saxelmZRvanelos gamoyenebis instruqcia - Ganatleba

saxelmZRvanelos gamoyenebis instruqcia - Ganatleba saxelmZRvanelos gamoyenebis instruqcia - Ganatleba

ganatleba.org
from ganatleba.org More from this publisher
21.02.2013 Views

saxelmZRvanelos gamoyenebis instruqcia Seni saxelmZRvanelo _ `fizika~ _ aris VIII klasis saskolo sagnis, `bunebismetyvelebis~ nawili. igi Sedgeba xuTi Tavisa da sagakveTilo paragrafebisagan. yoveli paragrafi, Tavis mxriv, Seicavs ramdenime rubrikas, ilustracias, saazrovno, gamosaTvlel saklaso da saSinao davalebebs, grafikebis, diagramebis, cxrilebisa da sqemebis nimuSebs, testebs TviTSefasebisTvis, jgufur da individualur laboratoriul samuSaoebs da sxva. saxelmZRvanelos Tan axlavs samuSao rveuli. yvela Tavs, paragrafs, rubrikas, davalebas, ilustracias, sqemas, cxrils, grafiks, diagramas, saklaso da saSinao davalebas da sxv. aqvs Tavisi nomeri an gansxvavebuli forma da feri. qvemoT gTavazobT zogierT rCevas saxelmZRvaneloTi sargeblobis Sesaxeb. saSinao davaleba, saklaso samuSao cxrilis Sedgenasa da Sevsebaze, sqemis, diagramis, grafikis agebaze, agreTve gamoTvlebi amocanebis amoxsnisas da testebi TviTSefasebisaTvis sruldeba samuSao rveulSi da ara _ saxelmZRvaneloSi. amitom testebSi gamotovebuli adgilebis Sevseba saxelmZRvaneloSi ar aris rekomendebuli. rubrikaSi `ifiqre da imsjele~ mocemul kiTxvebze pasuxisas aucilebelia msjeloba, fiqrebis gaziareba jgufSi. SesaZloa Seni pasuxi araswori aRmoCndes. mniSvnelovania, ecado moZebno swori pasuxi da daasabuTo igi. saxelmZRvanelos darTuli aqvs saganTa da saxelTa saZiebeli. eqsperimentebis Catarebisas gaiTvaliswine miTiTebuli niSnebi: gamoiCine sifrTxile. kategoriulad akrZalulia cdebisaTvis gabzaruli an gatexili minis WurWlis gamoyeneba.

<strong>saxelmZRvanelos</strong> <strong>gamoyenebis</strong> <strong>instruqcia</strong><br />

Seni saxelmZRvanelo _ `fizika~ _ aris VIII klasis saskolo sagnis,<br />

`bunebismetyvelebis~ nawili. igi Sedgeba xuTi Tavisa da sagakveTilo<br />

paragrafebisagan. yoveli paragrafi, Tavis mxriv, Seicavs ramdenime<br />

rubrikas, ilustracias, saazrovno, gamosaTvlel saklaso da saSinao<br />

davalebebs, grafikebis, diagramebis, cxrilebisa da sqemebis nimuSebs,<br />

testebs TviTSefasebisTvis, jgufur da individualur laboratoriul<br />

samuSaoebs da sxva. <strong>saxelmZRvanelos</strong> Tan axlavs samuSao rveuli.<br />

yvela Tavs, paragrafs, rubrikas, davalebas, ilustracias, sqemas,<br />

cxrils, grafiks, diagramas, saklaso da saSinao davalebas da sxv. aqvs<br />

Tavisi nomeri an gansxvavebuli forma da feri.<br />

qvemoT gTavazobT zogierT rCevas saxelmZRvaneloTi sargeblobis<br />

Sesaxeb.<br />

saSinao davaleba, saklaso samuSao cxrilis Sedgenasa da Sevsebaze,<br />

sqemis, diagramis, grafikis agebaze, agreTve gamoTvlebi amocanebis<br />

amoxsnisas da testebi TviTSefasebisaTvis sruldeba samuSao rveulSi<br />

da ara _ saxelmZRvaneloSi. amitom testebSi gamotovebuli adgilebis<br />

Sevseba saxelmZRvaneloSi ar aris rekomendebuli.<br />

rubrikaSi `ifiqre da imsjele~ mocemul kiTxvebze pasuxisas<br />

aucilebelia msjeloba, fiqrebis gaziareba jgufSi. SesaZloa Seni<br />

pasuxi araswori aRmoCndes. mniSvnelovania, ecado moZebno swori pasuxi<br />

da daasabuTo igi.<br />

<strong>saxelmZRvanelos</strong> darTuli aqvs saganTa da saxelTa saZiebeli.<br />

eqsperimentebis Catarebisas gaiTvaliswine<br />

miTiTebuli niSnebi:<br />

gamoiCine sifrTxile.<br />

kategoriulad akrZalulia cdebisaTvis gabzaruli<br />

an gatexili minis WurWlis gamoyeneba.


