Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
20<br />
ISTORIJA<br />
<strong>SKUODAS</strong><br />
<strong>XX</strong> AMÞIAUS<br />
PRADÞIOJE<br />
RYMANTË ÐMAIÞIENË<br />
<strong>XX</strong> amþius – dideliø permainø ir sukrëtimø laikmetis...<br />
Skuodas gerais keliais buvo sujungtas su Salantais, Plunge,<br />
Kretinga. Minëtø miestø pirkliai per Skuodà pasiekdavo Baltijos<br />
jûros uostà Liepojà. Vystantis pramonei, Ryga ir Liepoja buvo sujungtos<br />
geleþinkelio linijomis su centrinëmis Rusijos gubernijomis.<br />
Tai teigiamai veikë ir Skuodo prekybiná gyvenimà. Neuþtekdami<br />
darbo mieste, skuodiðkiai vykdavojo ieðkoti á Latvijà. Stiprëjo<br />
revoliucinës nuotaikos. 1905 m. revoliucija – tai ne 1917 m. revoliucijos<br />
Rusijoje prieðauðris, kaip buvo teigiama sovietiniuose vadovëliuose.<br />
Tai revoliucinë ir kartu tautinio iðsivadavimo kova, tautinio<br />
atgimimo sàjûdis. 1905 m. revoliucija nepanaikino Rusijoje<br />
caro reþimo, nesukûrë parlamentinës valdymo sistemos. Rusija ir<br />
toliau pasiliko dviejø prieðingø sistemø – parlamentarizmo ir autokratinio<br />
valdymo deriniu, nes vykdomoji valdþia tebebuvo atsakinga<br />
tik prieð carà. Pradëjo veikti Rusijos valstybës Dûma. Lietuviai,<br />
dalyvaudami Dûmos rinkimuose, sàmonëjo ne tik tautiðkai, bet ir<br />
politiðkai. Á Dûmà iðrinktiems lietuviø atstovams Dûma buvo vienintelë<br />
tribûna lietuviø nusiskundimams reikðti. Joje jie gindavo<br />
gyvybiðkus lietuviø tautos reikalus, atskirø visuomenës sluoksniø<br />
interesus. Tad, nors iðkovotos laisvës buvo viena po kitos apkarpomos,<br />
laikui einant, gyvenimo sàlygos Lietuvoje visose gyvenimo<br />
srityse ðiek tiek palengvëjo.<br />
Iðskyrus caro biurokratijà, stambiuosius dvarininkus ir ið dalies<br />
aukðtàjà dvasininkø hierarchijà, Lietuvoje visi kiti visuomeniniai<br />
sluoksniai rëmë 1905 m. revoliucijà.<br />
Revoliucinës nuotaikos Skuode ëmë plisti jau paèioje 1905 m.<br />
pradþioje. Kraðtotyrininkas A. Nezabitauskas straipsnyje „1905–<br />
1907 m. spaudà pavarèius“ 1 raðo, kad 1905 m. Skuodo apylinkëse<br />
prasidëjo streikai, o kovo 21 d. ávyko politinë demonstracija paèiame<br />
Skuode. 1905 m balandþio 19 d. Kauno gubernatoriaus Veriovkino<br />
raporte uþsienio reikalø ministrui raðoma, kad Skuode jau vasario<br />
28 d. buvo laukiama neramumø. Tada nieko ypatingo neávyko,<br />
nes vietos valdþia ëmësi visø atsargumo priemoniø. Kovo 21 d. á<br />
Skuodà atvykæ streikuojantys darbininkai ið Kurðo mëtë proklamacijas.<br />
Tà paèià dienà Skuode ávyko didelë demonstracija. Suþinojæs<br />
apie tai, Veriovkinas pasiskubino ið carinës Rusijos vadovybës<br />
iðrûpinti ðeðis kavalerijos ir penkis pëstininkø bûrius prasidëjusiems<br />
neramumams numalðinti.<br />
Neramumai nesiliovë. Atsiðaukimai buvo mëtomi ant takø,<br />
vieðkeliø, turgaus dienomis rinkoje ir kitose þmoniø susibûrimo<br />
vietose. Jie didesniø religiniø ðvenèiø dienomis buvo platinami<br />
ir baþnyèioje. Didþiausià uþmojá revoliucinis judëjimas pasiekë<br />
1905 m. rudená. Prasidëjo masiniai mitingai ir demonstracijos.<br />
Juose gausiai dalyvavo aplinkiniø kaimø valstieèiai. Mykolas<br />
