

Semdegze daiyvaneboda: iyo Tu ara es saSineli teraqtebi im epoqis<br />

dasawyisi, romelic hanTingtonma pirvelad iwinaswarmetyvela 1993 wels<br />

gamoqveynebul statiaSi? an, ufro sworad rom vTqvaT, xom ar iyo es<br />

aSS-is(dasavleTis) da muslimur civilizaciaTa Sejaxeba?<br />

ben ladeni da misi organizacia “al-qaida” swored amgvarad<br />

cdilobda warmoedgina aSS-is reaqcia teroristul aqtebze. masobrivi<br />

protestebi aSS-is mier avRaneTSi saomari moqmedebebis dawyebis Semdeg,<br />

romlebic mimdinareobda pakistanSi, indoneziasa da zogierT sxva<br />

qveyanaSi, aCvenebs, rom islamuri samyaros arcTu mcire nawili<br />

iziarebda aseT Tvalsazriss.<br />

bunebrivia, aSS prezidenti da am qveynis sxva <strong>of</strong>icialuri pirebi<br />

uary<strong>of</strong>dnen aseT midgomas. antiteroristuli koaliciis formirebis<br />

dros isini akeTebdnen gancxadebebs da dgamdnen iseT nabijebs, rom ar<br />

daeSvaT muslimi xalxebis da saxelmwifoebis gaerTianeba antiamerikul,<br />

antidasavlur safuZvelze; kerZod, isini yovelnairad xazs usvamdnen,<br />

rom Zalismieri aqcia ar unda iqnes miCneuli amerikis omad islamuri


samyaros winaaRmdeg. ase magaliTad, 2001 wlis 20 seqtembers, prezidenti<br />

jorj buSi kongresis orive palatis erTobliv sxdomaze aRniSnavda, rom<br />

amerikis mteri aris ara muslimuri samyaro, aramed radikalizmze<br />

orientirebuli teroristuli qseli da nebismieri mTavroba, romelic<br />

mas mxars uWers. analogiuri gamosvlebiT gamodiodnen sxva maRali<br />

rangis amerikeli politikosebic. cnobili britanuli Jurnali “Economist”<br />

2001 wlis seqtembris erT-erT nomerSi “werda: “muslimebs unda esmodeT,<br />

rom amerikis xelmZRvanelobiT ganxorcielebuli intervencia bosniasa<br />

da kosovoSi iyo Tavdasxma qristianul reJimebze, mimarTuli<br />

musulmanebis dasacavad, romelnic am reJimebis msxverpli aRmoCndnen.”<br />

cxadia, amgvari viTareba kidev ufro aqtualurs xdis<br />

civilizaciaTa dialogs. SeiZleba vivaraudoT, rom civilizaciaTa<br />

dialogi sakmaod perspeqtiulia, miuxedavad mravali winaaRmdegobisa.<br />

ufro metic, misi ignorireba aravis mosvlia azrad.<br />

udaoa is faqti, rom 11 seqtembris teraqtma gaamZafra da<br />

gaacxovela civilizaciuri kuTvnilebisa da “meobis” Ziebis procesi. am<br />

movlenam mravali mecnieris pozicia daadastura an uaryo, cxadad<br />

gamokveTa dasavleTisa da aRmosavleTis susti da Zlieri mxareebi. am<br />

faqtma dasabami daudo mTel rig movlenebs, romelic dResdReobiTac<br />

mimdinareobs ms<strong>of</strong>lioSi, mavanT ubedureba moutana, zogierTs ki<br />

safuZveli misca ganexorcielebina is miznebi da amocanebi, romlebic<br />

didi xnis ganmavlobaSi mxolod ocnebis doneze rCeboda.<br />

magram civilizaciaTa konfliqtis realobad qceuli perspeqtiva<br />

Tanabrad miuRebelia rogorc dasavlelTaTvis, aseve<br />

aradasavlelTaTvis. amitom, orive mxarem scada sxvagvarad aexsna<br />

mimdinare movlenebi da SemoeTavazebina momavlis naklebkonfrontaciuli<br />

xedva. mecnierTa damokidebuleba am sakiTxisadmi calke msjelobis<br />

sagania da misi analizi jerjerobiT Cems SesaZleblobebs aRemateba,<br />

magram rac Seexeba politikosebs, maT civilizaciaTa konfliqtis Tema<br />

Caanacvles saerTaSoriso terorizmis TemiT. es SesaZleblobas aZlevs,<br />

magaliTad, dasavlel politikosebs, aRmosavleli mowinaaRmdegeebi<br />

saerTaSoriso teroristebad gamoacxadon da ar CauRrmavdnen<br />

konfliqtebis civilizaciur safuZvlebs. rogorc radio “Tavisufleba”


aRniSnavda, buSi gonivrulad gaurbis terorizmis islamTan gaigivebas<br />

(3), Tumca misi administracia am mxriv erTsulovani ar aris.<br />

rigi mecnierebis daskvniTac, saerTaSoriso terorizmi ar SeiZleba<br />

aixsnas religiuri an civilizaciuri faqtorebiT. terorizmi im<br />

uTanasworobis da usamarTlobis gamovlinebaa, rac calkeul qveynebSi<br />

da mTlianad ms<strong>of</strong>lios masStabiT arsebobs.<br />

aseT Tvalsazrisze dgas, magaliTad, Jenevis saerTaSoriso<br />

kvleviTi institutis pr<strong>of</strong>esori daniel uorneri. gazeT “24 saaTisaTvis”<br />

micemul interviuSi igi aRniSnavs, rom zogierTebi cdiloben terorizmi<br />

religiiT gaamarTlon, magram sinamdvileSi terorizmi ar SeiZleba<br />

davukavSiroT romelime religias (am SemTxvevaSi islams). uorneris<br />

TqmiT, terors mimarTaven sasowarkveTili adamianebi, sasowarkveTilebas<br />

ki warmoSobs siRatake, politikuri uflebebisa da sakuTari mosazrebis<br />

gamoxatvis uflebis arqona. erT-erTi mTavari mizezi ms<strong>of</strong>lioSi<br />

arsebuli usamarTlobaa. simdidris ganawilebaSi, ms<strong>of</strong>lios masStabiT,<br />

uzarmazari disproporcia arsebobs, es ki seriozuli problemaa (1).<br />

amave dros, politikosTa nawili miiCnevs, rom islamuri kultura<br />

dasavleTisadmi mtrulad aris ganwyobili, es kultura qmnis noyier<br />

niadags terorizmisaTvis (3).<br />

ukve cxadia, rom XXI saukuneSi terorizmis winaaRmdeg brZola<br />

saerTaSoriso politikis erT-erTi mTavari ganmsazRvreli faqtori<br />

iqneba. mis dasaZlevad unda aRmoifxvras misi gamomwvevi mizezebi,<br />

romelTa Soris pirvel rigSi saxeldeba uTanasworoba, romelic<br />

kacobriobisaTvis dResaa damaxasiaTebeli. magram ra aris am<br />

uTanasworobis safuZveli? xom ar aris amis mizezi saZiebeli<br />

civilizaciur doneze, rogorc amas hanTingtoni miiCnevda? “gansxvaveba<br />

civilizaciebs Soris ara mxolod realuria, aramed yvelaze ufro<br />

arsebiTic. es gansxvavebebi saukuneebis manZilze yalibdeboda. isini ar<br />

gaqrebian Tvalsawier momavalSi. kulturuli Taviseburebani da<br />

gansxvavebani gacilebiT naklebad eqvemdebareba cvlilebebs, vidre<br />

politikuri da ekonomikuri. amis gamo maTi gadaWra da kompromisis<br />

moZebna ufro Znelia”, _ aRniSnavda hanTingtoni (7, 9). Tu es marTlac<br />

asea, SeiZleba vivaraudoT, rom terorizmis problemis mosagvareblad<br />

politikosebs seriozuli Zalisxmeva da sakmao dro dasWirdebaT. es


moitans saerTaSoriso terorizmis Temidan civilizaciaTa urTierTobis<br />

sakiTxisaken Semobrunebas. civilizaciaTa dialogis formebis moZebna ki<br />

gacilebiT Znelia, vidre saerTaSoriso terorizmTan brZolis formebisa.<br />

Tanac, aseTi dialogis miRweva terorizmTan dapirispirebis yvelaze<br />

efeqturi saSualeba Cans.<br />

gamoyenebuli gamoyenebuli literatura<br />

literatura<br />

1. adamianebs eSiniaT cvlilebebis. interviu daniel uornerTan. - gazeTi “24<br />

saaTi,” 28.X.2002.<br />

2. gazeTi “24 saaTi” 7.02.2003. #36.<br />

3. ratom sZuls amerikas islami an _ piriqiT. - gazeTi “meoTxe”, 27..IX_4.X.2002.<br />

4. k<strong>of</strong>i anans XXI saukuneSi mieCqareba. - “dilis gazeTi,” 4.09.2000.<br />

5. fukuiama f. istoriis dasasruli da ukanaskneli adamiani. Tb., 1997.<br />

6. fukuiama f. kulturuli omebi da samoqalaqo sazogadoeba. – Jurn.: arili, 2000,<br />

#6, gv.33-36.<br />

7. hanTingtoni s. civilizaciaTa Sejaxeba? Tb. 1997.<br />

8. С.М. Самуилов. «Диалог Между Цивилизациами» в ООН и США. – В журн.: США. Канада.<br />

Экономика, политика, культура. 2002/5 с.32-33.<br />

9. Assembly Proclaims Agenda for Dialogue Among <strong>Civilization</strong>s. Culmination to Observance <strong>of</strong><br />

International Year. 9.11.2001. Press Release GA/9955.<br />

10. Bush George W. Statement to the 56-th Session <strong>of</strong> the United Nations General Assembly. 10.11.2001<br />

(http:\\ www.un.int\ usa\ htm).<br />

11. Statement by Ambassador John D. Negroponte, United States Permanent Representative to the United<br />

Nations, on the United Nations Year <strong>of</strong> Dialogue Among <strong>Civilization</strong>s in the General Assembly.<br />

9.11.2001 (http:\\ www unit \usa\htm).<br />

12. http:\\www. dialoguecentre. org\faq htm.<br />

qeTevan qeTevan kakitelaSvili<br />

kakitelaSvili<br />

kulturuli kulturuli faqtorebis faqtorebis roli roli adamianis adamianis Tavis Tavis tvinis tvinis funqciuri<br />

funqciuri<br />

asimetriis asimetriis asimetriis reorganizaciaSi<br />

reorganizaciaSi<br />

fenomeni, romelic winamdebare naSromis kvlevis sagans warmoadgens,<br />

erTi SexedviT, TiTqos scildeba kulturologiis interesebis sferos.<br />

kvlevis meTodic aseve aratradiciulia am mecnierebisaTvis, magram<br />

daskvnebi, romelTa gakeTebis saSualebas mogvcems am Temaze msjeloba,<br />

Cemis azriT, sagulisxmo unda iyos CvenTvis, ara mxolod rogorc<br />

konkretuli samecniero dargis, aramed rogorc qarTuli kulturis<br />

warmomadgenelTaTvis.<br />

sanam uSualod sakiTxze gadavidodeT, gvinda xazi gavusvaT<br />

mecnierebis ganviTarebis Tanamedrove etapze interdisciplinuri kvlevis<br />

aqtualobas da aucileblobas. es azri TandaTan mwifdeboda XIX<br />

saukuneSi, XX saukuneSi ki Seiqmna iseTi integrirebuli samecniero


mimarTulebebi, rogoricaa sociolingvistika, eTn<strong>of</strong>siqologia,<br />

neirolingvistika, socialuri fsiqologia, fsiqolingvistika da, ra Tqma<br />

unda, kulturologia, romelic gulisxmobs kulturis, rogorc<br />

araerTgvarovani fenomenis mravalmxriv Seswavlas.<br />

es naSromic kvlevis interdisciplinur meTods emyareba. Cven<br />

gamoviyeneT neir<strong>of</strong>siqologiuri kvlevis meTodebi qarTul kulturul<br />

sivrceSi arsebuli viTarebis gamosamJRavneblad da vecadeT, arsebuli<br />

tendencia konkretuli kulturuli faqtorebiT agvexsna.<br />

Cveni naSromis interesis sagans warmoadgens wamyvani xelis fenomeni<br />

da is, Tu ra gavlenas axdens wamyvani xelis Camoyalibebaze kulturuli<br />

faqtorebi. wamyvani xelis gansazRvra xdeba ara mxolod imiT, Tu<br />

romeli xeliT wers adamiani, aramed imiTac, Tu romel xels iyenebs is<br />

ufro xSirad sxvadasxva manipulaciebisa da spontanuri moqmedebebis<br />

Sesasruleblad. zogierTi avtori (blau, qolinzi) miiCnevs, rom wamyvani<br />

xeli sazogadoebis kulturis TaviseburebebiT aris ganpirobebuli da<br />

memarjveneobas ganixilaven rogorc socialur fenomens. sxvebi (levi,<br />

nagilaki) ki wamyvani xelis genetikuri warmoSobis Teorias amkvidreben<br />

(1,109). m.mayaSvili miiCnevs, rom memarjveneobis Camoyalibeba<br />

dakavSirebulia metyvelebis sruly<strong>of</strong>asTan da mis paralelur process<br />

warmoadgens. memarjveneobis CamoyalibebaSi, misi azriT, aranakleb<br />

mniSvnelovan rols TamaSobs marjvena xelis prioritetulobiT Seqmnili<br />

marjvenamxrivi garemocva (1,113).<br />

Tanamedrove samecniero fiziologiur da neir<strong>of</strong>siqologiur<br />

literaturaSi gaCnda cnobebi imis Sesaxeb, rom ukanasknel aTwleulSi<br />

dasavlur civilizaciaSi mkveTrad imata tendenciam caciobisaken.<br />

kerZod, TvalSisacemad gaizarda im adamianebis ricxvi, romlebic<br />

manipulaciebisaTvis upiratesad marcxena xels iyeneben. arsebobs<br />

monacemebi, romlis mixedviT, XX saukunis bolos caciebi aSS-is<br />

mosaxleobis 12% warmoadgendnen, maSin roca wina saukuneSi maTi ricxvi<br />

mxolod 2%-s Seadgenda (12).<br />

caciebis raodenoba, Cveulebriv, mcire iyo civilizaciis istoriis<br />

manZilze, amitom dRes maTi ricxvis uecari mateba gansakuTrebul<br />

interess iwvevs.


Cven dagvainteresa, Seicvala Tu ara viTareba am mxriv saqarTveloSi.<br />

amitom, wamyvani xelis dadgenis mizniT, CavatareT gamokvleva Tbilisis I<br />

gimnaziisa da VI gimnaziis 340 I-VI klasel gogonasa da biWze.<br />

caciobisaken tendencias vikvlevdiT wamyvani xelis dadgenis klasikuri<br />

meTodiT (5) da etlingeris koeficientis dadgenis saSualebiT.<br />

m.mayaSvils gaaCnda monacemebi caciebis raodenobis Sesaxeb (aseve<br />

adreuli saskolo asakis bavSvebSi) 1980-1995 wlebisaTvis. amdenad, Cven<br />

SegveZlo 2003 wels Catarebuli kvlevis Sedegebis Sedareba adre<br />

arsebul viTarebasTan.<br />

gamokvlevis Sedegad aRmoCnda, rom, arsebul fonTan SedarebiT,<br />

caciebis raodenoba ar gazrdila (1996 wels maTi ricxvi 10% Seadgenda,<br />

2003 wels _ 9%). magram sagrZnoblad aris momatebuli susti<br />

memarjveneebis anu im bavSvebis raodenoba, romlebTanac mkveTrad ar<br />

aris gamoxatuli marjvena xelis, rogorc wamyvani xelis funqcia. isini<br />

manipulaciebisaTvis xSirad iyeneben marcxena xels. susti memarjveneebis<br />

raodenoba 1996 wlisaTvis 15% Seadgenda, xolo 2003 wels ki 56%-mde<br />

aris gazrdili.<br />

1996 weli 2003 weli<br />

85%<br />

0%<br />

15%<br />

sustad da Zlierad gamoxatuli memarjveneobis procentuli Tanafardoba 6-12<br />

wlis bavSvebSi (Tbilisi)<br />

Zlieri memarjveneebi susti memarjveneebi<br />

riT SeiZleba iyos gamowveuli es viTareba?<br />

cnobilia, rom kidurebis motorikis kontroli xdeba sawinaaRmdego<br />

mxaris hemisferoTi, anu marjvena hemisfero akontrolebs marcxena xel-<br />

fexs, xolo marcxena hemisfero _ marjvena mxaris kidurebs (7; 8; 9; 1; 13;<br />

14). amitom unda vifiqroT, rom marjvena xelis wamyvanobis<br />

gamoxatulebis Sesusteba dakavSirebulia marcxena hemisferos aqtivobis<br />

SesustebasTan da, Sesabamisad, marcxena xeliT Sesrulebul moqmedebaTa<br />

44%<br />

0%<br />

56%


aodenobis mateba dakavSirebulia marcxena hemisferos aqtivobis<br />

matebasTan.<br />

amgvarad, SeiZleba visaubroT Tavis tvinis hemisferoTa funqciuri<br />

asimetriis 1 reorganizaciaze. Cven vecadeT, mogvenaxa Tavis tvinis<br />

hemisferoTa aqtivobis reorganizaciis damatebiTi (garda caciobisken<br />

tendenciis arsebobisa) damamtkicebeli sabuTebi. aseTi sabuTi aRmoCnda<br />

cdis pirebSi, adre arsebul fonTan (1980-1995) SedarebiT, mkveTrad<br />

momatebuli marcxena wamyvani Tvalis Sexvedris sixSire (1996 wels<br />

marcxena wamyvani Tvalis maCvenebeli 13%, 2003 wels _ 38%).<br />

1996 weli 2003 weli<br />

wamyvani Tvalis maCvenebeli 6-12 wlis asakis bavSvebSi (Tbilisi)<br />

marjvena Tvali marcxena Tvali<br />

amgvarad, Cvens mier Catarebulma cdebma aCvena, rom bolo<br />

aTwleulSi saqarTveloSi mkveTrad imata wamyvani xelisa da Tvalis e.w.<br />

marcxenamxrivma pr<strong>of</strong>ilma, rac arsebuli codnidan gamomdinare,<br />

miuTiTebs Tavis tvinis hemisferoTa funqciuri asimetriis<br />

reorganizaciaze. isev arsebuli codnidan gamomdinare, es reorganizacia<br />

unda gamoixatebodes marcxena hemisferos aqtivobis SesustebaSi (normis<br />

farglebSi) da marjvena hemisferos aqtivobis gaZlierebaSi (normis<br />

farglebSi).<br />

87%<br />

0%<br />

13%<br />

Cveni azriT, adreuli saskolo asakis bavSvebSi aseTi<br />

reorganizaciis mizezi unda veZeboT Tavis tvinis hemisferoTa funqciur<br />

asimetriaze kulturuli faqtorebis zemoqmedebaSi. bolo dros mkveTrad<br />

Seicvala bavSvebis inteleqtualuri datvirTvis saxe. kerZod, bavSvebi<br />

1 Tavis tvinis hemisferoTa funqciuri asimetria niSnavs adamianis fsiqikuri procesebis<br />

organizaciaSi Tavis tvinis naxevasferoTa gansxvavebuli aqtiurobiT monawileobas.<br />

62%<br />

0%<br />

38%


TiTqmis aRar kiTxuloben wignebs, masobrivad arian dakavebulebi<br />

kompiuteruli TamaSebiTa da televiziiT filmebis yurebiT. amasTan, is<br />

kompiuteruli TamaSebi, romlebic gansakuTrebiT popularulia<br />

bavSvebSi, agebulia, ZiriTadad, sivrceSi orientaciasa da swraf<br />

reagirebaze. garda amisa, skolaSi ariTmetikuli operaciebis Catarebisas<br />

bavSvebi iyeneben kalkulators.<br />

amgvarad, iqmneba aseTi viTareba: bavSvebis inteleqtualurma<br />

datvirTvam (adre arsebul viTarebasTan SedarebiT) gadainacvla<br />

verbaluridan (wignis kiTxva) vizualur-sivrciTze (kompiuteruli<br />

TamaSebi). amave dros, bavSvebi aRar itvirTaven Tavs e.w. ariTmetikuli<br />

azrovnebiT. verbaluri funqcia da kalkulacia, ZiriTadad, marcxena<br />

hemisferos mier sruldeba, xolo marjvena hemisfero dakavebulia<br />

vizualur-sivrciTi azrovnebiT. maSasadame, bavSvebis inteleqtualuri<br />

datvirTvis stilis Secvlas SeuZlia gaaZlieros marjvena hemisferos<br />

aqtivoba da Seasustos marcxena hemisferos aqtivoba.<br />

Tavis tvinis hemisferoTa funqciuri asimetriis reorganizacia gare<br />

faqtorebis sapasuxod, m.mayaSvilis azriT, aris Tavis tvinis<br />

adaptaciuri meqanizmebis gamovlena, romlebic evoluciis procesSi<br />

uzrunvely<strong>of</strong>en nervuli sistemis moqmedebis adaptirebas cvlad<br />

garemopirobebTan.<br />

amgvarad, savaraudod, adreuli saskolo asakis bavSvebis<br />

inteleqtualuri cxovrebis stili, rogorc erT-erTi kulturuli<br />

faqtori, moqmedebs Tavis tvinis hemisferoTa funqciur asimetriaze da<br />

iwvevs mis reorganizacias.<br />

aseTi daskvnis gakeTebis saSualeba mogvca literaturaSi arsebulma<br />

monacemebmac, romlebic cxady<strong>of</strong>en, rom marjvena da marcxena<br />

naxevarsferos datvirTvis intensivoba pirdapir kavSirSia caciobasa da<br />

sustad da Zlierad gamoxatul memarjveneobasTan. sam tradiciul<br />

kulturaSi, romelTac ar gaaCndaT damwerloba (da, Sesabamisad, maTi<br />

warmomadgenlebis marcxena naxevarsfero naklebad iyo datvirTuli),<br />

individebi ufro ambideqstrobisaken amJRavnebdnen midrekilebas da<br />

maTTan sustad iyo gamoxatuli marjvena xelis dominantoba (11).<br />

disgrafik bavSvebsa da yru studentebze dakvirvebam cxadyo, rom enis<br />

dagvianebuli SeTviseba ganapirobebs wamyvani xelis Camoyalibebas da


ukavSirdeba caciobasa da susti memarjveneobis maRal procents (15; 6).<br />

arsebobs monacemebi, romlebic miuTiTeben metyvelebisa da<br />

memarjveneobis Camoyalibebas Soris pirdapir kavSirze. cnobili gaxda,<br />

rom metyvelebis defeqtis mqone bavSvebSi, janmrTelebTan SedarebiT,<br />

sagrZnoblad maRalia caciebisa da ambideqstrebis raodenoba (3; 4).<br />

u.tanis cdebma aCvena, rom sivrciTi azrovneba dakavSirebulia tvinis<br />

naxevarsferoTa ufro simetriul aqtivobasTan, vidre calmxriv<br />

dominantobasTan, rac, Sesabamisad, gamoixateba wamyvani Tvalis<br />

Camoyalibebaze (17).<br />

zemoT moyvanili magaliTebi mowmoben, rom susti memarjveneobis<br />

Sexvedris maRali sixSire fiqsirdeba iq, sadac marcxena hemisferos<br />

funqciuri datvirTva naklebad intensiuria, anu iseT viTarebaSi,<br />

rogoric vnaxeT Tbilisis adreuli saskolo asakis bavSvebSi. arsebuli<br />

viTarebis axsna, rogorc aRiniSna, vcadeT inteleqtualuri datvirTvis<br />

formis SecvliT da kompiuteruli TamaSebis masobrivi gavrcelebiT,<br />

ramac, Tavis mxriv, marjvena hemisferos datvirTvis intensivoba gazarda.<br />

am varaudis Semowmebis mizniT, gadavwyviteT igive eqsperimenti<br />

Cagvetarebina q.kaspSi, sadac, Cveni azriT, kompiuteruli TamaSebi<br />

naklebad iqneboda gavrcelebuli, magram, molodinis sawinaaRmdegod,<br />

aRmoCnda, rom iq bavSvebi metad Tu ara, iseve aqtiurad arian<br />

dakavebulni kompiuteruli TamaSebiT, rogorc maTi Tbiliseli<br />

Tanatolebi. Sedegic Sesabamisi miviReT: susti memarjveneebi 55%-s<br />

Seadgenen. marcxena wamyvani Tvalis maCvenebeli aseve maRalia (37%).<br />

45%<br />

0%<br />

55%<br />

(I) (II)<br />

I. sustad da Zlierad gamoxatuli memarjveneobis procentuli Tanafardoba<br />

6-12 wlis asakis bavSvebSi (q. kaspi, 2003 w)<br />

II. wamyvani Tvalis maCvenebeli 6-12 wlis asakis bavSvebSi (q. kaspi, 2003 w.)<br />

37%<br />

0%<br />

63%


amgvarad, inteleqtualuri cxovrebis msgavsi tipis mqone bavSvebis<br />

sxvadasxva jgufSi Catarebulma gamokvlevam msgavsi Sedegebi mogvca, rac<br />

kidev erTxel iZleva imis Tqmis saSualebas, rom kulturuli faqtorebi,<br />

romlebic mudmivad axdenen gavlenas adamianze, rogorc ama Tu im<br />

sazogadoebis wevrze, mniSvnelovan gavlenas axdenen aseve adamianis<br />

Tavis tvinis hemisferoTa funqciuri asimetriis gamoxatulebaze.<br />

CvenTvis gansakuTrebiT sainteresoa r.meTiuzis mier gamoTqmuli<br />

mosazreba imis Taobaze, rom sazogadoeba da dro, romelSic xdeba<br />

individis Camoyalibeba, Zlier zemoqmedebas axdens caciobis ricxvis<br />

zrdaze (12). gvinda, xazi gavusvaT im garemoebas, rom kulturuli<br />

faqtorebi, romelTa gavleniT moxda cvlilebebi Tavis tvinis<br />

funqcionirebaSi, globalizaciis procesis Sedegad aris CvenSi<br />

damkvidrebuli. aseve unda aRiniSnos, rom tvini, romelic ganicdis<br />

kulturul gavlenas, TviTonac warmoSobs kulturis gansxvavebul<br />

formas. ase rom, albaT, es garemoebac unda iyos gaTvaliswinebuli<br />

globalizaciis sakiTxze msjelobisas.<br />

bolos gvinda aRvniSnoT, rom Cven ar gamovdivarT am procesis arc<br />

momxreebad da arc mowinaaRmdegeebad, miznad visaxavdiT mxolod<br />

gamogvemJRavnebina, Tu rogori gavlena SeiZleba iqonios kulturulma<br />

faqtorebma Tavis tvinis funqcionirebaze da, Sesabamisad, caciebis<br />

ricxvis zrdaze.<br />

gamoyenebuli gamoyenebuli literatura<br />

literatura<br />

1. mayaSvili m. Tavis tvinis hemisferoTa funqciuri asimetria adamianis sivrciT<br />

orientaciaSi. disertacia biologiur mecnierebaTa doqtoris xarisxis<br />

mosapoveblad. Tb., 1998.<br />

2. Елинек Я. Большой иллюстрированный атлас первобытного человека. Прага, 1985.<br />

3. Катаргина Т.А., Крыжановская И.Л., Петрова М.А. Зрительные вызванные потенциалы и<br />

функциональная асимметрия у детей с разной степенью интеллектуальной недостаточности. М.,<br />

1993, 3, с. 72-76.<br />

4. Пучинская Л.М., Сингурова Т.А. Формирование ЭЭГ и функциональная асимметрия полушарий<br />

у детей 5-7 лет с общим недоразвитием речи. В журнале невропат. психиатрии им. Корсакова. М.,<br />

1993, 3 , с.68-72.<br />

5. Annett M.A. A classification <strong>of</strong> hand preference by assotiation on analisis. British J. Psychol., 61, 303-<br />

321, 1970.<br />

6. Bonvillian J.D., Orlansky M.D., Garland J.B. Handedness patterns in deaf persons. Brain&Cognition.<br />

1(2):141-57, 1982 Apr.


7. Cernacek J. Morphological correlates and heredity in functional asymmetry <strong>of</strong> the cerebral hemispheres.<br />

Bratislavske Lekarske Listy. 90(11):831-4, 1989 Nov.<br />

8. Corballis M.C., Lee K., McManus I.C., Crow T.J. Location <strong>of</strong> The Handedness gene on the X and Y<br />

chromosomes. American J. <strong>of</strong> Medical Genetics. vol.67, no.1, pp.50-52. 1996.<br />

9. Gazzaniga M.S. The bisected brain. Appl. Cent., Bost. N.Y., 1970.<br />

10. Gottfried AW., Bathurst K. Hand preference across time is related to intelligence in young girls, not<br />

boys. Science. 221(4615):1074-6,1983.<br />

11. Marchant L.F., McGrew W.C., Eibl-Eibesfeldt I. Is the human handedness universal? Ethological<br />

analisis from three traditional cultures. Ethology. 1995 vol.101, no.3, pp.239-258.<br />

12. Matthews R.A. A cultured left hand (The gene-culture coevolution theory can explain handedness). New<br />

Scientist, v.156 Oct 25 1997, p.30-31.<br />

13. Mosidze V.M., Mkheidze R.A. Makashvili M.A. Memory, speech, writing and spatial orientation in<br />

patients with iscemic insult to cerebral hemispheres. Intern. J. <strong>of</strong> Memory.,1.1996, 13-24.<br />

14. Mosidze V.M., Mkheidze R.A. Makashvili M.A. Disorders <strong>of</strong> visuo-spatial attention in patients with<br />

unilateral brain damage. BBR., 65, 1994, 121-122.<br />

15. O’Hare AE., Brown JK., Childhood disgraphia. Part 2. A study <strong>of</strong> hand function. Child: Care, Health &<br />

Devlopment. 15(3):151-66, 1989 May-Jun.<br />

16. Provins K.A. Handedness and speech: a critical reappraisal <strong>of</strong> the role <strong>of</strong> genetic and environmental<br />

factors in the cerebral lateralization <strong>of</strong> function. Psychological Review. 104(3):554-71, 1997 Jul.<br />

17. Tan U. The relationship between nonverbal intelligence and Geshwind scores in left-handed subjects.<br />

International J. <strong>of</strong> Neuroscience. 43(3-4):183-7. 1988 Dec.<br />

ivane ivane ivane wereTeli<br />

wereTeli<br />

a.j. a.j. toinbis toinbis `gamowveva<br />

`gamowveva-pasuxis~ `gamowveva<br />

`gamowveva pasuxis~ Teoria Teoria da da saqarTvelos<br />

saqarTvelos<br />

kulturul_istoriuli kulturul_istoriuli ganviTarebis ganviTarebis zogierTi zogierTi problema<br />

problema<br />

Zveli berZnebi samyaros or sferod y<strong>of</strong>dnen: pirveli _ buneba,<br />

romelic adamianis gareSe Seiqmna da arsebobs, meore _ kultura anu<br />

meore buneba, Seqmnili an gardaqmnili adamianis mier.<br />

kultura aris materialuri sagnebis, moqmedebebis, rwmena-<br />

warmodgenebisa da urTierTobebis mTlianoba, romelsac adamiani qmnis<br />

bunebasTan da sxva adamianebTan kavSirSi. igi warmoadgens rTul<br />

eqstrasomatur meqanizms, romelsac adamiani iyenebs gadarCenisa da<br />

arsebobisTvis brZolaSi (14, 42_43).<br />

kultura aris istoriis mier datovebuli naleqi, ambobs klaid<br />

klaqhoni (7, 21). kultura aris sazogadoebis gamocdileba, romelic<br />

Taobidan Taobas gadaecema ara genetikurad, aramed socialuri<br />

memkvidreobis gziT (12, 18). kulturas qmnis sazogadoeba. igi gamoxatavs


mis xasiaTs, mentalitets da iseve, rogorc TiToeuli adamiani<br />

mentalitetiT ganumeorebelia, yoveli kulturac originaluri da<br />

unikaluria.<br />

rodesac laparakia kulturaze, TavisTavad igulisxmeba adamiani da<br />

sazogadoeba, radgan es sami cneba warmoadgens erT ganuy<strong>of</strong>el<br />

mTlianobas. maTi Seqmna urTierTTanadroulia. adamianis, sazogadoebisa<br />

da kulturis daSoreba warmoudgenelia, radgan igi erTarsis sami saxea.<br />

kultura adamianisa da sazogadoebis gareSe da piriqiT, adamiani<br />

sazogadoebisa da kulturis gareSe warmoudgenelia.<br />

kultura SeiZleba SevadaroT miwisZvras, romelsac gaaCnia<br />

epicentri da vrceldeba garkveul teritoriaze. epicentrs warmoadgens<br />

is adgili, sadac kulturis `mamebi~ cxovrobdnen. `mamebi~ arian<br />

primitiul sazogadoebebSi dabadebuli geniosebi, romelTa originaluri<br />

aRmoCenebi da mignebebi vrceldeba sazogadoebis garkveul nawilze.<br />

geniosebi warmoadgenen sazogadoebis elitas. maTgan momdinare talRebs<br />

didi gavlena aqvs xalxTa im nawilze, romelsac a.toinbi<br />

`proletariats~ uwodebs (13), ortega i gaseti ki `masebad~ naTlavs (3).<br />

maT ar SeuZliaT Tavad miagnon da aRmoaCinon, ar gaaCniaT SemoqmedebiTi<br />

unari. isini iReben imas, rasac qmnis SemoqmedebiTi umciresoba. amitom<br />

sazogadoebis originalur mentalitets gansazRvravs geniosTa<br />

aRmoCenebi.<br />

kultura centridanulia, igi centridan miemarTeba da farTovdeba,<br />

sazogadoeba ki centriskenulia, igi centris garSemoa lokalizebuli.<br />

rac ufro did teritoriaze aqvs Zala centridan momdinare talRebs,<br />

miT ufro did sazogadoebas eyreba safuZveli. ama Tu im teritoriaze<br />

SeiZleba warmoiSvas ramdenime kulturuli epicentri, rac iwvevs maTgan<br />

momdinare talRaTa urTierTSejaxebas. es xdeba mizezi xalxTa<br />

konsolidaciisa ama Tu im centris garSemo.<br />

erT sazogadoebaSi gaerTianeba ganpirobebulia adamianTa<br />

qvecnobieri msgavsebiT, anu sazogadoebaSi eqceva `Cveniani~, xolo mis<br />

gareT rCeba `sxva~.<br />

amis simboluri gamoxatva SeiZleba koridis magaliTze.<br />

koridaze, xarsa da adamians Soris orTabrZolaSi, mayurebeli, ra<br />

warmomavlobisac ar unda iyos, adamians gulSematkivrobs. amis mizezi


isaa, rom TiToeuli mayurebeli toreadorsa Tu matadors `Tavisad~<br />

Tvlis. me da xarTan mebrZoli erTni varT, Cven orive adamianebi varT.<br />

misi gamarjveba imitom mixaria, rom misi saxiT gavimarjveT Cven,<br />

`adamianobam~. xaris damarcxeba aris aRiareba adamianis Zlierebisa<br />

samyaroSi.<br />

magram axla vnaxoT, Tu ra situacia iqneba moedanze, sadac ori<br />

sxvadasxva kulturis warmomadgeneli gundi xvdeba erTmaneTs. aviRoT<br />

Tundac ukanaskneli ms<strong>of</strong>lio Cempionati fexburTSi. finalSi erTmaneTs<br />

Sexvda braziliisa da germaniis nakrebi gundebi. mamaCemma, romelic matCs<br />

mxolod garTobis mizniT uyurebda, da ara raime fanaturi ambiciiT,<br />

Tqva, mirCevnia safrangeTma moigos, radgan Tasi CvenTan, evropaSi<br />

darCebao. amis ZiriTadi mizezi iyo is, rom igi germanelebTan, anu<br />

evropelebTan met saerTos poulobs, vidre brazilielebTan. swored es<br />

aris wyalgamy<strong>of</strong>i originaluri kulturebis matarebel sazogadoebaTa<br />

Soris.<br />

erTi kultura absoluturad gansxvavdeba meorisagan, magram mas<br />

saerTo gaaCnia mesamesTan. swored kulturaTa am SedarebiTobis gziT<br />

iqmneba civilizaciebi. civilizacia aris sivrce, romelic moicavs<br />

msgavsi kulturis mqone sazogadoebebs.<br />

kultura adamianis Svilia, civilizacia ki misi SviliSvili,<br />

radgan civilizacias uSualod adamianebi ar qmnian, mas kulturaTa<br />

urTierToba qmnis. Tu kultura warmoadgens adamianTa sazogadoebas,<br />

civilizacia kulturaTa sazogadoebaa. rogorc erT kacs ar SeuZlia<br />

kulturis Seqmna, ise erT kulturas ar SeuZlia civilizaciis Seqmna.<br />

Tumca SeiZleba erTi kultura iqces civilizaciad, magram amas mxolod<br />

sxva kulturebTan urTierTobaSi moaxerxebs im mizeziT, rom igi<br />

Tavisianad ver CaTvlis veravis da gancalkevebuli darCeba (magaliTad,<br />

iaponia da CineTi).<br />

civilizacia aris sivrce, romelic yalibdeba kulturaTa<br />

urTierTobaSi. erT-erTi mniSvnelovani roli kulturaTa<br />

civilizaciebad dajgufebaSi eniWeba konfliqts, rogorc aqtiuri<br />

urTierTobis saxes. igi axdens kulturaTa identifikacias da debs maT<br />

Soris wyalgamy<strong>of</strong>s, anu sazRvars avlebs `Cveniansa~ da `sxvas~ Soris.