I<br />

Seiswavli:<br />

fizikur, qimiur movlenebsa<br />

da biologiur procesebs<br />

Soris gansxvavebas;<br />

fizikur sidideebs.<br />

Sesavali<br />

SeZleb da daeuflebi:<br />

movlenaze dakvirvebas da cdis<br />

Catarebas, aRweras, daskvnis gamotanas;<br />

fizikuri sidideebis gazomvas;<br />

sazomi xelsawyoebis gamoyenebas.<br />

fizika bunebis Semswavleli erT­erTi mecnierebaa. berZnuli<br />

sityva `fiuzis~ qarTul enaze bunebas niSnavs. swored am sityvisagan<br />

warmodgeba saxelwodeba `fizika~, romelic pirvelad ber­<br />

Zenma mecnierma aristotelem daamkvidra Cvens welTaRricxvamde<br />

IV saukuneSi.<br />

bunebis Semswavlel mecnierebaTa ganviTarebis Sedegia<br />

samecniero­teqnikuri progresi, romelic ganapirobebs mravalmxriv<br />

warmatebebs, maT Soris, kosmosis da mikrosamyaros<br />

Secnobasa da informaciuli teqnologiebis ganviTarebas.<br />

kompiuteruli teqnikis miRwevebi warmoudgenelia bunebis<br />

Semswavlel mecnierebaTa winsvlis gareSe. fizika maT Soris<br />

yvelaze fuZemdebluria. fizikis kanonebs eyrdnoba teqnikuri<br />

miRwevebis umravlesoba.<br />

fizika zusti mecnierebaa, xolo misi kanonebi _ universaluri.<br />

igi ganixilavs sxvadasxva fizikur movlenas: meqanikurs,<br />

siTburs, eleqtruls, optikurs, atomurs. maTi Seswavla kacobriobas<br />

aZlevs codnas samyaroze, magram codna samyaroze amouwuravia.<br />

mecnierebis ganviTareba ayenebs axal­axal amocanebs,<br />

romlebic momavali fizikosebis gadasawyvetia.


1.1<br />

ifiqre da imsjele<br />

movlena, dakvirveba, cda<br />

romel movlenebs miakuTvnebdi am suraTebze asaxul situaciebs?<br />

bunebaSi mimdinare<br />

yvela cvlilebas<br />

movlena ewodeba.<br />

fizika aris sabunebismetyvelomecniereba,<br />

romelic<br />

Seiswavlis fizikur<br />

movlenebs.<br />

fizikur movlenebia:<br />

meqanikuri,<br />

eleqtruli, sinaTlis<br />

movlenebi.<br />

O +<br />

H<br />

Jangbadi<br />

H<br />

O<br />

H H<br />

wyalbadi wyali<br />

sur.1 sur.2 sur.3<br />

ratom Cans dRisiT mze da RamiT varskvlavebi?<br />

ra aris wyali an haeri da ratom aris isini<br />

aucilebeli adamianis sicocxlisTvis?<br />

saidan Cndeba Rrubeli an Tvalwarmtaci cisartyela?<br />

ratom iZireba wyalSi lursmani, xolo gemi _ ara?<br />

yvela am da sxva kiTxvas upasuxeb, Tu dainteresdebi<br />

da kargad Seiswavli bunebas, masSi mimdinare<br />

movlenebs.<br />

bunebaSi mimdinare movlenebia: elva, Weqa­quxili,<br />

qarborbala, miraJi, mcenareTa aRmoceneba da zrda,<br />

cxovelebis gamravleba, nivTierebaTa gardaqmna da<br />

sxv.<br />

bunebis Seswavlis mizniT ganasxvaveben fizikur,<br />

qimiur movlenebsa da biologiur (sasicocxlo) procesebs.<br />

elva, Weqa­quxili, qarborbala, sxeulebis<br />

moZraoba, wylis duRili da mravali sxva fizikuri<br />

movlenebia.<br />

saWmel sodaze Zmris damatebiT soda fuvdeba da<br />

warmoiqmneba buStukebi _ es qimiuri movlenaa.<br />

mcenareebis aRmoceneba da zrda, cxovelebis<br />

gamravleba _ biologiuri procesebia.<br />

bunebaSi mimdinare procesi, rodesac ar xdeba<br />

nivTierebis gardaqmna, aris fizikuri movlena.<br />

fizikuri movlenebia, magaliTad: meqanikuri, eleqtruli,<br />

siTburi, sinaTlis movlenebi.<br />

fizika eqsperimentuli mecnierebaa, rac imas<br />

niSnavs, rom codnis mopoveba am mecnierebaSi<br />

ZiriTadad eqsperimentiT xdeba.


