Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
tyrimo pagrindą. Išanalizavus pokyčių rezultatus per 2005 ir 2009 metus, pateikti rezultatai, tendencijos bei<br />
statistiniai duomenys.<br />
Atsitiktin÷s atrankos būdu buvo pateiktos anketos d÷stytojams iš penkių <strong>Kauno</strong> kolegijos padalinių:<br />
Ekonomikos ir teis÷s, J.Vienožinskio menų, Technologijų, Kraštotvarkos bei Medicinos fakultetų. Anketas<br />
užpild÷ 64 d÷stytojai. Tęstinis tyrimas buvo orientuotas keliomis kryptimis:<br />
1. Profesinių ir pedagoginių kvalifikacijų tobulinimas.<br />
2. Mokymo/si medžiagos rengimas.<br />
3. Pedagogų darbo – poilsio balansas.<br />
4. Naujoji etatinio valandų paskirstymo sistema.<br />
Pirmasis tyrimo etapas buvo vykdomas 2005 metais, antrasis – 2009 metais.<br />
Tyrime dalyvavo pedagogai, turintys nuo vienerių iki 26-erių metų ir didesnį darbo stažą kolegijoje.<br />
Didžiausia apklaustųjų dalis dirba kolegijoje 6 – 10 metų (27%) taip pat nemaža dalis darbuojasi antrą ar<br />
trečią dešimtmetį (po 23%). 2009 metais pad÷tis pasikeit÷, bendruomen÷ „atjaun÷jo“: net 24% dirbančių<br />
d÷stytojų dirba 1-5 metus, tačiau tai nereiškia prastesn÷s mokymo kokyb÷s, 28% d÷stytojų dirba 16 – 25<br />
metus. Tai rodo, kad tiek prieš ketverius metus, tiek dabar institucijoje dirba įgiję darbin÷s patirties ir<br />
išmanantys savo d÷stomą dalyką specialistai, kurie tuo pačiu yra lojalūs ir ištikimi savo darbovietei, neieško<br />
kaip lengviau užsidirbti duonos kitur. Nors sumenk÷jęs dirbančiųjų nuo 6 iki 15 metų skaičius leidžia<br />
manyti, kad tam tikras procentas d÷stytojų vis tik paliko kolegiją.<br />
1. Profesinių ir pedagoginių kvalifikacijų tobulinimas.<br />
D÷stytojai nuolatos kelia savo dalykinę (dalyko turinio) ir didaktinę (mokymo) kompetenciją. 2005<br />
metais 55% nurod÷, kad dalyvavo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijų bei darbdavių<br />
organizuotuose kursuose ar seminaruose, 2009 metais šis skaičius išaugo iki 67%. 2005 metais 20%<br />
d÷stytojų dalyvavo dalykin÷s kvalifikacijos ir mokymo kokyb÷s tobulinimo projektuose, kiti studijavo<br />
aukštosiose mokyklose kad įgytų ar pakeltų kvalifikacinį ar mokslinį laipsnį (15%), taip pat stažavosi<br />
užsienio profesinio rengimo institucijose. 2009 metais šie procentai išaugo atitinkamai 23% ir 10%.<br />
Apklausa rodo, kad d÷stytojai pastoviai kelia dalykinę ir didaktinę kompetenciją, tačiau kyla klausimas,<br />
kod÷l did÷ja seminarų ir tobulinimosi kursų lankymo procentas, o ne rengtų seminarų, stažuočių ar skaitytų<br />
paskaitų procentas. Į šį klausimą daugelis gal÷tų atsakyti paprastai – pasyvus dalyvavimas seminare<br />
pareikalauja mažesnių laiko sąnaudų bei vidinių resursų nei iniciatyvus darbas, už kurį bus užrašytos tos<br />
pačias neauditorinio krūvio valandos. Dar daugiau, imantis kūrybinio darbo beveik visada peržiangiamas<br />
