EKONOMIKA IR VISUOMENE - Business and Exhibitions

„Snoro“ banko detektyvas 

The detective of Bank Snoras 

EKONOMIKA IR 

VISUOMENE 

Valstybės turto 

ISSN 1392-5601 • 2012, 3-4 (135) 

BUSINESS 

AND EXHIBITIONS 

užvaldymo užmačios 

Intentions to lay hands 

on the state property 

www.BusinessAndExhibitions.com

EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS

2 

4 

6 

8 

14 

18 

26 

30 

38 

42 

48 

54 

56 

58 

60 

EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS 

TURINYS 

SVARBIAUSI ĮVYKIAI 

VERSLO IR POLITIKOS 

AKTUALIJOS 

problema 

Ką koordinuos valstybės įmonių valdymo koordinacinis centras? 

InVESTIcIJOS 

„Kodėl Kauno rajono žemėje žmonės tvirtai įleidžia šaknis?“ 

finansai 

Bankų žlugimas: nuo „Sekundės“ iki „Snoro“ (2) 

PROJEKTAI 

Kad transporto infrastruktūrai pinigai būtų panaudoti tinkamai 

verslas 

ARVI Lietuvoje tampa ankšta 

finansai 

Panevėžio kredito unijos sėkmės raktas 

mIšKInInKYSTė 

Trakų girios – valstybės ištakų saugotojos 

mIšKInInKYSTė 

Jurbarko miškų urėdija: pasiekimai ir problemos 

mEnO RInKA 

Baltų simboliai 

Kūryba – langas į naują pasaulį 

Spalvinga išgyvenimų raiška Petro Ibiansko kūryboje 

Romantikos harmonija Valentino kūryboje

2012, 3-4 (135) 

VšĮ „Vilniaus informacijos centras” 

Redakcija / Editorial office 

Krokuvos St. 11-2, 

09314 Vilnius, Lithuania 

redakcija@verslas.org 

+370 674 26 101, 

+370 618 39 739 

Vyriausiasis redaktorius / Editor-in-Chief 

Rimantas Šlajus 

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas / 

Deputy Editor-in-Chief 

Kęstutis Jaskelevičius 

Redaktorius / Contributing Editor 

Giedrius Kalninis 

Žurnalistai ir bendradarbiai / Staff-writers 

Šarūnas Laužadis, Živilė Šlajūtė 

Dizainerė / Designer 

Nijolė Venckutė 

Projektų vadovė / Project manager 

Jolanta Kaulakienė 

Nuotraukos / Photo by: 

Vladas Bružas, Kęstutis Svėrys, Nijolė Venckutė 

BUSINESS AND EXHIBITIONS 

5 

7 

11 

16 

21 

28 

34 

40 

45 

50 

55 

57 

59 

61 

EKONOMIKA IR VISUOMENĖ 

CONTENTS 

LITHUANIAN HIGHLIGHTS 

BUSINESS ToPICALITIES 

Credit unions strengthen the positions 

PRoBLEm 

What will the enterprise management 

coordination centre coordinate? 

INVESTmENTS 

Why do people become established in Kaunas district? 

fINANCE 

Bank crash – from Sekundė to Snoras (2) 

PRojECTS 

funds for transport infrastructure should be used in a proper way 

BUSINESS 

The Lithuanian market is becoming too small for ARVI 

fINANCE 

The key of success of Panevėžys Credit Union 

foRESTRy 

Trakai forests – guardians of Lithuania’s statehood 

foRESTRy 

jurbarkas state forest enterprise: progress and problems 

ART mARKET 

Balts symbols 

Creation – a window to the new world 

The colorful expression of experiences in Petras Ibianskas’ creation 

The harmony of romantics in Valentinas’ creation 

3

4 



Taigi, jau ir Ispanija su savo 

įsiskolinimais išties gali pradėti 

kelti gėsmę visai Europos Sąjungai. 

Darosi aišku – aiškiau ir 

būti nebegali – arba formuojama 

federacija su griežta fiskaline ir 

mokesčių politika, arba Europa 

nebeišlaikys vis naujų problemų ir 

išmėginimų griūties. Bet prieš tai 

reikia panaikinti mižiniškus regioninius 

ūkinio ir socialinio gyvenimo 

skirtumus. nes tuomet ir paties 

euro reikšmė pakimba ore. Koks jis 

SVARBIAUSI ĮVYKIAI 

Po kokia vėliava brangstant 

benzinui susivienysime? 

gali būti efektyvus piniginis vienetas, jei atskiros bendrijos šalys 

yra pasiekusios skirtingus išsivystymo etapus, skirtingą darbo 

našumo, aukštųjų technologijų įsisavinimo lygį? Euras jau 

greičiau yra tapęs trumpalaikio pasipelnymo įnagiu (ypač stambioms 

tarptautinėms kompanijoms ir bankams), o ne sutartiniu 

ekonominiu reiškiniu, vienijančiu valstybes ir žmones pagrįstais 

lygiateisiais ir lygiaverčiais prekiniais mainais. Be to, integracija 

neįmanoma be patriotiškumo jausmo senosioms Europos 

vertybėms. Paklauskite pirmo sutikto praeivio gatvėje (nebūtinai 

Lietuvoje) – kokios valstybės sudaro Europos Sąjungą ir 

suprasite, kaip mes dar toli iki tos daugiatautės vienybės. nes 

net nežinome su kuo turime vienytis. Žmonės nusivylę ir pigiomis 

subkultūros išraiškomis, ateinančiomis iš Vakarų, peršama 

vadinamąja tolerancija iškrypėliams, paminant krikščioniškąsias 

vertybes, perdėm vartotojiška ideologija ir individualistines 

nuostatas garbinančia filosofija. Tačiau nekarkime visų šunų 

ant Europos Bendrijos. Juk ir neįstojus į Europos Sąjungą, tos 

visos ideologinės paplavos mūsų nebūtų aplenkusios, nes tai – 

tiesiog programiniai kapitalistinės prigimties akcentai, siekiant 

išspausti maksimumą pelno. 

nežiūrint, kad mes visi plaukiam ta pačia upe, mūsų irklai 

yra skirtingi. O prasidėjus finansų stabilizavimo procesui ES, 

gali atsitikti, kad upė apskritai išsilies. Pirmiausia, sukeldama 

infliacijos audrą, nes beribis pinigų spausdinimas (EcB) ilgainiui 

subrandina pasekmes. Tiesa, Lietuvoje kol kas šiuo atžvilgiu 

ramu. net per daug ramu. nes tai rodo, kad šalies ekonomika 

be galo lėtai tik bando atsigauti (pasak LB, šiemet realusis BVP 

padidės 2,2 proc.). Infliacija, anot analitikų, šiemet turėtų beveik 

išsilaikyti mastrichto ribose, tiesa, apie vartojamųjų prekių 

dinamiką lietuvaitės, užsiimančios pašeimininkavimu, smarkiai 

kitos nuomonės negu oficialioji statistika. Bet kol kas perkame 

saikingai. Vis dėlto, ekonomistai žino reiškinį, kad infliacijai 

kylant, žmonės pradeda skubėti įsigyti daugiau prekių. Įsisuka 

kainų pasiutpolkė. Ir tas reiškinys dėl išorinių poveikių gali ateiti 

pas mus po metų kitų. Benzino kainos, tiesa, mūsų ekonomikos 

neišmušė iš vėžių. neišmušė, nes dar ant vėžių ir nestovi. Be 

abejo, dėl naftos produktų brangimo pirmiausia reikia ieškoti 

priežasčių Persų įlankos regione ar kalbėti apie JAV, Kinijoje 

vykstančių ekonominių procesų įtaką. Tačiau ir mes patys šį tą 

galime pasitvarkyti. Ką tik Vyriausybė paskelbė, kad mažins 

akcizą bešvininiam benzinui iki leistinos ES ribos. Tai jau šis tas. 

Tačiau reikia eiti toliau liberalizuojant naftos produktų rinką, 

ypač prekyboje, neatmetant prielaidos peržiūrėti atitinkamas 

sutarties sąlygas su „Orlean Lietuva“. Bet tam reikalinga politinė 

valia. O jos prieš rinkimus – kaip tik skalsiausiai ir tematyti. 

Vienas svarbiausių atsigaunančios ekonomikos požymių 

yra naujų darbo vietų steigimas. Darbo vietų išties šalyje per 

marytės plauką padaugėjo. Deja, ne gamyboje, kur ir kuriama 

pagrindinė šalies pridedamoji vertė, bet paslaugų sferoje, ypač 

prekyboje. O pagal verslumą, kaip žinia, esame paskutiniai 

Europoje, ir pačios verslo įmonės (realiai veikiančios) kaip 

polaidžio sniegas tirpsta. Tam, matyt, padaro meškos paslaugą 

ir įvairaus plauko tikrintojai, kurių kovinės gretos ir narsa reikia 

nereikia nė kiek nėra sumenkusi. Teisingumo ministras Remigijus 

šimašius prieš kokį pusantrų metų mūsų žurnalo puslapiuose 

žadėjo šitoje srityje didžiules permainas ir reformas. 

Deja, ministras patyrė fiasko, ir dėl to labai gaila. Sumanymai ir 

projektai buvo geri, apgalvoti. 

