Svarbiausi faktai ir skaičiai

Europos Sąjunga
Svarbiausi faktai
ir skaičiai
apie Europą ir europiečius

Açores
Santrumpos
ES narės
ES-27 dabartinės Europos Sąjungos valstybės narės
ES-25 ES valstybės narės 2004 m.
ES-15 ES valstybės narės prieš 2004 m. plėtrą
BE Belgija
BG Bulgarija
CZ Čekija
DK Danija
DE Vokietija
EE Estija
IE Airija
EL Graikija
ES Ispanija
FR Prancūzija
JK
IT Italija
CY Kipras
LV Latvija
LT Lietuva
LU Liuksemburgas
HU Vengrija
MT Malta
NL Nyderlandai
HR
( 1 )Laikinasiskodas,kurisniekaip nelemsgalutinio šiosšalieskodo,d ė lkurio bus susitartaužbaigus derybas,šiuometu
vykstan č iasJungtinė seTautose.
MK
RU
Madeira
Canarias
Guadeloupe
Martinique
Réunion
Guyane
AT
PL
PT
RO
SI
SK
FI
SE
JK
Austrija
Lenkija
Portugalija
Rumunija
Slovėnija
Slovakija
Suomija
Švedija
Jungtinė Karalystė
Šalyskandidatės
HR Kroatija
MK
TR
Buvusioji Jugoslavijos
RespublikaMakedonija ( 1 )
Turkija
Kitos šalys
CN Kinija
IN Indija
JP Japonija
RU Rusija
US Jungtinės Amerikos
Valstijos
Katalogo duomenys ir kita bibliografinė informacija pateikiami šio leidinio pabaigoje.

Svarbiausi faktai irskaičiai
apie Europą ir europiečius

Turinys
Europos Sąjunga –sėkmės pavyzdys ...................................... 3
Europos Sąjunga –didėjanti šeima ........................................ 4
Teritorija ir gyventojai ........................................................ 5
Ar Europos Sąjunga didelė?
Kiek žmonių gyvena Europos Sąjungoje?
Europiečiai gyvena ilgiau
Gyventojų skaičiaus augimas
Gyvenimo kokybė ............................................................. 16
Ar europiečiai turtingi?
Ar europiečiai sveiki?
Teisinga ir rūpestinga visuomenė
Švietimas, moksliniai tyrimai irinformacinė visuomenė ........... 25
Švietimas –investavimas įžmones
Kokius dalykus studijuoja europiečiai?
Geresnis išsilavinimas –geresnės darbo perspektyvos
Informacinės technologijos –svarbiausia priemonė
Moksliniai tyrimai –raktas įateitį
Dirbantys europiečiai ........................................................ 36
Kur žmonės dirba?
Kiek žmonių dirba Europos Sąjungoje?
Lyčių nelygybė
Ar visiems suteikiamos lygios galimybės?
Prekyba ir ekonomika ....................................................... 45
Kiek Europos Sąjunga gamina?
Gera kokybė už gerą kainą
Europos Sąjunga –didžiulė prekybos jėga
Europos Sąjungos kova su pasaulio skurdu
Transportas, energetika ir aplinka ....................................... 54
Visur keliauti, daug pamatyti
Patikimas energijos tiekimas
Aplinkos apsauga
Europiečiai –draugiška šeima ............................................ 64
Laimingi europiečiai, kuriems rūpi bendri dalykai
Europiečiai iružsienio kalbos
Mokymasis drauge
Pritariantys ar skeptikai?
Narystės nauda
Šalys kandidatės .............................................................. 75
Šalių kandidačių teritorija ir gyventojai
Ar jos turtingos?
Žmonės ir darbas
Draugiška kaimynystė ....................................................... 79

Europos Sąjunga –sėkmės pavyzdys
Europos Sąjungos pristatyti nereikia. Jau daugiau kaip pusę amžiaus ji
užtikrinapolitinįstabilumąirekonominępiliečiųgerovę.Buvosukurta
bendroji rinkabesienųirįvestibendripinigaieurai.Jisuvienijosuskaldytą
žemyną. Europos Sąjunga –ekonomikos ir prekybos galiūnė ir
didžiausia pasaulyje vystymosi pagalbos neturtingoms šalims teikėja.
ES nariųpadaugėjonuo6iki 27,ogyventojųskaičiusišaugobeveik iki
pusėsmilijardo.
Ne visos Europos šalys yra ES narės arba nori jomis tapti, bet Sąjunga
mielai priima bet kurios demokratinės Europos valstybės prašymą įją
įstoti. ES palaiko artimus ir draugiškus ryšius suvisomis kaimynėmis –
irsuEuropos,irsuViduržemiojūros rytų bei pietų pakrantėsšalimis.
Norsirlabaiskirtingos,ES valstybėsvieningairemiataiką, demokratiją,
teisinės valstybės principus ir pagarbą žmogaus teisėms. Jos stengiasi
puoselėti šias vertybes netik Europoje, bet ir visame pasaulyje, kurti
gerovęirjadalytis,išvienveiktipasaulioarenoje.
Šioje knygelėje lentelėmis ir diagramomis pateikiami svarbiausi faktai
irskaičiaiapie Europos Sąjungąbei jos valstybesnares,kartaisjie lyginami
su kitų didelių valstybių duomenimis. Be to, atskirame skyriuje
aprašomos ES šalyskandidatės.
Kad būtų paprasčiau,kaikurie skaičiaisuapvalinti.Santrumpos,žyminčios
įvairias šalis, paaiškintos santrumpų sąraše vidinėje pirmojo viršelio
pusėje. Paskutiniai duomenys šiam leidiniui buvo gauti 2007 m.
gegužėsmėn.
Daugiau informacijos apie Europos Sąjungą, jos veiklą ir svarbą jums
galite rasti interneto portale europa.eu. Statistinių duomenų ieškokite
Eurostato –ES statistikos biuro –tinklavietėje epp.eurostat.ec.europa.
eu.Čiarasitetūkstančiusnemokamųinformacijos šaltinių.
3

Europos Sąjunga –didėjanti šeima
ES ištakos siekia praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį –tada buvo
įkurta Europos ekonominė bendrija. Iš pradžių jai priklausė šešios ją
įkūrusios šalys–Belgija, Italija, Liuksemburgas,Nyderlandai,Prancūzija
ir Vokietija. Jos rado naują, ekonomine integracija grindžiamą bendradarbiavimo
būdą bendriems interesams tenkinti. 1973 m. prie
jų prisijungė Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė, 1981 m.–Graikija,
1986 m. –Ispanija ir Portugalija. 1990 m. susivienijus Vokietijai –ir
Rytų Vokietija.
1992 m. nauja sutartimi Bendrijos institucijoms buvo suteikta daugiauatsakomybės,nustatytos
naujos nacionaliniųvyriausybiųbendradarbiavimo
formos –taip buvo įsteigta Europos Sąjunga. ES išsiplėtė
1995m.,kaiįjąįstojoAustrija, SuomijairŠvedija.
Per 2004 m. plėtrą ES narėmis tapo Čekija, Estija, Kipras, Latvija,
Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija, o2007 m. –
Bulgarija ir Rumunija. Paraiškas dėl narystės yra pateikusios dar
trys šalys –Kroatija, Turkija ir Buvusioji Jugoslavijos Respublika
Makedonija.
ES valstybės narės
Šalys kandidatės
Europavisada buvodaugybėstautų irįvairiųkultūrųnamai.Daliskiekvienos
valstybės narės gyventojų yra atvykę iš kitų šalių, kurias su
priimančiąjašalimipaprastaisiejaartimiistoriniairyšiai.EtninęirkultūrųįvairovęES
vertinakaipdidžiulį turtą, taippatskatinatoleranciją,
pagarbą irabipusįsupratimą.
2007
4

Teritorija ir gyventojai
Europos Sąjungos teritorija beveik prilygsta pusei Jungtinių
Amerikos Valstijų, bet ES gyvena perpus daugiau gyventojų.
Iš tiesų ES pagal gyventojų skaičių yra trečia pasaulyje po
Kinijos irIndijos.
ES gimstamumas mažėja, oeuropiečiai gyvena ilgiau. Šios
tendencijos yralabaisvarbios ateičiai.
5

Ar Europos Sąjunga didelė?
Europos Sąjungos teritorija užima daugiau kaip keturis milijonus kvadratinių kilometrų. Pasaulio žemėlapyje tai nėra didelis plotas, tačiau čia –net
27 valstybės. Jos labai įvairaus dydžio, Prancūzija –didžiausia, oMalta –mažiausia.
1000 km 2
1000
4215,1
Sausumos plotas (tūkst. kv. km)
800
600
400
544,0
506,0
410,3
357,0
312,7
304,5
295,1
243,8
230,0
200
130,7 111,0
93,0
91,9
82,5
0
6
ES-27 FR ES SE DE PL FI IT UK RO EL BG HU PT AT
ĮPrancūzijos plotą neįtraukti užjūrio departamentai.
Šaltinis: Eurostatas.

77,3
68,4
62,7 62,3 49,0 43,4
43,1
33,8
30,3
20,1
9,3 2,6 0,3
CZ IE LT LV SK EE DK NL BE SI CY LU MT
7

mln. km 2
10
17,1
Sausumos plotas (mln. kv. km)
9,6 9,6
8
6
4
4,2
3,3
2
0
0,4
8
Šaltiniai: Eurostatas, Pasaulio bankas.

