Rodyti/Atverti - Kauno kolegija

INTERNETINIŲ DIENORAŠČIŲ (WEBLOGS) NAUDOJIMO
GALIMYBöS UŽSIENIO KALBŲ MOKYME(-SI)
Jurgita Valentukonien÷, Giedr÷ Paurien÷
Kauno kolegija, Mykolo Romerio universitetas
Modernios informacin÷s technologijos prasiskverbia į visas šiuolaikinio gyvenimo sritis, tame tarpe ir į mokymo(-si) procesą
švietimo įstaigose. Straipsnyje atskleidžiama informacinių sistemų ir technologijų svarba mokymo(-si) procese, aptariama
weblog’o samprata, pateikiami inovatyvios internetinių dienoraščių (weblogs) taikymo metodikos užsienio kalbos
mokymo(si) procese pavyzdžiai, taikytini tiek auditoriniam, tiek ir savarankiškam studentų darbui.
Dar visai neseniai mūsų visuomen÷ buvo apibūdinama kaip informacin÷. Tuomet informacija buvo
laikoma „pagrindine žaliava, gamybos faktoriumi ir pranašumu konkuruojant“ (Kübler, 1999). V÷liau didesnis
d÷mesys buvo skiriamas žinioms, nes tam tikras geb÷jimas veikti visuomen÷je gali būti pasiektas tik žinių d÷ka
(pgl. Kübler, 1999). Weber P. (2005) teigia, kad tik įvertinta, apsvarstyta informacija ir apjungta su jau turima
gali tapti žiniomis. Žinių visuomen÷s išsami samprata prad÷jo formuotis XX a. paskutiniajame dešimtmetyje
įvairių mokslų atstovams diskutuojant. Ši visuomen÷ apibr÷žiama kaip „visuomen÷, kurios visose žmogiškosios
veiklos srityse pagrindu tampa žinios (pgl. Weber, 2005). Priešingai informacinei visuomenei, kur visa ko
pagrindu laikoma informacija, žinių visuomen÷je akcentuojamas kiekvienas žmogus ir jo žinios. Besiformuojanti
žinių visuomen÷ - tai greitas specializuotų žinių sen÷jimas, nes nuolat reikia gaminti tobulesnius ir naujesnius
produktus. Tai skatina žmones nuolat atnaujinti savo žinias, jas perkelti į naują lygį, net pakeisti profesiją. Šių
problemų neįveikus, galima atsidurti visuomen÷s nuošal÷je. Norint išvengti tokio konflikto, atsiranda būtinyb÷
formuoti naują kokybę – besimokančią visuomenę, kurioje būtų sukurtos mokymosi galimyb÷s, užtikrinančios
gal ne absoliučiai visų, tačiau bent daugumos žmonių nuolatinę kaitą, reikalingą žinių visuomenei. Šiandieninis
XXI a. žmogus turi planuoti ir geb÷ti auginti savo mokymąsi. Lietuvai šiandien aktualūs 2 iššūkiai (pgl.
Jucevičien÷, 2007):
• Mokymosi visą gyvenimą koncepcija – mokymasis nukreiptas į žmogų.
• Besimokanti visuomen÷ – reikia sudaryti sąlygas ir žmonių, ir regionų, ir organizacijų mokymuisi.
Aufenanger S. (2001) mano, kad iššūkius globalioje visuomen÷je galima nugal÷ti tik naujų
informacinių ir komunikacinių technologijų pagalba. Žinoma, tokie visuomen÷s pokyčiai iššaukia ir švietimo
sistemos kaitą. Mokymosi visą gyvenimą, komunikacijos, bendradarbiavimo kompetencijos tampa esmin÷mis.