Apskritai, mūsų visuomenei reikalingas susiklausymo 

jausmas. nesidalinant į klanus ir įtakos zonas. Į tikrintojus 

ir tikrinamuosius. mus turėtų vienyti įsitikinimas, kad visi 

kuriame gerovės valstybę. Bet pasižiūrėkime, kokia nuomonė 

formuojama (ne būtinai apie stambaus verslo atstovą), kad 

ir apie žmogų, vadovaujantį smulkaus ir ar vidutinio verslo 

įmonei, kuris ir sukuria pagrindinę BVP dalį? Su atplyšusiomis 

nuo pinigų kišenėmis besivartantį kurortuose. Bet niekas 

nežino šio žmogaus skolų, niekam nė motais, kad dėl įtampos, 

kaip galą su galu sudurti, kaip išmokėti darbuotojams 

atlyginimus, žmogus nebegali užmigti naktimis. neseniai akis 

užkliuvo už kompanijos KPmG tyrimų duomenų kiek trunka 

verslininkų darbo diena. 45 proc. verslininkų Lietuvoje dirba po 

9–11 valandų (Latvijoje – 68 proc., Estijoje – 55 proc.). nemenkas 

procentas yra ir tokių, kurie dirba 12–15 darbo valandų. 

normalias – 4 savaičių – atostogas turi tik 8 proc. šios darbinės 

rūšies žmonių. niekas nėra aklas – visi tokius dalykus mato ir 

todėl retas, daugiausia iš nevilties, ryžtasi nerti į tamsią verslo 

gelmę. Pagaliau, sakykime tiesiai – verslui reikalinga ir galva 

su idėjomis. O dėl nesusiklausymo, pavydo scenų, persekiojimo 

tokių galvų nepradeda dygti gausiau. Tad ir be Ispanijos ar 

Graikijos, apskritai, bendrų visos Europos Sąjungos problemų, 

mes ir patys jų prisidarom per akis. Kadangi valstybinio turto 

Lietuva turi ne per daugiausia, ir tą patį siekiama kuriant sudėtingiausias 

schemas privatizuoti, mums visiems belieka čiulpti 

pragyvenimo eliksyrą iš keturių šaltinių: 1) verslo išauginto, 

2) ES fondų, 3) valstybinių paskolų, 4) emigrantų, t. y. mūsų 

giminaičių. Bet paskutiniai trys finansavimo resursai, ypač 

turint galvoje visoje Europoje siautėjančią biudžetinę sausrą, 

gali ganėtinai greitai išdžiūti arba bent smarkiai apdžiūti. 

Tad koks begalės būti tautinės visuomenės susiklausymas, jei 

visiems teks susispiesti prie vienintelės gerokai panešiotos ir 

apčiulptos krūties?

LITHUANIAN HIGHLIGHTS 


So, it seems that Spain with its indebtedness may start 

raising danger to the whole European Union. It’s becoming 

clear, as clear as it may be, that either new federation with 

the strict fiscal and tax policy is formed or Europe will no longer 

sustain the burden of new problems and try-outs. Before 

that, huge regional economic and social discrepancies must 

be eliminated. As then the meaning of the euro itself hangs 

in the air. What is the effect of the monetary unity if separate 

countries of the community have reached different development 

levels, different labour productivity rates, different 

level of assimilation high technologies? The euro has become 

an instrument for short-term gain (particularly for large 

international companies and banks) and not a conventional 

economic phenomenon uniting states and people by equal 

and equivalent trade. Besides, the integration is impossible 

without the patriotic feeling towards old European states. 

Ask the first person met in a street (not only in Lithuania) 

what countries the European Union consists of and you will 

immediately see how far we are from the multi-national 

unity. We do not even know who we should get united with. 

People are disappointed in cheap manifestations of subculture 

arriving from the West, thrust-upon the so-called 

tolerance to perverts undermining the christian values, too 

consumption-oriented ideology and philosophy glorifying individualistic 

position. However, let’s not hang all the dogs on 

the European Union. Even if we did not join the EU, all these 

ideological wash would have come to Lithuania, since this is 

simply programme accents of the capitalistic nature seeking 

to squeeze maximum gains. 

Despite the fact that we are sailing the same river, we 

use different oars. Once the finance stabilization process 

starts in the EU, the river might overflow even. First, by causing 

the inflation storm since the limitless printing of money 

(EcB) leads to certain consequences. Actually, Lithuania feels 

safe in this respect. Even too safe. The national economy is 

reviving slowly (LB says that the real GDP will grow by 2.2 

per cent). Analysts say that inflation should fit within the 

maastricht framework, although Lithuanian housewives have 

absolutely different opinion about the dynamics of prices 

of consumption goods than the official statistics. So far, our 

shopping is rational. nonetheless, the economists know that 

if the inflation edges up people rush buying more. The prices 

start dancing crazy dances. This phenomenon, depending on 

external factors, may reach Lithuania in a year or two. Fuel 

prices, however, have not put our economy off stroke. naturally, 

the reasons for price increase of oil products firstly lies 

in Persian Gulf region or maybe we should speak about the 

influence of economic processes happening in the USA and 

china. However, we ourselves could initiate certain arrange- 



Which flag will unite us 

in the face of rising fuel prices? 

ments. Recently, the Government has announced to reduce 

excise tax for the unleaded petrol down to the EU permitted 

margin. This is great. However we should continue liberalizing 

oil product market, in trade particularly, and probably review 

contract terms with Orlean Lietuva. This depends upon the 

political willpower, whereas it is hard to be projected before 

the upcoming elections. 

One of the most important signs of the recovering economy 

is creation of new jobs. The number of jobs in Lithuania 

has grown. Alas, they were not created in the production sector 

which generates the main value added, but in the sphere 

of services, trade in particular. By the entrepreneurship rate, 

we, alas, are the last in Europe and business ventures are vanishing 

like spring snow. This has been, probably, determined 

by various inspectors and inspections who have not become 

less in recent years. A year and a half ago, in the interview to 

our magazine the minister of Justice Remigijus šimašius promised 

large reforms and changes. It’s a pity that the minister 

had fiasco. Intentions and projects were well-thought-of and 

promising. 

Our society needs the feeling of unity, without going 

deep into clans and interest zones, into inspected and inspectors. 

We should be united by a faith that we all are creating 

the state of welfare. Let’s look, however, what an opinion is 

modelled (not necessarily about large business representative 

only), about a person who is running a small and midsize 

company which creates the largest GDP. He is pictured 

sunbathing with his pockets full of money. nobody, however, 

knows how many loans have this person taken, that he cannot 

fall asleep at night thinking how to help his company to 

survive, how to pay wages to employees. Recently, I’ve seen 

KPmG survey results about how long the businessmen’s work 

day lasts. 45 per cent of businessmen in Lithuania work 9-11 

hours a day (in Latvia – 68 per cent, Estonia – 55 per cent). 

There are many businessmen who work 12-15 hours. Only 8 

per cent of businessmen can allow to take 4 week holiday. 

We are not blind to see these things and thus only a few, 

mostly from despair, are brave to launch business. Let’s be 

open – business needs a head full of ideas. Whereas miscommunication, 

envy and persecution make these heads even 

fewer. Thus besides Spanish and Greek, even EU, problems 

we have lots of our own problems. Since Lithuania is not in 

the position of large state property and the one we have is 

planned to be privatized under complex schemes, we are left 

with the only chance to suck the life elixir from four sources: 

1) business-generated; 2) EU funds; 3)state loans; and 4) emigrants, 

i.e. our relatives. The last three sources of financing, 

particularly bearing in mind the budgetary draught that has 

overtaken Europe, may dry out soon. So how can we speak 

about the unity of our nation if we all have to herd together at 

one and sucked out breast? 

5

6 


Parafuota koncesijos sutartis 

su „Hitachi“ 

Paskutinėmis kovo dienomis 

Energetikos ministerija 

ir japonų bendrovė „Hitachi“ 

parafavo koncesijos sutartį dėl 

Visagino atominės elektrinės 

(VAE) statybos. ši sutartis įsigalios, 

jeigu jai pritars Vyriausybė, 

o po to patvirtins Seimas. 

numatyta, kad parengiamuoju 

laikotarpiu įvairiems 

darbams bus išleista 730 mln. 

Lt. Sutartyje skelbiama, kad 

atsisakius statyti VAE, „Hitachi“ 

reikalaus padengti patirtas 

išlaidas. naujoji elektrinė turėtų 

kainuoti apie 17 mlrd. Lt, o 

Lietuvos dalis sudarys 5 mlrd. 

Lt. Deja, dar nėra tvirtų garantijų, 

kad projekte dalyvaus 

Latvija ir Estija. Skelbiama, 

Turizmo sektorius vaduojasi 

iš sąstingio 

2011 m. Lietuvą aplankė 

1,7 mln. turistų. šį turistų srautą 

„lydėjo“ iki šiol didžiausia iš 

atvykstamojo turizmo gauta 

3,4 mlrd. Lt pajamų suma. 

Pernai mūsų šalį aplankė 

penktadaliu daugiau svečių nei 

2010 m. manoma, kad gana 

smarkiai padidėjusiam turistų 

skaičiui įtakos turėjo atsigaunanti 

ekonomika daugelyje 

pasaulio šalių, renginių gausa 

mūsų krašte, geresnis Lietuvos 

pasiekiamumas oro transportu 

ir lengvatinio PVm tarifo taiky- 

kad elektros 

gamybos savikaina 

VAE 

sieks 17–25 

ct/kwh, 

įskaičiavus 

kapitalo 

kaštus, 

tačiau nei 

paskolų, nei palūkanų dydžiai 

kol kas nėra pranešti. 

Teisininkai sako, kad 

sutartis nėra išbaigta, nes joje 

nenumatyti šalių finansiniai 

įsipareigojimai, nėra aiškūs ir 

finansavimo šaltiniai. manoma, 

kad tai bus pateikta atskirame 

dokumente Vyriausybei 

ir Seimui. Kodėl ne koncesijos 

sutartyje? 

„Vičiūnų“ grupė didina pajėgumą 

Plungėje pradėjo darbą 

nauja žuvų perdirbimo ir 

produktų iš žuvies gamybos 

įmonė, priklausanti „Vičiūnų“ 

bendrovei. Investicijos į šią 

įmonę siekė 30 mln. Lt, trečdalį 

šios sumos sudaro ES struktūrinių 

fondų parama. Planuojama 

per metus pagaminti 

14 tūkst. t žuvies produktų, 

pasiekus projektinį pajėgumą 

bus įdarbinta 250 žmonių. 

numatoma, kad 70 proc. 

naujosios įmonės produkcijos 

bus eksportuojama į Prancūziją, 

Ispaniją, Didžiąją Britaniją, 

Vokietiją, Italiją, Austriją, 

mas viešbučiams.Pagyvėjo 

ir vietinisturizmas. 