Kiek žmonių gyvena Europos Sąjungoje?
Europos Sąjungos gyventojų –493 milijonai; pagal gyventojų skaičių ji yra trečia pasaulyje po Kinijos ir Indijos.
Pasaulyje išsivysčiusių šalių gyventojų mažėja –1960 m. jie sudarė 30 %visų pasaulio gyventojų, o2005 m. jau
tik 16 %. Keturi išpenkių žmonių planetoje dabar gyvena besivystančiose šalyse. Siekdama paremti neturtingas
šalis, ES aktyviai skatina visuotinį vystymąsi. ES –viena svarbiausių vystymosi pagalbos teikėjų pasaulyje.
mln.
100
Gyventojų skaičius (mln., 2005 m.)
1306,3 1080,3
493,0 295,7 143,4
127,4
80
60
40
20
0
ES-27 duomenys yra 2005 m. sausio 1d. Kitų šalių duomenys –2005 m. vidurio.
Šaltiniai: Pasaulio bankas, Eurostatas, www.census.gov
9

493 milijonai ES gyventojų visame žemyne nėra pasiskirstę tolygiai: kai kurios valstybės ar regionai
apgyvendinti tankiau nei kiti. Todėl didžiausiose pagal plotą valstybėse nebūtinai gyvena daugiausia
gyventojų.
mln.
ES gyventojų skaičius (mln., 2006 m. sausio 1d.)
100
493,0
80
82,4
60
62,9
60,4
58,8
40
43,8
38,2
20
21,6
16,3
11,1
10,6
10,5 10,3 10,1
9,0
0
10
Šaltinis: Eurostatas.
ES-27 DE FR UK IT ES PL RO NL EL PT BE CZ HU SE

8,3 7,7
5,4 5,4 5,3 4,2 3,4 2,3 2,0 1,3 0,8 0,5
0,4
AT BG DK SK FI IE LT LV SI EE CY LU MT
Šaltinis: Eurostatas.
11

Europiečiai gyvena ilgiau
Gyvenimo trukmėEuropos Sąjungoje ilgėja.Tikėtina, kad 1960 m. gimękūdikiaisulauksapytiksliai67 (vyrai)
ir 73 (moterys) metų. 2004 m. gimę kūdikiai gyvens dar ilgiau –beveik 76 metus (vyrai) ir beveik 82 metus
(moterys).
Galima palyginti: Jungtinių Tautų duomenimis, 2000–2005 m. Somalyje (vienoje iš mažiausiai išsivysčiusių
šalių)gimusiųkūdikiųtikėtinagyvenimo trukmėyra46(vyrų)ir49(moterų)metai.
Tikėtina vyrų ir moterų gyvenimo trukmė ES-25, 1962–2004 m.
1962
67,2
72,9
1972
68,6
75,0
1982
70,3
77,2
1992
72,2
79,1
12
2002
74,8
81,1
2004
75,6
81,7
60 65 70 75 80 85
Šaltinis: Eurostatas.

1960 m. dauguma moterų ES turėjo du ar daugiau vaikų. Statistiškai kiekviena moteris turėjo (vidutiniškai) daugiau
kaip 2,5 vaiko. Gimstamumas smarkiai mažėjo ir 2004 m. moterys turėjo (vidutiniškai) tik po 1,5 vaiko.
Didžiausias gimstamumas –Prancūzijoje ir Airijoje, kur kiekvienai moteris tenka šiek tiek mažiau nei du vaikai.
Mažiausias gimstamumas (mažiau kaip 1,25 vaiko vienai moteriai) yra Čekijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje.
ES vis mažiau jaunų žmonių, todėl mažiau ir darbo jėgos. Kaip parodyta toliau pateikiamoje lentelėje, mažiau
darbingų žmonių turi remti vis daugiau pensininkų. Iki 2025 m. 6,3 %visų gyventojų bus aštuoniasdešimtmečiai
ir vyresni.
Kad padidintų savo darbo jėgą, Europa privalo siekti didesnio darbingo amžiaus žmonių užimtumo ir vėlesnio
išėjimo įpensiją, įtraukti įdarbo rinką daugiau moterų, ugdyti darbo jėgos įgūdžius mokymosi visą gyvenimą
programomis ir skatinti tikslinę imigraciją. Padėtų ir didesnis gimstamumas!
%
5
4
80 metų ir vyresni gyventojai (proc., 1964–2004 m., ES-25)
3,5 3,4
4,0
3
2
1,6
1,8
2,0
2,2
2,6
3,1
1
0
Šaltinis: Eurostatas.
1964 1969 1974 1979 1984 1989 1994 1999 2004
13

Gyventojų skaičiaus augimas
Europos gyventojų daugėja dėl dviejų priežasčių: natūralaus gyventojų prieaugio (t. y. daugiau gyventojų
gimsta nei miršta) ir migracijos saldo (t. y. gyventi įES atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta).
Šiandien ES gyventojų skaičius auga dėl migracijos saldo. Iš tiesų, jei nebūtų imigrantų, Vokietijos, Graikijos ir
Italijos gyventojųpastaraisiaismetaisbūtų sumažėję.Dėl imigracijos ES darbojėgąpapildolabaireikalingi jauni
žmonės.
Bendro gyventojų skaičiaus didėjimas (mėlyna linija) ir migracijos saldo (raudona linija)
ES-25 vienam tūkstančiui gyventojų, 1992–2004 m.
5
4
4,0
3,6
4,6
4,0
4,8
4,4
5,1
4,1
3
2
1
2,4
1,8
2,8
2,3
2,1
2,0
1,3
1,5
1,4
1,7 1,7
1,0
1,2
2,6
2,3
2,1 1,5
3,0
0
1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004
14
Šaltinis: Eurostatas.

Europanuoseno garsėjasvetingumu:ji suteikiaprieglobstįbėgantiesiems nuokaro arpersekiojimo
neramiausiuose pasaulio regionuose. Prieglobsčio prašančių žmonių padaugėja per karą, pvz., taip
buvo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje kilus konfliktui Balkanuose. Nuo to laiko
prašymų suteikti prieglobstį ES sumažėjo, o2005 m. jų buvo mažiausiai per pastaruosius 15metų.
Prašymų suteikti prieglobstį ES skaičius (tūkst., 1990–2005 m.)
800
700
600
500
400
300
200
100
397
226
0
1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005
1990–1994 m. duomenys (ES-15).
Šaltinis: Eurostatas.
15

Gyvenimo kokybė
Gyvenimo kokybė priklauso nuo daugelio dalykų, pavyzdžiui,
nuo to, aržmogus turi pakankamai pinigų ir ar yra sveikas. Ar
europiečiai turtingi ir sveiki? Atsakymas kiekvienoje šalyje vis
kitoks.
Norėdami bent apytikriai sužinoti konkrečios valstybės materialaus
gyvenimo lygį, galime nustatyti bendrą visko, ką ta
šalis pagamina, vertę kuriais nors kalendoriniais metais (šalies
bendrąjį vidaus produktą –BVP) ir tą skaičių padalyti iššalies
gyventojųskaičiaus.
Vis dėlto kainos visose šalyse skiriasi. Todėl prieš lygindami
gyvenimo lygį, turėtume įvertinti perkamosios galios skirtumus.
Tą galime padaryti nustatę kiekvienos šalies palyginamo
ir reprezentatyvaus prekių bei paslaugų krepšelio kainas.
Šis skaičius pateikiamas nešalies valiuta areurais, obendra
dirbtine valiuta, kurią vadiname perkamosios galios standartu
(PGS).
Naudojant PGS įvertinami kainų skirtumai įvairiose šalyse,
todėl gretinant vienam gyventojui tenkantį BVP pagal PGS,
galimanešališkaipalygintiįvairiųšaliųgyvenimo lygį.
16

Ar europiečiai turtingi?
Per pastarąjį dešimtmetį Europos gyvenimo lygis labai pakilo. Remiantis perkamosios
galios standartu galima lyginti gyvenimo lygį įvairiose šalyse. Nustatyta, kad ES gyvenimo
lygis –vienas aukščiausių visame pasaulyje.
BVP vienam gyventojui (išreikštas PGS) 2005 m.
40 000
35 000
35 200
30 000
25 000
20 000
15 000
25 800
22 600
10 000
5000
0
9300
6100
Šaltiniai: IMF, Eurostatas.
US JP ES-27 RU CN
17

Gyvenimo lygisįvairioseES valstybėseskiriasi.PGS išreikštasBVPvienamgyventojuiyradidžiausiasLiuksemburge,omažiausiasBulgarijoje.
ES siekia sumažinti skirtumus tarp turtingų ir neturtingų narių, stiprinti Europos ekonomiką, padaryti jąkonkurencingesnę irsukurti daugiau
darbo vietų, kad visi galėtume džiaugtis geresniu gyvenimu. Šiuo metu BVP neturtingose šalyse, įstojusiose įES po 2004 m., auga
sparčiau negu kitose valstybėse narėse.
BVP vienam gyventojui (išreikštas PGS), ES-27, 2005 m.
60 000
55 000
50 000
45 000
40 000
35 000
30 000
25 000
20 000
15 000
10 000
5000
0
58 900
32 600
29 500
28 900 28 600
27 700 27 600 26 900 25 900 25 800 25 400
23 600 23 000
22 600 20 900
18
Šaltinis: Eurostatas.
LU IE NL AT DK BE UK SE FI DE FR IT ES ES-27 CY

