41–48 psl. - Žemaitija

41 

(Atkelta ið 39 p.) 

Tverø ðventoriaus vartai 

Tverø baþnyèios vargonai 

Tverø baþnyèia ir jos interjero fragmentai 

Tverø ðventoriaus koplyèia 

su kunigu Turausku“, nes Veivirþënuose pasitaikydavusius „ðnipukus“ 

kunigas per pamokslus peikdavæs. 

Ir ðtai kunigas Pranciðkus Turauskas, kaip pats sakë, ið to baltgûdþiø 

uþkampio jau raðo draugui kunigui Juozui Tumui-Vaiþgantui: „(…) nors 

manæs èia niekas nekuðina, (…) medþiagiðkai paskursiu, bet prie knygos 

tankiaus galësiu prieiti, gal ta linkme sutaisysiu didesná þiniø arsenalà.“; 

„Aèiû Ponui Dievui, kad mûsø visuomenë 

ëmë nuosekliai galvoti apie 

tuos dalykus, apei kuriuos iki ðiol 

teip iðkreiptà nuomonæ turëjo“ (kun. 

P. Turausko laiðkai J. Tumui 1901– 

1903 m. Ið J. Tumo archyvo, RÐ- 

2480 (20 laiðkø), Vilniaus universiteto 

bibliotekos rankraðèiø skyrius). 

Kun. P. Turauskas laiðkuose, raðytuose 

kun. J. Tumui, aptaria ne tik 

baþnytinius, bet ir tarptautinius-politinius 

bei literatûrinius ano meto ávykius. 

Matyti, kad kunigas sukasi paèiame 

Lietuvos politinio ir visuomeninio 

gyvenimo verpete. Vienas laiðkas, 

kuriame jis kreipiasi jau ne á Mielà 

ir geraðirdá Juozelá, o á redaktoriø. 

Kunigas Pranciðkus Turauskas. 

Spëjama, kad raðytas kun. A. Dambrauskui-Jakðtui (kunigø laikraðèio „Draugija“ 

vyriausiajam redaktoriui). P. Turauskas èia nurodo: „(…) Tavo raðytojo 

balso kad paklausytø ne tik visi lietuviai, ir tie, kà eidami pirmyn, niekad 

neþiûri, kas po kojomis, ir tie, kà þiûri, ir tie, kurie á balsà ásibridæ eina atgal, ir 

tie, kurie niekur neina, ir tie, kurie visur, ir kur nereikia eina, bet kad ir mûsø 

braèiai ir mûsø baudëjai (…)“. 

Kun. Pranciðkus Turauskas pasiraðinëjo Proncës slapyvardþiu. Apie jo 

erudicijà kalba daugybë ne tik lotyniðkø, bet ir vokiðkø, lenkiðkø citatos 

laiðkuose. Èia jis pamini, kad dar mokosi prancûzø kalbos, kad ið lenkø 

verèia Bilczewská, Sceptycká (Ðeptickio „Socialiðkàjá klausimà“ – aplinkraðtá 

kunigams. Jame „atsispindi baþnyèios tame klausime dalyvavimas“). 

1911 m. buvo iðleista kun. P. Turausko misterija „Betliejus“. 

Kunigas daugelá metø savo darbus spausdindavo baþnytiniuose ir pasaulietiniuose 

leidiniuose – „Draugijoje“, „Vadove“, „Kryþiuje“, „Viltyje“, 

„Ðaltinyje“, „Nedëldienio skaityme“, „Vilniaus þiniose“, „Vilniaus balse“, 

„Lietuvyje“, „Lietuviø laikraðtyje“, „Tëvynës sarge“. Pastarasis leidinys buvo 

laikomas antivyriausybiniu, ypaè vadinamoji „slaptoji“ jo dalis – „A“. 

Todël nieko nuostabaus, kad jo bendradarbiams, taip pat ir P. Turauskui, 

tekdavo pasiraðinëti slapyvardþiais. 

Slapyvardþiø kun. P. Turauskas turëjo nemaþai: K. P. T., kun. R. M., Raseiniø 

Magdë, Ona Radþiûnienë, O. R-në, O. R., kun. Pr. T-skis, Argus. 

Kaip aktyvus visuomenës veikëjas, Utenos klebonas P. Turauskas 1917 

m. buvo vienas ið dvideðimt dviejø organizacinio komiteto nariø, kurie 

rûpinosi Lietuvos suvaþiavimo suðaukimu (iðsamiau apie tai – Lietuvos 

Vyriausybës protokolai. 1917–1918. V.: „Mokslas“. 1991). Jis aktyviai 

dalyvavo ðios tarybos posëdþiuose. Kartu su juo èia dirbo ir kitas veivirþëniðkis 

– teisininkas Bronislovas Cirtautas (1881–1930). 

Apie kunigà P. Turauskà, kaip literatà, trumpai raðoma Lietuviø raðytojø 

sàvade (V.: Vaga, 1987. LTSR MA Lietuviø kalbos ir literatûros institutas. P. 

125, 409, 432). Ðiame leidinyje neteisingai nurodyta tik P. Turausko gimimo 

vieta (raðoma, kad Erþvilkas, nors ið tikrøjø, kaip jau minëta, gimë 

Endriejavo valsèiaus Veivirþënø parapijos Kiaulakiø kaime. 

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2004 1

42 KULTÛROS PAVELDAS 

Þinoma 

ir nepaþinta 

Sofija 

Tyzenhauzaitë 

XIX a. pirmosios pusës raðytojø 

kûrybinis palikimas 

PARENGÀ DANUTÀ MUKIENÀ 

2003 m. Akademinio þemaièiø jaunimo korporacija „Samogitia“ 

kartu „Þemaièiø þemës“ þurnalo redakcija ágyvendino kultûros 

projektà „Þinoma ir nepaþinta Sofija Tyzenhauzaitë“. Surinkta 

ir susisteminta informacija apie raðytojos gyvenimà, kûrybiná 

palikimà. Ágyvendinant projektà, ið prancûzø á lietuviø kalbà 

iðverstas ir þymiausias Sofijos Tyzenhauzaitës istorinis romanas 

– 1862 m. Paryþiuje iðleistos „REMINISCENCIJOS apie 

Aleksandrà I-àjá ir apie imperatoriø Napoleonà I-àjá“ (vertëja 

Liucija Baranauskaitë). 2004 m. antrojoje pusëje minëtà vertimà 

planuojama iðleisti. Tai bus pirmasis Sofijos Tyzenhauzaitës 

kûrinys, kurá galësime skaityti lietuviø kalba. 

„Reminiscencijø“ leidëjai pratarmëje dar 1862 m. raðë, kad 

„Ponios grafienës Ðuazel Gufjë knyga bus noriai ir su susidomëjimu 

skaitoma (…) salonuose kaip senojo aristokratizmo 

pavyzdys.“ Ðis leidinys – nevienareikðmis groþinës literatûros 

kûrinys. Ko gero, pirmiausia á já mûsø þvilgsniai krypsta 

kaip á unikalø kultûros paveldo objektà. Ði knyga turëtø sulaukti 

visuomenës susidomëjimo. Viliamës, kad ji praskins 

kelià ir kitiems S.Tyzenhauzaitës knygø vertimams á lietuviø 

kalbà, o Sofijà Tyzenhauzaitæ Lietuvos moterys raðytojos priims 

á savo bûrá, kad jos pavardë ir kûriniai bus minimi Lietuvos 

raðytojø enciklopedijose, lietuviø literatûros istorijose. 

Sofija Tyzenhauzaitë – pirmoji moteris raðytoja, gyvenusi ir kûrusi Lietuvoje. 

Ji raðë, knygas leido prancûzø kalba. XIX a. jos kûriniai buvo 

verèiami á lenkø, rusø, vokieèiø kalbas, leidimai kartojami. Lietuviðkai jos 

knygø iki ðiol neturëjome galimybës skaityti. Tai viena ið prieþasèiø, kodël 

S. Tyzenhauzaitës pavardë iki ðiol oficialiai neminima ir tarp Lietuvos raðytojø, 

nors publikacijø spaudoje, internete pastaraisiais metais apie jà, kaip 

raðytojà, jau pasirodë. 

Sofijos Tyzenhauzaitës Ðuazel literatûriná palikimà sudaro penki istoriniai 

romanai [„Lenkai Sant Domingo saloje“ (1818), „Barbora Radvilaitë“ 

(1820), „Vladislovas Jogaila ir Jadvyga, arba Lietuvos prijungimas prie 

Lenkijos“ (1824), „Politikos nykðtukas“ (1827), „Halina Oginskaitë, arba 

SOFIJOS TYZENHAUZAITÀS (SPÀJAMA) PORTRETAS. 

