ĮVERTINIMAS DEKORATYVUMO KRITERIJAIS

RETŲJŲ DAUGIAMEČIŲ LAUKO GĖLIŲ SORTIMENTO RESURSŲ 

ĮVERTINIMAS DEKORATYVUMO KRITERIJAIS 

Jonas Vaidelys, Donatas Misiūnas 

Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedra 

Mokslo g. 2, Mastaičiai, 53313 Kauno raj., el. paštas: jonas. vaidelys@fc.kauko.lt, 

admin.zak@gmail.com 

Recenzentas: doc.dr. Laimutis Januškevičius, Kauno technologijos universitetas 

Anotacija 

Gėlių išplitimą gali stabdyti daugelis priežasčių, tai dauginimosi sparta, auginimo 

technologija, dekoratyvumas ir kt. 

Želdinių ir agrotechnologijų katedroje antri metai tiriamas retųjų lauko gėlių 

sortimento plėtros klausimas. 

Šio tyrimo objektais parinktos daugiametės gėlės, išsiskiriančios savo habitu, 

žydėjimo laiku ir trukme, pasižyminčios skirtingomis auginimo technologijomis bei 

pritaikymo galimybėmis. 

2010 m. buvo vertinamos šių gėlių dekoratyvinės savybės: augalų aukštis, kero 

tankumas, žiedo ir žiedyno dydis, lapų ir žiedų spalvos. 

Ištirti 33 retųjų daugiamečių gėlių taksonai. Nustatyta, kad vyravo neaukštos 

arba vidutinio ūgio, negausiai šakotos, dideliais, baltos, geltonos ir raudonos spalvos 

žiedais žydinčios daugiametės gėlės. 22 taksonų gėlės (66,6 %) subrandino vaisius. 

Įvadas 

Dažnai sunku nusakyti, kas trukdo kai kurių gėlių išplitimą. Priežasčių gali būti daug. 

Bene svarbiausia iš jų – augalo dauginimosi (ar dauginimo) sparta. Kai kurie augalai 

Lietuvoje ne kiekvienais metais subrandina sėklas arba jos būna nedaigios, arba greitai 

prarandančios daigumą: eleborai (Helleborus sp.), aukštosios avižuolės (Arrhenatherum 

elatius), šlakuotosios plautės (Pulmonaria saccharata) ir kt. Šiuos augalus sunku padauginti 

ir vegetatyviškai, dėl negausios, dažniausiai liemeninės šaknų sistemos. 

Kai kurių gėlių auginimo technologija yra sudėtinga. Pavyzdžiui, pirėninei ramondai 

(Ramonda nathaliae) reikalingas drėgnas aplinkos oras, Delavajo inkarvilėja (Incarvillea 

delavayi) jautri šalčiams žiemojimo metu, krūminis sidabrūnis (Argyranthemum frutescens) 

turi žiemoti patalpose. 

Kai kurios gėlės plinta greitai, atsparios nepalankioms aplinkos sąlygoms, tačiau 

mažai dekoratyvios arba jų dekoratyvumas atsiskleidžia tinkamai jas pritaikius gėlynuose: 

švelnioji rasakila (Alchemilla mollis), didžioji astrantija (Astrantia major), rusinis vilkdalgis 

(Iris graminea) ir kt. Svarbus gėlių sezoninio dekoratyvumo įvertinimas ir tikslingas 

panaudojimas šių išskirtinių savybių gėlynų kūrimui. Pavyzdžiui, raktažolės (Primula sp.) 

dekoratyvios tik pavasarį, todėl jas reikia derinti tik su pavasarį žydinčiomis gėlėmis, siekiant 

gauti efektingus derinius, vėliau raktažoles turėtų dengti aukštesnės gėlės. Kai kurios 

daugiametės retosios gėlės labai efektingos žydėjimo metu: uoginė knipofija (Kniphofia 

uvari), raganinis skambalėlis (Codonopsis clematidea). Tačiau peržydėjusios, tampa mažai 

dekoratyvios. 

Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7), p.150-157 

Optimization of Ornamental and Garden Plant Assortment, Technologies and Environment: scientific articles. 2 (7), p.150-157

JONAS VAIDELYS, DONATAS MISIŪNAS 

Tiriamajam darbui buvo atrinktos daugiametės gėlės, išsiskiriančios savo habitu, 

žydėjimo laiku ir trukme, pasižyminčios skirtingomis auginimo technologijomis bei 

pritaikymo galimybėmis. Tarp jų yra vienskilčių ir dviskilčių gėlių, priklausančių 24 

botaninėms augalų šeimoms. Gausiausiai atstovaujama astrinių (Asteraceae), bervidinių 

(Scrophulariaceae), katilėjinių (Campanulaceae) ir uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimos, po 2 

– 3 gentis. Kitos botaninės šeimos atstovaujamos po vieną gentį. Tai rodo, kad šios tyrimui 

atrinktos gėlės labai skiriasi botaniniais – morfologiniais požymiais. 

2010 m. atlikti pirmieji retų ir naujai introdukuotų augalų dekoratyvinių savybių 

tyrimai, biometriniais matavimais įvertintas augalo aukštis, suskaičiuotas žiedinių ir 

vegetatyvinių stiebų skaičius, įvertintas kero tankumas, žiedo (žiedyno) dydis, vaisių dydis, 

įvertinta lapų ir žiedų spalva. 

Bene pirmoje lietuviškoje agronomo J. Strazdo knygelėje „Darželio gėlės“, išleistoje 

dar 1930 metais apie baigiamojo darbo objekto gėles nebuvo rašoma. O. Skeivienės knygoje 

„Gėlių auginimas“ rašoma apie kaukazinę žvaigždūnę (Scabiosa caucasica), nurodant jos 

kilmę, žydėjimo laiką, augalo aukštį ir reikalavimus aplinkai. Garsi daugiamečių gėlių 

specialistė A. Lučinskienė knygoje „Daugiametės gėlės“ rašo apie eleborus (Helleborus sp.), 

inkarvilėjas (Incarvillea sp.), nakvišas (Oenothera sp.), penstemonus (Penstemon sp.), 

plačvarpius (Platycodon sp.), rodžersijas (Rodgersia sp.), nurodydama svarbesnes rūšis, jų 

kilmę, pateikia augalo morfologinę charakteristiką, dauginimą ir pritaikymo galimybes. 

Gėlininkų D.Dainauskaitės ir J.Vaidelio knygoje „Ankstyvosios daugiametės gėlės“ 

paminėtos šios gėlės: eleborai (Helleborus sp.), pachizandros (Pachysandra sp.), peltifiliai 

(Darmera sp.), raktažolės (Primula sp.) ir ramondos (Ramonda sp.). Gėlės aprašytos pagal 

vieningą sistemą, nurodant jų nomenklatūrą, botanines savybes, svarbesnes rūšis, dauginimą, 

reikalavimus aplinkai, pritaikymo galimybes. 

Peržvelgus oficialiuosius augalų sortimentus (1962, 1971 m.), matome, kad 

dažniausiai minimi tie patys augalai. Naujausiame, Lietuvoje išleistame, žolinių dekoratyviųjų 

augalų sortimente, kurio autoriai J. Vaidelys ir D. Misiūnas, visi tiriamajame darbe minimi 

augalai įtraukti į sortimento sąrašus. Sortimente pateikiama augalų bioekologinė grupė, 

ilgaamžiškumas, tinkamiausios auginimui dirvos, augavietės charakteristikos, augalo 

aukščiai, habitas, žiedų ir lapų spalvos, žydėjimo laikas, bendras dekoratyvumas. Visas 

sortimentas orientuotas į pritaikymo galimybes – visiems pagrindiniams gėlynams (apvadams, 

lysvaitėms, klomboms, parteriams, gėlinėms, grupėms, alpinariumams ir atraminėms 

sienutėms, kapavietėms, vandens telkiniams ir pakrantėms, deriniams su sumedėjusiais 

augalais). Kad šiuo sortimentu būtų lengviau naudotis, sukurta kompiuterinė programa 

„Flores – 2008“, įgalinanti parinkti tinkamus augalus pagal esmines jų charakteristikas. 