šalies 

viešbučiai 

ir kaimo 

turizmo sodybos apgyvendino 

800 tūkst. vietinių gyventojų, 

o tai dešimtadaliu daugiau nei 

2010 m. Kaune svečius priėmė 

pernai metų pabaigoje duris 

atvėręs turistinės klasės viešbutis 

„Kaunas Sity“. 

šveicariją. Ateityje „Vičiūnų“ 

grupė planuoja Kaune statyti 

Baltijos jūroje sužvejotų žuvų 

perdirbimo įmonę, Plungė- 

je – džiūvėsių gamyklą, Telšiuose 

– paukštynų kompleksą 

ir kiaušinių perdirbimo įmonę. 

Dabar „Vičiūnų“ įmonių 

grupėje darbuojasi 6,5 tūkst. 

žmonių, per metus pagaminama 

120 tūkst. t maisto produktų. 

85 proc. visos produkcijos 

skiriama eksportui, gaminiai 

parduodami 46 valstybėse. 

„Vičiūnų“ grupė vienija 46 

bendroves, turinčias filialus 17 

pasaulio šalių. 

V E R S L O I R P O L I T I K O S 

AKTUALIJOS 

The Concession Agreement with 

Hitachi has been initialled 

In end march, 

the ministry of 

Energy and the 

Japanese corporation 

Hitachi initialled 

the concession 

Agreement relating 

to the Visaginas 

nuclear Power 

Plant. The concession Agreement 

will come into effect 

after it is discussed by the 

Government and approved in 

the Seimas. 

During the transitional 

period, 730 million litas will be 

allocated for various works. 

The Agreement says that in 

the case of the decision not 

to construct the plant, Hitachi 

Vičiūnai Group to increase 

production capacities 

will claim for the full coverage 

of costs. The new nuclear power 

plant should cost about 17 billion 

litas, in which Lithuania will give 

5 billion litas. Alas, no serious 

guarantees have been expressed 

that Latvia and Estonia will 

join the project. It is officially 

announced that the electricity 

cost price in VAE will be 17-25 

ct/kwh, capital costs including. 

no information, however, is 

available about loan and interest 

amounts. 

Lawyers say that the 

Agreement is not completely 

finished, it does not provide 

for the financial commitments 

of participating parties, clear 

financial sources. 

Tourism sector showing progress 

1.7 million tourists 

came to Lithuania 

in 2011. They 

generated the 

record 3.4 billion 

litas of income for 

the inboud tourism 

sector of the country. 

Last year, the 

number of tourists coming to 

Lithuania grew by one fifth 

compared with 2010. It is 

presumed that the significant 

growth of tourists was achieved 

due to the recovering 

economies in most of the 

A new fish processing 

and fish products manufacturing 

enterprise belonging to 

Vičiūnai Group of companies 

has launched its activities in 

Plungė. The investment into 

the company reach 30 million 

litas with the one third 

covered by the EU structural 

support. The planned 

annual production volume 

is 14 thousand tons of fish 

products; the maximum production 

capacity will allow 

to employ 250 people. 70 per 

cent of the new production 

world countries, large number 

of events organized in Lithuania, 

better connections to 

Lithuania by air and introduction 

of preferential VAT tariff for 

hotels. 

Local tourism is reviving 

as well. Lithuanian hotels and 

rural homesteads provided accommodation 

to 800 thousand 

Lithuanians what was an increase 

by one tenth compared 

with 2010. A new tourist class 

hotel Kaunas city was opened 

in Kaunas in the end last year. 

will be exported to France, 

Spain, Great Britain, Germany, 

Italy, Austria, and Switzerland. 

In the future, Vičiūnai Group is 

planning to open a processing 

company for the Baltic Sea 

catch in Kaunas, a sea-biscuit 

bread plant in Plungė, a 

poultry complex and an egg 

processing company in Telšiai. 

Today, Vičiūnai group 

employs 6.5 thousand people, 

manufacturers 120 thousand 

tons of food products per year. 

85 per cent of its production is 

exported to 46 countries.

BUSINESS TOPICALITIES 

Baltarusija atsakys ES, 

o taip pat ir Lietuvai 

Kovo pabaigoje ES 

paskelbė sankcijas 29 Baltarusijos 

įmonėms, kurios, kaip 

pranešama, yra artimai susijusios 

su dabartine Vyriausybe. 

Į juodąjį sąrašą papildomai 

įtraukta dar 12 nepageidaujamų 

asmenų. Tai teisėjai, jėgos 

struktūrų darbuotojai, kurie, 

kaip tvirtinama, yra susiję 

su vadinamųjų opozicionierių 

bylomis. minskas rengia 

atsakomąsias priemones. 

Baltarusijos Užsienio reikalų 

ministerijos atstovas pareiškė, 

kad ES pavirto prievartos ir 

šantažo įrankiu, o paskelbtos 

ekonominės sankcijos verčia 

imtis atsakomųjų priemonių, 

Baltarusija nekviečia atgal 

sugrįžti ankščiau atšauktų ES 

šalių diplomatų. 

Miškų urėdijos įvaldo internetinę prekybą 

Valstybiniuose miškuose 

paruošta mediena jau prekiaujama 

elektroninėje erdvėje. šis 

prekybos būdas medienos vartotojams 

palengvina galimybę 

įsigyti reikiamos žaliavos, 

padidėjo sudaromų pardavimo 

sutarčių skaidrumas. Kol 

kas vyksta aukcionai trumpalaikėms 

pirkimo sutartims 

pasirašyti, juose miškų urėdijos 

parduoda apie dešimtadalį 

paruošiamos medienos kiekio. 

Baltarusijos prezidentas 

A. Lukašenka vienoje televizijos 

laidoje pareiškė, kad opozicijos 

aktyvistai teikia informaciją 

Vakarų tarnyboms apie 

šalies ekonomiką ir bendroves. 

Anot jo, tai prilygsta valstybės 

interesų išdavystei. 

Lietuvos verslininkai yra 

sunerimę dėl didėjančio ES ir 

Baltarusijos priešiškumo. Tai 

gresia nemalonumais verslui, 

o taip pat darbo vietoms ir 

valstybės biudžeto įplaukų 

sumažėjimui. Ypač nukentėtų 

Klaipėdos uostas, kur 2011 m. 

buvo krauta 11,4 mln. t Baltarusijos 

krovinių, o 2012 m. 

krovos apimtys galėtų padidėti 

iki 12,5 mln. t. Jei Baltarusija 

imtųsi atsakomųjų priemonių, 

uostas prarastų iki 40 proc. per 

jį kraunamų krovinių. 

Pardavimo aukcionus skelbia 

kiekviena iš 42 urėdijų, pranešdama 

pradinę siūlomo medienos 

sortimento kainą. Prekyba 

vyksta didžiausios pasiūlytos 

kainos principu. Ateityje vyks 

internetiniai aukcionai 

pusmetinėms 

ir ilgalaikėms (3–10 

m.) pardavimo sutartims 

pasirašyti. 

Verslo dangus Marijampolėje giedras 

marijampolės apskrities 

verslininkai tvirtina, kad 

verslas šiame regione atsigavo 

greičiau nei kitose šalies vietose. 

Didžiausios įmonės beveik 

nepatyrė ekonominio nuosmukio. 

Pagrindinės veiklos 

sritys: pramonė, žemės ūkis ir 

prekyba. „marijampolės pieno 

konservų“ valdybos pirmininkas 

Raimundas Karpavičius 

šio krašto pranašumu laiko 

išplėtotą logistiką, be to, miestą 

kerta geležinkelis ir automagistralė. 

metalo apdirbimo 

įmonės „Stevila“ direktorius 

Vilius Senkus taip pat tvirtina 

nepatiriąs didesnių sunkumų. 

Pirkėjų stygiumi nesiskundžia 

ir bendrovės „Autocentrum 

A5“, administruojančios naudotų 

automobilių pardavimo 

aikšteles, direktorius Virginijus 

Virbickas. 

Dauguma verslininkų 

patenkinti palankiu vietos valdžios 

požiūriu į verslą, ragina ją 

daugiau dėmesio skirti krašto 

demografinei politikai, stabdyti 

regiono gyventojų išvykimą 

dirbti ir gyventi svetur. 


Belarus is to give answers 

to the EU and Lithuania 

End march, EU announced 

sanctions to 29 Belarus 

companies which, as it is reported, 

are closely associated 

with the present Government. 

Another 12 persons have been 

also included into the black 

list. These are judges, officers 

of power structures, who, as 

it is said, are related with the 

cases of the so-called opposition 

leaders. minsk is preparing 

retaliatory measures. The 

representative of the Belarus 

ministry of Foreign Affairs 

has declared that the EU has 

become a tool of violence and 

blackmail, whereas the announced 

economic sanctions 

force to undertake retaliatory 

measures. Belarus does not 

invite to come back the earlier 

recalled EU diplomats. 

Belarus President A. 

Lukashenka officially said that 

apposition activists provided 

information to western services 

about the Belarus economy 

and its companies. This is 

the betrayal of state interests, 

he said. 

Lithuanian businessmen 

are concerned about the 

growing animosity of the EU 

and Belarus. This may harm 

business, jobs and cut down 

budgetary revenues. The most 

significant damage would be 

done to Klaipėda seaport that 

in 2011 handled 11.4 million 

tons of Belarus freight; in 2012 

handling volumes are planned 

to grow to 12.5 million litas. 

State forest enterprises launch e-trade 

Roundwood produced in 

state forests is sold in e-auctions. 

This innovation simplifies 

the procedures for buyers to 

buy raw timber, makes the 

process of concluding 

contracts 

more transparent. 

So far, auctions 

are organized 

for short-term 

contracts only 

in which forest 

Clear business skies in Marijampolė 

Businessmen in marijampolė 

region say that here 

business has recovered quicker 

than anywhere else in Lithuania. 

The largest enterprises 

of the region actually did not 

suffer economic decline. The 

major economic activities are 

industry, agriculture and marketing. 

The chairman of the 

Board of marijampolės pieno 

konservai Raimundas Karpavičius 

says that the advantage 

of this region is a well-develop 

logistics system, railways and 

a highway crossing the region. 


enterprises sell about one 

tenth of the produced timber 

volume. Each of 42 forest 

enterprises organize auctions 

by announcing the initial price 

for the specific timber assortment. 

