28–29 - Žemaitija

Samogitia 2010 m. Nr. 9
Bikavënø kaimo (Jurbarko r.) baþnyèia ir kapinës. Danutës Mukienës nuotrauka
(Atkelta ið 27 p.)
istoriko Piðelio (Pichel Ch. L. T.) monografijoje „Þemaitija“, Kaunas,
1991. /27 53 p
./, kurioje raðoma: „Kai Þemaitijos vyresnieji emë reikðti
pasipiktinimà karaliaus kataliko sàjungininkais, Mindaugas naudojosi
katalikø Baþnyèios politikos nustatyta juridine teise, kad Þemaitija esanti
niekieno nepripaþinta valstybë. Jis ... dalá Þemaitijos uþleido Livonijos
ordinui. Ðá ásakymà lydëjo kitas, kuriuo jis asmeniná patarëjà Livonijos
vyskupà Kristijonà apdovanojo þemës plotais.“ Nemaþai duomenø apie
tai pateikë ir garsus istorikas Zenonas Ivinskis /10/. Jis anksèiau uþ
Piðelá raðë: „1255 metø dovanojimu esà Mindaugas Livonijos ordinui
uþraðæs sëliø þemæ – Sëlà (Selonia). Po dviejø metø esà Mindaugas
toliau Livonijos ordinui uþraðæs Karðuvà, Nadruvà ir kai kurias Þemaitijos
sritis. Dar po dviejø metø (1259) Mindaugo vardu buvo sudarytas
naujas dovanojimø dokumentas. Juo buvo uþraðytos ávairios Sûduvos
sritys, visa Þemaitija, (á kurià Ordinas jau porà deðimtmeèiø taikësi,
B. J.) ir Skalva“. Apie Mindaugo dotacinius dokumentus raðë ir Tomas
Baranauskas, Gintautas Zabiela /4/. Beje, su tuo ið esmës sutinka ir
prof. A. Bumblauskas taip vadinamojoje jo „paveikslëliø istorijoje“
(A. Bumblauskas, „Senosios Lietuvos istorija 1009–1795“, R. Paknio
leidykla, 2005), teigdamas, kad: „Mindaugas mainais uþ karûnà atidavë
Þemaitijà Livonijos ordinui“ /5 52 p
./ ir „ mainais uþ þemaièius karûnà
gavo Mindaugas, ...“. /5 216 p
./.
Vaizdþiai Mindaugo parsidavimà kryþiuoèiams apibûdino poetas
Justinas Marcinkevièius /22/‚ Dausprungo þodþiais jo broliui (Mindaugui):
„…O tie sveèiai?
Jie tyèiojosi ið tavæs ir mûsø,
Ið mûs kalbos, dievø ir paproèiø,
Ið mûs drabuþiø ir apsiëjimo.
Tu Lietuvà iðleidai á pasaulá,
Apvilkæs vargðæ svetimu rûbu.
Tu á krûtinæ jai ádëjai piktà,
Negerà dievà. Pirkdamas karûnà,
Tu ið tikrøjø Lietuvà parduodi…“
Pasaulio ir Lietuvos visuomenë nuo senø laikø buvo ir tebëra klaidinamos
ávairiomis istorijos klastotëmis. Prie to kryptingai vedë vokieèiø
istoriko Augusto Ludwigo Schlözerio sukurpta Lietuvos istorijos
modelio: „su Mindaugo laikø, Krëvos sutarties ir Liublino unijos akcentais
bei Lietuvos valstybingumo bûklæ ávardijanèiomis sàvokomis“
samprata. Taip raðë ne kas kitas, o pats prof. Alfredas Bumblauskas
kà tik minëtoje knygoje /5 7 p.
/. Galima manyti, kad dël to buvo suklaidinti
senesniøjø kartø Lietuvos istorikai, tarp jø ir Simonas Daukantas,
Zenonas Ivinskis, Adolfas Ðapoka. Bet kuo pateisinti ðiuolaikiniø Lietuvos
„istorikø elità“, kaip kokios „uþburtos panacëjos“ tebesilaikantá
jau prieð 225 metus paskelbtos minëtojo vokieèiø istoriko „teorijosklastotës“,
kurià, beje, uoliai palaikë daugelis tø laikø Lietuvos nedraugø
lenkø istorikø! Ko gero, tuo paèiu pagrindu dar XIX a. rusøukrainieèiø
istorikai Ilovaiskis ir Antonovièius sukurpë hipotezæ, kad
Lietuvos valstybë buvusi sukurta Mindaugo /2/. Tos hipotezës niekaip
negali atsikratyti nei prof. Edvardas Gudavièius /9/, nei gausûs jo pa-
Medvëgalio (Ðilalës rajonas) apylinkës.
