ANDRAGOGIKOS MOKSLO ŽURNALAS Nr. 2 - KlaipÄdos ...
ANDRAGOGIKOS MOKSLO ŽURNALAS Nr. 2 - KlaipÄdos ... ANDRAGOGIKOS MOKSLO ŽURNALAS Nr. 2 - KlaipÄdos ...
tęstinių studijų procese. Tai būtų akivaizdžios švietimo ir veiklos pasaulių, egzistuojančių pagal savitus veiklos modelius, sąsajos. Tačiau problema ta, kad ne visos organizacijos tampa besimokančiomis, o ir pats tapsmas nestokoja tam tikrų problemų. J. Laurėnaitė , V. Laurėnas straipsnyje „BESIMOKANČIŲ ORGANIZACIJŲ TAPSMO RIBOS“ analizuoja besimokančių organizacijų tapsmo problemas. Atskleidžiami du besimokančių organizacijų tapsmo ribų atvejai: žinių gausinimo jų dalijimosi būdu ribos ir horizontalios valdymo struktūros taikymo ribos. Tokiu būdu nubrėžiama skirtis tarp besimokančių organizacijų tapsmo ilgainiui pašalinamų kliūčių ir besimokančioms organizacijoms imanentiškai būdingų, permanentiškai iškylančių ir todėl neįveikiamų ribų. Teigiama, kad ribų atpažinimas yra lemiama besimokančios organizacijos tapsmo sąlyga. Kamilė Pundziūtės ir Margarita Teresevičienės straipsnyje „PROFESINIO TOBULINIMOSI KURSŲ NAUDA ANDRAGOGAMS IR JŲ ORGANIZACIJOMS. GRUNDTVING PROGRAMOS KONTEKSTAS“ teigiama, nors suaugusiųjų švietimas yra pripažįstamas esmine ES Mokymosi visą gyvenimą politikos sritimi, Grundtvig programos, orientuotos į suaugusiųjų švietimo sektoriau tobulinimą, veiklų poveikis nėra įvertintas. Straipsnyje analizuojama Grundtvig programos profesinio tobulinimosi kursų teikiama mokymosi nauda besimokantiesiems andragogams ir jų organizacijoms. Pasitelkiant elektroninę apklausą atliktas tarptautinis kiekybinis tyrimas, kurio duomenimis galima teigti, jog kursai andragogams yra naudingi kaupiant žmogiškąjį, identiteto ir socialinį kapitalą, o jų organizacijoms – tobulinant mokymo turinį, vadybos strategiją bei didinant bendradarbiavimą Europos lygmenyje. Toks kursų poveikis yra žingsnis link ES strateginių tikslų švietimo ir profesinio mokymo srityje įgyvendinimo: didinama suaugusiųjų švietimo sistemos kokybė ir veiksmingumas, atvirumas platesniam pasauliui bei socialinė sanglauda. Grundtvig profesinio tobulinimosi kursų teikiamos naudos įvertinimas leis tikslingiau planuoti tolimesnius politinius instrumentus. P. Čepas, M. Miliušienė, A. Gylytė straipsnyje „VERSLININKŲ MOKYMOSI PROCESO PROJEKTAVIMAS TĘSTINIAME PROFESINIAME RENGIME“ ypatingą dėmesį skiria verslininkų mokymosi proceso projektavimui kuriant savo verslą. Mokymasis tampa vienu iš esminių veiksnių, sąlygojančių sėkmę versle, pranašumą konkuruojant ir išliekant rinkoje. Tęstinis profesinis mokymasis paremtas modernios visuomenės sąlygomis padeda verslininkams prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių aplinkos reikalavimų. Šiame straipsnyje aptariamas verslininkų mokymosi proceso projektavimas, apimant pagrindinius tokio mokymosi bruožus bei verslininkų mokymosi poreikius. Empirinis tyrimas paremtas tarptautinės komandos darbu. D. Martišauskienė straipsnyje „UGDYMO ĮSTAIGŲ VADOVŲ IR PEDAGOGŲ PROFESIONALIZACIJOS ELEMENTAI“ ugdymo įstaigų vadovų ir pedagogų profesionalizacijos