ROKI–KIO KRA–TO MUZIEJUS 

(RKM- 2311 D-184). Pieðinyje, po deðine ranka, uþraðas: 

„Fr. Winterhalter Paris 1840 Ch Voytlith. 1841)“ 

ðvedai Lenkijoje“ (1831), „Reminiscencijos“ (1829, pakartotinis, papildytas 

leidimas – 1862)], nedidelës apimties knygelë „Litanijos“ (1878) ir 

istorinë apybraiþa „Gertrûda Potockaitë“ (1875). 

Visose savo knygose raðytoja pateikia daug istoriniø faktø apie Lietuvos 

ir kaimyninës Lenkijos gyvenimà. Apie Þemaitijà daug raðoma romane 

„Halina Oginskaitë, arba ðvedai Lenkijoje“. Èia pasakojama tragiðka ðvedø 

pulkininko Teodoriko Tyzenhauzo ir Halinos Oginskaitës meilës istorija. 

Pagrindiniai ávykiai vyksta Plateliuose. Isakas Kaplanas publikacijoje „Plateliø 

Valteris Skotas“ („Pergalë“, 1975, Nr. 8, p. 156–165) raðo, kad „Tyzenhauzai, 

kardininkø ainiai, „buivolo“ herbo paveldëtojai, giminiavosi su 

visais þymesniais Lietuvos didikais – ir su Oginskiais, ir su jø prieðais 

Sapiegomis. Vadinasi, „Halina Oginskaitë“ – savotiðka ðeimyninë kronika, 

kuriai panaudoti ir privatûs feodaliniø dvarø archyvai, ir þodinë tradicija.“ 

Istorinius romanus S. Tyzenhauzaitë raðë naudodamasi istoriniais ðaltiniais, 

savo prisiminimais. Tai itin bûdinga jos 1862 m. Paryþiuje iðleistoms 

„Reminiscencijoms“ – ðioje knygoje pasakojama apie 1812-øjø 

metø karo kryþkelëje atsidûrusá Vilniø, Lietuvos didikø laikysenà, keièiantis 

Vilniaus ðeimininkams. S. Tyzenhauzaitës gyvenimo ir kûrybos tyrinëtojai 

pastebi, kad ði knyga papildo Levo Tolstojaus romanà „Karas ir taika“. 

Iðsiaiðkinta, kad net per visas pagrindines Lietuvos bibliotekas ir muziejus 

ðiandien neámanoma surinkti viso XIX a. iðspausdintø S. Tyzenhauzaitës 

istoriniø romanø komplekto. Pavyzdþiui, „Barbora Radvilaitë“ saugoma 

tik Vilniaus universiteto bibliotekoje (Þibunto Mikðio dovanotoje 

knygø kolekcijoje, Grafikos katedroje – ir tai tik atskiri) knygos fragmentai. 

Viena ið nuosekliausiø S. Tyzenhauzaitës kûrybos tyrinëtojø – Kaune 

gyvenanti kultûros istorikë dr. Anelë Butkuvienë. 1997 m. rugpjûèio 20 d. 

„Ðeimininkës“ laikraðèio skyriuje „Amþinos moterys“ iðspausdinta jos pub-

KULTÛROS PAVELDAS 

43 

likacija „Uþmirðta romanistë“ – iðsamiausias iki ðiol paskelbtas darbas apie 

ðià menininkæ lietuviø kalba. Jo áþangoje autorë raðo: „Pasaulinëje literatûros 

istorijoje iki naujøjø amþiø pradþios (XVII a.) moterø raðytojø yra vos 

kelios. Tai garsioji antikinës Graikijos poetë Sapfa, Viduramþiais kûrusios – 

Hrosvita, Marija Prancûzë, Renesanso epochos poetë ir publicistë, pirmoji 

moteris, gyvenusi ið kûrybinio darbo, Kristina de Pizano. XVII-XVIII a. 

Prancûzijoje kûrë raðytojos Mari Madlena Lafajet, Madlena de Skiudery, 

Anglijoje – Ana Rodklif, Dþeinë Ostin. Lietuvoje iki XIX a. neturime në 

vienos moters, kuri bûtø iðkilusi kaip raðytoja. Be abejonës, talentingø 

moterø bûta, bet jø talentai, aplinkybiø ir auklëjimo sàlygojami, uþgesdavo 

neprasiskleidæ. Pirmoji moteris raðytoja ið Lietuvos, kûrusi prancûzø kalba, 

buvo Sofija Tyzenhauzaitë-Ðuazel Gufjë (Choiseul Gouffier). (...) 

Gimë bûsimoji raðytoja LDM saulëlydþio laikais, 1790 m. Lydos apskrityje, 

Þeludako dvare, Igno Tyzenhauzo ir Marijos Pðedzeckaitës ðeimoje. 

Tyzenhauzø giminë LDK iðkilo XVII a. Sofijos senelis Antanas Tyzenhauzas, 

LDM rûmø iþdininkas, Gardino seniûnas, ypaè pasiþymëjo 

kultûrine veikla. Gardine jis ásteigë pirmàjá LDK botanikos sodà, buhalteriø, 

veterinarijos, medicinos mokyklas, iðlaikë dramos, baleto trupes. Sûnus 

Ignas nepaveldëjo savo tëvo sugebëjimø, bet gimtinëje kultûrinës tradicijos 

buvo puoselëjamos. Marija ir Ignas Tyzenhauzai turëjo du sûnus ir dvi 

dukteris. Moksline veikla pasiþymëjo Sofijos brolis Konstantinas. Jis buvo 

garsus ornitologas, tyrinëjæs Lietuvos, kaimyniniø kraðtø paukðèius, paraðë 

„Visuotinæ ornitologijà“, surinko 3 tûkst. paukðèiø iðkamðø kolekcijà ir 

vëliau jà padovanojo Vilniaus senienø muziejui. 

Ðeima nebuvo darni, ir dar Sofijos vaikystëje tëvai iðsiskyrë. Apie mergaitës 

(Sofijos – red. p.) vaikystæ patikimø þiniø nëra iðlikæ. Trumpuose 

enciklopedijø straipsneliuose raðoma, kad ji augo Taujënø dvare (Ukmergës 

apskr.). Vargu ar tai tiesa: Taujënø dvaras buvo grafo Benedikto Morikonio 

nuosavybë. Taujënø savininkas turëjo brolá Juozapà, uþsitarnavusá 

generolo laipsná, gyvenusá 20 varstø atstumu nuo Vilniaus. Jis buvo vedæs 

Konstancijà Ðadurskytæ. Atsiminimuose Sofija raðo, kad „vaikystëje iðskirta 

su motina að vadinau ponià Konstancijà Morikonienæ savo antràja 

mama“. S. Tyzenhauzaitë tvirtino, kad K. Morikonienë jai áskiepijo gilø 

religingumo jausmà. Toje ðeimoje mergaitë iðmoko prancûzø kalbà. 

Mergaitë iðsilavinimà gavo gerà. Þinoma, kad jà pieðimo mokë pats 

Vilniaus universiteto profesorius Jonas Rustemas. Buvo lavinami jos muzikiniai 

sugebëjimai, nes Sofijos giminë garsëjo muzikalumu. Pusbrolis ið 

motinos pusës Antanas Radvila buvo kompozitorius, paraðæs muzikà pirmajam 

„Fausto“ pastatymui Vokietijoje, juo þavëjosi pats Getë. Dar vaikystëje 

iðryðkëjo mergaitës literatûriniai sugebëjimai. Iðaugo Sofija iðsilavinusi, 

protinga, grakðti panaitë veðliomis kaðtoninëmis garbanomis, árëminusiomis 

þavingà, màslø veidà, didelëmis iðraiðkingomis akimis.“ 

Pati Sofija apie savo iðsilavinimà kalba kiek kitaip, atseit ji gavusi tiktai 

kuklø iðsimokslinimà namuose. Taèiau, kaip nurodo Isakas Kaplanas savo 

publikacijoje „Plateliø Valteris Skotas“, „turime visiðkà teisæ ja netikëti: 

senelis Antanas buvo atsikvietæs á Lietuvà tokià daugybæ mokytø þmoniø 

savo steigiamiems efemeriðkiems fabrikams ir mokykloms, kad vienas kitas 

tikrai galëjo bûti Sofijos auklëtoju“. 

