01.03.2013 Views

Tandayolili infeqciebi

Tandayolili infeqciebi

Tandayolili infeqciebi

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

# 12<br />

<strong>Tandayolili</strong><br />

<strong>infeqciebi</strong><br />

Temas uZRveba eqimi infeqcionisti m. buwaSvili


<strong>Tandayolili</strong> <strong>infeqciebi</strong><br />

2<br />

rogoria infeqciuri<br />

daavadebebis roli<br />

axalSobilebis avadobaSi?<br />

infeqciuri daavadebebi axalSobilTa<br />

avadobisa da sikvdilobis<br />

ZiriTad mizezebad aris miCneuli<br />

mTels msoflioSi.<br />

axalSobilTa infeqcia SeiZleba<br />

iyos rogorc <strong>Tandayolili</strong>, ise<br />

SeZenili. maTi ufro didi wili<br />

Tandayolil infeqciebze modis.<br />

<strong>Tandayolili</strong> <strong>infeqciebi</strong>s rogorc<br />

mwvave, ise Soreuli Sedegebi<br />

sazogadoebrivi jandacvis<br />

umniSvnelovanes problemas warmoadgens<br />

yvela qveyanaSi, gansaku-<br />

TrebiT ki ganviTarebad qveynebSi.<br />

im infeqciaTa ricxvi, romlebmac<br />

SeiZleba orsuls da axalSobils<br />

janmrTelobis problemebi Seuqmnas,<br />

Zalian didia, Tumca arsebobs<br />

mikroorganizmTa jgufi,<br />

romlebic am mxriv gansakuTrebul<br />

yuradRebas saWiroebs. es <strong>infeqciebi</strong>a:<br />

citomegalovirusuli<br />

infeqcia, toqsoplazmozi, herpesis<br />

virusiT infeqcia, B da C<br />

hepatitebi, aiv infeqcia (Sidsis<br />

virusiT infeqcia) da a.S.<br />

aris Tu ara aucilebeli<br />

dainficirdes nayofi,<br />

rodesac orsuli inficirdeba<br />

am Tu im infeqciiT?<br />

dedis organizmSi ama Tu im infeqciuri<br />

daavadebis diagnozis<br />

dasma araviTar SemTxvevaSi ar<br />

gulisxmobs, rom nayofi aucileblad<br />

safrTxis winaSe dgas. magaliTad,<br />

C hepatitis mqone dedas<br />

aqvs mxolod daaxloebiT 5%-mde<br />

riski imisa, rom mis axalSobils<br />

<strong>Tandayolili</strong> hepatiti eqneba,<br />

Sidsis virusis SemTxvevaSi dedidan<br />

bavSvze gadacemis riski<br />

saSualod 30%-s udris, Tu dedas<br />

citomegalovirusuli infeqcia<br />

daemarTa uSualod orsulobis<br />

dros, es procenti saSualod<br />

40%-s uaxlovdeba, zogjer dedidan<br />

bavSvze infeqciis gadacemis<br />

maCvenebeli Zalian maRalia, magaliTad,<br />

wiTuras dros. Tu dedas<br />

wiTura daemarTa orsulobis pirvel<br />

sam TveSi, nayofis dainficirebis<br />

riski 90%-s aRemateba.<br />

samwuxarod, amasTan dakavSirebiT<br />

dRes saqarTveloSi bevr SecdomasTan<br />

gvaqvs saqme. kerZod,<br />

aris SemTxvevebi, rom dedas dausvamen<br />

ama Tu im infeqciis diagnozs<br />

da maSinve urCeven abortis<br />

gakeTebas im argumentiT, rom<br />

bavSvs “raime simaxinje” eqneba.<br />

Zalian xSirad es gadawyvetileba


yovlad aramarTebulia da unda<br />

iTqvas, rom amasTan dakavSirebiT<br />

bevri sruliad janmrTeli nayofis<br />

bedi gadauwyvetiaT mcdarad.<br />

rogorc aRvniSneT, dedis inficirebuloba<br />

sulac ar gulisxmobs,<br />

rom bavSvs aucileblad problemebi<br />

eqneba da TiToeuli infeqciis<br />

Tu TiToeuli orsulis SemTxvevaSi<br />

gadawyvetilebis miRebas<br />

didi sifrTxile sWirdeba.<br />

Tu moxda infeqciis dedidan<br />