19 700 19 200 17 300 16 800 16 800 14 700 14 000 13 400 12 200 11 700 11 400
8000 7900
EL SI CZ PT MT HU EE SK LT PL LV RO BG
19

Gyvenimo lygis gali skirtis ir skirtinguose tos pačios šalies regionuose. Kai kuriuose ES regionuose (žr.
žemėlapį) PGS išreikštas BVP vienam gyventojui yra daugiau kaip perpus mažesnis nei ES-27 vidurkis.
Labiausiai klestinčiuose regionuose vienam gyventojui tenkantis BVP gali būti daugiau kaip ketvirčiu
didesnis nei ES-27 vidurkis.
ES sukūrė vadinamuosius struktūrinius fondus, kurie padeda gerinti gyvenimo kokybę skurdesniuose
regionuose irmažinti šiuos skirtumus. Daugiau kaip 35 %ES biudžeto naudojama šių regionų ūkiui,
taigi ir visai ES, stiprinti.
BVP vienam gyventojui (išreikštas PGS) proc. nuo ES-27 vidurkio, 2004 m.
Canarias (ES)
Guadeloupe Martinique
Réunion
Guyane (FR)
Açores (PT)
Madeira
Mažiau kaip 50 %
50–75 %
75–90 %
90–100 %
100–125 %
125 %ir daugiau
Nėra duomenų
20
Šaltinis: Europos Komisija.

Ar europiečiai sveiki?
Nors gyvena ilgiau ir sveikiau, europiečiai galėtų dar labiau stengtis apsisaugoti nuo širdies ligų ir vėžio –dviejų
dažniausiųmirtiespriežasčių.Vienasišpagrindiniųbūdųapsisaugotinuoligų–sveikairaktyvigyvensena.Rūkymas,
netinkamamityba irjudėjimo stygius–taiveiksniai,didinantysrizikąsusirgtiišemineširdiesliga(kaiperužsikimšusias
ar pažeistas arterijas įširdį patenka per mažai kraujo).
ES nuo šių ligų miršta daugiau vyrų nei moterų, beto, visose valstybėse narėse šiomis ligomis sergančių gyventojų
skaičius skiriasi. 2004 m. nuo vėžio daugiausia žmonių (tiek vyrų, tiek moterų) mirė Vengrijoje. Nuo išeminės širdies
ligos mažiausiai abiejų lyčių žmonių mirė Prancūzijoje.
Mirtingumas nuo vėžio (piktybinių navikų) ir išeminės širdies ligos 100 000 gyventojų (ES-25, 2004 m.)
300
286,6
250
212,0
200
150
157,0
137,3
100
50
0
Šaltinis: Eurostatas.
Vėžys
Išeminė širdiesliga
21

Sportuoti sveika. 2006 m. lapkričio mėn. atliktas Eurobarometro tyrimas rodo, kad ES 64 %žmonių sportuoja vidutiniškai bent kartą per savaitę. Fiziškai
aktyviausi žmonės gyvena Suomijoje –net 83 %respondentų teigė, kad jie sportuoja arba fizine veikla užsiima pramogaudami irlaisvalaikiu. Antrą vietą
užėmė olandai (sportuojantys teigė 79 %),trečią –lietuviai (78 %).
Fiziškai pasyviausi portugalai, rumunai irmaltiečiai.
%
Žmonės, apklausos metu atsakę, kad reguliariai nesportuoja (proc., ES-27, 2006 m.)
70
60
50
40
54
52
50 49
43 42 41 41 41 39 39
38 37 37
30
20
10
0
22
Šaltinis: Eurobarometras.
PT RO MT EL FR HU EE CY PL UK ES IT BE CZ

Apskritai sportuoja daugiau vyrų nei moterų; kuo jaunesnis žmogus, tuo jis, tikėtina, fiziškai aktyvesnis.
Lentelėje pateikiamas procentinis dydis rodo, kiek kiekvienoje ES valstybėje narėje apklaustų žmonių
nurodė nesportuoją.
37 36 36
30 29 27 27 27
24 24 22 21
17
DK BG SK LU SE LV SI IE AT DE LT NL FI
23

Teisinga ir rūpestinga visuomenė
Europos socialinis modelis įvairiose šalyse įgyja skirtingas formas, bet visos ES valstybės siekia sukurti teisingą
ir rūpestingą visuomenę. Surinktų mokesčių lėšomis padedama tvarkyti socialinės apsaugos sistemas
(pvz.,pensijų,sveikatos apsaugos irnedarbopašalpųmokėjimo),skirtaspažeidžiamiems visuomenėsnariams
apsaugoti. Skirtingose valstybėse kiekvienam gyventojui išmokama pinigų suma skiriasi.
Visuomenei senėjant, dirbantys gyventojai turi remti vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių. Atsižvelgdamos
įšią tendenciją ir siekdamos kontroliuoti socialinės apsaugos išlaidas, ES valstybės turi pertvarkyti savo
socialinės apsaugos sistemas. Norint Europos socialinį modelį išlaikyti ateities kartoms, reikia jį atnaujinti.
3000
Keturių socialinės apsaugos sričių išmokos vienam gyventojui pagal PGS (ES-25, 2004 m.)
2500
2462,2
2000
1682,2
1500
1000
500
479,6 387,6
0
Senatvės Ligos /sveikatos priežiūros Negalios Nedarbo
24
Šaltinis: Eurostatas.

Švietimas, moksliniai
tyrimai irinformacinė visuomenė
ES siekia tapti dinamiškiausiu žiniomis grįstu pasaulio ūkiu.
Taireiškia, kad labaidauginvestuojamaįmoksliniustyrimus
(naujų žinių šaltinį) ir įšvietimą bei mokymą, suteikiančius
galimybę pasinaudoti tomis naujomis žiniomis.
Ypač svarbu lavinti darbuotojų informacinių technologijų
įgūdžius, taip pat sudaryti geresnes sąlygas mokykloms,
įmonėms ir paprastiems žmonėms naudotis internetu.
Klestinčiam ūkiui reikia, kad žmonių darbinė veikla būtų
ilgesnėirkad dirbdamijie įgytų naujųįgūdžių.Vadovaujamasi
šūkiu „Mokytis visą gyvenimą“. ES šalyse besimokančių suaugusiųjų
vis daugėja –2006 m. mokėsi 9,6 %25–64 metų
žmonių.
Siekdama ekonomiškai pirmauti pasaulio rinkoje, Europos
Sąjunga susiduria tiek su tradicinėmis konkurentėmis (pvz.,
Japonija ir Jungtinėmis Valstijomis), tiek su naujosiomis
(Kinija ir Indija).
25

Švietimas –investavimas įžmones
Švietimas –tai piliečių ir visos ES sėkmės pagrindas. Kiek pinigų kiekviena ES šalis išleidžia savo
gyventojų švietimui?
%BVP
%
Valstybės išlaidos švietimui (BVP dalis proc., 2003 m.)
10
9
8
7
6
5
8,28
7,47 7,36
6,51
6,06
6,02 5,94 5,91
5,67 5,62 5,61 5,48 5,38 5,32
4
3
2
1
0
26
DK: neįtraukiamas neuniversitetinis išsilavinimas baigus vidurinę mokyklą.
FR: neįtraukiami Prancūzijos užjūrio departamentai.
PT: neįtraukiamas aukštasis mokslas.
Šaltinis: Eurostatas.

5,18 5,17
5,07
4,84 4,74 4,71 4,55 4,40 4,38 4,29 4,24 4,24 4,06
3,44
NL: įtraukiamos valstybės išlaidos vyriausybės subsidijuojamoms privačioms mokykloms.
LU: neįtraukiamos vietos valdžios išlaidos.
27

Tolesnis mokymasis įgijus privalomąjį išsilavinimą, ypač mokslas universitetuose, daugeliui žmonių yra sėkmingos karjeros pagrindas. Taip pat jis
būtinas norint, kad ES susiformuotų aukštos kvalifikacijos darbo jėga. Šiandien didžioji dauguma ES jaunimo įgyja bent vidurinį išsilavinimą.
%
20–24 m. jaunimas, įgijęs bent vidurinį išsilavinimą (proc., 2005 m.)
100
91,8 91,2 91,1 90,5 87,5 87,5 85,9 85,8 84,1 83,4 83,4 82,6 82,6 81,8
80
60
40
20
0
28
Šaltinis: Eurostatas, darbo jėgos tyrimas.
SK CZ PL SI SE LT AT IE EL HU FI FR EE BE

80,4 79,9 78,2 77,4 77,1 76,5 76,0 75,6 73,6 71,5 71,1
61,8
53,7
49,0
CY LV UK ES- 2 7 DK BG RO NL IT DE LU ES MT P T
29

Kokius dalykus studijuoja europiečiai?
Ankstesnės kartos moterų išsilavinimas buvo menkesnis negu vyrų, tačiau dabar jos vyrus pasivijo. 2004 m. beveik 55 %ES
aukštųjų mokyklų absolventų buvo moterys.
Dalykai, kuriuos europiečiai studijuoja, paprastai skiriasi pagal lytį: vyrai daugiau renkasi tiksliuosius mokslus, kompiuteriją
ir inžineriją, omoterys –meno disciplinas, humanitarinius mokslus ir teisę.
Europai reikia daugiau visų sričių aukštos kvalifikacijos specialistų. Visų pirma reikia, kad daugiau moterų rinktųsi profesinę
karjerą ir daugiau abiejų lyčių mokslininkų vykdytų pačius svarbiausius mokslinius tyrimus.
1000
100
90
80
70
60
50
40
30
20
10
0
Aukštųjų mokyklų absolventų skaičius pagal lytį irstudijų sritis (ES-25, 2004 m.)
114 525 255 962 110 756 207 509 137 034
329 439 101 815
73 383
Humanitariniai mokslai ir Teisė Tikslieji mokslai, Inžinerija,
meno disciplinos matematika ir kompiuterija gamyba ir statyba
30
Šaltinis: Eurostatas.