Daugelis švietimo institucijų pri÷m÷ šį iššūkį. Atsirado e-mokymas(-is), kuris šiandien yra neatsiejamas nuo
mokymo(-si) proceso. Apie e-mokymą(-si) Lietuvoje prad÷ta kalb÷ti palyginti neseniai. Jį tyrin÷ja ne tik
užsienio, bet ir lietuvių mokslininkai: Jucevičien÷ P., Petkūnas V., Lapinskien÷ D., Brazdenkis V., Urbonait÷ D.
ir kt. Apžvelkime kelias nuomones apie e-mokymą(-si). Rutkauskien÷ D. ir Cibulskis G. teigia, kad e-
mokymasis gali būti viena iš mokymosi visą gyvenimą ir visą gyvenimą apr÷pianti mokymosi modelio
alternatyva, kuri apima akademinį, profesinį ir individo asmeninį ugdymą bei saviugdą. Pasak Kazlausko P.A.
bei Kleniausko L., e-mokymas – tai žinių pateikimo būdas. Tai interneto ir švietimo apsijungimas, šiuolaikin÷,
efektyvi, lanksti alternatyva tradiciniam mokymui auditorijoje. Taigi, e-mokymą(-si) formuoja du pagrindiniai
elementai: informacin÷s technologijos ir internetas. Tačiau to nepakanka. Norint, kad e-mokymas(-is) būtų
greitas ir kokybiškas, būtų patogi mokymo(-si) aplinka, vyktų bendravimas ir bendradarbiavimas, būtų pasiekti
iškelti tikslai, reikia išpildyti psichologines, kompetencines, didaktines, materialiąsias sąlygas, kurias analizuoja
Jucevičien÷ (2007). Tai kelia naujus reikalavimus pedagogui. Šiuolaikin÷je visuomen÷je pedagogui yra būtina
ugdyti besimokančiojo geb÷jimą savarankiškai mokytis, įgyti savimokos ir IT kompetencijų, kurios neatsiejamos
nuo mokymosi visą gyvenimą koncepcijos.
Įgyvendinant aukštojo mokslo reformą gerokai sumaž÷jo kontaktinių valandų skaičius, dirbant su
studentais. Kyla klausimas, ar studentai mokydamiesi savarankiškai pasieks studijų programoje iškeltus tikslus ir
įgis numatytas kompetencijas. D÷stytojai priversti ieškoti efektyvių studentų mokymo(-si) organizavimo formų.
Čia ypatingą svarbą įgyja informacin÷s technologijos, kurios, leisdamos patogiai ir greitai gauti ir perduoti
informaciją bei reaguoti į ją, tampa puikiu įrankiu, leidžiančiu mokymo(-si) procesą padaryti efektyvesniu.
Modernių informacinių technologijų panaudojimo sfera mokymo/si procese nuolat plečiasi.
Šio darbo tikslas: išanalizuoti internetinių dienoraščių (weblogs) naudojimo galimybes užsienio kalbų
mokyme(-si).
Darbo tikslui pasiekti numatyti šie uždaviniai:
1. Pateikti weblog’o sampratą.
1

2. Pagrįsti didaktinę inovatyvaus internetinių dienoraščių (weblogs) taikymo metodo koncepciją.
3. Išanalizuoti weblog’o taikymo galimybes užsienio kalbų mokyme(-si) ir išryškinti jo naudojimo
mokymo(-si) procese tikslus.
Tyrimo objektas: weblog’o naudojimas užsienio kalbų mokyme(-si).
Tyrimo metodika: mokslin÷s-metodin÷s literatūros apžvalga, weblog’ų pavyzdžių nagrin÷jimas.
1. Weblog’o samprata
Vienas iš naujų internetinių reiškinių yra taip vadinamas weblog’as arba blogas. Weblog’o sąvoka
atsirado sujungus du angliškus žodžius „web“ ir „log“. Tai iš esm÷s yra viešas dienoraštis patalpintas interneto
puslapyje, kuris yra reguliariai atnaujinamas, patalpinant į jį naujas publikacijas ir kurio skaitytojai gali
komentuoti pateiktą informaciją (pgl. Lawson-Borders, Kirk, 2005). Šios publikacijos yra išd÷stomos atvirkščia
chronologine tvarka, t.y. naujausia publikacija visada yra weblog’o viršuje. Laisvoji enciklopedija Vikipedija šį
internetinį dienoraštį vadina tinklaraščiu, kuriame automatiškai formatuojami naujienų puslapiai. Žmon÷s, kurie
rašo weblog’us arba blogus yra vadinami blogeriais (angl. bloggers), o bloginimas (angl. blogging) – tai
weblog’o rašymo procesas. Bloginimas kaip viena iš naujesnių komunikacijos formų internete vis labiau
m÷giama jaunimo tarpe.