„apmokamų“ valandų limitas. Darbo užmokesčio nediferencijavimas taip pat skatina patyrusius pedagogus<br />
rinktis lengvesnę veiklą, telpančia „į dešin÷s pus÷s“ r÷mus.<br />
Nurodydami pokyčius asmenybin÷s kompetencijos tobulinime per darbo kolegijoje metus, kolegos<br />
nurod÷, kad ženkliai patobulino darbo kompiuteriu, užsienio kalbos ir netgi sportinius įgūdžius, taip pat<br />
nepamiršo ugdyti savo intelektualinį ir kultūrinį išprusimą.<br />
Anketoje klaus÷me, kiek laiko docentai, lektoriai ir asistentai skiria pedagogin÷s kvalifikacijos<br />
k÷limui per mokslo metus. Daugiau kaip pus÷ apklaustųjų tam skiria nuo 20 iki 100 akademinių valandų.<br />
Tai rodo, kad pedagogin÷ bendruomen÷ yra sąmoninga, imli naujov÷ms, palaiko nuolatinio mokymosi<br />
koncepciją. Pagal 2001m. Europos komisijoje priimtą Mokymosi visą gyvenimą memorandumą, s÷kmingas<br />
per÷jimas prie žinių visuomen÷s turi būti lydimas mokymosi visą gyvenimą. Pl÷totinas visaapimantis<br />
mokymasis (formalioje švietimo sistemoje, neformaliojo švietimo organizacijose ir savaiminiu būdu). [2]<br />
2. Mokymo/si medžiagos rengimas.<br />
Per 60% dalyvavusių tyrime d÷stytojų rengia mokymo/si medžiagą leidybai, siekia perteikti<br />
moderniausią mokymo medžiagą besimokantiesiems bei renovuoti mokymo procesą. Tačiau beveik tiek pat<br />
procentų nurod÷, kad laiko parengti publikacijai trūksta; pedagogin÷s veiklos plane numatytas laikas<br />
parengimui yra labiau teorinis, realiai kartais sugaištami ištisi m÷nesiai, ko metiniuose planuose pateikti<br />
negalima (nes truks laiko kitai veiklai įvardyti!). Čia išryšk÷ja d÷stytojo blaškymosi tarp veiklų problema. Ar<br />
nereik÷tų pasinaudoti universitetų praktika, kur d÷stytojams leista pasirinkti vieną veiklos sritį, pavyzdžiui,<br />
mokslinių tyrimų bei publikacijų, mokymo medžiagos rengimo, ar projektin÷s veiklos sritį ir skirti jai visą<br />
savo d÷mesį ir laiką.<br />
Per mokslo metus dalykų d÷stytojams, be tiesioginio dalyko d÷stymo ir rezultatų kontrol÷s, tenka<br />
parengti šūsnį įvairių planų, ataskaitų, suvestinių; iš jų reikalaujama atlikti taikomuosius ar pedagoginius<br />
tyrimus, leisti metodinę medžiagą, rašyti mokslinius straipsnius, daryti pranešimus, dalyvauti konferencijose,<br />
seminaruose ir pan., nuolat kelti dalykinę kvalifikaciją, konsultuoti studentus, tikrinti jų darbus, pan.,<br />
nuolatos atnaujinti modulius, tarpinių atsiskaitymų ir egzaminų kontrolines užduotis, mokymui aktyviai<br />
naudoti kompiuterinę bazę (atlikti informacijos paiešką) bei taikyti naujausius mokymo metodus (jiems<br />
parengti taip pat reikalingas laikas). Kaip rašoma straipsnyje „Mokyklos panaš÷ja į biurokratines įstaigas“,<br />
„kasmet did÷janti planų, ataskaitų ir kitų dokumentų lavina jau dusina pedagogus ir iškreipia jų darbo<br />
prasmę. [12] Mokytojai neslepia, jog iš aukščiau nuleistų valdiškų įgeidžių tenkinimas dažnai t÷ra<br />
2
Change language