konfliqti mizez-Sedegobrivia. misi mizezi xdeba sazogadoebis<br />

gansxvavebul mizanTa urTierTSejaxeba, xolo konfliqtis Sedegia<br />

sazogadoebis mowesrigeba, radgan konfliqtis Sedegi gansazRvravs<br />

sazogadoebis momaval cxovrebas.<br />

sanam uSualod Temis ganxilvaze gadavidodeT, msurs, oriod<br />

sityviT a.j.toinbis `gamowveva-pasuxis~ Teoriaze visaubro.<br />

toinbi cdilobs, ipovos Zala, romelic dadebiTi faqtoris rols<br />

asrulebs sazogadoebis warmoSoba-ganviTarebis gzaze. am Zalas, misi<br />

azriT, warmoadgens `gamowveva~, romelic momdinareobs bunebrivi da<br />

adamianuri garemodan.<br />

bunebriv `gamowvevad~ SeiZleba warmovidginoT mdinaris delta,<br />

mTa, tye, miwis gamoSroba da sxva. adamianuri garemos gamowvevad igi<br />

Tvlis dapyrobas, dartymas, zewolas.<br />

a.toinbis azriT, `gamowveva~ unda iyos mkacri da mudmivi. amasTan<br />

erTad, mas Tan unda axldes Semamsubuqebeli garemoeba, raTa<br />

sazogadoeba moeqces ganviTarebis `oqros SualedSi~.<br />

teritoriis mimarT, romelsac ar gaaCnia aranairi mimzidveloba,<br />

saxelmwifoTa, xalxTa, erTobaTa interesi dundeba, xolo teritoriiT<br />

daintereseba mas ayenebs mkacri adamianuri garemos `gamowvevaTa~ winaSe,<br />

rac xdeba ZiriTadi stimuli aq sazogadoebis arsebobisa. xSirad es<br />

teritoria xdeba ganuwyveteli zewolis adgili. aseT teritoriebs<br />

toinbi uwodebs `forpostebs~ da maT ganixilavs im teritoriasTan<br />

mimarTebaSi, romelic amave sazogadoebas ekuTvnis, magram zewolis<br />

ararsebobis gamo ganixileba rogorc `zurgi~.<br />

rogorc davinaxeT, sazogadoebis warmoSobisaTvis aucilebelia,<br />

arsebobdes `gamowveva~, igi iyos mkacri, mudmivi da eqceodes<br />

ganviTarebis `oqros SualedSi~.<br />

sainteresoa, Tu rogor miesadageba gamowveva_pasuxis Teoria<br />

qarTuli sazogadoebis Camoyalibebisa da ganviTarebis istorias; ram<br />

ganapiroba dRevandeli saqarTvelos teritoriaze sazogadoebis<br />

Camoyalibeba.<br />

mouxda.<br />

pirvel rigSi, aRsaniSnavia garemocva, sadac mas arsebobis dawyeba


odesac civilizebuli ms<strong>of</strong>lios sazRvrebi gafarTovda da man<br />

kavkasions miaRwia, saqarTvelo moeqca Zlier saxelmwifoTa garemocvaSi.<br />

teritorias, sadac qarTul sazogadoebas Caeyara safuZveli, odiTganve<br />

gaaCnda interesis aRZvris stimuli. misi geografiuli mdebareoba<br />

bevrisTvis iyo oqros sawmisi.<br />

ZiriTadi stimuli qarTuli sazogadoebis CamoyalibebisaTvis iyo<br />

is bunebrivi pirobebi, romlebic aq arsebobda, resursebi, simdidre da<br />

misi mdebareoba dasavleTsa da aRmosavleTs Soris. swored aman daayena<br />

saqarTvelo adamianuri garemos mkacr gamowvevaTa winaSe, rac<br />

TavisTavad gaxda am teritoriaze arsebuli tomebisa Tu mosaxleobis<br />

erT sazogadoebad Camoyalibebis stimuli, e.i. mizezi qarTuli<br />

sazogadoebis arsebobisa unda veZeboT dainteresebaSi, romelic<br />

gamoixata mis garSemo my<strong>of</strong>i saxelmwifoebis mxriv, radgan swored am<br />

dainteresebam misca stimuli qarTul sazogadoebas, raTa mosulTa<br />

winaaRmdeg brZolaSi maqsimalurad gamoeyenebina bunebrivi pirobebi da<br />

simdidre.<br />

toinbis azriT, gamowveva aris stimuli, magram sainteresoa erTi<br />

ram: TviTon gamowvevasac SeiZleba gaaCndes stimuli, magaliTad,<br />

saqarTvelos bunebrivi pirobebi gaxda stimuli im gamowvevaTa<br />

arsebobisa, romlis winaSec dadga qarTveloba da romelic TviTon iqca<br />

sazogadoebis Camoyalibebis stimulad. qarTul istoriul sinamdvileSi<br />

metad didi mniSvneloba aqvs, Tu ra stimuli aqvs safuZvlad gamowvevas.<br />

amis gasagebad saWiroa, istorias gadavxedoT.<br />

daviwyoT imiT, rom toinbis aqvs aseTi cneba _ istoriuli kvlevis<br />

inteligibeluri, anu gonebiT wvdomadi areali (13, 19_36). Tu Cven gvinda,<br />

gavigoT qarTuli sazogadoebis warmoSoba-ganviTarebis mizezebi, unda<br />

gadavxedoT, rogorc zemoT aRvniSneT, garemocvas, romelSic mouxda mas<br />

arseboba.<br />

pirvel inteligibelur arealad, romelSic qarTvel tomebs mouxda<br />

cxovreba, unda CaiTvalos mtkvar-araqsis, TrialeTisa da kolxuri<br />

kulturebi. isini ar warmoadgenen erTi tomis kulturebs, aramed<br />

sxvadasxva tomTa kulturuli erTobebia (8). es erTobebi centridanulia,<br />

masSi Semavali yvela tomis Tu xalxis cxovrebaze did gavlenas axdens<br />

centridan momdinare kulturuli talRebi. centrebi cvalebadia: jer


iyo mtkvar-araqsis midamoebSi, Semdeg TrialeTSi gadainacvla da<br />

Semdgom _ kolxeTSi. aq Cven ver vxedavT erT da Zlier sazogadoebas,<br />

romelic centriskenulia da erTi centris garSemoa lokalizebuli.<br />

swored amitom, miuxedavad mravalsaukunovani urTierTobebisa, am<br />

teritoriaze Camoyalibda ara erTi saxelmwifoebrivi gaerTianeba,<br />

aramed ramdenime, moxda sazogadoebaTa lokalizeba.<br />

vfiqrob, swored aqaa saZiebeli qarTuli kulturis saTaveebi,<br />

radgan am kulturul urTierTobaTa daSlis Semdeg Cndeba mravali<br />

gansxvavebuli kulturis sazogadoeba, tomi, romelTa Sorisac<br />

mimdinareobs aqtiuri urTierToba _ konfliqtebi. swored am<br />

konfliqtebSi uSualo monawileobiT moxda qarTuli saxelmwifoebrivi<br />

gaerTianebebis Camoyalibeba diaoxisa da kolxas saxiT.<br />

maSindeli viTareba am teritoriaze qaosuria. qarTveli tomebis<br />

gverdiT Cndeba xurituli tomebis mier Camoyalibebuli miTanis samefo,<br />

romelSic, advili SesaZlebelia, moeqca qarTvel tomTa garkveuli<br />

nawili. aqve Cndeba xeTebisa da asureTis samefoebi, mogvianebiT ki<br />

miTanis samefos adgilze aRmocenda urartu. am samefoebs ganuwyveteli<br />

konfliqtebi hqondaT rogorc erTmaneTTan, aseve qarTvelur tomebTanac.<br />

SemdgomSi miTanis, xeTebisa da urartus samefoebi ganadgurda, ramac<br />

ganapiroba aq mcxovreb xalxTa asimilacia qarTul tomebSi. amas daemata<br />

isic, rom qarTul tomebs gaumezoblda am samefoTa gamanadgurebeli<br />

axali tomebi, romelTa didi nawili dasavleTidan iyo Semosuli. didi<br />

mniSvneloba eniWeba frigiis samefos Seqmnas, romelSic garkveuli roli<br />

iTamaSes qarTulma tomebma _ muSqebma da qaSqebma. Semdeg frigiac<br />

daiSala. muSqebi da qaSqebi CrdiloeTisken gadasaxldnen da didi<br />

gavlena moaxdines qarTuli kulturis formirebaze (4, 346_378).<br />

Tavisuflad SeiZleba qarTuli kulturis miCneva ZvelaRmosavluri,<br />

mcireaziuli civilizaciis Svilad. is saxelmwifoebi, romlebic am<br />

teritoriaze arsebobda, ganadgurda. mxolod qarTveluri tomebi<br />

gadarCnen da swored es tomebi unda CaiTvalos maTi kulturuli<br />

tradiciebis gamgrZeleblad, radgan qarTuli mentalitetis Camoyalibeba<br />

mimdinareobs swored am `did sazogadoebaSi~. am civilizaciaSi<br />

arsebobis xana SeiZleba CaiTvalos qarTuli mentalitetis “bavSvobis


xanad”. igi zrdasrul periods aRwevs maSin, roca saxelmwifo religiad<br />

qristianoba cxaddeba.<br />

qristianobis saxelmwifo religiad gamocxadeba mTlianad<br />

gansazRvrulia qarTuli kulturis dasavluri orientaciiT. amis erT-<br />

erTi mizezi iyo is, rom saqarTvelo yovelTvis cdilobda, mokavSired<br />

moeZebna saxelmwifo, romelic dainteresebuli iyo misi teritoriiT,<br />

magram didi pretenziis gamocxadebis saSualeba ar hqonda, radgan mas<br />

xels uSlida am teritoriis romelime uSualo didi mezobeli. ase iyo<br />

romisa da iranis urTierTobisas, rodesac qarTvelebma airCies romTan<br />

kavSiri, risi gvirgvinic qristianobis saxelmwifo religiad gamocxadeba<br />

gaxda.<br />

magram, iqneb, dasavleTisaken orientacia qvecnobieris,<br />

mentalitetis bralic iyos. dabejiTebiT ver vityviT, magram SesaZloa,<br />

frigiis daSlis Semdeg CrdiloeTSi gadmosaxlebuli qaSqebisa da<br />

muSqebis tomebi, romelTac didi roli iTamaSes qarTuli kulturis<br />

formirebaSi, Tavisi mentalitetiT ufro dasavleTelebi iyvnen, vidre<br />

aRmosavleTelebi. frigiidan Semosulma tomebma qarTul mentalitetSi<br />

daleqes is, ramac ganapiroba qarTuli kulturis dasavluri orientacia.<br />

am mosazrebis dasturad mimaCnia is, rom rogorc ki odnavi saSualeba<br />

Cndeba, saqarTvelo cdilobs urTierToba daamyaros dasavleTTan. ase<br />

moxda romi-iranis, iran-bizantiis urTierTobis dros da, sabolood, aman<br />

ganapiroba ruseTTan dakavSirebac.<br />

ra Tqma unda, yvelanairi urTierToba ganapirobebs kulturis<br />

reformacias. magram rac Seexeba kulturis ganviTareba-aRmavlobas, es<br />

xdeba im SemTxvevaSi, roca saqarTvelo garkveul rols TamaSobs sxva<br />

sazogadoebaTa konfliqtSi, magram ar warmoadgens maTi brZolebis<br />

uSualo arenas.<br />

ase iyo, magaliTad, romsa da parTias Soris konfliqtis dros,<br />

rodesac brZolis vels somxeTi warmoadgenda. saqarTvelos, rogorc<br />

uSualo mezobels, didi mniSvneloba eniWeboda im mxriv, Tu vis mxares<br />

daiWerda is am brZolaSi. amis gamo, vercerTi maTgani ver axdenda<br />

zewolas qarTlze. qarTli, jer rogorc romis momxre, xolo Semdeg<br />

sruliad damoukideblad ibrZvis somxeTSi batonobisTvis.


istoriulad kavkasia xSirad iyo ori an ramdenime saxelmwifos<br />

urTierTSoris brZolis asparezi. xSir SemTxvevaSi brZolis vels<br />

swored saqarTvelo warmoadgenda, rac iwvevda xan erTi, xan meore<br />

saxelmwifos uRelqveS y<strong>of</strong>nas.<br />

rogorc vxedavT, a.toinbis Teoriis mixedviT, arsebobs ramdenime<br />

situacia, romelSic SesaZlebelia sazogadoebis ganviTareba. axla<br />

vnaxoT, ra momentebi moqmedebs erTiani saqarTvelos Camoyalibebis<br />

periodSi.<br />

rogorc viciT, arsebobda ori damoukidebeli samefo: dasavleTiT<br />

_ egrisi, aRmosavleTiT _ qarTli. maTi erT sazogadoebad Camoyalibebis<br />

mTavar stimulad iqca arabTagan momdinare mkacri gamowveva. arabebma<br />

daipyres qarTli, maT forpostad Semdeg iqca Tbilisis saamiro. egrisi<br />

da saamiros gareT darCenili teritoriebi ganixileba rogorc `zurgi~.<br />

saqarTvelo daiSala samefo-samTavroebad, romlebic aqtiurad ibrZvian<br />

dampyrobelTa winaaRmdeg. `zurgi~ Zalas ikrebs. saqarTvelos daSla<br />

aris dasawyisi arabTa winaaRmdeg mimarTuli brZolisa. `zurgis~<br />

gaZlierebam nel-nela Seaviwrova arabTa forposti. mkacr gamowvevaze<br />

gacemuli adekvaturi pasuxi gaxda ara marto gamarjvebis mizezi, aramed<br />

man daaCqara qarTuli saxelmwifoebis erT sazogadoebad Camoyalibeba,<br />

qarTveli eTnosis erad qceva.<br />

gacilebiT ufro Znelia brZola, rodesac esa Tu is sazogadoeba<br />

iqceva erTi saxelmwifos erT mTlian forpostad. Turq-selCukTa uRlis<br />

moSoreba saqarTvelom ver SeZlo manam, sanam ar daiwyo jvarosnuli<br />

omebi da areuloba Turq-selCukTa saxelmwifoSi. am Semamsubuqebelma<br />

garemoebam da gamowvevis simkacrem saqarTvelo gaxada axlo<br />

aRmosavleTis uZlieresi qveyana.<br />

erT faqtze minda yuradRebis gamaxvileba. arabebis zewolam<br />

ganapiroba saqarTvelos daSla. Tu es daSla gaxda sazogadoebis<br />

ganviTarebis safuZveli, ratom monRolTa zewoliT daSla ar gaxda<br />

analogiuri procesis dasawyisi?<br />

daviwyoT imiT, rom qarTulma sazogadoebam Camoyalibebis TiTqmis<br />

erTi da igive etapi ramdenjerme ganvlo. pirveli etapi iwyeba uxsovari<br />

droidan da mTavrdeba kolxasa da diaoxis CamoyalibebiT. meore etapi<br />

moicavs periods maTi ganadgurebis Semdgom, qarTlisa da egrisis


Camoyalibebidan vidre laSa-giorgis CaTvliT. wyalgamy<strong>of</strong>ad am<br />

periodebs Soris SeiZleba miviCnioT jer urartul, Semdeg kimerielebisa<br />

da sxva momTabare tomTa Semosvla, radgan es periodi aris ara<br />

sazogadoebis ganviTarebis, an Tundac arsebulis SenarCunebis, aramed<br />

misi dakninebis istoria.<br />

igive SeiZleba iTqvas monRolTa Semosvlaze. es periodic<br />

wyalgamy<strong>of</strong>ia, radgan isic sazogadoebis dakninebis istoriaa.<br />

monRolebidan momdinare gamowveva, ramac ganapiroba erTiani<br />

sazogadoebis daSla, aris safuZveli axali etapis dasawyisisa, romelic<br />

Tanamedroveobamde modis. monRolebisgan wamosul mkacr gamowvevas,<br />

romelic Semdgom sxva saxelmwifoebma ganagrZes, mTeli xuTi saukunis<br />

manZilze ar gamouCnda Semamsubuqebeli garemoeba. swored amitom,<br />

ruseTTan saqarTvelos urTierToba am erTiani ciklis gagrZelebad<br />

mimaCnia, radgan 1783 wlis traqtati am gamowvevaze pasuxis gacemis<br />

mcdeloba iyo.<br />

marTalia, saqarTvelom gaerTianeba ruseTis zewolis qveS<br />

moaxerxa, magram amiT pirveli etapis gamowvevaze man ase Tu ise pasuxi<br />

gasca. amis Semdgom iwyeba ruseTidan momdinare gamowvevaze pasuxis<br />

Zieba, raTa saqarTvelom miaRwios daniSnulebamde, anu geografiuli<br />

mdebareoba, romlis baton_patronadac ruseTi mogvevlina, kvlav<br />

qarTuli sazogadoebis ganviTarebis saqmes moxmardes.<br />

am brZolis miuxedavad saqarTvelom ori saukune ver igema<br />

Tavisufleba, radgan gamowvevas aranairi Semamsubuqebeli garemoeba ar<br />

axlda. kompensaciis mizezi Seiqmna dasavleTis gamoCena amierkavkasiisa<br />

da, saerTod, aRmosavleTSi.<br />

gamoyenebuli gamoyenebuli literatura<br />

literatura<br />

literatura<br />

1. kodua e. sociologia. Tb., 1998.<br />

2. naTaZe g. saqarTvelos istoriis mokle sociologiuri mimoxilva. I. Tb., 1937.<br />

3. ortega i gaseti x. masebis amboxi. Tb., 1993.<br />

4. saqarTvelos istoriis narkvevebi. I. Tb., 1970, II, Tb.,1973.<br />

5. fukuiama f. istoriis dasasruli da ukanaskneli adamiani. Tb., 1998.<br />

6. SCepanski i. sociologiis elementaruli cnebebi. Tb., 1997.<br />

7. Ciqovani n. kulturologia: formirebadi disciplinis zogierTi problema. Tb., 1998.<br />

8. jafariZe o. saqarTvelos arqeologia. Tb., 1991.<br />

9. hanTingtoni s. civilizaciaTa Sejaxeba? Tb., 1997.<br />

10. Политология. Под ред. Б.И.Краснова. М., 1995.<br />

11. Случевская И.В. О межцивилизационном взаимодействии. Механизмы культурообразования в<br />

Латинской Америке. – Культурология XX век. Дайджест. 1. М., 1998, с.15-30.


12. Тайлор Э.Б. Первобытная культура. М., 1989.<br />

13. Тойнби А.Дж. Постижение истории. М., 1996.<br />

14. Уайт Л.А. Понятие культуры. – В кн.: Антология исследований культуры, т.1. Интерпретации<br />

культуры. СПб., 1999, с.17-48.<br />

irakli irakli CxaiZe<br />

CxaiZe<br />

adamiani adamiani "simboloTa "simboloTa badis" badis" tyveobaSi<br />

tyveobaSi<br />

pirvely<strong>of</strong>il adamians enis meSveobiT SeeZlo gamoexata da xmis<br />

miwvdenis manZilze gadaeca Tavisi azrebi. saxviTi xelovnebisa da<br />

damwerlobis warmoSobasTan erTad adamianis SesaZleblobebi am mxriv<br />

mniSvnelovnad gafarTovda. satransporto saSualebaTa ganviTarebam,<br />

wignis beWdvam es unari kidev ufro gazarda, XX saukuneSi ki -<br />

telegrafis, telefonis, radios, televiziisa da sxva sainformacio<br />

saSualebaTa meSveobiT is, faqtobrivad, usazRvro gaxda.<br />

Tanamedrove kulturologiaSi erT-erTi yvelaze axalgazrda da<br />

gavleniania simboluri skola, romlis Camoyalibeba zemoT naxsenebma<br />

masobrivi informaciis saSualebaTa mZlavrma ganviTarebam ganapiroba.<br />

adamians gars artyia ara realuri, aramed xelovnuri, simboluri<br />

samyaro.<br />

simboluri azrovnebis, rogorc adamianisTvis damaxasiaTebeli erT-<br />

erTi umTavresi niSnis Sesaxeb mecnierebs sxvadasxva mosazreba aqvT. maT<br />

Soris yuradsaRebia amerikuli kulturanTropologiis TvalsaCino<br />

warmomadgenlis lesli uaitis gansazRvreba: "kultura warmoadgens<br />

saganTa da movlenaTa klass, damokidebuls mxolod adamianisaTvis<br />

damaxasiaTebel unarze _ simboluri mniSvneloba mianiWos azrebs,<br />

moqmedebebs, sagnebs, anu moaxdinos maTi simbolizacia da aRiqvas am<br />

simboloTa mniSvneloba" (3, 93). aseT sagnebsa da movlenebs igi<br />

simbolatebs uwodebs. simbolatebia ideebi, rwmena-warmodgenebi,<br />

urTierTobani, ena, Sromis iaraRi, nivTebi da a.S. uaitis gansazRvrebaSi<br />

mniSvnelovania agreTve is, rom simbolatebis ganxilva SesaZlebelia<br />

mxolod eqstrasomatur konteqstSi, radgan simbolatTa somatur<br />

konteqstSi ganxilva scildeba kulturologiis sazRvrebs da<br />

fsiqologiis kompetenciaSi Sedis. aqve, Tavad uaitis mosazrebidan<br />

gamomdinare, ganvmartoT termini “simbolo”. simbolo (an simboloebi)<br />

aris saganTa da movlenaTa klasis mxolod adamianis gonebisaTvis


wvdomadi fenomeni. am terminis qveS ar igulisxmeba pirdapiri miniSneba<br />

detalze. a<br />

ra Tqma unda, am ganmartebas ara aqvs universalurobis pretenzia.<br />

warmodgenil naSromSi daveyrdnobiT gamoCenil germanel filos<strong>of</strong>oss,<br />

simboluri skolis udides warmomadgenels ernst kasirers da<br />

simboloTa badis ganmartebisaTvis amovalT miseuli koncefciidan.<br />

gamoCenili germaneli idealisti filos<strong>of</strong>osi ernst kasireri<br />

daibada 1874 wels germaniaSi. gardaicvala 1945 wels niu-iorkSi. igi iyo<br />

neokantianelTa marburgis filos<strong>of</strong>iuri skolis warmomadgeneli,<br />

hamburgis universitetis pr<strong>of</strong>esori da Semdeg reqtori. 1933 wels<br />

kasireri tovebs germanias da midis emigraciaSi, moRvaweobas ganagrZobs<br />

oqsfordis, geteborgisa da ufsalis, xolo 1941 wlidan _ ielisa da<br />

kolumbiis universitetebSi.<br />

e.kasireris erT-erTi umniSvnelovanesi naSromia "ra aris adamiani?".<br />

magram, sanam uSualod wignis ganxilvaze gadavidodeT, romlis avtori<br />

neokantianelad aris miCneuli, upriania gavixsenoT Tavad kantis<br />

mosazrebebi adamianis arsis Sesaxeb.<br />

1793 wels kanti werda k.f.Stoidlins, rom mis mier SemuSavebuli<br />

gegma, wminda filos<strong>of</strong>iis damuSavebisa, gaiSala oTxi amocanis saxiT: 1.<br />

ra SemiZlia vicode? 2. ra unda vqna? 3. ras unda vimedovnebde? 4. ra aris<br />

adamiani? (1, 6). pirvel sakiTxs pasuxobs metafizika, meores _ morali,<br />

mesames _ religia, meoTxes _ anTropologia. amis Semdeg kanti wers:<br />

"arsebiTad, SeiZleba es samive migveTvala anTropologiisadmi, radgan<br />

pirveli sami kiTxva miekuTvneba ukanasknels’’.<br />

rogor gavigoT es? ra anTropologiazea aq laparaki da ra aris<br />

misi amocana? kanti gvixsnis: anTropologia aris adamianTmcodneoba,<br />

romelic iy<strong>of</strong>a or disciplinad. pirveli aris fiziologiuri, xolo<br />

meore _ pragmatistuli. pirveli ikvlevs, Tu ra Seqmna bunebam imiT, rom<br />

Seqmna adamiani, xolo pragmatistuli anTropologia ki miznad isaxavs<br />

imis garkvevas, Tu ras qmnis adamiani Tavisi Tavisufali moqmedebiT.<br />

anTropologia, fiziologiurica da pragmatistulic, kantis azriT, ar<br />

Sedis filos<strong>of</strong>iis SemadgenlobaSi. codna, romelsac anTropologia<br />

gvawvdis, exeba empiriul sinamdviles, xolo filos<strong>of</strong>ia da, saxeldobr,<br />

kantis filos<strong>of</strong>ia aris ara empiriuli, aramed transcendenturi, anu


exeba ara sagnebs, aramed saganSemecnebis saxeobebs. amrigad, kantis<br />

azriT, anTropologia ver moTavsdeboda filos<strong>of</strong>iis farglebSi.<br />

yovelive aqedan gamomdinare, man upasuxod datova kiTxva _ ra aris<br />

adamiani? _ radgan masze pasuxis gacema, misive mosazrebiT, filos<strong>of</strong>iis<br />

kompetenciaSi ar Sedioda.<br />

am kiTxvaze pasuxis gacema scada da es sakmaod originalurad<br />

moaxerxa ernst kasirerma zemoxsenebul naSromSi. man adamianis arsis<br />

gansazRvrisas udidesi mniSvneloba mianiWa simbolur azrovnebas an<br />

simbolur bades, rogorc es naSromis saTaurSia moxseniebuli. "adamiani,<br />

_ ambobs kasireri, _ aRar cxovrobs mxolod bunebriv samyaroSi, igi<br />

simboluri samyaros mkvidria. ena, miTosi, xelovneba da religia am<br />

samyaros nawilebia. isini Zafebia, riTac iqsoveba simboluri bade,<br />

adamianuri gamocdilebis mravalkvanZovani xaliCa".<br />

aRsaniSnavia is faqti, rom kiTxva _ ra aris adamiani? _ wmindad<br />

dasavluri sazogadoebisTvis damaxasiaTebeli movlenaa. am kiTxvis arsi<br />

isaa, rom adamiani sakuTar Tavs gverdidan uyurebs da sakuTari Tavidan<br />

gamosvliT cdilobs daadginos adamianis arsi da mniSvneloba.<br />

savaraudoa, rom aRmosavluri sazogadoebis warmomadgeneli am SekiTxvas<br />

Semdegnairad dasvamda: vin var me, radgan aRmosavlurobis ZiriTadi<br />

principi sazogadoebis sakuTari Tavidan gansazRvraa.<br />

axla ki gadavideT simbolurobis principis uSualod<br />

kasireriseuli interpretaciis ganxilvaze da simboluri azrovnebis<br />

mniSvnelobaze adamianis arsSi.<br />

biolog iohanes fon iqskiulis mosazrebiT dauSvebelia imis Tqma,<br />

rom arsebobs absoluturi realoba, romelic erTgvaria yvela cocxali<br />

organizmisaTvis. sinamdvile ar aris erTaderTi da homogenuri movlena.<br />

igi usazRvrod mravalferovania da imdenive gegma da wyobileba aqvs,<br />

ramdeni saxeobis cocxali organizmic arsebobs. yoveli organizmi, TviT<br />

umdablesic ki, mTlianad aris Camjdari Tavis garemoSi. agebulebis<br />

mixedviT mas moepoveba aRqmisa da reaqciis garkveuli bade _<br />

receptoruli da efeqtoruli sistemebi, romelTa erTiani qmedebis<br />

gareSe cocxali organizmi ver SeZlebda sicocxlis SenarCunebas.<br />

rasakvirvelia, adamianuri samyaro ar warmoadgens gamonakliss am<br />

biologiur wesebSi, magram mas aqvs erTi axali Tviseba, romelic


adamianuri arsebobis gansakuTrebul niSan-Tvisebad gvevlineba.<br />

receptorul da efeqtorul sistemebs Soris adamianTan vxvdebiT<br />

samyarosTan damakavSirebel mesame rgols, romelsac, kasireris azriT,<br />

simboluri sistema anu simboluri bade SeiZleba vuwodoT. es axali<br />

monapovari mTlianad gardaqmnis adamianis arsebobas. adamiani cxovrobs<br />

ara ufro vrcel sinamdvileSi, vidre cxoveli, aramed igi realobis<br />

axali ganzomilebis binadaria. gansxvaveba gaRizianebaze adamianisa da<br />

cxovelis pasuxebs Soris TvalsaCinoa. adamianis pasuxs amuxruWebs<br />

azrovnebis neli da rTuli procesi, romelsac zemoTnaxsenebi bade<br />

ganapirobebs.<br />

marTalia, kasireri neokantianelia, magram am SemTxvevaSi igi<br />

ewinaaRmdegeba kants da adamianis arsis problemis gadawyvetas<br />

filos<strong>of</strong>ias andobs. mecnieri yovelives Zalian kargad arTmevs Tavs da<br />

Tavis simarTles empiriuli masaliTac asabuTebs, romlis motanac, Temis<br />

Teoriuli xasaiTidan gamomdinare, mizanSeuwonelia.<br />

epiqtetes sityvebia: "ara sagnebi aSfoTeben adamians, aramed _<br />

sakuTari Sexedulebebi sagnebze" (1, 58). aqedan gamomdinare,<br />

"Sexedulebebi sagnebze" jer kidev antikuri epoqis avtorebis gansjisa<br />

da fiqris sagans warmoadgenda. sainteresoa platonis mosazrebebi. man<br />

Tavisi maswavleblis, sokrates msgavsad, miznad daisaxa bunebis<br />

filos<strong>of</strong>iuri gaazreba. platonis azriT, adamianobis umaRlesi<br />

gamovlineba aris filos<strong>of</strong>iuri azrovneba; misi TqmiT, filos<strong>of</strong>ia<br />

aZlierebs sulis gonier nawils, romlis saSualebiTac Cven veuflebiT<br />

Cvens vnebebs, Cvens mgrZnobelobas da miT uzrunvelvy<strong>of</strong>T bednierebasa<br />

da saTnoebas (5, XXXII). platoni ambobda, rom mxolod filos<strong>of</strong>iurad<br />

moazrovne adamianebs ZaluZT Caswvdnen sagnebis zogad cnebas da<br />

aRmoaCinon maTi faruli azriseuli Sinaarsi.<br />

Tu saganTa da movlenaTa "zogad cnebebs" jaWvis saxiT SevaerTebT,<br />

SeiZleba gavavloT paraleli simbolur badesTan. umTavresi gansxvaveba<br />

is iqneba, rom zogadi aRqmis unars platoni mxolod filos<strong>of</strong>iurad<br />

moazrovne adamianTa unarad miiCnevs, magram antikuri avtorisgan da,<br />

miT umetes, platonisagan es ar unda gagvikvirdes.<br />

rogorc vxedavT, simbolurobis sakiTxebis msgavsi problemebi<br />

saTaves jer kidev antikur epoqaSi iRebs.


XVIII saukuneSi moRvawe germaneli filos<strong>of</strong>osi a.baumgarteni,<br />

romelmac esTetikas, rogorc damoukidebel samecniero disciplinas<br />

daudo saTave, adamianisaTvis damaxasiaTebel erT-erT umTavres niSans _<br />

cnobierebas _ sam nawilad hy<strong>of</strong>s. misi azriT,<br />

igi Sedgeba nebis, grZnobisa da azrovnebisagan. swored am<br />

ukanasknel nawils pirobiTad SeiZleba vuwodoT simboluri bade da<br />

baumgartensa da kasirers Sorisac movnaxoT garkveuli msgavseba.<br />

pirvely<strong>of</strong>ili adamiani uaRresad gamWvirvale simboluri badiT<br />

iyo SemosazRvruli. kacobriobis da, Sesabamisad, adamianis ganviTarebis<br />

Sedegad, es bade ufro da ufro mkvrivi da gaumWvirvale xdeboda.<br />

rogorc aRvniSneT, kasireri Tvlida, rom adamiani ar cxovrobs mxolod<br />

bunebriv samyaroSi. Tumca igi, garkveulwilad, mainc aris realuri<br />

samyaros mkvidri. germaneli mecnieri XX saukunis pirvel naxevarSi<br />

moRvaweobda da, bunebrivia, ar icnobda Tanamedrove teqnikuri progresis<br />

miRwevebs. Cven XXI saukunis adamianebi varT. aris ki es yovelive kargis<br />

momtani, xom ar iqneba mizanSewonili, gavixsenoT osvald Spengleri da<br />

misi "evropis daisi"?<br />

"civilizacis niSania imperializmi, pirovnebis gaufasureba da<br />

masaSi gaTqvefa, _ gveubneba Spengleri, _ adamiani kargavs Rirebulebas<br />

da ZiriTadi faseuloba fuli xdeba, adamianis adgils ikavebs da mas<br />

TandaTan imorCilebs manqana, rac bolos uRebs yovelgvar<br />

Tavisuflebas" (3, 127). "civilizaciebi warmoadgenen yvelaze xelovnur da<br />

yvelaze ukidures mdgomareobas, romlis Seqmnis unari sazogadoebis<br />

ufro maRal tips gaaCnia. esaa aRsasruli, romelic mosdevs<br />

Camoyalibebas, rogorc sikvdili sicocxles, gaqvaveba _ ganviTarebas" (3,<br />

126). xom ar miaRwia simbolurma badem gamkvrivebisa da gaumWvirvalobis<br />

piks? xom ar SeiZleba, igi davukavSiroT Spengleriseuli "civilizaciis"<br />

cnebas? pirvely<strong>of</strong>ili adamiani uaRresad gamWvirvale simboluri badiT<br />

iyo SemosazRvruli. kacobriobis da, Sesabamisad, adamianis ganviTarebis<br />

Sedegad, es bade ufro da ufro mkvrivi da gaumWvirvale xdeboda xom ar<br />

miaRwia simbolurma badem gamkvrivebisa da gaumWvirvalobis piks? xom ar<br />

SeiZleba, igi davukavSiroT Spengleriseuli "civilizaciis" cnebas?<br />

xom ar miaRwia simbolurma badem gamkvrivebisa da gaumWvirvalobis<br />

piks? xom ar SeiZleba, igi davukavSiroT Spengleriseuli "civilizaciis"


cnebas? aris ki dadebiTi adamianis sulieri kulturisaTvis bunebasTan<br />

kavSiris sruli gawyveta? am etapze mxolod sakiTxis dasmiT<br />

SemovifarglebiT da amjerad misi ganxilvisagan Tavs SevikavebT.<br />

gamoyenebuli gamoyenebuli gamoyenebuli literatura<br />

literatura<br />

1. kasireri e. ra aris adamiani? Tb., 1983.<br />

2. Уайт Л. Наука о культуре. – В кн.: Антология исследований культуры. Т.1. СПб., 1997.<br />

3. kulturologia(kulturis istoria da Teoria). I naw. Tb., 2001.<br />

4. Культурология XX век. Энциклопедия. Том II. СПб., 1997.<br />

5. aristotele. poetika. Tb., 1944.<br />

SoTa SoTa xinCagaSvili<br />

xinCagaSvili<br />

religiis religiis religiis faqtori faqtori kavkasiis kavkasiis konfliqtebSi<br />

konfliqtebSi<br />

(1990 (1990-iani (1990 (1990 iani wlebi wlebi) wlebi<br />

Cemi mizania, ganvixilo 90-iani wlebis kavkasiuri eTnokonfliqtebis<br />

religiuri safuZvlebis da faqtorebis garkveuli aspeqtebi, ZiriTadad,<br />

qristianobasa da islamTan mimarTebaSi.<br />

religia yovelTvis gvevlineba, rogorc kulturis erT-erTi<br />

Semadgeneli nawili, misi saxis erT-erTi Camomyalibebeli da<br />

ganmsazRveli faqtori. aseve, is erT-erTi umniSvnelovanesi sferoa<br />

adamianis cxovrebaSi _ adamianisa da RmerTis urTierTobebis fenomeni,<br />

romelic xSirad gansazRvravs Tavad adamianis damokidebulebas<br />

arsebuli garemosa da realobisadmi, sakuTar rols masSi.<br />

sanam uSualod kavkasiis konfliqtebs ganvixilavT, aucilebelia<br />

gavixsenoT harvardis universitetis pr<strong>of</strong>esoris s.hanTingtonis mier<br />

deklarirebuli debuleba pirovnebis TviTidentifikaciis Sreebis<br />

(doneebis) Sesaxeb, romelic naklebad sakamaTo gamodga, vidre misive<br />

hipoTeza civilizaciaTa gardauvali Sejaxebis Taobaze (1, 132-136).<br />

amerikeli politologi did mniSvnelobas aniWebs religiis faqtors<br />

pirovnebis TviTidentifikaciis, TviTgansazRvris procesSi, romelmac<br />

SeiZleba, Tavis mxriv, daCrdilos eTnikur-kulturuli msgavsebis<br />

SegrZneba, moaxdinos misi nivelireba, an sulac gaigivdes masTan.<br />

gansakuTrebiT damaxasiaTebelia es islamisaTvis, romelic, VII<br />

saukunidan moyolebuli, mraval mimdinareobad Tu ganStoebad daiyo,


evrjer icvala saxe da transformirda. mas Tavisuflad SeiZleba<br />

vuwodoT yvelaze mzardi klasikuri religia Tanamedrove ms<strong>of</strong>lioSi.<br />