elementai, tokie kaip veiklos kokybė, yra vieni reikšmingiausių šiuolaikinės pokyčių aplinkos koncepcijų, dinamiškų sąvokų, kurių traktavimas laikui bėgant kinta ir priklauso nuo sprendžiamų uždavinių specifikos, konteksto bei kokybės objekto tipo. Straipsnyje nagrinėjama problema, jog ugdymo įstaigos vadovams ir pedagogams, orientuojantis į veiklos kokybę, kokybės samprata tampa ypač aktuali, nes nuo jos priklauso, kaip kokybė - profesionalizacijos elementas - bus diegiami įstaigoje, kokia bus kuriama kultūra, kaip tai veiks ugdytinius, kitus darbuotojus. Lyderis, lyderystė – tai labai svarbios mūsų laikmečiui sąvokos. T. Petersono sparnuota frazė – lyderiai nekuria šalininkų, jie kuria daugiau lyderių – būtų nuoširdus palinkėjimas būsimiems mokytojams, patiriantiems tam tikras socialines įtampas savo profesijos lauke. A. Skarbalienė , L. Rupšienė straipsnyje „LYDERYSTĖS KOMPETENCIJŲ UGDYMAS LIETUVOS UNIVERSITETŲ PEDAGOGŲ RENGIMO PROGRAMOSE“ analizuoja, kokios veiklos ir kaip padeda ugdytis lyderystės kompetencijas universitetinėse pedagogų rengimo programose. Tuo tikslu 2011 metais buvo atlikta 385 baigiamųjų kursų studentų, studijuojančių universitetinėse pedagogų rengimo programose, apklausa raštu, naudojant specialiai sukurtą instrumentą. Tyrimas parodė, kad lyderystės kompetencijos universitetinėse pedagogų rengimo programose ugdomos sistemiškai per įvairias veiklas ir atskleidė konkrečių veiklų vaidmenį šiame procese. J. Sučylaitės straipsnis „TRANSFORMUOJANTIS MOKYMASIS BENDRUOMENĖJE: POETIKOS TERAPIJOS PROJEKTŲ ANALIZĖ“ – tai aiški nuoroda į tai, 8
kad suaugusiųjų švietimo paslaugos yra orientuotos į įvairius vartotojus. Lietuvoje pastaruoju metu ypač aktuali emigracijos problema. Emigracija yra susijusi ne tik su ekonominiais sunkumais, bet ir su didele įtampa tarpusavio santykiuose, socialinio bendradarbiavimo įgūdžių stoka, nepakankamu savęs paties ir savo galimybių vertinimu, pagarbos kitam stoka. Suaugusiųjų švietimas gali vykdyti bendruomenių švietimo funkciją, sudaryti prielaidas joms kurtis. Šiame kontekste yra aktualūs projektai, įgyvendinantys ne tik ugdymo, bet ir asmenybės psichikos būsenos harmonizavimo, tai yra, terapijos tikslus. Poetikos terapijos galimybės plačiai nagrinėtos sergančiųjų šizofrenija ar depresija įgalinimo kontekste, mažiau analizuotas poetikos terapijos projektų rengimas sveikiems asmenims. Mokslinėje literatūroje pasigendama analizės, kuo naudingas suaugusiems žmonėms įsitraukimas į ugdomuosius terapijos projektus, kokių kompetencijų įgyja žmonės juose dalyvaudami. Šiame darbe analizuojami 10 metų laikotarpyje vykdyti įvairūs poetikos terapijos projektai, skirti pedagogams, neįgaliųjų organizacijų vadovams, silpnaregių ir aklų vaikų tėvams, kaimo bendruomenės moterims, siekiama įvertinti jų edukacinę vertę. Andragogus praktikus ir mokslininkus, atsakingus už suaugusiųjų švietimą ir andragogikos mokslo plėtotę, turėtų dominti ypatinga suaugusiųjų švietimo dalis – senjorų švietimas. Bet šiandien, apgailestaudami dėl savo neįžvalgumo, o gal net aplaidumo, pragmatiškumo