01.03.2013 Views

§2. fizikuri movlenebi - Ganatleba

§2. fizikuri movlenebi - Ganatleba

§2. fizikuri movlenebi - Ganatleba

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

<strong>§2.</strong> <strong>fizikuri</strong> <strong>movlenebi</strong><br />

ra aris <strong>fizikuri</strong> movlena?<br />

buneba Cvens garSemo mudam icvleba. am<br />

cvlilebebs <strong>movlenebi</strong> ewodeba. <strong>fizikuri</strong><br />

<strong>movlenebi</strong> bunebis yvela movlenis safuZvelTa<br />

safu Zvelia. maga liTad, <strong>fizikuri</strong> <strong>movlenebi</strong>a<br />

siTxis aorT qleba, sxeulis brunva.<br />

Rru blebis war moqmna bunebaSi wylis aor­<br />

TqlebasTan aris dakavSi rebuli, dRe­Ramis<br />

cva lebadoba _ dedamiwis brunvasTan Tavisi<br />

RerZis garSemo.<br />

<strong>fizikuri</strong> mo vlenebi dajgufebulia<br />

saxe ebad: meqanikuri, siTburi, eleq tromagnituri,<br />

optikuri (sur. 2.1­2.5).<br />

sur. 2.2. meqanikuri mov lenebi dakavSirebulia<br />

sxe ulebis gadaad gile ba s Tan. burTis<br />

vardna, wylis dineba, bzrialas brunva _<br />

meqanikuri mov lenebis magaliTebia<br />

12<br />

erTi da igive cvlileba sxvada<br />

sxva sxe ulebSi sxva dasxva nai rad<br />

mimdi nareobs. maga liTad, erTnair<br />

pirobebSi wyali ufro nela Tbeba,<br />

vidre aseTive masis spilenZis sxeuli.<br />

es niSnavs, rom <strong>fizikuri</strong> sxeulebi<br />

cvli lebisas avlenen maTTvis<br />

damaxasi aTebel Tavisebu rebebs, anu<br />

Tvisebebs. <strong>movlenebi</strong>s Sesaba misad,<br />

sxe ulebis da maTi Semadgeneli<br />

nivTi ere bebis Tvise bebic dajgu febulia<br />

saxe ebad: meqanikuri (dreka­<br />

doba, simtkice da sxv.), siTburi (dnobis tempe ratura, Tbogam taroba da<br />

sxv.), eleqtromag nituri (ele qtro gam ta roba da sxv.), opti kuri (feri,<br />

gamWvi rvaloba da sxv.).<br />

rogor Seiswavlian fizi kur mov lenebs?<br />

bunebis mov le nebis Sesas wavlad mecniere bi dakvi rve bebsa da cdebs<br />

ata reben.<br />

dakvirvebisas movlenis<br />

mimdina reobaSi ar erevian.<br />

magali Tad, astronomebi akvirdebian<br />

ciuri sxe ulebis<br />

moZraobas, meteorologebi _<br />

`mSrali yinulis~<br />

aorTqleba<br />

bzrialas brunva<br />

burTulas vardna<br />

gavarvarebuli foladis<br />

Zelis gaciveba<br />

sur. 2.1. sicxeSi eleqtrosadenebi<br />

farTovdeba da Zirs eSveba. siTburi<br />

gafarToeba <strong>fizikuri</strong> movlenis<br />

magaliTia.<br />

amindis cvlilebas. dakvirvebiT<br />

iwyeba ucnobi movlenis<br />

Seswavla.<br />

sur. 2.3. siTburi mov lenebi dakavSirebulia sxe ulebis temperaturis<br />

an mdgomareobis cvli lebasTan. yinulis dnoba, gavarvarebuli<br />

sxeulis gaciveba, wylis duRili _ siTburi <strong>movlenebi</strong>s<br />

magaliTebia


eleqtromagniti<br />

izidavs jarTs<br />

sur. 2.4. eleqtromagnituri<br />

movle nebi<br />

dakavSi re bulia damuxtuli<br />

nawi lakebis<br />

urTier Tqme debasa<br />

da moZra obasTan. es<br />

moZraoba qmnis sadenebSi<br />

eleqtrul dens<br />

da akaSkaSebs naTuras,<br />

warmoqmnis elvas,<br />

amuSavebs mZlavr eleqtro<br />

magnits.<br />

cdebis dros Sesaswavl movlenas xelov nurad iwveven, imeoreben mas<br />

sxvadasxva piro bebSi da, amgvarad, ufro Rrmad ecnobian movlenas, adgenen<br />

mis kanonzomierebebs.<br />

movlenis kanon zomierebebis dad genis Semdeg ukve SesaZ lebelia warmovidginoT,<br />

rogor SeiZleba misi gamoyeneba adami anis sake TildReod, an<br />

rogor unda davic vaT Tavi movlenis mavne zegav lenisagan.<br />

cisartyela<br />

elva<br />

CrdiloeTis naTeba<br />

sinaTlis svla sxivsadenis<br />

`TaigulSi~<br />

sur. 2.5. optikuri <strong>movlenebi</strong> dakavSi rebulia sinaT lis<br />

gavrcelebasTan. sxivis arekvla da sar keSi gamosa xulebis<br />

warmoqmna, ci sartyelas gamoCena, sxeulebis Sefe riloba<br />

optikuri <strong>movlenebi</strong>s magali Tebia.<br />

sur. 2.6. liTonis detalebis<br />

SeerTeba<br />

eleqtroSeduRebiT<br />

sinaTlis sxivis wrfivi gavrceleba<br />

magaliTad, elva uZ velesi droidan Tavzars<br />

scemda adamianebs. magram am movlenis Seswavlis<br />

Semdeg, mecnierebma SeZ les misgan Tavdasacavi<br />

saSualebis _ mexamridis Seqmna. am movlenam sasargeblo<br />

gamoyenebac hpo va _ `xelovnuri elva~<br />

liTonis nakeTobebs adu Rebs (sur. 2.6).<br />

Cven mier aqamde ganxilul yvela movlenaSi<br />

monawileobdnen mxolod usulo sagnebi. exla gavarkvioT,<br />

mimdinareobs Tu ara <strong>fizikuri</strong> <strong>movlenebi</strong><br />

cocxal arsebebSi.<br />

cxovelis sxeulis nawilebis moZraoba, aseve<br />

sisxlZarRvebSi sisxlis moZraoba – meqanikuri<br />

<strong>movlenebi</strong>s magaliTia.<br />

albaT SegimCneviaT, susxian dReebSi ZaRlebs<br />

bewvi aqvs aSlili, beRurebs ki – bumbuli gafxorili.<br />

amas isini siTbos SesanarCuneblad akeTeben.<br />

es mianiSnebs, rom siTburi mov le nebi cxovelebSic<br />

mimdina reobs (sur. 2.7).<br />

13


sur. 2.7. siTburi <strong>movlenebi</strong> cxovelebSi: sicxeSi<br />

ZaRlis sveli enidan da gaoflianebuli cxenis tanidan<br />

orTqldeba siTxe. es icavs cxovelebs gadaxurebisagan.<br />

dadgenilia, rom cocxal organizmebSi mimdinareobs mravalferovani da<br />

rTuli eleqtruli <strong>movlenebi</strong> (maga liTad, nervuli boWkoebiT signalebis<br />

gadacemas ganapirobebs eleq truli <strong>movlenebi</strong>). aseve mravalfero vania<br />

cocxal organizmebSi mimdinare optikuri <strong>movlenebi</strong> (sur. 2.8). msga vsi<br />

magaliTebi gvarwmu nebs, rom<br />

<strong>fizikuri</strong> <strong>movlenebi</strong> bu nebis mov le naTa Soris yve laze zogadia, anu<br />

axa si a Tebs ro gorc coc xal arsebebs, ise usu lo sagnebsac.<br />

14<br />

sur. 2.8. nemsiylapias sifrifana<br />

frTebze xandaxan cisartyelas ferebi<br />

moCans. es optikuri movlenis<br />

magaliTia.<br />

saklaso samuSao<br />

� ra saxisaa CamoTvlili <strong>movlenebi</strong>: velosipedis Tvlis brunva, spirtSi<br />

dasvelebuli bambis fTilis gaSroba, magnitiT lursmnis mizidva, mikroskopiT<br />

mweris gadidebuli gamosaxulebis<br />

miReba?<br />

� <strong>fizikuri</strong> <strong>movlenebi</strong> yovelTvis<br />

erTma neTTanaa dakavSirebuli. es niSnavs,<br />

rom erT movlenas mosdevs sxva,<br />

masTan mWi drod dakavSirebuli <strong>movlenebi</strong>.<br />

magaliTad, naTuras ZafSi denis<br />

gavlas (eleqtro ma gnituri movlena)<br />

mosdevs Zafis gavarvareba (siTburi<br />

movlena) da gamosxiveba (optikuri<br />

movlena).<br />

ra movlenebTanaa da kavSirebuli asanTis<br />

Reris kolofze xaxuni? mzis sxi vebiT Tovliani ferdobis ganaTeba?<br />

� warmoidgineT, rom icnobT fizikoss, romelmac dawvrilebiT Seiswavla<br />

siTxis dineba da daadgina am movlenis kanonzomierebebi. qvemoT CamoTvlili<br />

xuTi aqtualuri problemidan, romlis gadasaWrelad moiwvevdiT Tqvens nacnob<br />

fizikoss?<br />

­ dasadgenia Sinauri frinvelis ucnobi daavadebis gamomwvevi mizezebi;<br />

­ gasaTvlelia, ra manZilze SeiZleba gavrceldes gaRviZebuli vulkanidan<br />

amofrqveuli lava;<br />

­ mosamzadebelia saintereso telegadacema mozardTaTvis;<br />

­ gamosakvlevia arqtikuli yinulebis dnobis gavlena okeanur nakadebze;<br />

­ SesarCevia msaxiobi Serlok holmsis rolis Sesasruleblad.