Danutës Mukienës nuotrauka

Samogitia 2010 m. Nr. 9
sekëjai, tarp kuriø bene uoliausiu dera vadinti prof. Alfredà Bumblauskà.
Galima tik átarti, kad prof. E. Gudavièius, vykdydamas uþsienio
veikëjø vadovaujamo Vydûno fondo uþsakymà paruoðti knygà „Lietuvos
istorija nuo seniausiø laikø iki 1569 m.“, I tomas, Vilnius, 1999 /9/
„neástengë“ iðsukti ið Lietuvai nedraugiðkø ðaliø istorikø paliktø giliai
ámintø vëþiø, o kiti tokios politikos laikosi pataikaudami „bosui“. Daugiau
tikëtina versija – Lietuvos istorikø bandymas prisiderinti prie
átakingø politiniø veikëjø nuomonës.
Ryþtingas þemaièiø pasiprieðinimas pirmiausia Livonijos ordinui,
o vëliau ir kryþiuoèiams, Mindaugo valia lyg ir jø nuosavybe tapusiems,
nepaprastai ásiutino agresorius. Neástengdami jëga uþvaldyti
atkakliausiai pasiprieðinusiø paskutiniøjø pagoniø, jie ëmësi ir kitokios
taktikos: pasitelkus jëzuitø ordinà buvo sugalvotas naujo tipo propagandinis
karas. Þinodami, kad Þemaitija neturëjo savø raðytiniø ðaltiniø,
jëzuitai, kaip uolûs popieþiaus skelbtø „kryþiaus karø“ prieð pagonis
rëmëjai, ániko naikinti bet kokius dokumentus apie Þemaitijà.
Taip raðoma minëtoje Piðelio monografijoje /27/. Kryþiuoèiø skatinami
jëzuitai siekë iðtrinti net maþiausià Þemaitijos paminëjimà raðytiniuose
istorijos ðaltiniuose ir kitokioje literatûroje, tuo siekdami uþmarðtin
nuklampinti savo istorijos neraðanèios ðalies vardà. Tuo pasinaudojo
ir vokieèiø istorikai „dievo vardu“ maskuodami Kalavijuoèiø
ir Kryþiuoèiø ordinø pagoniðkiems kraðtams darytas niekðybes: masiðkas
pagoniø þudynes, prievartavimus, belaisviø kankinimus, plëðikavimus.
Nuo to laiko Livonijos kronikose beveik nebenaudojamas
ankstesniuose ðaltiniuose vartotas net paniekinamas þemaièiø vadinimas
„saracens“. Aktyviausiai latviø ir estø kolonizavimui prieðintis
padëjæ þemaièiai vadinami bendru pavadinimu „lettons“ ar „litowini“.
Tokia jëzuitø veikla ypaè suaktyvëjo po 1566 m., kai jiems buvo leista
laisvai ásikurti Lenkijoje. Manau, kad tokià politikà tinka vadinti suokalbio
prieð istorinæ tiesà politika. Jà aiðkiai demaskavo minëtasis
Ch. L. T. Piðelis. Tai, ko gero, pirmoji prieþastis, dël kurios jis taip
koneveikiamas.
Prof. A. Bumblauskas minëtoje paskaitoje Telðiuose ir pokalbiuose
su klausytojais kaip ámanydamas niekino Ch. L. T. Piðelio knygà „Þemaitija:
neþinoma istorijoje“, Klaipëda, 2007 /28/, (antrasis anksèiau
minëtos Piðelio monografijos leidimas) ir jos autoriø. Tà knygà „þymusis
mûsø istorikas“ vadino „viena iðtisa nesàmone, tiesiog falsifikatu“,
o atsakydamas á „lrytas.lt“ klausimà „Gal galite pateikti pavyzdþiø?“
teigë: „Tarkim, nëra buvæ tokiø personaþø, kaip Rimgaudai. Nëra
buvæ tokiø kautyniø su Batijaus sûnumi. Nëra jokios þemaièiø karaliø
dinastijos ir t. t. Toje knygoje iki pat 60 puslapio nëra në vieno tikro
fakto.“
Esu ásitikinæs, kad neigti Ringaudo (ar Rimgaudo pagal kitus ðaltinius)
istoriðkumà gali tik arðus suokalbio prieð istorinæ tiesà ðalininkas.