E-auctions are based 

on the highest offered price. 

In the future, e-auctions will 

be organized for semi-annual 

and long-term (3-10 years) 

contracts. 

Director of a metal processing 

company Stevila Vilius 

Senkus does not speak about 

hardships as well. Director of 

the company Autocentrum 

A5 which administers secondhand 

car sale sites Virginijus 

Virbickas does not complain 

about the lack of buyers too. 

most businessmen 

are satisfied with the local 

government’s position towards 

business, encourage it to give 

more attention to the demographic 

situation in the region, 

stop emigration. 

7

8 


dr. Kęstutis Jaskelevičius 

Ūkio ministerija, siekdama 

eliminuoti arba bent jau 

sušvelninti negatyvią politinių 

veiksnių įtaką valstybės įmonių 

veiklai, prieš keletą metų buvo 

pasiūliusi įsteigti kontroliuojančią 

bendrovę „Visuomis Holding 

company“. Deja, valdymo 

reformos scenarijus buvo tik 

negrabiai nukopijuota švedijos 

patirtis, o siūlomosios pertvarkos 

praktinio įgyvendinimo 

nuoseklumo, ko gero, gerai 

nesuvokė ir patys iniciatoriai. 

Tačiau idėja nebuvo palaidota. 

Dabar ji pateikiama nuosavybės 

gairių pavidalu. šių gairių 

esmė – valstybinių įmonių 

valdymo koordinacinio centro 

įkūrimas. Ką, o, svarbiausia 

kaip, įmonių valdymą koordinuos 

šis centras? 

Įmonių veiklos 

skaidrumo 

paieškos 

nepavykus pagrįsti kontroliuojančios 

bendrovės „Visuomis“ 

sukūrimo būtinumo, 

o, svarbiausia, neatskleidus 

jos praktinio veikimo integracijos 

į esamą ūkinio ir politinio 

valdymo sistemą, apsiribota 

kuklesniais rezultatais. 2010 m. 

Vyriausybė patvirtino Valstybės 

valdomų įmonių efektyvumo 

didinimo koncepciją ir šių 

įmonių Skaidrumo gaires. 

Skaidrumo gairės įpareigoja 

įmones viešai skelbti savo 

veiklos finansines ataskaitas. 

Tvirtinama, kad tai sudarys 

galimybę piliečiams aktyviau 

įsitraukti į valstybės įmonių 

priežiūrą. Deja, aktyvus piliečių įtraukimas į valstybės įmonių 

valdymą yra deklaratyvus ir net utopinis dalykas. Tačiau viešas 

įmonių ataskaitų skelbimas yra, be abejonės, pozityvus dalykas, 

nes suteikia galimybę visiems besidomintiems, pirmiausia analitikams, 

žiniasklaidos priemonių atstovams, be didelių pastangų 

gauti reikiamus duomenis. 

P R O B L E m A 

Ką ko 

valstybės įmonių val 

Efektyvus valstybės įmonių valdymas – ne iš piršto laužta problema. 

Jau vien tai, kad ūkinius tikslus neretai nulemia strateginiai (arba 

pseudostrateginiai) valstybės raidos orientyrai, efektyvų šių įmonių 

funkcionavimą ir racionalų valdymą paverčia sunkiai įvertinamu. Jokia 

paslaptis ir tai, kad ministerijos yra didelės politinės galios centrai, 

galintys esmingai veikti valstybės įmonių tikslus. 

Kur kas sudėtingesnis dalykas 

yra reali valstybės įmonių valdymo 

reforma, nes tik žengiant šia kryptimi, 

galima tikėtis didesnio veiklos 

efektyvumo. 

Ūkio ministerijos 

funkcija 

šio skaidrumo 

paieškose yra tų 

ataskaitų apibendrinimas 

ir 

kai kurių rodiklių 

analizė. Tačiau ar 

viešas valstybės 

įmonių ataskaitų 

skelbimas, pavir- 

šutiniškas jų įvertinimas ir komentavimas jau ir yra skaidrumas? 

manyčiau, kad veiklos skaidrumo sąvoka yra kur kas platesnė. 

Į šią sąvoką telpa ir įmonių valdybose priimtų sprendimų viešinimas, 

ir viešųjų 

pirkimų konkursų 

Betarpiška pažintis su kitų vals- 

rezultatų atskleiditybių patirtimi leis išvengti dažnai 

mas, ir supažindini- paviršutiniškų ir neprofesionalių vermas 

su atlyginimų tinimų ir išvadų, kurių nesibodėdavo 

bei premijavimo net ir labai aukšto rango valdininkai. 

sistemomis ir pan. 

Kitaip tariant, 

skaidrumas – tai 

įmonės veiklos peršviečiamumas. 

Kita 

vertus, kai kuriais atvejais galima susidurti su komercinėmis 

paslaptimis. Todėl skaidrumo vertėtų siekti apdairiai, neapsiriboti 

vien praeito laikotarpio duomenų viešinimu. Daug kam įdomūs ir 

ateities planai. 

nuosavybės 

gairių etapas 

Kur kas sudėtingesnis 

dalykas yra reali valstybės 

įmonių valdymo reforma, 

nes tik žengiant šia kryptimi, 

galima tikėtis didesnio veiklos 

efektyvumo. Ir čia reikia pritarti 

vienam iš tikslų, kuriuos 

deklaruoja Ūkio ministerija. 

Valstybės įmonė negali ir neturi 

būti kokios nors ministerijos 

nuosavybė, o steigėjo funkcija 

nesuteikia jai pavadėlio timpčiojimo 

teisių ir naujo vadovo 

paskyrimo, pasikeitus politinei 

konjunktūrai. Todėl nuosavybės 

gairėse pagrįstai siūloma 

valstybės valdomų įmonių 

valdybas paversti realiais ir 

kompetentingais valdymo 

organais. Tik šitaip šias įmones 

galima išlaisvinti iš pernelyg 

uolios ministerijos globos. 

šiam tikslui neabejotinai 

pasitarnaus nuosavybės gairėse 

pasiūlyta įmonių valdybų 

formavimo tvarka ir valdybų 

nariams keliami kompetencijų 

reikalavimai. Kita vertus, suklusti 

verčia trečdaliui valdybų 

narių keliamas nepriklausomumo 

reikalavimas, kuris yra 

visiškai neapibrėžiamas. Ar tai 

reiškia, kad svarbu neatstovauti 

tam tikros veiklos srities,


ar nebūti ministerijos atstovu? Ar toks abstraktus valdybos nario 

nepriklausomumo apibūdinimas nesudarys galimybių į valdybą 

įsiskverbti, tarkim, konkuruojančių verslo interesų grupių atstovams? 

Sveikintina yra tai, kad Ūkio ministerija kreipėsi į Ekonomi- 



ordinuos 

dymo koordinacinis centras? 

nio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), prašydama 

suteikti galimybę 

dalyvauti jos Valstybės 

nuosavybės 

valdymo ir privatizavimo 

praktikos 

direktorato darbe. 

Betarpiška pažintis 

su kitų valstybių patirtimi 

leis išvengti 

dažnai paviršutiniškų 

ir neprofesionalių 

vertinimų ir išvadų, 

kurių nesibodėdavo 

Reformatoriai neįvertino vienos 

esminės aplinkybės. VKc pretenduoja 

į kone pagrindinio valstybės 

valdomų įmonių valdymo institucijos 

(didele dalimi ir pačios valstybės) 

statusą, nušalinant nuo šios veiklos 

dabartines ministerijas. 

net ir labai aukšto rango valdininkai. 

Tai buvo ypač ryšku 

analizuojant ir vertinant miškų 

sektoriaus veiklą ir nekorektiškai 

ją lyginant su švedijos 

rodikliais. Tačiau kodėl Lietuvai 

netapus pilnateise ir nuolatine 

EBPO dalyve, o ne tenkintis 

tik kukliu stebėtojos vaidmeniu? 

Tai gerokai išplėstų ne tik 

valdininkų, bet ir mokslininkų, 

ekspertų galimybes perimant 

kitų valstybių patirtį? Beje, 

mūsų šalis anksčiau aktyviai 

dalyvavo EBPO darbe, tačiau 

prieš dešimtmetį bendradarbiavimą 

nutraukė. matyt, šį 

sprendimą reikėtų vertinti kaip 

didelę klaidą. 

Valdymo 

koordinacinio 

centro misija 

nuosavybės gairių 

įgyvendinimo praktine 

ašimi turėtų tapti Valdymo 

koordinacinis centras (VKc), 

kuris veiktų kaip struktūrinis 

Valstybės turto fondo padalinys. 

Stebina gausybė funkcijų, 

kurias ketinama deleguoti 

VKc. Solidžiausias šių funkcijų 

blokas skirtas valstybės 

įmonių strateginiam valdymui. 

Pirmiausia, tai gero strateginio 

planavimo praktikos diegimas 

(beje, tektų paplušėti apibrėžiant 

to gero strateginio 

planavimo kriterijus). Antra, tai 

ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų 

ambicingumo vertinimas bei 

jų įgyvendinimo priežiūra (kaip 

atskirti ambicingus tikslus 

nuo neambicingų? Ką apskritai 

apibūdina ambicingumo 

samprata?). Pagaliau, trečia, 

tai strategijos įgyvendinimo 

stebėsena. Reikia manyti, kad 

šis strateginis šefavimas turėtų 

būti vykdomas visų valstybės 

valdomų įmonių atžvilgiu. Kiek 

tokiu atveju prireiks įvairių 

sričių specialistų (energetikos, 

transporto, miškininkystės ir 

kt.), kurie sugebėtų kompetentingai 

įvertinti strategijų 

realumą ir pagrįstumą? Juk 

nebus apsiribojama formaliais 

reikalavimais pateikti VKc 

pluoštą popierių, pavadintų 

strateginiu planu? 