eqsperimentuli kvlevis meTodebia: dakvirveba<br />

da cda.<br />

gitaris (Conguris, fanduris) sims gamohkari TiTi<br />

da daakvirdi sims.<br />

ra Seicvleba, Tu aJRerebul sims mWidrod Seaxeb<br />

xels? ratom?<br />

dakvirvebis meTodi, umTavresad, gamoiyeneboda<br />

fizikis ganviTarebis sawyis safexurze. magaliTad,<br />

uZveles droSi miaCndaT, rom dedamiwa brtyeli iyo<br />

da mas eyrdnoboda cis TaRi. SemdgomSi, dakvirvebebis<br />

Sejamebis Sedegad, mividnen daskvnamde, rom dedamiwa<br />

sferuli formisaa. aseve dakvirvebis Sedegi iyo mzisa<br />

da mTvaris dabnelebis mizezebis aRmoCenac.<br />

ivaraude, ramdenjer meti dro dasWirdeba 2 litri<br />

wylis aduRebas, Tu imave pirobebSi (erTsa da<br />

imave WurWelSi da quraze) 1 litri wylis aduRebas<br />

dasWirda, vTqvaT, 10 wuTi.<br />

Seni varaudi saxlSi Seamowme cdiT da gamoitane<br />

daskvna.<br />

gansxvavebiT dakvirvebisagan, cdebis Casatareblad<br />

specialuri winaswari momzadebaa saWiro.<br />

xSirad mecnierebi gamoTqvamen varauds (hipoTezas),<br />

romelTa Semowmeba aucilebelia cdiT. cdis<br />

Catarebisas unda vicodeT, ra mizniT tardeba cda,<br />

ra xelsawyoebi gvWirdeba amisTvis, rogori TanmimdevrobiT<br />

unda CavataroT igi. bolos, unda SevZloT<br />

miRebuli Sedegis Sedareba im varaudTan (hipoTezas­<br />

Tan), ris Sesamowmebladac Catarda cda, gamovitanoT<br />

daskvna da avxsnaT movlena.<br />

gaazreba<br />

gaixsene bunebaSi mimdinare sxvadasxva movlena da<br />

aRwere isini.<br />

saSinao davaleba<br />

eqsperimentuli davaleba<br />

dakvirveba wylis aduRebis xangrZlivobaze.<br />

mocemuli gaqvs: wyali, WurWeli wylis asaduReblad,<br />

qura, wammzomi.<br />

Caasxi WurWelSi erTi litri wyali. moaTavse<br />

anTebul quraze da aiTvale wylis aduRebis dro.<br />

daelode qvabis gacivebas. Caasxi qvabSi imave<br />

temperaturis ori litri wyali da Caatare igive cda.<br />

Seadare erTmaneTs wylis aduRebis dro pirveli da<br />

meore cdis SemTxvevaSi. gamoitane daskvna.<br />

cda aris garkveuli<br />

miznis misaRwevad<br />

sagangebod<br />

Seqmnil xelovnur<br />

pirobebSi movlenebis,<br />

sxeulebisa da<br />

faqtebis Seswavla.


1.2<br />

fizikuri sidide<br />

SeiZleba uSualod<br />

gaizomos an gazomili<br />

sidideebiT iqnes<br />

gamoangariSebuli.<br />

10 sm<br />

10<br />

ifiqre da imsjele<br />

10 sm<br />

sur. 10<br />

sur. 4<br />

10 sm<br />

kubis moculoba =<br />

10sm X10 smX10 sm = 1000 sm 3<br />

fiziuri sidideebi<br />

sur. 5<br />

sur. 8<br />

sur. 6<br />

ras zomaven TiToeuli am xelsawyoTi?<br />

sur. 7<br />

sur. 9<br />

yvelaferi, rac Cvens garSemoa, materiaa. materiis<br />

erT­erTi saxe nivTierebaa. yoveli sxeuli<br />

nivTierebisgan Sedgeba da aqvs sakuTari forma,<br />

moculoba, masa, feri, suni da sxv.<br />

materia ganuwyvetliv moZraobs da icvleba. am<br />

cvlilebis erT­erTi saxea fizikuri movlena.<br />

yvela sxeuli da fizikuri movlena xasiaTdeba<br />

fizikuri sidideebiT. fizikuri sidideebia: man­<br />

Zili, dro, masa, temperatura, moculoba da sxv.<br />

yvela fizikur sidides aqvs ricxviTi mniSvneloba da<br />

sazomi erTeuli. fizikuri sididis ricxviTi mniSvnelobis<br />

sapovnelad saWiroa misi gazomva. amisaTvis<br />

fizikuri sidide unda SevadaroT am sididis erTeulad<br />

miRebul etalonur * sidides. magaliTad, sigrZis<br />

gazomvisas am sxeulis sigrZes adareben sigrZis<br />

etalons _ 1 metrs. masis gazomvisas am sxeulis masas<br />

adareben masis etalons _ 1 kilograms da sxv.<br />

sxvadasxva fizikuri sididis gasazomad iyeneben<br />

specialur xelsawyoebs (sur. 4­9). magram zogier­<br />

Ti fizikuri sididis gazomva SeuZlebelia, radgan<br />

ar arsebobs misi gamzomi xelsawyo. magaliTad,<br />

SeuZlebelia kubis formis sxeulis moculobis uSualo<br />

gazomva. misi moculoba gamoiangariSeba gazomili<br />

gverdebis sigrZis namravliT (sur. 10).<br />

___________<br />

* sigrZisa da masis etalonebi specialurad aris daculi pariz­<br />

Tan axlos, q. sevrSi, zomisa da wonis saerTaSoriso biuroSi.


gaazreba<br />

1. daukavSire azrobrivad Sesabamisi sityvebi erTmaneTs:<br />

saswori dro<br />

Termometri masa<br />

wammzomi temperatura<br />

menzura manZili<br />

sazomi lenti moculoba<br />

2. romel fizikur sidides vzomavT sasworiT?<br />

TermometriT? wammzomiT? saxazaviT?<br />

3. aris Tu ara fizikuri sidide suni? feri?<br />

ratom?<br />

4. daukavSire azrobrivad Sesabamisi sityvebi erTmaneTs:<br />

lursmani xe<br />

magida rkina<br />

saxli mina<br />

burTi aguri<br />

Wiqa tyavi<br />

5. mocemuli sityvebidan aarCie fizikuri sidideebi:<br />

dro<br />

saswori<br />

masa<br />

Termometri<br />

menzura<br />

me­11 suraTze mocemulia geometriuli figurebi.<br />

saxazaviT gazome figurebis gverdebis sigrZe<br />

(gamosaxe metrebSi) da gamoTvale TiToeulis<br />

farTobi. Sedegebi warmoadgine samuSao rveulSi<br />

cxrilis saxiT.<br />

sur. 11<br />

sigrZe<br />

temperatura<br />

a<br />

saSinao davaleba<br />

1<br />

b<br />

a<br />

2<br />

b<br />

b<br />

3<br />

a<br />

11


1.3<br />

sur. 12<br />

me­12 suraTze a, b, g, d SemTxvevebSi sworad Zevs Tu ara saxazavi rveulis sigrZis gasazomad<br />