Zveli droidanve sityva “islami” da termini “islamuri” scildeboda<br />

misi dedasamSoblos _ arabeTis naxevarkunZulis da TviT aziis<br />

farglebs. swored aman ganapiroba sxvadasxva regionis xalxebSi am<br />

religiis gansakuTrebuli, originaluri saxeebis warmoSoba. maT Soris<br />

erT-erTi saintereso movlenaa kavkasiuri islami, romelic gviani Sua<br />

saukuneebidan ori ordenis _ “naySbandies” da “yaderies” saxiT iyo<br />

warmodgenili. aRniSnuli regioni, Tavisi geografiuli<br />

adgilmdebareobidan gamomdinare, sxvadasxva civilizaciaTa kontaqtis<br />

zonad rCeboda da aq Semosuli klasikuri religiebi, kerZod ki<br />

qristianoba da islami, originaluri, xSirad mkveTrad gamoxatuli<br />

erovnuli xasiaTiT gamoirCeoda (2, 7-22).<br />

hanTingtons Tu davesesxebiT, civilizaciaTa Soris gaCaRebul<br />

lokalur omebs xSirad religiuri saburveli mosavs. Aam mxriv<br />

kavkasiuri konfliqtebis xelaRebiT Sefaseba sakamaToa, Tumca<br />

religiuri faqtori CvenTvis gansaxilvel konfliqtebSi ucxo ar aris.<br />

daZabulobis kerebSi, dapirispirebuli erebis mexsierebaSi, Cveulebriv,<br />

ukan iwevs iseTi mniSvnelovani mxareebi, rogoricaa qristianobisa da<br />

islamis saerTo “abraamistuli” tradicia, mSvidobiani Tanaarsebobisa da<br />

religiuri Semwynareblobis principi (yurani, 60:8). konfliqtur kerebSi,<br />

romelTac wiTel xazad gasdevs eTnikuri SuRli, erTi religiisadmi<br />

kuTvnileba Semrigeblis rols ver TamaSobs. xSiria mcdeloba Tavad am<br />

konfesiur erTianobaSi Tu msgavsebaSi eWvis Setanisa, gansxvavebulis,<br />

rogorc uary<strong>of</strong>iTis, warmoCenisa.<br />

gasuli saukunis bolo aTwleuli sisxliani aRmoCnda<br />

kavkasiisaTvis _ yarabaRis, samaCablos, afxazeTis, prigorodnisa da<br />

CeCneTis omebma regions asi aTasamde adamianis msxverpli da milion<br />

eqvsasi aTasamde ltolvili gauCina (isini, ZiriTadad, azerbaijanSi,<br />

saqarTveloSi, inguSeTsa da CrdiloeT oseTSi arian koncentrirebulni).<br />

aman, bunebrivia, Seaferxa Tavisufali bazris principebze gadasvlis Tu<br />

demokratiul faseulobaTa aTvisebis isedac mtkivneuli procesi.<br />

socialurma krizisma noyieri niadagi Seuqmna regionSi sxvadasxva seqtis<br />

TareSs, romelTa agresiulma moRvaweobam, eTnikurobis ukiduresi da


naZaladevi politizirebis pirobebSi, cudi roli iTamaSa eTnosTa Soris<br />

urTierTobebSi, Tumca, meore mxriv, mcdari iqneboda imis mtkiceba, rom<br />

zemoTxsenebuli Sejaxebebi regionSi wmnida religiuri Tu eTnikuri<br />

xasiaTisa iyo.<br />

kavkasia gamoirCeva ara marto eTnosTa, aramed religiaTa<br />

siWreliTac. kerZod, aq warmodgenilia oTxive ms<strong>of</strong>lio klasikuri<br />

religia:<br />

• qristianoba, marTlmadideblobis saxiT, saqarTvelos garda,<br />

gvxvdeba CrdiloeT oseTSi, afxazebsa da kavkasiis rusul diasporebSi<br />

(kazakur diasporebSi), aseve somxeTSi, grigorianuli mimdinareobis<br />

saxiT (mxedvelobaSi rom ar miviRoT sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg<br />

amerikuli organizacia “ieRovas mowmeebis” mravalricxovani da<br />

aRmosavleT evropeli protestantebis mcireodeni mimdevarni);<br />

• islamic araerTgvarovani saxiTaa warmodgenili: 75%<br />

azerbaijanelebisa Siitia, iseve, rogorc am qveyanaSi mcxovrebi<br />

TaliSebi Tu sxva erovnuli umciresoba. sunituri ganxra ki sakmaod<br />

Zlieria CrdiloeT kavkasiis mosaxleobis umravlesobaSi, aseve aWaris<br />

avtonomiuri respublikis, azerbaijanis (25%), alaniisa (20-30%) da<br />

afxazeTis (35%) mosaxleobaSi;<br />

• iudaizmis mimdevaria 20 000-mde qarTveli ebraeli, aseve<br />

ZiriTadad azerbaijanSi da daRestanSi warmodgenili TaTebis (mTis<br />

ebraelebis) sazogadoeba.<br />

• budizmis mimdevrebi ki arian yalmuxebi, romlebic specialur<br />

literaturaSi xSirad arc moixsenieben kavkasiaSi mcxovrebTa Soris,<br />

Tumca maT (122 000 mosaxle) mWidro urTierToba aqvT samxreTiT<br />

mcxovreb daRestnur erebTan (3).<br />

bari buzani, amerikeli politologi, Tavis naSromSi “xalxebi,<br />

saxelmwifoebi da safrTxeebi” gansakuTrebul mniSvnelobas aniWebs<br />

regionaluri uSiSroebis sistemis SemuSavebas, uSiSroebis sistemis<br />

regionalur doneze organizebas im saxelmwifoTa mier, romlis<br />

mosaxleoba erT, met-naklebad izolirebul, mWidrod dasaxlebul<br />

regionSia moqceuli. regionaluri usafrTxoebis sistemis sworad<br />

funqcionirebis erT-erTi safuZveli ki religiebs Soris urTierTobis<br />

mogvarebaa (4, 187).


kavkasiaSi istoriulad arsebuli tradiciuli religiebis<br />

mSvidobiani urTierTTanaarsebobis problema dakavSirebulia regionSi<br />

ucxo Zalebis mier importirebuli seqtebis mwvave sakiTxTan. es Seexeba<br />

rogorc qristianul eklesias, aseve islams. kavkasiis eTnokonfliqtebze<br />

saubrisas gansakuTrebiT unda gamovyoT islamis reaqciuli<br />

mimdinareobis, seqtanturi ganxris _ vahabizmis _ problema, romelsac<br />

specialistebi islamis ukiduresad politizebul, militaristul<br />

movlenad (fenomenad) moixsenieben (aRsaniSnavia, rom igi, qristianuli<br />

seqtebisgan gansxvavebiT, humanitarul saqmianobas sakmaod warmatebulad<br />

uTavsebs teroristul moRvaweobas, ris gamoc mTavari katalizatoris<br />

rols TamaSobs im tragikul movlenebSi, rac 90-iani wlebidan viTardeba<br />

CrdiloeT kavkasiaSi da ris gamoc ucxoeli eqspertebi am regions<br />

“ms<strong>of</strong>lios axali wesrigis uwesrigobas” uwodeben). ucxour<br />

literaturaSi xazgasmulia, rom kavkasiuri konfliqtebis TiTqmis<br />

umravlesoba aRmocenda avtonomiur warmonaqmnebSi, maSin rodesac<br />

avtonomiebs unda uzrunveleyo iq mcxovrebi erovnuli Tu religiuri<br />

umciresobebis samoqalaqo ganviTarebisa da usafrTxoebis sayovelTaod<br />

aRiarebuli uflebebi. swored es warmoadgens avtonomiis mTavar<br />

daniSnulebas, rac praqtikulad xorcieldeba rogorc centraluri<br />

xelisuflebis gavlenis Sekveca arsebul regionze. Tumca es sayovelTao<br />

principebi naklebad iyo gaTvaliswineuli XX saukunis kavkasiis<br />

mmarTvelebis mier da am avtonomiebma ufro neli moqmedebis bombis<br />

roli iTamaSa, vidre eTnokonfliqturi Tu konfesiuri harmonizatorisa.<br />

“perestroikis” Semdgom periodSi samxreT kavkasiis respublikebis<br />

saxiT imierkavkasiis mTielebs magaliTi miecaT damoukideblobisaTvis<br />

brZolaSi, Tumca imave xanebSi am moZraobas alternativa gamouCnda<br />

kavasiel xalxTa konfederaciis saxiT, romelic Tavs 1918 wlis 11 maiss<br />

gamocxadebuli mTiel xalxTa respublikis samarTalmemkvidred<br />

acxadebda. es organizacia miznad isaxavda kavkasiis xalxebs Soris<br />

socialur-kulturuli da politikuri TanamSromlobis gaumjobesebas,<br />

eTnikuri Tu sxva saxis uTanxmoebebisa da konfliqturi situaciebis<br />

Tavidan acilebas, an mSvidobiani gziT mogvarebas da gareSe mtris<br />

Setevisagan saerTo, koordinirebuli Tavdacvis sistemis SemuSavebas. es<br />

yvelaferi, maTi azriT, SesaZlebeli gaxdeboda mas Semdeg, rac ruseTis


imperiis daSlis fonze rogorc CrdiloeTi, aseve samxreT kavkasiis<br />

TiToeuli respublika Tu avtonomia damoukidebeli politikuri<br />

erTeulis statuss miaRwevda. es ukanaskneli Tezisi, SeiZleba iTqvas,<br />

sakmaod uxeSad iyo SemuSavebuli da ar iTvaliswinebda arc regionis<br />

istoriul warsuls, arc im dros regionSi arsebul sxvadasxva<br />

garemoebas. isini ugulebely<strong>of</strong>dnen Turquli warmoSobis xalxebis<br />

interesebs regionSi, ris gamoc maT mier soxumSi, nalCikSi,<br />

vladikavkazSi, groznosa Tu mahaCyalaSi gamarTuli konferenciebis<br />

miRma darCnen balyarelebi, yaraCaelebi, yumuxebi, noRaelebi, lezgebi da<br />

dargoelebi. metic, male cxadi Seiqmna am organizaciis ususuroba. imis<br />

gamo, rom kavkasiel xalxTa konfederaciis moqmedeba (afxazuri<br />

separatizmis mxardaWera, rac faqtobrivad saqarTvelosadmi ruseTis<br />

agresiis mxardaWeras niSnavda, CeCnuri gamaTavisuflebeli moZraobisadmi<br />

dapirispireba da a.S.) ZirSive ewinaaRmdegeboda Tavis principebs; mas<br />

male saxeli gautyda, Tumca konfederaciis mier deklarirebuli<br />

moTxovnebi didxans popularobiT sargeblobda kavkasiis xalxebSi. am<br />

organizaciis moRvaweobis Sedegi ki is gaxldaT, rom Crdilo-dasavleT<br />

kavkasiaSi “saerTo-adiReuri” Sovinisturi ideebiT aRtkinebuli<br />

axalgazrdebi Sekriba afxazeTSi sabrZolvelad, riTic konfliqtis<br />

gamRviveblis roli iTamaSa.<br />

rogorc zemoT iTqva, 90-iani wlebis konfliqtebi kavkasiis<br />

regionSi wminda religiuri xasiaTisa ar iyo. rogorc ankaris<br />

saerTaSoriso urTierTobebis axlo aRmosavleTis institutis<br />

TanamSromeli, filos<strong>of</strong>iis doqtori svante korneli aRniSnavda,<br />

imisaTvis, rom konfliqts religiuri vuwodoT, saWiroa mravali<br />

garemoeba dafiqsirdes: erT-erTi mxaris mier dapirispireba religiur<br />

prizmaSi unda ganixilebodes, unda SeimCneodes konfliqts gareT<br />

romelime jgufisadmi religiuri solidarobis niSnebi da a.S., rasac<br />

zemoTCamoTvlil yvela kavkasiur konfliqtze namdvilad ver vityviT.<br />

ase rom, misi TqmiT, am eTnopolitikur konfliqtebSi religia xSirad<br />

asrulebs ori dapirispirebuli mxaris gammijnavi faqtoris rols.<br />

radganac CeCenebi da rusebi, somxebi da azerbaijanelebi, inguSebi da<br />

osebi CarTulni arian erTmaneTTan omSi, sxvadasxva religiuri<br />

aRmsarebloba iqca im damatebiT faqtorad, ramac gazarda ormxrivi


SuRli da undobloba, anu religiuri niSani iyo eTnikurobis<br />

gansmazRvreli erT-erTi faqtori. metic, religiis, kerZod ki islamis,<br />

faqtoris gamoyeneba omis propagandis dros yovelTvis warmatebuli ar<br />

y<strong>of</strong>ila. bunebrivia, somxeTis da azerbaijanis sulieri liderebi<br />

konfliqtis dros SeuerTdnen TavianTi xalxis moTxovnebs, Tumca es<br />

sakmaod gvian da aSkara sazogadoebrivi azris zewolis Semdeg gaakeTes.<br />

magram, yvela SemTxvevaSi, somexTa kaTalikosis vazgen I-isa Tu samxreT<br />

kavkasiis Seixis aiaTola alah-Sukur faSazades politikurad<br />

angaJirebuli werilebis gamo yarabaRis problema ar SeiZleba religiur<br />

omad Sefasdes. meore magaliTic moviyvanoT: 1994 wels ruseT-CeCneTis<br />

konfliqtis gaCaRebisTanave generali dudaevi cdilobda jihadisaken<br />

mowodebiT kavkasieli muslimi xalxis mxardaWeris mopovebas, Tumca<br />

gamoxmaureba mxolod tajikeTidan iyo. aseT konfliqtur situaciebSi,<br />

SeiZleba iTqvas, eTnikuri TviTidentifikacia ufro did rols asrulebs,<br />

vidre religiuri erTobis grZnoba (3). magaliTad prigorodnis raionSi<br />

mcxovrebi osebi aviRoT, romelTa nawili sunituri aRmsareblobis iyo.<br />

maT, faqtobrivad, rusebis mxardamxar genocidi mouwyves iq mcxovreb<br />

Tanamorwmune inguSebs. meore mxriv, muslimi adiRelebi qristian<br />

afxazebs exmarebodnen qarTvelebis winaaRmdeg brZolaSi. amis mizezi,<br />

garkveulwilad, Tavad kavkasiur islamSi eTnikurobiT gapirobebuli<br />

mravalmxrivobaa, meore mxriv ki unda aRiniSnos Tavad erovnuli<br />

jgufebisadmi afilaciis tendencia, romelmac Tavi gansakuTrebiT XX<br />

saukuneSi, stalinis erovnuli politikis gatarebis periodSi, da mis<br />

Semdgom iCina. manamde CrdiloeT kavkasiis xalxebSi ar arsebobda myari<br />

eTnikuri TviTidentifikaciis gancda, am terminis klasikuri gagebiT.<br />

batonobda gvarovnuli erTianobisaTvis damaxasiaTebeli azrovneba. mas<br />

Semdeg, rac moskovis mTavari mizani gaxda urTierTmonaTesave kavkasieli<br />

xalxebis gaTiSva, im doneze, rom maTi urTierToba moskovis gavliT<br />

warmarTuliyo, kavkasielebSi erovnuli grZnoba gansakuTrebiT gamwvavda.<br />

gamTiSveli politika, pirvel rigSi, sxvadasxva eTnikuri jgufis<br />

administraciul danawevrebas gulisxmobda. amis magaliTia kavkasiuri<br />

ojaxis afxazur-adiRuri jgufi (Cerqezi xalxi, romlis<br />

TviTsaxelwodebaa “adiRe”), romelic ruseTis mfarvelobis qveS<br />

aTwleulobiT y<strong>of</strong>nis Sedegad sam respublikaSi iqna gadanawilebuli


(yabardoelebi _ yabardo-balyareTSi, Cerqezebi _ yaraCai-CerqezeTSi da<br />

adiRebi _ adiRes respublikaSi), sadac isini ver qmnian erovnul<br />

umravlesobas. aqedan gamomdinareobs maTi Zlieri erovnuli grZnoba,<br />

Cerqezuli TviTidentifikacia. SeiZleba amanac ganapiroba is faqti, rom<br />

adiReelebis yovel mesame ojaxs afxazeTSi nabrZoli wevri hyavs<br />

daRupuli. aRsaniSnavia, rom Cerqezebi cdiloben, ar gaaRizianon<br />

gverdiT mcxovrebi rusi, kazaki mosaxleoba da orientacia erovnuli<br />

konsolidaciisaken aiRon, da ara reislamizaciisaken. amiT isini<br />

radikalurad gansxvavdebian vainaxebisagan.<br />

mTlianobaSi rom gavaanalizoT, 90-iani wlebis dasawyisSi<br />

konfliqtebis religiuri safuZvlebi gansakuTrebiT susti da<br />

umniSvnelo iyo, aRaravis axsovda Samiliseuli mowodeba wminda omisaken,<br />

rac, garkveulwilad, aTeizmis aTwleulebiTac iyo gapirobebuli, Tumca<br />

SemdgomSi viTareba Seicvala. amis mizezi, rogorc adiRes respublikis<br />

prezidenti aRniSnavs, islamis modaSi Semosvlaa. es ar SeiZleba mxolod<br />

vahabitur ideologias davabraloT. gasaTvaliswinebelia, rom religiuri<br />

Tu eTnikuri TviTgamorkveva gasuli aTwleulebis kavkasiis regionSi<br />

mudmivad antirusuli ganwyobis fonze mimdinareobda. amJamad ki,<br />

rodesac sabWoTa kavSiris mmarTveloba warsuls Cabarda, am<br />

mmarTvelobisaTvis damaxasiaTebeli ideologia ar Secvlila<br />

yvelasaTvis saerTo regionuli alternativiT (Tundac evropuli<br />

liberaluri modeliT). saerTo dabneulobis fonze ki, TiToeuli<br />

sazogadoeba kavkasiaSi damoukideblad eZiebs ideologiur partniors.<br />

ideologia yovelTvis moiZebneba, sakiTxavia mxolod _ ramdenad<br />

Sesaferisi da adekvaturia igi eris istoriuli tradiciebisa da<br />

Taviseburebebisa. aseve unda gvaxsovdes, rom dabneulobas, Cveulebriv,<br />

SfoTi sdevs Tan, sadac xSiria ideologiis ararseboba, saxelmwifo<br />

donezec ki, rac, Tavis mxriv, ukve sakmaod saSiSi ideologiaa.<br />

gamoyenebuli gamoyenebuli gamoyenebuli literatura<br />

literatura<br />

1. kulturologia (kulturis istoria da Teoria). I nawili. Tb., 2001.<br />

2. Alexandre Bennigsen and S. Enders Wimbush C. Mystics and Commmissars: Sufism in the Soviet Union". Hurst<br />

and Company, London, 1985.<br />

3. Small Nations and Great Powers: A Study <strong>of</strong> Ethnopolitical Conflict in the Caucasus. www.cornell.nu\


4. Barry Buzan, People, States & Fear: An Agenda for International Security <strong>Studies</strong> in the Post-Cold War Era,<br />

Hertfordshire: Harvester Wheatsheaf, 1991.<br />

maia maia qvriviSvili<br />

qvriviSvili<br />

droisa da sivrcis sivrcis kategoriebis aRmniSvneli zogierTi zogierTi zogierTi qar qarTuli qar Tuli<br />

terminisaTvis<br />

terminisaTvis<br />

mxolod adamiani, rogorc homo istoricus-i, awesrigebs warsuls da<br />

garemomcvel ares, aniWebs maT mniSvnelobas.<br />

erT-erTi umniSvnelovanesi kategoria, romelic awesrigebs<br />

warsuls, aris dro. dro, ufro metad, adamianis gonebis produqtia,<br />

vidre raRac, rac TavisTavad arsebobs. qaosidan kosmosamde ayvanili<br />

sivrce mxolod adamianis warmosaxvaSia da misi gonebis nay<strong>of</strong>ia; es<br />

yvelaferi, TavisTavad, mxolod adamianisTvis damaxasiaTebeli<br />

inteleqtualuri movlenebia. "dro" da "sivrce" _ adamianis gamocdilebis<br />

ganmsazRvreli parametrebia (10, 12-35). am da sxva kategoriebis meSveobiT<br />

adamiani ayalibebs samyaros sakuTar models (8, 30), romelSic<br />

gamovlenilia mis mier samyaros aRqma da sinamdvilis gaazreba,<br />

SexedulebaTa sistema samyaroze, masSi arsebul Zalebze, mimdinare<br />

procesebze, adamianis adgilze samyaroSi.<br />

drois da sivrcis Sesaxeb pirveli warmodgenebi yalibdeba, albaT,<br />

ukve paleoliTSi. es kategoriebi saxvadasxva dros sxvadasxvagvarad<br />

aRiqmeba adamianis mier, rac TavisTavad gamoxatulebas povebda<br />

kulturis yvela sferoSi, sxvadasxva niSan-simbolos saSualebiT. cxadia,<br />

rom simboluri niSnebis forma da mniSvneloba mudmivi da erTnairi<br />

ver iqneboda, ramdenadac sazogadoebis Sexeduleba garemomcvel<br />

samyaroze icvleboda da rTuldeboda (8, 45, 62).<br />

adamianma aRmoaCina samyaros oTxi mxare, TiTeouls Tavisi<br />

mniSvneloba mianiWa, gamosaxa igi ori urTierTgadamkveTi wrfiT, Tavisi<br />

Tavi ki am gadakveTaTa centrSi moaTavsa (9, 153-155). sivrce dahyo<br />

samganzomilebian Tanabar monakveTebad da am day<strong>of</strong>is drosac Tavisi<br />

Tavi isev centrSi moaqcia; qveskneli – dedamiwa (e.i. adamiani) _<br />

zeskneli. am sivrcobriv zonebs droiTi parametrebi Seusabama: warsuli,<br />

awmyo da momavali, rasac xalxis genealogiac daukavSira _ winaprebi,


dRevandelni da momavalni. SeiZleba iTqvas, rom es samyaros idealurad<br />

mowesrigebuli formaa, romlis mxatvrul saxes warmoadgens kosmiuri xe,<br />

qarTul sinamdvileSi arsebuli dedaboZi da masTan dakavSirebuli<br />

praqtikuli, mxatvruli da miTologiur-religiuri tradiciuli<br />

ceremoniebi _ saqorwino, micvalebulis kultTan da nay<strong>of</strong>ierebasTan<br />

dakavSirebuli da a.S. (3, 174, 178, 190).<br />

am mxriv sainteresoa, Tu rogor Semoinaxa enam es uZvelesi rwmena-<br />

warmodgenebi. dedaboZi Sedgeba ori sityvisagan: "deda" da "boZi". "deda"<br />

mSobelia, dasawyisia raRac axlis. "boZi" sulxan-sabasTan ganmartebulia,<br />

rogorc monacemi, saboZvari, boZebuli, moniWebuli, mcire sveti (1, 112).<br />

boZidan warmoebuli sityvebi Tavisi mniSvnelobiT raRacis boZebas,<br />

Cuqebas, miniWebas niSnavs: saboZvari - "uadresTagan misacemeli" (2, 21),<br />

boZebuli da a.S.<br />

aseTive mniSvnelobiTaa naxmari sxvadasxva istoriul wyaroebsa da<br />

dokumentebSi: “da saufliswulod eboZnes queyanani”... (4, 67), ...da [bag]rat<br />

kurapalatsa nab(o)Zv(a)ri...” “da miboZna, rome tyueni” (5, 25, 18).<br />

sainteresoa "meboZiris” ganmarteba: “sada gzani Seiyrebian, gina<br />

jvaredini gza” (2, 458). xom ar niSnavs es kosmiuri xis, e.i. zeciuris da<br />

miwieris SeerTebas dedamiwaze. am azris, tradiciis gagrZelebad<br />

SeiZleba miviCnioT sveticxovelis arseboba qarTul qristianul<br />

tradiciaSi da masze dafuZnebuli deda-eklesia. sveti xom zecidan<br />

daeSva da RvTiuriY madli moitana: “...ixiles maTca sueti igi, cecxlisa<br />

saxed Camovidoda...” (4, 114). sainteresod gveCveneba dakrZalvis wesSi<br />

arsebuli erTi tradicia: micvalebulis dasveneba gzajvaredinze.<br />

arqaul sazogadoebaSi arsebobs ms<strong>of</strong>lgagebis erTaderTi forma _<br />

miTologia, sadac droisa da sivrcis kategoriebi Tvisobrivad<br />

erTgvarovania, ganuy<strong>of</strong>el mTlianobas, e.w. qronotips warmoadgenen. am<br />

qronotips raRac saidumlo Zala miewereba. miTologiur warsulSi<br />

moxda samyaros, sakraluri droisa da sivrcis gaCena, romelTac<br />

gansakuTrebuli Zala miewerebaT, isini emociuradaa datvirTuli:<br />

SeiZleba iyvnen keTilnic da borotnic. arsebobs sakraluri dro,<br />

romelic dakavSirebulia "sawyis" drosTan, zustad aseve arsebobs<br />

sakraluri sivrce, gansazRvruli wminda adgilebi, damorCilebulni


gansakuTrebul zebunebriv Zalebs: adamiani, kosmiuri xe, wminda mTa da<br />

a.S. (9, 152-156, 166, 187-189).<br />

am mxriv sainteresod migvaCnia "qarTlis csovrebaSi" daculi<br />

cnoba qarTvelTa miTiuri winapris qarTlosis Sesaxeb: “…...da ese<br />

qarTlos movida... da ganavida mTasa mas zeda... da uwoda mas saxeli Tusi<br />

qarTli.” Semdgom aq Cndeba qarTlosis saflavic. xdeba adgilis<br />

sakralizeba, es mTa sakraluria, aq ganisvenebs miTiuri winapari, am<br />

adgilidan gavrcelda mTeli qarTlis qveynis da Semdeg mTeli<br />

saqarTvelos saxelwodeba. “... da vidre aRmarTebamde mun-zeda kerpi<br />

armazisi erqua mTasa mas qarTli...” (4,8). desakralizebuli sivrce<br />

xelaxla sakralizdeba, oRond axali normebis anu axali kerpis xarjze.<br />

adamianis sacxovrisi samyaros mikromodelia, romelmac Tavisi<br />

asaxva hpova, pirvel rigSi, garegnul formebSi: sacxovreblis mrgvali<br />

forma icvleba kvadratuliT an sworkuTxa formiT, saxuravis<br />

konstruqciac icvleba. cnobilia, rom sacxovrebeli, rogorc Caketili<br />

sivrce, warmoSobisTanave akmay<strong>of</strong>ilebda sazogadoebis Sesabamis<br />

moTxovnaTa ZiriTad principebs. yovel momdevno saukuneSi axal<br />

socialur dakveTaTa Sesabamisad xdebdoa am ideis axleburi inJineruli<br />

realizacia (3, 42). saxuravi ganasaxierebda cas. sulxan-sabas leqsikonis<br />

mixedviT, "cas" rTuli, mravalfeniani agebuleba aqvs, magram igi<br />

usazRvro ar aris. misi sityvebiT rom vTqvaT, usazRvro mxolod<br />

RmerTia. cis garda arsebobs “ze-ca”, e.i. Cveulebriv caze maRla mdgomi.<br />

sivrcobrivi erTeulis mniSvnelobas gamoxatavs “skneli” _<br />

“zeskneli”, “qveskneli”, “ukanaskneli”, “gareskneli”, romelTa sakoordi-<br />

nacio RerZze ganlagebiT iqmneba mTliani samyaros suraTi. “ukana-<br />

skneli”, Tavisi mniSvnelobiT, samyaros im nawilis aRmniSvneli termini<br />

Cans, romelic gamoixateboda mimarTebiT “ukan”, “uku” da ukan e.i. “ukun”<br />

erTi da igive mniSvnelobisa unda iyos. isini aRniSnaven ukan moxedvas,<br />

dabrunebas, ukusvlas, ukana mxares, da a.S. amave dros, “ukuni” da<br />

“ukuniTi-ukunisamde” maradisis aRmniSvnelia. sabas ganmartebiT, “ukuni”<br />

bneli wyvdiadia. amave dros, “ukuniTi-ukunisamde”, “ukuni” da “saukuno”<br />

aRniSnaven maradis, drois did monakveTs.<br />

sainteresodaa ganmartebuli “dro”: “dro” ese ars JamTa keTil-<br />

avobisa saxeli, vinaTgan vityviT: ima mefisa Jamsa keTil dro maqvnda da


an dro ars anu udroo da egeviTarni”. erT SemTxvevaSi dros aqvs<br />

msazRvreli, Semdeg msazRvrelis gareSe ixmareba, magram imaves (keTil<br />

dros) gulisxmobs. amiT “dros” Sinaarsi farTovdeba. “Jami nawili ars<br />

dRisani, xolo droni uxnieresni JamTani, rameTu erTsa drosa Sina<br />

mravalni Jamni warxdebian.” Jami droSi Sedis, magram dros maradiulobis<br />

mniSvnelobac SeiZleba mieniWos, mTavaria, rom “dro” sikeTesTan<br />

ziarebas gulisxmobs, udrooba sikeTis moklebas. dro _ sikeTe, an dro<br />

_ boroteba, SeiZleba sivrcesac gulisxmobdes da SiZleba erTgvari<br />

qronotopiuli gaazreba vigulisxmoT, amis kargi magaliTia _<br />

“wuTis<strong>of</strong>eli”. wuTi drois Zalze mcire monakveTia “erTi wami sameoc<br />

wuTia _ dRe, sawuTo, sawuTro” (2, 387).<br />

sawuTosa da sawuTroze ambobs: “gina e[s] s<strong>of</strong>eli” (2, 70). s<strong>of</strong>els<br />

ki ase ganmartavs saba: “sam saxed iTqmis: saukuno igi s<strong>of</strong>eli da<br />

wuTis<strong>of</strong>eli da kacis bunebac s<strong>of</strong>lad iTqmis”. istoriul wyaroebsa da<br />

dokumentebSi “s<strong>of</strong>eli” mravali mniSvnelobiTaa naxmari: s<strong>of</strong>eli,<br />

rogorc mTeli ms<strong>of</strong>lio, samyaro, rogorc saaqao da saiqio cxovrebis<br />

aRmniSvneli: “acxovne yoveli s<strong>of</strong>eli...” (4, 90) “..sadaca iqadagos saxareba<br />

ese.. munca iTqmodis yovelsa s<strong>of</strong>elsa” (4 88), “..grwmenian ieso qriste..<br />

cxovrebisaTvis yovlisa s<strong>of</strong>lisa xorciTa mosruli..” (4, 115), "...TviT<br />

unda xsna s<strong>of</strong>lisa...” (4, 77), “...ra(meTu) mravalni wyalobani hyuna Cem<br />

z[ed]a s<strong>of</strong>elsa amasa Sina...” (5, 69), “...dReTa S(in)a sikudilisa da s<strong>of</strong>liT<br />

gansvlisa misiTa...” (5, 61).<br />

s<strong>of</strong>eli, rogorc qveyana, mxare, daba: “ ..iyvnen s<strong>of</strong>lisa mis kacni<br />

cecxlisa da wylis msaxur...” (4, 200). “...aravin ipova sxua, msgavsi misi,<br />

ionTa s<strong>of</strong>elsa Sina..” (4, 83), “...romelTa daipyres s<strong>of</strong>eli...” (4, 165),<br />

“...romlisa s<strong>of</strong>lisani xarT...” (85), “...ivltoda yoveli kaci qalaqad da<br />

s<strong>of</strong>lad...” (4, 91), “...romeli s<strong>of</strong>elsa Sua aRaSena...” (4, 199), “...raTa<br />

dautevon s<strong>of</strong>lebi da qalaqebi...” (4, 91), “...vTxove [l]n oTxni s<strong>of</strong>elni...”<br />

(5 18), “...da monast[e]rni da s[o]f[e]lni, romel me momigian...” (5, 26).<br />

vfiqrobT, sainteresoa Tu rogor da ra mniSvnelobiTaa naxmari<br />

xalxur zepirsityvierebaSi wuTis<strong>of</strong>eli. igi gulisxmobs mTel im dros,<br />

mTel qveyanas sadac da rodesac adamiani Tavis sicocxles atarebs:<br />

“am tial wuTis<strong>of</strong>elSi<br />

bevri ambebi y<strong>of</strong>ila...


yvelas hklavs TiTo ram sevda,<br />

vinc ki am qveynad Sobila” (6, 31).<br />

anda: “bindisferia s<strong>of</strong>eli,<br />

ufro da ufro binddeba,<br />

ra aris Cveni sicocxle,<br />

CitiviT gagvifrindeba.<br />

...s<strong>of</strong>elSi SemoaRamda,<br />

bindma ZaRliviT dafliTa” (6, 31).<br />

“aCqarebiTa s<strong>of</strong>eli<br />

aravis mouWamia,<br />

vinac rom aCqarebula,<br />

bolo dros daunania” (6, 31).<br />

“s<strong>of</strong>elo, mieT-moeTo,<br />

sabrunavisa maxeo,<br />

zogsa caTamdis aiyvan,<br />

zogsa ukuRma dahxevo” (6, 33).<br />

“s<strong>of</strong>eli” saaqao da saiqio cxovrebis sinonimadacaa naxmari:<br />

“...daclilan nasaxlarebi,<br />

zogan sul mwindad ayrilan,<br />

am s<strong>of</strong>els aRar damdgaran,<br />

im s<strong>of</strong>lis mkvidrni Saqmnilan” (6, 35).<br />

xalxur zepirsityvierebaSi mravladaa aseTi magaliTebi, romelTa<br />

srulad CamoTvla Sors wagviyvanda. erTi ram ki udavoa, werilobiT<br />

ZeglebSi Tu qarTul folklorSi, terminebs _ “s<strong>of</strong>eli”, qveyana”,<br />

“wuTis<strong>of</strong>eli” _ erTi da igive azri aqvT miniWebuli da erTi da igive<br />

mniSvnelobiTaa naxmari. isini gamoiyeneba rogorc, zogadad, mTeli<br />

ms<strong>of</strong>lios, samyaros, konkretuli mxaris, dabis, qveynis, agreTve saaqao<br />

da saiqio cxovrebis aRmniSvneladac.<br />

gamoyenebuli gamoyenebuli literatura<br />

literatura<br />

1. orbeliani sulxan-saba. leqsikoni qarTuli. t.1, Tb., 1991.<br />

2. orbeliani sulxan-saba. leqsikoni qarTuli. t.2, Tb., 1993.