Daug vertingø þiniø apie raðytojà pateikta jos seserëèios Gabrielës 

Giunterytës-Puzinienës atsiminimuose. Bûtent jie duoda pagrindo teigti, 

kad raðytoja turëjo ir savo dailës studijà, èia daþnai dirbdavo, nors þiniø 

apie konkreèius jos sukurtus ir muziejuose, bibliotekose saugomus dailës 

kûrinius, ágyvendinant projektà, ir nepasisekë aptikti. 

Sofijos likimas daug kuo susijæs su Þemaitija. Nemaþai jos gyvenimà 

iliustruojanèiø, paaiðkinanèiø faktø, ikonografinës medþiagos surinkta Þemaièiø 

muziejuje „Alka“ (Telðiai), Þemaièiø dailës muziejuje (Plungë). 

Pastarajame saugoma ir iðkilios þemaièiø kraðto istorijos ir kultûros tyrinëtojos 

Eleonoros Ravickienës (mirë 2004 m.) surinkta medþiaga apie Plateliø 

dvarà, á kurá likimas Sofijà atvedë jai einant 29-uosius metus (1818 

m.), iðtekëjus uþ Plateliø dvaro savininko Oktavijaus Ðuazelio Gufjë. 

2003 m. Þemaièiø dailës muziejaus vyr. rinkiniø saugotoja istorikë 

Stasë Berþonskaitë „Þemaièiø þemës“ þurnalo redakcijà informavo, kad 

ðiame muziejuje „autentiðkø ðaltiniø apie grafienës Sofijos Tyzenhauzaitës-Ðuazel 

gyvenimà, veiklà ir kûrybà nëra“. 

Tæsdama pasakojimà apie menininkæ, S. Berþonskaitë raðo: „Vaikystëje 

ir jaunystëje Sofija buvo svajotoja, þavëjosi Þana d‘Ark, jodinëjo netramdytais 

ristûnais, kûrë legendas, mokësi muzikos, daug skaitë. Jos groþá, 

lankydamasis Lietuvoje, pastebëjo ir caras Aleksandras I. Kaip raðoma 

„Reminiscencijose“, caras su grafaite susipaþino Taujënø dvare 1812 m. 

Sofija greitai po to tapo carienës freilina, gavo briliantiná þiedà su abiejø 

imperatorieniø – naðlaujanèiosios ir valdanèiosios – supintais inicialais. 

Sofijai Tyzenhauzaitei teko bendrauti ir su Napoleonu. „Reminiscencijose“ 

átaigiai pasakojama ir apie ávyká, S. Tyzenhauzaitæ iðgarsinusá plaèiai uþ 

Lietuvos ribø: Napoleonas, uþëmæs Vilniø, ásakë vietiniams magnatams jam 

prisistatyti su savo ðeimomis. Visus iðgàsdino ceremonijoje dalyvavusi jaunoji 

Sofija Tyzenhauzaitë, kuri atvyko pasipuoðusi visomis turëtomis Rusijos 

caro dvaro insignijomis. Tëvas tai pamatæs iðbalo, o dëdë suðuko, kad 

jos atsiþadàs. Visi laukë, kaip reaguos imperatorius Napoleonas. Imperatorius 

paklausë, kà turimi þenklai reiðkia. Sofijai paaiðkinus, jis vël paklausë: 

–Tai jûs – rusø dama? 

–Ne, sir, bet man buvo suteiktas ðis garbingas titulas, – atsakë Sofija. 

Toliau Napoleonas mandagiai pakalbëjo ir nuëjo, nepareiðkæs jokiø 

nemaloniø pastabø – jis vertino dràsà.“ 

Pasibaigus karui su Napoleonu, daugelá Lietuvos didikø, bendradarbiavusiø 

su Napoleonu, caras Aleksandras I nubaudë. Bausmës grësë ir 

Sofijos tëvui bei broliams. Ne tik jiems, bet ir keliems kitiems Sofijos 

artimiems þmonëms bausmës pavyko iðvengti – taip caras ávertino dràsø 

Sofijos poelgá. Jo palankumas grafaitei nemaþëjo ir vëliau. Jie daþnai susitikdavo 

Sofijos tëvo dvare Rokiðkyje, Taujënuose, Vilniuje, Varðuvoje, Peterburge. 

Nuosekliausiai apie savo draugystæ su Aleksandru I Sofija raðo 

„Reminiscencijose“. Autorë neslepia savo susiþavëjimo Aleksandru I, taèiau 

neprasitaria, kad ðie jø santykiai bûtø perþengæ draugystës ribas. 

Anelë Butkuvienë vëlyvà Sofijos santuokà linkusi aiðkinti trylika metø 

uþsitæsusia Sofijos ir caro Aleksandro I draugyste. Daugelis anais laikais jà 

ávardindavo vienareikðmiðkai – kaip slaptà, bet aukðtuomenëje visiems 

þinomà meilës ryðá. Tokiø ar panaðiø meilës romanø, „visiems þinomø 

paslapèiø“, anot A. Butkuvienës, carai turëdavo nemaþai, bet tai netrukdydavo 

tiek vienai, tiek kitai pusei protingai planuoti savo gyvenimà, net tada, 

kai atsirasdavo tokios meilës vaisiø – nesantuokiniø vaikø. Keletas tokiø, 

viskuo aprûpintø, carø valdymo laikais augo ir Þemaitijoje. 

Kodël Sofija savo sutuoktiniu pasirinko Oktavijø Ðuazelá, vyrà, buvusá 

didþiausia prieðingybe graþuolei ir didelá meniná skoná turëjusiai grafaitei, iki 

ðiol lieka paslaptis. Sofija Oktavijui buvo antroji þmona (pirmoji – Viktorija 

Potockytë). 

Kaip raðo S. Berþonskaitë, tuo metu Prancûzijos pilietybæ turëjæs„Plateliø 

dvaro savininkas grafas Oktavijus Ðuazelis, sûnus Augusto, buvo neiðvaizdus 

naðlys, 4 vaikø tëvas, paskendæs skolose.“ 

Iðtekëjusi Sofija draugystës su caru nenutraukë. Gyvendama santuokoje 

su O. Ðuazeliu, susilaukë tik vieno vaiko – sûnaus Aleksandro. Jis 

gimë ðeðtaisiais metais po sutuoktuviø. Sûnus buvo pakrikðtytas Peterburgo 

Maltos ordino baþnyèioje 1824 m. rugpjûèio 22 d. Jo krikðtatëvis 

– pats caras Aleksandras I. Tàsyk Sofija su caru buvo susitikusi paskutinájá 

kartà. 1825 m. praneðta, kad Aleksandras I paslaptingomis aplinkybëmis 

mirë Taganroge. Anot istorikø, yra pagrindo manyti, kad caras tàsyk nemirë, 

o iðvyko kaip maldininkas atgailauti – jo sàþinæ slëgë tëvo nuþudymas, 

nemaþai kitø sàmoningai padarytø nusikaltimø. 

A. Butkuvienë publikacijoje „Uþmirðta romanistë“ raðo, kad Sofijos ir 

Oktavijaus – „dviejø prieðingybiø santuoka negalëjo bûti laiminga. Ðeimos 

gyvenimas ir tarpusavio santykiø, ir tvarkos prasme amþininkø apibûdinimu 

panaðëdavo á þemës drebëjimà. Nuolat kildavo ðeimyniniai skandalai, 

baigdavæsi nuolankiais pono Oktavijaus atsipraðinëjimais, pirkiniais ir dovanomis 

poniai Sofijai, kelionëmis á Paryþiø, Venecijà, Florencijà. Iðgyveno 

(Nukelta á 44 p.) 


44 


Sofija Tyzenhauzaitë. Iliustracija ið Lenkø enciklopedijos 

(Wielka encyklopedya powszechna. T. XII. Warszawa, 1894. P. 

769) 

S. Tyzenhauzaitës portretas. Dailininkas J. B. Lampis 

(jaunesnysis). Drobë, aliejus. 65X57. ÞAM GEK 2796 

Sofijos Tyzenhauzaitës motinos Marijos Pðedzeckaitës- 

Tyzenhauzienës (spëjama) portretas. Rokiðkio kraðto 

muziejus (RKM-95 D-32) 


jie kartu 24 metus. (…) Oktavijus Ðuazelis Gufjë 

mirë 1842 m.“ 

Kaip Eleonora Ravickienë, taip ir A. Butkuvienë 

savo straipsnyje nurodo, kad „iðtekëjusi ponia 

Sofija gyveno aristokratës kosmopolitës gyvenimà, 

nemaþai laiko praleisdama uþsienyje, vyro 

tëvonijoje Eperny dvare Ðampanës departamente 

Prancûzijoje, didþiosiose Europos sostinëse. 