Birþiðka raðo, kad revoliucijos metu Skuode pagausëjo draudþiamø<br />
leidiniø – „Naujosios gadynës“ ir „Skardo“ – prenumeratoriø.<br />
1906 m. buvo uþprenumeruoti net 55 „Naujosios gadynës“<br />
egzemplioriai. 2<br />
Pralaimëjus revoliucijai, prasidëjo þiaurios represijos. Daugelis<br />
aktyviø revoliucijos dalyviø buvo sukiðta á kalëjimus, kiti iðtremti,<br />
buvo ir nubaustø mirties bausme. Reakcijos auka tapo<br />
Skuodo darbininkas Jonas Burþinskis – já 1907 m. spalio 7 d.<br />
suðaudë. 3 Kova ir sudëtos aukos nenuëjo perniek. Kartu su tautiðkuoju<br />
susipratimu á Lietuvà atëjo ir ekonominis pakilimas.<br />
1905 m. buvo panaikinti þemës iðperkamieji mokesèiai, o kitais<br />
metais buvo palengvintas skirstymasis á vienkiemius. Pakilo ir<br />
ðvietimas. Buvo panaikintas lietuviðkos spaudos lotyniðkais<br />
Skuodas 1926 metais. Tiltas Basanavièiaus gatvës gale. Nuotrauka ið Rymantës Ðmaiþienës archyvo<br />
ZZ_2010_1_vidus.pmd 20<br />
2010.03.04, 08:28
ISTORIJA<br />
21<br />
Susirinkimas prie Skuodo vartotojø bendrovës pastato. <strong>XX</strong> a. pradþia. Nuotrauka ið Rymantës Ðmaiþienës archyvo<br />
raðmenimis draudimas. Tai datai paminëti Skuode buvo pastatyta<br />
mûrinë varpinë. Mokyklose palaipsniui pradëta mokyti lietuviø<br />
kalba.<br />
Po lietuviðkos spaudos lotyniðkais raðmenimis draudimo panaikinimo<br />
Skuode kultûrinis gyvenimas ðiek tiek pagyvëjo. Ðimtmeèio<br />
pradþioje aktyviausi tautinio atgimimo ðaukliai mieste buvo<br />
inteligentai. Vienas ið jø – gydytojas Pranas Mikuþis, èia gyvenæs<br />
septynerius metus. 1906 m. B. Orvydas ásteigë knygynëlá-skaityklà.<br />
Joje uþsiregistravæ knygø skaitytojai (skolintojai) mokëdavo po<br />
50 kapeikø. Daug gero miesto kultûrai yra nuveikæs skuodiðkis vaistininkas<br />
vokietis B. Katerfeldas. Jam mieste priklausë dvi vaistinës,<br />
o 1913 m. B. Katerfeldas Skuode atidarë dar ir pirmàjá kino teatrà. Tuo<br />
metu kinas buvo didelë naujiena, ne visi Lietuvos miestai já turëjo.<br />
1913 m. Skuode veikë D. Davido spaustuvë. Joje spausdindavo<br />
ne knygas, laikraðèius, o ávairiø ástaigø ir ámoniø blankus bei apskaitos<br />
knygas.<br />
<strong>XX</strong> a. pr. Skuode buvo daug karèemø, traktieriø ir kitø uþeigø.<br />
1907 m. pradëjo veikti dar ir Liepojos garinio alaus bravoras „Razmai<br />
ir Co“. Ði ámonë mieste turëjo ir savo produkcijos sandëlius, aludæ.<br />
Didëjant lietuviø emigracijos mastams, Skuode buvo atidarytas<br />
traktas, kuriuo emigrantai per Skuodà Kretingos link keliaudavo á<br />
Amerikà. Traktui buvo paskirta vieta uþ miesto, prie Lietuvos sienos<br />
su Kurðu. Èia emigrantai apsistodavo pailsëti nakèiai (dienà<br />
nepaþástamus þmones gaudydavo policija). Gyventojø gabenimu á<br />
Amerikà uþsiëmë agentai þydai. 4<br />
1912 m. rugpjûèio 14 d.,vizituodamas savo valdas, Skuodà aplankë<br />
Kauno gubernatorius A. A. Kulomzinas. Tais paèiais metais<br />
valsèiaus ir miestelio gyventojai á Kaunà delegavo savo ágaliotinius<br />
K. Budriká ir virðaitá A. Lauká, kurie dalyvavo gubernijos ágaliotiniø<br />
suvaþiavime (jame buvo renkami atstovai á Valstybës Dûmà). 5<br />
Skuodas 1914–1919 metais<br />