Geresnis išsilavinimas –geresnės darbo perspektyvos
Kuomenkesnisišsilavinimas,tuodidesnėtikimybėtaptibedarbiu.Tikimybėaukštąjį išsilavinimąturinčiamžmogui
(pavyzdžiui, įgijusiam mokslo laipsnį universitete) tapti bedarbiu yra daugiau nei perpus mažesnė nei tam,
kuris yra įgijęs tik pradinį ar žemesnįjį vidurinį išsilavinimą.
%
10
8
6
25–64 m. amžiaus gyventojų nedarbas pagal išsilavinimo lygį (ES-27, 2006 m.)
10,3
7,3
0–2 lygiai: pagrindinis išsilavinimas
3–4 lygiai: vidurinis išsilavinimas
5–6 lygiai: įgytas aukštasis išsilavinimas
4,1
4
2
0
0–2 lygiai 3–4 lygiai 5–6 lygiai
Šaltinis: Eurostatas, darbo jėgos tyrimas.
31

Informacinės technologijos –svarbiausia priemonė
Visoje ES vis daugiau įmonių ir namų ūkių ima naudotis ir įvairius reikalus tvarkyti internetu. Tai didina veiksmingumą. 2006 m. ES-27 internetu naudojosi
90 %įmonių ir 49 %namų ūkių.
Vis dėlto skirtumai tarp šalių –didžiuliai. Antai 2006 m. Nyderlanduose prie interneto buvo prisijungę 80 %namų ūkių, oRumunijoje –tik 14 %. Vienas
iš ES prioritetų yra užtikrinti, kad visi jos gyventojai galėtų naudotis sparčiu bei patikimu internetu ir įgytų įgūdžių, reikalingų naudotis informacinėmis
technologijomis. Būtina mažinti skaitmeninę takoskyrą tarp įvairių šalių gyventojų ir regionų.
%
Internetą naudojantys namų ūkiai (proc., 2006 m.)
100
80
60
40
80 79 77
70 67 65
63
54 54 53 52 50
46
42
20
0
32
NL DK SE LU DE FI UK BE SI MT AT IE EE LV
Šaltinis: Eurostatas, IRT naudojimo tyrimas.

41
40 39 37 36 35 35
32 29 27
23
17
14
FR IT ES CY PL PT LT HU CZ SK EL BG RO
33

Moksliniai tyrimai –raktas įateitį
Moksliniai tyrimai irplėtra, visų pirma naujųjų technologijų srityje, yra svarbiausias ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo veiksnys. ES siekia įmokslinius
tyrimus ir plėtrą investuoti ne mažiau negu Jungtinės Amerikos Valstijos ir Japonija. 2004 m. Japonija moksliniams tyrimams ir plėtrai skyrė 3,15 %
bendrojo vidaus produkto (BVP), JAV –2,59 %,oES –vidutiniškai 1,92 %.
Vis dėlto ES valstybių narių investicijos įmokslinius tyrimus ir plėtrą gana smarkiai skiriasi. 2005 m. duomenimis, Švedija ir Suomija jau pralenkė Japoniją,
tačiau daug ES valstybių narių moksliniams tyrimams ir plėtrai skiria mažiau negu 1%BVP.
%
Išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai (BVP dalis proc., 2005 m.)
5
4
3,86
3,48
3
2
1
2,51 2,44 2,43
2,13
1,89 1,78
1,77
1,56
1,45
1,42
1,25 1,12
0
34
SE FI DE DK AT FR BE NL UK LU SI CZ IE ES
Belgijos, Italijos, Maltos, Nyderlandų, Rumunijos, Slovėnijos ir Jungtinės Karalystės duomenys 2004 m., Graikijos duomenys 2003 m.
Šaltinis: Eurostatas.

1,10
0,94
0,94
0,81
0,76
0,63 0,63 0,57 0,57 0,51 0,50 0,40 0,39
IT HU EE PT LT MT EL LV PL SK BG CY RO
35

Dirbantys europiečiai
Užimtumas bei daugiau ir geresnių darbo vietų piliečiams
kūrimas –svarbiausi ES prioritetai. Europos
Sąjunga taip pat privalo užtikrinti lygias galimybes,
kad kiekvienasnorintisgalėtų dirbti.Tikslas–padidinti
darbingo amžiaus žmonių užimtumą ir iki 2010 m.
pasiekti 70 %darbingo amžiaus gyventojų užimtumo
lygį.
36

Kur žmonės dirba?
Šeštajame dešimtmetyje daugiau kaip 20 %ES gyventojų dirbo žemės ūkyje, oapie 40 %–
pramonėje. Nuo to laiko užimtumas žemės ūkio ir pramonės sektoriuose sumažėjo, opaslaugų
sektoriuje smarkiai padidėjo. 2004 m. paslaugų sektoriuje buvo daugiau kaip du trečdaliai
ES-25 darbo vietų. Žemės ūkyje ir pramonėje dirbo atitinkamai 5%ir 27,9 %gyventojų.
Naujausiais duomenimis, paslaugų sektoriuje užimtumas auga, žemės ūkyje –mažėja, opramonės
sektoriuje išlieka daugmaž vienodas.
%
Užimtumas žemės ūkio, pramonės ir paslaugų sektoriuose (proc., ES-27, 1998 ir2006 m.)
100
80
60
64,7
68,6
Paslaugos
Pramonė
40
Žemės ūkis
20
27,5
25,0
7,8
6,4
0
1998 2006
1998 2006
1998 2006
Šaltiniai: Eurostatas, nacionalinės sąskaitos, metinis vidurkis.
37

Kiek žmonių dirba Europos Sąjungoje?
2006 m. darbą turėjo 64,3 %darbingo amžiaus ES-27 gyventojų. Aukščiausias užimtumo lygis buvo Danijoje,
žemiausias –Lenkijoje. Taip pat skiriasi vyrų ir moterų užimtumo lygis.
%
15–64 m. amžiaus žmonių užimtumas (proc., 2006 m.)
100
80
77,4
74,3 73,1 71,5
70,2
69,6 69,3 68,6 68,1 67,9 67,2 66,6 66,3 65,3
60
40
20
0
38
DK NL SE UK AT CY FI IE EE PT DE SI LV CZ
Šaltinis: Eurostatas, darbo jėgos tyrimas.

64,8 64,3 63,6 63,6 63,0 61,0 61,0 59,4 58,8 58,6 58,4 57,3 54,8 54,5
ES ES-27 LU LT FR BE EL SK RO BG IT HU MT PL
39

ES labai svarbu kovoti su nedarbu. Įvairiose šalyse irregionuose nedarbo lygis skiriasi. 2006 m. mažiausias
nedarbas buvo Nyderlanduose irDanijoje, odidžiausias –Lenkijoje.
2006 m. ES-27 darbo neturėjo 7,9 %darbingų žmonių, oJungtinėse Valstijose –4,6 %.
%
Nedarbo lygis (proc., 2006 m.)
15
13,8 13,4
10
9,4
9,0
8,9 8,5 8,4
8,2
7,7 7,7 7,5 7,3
7,3 7,1
5
0
40
Šaltinis: Eurostatas.
PL SK FR BG EL ES DE BE FI PT HU MT RO CZ

7,0 6,8
6,8
6,0 5,9 5,6 5,3
4,8 4,7 4,7 4,4
3,9 3,9
SE IT LV SI EE LT UK AT LU CY IE NL DK
41

Lyčių nelygybė
Visose ES valstybėse moterys vidutiniškai uždirba mažiau nei vyrai. Šis skirtumas pagal lytis didžiausias Estijoje ir Kipre, kur 2005 m. moterys uždirbo 25 %
mažiau negu vyrai, omažiausias –Maltoje (4 %). Jei ES nori padidinti dirbančių žmonių skaičių, įdarbo rinką reikia pritraukti daugiau moterų. Tam joms
reikia sudaryti geresnes sąlygas ir už darbą mokėti daugiau. Vidutinis darbo užmokesčio skirtumas pagal lytis nuo 1998 m. iki 2005 m. sumažėjo nuo 17%
iki 15 %.
ES taip pat turi pasirūpinti, kad tiek vyrai, tiek moterys ilgiau liktų darbo rinkoje. ES labai stengiasi, kad visų amžiaus grupių žmonės galėtų susirasti darbą
ir jo neprarasti. Todėl įgyvendinama politika, skatinanti dirbti ne visą darbo dieną bei padedanti derinti darbą ir šeimos gyvenimą.
%
Kiek daugiau vyrai uždirba už moteris (proc., 2005 m.)
30
25
25 25 24
22
20
15
20 20 19
18 18 18
17
16 16
15
10
5
0
42
Šaltinis: Eurostatas.
CY EE SK DE UK FI CZ NL AT DK LV SE BG LT

14
13 13
12
11
10 9 9 9 9
8
7
4
LU ES RO FR HU PL IE PT IT EL SI BE MT
43

Ar visiems suteikiamos lygios galimybės?
ES darbą turi daugiau visų amžiaus grupių vyrų nei moterų. Kartais taip yra dėl diskriminacijos
darbo vietoje, kartais –dėl asmeninio pasirinkimo ar kultūros tradicijų.
%
Užimtumas pagal amžiaus grupes ir lytį (proc., ES-27, 2006 m.)
100
80
85,9
70,0
60
52,6
40
39,3
33,2
34,8
20
0
15 –24 25–54 55–64
44
Šaltiniai: Eurostatas, darbo jėgos tyrimas, metinis vidurkis.