ar materializmo, galime konstatuoti faktą, kad mes neskiriame pakankamai dėmesio senyvo, pensinio amžiaus žmonių švietimui, neatliepiame Vydūno raginimo patiems „didėti iš vidaus“, o tuo pačiu nepakankamai padedamame tai daryti ir kitiems. Todėl ypač sveikintina E. Trečiokienės , G. Gedvilienės , S. Karasevičiūtės publikacija „PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ SAVIRAIŠKOS GALIMYBĖS MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ GRUNDTVIG PROGRAMOJE“ , kurioje aptariamos pagyvenusių žmonių saviraiškos galimybės Grundtvig programos projektuose įgyvendintuose įvairiose Lietuvos organizacijose. Analizuojama Grundtvig mokymosi partnerystės ir Grundtvig senjorų savanorystės projektų kiekybiniai ir kokybiniai aspektai. Lyginamas Grundtvig projektų turinys ir dalyvavimo projektuose prioritetai. V. Zuzevičūtė, M. Miliušienė, D. Snieškienė savo straipsnyje „VYRESNIO AMŽIAUS SUAUGUSIŲJŲ KONSULTAVIMO DARBINGUMUI ASPEKTAI“ taip pat gilinasi į vyresnio amžiaus asmenų švietimą. Siekiant suteikti prasmingas ir produktyvias paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms labai svarbu nuolatos stebėti bent jau šiuos du kaitos faktorius: (objektyvius) pokyčius darbo rinkoje (kuriuos įtakoja mokslo ir technikos vystymasis), ir (subjektyvius) vyresnio amžiaus suaugusių asmenų gyvenimo siekius, kurių kaita susijusi su sveikatos būkle, išsilavinimu, profesiniu pasirengimu, lytimi bei kitais kintamaisiais. Ši stebėsena pagrindžia senjorų įtraukimo reikšmingumą į mokymąsi, kaip geros savigarbos palaikymo ir didinimo, įgūdžių, kurie reikalingi įveikiant nuolatinius pokyčius, įgijimo siekiant juos skatinti būti aktyviais visuomenės nariais nuolat besikeičiančioje visuomenėje. R. Pranskūnienė, L. Rupšienė straipsnyje „NUOBODULIO RATAS“ INTERAKTYVIOJOJE MUZIEJINĖJE EDUKACIJOJE skiria daug dėmesio interaktyviam sociokultūrinio pobūdžio suaugusiųjų švietimui. Gyvenant sparčiame technologijų vystymosi laiku interaktyvumas ir jo taikymas muziejinėje edukacijoje tampa sudėtingu iššūkiu tiek muziejininkams, tiek muziejų lankytojams, tačiau išsamesnių interaktyvios muziejinės edukacijos tyrimų beveik nėra atlikta. Atsižvelgiant į problemos aktualumą ir naujumą šiame straipsnyje siekiama pristatyti „nuobodulio rato“ interaktyviojoje muziejinėje edukacijoje koncepciją. “Nuobodulio rato” koncepcija iškilo taikant vis dar retai Lietuvos edukologiniuose tyrimuose naudojamą Grindžiamosios teorijos strategiją. A. Balčiūnaitienė, J. Daukšytė straipsnyje „SUAUGUSIŲJŲ MOTYVACIJA MOKANTIS UŽSIENIO KALBŲ“ teigia, kad užsienio kalbų kompetencijos ugdymas yra vienas iš svarbiausių mokymosi visą gyvenimą kontekste. Užsienio kalbos kompetencija yra viena iš didžiausių vertybių globalizacijos procese, reikalaujanti išorinės ir vidinės motyvacijos, padedančios besimokančiajam siekti savo tikslų. Šiame straipsnyje yra nagrinėjami tyrimo, pravesto Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojų 2010 metais, rezultatai. Tyrimas remiasi anglų ir rusų kalbų kursų visuomenei, organizuotų 2010 metais, besimokančiųjų apklausos rezultatais. Milda Kaminskienė straipsnyje „NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ MOKYMOSI REIKŠMĖ ORGANIZACIJOJE“ akcentuoja, jog kuriant žinių visuomenę ir žiniomis pagrįstą konkurencingą ekonomiką, investuojant į aukštąsias technologijas, naujoves versle, vis labiau 9