Išanalizavus studijoms skirtas mokymo priemones matome, kad želdynų specialistų J. 

Vaidelio, V. Makūno ir G. Prakapaitės knygoje „Gėlininkystė. III dalis. Daugiametės gėlės“ 

paminėti eleborai, plautės, raktažolės, nakvišos ir rodžersijos. 

Išanalizavus Kauno botanikos sodo mokslininkų darbus (Baliūnienė, Boguševičiūtė, 

Dainauskaitė, Juronis, Vaidelys, Žliobaitė, Žliobienė, Juodkaitė, 1987), tiriant Lietuvos 

miestų gėlynų sortimentą, nustatyta, kad 1980 – 1982 m. juose augo diemedžiai (Artemisia 

abrotanum), rožinės raktažolės (Primula rosea) ir tibetinės raktažolės (Primula tibetica). 

Atlikus informacijos šaltinių apžvalgą, galime teigti, kad apie retąsias daugiametes 

gėles informacinės medžiagos nėra gausu ir tai suprantama, nes šios gėlės nepaplitusios 

gėlynuose ir yra dažnesni gėlių mylėtojų sodybų augalai. 

Metodika (metodai) 

Retųjų daugiamečių lauko gėlių biometriniai matavimai buvo atlikti pagal J. Vaidelio 

(Vaidelys, 2005) parengtą metodiką „Dekoratyviųjų žolinių augalų fenologinių stebėjimų, 

Straipsnis pristatytas 7-je respublikinėje mokslinėje 

konferencijoje „Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, 

technologijų ir aplinkos optimizavimas“, 2011.03.23. Kauno 

kolegija, Mastaičiai 

Paper presented at the 7th Annual National Scientific Conference 

„Optimization of Ornamental and Garden Plant Assortment, 

Technologies and Environment“, 23 March 2011. Kauno 

kolegija/University of Applied Sciences, Mastaičiai

Taksonų skaičius, vnt. 


biometrinių matavimų ir sortimento sudarymo metodika“ (Mastaičiai, 2005). Tirta 33 taksonų 

retos daugiametės gėlės. Visi matavimai atlikti 4 pakartojimais. 

Rezultatai 

Augalų aukščio tyrimai. Įvertinus augalų aukštį, paaiškėjo, kad daugiausiai yra neaukštų 

gėlių (21–40 cm aukščio) – 10 taksonų (30,3 proc.), mažiausiai – labai aukštų (virš 81 cm 

aukščio) – 5 taksonai arba 15,15 proc. Tirtų gėlių taksonų pasiskirstymas pagal aukštį 

pateiktas 1 paveiksle. 

12 

10 

8 

6 

7 

10 

8 

5 

Žemaūgės gėlės (iki 20 cm 

aukščio) 

Neaukštos gėlės (21-40 

cm) 

Vidutinio ūgio (41-60 cm) 

4 

3 

Aukštaūgės (61-80 cm) 

2 

0 

Labai aukštos (81 cm ir 

daugiau) 

Aukščio kategorijos 

1 pav. Tirtų gėlių taksonų suskirstymas pagal aukštį 

Tarpinę padėtį užima vidutinio ūgio (41–60 cm aukščio) – 8 taksonai, žemaūgės (iki 20 

cm) – 7 taksonai ir aukštaūgės (61–80 cm aukščio) – 5 taksonai, gėlės. Žemiausi buvo taurieji 

bobramuniai (Chamaemelum nobile) – 12/6 cm aukščio vidurkis; sidabrinės acenos (Acaena 

argentea) – 8/15 aukščio vidurkis; gulsčioji cimbaliarija (Cymbalaria muralis) – 5,3/29,5 

aukščio vidurkis. Visų šių augalų vegetatyviniai stiebai yra gerokai žemesni už gana ilgus, 

tačiau pagulančius generatyvinius stiebus. Kaukazinė dioskorėja yra vijoklinis augalas, 2010 

m. dioskorėjos užaugo 165 –220 cm (vidurkis 183,75 cm). 