Prekyba ir ekonomika
Ekonomikos pažanga yra vienas pagrindinių ES tikslų.
Per pastaruosius 50 metų, ypač nuo praėjusio amžiaus
devintojo dešimtmečio, buvo daug padaryta šalinant
ES nacionalinius ūkius skyrusias kliūtis ir kuriant bendrąją
rinką, kurioje prekės, žmonės, pinigai irpaslaugos
gali laisvaijudėti.ES vidausprekyba labaisuintensyvėjo.
Pasaulio prekyboje ES tapo viena svarbiausių.
45

Kiek Europos Sąjunga gamina?
ES bendrasis vidaus produktas (BVP), t. y. ūkio prekių ir paslaugų apimtis, nuolatos didėja. 2004 m. įES
įstojus naujosioms valstybėms narėms, ES BVP pralenkė Jungtinių Amerikos Valstijų BVP.
mlrd. EUR
2000
BVP mlrd. EUR, 2005 m.
10 957,9 10 011,9 3663,5
1787,3
1500
1000
610,6
500
0
46
Šaltiniai: Tarptautinis valiutos fondas, Eurostatas.

Visose ES šalyse daugiau kaip 60 %BVP sukuriama paslaugų sektoriuje, pavyzdžiui, bankininkystės,
turizmo, transporto, draudimo srityse. Nors pramonė iržemės ūkis tebėra svarbios sritys, pastaraisiais
metais jų ekonominė svarba sumažėjo.
Europos Sąjungos BVP nuolat auga. Pastaraisiais metais jis augo sparčiau negu Japonijos, tačiau lėčiau
negu JAV.
BVP augimas (proc., palyginti su praėjusiais metais)
5
4,5
4
3
2,7
3,3
3,0
2
1,6 2,2
1
0
-1
-2
1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006
Šaltinis: Eurostatas.
47

Gera kokybė už gerą kainą
Bendroji rinka –vienas svarbiausių ES laimėjimų. Europoje ekonominei veikla nekliudo jokios sienos. Kartu sustiprėjo konkurencija, užtikrinusi geresnės
kokybės prekes ir paslaugas mažesnėmis kainomis. Kainos labiausiai kito kelionių oro transportu ir komunikacijų srityse. Pavyzdys –10 minučių pokalbis
telefonu su abonentu Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tokio pokalbio kaina Nyderlanduose nuo 1997 m. iki 2005 m. sumažėjo net 90 %. Skambintojams iš
Latvijos pasisekė mažiau (žr. lentelę).
€
15
10 minučių pokalbio telefonu su abonentu JAV kaina (EUR, darbo dieną, įskaitant mokesčius)
(1997, 2005m.)
10
10,26
11,96
5
0
7,50
7,41
6,72
3,09
2,38
1,98 1,97
1,23
6,93
7,26
6,78
6,17
5,94 5,95
4,61
3,82
2,93
2,56
2,27 2,12
1,91
1,55
0,66
4,07
48
BE BG CZ DK DE EE IE EL ES FR IT CY LV LT
Šalių, įES įstojusių 2004 m., atveju kairiajame stulpelyje pateikiami 2000 m. arba 2001 m.duomenys.
Šaltiniai: Eurostatas, Teligen .

12,70
10,85
7,37
8,48
9,21
8,25
8,76
8,31
1,37
4,87
3,36
1,78
0,85
1,86
3,83
3,11 2,98
1,40
2,97
4,90 4,86
3,50
2,08
1,06
LU HU MT NL AT PL PT RO SI SK FI SE UK
49

Europos Sąjunga –didžiulė prekybos jėga
Nors ES gyvena tik 7%pasaulio gyventojų, joje atliekama maždaug penktadalis pasaulio importo ir eksporto
operacijų.
Eksportas įkitas ES valstybes nares, palyginti su šalies bendra eksporto apimtimi (proc., 2005 m.)
%
100
80
60
89,4
85,4 84,2
79,8 79,2
77,9 77,2
76,4 76,4 76,3 71,8 71,7
70,5
69,3
40
20
0
50
Šaltinis: Eurostatas.
LU SK CZ PT NL EE PL BE LV HU ES CY DK AT

ES valstybių tarpusavio prekyba sudaro apie du trečdalius visos ES prekybos, tačiau įvairių valstybių
narių prekybos apimtis skiriasi. Bendroji rinka sudarė geresnes sąlygas ES valstybių tarpusavio
prekybai, nes prekės, paslaugos, kapitalas ir žmonės gali laisvai judėti per valstybių sienas.
Toliau parodyta ES valstybių eksporto įkitas ES valstybes apimtis 2005 m., palyginti su bendra
eksporto apimtimi. Pirmauja Liuksemburgas, po jo seka Slovakija ir Čekija .
66,7
66,4 65,3 63,4 63,4 62,6
58,6 58,4 56,9 56,0 52,9 51,6
ES-25 SI LT IE DE FR IT SE UK FI EL MT
51

ES yra svarbiausia eksportuotoja pasaulyje ir antra pagal dydį importuotoja. Svarbiausia ES prekybos partnerė
yra JAV, antra –Kinija. 2005 m. ES eksportas sudarė 18,1 %viso pasaulio eksporto, oimportas –18,9 %viso
importo.
Be to, Europos Sąjunga yra labai svarbi mažiau išsivysčiusių šalių partnerė. Šių šalių eksportas ES muitais neapmokestinamas
arba jam taikomi mažesni muitai. Lengvatine patekimo įES rinką tvarka siekiama paskatinti
ekonominį neturtingų pasaulio šalių augimą.
mlrd. EUR
1400
1200
1000
800
600
400
200
0
– 200
– 400
– 600
– 800
Tarptautinė prekyba prekėmis (mlrd. EUR, 2005 m.)
1183,8
1071,9
599,5
470,7
443,0
399,6
128,8
43,4
– 111,9
Importas Eksportas Prekybos balansas
709,1
1363,3
– 654,2
52
Šaltiniai: Eurostatas, Tarptautinis valiutos fondas.

Europos Sąjungos kova su pasaulio skurdu
Skurdastebėrapasaulinėproblema, nors pastaraisiaisdešimtmečiaisbuvopadarytapažanga.Daugiaukaipmilijardas
žmonių visame pasaulyje (trečdalis iš jų –Afrikoje įpietus nuo Sacharos) gyvena už mažiau kaip vieną
dolerį per dieną.
ES skatina prekybą su trečiosiomis šalimis ir teikia joms visokeriopą pagalbą. Taip išnaudodama savo ekonominę
galią ji kovoja su pasaulio skurdu ir skatina visuotinį vystymąsi. Naudodama savo įtaką Pasaulio prekybos
organizacijoje ji siekiaužtikrinti,kad būtų sąžiningailaikomasipasaulioprekybos taisyklių,oglobalizacijateiktų
naudos visoms šalims, įskaitant pačias skurdžiausias. ES taip pat yra didžiausia oficialios pagalbos vystymuisi
teikėja.
%
80
Oficiali pagalba vystymuisi (bendrosios pagalbos, kurią 2005 m. suteikė svarbiausios EBPO šalys, dalis proc.)
60
52,4
40
25,6
20
12,9
9,1
0
Kitos
ES-15 duomenys apima pagalbą, kurią administruoja ES institucijos.
Šaltinis: EBPO.
53

Transportas, energetika
ir aplinka
Transportas ir energetika yra labai svarbūs ES ekonomikos
sektoriai. Europiečiai irvis įvairesni produktai,
kurių jie vartoja vis daugiau, per visą žemyną keliauja
įvairių rūšių transporto priemonėmis, bet daugiausia
kelių transportu.
Stiprėjant ekonomikai, didėja transporto ir energijos
poreikis. Bet dėl to didėja spūstys ir sunaudojama
daugiau kuro, tad didėja tarša. Šios problemos būdingos
visai Europai, todėl reikia ES lygmeniu priimamų
sprendimų.
Darnus vystymasis yra pagrindinis ES prioritetas, oį
aplinkos apsaugąatsižvelgiamaformuojantvisųsričių
politiką.
54