� ra saxisaa 2.9 suraTze gamosaxuli <strong>movlenebi</strong>? moiyvane sxvadasxva saxis<br />

<strong>fizikuri</strong> movlenis ramdenime sakuTari magaliTi.<br />

sur.2.9<br />

� eqsperimentuli davaleba<br />

mocemuli gaqvs qaRaldis furceli da<br />

moneta.<br />

1. daiWire erT xelSi furceli, meoreSi ki _<br />

moneta.<br />

2. aswie orive sagani daaxloebiT 2 m simaRleze.<br />

3. gauSvi orive sxeuls erTdroulad xeli. daakvirdi, ra moxdeba. Caiwere<br />

Seni dakvirveba.<br />

4. Cawere ori an meti kiTxva damzerili movlenis Sesaxeb.<br />

5. SegiZlia moifiqro raime axsna erT­erTi kiTxvis sapasuxod? Caiwere Seni<br />

mosazreba.<br />

� adamiani codnas bunebis Sesaxeb iZens dakvirvebisa<br />

da cdis meSveobiT. ra gziT gaqvs mopovebuli codna imis<br />

Sesaxeb, rom:<br />

a) Tu cxel uTos Seexebi, xels daiwvav;<br />

b) zafxulSi binis orive mxares fanjrebis gaRebas, mosdevs<br />

orpiri da, rogorc wesi, karebisa Tu fanjris<br />

dajaxuneba;<br />

g) erTi simaRlidan gaSvebuli saSleli da moneta iatakze<br />

erTdroulad vardeba;<br />

d) gamdnari sanTeli ufero gamWvirvale siTxea, gamyarebisas<br />

ki xdeba TeTri da gaumWviri.<br />

aviTvisoT axali terminebi<br />

SeuTavseT erTmaneTs marcxena da mar jvena sve tebSi Cawerili gamoTqmebi*<br />

fizikur movlenebs ...<br />

fizikur sxeulebs ...<br />

?<br />

saSinao davaleba<br />

akvirdebian<br />

ikvleven<br />

zomaven<br />

aRweren<br />

* am tipis davalebebSi SesaZlebelia sityvas marcxena svetidan Seesabamebodes ramdenime sityva<br />