Kita funkcijų grupė 

susijusi su jau įgyvendintomis 

Skaidrumo gairėmis. Tai 

apibendrintų įmonių veiklos 

ataskaitų rengimas, skelbimas 

ir analizė, internetinio puslapio 

9

10 


priežiūra ir kt. Kur kas rimtesnis 

VKc veiklos baras – įmonių 

valdybų formavimas ir jų 

veiklos stebėsena. numatoma, 

kad VKc rengs įmonių valdybų 

kandidatų sąrašus, nagrinės 

jų kvalifikacinį atitikimą ir 

kompetenciją, o vėliau vertins 

valdybų narių darbą ir net 

dalyvaus pačių valdybų darbe. 

Sunku net įsivaizduoti, kiek 

valdininkų turės kontroliuoti 

įmonių valdybų darbą. 

nemažiau svarbi sritis, 

kurią ketina sau užsikrauti 

VKc – tai valstybės valdomų 

įmonių efektyvumo analizė ir 

vertinimas. Reikia tikėtis, kad 

tai nebus primityvus statistinis 

veiklos rezultatų fiksavimas, 

apskaičiuojant ROA, ROE ar 

D/E parametrus. Tokia analizė 

neduotų jokios naudos, o 

atlikti solidų, ne paviršutinišką, 

tarkime „Lietuvos geležinkelių“, 

veiklos ekonominį tyrimą, 

tačiau tam vėlgi reikės „pasikausčiusių“ 

analitikų. 

nuodugni būsimojo VKc 

veiklos funkcijų analizė sukelia 

nemažai prieštaringų minčių. 

Pirma, maloniai stebina 


reformos iniciatorių pasiryžimas 

pertvarkyti šią sritį iš 

pagrindų, atriboti įmones nuo 

ministerijų politinės įtakos, 

o pačiam valdymo procesui 

suteikti, kiek tai yra įmanoma, 

nuolat besikeičiančių finansinių 

galimybių rėmuose, ūkine 

logika pagrįsto veikimo kryptis. 

Antra, neformalus nuosavybės 

gairių įgyvendinimas 

ir VKc įsteigimas pareikalaus 

didelių politinės valios pastangų 

vien todėl, kad teks pakeisti 

daugybę teisės aktų, gal net 

daugiau nei apskričių valdymo 

reformos atveju. Trečia, VKc 

tiesiog primena superministeriją, 

nes daug kur kėsinamasi 

į esamų ministerijų, funkcijas. 

Todėl netenka stebėtis, kad jos 

energingai priešinasi. 

štai kaip Vyriausybės 

nutarimo projektą, kuris skirtas 


reformai įgyvendinti, komentuoja 

Susisiekimo ministerija: 

„... visiškai nepaaiškintas ir 

nepagrįstas siūlomų spren- 

dimų naudingumas valstybės įmonių veiklai ir valstybės finansiniams 

rodikliams, ... nėra pagrįsti valdymo koordinavimo centro 

sukūrimo ekonominiai ir teisiniai pagrindai. Kyla pagrįstų abejonių 

dėl šio centro rekomendacinio ir privalomojo pobūdžio sprendimų 

teisinio pagrindo pagal LR Akcinių bendrovių ir Valstybės ir 

savivaldybių įmonių įstatymų nuostatas...“ ir t. t. Galutinė išvada – 

nutarimo projektui nepritarta. neigiamą nuomonę išsakė ir kitos 

ministerijos. 

šalies valstybinio miškų sektoriaus kapitalo 

grąžos rodikliai (ROE) yra geriausi tarp 

Europos valstybių. Antai, 2010 m. Lietuvos visų 

miškų urėdijų nuosavo kapitalo grąža (be miško 

vertės) siekė 16,1 proc., o tuo tarpu švedijoje 

(„Sveaskog“ bendrovė), kuri nuolat pateikiama 

kaip sektinas pavyzdys, šis rodiklis buvo lygus 

11 proc., Suomijoje – 13,9 proc., Žemutinės 

Saksonijos žemėje, Vokietijoje – 10,5 proc., 

Latvijoje – 11,6 proc., Estijoje – 8,7 proc., Lenkijoje 

– 10,4 proc. 

Reformatoriai neįvertino vienos esminės aplinkybės. VKc 

pretenduoja į kone pagrindinio valstybės valdomų įmonių valdymo 

institucijos statusą, nušalinant nuo šios veiklos dabartines 

ministerijas. Ir ministerijos, reikšdamos savo pastabas, daug kur 

teisios. Pirma, tai sukeltų nemažą sumaištį įmonių ir valstybės 

santykiuose, antra, nežinia kiek tęstųsi pereinamasis laikotarpis, 

nes VKc reikalingų įvairių sričių specialistų paieška užtruktų ne 

vieną mėnesį, pagaliau, trečia, net ir palankiu atveju vargu, ar 

pavyktų išvengti daugelio valdymo funkcijų ir nurodymų dubliavimosi, 

kas iššauktų pagrįstą įmonių susierzinimą ir kritiką. 

Paviršutiniškumo ir nekompetencijos pavojus 

Išlieka ir VKc valdymo sprendimų nekompetencijos ir paviršutiniškumo 

pavojus, kurio nepavyko išvengti Skaidrumo gairių 

įgyvendinimo etape. Atrodytų, skelbiamos valstybės valdomų 

įmonių ataskaitos ir ypač jose pateiktos išvados privalo atspindėti 

konkrečios veiklos ypatumus. Kitaip skelbiamų ataskaitų vertė 

gerokai sumažėja. 

Deja, taip ir įvyko pateikiant ataskaitą apie valstybinių miškų 

sektoriaus veiklos rezultatus ir efektyvumo rodiklius. Į miškų 

urėdijų bendrą ilgalaikio turto ir nuosavo kapitalo sumą buvo 

įskaičiuota visa valstybinių miškų vertė, kuri sudaro 3,1 mlrd. Lt. 

Ataskaitos rengėjai 

tai vadina ilgalaikio 

turto ir nuosavo 

kapitalo padidinimu 

diskontuotų pinigų 

srautų metodu, 

įskaičiuojant miškų 

urėdijų valdomų komercinės 

paskirties 

miškų vertę. Tačiau 

šis metodas daugeliu 

miškų atkūrimas, medynų 

priežiūra ir ugdymas neduoda pelno 

tik trumpuoju laikotarpiu, tačiau 

nuosekliai kaupia ir didina medynų 

vertę, nukreiptą į ateitį. 


požiūriu yra ydingas. Pirma, 

komercinės paskirties miškų 

vertinimo niekas ir niekada 

nėra atlikęs, o, antra, tokios 

metodikos taikymas neturi 

nieko bendro su einamąja miškų 

urėdijų veikla ir pastebimai 

iškreipia efektyvumo rodiklius 

trumpuoju laikotarpiu. Kodėl? 

miškų urėdijų veiklos 

mastą, t. y. miško ruošos 

apimtis, nustato Vyriausybė, 

tvirtindama metinį maksimaliai 

leistiną iškirsti medienos 

kiekį, nuo kurio ir priklauso 

įmonių pajamų dydis. šis kiekis 

yra apskaičiuojamas pagal 

moksliškai pagrįstas miško 

kirtimo normas, įvertinant 

medynų tūrio prieaugį. Tvarus 

miškininkavimas ir darni miškų 

plėtra reikalauja, kad metinis 

iškertamo miško tūris neviršytų 

metinio medynų tūrio 

prieaugio. Taigi, miškų urėdija 

negali savo nuožiūra disponuoti 

valdomais medynais, nors 

nustatytos kirtimo apimties 

viršijimas ir gerokai pagerintų 

ekonominio efektyvumo rodiklius. 

šie medynai yra išimti iš 

ūkinės apyvartos ir miškų urėdijos 

juos tik prižiūri ir saugo. 

Todėl kokia ekonomine 

logika yra grindžiamas 

Ūkio ministerijos valdininkų 

sprendimas šiuos iš apyvartos 

išimtus miškus įtraukti į ilgalaikio 

turto ir nuosavo kapitalo 

vertę? Ar tam, kad būtų sumažinti 

generuojamos grąžos 

rodikliai? Ir vėliau galima būtų 

tvirtinti, kad miškų urėdijos 

neefektyviai ūkininkauja ir šį 

sektorių būtina reformuoti, 

miškų ruošą atskiriant nuo 

miškų atkūrimo ir apsaugos? 

Beje, šalies valstybinio miškų 

sektoriaus kapitalo grąžos 

rodikliai (ROE) yra geriausi 

tarp Europos valstybių. Antai, 

2010 m. Lietuvos visų miškų 

urėdijų nuosavo kapitalo grąža 

(be miško vertės) siekė 16,1 

proc., o tuo tarpu švedijoje 

(„Sveaskog“ bendrovė), kuri 

nuolat pateikiama kaip sektinas 

pavyzdys, šis rodiklis buvo 

lygus 11 proc., Suomijoje – 13,9 

proc., Žemutinės Saksonijos 

žemėje, Vokietijoje – 10,5 

proc., Latvijoje – 11,6 proc.,


Estijoje – 8,7 proc., Lenkijoje 

– 10,4 proc. nuosavo kapitalo 

grąžos rodiklis, apskaičiuotas 

pagal Ūkio ministerijos metodiką, 

t. y. įtraukiant augančio 

miško vertę, 2010 m. buvo 

lygus 2,1 proc. Taigi, kapitalo 

grąžos rodiklių reikšmių skirtumas 

siekia net 14 proc. punktų. 

Keista yra dar ir tai, kad valdininkai, 

rengiantys ataskaitas, 

atkakliai ignoruoja miškininkų 

pastabas dėl netikusios metodikos 

taikymo. 

Komerciškumo 

aspektas miškų ūkio 

veikloje 

Apibūdinant tikslus 


atžvilgiu, Vyriausybės nutarimo 

projekte, kuris įtvirtina 

nuosavybės gairių koncepciją, 

miškų urėdijos priskirtos 1B 

įmonių grupei. šios grupės 

įmonėms keliamas tikslas, 

kuris apibūdinamas kaip verslo 

vertės dividendų pajamingumo 

(suprask, pelno) didinimas. Taigi, 

miškų urėdijos susidurs su 

dilema. Pirma, pelno didinimą, 

kaip jau minėta, riboja metinės 

kirtimo biržės rėmai, o, antra, 

pelno sąskaita yra vykdomi privalomieji 

miško darbai: miškų 

atkūrimas, priežiūra, apsauga, 

infrastruktūros plėtra ir pan. 