Vieni weblog’ai orientuoti į privatų gyvenimą, kiti skirti blogerio saviraiškai, dar kituose rašoma
mokslo, religijos, teis÷s, medicinos, politikos ir kitomis temomis. Lietuviškoji weblog’o sfera dar tik formuojasi,
tod÷l toliau svarbu panagrin÷ti weblog’ams būdingas savybes, kurios nulemia šios internetin÷s leidybos
efektyvumą bei įvairiapusiškumą.
Kiekvienas weblog’as gali tur÷ti įvairių skyrių, į kuriuos galima patekti paprasčiausiai paspaudus pel÷s
klavišą. Kiekvienas įrašas turi pavadinimą bei įrašo pateikimo datą ir laiką. Tai leidžia skaitytojui sužinoti įrašo
turinį ir kada tiksliai jis buvo patalpintas. Įrašai yra dedami automatiškai į archyvą. Įrašą susirandame panaudoję
paieškos funkciją arba peržiūr÷ję kalendorių. Perskaičius įdomų pranešimą galima tuoj pat išsakyti savo
nuomonę. Tereikia paspausti po publikacija esantį žodį komentaras ir galima į kitą šabloną įrašyti savo nuomonę
apie ją.
Weblog’ai n÷ra vien tik tekstiniai failai; iš esm÷s tai gali būti visų rūšių duomenys, pavyzdžiui
hipersaitai, grafika, pateiktys, skaičiuokl÷s, bei garso ir vaizdo failai. Jei jie turi RSS funkciją, skaitytojai
weblog’ą gali užsiprenumeruoti, t.y. RSS skaitymo programa automatiškai, net neužsukus į puslapį, juos
informuos, kai tik weblog’e atsiras nauja informacija. Weblog’o sukūrimas ir palaikymas nereikalauja daug
techninių žinių. Techniniu požiūriu blogai yra paprastos turinio valdymo sistemos, kurios leidžia talpinti tekstus
internete nemokant programavimo kalbų. Visos min÷tos savyb÷s iliustruoja weblog’ų naudą užsienio kalbos
mokymui(-si), kadangi tai yra priemon÷, kuri padeda ugdyti skaitymo, rašymo bei bendravimo įgūdžius.
2. Didaktin÷ inovatyvaus internetinių dienoraščių (weblogs) taikymo metodo koncepcija
Šiuolaikin÷je pedagogikoje besąlygiškai inovatyviais vadinami visi metodai, kuriuos taikant
naudojamos įvairios informacin÷s komunikacin÷s technologijos. Prie inovatyvių metodų priskiriamas
mokymasis bendradarbiaujant ir elektronin÷se mokymosi aplinkose organizuojamas mokymas(-is), kuriuos
apjungia weblog’as.
Planuojant naudoti weblog’ą, svarbu suprasti, kaip yra išmokstama kalbos. Kalbos mokymasis yra
pažintinis procesas, tai yra paties studento ind÷lio į kalbą apdorojimo rezultatas. Mokymasis pasikeit÷ į aktyvų
procesą, nes besimokantieji savarankiškai konstruoja, renka savo žinių kapitalą ir tampa kartu su pedagogu
atsakingi už mokymo(-si) turinį. Tai konstruktyvistinis požiūris, o konstruktyvizmas – kelių psichologijos ir
filosofijos teorijų visuma, apibūdinanti mokymo ir mokymosi procesą. Šią pakraipą formavo mokslininkai Piaž÷
Ž., Bruneris J., Neiseris U., Gudmanas N. Konstruktyvizmas pabr÷žia žinių, įsitikinimų bei įgūdžių, kuriuos
studentas atsineša į klasę, reikšmę mokymuisi. Pagrindinis konstruktyvizmo principas – mokymasis yra
efektyvus. Tokio mokymosi tikslas yra ne perduoti ir gauti informaciją, bet skatinti pačių besimokančiųjų
supratimą ir aktyvumą procesas (pgl. Reich, 2006; Teresevičien÷, 2001; Černius, 1997). Ko išmokstama yra iš
esm÷s šio proceso rezultatas, o ne tiktai mokytojo ar kompiuterio pateikti paaiškinimai, taisykl÷s, ir klausimai.