1914 m. rugpjûèio mënesá prasidëjo Pirmasis pasaulinis karas.<br />
Lietuva nuo pat pirmøjø karo dienø pateko á karo ávykiø sûkurá.<br />
Ávairiose pasienio vietose Lietuvoje vyko Rusijos ir Vokietijos kariuomeniø<br />
susirëmimai. 1915 m. vasará kaizerinë Vokietija pralauþë<br />
rusø kariuomenës linijà ir ëmë verþtis á Lietuvos gilumà. Skuodas<br />
buvo okupuotas 1915 m. kovo mënesá. Rugsëjo mënesá á miestà<br />
atvyko vokieèiø paskirtas virðaitis Riukvortas, kuris visà okupacijos<br />
laikotarpá laikë Skuodo valsèiø lyg kokiame geleþiniame<br />
kumðtyje ir iðspaudë eþerus þmoniø aðarø. Laimë, kad 1915 m.<br />
Skuodo klebonu buvo paskirtas Pranciðkus Þadeikis, kuris èia liko<br />
dirbti iki pat mirties – 1933 metø. Jo dëka skuodiðkiams buvo<br />
lengviau pakelti okupacijos sunkumus.<br />
Geleþinkelio nutiesimas<br />
Kaizerinës okupacijos metais nutiestas geleþinkelis Bajorai–Kretinga.<br />
1915 m. vasarà á Skuodà ëmë plaukti vokieèiai – bûsimosios<br />
geleþinkelio linijos, kurià buvo numatyta nutiesti pro Skuodà,<br />
statytojai. Netrukus po to á miestà buvo atvaryta 400 rusø belaisviø,<br />
kurie taip pat turëjo tiesti geleþinkelá.<br />
1915 m. rugsëjo 15 d. pro Skuodà pirmà kartà pravaþiavo garveþys.<br />
Geleþinkelio, kaip ir daugelio kitø vokieèiø ástaigø, pagrindinë<br />
paskirtis buvo plëðti uþkariautà kraðtà. Geleþinkeliu ið Skuodo buvo<br />
veþami javai, miðkai ir kitos gërybës.<br />
Savo knygoje „Didþiojo karo uþraðai“ kanauninkas P. Þadeikis<br />
raðo apie tai, kad, nors skuodiðkiai ir buvo nepatenkinti caro valdþia,<br />
(Nukelta á 22 p.)<br />
ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1<br />
ZZ_2010_1_vidus.pmd 21<br />
2010.03.04, 08:28
22<br />
ISTORIJA<br />
Geleþinkelio linija Kretinga–<br />
Maþeikiai prie susikirtimo su<br />
þvyrkeliu Skuodas–Darbënai.<br />
<strong>XX</strong> a. pradþia. Nuotrauka ið<br />
Rymantës Ðmaiþienës archyvo<br />
(Atkelta ið 21 p.)<br />
naujieji okupantai jiems këlë dar daugiau rûpesèiø. Tokiø plëðikavimø,<br />
kaip vokieèiø okupacijos metais, Lietuva dar nebuvo patyrusi.<br />
Nepriklausomybës<br />
paskelbimas<br />
Skuodo ðviesuomenë, vadovaujama kanauninko P. Þadeikio, okupacijos<br />
metais mieste pradëjo kurti lietuviðkà mokyklà. Nepaisant<br />
þiauriø karo sàlygø, jiems tai padaryti pavyko.<br />
1917 m. rugsëjo 18 d. Vilniuje ávyko visos Lietuvos konferencija.<br />
Jonui Basanavièiui pirmininkaujant buvo pagarsintas lietuviø tautos<br />
pasiryþimas atgaivinti nepriklausomà Lietuvos valstybæ, iðrinkta<br />
20 asmenø Taryba, kuri 1918 m. vasario 16 d. paskelbë, kad Lietuva<br />
– nepriklausoma valstybë. Pirmaisiais mënesiais po nepriklausomybës<br />
paskelbimo vokieèiai vis dar buvo Lietuvoje. Po Spalio<br />
revoliucijos á Lietuvà pradëjo plûsti bolðevikai. Kaizerinë kariuomenë<br />
traukësi, ákandin jos ëjo Rusijos bolðevikai. Skuode buvo<br />
suorganizuota milicija.<br />
Tuo laiku Skuode pasirodë revoliucingai nusiteikæs L. Barkauskas,<br />
V. Simutis, A. Damulis ir keletas kitø vyrø. Jie pradëjo didelæ<br />
agitacijà. 1918 m. pavasará Ylakiuose ásikûrë komunistinë kuopelë.<br />
1918 m. lapkrièio 13 d. Skuodo progimnazijos salëje ávyko susirinkimas,<br />