xelsawyos skalis<br />

danayofis fasi<br />

aris misi umciresi<br />

danayofis mniSvneloba.<br />

rac ufro mcirea<br />

danayofis fasi,<br />

miT ufro zustad<br />

izomeba fizikuri<br />

sidide.<br />

12<br />

ifiqre da imsjele<br />

a<br />

sur. 13<br />

sur. 14<br />

rogor gavzomoT fizikuri sidide?<br />

b g d<br />

gazomva aris mocemuli sididis Sedareba am sididis<br />

erTeulad miRebul etalonur sididesTan da<br />

gamzomi xelsawyoebic am etalonebis Sesabamisad aris<br />

damzadebuli. sxvadasxva fizikuri sididis gazomvisas<br />

sxvadasxva xelsawyos iyeneben. yvela sazom<br />

xelsawyos aqvs skala ricxvebiT (mag., sur. 13). zogjer<br />

yvela Strixs ara aqvs miwerili ricxviTi mniSvne­<br />

loba. TiToeuli Strixis ricxviTi mniSvnelobis<br />

gasagebad aucilebelia danayofis fasis codna.<br />

danayofis fasis gasagebad avirCioT ori uaxloesi<br />

iseTi danayofi, romelTac aweria ricxvebi, magaliTad,<br />

100 ml da 150 ml (sur.14). danayofis fasis gasagebad<br />

am ricxvebs Soris sxvaoba unda gavyoT maT Soris<br />

moTavsebul danayofebis raodenobaze.<br />

c­Ti aRvniSnoT danayofis fasi.<br />

150ml _ 100ml<br />

c =<br />

10<br />

50ml<br />

= = 5ml<br />

10<br />

maSasadame, am xelsawyos danayofis fasi aris<br />

5 ml. magram xSirad xdeba ise, rom fizikur sidides<br />

zustad ver vzomavT, radgan gamzom xelsawyoze<br />

Cvenebis zusti aTvla Znelia. fizikuri movlenebis<br />

mecnieruli Seswavlisas ki aucilebelia sxvadasxva<br />

fizikuri sididis zusti gazomva. amisaTvis SemoaqvT<br />

gazomvis cdomilebis cneba * da mecnierebi zusti<br />

gazomvebisaTvis cdomilebas iTvaliswineben.<br />

me­13 suraTze mocemuli TermometriT temperaturis<br />

gazomvisas zustad ver davasaxelebT<br />

ramden<br />

___________<br />

graduss uCvenebs Termometri, radgan<br />

* cdomilebebis zust gamoTvlas iswavliT ufros klasebSi.