Stiebų skaičiaus ir jo santykio nustatymas. Nustatyta, kiek tirti augalai išaugino stiebų. 

Šis rodiklis parodo potencialias augalo vegetatyvinio dauginimo ir galimo sėklų derliaus 

galimybes. Santykis tarp žiedinių ir vegetatyvinių stiebų gali nulemti augalo prioritetinio 

dauginimo būdo parinkimą. Vyravo augalai, išauginantys nuo 1 iki 5 stiebų ir augalai, 

išauginantys nuo 6 iki 10 stiebų. Gausiau besišakojančių augalų buvo negausiai, atitinkamai 

nuo11 iki 15 stiebų – 5 taksonai ir nuo 16 iki 20 stiebų tik 1 taksonas augalų. Daugiausiai 

buvo augalų išauginančių 1 – 5 žiedinius stiebus (23 taksonai) ir 6 – 10 žiedinių stiebų – 8 

taksonai. Panašūs duomenys gauti įvertinant vegetatyvinių stiebų gausą. Nuo 1 iki 5 stiebų – 

17 taksonų ir nuo 6 iki 10 – 7 taksonai. Ir tik 2 taksonų augalai išaugino daugiau kaip 10 

vegetatyvinių stiebų (2 pav.). Nors žydėjo daugelis tiriamųjų augalų, tačiau ne visi subrandino 

sėklas, todėl reikia ieškoti progresyviausio vegetatyvinio dauginimo būdo. Sėklų 2010 m. 

nesubrandino taurieji bobramuniai (Chamaemelum nobile), krūminiai sidabrūnai 

(Argyranthemum frutescens), širdžialapės saururijos (Houttuyania cordata) ir kt. augalai. 






25 

23 

20 

15 

10 

5 

0 

10 

17 

5 

1 

8 

Bendras stiebų skaičius Žiedinių stiebų skaičius Vegetatyvinių stiebų 

skaičius 

0 

0 

17 

7 

2 

0 

1-5 stiebų 

6-10 stiebų 

11-15 stiebų 

16-20 stiebų 

2 pav. Tirtų augalų taksonų pasiskirstymas pagal bendrą, žiedinių ir vegetatyvinių stiebų santykį 

Kero tankumo įvertinimas. 

Nuo kero tankumo didele dalimi priklauso augalo panaudojimas gėlynų deriniuose. 

Tankiakeriai augalai (kurių projekcinis erdvės užpildymas daugiau 70 proc.) gali būti fonu 

kitiems gėlyno grandies augalams. Tokių tiriamųjų augalų nustatėme 13 taksonų arba 39,39 

proc. Šios grupės augalus reikia vengti sodinti gėlyno grandies priekiniame plane, nes jie 

užgoš kitus augalus. Ir atvirkščiai ažūriškus augalus (projekcinis tankumas – mažiau 50 proc. 

reikia sodinti priekiniame gėlyno grandies plane, o iš tankiakerių jiems sukurti foną. Tirtų 

augalų 39,39 proc. taksonų sudarė ažūriški augalai (tolygiai tankiakeriams), o tarpinę padėtį 

užėmė vidutinio tankumo augalai (7 taksonai arba 21,22 proc.), (3 pav.). Prie tankiakerių 

augalų galime priskirti širdžialapes saururijas (Houttuyania cordata), kaštonlapes rodžersijas 

(Rodgersia aesculifolia), gumbinį česnaką (Allium tuberosum), rusinius vilkdalgius (Iris 

ruthenica) ir kt. Ažūrišką kerą turi eleborai (Helleborus sp.), Delavajaus inkarvilėjos 

(Incarvillea delavayi), uogines knipofijas (Kniphofia uvaria) ir kt. 