Visur keliauti, daug pamatyti
Geležinkeliais ir vidaus vandenų keliais (t. y. upėmis ir kanalais), kurie kadaise buvo labai svarbūs Europoje vežant
prekes ir keleivius, dabar vežama tik nedidelė visų prekių ir keleivių dalis. Šiandien trys ketvirtadaliai ES krovinių
vežamasausumos keliais. JaisES keliaujairdaugiaukaiptrysketvirtadaliaikeliautojų.
Numatoma, kad keliųtransportaslikspatisvarbiausiakeleiviniotransportorūšis,ooro susisiekimasateityje irtoliau
sparčiaipopuliarės.
Kad spūsčių būtų kuo mažiau, oaplinka –švaresnė, ES turi skatinti žmones keliauti visuomeniniu transportu, o
transportoįmones–vežtikroviniustraukiniais,baržomisirlaivais.
NorėdamasumažintispūstisEuropos oro uostuose,ES kuriabendrąvisos Europos skrydžiųvaldymo sistemą(„bendrasEuropos dangus“).
Keturių rūšių keleivinio transporto naudojimas (ES-25, proc. nuo visos keleivinio transporto naudojimo apimties, 2000,
2010 ir 2030 m., keleivių skaičius vienam kilometrui)
2000
2010
2030
2000
2010
2030
2000
2010
2030
2000
2010
2030
8,9
8,7
7,3
7,3
7,8
7,7
5,4
6,3
9,7
% 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Šaltinis: Europos Komisija.
77,8
76,6
74,7
Viešasis kelių transportas
Nuosavas automobilis
Geležinkeliai
Oro transportas
55

Patikimas energijos tiekimas
Daugiau kaip pusė ES šalių suvartojamos energijos importuojama. Vis dėlto šalių priklausomybė nuo importo gerokai skiriasi: Kipras, Liuksemburgas ir
Malta visiškai priklauso nuo importuojamos energijos, Lenkija ir JK nuo importo priklauso palyginti mažai, oDanija yra vienintelė reali energijos eksportuotoja.
%
100
50
Importuojama energija (visos suvartojamos energijos dalis proc., ES-27, 2005 m.)
52,3
78,3
47,1
61,6
89,5
68,5
81,2
51,6
84,5
100,7
56,0
27,4
25,8
0
– 50
– 51,6
56
ES-27 BE BG CZ DK* DE EE IE EL ES FR IT CY** L
V
* Neigiamas skaičius rodo, kad Danija energiją eksportavo.
** Kipras importavo daugiau energijos negu suvartojo. Perteklius buvo kaupiamas.
Šaltinis: Eurostatas.

2005 m. bendras ES importuojamos energijos lygis buvo 52,3 %. Numatoma, kad vidaus ištekliams
mažėjant šis lygis kils. Šiuo metu maždaug 50%suvartojamų dujų ES gauna iš trijų šalių –Rusijos,
Norvegijos ir Alžyro.
Kad sumažintų priklausomybęnuoimporto,ES stengiasikuoveiksmingiaunaudotienergiją, plėtoti
atsinaujinančiuosius išteklius ir plėsti išorės tiekėjų ratą.
98,0
100,0
88,2
58,4
62,9
71,8
52,2
64,6
54,7
37,8
18,0
27,4
37,2
13,9
L T LU HU MT NL A T PL PT RO SI SK FI SE UK
57

Įgyvendindama strategiją, skirtą kovai su visuotiniu atšilimu dėl iškastinio kuro (ypač anglių ir naftos) deginimo, ES siekia taupyti energiją
ir pereiti prie mažiau teršiančių atsinaujinančiųjų išteklių. Deginant iškastinį kurą energijai gauti, įatmosferą išmetamas anglies dvideginis,
skatinantis visuotinį atšilimą. ES iškėlė tikslą –iki 2010 m. 21 %elektros energijos gauti išatsinaujinančiųjų šaltinių: vėjo, saulės, vandens,
geoterminės ir biologinės masės energijos.
%
Iš atsinaujinančiųjų šaltinių gaunama elektros energija (proc., ES-27, 2005 m.)
70
60
57,9
54,3
50
48,4
40
35,8
30
20
10
28,2 26,9
24,2
16,5 16,0 15,0 14,1
14,0
11,8 11,3
0
58
Šaltinis: Eurostatas.
AT SE LV RO DK FI SI SK PT ES IT ES-27 BG FR

10,5 10,0
7,5
6,8
4,7
4,5 4,3 3,9 3,2 2,9 2,8
1,1
0,0 0,0
DE EL NL IE HU CZ UK LT LU PL BE EE CY MT
59

Aplinkos apsauga
Augant europiečių gerovei, jiems tenka prisiimti naujų įsipareigojimų mažinti atliekų kiekį ir veiksmingiau jas tvarkyti. Šiuo metu vienam ES-27 piliečiui
per metus tenka kiek daugiau nei pusė tonos buitinių atliekų. Šios atliekos perdirbamos, išgabenamos įsąvartynus arba sudeginamos.
kg vienam asmeniui
Metinis buitinių atliekų kiekis vienam gyventojui (kg, ES-27, 2005 m.)
800
740 739 737
705*
600
518
630* 624
611 601* 597* 584*
543 542*
482
400
200
0
60
ES-27 IE CY DK LU AT NL MT DE ES UK FR IT SE
*Apytikriai arba negalutiniai duomenys.
Šaltinis: Eurostatas.

Daugumoje ES šalių buitinių atliekų iš namų ūkių, biurų ir valstybės institucijų kiekis išlieka toks
pats arba mažėja, tačiau kai kuriose vis dar auga. Didžiausias atliekų kiekis vienam gyventojui yra
Airijoje, mažiausias –Lenkijoje.
468 464* 463 459 446 438 436* 423
382* 378
310
289 289
245
FI BE BG HU PT EL EE SI RO LT LV SK CZ PL
61

Pagrindinė visuotinio atšilimo priežastis –vadinamosios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurias įatmosferą išmeta elektrinės, gamyklos, fermos, įvairios
transporto priemonės ir namų ūkiai. Šias dujas sudaro anglies dvideginis, išsiskiriantis naudojant iškastinį kurą (anglį, naftą, dujas), ir metanas.
Pagal Kioto protokolą ES-15 įsipareigojo iki 2008–2012 m. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinti 8%, lyginant su 1990 m. Siekdamos
šiotikslo,ES-15valstybėsnarėssudarėnaštos pasidalijimo susitarimą, pagalkurįbesivystančioms valstybėms narėms išmetamųjųdujųnormągalimapadidinti,
oišsivysčiusioms privaloma sumažinti. Siektinos valstybių narių išmetamųjų dujų normos pateiktos lentelėje.
%
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas 2004 m. (proc.), palyginti su 1990 m.
150
100
99,1 100,7
92,7 92,0 92,5 92,0 92,0
74,9
98,2
79,0 82,5 79,0
92,0
123,9 ,
125,0
147,9
122,7
115,0 113,0
100,0
112,1
99,2
93,5
50
51,0
50,0
0
62
ES-25 ES-15 BE BG CZ DK DE EE EL ES FR IE IT
Kai kurios ES šalys atskaitos metais pasirinko ne1990 m.; jų duomenys atitinkamai perskaičiuoti.
Šaltiniai: Europos aplinkos agentūra, Europos oro ir klimato kaitos aktualijų centras.

Dešimt valstybių, ES narėmis tapusių nuo 2004 m., turi individualius išmetamųjų dujų mažinimo
planus. Tokių planų neturi tik Kipras ir Malta.
Pagal Kioto protokolą Japonija privalo išmetamųjų dujų sumažinti 6%. Jungtinės Amerikos
Valstijos Kioto protokolo neratifikavo.
148,2
41,5
92,0 92,0
39,9
145,9
100,3
101,6
94,0 94,0
72,0
68,0
115,7
94,0
87,0
68,4
141,0
127,0
92,0
59,0
99,2
92,0 92,0
69,7
114,5
100,0
104,0
96,4
85,9 87,5
2008-2012
2004
CY LV LT LU HU MT NL AT PL PT RO SI SK FI SE UK
63

Europiečiai –draugiška šeima
Vis daugiau europiečių geriau pažįsta vieni kitus ir
vis labiau jaučia tarpusavio bendrumą, nors ne visi ES
vertina vienodai entuziastingai. Daug žmonių atostogauja
kitose Europos šalyse, odėl ES judėjimo laisvės
vis daugiau jų išvyksta įužsienį mokytis arba dirbti.
Be to, nemažai Europos moksleivių, besavo gimtosios
kalbos, mokosi bent dar vienos Europos kalbos.
64

Laimingi europiečiai, kuriems rūpi bendri dalykai
Per 2006 m. pavasarį atliktą Eurobarometro tyrimą aštuoni išdešimties ES piliečių teigė esą patenkinti
arba labai patenkinti savo gyvenimu ir dauguma įateitį žvelgė optimistiškai. Savo gyvenimu
2006 m. labai patenkintų buvo 21 %,o2005 m. rudens apklausoje taip atsakė 23 %.
Žmonių,sakančių,kad yravisiškainepatenkintisavogyvenimu,pastarąjį dešimtmetįbuvopalyginti
nedaug –apie 4%.
%
60
ES piliečiai, kurie teigia esą labai patenkinti, patenkinti, nepatenkinti irvisiškai nepatenkinti
savo gyvenimu (proc., 2006 m.)
60
40
20
21
15
4
0
Labai patenkinti Patenkinti
Nepatenkinti Visiškai nepatenkinti
Šaltinis: Eurobarometras.
65