kuriame gausiai dalyvavo skuodiðkiai. Jame L. Barkauskas<br />
ir G. Kaveris pasiûlë iðrinkti darbininkø ir valstieèiø tarybà. Tokia<br />
taryba buvo iðrinkta ið 24 asmenø. Jos nariai buvo A. Damulis, G. Kaveris,<br />
B. Jonynas, ûkininkas J. Mockevièius, Skuodo dekanas P. Þadeikis,<br />
daktaras F. Kaunackis ir keletas kitø. Po susirinkimo ávyko<br />
demonstracija. Kolona, kurios priekyje buvo neðama raudona vëliava,<br />
ëjo Skuodo gatvëmis. Komiteto nariai pareikalavo, kad<br />
vokieèiai perduotø jiems valdþià. Milicijos virðininku buvo paskirtas<br />
A. Damulis, Maisto komisijai vadovavo batsiuvys L. Barkauskas,<br />
Teisingumo komisijos pirmininku tapo jo brolis K. Barkauskas. 6<br />
Komisija ið miesto leido iðvykti komendantui Riukvortui. Ðis,<br />
vos tik gavo leidimà iðvaþiuoti, susisiekë su Kretinga ir telefonu<br />
praneðë, kad Skuode raudonieji þudo vokieèius, tad reikalinga pagalba.<br />
Tà paèià dienà á Skuodà atvyko deðimt kulkosvaidþiu ginkluotø<br />
vokieèiø, taèiau jie jau elgësi ne kaip okupantai ir ëmë broliautis<br />
su vietiniais gyventojais. Miesto gaisrinës bokðte buvo iðkelta<br />
raudona vëliava. 7<br />
1918 m. gruodþio 22 d. miestà paliko paskutinieji vokieèiai. Tà<br />
paèià dienà bolðevikai suorganizavo naujà susirinkimà, kuriame<br />
jiems pavyko perrinkti komitetà. Visi naujojo komiteto nariai buvo<br />
bolðevikai. Jie Skuode paskelbë tarybø valdþià. Vël buvo surengta<br />
demonstracija. Joje buvo neðamos raudonos vëliavos, eityniø dalyviai<br />
dainavo revoliucines dainas.<br />
Mieste situacija tapo nevaldoma. Skuodiðkiø delegacija, kurios<br />
sudëtyje buvo P. Þadeikis, F. Kaunackis, nuvyko á Liepojà, kur tuo<br />
metu buvo ásitvirtinæs anglø eskadros vadas admirolas A. Sinkleris<br />
ir papraðë pagalbos kovoje su bolðevikais.<br />
Ferdinandas Kauneckis buvo paskirtas Sedos apskrities virðininku,<br />
Policijos virðininku – karininkas Povilas Plechavièius. Sausio<br />
pradþioje ávyko nauji rinkimai ir buvo iðrinkta nauja valsèiaus Taryba.<br />
1919 m. sausio mënesá Skuode, ypaè jo geleþinkelio stotyje,<br />
ëmë telktis vokieèiø kareiviai, atvykæ kovoti su bolðevikais. Prie<br />
kariðkiø uniformø rankoviø ir kepuriø buvo prisisiûtos emblemos<br />
su briedþio ragais. Tai buvo pirmieji bermontininkai. Drausmës jie<br />
menkai laikësi, daþniausiai þygiuodavo, kol to norëdavo ir kur norëdavo.<br />
Kiekvienas kareivis turëjo teisæ niekieno netrukdomas gráþti<br />
á Faterlendà, bet ten tokius kareivius nuginkluodavo. Bermontininkai<br />
plëðdavo miestieèius ir valstieèius. „Tokie tai buvo mûsø gynëjai<br />
nuo bolðevikø. Uþtat prie þmoniø skriaudimo ir plëðimø jie buvo<br />
pirmieji. Stebëtinas dalykas, kaip tie kareiviai, atvykæ á kurá miestelá,<br />
tuojau susiuostydavo su vietiniais plëðikëliais ir vagiðiais, ir<br />
tuomet, tiems vadovaujant, eidavo „ginklø ieðkoti“ 8 .<br />
Sausio mënesá Lietuvos Valstybës Taryba kovai su bermontininkais<br />
ir bolðevikais Sedos apskrities komendantu paskyrë generolà<br />
ZZ_2010_1_vidus.pmd 22<br />
2010.03.04, 08:28
ISTORIJA<br />
23<br />
P. Plechavièiø. Kanauninkas P. Þadeikis raðo, kad generolas Skuode<br />