Remdamasis savo jau turimomis žiniomis apie temą, kurios yra mokomasi, kalba ir kalbos išmokimu, studentas
apdoroja ind÷lį ir pritaiko jį savo jau turimiems kalbos įgūdžiams. Kalbos žinios n÷ra tik užfiksuojamos, bet
tiksliau sakant studentas jas suformuoja. Tam ypač gera terp÷ yra weblog’o vedimas. Studentai weblog’e nuolat
atnaujina informaciją, pateikia savo straipsnius, pranešimus, keičiasi informacija, atlieka grup÷se projektinius
darbus, nagrin÷ja kolegų darbus, rašo komentarus. Toks mokymasis yra pagrįstas konstruktyvizmo principu.
2

Konstruktyvistai pabr÷žia konteksto svarbą mokymuisi. Jie teigia, jog mokymasis negali būti atsiejamas
nuo kasdieninio gyvenimo ir patirties. Kasdieninis patyrimas tur÷tų būti nuolat įprasminamas. Kaip tik weblog’e
studentai ne tik atlieka įvairias užduotis, tačiau ir pasakoja savo kasdieninius išgyvenimus ir patyrimus. Kadangi
tai yra internetinis dienoraštis, jis pildomas kiekvieną arba beveik kiekvieną dieną. Pasak konstruktyvistų,
mokymosi procese patyrimas transformuojamas į žinias, geb÷jimus, požiūrius, vertybes ir įsitikinimus. Weblog’e
studentai turi galimybę ne tik parodyti savo žinias ir patyrimą atliekant projektinius ir savarankiškus darbus, bet
ir komentaruose išsakyti savo požiūrį bei įsitikinimus. Konstruktyvistin÷s teorijos šalininkai Černius (1997),
Teresevičien÷ (2001) žinių konstravimą siūlo grįsti socialin÷s aplinkos kūrimu. Jarvis (2001) teigia, kad
„mokymasis yra individualus, o visuomen÷ yra organizacin÷. D÷l to mokymasis privalo būti siejamas su
šiuolaikin÷s visuomen÷s socialumu“. Naudojant weblog’ą mokymosi procesas vyksta laike, erdv÷je,
visuomen÷je ir tarpusavio santykiuose. Tai studentų bendravimo ne tik su d÷stytoju , bet ir tarpusavyje įrankis.
Tačiau mokymosi procese neužtenka vien tik prad÷ti naudotis technologijomis. Kol nepasikeis
didaktin÷s koncepcijos, „nepasikeis nei mokymosi kultūra, nei konkretus mokymas ir mokymasis. Specifinis
naujų IT potencialas turi būti tikslingai panaudotas ir tam reikia apgalvotų IT panaudojimo koncepcijų (pgl.
Mandl & Reinmann-Rothmeier, 1997). Internetiniame naujienlaikraštyje „Lehrerfreund“ rašoma: „Jei n÷ra
nuoseklios didaktin÷s koncepcijos, po pradinio susižav÷jimo weblog’ų rašymu besimokančiųjų motyvacija
sumaž÷ja ir weblog’as gali nustoti gyvuoti.“. Tod÷l d÷mesys turiniui ir veiklos tikslo suformavimui yra ypač
svarbus, jei weblog’as naudojamas edukaciniams tikslams. Jei ši veikla yra rūpestingai suplanuota kaip viena iš
pedagoginių galimybių, ji pad÷s besimokančiajam išmokti kalbą. Taigi d÷stytojo vaidmuo mokymo(-si) procese
keičiasi. Jei tradiciniame užsi÷mime jis buvo informacijos perteik÷jas, tai besimokančioje visuomen÷je tapo
švietimo, ugdymo procesų moderatoriumi. Czerwionka & de Witt (2007) išskiria tris pedagogo funkcijas e-
mokyme(-si):
• e-instruktorius (pateikia nurodymus, informaciją besimokančiajam);
• e-tutorius (padeda besimokantiesiems savarankiškų studijų procese naudodamas IT);
• e-moderatorius (moderuoja mokymo(-si) procesą tinkle, pvz., besimokančiųjų vedamą diskusiją).
Kadangi konstruktyvistų požiūriu mokymasis yra procesas, kurį turi atlikti pats besimokantysis, o
mokymosi proceso metu apdorojama informacija, konstruojamos žinios bei kuriama prasm÷, svarbiausia
d÷stytojo užduotis yra sukurti mokymosi aplinką, kurioje besimokantieji gal÷tų aktualizuoti ankstesnę patirtį,
žinias ir būtų aktyvūs informacijos pri÷m÷jai. Užsienio kalbų mokymuisi tam ypač tinka weblog’o vedimas.