Pensijos
Apskritai europiečiai savo gyvenimu yra patenkinti, tačiau ir jie turi rūpesčių bei problemų.
Didžiausias daugelio žmonių Europos Sąjungoje rūpestis išlieka nedarbas. 2006 m. apklausoje
tik 10 %nurodė, kad terorizmas yra viena iš dviejų svarbiausių problemų jų šalyje.
Skirtingi šalių rezultatai atspindi ES kultūrų ir nuomonių įvairovę, tačiau tyrimas rodo, kad ES
piliečiams rūpi daug bendrų dalykų.
ES-25 piliečiai, kurie išvardytas problemas laiko viena iš dviejų svarbiausių savo šalies problemų (proc., 2006 m. pavasaris)
%
50
49
40
30
24 23
20
18
10
14 13 10 10
7
7
0
Nedarbas
Imigracija
Nusikalstamumas
Ekonominė padėtis
Sveikatos apsaugos
sistema
Terorizmas
Augančios kainos, infliacija
Mokesčiai
Švietimo sistema
66
Šaltinis: Eurobarometras.

Europiečiai iružsienio kalbos
Mokėti užsienio kalbą naudinga daugeliu atžvilgių –studijuojant užsienyje, keliaujant, užmezgant verslo ryšius
ir tarptautines pažintis. Be to, šis gebėjimas atveria įvairiausias galimybes įsidarbinti. Todėl ES savo piliečius
skatina, be gimtosios, išmokti dar dvi kalbas.
Didžioji dauguma europiečių (56 %) teigia galintys bendrauti viena užsienio kalba. Dalis žmonių moka dvi ar
net tris užsienio kalbas. Vis dėlto 44 %europiečių moka tik savo gimtąją kalbą.
%
60
50
40
30
20
10
0
56
Žmonės, galintys bendrauti viena arkeliomis užsienio kalbomis (proc., 2005 m.)
28
11
44
Bent viena užsienio kalba
Bent dviem užsienio
kalbomis
Bent trimis užsienio
kalbomis
Tik gimtąja kalba
Šaltinis: Eurobarometras.
67

Populiariausios ne gimtakalbių vartojamos kalbos –anglų, prancūzų ir vokiečių. Nuo 2004 m. įES įstojusiose
Vidurio ir Rytų Europos šalyse taip pat plačiai vartojama rusų kalba.
%
100
80
60
Vidurinių mokyklų moksleiviai, besimokantys anglų, prancūzų arba vokiečių kalbos (proc., 2005 m.)
98,1
99,4
94,4
96,4
93,8 92,6
94,5 95,3
89,1
83,1
85,1
72,2 69,3
61,7
93,7
40
20
0
47,8
28,4
15,4
40,3
22,4
21,9
44,1
30,0
28,0
26,8
19,1
8,6
6,1
: : 2,4 1,3 :
18,1
6,5
34,5
3,4
3,6
38,8
68
BE BG CZ DK DE EE IE EL ES FR IT CY LV
Šaltiniai: Unesco ,EBPO, Eurostatas.

Anglų kalba
Prancūzų kalba
Vokiečių kalba
96,7 96,7 96,7
100 96,9
96,3
94,2
98,8 97,3
99,7
100
80,2
73,0
65,6
69,5
86,2
72,5
84,2
78,2
75,2
51,4
54,1
49,9
5,9
28,4
6,0
6,6
1,7
12,1
19,1
11,9
10,9
24,2
19,3
: 2,5
:
14,4
37,9
34,5
6,1
2,5
LT LU HU MT NL AT PL PT RO SI SK FI SE UK
69

Mokymasis drauge
Vis daugiau jaunimo mokosi ne gimtojoje Europos valstybėje. Erasmus –svarbi ES finansuojama programa, suteikianti galimybę universitetų
studentams ir dėstytojams praleisti metus pasirinktoje ES šalyje. Nuo programos pradžios 1987 m. joje dalyvavo daugiau kaip milijonas studentų.
2004 m. pradėjus programą Erasmus Mundus ,ji tapo pasauline.
ES šalių studentai, studijuojantys negimtojoje ES šalyje, pagal priimančiąsias šalis (tūkst., ES-27, 2004 m.)
50
446,4 125,4
46,4
40
30
26,1
20
10
0
6,2
8,9
7,3
0,6
4,8
12,0 10,9
16,6
0,5 0,7
70
Šaltinis: Eurostatas.
ES-27 BE BG CZ DK DE EE IE EL ES FR IT CY LV

Pagal kitas programas kitose ES šalyse studijuoja kone pusė milijono studentų. Statistiniai duomenys pateikiami
lentelėje.
103,6
25,7
18,7
0,3
:
8,2
0,1
12,3
2,2 2,7
1,9 0,7 0,8
2,9
LT LU HU MT NL AT PL PT RO SI SK FI SE UK
71

Pritariantys ar skeptikai?
Didžioji dauguma visų ES šalių piliečių mano, kad narystė ES yra naudinga jų šaliai. Kiekvienos šalies visuomenės parama ES skiriasi irlaikui bėgant kinta.
2006 m. atliktas Eurobarometro tyrimas parodė, kad narystei ES labiausiai pritaria kai kurių senųjų ES valstybių narių (Airijos ir Beniliukso šalių) piliečiai,
tačiau 2004 m. įES įstojusių šalių (išskyrus Vengriją) parama taip pat išaugo.
%
100
ES narystė –teigiamas ar neigiamas dalykas (apklaustųjų dalis proc., ES-27, 2006 m. ruduo)
80
78
60
40
69
55
51
61
58
56
57
62
50
52
47
43
20
10 9
10
14 14
8
7
12
9
19
14
13
11
0
72
BE BG CZ DK DE EE IE EL ES FR IT CY LV
Atsakymai „nežinau“ arba negrąžinti atsakymai neįskaičiuoti.
Šaltinis: Eurobarometras.

Vengrija, kurios visuomenė menkai remia ES, yra viena iš skeptiškai nusiteikusių šalių. Skeptikių grupei dar
priklauso Suomija, Austrija ir Jungtinė Karalystė. Jungtinėje Karalystėje ES narystei pritariančių ir ją skeptiškai
vertinančių žmonių skaičius daugmaž vienodas.
Teigiamas dalykas
Neigiamas dalykas
74
72
62
62
62
57
61
10 9
39
19
45
15
12
36
23
6
50
18
7
6 6
39
23
49
26
34
31
LT LU HU MT NL AT PL PT RO SI SK FI SE UK
73

Narystės nauda
Tos pačios apklausos duomenimis, dauguma ES gyventojų (54 %) mano, kad jų šaliai narystė ES atnešė naudos.
Labiausiai tuo įsitikinę Airijos gyventojai (87 %), neseniai įstojusios Lietuvos žmonės (77 %), taip pat danai ir
graikai (po 74 %). Didžiausi skeptikai yra Vengrijos, Švedijos ir JK gyventojai –vos 39–41 %apklaustųjų šiose
šalyse manė, kad narystė ES jų šaliai buvo naudinga.
Iš toliau pateiktų duomenų matyti, kad 2006 m. pabaigoje pritariančiųjų buvo 20 %daugiau negu skeptikų.
Prieš dešimtmetį šis skirtumas buvo vos 6%.
Naudinga
Nenaudinga
ES piliečiai, kurių nuomone, narystė ES jų šaliai buvo naudinga arba nenaudinga (proc., 1996 m. ruduo–2006 m. ruduo)
%
60
53
54
49
50
50
47
42
40
36
34
34
31
32
28
30
20
10
0
1996 1998 2000 2002 2004 2006
74
Šaltinis: Eurobarometras.

Šalys kandidatės
Šalis, pateikusi paraišką stoti įEuropos Sąjungą, kai
paraiška oficialiai patvirtinama, tampa šalimi kandidate.
Šiuo metu yra trys šalys kandidatės –Turkija, Kroatija ir
Buvusioji Jugoslavijos RespublikaMakedonija.
Prieš stodama įES, šalis kandidatė privalo turėti stabilią
demokratinio valdymo sistemą bei institucijas, užtikrinančias
įstatymų viršenybę irpagarbą žmogaus teisėms.
Ji taip pat privalo turėti veikiančią rinkos ekonomiką ir
administraciją, galinčią įgyvendinti ES teisės aktus bei
politikos kryptis. Kiekvienos šalies kandidatės narystės
konkrečios sąlygos nustatomos derybose su Europos
Komisija.
Paprastaiderybos vykstakeletąmetų.
75

Šalių kandidačių teritorija ir gyventojai
Didžiausia iš šalių kandidačių –Turkija. Turkijoje gyvena daugiau žmonių nei bet kurioje iš dabartinių ES valstybių
narių, išskyrus Vokietiją. Visos trys šalys kandidatės drauge padidintų ES gyventojų skaičių 16 %.
Teritorijos plotas (tūkst. kv. km)
Gyventojų skaičius 2006 m. sausio 1d. (mln.)
1000 km 2 mln.
1000
100
800
769,6
80
72,5
600
60
400
40
200
0
56,6
25,7
20
0
4,4
2,0
TR HR MK
TR HR MK
76
Šaltinis: Europos Komisija.
Šaltinis: Eurostatas.