tapo asmeniu, apie kurá susispietë visas politinis, ûkinis ir kitoks<br />
gyvenimas. P. Þadeikis nurodo, kad P. Plechavièius, kovodamas<br />
su bolðevikais ir plëðikais, buvo labai grieþtas – elgdavosi su jais<br />
be ceremonijø: sugavæs, koká plëðikà, generolas tik paklausdavo,<br />
kaip nori bûti nuðaunamas – staèias ar gulsèias. Ir beregint bausmë<br />
bûdavo ávykdoma, neatsiþvelgiant á jokias aimanas, praðymus<br />
pasigailëti 9 . Þiauru, bet... Anot P. Þadeikio, visi ûkininkai uþ Plechavièiø<br />
kaip uþ mûro ramiai atsiduso ir jiems jokiø plëðikø bijoti nebereikëjo.<br />
Vokieèiai kasdien bûriais per Skuodà ëjo, bet jie á miesto<br />
reikalus nebesikiðo. Skuodo valsèiaus taryba ir valdyba veikë gana<br />
savarankiðkai. Valsèiaus reikalams tvarkyti reikëjo lëðø. Taryba<br />
þemdirbiams nurodë mokëti naujus mokesèius – po rublá uþ deðimtinæ.<br />
Tas mokestis buvo padalintas á keturias dalis: kiekvienà<br />
metø ketvirtá reikëdavo mokëti po 25 kapeikas.<br />
Skuode milicijai vadovavo provizorius Kazimieras Andriekus. Jis<br />
þiauriai elgdavosi su þmonëmis – dël menko nieko juos bausdavo,<br />
muðdavo. Gyventojai neiðlaikë ir sukilo prieð já ir prieð Lietuvos<br />
valdþià. Po kiek laiko ginkluotame susidûrime su vokieèiais K. Andriekus<br />
ir milicininkas A. Narkus buvo nuðauti. Þmonës jø nesigailëjo.<br />
Pasitraukti ið Skuodo bolðevikus privertë besikurianèios Lietuvos<br />
partizanai ir kariai. B. Kviklys raðo, kad „dideliam skuodiðkiø<br />
dþiaugsmui jie ájojo á miestà, dainuodami „Ganësi þirgeliai po pûdymëlá“.<br />
Skuodo baþnyèioje buvo prisaikdintas nemaþas savanoriø<br />
bûrys. Visi jie buvo aprengti naujomis uniformomis.“ 10<br />
Skuodo gyventojø susibûrimas aikðtëje prie Mûro kryþiaus. 1930 m.<br />
geguþës 4 d. Nuotrauka ið RKIC archyvo<br />
Skuodas tarpukario laikotarpiu<br />
Visà tarpukario laikotarpá Skuodas, kaip ir anksèiau, buvo valsèiaus<br />
centras ir priklausë Kretingos apskrièiai. Miestas atskiros<br />
savivaldybës nebeturëjo, todël jo reikalai èia buvo tvarkomi kartu<br />
su valsèiaus. Tuo metu Skuode veikë apylinkës teismas, nuo 1929 m.<br />
mieste gyveno notaras, veikë policijos nuovada ir pasienio policija,<br />
paðtas. Gyventojø skaièius pamaþu augo. 1923 m. Skuode buvo<br />
3 687 gyventojai, 1930–1933 m. – apie 4 000, o prieð Antràjá<br />
pasauliná karà iðaugo iki 6 000.<br />
Prieð Antràjá pasauliná karà Skuode buvo Vytauto, Basanavièiaus,<br />
Ðauliø, S. Daukanto, V. Kudirkos, Ðatrijos, Mickevièiaus, Laisvës,<br />
Rojaus ir Kæstuèio gatvës. Svarbiausios ið jø buvo grástos akmenimis,<br />
turëjo cementinius ðaligatvius. Negrástos gatvës buvo iðpiltos<br />
þvyru. Miestas buvo neblogai tvarkomas, iðvesta naujø gatviø (ið<br />
viso jø buvo ðeðiolika), pastatyta vieðøjø ir privaèiø namø, sutvarkyti<br />
ðaligatviai, gatviø apðvietimas. Gyventojai elektra naudojosi<br />
maþai, nes jos kaina buvo didelë. 11<br />
Mieste buvo dvi aikðtës: senamiestyje – gyvuliø ir paðaro prekyvietë,<br />
o centre – aikðtë ir skveras, kuriame stovëjo dar J. K. Chodkevièiaus<br />
1567 m. pastatytas Mûro kryþius. Be anksèiau minëtø<br />
ámoniø, dar veikë dvi saldainiø ir dvi vaisvandeniø dirbtuvëlës. Pramonëje<br />