3. surgulaZe i. qarTuli xalxuri ornamentis simbolika. Tb., 1993.<br />

4. qarTlis cxovreba. I, Tb., 1955.<br />

5. qarTuli istoriuli sabuTebis korpusi, IX-XIII ss. Tb., 1984.<br />

6. qarTuli xalxuri poezia. t.VII, Tb., 1977.<br />

7. Ахундов М. Д. Концепции пространства и времени: истоки, эволюция, перспективы. М., 1982.<br />

8. Гуревич А. Я. Категории средневековой культуры. М.,1984.<br />

9. Религиозные традиции мира. I. М.,1996.<br />

10. Шпенглер О. Закат Европы. М., 1997.<br />

Salva Salva mekraviSvili<br />

mekraviSvili<br />

istoriis istoriis meTodologiis meTodologiis sakiTxisaTvis<br />

sakiTxisaTvis<br />

ukanaskneli ori aswleulis ganmavlobaSi ms<strong>of</strong>lio arnaxuli<br />

siswrafiT icvleboda. amA radikalur cvlilebebSi uzarmazari<br />

roli iTamaSa samecniero progresma. xdeboda samyaros axali<br />

modelis TandaTanobiTi formireba; mimdinareobda Ziebani<br />

Tanamedrove sociohumanitaruli codnis yvela sferoSi, maT Soris,<br />

rasakvirvelia, istoriografiaSic, romelmac Rrma transformaciebi<br />

ganicada, da es procesi dResac grZeldeba (7, 175).<br />

ra Tqma unda, istoriis Teoriuli gaazreba araerTxel<br />

momxdara saistorio mecnierebis Camoyalibebidan moyolebuli,<br />

magram XIX saukunidan am problemam gansakuTrebuli mniSvneloba<br />

SeiZina. Mmravalma mkvlevarma gaaanaliza istoriis Teoriul-<br />

meTodologiuri sakiTxebi; Seiqmna fuZemdebluri naSromebi,<br />

romlebmac saTave daudes sxvadasxva mimarTulebebs<br />

sociokulturuli kvlevis aRniSnul sferoSi da stimuli misces<br />

axali meTodologiuri midgomebis Camoyalibebas.UUUUU<br />

pretenzia ar maqvs istoriis meTodologiis mTlian da<br />

sruly<strong>of</strong>il analizze, magram Sevecdebi, ganvixilo zogierTi<br />

mimdinareoba da koncefcia, rac, vfiqrob, saintereso unda iyos<br />

dRevandel qarTul istoriografiaSi Seqmnili garkveuli Teoriuli<br />

vakuumis fonze.<br />

cnobil germanel filos<strong>of</strong>oss f. nicSes aqvs naSromi aseTi<br />

saTauriT: ,,sicocxlisaTvis istoriis sargeblobisa da zianis<br />

Sesaxeb’’ (,,VOM NUTZEN UND VORTEIL DER HISTORIE FÜR DAS LEBEN’’),<br />

sadac Taviseburadaa gaazrebuli saistorio problematika.<br />

f. nicSes azriT, arsebobs istoriisa da misi meTodologiis<br />

sami saxeoba: monumenturi, antikvaruli da kritikuli (6, 168).


aanalizebs ra samive tips, avtori gansakuTrebul mniSvnelobas aniWebs<br />

istoriis kritikul meTods: ,,cxadi xdeba, rom monumentur da<br />

antikvarul meTodebTan erTad aucilebelia mesame saSualebac _<br />

kritikuli. adamiani unda flobdes da drodadro amsxvrevdes<br />

kidec warsuls, raTa SeeZlos, rom SemdgomSic ganagrZos cxovreba<br />

... am mizans igi aRwevs imiT, rom warsuli gamohyavs istoriis<br />

samsjavroze, axdens mis dawvrilebiT dakiTxvas, dabolos, gamoaqvs<br />

misTvis ganaCeni ... magram es metad saxifaTo operaciaa _ SeiZleba<br />

Secde, araswori ganaCeni gamoitano, daamsxvrio is, risi damsxvrevac<br />

ar SeiZleba (6, 178).<br />

humanitaruli codnis sistemaSi arsebiT sakiTxs warmoadgens<br />

problema adamianis pirovnebis rolis Sesaxeb istoriul procesSi.<br />

ganmanaTleblobisa da romantizmis epoqis istorikosebs ar SeeZloT<br />

istoriis yovelmxriv da mTlianobaSi aRqma. individs isini ZiriTadad<br />

xedavdnen rogorc martoxela gmirs. Kkvlevis sagani iyo erisa da<br />

saxelmwifos istoria. met yuradRebas iqcevda politikuri procesebi<br />

da movlenebi, xolo socialuri sakiTxebidan prioritetiT sargeblobda<br />

vaWroba, saqalaqo cxovreba, burJuazia da sxva; mTeli procesi ki<br />

ganixileboda ganuxreli progresisa da evropuli civilizaciis<br />

Camoyalibebis niSniT (4, 166).<br />

miuxedavad XVIII saukunis bolo meoTxedisa da XIX saukunis<br />

kolosaluri socialuri Zvrebisa, romlebmac istoriis asparezze<br />

gamoiyvanes farTo masebi, evropuli istoriografia kvlav Zveli<br />

meTodologiis CarCoebSi rCeboda. aseT damokidebulebas reaqciis<br />

saxiT moevlina marqsizmi. Kk. marqsma da f. engelsma win wamoswies<br />

istoriisa da misi mamoZravebeli Zalebis im droisaTvis axleburi<br />

gageba. maTi TvalsazrisiT ideologia, samarTali, saxelmwifo<br />

xelisufleba da a.S. sxva araferia, Tu ara ,,zednaSeni’’ farTo<br />

social-ekonomikur ,,bazisze’’. istoriuli procesis mamoZravebeli<br />

Zalebi unda moZebniliyo ara politikaSi, filos<strong>of</strong>iasa da<br />

ideologiaSi, aramed sazogadoebis materialur cxovrebasa da klasTa<br />

brZolaSi. marqsistuli moZRvrebiT, istoria esaa ,,bunebriv-istoriuli<br />

procesi’’, romelSic Tanabari garduvalobiT vlindebian bunebisa<br />

da warmoebis kanonebi.Ppirovneba marqsisaTvis, pirvel yovlisa,


garkveuli socialuri jgufis warmomadgenelia, mxolod aseTi saxiT<br />

SeuZlia individs miipyros marqsisti mkvlevaris yuradReba (4, 167).<br />

marqsizmma gaamdidra saistorio mecniereba, aRmoaCina da<br />

xazi gausva ra socialuri da politikuri cxovrebis materialuri<br />

safuZvlebis mniSvnelobas. Mmagram es moZRvreba seriozuli<br />

naklovanebiTac xasiaTdeba. ,,yvelaferSi eWvi Seitane’’ _ Tavis am<br />

sayvarel devizs k. marqsi arasodes iyenebda sakuTari Teoriis<br />

mimarT. Mmarto is rad Rirs, rom kultura _ adamianis cxovrebis es<br />

umniSvnelovanesi mxare, faqtiurad, marqsizmis fuZemdebelTa<br />

interesis miRma darCa (4, 170). A<br />

amgvari midgoma gakritikebuli iqna XIX-XX ss. Mmijnaze cnobili<br />

neokantianelebis _ v. vindelbandis, h. rikertis da m. veberis SromebSi.<br />

pirvelad humanitarul mecnierebebSi mkveTrad iqna postulirebuli<br />

radikaluri dapirispirebuloba mecnierebas kulturis Sesaxeb<br />

(ulturwissenschaften) da mecnierebas bunebis Sesaxeb (Naturwissenschaften)<br />

Soris. neokantianelTa Tvalsazrisis Tanaxmad, istorikosis yuradRebis<br />

centrSi eqceva istoriis adamianuri Sinaarsi da amis mTavari<br />

gamoxatuleba _ kultura (4,168-169). AaRniSnuli mimdinareoba<br />

emyareboda axal epistemologiur da meTodologiur principebs. Tuki<br />

marqsistulma swavlebam social-ekonomikuri formaciebis Sesaxeb<br />

istorikosebs dautova SezRuduli asparezi Tavisufali kvleva-<br />

ZiebisaTvis da miajaWva isini mkacr, mzamzareul sqemas, romelic<br />

mxolod konkretuli ilustraciebiT unda Sevsebuliyo;<br />

maqs veberis ,,idealuri tipebis’’ Teoria, marTalia,<br />

iTvaliswinebda, rom istorikoss kvlevis dawyebidanve unda<br />

exelmZRvanela garkveuli hipoTeziT, winaswari eskiziT, magram mas<br />

muSaobis msvlelobisas unda Seemowmebina am idealur-<br />

tipuriKkonstruqciis safuZvlianoba, daezustebina igi, modifikacia<br />

gaekeTebina da, Tu saWiroa, Zirfesvianad Seecvala kidec, Tu ki<br />

is winaaRmdegobaSi movidoda kvleva-Ziebis SedegebTan (4, 169).<br />

kulturis yuradRebis centrSi dayenebam cvlileba SeitanaMmis<br />

interpretaciaSi. im periodis istorikosebisaTvis damaxasiaTebelma<br />

mkveTrma gamijvnam religiur-kulturul warmodgenebsa da materialur-<br />

praqtikul Semoqmedebas Soris warmoaCina mTeli Tavisi


aradamajerebloba, rodesac m.veberma Tavis monografiaSi<br />

,,protestantuli eTika da kapitalizmis suli’’ damajereblad uCvena<br />

uwyveti kavSiri idalursa da materialurs, religiur doqtrinasa<br />

da SromiT eTikas Soris. misi novatoruli midgoma social-<br />

ekonomikuri urTierTobebis, kulturis, religiuri eTikisa da<br />

individualizmis istoriis konteqstSi ganxilvasTan dakavSirebiT,<br />

Zalze nay<strong>of</strong>ieri aRmoCnda da perspeqtivaSi gza gauxsna kvlevis<br />

axal etaps _ istoriul sinTezs (4, 170).<br />

axali perspeqtivebis praqtikuli realizacia did sirTuleebs<br />

awydeboda. pr<strong>of</strong>esionalur istoriografiaSi codnis dagroveba kvlav<br />

pozitivisturi meTodologiis egidiT grZeldeboda.<br />

aRniSnul stereotipSi rRveva periferiidan (Tu SeiZleba ase<br />

iTqvas) daiwyo. XX saukunis pirvel naxevarSi istorikosTa Soris<br />

aRmocenebulma moTxovnilebam _ mTlianobaSi, sistemaSi gaazrebuliyo<br />

kacobriobis sinamdvile, mniSvnelovanwilad stimulirebuli iyo<br />

eTnologiidan, an rogorc sxvagvarad uwodeben_kulturuli anTropo-<br />

logiidan, wamosuli impulsebiT.Ddasavlel eTnologs, romelic<br />

awarmoebda savele samuSaoebs egzotikur tomebTan, aucileblad unda<br />

SeemuSavebina specifikuri kiTxvari da gansakuTrebuli meTodebi,<br />

romlebiTac moaxdenda sociumis cxovrebis aRwerasa da analizs.<br />

mkvlevari xSirad awydeboda im problemas, rom tomisa da misi<br />

Semadgeneli jgufebis cxovrebis iseTi gansxvavebuli gamovlinebebi,<br />

rogoricaa religia, magia, rituali, miTi, ojaxur-naTesauri kavSirebi,<br />

dResaswaulebi da a.S. imdenad mWidrodaa urTierTdakavSirebuli, rom<br />

maTi gageba cal-calke SeuZlebeli Canda. kvlevis evropuli modelebi<br />

(kulturisa da sazogadoebis, idealurisa da materialuris,<br />

,,zednaSenisa’’ da ,,bazisis’’ dapirispirebebi) am sakiTxebis<br />

gadasawyvetad umweo da aradamajerebeli aRmoCnda (4, 170-171).<br />

dRis wesrigSi dadga istoriis calkeul ,,departamentebad’’<br />

gamijvnis daZleva, rasac saqme mTlianobaze warmodgenis gaqrobamde<br />

mihyavda. axali midgomis Teoriuli axsnebi deklarirebuli iqna<br />

XXs. dasawyisSi anri beris mier, romelmac daaarsa ,,istoriuli<br />

sinTezis Jurnali’’, xolo anTropologiuri problematikisaken<br />

garRvevis pionerebad mogvevlinnen m. bloki da l. fevri. MmaT mier


safuZvelCayrili ,,analebis’’ skola cdilobda tradiciuli TxrobiTi<br />

istoria Seecvala “totaluri”, “sinTezuri” _ mravalganzomilebiani da<br />

mravalmxrivi _ istoriiT, romelic moicavda sazogadoebaSi arsebuli<br />

urTierTobebis yvela sferos: socialurs, ekonomikurs, politikursa<br />

da kulturuls. SemuSavebuli iqna Sesabamisi meTodologiuri<br />

aparatic: m. blokma Taviseburi midgoma Camoayaliba wyaroebis<br />

Sesaswavlad; xolo l. fevri moiTxovda kvlevis kompleqsuri<br />

(,,totaluri’’) meTodis danergvas.<br />

ukanasknel periodSi istoriuli sinTezisaken wingadadgmul<br />

nabijad SeiZleba miviCnioT ingliseli kulturologis, kembrijis<br />

universitetis pr<strong>of</strong>esoris, piter berkis SesaniSnavi naSromi<br />

,,istoria da socialuri Teoria’’ (1992 w.). igi warmoadgens ,,pasuxis<br />

mcdelobas or macdurad martiv kiTxvaze. rogor unda gamoiyenon<br />

socialuri Teoria istorikosebma? ra sargebloba SeiZleba moutanos<br />

sociologiis Teoretikosebs istoriam?’’ (1, 1). avtori yuradRebas<br />

amaxvilebs am monaTesave mecnierebebis warmomadgenelTa Soris<br />

arsebul ,,yruTa dialogze’’ da cdilobs am problemis daZlevis<br />

optimaluri gzis Cvenebas. Mmkvlevari mimoixilavs ra socialuri<br />

cvlilebebis evoluciur da revoluciur (Sesabamisad ,,spenserisa’’ da<br />

,,marqsis’’) modelebs, ,,romelTagan TiToeuls Tavisi Rirsebebi da<br />

sisusteebi aqvs’’, ayenebs maTi sinTezis SesaZleblobis sakiTxs. ,,es<br />

SeiZleba alqimiuri qorwinebis msgavs raimed mogveCvenos, sxva<br />

sityvebiT ki _ winaaRmdegobaTa SeerTebad, magram miuxedavad<br />

yvelafrisa, zogierT aspeqtSi mainc, spenserisa da marqsis<br />

modelebi ki ar ewinaaRmdegeba, aramed avsebs erTmaneTs’’ (1, 168).<br />

istoriografiaSi axali gzebis mudmivi Ziebis generatori<br />

TviTon warsulis amouwuraobaa, rac, Tavis mxriv, ganpirobebulia<br />

im kiTxvaTa mudmivi cvlilebiT, romlebsac Cven vusvamT warsuls<br />

(,,kulturaTa dialogi’’). MmarTalia, istoriis Zveli paradigmebis<br />

nacvlad axlis SemuSavebis procesi metad rTuli da<br />

winaaRmdegobrivia, magram dReisaTvis ueWvelia erTi ram: yvelaze<br />

imedismomcemi perspeqtivebi im mimarTulebebSi ixsneba, romlebic<br />

prioritets kulturis kategorias aniWeben. Aamas mivyavarT sagnis


axlebur gagebamde, saistorio kvlevis konceptualuri aparatisa da<br />

meTodologiuri bazis cvlilebamde (7, 176).<br />

zemoTqmulis naTeli magaliTia ,,inteleqtualuri’’, an rogorc<br />

meorenairad uwodeben, ,,ideaTa’’ istoria, romelic gaCnda XIXs.<br />

bolos. Tavidan am arcTu prioritetuli mimdinareobis interesebis<br />

sfero uzogades ideebsa da cnebebTan erTad moicavda politikuri,<br />

filos<strong>of</strong>iuri, mecnieruli da religiuri azrovnebis istoriis<br />

specializirebul Seswavlasac, magram, realurad, kvlevis mTavar<br />

obieqtad kvlav politikuri istoria rCeboda (7, 177).<br />

Ooriode sityva TviTon saxelwodebaze. iseve, rogorc<br />

saistorio codnis sxva sferoebis SemTxvevaSi (magaliTad,<br />

,,ekonomikuri istoria’’, ,,politikuri istoria’’), termini<br />

,,inteleqtualuri istoria’’ migviTiTebs kvlevis fokusSi moqceul<br />

moRvaweobis konkretul aspeqtze an sferoze (7, 177).<br />

Aam mimarTulebis warmomadgeneli amerikeli filos<strong>of</strong>osi da<br />

istorikosi artur lavjoi upiratesobas aZlevda termins ,,ideaTa<br />

istoria’’, rac asaxavda misi originaluri midgomis specifikas. Ees<br />

midgoma gamoixateboda droSi moaruli universaluri ,,idea-<br />

blokebis’’ izolirebasa da SeswavlaSi. ,,ideaTa istoria, _ werda<br />

lavjoi,_ iyenebs ZiriTadad igive masalas, rasac azrovnebis<br />

istoriis sxva ganStoebebi ..., magram mas amuSavebs gansakuTrebuli<br />

xerxiT’’ (7, 178). Aam proceduris analogias lavjoi xedavda<br />

analitikur qimiaSi _ struqturis SigniT ESeRwevasa da misgan<br />

Semadgeneli elementebis gamoyafaSi. Uunda Seqmniliyo Sesaswavli<br />

ideis maqsimalurad sruli ,,biografia’’ istoriuli ganviTarebis<br />

yvela stadiasa da inteleqtualuri cxovrebis gansxvavebul<br />

sferoebSi (filos<strong>of</strong>ia, mecniereba, literatura, xelovneba, religia,<br />

politika). ,,ideaTa istoriis’’ koncefciaSi moiazreboda literaturis<br />

istoriac, romlis funqciasac lavjoi xedavda, rogorc adamianTa<br />

mamoZravebeli ideebisa da grZnobebis, ise sazogadoebrivi azris<br />

formirebis procesis SeswavlaSi (7, 178).<br />

ganxiluli Teoriuli mimdinareobebis garda, arsebobs mravali sxva<br />

koncefciac, romelic warmatebiT SeiZleba iqnas gamoyenebuli saistorio<br />

kvleva-Ziebisas. rac Seexeba qarTul istoriografias, sabWour periodSi


is ZiriTadad marqsizm-leninizmis TeoriiT sargeblobda, “romlisaganac<br />

axla TiTqos iolad ganTavisuflda, magram sanacvlod raime<br />

mimarTulebisa da skolisTvis ar miumarTavs” (3, 465). amitom minda,<br />

naSromi Cveni ufrosi kolegis sityvebiT davasrulo: “unda damkvidrdes<br />

Teoriuli, meTodologiuri pluralizmi, rac uTuod waadgeba qarTuli<br />

istoriografiis Semdgomi aRmavlobis saqmes” (3, 467).UK UK<br />

gamoyenebuliLliteratura<br />

gamoyenebuliLliteratura<br />

1. berki p. istoria da socialuri Teoria, Tb. , 2002.<br />

2. guruli v. pr<strong>of</strong>esionalizmisa da arapr<strong>of</strong>esionalizmis dapirispireba. _ Jurn.<br />

,,saistorio vertikalebi’’, Tb., 2003., # 1.<br />

3. yoranaSvili g. saqarTvelos Zveli istoriis problemebi, Tb., 2002.<br />

4. Гуревич А.Я. К пониманию истории как науки о человеке. - Историческая наука на рубеже веков,<br />

М., ,,Наука’’, 2001.<br />

5. Кондаков И. История как феномен культуры. - Препринт №4, Независимый теоретический<br />

семинар, M., 1996.<br />

6. Ницше Ф., О пользе и вреде истории для жизни. - Сочинения.Т.1., М., “Мысль”, 1990.<br />

7. Репина Л.П., “Второе рождение” и новый образ интеллектуальной истории. - Историческая наука на<br />

рубеже веков. М., “Наука”, 2001.<br />

malxaz malxaz Toria<br />

Toria<br />

qarTuli qarTuli qarTuli sazog sazogadoeba: sazog sazogadoeba:<br />

adoeba: diskusia diskusia faseulobiTi faseulobiTi orientaciis orientaciis zogierT zogierT<br />

sakiTxze<br />

sakiTxze<br />

“. . . eklesia ki ar unda gardaiqmnas saxelmwifod, . . . piriqiT,<br />

saxelmwifom unda daamTavros imiT, rom ecados gaxdes eklesia” (8, 73).<br />

aseTia, erTi SexedviT metad ucnauri msjeloba Teodor dostoevskis<br />

romanidan “Zmebi karamazovebi”, romelic ruseTSi eklesiis<br />

gansakuTrebul rolze miuTiTebda. es azri, marTalia, ufro Secvlili<br />

formiT, magram arsobrivad TiTqmis imave mniSvnelobiT, qarTul<br />

sinamdvileSic gvxvdeba. dostoevskis romanis personaJi, romelic<br />

saeklesio piri iyo da sjeroda Tavisi sityvebis, XIX saukunis rusul<br />

realobas gamoxatavs. SesaZlebelia, maSindel “dedilo ruseTSi” bevri<br />

WeSmariti rusi asec fiqrobda, magram roca XX saukune miiwura – ra<br />

xdeba? es kiTxva SeiZleba daebados adamians, vinc saqarTveloSi<br />

arsebul viTarebas daakvirdeba. aq sruliad seriozulad sjeraT<br />

qarTveli eris gansakuTrebuli istoriuli misiisa, misi RvTisgan<br />

rCeulobisa. sjeraT, rom ufali aucileblad qarTulad ganikiTxavs


adamianTa modgmas da a.S. es garemoeba safuZvels aZlevs zog avtors,<br />

raTa aRniSnos, rom saqarTvelos marTlmadidebluri eklesia ar<br />

warmoadgens saxelmwifosagan gamijnul instituts, romelsac sakuTari<br />

samoqmedo sivrce gaaCnia. qveyanaSi jer kidev igrZnoba, rom saxelmwifos<br />

totaluri y<strong>of</strong>na yvelgan, yvela sivrceSi normalur viTarebad miiCneva,<br />

metic, rodesac xdeba “mosaxleobis masobrivi dabruneba eklesiaSi”,<br />

iSleba zRvari sazogadoebasa da eklesias Soris. . . eklesiis utyvi da<br />

uxmo Zalaufleba mkvidrdeba aramarto saxelmwifo derefnebSi, aramed<br />

yoveldRiur cxovrebaSi. religiuri terminologia msWvalavs<br />

politikosTa metyvelebas da es Tanamedrove politikosis imijis Seqmnis<br />

saSualebaa” (6, 176).<br />

zemoT dasmul kiTxvaze pasuxis gacema Zalian rTulia, Tu<br />

gaviTvaliswinebT imas, rom Tanamedrove etapze xdeba faseulobaTa<br />

gadafaseba, rac sabWouri sociokulturuli sistemis rRvevas mohyva.<br />

sazogadoebaSi mesianuri ideebis popularizaciac, SesaZlebelia, agreTve<br />

drois faqtoriT iyos ganpirobebuli.<br />

damoukideblobis mopovebis Semdeg saqarTveloSic prioritetulad<br />

iqna aRiarebuli demokratiuli saxelmwifos Seqmna da<br />

evrostruqturebSi integrireba; magram, rogorc Cans, es arCevani<br />

sruliadac ar aris sayovelTao da arseboben alternatiuli<br />

orientaciis momxreebi, romelTac sakmao gavlena aqvT sazogadoebaze.<br />

isini miiCneven, rom dasavluri faseulobebi (e.i. liberalur-<br />

demokratiuli principebic) miuRebelia saqarTvelosaTvis, radgan<br />

safrTxes uqmnis qarTul tradiciul RirebulebaTa sistemas, saerTod<br />

kulturas da maTi danergva erovnul gadagvarebamde miiyvans qarTul<br />

eTnoss. dasavlur civilizacias, rogorc wesi, miakuTvneben<br />

dasavleTevropul saxelmwifoebs da amerikis SeerTebul Statebs. es<br />

ukanaskneli gamoirCeva politikur-ekonomikuri miRwevebiT da cdilobs<br />

sakuTari faseulobebis sxva kulturebSi danergvas. safrTxec,<br />

ZiriTadad, aSS-s kulturuli eqspansiis saxiT moiazreba. mas rigi<br />

qveynebisa, magaliTad, irani, CrdiloeT korea, upirispirdeba imiT, rom<br />

cdilobs sakuTar kulturul realobaSi Caiketos da amiT Tavi daicvas<br />

misTvis ucxo Rirebulebebis zemoqmedebisagan. amerikis kulturul<br />

gavlenas Tavs arideben sakuTriv dasavleTevropuli qveynebic.


evroparlamentSi safrangeTis warmomadgeneli katrin lalumieri<br />

aRniSnavda, rom globalizaciis atmosfero “ganapirobebs ideaTa<br />

standartizacias da cxovrebis wesis erTgvarovnebas, pirvel rigSi,<br />

amerikuli modelis Sesabamisad. yvela, visTvisac Zvirfasia sakuTari<br />

istoria, tradiciebi, ena, filos<strong>of</strong>ia da religia, SeSfoTebulia<br />

aRniSnuli tendenciiT. adamianebi gulgrilad ver uyureben sakuTari<br />

kulturis rRvevas, radgan es iwvevs ara mxolod gaRaribebas, aramed<br />

erovnuli TviTSegnebis, da sabolood, arsebobis azris dakargvasac” (7,<br />

25-26).<br />

aseT dros, TiTqos, ar unda iyos gasakviri qarTuli sazogadoebis<br />

garkveul nawilSi dasavleTisadmi negatiuri ganwyobis arseboba. magram<br />

aris Tu ara CvenSi gaazrebuli, Tu, kerZod, raSi mdgomareobs realuri<br />

safrTxe? yvelaferi dasavluri marTlac cudia? an gamogviyvans<br />

mdgomareobidan dasavlur faseulobebTan dapirispireba? xom ar aris<br />

imis saWiroeba, rom erTmaneTisagan gavmijnoT sakuTriv liberalur-<br />

demokratiuli faseulobebi da romelime dasavluri saxelmwifos<br />

politikuri interesebi?<br />

zemoTaRniSnul antidasavlur ganwyobas ar iziareben is adamianebi,<br />

romlebic prioritets samoqalaqo sazogadoebas aniWeben da, bunebrivia,<br />

dasavluri tradiciiT xelmZRvaneloben, rac gaRizianebas iwvevs<br />

garkveul wreebSi. gaRizianeba SeiZleba gamowveuli iyos imiTac, rom<br />

dasavluri Rirebulebebi maT pirdapir, meqanikurad gadmoaqvT qarTul<br />

sinamdvileSi, sadac am RirebulebaTa danergvisaTvis Sesabamisi<br />

tradicia naklebad an saerTod ar arsebobs. esec, erTis mxriv, meore<br />

ukiduresobad Cans, rasac aRniSnaven SedarebiT zomierebi. maTi azriT,<br />

angariSi unda gaewios qarTul tradiciebs, mentalur Taviseburebebs,<br />

magram perspeqtivaSi prioritetulad unda iqnas miCneuli qarTuli<br />

sazogadoebis dasavluri modeliT Camoyalibeba, radgan is yvelaze<br />

optimaluria ms<strong>of</strong>lioSi arsebul sxva sociokulturul sistemebs<br />

Soris.<br />

Cven am ukanasknel mosazrebas viziarebT. liberaluri demokratia,<br />

romelic iTvaliswinebs adamianis uflebaTa dacvas, pluralizms, kerZo<br />

sakuTrebis dacvas, kanonis uzenaesobas, xelisuflebis day<strong>of</strong>as,<br />

konfesiur da eTnikur Semwynareblobas da a.S., TavisTavad, ar uqmnis


safrTxes ama Tu im kulturis TviTmy<strong>of</strong>adobas, anu SesaZlebelia<br />

“modernizacia vesternizaciis gareSe”, e.i. dasavluri civilizaciis<br />

miRwevaTa gaTaviseba ise, rom ar moxdes tradiciul faseulobaTa<br />

sistemis rRveva. amis warmatebul magaliTad xSirad asaxeleben iaponias,<br />

romelic absoluturad aradasavluri kulturaa, magram SeZlo<br />

modernizacia.<br />

Tu ramdenad ganxorcielebadia saqarTveloSi bevrisTvis<br />

sasurveli demokratiuli sazogadoebis Camoyalibeba, jerjerobiT<br />

Znelad prognozirdeba. dRes ki CvenSi xSirad aitaceben im moRvaweTa<br />

moTxovnebs, romlebic erovnuli TviTmy<strong>of</strong>adobis dacvis lozungiT<br />

gamodian. es moTxovnebi iTvaliswinebs Tanamedrove etapze<br />

marTlmadidebeli eklesiis funqciis gazrdas, misTvis sazogadoebaze<br />

pirdapiri zneobrivi kontrolis uflebis miniWebas, marTlmadideblobis<br />

erovnuli ideologiis rangSi ayvanas da saxelmwifo religiad<br />

gamocxadebas. yvelaferi es, maTi azriT, saWiroa, raTa davupirispirdeT<br />

momravlebuli seqtebis “aRviraxsnil”, “satanur” qmedebebs, savaluto<br />

fondisa da sxva saerTaSoriso organizaciebis mtaceblur zraxvebs, maT<br />

mier qveynis ekonomikis daqcevas, holivudis filmebs, romlebic ryvnian<br />

qarTvel axalgazrdobas, yvelafer imas, “rac mohyveba saqarTveloze<br />

navTobsadenis gavlas” (6, 178). amgvari ideebi moicavs Tanamedrove<br />

qarTuli sazogadoebis sakmaod did nawils. “TandaTan ikveTeba, rom mas<br />

sWirdeba eklesia ara iseTi, romelic sakuTari religiuri wesiT<br />

cxovrobs, aramed iseTi, romelic Tavisi arsebobiT SeWrili da<br />

SedRvebilia “sazogadoebaSi”, romelic saxelisuflo struqturebisaTvis<br />

damaxasiaTebeli kanonebiT moqmedebs” (6, 178). amitom saqarTveloSi<br />

adamianTa garkveul kategorias ar akmay<strong>of</strong>ilebs konstituciaSi<br />

dafiqsirebuli “marTlmadideblobis gansakuTrebuli roli” da Tvlian,<br />

rom es mxolod reveransia imasTan SedarebiT, rac sinamdvileSi unda<br />

iyos.<br />

istoriul warsulSi eklesias, saero xelisuflebasTan erTad,<br />

mniSvnelovani misia ekisra, zog SemTxvevaSi ki ufro met funqcias<br />

iRebda sakuTar Tavze da im rTul periodSi, roca “qarTvelebi<br />

iryeodnen viTarca lerwamni qarTagan ZlierTa”, swored eklesia iyo<br />

qveynis sulieri mesaWe. amas moiTxovda maSindeli realoba. dRes ki,


miuxedavad imisa, rom is moTxovnebi, romlebic eklesiis rolis gazrdas<br />

iTvaliswinebs, gamoZaxils poulobs mosaxleobaSi, eklesias ar ZaluZs<br />

imave valdebulebis aReba, rasac warsulSi asrulebda. mTlianobaSi<br />

sazogadoeba Tvisobrivad sxvaa da araerTgvarovani. saxeze gvaqvs<br />

konfesiuri da eTnikuri siWrele da amitom marTlmadideblobis<br />

saxelmwifo religiad gamocxadebis aqti, albaT, sasurvel Sedegs ar<br />

mogvitans. miT umetes, ideologiis TvalsazrisiTac marTlmadideblobis<br />

ganxilva utopiuria, radgan igi religiaa da ara ideologia. e.i. is ar<br />

aris moZRvreba saxelmwifo xelisuflebis mowyobaze, sazogadoebis<br />

struqturaze, ekonomikis funqcionirebis principebze da a.S. erovnuli<br />

ideologiis aspeqtSi misi ganxilva ukve moaswavebs imas, rom man moicva<br />

socialuri y<strong>of</strong>is sxvadasxva sfero. religiam damatebiTi, ara mxolod<br />

moZRvrebis funqcia aiRo. sakuTriv ideologiis, rogorc saxelmwifos<br />

<strong>of</strong>icialuri doqtrinis, arseboba gamoricxavs, Tundac, sxva<br />

ideologiebis, alternatiuli saazrovno sistemebis arsebobas. amgvari<br />

koniunqtura ufro totalitarul sazogadoebas axasiaTebs. eklesias ar<br />

ZaluZs, raime saxis arsebiTi zegavlena moaxdinos dRevandel<br />

saxelmwifoSi urTierTobaTa im tipis Camoyalibebaze, rasac demokratia<br />

ewodeba. man unda gaiazros is cvlilebebi, rac posttotalitaruli<br />

xanis saqarTveloSi xdeba da gansazRvros Tavisi adgili Tvisobrivad<br />

ganaxlebul sazogadoebaSi (3, 166-167).<br />

gamoyenebuli gamoyenebuli literatura<br />

literatura<br />

1. gabisonia T. eklesia demokratias fexs ver auwyobs. – Jurn. sazogadoeba da politika,<br />

3, Tb., 2000.<br />

2. erqomaiSvili v. ideologiis arsebobis mizanSewonilobis problema. – Jurn.<br />

sazogadoeba da politika, 3, Tb., 2000.<br />

3. kacitaZe k. qarTulma marTlmadideblurma eklesiam demokratias fexi unda auwyos. –<br />

Jurn. sazogadoeba da politika, 3, Tb., 2000.<br />

4. nodia g. ideologia erovnuli da sxva. . . – Jurn. sazogadoeba da politika, 3, Tb.,<br />

2000.<br />

5. cqitiSvili a. konkordiumi: qarTvel RvTismsaxurTa xelSekruleba keisarTan. – gaz.<br />

rezonansi. 2.10.2000.<br />

6. WiaberaSvili z. Zalaufleba da patriarqis taxti. – sazogadoeba da politika, 3. Tb.,<br />

2000.<br />

7. Лялюмьер К. Борьба за культурное многообразие. – Label France, № 38, январь, 2000.<br />

8. Достоевский Ф.М. Братья Карамазовы. Л., 1970.


mariam mariam mamulaSvili<br />

mamulaSvili<br />

reformistuli reformistuli Ziebani Ziebani qarTul qarTul eklesia eklesia-monastrebSi<br />

eklesia monastrebSi<br />

monastrebSi (IX (IX-XI (IX<br />

XI XI ss.)<br />

ss.)<br />

sayovelTaod miRebulia Tvalsazrisi, rom Sua saukuneebis<br />

sazogadoebrivi y<strong>of</strong>is yvela ZiriTad moments religia gansazRvravda.<br />

qristianul samyaroSic religia ganapirobebda adamianis zneobrivi<br />

idealis, kulturuli, politikuri cnobierebis Camoyalibebas. sasuliero<br />

institutebis wiaRSi mimdinare movlenebi xSir SemTxvevaSi rezonanss<br />

hpovebda sazogadoebis saero nawilSic da qveynis socialur da<br />

politikur cxovrebazec axdenda gavlenas.<br />

sainteresoa, rom dasavluri sazogadoebis im saxiT formirebas,<br />

romelic mas dReisaTvis gaaCnia (pirovnebisa da sazogadoebis,<br />

saxelmwifos urTierTmimarTebis principi, ideaTa sistema, qcevisa da<br />

mentalobis kompleqsi da sxv.) qristianulma religiamac ganapiroba,<br />

radgan qristianuli ms<strong>of</strong>lgagebis wyalobiT simZimis centri awmyodan<br />

momavalze gadadis, qristianoba siaxles eswrafvis, perspeqtiulia da a.S.<br />

isic faqtia, rom bizantiuri civilizaciis marcxic qristianuli (am<br />

SemTxvevaSi aRmosavlur-marTlmadidebluri) religiis konservatiuli<br />

xasiaTiTac SeiZleba aixsnas, radgan aRmosavlur marTlmadidebluri<br />

qristianoba xels veRar uwyobda sazogadoebis aRmaval ganviTarebas, ris<br />

Sedegic gaxldaT bizantiuri civilizaciis kraxi (9, 108) saqarTvelos,<br />

marTalia, ar Seuwyvetia arseboba, magram “aswleulebis ganmavlobaSi . . .<br />

misi socialuri qsovili da erovnuli fsiqika XIII-XIV ss. doneze<br />

gaiyina” (7, 24-25).<br />

zemoTqmulis fonze SevecdebiT gaviazroT saqarTvelos religiur-<br />

saxelmwifoebrivi idealebi, is socialur-politikuri texilebi,<br />

romlebic uSualod ukavSirdeboda qarTul eklesia-monastrebSi<br />

mimdinare procesebs. aRniSnuli TvalsazrisiT SeiZleba gamovyoT: a)<br />

grogol xanZTelis, b) giorgi mTawmindelis, g) daviT aRmaSeneblisa da<br />

d) Tamaris epoqebi.<br />

rogorc S.nucubiZeE aRniSnavda, “qristianoba, rogorc ideologia,<br />

politikuri angariSis sakiTxi iyo. aRmosavleTis, iranis agresiuli<br />

politikis perspeqtivis gamo, romelic zoroastrizmis droSiT utevda<br />

saqarTvelos, qveynis progresulma Zalebma, rogorc gairkva, dasavleTis,<br />

bizantiis qristianoba amjobines” (5,108). amgvarad, IV saukuneSi,


qristianobis miRebiT qarTli berZnul-bizantiuri samyaros nawilad<br />

iazrebs Tavs, sabolood calsaxad acxadebs di<strong>of</strong>izitur mrwamss, rac<br />

mogvianebiT mas saSualebas aZlevs Tavi bizantiis politikur memkvidred<br />

CaTvalos. qarTuli samyaro axdens bizantiuri kulturis srul<br />

nacionalizacias, e.i. sazogadoeba erTgvarad erTveba im politikur,<br />

religiur, civilizaciur saazrovno urTierTobebSi, romelic aRniSnuli<br />

epoqis ideals warmoadgenda.<br />

CvenTvis saintereso periodis pirveli monakveTi bizantinizmis<br />

mZlavri gavleniT aRiniSneba. xanZTeli da misi mowafeni TavianT<br />

savaneebs “berZnuli wesis” mixedviT awyoben. grigol xanZTeli “meore<br />

ierusalimad” (konstantinopols) apirebs wasvlas (3, 145), megobars<br />

sabawmindis “wesis daweras da warmocemas” sTxovs (3, 145), sadac<br />

siriulTan erTad berZnuli mwignobrobacaa ganviTarebuli. aRsaniSnavia<br />

isic, rom xanZTelis epoqaSi wodebriobis principi SeWrili da<br />

gabatonebuli ar aris (6, 142). amasTan, qarTul politikur Tu<br />

sazogadoebriv y<strong>of</strong>aSi aSkaraa sasuliero xelisuflebis upiratesoba,<br />

saeklesio cxovrebis wesi ki, Tavis mxriv, ganapirobebda qveynis<br />

socialur-politikuri da kulturuli saxis Camoyalibebas. amgvarad,<br />

aRniSnul epoqaSi (cota ufro adrec) saeklesio-kulturuli cxovrebis<br />

bizantiuri wesis upiratesoba aSkaraa, rasac mowmobs “vaxtang<br />

gorgasalis cxovrebaSi” daculi cnobebi, aietisa da fartaZis cnobili<br />

polemika, ioane sabanisZis mier qarTvelTa adgilis gaazreba oikumenaSi,<br />

giorgi merCules TxzulebaSi daculi cnobebi da sxv. aRsaniSnavia isic,<br />

rom QqarTvelebi yovelivesTan erTad bizantiis kulturul-politikuri<br />

agresiis safrTxesac acnobiereben da win sweven misgan gansxvavebul<br />

praqtikul argumentebs.<br />

swored am mxriv, X-XII saukuneebSi qarTveli xalxis mentalobaSi<br />

mniSvnelovani texilebi SeiniSneba. gansakuTrebiT sainteresoa XI<br />

saukunis monastrebSi mimdinare procesebi, kerZod, giorgi aTonelisa da<br />

daviT aRmaSeneblis reformebi. giorgi aTonelma samonastro marTva-<br />

gamgeblobaSi Zmobis uflebebi gaafarTova, gaauqma wodebrivi<br />

privilegiebi da win piradi Rirsebebi wamoswia. aristokratiuli<br />

tradiciebis Secvla, eklesiisa da monazvnobis demokratizacia, garda<br />

imisa, rom dadebiTad moqmedebda samonastro idealebze, gavlenas


axdenda qveynis socialur da politikur cxovrebaze. amasTan, giorgi<br />

mTawmindeliseuli samonastro reformis suliskveTeba ruis-urbnisis<br />

krebaze (monastrebze dayrdnobiT) saeklesio ierarqiazec gavrcelda.<br />

aRniSnul reformas mkvlevari a.joxaZe respublikanizmis idead miiCnevs<br />

da socialur movlenaTa WrilSi ganixilavs (7, 24-34). aRmaSenebelma<br />

eklesiidan moakveTina “mTavarTa da warCinebulTa Svilni uRirsad<br />

gamoCinebulni” da piradi Rirsebis mqoneni daawinaura. aRniSnulma<br />

reformam daarRvia saero da sasuliero xelisuflebis<br />

urTierTdamokidebulebis manamde arsebuli tradicia. eklesia mefes,<br />

saxelmwifos daeqvemdebara. wina periodTan SedarebiT erTi<br />

mniSvnelovani tendenciac SeiniSneba: adreul saukuneebSi, rogorc<br />

aRvniSneT, “berZnul wess” eniWeboda upiratesoba, mTawmindelTa epoqidan<br />

ki amgvari wonasworoba irRveva. marTalia, saqarTvelo bizantiis<br />

erTmorwmuned rCeboda, magram qarTvelebi ar uerTdebian 1054 wlis<br />

anaTemas, giorgi mTawmindeli uary<strong>of</strong>s kaTolikuri eklesiis wiaRSi<br />

eresis arsebobas “... hromTa vinaiTgan erTgzis icnes RmerTi, arRara<br />

odes midrekil arian da arca odes wvaleba Semosrul ars maT Soris. . .<br />

da arara aris amas Sina gany<strong>of</strong>ileba, oden sarwmunoebai marTali iyos”<br />