Jos paèios þodþiais tariant, visada sugráþdavo 

á ðventà þemaièiø þemæ, kurios skalsi lietuviðka 

duona buvo daug vertesnë uþ pokyliuose 

upeliais tekëjusá ðampanà. 

Po vestuviø ji pradëjo raðyti ir 1818–1837 m. 

iðleido penkis istorinius romanus ið Lenkijos ir 

Lietuvos istorijos“. 

Uþaugæs grafaitis Aleksandras mëgo fotografijà. 

Nemaþai jo darytø ðeimos fotografijø saugoma 

Þemaièiø muziejuje „Alka“ Telðiuose (iðsamiau 

skaitykite muziejaus elektroninëje svetainëje 

http://zam.mch.mii.lt ). Anot fotografijos tyrinëtojø 

Stanislovo Þvirgþdo ir Skirmanto Valiulio, 

„Alkos“ muziejuje saugomos A. Ðuazelio Plateliø 

dvaro fotografijos – seniausias iki ðiol þinomas 

mëgëjiðkos fotografijos rinkinys Þemaitijoje. 

Po vyro mirties Sofija su sûnumi apsigyveno 

Plateliø dvare ir kurá laikà já valdë. Dvaro rûmus 

Sofija naujai rekonstravo XIX a. pr., ant senø 

pamatø pastatydama naujus. Tuo metu Prancûzijoje 

ji tik sveèiuodavosi. Sofijos valdymo 

laikotarpis Plateliuose minimas kaip vienas ið palankiausiø 

paprastiems þmonëms – Sofija visiems 

buvusi dëmesinga. Vëliau dvaro valdymu pradëjo 

rûpintis jos sûnus Aleksandras. Sofija ið Rusijos 

caro Aleksandro II iðsirûpino, kad jos sûnus 

iðlaikytø Platelius neprarasdamas Prancûzijos 

pilietybës. 

Paskutiniai Plateliø dvaro ðeimininkai buvo du 

Sofijos sûnaus Aleksandro vaikai – dukra Marija 

(1871–1939, palaidota Plateliuose) ir sûnus Liudvikas 

(1880–1949). Liudvikas (Lui) Platelius paliko 

1940 m. – iðvyko gyventi á Prancûzijà. Beje, 

Sofijos sûnus Aleksandras su savo þmona grafaite 

Sofija Èapskyte turëjo 4 vaikus – be jau 

paminëtø dviejø, dar buvo Gabrielius (1873– 

1935) bei Aleksandras (1876–1909). 

Þinoma, kad laikui einant Sofija ið esmës pakeitë 

savo gyvenimo bûdà – jos nebedomino 

„Reminiscencijose“ apraðomos pokyliø damø 

suknelës ir kitokie aukðtuomenës gyvenimo niuansai. 

Daugiausia laiko ji skirdavo intelektualinei 

veiklai. Anot A. Butkuvienës, iki pat savo gyvenimo 

pabaigos ji garsëjo blaiviu protu, ðviesia atmintimi, 

gyvybingumu. Sofija asmeniðkai paþinojo 

Aleksandrà Diuma – tëvà, susiraðinëjo su 

Alfredu de Miuse, daugeliu kitø iðkiliø ano meto 

Europos menininkø. 

Mirë S. Tyzenhauzaitë 1878 m. Nicoje, sulaukusi 

88 metø amþiaus. 

Daugiausia autentiðkos medþiagos apie raðytojà 

saugoma Þemaièiø muziejuje „Alka“. Elektroniniame 

leidinyje http://zam.mch.mii.lt skelbiamoje 

Reginos Bartkienës publikacijoje „Plateliø 

dvaro vertybës Þemaièiø muziejuje ALKA“ 

raðoma, kad ðio muziejaus þinion 1940 m. lapkrièio 

14 d. buvo perduotas didþiulis Plateliø dvaro 

archyvas – „keli ðimtai knygø, pora tûkstanèiø 

ávairiø þurnalø (daugiausia iðleistø prancûzø 

kalba) bei 10 dëþiø ir krepðiø su de Choiseul- 

Gufier ðeimos asmeniniu archyvu, kuriame buvo 

laiðkai, sàskaitos, dienynai, foto nuotraukos. 

(…) Þemaièiø muziejuje „Alka“ esanti dvaro archyvo 

apimtis – apie 10 tûkst. vienetø. (…) 

Muziejuje saugomas 1862 m. Paryþiuje iðleistas 

vienas memuarø („Reminiscencijø“– red. 

p.) egzempliorius (ÞMA MB 3903). Rankraðtinis 

fondas dar maþai tyrinëtas. Ádomiausià dalá sudaro 

fotografijos, dvaro þemiø sklypø ir miðkø 

planai. Mokslinëje bibliotekoje rasta 12 knygø 

prancûzø kalba, kuriuose yra Ðuazeliø áraðø. Tai 

daugiausia groþinë ir istorinë literatûra. (…) Muziejuje 

saugoma Nicoje 1878 m. iðleista knygelë 

(S. Tyzenhauzaitës – red. p.) „Litanijos“ (neinventorintas 

ÞMA istorijos skyriaus fondas) bei 

1875 m. iðleista istorinë apybraiþa apie Gretrûdà 

Potockaitæ (ÞMA MB 6072). (…) Fotografijos 

fonde saugomos dvi Sofijos Ðuazel-Gufjë portretinës 

fotografijos, kuriose matome senyvo amþiaus 

moterá, apsirengusià tamsiu, nëriniais 

puoðtu rûbu (foto apie 1869 metus, 787, 2581). 

Rankraðèiø fonde – dvi jos ranka prancûziðkai 

raðytos uþraðø knygutës, 8 laiðkai, siøsti á Prancûzijà 

sûnui Aleksandrui (neinventorintas fondas). 

(…) Atskiras ðaltinis apie dvaro istorijà – 

kraðtotyrininko J. Mickevièiaus 1936 m. uþraðyti 

senøjø plateliðkiø prisiminimai apie dvaro gyvenimà. 

Juose grafienë Sofija Tyzenhauzaitë-Ðuazel 

vadinama ne grafiene, o motina, pasakojama, 

kad ji paprastiems þmonëms, ypaè dvaro 

tarnautojams, buvusi labai gera. Moteris, dirbusias 

dvare, ir jø vaikus ji apdovanodavo drabuþiais, 

maistu.“ 

Þemaièiø muziejuje „Alka“saugomas Þemaitijos 

dvarø archyvas – iki ðiol daugeliui Lietuvos 

istorikø, kraðto tyrinëtojø vis dar „neatrasta þemë“. 

Taigi ir apie Plateliø dvaro archyvà, kuriam 

likimas lëmë atsidurti Telðiuose, vis dar labai nedaug 

kà þinome. Matyt, laikas muziejininkams á 

pagalbà kviestis tam pasirengusius specialistus, 

archyvø tyrinëtojus ið kitø ástaigø. 

Su didelëmis viltimis þvalgëmës á Rokiðkio kraðto 

muziejø, tikëdamiesi èia rasti Sofijos Tyzenhauzaitës 

dailës kûriniø (muziejus veikia grafø Tyzenhauzø 

rûmuose). Geranoriðki ðio muziejaus darbuotojai, 

dar kartà perþiûrëjæ èia saugomus dailës 

kûriniø rinkinius, konstatavo, kad S. Tyzenhauzaitës 

kûriniø nerasta. Po kurio laiko ið Rokiðkio atkeliavo 

laiðkas, kuriame buvo kelios dviejø paveikslø 

nuotraukos – spëjama, kad viename ið jø pavaizduota 

moteris – raðytoja Sofija Tyzenhauzaitë, 

kitame – jos mama Marija Pðedzeckaitë. 

2003 m. ágyvendindami projektà „Þinoma ir 

nepaþinta Sofija Tyzenhauzaitë“, norëdami su-


45 

þinoti, kiek Sofijos Tyzenhauzaitës leidiniø, 

dokumentø yra prieinama plaèiajai visuomenei 

Lietuvoje, kreipëmës á visas pagrindines ðalies 

bibliotekas ir muziejus, kaupianèius savo rinkiniuose 

XIX a. leidinius ávairiomis pasaulio kalbomis. 

Nudþiugino bibliotekininkø geranoriðkumas. 