marjvena svetidan.<br />

15


§3. fizikur movlenebze<br />

dakvirveba<br />

riT gamoirCeva mecnieri sxva adamianebisagan?<br />

imedia ar fiqrob, rom esaa gansakuTrebuli<br />

niWi an swavlulobis damadasturebeli<br />

sabuTi. rac marTla ganasxvavebs mecniers<br />

(mkvlevars), esaa interesi, romliTac mecnieri<br />

uyurebs samyaros. mecnieri sxvebisTvis<br />

Cveulebriv movlenasac ki yuradRebiT<br />

akvirdeba da svams kiTxvas _ ratom moxda<br />

ase? Semdeg is Tanmimdevrulad ikvlevs da<br />

pasuxobs mis mierve dasmul kiTxvebs.<br />

Cvenc vcadoT romelime nacnob movlenas<br />

SevxedoT mecnieris TvaliT.<br />

warmoidgine, rom uyurebdi rogor Carecxes<br />

sadarbazos kibeebi da gaigone fraza<br />

“wyali daRma miedineba”. TiTqos gasakviri<br />

araferia, magram frazam mainc dagafiqra<br />

_ Tu yovelTvis asea, maSin rogor adis<br />

wyali fesvebidan mcenaris foTlebSi? an<br />

rogor Sreba niadagi, romelic xangrZlivi wvimis Sedegad sakmao siRrmezea<br />

dasvelebuli? am kiTxvebze pasuxis gasacemad sasurvelia Caataro cda,<br />

romliTac gaarkvev, ra pirobebSi SeuZlia `wyals aRma dineba~.<br />

16<br />

eqsperimentuli gamokvleva<br />

mMasalebi da xelsawyoebi: TeTri tilos naWeri, xelsaxoci qaRaldi,<br />

celofnis parki, makrateli, fanqari, jami, wyali, flomasterebi.<br />

miTiTebebi samuSaos SesrulebisTvis:<br />

praqtikumi<br />

sur. 3.1. ratomaa ca lurji? ratom<br />

aqvs cisartyelas rkalis forma?<br />

ris gamo eSveba wyali kldis napiridan?<br />

fizikosi cdilobs Cawvdes<br />

movlenaTa mizezebs, Seicnos da<br />

axsnas buneba.<br />

1. tilos naWridan, xelsaxoci qaRaldidan da celofnis parkidan CamoWeri<br />

daaxloebiT 2 sm siganis da 12 sm sigrZis sami zoli.<br />

2. TiToeul zols bolodan 1 sm manZilze sxvadasxva feris flomasteriT<br />

daasvi mcire zomis laqa.<br />

3. gamoiyene Wikartebi da samive zoli sufTa boloTi miamagre fanqars.<br />

4. Seavse jami naxevramde wyliT.<br />

5. moiSvelie ori sayrdeni da ise Camode fanqari, rom zolebis boloebi<br />

2­3 milimetriT CaeSvas wyalSi<br />

(sur. 3.2). ecade, rom CaSvebisas<br />

saRebavis laqebi wyliT ar dasveldes.<br />

daakvirdi, ra moxdeba. upasuxe<br />

kiTxvebs:<br />

sur. 3.2


a mouvida saRebavis laqebs? moZraobs Tu ara wyali? saiT aris mimarTuli<br />

wylis moZraoba?<br />

ra mosazrebiT SearCie am gamokvlevisaTvis masalebi zolebis gamosaWrelad?<br />

gaakeTe daskvna: ra pirobebi unda sruldebodes, rom wyalma qvevidan<br />

zeviT imo Zraos.<br />

dRevandeli cdis safuZvelze SevajamoT Cveni<br />

codna dakvirvebebisa da cdebis Sesaxeb.<br />

dakvirvebebi da cdebi garkveuli Tanmim devrobiT<br />

tar deba. pirvel rigSi unda davadginoT<br />

Cveni mizani, anu vupasuxoT kiTxvas _ risTvis<br />

vata rebT cdas an dakvir vebas?<br />

Semdegi nabijia kvlevis pi robebis dadgena. am<br />

dros vge gmavT:<br />

_ ra Tanmim dev robiT CavatarebT dakvir vebas<br />

Tu cdas;<br />

_ ra xelsawyoebs gamo viyenebT;<br />

_ rogor gazomvebs SevasrulebT. amave dros,<br />

ro gorc wesi, Caxataven sakvlevad saWiro danadgaris<br />

sqemas.<br />

sur. 3.3. fotoze aRbe Wdilia<br />

wylis zedapiri wveTis<br />

Cavardnis momentSi. gada­<br />

Reba grZeldeboda 5 meaTased<br />

wams.<br />

dakvirvebisa Tu cdis mniS vne lovani etapia Sedegebis aRricxva. amisaTvis<br />

iyeneben sxvadasxva cxri lebsa da grafikebs. teqnikis ganviTarebam<br />

SesaZ lebeli gaxada swrafad mimdinare movle nebis foto Tu videofirze<br />

dafiqsireba (sur. 3.3).<br />

dasasruls Sedegebs aanalizeben da gamoaqvT daskvnebi movlenis<br />

kanonzomierebis Sesaxeb.<br />

eqsperimentuli gamokvleva<br />

� drodadro axal ambebSi gvatyobineben,<br />

rom ama Tu im sanapirosTan romeliRac<br />

tankerma ganicada avaria da zRvaSi<br />

Jonavs navTobi (sur. 3.4). ra Tqma unda,<br />

samwuxaro faqtia. miT umetes mniSvnelovania<br />

misi Seswavla. CavataroT eqsperimenti,<br />

romelic Tundac uxeSad asaxavs navTobis<br />

zRvaSi CaRvras da Segviqmnis pirvelad<br />

warmodgenas am movlenaze.<br />

masala da xelsawyoebi: gazquris langari<br />

(sigrZe 40 sm, sigane 20 sm), pipeti,<br />

cotaodeni samanqano zeTi (sakeravi manqanis<br />

an avtomobilis Zravis), Wiqa wyali.<br />

saSinao davaleba<br />

sur. 3.4<br />

17


miTiTebebi samuSaos SesrulebisaTvis:<br />

1. langari naxevramde Seavse wyliT. gaivarjiSe wyalze<br />

susti talRebis aRZvraSi (haeris SeberviT,<br />

aseve langris kideze mikakunebiT). ecade am dros<br />

wyali ar gadmogeRvaros;<br />

2. daelode wylis dawynarebas da ori wveTi samaqano<br />

zeTi pipetiT frTxilad daawveTe langris centrSi.<br />

daakvirdi, ra saxes iRebs zeTis wveTi wylis zedapirze;<br />

3. ujrian furcelze gamosaxe langari 1:2 masStabiT. moniSne furcelze are,<br />

romelic dafara zeTis laqam CawveTebidan 10 wuTis Semdeg. langris ra<br />

nawili daikava am droisTvis zeTis orma wveTma?<br />

4. Seubere wyals zedapiris gaswvriv da CainiSne, ra gavlenas axdens haeris<br />

nakadi zeTis afskis gavrcelebaze.<br />

5. scade, aRZra talRebi langris kideze mikakunebiT. gamoiRo mikakunebam<br />

iseTive Sedegi, ro gorc sufTa wylis SemTxvevaSi?<br />

� bevri Tvlis, rom morevSi moxvedril<br />

sxeuls wyali qvemoT eqaCeba.<br />

moifiqreT eqspe rimenti, romliTac<br />

SeamowmebT am mosazrebas.<br />

� rogor fiqrob, interesi bunebis<br />

<strong>movlenebi</strong>sadmi marto mecnieris movaleobaa,<br />

Tu sasurvelia sxva profesiis<br />

adamianebsac gaaCndes?<br />

18


§18. drekadobis Zala.<br />

drekadi da plastikuri<br />

sxeulebi<br />

ras emyareba mSvild­isris moqmedeba? ra unda<br />

vqnaT, rom isari Sors gafrindes?<br />

am sakiTxebis ganxilvisas pirvel rigSi yuradRebas<br />

iqcevs is faqti, rom satyorcnad momzadebu­<br />

sur. 18.1. moWimuli mSvilli<br />

mSvildi SesamCnevad deformirebulia (sur. 18.1).<br />

di isris tyor cnis Semdeg<br />

Tu am mimarTu lebiT fiqrs gavagrZelebT, mivalT sawyis formas aRid gens.<br />

daskvnamde, rom isris mSvil di drekadi sxeulia<br />

tyorcna mSvildis deformaciis<br />

gareSe saerTod SeuZlebelia.<br />

sur. 18.2. zambaris gaWimvisas<br />

xelze moqmedebs Zala<br />

SeviswavloT ufro dawvrilebiT sxeulebis<br />

deformacia. davamagroT zambara erTi<br />

boloTi da meore boloTi gavWimoT. maSinve<br />

vigrZnobT, rom zambaris mxridan xelze moqmedebs<br />

Zala, romelic ewinaaRmdegeba gaWimvas<br />

(sur. 18.2). Tu xels gavuSvebT, zambara Tavis<br />

formas daibrunebs. am cvlilebasac gaWimul<br />

zambaraSi aRZruli Zala iwvevs.<br />

drekadobis Zalas uwodeben sxe ulis de for ma ciisas aRZrul Zalas.<br />

cda gviCvenebs, rom dreka dobis<br />

Zala deformirebu li sxe ulis<br />

nawilebze moqmedebs. amitom, Tu<br />

sxe ulze Zalis moqmedebas SevwyvetT,<br />

sxeuli Tavis formasa da<br />

zomebs aRi dgens. ma ga liTad, gaWimuli<br />

rezinis zo nari Se ikumSeba,<br />

sawyis sigrZes daib runebs, Sekum­<br />

Suli zambara gaiS leba, moRunuli<br />

fir fita gas wor deba. dreka dad<br />

deformi re buli sxe uli Semxeb<br />

sxeul zec moqme debs. maga liTad,<br />

isa rze moqme debs laris drekadobis<br />

Zala.<br />

dasadgeni dagvrCa dreka dobis<br />

Za lis mimar Tu leba. ami saTvis<br />

yuradRe biT davak virdeT deformi<br />

rebul sxe ulebs. maTi gaTavisuf<br />

le buli bolo ebis moZraobis<br />

mimarTu leba gvkar naxobs drekadobis<br />

Zalis moq medebis mimarTulebas<br />

(sur. 18.3).<br />

gaWimva<br />

SekumSva<br />

Runva<br />

F dr<br />

F dr<br />

F dr<br />

F dr<br />

F dr<br />

sur. 18.3. deformaciis saxeebi da deformirebul<br />

sxeulSi aRZruli drekadobis Zalebi<br />

67


dreka dobis Zala yovel Tvis defor maciis gamom wvevi Zalis sapirispirodaa<br />

mimar Tuli.<br />

aRweril cdebSi Cven drekadi<br />

sxeulebis deformacia ganvixileT.<br />

sxeuls, romelic masze<br />

deformaciis gamomwvevi Zalebis<br />

moq medebis Sewyvetis Semdeg<br />

zomebs da formas aRidgens,<br />

drekad sxeuls uwodeben.<br />

arsebobs sxeulebi, romlebsac<br />

nebismieri forma SeiZleba<br />

mivceT. maT plastikur sxeulebs<br />

uwodeben. aseTi sxeulia, magali­<br />

Tad, plasti linis, Tixis, comis an sagozavis naWeri. plastikuri sxeulebi<br />

kargi saZerwavi masalaa (sur. 18.4).<br />

SevajamoT naswavli masala.<br />

deformaciis saxeebia gaWimva, SekumSva da Runva. deformirebul sxeulSi<br />

aRiZvreba drekadobis Zala, romelic deformaciis sawinaaRmdegodaa<br />

mimarTuli.<br />

arsebobs drekadi sxeulebi da plastikuri sxeulebi.<br />

� ganixileT 18.3 suraTi. miuTiTeT<br />

defo rmirebuli sxeulebi da maTSi aRZruli<br />

drekadobis Zalebi.<br />

� ra saxis deformacias ganicdian samagrebi<br />

18.5 su raTze? gamosaxeT drekadobis<br />

Zalis veqtori.<br />

� rogor deformacias ganicdis detali<br />

Wedvisas (sur. 18.6)?<br />

68<br />

sur. 18.6<br />

sur. 18.4. plastikur sxeulSi drekadobis Zala<br />

mxolod deformaciis procesSi moqmedebs. Cven<br />

vgrZnobT, rogor gvewinaaRmdegeba plastilini<br />

Zer wvisas. rogorc ki Zerwvas vwyvetT, drekadobis<br />

Zala qreba.<br />

a<br />

sur. 18.5<br />

saklaso samuSao<br />

� razea damokidebuli drekadobis Zalis moduli?<br />

cxadia, rom drekadobis Zala damo kidebulia sxeulis<br />

de formaciis sidideze. Semdegi, #praqtikuli<br />

samuSaos mizania am damoki debulebis dadgena deformirebuli<br />

zambari saTvis. ganixileT, ra meTodiT<br />

gamoikvlevT zambaraSi aRZruli drekadobis Zalis<br />

damo kidebulebas zambaris de formaciaze. rogor gazomavT<br />

gaWi muli zambaris drekadobis Zalas? rogor<br />

gansazRvravT zambaris defo rmaciis sidides?<br />

b<br />

g


plastikuroba<br />

deformacia<br />

drekadoba<br />

drekadobis Zala<br />

drekadi deformacia<br />

plastikuri deformacia<br />

forma<br />

aviTvisoT axali terminebi<br />

ra aris?<br />

<strong>fizikuri</strong> movlena<br />

<strong>fizikuri</strong> sidide<br />

sazomi xelsawyo<br />

sxeulis Tviseba<br />

<strong>fizikuri</strong> sxeuli<br />

saSinao davaleba<br />

� daaTvaliere 18.7 suraTze gamosaxuli Taroebi da upasuxe kiTxvebs:<br />

ratomaa zeda Taro gaRunuli? ras ityvi qveda<br />

Taroze: is saerTod araa gaRunuli, Tu mis deformacias<br />

TvaliT ver vamCnevT? ras ityodi wignebze:<br />

arian Tu ara isini deformirebuli?<br />

rogor Seicvleba zeda Taros deformacia, Tu<br />

mas kidev davamatebT wignebs? Tu wignebis nawils<br />

zeda Tarodan qvedaze gadavitanT? Tu zeda Taros<br />

SevcvliT ufro sqeli ficrisgan damzadebuli TaroTi?<br />

imave sisqis, oRond ufro mtkice merqnisgan<br />

sur. 18.7<br />

damzadebuli TaroTi?<br />

ganazogade Taros magaliTi da gamoitane daskvna: aris Tu<br />

ara deformaciis sidide damokidebuli:<br />

a) sxeulze moqmed Zalaze;<br />

b) sxeulis Tvisebebze _ mis zomebsa da nivTierebis gvarobaze.<br />

� zambaraze kidia 300 g masis sxeuli (sur. 18.8). ras udris<br />

sxeulze moqmedi simZimis Zala? zambaris drekadobis Zala?<br />

pasuxi daasabuTe. Caxate datvirTuli zambara da grafikulad<br />

gamosaxe sxeulze moqmedi Zalebi.<br />

sur. 18.8<br />

� maimuni Camoekida totze. ras udris maimunze moqmedi<br />

drekadobis Zala, Tu maimunis masaa 50kg? ra saxis deformacias<br />

ganicdis toti? ramdenjer gaizrdeba misi deformacia, Tu masze<br />

imave masis kidev erTi maimuni daekideba?<br />

69


esec waikiTxe<br />

70<br />

drekadobis zRvari<br />

Tu SeZlebT plastmasas saxa za vi imdenad moRunoT, rom misi boloebi erTmaneTs<br />

miedos? ueWvelad manamde gadatydeba, ase rom mosinjvac ar Rirs.<br />

spilenZis mavTuli ki advilad moiRuneba, magram mere aRar gaswordeba. es<br />

niSnavs, rom erTic da meorec drekadobas avlens mxolod viwro farglebSi.<br />

didi deformaciisas plastmasas saxazavi tydeba, xolo spilenZis mavTu li<br />

pirvandel formas veRar aRidgens.<br />

Sesabamisad vambobT, rom<br />

plastmasa myifea, spilenZi ki<br />

plastikuri.<br />

risgan unda yofiliyo<br />

damzadebuli Rero, rom aRwerili<br />

gamocdisaTvis “umtkivneulod”<br />

gaeZlo?<br />

albaT, bevri miuTiTebs rezinze<br />

da savsebiT marTali iqneba. Runvisa Tu<br />

grexvis Semdeg rezinis Rero mTlianad aRidgens<br />

formas. Tavisi gamorCeuli drekadobis<br />

gamo rezini farTod gamoiyeneba teqnikaSi.<br />

SegiZliaT miuTiToT rezinis RerosaviT<br />

drekadi sxva raime sxeuli?<br />

adamianis mier Seqmnil konstruqciebs Soris<br />

drekadobiTa da simtkiciT gamoirCeva<br />

velosipedis borbali. magram Tu datvirTva<br />

zRvars gadaaWarbebs, borblis forma Seuqcevadad Seicvleba.<br />

Zalze mtkice da drekadia iogebi — boWkoebis kona, romelic saxsarSi<br />

Zvlebs akavSirebs erT maneTTan. marTlac,<br />

xrtili<br />

iogebi<br />

daakvirdiT ra advilad vkecavT da vSliT<br />

fexs muxlSi an xels idayvSi, vatrialebT<br />

xelis mtevans majaSi. aseT moqnilobas saxsris<br />

ramdenime unikaluri Tviseba uzrunvelyofs<br />

da erT­erTi maT Soris iogebis<br />

drekadobaa.<br />

ra Tqma unda, usazRvro datvirTvebis<br />

gaZleba arc iogebs SeuZlia. zedmeti daZabvisgan<br />

iogi SeiZleba gaiWimos an gawydes<br />

kidec. am travmebs aseve hqvia — iogebis<br />

ga Wimva, iogebis gawyveta — da sakmaod<br />

xSiria sportsmenebSi.