(2, 309). am kuTxiT sainteresoa ioane mTawmindelis “ltolva spaniad”<br />

da mis mier evropaSi qarTvelTa naTesavis Zieba (1, 234). arc giorgi<br />

aTonelis pozicia da arc ioanes mier naTesavis Zieba ar gaxldaT<br />

ubralo axireba – giorgi aTonels kmay<strong>of</strong>ili romaelebi wminda papis<br />

winaSe wayvanas hpirdebian, ioanes ki ganSorebis simwaris ver atanis gamo<br />

kvlav mTawmindaze abruneben bizantielebi (2, 329-330; 1, 235). sainteresoa<br />

ioanes da ZmaTa misTa urTierToba “hromis qveynidan mosul” monazonTan<br />

(2, 242) Tu benediqtel berebTan (2, 243), romelTac aTonze adgili uyides<br />

da monasteri aaSenebines aTonelma qarTvelebma (8, 17).<br />

yovelivesTan erTad sainteresoa m.TamaraSvilis cnobebic, romlis<br />

mixedviTac, efTvime grZeli da ioane petriwi roms dadiodnen salocavad<br />

da aRiarebdnen papis avtoritets, rom efTvimes da giorgis neStni roms<br />

wausvenebiaT 1250 wels, ierusalimis jvris monastris berebi<br />

tamplierebTan megobrobdnen (4, 90). sagulisxmoa isic, rom petriwonis<br />

maSenebeli grigol bakurianisZe krZalavs monasterSi berZenTa miRebas<br />

da sxv. amasTan, rogorc e.xinTibiZe aRniSnavs, XI saukuneSi


konstantinopolis akademiis daxurvis Semdeg qristianuli filos<strong>of</strong>iuri<br />

azri saqarTveloSi imave gziT ganviTarda, ra gziTac wavida<br />

filos<strong>of</strong>iis progresi dasavleT evropaSi. es msgavseba ki epoqis saerTo<br />

suliskveTebiT, azrovnebis ganviTarebis saerTo kanonzomierebiT unda<br />

y<strong>of</strong>iliyo ganpirobebuli (8, 23). yovelive amis garda, SesaZlebelia<br />

visaubroT qarTveli moRvaweebis Semwynareblur religiur azrovnebaze,<br />

petre iberis (romelsac S.nucubiZis gamokvlevebis mixedviT “Tavisianad“<br />

racxdnen mon<strong>of</strong>iizitebic da di<strong>of</strong>izitebic) da kirion kaTalikosis<br />

(romelsac z.aleqsiZe monoTelitobis erT-erT Semoqmedad miiCnevs)<br />

msgavsad, an kidev maTi evropisaken ltolvis politikur aspeqtebze<br />

gavamaxviloT yuradReba: Tu mTawmindelebs saqarTvelos diplomatiuri<br />

misiis erTgvar xelmZRvanelebad moviazrebT, maSin unda davuSvaT, rom<br />

maTi pozicia bizantiasTan da dasavleTTan mimarTebaSi piradi mrwamsis<br />

garda ganpirobebuli unda y<strong>of</strong>iliyo qarTuli politikuri<br />

orientaciiTac, romelic dasavleTSi mokavSiris Ziebisaken iyo<br />

mimarTuli.<br />

rogorc aRvniSneT, saeklesio cnobiereba ayalibebda<br />

individualuri da sazogadoebrivi cnobierebis tips da mTawmindelTa<br />

epoqis demokratiuli tendenciebi saero cxovrebasa da azrovnebazec<br />

axdenda gavlenas, rasac aRmaSeneblisa da Tamaris zeobaSi momxdari<br />

movlenebic mowmobs. vgulisxmobT Tbilisis TviTmmarTvel politikur<br />

erTeulad gamocxadebas XI s. 80-ian wlebSi da yuTlu arslanis dasis<br />

gamosvlas. am movlenaTa Sesaxeb azrTa sxvadasxvaobaa, magram CvenTvis am<br />

SemTxvevaSi mniSvnelovania “erTianobis da Tanadgomis” momenti, rac<br />

giorgi mTawmindelis cxovrebaSi respublikuri suliskveTebisa da wes-<br />

wyobilebis damkvidrebas saero cxovrebisa da “simdidriT aRzevebulTa”<br />

dasisaTvis misabaZ magaliTad qceula” (6, 142).<br />

CvenTvis mravlismetyvelia is faqti, rom Tamaris saqmros<br />

kandidaturas darbazobaze ayenebs Tbilisis moqalaqeTa erT-erTi<br />

Tavkaci, abulasan iobis Ze, xolo giorgi rusi didvaWar zanqan<br />

zorababels Camohyavs saqarTveloSi (arsebobs azri, rom giorgi rusi<br />

swored mesame wodebisaTvis Sesaferisi kandidatura iyo, radgan igi<br />

odesRac novgorodis qalaq-respublikis mTavari iyo da, amdenad, misTvis<br />

ucxo ar unda y<strong>of</strong>oliyo mesame wodebis politikuri pretenziebi (7, 27).


iqneb am mizezTa gamoc giorgi rusis kandidatura miuRebeli aRmoCnda<br />

Tamaris dasisaTvis. misi gaZevebis Semdeg mefis xelisufleba SezRuduli<br />

ki darCa, magram igi ukve didgvarovanTa kontrols daeqvemdebara.<br />

gaZlierda saeklesio xelisufalTa gavlenac samefo karze da<br />

saqarTvelo TiTqmis Teokratiul saxelmwifod Camoyalibda<br />

(vgulisxmobT miqael kaTalikosis precendents, romelic erTdroulad<br />

ijda sakaTalikoso da mwignobarTuxuces-Wyondidelis taxtze).<br />

zemoTqmulidan gamomdinare SeiZleba davaskvnaT Semdegi:<br />

1. saeklesio reformam saqarTveloSi marcxi ganicada, rac<br />

yvelaze ufro aSkarad miqael kaTalikosisa da nikolaoz gulaberisZis<br />

dapirispirebisas gamoikveTa. amasTan, unda aRiniSnos isic, rom saeklesio<br />

reformis Semdeg demokratiuli tendenciebi saero cxovrebaSic iWreba,<br />

rasac yuTlu arslanis dasis programiT nagulisxmevi da samonastro<br />

cxovrebaSi gabatonebuli respublikuri principebis msgavseba mowmobs.<br />

2. CvenTvis saintereso periodSi qarTveli sasuliero<br />

ierarqebis bizantiasTan damokidebuleba cvlilebas ganicdis. mas<br />

axasiaTebs dasavleTis kaTolikur eklesiasTan siaxlove, Tumca,<br />

“batonymobis droindelma qarTulma eklesiam sabediswero nabiji<br />

gadadga: man piri aRmosavleTisaken ibruna da xeli veRar Seuwyo<br />

sazogadoebis aRmaval ganviTarebas” (7,36). Tumca unda aRiniSnos isic,<br />

rom is politikuri foni, romlis garemocvaSic aRmoCnda saqarTvelo<br />

bizantiis dacemis Semdeg, aranakleb wamgebiani iyo Cveni qveynisaTvis,<br />

vidre marTlmadidebluri qristianuli cnobiereba.<br />

amgvarad, saeklesio cxovrebam CvenSi Camoayaliba rogorc<br />

individualuri, ise sazogadoebrivi da politikuri cnobierebis tipi;<br />

eklesia-monastrebSi arsebulma ganwyobam gavlena moaxdina saero<br />

cxovrebazec da is tendenciebi, romelic arsebobda jer qarTul<br />

eklesia-monastrebSi, xolo Semdeg politikur-saero cxovrebaSi, udaod<br />

didi mniSvnelobis movlena gaxldaT qveynis cxovrebaSi, Tumca<br />

sxvadasxva mizezebis gamo saqarTvelos socialuri ganviTarebac sxva<br />

gziT warimarTa. politikuri fonis Secvlis Semdeg ki saqarTvelo<br />

xangrZlivi droiT mowyda dasavlur samyaros da stabilurad moeqca<br />

misTvis miuRebeli mahmadianuri samyaros garemocvaSi, ramac gamoiwvia<br />

qveynis kulturis Tu socialuri ganviTarebis erTgvari stagnacia.


mogvianebiT qarTulma eklesiam kvlav calsaxad mimarTa Tavisi mzera<br />

konstantinopolis, xolo ufro mogvianebiT ruseTis marTlmadidebluri<br />

eklesiebisaken, Tumca “mcire aRorZinebis” epoqis sasuliero da saero<br />

elita kvlav cdilobs kaTolikur samyarosTan daaxloebas, rasac, sxva<br />

mizezebTan erTad, saero politikuri momentebic ganapirobebda.<br />

gamoyenebuli gamoyenebuli literatura<br />

literatura<br />

1. giorgi mTawmindeli. cxovreba ioanesi da efTvimesi. _ Zveli qarTuli literaturis<br />

Zeglebi. Tb., 1978.<br />

2. giorgi mcire. giorgi mTawmindelis cxovreba. _ Zveli qarTuli literaturis<br />

Zeglebi. Tb., 1978.<br />

3. giorgi merCule. grigol xanZTelis cxovreba. _ Zveli qarTuli literaturis<br />

Zeglebi. Tb., 1978.<br />

4. gamsaxurdia z. werilebi, esseebi. Tb., 1990.<br />

5. nucubiZe S. Zveli qarTuli literaturis istoria. t. I. Tb., 1958.<br />

6. javaxiSvili iv. qarTuli samarTlis istoria. Tb., 1982.<br />

7. joxaZe a. 800-wlovani batonymobis marwuxebSi. _ kreb. Wkua vaisagan. Tb., 1994.<br />

8. xinTibiZe e. qarTul-bizantiuri literaturuli urTierTobis istoriisaTvis. Tb.,<br />

1982.<br />

9. Тойнби А.Дж. Постижение истории. М., 1997.<br />

Targmanebi<br />

Targmanebi<br />

Tomas Tomas Tomas hiland hiland erikseni erikseni<br />

erikseni<br />

mavrikeli mavrikeli kreolebi kreolebi da da kulturis kulturis kreolizaciis kreolizaciis koncefcia<br />

koncefcia<br />

Tomas hiland eriqseni cnobili norvegieli<br />

mkvlevaria, oslos universitetis socialuri<br />

anTropologiis pr<strong>of</strong>esori. igi mSobeli xalxis<br />

Tu sxva sazogadoebebis kvlevisas aqtiuriad<br />

iyenebs komparativistikas, rogorc samecniero<br />

meTods, romelic, misive sityvebis Tanaxmad,<br />

"ufro naTlad wamroaCens ama Tu im<br />

sazogadoebis Tvisobriv mxareebs."<br />

winamdebare naSromi warmoadgens 1999 wlis<br />

dekemberSi oqsfordSi wakiTxuli leqciis<br />

stenogramas, sadac ganxilulia kulturis<br />

kreolizaciis Teoria indoeTis okeaniis<br />

maskarenis kunZulebis (ZiriT. mavrikis) mcxovrebi<br />

kreolebis magaliTze, mdidar eTnografiul da<br />

lingvistur masalaze dayrdnobiT.


kulturuli kreolizaciis Teoria, romelic anTropologiaSi<br />

pirvelad ulf hanerzma Semoitana, gulisxmobs ori an ramdenime<br />

gansxvavebuli kulturisa Tu tradiciis Serwymas. Tanamedrove masobrivi<br />

komunikaciebisa da kapitalizmis epoqaSi kreolizacis araerTi magaliTi<br />

SegviZlia davinaxoT ms<strong>of</strong>lios nebismier mxareSi, magram kulturaTa<br />

urTierTSerevis done aSkarad sxvadasxvagvaria. kulturis kreolizaciis<br />

Teorias akritikebdnen kulturis metismeti xazgasmis gamo (TiTqos<br />

“Serwymamdeli” kulturebi sawyis etapze sufTa, “wminda” mdgomareobaSia,<br />

Sead. fridmani, 1994). ra Tqma unda, SeniSvnebi yovelTvis<br />

gasaTvaliswinebelia, Tumca aqve unda aRvniSnoT, rom zemoTxsenebuli<br />

koncefcia, miuxedavad yvelafrisa, didad gvexmareba gavigoT da avxsnaT<br />

Tanamedrove kulturuli procesebi, romelTaTvis damaxasiaTebelia<br />

moZraoba, cvalebadoba da mkrTali sazRvrebi.<br />

termini „kreolizacia”, romelsac anTropologebi iyeneben,<br />

enaTmecnierebidanaa nasesxebi. lingvistikam, Tavis mxriv, es sityva<br />

istorul movlenebTan dakavSirebiT gaixsena, kerZod, koloniebis<br />

epoqasTan kavSirSi, rodesac xdeboda xalxTa jgufebis sacxovrebeli<br />

adgilidan ayra da gadasaxleba sxvadasxva plantaciebSi. aseTi saxis<br />

movlenebs adgili hqonda luizianas, iamaikis, trinidadis, reunionisa da<br />

mavrikis xalxTa cxovrebaSi. indoeTis okeanisa da karibis kunZulebis<br />

auzis mosaxleobis garkveuli nawili (Tu yvela ara), vinc koloniuri<br />

ekonomikis wnexis qveS iyo moqceuli, kreolad iwodeboda.<br />

Tavdapirvelad “criollo”-s evropels (Cveul. espanels) uwodebdnen,<br />

romelic “axal samyaroSi” (amerikaSi _ S.x.) iyo Sobili, gansxvavebiT<br />

naxevarkunZulelisagan; dRes am sityvas igive Sinaarsi aqvs reunionSi,<br />

sadac yvela am kunZulze dabadebuli, rasobrivi kuTvnilebis miuxedavad,<br />

“kreolia”, ganxvavebiT “zoreilebisagan”, romlebic metropoliur<br />

safrangeTSi daibadnen. trinidadSi „kreoli” adgilobrivs niSnavs, garda<br />

azielisa. surinamSi „kreoli” Savkaniania, maSin rodesac mezobel<br />

gvianaSi kreoli evropul yaidaze mcxovrebi piria. miuxedavad am<br />

gansxvavebebisa, isini Sinaarsobrivad exmianebian kreolizaciis Teorias:<br />

kreolebi ayrili, gadasaxlebuli xalxia, isini “axali samyaros”<br />

kuTvnilebaa, Serevis raRac formis Sedegi, gansxvavebuli Zveli, Rrma<br />

fesvebis mqone xalxisgan. winamdebare naSromis mizania kreolis


koncefciis ganxilva mavrikelTa magaliTze _ rogorc lingvisturi, ise<br />

eTnografiuli kuTxiT, da Semdgom, amis safuZvelze, misi Sedareba<br />

kulturisa Tu xalxebis kreolizaciis zogad TeoriasTan.<br />

isini, visac ar Cvevia terminebis aRreva, xSirad svamen kiTxvas: ras<br />

niSnavs sinamdvileSi kreoli? marTlac, yvela sferoSi SeiZleba<br />

Segvxvdes es termini, kulinariiTa da luizianuri arqiteqturiT<br />

dawyebuli, karibuli enebiTa Tu indoeTis okeaniis xalxebiT<br />

damTavrebuli. miuxedavad imisa, rom lokalur doneze am termins<br />

sxvadasxva Sinaarsobrivi datvirTva aqvs, lingvistikaSi arsebobs<br />

kreoluri enebis, xolo anTropologiaSi _ kulturuli kreolizaciis<br />

mecnieruli, zusti gansazRvreba. Tumca konkretul sazogadoebebSi<br />

“kreolis” gagebasa da samecniero literaturaSi kreolis an<br />

“kreolizebulis” definiciebs Soris Tvisobrivi kavSiri ar aris. am<br />

mcire naSromis ZiriTad principad gamogvadgeba gregori beiTsonis rCeva,<br />

romlis mixedviTac, Tu kvlevis dros romelime termins vsesxulobT,<br />

saWiroa swored im sferos mivmarToT, romelsac vesesxebiT, raTa<br />

CavwvdeT analogiis Sinagan logikas. igi aRniSnavda: “terminebis<br />

sesxebisas me yovelTvis maferxebda pirveladi disciplinidan<br />

memkvidreobiT miRebuli mkacri formulirebebi” (beiTsoni, 1972: 75). ase<br />

rom, kargi iqneboda gadagvexeda mavrikeli kreolebisaTvis, raTa<br />

CvenTvis ufro naTeli gaxdes kulturis kreolizaciis movlena.<br />

mavriki mavriki da da mavrikeli mavrikeli mavrikeli kreolebi<br />

kreolebi<br />

tropikul sartyelze mdebare mavriki madagaskaridan<br />

aRmosavleTiT 800 kilometriTaa daSorebuli. esaa mWidrod<br />

dasaxlebuli, xmauriani, demokratiuli kulnZulovani qveyana. misi<br />

mosaxleobis saerTo raodenoba TiTqmis milions aWarbebs; erT<br />

kvadratul kilometrze 550 mosaxle modis. iq ar arsebobs aborigeni<br />

mosaxleoba, am kunZulis yvela mcxovrebi sxva mxareebidan<br />

(safrangeTidan, CineTidan, afrikidan, madagaskaridan da indoeTidan) am<br />

bolo sami saukunis ganmavlobaSi emigrirebuli xalxis STamomavalia.<br />

mosaxleobis daaxloebiT naxevari indusia, romelic sam qvejgufad<br />

iy<strong>of</strong>a: Crdilo indoelebi (indurenovanebi), Tamilebi, Telugebi da<br />

maratebi, romlebic, eTnikuri TvalsazrisiT, erTmaneTTan Tavs ar


aigiveben. yvelaze did eTnikuri jgufs warmoadgens Crdilo indusebi,<br />

romlebic mosaxleobis saerTo raodenobis daaxloebiT 35% Seadgenen,<br />

17% muslimi indoelia, daaxloebiT 28% kreoli an feradkaniani<br />

kaTolikea, malagasiuri (madagaskareli _ S.x.) an Sereuli ojaxidan, 3%<br />

_ Cinuri da daaxloebiT 2% _ franko-mavrikuli warmomavlobis.<br />

SegviZlia davaskvnaT, rom mavrikis kunZulze arsebuli yvela<br />

kultura Tu iq mcxovrebi yvela eTnikuri jgufi, sxvadasxva doneze,<br />

kreolizebulia. magaliTad, boipuris dialeqti, romelzec bevri indo-<br />

mavrikeli saubrobs, sxva enebis imdenad did gavlenas ganicdis, rom ukve<br />

gaugebari xdeba biharSi (Stati indoeTSi _ S.x.) mcxovrebTaTvis,<br />

romlebic am dialeqtze saubroben. franko-mavrikelebi _ iseve, rogorc<br />

yvela mavrikeli _ miirTmevs “karis” brinjiT 1 . TiTqmis yvela mavrikeli<br />

Tavisuflad flobs frangulze dafuZnebul kreolur enas, igi<br />

mosaxleobis absoluturi umravlesobisaTvis mSobliuria. mavrikelebis<br />

cxovrebis wesSi da ms<strong>of</strong>lmxedvelobaSi daleqili da Serwymulia, erTi<br />

mxriv, im eTnikuri jgufebis elementebi, romlebic qmnian mavrikis<br />

mosaxleobas, meore mxriv, garedan _ rogorc dasavleTidan, aseve<br />

indoeTidan da aRmosavleT aziidan _ momavali kulturuli gavlena.<br />

miuxedavad mavrikis sazogadoebis aSkara kulturuli<br />

kreolizebulobisa, Cveulebisamebr, uSualod kreolad iq afrikuli da<br />

malagasiuri warmoSobis xalxi iwodeba. ukve 1850-ian wlebSi mRvdeli<br />

patrik bitoni Tavis wignSi “kreolebi da kuliebi 2 ” (bitoni, 1997)<br />

erTmaneTs adarebda or did _ afrikuli da induri warmoSobis _ xalxs.<br />

es ar aris SemTxveviTi. SegviZlia Tavisuflad ganvacxadoT, rom<br />

kreolis mavrikuli gageba kulturuli kreolizaciis Teorias<br />

ukavSirdeba. mavrikelTa winaprebi afrikisa da madagaskaris mxareebis<br />

monebi iyvnen, romelTa Camoyvana da kunZulze dasaxleba franguli<br />

kolonizaciisTanave (1715 w.) daiwyo da 1810 wlamde gagrZelda, vidre<br />

monebiT vaWroba aikrZaleboda. rogorc monobaze dafuZnebul nebismier<br />

koloniaSi, il-de-fransis (ase uwodebdnen adgilobrivebi imdroindel<br />

frangul mmarTvelobas) gamgeblebic sxvadasxva eTnikuri jgufis<br />

warmomadgenlebs ereodnen, riTac iSleboda tradiciuli ojaxuri<br />

struqtura, Ziri eTxreboda politikuri mmarTvelobis formebs. Tumca<br />

ar arsebobda saerTo kulturuli safuZveli, saerTo ena, sanaTesao


struqtura, kosmologia, sazogadoebrivi cxovrebis tradiciuli sistema,<br />

romelic ganaxlebuli formiT yvelasaTvis misaRebi iqneboda.<br />

kulturuli memkvidreoba, istoriuli uwyvetobis, Tanmimdevrobis<br />

SegrZneba monaTa sazogadoebaSi Zalauneburad SezRuduli iyo.<br />

kreoluri kultura, rogorc sxva SemTxvevaSi, mavrikis kunZulzec<br />

swrafad ganviTarda _ franguli enis leqsikis, gamartivebuli<br />

gramatikisa da specifikuri gamoTqmis SerwymiT. bernardin de san pieris<br />

mogzaurobis wignSi “mgzavroba il-de-fransSi” (1773 w.) moxseniebulia<br />

aqa-iq dafiqsirebuli kilokavi, romelic struqturulad aSkarad axlos<br />

dgas Tanamedrove mavrikul kreolur enasTan.<br />

rac Seexeba kulturis sxva sferoebs, aRsaniSnavia zogierTi<br />

religiuri rwmena-warmodgena da Cveuleba, romelmac Cvenamde Secvlili<br />

formiT moaRwia, miuxedavad kreolebis kaTolikobisa, romelTa mona-<br />

winaprebs aiZulebdnen moqceuliyvnen qristianul aRmsareblobaze.<br />

TumcaRa, yvelaze saxasiaTo “afrikuli kvali” musikasa da cekvaSia<br />

SemorCenili _ e.w. “sega”, romelic, faqtobrivad, mavrikul erovnul<br />

musikadaa miCneuli, aSkarad afrikuli warmoSobisaa.<br />

rogorc sxva kreolebis, mavrikelebis istoriac saTaves<br />

emigraciuli procesebidan iRebs _ mogoneba, kavSiri pirvandel<br />

sacxovrisTan kreolebma koloniaSi moxvedrisTanave dakarges. swored<br />

aman gansazRvra axali kulturuli da socialuri formebis<br />

Camoyalibebis aucilebloba, rac ukiduresad mZime pirobebSi<br />

mimdinareobda.<br />

ara ara-kreolebi<br />

ara kreolebi<br />

mokled SevadaroT erTmaneTs kreolebisa da sxva mavrikuli<br />

jgufebis mdgomareoba. Cinuri warmoSobis mavrikelebi _ yvelaze gvian<br />

mosulebi kunZulze (maTi umravlesoba XX s. dasawyisSi ewvia mas) _<br />

kaTolikobas eziarnen da mniSvnelovanwilad kreoluri enac aiTvises,<br />

magram mtkiced SeinarCunes TavianTi naTesauri struqtura, materialuri<br />

kulturis bevri mxare, ZiriTadi ritualebi, aseve sakmaod mWidro<br />

urTierTobas inarCuneben aRmosavleT aziaSi mcxovreb naTesavebTan. rac<br />

Seexeba franko-mavrikelebs, maTi umravlesobis winaprebi XVIII saukuneSi<br />

mavrikze Casuli kolonizatorebi arian, romelTa kavSiri Tavdapirvel


samSoblosTan sul ufro da ufro sustdeba, Tumca mTeli am xnis<br />

manZilze isini ekonomikur-kulturuli TvalsazrisiT dominirebad<br />

diasporas warmoadgendnen kunZulze (es mdgomareoba, garkveulwilad,<br />

dResac SenarCunebulia). napoleonis omebis dros, rodesac britanelebma<br />

mavriki daipyres, sruli kapitulaciis pirobiT franko-mavrikelebs<br />

garantirebuli hqondaT tradiciebis, enisa da religiis xelSeuxebloba.<br />

rac Seexeba sxva indo-Cinur eTnojgufebs, isini mavrikze Casvlis<br />

droisaTvis monebze ukeTes mdgomareobaSi ar unda y<strong>of</strong>iliyvnen (Sead.<br />

Tinqeris wigni “sakontraqto” xasiaTis eqspluatatoruli sistemis<br />

Sesaxeb _ “monobis axali forma”, 1974). isini 1840-iani wlebidan<br />

CamohyavdaT madrasidan, kalkutidan, bombeidan, raTa<br />

axladgaTavisuflebul monebs daqiravebuli muSaxelis saxiT<br />

Canacvlebodnen. CasvlisTanave, maTda samwuxarod, gadaanawiles banakebSi,<br />

sakmaod mZime pirobebSi. iq, marTalia, Tavisuflebi iyvnen, magram is<br />

Tavisufleba nominaluri xasiaTisa iyo; realurad maTi uflebebi<br />

sakmaod izRudeboda, ar gaaCndaT elementaruli say<strong>of</strong>acxovrebo nivTebi.<br />

isini marTlac “monobis axal formaSi aRmoCndnen”. Tumca monebisgan<br />

mainc gansxvavdebodnen, rac xazgasasmeli momentia kreolurobasa da<br />

kreolizaciaze saubrisas. isini mosulebi arian indoeTis sxvadasxva<br />

mxareebis: biharis, aRmosavleT uta-pradeSis, andra pradeSis da<br />

maharaSTras samosaxloebidan, maT mavrikze Caitanes rwmena-warmodgenebi<br />

da saritualo Cveulebebi, ena, sanaTesao struqtura, kvebis kultura,<br />

gamartivebuli kasturi wyoba da Sesabamisi politikuri organizaciis<br />

formebi (maT Soris panCaiatebi _ s<strong>of</strong>lis sabWoebi). ufro metic, axal<br />

miwaze damkvidrebulma indusebma SeTxzes, TiTqos mavrikis samxreTSi<br />

arsebuli patara tba grand basini iziarebda md. gandis wminda wyals<br />

(dRes yvelaze did indur festivalad indoeTis farglebs gareT<br />

miCneulia yovelwliuri maha shivaratris piligrimoba did basinze).<br />

daqiravebuli muSaxelis pirvelive talRis CasvlisTanave aigo taZrebi,<br />

xolo mas Semdeg, rac ufro farTo uflebebi moipoves, isini s<strong>of</strong>lebSi<br />

dasaxldnen, romlebsac dReisaTvis tipuri induri s<strong>of</strong>lis ieri aqvT<br />

miRebuli.<br />

miuxedavad kulturuli TviTmy<strong>of</strong>adobis aseTi donisa, Zneli ar<br />

iqneba gamovyoT indo-mavrikeli xalxis kulturis da sazogadoebrivi


cxovrebis is mxareebi, romlebic aSkarad kulturis kreolizaciis<br />

Sedegia: Cacmis kulturiT dawyebuli _ fuladi urTierTobebis (da<br />

daqiravebuli Sromis) principebis sayovelTaobiT damTavrebuli.<br />

jamjamis sistema, esoden mniSvnelovani indur provinciebSi, frangebis<br />

gamoCenisTanave gaqra; Sesabamisad, gaqra kasturi sistemisaTvis<br />

damaxasiaTebeli erT-erTi mniSvnelovani momenti (mavrikel indusebSi<br />

mxolod oTxi kastaa, romlebic gavlenas axdenen iqauri mosaxleobis<br />

politikur, saqorwino Tu adamianur urTierTobebze, Tumca ara iseTi<br />

xarisxiT, rogorc es Tavad indoeTSia).<br />

indo-mavrikul sazogadoebebSi, romlebsac warmoadgenen Crdilo<br />

indusebi, Crdilo indoeli muslimebi da Tamilebi, SesamCnevi<br />

gansxvavebebia kulturuli TviTmy<strong>of</strong>adobis, aseve TviTidentifikaciis<br />

sakiTxebis, dasavluri enebisa (inglisurisa Tu frangulis) da<br />

dasavluri kulturisadmi damokidebulebis, kulturuli memkvidreobis<br />

TvalsazrisiT, Tumca maTi ganxilva Cveni kvlevis mizans ar warmoadgens.<br />

naSromi, pirvel rigSi, miznad isaxavs, erTi mxriv, kreolebis, meore<br />

mxriv _ ara-kreoli mavrikelebis istoriul ganviTarebaSi kulturuli<br />

da politikuri identurobis problemis kvlevas. arakreol mavrikelebs<br />

saSualeba aqvT, TavianTi politikuri da saarsebo interesebidan<br />

gamomdinare, nebismier dros xazi gausvan sakuTari kulturis ara-<br />

mavrikul warmoSobas da ZirZvel tradiciebs, isinic, kreolebis<br />

msgavsad, kunZulze diasporas warmoadgenen _ Soreul warsulSi ayril-<br />

gadasaxlebulebs; magram genealogiuri da kulturuli kavSiri<br />

winaprebis samSoblosTan maT saSualebas aZlevs, ilaparakon TavianTi<br />

istoriis uwyvetobaze, romelic preistoriuli droidan iRebs saTaves da<br />

metic, xalxis cnobierebaSi dakavSirebulia warsulis did<br />

civilizaciasTan _ iqneba es Cinuri, induri, muslimuri Tu evropuli.<br />

aseTi saxis TviTgansazRvra, romlis realuri safuZvlis danaxva xSirad<br />

arcTu ise advilia, gansakuTrebiT aqtualuri iyo 1990-ian wlebSi, rac<br />

aramarto erTa TviTgamorkvevis, aramed mavrikis kunZulis ayavavebis<br />

periodsac daemTxva. gasuli saukune aRiniSna mavrikeli indusebis<br />

warmatebuli moRvaweobiT indoeTis<br />

politikur asparezze; muslimi mavrikelebi,<br />

romlebic, tradiciulad, ufro religiur,


vidre eTnikur (indur an pakistanur) safuZvelze axdenen<br />

TviTidentifikacias, oTxi wlis ganmavlobaSi aviTarebdnen<br />

urTierTobebs arabul samyarosTan. dRes sakmaod aqtiuria mavrikeli<br />

Tamilebis erovnul-politikuri moRvaweobac, magaliTad, maT<br />

arqiteqtorebi da muSebi daiqiraves Tamil nadudan, raTa SesaniSnavi<br />

Tamiluri taZari aegoT CrdiloeT mavrikSi. franko-mavrikelebi, Tavis<br />

mxriv, xSirad moinaxuleben TavianT istoriul samSoblos. igive<br />

SeiZleba iTqvas muslim indo-mavrikelebze, romlebic, sxvadasxva wminda<br />

adgilis molocvis paralelurad, pakistanSi mSobliur s<strong>of</strong>lebs ewvevian<br />

xolme.<br />

martosuli martosuli kreolebi<br />

kreolebi<br />

zemoTaRniSnuli tradicia, romelic aZlierebs kavSirs diasporasa<br />

da metropolias Soris, amave dros, xels uwyobs mavrikuli mosaxleobis<br />

erT muStad Sekvras, SekavSirebas, radgan aneitralebs ufesvobis,<br />

gariyulobis, usamSoblobisa da kreolizaciis grZnobas. rac Seexeba<br />

Tavad kreolebs, maT naklebi safuZveli aqvT, sxva xalxebs miakuTvnon<br />

Tavi da maTi miswrafebebi gaiziaron. marto imis aRniSvna rad Rirs, rom<br />

mxolod ramdenime erTeuli kreoli cnobs Tavs afrikuli kulturis<br />

memkvidred. mecnierebi Seecadnen Cinuri warmoSobis mavrikelis, indo-<br />

mavrikelis da sxvaTa msgavsad, kreolis sinonimad gamoeyenebinaT termini<br />

“afro-mavrikeli”, Tumca warumateblad. TiTze CamosaTvlelia is<br />

mSoblebi, romlebic TavianT Svilebs aSantis Tu iorubas arqmeven, am<br />

dros ki Jaki da mari masobrivad gavrcelebuli sakuTari saxelebia.<br />

pirdapiri kavSiri kreolebsa da afrikelebs Soris minimaluria; mavrikis<br />

ayvavebuli, warmatebuli safeiqro warmoebis gafarToeba madagaskarze<br />

ucxo eTnikuri warmoSobis investorebis mier xorcieldeba.<br />

afrikuli kulturis memkvidred kreolis gamocxadebas marTlac<br />

myife safuZveli eqneboda. aRmosavleT Tu dasavleT afrikis sxvadasxva<br />

kuTxidan Camosuli monebis mavrikze moxvedrisTanave moxda maTi aRreva,<br />

ris Sedegadac amJamad nebismier kreols gauWirdeba Tavisi winapris<br />

konkretuli samSoblos mikvleva. sxva mavrikuli sazogadoebebisagan<br />

gansxvavebiT, kreolebi ganicdian koloniamdeli istoriis, memkvidreobis


arqonas, dRes maT ar SeuZliaT, Tavi konkretul did civilizacias<br />

miakuTvnon, an romelimesTan mWidro kavSirebze isaubron.<br />

1990-iani wlebidan mavrikis sazogadoebis yvelaze mwvave problema<br />

iyo le malaise créole _ martosuli kreoli (sityvasityviT: “Sewuxebuli<br />

kreoli” _ S.x.) _ kreoluri sindromi. 1980-iani da 1990-iani wlebi<br />

kunZulze cxovrebis donis amaRlebiTa da ganaTlebis sistemis<br />

gaumjobesebiT aRiniSna, romlis fonze aSkarad gamoCnda kreoluri<br />

sazogadoebis CamorCena, romelic am procesebis miRma aRmoCnda.<br />

zogierTebi amis mizezad Tvlidnen kreolur kulturas, romelSic did<br />

rols TamaSobs individualizmi, Tavisufleba da momxmarebloba,<br />

aRniSnaven agreTve mis specifikur sazogadoebriv wyobas. am ukanasknelSi<br />

sustia naTesauri movaleobani, romelic esoden damaxasiaTebelia sxva<br />

jgufebisaTvis. naTqvami ufro TvalsaCino rom iyos, magaliTisaTvis<br />

aviRoT indusebi, romlebic dResdReisobiT politikur hegemonias<br />

axorcieleben kunZulze. maTTvis, piriqiT, damaxasiaTebelia naTesauri<br />

grZnobebi, nepotizmi, saidanac gamomdinareobs maTi dominireba<br />

saxelmwifo seqtorSi. unda vaRiaroT, rom indusebis damokidebuleba<br />

kreoluri kulturisadmi bevr rameSi marTebulia. metic, rogorc wina<br />

gamokvlevebSi aRvniSne (eriqseni, 1988), Zlieri individualizmi, esoden<br />

damaxasiaTebeli kreolebisaTvis, sulac ar gamomdinareobs “afrikuli<br />

fesvebidan”: igi saTaves iRebs monobisdroindeli socialuri<br />

pirobebidan, rodesac ojaxi da naTesaobis sistema dangreuli iyo, ris<br />

Sedegadac individualizmi gamoikveTa, rogorc mTavari, upirvelesi<br />

Rirebuleba; socialuri urTierTobebic, Tavisi bunebiT, ufro<br />

individualizebuli da formaluri gaxda. Tanamedrove demokratiuli,<br />

kapitalisturi samyaros asparezze kreolebs aSkarad susti poziciebi<br />

aqvT, rac gamomdinareobs maTi naklebganviTarebuli socialuri<br />

wyobidan da, rogorc es ukve davaskveniT, “simboluri dedaqalaqis”<br />

arqonis faqtidan, romelic warmosaxviTi “memkvidreobiTobis” moments<br />

ukavSirdeba.<br />

aqve kargi iqneboda mogvexseniebina is politikosebi, romlebic<br />

mavrikis uaxles istoriaSi aqtiurad cdilobdnen ganesazRvraT sakuTari<br />

kulturisa da xalxis adgili Tanamedrove ms<strong>of</strong>lioSi. maTgan<br />

gamovy<strong>of</strong>di sami aTwleulis ganmavlobaSi moRvawe warmatebuli


politikuri lideris, aw gansvenebuli gaetan diuvalis<br />

Tvalsazriss. kerZod, igi xazs usvamda kreolis<br />

sicocxlismoyvareobas (joie-de-vivre) da cxovrebis<br />

evropul stils, romelsac upirispirebda<br />

koleqtivistur, tradicionalistur da uRimRamo, ganuviTarebel indo-<br />

mavrikul kulturas. unda iTqvas, rom diuvali memarjvene iyo da<br />

naklebad iTvleboda Raribebisa da uufleboTa damcvelad. mavrikeli<br />

kreolebis TviTgansazRvris saintereso formaa tradiciuli segasa da<br />

regis 3 bolodroindeli musikaluri sinTezi, romlis Sedegia “segi”<br />

(seggae). igi iyo ara marto 1990-iani wlebis yvelaze popularuli<br />

adgilobrivi musikaluri mimdinareoba, aramed man gado garkveulwilad<br />

dagvianebuli xidi, erTis mxriv, seiSelis kreolebsa da mavrikel<br />

kreolebs, xolo meore mxriv, karibis rastafariul moZraobas Soris 4 .<br />

rogorc Cans, istoriuli paralelebi da kulturuli msgavsebani<br />

indoeTis okeaniasa da karibis kunZulebs Soris dResac aqtualuria:<br />

mxolod a.w. oqtomberSi, pirvelad, mavrikis kunZulma umaspinZla<br />

trinidadul stil-bends, medoleTa jgufs 5 . marTalia, cota vinme Tu<br />

dainteresebula miTologiis sferoSi eTiopiis afrikuli mosaxleobis<br />

fesvebis ZiebiT, magram axali urTierTobebi afro-karibul kulturasTan<br />

bevr kreols gauadvilebs “Tavisianis” povnas da gadaalaxvinebs<br />

TviTidentifikaciis dilemas, riTac ganisazRvreba “simboluri<br />

dedaqalaqis” sakiTxic. saerTo-kreoluri sawyisebisa da maTi<br />

matareblebis Zieba kreolebs TviTgansazRvrasa da romeliRac didi<br />

erTobisadmi kuTvnilebis problemis daZlevaSi daexmareba.<br />

mavrikuli sazogadoeba, mravali TvalsazrisiT, gacilebiT<br />

izolirebuli da konservatiulia, karibulTan SedarebiT. Zveli<br />

plantatorebis STamomavlebis winaaRmdeg amxedrebis nacvlad, mavrikeli<br />

kreolebi kvlavac frank<strong>of</strong>ilebad rCebian da sulac ar apireben<br />

plantatoruli elitis mier miCenili adgilisaTvis alternativis povnas.<br />

Tumca, mdgomareoba SeiZleba Seicvalos (ix. eriqseni, 1999 w., imave wlis<br />

Tebervlis mavrikis areulobebis analizi). mzardi mobiluroba kreolebs<br />

Soris ZiriTadad individualur an birTvul-ojaxur doneze SeimCneva,<br />

gansxvavebiT sxva sazogadoebebisagan. rac yvelaze mniSvnelovania, am


olo dros arsebobs tendencia, romlis mixedviT, warmatebuli kreoli<br />

ukve aRar iTvleba kreolad. mavrikeli kaTolikeebis warmodgenebi,<br />

erovnuli TvalsazrisiT, wminda wylis stereotipebiTaa aRsavse da isini<br />

SeiZleba ganvixiloT kontinuumSi: TavSi _ TeTrkaniani (evropeli),<br />

ganswavluli, qalaqeli, mdidari, frangulenovani pirovneba; boloSi _<br />

Savkaniani (afrikeli), gaunaTlebeli, s<strong>of</strong>leli, Raribi, kreolur enaze<br />

mosaubre adamiani. am or ukiduresobas Soris arsebobs uamravi<br />

socialuri gansxvaveba, TumcaRa kani, feri, ena, sacxovrebeli adgili,<br />

ganaTleba da simdidre mTavari maxasiaTeblebia. rodesac kreoli am<br />

skalaze zeviT miiwevs, igi, Cveulebriv, ganixileba, rogorc<br />

“feradkaniani” (gen de couleur), anu, rogorc pirovneba, romelic<br />

miiswrafvis evropuli an franko-mavrikuli faseulobebis SeTvisebisaken.<br />

faqtobrivad, es klasifikacia ar warmoaCens sinamdvileSi arsebul kanis<br />

fers, Tumca warmatebul kreols TiTqmis yovelTvis SeuZlia TeTrkanian<br />

mandilosanze daqorwineba. maSasadame, mavrikze xmarebadi “kreoli”<br />

gulisxmobs aramarto monis STamomavalsa da kulturulad aRreuls,<br />

aramed dabal socialur klassac _ milieu populaire-s proletariats. amas<br />

istoriuli winapiroba aqvs: qalaqSi mcxovreb saSualo klass koloniur<br />

mavrikze ZiriTadad Savkaniani mona-qalisa da TeTrkaniani mebatonis<br />

STamomavlebi warmoadgendnen. isini Tavisuflebi iyvnen, ganaTlebac<br />

hqondaT miRebuli, Tumca ar gaaCndaT kerZo sakuTreba; miuxedavad<br />

sayovelTao socialuri cvlilebebisa, koloniuri klasifikacia mavrikze<br />

kvlav cocxalia.<br />

kreolis kreolis ori ori saxe<br />

saxe<br />

zogierTi piri, romelic yvela maxasiaTebliT kulturulad<br />

kreolizebulia (genetikurad aRreuli, sxvadasxva tradiciaTa sistemis<br />

gamziarebeli) da, erTi SexedviT, mavrikis kulturuli “mozaikis”<br />

ganuy<strong>of</strong>el nawils warmoadgens, adgilobrivTa Soris ar iwodeba<br />

