loTonmcodneobis safuZvlebi damwyebTaTvis

loTonmcodneobis safuZvlebi damwyebTaTvis loTonmcodneobis safuZvlebi damwyebTaTvis

01.03.2013 Views

lebuli mdgomareoba yofila. rogorc amboben fizikosebi da minerolo- gebi, TiTqmis mTeli samyaro kristaluria. amitom kristaluri agebule- bis Seswavla kristalografiis, liTonebis fizikisa da liTonmcodneo- bis erT-erTi pirvelxarisxovani, umniSvnelovanesi mimarTulebaa. myari nivTiereba SeiZleba amorful mdgomareobaSic arsebobdes. sityvebi `kristaluri~ ∗ da `amorfuli~ berZnuli warmoSobisaa. pirveli maTgani niSnavs yinuls, xolo meore – uformos. myari sxeulis normaluri mdgomareoba kristaluria. kristali, upirveles yovlisa, aris nawilakebis (atomebis, ionebis, molekulebis) uzarmazari raodenobis Tavmoyris adgili. sakiTxis gamartivebis mizniT yoveli atomi SeiZleba umcires sferod warmovidginoT. sivrceSi atome- bis urTierTganlagebisa da maT Soris aRZruli bmis Zalebis specifiku- ri xasiaTi kristals nivTierebisaTvis damaxasiaTebel sruliad axal Tvisebebs aniWebs. kristalisaTvis damaxasiaTebel yvelaze mTavarsa da zogad Tavi- seburebas nawilakebis (atomebis, ionebis, molekulebis) regularuli, mo- wesrigebuli, sivrceSi usasrulod ganmeorebadi ganlageba warmoadgens. aseTi uzarmazari raodenobis nawilakebis kanonzomieri, mowesrigebuli ganlageba sivrceSi gamoxatulebas poulobs kristalis garegnul for- maSic – nawilakebze moqmedi Zalebi maT rac SeiZleba axlo manZilze afiqsirebs raRac swor, samganzomilebian mdgomareobaSi, rac warmosax- viT sivrciT kristalur gisoss warmoqmnis. sivrceSi sferoebis umWidro- esi ganlageba ki SesaZlobelia ganxorcieldes ori saxis geometriul figuraSi: 1. kubSi, sadac atomebs dakavebuli eqnebaT adgilebi wveroebSi da waxnagebis diagonalebis gadakveTis wertilebSi. atomebis aseT wyobas kubur waxnagdacentrebuls (wdk) uwodeben (nax. 1, a); 2. heqsagonur prizmaSi, sadac garda wveroebisa, TiTo atomi gan- lagebuli iqneba zeda da qveda waxnagebis diagonalebis gadakveTis wer- tilebSi, sami ki – zeda da qveda waxnagebs Soris. aseT kristalur gi- soss mWidro heqsagonuri (mh) ewodeba (b). orive saxis kristalur gisos- ________________ ∗ sityva `kristali~ espanur enaSi aRniSnavs minas, Tumca mina kris- talur nivTierebas ar miekuTvneba 21

Si moculobis 74% atomebiT aris Sevsebuli, danarCeni ki forebia. kris- talebis umravlesobisaTvis swored aseTi saxis gisosebia damaxasiaTebe- li. magaliTad, alumini, spilenZi, tyvia, nikeli, oqro, vercxli, platina da kidev sxva liTonebi kristaldeba waxnagdacentrebul kubur krista- lur gisosSi, xolo manganumi, TuTia, kadmiumi, beriliumi da a. S. – mWid- ro heqsagonurSi. zogierT liTonSi, rogoricaa magaliTad, qromi, vanadiumi, molib- deni, volframi da a. S, yalibdeba gansxvavebuli tipis kuburi kristalu- ri gisosi, sadac atomebs adgili ukaviaT kubis wveroebSi, xolo damate- biT erTi atomi zis kubis sivrceSi, diagonalebis gadakveTis wertilSi. aseT gisoss kuburi sivrciT dacentrebuli (sdk) ewodeba (nax. 1, g). kubu- ri sivrciT dacentrebuli gisosi naklebad kompaqturia. masSi atomebis mier dakavebuli moculoba 68%-s Seadgens. Tu uxeS Sedarebas moviyvanT, iseve, rogorc Spaleri warmoadgens erTi da igive naxatis mravaljerad ganmeorebas sibrtyeze, aseve krista- li warmoadgens erTi da igive geometriuli figuris (magaliTad, kubis) mravaljerad ganmeorebas sivrceSi, anu kristali aris `sivrciTi Spale- ri~, romlis ZiriTadi moculobiTi naxati, kristaluri gisosis elemen- taruli ujredi, usasrulod meordeba sivrceSi samive mimarTulebiT. rentgenis sxivebis daxmarebiT kristaluri gisosis arseboba dadgenilia myari sxeulebis umravlesobaSi. zogadad SeiZleba iTqvas, rom atomebis perioduli ganlageba sivrceSi yvela myari sxeulis arsebobis pirobas 22

Si moculobis 74% atomebiT aris Sevsebuli, danarCeni ki forebia. kris-<br />

talebis umravlesobisaTvis swored aseTi saxis gisosebia damaxasiaTebe-<br />

li. magaliTad, alumini, spilenZi, tyvia, nikeli, oqro, vercxli, platina<br />

da kidev sxva liTonebi kristaldeba waxnagdacentrebul kubur krista-<br />

lur gisosSi, xolo manganumi, TuTia, kadmiumi, beriliumi da a. S. – mWid-<br />

ro heqsagonurSi.<br />

zogierT liTonSi, rogoricaa magaliTad, qromi, vanadiumi, molib-<br />

deni, volframi da a. S, yalibdeba gansxvavebuli tipis kuburi kristalu-<br />

ri gisosi, sadac atomebs adgili ukaviaT kubis wveroebSi, xolo damate-<br />

biT erTi atomi zis kubis sivrceSi, diagonalebis gadakveTis wertilSi.<br />

aseT gisoss kuburi sivrciT dacentrebuli (sdk) ewodeba (nax. 1, g). kubu-<br />

ri sivrciT dacentrebuli gisosi naklebad kompaqturia. masSi atomebis<br />

mier dakavebuli moculoba 68%-s Seadgens.<br />

Tu uxeS Sedarebas moviyvanT, iseve, rogorc Spaleri warmoadgens<br />

erTi da igive naxatis mravaljerad ganmeorebas sibrtyeze, aseve krista-<br />

li warmoadgens erTi da igive geometriuli figuris (magaliTad, kubis)<br />

mravaljerad ganmeorebas sivrceSi, anu kristali aris `sivrciTi Spale-<br />

ri~, romlis ZiriTadi moculobiTi naxati, kristaluri gisosis elemen-<br />

taruli ujredi, usasrulod meordeba sivrceSi samive mimarTulebiT.<br />

rentgenis sxivebis daxmarebiT kristaluri gisosis arseboba dadgenilia<br />

myari sxeulebis umravlesobaSi. zogadad SeiZleba iTqvas, rom atomebis<br />

perioduli ganlageba sivrceSi yvela myari sxeulis arsebobis pirobas<br />

22

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!