3. Weblog’o naudojimo galimyb÷s užsienio kalbų mokyme(-si)
D÷l savo techninių ir interaktyvių savybių weblog’ai atveria visą eilę pedagoginių galimybių mokant(-
is) užsienio kalbų. Siekiant aukštojo mokslo diplomo studentams tenka atlikti įvairių savarankiško darbo
užduočių, kurioms vis daugiau laiko skiriama studijų plane. Užsienio kalbos savarankiški darbai, tai ne tik
įvairios pratybos, testai, bet ir straipsnių santraukų, pranešimų rašymas, pristatymų rengimas. Besimokantieji
pristato puikių darbų ir, labai gaila, jei jie lieka gul÷ti d÷stytojo darbo stalo stalčiuose. Weblog’as, kaip nauja
informacin÷ technologija, suteikia galimybę paskelbti darbus internete. Tokiu būdu juos gal÷s perskaityti ne tik
d÷stytojas, bet ir studijų kolegos, draugai, šeimos nariai. Jei besimokantysis žino, kad jo darbą gal÷s skaityti plati
auditorija, pasikeičia jo požiūris į pačią savarankiško darbo užduotį. Savarankiškas darbas atliekamas
atsakingiau ir rimčiau. O d÷stytojui tai puiki galimyb÷ kaupti studentų darbus. Prireikus galima juos greitai rasti,
peržvelgti ar pademonstruoti.
Kiekvienas užsienio kalbų d÷stytojas gali prad÷ti rašyti weblog’ą. Tokiu būdu galima :
• internete pateikti savo studentams skaitymo tekstus;
• pateikti papildomą medžiagą, pavyzdžiui, garso ar vaizdo įrašus, paveiksliukus, lenteles, ir t.t.
• susisteminti internete esančius išteklius, pateikiant studentams naudingas nuorodas;
• pateikti instrukcijas, paskirti užduotis;
• lavinti studentų rašymo įgūdžius;
• pateikti mokytojo atsaką/ grįžtamąjį ryšį;
• įtraukti studentus į diskusiją;
• skatinti studentus įvertinti vienas kito darbą bei kartu besimokančiųjų paramą/ palaikymą;
• vykdyti projektinį darbą;
• eksperimentuoti ir surasti kitus blogų panaudojimo būdus.
(pgl. http://www.languages.dk/archive/coursebook/CALL2.02_lithuanian.doc)
Weblog’ai gali būti naudojami tobulinant įvairias kompetencijas, ypač ten, kur kalbama apie rašytinę
raišką bei kūrybinį rašymą. Weblog’e galima rašyti savo grup÷s dienoraštį, t.y. pasakoti apie kasdieninius
3

įvykius bei išgyvenimus, galima individualiai arba grupel÷mis rašyti rašin÷lius, situacijas, kurti dialogus, pateikti
pristatymus. Weblog’e skatinamas diskursyvus rašymo būdas. Studentai turi galimybę nuolat pasisakyti tam tikra
tema, komentuoti kitus pranešimus ir mokytis priimti kritiką (pgl. Oravec, 2002). Kaip viena iš savarankiško
darbo užduočių galimas kūrybinis rašymas panaudojant paveiksl÷lius, nuotraukas ar profesin÷s užsienio kalbos
žodyną. Pavyzdžiui, studijuojant temas „Autoįvykis“, „Nusikaltimai“ visiems besimokantiems pateikiamas tas
pats žodynas, kurį reikia panaudoti savo sukurtose situacijose. Patalpinus parašytas situacijas į weblog’ą, jas gali
perskaityti, komentuoti, įvertinti studijų draugai. 1 paveiksle matome weblog’ą, skirtą Würzburg miesto
pažinimui. D÷stytojas pateikęs visą eilę klausimų apie šį miestą, jo lankomas vietas, o studentai komentarų
forma atsako. Taigi weblog’as gali tapti įvairių tekstų, pranešimų, pristatymų, dialogų bei situacijų kūrimo
platforma.
1 pav. Web-pasivaikščiojimas. Weblog’as, skirtas Würzburg miesto pažinimui.