§22. xaxunis Zala<br />

wignis ydaze davdoT moneta da saSleli. Tu<br />

wigns odnav davxriT, arc erTi sxeuli ar daiZvreba.<br />

ra ewinaaRmdegeba sxeulebis Camosrialebas?<br />

gavzardoT wignis daxra. raRac momentSi moneta<br />

amoZravdeba, xolo saSleli adgilze darCeba.<br />

ratom Camosrialda mxolod moneta? saSlelis<br />

magivrad yinulis kubi rom dagvedo, maSin romeli<br />

sxeuli amoZravdeboda ufro adre?<br />

dasmul kiTxvebs rom vupasuxoT, unda gamovikvlioT,<br />

ra xdeba sxeulTa Sexebis zedapirze.<br />

Cveni martivi cda mianiSnebs, rom Semxeb sxeulebs<br />

Soris adgili aqvs urTierTqmedebas, romelic<br />

cdilobs Seaferxos erTi sxeulis moZraoba meoris<br />

mimarT. am saxis urTierTqmedebas ewodeba<br />

xaxuni, xolo Zalas, romelic am dros moqmedebs<br />

sxeulTa Sexebis zedapiris gaswvriv ewodeba xaxunis<br />

Zala.<br />

razea damokidebuli xaxunis Zala? CavataroT<br />

a<br />

b<br />

g<br />

d<br />

sur. 22.1. srialis xaxunis Zalis Seswavla<br />

80<br />

mTis ferdobze Tovls<br />

aCerebs xaxunis Zala. roca<br />

Tovlis safari matulobs,<br />

xaxunis Zala mas ferdobze<br />

veRar akavebs da warmoiqmneba<br />

zvavi<br />

cda. sakmaod mZime marTkuTxa Zelaki<br />

davdoT horizontalur zedapirze.<br />

Zelaks mivamag roT dinamometri. dina mometris<br />

gaweviT ESevecadoT mis amoZravebas.<br />

Tavdapirvelad Zelaki uZravia,<br />

Tumca dinamometris Cveneba nulisagan<br />

gansxvave bulia. ratom? cxadia, Zelakze<br />

moqmedebs kidev erTi Zala, romelic<br />

dreka dobis Zalas awonas worebs. es uZraobis<br />

xaxunis Zalaa.<br />

ra moxdeba Tu gavagrZelebT zambaris<br />

gaWimvas?<br />

cda gviCvenebs, rom gamwevi Zalis<br />

zrdasTan erTad uZraobis xaxunis Zalac<br />

matulobs – Zelaki adgilidan ar iZvris.<br />

magram ase xdeba gamwevi Zalis garkveul<br />

mniSvnelobamde. rogorc ki dinamometris<br />

mxridan moqmedi Zala miaRwevs am<br />

mniSvnelobas Zelaki erTbaSad amoZravdeba<br />

da magidis zedapirze gasrialdeba.<br />

amis Semdeg sxeulze moqmedebs srialis<br />

xaxunis Zala. Tu Zelaks Tanabrad vamoZravebT<br />

zambaris drekadobis Zalisa<br />

da srialis xaxunis Zalis modulebi<br />

iqneba toli. am xerxiT zomaven srialis<br />

xaxunis Zalas (sur. 22.1 a).


ogor SeiZleba SevcvaloT srialis xaxunis Zala?<br />

pirvel rigSi vnaxoT, ra gavlenas axdens srialis<br />

xaxunze Sexebis farTobis cvlileba. amisaTvis Zelaki<br />

davdgaT mcire waxnagiT da ise gavasrialoT magidaze<br />

(sur. 22.1 b). cda gviCvenebs, rom Zelakis sxvadasxva<br />

waxnagiT srialisas dinamometris Cveneba erTnairia.<br />

maSasadame, srialis xaxunis Zala ar aris damokidebuli<br />

sxeulis zedapirTan Sexebis farTobze.<br />

gavagrZeloT srialis xaxunis Seswavla. davdoT<br />

Zelakze tvirTi da cda gavi meoroT. dinamometris<br />

Cveneba mowmobs, rom srialis xaxunis Za lis moduli<br />

am SemTxvevaSi metia (sur. 22.1 g). maSasadame, zedapirze<br />

marTo bulad moqmedi Zalis gazrdiT xaxunis<br />

Zala izrdeba.<br />

ra aris xaxunis aRZvris mizezi?<br />

nebismieri zedapiri met­naklebad mqisea anu masze<br />

aris TvaliT SeumCneveli xorklebi (uswormasworobebi). 22.2 suraTze<br />

mocemulia gluvi zedapiris mravaljer gadi debuli gamosaxuleba. srialisas<br />

Semxebi zeda pi rebis Sverilebi erTmaneTs edeba da amiT aferxeben<br />

moZraobas.<br />

xaxunis Zala aRiZvreba erTi sxeulis meoris zedapirze moZra obisas,<br />

an amoZravebis mcdelobisas. ganarCeven srialis xaxunis Zalas da uZraobis<br />

xaxunis Zalas.<br />

srialis xaxunis Zala mimarTulia moZraobis sawi naaRmdegod da misi<br />

moduli miT metia, rac ufro didia zedapirze marTobulad moqmedi<br />

Zala.<br />

srialis xaxunis Zala damokidebulia Semxebi zedapirebis gva robaze<br />

da ar aris damokidebuli sxeulTa Sexebis farTobze.<br />

saklaso samuSao<br />

� ganixileT 22.1 suraTi. axseniT, ra aris<br />

masze gamosaxuli. suraTis mixedviT CamoayalibeT<br />

srialis xaxunis kanonzomierebebi.<br />

� gansazRvreT, ra saxis xaxuns (uZraobis Tu<br />

srialis) ganicdis qvemoT CamoTvlili sxe ulebi<br />

(sur. 22.4):<br />

a) ciga, ferdobze daSvebisas;<br />

b) xelebi, Tokze cocvisas;<br />

g) sacobi, boTlidan amoZrobisas;<br />

korpsaZrobis saxeluri xelis mxridan.<br />

sur. 22.2. ase dakbi lulad<br />

gamoiyureba liTonis<br />

gluvi zedapiri<br />

10 000­jer gadidebisas<br />

sur. 22.4<br />

81


� daaTvaliereT 22.3 suraTi da upasuxeT<br />

kiTxvebs:<br />

­ moqmedebs Tu ara Ze lakze xaxunis Zala (a)<br />

a<br />

mdgomareobaSi?<br />

­ ratom aris Zelaki uZ ravi (b) mdgomareobaSi?<br />

ra Zalebi moqmedeben Ze lakze? saiT<br />

2 n<br />

b<br />

aris mimarTuli Zelakze moqmedi uZraobis<br />

xaxunis Zala da ras udris misi moduli?<br />

­ ratom aris Zelaki uZravi (g) mdgomareobaSi?<br />

Seicvala Tu ara Zelakze moqmedi<br />

4 n<br />

g<br />

uZraobis xaxunis Zala? ram gamoiwvia es<br />

cvlileba? amoZravdeba, Tu ara Zelaki, Tu<br />

masze dinamometris mxridan moqmedi Zala<br />

6 n<br />

d<br />

gaizrdeba 5 n­mde?<br />

­ ra saxis xaxunis Zala moqmedebs Zelakze<br />

6 n<br />

e<br />

(d) mdgomareobaSi? risi tolia am Zalis<br />

moduli? SeiZleba Tu ara am monacemebiT<br />

ganisazRvros uZraobis xaxunis Zalis maqsimaluri<br />

mniSvneloba?<br />

sur. 22.3<br />

­ ratom ver aamoZrava 6 n Zalam Zelaki (e) mdgomareobaSi?<br />

ganxiluli magaliTis safuZvelze CamoayalibeT uZraobis xaxunis kanonzomierebebi.<br />

82<br />

xaxuni<br />

xaxunis Zala<br />

xaxunis Zalis moduli<br />

uZraobis xaxuni<br />

zedapiris simqise<br />

zedapiris sigluve<br />

aviTvisoT axali terminebi<br />

ra aris?<br />

<strong>fizikuri</strong> sidide<br />

<strong>fizikuri</strong> movlena<br />

sazomi saSualeba<br />

sxeulis mdgomareoba<br />

<strong>fizikuri</strong> sxeuli<br />

veqtoruli <strong>fizikuri</strong> sidide<br />

� ratom tovebs fanqari kvals qaRaldze, minaze ki ara?<br />

� Sens gankargulebaSia furclovani fo­<br />

v = 0<br />

ladi, rezinSereuli uxeSi qsovili da kargad<br />

gaSala Sinebuli ficrebi. am masalebidan<br />

romels gamoi yenebdi tanvarjiSis moednis<br />

dasagebad? bavSvebis sasrialos asagebad?<br />

� gamoTvale xaxunis Zala, romelic<br />

moqme debs 22.5 suraTze gamosaxul Zelakze.<br />

sur. 22.5<br />

ra saxis xaxuns ganicdis Zelaki?<br />

saSinao davaleba<br />

50 g


� ras fiqrob uZraobis xaxunze – Cvens<br />

cxo v rebaSi is saziano rols TamaSobs Tu<br />

sasargeblos. Seni Sexeduleba daasabuTe<br />

konkretuli maga liTebiT. imedia, ar Semoifarglebi<br />

mxolod mZime karadis gadaCoCebis<br />

SemTxveviT. guldasmiT ganixile, ra Zalebi<br />

moqmedebs sxeulze, roca mas xelSi viWerT,<br />

sur. 22.6<br />

an vamagrebT (sur. 22.6); ra Zalebi moqmedebs<br />

terfze siarulisas, ratom ar ixsneba Sekruli Tasmebi da sxva.<br />

� eqsperimentuli davaleba<br />

amJamad teqnikaSi srialis xaxunis Sesamcireblad<br />

Semxeb zedapirebs saguldagulod aprialeben. garda<br />

amisa, farTod iyeneben SezeTvas. Cven davamuSavoT<br />

xaxunis Semcirebis ufro gabeduli meTodi – vcadoT,<br />

saerTod movspoT kontaqti mosriale sxeulTa<br />

zedapirebs Soris.<br />

masalebi da xelsawyoebi: muyaos firfita, fanqari,<br />

webo, Zafis koWa, gasaberi buSti.<br />

miTiTebebi samuSaos Sesasruleblad:<br />

1. gamoWeri muyaosagan 10 sm × 10 sm zomis kvadrati.<br />

2. muyaos kvadrats centrSi gaukeTe iseTive zomis<br />

naxvreti, rogoric koWazea.<br />

3. daamTxvie naxvretebi erTmaneTs da miawebe koWa muyaos. kidis gaswvriv webo<br />