Taigi, valdininkai, priskyrę 

miškų urėdijas 1B įmonių grupei 

turės tvirtą argumentą. Bus 

teigiama, kad privalomuosius 

miško darbus, kurie vykdomi 

pelno sąskaita, reikia išskirti 

į atskirą veiklos sritį, kuri 

būtų finansuojama biudžeto 

lėšomis. Kitaip tariant, vėl 

bus ketinama išardyti miškų 

ūkio kompleksą, dangstant 

šį siekį vis naujomis frazėmis. 

Ir nė motais, kad būtent 

miško ruošos ir atkūrimo bei 

apsaugos kompleksiškumas 

leidžia Lietuvai didžiuotis 

bene geriausiai prižiūrimais 

medynais Europoje, išsaugota 

jų bioįvairove. Išgirtoji švedija, 

siekdama vis didesnio pelno, 

nuskurdino savo miškų bioįvairovę, 

padidino vienarūšių 

medynų plotus. štai ką tvirtina 

švedijos gamtos išsaugojimo 

draugijos viceprezidentė 

Karin Aström savo viename 

iš pastarųjų metų pranešimų: 

„Esame labai susirūpinę dėl 

miškų ekosistemos ir mums 

gėda, kad tokia turtinga šalis 

kaip švedija neišsaugo miško 

biologinės įvairovės, nukrypsta 

nuo nacionalinių ir tarptautinių 

aplinkos išsaugojimo tikslų ir 

įsipareigojimų.“ 

nuolat vyksta nelabai 

vaisingos diskusijos dėl to, ką 

laikyti komercine veikla miškų 

ūkyje. Ūkio ministerijos valdininkai 

šiai veiklai linkę priskirti 

tik miško ruošą. Vyrauja gana 

supaprastintas požiūris: girdi, 

miško ruoša sukuria vertę ir 

atneša pelną, o visos kitos 

veiklos tą pelną naudoja. Taigi, 

miško atkūrimas, apsauga, 

miško kelių priežiūra ir pan., 

anot valdininkų, yra nekomercinė 

veikla ir priskirtina valstybės 

teikiamoms viešosioms 

paslaugoms. 

šiuo atveju yra akivaizdus 

loginis ir metodinis 

paklydimas. miškų atkūrimas, 

medynų priežiūra ir ugdymas 

neduoda pelno tik trumpuoju 

laikotarpiu, tačiau nuosekliai 

kaupia ir didina medynų vertę, 

nukreiptą į ateitį. Kitaip tariant, 

ši veikla užtikrina komercinės 

naudos gavimą ilguoju 

laikotarpiu, o kita vertus, ji 

tarnauja miškų bioįvairovei užtikrinti 

ir ekosistemų balansui 

palaikyti. Todėl reikėtų išskirti 

trumpojo ir ilgojo laikotarpio 

komercinę veiklą ir jos teikiamą 

naudą. 

nekomercinei veiklai, 

kurią vykdo valstybinių miškų 

sektoriaus įmonės, galima 

būtų priskirti tik rekreacinių 

objektų (pažintinių takų, pavėsinių, 

medžio skulptūrų, lauko 

baldų ir pan.) gamybą bei priežiūrą 

ir privačių miško savininkų 

mokymą bei konsultavimą. 

Abi šios funkcijos turi socialinio 

pobūdžio paslaugų požymių ir 

galėtų būti priskirtos viešosioms 

paslaugoms. Tačiau 

sąnaudos šioms paslaugoms 

teikti yra tokios nedidelės, kad 

tikrai dėl jų neverta „laužyti 

iečių“. 


What will the enterprise 

management 

coordination 

centre coordinate? 

Dr Kęstutis Jaskelevičius 


The efficient management of state-owned 

enterprises isn’t a thought-up problem. The fact 

that the economic targets are quite often determined 

by strategic (or pseudo-strategic) state 

development guidelines makes the efficient 

functioning and rational management of these 

enterprises hard to measure. It is no secret that 

ministries are the centres of immense political 

power which may substantially affect the goals 

of state-owned enterprises. 

A few years ago, with the view to eliminate or at least soften 

the negative political influence over the performance of stateowned 

enterprises, the ministry of Economy suggested establishing 

a controlling enterprise “Visuomis Holding company”. Alas, 

the management scenario was copied from the Swedish model, 

whereas the practical implementation of the suggested reform 

was, most probably, unclear even to its initiators. The idea, however, 

was not buried. Today it has reborn in the form of Ownership 

Guidelines the purpose of which is to establish a coordination 

centre for the management of state-owned enterprises. What 

and, most important, how will this centre coordinate enterprise 

management? 

Looking for transparency 

in enterprise activities 

Once no motivation for the necessity to establish the 

controlling enterprise “Visuomis” was found and no practical 

integration into the existing economic and political management 

system was achieved, it was decided to keep to more modest 

results. In 2010, the Government approved the conception for 

efficiency enhancement of state-owned enterprises and Transparency 

Guidelines of these enterprises. 

These Guidelines have put an obligation to enterprises to 

make their activity and financial reports public. It is assumed that 

this will provide citizens with a possibility to get more actively 

involved into the supervision of state-owned enterprises. Alas, 

the active involvement of citizens in the management of stateowned 

enterprises is declarative and Utopian even. The availability 

of the reports, however, is a positive thing since it gives a 

possibility for all interested, first analysts and mass media, to 

freely get the needed information. 

The role of the ministry of Economy in this transparency 

process is to sum-up these reports and conduct analysis of some 

figures. However does the public availability of the reports of 

11

state-owned enterprises, their 

superficial evaluation and commenting 

mean transparency? I 

think that the concept of transparency 

is far wider. It means 

giving publicity to decisions of 

enterprise boards, publication 

of results of public tenders, 

information about the systems 

of wages and bonuses, etc. In 

other words, transparency is 

the translucence of enterprise 

activity. On the other hand, 

here we come to the issue of 

commercial secrets. Therefore, 

transparency should be 

attained safely and should not 

be confined to giving publicity 

to the results of the last period. 

many are interested in future 

plans too. 

The stage of 

ownership 

guidelines 

The real reform of the 

management of state-owned 

enterprises is a far more complex 

process since only its implementation 

may lead to the 

greater efficiency of enterprise 

activities. Here, we may agree 

with one of the goals that the 

ministry of Economy has raised. 

A state enterprise cannot and 

should be the ownership of a 

ministry, whereas the function 

of the founder does not grant it 

with a right to keep them on a 

string or replace a director once 

new political parties come into 

power. This is why the Ownership 

Guidelines reasonably suggest 

transforming the boards 

of state-owned enterprises into 

real and competent management 

bodies. This is the only 

way to liberate enterprises from 

the too-aggressive patronage 

of ministries. 

The order of formation of 

enterprise boards and competence 

requirements for board 

members proposed in the 

12 


Ownership Guidelines will serve this purpose undoubtedly. On the 

other hand, the abstract requirement for independence raised to 

one-third of board members calls for attention. Does it mean that 

it is important not to represent a certain field of activity or do not 

be a head of the ministry? Won’t such an abstract description of independence 

of a board member give a chance for representatives 

of competing business interest groups penetrating the board? 

A welcome fact is that the ministry of Economy has addressed 

the Organisation for Economic cooperation and Development 

(OEcD) with the request to participate in the wok of the Directora- 

The real reform of the management 

of state-owned enterprises 

is a far more complex process since 

only its implementation may lead to 

the greater efficiency of enterprise 

activities. 

The direct access to the experience 

of other countries will allow 

avoiding superficial and non-professional 

opinions and conclusions 

which were usual even among topranking 

public servants. 

P R O B L E m 

What will the enterprise ma 

coordination centre coordi 

te for State Property 

management and 

Privatization Practise. 

The direct access 

to the experience 

of other countries 

will allow avoiding 

superficial and nonprofessional 

opinions 

and conclusions which 

were usual even 

among top-ranking 

public servants. That 

was particularly evident clearly seen during the analysis and evaluation 

of the activity of the forestry sector and unfairly putting it 

against the Swedish figures. Why wouldn’t Lithuania become a full 

and equal member of OEcD instead of the modest role of an observer? 

That would significantly expand the possibilities of not only 

public servants but also researchers and experts in assimilating the 

experience of other states. To note, Lithuania had actively participated 

in OEcD work however a decade ago stopped its activities. 

To my opinion this decision was a mistake. 

The mission of the management 

coordination centre 

The practical axis of the implementation of the Ownership 

Guidelines should be the management coordination centre (mcc) 

that would function within the State Property Fund. mcc is plan- 

ned to be awarded 

lots of rights, what is 

absolutely surprising. 

The largest block of 

functions is indented 

for the strategic 

management of 

state-owned enterprises. 

First goes the 

introduction of good 

strategic planning 

practise. Second is 

evaluation of the 

ambition-rate of long-term and short-term goals and supervision 

of their implementation (who will differ between ambitious and 

non-ambitious goals? What does the concept of ambition mean in 

general?). Finally, third goes 

the monitoring of the implementation 

of the strategy. We 

may assume that this strategic 

patronage should apply to all 

state-owned enterprises. How 

many different specials (energy, 

transport, forestry, etc.) will 

be needed to proficiently evaluate 

the reality and legitimacy of 

strategies? nobody will confine 

to formal requirements only 

to provide mcc with a heap of 

papers called the strategic plan. 

Another group of functions 

relates to the already 

implemented Transparency 

Guidelines. These are the 

preparation of generalized 

activity reports of enterprises, 

their publication and analysis, 

monitoring of websites, etc. 