Kalbos mokymasis naudojant kompiuterį (angl. Computer Assisted Language Learning) anksčiau buvo
suprantamas kaip „studento įvesta informacija – patikrinimas - grįžtamasis ryšys”, o dabar tai pakeit÷
komunikacijos, teksto, garso bei vaizdo valdymas. Labai svarbi yra weblog’o standartin÷ funkcija, leidžianti
kiekvienam skaitytojui išsakyti savo nuomonę apie perskaitytą tekstą, o sistema automatiškai elektroniniu laišku
informuoja autorių, kad kažkas komentavo jo patalpintą darbą. Perskaičiuos weblog’e įdomų pranešimą galima
tuoj pat išsakyti savo nuomonę. Tokiu būdu weblog’as tampa diskusijų forumu. Anot Reichmayr I. F. (2005),
komentavimo funkcija, kuri dažnai veda prie išsamių diskusijų tam tikra tema, sustiprina weblog’o kaip
komunikacijos formos interaktyvumo aspektą. Studentai tokiu būdu skatinami aktyviau bendrauti tarpusavyje
sukuriant galimybes išvengti emocin÷s įtampos.
Weblog’ai, kaip jau min÷ta, n÷ra tiktai tekstiniai failai. Užsienio kalbų mokyme(-si) ypač naudingi yra
garso ir vaizdo failai. Studentai, netur÷dami galimybių auditorijoje dirbti prie kompiuterio, prieš paskaitą gali
peržiūr÷ti atitinkamus garso ar vaizdo failus, o užsi÷mimo metu jie gali būti aptariami. Tai taip pat puikus būdas
pateikti studentams savarankiškus darbus. Toks darbas bus patrauklesnis ir įdomesnis, tod÷l did÷s studentų
motyvacija jį atlikti. Studentai taip pat gali į weblog’ą talpinti savo nufilmuotus vaizdus. Tai gal÷tų būti
4

savarankiško darbo pristatymo, ar įdomesnio užsi÷mimo, o galbūt renginio, kuris pvz. skirtas Europos Kalbų
dienai, įamžinimas.
Išvados
1. Modernių informacinių technologijų (IT) panaudojimo sfera mokymo/si procese nuolat plečiasi. Nuo
mokymo/si proceso šiandien neatsiejamas e-mokymas(-is). Tačiau užsienio kalbų mokymo(-si) organizavimas ir
medžiagos pateikimas web aplinkoje palyginus naujas reiškinys.
2. Weblog’as padeda ugdyti e-mokymo(-si), skaitymo, rašymo ir bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžius. D÷l
savo techninių ir interaktyvių galimybių weblog’ai atveria visą eilę pedagoginių galimybių mokytis užsienio
kalbų.
3. Išanalizavus weblog’o naudojimo galimybes užsienio kalbų mokymo(-si) procese, išryšk÷jo weblog’ų
naudojimo mokymo(-si) procese tikslai:
• generuoti ir perteikti žinias (dalinimasis id÷jomis ir žiniomis, steb÷jimas, ką ir kaip kiti mokosi, abipusis
mokymas ir mokymasis, nuolatinis mokymo turinio pateikimas, mokymo(-si) platforma, skirta
užduočių, projektų, pranešimų talpinimui);
• sužadinti refleksyvų mokymąsi (patyrimų praktikos metu, kasdienin÷se studijose refleksija, dienoraščio
vedimas);
• skatinti konstruktyvistinį mokymąsi (aktyvus procesas, grindžiamas patirtimi ir jos analize; aktyvus
individo vaidmuo informacijos apdorojimo ir žinių įgijimo metu);
• pl÷toti savarankiško darbo ir darbo komandoje, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius;
• ugdyti IT kompetencija (komunikacin÷ kompetencija, rašymo online kompetencija);
4. Weblog’as kaip ir kitos IT turi būti naudojamas strategiškai. Weblog’o naudojimo nuosekli didaktin÷
koncepcija padeda pasiekti užsibr÷žtų užsienio kalbos mokymo (-si) tikslų.
5. Siekiant kelti studijų kokybę, aukštosios mokyklos turi neatsilikti nuo technikos ir mokslo naujovių bei studijų
procesą grįsti inovacijomis. . D÷ka inovatyvių mokymo(-si) priemonių užsienio kalbų mokymo(-si) procesas
tampa kūrybiškas ir patrauklus tiek studentams, tiek d÷stytojams.