uxvad wausvi, rom haerma ver SeZlos muyaosa da koWas Soris gaJonva.<br />

4. buSti gabere da orjer­samjer daatriale. amiT buStis<br />

yeli gadaiketeba da haeri ar gaiqceva. wamoacvi<br />

gaberili buSti koWas (sur. 22.7).<br />

5. dadgi mTeli es konstruqcia magidaze da gaaTavisufle<br />

buStis yeli.<br />

sxvadasxva mxridan ramdenjerme ubiZge molivlive<br />

aparats da daakvirdi mis moZraobas.<br />

upasuxe kiTxvebs:<br />

gaizarda, Tu Semcirda xaxunis Zala muyaos firfitasa<br />

da magidis zedapirs Soris? ra aris am cvlilebis<br />

sur. 22.7<br />

mizezi? sad SeiZleba am meTodis gamoye neba?<br />

83


§23. gorvis xaxuni.<br />

blanti xaxuni<br />

gorvis xaxunis Zala. gago rebuli<br />

burTi adre Tu gvian Cerdeba. ra Zalis<br />

moqmedebiT mcirdeba burTis siCqare?<br />

cxadia _ xaxunis Zalis moqme debiT,<br />

magram am saxis xaxuni gansxvavdeba Cven<br />

mier Seswavlilisgan. es gorvis xaxunia.<br />

Cavata roT cda. dinamometriT gavasrialoT<br />

Zelaki magidaze da gavzomoT<br />

xaxunis Zala. Semdeg igive Zelaki SevdgaT<br />

mrgval fan qrebze da Tanabrad avamoZravoT<br />

dinamo metris saSualebiT (sur. 23.1).<br />

cda gviCvenebs, rom gor vis xaxunis Zala<br />

bevrad naklebia srialis xaxunis Zalaze.<br />

ris gamo warmoiqmneba gorvis xaxuni?<br />

roca borbali migoravs, gzis safari<br />

mis qveS odnav izniqeba. am dros Sebrtyelebulia<br />

borblis qveda nawilic.<br />

amrigad, deformirdeba rogorc sayrdeni,<br />

ise mgoravi sxeuli. Sedegad borblis<br />

win warmoiqmneba SeumCnevlad mcire simaR­<br />

lis safexuri. swored es safexuria is dabrkoleba, romlis gadalaxvac<br />

uwevs borbals gorvis procesSi (sur. 23.2).<br />

rac ufro magaria zedapiri an mgo­<br />

84<br />

safexuri dabalia;<br />

gorvis xaxunis Zala<br />

mcirea<br />

magari grunti umniSvnelod deformirdeba da<br />

borbali advilad migoravs<br />

safexuri maRalia;<br />

gorvis xaxunis Zala<br />

didia<br />

rbili grunti metad deformirdeba da borbali<br />

Znelad migoravs<br />

sur. 23.2. gorvis xaxunis warmoqmna<br />

sur. 23.1. erTnairi datvirTvisas<br />

gor vis xaxunis Zala naklebia srialisaze.<br />

ravi sxeuli, miT ufro naklebia maTi<br />

deformacia da gorvis xaxunis Zala.<br />

amitom faraven gzebs asfaltiT, xolo<br />

saburavebs beraven.<br />

borblis radiusis gazrdiT gorvis<br />

xaxunis Zala mcirdeba. ami tom aqvs<br />

urems didi Tvlebi.<br />

blanti xaxunis Zala. uZraobis, srialisa<br />

da gorvis xaxuni mSrali xaxunis<br />

saxeebia da myari sxeulebis urTier­<br />

Tqmedebisas warmo iqmneba.<br />

myari sxeulis moZ raobisas siTxe­<br />

Si an airSi mas ze moqmedebs blanti<br />

xaxunis Zala. xSi rad mas ga re mos winaaRmdegobis<br />

Zalas uwodeben.<br />

blanti xaxunis Zala bevrad naklebia mSrali xaxunis Zalaze. swored<br />

amitom adamiani uZvelesi droidan tvirTis gada zidvas wyalze dacu rebiT<br />

iadvilebda. wylis transportis gan viTareba uswrebda saxme leTo transportis<br />

ganviTa rebas.


sur. 23.3. siTxeSi moZraobisas<br />

kvadratuli<br />

formis sxeulze moqmedebs<br />

20­jer meti winaaRmdegobis<br />

Zala, vidre<br />

iseTive ganivkveTis garsdenili<br />

formis sxeulze<br />

siTxeSi moZraobisas myari sxeulis zeda pirs<br />

ekvris siTxis fena da xaxuni am SemTxve vaSi siTxis<br />

fenebs Soris aRiZvreba. zustad aseve xdeba airSi<br />

moZraobisas. amiT aixsneba blanti xaxunis Zalis<br />

simcire.<br />

sanam sxeuli nela moZraobs, garemos winaaRmdegobis<br />

Zala umniSvneloa, magram siCqaris gazrdisas<br />

igi sagrZnoblad matulobs.<br />

blanti xaxunis Zala damokidebulia agreTve<br />

moZravi sxeulis formasa da ganiv kveTis far Tobze<br />

(sur. 23.3). didi winaaRmdegobis Zala moqmedebs<br />

Cazneqili formis sxeulebze. am damokidebulebis<br />

praqtikaSi gamoyenebis kargi magaliTia paraSuti<br />

(sur. 23.4).<br />

Zneli misaxvedri ar<br />

aris, rom winaaRmde­<br />

gobis Zala mniSvnelovnadaa damokidebuli TviT<br />

siTxis Tvisebebze. zeTi wyalze ufro blantia,<br />

amitom zeTSi moZraobisas winaaR mde gobis Zala<br />

metia, vidre wyalSi.<br />

SevajamoT axali masala.<br />

sxeulis gorvisas aRiZvreba moZraobis<br />

sawina aR mdegod mimarTuli gorvis xaxunis<br />

Zala. misi moduli damokidebulia zedapirisa<br />

da mgoravi sxeulis simagreze, sxeulis radiusze.<br />

gorvis xaxunis mizezia zedapirisa<br />

da sxeulis de fo rmacia.<br />

siTxeSi an airSi moZrav sxeulze moqmedebs<br />

blanti xaxunis Zala. misi moduli damokidebulia<br />

sxeulis siCqareze, ganivkveTis farTobze<br />

da formaze, aseve siTxis siblanteze.<br />

� ganixileT gorvis xaxunis warmoqmnis<br />

mizezebi (sur. 23.2) da upasuxeT<br />

kiTxvebs: a) ratomaa Zneli svel gruntis<br />

gzaze manqanis moZraoba? b) ratom ver<br />

migoravs Sors cudad gaberili burTi?<br />

g) ra tom aqvs gamwev satvirTo manqanas<br />

didi borblebi (sur. 23.5)?<br />

sur. 23.4. didi diametrisa da<br />

gumbaTis formis gamo para­<br />

Sutze haeris mxridan moqmedebs<br />

didi winaaRmdegobis<br />

Zala<br />

saklaso samuSao<br />

sur. 23.5<br />

85


� axseniT, ratom Slis gareuli<br />

bati frTebs tbaze daSvebisas (sur.<br />

23.6)?<br />

� eqsperimentuli davaleba<br />

gorvis xaxunis Zalis gazomva.<br />

sur. 23.6<br />

mocemuli gaqvT: sagoravi, 40­50<br />

sm sigrZisa da 10­15 sm siganis rbili<br />

qsovili, dinamometri.<br />

gazomeT sagoravze moqmedi gorvis<br />

xaxunis Zala magidis zedapirze da<br />

rbil qsovilze moZraobisas. SeadareT<br />

am Zalebis mniSvnelobebi da gamoitaneT<br />

daskvna.<br />

sagoravi daamagreT RerZze ise, rom<br />

gorva ver SeZlos. gazomeT srialis xaxunis Zala sagoravis magar zedapirze<br />

moZraobisas. SeadareT erTmaneTs sagoravze moqmedi gorvisa da srialis<br />

xaxunis Zalebi. gamoitaneT daskvna.<br />

86<br />

blanti xaxuni<br />

gorvis xaxunis Zala<br />

gorvis xaxuni<br />

sayrdenis deformacia<br />

garsdenili forma<br />

winaaRmdegobis Zala<br />

aviTvisoT axali terminebi<br />

ra aris?<br />

<strong>fizikuri</strong> sidide<br />

<strong>fizikuri</strong> movlena<br />

sazomi saSualeba<br />

<strong>fizikuri</strong> sxeuli<br />

sxeulis Tviseba<br />

saSinao davaleba<br />

� ratom ar Cerdeba xoSkakala daxril saxuravze, roca Tovli sqel fenad<br />

edeba mas?<br />

� paraSutiT mxtomelis daSvebis siCqare paraSutis gaxsnamde Seadgens<br />

70 m/wm­s. paraSutis gaxsnis Semdeg mxtomelis siCqare mcirdeba usafrTxo<br />

mniSvnelobamde 5 m/wm.<br />

gansazRvreT garemos winaaRmdegobis Zala, romelic moqmedebs a) mxtomelze,<br />

paraSutis gaxsnamde; b) paraSutze, misi gaxsnis Semdeg. mxtomelis masa para­<br />

Sutianad 90 kg­ia.