nayofze gadacema, ra Sedegebi<br />

SeiZleba mohyves mas?<br />

dedidan bavSvze infeqciis gadacemisas<br />

SeiZleba ganviTardes<br />

aborti, mkvdradSobadoba, cocxalmSobiaroba<br />

sxvadasxva anomaliiT,<br />

saSvilosnosSida zrdaSi<br />

CamorCena, dRenakloba an daibados<br />

drouli, magram inficirebuli<br />

axalSobili sxvadasxva garTulebiT.<br />

Tumca, ufro metia Sansi<br />

imisa, rom bavSvi sruliad janmrTeli<br />

iyos da sxvadasxva infeqciisaTvis<br />

amis Sansi sxvadasxvaa.<br />

saerTod, dRenakli axalSobilebi<br />

bevrad ufro mgrZnobiareni<br />

arian infeqciis mimarT, vidre<br />

dResrulebi da Sesamabisad maTSi<br />

ufro maRalia <strong>Tandayolili</strong> <strong>infeqciebi</strong>s<br />

sixSire. infeqciur daavadebaTa<br />

ganviTarebis riski miT<br />

ufro maRalia, rac ufro daba-<br />

3<br />

lia axalSobilis wona an orsulobis<br />

vada.<br />

Tu dedas esa Tu is infeqcia<br />

gadatanili hqonda<br />

orsulobamde, mainc arsebobs<br />

Tu ara riski, rom bavSvi<br />

dainficirdeba?<br />

es Zalian mniSvnelovani saki-<br />

Txia da Secdomebi yvelaze metad<br />

amasTan dakavSirebiT xdeba.<br />

kerZod, zogierTi infeqcia sa-<br />

SiSia mxolod maSin, rodesac igi<br />

orsuls daemarTeba uSualod<br />

orsulobis dros. manamde gadatanili<br />

infeqciis SemTxvevaSi ki<br />

umravles SemTxvevaSi orsuli<br />

daculia mis winaaRmdeg, anu gaaCnia<br />

e.w. antisxeulebi ama Tu im<br />

mikroorganizmis mimarT. Secdomebi<br />

ki imaSi mdgomareobs, rom<br />

zogjer sisxlis gamokvleviT am<br />

antisxeulebis gamovlenisas ar<br />

axdenen imis diferencirebas, es<br />

gadatanili infeqciaa Tu aqtiuri<br />

da pirdapir svamen sakiTxs,<br />

rom orsuls problemebi aqvs da<br />

saWiroa mkurnaloba an uares SemTxvevaSi,<br />

aborti. arada, sinamdvileSi<br />

SeiZleba am antisxeulebis<br />

gamovlena “kargic” iyos. magali-<br />

Tad: citomegalovirusuli infeqcia<br />

(sadReisod am infeqciis<br />

garSemo gansakuTrebiT didi<br />

aJiotaJi SeiniSneba) gansakuTre-<br />

<strong>Tandayolili</strong> <strong>infeqciebi</strong>


<strong>Tandayolili</strong> <strong>infeqciebi</strong><br />

4<br />

biT saSiSia nayofisTvis maSin,<br />

rodesac dedas ar hqonda am virusis<br />

sawinaaRmdego antisxeulebi,<br />

anu ar iyo am virusis mimarT<br />

daculi da orsulobis dros<br />

daemarTa citomegalovirusuli<br />

infeqcia. Tumca, imis Sansic<br />

arsebobs, rom adre gadatanili<br />

citomegalovirusuli infeqcia<br />

kvlav “gaaqtiurdes”, magram aseT<br />

dros nayofis dazianebis riski<br />

aris mxolod 1%. anu citomegalovirusis<br />

sawinaaRmdego antisxeulebis<br />

qona orsulobamde<br />

garkveulwilad dadebiTi movlenaa.<br />

am dros ki aris SemTxvevebi,<br />

rodesac aseT qalebs uniSnaven<br />

yovlad arasaWiro mkurnalobas<br />

da mTeli ojaxi aforiaqebulia,<br />

rom orsuls raRac problemebi<br />

aqvs. arada, mosaxleobis 80%ze<br />

mets es antisxeulebi gaaCnia<br />

da es ar niSnavs, rom maT raime<br />

safrTxe emuqrebaT. mTavaria,<br />

rom es infeqcia ar iyos aqtiuri<br />

formiT.<br />

rodis xdeba yvelaze ufro<br />