dirbo ðiek tiek maþiau negu 200 darbininkø. 1927 m. buvo<br />
uþveistas miesto sodas (dabar jo vietoje yra árengtas stadionas).<br />
1933 m. buvo árengta futbolo aikðtë, vëlesniais metais – aikðtelës<br />
tenisui ir kroketui. Miesto sodà globojo Lietuvai pagraþinti draugijos<br />
Skuodo skyrius. 12<br />
Skuodas – pasienio miestas, todël jis turëjo kai kuriø privalumø:<br />
daug skuodiðkiø, nerasdami darbo, jo ieðkodavo ir nesunkiai<br />
rasdavo Latvijoje, o ji – paèioje Skuodo miesto paðonëje.<br />
P. Plechavièiaus malûnas Skuode 1931 metais<br />
Skuodo miesto aikðtë tarpukario metais (kairëje – Mûro kryþius).<br />
Nuotraukos ið Rymantës Ðmaiþienës archyvo<br />
Prie dabartiniø Birutës ir Basanavièiaus gatviø susikirtimo prieð<br />
Antràjá pasauliná karà buvo didþiausias ðeimynø derëjimosi turgus,<br />
kuriame darbdaviams ir samdiniams tarpininkaudavo þydelis Strulis.<br />
Skuodo gyventojø didþiàjà dalá tuo metu sudarë keturiø tautybiø<br />
gyventojai: lietuviai, rusai, þydai ir vokieèiai.<br />
Mieste veikë dvi þydø sinagogos, vadinamos ðûlëmis. Viena<br />
ðûlë buvo senamiestyje, Daukanto gatvëje, kita – Basanavièiaus<br />
gatvëje, kur dabar stovi Higienos centro pastatas. Þydams priklausë<br />
visos svarbiausios pramoniniø prekiø parduotuvës. Birutës gatvës<br />
name, kuris stovëjo prieðais Mûro kryþiø, veikë D. Davido<br />
pramoniniø prekiø parduotuvë. Ten galëdavai nusipirkti dviraèiø,<br />
(Nukelta á 24 p.)<br />
ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1<br />
ZZ_2010_1_vidus.pmd 23<br />
2010.03.04, 08:28
24<br />
ISTORIJA<br />
Skuodo rusø cerkvë prieð Antràjá pasauliná karà. Nuotrauka ið Rymantës<br />
Ðmaiþienës archyvo<br />
(Atkelta ið 23 p.)<br />
muzikos instrumentø, kitø paklausiø prekiø. Tolëliau, ten, kur dabar<br />
stovi „Solnetai“ priklausanèios parduotuvës, buvo broliø Fogelmanø<br />
ûkiniø prekiø parduotuvë. Kiemo pusëje prekiaudavo geleþimi,<br />
kurià ûkininkai daþniausiai pirkdavo ratams ir rogëms apkalti.<br />
Nemaþai mieste gyveno rusø tautybës þmoniø. Jie turëjo savo<br />
cerkvæ. Dar iki ðiol viename Kulø kapiniø pakraðtyje yra iðlikusiø<br />
rusø tautybës skuodiðkiø kapø.<br />
Nemaþai buvo ir vokieèiø. Vienas ið jø – vaistininkas B. Kater-<br />
feldas. Apie 1940-uosius didþioji Skuodo vokieèiø tautybës gyventojø<br />
dalis iðvyko á Vokietijà.<br />
Pasienio mieste nemaþai gyveno latviø. Jø ir ðiandien Skuode<br />
yra. Mieste iðliko liuteronø evangelikø baþnyèia. Greta jos buvo ir<br />
klebonija, vadinama macitaja maja. Prie baþnyèios veikë choras,<br />
kuriam vadovavo Jonas Tilibas ið Gorstiðkës kaimo. Veikë jaunimo<br />
religinis sambûris, prie baþnyèios – sekmadieninë latviø mokykla.<br />
Nuo 1921 iki 1930 m. baþnyèios pastorius buvo Bordelijus. Já pakeitë<br />
kunigas Juozapas Urdzë. Paskutinis Skuodo liuteronø kunigas<br />
Laukozelis ið miesto iðvyko kartu su vokieèiais. 13<br />
Dariaus ir Girëno gatvëje stovëjo raudonø plytø mûrinis namas,<br />
kuriame buvo ásikûrusi evangelikø baptistø bendruomenë. Baptistai<br />
vietinio pamokslautojo neturëjo, todël kviesdavosi ið Latvijos<br />