vercxliswyali 24 0 da 25 0­ebs Sorisaa. amitom<br />

unda ganisazRvros Termometris gazomvis cdomileba.<br />

gazomvis cdomileba danayofis fasis<br />

naxevris tolia. radgan am Termometris danayofis<br />

fasi aris 1 0, amitom misi cdomileba iqneba 0,5 0.<br />

mocemuli Termometris Cveneba am SemTxvevaSi SeiZleba<br />

ase Caiweros:<br />

t=24 0 ±0,5 0.<br />

jgufuri eqsperimenti<br />

sxeulis moculobis gansazRvra.<br />

gazome sxeulis moculoba menzuriT.<br />

mocemuli gaqvs: menzurebi, WurWlebi wyliT,<br />

sxvadasxva formisa da mcire zomis sxeulebi. magali­<br />

Tad, geometriuli figurebi (sur. 15)<br />

Caasxi menzuraSi wyali da gazome misi sawyisi<br />

mo­culoba. moaTavse Sig sxeuli. aiTvale wylis<br />

saboloo moculoba. am monacemebiT gamoiangariSe<br />

sxeulis moculoba. cda gaimeore samjer sxvadasxva<br />

sxeulisTvis ise, rom ar Secvalo menzuraSi wylis<br />

sawyisi moculoba. monacemebi warmoadgine cxrilis<br />

saxiT (cxrili mocemulia samuSao rveulSi).<br />

gaazreba<br />

1. ra maqsimaluri moculoba SeiZleba gaizomos<br />

me­16 a, b, g suraTebze mocemuli sxvadasxva menzuriT<br />

anu rogoria TiToeuli menzuris gazomvis zRvari?<br />

ra moculobis siTxe asxia TiToeul menzuraSi?<br />

mocemuli menzurebidan rogori danayofis fasis<br />

menzuriT iqneba gazomva ufro zusti?<br />

saSinao davaleba<br />

1. gaige menzuris danayofis fasi, menzuris gazomvis<br />

zRvari da sxeulis moculoba (sur. 17).<br />

sxeulis moculoba gamosaxe m 3 ­iT.<br />

eqsperimentuli davaleba<br />

1. mavTulis diametris gazomva.<br />

mocemuli gaqvs: fanqari, 20 sm sigrZis mavTuli,<br />

saxazavi.<br />

mavTuli saxazavze mWidrod daaxvie (sur.18).<br />

moifiqre, rogor gaigeb mavTulis diametrs?<br />

2. menzuris damzadeba.<br />

mocemuli gaqvs: garkveuli moculobis patara<br />

WurWeli, polieTilenis boTli, qaRaldis zoli,<br />

webovani lenti (miTiTebebi mocemulia samuSao<br />

rveulSi).<br />

sur. 15<br />

a b g<br />

sur. 16<br />

sur. 17<br />

sur. 18<br />

13


14<br />

II nivTierebis agregatuli<br />

mdgomareobebi<br />

sur. 19


Seiswavli:<br />

nivTierebis sam<br />

agregatul mdgomareobas;<br />

difuzias;<br />

dnobas da gamyarebas;<br />

aorTqlebas da kondensacias;<br />

simkvrives.<br />

SeZleb da<br />

daeuflebi:<br />

jgufur muSaobas;<br />

erToblivad swavlas;<br />

damatebiTi informaciis<br />

moZiebasa da damuSavebas;<br />

cdis dagegmvas, varaudebis<br />

gamoTqmas da mis Semowmebas cdiT;<br />

erTi fizikuri sididis meoreze<br />

damokidebulebis grafikul warmodgenas;<br />

amocanebis amoxsnas;<br />

cxrilebis gamoyenebas.<br />

nivTierebis agregatuli mdgomareobis Seswavla mWidrodaa<br />

dakavSirebuli nivTierebis agebulebasTan.<br />

daaxloebiT 2000 wlis winaT poetma da filosofosma<br />

lukreciusma Seqmna Tavisi cnobili poema `nivTierebis<br />

bunebis Sesaxeb~. igi amtkicebda, rom yvela nivTiereba Sedgeba<br />

usasrulod didi raodenobis nawilakebisagan, korpuskulebis<br />

anu atomebisagan. misi warmodgeniT, atomi iseTi nawilakia,<br />

romelic metad aRar SeiZleba daiyos. am Teoriis mixedviT,<br />

nivTiereba rom davyoT Zalian mcire nawilebad, bolos<br />

miviRebT nawilaks, romelic metad aRar daiyofa. am Teorias<br />

ewinaaRmdegeboda mosazreba, romelic Tvlida, rom nivTiereba<br />

uwyveti sistemaa, rom igi ar Sedgeba atomebisagan.<br />

WeSmaritebis dadgenisaTvis uamravi mecnieris dauRalavi<br />

Sroma daixarja. Tanamedrove teqnikuri mowyobilobis _<br />

eleqtronuli mikroskopis meSveobiT mecnierebs SesaZlebloba<br />

miecaT daedginaT nivTierebis atomur­molekuluri aRnagoba.<br />

me­19 suraTze almasisa da brolis kristalebTan erTad<br />

mocemulia, eleqtronuli mikroskopiT `gadaRebuli~, bunebaSi<br />

erT­erTi yvelaze mcire, liTiumis atomebis ganlageba<br />

kristalSi.<br />

15


1<br />

2.1<br />

ifiqre da imsjele<br />

romel agregatul<br />

mdgomareobebSia<br />

wyali (sur. 20)?<br />

myari, Txevadi,<br />

airadi, plazmuri<br />

mdgomareobebi niv­<br />

Tierebis agregatuli<br />

mdgomareobebia.<br />

sur. 21<br />

a<br />

b<br />

g<br />

ra aris nivTierebis<br />

agregatuli mdgomareoba?<br />

sur. 20<br />

Zveli berZnebi Tvlidnen, rom samyaroSi yvelaferi<br />

Sedgeba wylis, haeris, miwisa da cecxlisagan.<br />

mogvianebiT adamianebma nivTierebis mdgomareobebi<br />

ase warmogvidgines: siTxe, airi, myari sxeuli da<br />

plazma.<br />

wyali _ nivTierebis Txevadi mdgomareobaa,<br />

haeri _ nivTierebis airovani mdgomareoba, miwa<br />

_ nivTierebis myari mdgomareoba, cecxlis ali _<br />

nivTierebis plazmuri mdgomareoba. haeri da miwa<br />

ramdenime nivTierebis narevia.<br />

aris SemTxvevebi, roca wyali erTdroulad<br />

SeiZleba imyofebodes sam agregatul mdgomareobaSi:<br />

TxevadSi, myarSi, airadSi (sur. 20). agregatuli<br />

mdgomareobebi SeiZleba daxasiaTdes nivTierebis<br />

Semadgeneli atomebisa da molekulebis urTierTganlagebiT.<br />

airSi molekulebi imdenad Sors aris erTmane­<br />

Tisagan, rom praqtikulad erTmaneTze ar moqmedeben<br />

(ar urTierTqmedeben). amitom molekulebi airSi<br />

Tavisuflad gadaadgildeba, ris gamoc airi ikavebs<br />

mTeli WurWlis moculobas (sur. 21, a).<br />

siTxeSi molekulebi erTmaneTisagan daSorebulia<br />

molekulis zomis toli manZiliT. aseT manZilebze<br />

molekulebs Soris ukve moqmedebs miziduloba.<br />

am mdgomareobaSi molekulebi irxevian da mcired<br />

Sordebian TavianT mdebareobas (sur. 21, b).<br />

myar mdgomareobaSi myofi nivTierebis molekulebi<br />

ise axlos arian erTmaneTTan, rom maT Soris<br />

miziduloba, airTan SedarebiT, sakmaod didia. myari<br />

nivTierebis molekulebi ise irxevian, rom TiTqmis ar<br />

Sordebian sawyis mdebareobas (sur. 21, g).