14 

12 

13 

13 

10 

8 

6 

4 

2 

0 

7 

Kero tankumas 

Tankūs kerai daugiau 70 

proc. 

Vidutiniško tankumo kerai 

50-70 proc. 

Ažūriški kerai mažiau 50 

proc. 

3 pav. Tirtų augalų taksonų pasiskirstymas pagal augalo kero tankumą 

Žiedo ir žiedyno dydžio (skersmens) įvertinimas. Tiesiogiai augalo dekoratyvumą 

lemiantis kriterijus. Daugelis augalų derinami pagal žiedo spalvą, žydėjimo laiką. Nustatyta, 

kad augalai, sudarantieji žiedynus ilgiau dekoratyvesni už augalus, žydinčius pavieniais 

žiedais. Daugiau nustatyta augalų, žydėjusių pavieniais žiedais (17 taksonų arba 53,12 proc.), 

mažiau – 15 taksonų arba 46,87 proc., kurių žiedai buvo sutelkti žiedynuose (4 pav.). Tik 1 

taksono augalai 2010 m. nežydėjo (0,01 proc.). 












18 

16 

14 

12 

10 

8 

6 

4 

2 

0 

17 

15 

1 

Žiedai Žiedynai Nežydėjo 

4 pav. Tirtų augalų pasiskirstymas pagal žydėjimo pobūdį 

Įvertintas žiedų ir žiedynų dydį. Išskirtos tokios žiedo (žiedyno) dydžio gradacijas: iki 1 

cm skersmens, nuo 1,1 iki 2 cm skersmens, nuo 2,1 iki 3 cm skersmens ir daugiau 3 cm 

skersmens. Daugiausiai buvo augalų taksonų, kurių žiedų (žiedynų) skersmuo buvo 3 cm ir 

daugiau (5 pav.). 

12 

11 

10 

8 

8 

6 

4 

2 

0 

3 3 3 

2 2 

0 

Iki 1 cm skersmens 

1,1 – 2 cm 

skersmens 

2,1 – 3 cm 

skersmens 

Daugiau 3 cm 

skersmens 

Žiedai 

Žiedynai 

5 pav. Tirtų augalų taksonų pasiskirstymas pagal žiedų ir žiedynų dydį 

Vaisių subrandinimo, dydžio ir rūšies įvertinimas. Vaisių ir sėklų subrandinimas rodo 

augalo pilną aklimatizaciją. 22 taksonų augalai (66,6 proc.) subrandino vaisius ir perpus 

mažiau – 11 taksonų augalai (33,4 proc.) – vaisių 2010 m. nesubrandino. Pagal vaisiaus rūšį 

vyrauja dėžutė (13 taksonų), lapavaisiai ir lukštavaisiai – po 4 taksonus (1 lentelę). Tirtų 

augalų vaisiai nedideli. 

1 lentelė 

Tirtų augalų vaisių rūšys ir jų dydžiai 

Vaisiaus pavadinimas Taksonų skaičius (vnt.) Vaisiaus dydis 

(min.– max.) (cm.) 

Riešutėlis 2 0,24–0,36 

Lapavaisis 4 0,26– 2,6 

Lukštavaisis 4 0,14–0,41 

Dėžutė 13 0,31–4,87 

Sutelktinis vaisius 1 0,2 

Žvynagrūdis 1 0,3 

Skeltavaisis 1 0,6 

Ankštara 1 5,9 






Lapų ir žiedų spalvų įvertinimas. Atskirai įvertinti retųjų daugiamečių gėlių lapų spalvų 

įvairovę. Tyrimų duomenys pateikti 6 paveiksle. 

Matyti, kad daugiausiai tirtų gėlių sortimente yra taksonų augalų žaliais lapais, tačiau 

yra pilkais, margais, melsvais ir dryžuotais lapais. 