Gautà informacijà susisteminome. Dëkodami bibliotekoms 

uþ bendradarbiavimà, pateikiame jø 

atsiøstus duomenis (tekstai originalûs): 

NACIONALINË MARTYNO MAÞVYDO 

BIBLIOTEKA 

1-97-338 

Janzé, Alix de Choiseul-Gouffier, vikontienë 

Berryer: souvenirs intimes / par A. De Janzé. – 

Paris: E. Plon, 1881. – 281 p. 

(Pilnai: Janze, Alix de Choiseul-Gouffier, Vtesse 

Frederic de. Berryer,souvenirs intimes, par 

Mme la Vtesse A. de Janze, nee Choiseul [Texte 

imprime]. – Paris: E. Plon, 1881. – 281 p. 1881 

metais Paryþiuje iðleisti 3 ðios knygos leidimai). 

2-97-10151 


Gertrude des comtes Komorowski comtesse 

Félix Potocka: faits historiques / recueillis et publiés 

par madame la comtesse de Choiseul-Gouffier. – 

Nice: Typ. et Libr. S.C. Cauvin, 1875. – 70 p. 

C992 


Réminiscences sur l’empereur Alexandre I- 

er et sur l’empereur Napoléon I-er / par M-me la 

C-sse de Choiseul-Gouffier. – Paris: E. Dentu, 

1862. – VIII, 392 p. 

1-00-17448 

Litanies / composées par la C-sse de Choiseul-Gouffier, 

née C-sse Tyzenhaus. – Nice: Imprimerie 

Anglo-Française, Malvano-Mignon, 

1878. - 8 p. 

Choiseul-Gouffier de. Halina Oginska ou 

Les suedois en Pologne. – Pranc. - Bruxelles: 

Soc. Belge de libr., 1839. T. 2. – 219 [4] p. 

Choiseul-Gouffier, Zofia z Tyzenhauzow. 

Wladyslaw Jagiello i Jadwiga, czyli Polàczenie 

Litwy z Polskà: romans hist. – Lenk./Przez hrabinæ 

de Choiseul, rodem Polkæ; Przel. z fr. przez 

Autorkæ Henryka i Floretty [Widulinska z Sucheckich 

Joanna]. – W-wa: Druk N. Glucksberga, 

1824. T. 1 – [6], 186 p.; T. 2 – [4], 187 p. 

LIETUVOS MOKSLØ AKADEMIJOS 

BIBLIOTEKA 

Rankraðèiø skyriuje: 

F43-25561. Excerpt Protestacyi z Protokolu 

Potocznego Trybunaùu Gl. W.X.Lit.... 

Rankraðtis; lenkø k.; 2 lap.; 36x20,5 cm; 

1785 m. iðraðai ið LDK Vyriausiojo tribunolo aktø; 

antspaudai. 

Anotacija: Pinsko seniûno Ksavero ir Sofijos 

Tyzenhauzaitës Chominskiø protesto raðtai prieð 

Þemaièiø seniûno Antano Gelgaudo pastangas 

sulaikyti Barboros Gelgaudienës, pagal pirmàjá 

vyrà Tyzenhauzienës, testamentà, ir jos dukterá 

Sofijà nuðalinti nuo paveldëjimo. 

Pagrindiniame fonde (nurodytas ðifras): 

2997 

Choiseul-Gouffier, Zofia de. 

La polonais z St. Dominque ou la jeune créole. 

– Varsovie, 1818. – 252 p. 

38097 


Polak w St. Domingo, czyli mùoda mulatka / 

Tùum. Z franc. [Joanna Widuliñska]. – Warsýawa, 

1819. – 275. 

523628 


Halina Oginska, on les Snedois en Pologne / 

Par de Choiseul-Gouffier. T. 1–2. – Paris, Libr. 

Cosselin, 1839. T. 1. – 311 p.; T. 2. – 295 p. 

41340 


Reminiscences sur l’emereur Alexandre I-er 

et sur l’empereur Napoléon I er. – Besancon, 

1862. – VII, 392 p. 

2366 


Wladyslaw Jagietto i Jadwiga, czyli polàczenia 

Litwy z Polskà. – Warszawa, 1924. 

566922 

Ųóąēåėü-Ćóōüå Ń. 

Āīńļīģčķąķč˙ īį čģļåšąņīšå Ąėåźńąķäšå I č 

čģļåšąņīšå Ķąļīėåīķå I ćšąōčķč Ųóąēåėü-Ćóōüå. – 

Ńļį. [Į. ć.]. – 232 ń. 

VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKA 

[Tyzenhauzowa Zofia]. Na imieniny Zoffi z 

Tyzenhauzow Tyzenhouzowey choràzyney woiwadztwa 

Wilenskiego puùkownikowey Batalionu 

J.K.M. y W. X. Lit. Starosciney Rohaczewkiey 

wirrsz. – [P. 4.] (Retø spaudiniø sk., 23224) 

Choiseul-Gouffier Sophie de Tizenhauz. 

Mémoires historiques sur l’empereur Alexandre 

et la cour de Russie. – Paris: Leroux, 1829. – 

XIV, 390 p. (-48538) 

Choiseul-Gouffier Sophie de Tizenhaus. Barbe 

Radwill: roman historique. T. 1. – Paris: Le 

Normant, 1820. – 166 p. (Grafikos kabinetas) 

Choiseul-Gouffier Sophie de Tizenhauz. Halina 

Oginska, ou les Suédois en Pologne / Par de 

Choiseul-Goeffier. T. 1. – Bruxelles: Human, 1839. 

– 238 p. (T28904) 

Choiseul-Gouffier Zofia. Le polonais à St. Dominque 

ou la jeune Creole. – Varsovie: Zawadzki, 

1818. – 252 p. (0.14-9/18) 

Choiseul-Gouffier Sophie de. Vladislas Jagellon 

et Hedwige ou la reunion de la Lithuanie a la 

Pologne: nouvelle historique (1382). T. 1, 2. – 

Paris: Libr. De Gosselin, 1824. (87-8/14) 

Nacionalinës Martyno Maþvydo bibliotekos 

darbuotojai padëjo iðsiaiðkinti, kokiø S. Tyzenhauzaitës 

knygø yra ir Prancûzijos nacionalinëje 

bibliotekoje. Sàraðas neilgas: 

1. Ettude et recits sur Alfred de Musset [Texte 

iprime]/ par la vicomtesse de Janze. – Paris: 

E. Plon [et] Nourri, 1891. – 280 p.; 

Paryþiuje 1820 m. iðleistos S. Tyzenhauzaitës knygos 

„Barbora Radvilaitë titulinis lapas 

2. Etude et recits sur Alfred de Msset [Ressourse 

electronique]/par la vicomtesse de Janze; 

avec deux dessins originaux d’Alfred de Musset. 

– 2002. – 280 p. (Tai 1891 m. Paryþiuje 

iðleisto leidinio elektroninë versija); 

3. Les Financiers d’autrefois, fermiers generaux, 

par la Vtesse Alix de Janze. (Janvier 1886) 

[Texte imprime]. – Paris: P. Ollendorff, 1886 – 

360 p. 

Neturëjome galimybës surinkti visø duomenø, 

kiek ir kokiø S. Tyzenhauzaitës knygø Lietuvoje 

sukaupta privaèiose kolekcijose. Tikëtina, 

kad jø yra. Beje, ðiek tiek þiniø apie senøjø knygø 

aukcionuose siûlomas ásigyti S. Tyzenhauzaitës 

knygas pavyko rasti internete. Ði informacija 

nuolat kinta. 

LITERATÛRA: 

1. Ch. Gouffier //Lietuviðkoji enciklopedija. 

Kaunas, 1937, t. 5. P. 395. 

2. Ch. Gouffier Sofija //Lietuviø enciklopedija. 

Boston, 1954, t. 3. P. 532. 

3. Isakas Kaplanas. Plateliø Valteris Skotas // 

Pergalë. 1975, Nr. 8. P. 156–165. 

4. Anelë Butkuvienë. Uþmirðta romanistë // 

Anelë Butkuvienë – Portr. // Ðeimininkë. – ISSN 

1392-2777. 1997 08 20. P. 7 

5. Jonas Andriusevièius. Uþ tamstos gerà 

ðirdá tik dievas uþmokës... // Þemaièiø saulutë. – 

1995, Liep. 29. P. 5. 

6. Knyga. E. Ravickienë. Ðimtmeèiø takais. 

Klaipëda, 1997. P. 117–123. 

7. Aplankas. E. Ravickienë. Plateliai. P. 6–9. 

8. Aplankas. E. Ravickienë. Grafø Ðuazeliø 

istorija Plateliuose. P. 9–14. 