Kalëtø miestelio pamokslininkà Ðmità. Bendruomenë buvo subûrusi<br />
nemaþà chorà. Baptistø mûriná namà 1941 m. sunaikino gaisras.<br />
1940 m. Skuodo katalikø baþnyèiai priklausë 6 039 parapijieèiai.<br />
Prieðais katalikø baþnyèià link pieninës ëjo gatvelë, kuria buvo<br />
galima pravaþiuoti kinkomu transportu. Jos pradþioje stovëjo sagø<br />
ir ðukø fabrikëlio pastatas.<br />
Mieste veikë P. Plechavièiaus vandens malûnas. Kai vasaromis<br />
vandens pritrûkdavo, dampis bûdavo uþkuriamas malkomis. Malkø<br />
P. Plechavièiui atveþdavo aplinkiniø kaimø ûkininkai. Talkininkams<br />
grûdai buvo malami be eilës. Malûnas maldavo kruopas ir<br />
pikliuodavo miltus.<br />
Senamiestyje, Laisvës gatvës pradþioje, veikë Chekerio vilnø<br />
karðykla – milo spaustuvë. Tuo metu milai buvo audþiami staklëmis<br />
namuose. Vëliau ðis milas bûdavo spaudþiamas ir presuojamas,<br />
kol ágaudavo spindëjimà. 14<br />
Tuo metu Skuodas pasiþymëjo batø pramone. Mieste veikë net 20<br />
batø dirbtuviø, dvi ið jø turëjo fabriko statusà. Visa batø pramonë<br />
mieste priklausë þydams.<br />
Mieste tuo metu veikë ir pieninë, kelios kepyklos, vieðbutis.<br />
Ûkininkø sàjungos iniciatyva Skuode buvo ákurtas kooperatyvas,<br />
Tiltas per Luobà Basanavièiaus gatvëje. <strong>XX</strong> a. pradþia. Fotografas Z. Skaistas. Nuotrauka ið Rymantës Ðmaiþienës archyvo<br />
ZZ_2010_1_vidus.pmd 24<br />
2010.03.04, 08:28
ISTORIJA<br />
25<br />
Skuodo Romos krikðèioniø<br />
katalikø baþnyèia ir gatvë palei<br />
jà 1930 metais. Nuotrauka ið<br />
Rymantës Ðmaiþienës archyvo<br />
nedidelis bankelis. Nuo 1919 m. mieste veikë vartotojø bendrovë,<br />
kuri 1935 m. reorganizuota á þemës ûkio kooperatyvà. Buvo ir kitø<br />
organizacijø. Tai Smulkaus kredito draugija, Lietûkio skyrius, „Maisto“<br />
galvijø priëmimo punktas, vilnø karðykla, du bankø skyriai,<br />
plytinë, keliasdeðimt krautuvëliø.<br />
Prieð Antràjá pasauliná karà centrinë miesto aikðtë buvo pertvarkyta,<br />
kai kurie senieji prekybos pastatai nugriauti, o vietoje jø 1932–<br />
1933 m. pastatytas didelis mûrinis prekybos centras, pasodinta medþiø.<br />
Miesto ligoninæ vaistais aprûpindavo dvi vaistinës. Viena jø priklausë<br />
B. Katerfeldui.<br />
Po ilgø miesto gyventojø praðymø ir vietos valdþios paþadø<br />
1930 m. liepos 1 d. Skuode buvo atidaryta ambulatorija, taèiau ji<br />
dirbo tik dvi dienas per savaitæ. Uþ patarnavimus buvo imamas<br />
mokestis. 15 1938 m. birþelio mënesá pradëjo veikti dar ir sveikatos<br />
punktas. Jis dirbo 4 valandas per parà. Uþ vizità ligoniai mokëdavo<br />
po 4 litus. 16 Skuode dirbo keturi gydytojai. Vienas ið jø buvo stomatologas.<br />
Taip pat dirbo gydytojas Jonas Sandargas, akuðerë, veterinarijos<br />
gydytojas. 17<br />
1933 m. mieste buvo 498 gyvenamieji namai, ið jø 475 mediniai,<br />
23 mûriniai. 18 Dauguma pastatø, kaip ir anksèiau, buvo vienaaukðèiai.<br />
Po 1930 m. mieste statybø mastai pradëjo maþëti, nes, nutiesus<br />
pro Skuodà geleþinkelá Telðiai–Kretinga, sumaþëjo Skuodo prekybos<br />
ámoniø vaidmuo. Tada daugelis ámoniø persikëlë á Telðius ir<br />
Plungæ, nes numatë, kad Skuodas pradës merdëti. Kita tokio jø<br />