� matarebelma didi siCqariT Cauara baqans. am dros<br />

baqanze mdgar mgzavrs haeris nakadma qudi mostaca.<br />

axseniT, ra kavSiria am or movlenas Soris.<br />

� rogor gesmiT fraza: Zaras garSemodenili formis<br />

wyalobiT gaumjobesda avtomobilis sportuli maxasiaTeblebi?<br />

� eqsperimentuli davaleba<br />

garsdena da siCqare<br />

garsdenas ganapirobebs sxeulis gluvi, Camoqnili forma. es sxeuls sa­<br />

Sualebas aZlevs advilad imoZraos wyalsa da haerSi. rac naklebia garemos<br />

winaaRmdegoba, miT meti siCqaris gaviTareba SeuZlia manqanas an katers. qvemoT<br />

aRwerili cda TvalsaCinos xdis garsdenis efeqts.<br />

4 sm<br />

4 sm<br />

5 sm<br />

4 sm<br />

1. muyaosgan gamoWeri ori<br />

marTkuTxedi 4×4 da 4×5<br />

santimetri zomis. meore<br />

marTkuTxedisgan gamoWeri<br />

wveTis formis firfita.<br />

esec waikiTxe<br />

garemos winaaRmdegoba yovelTvis uaryofiT rols ar<br />

TamaSobs. magaliTad, haerTan xaxuni icavs dedamiwas<br />

meteoritebisgan. am ciur sxeulTa umravlesoba atmosferos<br />

zeda fenebSi didi siCqariT moZraobisas ise<br />

Zlier varvardeba, rom haerSive iwveba da dedamiwis<br />

zedapiramde ver aRwevs.<br />

2. gamoZerwe plastili nisagan 1×1×1 sm zomis<br />

ori kubiki – es iqneba tvirTebi. mniSvnelovania,<br />

rom orive kubiki erTnairi iyos. gamoabi<br />

orive firfitas tvirTebi ise, rom Tavisufali<br />

darCes 50 sm sigrZis Zafi.<br />

3. samzareulos niJaraSi daagrove wyali.<br />

moZ ravi firfitebis kvali kargad rom gamoCndes,<br />

wylis zedapirs moayare raime fxvnili.<br />

frTxilad dade firfitebi wylis zedapirze.<br />

gadmokide plastilinis tvir Tebi.<br />

erTdroulad gauSvi tvirTebs xeli da daakvirdi<br />

firfitebis moZraobas. Seadare wylis<br />

Wavlebi moZravi firfitebis irgvliv. aRwere<br />

da axseni damzerili movlena.<br />

87


§34. siTxis moqmedeba masSi<br />

CaSvebul sxeulze.<br />

arqimedes kanoni<br />

rkinis lursmani wyalSi iZireba, plastmasis saxazavi<br />

ki wylis zedapirze tivtivebs. sainteresoa, Tu arsebobs<br />

siTxe, romelSic lursmani ar CaiZireba? ra Tvisebebi<br />

unda hqondes aseT siTxes?<br />

dasmul kiTxvebs rom vupasuxoT unda vicodeT, ra<br />

akavebs sxeuls siTxis zedapirze. amisaTvis, pirvel<br />

rigSi, gamovikvlioT siTxis moqmedeba masSi CAaSvebul<br />

sxeulze.<br />

gamokvleva daviwyoT martivi cdiT. dinamometrze<br />

davkidoT sxeuli. CavuSvaT sxeuli wyalSi. davinaxavT,<br />

rom dinamometris Cveneba Semcirdeba (sur. 34.1).<br />

es niSnavs, rom wyalSi sxeulze simZimis Zalis garda<br />

moqmedebs kidev raRac sxva Zala. es Zala mimarTulia<br />

zeviT, amitom mas amomgdeb Zalas<br />

uwodeben.<br />

saidan Cndeba amomgdebi Zala?<br />

a b<br />

sur. 34.2. a) amomgdebi<br />

Zalis warmoqmna. isrebi<br />

gamosaxaven wnevis Zalas,<br />

romliTac siT xe<br />

moqmedebs sxeulis zedapiris<br />

sxvadasxva nawilebze.<br />

b) amomgdebi<br />

Zala tolia imave mo ­<br />

culobis siTxeze moqmedi<br />

simZimis Zalis<br />

126<br />

sxeulis zedapiris yoveli nawili ganicdis siTxis<br />

dawolas. es dawola zedapiris marTobulia da miT<br />

metia, rac ufro didia siTxis wneva (sur. 34.2, a).<br />

siRrmesTan erTad siTxis wneva matulobs. amis gamo<br />

sxeulis qveda nawilze, moqmedebs ufro didi wnevis<br />

Zala, vidre zeda nawilze. Sedegad, siTxis mxridan<br />

sxe ulze moqmedi Zalebis tolqmedi mimarTulia zeviT.<br />

swored es tolqmedia amomgdebi Zala.<br />

rogor ganvsazRvroT amomgdebi Zalis moduli?<br />

azrobrivad CavanacvloT sxeuli igive formis imave<br />

siTxis sxeuliT (anu ganvixiloT `siTxe siTxeSi~). ra<br />

Tqma unda, aseTi Txevadi sxeuli siTxis SigniT wonasworobaSia.<br />

es ki niSnavs, rom masze moqmedi Zalebi<br />

erTmaneTs akompensi rebs (sur. 34.2 b). Txevad sxeulze moqmedebs simZimis<br />

Zala da gareSe siTxis mxridan amomgdebi Zala. am Zalebis modulebi<br />

tolia F a =F s .<br />

simZimis Zala gamoian gariSeba formuliT<br />

F s =mg=ρ s gV,<br />

sadac ρ s siTxis simkvrivea, V ki _ siTxeSi moTavsebuli sxeulis moculoba.<br />

roca sxeuli nawilobrivaa siTxeSi, maSin F a ­s gamosaT vlelad formulaSi<br />

unda Caisvas sxeulis mxolod CaZiruli nawilis moculoba (tolia<br />

gamodevnili siTxis moculobis).<br />

Teoriuli gamokvleviT miviReT, rom<br />

F a = ρ s gV,<br />

10 n<br />

6 n<br />

sur. 34.1. sxeulis wyalSi<br />

CaSvebisas dinam<br />

o m e t r i s C v e n e b a<br />

mci rdeba 10 n­dan 6<br />

n­mde. ma Sa sa dame, am<br />

sxe ulze wyali moq medebs<br />

zeviT mimarTuli<br />

Za liT, romlis modulic<br />

4 n­s tolia.


anu amomgdebi Zala da sxeulis mier<br />

gamodevnili siTxis wona moduliT tolia.<br />

SevamowmoT es Sedegi eqsperimentulad.<br />

davkidoT sxeuli di na mometrze. meore<br />

di na mometris pinaze da v dgaT carieli<br />

Wiqa.<br />

pirvel di na mo metrze dakidebuli<br />

sxe uli TandaTan CavuS vaT wyliT sav se<br />

WurWelSi ise, rom gamodevnili wyali<br />

CaiRvaros cariel WiqaSi (sur. 34.3). cda<br />

gviCvenebs, rom wonasworobis damyarebis<br />

Semdeg meore dinamometris Cveneba tolia<br />

pirveli dinamometris CvenebaTa sxvaobis.<br />

meore dinamometri zomavs gamodevnili<br />

wylis wonas, xolo pirveli dinamometris<br />

CvenebaTa sxvaoba amomgdebi Zalis tolia.<br />

maSasadame, amomgdebi Zala da gamodevnili<br />

siTxis wona tolia.<br />

aRwerili kanonzomiereba pirvelad<br />

daadgina Zvelma berZenma mecnierma arqime dem. mis pativsacemad amomgdeb<br />

Zalas arqimedes Zalasac uwodeben. arqimedes kanoni ase gamoiTqmis:<br />

siTxeSi CaSvebul sxeulze moqmedebs amom gdebi Zala, romelic sxe u lis<br />

mi er gamodev nili siTxis wonis to lia.<br />

6 n<br />

4 n<br />

sur. 34.3. cda adasturebs, rom amomgdebi<br />

Zala tolia ga mo devnili<br />

siTxis wonis.<br />

saklaso samuSao<br />

� ganixileT 34.2 suraTi da upasuxeT kiTxvebs:<br />

­ ras gamosaxavs isrebi CaZiruli sxeulis zedapirze da ratom aris maTi<br />

sigrZe sxvadasxva?<br />

­ saiT aris mimarTuli Zala, romliTac siTxe moqmedebs sxeulis zedapiris<br />

zeda nawilze? qveda nawilze? am Zalebis tolqmedi?<br />

� eqsperimentuli davaleba<br />

1. SeamowmeT amomgdebi Zalis damokidebuleba sxeulis<br />

siTxeSi moTavsebuli nawilis moculo baze.<br />

aiReT daaxloebiT 20 sm sigrZis cilindri da dayaviT<br />

igi oTx tol nawilad. dayofis adgilebi fanqriT aRniSneT<br />

cilindrze (sur. 34.4, a). CamokideT cilindri dinamometrze da<br />

CauSviT siTxeSi jer pirvel, Semdeg meore da a.S. niSnamde da<br />

yoveli CaSvebisas gazomeT amomgdebi Zala. gazomvis Sedegebi<br />

SeitaneT cxrilSi<br />

a b<br />

sur. 34.4<br />

2n<br />

127


gamoitaneT daskvna: sxeulis siTxeSi CaSvebuli nawilis moculobis gazrdisas<br />

amomgdebi Zala...<br />

Tu Sesaferisi cilindri ara gaqvT, dinamometrze dakideT sami erTnairi<br />

asgramiani tvirTi. miyolebiT CauSviT tvirTebi wyalSi: jer erTi, Semdeg ori,<br />