30 

28 

Balti 

Geltoni ir jų atspalviai 

25 

Oranžiniai 

20 

Raudoni ir jų atspalviai 

Violetiniai 

15 

Mėlyni ir jų atspalviai 

Žali 

10 

Purpuriniai 

5 

0 

1 

0 0 0 0 0 

Lapų spalva 

0 

2 

1 

2 

Margi (dėmėti) 

Dryžuoti 

Pilki 

6 pav. Gėlių taksonų pasiskirstymas pagal lapų spalvą 

Dėmėtus lapus turi širdžialapės saururijos (Houttuyania cordata), šlakuotosios plautės 

(Pulmonaria saccharata), dryžuotus – aukštosios avižuolės (Arrhenatherum elatius ssp. 

bulbosum), pilkus – krūminiai sidabrūniai (Argyranthemum frutescens), diemedžiai 

(Artemisia abrotanum). 

Daugelis daugiamečių retųjų gėlių žydi kurios nors vienos spalvos žiedais, tačiau yra 

rūšių žydinčių kelių spalvų žiedais. 7 paveiksle matome šių gėlių analizės duomenis. 

14 

12 

12 

10 

11 

Balti 

Geltoni ir jų atspalviai 

10 

Oranžiniai 

8 

Raudoni ir jų atspalviai 

5 6 0 

6 

Violetiniai 

4 

Mėlyni ir jų atspalviai 

2 

1 

1 

Žali 

0 

Žiedų spalva 

Žiedai nedekoratyvūs 

arba augalas nežydi 

7 pav. Gėlių taksonų pasiskirstymas pagal žiedų spalvą 

Tarp tiriamų retųjų daugiamečių augalų daugiausiai yra žydinčių baltos spalvos žiedais 

– 12 taksonų (26,1 proc.), raudonžiedžių – 11 taksonų (23,9 proc.) ir geltonžiedžių – 10 

taksonų (21,7 proc.). Baltos spalvos žiedais žydi kilnieji bobramuniai (Anthemis nobilis), 

krūminiai sidabrūniai (Argyranthemom frutescens), didžiosios astrancijos (Astrantia major). 










Geltonais žiedais mus džiugina Knapo gvazdikai (Dianthus knappii), pavasarinės vilkaguonės 

(Hylomecon vernalis), krūminės nakvišos (Oenothera fruticosa) ir kt. Raudonais žiedais žydi 

Delavajaus inkarvilėjos (Incarvillea delavayi), rožinės raktažolės (Primula rosea), barzdotieji 

penstemonai (Penstemon barbatus). 

Išvados 

Retosios daugiametės gėlės neišplitę Lietuvos gėlynuose dėl daugelio priežasčių, iš 

kurių svarbesnės yra: lėtas ir sudėtingas dauginimas, specifinės auginimo sąlygos, siauros 

pritaikymo galimybės. Tačiau šie augalai galėtų papildyti sodybų gėlynų sortimentus 

išskirtinėmis dekoratyvinėmis savybėmis, noru auginti šias sudėtingos agrotechnikos gėles. 

Nustatyta, kad: 

1. Atrinktos retosios daugiametės gėlės yra neaukštos arba vidutinio ūgio, pasižymi 

tankiais arba ažūriškais kerais. 

2. Vyravo negausiai šakoti augalai, turintieji iki 10 stiebų. Keruose vyravo žiediniai 

stiebai, vegetatyvinių buvo daug mažiau. 

3. Daugiausiai buvo didelius žiedus turinčių augalų (daugiau 3 cm skersmens net 11 

taksonų. 

4. 22 taksonų augalai subrandino vaisius ir 11 taksonų augalų – nesubrandino. 

Daugiausiai išaugino dėžutės pavidalo vaisius, mažiau – lukštavaisių ir lapavaisių. 

5. Tirti augalai turėjo daugiausiai žalios spalvos lapus, baltos, geltonos ir raudonos 

spalvos žiedus. 