Net lenkø istorikas H. Paðkevièius (Paszkiewicz) tvirtino atsekæs
Ringaudo dinastijà Lietuvos XIII a. istorijoje su vieninteliu Lietuvos
karaliumi Mindaugu /25/. Paðkevièiaus duomenø autentiðkumui pritarë
ðiuolaikinis Oksfordo universiteto istorikas, iðeivis ið Lietuvos, prof.
Mykolas Giedraitis savo Baltø apyauðrio (BALTIC DAWN) tyrinëjimø
apraðyme /7/. Mano apie Ringaudà surinktus duomenis galima rasti
internete: www.samogit.lt arba http://www.samogit.lt/Samogitia_turinys/2010_2.htm/
/11/. Plaèiau apie tai diskutuoti trumpame straipsnyje
nëra galimybës, bet negaliu praleisti pro ausis teiginio, kad „Toje
knygoje iki pat 60 puslapio nëra në vieno tikro fakto“. Toká teiginá vadinu
tiesiog A. Bumblausko kliedesiu. Panaðu, kad jis, net neskaitæs
Ch. L. T. Piðelio monografijos, ëmësi „teisëjo“ vaidmens pagal vieningà
Lietuvos istorikø „elito“ nuostatà.
Drástu teigti, kad minimoje Piðelio knygoje, bent iki A. Bumblausko
minëto 60 puslapio, istoriniø kliedesiø yra maþiau, kaip, pvz., A. Vijûko-
Kojelavièiaus „Lietuvos istorijoje“ /14/, M. Strijkovskio kronikoje /31/
ar Lietuvos metraðtyje, Bychovco kronika /18/, kurie taip arðiai nekri-
Vasaros iðdaigos. Danutës Mukienës nuotrauka
tikuojami. Net pats A. Bumblauskas raðë: „Kai kas teigia, kad svarbiausius
dalykus apie senàjà Lietuvà (arba LDK) iðdëstë pirmieji Lietuvos
istorikai – Motiejus Strijkovskis ir Albertas Kojalavièius-Vijûkas
XVI–XVII a. Net jei ðis teiginys teisingas tik ið dalies, raðant naujà
istorijos knygà já reikia turëti omenyje“ /5 7 p
./ Taigi, Kojelavièiø, kuris
rëmësi vieninteliu ðaltiniu – M. Strijkovskio kronika /31/ „reikia turëti
omenyje“, o Piðelio knyga /27, 28/, kuriame pateikta gausybë didelio
dëmesio vertø literatûros ðaltiniø, vadinama „viena iðtisa nesàmone,
tiesiog falsifikatu“.
Paanalizuokime taip prof. A. Bumblausko koneveikiamø pirmøjø 60
Ch. L. T. Piðelio knygos „Þemaitija: neþinoma istorijoje“ puslapiø turiná.
Pirmajame knygos skyriuje „Aisèiø gentys“ (p. 13–24) Piðelis,
raðydamas apie Aisèiø kilmæ (p. 13–24), rëmësi Roberto Searo (Sears)
/30/, A. E. Tenanto (Tennant) /33/, Benjamino A. Duaito (Dwight) /
6/, Henriko Paðkevièiaus /24/ darbais ir darë nuorodas á Izaoko Teiloro
(Isaac Taylor), Imanuelio Kanto, Ðarono Ternerio (Sharon Turner), Tacito,
Adomo Brëmeniðkio ir kitø autoriø darbus. Paminëtina, kad Tacito
darbais rëmësi ir dar ne taip senø laikø Lietuvos istorikai J. Jakðtas,
Z. Ivinskis, P. Ðleþas, P. Klimas, ruoðdami plaèiai þinomà A. Ðapokos
redaguotà „Lietuvos istorijà“, pirmà kartà iðleistà 1936 m. Kaune /17/
. Joje raðoma, kad „Pirmutinis mûsø kraðto gyventojus mini pirmojo
(Nukelta á 30 p. )
Jomantø kaimo (Ðilalës r.) kryþius. Danutës Mukienës nuotraukos