“kreolad”. es, rogorc aRvniSne, swored rom dRemde moqmedi koloniuri<br />

socialuri klasifikaciis bralia, romelic imdroindeli mouqneli da<br />

karCaketili koloniuri ekonomikis tradiciebsac Seicavs.<br />

meore mxriv, varaudoben, rom lokaluri klasifikacia ufro kargad<br />

Seesatyviseba kreolizaciis analitikur koncefcias. mSvenier magaliTad


gamodgebian Cemi nacnobebi, romlebic saSualo klass ekuTvnian da<br />

mavrikuli qalaqis erT-erT kvartalSi cxovroben. kaci Tamilia, xolo<br />

meuRle _ Crdilo indusi. vaJi, Sesabamisad, Sereuli qorwinebis pirmSoa.<br />

vinaidan mamamisi Tamilia, biWma, wesiT, ganaTleba skolaSi Tamilur<br />

enaze unda miiRos, Tumca es ena mis ojaxSi arc gaJRerebula. Tavad<br />

ojaxis cxovrebis wesi namdvilad rom kreolizebulia _ kvebis,<br />

Cacmulobis, saxlis interieris, ritualebisa Tu musikis CaTvliT; maTSi<br />

orive _ induri da evropuli gavlenaa warmodgenili. aqedan gamomdinare,<br />

arcaa gasakviri, rom am ymawvils ar surs Tamilurad gakveTilebis<br />

mosmena da acxadebs, rom igi kreolia, vinaidan misTvis mSobliuri ena<br />

kreoluria. mSoblebi, CemTan amaze saubrisas, aRniSnaven, rom araferi<br />

aqvT amis sawinaaRmdego, radgan maTTvis eTnikuri momenti<br />

meorexarsxovania, Tumca aRelvebT ganaTlebis done. biWma, rogorc<br />

bevrma sxva araafrikuli warmomavlobis mavrikelma _ da ara rogorc<br />

ubralod Sereuli qorwinebis nay<strong>of</strong>ma _ Tavi kreolad miiCnia, iqidan<br />

gamomdinare, rom kreolur enaze metyvelebda da ar ekuTvnoda kunZulze<br />

arsebul arc erT sxva aziur da evropul diasporas. am saxis procesebi,<br />

romelsac mavrikze “kreolizaciis” axal formas uwodeben, enaTesaveba<br />

kreolizaciis anTropologiur koncefcias.<br />

eTnikuri identurobisagan gansxvavebiT, kreoluri identurobis<br />

mniSvnelovani mxarea cvalebadoba da Riaoba. zogjer amboben: “dRes<br />

bevri kreoli daemgvana indoels”. bevri mavrikeli, qristianuli<br />

saxeliTa da “kreoluri” ojaxiT, kreoluri kavSirebiTa da cxovrebis<br />

wesiT marTlac waagavs indoels. yovelive amis mizezi gadagvareba da<br />

Sereuli qorwinebebia. Cveulebriv, kreolebi ufro tolerantebi arian<br />

Sereul qorwinebebTan dakavSirebiT, vidre sxva mavrikuli<br />

sazogadoebebi; ufro savaraudoa adamiani kreoli gaxdes, vidre indusi,<br />

Cino-mavrikeli Tu franko-mavrikeli. maSasadame, Savkaniani muSaTa klasis<br />

garda, romlis umravlesobis winapari mona iyo, kreolebad iTvlebian<br />

agreTve Tanamedrove “postmodernuli” jgufebi, mxolod da mxolod<br />

imitom, rom mraval mizezTa gamo, ver jdebian verc erT sxva jgufSi.<br />

garda amisa, Sereuli qorwinebebis ricxvis zrdis gaTvaliswinebiT,<br />

bevri mavrikeli samyaros sayovelTao kreolizaciis konteqstSi


ganixilavs: tu dimunn pu vini kreol. kulturuli Serevisa Tu aRrevis<br />

Tvalsazrisi mniSvnelovania, iseve rogorc individualizmis idea.<br />

sanam Tavad sakiTxis ganxilvaze gadavidodeT, marTebuli iqneboda<br />

oriode sityviT SevxebodiT kreolur (morisiul) enas, ramdenadac igi<br />

naTels fens ara marto kreolebis mdgomareobas da adgils mavrikul<br />

sazogadoebaSi, aramed gvexmareba kreolizaciis koncefciis sworad<br />

gagebaSic. kreoluri ena XVIII saukuneSi Seiqmna Tavad kreolebis mier,<br />

Tumca mTeli mavrikis mosaxleobisTvis amJamad igi “lingua franka”-s<br />

warmoadgens, xolo bevri maTganisaTvis _ mSobliur enasac. miuxedavad<br />

amisa, kreoluri enis <strong>of</strong>icialur enad gamocxadebis cdebi warumateblad<br />

mTavrdeboda: 1982 wels xelisuflebaSi pirvelad mosulma radikalurma<br />

partiam scada kreoluri enis damkvidreba mediasa da skolebSi, Tumca,<br />

raoden gasakviric ar unda iyos, did winaaRmdegobas Sexvda ara indo- da<br />

franko-mavrikelebisgan, aramed, Tavad kreolebis mxridan. saerTod,<br />

kreolTa uflebebisaTvis mebrZoli jgufi friad mcirericxovania da<br />

cnobilia, rogorc memarcxene frTa. miuxedavad imisa, rom kreoluri<br />

erTaderTi enaa, romelic TiTqmis yvela mavrikelisaTvis gasagebia, maT<br />

ar surT misi <strong>of</strong>icialur enad aRiareba. sainformacio saSualebebSi,<br />

saganmanaTleblo sistemasa da saxelmwifo administraciaSi inglisuri<br />

da frangulia gabatonebuli. franguli kulturis sferoSi dominirebadi<br />

enaa, inglisuri ki samoqalaqo administrirebisaTvis gamoiyeneba.<br />

kreolis aseTi damokidebuleba sami mizeziT SeiZleba avxsnaT: pirvel<br />

rigSi, kreoluri ena isev da isev miiCneva “frangulis Ratak<br />

Svilobilad” _ gaRaribebul, zedapirul da martiv dialeqtad. meore<br />

mizezia imis SiSi, rom inglisurisa da frangulis xarjze kreoluris<br />

aqtiuri gamoyeneba, SeiZleba, mavrikis izolaciis mizezi gaxdes, radgan<br />

kreoluri sxvagan mxolod seiSelis kunZulebzea gavrcelebuli. mesame<br />

mizezs isev kreolis kulturuli identurobis, TviTmy<strong>of</strong>adobis<br />

sakiTxTan mivyavarT, miTumetes, rom es ena adgilobrivebisaTvis,<br />

faqtobrivad, kreolTa eTnikur jgufTan da kreolizaciasTanaa<br />

asocirebuli. sainteresoa, rom mxolod ramdenime eTnikuri kreoli<br />

moiTxovs misi enis <strong>of</strong>icialur enad aRiarebas. igi kreolia SefardebiT<br />

konteqstSi; es waagavs mdgomareobas evropis socialistur banakSi: zogi<br />

momxrea multikulturizmis Zlieri formebisa, sxvebi ki calsaxad


uary<strong>of</strong>en kulturul tradiciebs, rogorc adamianis TviTidentifikaciis<br />

safuZvels.<br />

mavrikis kunZulebis mosaxleoba icvleba, masTan erTad _<br />

kreolebis Sexedulebebic. maSin, rodesac “kreolis” tradiciuli gageba<br />

rasobrivi xasiaTisaa, igi SeiZleba sxvadasxva saxis aRrevis Sedegic<br />

iyos _ qristianobis miRebis, Sereuli qorwinebebis da sxvadasxva<br />

mSoblebis yolisa. bolo sami aTwleulis ganmavlobaSi mosaxleobis<br />

aRweram dagvanaxa, rom kreoluri ena mavrikeli mosaxleobis salaparako<br />

enaa, ase y<strong>of</strong>ila warsulSic; es migvaniSnebs imaze, rom pirovneba,<br />

romlis istoriuli ena kreoluria (da ara romelime aRmosavlur<br />

enaTagani an franguli), Tavis Tavs miiCnevs mavrikelad da ara sxva<br />

Zveli civilizaciis memkidred, anu im sazogadoebis wevrad, romelic<br />

daefuZna aRrevis princips.<br />

kreolebi kreolebi da da kreolizacia<br />

kreolizacia<br />

SevajeroT yovelive zemoTqmuli: mavrikuli warmodgena<br />

kreolurobaze, Cveulebriv, dakavSirebulia enasa da eTnikurobasTan,<br />

Tumca ara marto maTTan. marTalia, indo-mavrikelebis umravlesoba<br />

kreolur enaze metyvelebs, maT Soris salaparako, saurTierTobo enad<br />

kvlav hindi rCeba. es ki niSnavs, rom miuxedavad imisa, rom isini<br />

cxovroben migrirebul da areul sazogadoebaSi, kvlav inarCuneben<br />

istoriul TviTmy<strong>of</strong>adobas, damyarebuls siwmindis, warsulis<br />

uwyvetobisa da sazRvrebis warmodgenebze.<br />

kreolis, rogorc eTnikuri jgufis gagebas gansazRvruli<br />

kriteriumi ar gaaCnia: Sen SegiZlia iyo kreoli, Tu xar Tundac muslimi<br />

_ davuSvaT, afrikuli warmoSobisa _ da metyveleb kreolur enaze. Sen<br />

SegiZlia iyo kreoli, Tu xar Tundac induri warmomavlobis, qristiani<br />

da Seni cxovrebis wesiT kreoluri faseulobebisadmi erTgulebas<br />

amJRavneb. am TvalsazrisiT, kreolis eTnikuri kategoria, romelsac ar<br />

axasiaTeba Zlieri aqcenti warmomavlobaze, Riaa axali wevrebisaTvis da,<br />

garkveulwilad, swored amis gamo, politikurad Zalzed sustadaa<br />

organizebuli. kreoluroba niSnavs arevas da aRrevas, Riaobas da<br />

individualizms.


ac Seexeba kreolur enas, igi ganixileba SedarebiT primitiul da<br />

SezRudul salaparako dialeqtad, romelsac ar gaaCnia istoria da<br />

literatura, gansxvavebiT didi civilizaciis enebisagan, rogoricaa<br />

inglisuri, franguli, urdus, mandarinis da indusTa ena. misi gamoyeneba<br />

gapirobebulia unariT, gaaerTianos saerTo urTierTobis prizmaSi<br />

erTmaneTisgan sakmaod gansxvavebuli jgufebi.<br />

dResdReisobiT, kulturis kreolizaciis koncefciis<br />

anTropologiuri mniSvneloba mavrikul gagebas uaxlovdeba.<br />

kreolizacia aris procesi, romlis meSveobiT axali saerTo kulturuli<br />

formebi da urTierTobebis axali SesaZleblobani kontaqtis Sedegad<br />

erTmaneTs erwymian. kreolizacia xazs usvams kulturuli procesebis<br />

dausrulebel, moqnil da ganusazRvrel bunebas, gansxvavebiT<br />

warmodgenisagan kulturaze, rogorc gansazRvrul, urTierTobaTa<br />

stabiluri sistemis mqone fenomenze.<br />

mavrikelTa msjelobaSi warmodgena cvlilebaze, pirovnul<br />

arCevansa da hibridulobaze mudmivad dapirispirebulia tradiciis,<br />

stabilurobis, damkvidrebuli, gansazRvruli faseulobebisadmi<br />

erTgulebis da siwmindis cnebebTan. aseTi saxis kamaTi, faqtobrivad,<br />

meordeba samecniero wreebSic, sadac ganixilaven uZraobisa da<br />

cvalebadobis, Caketilobisa da Riaobis urTierTmimarTebis sakiTxebs.<br />

mavrikuli gagebiT, kreolis fenomeni _ iqneba es eTnikuri jgufi<br />

kreolebisa, kreoluri ena Tu kreolizebuli xalxi _ TiTqmis<br />

yovelTvis warmoaCens ZiriTad Tvisebas, rasac mudmivad Seicavs<br />

kulturis kreolizaciis perspeqtiva. rogorc davinaxeT, kulturulad<br />

myari TviTSegnebis mqone sazogadoebebis mier dominirebad garemoSi<br />

kreolebis, rogorc erovnuli kategoriis ZiriTadi problemaa susti<br />

Sinagani organizacia da lideris mudmivi sakiTxi, agreTve<br />

warmomavlobis Sesaxeb warmodgenis ararseboba, romelic ar iZleva<br />

sxvasTan TviTidentificirebis saSualebas. zogierTi kreoluri<br />

organizacia cdilobs miekedlos, mieTvisos ucxo, sxva eTnojgufebs da<br />

Tavisi kreoluri TviTmy<strong>of</strong>adoba mis Targze gamoWras. amave dros,<br />

SeiniSneba aqtiuri sawinaaRmdego moZraobac _ mavrikulis, rogorc<br />

“sisxlaRreuli” kulturisadmi ergTguleba, “memkvidreobiTi<br />

kulturebisagan” elementebis sesxeba da Tanaarseboba (magaliTad, bevri


indo-mavrikeli ukravs segas), aseve Riaoba cvlilebebisadmi. orive<br />

tendencia Tanaarsebobs da naTlad isaxeba politikur diskusiebSi.<br />

mniSvnelovani parametrebia gamosaxuli sqemaze: debatebi, ZiriTadad,<br />

exeba kulturis msgavsebisa da kulturaTa sxvadasxvaobis<br />

urTierTmimarTebas _ am SemTxvevaSi, mavrikieli politikosebi, TavianTi<br />

evropeli kolegebisgan gansxvavebiT, upiratesobas mravalferovnebas<br />

ufro aniWeben, vidre homogenizacias. meore mxriv, laparakia siwmindisa<br />

da aRrevis cnebaTa urTierTmimarTebaze. rogorc sqema gviCvenebs,<br />

kamaTis es mxare mavrikis kunZuls scildeba da, SesaZloa, naTeli<br />

mohfinos dasavlur politikur ideologiasac ki (da, amasTanave,<br />

SesaZloa, akademiur kamaTs kulturis bunebis Sesaxeb).<br />

modiT, sabolood ganvsazRvroT, rogor esmis kreolizacia<br />

lingvistikas. am dargSi termin kreols (kreolurs) mravalmxrivi<br />

datvirTva aqvs. magaliTad, axladgamocemuli Penguin-is ganmartebiTi<br />

leqsikonis mixedviT, kreoluri ena aris pijini (lingua franca), romelic<br />

droTa ganmavlobaSi deda-enad iqca. aseTi enis struqturuli da<br />

stilisturi mxareebis gavrcelebis process kreolizacia kreolizacia ewodeba”<br />

(xazgasma enciklopediisaa). SemdgomSi ganmartebulia, rom<br />

dekreolizacia xdeba maSin, roca romelime Cveulebrivi ena gavlenas<br />

axdens kreolurze, ris Sedegicaa “post-kreoluri kontinuumi”, romelic


standartuli enisagan daSorebuli dialeqtebis uazro, uwesrigo<br />

sistemas warmoadgens. post-kreoluri kontinuumis mSvenieri, TvalsaCino<br />

magaliTia enobrivi mdgomareoba trinidadSi, sadac salaparako ena<br />

standartuli inglisuridan Camoyalibebul, originalisagan sakmaod<br />

daSorebul dialeqts warmoadgens.<br />

anTropologiisaTvis kulturuli kreolizaciis mavrikuli gageba<br />

ufro axloa, vidre kreolis lingvisturi ganmarteba. Tundac is rad<br />

Rirs, rom kulturis kreolizaciis Cveneuli gageba sulac ar aris im<br />

masStabis, rogoric manamde arsebuli kulturuli pijinizaciis procesi.<br />

sxva mxriv, kulturuli kreolizacia iSviaTad iRebs dasrulebul,<br />

konkretul saxes. gasakviria, rom dRes mavrikelebis garkveuli nawili<br />

cdilobs gaafetiSos da didi mniSvneloba mianiWos sakuTar kulturul<br />

fesvebs, rac winaaRmdegobaSia kreolizebulobasTan. post-kreoluri<br />

kontinuumis formula did rezonanss unda iwvevdes anTropologTa<br />

Soris, radgan igi uary<strong>of</strong>s absolutur sazRvrebs da, samagierod, xazs<br />

usvams sxvadasxvaobas erT enaze molaparake sazogadoebebs Soris.<br />

dekreolizaciis koncefciis gamoyeneba ar aris maincdamainc<br />

momgebiani anTropologiur kvlevebSi, radgan ar arsebobs aranairi<br />

empiriuli xerxi “standartul kulturasa” da “kreolur kulturas”<br />

Soris zRvris gavlebisa, rogorc amas enaTmecnierebi akeTeben.<br />

miuxedavad amisa, migraciul procesebTan dakavSirebiT “dekreolizacia”<br />

SeiZleba vixmaroT, rogorc migrantebis mcdeloba _ dabrundnen<br />

samSobloSi, anu gaeqcnen kulturul aRrevas da daicvan Tavi sxva didi<br />

kulturis momZlavrebisagan.<br />

amrigad, miuxedavad yvelafrisa, lingvisturi analogiebis<br />

gamoyeneba yovelTvis warmatebuli ar aris. Tumca termini “kreoluri<br />

sazogadoeba” mniSnelovania, radgan, rogorc zemoT aRiniSna, mavrikeli<br />

kreolebis mdgomareoba kulturis kreolizaciis Teoriis sayuradRebo<br />

mxareebs warmoaCens: Riaoba da cvlilebebisadmi midrekileba,<br />

kulturuli moqniloba, Sereuli buneba, individualizmi da simyife<br />

koleqtiuri kuTvnilebis doneze. rogorc mTel ms<strong>of</strong>lioSi, kreoli,<br />

kreolurobis gareT Tu mis sazRvrebSi, upirispirdeba kulturul<br />

TviTmy<strong>of</strong>adobas. sxvaTa Soris, es daskvna adasturebs kreoluri<br />

sazogadoebebis xSirad aRniSnul modernulobas. karibis regionisa da


indoeTis okeaniis sakiTxebiT dakavebuli zogierTi mkvlevari miuTiTebs<br />

am arealze mosaxle xalxebisaTvis damaxasiaTebel sust sanaTesao<br />

struqturaze, individualizmsa da urTierTobaTa pragmatul xasiaTze;<br />

sxvebi yuradRebas amaxvileben “droebiT”, kulturuli kuTvnilebis<br />

gardamaval da moZrav kategoriaze. Cemi mxriv, aRvniSnavdi, rom<br />

kreolizaciis koncefcia, romelic am bolo dros anTropologiaSi<br />

gamoiyeneba Tanamedrove rTuli movlenebis analizis procesSi,<br />

kreoluri sazogadoebebisaTvis saukuneebis manZilze arsebuli realoba<br />

iyo.<br />

literatura:<br />

literatura:<br />

I. gregori beiTson, (1972). “mopovebuli eTnografiuli masalis gaazrebis cdebi”. ix.<br />

Steps to an Ecology <strong>of</strong> Mind. New York: Basic Books.<br />

II. bitoni, patrik (1977 [1859]) kreolebi da kuliebi, anu xuTi weli mavrikze. londoni,<br />

kenikati.<br />

III. gaeTan benua (1985) afro-mavrikeli: esse. mavriki, moka: mahaTma gandis instituti;<br />

IV. Tomas h. eriqseni, kulturul sxvaobaTa da kuTvnilebaTa urTierTmimarTebis<br />

sakiTxi: eTnikuroba da nacionalizmi mavrikSi. oslo, socialuri anTropologiis<br />

departamenti.<br />

V. misive _ multieTnikurobis problemebi: gakveTili 1999w. mavrikis areulobebisa.<br />

leqcia wakiTxuli konferenciaze “nacionalizmi, identuroba da umciresobaTa<br />

uflebebi”, bristolis universiteti, 16-19 seqtemberi, 1999 w.<br />

VI. jonaTan fridmeni (1994) kulturuli identuroba da globaluri procesi, londoni,<br />

SAGE.<br />

VII. ulf hanerzi (1992) kulturuli dilema: kvlevebi kulturuli organizaciis<br />

analizisa. niu-iorki: Columbia University Press.<br />

VIII. Penguin Dictionary <strong>of</strong> Language (1999). Harmondsworth: Penguin.<br />

IX. bernardin de san-pieri (1983 [1773]) Voyage à L'Ile de France, parizi, maspero<br />

X. hiu tinkeri (1974) monobis axali forma: induri samuSao xelis eqsporti okeanis<br />

gaRma 1880-1920. oqsfordi: Oxford University Press.


komentarebi mTargmnelisagan:<br />

1. kari kari ( (curry) ( ( ) ) _ _ cxare induri (Tamiluri) kerZi xorciTa da<br />

bostneuliT, Cveulebriv, miirTmeven brinjTan erTad.<br />

2. kuliebi kuliebi _ arapr<strong>of</strong>esionali, aradaxelovnebuli muSaxeli<br />

indoeTSi, CineTSi da sxva aRmosavluri qveyanaSi.<br />

aseve warsulSi indoelis aRsaniSnavadac ixmareboda (uxeSi forma).<br />

warmoiSva Telugiuri da Tamiluri sityvidan “dRiuri muSa;<br />

daqiravebuli”<br />

3. regi regi _ _ vestinduri warmoSobis musikaluri stili, romelic,<br />

socialuri da politikuri Tematikis simRerebis wyalobiT,<br />

popularul mimdinareobad iqca 1960-iani wlebis iamaikaSi.<br />

4. rastafarianizmi<br />

rastafarianizmi rastafarianizmi – iamaikuri warmoSobis seqta, romelic<br />

Savkanian adamianebs rCeul xalxad ganixilavda da miiCnevda, rom<br />

vestindoelebi odesRac daubrundebodnen afrikas. isini eTiopiis<br />

y<strong>of</strong>il imperators hail selasis (1916-30ww.Si swored ras tafaris<br />

saxeliT cnobils) mesiad miiCnevdnen.<br />

5. stil stil bendi bendi ( (steel ( band) _ musikaluri jgufi, romelic ukravs<br />

vestindur liTonis tamtamebze.<br />

inglisuridan inglisuridan Targmna Targmna SoTa SoTa SoTa xinCagaSvilma<br />

xinCagaSvilma


svan svante svan te korneli<br />

korneli<br />

religia, religia, rogorc rogorc faqtori faqtori kavkasiur<br />

kavkasiur<br />

konfliqtebSi<br />

konfliqtebSi<br />

svante korneli _ postsabWouri sivrcis<br />

erovnebaTSorisi urTierTobebisa da samxreT-<br />

dasavleT aziis regionuli politikis mkvlevari.<br />

misi gansakuTrebuli interesis sagans warmoagens<br />

Tanamedrove samxreT kavkasiis saWirboroto<br />

sakiTxebi _ eTnopolitika, avtonomiuri sistemebi<br />

da separatizmi. daicva sadoqtoro disertacia Temaze'”separatistuli<br />

avtonomiebi: eTnoteritoriuloba da konfliqti samxreT kavkasiaSi”. 2000<br />

wlis bolos gamovida misi cnobili naSromi “patara erebi da didi<br />

interesebi: kavkasiis eTnopolitikuri konfliqtebis kvleva.” winamdebare<br />

Targmanic udaod mniSvnelovania aRniSnuli sakiTxebiT dainteresebuli<br />

pirebisTvis. masSi sakmaod sainteresodaa ganxiluli saqarTvelosa da<br />

Cvens mezobel qveynebSi datrialebuli sisxliani konfliqtebi; korneli<br />

gverds uvlis hanTingtonis koncefciis zogadi gadamRerebis tendencias<br />

da kompenentur analizs ukeTebs regionSi eTnikurobis ukiduresi<br />

politizaciis, rogorc sisxliani omebis mTavar gamomwvev mizezs.<br />

1980-iani wlebis bolodan kavkasiaSi mimdinare konfliqtebi mediaSi<br />

da samecniero wreebSi, ZiriTadad, ganixileboda religiur<br />

konfliqtebad. konfliqtis monawile mxareebs Soris arsebuli


eligiuri gansxvavebebi xazgasmulia da xSirad gazviadebulic ki.<br />

kavkasia ganixileba “civilizaciaTa Sejaxebis” magaliTad. am statiis<br />

mizania, eWvi Seitanos kavkasiuri konfliqtebis amgvar SefasebaSi,<br />

daamtkicos, rom religia mcire rols asrulebda am konfliqtebSi,<br />

romlebic uTuod eTnopolitikuri da teritoriuli xasiaTisaa. aq ar<br />

momxdara gare Zalebis SemWidroeba religiuri niSniT. empiriuli<br />

sinamdvile gviCvenebs, rom religiam, eTnikurobasTan SedarebiT,<br />

gacilebiT naklebi roli iTamaSa.<br />

“sajaroobis” periodSi, 1986 wels, kavkasiaSi 5 Tu 8 eTnikuri<br />

konfliqti mZvinvarebda [1] . nawilobriv am mizeziT, nawilobriv ki<br />

regionsa da mis Crdiloel mezoblebs Soris Zveli kavSirebis aRdgenis<br />

gamo, garkveul wreebSi kvlav damkvidrda kavkasiis, rogorc axlo<br />

aRmosavleTis «CrdiloeTidan Semkvrelis» Sefaseba. marTlac, sami<br />

kavkasiuri saxelmwifos urTierToba axlo aRmosavleTTan swrafad<br />

ganviTarda. somxeTi Tavis Tavs uwodebs «meore israels» am regionSi da,<br />

Tavisi identurobidan gamomdinare, ueWvelad aris axloaRmosavluri<br />

saxelmwifo [2] . saqarTvelos surs, daasabuTos Tavisi evropuli<br />

identuroba, azerbaijani ki, politikuri da socialuri orientaciis<br />

TvalsazrisiT, raRacnairad “gaCxerilia” dasavleTs, TurqeTs, iransa da<br />

ruseTs Soris.<br />

religia religia kavkasiur kavkasiur konfliqtebSi<br />

konfliqtebSi<br />

axlo aRmosavleTis msgavsad, eTnikuri da kulturuli<br />

mravalferovnebis cnobili faqtis gamo, kavkasia warmoadgens<br />

religiurad Wrel rukas. kavkasiaSi warmodgenilia oTxi ms<strong>of</strong>lio<br />

religia. religiuri mravalferovnebisa da eTnikuri konfliqtebis gamo,<br />

damkvirveblebi xedaven aSkara logikur kavSirs religiur da eTnikur<br />

faqtorebs Soris, amitomac esaxebaT religia gadamwyvet faqtorad<br />

kavkasiur konfliqtebSi. hanTingtonis mier SemoTavazebuli<br />

“civilizaciaTa Sejaxebis” Teoriis mxardamWerebma kavkasiis<br />

konfliqtebis empiriuli monacemebi imis dasturad miiCnies, rom<br />

ms<strong>of</strong>lioSi sazRvrebi civilizaciur mijnebze gadis, rac ZiriTadi<br />

safuZvelia civilizaciaTa day<strong>of</strong>isa religiuri niSniT [3] .


am statiis mizania, uaryos kavkasiis konfliqtebis, rogorc<br />

religiur gansxvavebebze damyarebuli dapirispirebis warmoCena.<br />

SevecdebiT imis damtkicebas, rom religia Zalze SezRudul rols<br />

TamaSobda regionis konfliqtebSi – mxolod imdenad, ramdenadac<br />

religia eTnikuri identurobis erT-erTi ganmsazRvreli faqtoria. am<br />

konteqstSi SeiZleba imis mtkiceba, rom konfliqtebi bunebiT<br />

eTnopolitikuria, radganac eyrdnoba eTnikurobis (da ara religiis)<br />

politizacias.<br />

kavkasiis kavkasiis religiebi<br />

religiebi<br />

islamSi arsebobs ori mimdinareoba. Siituri islami<br />

azerbaijanelebis (75%) mTavari religiaa. is aris, agreTve,<br />

azerbaijaneli TaliSebisa da azerbaijanis teritoriaze mcxovrebi<br />

mcirericxovani daRestnuri eTnikuri jgufebis religia. sunituri<br />

tradiciebi arsebobs rogorc Safitebis skolaSi, daRestnis xalxebs<br />

Soris, aseve hanafis skolaSi, romelic CeCnebisa da inguSebis, Cerqezi<br />

xalxis (adiReelebi, Cerqezebi, yabardoelebi), yaraCaelebisa da<br />

balyarelebis, saqarTveloSi mcxovrebi aWarlebis, aseve osTa<br />

umciresobisa (20-30%) da muslimi afxazebis (35%) religiaa [4] .<br />

qristianoba aseve sxvadasxva formiTaa warmodgenili kavkasiaSi.<br />

regionSi qristianobis ZiriTadi sayrdeni aris qarTuli orTodoqsuli<br />

da somxuri apostolur-orTodoqsuli eklesia. garda amisa, osebis<br />

umetesoba orTodoqsi qristiania [5] ; maT igive wes-Cveulebebi aqvT, rac<br />

rusebs. es ukanasknelni arian warmodgenili kavkasiaSi, rogorc<br />

axalmosaxleebi/xiznebi (uxeSi gamoTvlebiT, daaxloebiT 3% somxeTSi,<br />

4% azerbaijanSi, 6% saqarTveloSi, isini arian agreTve CrdiloeT<br />

kavkasiaSi). afxazebis nawili qristiania, nawili ki mahmadiani. saerTod,<br />

afxazebi warmarTuli tradiciebis SenarCunebis, islamisa da<br />

qristianobis Serevis da, sazogadod, dabali religiuri pr<strong>of</strong>ilis<br />

saintereso magaliTs warmoadgnen. sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg<br />

dasavleT evropidan kavkasiaSi ramdenime protestantulma misiam SeaRwia,<br />

magram maT cota mimdevari gamouCnda.