Ar jos turtingos?
Jei lygintume BVP, išreikštą PGS vienam gyventojui, šalys kandidatės yra kur kas skurdesnės negu vidutiniškai
ES valstybės. Tačiau Kroatijos BVP vienam gyventojui yra didesnis negu 2007 m. įES įstojusių Bulgarijos ir
Rumunijos.
BVP vienam gyventojui (išreikštas PGS) (proc. nuo ES-27 vidurkio, 2005 m.)
%
100
80
60
50,0
40
28,8 27,0
20
0
Šaltinis: Eurostatas.
HR TR MK
77

Žmonės ir darbas
Dėl pastarųjųmetų ekonominiųreformųšalysekandidatėseįvykodaugpokyčių,buvosukurtadaugnaujųdarbo
vietų. Vis dėlto užimtumo lygis visose šalyse kandidatėse yra mažesnis už ES vidurkį.
Visose šalyse kandidatėse, kaip ir ES, paslaugos (įskaitant turizmo) yra svarbi ūkio dalis. Šalyse kandidatėse, kaip
ir 2004 m. įES įstojusiose šalyse, žemės ūkio sektoriuje dirba daugiau žmonių negu ES-15.
15–64 m. amžiaus žmonių užimtumas
(proc., 2005 m.)
%
100
80
63,4
60
55,0
46,0
40
33,8
20
%
60
50
40
30
20
10
15,9
30,1
Užimtumas pagal sektorius (proc., 2004 m.)
54,1
54,2
35,6
34,0
10,1
Žemės ūkis ir
miškininkystė
23,0
Pramonė
Paslaugos
43,0
0
0
78
EU-27 HR TR MK
Šaltiniai: ES-27 ir HR –Eurostatas, darbo jėgos tyrimas, metinis
vidurkis. MK ir TR –nacionaliniai duomenys.
HR MK TR
Šaltinis: Europos Komisija.

Draugiška kaimynystė
Naujausi Europos Sąjungos plėtros etapai vienija kadaise buvusį suskaldytą
žemyną ir kuria didesnę Europos stabilumo ir gerovės erdvę. 2004 m. ir vėliau į
ES įstojusių šalių piliečiai naudos gauna nuo pat pirmųjų narystės dienų –auga
ekonomika, didėja judumas, atnaujinamos iki tol apleistos infrastruktūros.
ES nori palaikyti gerus santykius sukaimynėmis šalimis ir remia jų demokratijos,
stabilumo ir gerovės siekius. Išorinės Europos Sąjungos sienos neturėtų
tapti nauja užtvara, skiriančia ją nuo rytinių (Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos,
Moldovos, Kaukazo bei Balkanų regionų) ir pietinių (rytinio Viduržemio jūros
regiono ir šiaurės Afrikos šalių) kaimynių.
ES rūpinasi su kaimyninėmis šalimis užmegzti glaudesnius ryšius prekybos, ekonominiobei
politiniobendradarbiavimo srityseirdrauge plėtotimoksliniustyrimus,
mokslą bei kultūrą, saugoti aplinką ir teikti techninę pagalbą. Su Balkanų
šalimis ES yra sudariusi specialius asociacijos susitarimus, tai pirmasis žingsnis
siekiant narystės ES. Pirmieji tokie susitarimai buvo pasirašyti su Kroatija ir
Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, kurios šiuo metu jau yra oficialios
šalys kandidatės.
79

Europos Sąjunga
Svarbiausi faktai irskaičiai apie Europą ir europiečius
Liuksemburgas: Europos Bendrijų oficialiųjų biuras
2007 —79 p.—22,4 x16,2 cm
ISBN 92-79-03616-5
Katalogo Nr.: NA-76-06-481-LT-C
Šią knygelę ir kitų glaustų, suprantamų paaiškinimų apie ES rasite internete adresu ec.europa.eu/publications
Europos Komisija
Komunikacijos generalinis direktoratas
Leidiniai
B-1049 Briuselis
Rankraštis parengtas 2007 m. gegužės mėn.
Iliustracijos: Zack
©Europos Bendrijos, 2007
Leidžiama dauginti
Printed in Luxembourg
S PAUSDINTA BALTAME POPIERIUJE, BLUKINTAME NENAUDOJANT CHLORO

Kita informacija apie Europos Sąjungą
Kviečiame apsilankyti interneto svetainėje
Informacija visomis Europos Sąjungos oficialiosiomis kalbomis teikiama tinklavietėje EUROPA: europa.eu
Apsilankykite pas mus
Visoje Europoje yra šimtai vietinių ES informacijos centrų. Jums artimiausio centro adresą rasite šioje tinklavietėje: europedirect.europa.eu
Paskambinkite arba parašykite mums
Europe Direct yra tarnyba, atsakanti įjūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti nemokamu telefonu
00 800 67891011 (iš ES narėmis nesančių valstybių mokamu telefonu (32-2) 299 96 96) arba elektroniniu paštu per tinklavietę
europedirect.europa.eu
Skaitykite apie Europą
ES leidiniai pasiekiami vienu pelės klavišo spustelėjimu ES knygyno tinklavietėje bookshop.europa.eu
Informacijos ir leidinių lietuvių kalba apie Europos Sąjungą jums gali parūpinti:
EUROPOS KOMISIJOS ATSTOVYBĖ LIETUVOJE
Naugarduko g. 10
LT-01141 Vilnius
Lietuva
Tel. (370 5) 231 31 91
Faks. (370 5) 231 31 92
www.eudel.lt
EUROPOS PARLAMENTO INFORMACIJOS BIURAS LIETUVOJE
Naugarduko g. 10
LT-01141 Vilnius
Lietuva
Tel. (370 5) 212 0766
Faks. (370 5) 261 9828
EUROPE DIRECT INFORMACIJOS CENTRAI
VšĮ Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras
( Europe Direct informacijos centrus administruojanti įstaiga)
Totorių g. 5-10
LT-01121 Vilnius
Petras Papovas
Direktorius
Tel.: (370 5) 268 4036, (370 5) 212 3904
Faks. (370 5) 231 36 61
agne@europedirect.lt
Alytus
Jotvingių g. 10
LT-62116 Alytus
Tel./faks. (370 315) 746 21
alytus@europedirect.lt
Kaunas
Radastų g. 2
LT-44164 Kaunas
Tel./faks. (370 37) 32 44 36
kaunas@europedirect.lt
Klaipėda
Aukštoji g. 8-2
LT-91246 Klaipėda
Tel./faks. (370 46) 25 65 40
klaipeda@europedirect.lt
Marijampolė
Vytauto g. 20
LT-68300 Marijampolė
Tel./faks. (370 343) 527 42
marijampole@europedirect.lt
Panevėžys
Vasario 16-osios g. 10
LT-35174 Panevėžys
Tel./faks. (370 45) 46 40 96
panevezys@europedirect.lt
Šiauliai
Aušros al. 62
LT-76235 Šiauliai
Tel./faks. (370 41) 52 3752
siauliai@europedirect.lt
Tauragė
Respublikos g. 3
LT-72252 Tauragė
Tel./faks. (370 446) 619 42
taurage@europedirect.lt
Telšiai
Turgaus a. 21
LT-87122 Telšiai
Tel./faks. (370 444) 757 75
telsiai@europedirect.lt
Utena
Aušros g. 26-35
LT-28145 Utena
Tel./faks. (370 389) 505 54
utena@europedirect.lt
Europos Komisijos atstovybėsirEuropos ParlamentobiuraiveikiavisoseEuropos Sąjungos valstybėse.Europos Komisijataippatyraįsteigusidelegacijaskitosepasauliovalstybėse.

NA-76-06-481-LT-C
Svarbiausi faktai irskaičiai
apie Europą ir europiečius
LT
27 valstybiųnariųkonepusęmilijardogyventojųturintiEuropos
Sąjungaužimadidelę Europos žemyno dalį.Nuopatpirmųdienų
ji siekė užtikrinti savo piliečiams gerovę irstabilumą. Sąjungos
politikairveiksmaitiesiogiaiarnetiesiogiaiveikiakiekvieną.
Europos Sąjungos tikslas –teisinga ir rūpestinga visuomenė,
įsipareigojusisiektiekonominėsgerovėsirkurtinaujasdarbovietas,stiprintiįmoniųkonkurencingumąirugdytinaujusdarbuotojų
įgūdžius.
Drauge sukaimyninėmisirkitomisšalimisES siekiadidintigerovę,
skatinti demokratijos pažangą, remti teisinę valstybę iržmogaus
teises visame pasaulyje. Europos Sąjunga –pasaulio prekybos
milžinė irlabai svarbi finansinės ir techninės pagalbos neturtingoms
šalims teikėja.
Šioje knygelėje, kurioje gausu lentelių, diagramų ir įdomių
iliustracijų, pateikiami svarbiausi faktai irskaičiai apie Europos
Sąjungąirjos valstybesnares.
ISBN 92-79-03616-5
9 789279 036163