universitetas

56 TYRIMAI, KELIONËS
Paduvos universiteto (Italija) rûmø fragmentai
(Atkelta ið 55 p.)
và. Taigi ir mûsø kelionës marðrutas pasuko á ðá istoriná miestà,
garsëjantá seniausiu pasaulyje botanikos sodu (1545 m.), áspûdinga
ðv. Antano Paduvieèio bazilika su stebuklingomis relikvijomis.
Kaip ir kituose miestuose, taip ir èia M. K. Oginskis domëjosi
istorijos, kultûros áþymybëmis, raðë apie jas savo laiðkuose, dienoraðtyje.
Ypaè stipriai jo dëmesá patraukë Paduvos universitetas
– vienas seniausiø universitetø pasaulyje (ákurtas 1222 m.),
viduramþiais ir vëliau garsëjæs medicinos, teologijos, filosofijos
studijomis. Tuo laikotarpiu èia rinkdavosi studentai ne tiktai ið Italijos,
Ispanijos, Prancûzijos, bet ir Danijos, Ðvedijos, taip pat Lietuvos
ir Lenkijos. XVI a. Paduvos universitete mokësi daugiau negu
1 800 Lietuvos ir Lenkijos studentø. Daugiau nei ðimtà metø (1607–
1745 m.) Lietuvos-Lenkijos studentø brolijai priklausë ir ðv. Stanislovo
koplyèia ðv. Antano bazilikoje. Universiteto galerijø lubos ir
sienos padengtos tûkstanèiais bareljefiniø herbø, primenanèiø, kokios
giminës pasiuntiniai yra èia studijavæ. Tarp daugelio kitø galima
uþtikti Petro Dionizo Kosciuðkos, Dovydo Mickevièiaus, Aleksandro,
Kazimiero, Kristoforo Sapiegø vardus. Èia studijavo ir bûsimieji
Abiejø Tautø Respublikos valdovai Steponas Batoras, Jonas
Sabieskis. Neátikëtinas atradimas – ðiø valdovø skulptûriniai paminklai
puoðia áspûdingà Prato della Valle aikðtæ.
Netoli Paduvos, iðsaugojæs ðimtmeèiø dvasià, glaudþiasi jaukus
miestukas Petrarkos Arka. Èia didysis viduramþiø italø poetas
Pranciðkus Petrarka praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus.
Kaip graþiai ðimtmeèiais saugomas poeto atminimas! Ilgai
groþëjomës iðsaugota aplinka, freskø fragmentais, vaizdais á tolimas
kalnø keteras pro arkinius langus – visa tai prieð du ðimtus
metø matë, ásidëmëjo, apraðë savo laiðkuose ir M. K. Oginskis.
Suprantama, svarbiausiu kelionës tikslu buvo Florencija (lietuviðkai
„Þydinti“), M. K. Oginskio numylëta Toskanos provincijos
sostinë, didþiojo Mikelanþelo miestas.
Pro Florencijà kompozitorius M. K. Oginskis 1807 m. gráþo á
savo Tëvynæ ið susitikimo su Napoleonu Venecijoje. 1808 m. Florencijoje
gimë M. K. Oginskio sûnus Irenëjus Oginskis. Á ðá nuostabø
kraðtà, 1822 m. paskutiná kartà aplankæs Rietavà, M. K. Oginskis
iðsiruoðë visam likusiam savo gyvenimui. Ið pradþiø apsistota
Florencijos priemiestyje Fjezolëje. Vëliau persikelta á vienà pagrindiniø
Florencijos gatviø – Tornabuoni. Subtilios plastikos memorialinë
lenta (aut. Baltarusijos skulptorius Valerijonas Januðkëvièius)
puoðia Nr. 10 paþenklintø rûmø fasadà, primindama, kad èia prabëgo
paskutinis M. K. Oginskio gyvenimo deðimtmetis. Kaimynystëje
– didybe pribloðkiantis Florencijos didikø Strozzi rûmø kompleksas.
Gatvës aðinës linijos perspektyvoje, þvelgiant á Arno upës
pusæ, – aukðta kolona su moters, rankoje laikanèios teisingumo
simbolá, skulptûra. Tornabuoni 10 rûmuose 1826 m. M. K. Oginskis
baigë raðyti kapitaliná veikalà „Memoires“ („Atsiminimai“). Èia jis
toliau kûrë muzikà, polonezus, romansus. Nepaisydamas stiprë-
Florencijos panorama nuo
Bardini sodø terasø