9. Aplankas. E. Ravickienë. Grafai de Ðuazel 

Prancûzijoje ir Plateliuose. P. 63–87. 

10. Diplominis darbas. J. Mickevièius. Plateliai 

ir jø apylinkës. Kaunas, 1937. P. 61. 

11. D. Aþeneckienë. Plateliø dvaras. Laikr. 

„Þemaitis“. 1997 09 20. 

13. „Þemaitija“ http://samogitia.mch.mii.lt 

14. „Þemaièiø muziejus ALKA“ 

http://zam.mch.mii.lt 


46 

KULTÛROS POLITIKA 

2 proc. pajamø 

mokesèio 

galite 

skirti kultûrai 

Lietuvos gyventojai nuo 2004 m. pradþios turi teisæ pasirinkti, 

kokiai, jø nuomone, remtinai visuomeninei, valstybinei 

institucijai valstybë perves 2 proc. jø pajamø mokesèio, sumokëto 

per praëjusius metus. Tokià teisæ kiekvienam ið mûsø 

garantuoja Gyventojø pajamø mokesèio ástatymo (toliau – 

GPMÁ) 34 str. 3 d. nuostata. Joje sakoma, kad mokesèiø administratorius 

privalo nuolatinio Lietuvos gyventojo praðymu, 

mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybës arba 

jos ágaliotos institucijos nustatyta tvarka pervesti Lietuvos 

vienetams, pagal Labdaros ir paramos ástatymà (Þin., 2002, 

Nr. 61-1818) turintiems teisæ gauti paramà, iki 2 proc. pajamø 

mokesèio sumos, sumokëtos nuo to nuolatinio Lietuvos gyventojo 

atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamø. 

Pajamø mokestá dirbantys þmonës moka kiekvienà mënesá. Iki ðiol visà 

surinktà pajamø mokestá valstybë paskirstydavo savo nuoþiûra. Nuo ðiø 

metø ásigalëjo nauja tvarka – gyventojas jau pats gali nuspræsti, kokias jis 

rems ðvietimo, kultûros ástaigas, visuomenines organizacijas. 

Pagal vidutiná Lietuvos gyventojo atlyginimà minëti 2 proc. pajamø 

mokesèio per metus sudaro apie 80 Lt. Jei mokesèiø mokëtojas nori 

paremti ne vienà, o kelias ástaigas bei organizacijas, jis 2 proc. gali padalinti 

á kelias, bet atskirai organizacijai skiriama pinigø suma negali bûti maþesnë 

negu 10 Lt. Dirbantys asmenys apie savo valià, kam ir kokiomis dalimis 

pervesti jø þinioje esanèià 2 proc. pajamø mokesèio dalá, turi pareikðti iki 

einamøjø metø geguþës 1 d., pateikdamas nustatytos formos praðymà. 

Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos virðininkas 

2003 m. vasario 7 d. patvirtino Praðymo formà, kurià turës uþpildyti gyventojai, 

norintys pasinaudoti pervesti iki 2 proc. pajamø mokesèio sumos 

Lietuvos vienetams. Patvirtintos jau ir formos uþpildymo, pateikimo 

taisyklës. 

Tinkamai uþpildytas Praðymas turi bûti pateiktas Apskrities valstybinës 

mokesèiø inspekcijos (toliau – AVMI) skyriui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje 

gyventojas nuolat gyvena. 

Tais atvejais, kai pagal GPMÁ nuostatas gyventojas privalo pateikti metinæ 

pajamø mokesèio deklaracijà, Praðymas nustatytu laiku turi bûti pateikiamas 

kartu su metine pajamø mokesèio deklaracija. 

Jeigu gyventojas neprivalo teikti metinës pajamø mokesèio deklaracijos, 

Praðymà nustatytu laiku jis gali pateikti pats arba per asmená, su kuriuo 

jis yra susijæs darbo santykiais arba jø esmæ atitinkanèiais santykiais, pastarajam 

sutikus. Tuo atveju gyventojo Praðymas patenka tam AVMI skyriui, 

kuriam darbdavys teikia pajamø mokesèio, iðskaièiuoto ið A klasës pajamø, 

deklaracijà. Nuolatinis Lietuvos gyventojas Praðymà asmeniui, susijusiam 

su juo darbo santykiais arba jø esmæ atitinkanèiais santykiais, turi 

pateikti uþklijuotame voke, ant kurio uþklijos linijos turi pasiraðyti taip, kad 

nebûtø ámanoma atplëðti voko nepaþeidus paraðo vientisumo. 

Danutës Mukienës nuotraukose – akimirkos ið Þemaièiø kultûros draugijos informacinio 

kultûros centro organizuoto Vilniaus þemaièiø ir pasvalieèiø susitikimo. Radvilø rûmai, 2003 

m. Virðuje – dainuoja Akademinio þemaièiø jaunimo korporacijos „Samogitia“ folkloro grupë 

„Virvîtë“ 

DUOMENYS, KURIUOS BÛTINA NURODYTI PRAÐYME: 

1. Ataskaitinis mokestinis laikotarpis; 

2. Nuolatinio Lietuvos gyventojo vardas, pavardë, nuolatinë gyvenamoji 

vieta, asmens kodas; 

3. Paramos gavëjo (-ø) pavadinimas (-ai), buveinës adresas (-ai), teisës 

aktø nustatyta tvarka suteiktas juridinio asmens identifikavimo kodas 

(-ai), atsiskaitomosios (-øjø) sàskaitos (-ø) numeris (-iai), banko (-ø) 

kodas (-ai); 

4. Informacija apie tai, kokia pajamø mokesèio dalis (procentais) skiriama 

kiekvienam konkreèiam praðyme nurodytam paramos gavëjui. 

AVMI, gavusi nuolatinio Lietuvos gyventojo Praðymà, iðnagrinëja já, 

patikrina, ar praðyme pateikti visi reikalaujami duomenys. 

Praðymai, kuriuose pateikti ne visi reikalaujami duomenys, nenagrinëjami. 

Tuo atveju Praðymo pateikëjui praneðama, kad Praðyme nurodyti duomenys 

turi bûti patikslinti. Pareiðkëjas tà atlikti privalo ne vëliau kaip iki 

einamøjø kalendoriniø metø liepos 1 d. Jeigu Praðymà pateikia nuolatinis 

Lietuvos gyventojas, pagal Gyventojø pajamø mokesèio ástatymo nuostatas 

pasibaigus mokestiniam laikotarpiui privalantis pateikti metinæ pajamø 

mokesèio deklaracijà, taèiau jos nëra pateikæs, toks Praðymas nenagrinëjamas 

ir apie tai praneðama Praðymo pateikëjui. 

Praðyme nurodytiems paramos gavëjams pervestinà pajamø mokesèio 

sumos dalá apskaièiuoja AVMI. Apskaièiuotos maþesnës nei 10 Lt pervestinos 

sumos, paramos gavëjams nepervedamos. Praðyme nurodyta sumokëto 

pajamø mokesèio sumos dalis paramos gavëjams bus pervesta 

ne vëliau kaip iki Praðymo pateikimo kalendoriniø metø lapkrièio 15 d. 

Paramos gavëjai þinos tik pervestà pinigø sumà. Kas konkreèiai juos 

parëmë, tai yra kas jø ástaigai, ámonei ar organizacijai paskyrë iki 2 proc.

47 

savo pajamø mokesèio, jie neþinos. Tai – konfidenciali 

informacija, kurià þinos tik pajamø mokëtojas 

ir apskrities mokesèiø inspekcijos darbuotojai, 

kuriems bus patikëta tvarkyti dokumentus, 

susijusius su Gyventojø pajamø mokesèio 

ástatymo 34 str. 3 d. realizavimu praktikoje. 

REIKALAVIMAI PILDANT PAREIÐKIMO 

FORMÀ: 

*AVMI turi bûti pateiktas tinkamai uþpildytas 

praðymas. 

* Praðymas pildomas tik didþiosiomis spausdintinëmis 

raidëmis. 

* Duomenys turi bûti áraðyti tiksliai á jiems skirtus 

laukus, nepaþeidþiant nurodytø laukø linijø. 

*Nepildytinos eilutës turi bûti paliktos tuðèios 

(be jokiø simboliø, pvz., brûkðneliø, kryþeliø, 

nuliø ar pan.). 

*1 laukelyje nurodomas nuolatinio Lietuvos 

gyventojo asmens kodas. 

*2 laukelyje – nuolatinio Lietuvos gyventojo 

vardas, pavardë. 

* 3 laukelyje – gyvenamoji vieta (miestas, gatvë, 

namo, buto numeris). 