bolos samive da yoveli CaSvebisas gazomeT amomgdebi Zala (sur. 34.4, b).<br />

2. daadgineT amomgdebi Zalis damokidebuleba siTxis simkvriveze.<br />

berketiani sasworis mxrebze dakideT<br />

ori erTnairi tvirTi, CauSviT erTi sufTa<br />

wyalSi, xolo meore _ jer marilis wyalxsnarSi,<br />

Semdeg ki zeTSi (sur. 34.5). CamoayalibeT<br />

Tqveni daskvna amomgdebi Zalis siTxis<br />

simkvriveze damokidebu lebis Sesaxeb. sur. 34.5<br />

saSinao davaleba<br />

� sasworis mxrebze ori sawoni kidia _ aluminisa<br />

da rkinis (sur. 34.6). saswori gawonas worebulia.<br />

dairRveva Tu ara wonasworoba, Tu sawonebs wyalSi<br />

CavuSvebT?<br />

� wyliT savse WurWlis fskerze Zevs spilenZis<br />

sa woni, romlis masa 2 kg­ia. gansazRvre sawonze moqmedi<br />

simZimis Zala da amomgdebi Zala. daxate sawoni<br />

WurWelSi da grafiku lad gamosaxe ori Zala masStabis<br />

dacviT.<br />

� jaWvi uZlebs 90 kn datvirTvas. SeiZleba Tu ara am jaWviT 4 m 3 moculobis<br />

granitis filis aweva: a) haerSi; b) wyalSi? granitis simkvrivea 3000<br />

kg/m 3 .<br />

� Seecade gamoiyvano amomgdebi Zalis modulis gamosaTvleli<br />

formula marTkuTxa paralelepipedis formis<br />

sxeulisTvis (sur. 34.7). gaixsene, rom sxeulis zedapirze<br />

marTobulad moqmedi Zala gamoisaxeba rogorc wnevisa da<br />

zedapiris farTobis namravli: F = pS. siTxis SigniT wneva ki<br />

ganpirobebulia siTxis svetisa da atmosferos moqmedebiT<br />

p = ρ s gh + p atm .<br />

Seicvleba Tu ara sxeulze moqmedi amomgdebi Zala, Tu<br />

siTxis Tavisufal zedapirs dguSiT davawvebiT?<br />

128<br />

sur. 34.6<br />

sur. 34.7<br />

h 1<br />

h 2


§35. amomgdebi Zalis<br />

gazomva<br />

masala da xelsawyoebi: sxvadasxva moculobis<br />

ori sxeuli, Rrma jami, wyali da marilis<br />

najeri xsnari, dinamometri.<br />

samuSaos Sesrulebis Tanmimdevroba:<br />

1. gansazRvreT sxeulis wona haerSi P 1 .<br />

2. gansazRvreT sxeulis wona wyalSi P 2 .<br />

3. gamoTvaleT sxeulze moqmedi amomgdebi<br />

Zala F a =P 2 -P 1 .<br />

4. wylis magivrad aiReT marilis najeri xsnari da kvlav gansazRvreT<br />

imave sxeulze moqmedi amomgdebi Zala.<br />

Catarebuli cdebis safuZvelze gamoitaneT daskvna, razea damokidebuli<br />

amomgdebi Zalis moduli?<br />

damatebiTi davaleba<br />

cdebis monacemebiT gansazRvreT sxeulebis moculoba da marilis<br />

wyalxsnaris simkvrive.<br />

eqsperimentuli gamokvleva<br />

praqtikumi<br />

saklaso samuSao<br />

wina paragrafis bolo davalebaSi unda gagverkvia, Seicvleba Tu ara sxeulze<br />

moqmedi amomgdebi Zala, Tu siTxis Tavisufal zedapirs dguSiT davawvebiT.<br />

am kiTxvaze pasuxi aseTia: paskalis kanonis Tanaxmad dguSze dawoliT siTxis<br />

wneva sxeulis zeda da qveda waxnagze moimatebs erTi da igive sididiT. amis<br />

gamo wnevaTa sxvaoba da, Sesabamisad, amomgdebi Zala ar Seicvleba.<br />

TiTqos sakiTxi amowurulia. miT ufro sainteresod gamoiyureba am amocanis<br />

erT­erTi SesaZlo gafarToeba.<br />

amoxsnisas avtomaturad vigulisxmeT, rom CaZiruli sxeuli aris myari<br />

(ukumSvadi) da wnevis gazrdiT misi forma da moculoba ar icvleba. magram<br />

Tuki sxeuli kumSvadia (magaliTad, saqme gvaqvs raime airiT gaberil elastiur<br />

129


garsTan)? ra gavlenas moaxdens amomgdeb Zalaze wnevis gazrdiT gamowveuli<br />

sxeulis moculobis cvlileba?<br />

Cveni mizania eqsperimentulad Seviswav loT siTxeSi CaZiruli kumSvadi<br />

sxeulis qcevis Taviseburebebi.<br />

130<br />

miTiTebebi samuSaos Sesasruleblad:<br />

1. pirvel rigSi moamzadeT kumSvadi sxeuli. es iqneba zarxufSi<br />

moqceuli haeri. zarxufis rols Seasrulebs burTuliani kalmis<br />

plastmasas Tavsaxuri. zogierT aseT Tavsaxurs wverSi aqvs naxvreti,<br />

romelic aucileblad unda daucoT plastiliniT, Torem<br />

ise zarxufs ver miiRebT.<br />

2. plastmasis Tavsaxuri wylis zedapirze gawolili tivtivebs.<br />

eqsperimentisaTvis saWiroa Tavsaxurs wyalSi curvisas hqondes<br />

vertikaluri mdgomareoba. amisaTvis CamoSveril fexze miamagreT<br />

plastilinis burTula. plastilinis masa ise SearCieT, rom wyalSi<br />

CaSvebisas Tavsaxuri arc iZirebodes da wylidanac odnav hqondes<br />

amoSverili wveri.<br />

amiT mosamzadebeli samuSao dasrulebulia da Tqvens gankargulebaSia<br />

kumSvadi sxeuli (simoklisaTvis davarqvaT mas tivtiva).<br />

3. gadasviT tivtiva wyliT savse polieTilenis boTlSi da<br />

mWidroT mouWireT boTls saxuravi.<br />

4. cvaleT siTxis wneva boTlSi. amisaTvis boTls gverdebze<br />

mouWireT da mouSviT xelebi. daakvirdiT tivtivas mdgomareobas<br />

boTlSi.<br />

5. axseniT cdis Sedegi. gaakeTeT daskvna: icvleba Tu ara<br />

kumSvad tivtivaze moqmedi amomgdebi Zala wnevis gazrdiT?<br />

6. dasasruls, yuradRebiT uyureT tivtivas da nela gadmoabruneT boTli.<br />

ra SeamCnieT? ratom veRar moZraobs tiv tiva zemoT­qvemoT?<br />

saSinao davaleba<br />

� ra Zala unda movdoT 2500 sm3 moculobis da 5 kg masis qvas, rom igi<br />

wylidan amoviRoT? daxate qva da gamosaxe masze wyalSi moqmedi Zalebi.<br />

� wyalSi CaSvebulia minis kubi, romlis wibos sigrZea 5 sm. kubis qveda<br />

waxnagi wylis Tavisufali zedapiridan 15 sm siRrmezea.<br />

a) gansazRvre Zala, romliTac wyali moqmedebs kubis zeda<br />

da qveda waxnagebze;<br />

b) gamoTvale am ori Zalis tolqmedi. ra Zalaa es?<br />

g) gamoTvlebis meSveobiT darwmundi, rom arqimedes Zala<br />

kubis mier gamodevnili wylis wonis tolia.<br />

� wyalSi moaTavses sxvadasxva ma salis sami Zelaki (sur.<br />

35.1). romel maTganze moqmedebs yvelaze meti amomgdebi<br />

Zala?<br />

sur. 35.1<br />

� qvanaxSiris natexi wyalSi iwonis 10 n­s, xolo navTSi<br />

– 12,5 n­s. gansazRvreT qvanaxSiris simkvrive.