xSirad infeqciis dedidan<br />

bavSvze gadacema?<br />

sxvadasxva infeqciisTvis es vadebi<br />

sxvadasxvaa. zogierTi infeqcia<br />

nayofs orsulobis periodSi<br />

saerTod ar gadaecema da bavSvi<br />

mxolod mSobiarobis momentSi<br />

SeiZleba dainficirdes. magali-<br />

Tad, qlamidia. es is infeqciaa,<br />

romelsac sadReisod bevri iseTi<br />

ram “braldeba”, rasac igi sinamdvileSi<br />

ver iwvevs. magaliTad,<br />

xSirad gaigebT, rom qals orsuloba<br />

Seuwyda imitom, rom qlamidia<br />

aqvs. sinamdvileSi ki qlamidiis<br />

gamo orsulobis Sewyveta ar<br />

xdeba, vinaidan qlamidia bavSvs<br />

SeiZleba gadaedos mxolod mSobiarobis<br />

da ara orsulobis dros.<br />

rac Seexeba citomegalovirusul<br />

infeqcias, toqsoplazmozs, Sidsis<br />

viruss da sxv., maT aqvT imis<br />

unari, rom gaiaron placenta da<br />

daainficiron nayofi. zogierTi<br />

infeqcia bavSvs SeiZleba gadaedos<br />

rogorc orsulobis, aseve<br />

mSobiarobis dros (hepatitebi,<br />

aiv infeqcia, herpesi da sxv.).<br />

arsebobs mosazreba, rom<br />

orsulobis rac ufro<br />

adreul etapze xdeba dedis<br />

dainficireba, miT ufro<br />

seriozuli Sedegebi mohyveba.<br />

garkveulwilad es marTalia.<br />

rogorc zemoT aRvniSneT, Tu<br />

orsuls wiTura daemarTa orsulobis<br />

pirveli sami Tvis ganmavlobaSi,<br />

nayofs TiTqmis yovel-<br />

Tvis seriozuli safrTxe emuqreba,<br />

maSin rodesac bolo TveebSi<br />

wiTuras virusis damazianebeli


gavlena bevrad dabalia. magram<br />

arsebobs iseTi <strong>infeqciebi</strong>c, romelTa<br />

SemTxvevaSi es kanonzomiereba<br />

ar sruldeba. magaliTad,<br />

toqsoplazmozis dros nayofis<br />

dazianebis riski miT ufro maRalia,<br />

rac ufro metia orsulobis<br />

vada.<br />

saerTod, SeiZleba iTqvas, rom<br />

wiTuras virusi yvelaze problemuri<br />

mikroorganizmia orsulobasTan<br />

mimarTebaSi. zogjer<br />

nayofis dainficireba SeiZleba<br />

moxdes Casaxvamde sakmaod didi<br />

xnis win ganviTarebuli mwvave infeqciis<br />

SemTxvevaSic. magaliTad,<br />

aRwerilia <strong>Tandayolili</strong> wiTuras<br />

ganviTareba iseT drosac, rodesac<br />

deda dainficirda bavSvis Casaxvamde<br />

2-3 TviT adre.<br />

swored amitom mimdinareobs<br />

aseTi aqtiuri propaganda imaze,<br />

rom gogonebs CautardeT wiTuraze<br />

vaqcinacia. sanam qali dagegmavs<br />

orsulobas, sasurvelia<br />

mas mkafiod hqondes garkveuli,<br />

aqvs Tu ara antisxeulebi wiTuras<br />

virusis mimarT.<br />

5<br />

ese igi, Tu qals bavSvobaSi<br />

gadatanili aqvs wiTura, mas<br />

orsulobisas safrTxe aRar<br />

emuqreba?<br />

saqme imaSia, rom wiTura Tavisi<br />

simptomebiT bevr sxva daavadebas<br />

hgavs, maT Soris alergiul reaqciasac.<br />

amitom mxolod simptomebiT<br />

Zalian Znelia wiTuraze<br />

msjeloba. meores mxriv, wiTuras<br />

iseTi formebic arsebobs, romelsac<br />

araviTari simptomi ara aqvs.<br />

amitom yovelTvis jobia, sisxlis<br />

laboratoriuli gamokvleviT<br />

davadginoT, gadatanili aqvs Tu<br />

ara adamians wiTura. aris SemTxvevebi,<br />

rodesac qali darwmunebulia,<br />

rom wiTura gadatanili aqvs<br />