kavkasiaSi aseve warmodgenilia iudaizmi adgilobrivi TaTebis anu<br />

mTaSi mcxovreb ebraelTa saxiT, romlebic cxovroben azerbaijansa da<br />

daRestanSi. maT kargi urTierToba aqvT regionis saxelmwifoebTan. isini<br />

siamayiT amboben: “mTels ms<strong>of</strong>lioSi mxolod or adgilze cxovroben<br />

ebraelebi ase erTad _ israelSi da aq” [6] . TaTebis garda, aSqenazi<br />

ebraelebi cxovroben baqoSi, Tumca maTi umetesoba emigraciaSi wavida<br />

israelSi. es iyo ara diskriminaciis, aramed zogadad qveyanaSi arsebuli<br />

metad mZime pirobebis Sedegi. ebraul Tems emateba agreTve daaxloebiT<br />

20000 qarTveli ebraeli.<br />

dasasruls, budizmi, romelic ruseTis axlandeli konstituciis<br />

Tanaxmad, erT-erTi “adgilobrivi” religiaa, aris yalmuxebis religia,<br />

romlebic cxovroben kaspiis zRvis Crdilo-dasavleT sanapiroze,<br />

daRestnis CrdiloeTiT. yalmuxeTi, Cveulebriv, ar ganixileba kavkasiis<br />

nawilad, magram is arc ruseTis sxva regionis nawilia. garda amisa,<br />

urTierTkavSiri yalmuxebsa da maT samxreTkavkasiel xalxebs Soris<br />

Rrmavdeba.<br />

cxadia, rom kavkasia religiurad Zalze mravalferovani regionia.<br />

amave dros, aq vxedavT ramdenime mimdinare da potenciur konfliqts<br />

eTnikur jgufebs Soris. 1980-iani ww. bolodan mimdinare xuTma<br />

SeiaraRebulma konfliqtma ubedureba daatexa kavkasias. esenia: mTiani<br />

yarabaRis konfliqti, erTis mxriv, azerbaijanelebsa da somxebs, meore<br />

mxriv, azerbaijanelebsa da mTiani yarabaRis somxebs Soris, romelmac<br />

ifeTqa 1987 wels; afxazeTisa da saqarTvelos konfliqti, romelic<br />

daiwyo 1988 wels, magram omSi mxolod 1992 wels gadaizarda; 1989 wlis<br />

samxreT oseTisa da saqarTvelos konfliqti; CeCnebisa da rusebis<br />

konfliqti, romelic daiwyo 1991 wels, magram misi eskalacia moxda 1994<br />

wels; da bolos, 1992 wlis oqtomber-noembris CrdiloeT oseTisa da<br />

inguSeTis konfliqti.<br />

am xuTidan yvelaze mniSvnelovani iyo mTiani yarabaRisa da<br />

CeCneTis konfliqtebi. am ukanasknelze kvali afxazeTis konfliqtmac<br />

datova. dasavleTis masmedia am or konfliqts, rogorc wesi,<br />

Semdegnairad gansazRvravs: “konfliqti qriastian somxebsa da muslim<br />

azerbaijanelebs,” an “muslim CeCnebsa da orTodoqs rusebs” Soris. es<br />

Sefaseba tipiuria dasavluri masmediisaTvis da xSirad warmoadgens


konfliqtebis mizezTa axsnis safuZvels. religiuri gansxvavebebis<br />

arseboba sakmaris safuZvlad miiCneva SeiaraRebuli konfliqtisaTvis.<br />

amis Sedegad mcivilizciaTa Sejaxebis Teoretikosebma, magaliTad, s.f.<br />

hanTingtonma, gamoiyenes kavkasiis SemTxveva, gansakuTrebiT mTiani<br />

yarabaRis konfliqti, axla ki CeCneTs CaeWidnen, rogorc civilizaciaTa<br />

dapirispirebis magaliTs. erTi SexedviT, faqtebi TiTqos adasturebs<br />

konfliqtebis amgvar interpretacias. xuTi konfliqtidan sami TiTqos<br />

aSkara religiuri xasiaTisa iyo, meoTxe _ naklebad, xolo mexuTes<br />

amasTan saerTo araferi hqonda. pirveli sami SemTxvevaa: 1) mTiani<br />

yarabaRis konfliqti, sadac erTmaneTs daupirispirdnen somexi<br />

orTodoqsi qristianebi da muslimi azerbaijanelebi; 2) CeCneTSi _<br />

orTodoqsi qristiani rusebisa da suniti muslimi CeCnebis konfliqti; 3)<br />

prigorodnis raionis konfliqti orTodoqs-qristian osebsa da sunit<br />

inguSebs Soris. afxazeTis konfliqts Sualeduri adgili ukavia,<br />

radganac aq dapirispirebuli arian, erTi mxriv, qristiani qarTvelebi<br />

da, meore mxriv, nawilobriv qristiani, nawilobriv ki muslimi afxazebi,<br />

orive SemTxvevaSi Zlieri warmarTuli gavleniT. da bolos,<br />

saqarTvelosa da samxreT oseTs Soris konfliqtSi ar figurirebs<br />

religiuri faqtori, radganac orive mxare orTodoqsi qristiania.<br />

am konteqstSi, Znelia imis mtkiceba, rom religias ar hqonda<br />

araviTari mniSvneloba am konfliqtebSi. es arc aris am statiis mizani.<br />

amasTanave, SeiZleba eWvi SevitanoT im TvalsazrisSi, romelic religias<br />

am konfliqtebis katalizatorad miiCnevs. es azri damtkicebuli iqneba<br />

empiriulad, qvemoT moyvanili dakvirvebebis gaTvaliswinebiT. èèè<br />

religiuri religiuri konfliqtis konfliqtis konfliqtis maxasiaTeblebi<br />

maxasiaTeblebi<br />

imisTvis, rom religiuri maxasiaTebliT aRvweroTYkonfliqti, ar<br />

aris sakmarisi mxolod is, rom konfliqtSi monawile mxareebi sxvadasxva<br />

religiis mimdevrebi iyvnen. religia unda idges konfliqtis dRis<br />

wesrigSi. religia unda iyos konfliqtis sakiTxi, an konfliqti,<br />

monawile mxareTagan erT-erTis mier mainc, unda gaiazrebodes<br />

gamokveTili religiuri terminebiT. amasTanave, erT-erTi mxare unda<br />

moelodes sxva qveynebSi erTmorwmuneTa gaerTianebas,rogorc<br />

konfliqtze reaqcias. SeiZleba isaubro konfliqtSi religiis faqtoris


CarTvaze, Tu qvemoTmoyvanili pirobebidan erT-erTi mainc<br />

dakmay<strong>of</strong>ilebulia:<br />

1. erT-erTi mxare mainc mimarTavs azrovnebis religiur aspeqts,<br />

raTa moaxdinos konfliqturi qcevis dakanoneba.<br />

2. partiaTa polarizacia ganmtkicebulia religiuri<br />

identurobiT an Teologiuri perspeqtivebiT [7] .<br />

kavkasiuri kavkasiuri kavkasiuri konfliqtebi<br />

konfliqtebi<br />

kavkasiuri konfliqtebis analizisa da maTi bunebis<br />

identificirebis mcdelobisas SeiZleba davaskvnaT, rom konfliqtebis<br />

ZiriTadi safuZveli teritoriis kontrolia. kavkasiis oTxi konfliqti<br />

moicavs eTnikur avtonomiur teritoriebs, romelTa liderebi cdiloben<br />

gamoglijon isini Sesabamisi centraluri xelisuflebis kontrols.<br />

sabWoTa kavSiris daSlidan da arsebuli konstituciuri vakuumidan<br />

gamomdinare, TxuTmetive mokavSire respublikas erTdroulad mieca<br />

damoukideblobis gamocxadebis SesaZlebloba. mxolod prigorodnis<br />

SemTxvevaa gansxvavebuli. es aris konfliqti teritoriis nawilisaTvis<br />

ruseTis federaciaSi Semaval or respublikas Soris, romelic erT<br />

dros inguSeTis kontrolis qveS iyo, magram 1944 wels gadaeca<br />

CrdiloeT oseTs [8] . statiaSi mocemulia TiToeuli konfliqtis mokle<br />

istoria, raTa ukeTesad CavwvdeT regionSi konfliqtebis dinamikas.<br />

mTiani mTiani yarabaRi<br />

yarabaRi<br />

mravali faqtoris gaTvaliswinebiT, mTiani yarabaRis konfliqti<br />

udides safrTxes uqmnida saerTaSoriso uSiSroebas. is Seicavda rogorc<br />

Sidasaxelmwifo (mTiani yarabaRi azerbaijanis winaaRmdeg), aseve<br />

saxelmwifoTa Soris (azerbaijani somxeTis winaaRmdeg) ganzomilebas,<br />

agreTve regionuli eskalaciis potencials, radgan masSi SesaZloa<br />

CarTuliyo TurqeTi, irani da ruseTi. mTiani yarabaRis konfliqti<br />

SeiZleba CaiTvalos gamonaklis SemTxvevad sabWoTa erovnul<br />

politikaSi: sabWoTa kavSirSi arsebobda ori somxuri politikuri<br />

erTeuli _ somxeTis sabWoTa socialisturi respublika da mTiani<br />

yarabaRis avtonomiuri olqi. am dros ki, vTqvaT, somxebs saqarTveloSi<br />

ar hqondaT avtonomia; arc azerbaijanelebs _ saqarTveloSi an


daRestanSi. arc rusebi sargeblobdnen aseTi uflebiT yazaxeTSi.<br />

aRsaniSnavia isic, rom erTobis saxelwodeba geografiulia da ara<br />

eTnopolitikuri.<br />

dapirispirebam azerbaijanelebsa da somxebs Soris pirvelad<br />

ifeTqa 1905 wels, ruseTis pirveli revoluciis dros da kvlav iCenda<br />

xolme Tavs sabWoTa saxelmwifos sisustis Jams [9] . samxreT kavkasiis<br />

damoukideblobis xanmokle periodi 1918-1920 wlebs Soris, aRsavse iyo<br />

konfliqtebiT [10] . 1987 wels centridan zewolis Sesustebam gamoiwvia<br />

faruli daZabulobis xelaxali eskalacia [11] . “perestroikis” dros<br />

konfliqti kvlav aRmocenda rogorc saxalxo demonstraciebis, aseve<br />

politikuri brZolis saxiT, ramac gamoiwvia Zalmomreobis eskalacia.<br />

teritoria, sadac somxebi da azarbaijanelebi gverdigverd cxovrobdnen,<br />

ormxrivi eTnikuri wmendis areali gaxda. 1988 wlis TebervalSi<br />

adgilobrivma sabWoebma mimarTes azerbaijanis, somxeTisa da sabWoTa<br />

kavSiris umaRles sabWoebs, raTa mTiani yarabaRi somxeTis sabWoTa<br />

respublikis iurisdiqciaSi gadasuliyo. es Txovna baTilad da<br />

Zaladakargulad scno azerbaijanisa da sabWoTa kavSiris xelisuflebam.<br />

aman gamoiwvia Zalmomreobis afeTqeba yarabaRis mosaxleobis jgufebs<br />

Soris, rasac mohyva sumgaiTis tragedia, sadac somxebi eTnikuri<br />

Zaladobis msxverpli gaxdnen. rbevas xelmZRvanelobdnen somxeTidan<br />

devnili azerbaijanelebi [12] .<br />

1990-91 ww. mimdinareobda araorganizebuli partizanuli omi,<br />

rogorc yarabaRsa da mis SemogarenSi, aseve azerbaijan-somxeTis mTel<br />

sasazRvro teritoriaze [13] . am fonze orive mxarem, gansakuTrebiT ki<br />

somxeTma, daiwyo SeiaraReba. sul male mZime SeiaraRebac gamoCnda [14] . 1991<br />

wlis agvistos moskovis putCis periods daemTxva situaciis<br />

mniSvnelovani gauareseba da sabWoTa kavSiris kolafsi, rac imas<br />

niSnavda, rom sabWoTa saxelmwifos centraluri mmarTveloba<br />

azerbaijansa da somxeTSi swrafad sustdeboda, es ki ori qveynis<br />

damoukideblobasTan erTad iwvevda konfliqtis internacionalizacias.<br />

saqme srulmasStabiani omisaken midioda. momdevno or weliwadSi<br />

somxeTis SeiaraRebulma Zalebma moaxerxes kontrolis damyareba mTian<br />

yarabaRze, aseve azerbaijanis dasavleT da CrdiloeT teritoriebze,<br />

rasac mohyva ltolvilTa 800000 kaciani nakadi [15] .


1994 wels miRweul iqna cecxlis Sewyveta, romelic dRemde<br />

SenarCunebulia. miuxedavad imisa, rom dapirispirebul mxareebs Soris ar<br />

dganan samSvidobo Zalebi, adgili hqonda mxolod mcireoden Setakebebs.<br />

saerTaSoriso molaparakebebi, mimarTuli mxareTa daaxloebisaken,<br />

marcxiT damTavrda, miuxedavad euTos (OSCE) minskis jgufis mxridan<br />

intensiuri saSuamavlo mcdelobebisa, romelsac saerTaSoriso mandati<br />

aqvs konfliqtis gadawyvetisTvis.<br />

afxazeTi<br />

afxazeTi<br />

im konfliqtTagan, romlebic Tavs daatyda saqarTvelos<br />

damoukideblobis mopovebamde, yvelaze sastiki da mZime iyo afxazeTis<br />

konfliqti. saqarTvelos damoukideblobamde afxazeTi avtonomiuri<br />

sabWoTa socialisturi respublika iyo. afxazebi saqarTveloSi<br />

mcxovrebi 80 eTnikuri jgufidan yvelaze mousvenarni da ricxobrivad<br />

mniSvnelovani iyvnen saqarTvelosTvis. saqarTvelos mTliani mosaxleoba<br />

5,4 milions Seadgenda. qveyanaSi cxovrobda 95000 afxazi. afxazeTi<br />

gasabWoebul iqna 1921 wlis martSi da iwoda afxazeTis sabWoTa<br />

socialistur respublikad, rogorc sabWoTa kavSiris xelSekrulebaze<br />

Tavisi surviliT xelmomweri mxare da cnobil iqna saqarTvelos<br />

revoluciuri komitetis mier. swored es aris is safuZveli, romelze<br />

dayrdnobiT afxazebi moiTxoven damoukideblobas [16].<br />

sabWoTa kavSiris dros arsebul daZabulobaTa (romlebic<br />

drodadro amoxeTqavda xolme) gamomJRavnebis TvalsazrisiT, yvelaze<br />

TvalsaCino iyo 1988 weli. ,,perestroikis’’ pirobebSi rogorc<br />

saqarTvelom, aseve afxazeTma ipoves saSualebebi damoukideblobis<br />

Taobaze TavianT moTxovnaTa gamarTlebisTvis [17] . 1988 wels eqvsma<br />

afxazma liderma sabWoTa xelmZRvanelobas miswera werili, sadac<br />

Camoyalibebuli iyo pretenziebi saqarTvelos mimarT [18] . 1989 wlis<br />

martSi, igive forumma Seadgina peticia, romliTac moiTxova afxazeTis<br />

respublikis reinstitucionalizacia sabWoTa kavSiris respublikad, rac<br />

saqarTvelos Semadgenlobidan gasvlas niSnavda. am moTxovnam mxardaWera<br />

hpova afxazeTis araafxazi mosaxleobis udides nawilSi. 1989 wlis<br />

zafxulis SetakebebSi Tormeti kaci daiRupa da ramdenime aseuli daiWra


[19] . 1990 wlis agvistoSi, regionis umaRlesma sabWom afxazeTi gamoacxada<br />

sruluflebian mokavSire respublikad, riTac gamoeyo saqarTvelos.<br />

konfliqtis mTavar katalizatorad iqca 1991 wlis martis<br />

sayovelTao sakavSiro referendumi, romelic gorbaCovis mier<br />

warmodgenil samokavSireo xelSekrulebas efuZneboda. saqarTvelos<br />

xelmZRvanelobam aukrZala qveynis mosaxleobas am referendumSi<br />

monawileoba. miuxedavad amisa, afxazebma, romlebic dadebiTad iyvnen<br />

ganwyobilni sabWoTa kavSiris SenarCunebisadmi, referendumSi<br />

monawileoba da mtkiced dauWires mxari sabWoTa kavSiris SenarCunebas.<br />

afxazeTma aRadgina 1925 wlis konstitucia, romelic mas gansazRvravda<br />

rogorc damoukidebel, magram “specialuri xelSekrulebis safuZvelze<br />

saqarTvelos sabWoTa socialistur respublikasTan gaerTianebul<br />

respublikas” [20] . amiT man praqtikulad gamoacxada Adamoukidebloba,<br />

Tumca Ria datova kari saqarTvelosTan federaciuli gaerTianebisTvis<br />

[21] .<br />

am qmedebaze saqarTvelos reaqcia gamomJRavnda 14 agvistos<br />

samxedro moqmedebebiT. es xorcieldeboda im SeiaraRebuli<br />

dajgufebebis mier, romlebic naklebad kontrolirdebodnen<br />

saxelmwifos mier. ukandaxeulma afxazurma SenaerTebma mxardaWera<br />

miiRes CrdiloeTidan, saidanac Crdilo kavkasieli moxaliseebi,<br />

ZiriTadad Cerqezebi da CeCnebi, moevlinen maT mSvelelad. ramdenime<br />

kviris ganmavlobaSi qarTuli SeiaraRebuli Zalebi ukan ixevdnen<br />

gaiZvera rusi samxedro SenaerTebis moqmedebaTa wyalobiT, romlebic<br />

sinamdvileSi afxazebs uWerdnen mxars [22] . omi gagrZelda zamTramde,<br />

rodesac saomari moqmedebebi droebiT Sewyda.<br />

1993 wlis martSi afxazebma ganaaxles Setevebi CrdiloeT regionSi<br />

ganlagebuli sayrdeni punqtebidan da seqtemberSi, saqarTveloSi<br />

Sinaareulobis dros, aiRes qalaqi soxumi, aiZules saqarTvelos<br />

prezidenti e. SevardnaZe, qalaqidan gaqceuliyo. amis Sedegad, afxazeTis<br />

mTeli teritoria moeqca afxazuri mTavrobis kontrolqveS [23] .<br />

afxazeTSi mcxovrebi qarTvelebi Zalismieri gziT, eTnikuri wmendis<br />

Sedegad iqnen gamoyrilni. gaeros damkvirveblebma daaskvnes, rom orive<br />

mxare damnaSave iyo adamianTa uflebebis aSkara darRvevaSi [24] . gaerom,<br />

romelic mTavari mediatori iyo afxazeTSi, miuxedavad molaparsakebebis


amdenime raundisa, konfliqtis gadawyvetaSi marcxi ganicada..<br />

daZabuloba kvlav didi iyo da saomari moqmedebebi ganaxlda 1998 wlis<br />

maisSi, afxazeTis samxreTiT, galis regionSi, romelic sakuTriv<br />

saqarTvelos esazRvreba. aman gaaqarwyla axlo momavalSi konfliqtis<br />

gadwyvetis yvela imedi.<br />

samxreT samxreT oseTi<br />

oseTi<br />

samxreT oseTSi procesebi, romlebic gamoaSkaravda 1989 wels,<br />

xanmokle periodis manZilze ganviTarda. 1987 wlidan saqarTveloSi<br />

politikuri atmosfero TandaTan nacionalisturi da Sovinisturi<br />

xdeboda, gansakuTrebiT saqarTveloSi mcxovreb erovnul umciresobebTan<br />

mimarTebaSi. 1988 wlis noemberSi miRebul iqna kanoni, romelmac<br />

ganamtkica qarTuli enis poziciebi saqarTvelos mTel teritoriaze [25] .<br />

es SeiZleba miCneul iqnes centrsa da regions Soris “kanonTa omis”<br />

mosamzadebel safexurad, romelic seriozulad daiwyo 1989 wlis<br />

damdegs [26] . amasobaSi, axlad formirebulma osurma saxalxo frontma<br />

“adamon nixasma” [27] gamoxata Tavisi mxardaWera afxazTa mier<br />

saqarTvelos Semadgenlobidan gasvlis moTxovnebisadmi da gagzavna<br />

peticia moskovSi, CrdiloeT da samxreT oseTis gaerTianebis moTxovniT<br />

[28] . 10 noembers samxreT oseTis uzenaesma sabWom aamaRla avtonomiuri<br />

sabWoTa socialisturi respublikis statusi. saqarTvelos parlamentma<br />

dauyovnebliv gaauqma es gadawyvetileba da saqarTvelos<br />

xelmZRvanelobam moawyo marSi cxinvalze im sababiT, rom unda daecva<br />

qalaqis qarTuli umravlesoba [29] . SeiaraRebuli Setakeba Tavidan iqna<br />

acilebuli sabWoTa kavSiris Sinagani Zalebis mier. qarTvelTa<br />

gamodevnas Tan axlda osebis gadaadgileba CrdiloeT oseTisaken. maTi<br />

raodenoba 30000 – 100000 kacs Soris meryeobda. aq Sediodnen is osebic,<br />

romlebic cxovrobdnen samxreT oseTis avtonomiuri regionis gareT [30] .<br />

1991 wlis Sua xanebSi saqarTvelo bombavda samxreT oseTis<br />

dedaqalaqs, im mizniT, rom mosaxleoba iZulebuli gamxdariyo, iqidan<br />

gaqceuliyo. noemberSi adgili hqonda mZevlad ayvanis seriebs da<br />

cxinvali alyaSemortymul iqna qarTuli jaris mier. Crdilokavkasieli<br />

moxaliseebi mzad iyvnen intervenciisaTvis da ruseTmac Riad daiWira<br />

osebis mxare. situaciis seriozuloba da aqamde lokaluri konfliqtis


farTo kavkasiur omSi gadazrdis SesaZlebloba, romelic awonasworebda<br />

saqarTvelosa da ruseTs, iyo xelSemwyobi faqtori SevardnaZisa<br />

(romlic prezident z. gamsaxurdias gandevnis Semdeg axali mosuli iyo<br />

xelisuflebaSi) da boris elcinis erTmaneTTan daaxloebisaTvis. 1992<br />

wlis 22 ivniss orma liderma xeli moawera soWis SeTanxmebas, CrdiloeT<br />

da samxreT oseTis liderTa TandaswrebiT, romelTac xeli ar moaweres<br />

mas. gansakuTrebiT samxreT oseTis warmomadgenlebi iyvnen ukmay<strong>of</strong>ilo<br />

misi formulirebiT. cecxlis Sewyveta ar momxdara 28 ivniss da<br />

samSvidobo Zalebi, romelic Sedgebodnen rusebis, qarTvelebis da<br />

osebisgan, Cadga konfliqtis zonaSi. 14 ivliss pirveli<br />

mSvidobismy<strong>of</strong>elebi ganlagdnen poziciebze da mas Semdeg saomari<br />

moqmedebebi Sewyvetilia.<br />

CeCneTi<br />

CeCneTi<br />

istoriulad, CeCnebi yvelaze metad ewinaaRmdegebodnen ruseTis<br />

mmarTvelobis miRebas. isini ruseTis winaaRmdeg sxva xalxebze xSirad<br />

da xangrZlivad janydebodnen da amis Sedegad maT ufro meti represiebi<br />

igemes ruseTisagan, vidre maTma mezoblebma [31] . 1989-1990 wlebis<br />

“suverenitetis paradis” dros CeCnebis reaqcia volgispireTis<br />

TaTrebisgan da mezobeli respublikebisgan sruliad gansxvavebuli iyo.<br />

CeCnebis erovnuli moZraoba ufro radikaluri, ufro emociuri<br />

datvirTvis matarebeli gaxda, vidre sabWoTa kavSirSi arsebuli sxva<br />

saxalxo frontebi. garda amisa, CeCnebis mdgomareoba, CrdiloeT<br />

kavkasiis sxva erebTan SedarebiT, demografiuli TvalsazrisiT, ukeTesi<br />

iyo. maTi ricxvi erT milions udrida. am faqtma, CeCnebis gabedulebasTan<br />

erTad, agreTve im movlenam, rom CeCnebis erovnul moZraobaSi<br />

dominirebdnen CeCnuri sazogadoebis radikaluri Zalebi, moamzada<br />

niadagi moskovTan konfliqtisaTvis.<br />

1990 wlis noemberSi groznoSi Catarda CeCenTa sayovelTao<br />

kongresi, sadac mkafiod gamoikveTa joxar dudaevis qarizmatuli<br />

pirovneba [32] . 1991 wlis agvistos gadatrialeba iqca signalad<br />

dudaevisTvis, romelmac moiwvia erovnuli kongresi da amxila<br />

gadatrialeba, rasac CeCneTis <strong>of</strong>icialuri lideri, doku zavgaevi<br />

usityvod daeTanxma. seqtemberSi ZaliT iqna garekili respublikis


umaRlesi sabWo [ 33] . dudaevma 27 oqtombrisTvis saprezidento arCevnebi<br />

daniSna da droulad _ 2 noembramde, damoukideblobis gamocxadebis<br />

dRemde _ iqna arCeuli prezidentad. rusebis mxridan separatizmis<br />

CaxSobis mcdelobas CeCnebis sapasuxo cecxli mohyva. amis Semdeg omi<br />

sami wliT Sewyda [34] .<br />

amasTanave, ruseTma 1993 wlis Sua xanebidan daiwyo dudaevis<br />

SeiaraRebuli opoziciis dafinanseba da gamxneveba. 1994 wlis dekemberSi,<br />

rodesac konfliqtSi misi monawileoba aSkara gaxda, ruseTma pirdapiri<br />

intervencia gadawyvita. 1994 wlis 11 dekembers ruseTis Zalebi SeiWrnen<br />

CeCneTSi, im rwmeniT, rom CeCneTs ramdenime kviraSi daaSoSminebdnen.<br />

sayovelTaod cnobilia, rom es ase ar moxda. CeCnebma didi winaaRmdegoba<br />

gauwies rusebs. omi, sxvadasxva xangrZliobis pauzebiT, 1996 wlis<br />

seqtembramde gagrZelda. rusebma moaxerxes CeCneTis umetesi teritoriis<br />

okupireba, magram ver SeZles mTebSi asvla, saidanac ajanyebulebi<br />

agrZelebdnen winaaRmdegobas.<br />

1996 wlis agvistos dasawyisSi ruseTma uari Tqva sabrZolo<br />

operaciebis Sewyvetaze da CeCnebis poziciebs artileriis cecxli<br />

dauSina. CeCnebma masiuri SeteviT ieriSi miitanes groznoze da sxva<br />

mTavar qalaqebze da moaxerxes qalaqze kontrolis damyareba. es swored<br />

im dros moxda, rodesac elcini ruseTis prezidentis fics debda [35] .<br />

amas Sedegad mohyva molaparakebebis dawyeba, rac damTavrda 1996 wlis 28<br />

agvistos samSvidobo SeTanxmebiT [36] . sainteresoa erTi garemoeba: es<br />

SeTanxmeba ar Seicavda raime gadawyvetilebas CeCneTis statusis<br />

sakamaTo sakiTxze. radganac ruseTma uaryo, daTanxmeboda CeCneTis<br />

damoukideblobas da CeCneTmac iuara ruseTSi darCena, mxareebi<br />

SeTanxmdnen am sakiTxis 5 wliT _ Serigebamde da rekonstuqciamde _<br />

gadadebaze.<br />

CeCnurma mxarem es gamarjvebad miiRo da ganmarta ruseTis mier<br />

CeCneTis damoukideblobis aRiarebisken gadadgmul nabijad. magram<br />

ruseTi uary<strong>of</strong>s am interpretacias da amtkicebs, rom CeCneTs,<br />

saerTaSoriso samarTlis mixedviT, ara aqvs ruseTis federaciis<br />

Semadgenlobidan gasvlis ufleba. amas mravali damkvirvebeli eTanxmeba,<br />

Tumca arian mcirericxovanni, am naSromis avtoris CaTvliT, romlebic<br />

amtkiceben, rom arsebobs kanonieri safuZveli CeCneTis


damoukideblobisaTvis [37] . yovel SemTxvevaSi, jerjerobiT arc erT<br />

qveyanas ar uRiarebia CeCneTi da, albaT, arc erTi maTgani ar cnobs mas,<br />

Tu ruseTma ar aRiara igi pirvelad. amasTanave, CeCneTma de facto moipova<br />

damoukideblobis iseTi xarisxi, romelic aSkarad aRemateba TaTarstanis<br />

statuss, da romelic avtonomiazec metia. CeCneTs yavs sakuTari, xalxis<br />

mier arCeuli mTavroba, Tavisi armiiT akontrolebs sakuTar sazRvrebs<br />

da gaaCnia damoukidebeli saxelmwifos yvela elementi. realurad,<br />

ruseTs ar gaaCnia administraciuli kontroli CeCneTze, ver<br />

axorcielebs federalur kanonebs am teritoriaze. amrigad, 1997 wlis<br />

maisis samSvidobo xelSekruleba SeiZleba interpretirdes CeCneTis<br />

gasvlad ruseTis federaciidan [38] . rogorc paul goblma aRniSna, CeCneTi<br />

da ruseTi am droisaTvis SeiZleba SeTanxmdnen im formulaze, romlis<br />

ZaliTac CeCneTi yvelaferSi damoukidebelia, oRond ara aqvs Sesabamisi<br />

statusi [39] .<br />

prigorodni<br />

prigorodni<br />

Cven ar mogvepoveba masalebi inguSebsa da osebs Soris arsebul<br />

istoriul konfliqtebze. SesaZloa, arsebobda azri, rom inguSebi, aseve<br />

sxva adgilobrivi kavkasieli xalxebi arian arian mTielebi mTielebi, mTielebi xolo osebi, e.w.<br />

“mTiswineTelebi,” aris xalxi, romlebic cxovroben rogorc mTaSi, aseve<br />

barSi. ufro metic, inguSebi adgilobrivebi arian, maSin rodesac osebi<br />

regionSi dasaxldnen mxolod VI saukuneSi. es ori xalxi sxvadasxva<br />

aRmsareblobisaa. inguSebi arian suniti muslimebi, osebi ki _<br />

umeteswilad orTodoqsi qristianebi. problemas safuZveli Caeyara meore<br />

ms<strong>of</strong>lio omis dros, rodesac inguSebi centralur aziasa da cimbirSi<br />

deportirebul xalxebs Soris aRmoCndnen. radganac CeCneT-inguSeTis<br />

avtonomiuri sabWoTa socialisturi respublika gauqmebul iqna 1946<br />

wlis ivnisSi, misi teritoria daiSala da gadanawilda mis mezoblebs<br />

Soris [40] . yvelaze mniSvnelovani iyo is, rom qalaq vladikavkazis<br />

prigorodnis raioni, romelic qalaqs CrdiloeTidan, aRmosavleTidan da<br />

samxreTidan esazRvreba, gadaeca CrdiloeT oseTs. deportaciisTvis<br />

gankuTvnil regionad miCneul iqna inguSeTis teritoriis naxevari [41] .<br />

rodesac 1957 wlis noemberSi CeCneT-inguSeTis avtonomiuri sabWoTa<br />

socialisturi respublika aRdgenil iqna winandel uflebebSi,


prigorodnis raioni darCa CrdiloeT oseTis SemadgenlobaSi da iq<br />

dabrunebul inguSebs TavianT saxlebSi osebi daxvdaT Sesaxlebuli,<br />

romelTac maT TavinT saxlebSi dabrunebis neba ar darTes [42] .<br />

miuxedavad amisa, 1989 wlisTvis bevrma inguSma, legalurad Tu<br />

aralegalurad, moaxerxa prigorodniSi dabruneba da am raionis<br />

garkveul nawilebSi umravlesoba Seadgina. ,,perestroikis’’ dros<br />

inguSebma miznad daisaxes prigorodnis raionis dabruneba TavianTi<br />

kontolis qveS. boris elcinma Tavdapirvelad keTilganwyoba gamoiCina<br />

inguSTa moTxovnebis mimarT da im komisiam, romelic iZiebda am saqmes,<br />

aRmoaCina, rom inguSTa moTxovnebi kargad iyo dasabuTebuli.<br />

CrdiloeT oseTSi, romelic am axali politikuri situaciis winaSe<br />

aRmoCnda, gabatondnen is komunisturi Zalebi, romelTac surdaT Zveli<br />

wesrigis aRdgena. unda aRiniSnos, rom maT TavianTi sabWouri saxeli<br />

bolo dromde SeinarCunes [43] . rogorc erTi rusi damkvirvebeli<br />

aRniSnavda, “sabWoTa supersaxelmwifos wyobilebisa da samxedro-<br />

administraciuli sistemis dangreva patara oseTSi aRqmul iqna ara<br />

rogorc gaTavisufleba da erovnulobis gamococxleba, aramed sagareo<br />

usafrTxoebisa da saSinao stabilurobis kompleqsis darRveva” [44] .<br />

amasobaSi situacia uaresdeboda. 1991 wlis martSi inguSTa<br />

SeiaraRebulma Zalebma scades ZaliT daebrunebinaT TavianTi saxlebi da<br />

aprilSi moxda Setakebebi inguSebsa da osebs Soris, ris Sedegadac erTi<br />

osi daiRupa da ToTxmeti inguSi daiWra. 1992 wlis oqtomberSi, osebis<br />

tankis inguS gogonaze gadavlis faqti sakmarisi aRmoCnda imisTvis, rom<br />

regionSi dawyebuliyo xanmokle samoqalaqo omi, romelmac 600 kaci<br />

Seiwira. rusebma osebis mxare daiWires konfliqtis dasasruls da<br />

gaasaxles prigorodnis raionis inguSebi. molaparakebebs araviTari<br />

Sedegi ar mohyolia. arc ltolvilTa repatriacia momxdara da arc<br />

regionis statusi gansazRvrula. daZabulobam kvlav iCina Tavi 1996 wels<br />

da konfliqti kvlav gaRvivda.<br />

konfliqtebis konfliqtebis xasiaTi<br />

xasiaTi<br />

zemoT aRwerili xuTi konfliqti SeiZleba klasificirdes<br />

eTnopolitikur konfliqtebad. isini ar Seicavdnen ideologiur<br />

komponents da ekonomikuri faqtori mxolod konfliqtis xelisSemwyobad


gvevlineboda. mizezi, ris gamoc ori subieqti erTmaneTSi ver Tanxmdeba<br />

erTis mier raRac garkveuli teritoriis kontrolze, aris eTnikuroba,<br />

agreTve metoqeoba sxva eTnikuri erTobis mimarT da SiSi imisa, rom<br />

Senze ibatoneben sxva jgufis wevrebi. am TvalsazrisiT, konfliqtebis<br />

mTavari ganmsazRvrelia Tavdacvis problema, romelic SiSs efuZneba.<br />

sxvagvarad SeiZleba iTqvas, rom es aris urTierTdapirispirebuli<br />

eTnikuri erTobebis SigniT arsebuli nacionalizmis gamovlineba; isini<br />

erTimeoriT sazrdooben da ZlivsZliobiT Tu iarsebeben erTimeoris<br />

gareSe. maT SeiZleba ewodoT politizebul eTnikurobaze damyarebuli<br />

eTnopolitikuri konfliqtebi.<br />

am eTnopolitikur konfliqtebSi religia xSirad asrulebs ori<br />

erTobis gammijnavi faqtoris rols. rodesac vsaubrobT eTnikurobaze,<br />

aucilebelia warmovaCinoT is gansxvavebebi, romelic arsebobs or jgufs<br />

Soris.<br />

yvela SemTxvevaSi meomari jgufebi erTmaneTisgan gansxvavdebian<br />

salaparako eniT, cxovroben erTmaneTisagan gancalkevebiT, aqvT<br />

sxvadasxvagvari socialuri organizacia, aqvT gansxvavebuli istoria da<br />

istoriografia da amasTanave mudmivi ormxrivi eWvi erTmaneTis miamrT.<br />

ramdenadac CeCnebi da rusebi, somxebi da azerbaijanelebi, inguSebi da<br />

osebi CarTulni arian erTmaneTTan konfliqtSi, sxvadasxva religiis<br />

aRmsarebloba iqca im damatebiT faqtorad, ramac gazarda ormxrivi<br />

SuRli da undobloba.<br />

eTnikurobis, eTnikurobis, da da ara ara religiis religiis, religiis politizacia<br />

politizacia<br />

politizacia<br />

sakiTxis arsi imaSi mdgomareobs, rom swored eTnikuroba da ara<br />

religia iqna politizebuli. religias mxolod erT-erTi, Tavisi<br />

gansazRvruli adgili uWiravs eTnikuri identurobis ganmsazRvrel sxva<br />

faqtorebs Soris. magaliTad, saqarTvelos sabWoTa wyobilebis dros<br />

hqonda sami avtonomiuri teritoria: afxazeTi, aWara da samxreT oseTi.<br />

religiuri niSniT gansxvavebulia mxolod aWara, romelic dasaxlebuli<br />

iyo muslimi qarTvelebiT. magram im faqtma, rom aWarlebsa da<br />

qarTvelebs religiuri gansxvavebis miuxedavad, saerTo ena da<br />

identurobis mravali saerTo elementi aqvT, ganapiroba maT Soris<br />

Zalismieri dapirispirebis acileba. meores mxriv, afxazebis nawili


qristiania, osebic _ orTodoqsi qristianebi, magram eTnikuri<br />

identurobis yvela sxva determinanti maT qarTvelebisagan ganasxvavebs.<br />

am faqtis gaTvaliswinebis gareSe saTanadod ver iqneba Sefasebuli am<br />

konfliqtebis simwvave. afxazeTis omSi xandaxan Cndeba konfliqtis<br />

gadawyvetasTan miaxloebis niSnebi, xandaxan ki igi iseTi gadauWreli<br />

Cans, rogorc CeCneTisa da mTiani yarabaRis konfliqtebi. afxazeTi<br />

erTaderTi konfliqtia, sadac 1998 wlis maisSi adgili hqonda omisaken<br />

aSkara mibrunebas.<br />

ganvixilavT ra religiuri konfliqtis zemoT aRniSnul or<br />

faqtors, sakmaod Zneli iqneba romelime, an erT-erTi maTganis mainc am<br />

konfliqtebTan misadageba. arcerT SemTxvevaSi, konfliqtis arc erTi<br />

monawile mxare ar mimarTavs religias imisTvis, rom moaxdinos<br />

konfliqtis legitimacia. miuxedavad amisa, WeSmaritebaa is faqti, rom<br />

Seurigebel mxareebs Soris azrTa garkveuli sxvadasxvaoba gadaizarda<br />

religiis eqstremistul interpretaciamde. es gansakuTrebiT marTebuli<br />

iqneba CeCneT-ruseTis omTan mimarTebaSi, sadac islami gamoyenebul iqna<br />

xalxis gaerTianebisaTvis. amasTanave, CeCneTis SemTxvevaSi wes-CveulebaTa<br />

an adaTis batonoba islamur kanonebze bevris gaocebas iwvevs [45] . yvela<br />

SemTxvevaSi, rodesac religias momarTavdnen, mas politikur<br />

instrumentad iyenebdnen. anatol lievenis sityviT, joxar dudaevma 1994<br />

wlis noemberSi aRniSna, rom SariaTis, islamuri kanonebis SemoReba<br />

iqneboda gza ruseTis agresiis winaaRmdeg sabrZolvelad; magram Tu<br />

rusebi Sewyvetdnen TavianT agresias, SariaTi gauqmdeboda [46] .<br />

faqtia, rom somxeT-azerbaijanis konfliqtisas somexi qristianebi<br />

da islamis mimdevari azerbaijanelebi SeuerTdnen TavianTi xalxis<br />

Sesabamis moTxovnebsa da demonstraciebs, romlebsac adgili hqonda 1988<br />

wlis TebervalSi. vazgen I-ma, somexTa kaTalikosma, 1988 wlis 25<br />

Tebervals werili miswera gorbaCovs da sTxova, rom mieRo<br />

mTianiYyarabaRis moTxovna somxeTTan SeerTebis Taobaze [ 47] . somxeTis<br />

televiziiT gamosvlisas man aseve mxari dauWira am moTxovnebs [48] .<br />

daaxloebiT amave dros umaRlesi samRvdeloeba Seikriba erevanSi da<br />

mTiani yarabaRis aneqsia moiTxova [49] . 1988 wlis miwuruls, aiaTola alah-<br />

Suqur faSazade, samxreT kavkasiis muslimTa lideri, gamovida<br />

sazogadoebis winaSe, mas Semdeg, rac igi gaakritikes Cumad y<strong>of</strong>nis gamo