§38. gavimeoroT gavlili masala<br />

I. fizikis praqtikumi<br />

1. dakvirveba atmosferuli wnevis moqmedebaze<br />

CasunTqva­amosunTqvisas Cven vWimavT da vadunebT diafragmas. amiT Cven<br />

vzrdiT da vamcirebT gul mkerdis moculobas. gafarToebuli filtvebis<br />

haeriT Sevsebas uzrun velyofs atmosferuli wneva.<br />

qvemoT aRwerilia modeli, ro­<br />

CasunTqva<br />

melic warmoaCens diafragmisa da<br />

filtvebis SeTanxmebul moqmedebas<br />

sunTqvisas.<br />

filtvebi<br />

masalebi da xelsawyoebi: gadaWrili<br />

plastmasis boTlis zeda<br />

nawili, burTuliani kalmis Rero,<br />

ori gasaberi buSti, Zafi, Tasma,<br />

lursmani, plastilini, makrateli<br />

eqsperimentis Sesrulebis Tanmim<br />

dev roba:<br />

1. CasviT buStSi Rero da ZafiT<br />

magrad moukariT piri. buSti Seasrulebs<br />

filtvis rols.<br />

2. boTlis Tavsaxurs lursmniT<br />

gaukeTeT naxvreti da Sig gauyareT<br />

Re ro. Rerosa da Tavsaxurs Soris<br />

RreCo amoavseT plastiliniT.<br />

3. meore buSts magrad moukariT<br />

piri TasmiT. Semdeg buSti gadaWeriT<br />

SuaSi da Tasmagamobmuli buStis<br />

naxe vari wamoacviT boTlis Zirs. es<br />

moWimuli rezinis afski Seasrulebs<br />

diafragmis rols.<br />

4. Tasmis meSveobiT amoZraveT<br />

“diafragma” win da ukan. daakvirdiT<br />

ra mosdis boTlis SigniT moTavsebul<br />

buSts (“filtvs”). axseniT<br />

damzerili movlena.<br />

diafragma<br />

amosunTqva<br />

2. amomgdebi Zalis warmoqmna<br />

gaWrili vaSlis erTi nawili gadaWris sibrtyiT miadeT carieli qilis<br />

Zirs da frTxilad daasxiT wyali. mTavaria, wyalma ver SeaRwios qilis<br />

137


Zirsa da vaSls Soris (amisaTvis, gadanaWeris kideze<br />

winaswar wausviT cotaodeni karaqi). vaSli,<br />

TiTqos miakreso, darCeba qilis Zirze. amis Semdeg,<br />

Tu meore nawilsac CauSvebT qilaSi, dainaxavT,<br />

rom is itivtivebs wylis zedapirze.<br />

axseniT, ris gamo daikaves vaSlis nawilebma<br />

siTxeSi aseTi gansxvavebuli mdebareoba. moqmedebs<br />

Tu ara amomgdebi Zala qilis Zirze mikrul<br />

`naxevar vaSlze~?<br />

138<br />

3. dakvirveba sxeulTa curvaze<br />

rogorc wesi, sxeuli siTxeSi an iZireba, an siTxis zedapirze tivtivebs.<br />

mxolod specialurad SerCeul pirobebSi Tu moxerxdeba, rom sxeuli<br />

siTxis siRrmeSi gaCerdes. qvemoT aRwerilia aseTi pirobebis Seqmnis erTerTi<br />

varianti. cdisaTvis saWiroa cotaodeni<br />

mzesu mziris zeTi, samedicino spirti, wyali,<br />

pipeti da patara Wiqa. cdis msvleloba uke­<br />

Tesad rom gamoCndes sasurvelia Wiqa iyos<br />

gluvkedlebiani.<br />

CaawveTeT WiqaSi ramdenime wveTi zeTi da<br />

Wiqa naxevramde SeavseT spirtiT. zeTis simkvrive<br />

spirtisaze metia, amitom zeTi Wiqis<br />

ZirSi moe qceva. amis Semdeg pipetiT wveT­wveT<br />

daamateT wyali. male dainaxavT, rom zeTis<br />

burTula moswydeba Zirs da zeviT wamova. am<br />

momentSi SewyviteT wylis damateba. Tu saWiroa<br />

WiqaSi CaawveTeT spirti, rom zeTis burTula odnav daeSvas da gaCerdes<br />

siTxis SigniT.<br />

upasuxeT kiTxvebs:<br />

­ ra mizniT vamatebT spirts sufTa wyals? ratom vakeTebT amas wveTwveT?<br />

­ rogoria zeTisa da xsnaris simkvrive, roca burTula siTxeSi Cerdeba?


II. testi<br />

1. airis wnevis gazrda SeiZleba<br />

A. airis SekumSviT temperaturis Seucvlelad;<br />

B. airis gacivebiT moculobis Seucvlelad;<br />

C. airis gafarToebiT temperaturis Seucvlelad.<br />

2. 38.1 suraTze gamosaxuli hidravlikuri manqanis Sesaxeb<br />

cnobilia, rom is wonasworobaSia, roca didi tvirTis masa<br />

4­jer aRemateba mcire tvirTis masas. qvemoT moyvanili gamona­<br />

Tqvamebidan, romelia mcdari?<br />

A. didi dguSis farTobi 4­jer metia mcire dguSis farTobze;<br />

B. zeTis wneva ganier cilindrSi 4­jer metia, vidre viwro<br />

cilindrSi;<br />

C. zeTis wneva dguSebze da cilindrebis kedlebze erTnairia<br />

3. siTxeSi CaSvebulia oTxi erTnairi<br />

zondi (sur. 38.2). yvela zondi mier Tebulia<br />

manometrTan. qvemoT moyvanili gamonaTqvamebidan,<br />

romeli Sesruldeba?<br />

A. meoTxe manometri uCvenebs yvelaze met<br />

wnevas;<br />

B. yvela manometri uCvenebs gansxvavebul<br />

wnevas;<br />

C. meore manometri uCvenebs yvelaze nakleb<br />

wnevas;<br />

D. pirveli da mesame manometrebi uCveneben erTnair wnevas.<br />

4. orive mxridan daxuruli WurWeli nawilobriv Sevsebulia<br />

siTxiT (sur. 38.3). rogor Seicvleba siTxis wneva WurWlis<br />

fskerze, Tu WurWels gadmovabrunebT?<br />

A. wneva Semcirdeba, radgan Semcirdeba fuZis farTobi;<br />

B. wneva ar Seicvleba, radgan siTxis raodenoba WurWelSi<br />

igivea;<br />

C. wneva gaizrdeba, radgan siTxis svetis simaRle<br />

gaizrdeba<br />

5. 38.4 suraTze gamosaxul WurWlebSi erTi<br />

da igive siTxe asxia. Tu F ­iT aRniSnulia Zala,<br />

1<br />

sur. 38.2<br />

sur. 38.1<br />

manometrisaken<br />

sur. 38.4<br />

sur. 38.3<br />

2<br />

139


om liTac siTxe moqmedebs WurWlis fskerze, maSin Se­<br />

fardeba F 1 /F 2 tolia . . .<br />

140<br />

A. F 1 /F 2 =0,5; B. F 1 /F 2 =1; C. F 1 /F 2 =2;<br />

D. F 1 /F 2 =8<br />

6. sxvadasxva airiT Sevsebuli ori WurWeli SeerTebu­<br />

lia vercxliswyliani manometriT (sur. 38.5). cnobilia,<br />

rom airis wneva meore WurWelSi tolia 30 kpa­s.<br />

ras udris airis wneva pirvel WurWelSi? (vercxliswylis<br />

simkvrivea 13600 kg/m3 ).<br />

A. 16,4 kpa; B. 43,6 kpa; C. 10 kpa; D. 20 kpa<br />

7. 38.6 suraTis monacemebiT gansazRvreT, risi<br />

tolia meore siTxis simkvrive.<br />

A. 0,5 g/sm3 ; B. 0,9 g/sm3 ; C. 1,8 g/sm3 ;<br />

D. SeuZlebelia gansazRvra<br />

8. Tu sxeuli wylis (ρ = 1000 kg/m3 ) zedapirze tivtivebs ise,<br />

rom misi moculobis 2/5 nawili siTxis zemoTaa (sur. 38.7),<br />

maSin misi simkvrive tolia . .<br />

A. 600 kg/m3 ; B. 800 kg/m3 ; C. 400 kg/m3 ;<br />

D. SeuZlebelia gansazRvra<br />

9. minis (ρ = 2500 kg/m3 ) ori boTlidan, erTi savsea wyliT (ρ = 1000 kg/m3 ),<br />

xolo meore – vercxliswyliT (ρ = 13600kg/m3 ). qvemoT moyvanili gamonaTqvamebidan,<br />

romeli ar Sesruldeba?<br />

A. wyalSi orive boTli CaiZireba;<br />

B. vercxliswyalSi orive boTli itivtivebs;<br />

C. vercxliswyalSi meore boTli CaiZireba, xolo pirveli itivtivebs.<br />

10. rezinis sami buSti erTnairadaa gaberili: erTi azotiT, meore JangbadiT,<br />

mesame heliumiT. am buStebidan romeli ava haerSi? romeli aitans<br />

ufro meti masis tvirTs?<br />

A. haerSi ava azotiTa da heliumiT gaberili buStebi. meti masis tvirTs<br />

aitans heliumiT gaberili buSti;<br />

B. haerSi samive buSti ava. meti masis tvirTs aitans heliumiT gaberili<br />

buSti;<br />

C. haerSi ava JangbadiTa da azotiT gaberili buStebi. meti masis tvirTs<br />

aitans JangbadiT gaberili buSti.<br />

10 sm<br />

sur. 38.5<br />

ρ = 1,2 g/sm 1 3 ρ = ? 2<br />

h =15 sm<br />

1<br />

h =20 sm<br />

2<br />

sur. 38.6<br />

sur. 38.7


moZraobis siCqare cxovelTa samyaroSi<br />

cxrilSi mocemulia cxovelis maqsimaluri siCqaris saorientacio mniSvneloba<br />

siCqare,<br />

m/wm<br />

buzi 5 mtredi 19<br />

futkari 7 qori 12<br />

xoWo 3 siraqlema 14<br />

WriWina 10 doRis cxeni 13<br />

zvigeni 11 daTvi 11<br />

delfini 15 kurdReli 17<br />

veSapi 11 zebra 13<br />

xmalTevza 22 qurciki 22<br />

oraguli 8 spilo 10<br />

mercxali 17 kenguru 14<br />

yvavi 9 lomi 18<br />

haeris siCqare sxvadasxva siZlieris qarisas<br />

siCqare,<br />

m/wm<br />

(monacemebi aRebulia 12­baliani skalidan, romelic Seadgina ingliselma admiralma<br />

haeris siCqare,<br />

m/wm<br />

susti qari 3,5 – 5,5<br />

zomieri<br />

qari<br />

5,5 – 8<br />

Zlieri qari 14 – 17<br />

SAtormi 25 – 28<br />

frensis bofortma 1806 wels)<br />

qaris moqmedeba<br />

foTlebi Srialebs, msubiqi droSebi frialebs,<br />

zRvaze talRebis simaRle ar aRemateba<br />

0,6 m­s.<br />

qari mtvers ayenebs, wvrili totebi irxeva,<br />

zRvis talRebze Cndeba TeTri qafi, tal­<br />

Rebis simaRle aRwevs 1,5 m­s.<br />

msxvili totebi iRuneba, qaris winaaRmdeg<br />

siaruli Wirs, zRvis zedapiri aqafebulia,<br />

talRebis simaRle aRwevs 4 m­s.<br />

iRuneba msxvili xeebi, saxuravidan itacebs<br />

kramits, zRva Zlier Relavs, talRebis<br />

simaRle aRwevs 10 m­s.<br />

141

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!