jgufuri eqsperimenti<br />

dakvirveba nivTierebis sxvadasxva agregatul<br />

mdgomareobaze.<br />

mocemuli gaqvs:<br />

I. nebismieri formis myari sxeuli (magaliTad,<br />

fanqari, kalmistari, lursmani, xis Zelaki).<br />

daakvirdi, Znelad icvlis Tu ara formasa da moculobas<br />

myari sxeuli masze zemoqmedebisas. gamoitane<br />

daskvna.<br />

II. samedicino Sprici, wyali.<br />

SpricSi Caasxi wyali da mis Ria bolos TiTi<br />

mWidrod miaWire. Seecade dguSiT SekumSo wyali.<br />

daakvirdi, Znelad icvlis Tu ara moculobas<br />

wyali. gamoitane daskvna.<br />

III. wyali da sxvadasxva formis WurWeli.<br />

gadaasxi wyali erTi WurWlidan meoreSi.<br />

daakvirdi, advilad icvlis Tu ara wyali formas.<br />

gamoitane daskvna.<br />

IV. samedicino Sprici.<br />

mis Ria bolos TiTi mWidrod miaWire. Seecade<br />

dguSiT SekumSo haeri.<br />

daakvirdi, advilad icvlis Tu ara haeri moculobas.<br />

gamoitane daskvna.<br />

SeiZleba Tu ara dguSi CavuSvaT bolomde?<br />

ratom?<br />

gaazreba<br />

1. daadgine, romel agregatul mdgomareobebSia<br />

nivTiereba (sur. 22 a, b, g).<br />

ratom fiqrob ase?<br />

2. romel agregatul mdgomareobaSia nivTiereba,<br />

romelic Znelad icvlis formasa da moculobas?<br />

saSinao davaleba<br />

1. Seadare erTmaneTs sxeulTa Tvisebebi myar da<br />

Txevad, myar da airad, airad da Txevad mdgomareobebSi.<br />

eqsperimentuli davaleba<br />

boTls mWidrod moarge Zabri ise, rom ar moZraobdes<br />

da Caasxi wyali (sur. 23).<br />

ratom gagiWirda wylis Casxma?<br />

Semdeg ise daiWire Zabri WurWlis yelSi, rom ar<br />

Seexos yelis kideebs. Caasxi wyali.<br />

wyali Tavisuflad Caisxa WurWelSi. ratom?<br />

axseni damzerili movlena.<br />

sur. 22<br />

eqsperimentis Sedegebi<br />

Seadare Semdeg<br />

daskvnebs:<br />

nivTiereba myar<br />

mdgomareobaSi Znelad<br />

icvlis formasa<br />

da moculobas.<br />

nivTiereba Txevad<br />

mdgomareobaSi advilad<br />

icvlis formas da<br />

Znelad moculobas.<br />

nivTiereba airad<br />

mdgomareobaSi advilad<br />

icvlis formas<br />

da moculobas.<br />

sur. 23<br />

a<br />

b<br />

g<br />

1


1<br />

2.2<br />

wyalSi uSveben saRebavs.<br />

daakvirdi 24­e<br />

suraTs da axseni,<br />

ratom icvleba<br />

wylis Seferiloba<br />

TandaTanobiT?<br />

difuziis eqsperimentuli Seswavla<br />

ifiqre da imsjele<br />

sur. 24<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

sur. 25<br />

difuziis movlenis gamokvleva<br />

praqtikumi<br />

mocemuli gaqvs:<br />

I. sunamo, wammzomi, qaRaldis furceli.<br />

dainiSne sawyisi dro da daawveTe sunamo magidaze<br />

moTavsebul qaRaldis furcelze. daakvirdi, ramden<br />

xanSi SeigrZnob sunamos surnels magidasTan, xolo<br />

Seni Tanaklaseli _ magididan 5 nabijis moSorebiT.<br />

erTsa da imave dros SeigrZeniT sunamos surneli?<br />

ratom? axseni movlena.<br />

II. WurWeli cxeli wyliT, Saqris (an marilis)<br />

fxvnili da minis Wiqa.<br />

Cayare WiqaSi 1 kovzi Saqris (an marilis) fxvnili.<br />

Zalian frTxilad Caasxi cxeli wyali ise, rom<br />

fxvnili ar Seerios wyals. dainiSne dro, ramden xanSi<br />

Seicvlis gemos wyali? (gausinje gemo wyals).<br />

axseni damzerili movlena.<br />

ratom moxda ase?<br />

III. WurWeli civi wyliT, Saqris (an marilis) fxvnili<br />

da minis Wiqa.<br />

Cayare WiqaSi 1 kovzi Saqris (an marilis) fxvnili.<br />

Zalian frTxilad Caasxi civi wyali. dainiSne dro,<br />

ramden xanSi Seicvlis gemos wyali? (gausinje gemo<br />

wyals).<br />

axseni damzerili movlena.<br />

ratom moxda ase?<br />

Seadare erTmaneTs civ da cxel wyalSi nivTierebis<br />

gaxsnis dro da gamoitane daskvna.<br />

erT­erT laboratoriaSi tyviisa da oqros gaprialebuli<br />

firfitebi mWidrod miades erTmaneTs da<br />

ase gaaCeres ramdenime wlis ganmavlobaSi. am drois<br />

gavlis Semdeg maTi dacileba SeuZlebeli gaxda. isini<br />

TiTqos „Seezardnen~ erTmaneTs (sur. 25).<br />

sxvadasxva nivTierebis erTmaneTTan mWidrod<br />

Sexebisas nivTierebaTa Semadgeneli nawilakebi TavisTavad<br />

Seerevian erTmaneTs. es movlena gamowveulia<br />

nivTierebis Semadgeneli nawilakebis ganuwyveteli<br />

moZraobiT da maT Soris Tavisufali<br />

adgilebis _ SoriseTebis arsebobiT.<br />

nivTierebis Semadgeneli nawilakebis urTierT


Serevis movlena aris difuzia.<br />

difuzia maRal temperaturaze ufro swrafad mimdinareobs,<br />

radgan molekulebi ufro swrafad moZraoben.<br />

difuzias didi mniSvneloba aqvs cocxal bunebasa<br />

da teqnikaSi. sicocxlisaTvis mcenaris yvela<br />