da azerbaijanis mTavrobas TavdaWerilobisken mouwoda. muharamis<br />

dawyebasTan dakavSirebiT, romelic SiitebisTvis glovis dRea, faSazadem<br />

brali dasdo islamis mtrebs da mouwoda morwmuneebs mobilizaciisaken<br />

[50] . vazgen I-ma axali deklaracia gamoaqveyna 1989 wels, sadac man<br />

daadastura Tavisi mrwamsi mTiani yarabaRis TviTgamorkvevis Taobaze [51] .<br />

miuxedavad amisa, sulieri liderebi arasodes iyvnen movlenaTa<br />

wina xazze da maTi moqmedebebi ganpirobebuli iyo ara religiuri<br />

aRtkinebiT mtris mimarT, aramed imiT, rom ar darCeniliyvnen movlenebis<br />

miRma. ufro metic, isini ikribebodnen imisTvis, rom emsjelaT<br />

konfliqtis irgvliv da gandgomodnen Zalmomreobas [52] . magaliTad, 1994<br />

wels vazgen I, faSazade da ruseTis orTodoqsuli eklesiis winamZRvari<br />

erTad mouwodebdnen somxeTisa da azerbaijanis liderebs, raTa<br />

Serigebuliyvnen da mieRwiaT mSvidobisTvis [53] . konfliqtis adreul<br />

safexurze liderTa mier gakeTebuli gancxadebebis Seswavla gviCvenebs,<br />

rom isini “mxars uWerdnen” saxalxo moZraobebs da mouwodebdnen<br />

“morwmuneebs mobilizaciisken,” magram es mowodebebi ar iyo mimarTuli<br />

Riad romelime jgufisaken da ar ubiZgebda xalxs Zalmomreobisken;<br />

piriqiT, isini TavianT mTavrobebs TavdaWerilobisken mouwodebdnen.<br />

sulieri liderebi amtkicebdnen, rom TavianTi qveynebis politikosebi da<br />

xalxi naklebad iyvnen ganwyobilni omisTvis. WeSmaritad, es is ar aris,<br />

rasac SeiZleba moelode “religiuri konfliqtisgan.”<br />

islamuri fundamentalizmis saSiSroebis gamo Znelia faSazades<br />

dadanaSauleba religiuri konfliqtis mxardaWeraSi. “sandi telegrafis”<br />

mier dasmuli SekiTxvis _ swams Tu ara mas SariaTis _ pasuxad is<br />

acxadebs: “ra Tqma unda, me mwams SariaTis,” magram ironiuli RimiliT<br />

dasZens: “me rom ar viyo Seixi, SesaZloa, sxvagvarad mepasuxa.” xalxs<br />

unda hqondes sasurveli tipis mTavrobis arCevis ufleba [54] .<br />

veravin daiwyebs imis mtkicebas, rom religiuri identuroba da, ra<br />

Tqma unda, ara Teologiuri xasiaTis problemebi, iyo ZiriTadi faqtori,<br />

romelic xels uwyobda konfliqtSi monawile mxareTa polarizacias.<br />

mxareTa polarizacia emyareba eTnikur da politikur safuZvlebs.<br />

religiuri religiuri erToba erToba<br />

erToba


osniis omis msgavsad, kavkasiaSic arsebobs “civilizaciuri<br />

gaerTianeba”. sworia is faqti, rom ruseTi ganixileba azerbaijanis<br />

winaaRmdeg somxeTis, xolo inguSeTis winaaRmdeg _ osebis mxardamWerad.<br />

ruseTi aseve miiCneva muslimTa mowinaaRmdeged, radganac is<br />

upirispirdeba muslimebs, bosniidan da kosovodan moyolebuli, kavkasiis<br />

gavliT, tajikeTamde arsebul teritoriebze. magram ruseTi aseve mxars<br />

uWers afxazebsa da aWarlebs saqarTvelos winaaRmdeg, da qveyana,<br />

romelTanac ruseTs kavkasiaSi yvelaze didi metoqeoba aqvs, aris<br />

saqarTvelo, da ara azerbaijani.<br />

ramdenadac muslimuri ms<strong>of</strong>lio sakmaodaa Sewuxebuli, Znelia<br />

raime farTo aliansi Seiqmnas azerbaijanis an CeCneTis mxardasaWerad.<br />

marTalia, iyo demonstraciebi umetes muslimur qveynebSi CeCneTis mimarT<br />

ruseTis politikis gamo [55] , magram realurad baltiis qveynebi da<br />

poloneTi iyvnen is saxelmwifoebi, romelTac yvelaze Zlier dauWires<br />

mxari ajanyebul CeCnebs [56] . magram amave dros, swored TurqeTi, da ara<br />

islamuri irani, iyo is qveyana, romelmac aqtiurad dauWira mxari<br />

azerbaijansa da CeCneTs am konfliqtebSi. saerTaSoriso urTierTobebSi<br />

evraziis masStabiT yvelaze sainteresod da aSkarad religiasTan<br />

mimarTebaSi eTnikurobis prioritetuloba Cans kavkasiaSi iranis mier<br />

gatarebul politikaSi. mravali mizezis gamo, romlic ukavSirdeboda<br />

iranSi mcxovreb daaxloebiT 20 milioni damonebuli azerbaijanelis<br />

mimarT iranis SiSs, iranma Sewyvita azerbaijanelebis winaaRmdeg omSi<br />

somxebis mxradaWera, miuxedavad imisa, rom azerbaijani aris erT-erTi<br />

didi saxelmwifo, sadac mosaxleobis umravleosoba, iranis msgavsad,<br />

Siitia [57] . samxreT kavkasiaSi amJamad yvelaze kargi ormxrivi<br />

urTierTobebi azerbaijanelebsa da qarTvelebs Soris arsebobs, maSin<br />

rodesac zogierTi somexi <strong>of</strong>icialuri piri aRniSnavs, rom Tu ara<br />

azerbaijanTan konfliqti, maSin somxeTs aucileblad eqneboda omi<br />

saqarTvelosTan, im faqtis gamo, rom saqarTvelos somxeTTan mosazRvre<br />

regionSi, axalqalaqSi, arsebobs mravalricxovani da kompaqturi<br />

somxuri umciresoba [58] .<br />

am faqtis Suqze, is gancxadebebi da analizi, romlebic gvxvdeba<br />

dasavlur mediaSi da samecniero wreebSi, Zalze niSandoblivia.<br />

magaliTad, semuel hanTingtoni rus analitikosTan erTad amtkicebs, rom


“araformaluri koaliciebi viTardeboda civilizaciur mijnebze.<br />

qristianuli somxeTi, saqarTvelo, mTiani yarabaRi da CrdiloeT oseTi<br />

gars ertymis muslimur azerbaijans, afxazeTs, CeCneTsa da inguSeTs” [59] .<br />

Sovinisti gamsaxurdias reJimis dros saqarTvelos gulTbili<br />

urTierToba hqonda dudaevis CeCneTTan. amave konteqstSi, hanTingtoni<br />

Tavisi Tezisis gansamtkiceblad dasZens: “muslimebi ruseTis<br />

fedearciaSi gaerTiandnen CeCnebis irgvliv”, aiRes ra magaliTi<br />

CuvaSeTis respublikisagan, romelmac gaaTavisufla Tavisi moqalaqeebi<br />

CeCneTSi samsaxurisagan [60] . CuvaSeTi erT-erTi respublika iyo, romelmac<br />

gaaprotesta ruseTis moqmedebebi, magram CuvaSeTis respublikaSi<br />

mosaxleobis umetesi nawili qristiania da muslimebi umciresobaSi<br />

arian, im faqtis miuxedavad, rom am xalxs Turquli fesvebi aqvs. sxva<br />

CrdiloeTkavkasielebi daRestansa da inguSeTSi, romelTac rogorc<br />

eTnikuri, aseve religiuri kavSiri aqvT CeCnebTan, gamoxatavdnen<br />

protests da cdilobdnen Tavidan aecilebinaT ruseTis armiis SeWra,<br />

maSin rodesac sxva muslimi xalxebi centralur aziasa da ruseTSi<br />

simSvides inarCunebdnen [61] .<br />

am saxis Sefasebebma gamoiwvia siZneleebi saqarTvelo-samxreT<br />

oseTis konfliqtis gagebaSi; aseve siZneleebi warmoiSva saqarTvelo-<br />

afxazeTis konfliqtis gaazrebaSi, radganac afxazTa umetesoba muslimi<br />

araa, gansxvavebiT TurqeTSi mcxovrebi afxazebisagan. civilizaciaTa<br />

Sejaxebis Teoriis damcvelTa umetesi nawili afxazebs muslimebad<br />

miiCnevs, an saerTod ugulebely<strong>of</strong>s am konfliqts, iseve rogorc<br />

uary<strong>of</strong>en 1990 wlis yirgizTa da uzbekTa konfliqts yirgizeTis oSis<br />

regionSi da 1989 wlis muslim Turq-mesxTa eTnikur wmendas uzbekeTis<br />

muslimTa mxridan.<br />

imis mtkiceba, rom kavkasiis romelime konfliqtis dros adgili<br />

hqonda muslimTa gaerTianebas, Zalze gazviadebuli iqneba. am<br />

konfliqtebis ganxilvam civilizaciaTa Sejaxebis saxiT, iugoslaviis<br />

konfliqtis msgavsad, marcxi ganicada da ver moaxdina gavlena<br />

ms<strong>of</strong>lios muslimebze. samagierod, es Zalze warmatebuli aRmoCnda<br />

dasavleTSi, SesaZlebelia imitom, rom iq media am faqts ufro aqtiurad<br />

aSuqebda. nebismier SemTxvevaSi, faqti isaa, rom dasavlurma qveynebma<br />

didi uinteresoba gamoiCines im faqtebis mimarT, romlebic gazviadebis


gareSe SeiZleba daxasiaTdes, rogorc konfliqtebi qristianebsa da<br />

muslimebs Soris, rogorc es moxda bosniis, kosovos, mTian yarabaRis,<br />

CeCneTisa da inguSeTis SemTxvevebSi. serbTa eTnikuri wmenda bosniaSi<br />

imdenad axlos iyo evropasTan, rom SeuZlebelia misi uary<strong>of</strong>a,<br />

damaxinjeba an SecdomiT ganmarteba. mTiani yarabaRis movlenebi,<br />

daaxloebiT 600000 azerbaijanelis eTnikuri wmenda somxeTis mier<br />

azerbaijanSi okupirebul teritoriebze ver miiCqmala, iseve rogorc<br />

omisa da adamianTa uflebebis uzarmazari darRvevis faqtebi CeCneTSi.<br />

cru Sexedulebebma da konfliqtTa martivma ganmartebebma dasavlur<br />

mediaSi, rac aisaxa dasavluri politikis formirebaSi, kinaRam gamoiwvia<br />

civilizaciaTa Sejaxebis winaswarmetyvelebis axdoma.<br />

daskvnebi daskvnebi<br />

daskvnebi<br />

ramdenadac kavkasiis konfliqtebi erTmaneTTan<br />

urTierTdamokidebulebaSia, naTelia, rom religia ar iyo gadamwyveti<br />

faqtori arc erT maTganSi. religiuri niSani iyo eTnikurobis<br />

ganmsazRvreli erT-erTi faqtori. religiis nakleb mimzidveloba,<br />

miuxedavad imisa, rom is potenciurad Zalze sasargeblo iyo morwmuneTa<br />

gaerTianebisTvis, iyo Sedegi sabWoTa aTeizmis 70 wliani batonobisa,<br />

romelmac udaod Seamcira religiis roli y<strong>of</strong>ili sabWoTa xalxebis<br />

individualur Tu socialur cxovrebaSi. Tu es asea, maSin ra iyo is<br />

gadamwyveti faqtori, ramac gavlena moaxdina movlenebze? Cven ukve<br />

aRvniSneT eTnikuri politikis mniSvneloba, romelic, Tavis mxriv,<br />

mWidrodaa dakavSirebuli gareSe mtrisZatis SeqmnasTan. garda amisa,<br />

sxvadasxva, xSirad urTierTsawinaaRmdego urTierTobebis erTmaneTSi<br />

aRreva _ magaliTad, CeCneT-saqarTvelos urTierTobebSi _<br />

Seferadebulia erTi gansakuTrebuli faqtoriT: “realpolitikiT.”<br />

avtoris avtoris avtoris avtoris SeniSvnebi<br />

SeniSvnebi<br />

SeniSvnebi<br />

SeniSvnebi<br />

[1] sxva sami konfliqti aris dnestrispireTis, oSis (yirgizeTis) da<br />

tajikeTis. arc erTi es konfliqti ar mimdinareobs sxvadasxva<br />

religiuri aRmsareblobis mimdevrebs Soris da mxolod oSis (uzbekeT-<br />

yirgizeTis) konfliqti aris faqtobrivad eTnikuri konfliqti.


[2] ix. William Ward Maggs, “somxeTi da azerbaijani: axloaRmosavluri orientacia”, Current<br />

History, January 1993.<br />

[3] Samuel P. Huntington, “The Clash <strong>of</strong> <strong>Civilization</strong>s?”, in Foreign Affairs, Summer 1993. The<br />

thesis was expanded in Huntington’s The Clash <strong>of</strong> <strong>Civilization</strong>s and the Remaking <strong>of</strong> World<br />

Order, New York; Simon&Schuster, 1996.<br />

[4] Alexandre Bennigsen and S. Enders Wimbush, Muslims <strong>of</strong> the Soviet Empire: A Guide,<br />

London; Hurst&Co., 1985, pp. 127-222.<br />

[5] unda aRiniSnos, rom winaqristianuli warmarTuli tradiciebi oseTSi<br />

Serwymulia rogorc islamTan, aseve qristianobasTan. igive situaciaa<br />

afxazeTSi. osur warmarTobaze ix. Sebastian Smith, Allah’s Mountains – Politics and<br />

War in the Russian Caucasus, London: Tauris, 1998, pp. 80-83.<br />

[6] ix. Inga Saffron, “The Mountain Jews <strong>of</strong> Guba,” in The Philadelphia Inquirer, 21 july 1997,<br />

reprinted in Azerbaijan International, vol. 6 no.2, Summer 1998.<br />

[7] am konfliqtebis amomwuravi analizi ix.gamosacemad momzadebul<br />

wignSi “ Small Nations and Great Powers - A Study <strong>of</strong> Ethnopolitical Conflicts in the Caucasus,<br />

Richmond: Curzon Press, 1990. konfliqtebis Tanamedrove mdgomareobis Sesaxeb ix agreTve:<br />

Svante E.Cornell, "Peace or War? The Prospects <strong>of</strong> Conflicts in the Caucasus", in the Iranian<br />

Journal <strong>of</strong> Internarional Affairs, vol.7, no.2, Summer 1997; "The Unruly Caucasus", in Curent<br />

History, vol.96 no.612, October 1997.<br />

[8] ix. Kjell-Ake Nordquist, “Religion and Armed Conflicts: Some Observations”, in States in<br />

Armed Conflict 1989, ed. Karin Lindgren, Uppsala University Dept <strong>of</strong> Peace an dConflict<br />

Research, Report no.32.<br />

[9] ix Svante E, Cornell, “Conflicts in the North Caucasus,” in Central Asian Survey, vol.17,<br />

no.3, Fall 1998.<br />

[10] Tadeusz Swietochowski, “The Problem <strong>of</strong> Nagorno-Karabakh: Geography versus<br />

Demography under Colonialism and in Dercolonization”, in Hafeez Malik, ed., Central Asia,<br />

Basingstoke; MacMillan, 1994, pp. 143-158, here at p.145.


[11] Tadeusz Swietochowski, “The Problem <strong>of</strong> Nagorno-Karabakh: Geography versus<br />

Demography under Colonialism and in Dercolonization”, in Hafeez Malik, ed., Central Asia,<br />

Basingstoke; MacMillan, 1994, pp. 143-158, here at p.145.<br />

[12] See Stephen Blank, “The Transcaucasian Federation and the Origins <strong>of</strong> the Soviet Union”,<br />

in Central Asia Survey, vol. 9 no. 4, 1990; Haidar Bammate, “The Caucasus and the Russian<br />

Revolution (from a Political Viewpoint)”, in Central Asia Survey, vol. 11, no.4, 1991.<br />

[13] See Stephane Yerasimos, “Caucase: Le Retour de la Russie”, in Politique Etrangere, no. 1,<br />

1994; Stuart J. Kaufman, Ethnic War in karabagh, paper presented at the International studies<br />

Association, Minneapolis, March 1998; Svante E. Cornell, “Undeclared War: The Nagorno-<br />

Karabakh Conflict Reconsidered”, in Journal <strong>of</strong> South Asian and Middle Eastern <strong>Studies</strong>, vol.<br />

20, no. 4, Summer 1997, pp. 1-23.<br />

[15] For Further details see Cornel, Small Nations and Great Powers, op. cit.[7], chapter 3, “The<br />

Azerbaijani-Armenian Conflict over Nagorno-karabakh”.<br />

[16] ltolvilTa Sesaxeb ix: Josep Zapater, “Refugies et Personnes Deplacees en<br />

Azerbaidjan”, in Cahiers D’Etudes sur la Mediterranee Orientale et le Monde Turco-Iranien<br />

(CEMOTI), no. 20, 1995, pp. 285-306.<br />

[17] See Gueorgui Otryba, “War in Abkhazia – the Regional Significanse <strong>of</strong> the Georgian-<br />

Abkhazian Conflict ”, in Roman Szporluk, (ed.), The International Relations <strong>of</strong> Eurasia, vol. I:<br />

National Identity in Russia and the New States <strong>of</strong> Eurasia, Armonk, NY: ME Sharpe, 1994, pp.<br />

283-309.<br />

[18] Quoted from Otyrba, “War in Abkhazia”, op. cit. [18], p.285.<br />

[19] See Elizabeth Fuller, “Georgia, Abkhazia, and Chechen-Ingushetia” in RFE\RL Research<br />

Report, 7 February 1992, p. 5; StephaneYerasimos, “Caucase: Le Retour de la Russie”, p.63.<br />

[20] ] See Current Digest, vol.41 no.29, 1989, pp.14-16.<br />

[22] See Otyrba, “War in Abkhazia”, op. cit.[18], p. 28.<br />

[23] See “Abkhazia Declares its Independence, but Wants to Remain Within a Georgian-Abkhaz<br />

“Federal State””, in Current Digest, v44 n 30, 26 August 1992, p.24.


[24] For a (Georgian) perspective on this issue, see Svetlana Chervonnaya, Conflict in the<br />

Caucasus – Georgia, Abkhazia, and the Russian Shadow, (Translated by Ariane Chanturia)<br />

Glastonbury: Gothic Image Publications, 1994.<br />

[25] For a Short overview <strong>of</strong> the military events, see Christian Altmann and frank Nienhuysen,<br />

Brennpunkt kaukasus: Wohin Steuert Russland, Bergisch Gladbach; Bastei Lubbe, 1995, pp. 44-<br />

49.<br />

[26] United Nations, United Nations Peacekeeping, 1994 update, p.164.<br />

[27] See Elizabeth Fuller, “Draft ‘State Program’ on Georgian Language Published”, in Radio<br />

Liberty Research Report, 559\88, 12 December 1988.<br />

[28] See Catherine Dale, “Abkhazia and South Ossetia: Dynamics <strong>of</strong> the Conflicts”, in Pavel<br />

Baev and Ole Berthelsen (eds.), Conflicts in the Caucasus, PRIO Report 3|96, Oslo: International<br />

Peace Research <strong>Institute</strong>, 1996, pp.13-26.<br />

[29] See Elizabeth Fuller, “The South Ossetian Campaign for Unification”, in Report on the<br />

USSR ,no.49, 1989, pp.17-20.<br />

[30] See Elizabeth Fuller, “South Ossetia – Analysis <strong>of</strong> a Permanent Crisis”, Report on the<br />

USSR, 15 February 1991.<br />

[31] See Julian Birch, “The Georgian\South Ossetian Territorial and Boundary Dispute”, in<br />

Wright et.al. (eds), Transcaucasian Boundaries, p. 182.<br />

[32] See Julian Birch, “Ethnic Cleansing in the Caucasus”, in Nationalism and Ethnic Politics,<br />

vol.1 no. 4, 1995, pp.90-107. Moscow News, 19 November 1992, estimatesa total number <strong>of</strong> 40-<br />

55000 Ossetians from Georgia porper.<br />

[33] See Abdurahman Avtorkhanov, “The Chechens and the Ingush during the Soviet Period and<br />

its Antecedents”, in Marie Bennigsen Broxup, The North Caucasus Barrier, London, Hurst,<br />

1992, pp.146-194.<br />

[34] See Christopher Panico, Conflict in the Caucasus: Russia’s War with Chachnya, RISCT,<br />

London; Conflict <strong>Studies</strong> 281, July 1995.<br />

[35] See Flamming Splidsboel-Hansen, “The 1991 Chechen Revolution: The Response <strong>of</strong><br />

Moscow”, in Central Asian Survey, vol.13, no.3. October 1994, 395-406.


[36] See Marie Bennidsen Broxup, “After the Putsch, 1991”, in Broxup (ed), The North<br />

Caucasus Barrier, Also Splidsboel-Hansen, “The 1991 Chechen Revolution: The Response <strong>of</strong><br />

Moscow”.<br />

[37] See the overview in Vera Tolz, “The War in Chechnya,” in Current Huistory, October 1996,<br />

or more detailed in Chapter 5 <strong>of</strong> Cornel, Small Nations and Great Powers, or Carlotta Gall and<br />

Thomas de Waal, Chechnya: A Small Victorious War, Basingstoke: Pan Books, 1997, pp.331-<br />

361.<br />

[38] See Peter Rutland, “A Fragile Peace”, in Transitions, no.23, 15 November 1996, Also Tolz,<br />

“The War in Chechnia”.<br />

[39] See Svante E. Cornel, “A Chechen State?” in Central Asia Survey, vol. 16 no. 2, June<br />

1997. For a concurrring argument see Marie Bennigsen Broxup, “Thcetcheme: Une<br />

GuerreColoniale”, in Politique Internationale, no.67, 1995, pp. 107-119. See also Soili Nysten-<br />

Haarala, “Does the Russian Constitution Justify and Offensive against Chechnia” in Central Asia<br />

Survey, vol.14 bno.2, June 1995. For argumentas defending the Russian positions , see Tarcision<br />

Gazzini, “Considerations on the Conflict in Chechnia,” in Human Rights Law journal, vol. 17,<br />

no. 3-6, 15 October 1996. See also Christian Altmann and frank Nienhuysen, Brennpunkt<br />

Kaukasus: Wohin Steuert Russland, Bergisch Gladbach; Bastei Lubbe, 1995, pp.140-144.<br />

[40] See Francis A. Boyle, “Independent Chechnya: Treaty <strong>of</strong> Peace with Russia <strong>of</strong> 12 May<br />

1997”, in Turkistan Newsletter, vol.97;1\50, 15 September 1997<br />

[41] See Paul Goble, “How Independent is Chechnia”, Radio Free Europe\radio Liberty Report,<br />

11 September 1997 (Reproduced in Turkistan Newsletter, vol.97;1\50 September 1997).<br />

[42] See Alexandr Nekrich, The Punished Peoples; the Deportation and Fate <strong>of</strong> the Soviet<br />

Minorities at the end <strong>of</strong> teh second World War, New York; Norton and Co., 1978, p.91.<br />

[43] See Julian Birch, “Ossetia: a Caucasian Bosnia in Microcosm”, in Central Asian Survey, no.<br />

1, 1995, p.43-74, here at p.53.<br />

[44] See Human Rights Watch\Helsinki, The Ingush-Ossetian Conflict in the Prigorodniy<br />

Region, New York; Human Rights Watch, 1996., p.12.<br />

[45] Formerly the North Ossetian Autonomous Socialist Republic, recently changed to the<br />

Republic <strong>of</strong> North Ossetia –Alania.


[46] See Vadim Ogoyev, “The Ossetians “Loyalty” to Socialism as a Crisis <strong>of</strong> National Self-<br />

Awareness”, Nezavisimaya Gazeta, 8 July 1992, in condensed from in Current Digest <strong>of</strong> the<br />

Post-Soviet Press, vol. 44 no.27,5 5 August 1992, p.26.<br />

[47] See Anatol Lieven, Chechnya: Tombstone <strong>of</strong> Russia Power, New Haven; Yale University<br />

Press, 1998; Carlotta Gall and Thmas de Waal, Chechnya; A Small Victorious War, Basington,<br />

Pan Boooks, 1997.<br />

[48] Lieven, p.364, quoting Moscow Times, 22 November 1994.<br />

[49] See Giriar Libardian, The karabakh File, Cambrige, Mass; Zoryan, 1988, pp. 101-102.<br />

[50] See A. Mansurov, Bielye Piatna Istorii i Perestroika, Baku; Yazici, 1990, pp. 162-163.<br />

[51] See Amir Taheri, Crescent in a Red Sky: The Future <strong>of</strong> Islam in teh Soviet Union, London:<br />

Hutchinson, 1989, p.171.<br />

[52] Ibid., p.171.<br />

[53] See V. Guroian, “Faith, Churchm and Nationalism in Armenia”, in Nationalities Papers,<br />

vol. 20, no.1, 1992.<br />

[54] See Svante E. Cornel, Conflict Theory and the Nagorno Karabakh Conflict: Guidelines for a<br />

Plitical Solution, Stockholm: Triton, 1997; Arie Vaserman and Rami Giant, “National,<br />

Territorial or Religious Conflict? The case <strong>of</strong> Nagorno Karabakh”, in <strong>Studies</strong> in Conflict and<br />

Terrorism, no. 4, 1994.<br />

[55] BBC Monitoring Service, 20 April 1994.<br />

[56] The Sunday Telegraph, 1 March 1992, p.19.<br />

[57] See Taras Kuzio, “International Reaction to the Chechen Crisis,” in Central Asian Survey,<br />

vol. 14 no.1, 1995, pp. 97-109.<br />

[58] See Svante E. Cornel, “International Relations to Massive Human Rights Violations: The<br />

Case <strong>of</strong> Chechnia”, in Europe-Asia <strong>Studies</strong>, vol.51, no.1, January 1999.


[59] See Svante E. Cornel, “Iran and theCaucasus”, in Middle East Policy, vol.5, no.4, January<br />

1998.<br />

[60] See Philip Petersen, “Security Policy in Post-Soviet Transcaucasia, in European Security,<br />

no. 1, 1994, Georgia has a 500000-strong Armenian community”.<br />

[61] See Samuel P. Huntington, The Clash <strong>of</strong> <strong>Civilization</strong>s and the Remaking <strong>of</strong> the World<br />

Order, New York; Simon & Schuster, 1996, p.278.<br />

[62] Huntington, p. 277.<br />

[63] See Taras Kuzio, ” The Chechnya Crisis and the Near Abroad ,“ in Central Asian Survey,<br />

vol. 14, no.4, 1995.<br />

inglisuridan inglisuridan Targmna Targmna daviT daviT macaberiZe<br />

macaberiZem<br />

macaberiZe<br />

reziumeebi<br />

reziumeebi<br />

Summaries<br />

David Matsaberidze<br />

Correlation <strong>of</strong> <strong>Civilization</strong>al and Political Factors in Caucasian Conflicts<br />

Caucasus, which represents complicated mosaics <strong>of</strong> nations, cultures, religions and<br />

civilizations, today is the scene <strong>of</strong> several existing and potential conflicts. Some scientists and<br />

politicians try to explain current processes in Caucasus in light <strong>of</strong> S.P. Huntington’s theory about<br />

the clash <strong>of</strong> civilizations. Scientific interests frequently are blocked by political motives, when<br />

one <strong>of</strong> the participants <strong>of</strong> conflict tries to use the idea <strong>of</strong> “civilizational and religious<br />

incompatibility”.<br />

Some processes occurring in Caucasus can’t be explained according to above mentioned<br />

theory. The reasons <strong>of</strong> Caucasian conflicts can be found in political and economical factors.<br />

Administrative-territorial division <strong>of</strong> the region in Soviet period has played decisive role. The<br />

autonomy republics and districts were formed artificially, without <strong>of</strong> decision <strong>of</strong> a question <strong>of</strong><br />

disputable territories. All these have created a basis for arising <strong>of</strong> conflicts, as soon as the<br />

process <strong>of</strong> Soviet Union’s disorder began.<br />

<strong>Civilization</strong>al factor doesn’t play the decisive role in most <strong>of</strong> these conflicts. Here are<br />

crossed the political and economic interests <strong>of</strong> the great states. Current conflicts in Caucasus<br />

have ethno-political bases and politization <strong>of</strong> ethnicity is more important factor, than religious<br />

identification. <strong>Civilization</strong>al, cultural and religious play a role <strong>of</strong> the catalyst. At the beginning <strong>of</strong><br />

the conflict their influence can be expressed in separating <strong>of</strong> the participants <strong>of</strong> conflict, farther –<br />

in maintenance <strong>of</strong> conflict deepening. On the other hand the cultural factor can prevent<br />

occurrence <strong>of</strong> the conflict.<br />

Ketevan Kakitelashvili<br />

THE ROLE OF CULTURAL FACTORS IN REORGANIZATION


OF THE HUMAN BRAIN’S FUNCTIONAL ASYMMETRY<br />

Necessity for application <strong>of</strong> interdisciplinary research methods at the contemporary stage<br />

<strong>of</strong> science development becomes more and more evident. The proposed paper is an attempt <strong>of</strong><br />

accomplishing such research. We have applied neuropsychological methods for revealing<br />

situation that exists in the Georgian cultural realm. We endeavoured to explain the observed<br />

tendency by concrete cultural factors. According to our research, accomplished in 2003 among<br />

6-12 years old children, the number <strong>of</strong> the so-called weakly right-handed children in Georgia has<br />

significantly increased in comparison with the 1996 data (15% in 1996, and 56% in 2003).<br />

Indicator <strong>of</strong> the left-eye dominant has increased as well (13% in 1996, and 38% in 2003). Taking<br />

into consideration the recent stage <strong>of</strong> existing knowledge, the obtained result does not point at<br />

functional reorganization <strong>of</strong> the brain hemisphere’s asymmetry. In our opinion, the reason for<br />

such reorganization should not be sought in biological factor but in the cultural one, namely in<br />

the radical change <strong>of</strong> the intellectual life style <strong>of</strong> children. Intellectual load associated with<br />

visual-spatial activity (computer games, watching TV) was substituted for logical verbal one<br />

(reading, accomplishing arithmetical operations orally). As a result, the left hemisphere activity<br />

(the source <strong>of</strong> logical-verbal mentality) has decreased (within the norm), and the right<br />

hemisphere activity (the source <strong>of</strong> visual-spatial mentality) has increased (within the norm).<br />

Presumably, intellectual life style <strong>of</strong> young children, as one <strong>of</strong> the cultural factors, effects<br />

functional asymmetry <strong>of</strong> the brain hemispheres and reorganizes it.<br />

Ivane Tsereteli<br />

A. J. TOYNBEE’S “CHALLENGE-RESPONSE” THEORY<br />

AND SOME PROBLEMS OF THE CULTURAL-HISTORICAL<br />

DEVELOPMENT OF GEORGIA<br />

What governs the process <strong>of</strong> society’s formation and development? What is the basis for<br />

their self-identity? According to A. J. Toynbee, the “Challenge-Response” mechanism can be<br />

considered a basis for society’s development. Existing environmental conditions, available<br />

resources and wealth, as well as the location <strong>of</strong> Georgia between the West and East were the<br />

principal stimuli for making the Georgian society. Just owing to the above, Georgia was exposed<br />

to strict challenges <strong>of</strong> the human environment that became the stimulus for forming the Georgian<br />

population as a society entity. Reasons for development <strong>of</strong> the Georgian society should be sought<br />

in the interest shown towards her on the part <strong>of</strong> the neighbouring countries: this interest<br />

stimulated the Georgian society to utilize the maximally possible amount <strong>of</strong> environmental<br />

resources in the struggle against invaders.<br />

Irakli Chkhaidze<br />

MAN IN CAPTIVITY OF THE SET OF SYMBOLS<br />

The philosophical school, which assumes existence <strong>of</strong> a symbol-oriented mode <strong>of</strong><br />

understanding reality, plays important role in the modern culturology. Technological progress<br />

has determined its topicality.<br />

The German philosopher Ernst Cassirer is one <strong>of</strong> the most prominent representatives <strong>of</strong><br />

the above school. His considerations about ability <strong>of</strong> man to use the symbolic forms in a process<br />

<strong>of</strong> thinking are <strong>of</strong> special importance. Man creates “set <strong>of</strong> symbols”, which merge him from the<br />

environment. The primitive man enveloped himself with translucent “set <strong>of</strong> symbols”.


Simultaneously with evolution <strong>of</strong> the mankind, that implies evolution <strong>of</strong> man, the set became<br />

more solid and opaque. Has the “set <strong>of</strong> symbols” reached its peak <strong>of</strong> opacity? Can we tie it up<br />

with a concept <strong>of</strong> “civilization” proposed by Spengler?“<br />

Shota Khinchagashvili<br />

Religious Factor in Caucasian Conflicts<br />

(1990-s)<br />

Caucasus is unique not only for its mosaic <strong>of</strong> nationalities, but its religious multiplicity as<br />

well. Such historical experience always guaranteed the peaceful coexistence <strong>of</strong> different ethnic<br />

and religious groups. However, last decade <strong>of</strong> the past century is distinguished for its bloody<br />

events in the Caucasus. The war in Karabakh, Tskhinvali (South Ossetia), Abkhazia, Chechnya<br />

and other conflicts brought about thousands <strong>of</strong> deads and refugees. But should we always see<br />

these conflicts in the prism <strong>of</strong> Clash <strong>of</strong> <strong>Civilization</strong>s theory or identify them as a religious<br />

conflict? The heredity <strong>of</strong> repugnant administrative (autonomy) system <strong>of</strong> Soviet Union, which<br />

stands for “Divide et Impera” policy, is vital aspect too, while its further alternative isn’t still<br />

proposed. In the end, the common security system can be seen as the key solution for these<br />

problems.<br />

Maia Kvrivishvili<br />

For Some Georgian Terms <strong>of</strong> Time and Space Categories<br />

Time and space conscious and beliefs have been expressed in all spheres <strong>of</strong> culture by<br />

various marks and symbols. The Georgian language terms that are based on samples <strong>of</strong> Georgian<br />

culture and folklore and that have been kept till present are rather interesting from this point <strong>of</strong><br />

view. We tried to show that those terms had the same meaning and were used in the same<br />

context.<br />

Shalva Mekravishvili<br />

ON THE ISSUE OF METHODOLOGY OF HISTORY<br />

An issue <strong>of</strong> the methodology <strong>of</strong> history is <strong>of</strong> special importance within the system <strong>of</strong><br />

historical knowledge. Certain time ago F. Nietzsche, Marxists (K. Marx, F. Engels), Neokantians<br />

(W. Windelband, H. Rickert, M. Weber), the French historical school <strong>of</strong> “Annals” (M. Bloch, L.<br />

Febvre), P. Burke and A. Lovejoy (“History <strong>of</strong> ideas”), et. al have developed interesting<br />

conceptions and theories concerning the above problem. F. Nietzsche considered the critical<br />

method <strong>of</strong> historiography to be the essential one. Marxists created formational model <strong>of</strong> the<br />

society’s development, and underlined decisive role <strong>of</strong> material principles in the historic<br />

processes. Neokantians, who considered culture as the main objective for studies, criticized the<br />

Marxist methodology. M. Weber created the theory <strong>of</strong> “Ideal Types”. The school <strong>of</strong> Annals<br />

opposed traditional primitivism as it paved the way to the “total” history and shaped a new<br />

methodology for source studies. P. Burke put the issue <strong>of</strong> merging evolutional and revolution<br />

models (developed correspondingly by Spenser and Marx) on agenda. A.Lovejoy created a<br />

methodology <strong>of</strong> the “history <strong>of</strong> ideas”, which is based on the conception <strong>of</strong> “idea-blocks”.<br />

Malkhaz Toria<br />

The Georgian Society: Discussing some Issues <strong>of</strong> the Value Orientation


The paper deals with some trends <strong>of</strong> the value orientation existing in Georgia at present<br />

stage. One <strong>of</strong> them is oriented on the traditional values, it’s supporters insisting on the<br />

canonization <strong>of</strong> the exclusive mission <strong>of</strong> the Orthodox church in Georgia; the representatives <strong>of</strong><br />

the second position maintain the advantage <strong>of</strong> the democratic system and consider the priority <strong>of</strong><br />

the liberal values to be introduced in the society.<br />

Mariam Mamulashvili<br />

THE REFORMIST QUEST<br />

IN THE GEORGIAN CHURCHES AND MONASTERIES (9TH-10TH CC.)<br />

Religion determined all main aspects <strong>of</strong> the society’s life in Middle Ages, and influenced<br />

formation <strong>of</strong> high moral principles, cultural and political thinking.<br />

Events developing within the spiritual institutes were <strong>of</strong>ten reflected on laity. In its turn<br />

the laity influenced social and political life <strong>of</strong> the country.<br />

From this viewpoint, <strong>of</strong> interest is the monastery reform <strong>of</strong> Giorgi Atoneli. After holding<br />

the Ruis-Urbnisi Church Council, reforms affected the Church hierarchy as well. Later on, the<br />

democratic tendencies influenced the life <strong>of</strong> laity. This can be verified by tracing implementation<br />

<strong>of</strong> republicanism principles in monasteries, and by likeness <strong>of</strong> the corresponding terminology<br />

with the program <strong>of</strong> rich laity.<br />

Of interest is an attitude <strong>of</strong> the Georgian monasteries to the Greek-Byzantine, or Catholic<br />

Churches. Namely, the Georgians, while remaining Orthodox, have never joined anathema<br />

oriented on schism, they reject existence <strong>of</strong> heresy in Catholic Church and maintain contacts<br />

with Catholic monks, etc.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!