Formation of boards and monitoring 

of their activity will be 

a far more serious mcc field of 

activity. It is planned that mcc 

will prepare lists of candidates 

to enterprise boards, analyse 

their qualification and competence 

and later will evaluate 

the work of board members or 

even participate in the work of 

the boards. It’s hard to imagine 

how many public servants will 

have to control the work of the 

boards of enterprises. 

no less important field of 

activity intended for mcc will 

be the analysis and evaluation 

of the efficiency of state-owned 

enterprises. Let’s hope 

that that will not be primitive 

statistics of activity results by 

estimating ROA, ROE or D/E 

parameters. This analysis would 

be meaningless, whereas the 

detailed economic analysis of 

the activity of let’s say Lithuanian 

Railways would demand 

proficient analysts. 

The detailed analysis 

of the functions of the future 

mcc raises many contradictory 

thoughts. What pleasantly

P R O B L E m 

nagement 

nate? 

surprises 

first is the 

determination 

of the initiators of the 

reform of state-owned enterprises to completely reorganize this 

sector, separate the enterprises from the political influence of ministries 

and award the management process with the activity guidelines 

based on economic logics far as it is allowed within the framework 

of ever-changing financial possibilities. Second, the informal 

implementation of Ownership Guidelines and mcc establishment 

will ask for huge political willpower for many legal acts will have to 

be changed, probably even more than during the reform of country 

administrations. Third, mcc is taking the shape of a super-ministry 

since in many fields it is planned to take over the functions of now 

existing ministries. Therefore, it is no wonder that the ministries are 

against the reform. 

The ministry of Transport and communications comments 

upon the draft Government resolution on the implementation 

of the reform of state-owned enterprises, “…the effect of the 

suggested decision 

on the activity of 

The initiators of the reform 

state-owned enter- didn’t think about one substantial 

prises and financial factor. mcc intends to get the status 

indices of the state is of an institution of the main manage- 

absolutely unexplaiment of state-owned enterprises thus 

ned and motiveless, removing ministries from this game. 

… economic and 

legal basis for mcc 

establishment has 

not been motivated. 

Reasoned doubts 

arise as regards the 

legal basis for the decisions of recommendatory and compulsory 

nature of this centre according to the regulations of the Law on 

Stock companies and Law on State and municipal Enterprises…”, 

etc. The final resolution of the ministry was not to approve of the 

draft resolution. Other ministries also were against. 

The initiators of the reform didn’t think about one substantial 

factor. mcc intends to get the status of an institution of the main 

management of state-owned enterprises thus removing ministries 

from this game. ministries in raising their claims are right. First, 

that could cause confusion in the relations of enterprises and the 


state; second, nobody knows 

how long the transitional 

period will last since the search 

for specialists for mcc would 

take longer than a month; and 

finally third, even in the best 

case, overlapping of functions 

and resolutions would be hard 

to avoid what would cause the 

reasoned criticism and irritation 

of enterprises. 

The danger 

for superficiality 

and incompetence 

The danger of incompetence 

and superficiality of mcc 

management decisions which 

were not avoided during the 

stage of implementation of 

Transparency Guidelines still 

remains. It seems that the published 

reports of state-owned 

enterprises and conclusions 

they contain must speak about 

the peculiarities of specific 

activity. Otherwise the value of 

reports loses its significance. 

Alas, this was what happened 

when the report about the 

results and efficiency of the activity 

of the state forest sector 

was presented. The whole value 

of state forests which made 

3.1 billion litas was included 

into the total of the long-term 

assets and own capital of forest 

enterprises. Those who have 

prepared the report call this 

as the increase of long-term 

assets and own capital by the 

method of discounted monetary 

flows including the value of 

commercial forests administered 

by state forest enterprises. 

This method, however, is not 

good. First, nobody has ever 

performed the evaluation of 

commercial forests and second 

the use of this methodology 

has nothing in common with 

the current activities of forest 

enterprises and clearly distorts 

efficiency indicators within the 

short-term period. Why? 

Activity volumes of 

forest enterprises, i.e. logging 

volumes are set by the Government 

by approving the annual 

maximum felling amount which 

determines how large income 

of forest enterprises will be. This 

amount is calculated according 


to scientifically-reasoned felling 

volumes with due consideration 

of the increment. Sustainable 

forestry activities and development 

is achieved when the annual 

felling volume is not larger 

than the increment. This means 

that a forest enterprise cannot 

independently dispose of its 

stands, although larger felling 

volumes would significantly 

improve economic efficiency 

figures. These stands have been 

removed from the economic 

turnover and forest enterprises 

just protect and preserve them. 

What economic logics has 

been used by the officials in 

the ministry of Economy who 

have decided to include the 

forests which were removed 

from turnover into the value 

of long-term assets and own 

capital? To reduce the generated 

return? Then, later it could 

be said that forest enterprises 

are inefficient and this sector 

must be reformed by separating 

logging works from forest 

regeneration and protection? 

By the way, return on equity 

(ROE) of the forestry sector in 

Lithuania is the best among the 

European states. For example, 

in 2010 ROE of all forest 

enterprises in Lithuania (forest 

value excluding) was 16.1 per 

cent, meanwhile in Sweden 

(“Sveaskog” company) which is 

often taken as a model reached 

11 per cent, Finland – 13.9 per 

cent, Lower Saxony (Germany) 

– 10.5 per cent, Latvia – 11.6 

per cent, Estonia – 8.7 per cent, 

Poland – 10.4 per cent. ROE 

indicator calculated using the 

ministry of Economy methodology, 

i.e. by including the 

value of immature forest was 

2.1 per cent in 2010. Thus the 

difference of ROE indicators 

reaches even 14 percentage 

points. The strange fact is that 

public officials who prepare 

reports ignore the observations 

of foresters regarding the use 

of bad methodology. 

13


Stiprybė – 

bendruomenėse 

Keista tendencija: Kauno 

rajone ne mažėja seniūnijų skaičius, 

kaip daugelyje savivaldybių, 

o priešingai – įkurtos dvi naujos 

ir dabar jų yra 25. Kodėl? „Jei savivaldybė 

apima didelę teritoriją 

ir joje nuolat daugėja gyventojų, 

daugėja ir problemų, kurias 

reikia spręsti”, – tvirtina Valerijus 

makūnas. 

meras dideles viltis sieja su 

seniūnais, kurie mato gyventojų 

problemas iš arti. Todėl Kauno 

rajone valdžia didina seniūnų galias 

– deleguoja daugiau funkcijų 

ir savarankiškumo: gausina lėšas 

žvyrkeliams taisyti, skiria pinigų 

įvairiems žemės dokumentams 

tvarkyti, dalyvauti socialiniuose, 

kultūros ir švietimo projektuose. 

14 

Vien gatvėms taupiau apšviesti 

skirta 11 mln. litų. 

„Seniūnijų stiprinimas skatina 

bendruomeniškumą. Žmonės 

noriai dalyvauja labdaros akcijose, 

šventėse, renginiuose, koncertuose, 

buriasi į mėgėjiškus meno 

kolektyvus arba, kaip Ežerėlyje, į 

policijos rėmėjų grupes. Pasiteisino 

ir savivaldybės išlaikomos 

policijos nuovados“, – pastebėjo 

Valerijus makūnas. 

Vilioja palanki 

verslo aplinka 

Patogi Kauno rajono geografinė 

padėtis, puikus susisiekimas 

oro, upių keliais, teritoriją kertantys 

transeuropiniai automobilių 

transporto koridoriai ir geležinkeliai, 

patraukli verslo politika vilioja 

investuotojus. Kauno rajono 

I N V E S T I C I J O S 

„Kodėl Kauno 

žmonės tvirtai 

„Pakaunės žmonės – ypatingi. Jiems būdingas 

stiprus bendruomeniškumo jausmas, didesnė 

atsakomybė, pagarba kraštui, tradicijoms. 

nors miestas šalia, žemė brangi, savininkai 

galėjo ją parduoti, užsidirbti milijonus, bet 

tai neįvyko. Priešingai, Kauno rajono ūkiai su 

18,5 ha vidurkiu – didžiausi šalyje. Labiausiai 

mane džiugina, kad ir atokiuose miesteliuose, 

kaimuose žmonės kabinasi į gyvenimą, 

kuria savo verslus”, – taip glaustai piešia 

savo vadovaujamos savivaldybės portretą 

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, 

pats iš čionykščių vietų kilęs. Žurnalistas 

Rimantas šlajus paprašė mero plačiau papasakoti 

apie šioje savivaldybėje vykdomus 

projektus. 

savivaldybės taryba steigiamas įmones trejus metus atleido 

nuo žemės ir valstybinės žemės nuomos bei nekilnojamojo 

turto mokesčių. Sprendimas taikomas įmonėms, kurios veiklą 

pradeda nuo 2011 metų pradžios iki 2012 metų pabaigos ir 

kai ne mažiau kaip pusę jų darbuotojų sudaro Kauno rajono 

savivaldybės gyventojai. 

„Statistikos departamento ir Teritorinės darbo biržos 

duomenys aiškiai rodo mūsų sprendimų teisingumą“, – tikina 

V. makūnas ir paremia tai patvirtinančiais skaičiais. štai 

2009 m. buvo sukurtos 940 darbo vietos, 2010 m. – 1 463, o 

2011 m. gruodžio 31 d. – jau net 1 709 žmonės galėjo papildomai 

įsidarbinti. Atitinkamai augo ir ūkio subjektų skaičius: 

2009 m. – 1 641, 2010 m. – 1 670, 2011 m. – 1 848. 

Kauno mieste verslo liudijimas šiemet kainuoja 2 200 

litų. O štai Kauno rajone antrus metus iš eilės galioja mažiausias 

šalyje – 120 litų verslo liudijimo mokestis. 

„Žinoma, jei būtume su verslo liudijimais pasielgę kitaip, 

būtume surinkę į biudžetą 400 tūkst. litų. Tačiau palyginkite: 

per devynis 2010 metų mėnesius verslo liudijimus Kauno 

rajone įsigijo 1 951, o 2011 m. per tą patį laikotarpį – 2 859 

asmenys. šie žmonės nepapildė socialines išmokas gaunan-

I N V E S T I C I J O S 

čių asmenų sąrašų. Tai reiškia, 

kad tūkstančiai žmonių gali 

dirbti, užsidirbti ir išeiti iš šešėlio. 