Literatūra
1. Aufenanger S. Aufgaben der Erziehungswissenschaft in der Wissensgesellschaft. In: Bardo H. (Hrsg.). Medien
machen Schule. Grundlagen, Konzepte und Erfahrungen zur Medienbildung. Bad Heilbrunn: Klinkhardt, 2001
2. Černius V. T÷vų ir mokytojų pagalbininkas. Vilnius: Poligrafija ir informatika, 1997.
3. Czerwionka T. & de Witt C. Studienbuch Mediendidaktik. Studientexte der Erwachsenenbildung. Bielefeld:
Bertelsmann Verlag, 2007.
4. Jarvis P. Mokymosi paradoksai. Kaunas: VDU leidykla, 2001.
5. Jucevičien÷ P. Besimokantis miestas. Kaunas: Technologija, 2007.
6. Kalbos mokymasis naudojat kompiuterį. Projekto medžiaga. Prieiga per internetą:
http://www.languages.dk/archive/coursebook/CALL2.02_lithuanian.doc [žiūr÷ta 2009-09-20].
7. Kazlauskas P. A., Kleniauskas L. E-Mokymo formavimas. 2002. Prieiga per internetą:
www.ipc.lt/21z/mokymas/konferenci_jos/2002/tezes/doc/Kazlauskas.doc [žiūr÷ta 2009-09-20].
8. Kübler H. D. Medienkompetenz – Dimension eines Schlagwortes. In: Schell F., Stolzenburg E. & Theunert H.
(Hrsg.) Medienkompetenz. Grundlagen und pädagogisches Handeln. München: KoPäd, 1999.
9. Lawson-Borders G., Kirk R. Blogs in Campaign Communication. American Behavioral Scientist. Vol. 49, Nr. 4.,
2005.
10. Mandl H. & Reinmann-Rothmeier G. Medienpädagogik und -kompetenz: Was bedeutet das in einer
Wissensgesellschaft und welche Lernkulturen brauchen wir dafür? In: Medienkompetenz im Informationszeitalter.
Schriftenreihe „Enquete-Kommission: Zukunft der Medien", Bd. 4. Bonn: ZV, 1997.
11. Oravec J. A. Bookmarking the world: Weblog applications in education. Journal of Adolescent and Adult
Literacy. Vol. 45, 2002.
12. Reich K. Unterrichtsmethoden im konstruktiven und systematischen Methodenpool. 2006. Prieiga per internetą:
http://www.uni-koeln.de/ew-fak/konstrukt/didaktik/ [žiūr÷ta 2009-09-20].
13. Reichmayr I. F. Corporate Blogging – neue Formen der Öffentlichkeitsarbeit Zeiten gesteigerter Interaktivität.
Medienimpulse 52/2005. Prieiga per internetą: http://www.schule.at/dl/52_Reichmayr-Corporate_Blogging.pdf.
[žiūr÷ta 2009-09-20].
14. Rutkauskien÷ D., Cibulskis G. Informacijos technologijų taikymas distanciniame mokyme//Informacin÷s
technologijos. Kaunas: Technologija, 2000.
15. Teresevičien÷ M. Mokymosi visą gyvenimą edukologin÷s dimensijos. Habilitacinio darbo santrauka. Kaunas:
VDU, 2001
5

16. Tinklaraštis. Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos. Prieiga per internetą:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Blogas [žiūr÷ta 2009-09-20].
17. Weber P. J. „Computer literacy“ im Vergleich zwischen europäischen Nationen – Zielgröße des
Bildungswettbewerbs in der Wissensgesellschaft. Tertium Comparationis, 11 (1/2005).
Summary
Possibilities of using weblogs in teaching/learning foreign languages
Valentukonien÷ Jurgita, Paurien÷ Giedr÷
Kaunas University of Applied Sciences, Mykolas Romeris University
Modern information technologies penetrate into all spheres of modern life including
the teaching/learning process at education institutions. The importance of information systems and technologies
in teaching/learning process is revealed in the article. There is weblog's conception discussed in the article, also
there are given examples of application innovative weblogs' methods during foreign language studies both in a
classroom and for students' self-study work.
6