*4 laukelyje – telefono numeris. 

* 5 laukelyje – elektroninio paðto adresas (jeigu 

toks yra). 

*6 laukelyje – ataskaitinis mokestinis laikotarpis, 

t.y. kalendoriniai metai, kuriais sumokëto 

pajamø mokesèio sumos dalis praðoma pervesti. 

*7 laukelyje – praðymo pildymo data (metai, 

mënuo, diena). 

*8 laukelyje paþymima „X“ þenklu pirminë 

forma, jeigu praðymas pateikiamas pirmà kartà, 

„X“ þenklu paþymima patikslinta forma, jeigu pateikiamas 

patikslintas praðymas. 

*9 laukelyje nurodomas paramos gavëjo (- 

ø) eilutës numeris. 

*10 laukelyje – paramos gavëjo identifikacinis 

numeris (kodas), t. y. tas paramos gavëjo 

numeris (kodas), kurá jam suteikë Ámoniø rejestro 

tarnyba. 

*11 laukelyje – pilnas paramos gavëjo pavadinimas. 

*12 laukelyje – paramos gavëjo buveinës 

adresas (miestas, gatvë, namo, buto numeris). 

*13 laukelyje – banko, kuriame yra paramos 

gavëjo atsiskaitomoji sàskaita, pavadinimas. 

*14 laukelyje – banko, kuriame yra paramos 

gavëjo atsiskaitomoji sàskaita, kodas. 

*15 laukelyje – paramos gavëjo atsiskaitomosios 

sàskaitos, á kurià bus pervesta pajamø 

mokesèio dalis, numeris. 

* 16 laukelyje – praðoma pervesti pajamø mokesèio 

dalis (procentais). Jeigu praðyme nurodomi 

keli paramos gavëjai, bendra 16 laukelyje 

nurodytø daliø suma negali virðyti 2 procentø. 

*17 laukelyje – nurodomas papildomø lapø 

skaièius (jeigu papildomi lapai pridedami). 

*Papildomas lapas uþpildomas tuo atveju, 

jeigu nurodomi daugiau kaip 4 paramos gavëjai. 

*18 laukelyje (papildomo lapo) – nurodomas 

papildomo lapo numeris. 

* Praðymà pasiraðo nuolatinis Lietuvos gyventojas, 

kuris teikia toká praðymà, ir nurodo savo 

vardà bei pavardæ. 

* Nurodykite visus reikalaujamus duomenis. 

* Praðymà, kuriame nurodyti ne visi reikalaujami 

duomenys, gyventojas turi teisæ patikslinti, pateikdamas 

naujà patikslintà praðymà (naujai pilnai 

uþpildytà), taèiau ne vëliau kaip iki einamøjø kalendoriniø 

metø, einanèiø po tø kalendoriniø metø, uþ 

kuriuos pateikiamas praðymas, liepos 1 dienos. 

SVARBIAUSIOS ÞEMAIÈIØ 

KULTÛROS VISUOMENINËS 

ORGANIZACIJOS: 

ÞEMAIÈIØ KULTÛROS DRAUGIJOS 

INFORMACINIS KULTÛROS CENTRAS 

Centro vadovë Danutë Mukienë. 

Centro identifikacinis numeris (kodas) 9189594. 

Adresas: Algirdo g. 8, Vilnius. 

Bankas – AB Vilniaus banko Vilniaus skyrius. 

Banko kodas 70440. 

Ats. sàsk. Nr. LT567044060001270566. 

ÞEMAIÈIØ KULTÛROS DRAUGIJOS 

REDAKCIJA „A MON SAKAA?“ 

Redaktorë Danutë Mukienë) 

Identifikacinis numeris (kodas) 5249669. 

Adresas: Algirdo g. 8, Vilnius. 

Bankas – NORD/LB Lietuva. 


Ats. sàsk. Nr. LT844010042400060364. 

AKADEMINIO ÞEMAIÈIØ JAUNIMO 

KORPORACIJA „SAMOGITIA“ 

Pirmininkë Loreta Mukaitë. 


Adresas: Vilniaus g. 22, Vilnius. 

Bankas – NORD/LB Lietuva. 


Ats. sàsk. Nr. LT504010042400080085. 

ÞEMAIÈIØ KULTÛROS, AKADEMINIO 

JAUNIMO IR VAIKØ PARAMOS FONDAS 

Pirmininkë Viktorija Daujotytë. 


Adresas: Jakðto g. 5, Vilnius. 



Ats. sàsk. Nr. LT317044060001394497. 

ÞEMAIÈIØ AKADEMIJA 

Rektorius Adomas Butrimas. 

Identifikavimo numeris (kodas) 9191309. 

Adresas: Maironio g. 6, Vilnius. 

Bankas – AB banko „HANSA-LTB“ Vilniaus sk. 


Ats. sàsk. Nr. LT867300010002455906. 

Ðatrijos Raganos bendrija 

Pirmininkë Regina Maciûtë. 

Identifikacinis numeris (kodas) 9195725 

Adresas: Didþioji g. 4, Vilnius. 



Ats. sàsk. Nr. LT527044060001366959. 

Ontrâsis 

deðimtmëtis 

„ÞEMAITIU ÞEMÇ“ – 10 METU. Pradiejuom 

anou leistë ne toðtiuo vëituo. Prið tou 

bova laikraðtis „A mon sakaa“ (1991 m. birþielis–1993 

m. lapkrëstis). Par tus metus keities 

leidënë ëðvaizda, apimtës, perëjuodëðkoms, 

turinîs, bet ons, kap ër þemaitëðkas 

spauduos përmâs metâs, sava pagrindënës 

krîptëis nepakeitë – ër tuoliau raðë kultûras, 

ðvëitëma, muoksla temuoms. 

Þornala leidies – Þemaitiu kultûras draugëjës 

informacinis kultûras cëntros. Nu 1996 m. 

ons veik Vilniou ër daug kam þënuoms kap 

Þemaitiu kultûras draugëjës atstuovîbë Vilniou. 

Dþiaugamies, ka dëdliuojë dalës þmuoniû i 

draugëjë ateit ne ëiðkuodamë fuona sava puolitënç 

karjerâ, vuo nosëteikë rimtâ dërbtë kraðta 

kultûrâ, neterð draugëjës varda ër nevel 

anuos i puolitënës batalëjës. 

Pri redakcëjës veik Akademënë þemaitiu 

jaunima korporacëjë „Samogitia“. Karto so 

anou jau ne vëns kultûras-ðvëitëma pruojekts 

igîvendints. Ne iðimtës ër ðëi metâ – jau vasara 

skaitîtuojç turietom solauktë përmuojë Lietovuo 

gîvenosës XIX omþiaus pradiuos raðîtuojës, 

5 istuorëniu ruomanu ër keliû këtû kûrëniû 

autuorës, dailininkës Tîzenhauzaitës Suofëjës 

kningas vertëma –„Reminiscëncëju“ (raðçtuojës 

prisimënëmu aple XIX omþiaus pradë Vëlniou, 

laikuotarpi, ka miests ejë ëð rusu i prancûzu 

ronkas). 

Daugiausç diemesë þornalë ðçs metâs planoujem 

skërtë kultûras pavelda temuoms. 

Ontrâsis numeris pasakuos aple svarbiausius 

Þemaitëjës istuorënius parkus, tretiesis – aple 

Telðiû rajuona lonkîtënas vëitas ër kultûras pavelda. 

Ketvërtamë analizousem, kuokëi rçkalâ 

Lietovuo ër pas mûsa kaimînus so dvasënio 

kultûras paveldo. 

Nemaþinsem diemesë ër skaitmenënç 

leidîbâ. Þornala elektruonënë versëjë bus skelbama 

mûsa cëntra svetainie „Þemaitëjë“ 

http://samogitia.mch.mii.lt 

Redakcëjë ër tuoliau lauk skaitîtuoju atsëlëipëmu, 

pasiûlîmu, pageidavëmu, straipsniu, 

portëgrapëju. 

Bûsem diekingë vësëms, katrëi redakcëjç 

prikëbs ër platënont þornala. 

MÛSA ADRESOS: 

Þemaitiu kultûras draugëjës informacënë 

kultûras cëntra bûstënë 

Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnios. 

Tel. 261 9670, mob. tel. 8 682 45363. 

El. p. samogit@delfi.lt , spaudos@mail.lt 


48 

SUKAKTYS, ÁVYKIAI 


meno mokykloje, Berlyne ir Paryþiuje ágytos pieðimo, 

tapybos ir plastikos þinios leido jam sukurti 

savità kalbà“. 