Apibendrinant galima teigti, kad pirmaisiais tyrimų metais atlikti biometriniai augalų 

matavimai reikalauja papildomų patikrinimų. 

Informacijos šaltiniai 

1. Botanikos vardų žodynas. 1998. Vilnius. 

2. Brenzel K. 2002. Sunset Western garden. California. 

3. Dagytė S. 1994. Retosios daržovės, prieskoniniai ir medingieji augalai. Vilnius. 

4. Dainauskaitė D., Vaidelys J. 1988. Ankstyvosios daugiametės gėlės. Vilnius. 

5. Daugiamečių gėlių pritaikymas miestų želdynuose.1987. Vilnius. 

6. Einjarige Sommerkubel – eine interesante Alternative. 2000. Erfurt. 

7. Gėlininko mėgėjo žinynas. 1982. Vilnius. 

8. Griffiths M. 1997. Index of Garden Plants. London. 

9. Gudžinskas Z. 1999. Lietuvos induočiai augalai. Vilnius. 

10. Hattatt L. 2002. Garden plants and flowers. London. 

11. Juchnevičiūtė, Dainora. Gėlynai ir aplinka. 1983. Vilnius. 

12. Kiselienė D., Grigienė I., Grigas A. 2007. Dekoratyvinių augalų vardynas. Vilnius. 

13. Lučinskienė A. 1986. Daugiametės gėlės. Vilnius. 

14. Mchouy P. 2009. Sodininko knyga. Vilnius. 

15. Skeivienė O. 1955. Gėlių auginimas. Vilnius. 

16. Vaidelienė J., Vaidelys J. 1999. Sodybos tvarkymo ABC. Kaunas. 

17. Vaidelienė J., Vaidelys J.1997. Gėlių karalystėje. Kaunas. 

18. Vaidelienė J.,Vaidelys J. 2001. Darželio gėlės. Kaunas. 

19. Vaidelys J. 2005. Dekoratyviųjų žolinių augalų fenologinių stebėjimų, biometrinių matavimų ir sortimento 

sudarymo metodika. Mastaičiai. 

20. Vaidelys J., Makūnas V., Prakapaitė G. 1997. Gėlininkystė. III dalis. Daugiametės gėlės. Vilnius. 

21. Vaidelys J., Misiūnas D. 2008. Lietuvos želdynų dekoratyviųjų žolinių augalų sortimentas: Flores 2008 

[CD–ROM]. Mastaičiai. 

22. Vailionis L. 1938. Lietuviškas botanikos žodynas. I dalis. Kaunas. 




THE EVALUTION RESOURCES OF ASSORTMENT RARE PERENNIAL FIELD 

FLOWERS OF CRITERIA OF DECORATIVENESS 

Summary 

There was carried out research on development of assortment of rare perennial flowers 

in Department of Green Plantations and Agrotechnologies in 2008–2010. There were 

explored these floral ornamental peculiarities: plant heights, density of plant, size of flower 

and inflorescence, leaf and flower color. 33 taxa of rare perennial flowers were explored in 

2010. 

Rare perennial flower gardens are not spread in Lithuania because a slow and complex 

reproduction, the specific growing conditions, the narrow usage in green plantations. 

However, these plants could be included into flowers assortment of homesteads parterres 

exceptional decorative qualities, willingness to grow these flowers in a complex of cultural 

practices. 

In conclusion could be said, that: 

1. The samples of rare perennial flowers have low or medium height and dense or 

tracery tod. 

2. Dominates flowers with 10 stems, but the blooming stems in the todes was much 

less vegetative. 

3. The biggest part of plants has large blossoms (more than 3 cm in diameter up to 11 

taxa). 

4. 22 taxa of plants mature and 11 taxa of plants do not mature fruits. 

5. There were plants mostly with green leaves, white, yellow and red blossoms. 

In summary, the studies conducted during the first biometric measurements of the plant 

require additional inspections.

ĮVERTINIMAS DEKORATYVUMO KRITERIJAIS

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?