ujreds sWirdeba wyali, sakvebi da Jangbadi. Jangbadi<br />

mcenareSi foTlebidan xvdeba, xolo wyalsa da sak­<br />

vebs fesvebidan iRebs. es nivTierebebi mcenaris<br />

ujredebSi difuziis Sedegad aRweven. vinaidan<br />

Jangbadi mcenaris ujredSi difuziiT xvdeba,<br />

mcenareebi, romlebsac aqvT didi zedapiris farTobis<br />

mqone foTlebi, ukeTesad sunTqaven da ikvebebian.<br />

Tevzebi im JangbadiT sunTqaven, romelic wyal­<br />

Si difuziis Sedegad Sedis. xSirad wyalsacavebSi<br />

foTlovani mcenareebi faraven wylis zedapirs<br />

(sur. 26) da aferxeben wyalSi Jangbadis difuzias,<br />

rac xSirad Tevzebis ganadgurebas iwvevs. amitom<br />

saWiroa wyalsacavebis periodulad gawmenda wyalmcenareebisagan.<br />

aRsaniSnavia, rom sxvadasxva Senadnobis miReba,<br />

metalebis SeduReba, Sewebeba difuziis Sedegad<br />

xdeba.<br />

gaazreba<br />

1. axseni, ratom SeigrZnob yvavilebis suns haerSi?<br />

2. axseni, romeli movlenaa xorcis, Tevzis da yvelis<br />

damarileba( sur. 27).<br />

sur. 27<br />

saSinao davaleba<br />

28­e suraTis mixedviT axseni, rogor mimdinareobs<br />

difuzia siTxeSi?<br />

eqsperimentuli davaleba<br />

daasvele qaRaldis furceli wyliT. moaTavse<br />

dasvelebul adgilze saRebavis namceci (an kaliumis<br />

permanganatis kristali).<br />

daakvirdi, ra moxda? axseni damzerili movlena.<br />

sur. 26<br />

sur. 28<br />

1


2.3<br />

dnoba aris niv­<br />

Tierebis gadasvla<br />

myari mdgomareobidan<br />

Txevad mdgomareobaSi.<br />

kristalizacia<br />

aris nivTierebis<br />

gadasvla Txevadi<br />

mdgomareobidan<br />

myarSi.<br />

20<br />

ifiqre da imsjele<br />

dnoba da gamyareba<br />

sur. 29<br />

ratom dneba yinuli? ratom iyineba wyali?<br />

dnobis temperatura<br />

aris temperatura,romelzedac<br />

myari sxeuli<br />

dneba.<br />

a<br />

gazafxulze, rodesac haeri Tbeba, yinuli da<br />

Tovli dnobas iwyebs (sur. 29 a). myari sxeulis dnobisaTvis<br />

aucilebelia misi gaTboba. gaTbobis Sedegad<br />

nivTierebis Semadgeneli molekulebi TandaTan ufro<br />

`energiulebi~ xdebian. isini `wyveten~ kavSirs erTmaneTTan,<br />

rac sabolood iwvevs nivTierebis gadasvlas<br />

myari mdgomareobidan TxevadSi.<br />

kristaluri agebulebis myari sxeulis dnobis<br />

procesSi temperatura ar icvleba (sur. 30, BC ubani)<br />

(e.i. sxeuli ar cxeldeba). am SemTxvevaSi sxeulis mier<br />

miRebuli siTbo mTlianad ixarjeba molekulebs<br />

Soris arsebuli kavSiris (mizidulobis) Sesustebaze.<br />

am dros molekulebis mowesrigebuli ganlageba<br />

irRveva da sxeuli dneba. myar (kristalur) sxeuls<br />

Tavisi dnobis garkveuli temperatura aqvs (cxr. #1).<br />

magaliTad, yinulis dnobis temperaturaa 0 0 C, rkinisa<br />

_ 1539 0 C.<br />

temperatura<br />

0<br />

A<br />

B<br />

sur. 30<br />

C<br />

D<br />

gadacemuli siTbo<br />

b


cxrili #1<br />

zogierTi myari nivTierebis dnobis temperatura, 0 c<br />

nivTiereba t<br />

cxrilis meSveobiT SegviZlia gavigoT sxvadasxva<br />

nivTierebis dnobis temperatura.<br />

Cveulebriv pirobebSi cxrilSi mocemuli zogierTi<br />

nivTiereba, magaliTad: wyalbadi, Jangbadi da<br />

azoti airovan mdgomareobaSia. spirti da vercxliswyali<br />

_ TxevadSi. Zalian dabal temperaturaze es<br />

nivTierebebi myar mdgomareobaSi gadadian.<br />

arakristalur anu amorful myar sxeulebs (magaliTad,<br />

parafins, sanTels, cvils) dnobis garkveuli<br />

temperatura ar gaaCnia. dnobisas maTi temperatura<br />

TandaTan imatebs da isini nel­nela lRveba. es movlena<br />

am nivTierebebis molekulebis uwesrigo ganlagebiT<br />

aixsneba.<br />

dnobis Sebrunebuli procesia gamyareba anu<br />

kristalizacia. 29­e b suraTze naCvenebia wyali myar<br />

mdgomareobaSi.<br />

myari (kristaluri) sxeulis dnobisa da gamyarebis<br />

temperatura erTi da igivea.<br />

yinuli _ wylis myari mdgomareobaa. yinuli<br />

kristalia. masSi molekulebi garkveuli wesiT aris<br />

ganlagebuli (sur. 31).<br />

gaazreba<br />

saSinao davaleba<br />

1. romeli nivTiereba SeinarCunebs myar mdgomareobas<br />

_ volframi Tu foladi, Tu mas gamdnar rkina­<br />

Si Caagdeb?<br />

2. laboratoriaSi Catarebuli cdis mixedviT<br />

aages sxeulis temperaturis droze damokidebulebis<br />

grafiki (sur. 33) . mocemuli grafikis mixedviT aRwere<br />

damzerili siTburi procesi (miTiTebebi ixile samu­<br />

Sao rveulSi).<br />

0c nivTiereba t0c nivTiereba t0c wyalbadi ­259 natriumi 98 spilenZi 1085<br />

Jangbadi ­219 kala 232 Tuji 1200<br />

azoti ­210 tyvia 327 foladi 1500<br />