Menininko kûryba apþvelgiama 1979, 1984 

m. iðleistuose L. Truikio kûrybos parodø kataloguose. 

Èia – Irenos Kostkevièiûtës, Nijolës Tumënienës, 

Edmundo Gedgaudo publikacijos. 

Pats Liudas Truikys 1979 m. savo parodos 

kataloge raðo: „Kaip tapytojas augau M. K. Èiurlionio 

ir naujojo meno kûrëjø mintimis, kad ateities 

menas neiðvengiamai bus formø, muzikos, 

spalvø, gal ir judesiø sintezë, kuriai atsirasti realios 

priemonës yra operos scenoje. (…) Verþdamasis 

tarnauti mûsø kultûrai, 1935 metais iðkëliau 

savo gyvenimo uþdaviniu iki amþiaus pabaigos 

rasti konkreèius vaizduojamojo meno ir muzikos 

sintezës pagrindus vien tam, kad mûsø 

maþytis kraðtas pirmas iðtartø tà ateities þodá, 

kurio nerandama nuo mûsø ðimtmeèio pradþios. 

(…) Menø sintezë – ateities kûrybos neiðvengiamybë, 

nes mokamai harmonijos pagrindais 

organizuotø aplinkos formø ir garsø jëga didi, 

kelianti þmogaus dvasià“. 

Pasaulis apie Liudà Truiká, kaip naujos muzikinës 

scenografijos kûrëjà, pradëjo kalbëti po 

1936 m. pasaulinës Paryþiaus parodos, kur jam 

uþ A. Raèiûno operos „Trys talismanai“ dekoracijas 

buvo paskirtas diplomas. 

Prieð tai Lietuvoje jau buvo sukurtos dekoracijos 

dramos spektakliams P. Vaièiûno „Aukso 

þaidimas“ ir V. Mykolaièio-Putino „Valdovas“ 

(abu 1932 m.), F. Ðilerio „Vilhelmas Telis“ (1935), 

daugeliui kitø scenos kûriniø. L. Truikio novatoriðkumas 

Lietuvoje buvo priimtas labai atsargiai, 

bet palaipsniui sulaukë tinkamo ávertinimo. 

Didþiausio dailës tyrinëtojø palankumo susilaukë 

1959–1979 m. Liudo Truikio kûryba, scenografijos 

Dþ. Verdþio „Don Karlui“ (1959, 

1978), „Traviatai“ (1966), „Aidai“ (1975), J. Karnavièiaus 

„Graþinai“ (1968). 1979 m., minint L. 

Truikio 75-eriø metø sukaktá, jam suteiktas Lietuvos 

nusipelniusio meno veikëjo vardas, 1980 

m. paskirta Lietuvos valstybinë premija. 

1979 m. iðleistame parodos kataloge „Liudas 

Truikys“ menotyrininkë Irena Kostkevièiûtë 

raðo, kad ðio menininko 1959–1978 m. sukurtos 

scenografijos operos spektakliams kartu su 

muzika sudaro vientisà plastiná simfonizmà, kuris, 

„kaip ir muzika nepaprastai matematiðkai tikslus 

ir darnus vidine logika, kompozicine sandara 

ir kartu emocingas, kerintis savo turtingu formø 

þaismu, ritmø polifonija, sàskambiø harmoningumu. 

Liudo Truikio spektakliai – tai galinga regëjimo 

ir klausos ágûdþio manifestacija, teikianti 

þiûrovui tikrà ir gilø dvasiná katarsá.“ 

Eleonora 

RAVICKIENË 

(1916 01 24 ñ 2004 01 06) 

Sausio 6 d. mus amþinai paliko mokytoja 

kraðtotyrininkë Eleonora Ravickienë (Chainauskaitë). 

Viena iðkiliausiø Lietuvos kraðtotyrininkiø, 

nusipelniusi mokytoja, visuomenininkë, Þemaièiø 

akademijos, Simono Daukanto bibliofilø 

klubo garbës narë, Plungës miesto garbës pilietë. 

Uþ ánaðà á lietuviø-prancûzø draugystæ 1994 

m. padëkà jai pareiðkë Prancûzijos ambasadorius 

Lietuvoje Philipas de Suremainas, uþ nuopelnus 

Lietuvos kultûrai 1996 m. ji apdovanota 

Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino I-ojo 

laipsnio medaliu. 2002 m. apdovanota Lenkijos 

Respublikos medaliu „Uþ nuopelnus lenkø kultûrai“. 

Buvo poliglotë – mokëjo lotynø kalbà, 

laisvai kalbëjo lenkiðkai, prancûziðkai, vokiðkai, 

rusiðkai, skaitë italiðkai, ispaniðkai ir èekiðkai. 

Gimë 1916 m. sausio 24 d. Aukðtaitijoje, 

Rokiðkio apskrityje, Obeliø valsèiuje, Junkûnø 

kaime. Iðsimokslinimà ágijo nepriklausomoje Lietuvoje. 

1935 m. baigë Rokiðkio gimnazijà, 1938 

m. – vokieèiø kalbos studijas Klaipëdos pedagoginiame 

institute. Po studijø mokytojavo Klaipëdos 

kraðte, vëliau Kurðënuose. Bëgdama nuo 

karo baisumø, ji atsidûrë Þemaitijoje, mokytojavo 

Kontauèiuose, Plungëje. Dirbo vakarinëje mokykloje, 

Plungës 3-ojoje vidurinëje mokykloje, 

vëliau – Statybos technikume, kur dëstë vokieèiø 

ir prancûzø kalbas. Be pedagoginio, aktyviai 

dirbo visuomeniná darbà. Septynerius metus buvo 

Plungës Raudonojo Kryþiaus draugijos pirmininkë, 

ákûrë medicinos seserø kursus. 

Ypatingà vietà Mokytojos gyvenime uþëmë 

kraðtotyros veikla. Ðá darbà ji pradëjo pokaryje, 

jau gyvendama Plungëje. Þemaièiø þemë su savo 

ádomia ir garbinga istorija tapo jai paþadëtàja 

þeme. Ðis pomëgis anksti peraugo á didþiulá norà 

ið naujo atrasti ir sugràþinti pamirðtà praeitá. 

Ieðkojimai nusidriekë iki Italijos, Prancûzijos, Lenkijos, 

Latvijos, Baltarusijos, Ðveicarijos ir kitø ðaliø. 

Dirbdama kunigaikðèiø Oginskiø rûmuose 

ásikûrusiame Statybos technikume, pradëjo rinkti 

ðio dvaro istorijà, ákûrë kraðtotyros muziejëlá, buvo 

nepakeièiama ekskursijø po Þemaitijos kraðtà 

vadovë. Jos dëka ne tik Plungei, bet ir Rietavui, 

NETEKTYS 

Danutës Mukienës nuotraukoje (ið deðinës): Eleonora 

Ravickienë ir jos bièiulë, bendramintë Emilija Mikulskienë 

2002 m. geguþës mënesá Þemaièiø dailës muziejuje 

(Plungë) 

Plateliams, Gegrënams, Ðateikiams ir daugeliui 

kitø vietoviø buvo atvertas didþiulis ir neákainojamas 

istorijos klodas. Profesorius Èeslovas Kudaba 

ðvelniai jà vadino „kraðtotyros bitele“. Mokytoja 

iðleido dvi knygas – „Atsisveikinimas su 

Tëvyne“ ir „Ðimtmeèiø takais“, paraðë daugybæ 

straipsniø, kurie buvo publikuoti Lietuvos, Lenkijos 

ir Baltarusijos spaudoje. Visà savo turtingà 

darbø ir asmeniná archyvà ji padovanojo Þemaièiø 

dailës muziejui, Plungës miesto bendruomenei. 

Eleonora Ravickienë daþnai kartodavo, kad 

meilë Tëvynei, kurià jai áskiepijo mokytojai, buvo 

pagrindinis stimulas, áprasminæs visà jos gyvenimà 

ir veiklà. Ðá jausmà stengësi perduoti visiems, 

o ypaè jaunimui. Ji labai mylëjo þmones, 

pastebëdavo kiekvieno geriausius bruoþus. 

Garsëjo tolerancija. Buvo puiki moteris, rûpestinga 

þmona. Drauge su vyru Jonu Ravicku uþaugino 

sûnø Jonà ir dukrà Reginà. Savo ðirdies 

ðiluma ji dalinosi ir su savo keturiais anûkais. 

Plungës rajono savivaldybë, 

Þemaièiø dailës muziejus

41–48 psl. - Žemaitija

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?