- Page 1 and 2: ISSN 2029-6894 ANDRAGOGIKA Mokslo d
- Page 3 and 4: TURINYS CONTENT PRATARMĖ/ Rūta Ma
- Page 5 and 6: PRATARMĖ Turiu garbės pristatyti
- Page 7: tinklaveikai būdingi veiksniai, te
- Page 11 and 12: ANDRAGOGŲ PROFESIONALIZACIJA ATLIE
- Page 13 and 14: The Chapter Two is dedicated to the
- Page 15 and 16: S u m m a r y This article analyzes
- Page 17 and 18: One of andragogues professional act
- Page 19 and 20: ANDRAGOGŲ MOKYMOSI MOKYTIS KOMPETE
- Page 21 and 22: indicate professionalism revealing
- Page 23 and 24: suaugusiųjų mokymąsi, aptariamos
- Page 25 and 26: Summary Adult education is consider
- Page 27 and 28: ir žiniomis grindžiamoje visuomen
- Page 29 and 30: Liudmila Rupšienė, Aelita Skarbal
- Page 31 and 32: PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ SAVIRAIŠKOS
- Page 33 and 34: REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: konsultavim
- Page 35 and 36: Learning foreign languages is one o
- Page 37: Pagrindinės sąvokos: Neformalusis
tęstinių studijų procese. Tai būtų akivaizdžios švietimo ir veiklos pasaulių, egzistuojančių<br />
pagal savitus veiklos modelius, sąsajos. Tačiau problema ta, kad ne visos organizacijos<br />
tampa besimokančiomis, o ir pats tapsmas nestokoja tam tikrų problemų. J. Laurėnaitė , V.<br />
Laurėnas straipsnyje „BESIMOKANČIŲ ORGANIZACIJŲ TAPSMO RIBOS“ analizuoja<br />
besimokančių organizacijų tapsmo problemas. Atskleidžiami du besimokančių organizacijų<br />
tapsmo ribų atvejai: žinių gausinimo jų dalijimosi būdu ribos ir horizontalios valdymo<br />
struktūros taikymo ribos. Tokiu būdu nubrėžiama skirtis tarp besimokančių organizacijų<br />
tapsmo ilgainiui pašalinamų kliūčių ir besimokančioms organizacijoms imanentiškai būdingų,<br />
permanentiškai iškylančių ir todėl neįveikiamų ribų. Teigiama, kad ribų atpažinimas yra<br />
lemiama besimokančios organizacijos tapsmo sąlyga.<br />
Kamilė Pundziūtės ir Margarita Teresevičienės straipsnyje „PROFESINIO<br />
TOBULINIMOSI KURSŲ NAUDA ANDRAGOGAMS IR JŲ ORGANIZACIJOMS.<br />
GRUNDTVING PROGRAMOS KONTEKSTAS“ teigiama, nors suaugusiųjų švietimas yra<br />
pripažįstamas esmine ES Mokymosi visą gyvenimą politikos sritimi, Grundtvig programos,<br />
orientuotos į suaugusiųjų švietimo sektoriau tobulinimą, veiklų poveikis nėra įvertintas. Straipsnyje<br />
analizuojama Grundtvig programos profesinio tobulinimosi kursų teikiama mokymosi nauda<br />
besimokantiesiems andragogams ir jų organizacijoms. Pasitelkiant elektroninę apklausą atliktas<br />
tarptautinis kiekybinis tyrimas, kurio duomenimis galima teigti, jog kursai andragogams yra<br />
naudingi kaupiant žmogiškąjį, identiteto ir socialinį kapitalą, o jų organizacijoms – tobulinant<br />