da am dros analiziT aRmoCndeba,<br />

rom mas ara aqvs antisxeulebi am<br />

virusis winaaRmdeg. meores mxriv<br />

ki arian iseTebic, romelTac<br />

hgoniaT, rom wiTura gadatanili<br />

ara aqvT da sinamdvileSi maT<br />

odesRac es infeqcia usimptomod<br />

gadaitanes, rac vlindeba maT<br />

sisxlSi Sesabamisi antisxeulebis<br />

gamovleniT.<br />

<strong>Tandayolili</strong> <strong>infeqciebi</strong>


<strong>Tandayolili</strong> <strong>infeqciebi</strong><br />

6<br />

ra simptomebi aqvs orsul<br />

qalebSi ama Tu im infeqcias?<br />

problemac swored imaSi mdgomareobs,<br />

rom im infeqciaTa umravlesobas,<br />

romlebzec Cven vsaubrobT,<br />

simptomebi an saerTod ar<br />

gaaCnia, an imdenad zogadi xasiTi<br />

aqvs, rom klinikurad eWvis mitana<br />

TiTqmis SeuZlebelia. magaliTad,<br />

orsuls SeiZleba citomegalovirusuli<br />

infeqcia ise daemarTos,<br />

rom saerTod arafriT gamovlindes.<br />

an mxolod gamovlindes temperaturis<br />

zomieri momatebiT da<br />

limfuri kvanZebis gadidebiT.<br />

igive SeiZleba iTqvas toqsoplazmozzec.<br />

xSirad es <strong>infeqciebi</strong> e.w.<br />

“gripismagvari sindromiT” vlindeba<br />

da SeumCneveli rCeba. zogierTi<br />

infeqciis dros SeiZleba<br />

romelime specifiuri simptomic<br />

gvqondes. magaliTad, herpesul<br />

infeqcias axlavs specifiuri<br />

buStukovani gamonayari. Tumca<br />

es gamonayari nayofs saSiSroebas<br />

uqmnis ZiriTadad maSin, rodesac<br />

igi sasqeso organoebis midamoSi<br />

vlindeba.<br />

SeiZleba Tu ara am<br />

<strong>infeqciebi</strong>s mkurnaloba<br />

orsulebSi?<br />

esec damokidebulia imaze, romel<br />

infeqciasTan gvaqvs saqme. magaliTad,<br />

citomegalovirusuli<br />

infeqciis mkurnaloba orsuleb-<br />

Si ar xdeba, Tumca aseT daniSnulebebs<br />

xSirad SexvdebiT, rac<br />

sruliad gaumarTlebelia. aseve<br />

araviTari antivirusuli mkurnaloba<br />

ar eniSnebaT B da C hepatitebis<br />

mqone orsulebs (Tumca<br />

amJamad mimdinareobs zogierTi<br />

preparatis gamocda orsuleb-<br />

Si hepatitis virusis nayofze<br />

gadacemis saprofilaqtikod).<br />

zogierTi infeqcia ki, piriqiT,<br />

orsulebSi da mSobiareebSi aucileblad<br />

saWiroebs Sesabamisi<br />

medikamentebis daniSvnas, raTa<br />

Semcirdes nayofis inficirebis<br />

riski. magaliTad, Sidsis virusi,<br />

B streptokoki, toqsoplazma da<br />

a.S.<br />

am sakiTxTan dakavSirebiT,<br />

zogadad, ra SeiZleba vurCioT<br />

orsulebs?<br />

am sakiTxis mravalferovnebis<br />

gamo zogadi rCevis micema Znelia,<br />

magram zogadad mainc imis<br />

Tqma SeiZleba, rom yovelTvis<br />

jobia orsulobis dagegmvamde<br />

moxdes gamokvleva da konsultireba<br />

mTel rig infeqciebze, raTa<br />

orsulobis dros problemebis<br />

arsebobis riski maqsimalurad<br />

SevamciroT.


antivirusuli preparati<br />

gripis A da B virusebis<br />

winaaRmdeg<br />

uyureT gadacemas<br />

“Tqveni eqimi”, kviras 13:15 imedis arxze<br />

7<br />

<strong>Tandayolili</strong> <strong>infeqciebi</strong>


<strong>Tandayolili</strong> <strong>infeqciebi</strong>

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!