elgesio prieþastis buvo ta, kad tuo laiku prasidëjo ekonominë krizë.<br />
Skuodo kultûrinis gyvenimas buvo kiek prisnûdæs. Apie tai anais<br />
laikais daug raðydavo Lietuvos spauda. 19<br />
Be keletos kultûros vakarø, retkarèiais apsilankanèiø teatrø<br />
gastroliø ir vietinës sporto komandos rungtyniø, kultûros, sporto<br />
srityse daugiau nieko nevykdavo. Situacija kiek pasikeitë Skuode<br />
ákûrus pilnà gimnazijà. Palyginti veiklios buvo kai kurios mieste<br />
veikusios organizacijos. Ið jø bene labiausiai garsëjo Skuodo ðauliai.<br />
Jie turëjo savo þemës sklypà, namus su sale, knygynà, vaidintojø<br />
kuopelæ, sporto klubà, ugniagesiø komandà, moterø ðauliø<br />
grupæ ir kt. Skuode veikæ pavasarininkai buvo ákûræ vyskupo Motiejaus<br />
Valanèiaus liaudies universitetà.<br />
1928 m. Skuode ásteigta Simono Daukanto draugija, kurios þinioje<br />
buvo knygynas ir skaitykla, taèiau ðios draugijos veikla greitai buvo<br />
nutraukta, o knygynas perduotas Ðauliø sàjungai su sàlyga, kad<br />
knygynu naudosis Skuodo visuomenë. Knygø jame buvo labai nedaug<br />
(tik keletas ðimtø egzemplioriø) ir knygynas tarp miesto gyventojø<br />
nebuvo populiarus.<br />
1930 m. mieste pradëjo veikti knygø kioskas. Jo atidarymas èia<br />
buvo itin svarbus ávykis. Kioskas tenkino knygas uþsakanèiø gyventojø<br />
pageidavimus, aprûpindavo apylinkës mokyklas vadovëliais<br />
bei raðymo reikmenimis. Knygas gaudavo ið „Spaudos fondo“<br />
ir Ðv. Kazimiero draugijos. 20 Skuode veikë dar kelios ávairioms organizacijoms<br />
priklausanèios skaityklos, bet jomis miesto gyventojai<br />
naudotis negalëjo, todël iðkilo poreikis ásteigti miesto vieðàjà<br />
bibliotekà ir skaityklà. Visuomenës atstovai ne kartà siuntë praðymus<br />
miesto valdþiai. Ði kurá laikà negailëdavo tik paþadø. Biblioteka<br />
buvo ákurta tik 1939 m. pradþioje. Pirmuoju jos vedëju tapo<br />
Jeronimas Jankauskas. Biblioteka turëjo 500 egz. literatûros fondà.<br />
Jau tuo metu buvo pradëta sudarinëti katalogus. 21<br />
Mokyklos<br />
Pirmàjà mokyklà 1614 m. Skuode ákûrë Jonas Chodkevièius,<br />
uþraðæs jai ir gabalà þemës. M. Valanèiaus laikais ði mokykla buvo<br />
atkurta. Jà tuo metu lankë 60 mokiniø. Prie evangelikø liuteronø<br />
baþnyèios taip pat veikë mokykla. Tarpukaryje mieste dar buvo ir<br />
þydø, vokieèiø bei latviø pradþios mokyklos.<br />
Gimnazija Skuode kûrësi labai sunkiai. Jà ásteigti pasisekë tik<br />
po to, kai buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybë.<br />
Pirmasis pasitarimas dël gimnazijos steigimo ávyko 1918 m.<br />
geguþës 25 dienà. Jame buvo kalbama apie tai, kad patalpos mokyklai<br />
mieste kaip ir bûtø (Sapiegø dvaro pastatai, kuriuose tuo<br />
metu veikë þydø ir lietuviø mokyklos, gyveno popienë, kuri buvo<br />
uþëmusi penkis kambarius). Pasitarime nutarta kreiptis á „Saulës“<br />
pirmininkà P. Dovydaitá, kad ðis pasirûpintø, jog ið vokieèiø bûtø<br />
gautas leidimas steigti Skuode gimnazijà ir paskirti jai mokytojai.<br />
Gimnazijai kurti lëðø buvo planuojama surinkti organizuojant lab-<br />
(Nukelta á 26 p.)<br />
ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1<br />
ZZ_2010_1_vidus.pmd 25<br />
2010.03.04, 08:28
Change language