spirti ­114 qarva 360 rkina 1539<br />

vercxliswyali ­39 TuTia 420 platina 1772<br />

yinuli 0 alumini 660 osmiumi 3045<br />

ceziumi 29 vercxli 962 volframi 3387<br />

kaliumi 63 oqro 1064<br />

1. gadneba Tu ara yinuli, Tu mas SevitanT oTaxSi,<br />

sadac temperatura 00C­ia? ratom?<br />

2. Tu aluminis kovzs gavacxelebT, maSin masze<br />

moTavsebuli vercxlis beWedi ar gadneba (sur. 32).<br />

ratom?<br />

temperatura, 0 C<br />

0<br />

sur. 31<br />

sur. 32<br />

sur. 33<br />

dro, wT.<br />

21


2.4<br />

Seni azriT, ra fizikuri<br />

movlenaa nisli?<br />

22<br />

ifiqre da imsjele<br />

`nisli fiqria mTebisa~<br />

vaJa<br />

sur. 34<br />

aorTqleba _<br />

siTxis orTqlad<br />

gadaqcevis procesi.<br />

kondensacia _<br />

orTqlis siTxed<br />

gadaqcevis procesi.<br />

sublimacia _ myari<br />

sxeulis orTqlad<br />

gadaqcevis procesi<br />

Txevadi mdgomareobis<br />

gavlis gareSe.<br />

aorTqleba da kondensacia<br />

sur. 35<br />

kolba, romelSic Casxmulia cxeli wyali, uRlian<br />

sasworze gawonasworebulia sawonebiT (sur. 35).<br />

Seicvleba Tu ara wonasworoba mcire xnis Semdeg?<br />

rogor? ratom?<br />

zafxulSi wylis gube swrafad Sreba, zamTarSi _<br />

ufro nela. gafenili sarecxi Tbil da qarian amindSi<br />

advilad Sreba. yvela am SemTxvevaSi wyali orTqlad<br />

gadaiqceva.<br />

aorTqlebisas molekulebi siTxidan haerSi „amofrindebian“.<br />

aseTi procesi nebismieri temperaturis<br />

dros mimdinareobs. Tumca siTxidan molekulebis<br />

amosvlas aferxebs mezobeli molekulebi, romlebic<br />

`cdiloben ar gauSvan~ (Seakavon) isini. magram<br />

SedarebiT „energiulebi“ da swrafebi (anu didi siCqaris<br />

mqoneni) mainc `axerxeben~ da toveben siTxis<br />

zedapirs. aseTi procesi iwvevs siTxis temperaturis<br />

Semcirebas.<br />

garemos temperaturis Semcirebisas orTqli<br />

isev siTxed gadaiqceva. diliT, adre, mcenareTa<br />

foTlebze Cndeba nami. es haerSi gabneuli orTqlia,<br />

romelic gacivebis Sedegad gadaiqca siTxed, e.i.<br />

moxda kondensacia.<br />

zustad aseve, zafxulSi, diliT, roca haeri<br />

grili da teniania, haerSi arsebuli wylis orTqli<br />

kondensirdeba da warmoiqmneba nisli<br />

(sur. 34).<br />

orTqlad gadaiqceva ara marto siTxe, aramed<br />

zogierTi myari sxeulic. magaliTad, naftalini,<br />

iodi, mSrali yinuli da a.S. myari sxeulis orTqlad<br />

gadaqcevis process sublimacia ewodeba.


jgufuri eqsperimenti<br />

siTxis aorTqlebis siswrafis mizezebis gamokvleva<br />

mocemuli gaqvs:<br />

I. wyali, spirti, bambis fTila, muyaos furceli.<br />

daadgine aorTqlebis siswrafis damokidebuleba niv­<br />

Tierebis gvarobaze.<br />

II. ori cali saSrobis qaRaldi, pipeti, spirti,<br />

marao. daadgine aorTqlebis siswrafis damokidebuleba<br />

qarze. axseni Sedegi.<br />

III. mduRare cxeli wyali, Wiqa da lambaqi.<br />

daadgine aorTqlebis siswrafis damokidebuleba<br />

Tavisufali zedapiris farTobze.<br />

IV. uRlian sasworze gawonasworebulia ori wyliani<br />

Wiqa (sur. 37), erTSi cxeli wyalia, meoreSi _<br />

civi. aRwere, rogor suraTs miiReb aTi wuTis Semdeg?<br />

SeZlebisdagvarad daxate suraTi.<br />

azrobrivi eqsperimenti<br />

gaazreba<br />

1. ivaraude, Seicvleba Tu ara mSrali yinulis<br />

natexis moculoba da forma droTa ganmavlobaSi.<br />

ratom fiqrob ase?<br />

2. ra movlenas efuZneba xilisagan Cirisa da qiSmiSis<br />

damzadeba?<br />

sur. 38<br />

saSinao davaleba<br />

1. axseni, ratom Cndeba zamTarSi Tbili oTaxis<br />

fanjris minaze wylis wveTebi.<br />

2. ZaRli, romelsac saofle jirkvlebi ar gaaCnia,<br />

gazafxulze xSirad enagadmogdebulia (sur.40),<br />

ratom?<br />

3. ratom uniSnaven eqimebi maRali sicxis dros<br />

avadmyofs oflmden saSualebebs?<br />

eqsperimentuli davaleba<br />

sur. 39<br />

siTxis temperaturis cvlileba aorTqlebisas.<br />

mocemuli gaqvs: vercxliswyliani Ter mometri,<br />

bamba, spirti.<br />

Semoaxvie spirtSi dasvelebuli bamba Termo ­<br />

metrs. daakvirdi, rogor Seicvleba vercxliswylis<br />

temperatura spirtis aorTqlebisas. gamoitane daskvna.<br />

t = 20 0C t = 80 0C<br />

sur. 37<br />

eqsperimentis<br />

Sedegebi Seadare<br />

mecnierTa daskvnebs:<br />

siTxis aorTqlebis<br />

siswrafe damokidebulia:<br />

1. nivTierebis gvarobaze;<br />

2. siTxis zeda­<br />

pirze haeris mole­<br />

kulebis moZraobis<br />

siCqareze;<br />

3. siTxis Tavisufali<br />

zedapiris far­<br />

Tobze;<br />

4. siTxis temperaturaze.<br />

sur. 40<br />

23

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!