mokymo turinį, vadybos strategiją bei didinant bendradarbiavimą Europos lygmenyje. Toks kursų<br />
poveikis yra žingsnis link ES strateginių tikslų švietimo ir profesinio mokymo srityje<br />
įgyvendinimo: didinama suaugusiųjų švietimo sistemos kokybė ir veiksmingumas, atvirumas<br />
platesniam pasauliui bei socialinė sanglauda. Grundtvig profesinio tobulinimosi kursų teikiamos<br />
naudos įvertinimas leis tikslingiau planuoti tolimesnius politinius instrumentus.<br />
P. Čepas, M. Miliušienė, A. Gylytė straipsnyje „VERSLININKŲ MOKYMOSI<br />
PROCESO PROJEKTAVIMAS TĘSTINIAME PROFESINIAME RENGIME“ ypatingą dėmesį<br />
skiria verslininkų mokymosi proceso projektavimui kuriant savo verslą. Mokymasis tampa vienu iš<br />
esminių veiksnių, sąlygojančių sėkmę versle, pranašumą konkuruojant ir išliekant rinkoje. Tęstinis<br />
profesinis mokymasis paremtas modernios visuomenės sąlygomis padeda verslininkams prisitaikyti<br />
prie sparčiai besikeičiančių aplinkos reikalavimų. Šiame straipsnyje aptariamas verslininkų<br />
mokymosi proceso projektavimas, apimant pagrindinius tokio mokymosi bruožus bei verslininkų<br />
mokymosi poreikius. Empirinis tyrimas paremtas tarptautinės komandos darbu.<br />
D. Martišauskienė straipsnyje „UGDYMO ĮSTAIGŲ VADOVŲ IR PEDAGOGŲ<br />
PROFESIONALIZACIJOS ELEMENTAI“ ugdymo įstaigų vadovų ir pedagogų profesionalizacijos<br />
elementai, tokie kaip veiklos kokybė, yra vieni reikšmingiausių šiuolaikinės pokyčių aplinkos<br />
koncepcijų, dinamiškų sąvokų, kurių traktavimas laikui bėgant kinta ir priklauso nuo sprendžiamų<br />
uždavinių specifikos, konteksto bei kokybės objekto tipo. Straipsnyje nagrinėjama problema, jog<br />
ugdymo įstaigos vadovams ir pedagogams, orientuojantis į veiklos kokybę, kokybės samprata<br />
tampa ypač aktuali, nes nuo jos priklauso, kaip kokybė - profesionalizacijos elementas - bus<br />
diegiami įstaigoje, kokia bus kuriama kultūra, kaip tai veiks ugdytinius, kitus darbuotojus.<br />
Lyderis, lyderystė – tai labai svarbios mūsų laikmečiui sąvokos. T. Petersono<br />
sparnuota frazė – lyderiai nekuria šalininkų, jie kuria daugiau lyderių – būtų nuoširdus palinkėjimas<br />
būsimiems mokytojams, patiriantiems tam tikras socialines įtampas savo profesijos lauke. A.<br />
Skarbalienė , L. Rupšienė straipsnyje „LYDERYSTĖS KOMPETENCIJŲ UGDYMAS<br />
LIETUVOS UNIVERSITETŲ PEDAGOGŲ RENGIMO PROGRAMOSE“ analizuoja, kokios<br />
veiklos ir kaip padeda ugdytis lyderystės kompetencijas universitetinėse pedagogų rengimo<br />
programose. Tuo tikslu 2011 metais buvo atlikta 385 baigiamųjų kursų studentų, studijuojančių<br />
universitetinėse pedagogų rengimo programose, apklausa raštu, naudojant specialiai sukurtą<br />
instrumentą. Tyrimas parodė, kad lyderystės kompetencijos universitetinėse pedagogų rengimo<br />
programose ugdomos sistemiškai per įvairias veiklas ir atskleidė konkrečių veiklų vaidmenį šiame<br />
procese.<br />
J. Sučylaitės straipsnis „TRANSFORMUOJANTIS MOKYMASIS<br />
BENDRUOMENĖJE: POETIKOS TERAPIJOS PROJEKTŲ ANALIZĖ“ – tai aiški nuoroda į tai,<br />
8
Change language