Išmėginę verslo pradžiamokslį, jie 

patys kuria įmones, o taip pat – ir 

darbo vietas“, – dėsto argumentus 

Valerijus makūnas. 

Karmėlavoje – 

vis daugiau galimybių 

Drąsi Kauno rajono vadovų 

investavimo politika nulėmė, kad 

šiandien iš Karmėlavoje įsikūrusio 

tarptautinio Kauno oro uosto tiesiogiai 

galima pasiekti 23 Europos 

miestus. Pernai keleivių srautas oro 

uoste buvo rekordinis ir viršijo 872 

tūkstančius, jo paslaugomis naudojasi 

Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, 

Kaliningrado srities ir šiaurinės 

Lenkijos dalies gyventojai. 

Tūkstantis keleivių sukuria 

papildomą darbo vietą. Taip 

atsirado statybos, gamybinių paslaugų 

bendrovės, viešbutis, naujos 

automobilių stovėjimo aikštelės, 

kirpyklos... 

„Žmonės ateina pas mus 

dirbti, gyventi, ir pagrindinį – gyventojų 

pajamų mokestį – palie- 

ka čia, rajone“, – sako Valerijus 

makūnas. 

Įmonei, kuri atleidžiama nuo 

žemės mokesčio, irgi susitaupo 

nemenka suma. Tai didžiulė ekonominė 

paslauga trims metams. 

„Džiaugiamės, kad atsiranda 

dešimt, trisdešimt, o gal ir 

šešiasdešimt darbo vietų. Ir visi tie 

žmonės į bendrą taupyklę atneša 

pinigus. Tu duodi – tau atgal duoda. 

Priešingu atveju – nebus iš ko imti. 

Investuodami į projektus – įdedame 

litą, gauname tris“, – ekonomine 

logika vadovaujasi meras. 

Kauno rajono savivaldybė 

2011 metais vykdė 103 projektus, 

kurių bendra vertė per 286 mln. 

Lt, 2007 metais šis rodiklis tesiekė 

54 milijonus. 

Dideli investiciniai planai 

siejami su Kauno laisvąja ekonomine 

zona. Čia numatyta sukurti 

infrastruktūrą: kelius, vandentiekį, 

dujotiekį, ryšių tinklus. 116 ha 

teritorijoje investuotojams bus 

parengta apie 60 sklypų. 

Įvykdžius viešųjų pirkimų 

procedūras, infrastruktūros dar- 


rajono žemėje 

įleidžia šaknis?“ 

• Laisvoji ekonominė zona Kauno rajone 

• Free economic zone in Kaunas district 

• Garliavos sporto centras 

• Sports centre in Garliava 


bus planuojama pradėti jau 2012 m. balandį. Projekto vertė 

– 23,2 mln. Lt. 

Vyriausybės sprendimu valstybei svarbaus ekonominio 

projekto statusas suteiktas Kauno viešajam logistikos centrui, 

kuris bus kuriamas Palemone ir Karmėlavoje. Ateityje 

Palemoną ir Karmėlavą turėtų sujungti geležinkelio vėžė. šis 

centras taps svarbia jungiamąja kelių, geležinkelių transporto 

tinklų grandimi, kuri įeis į bendrą Europos transporto tinklą, 

leis išnaudoti viso regiono ekonominį potencialą. 

Energingą postūmį investiciniams procesams turės Kauno 

rajono savivaldybės bendrojo plano pirmasis pakeitimas. 

Jis numatys vietas, kur statyti atsinaujinančios energijos 

jėgaines, nurodys, kur glūdi skalūno dujos, anhidritas ir kitos 

naudingosios iškasenos. Pakeitimai leis pažymėti ir naujas 

turizmo bei rekreacijos teritorijas. 

„Investuotojams nurodysime rajono teritorijų tinkamumą 

ir patrauklumą įvairioms veiklos rūšims: verslui, prekybai 

ir paslaugoms, žemės ūkio gamybai, miškininkystei. Verslininkai 

turi aiškiai žinoti verslo sąlygas jau dabar“, – žvelgia į 

ateitį Valerijus makūnas. 

Raudondvaris tampa stipriu traukos centru 

meras itin džiaugiasi, kad pavyko pritraukti lėšų kultūros 

paveldui tvarkyti, rasti naujų erdvių turiningesniam kultūriniam 

gyvenimui bei aktyviam poilsiui. 

Kauno rajono savivaldybė parengė preliminarią dviračių 

maršrutų schemą ir suderino ją su Kauno miesto dviračių takų 

planu. Schemoje suplanuota 371,8 kilometro dviračių trasų, 

maršrutų ir perspektyvinių maršrutų. Kol kas nė viena Lietuvos 

savivaldybė tokios schemos neturi. šiam sumanymui įgyvendinti 

reikės 80 milijonų litų. 

Dar viena gera žinia. Prieš keletą mėnesių Hamburge 

vyko Kauno rajono savivaldybės vykdomo tarptautinio 

15


projekto „nauji tiltai“ baigiamoji 

konferencija, joje paskelbta, kad 

šis projektas įtrauktas į Baltijos 

jūros valstybių tarybos darnaus 

vystymosi ekspertų grupės „Baltija 

21“ pavyzdinių projektų šešetuką. 

Su Kauno miesto savivaldybe 

atgaivintas laivų maršrutas 

nemunu Kaunas–Zapyškis–Kulautuva–Kaunas 

susilaukė didžiulio 

pasisekimo. Laivas ,,Tolstojus“ per 

navigacijos sezoną į Kulautuvą atplukdė 

beveik 2 tūkstančius svečių. 

Kauno rajono pasididžiavimas 

– Raudondvario dvaro 

ansamblis sparčiai kyla naujam 

gyvenimui. centriniuose rūmuose 

bus įrengtas viešbutis, kavinė, 

parodų salė. Atstatyta ledainė, 

kurioje įkurtas turizmo informacijos 

centras. Kartu su verslininkais 

gaivinama ir dvaro oranžerija. 

Kuriamas dvaro menų inkubatorius. 

„Tikiuosi, kad jame tilps 

svarbiausios mūzos: teatras, įvairių 

žanrų muzika, chorinis ir operinis 

dainavimas, šokis, dailė ir fotografijos 

menas“, – ateities planais 

dalijosi Kauno rajono vadovas. 

Reikia ne griauti, 

o kurti 

O kaip Kauno rajono valdžia 

sureagavo į Vyriausybės spaudimą 

uždarinėti mažas mokyklas? 

„Pertvarkome savo ugdymo 

įstaigų tinklą, apgalvotai, 

lanksčiai, atsižvelgdami ne tik į 

demografinius ir ekonominius, 

bet ir į socialinius bei kultūrinius 

aspektus, pertvarkos būtinumą 

aiškindamiesi su bendruomenėmis. 

Galbūt todėl ir pasipriešinimas 

pokyčiams buvo minimalus. 

manome, kad užsibrėžtą tikslą 

pasiekėme: sudarėme prielaidas ir 

sąlygas, garantuojančias aukštesnės 

kokybės švietimą bei veiksmingesnį 

išteklių paskirstymą. 

Liko visos pakraščio mokyklos. 

Žemyn galva nenėrėme suprasdami, 

kad yra Vandžiogala, Čekiškės, 

Taurakiemis, vaikai nevažinės iš 

ten į didesnes mokyklas po 30 

kilometrų. O ir už ką vežti, ir su 

kuo? Užsimojo su ta reforma, 

bet niekas nesuskaičiavo, kiek 

milijonų tam prireiks. Ir kaip tu gali 

pagal dabartinius reikalavimus 

surinkti baigiamosiose klasėse 

po 20 vaikų, jei ten niekada tiek 

nesimokydavo? Atiduotų mokinio 

16 

krepšelį savivaldybėms – jos pačios 

susitvarkytų”, – siūlo Valerijus.makūnas, 

buvęs pedagogas ir 

ilgametis rajono švietimo skyriaus 

vedėjas. 

Reikšmingas pasiekimas: 

Kauno rajonas išsaugojo visus 

26 kultūros centrus ir 32 bibliotekų 

filialus. Dar daugiau – pakaunės 

miesteliuose atsiranda 

daugiafunkciniai centrai, kur 

teikiamos įvairios kultūrinės ir 

socialinės paslaugos. 

Pamatę, kad vaikai lieka 

neužimti po pamokų, Kauno rajono 

vadovai pradėjo plėsti sporto 

bazes ir aikštynus. Žmonėms su 

negalia Lampėdžiuose pastatytas 

erdvus Socialinių paslaugų 

centras. 

Aukšto meistriškumo nacionalinės 

ir net tarptautinės varžybos 

vyksta pernai iškilusiame 

Garliavos sporto ir sveikatingumo 

komplekse. 

Socialiniu ir kultūriniu požiūriu 

ilgą laiką buvo nuskriaustas 

Ringaudų miestelis. Dabar 

čia po bendru stogu įrengtas 

darželis, pradinė mokykla, biblioteka, 

kultūros centras, artimiausiu 

metu bus statomas seniūnijos 

priestatas. 

Lietuvoje dar neseniai buvo 

užsimota naikinti žiedines savivaldybes, 

juosiančias didžiuosius 

miestus. „Ačiū Dievui, kad nebuvo 

nueita šiuo keliu. Deja, Lietuvoje 

atsirado mažų savivaldybių. 

Tačiau Europos patirtis rodo, kad 

savivaldybė, kuri neturi 60 tūkst. 

gyventojų, nepajėgia tvarkytis“, – 

teigia Valerijus makūnas. 

Ir iš tiesų, ne lentelės užkabinimas 

sukuria pridėtinę vertę 

ir užtikrina geresnį gyvenimą, o 

išmintinga vadyba, planavimas, 

palankios sąlygos verslui. štai dėl 

ko per ketverius metus Kauno 

rajone gyventojų skaičius išaugo 

nuo 86 iki 91 tūkst. 

Why do peo 

established in 

“People living in Kaunas region are 

special. They nurture a strong sense of 

community and responsibility, respect for 

their land and traditions. The city is close, 

the land is expensive so land-owners could 

have sold their land and earned millions 

long ago. This has not happened, however. 

Vice versa, Kaunas District has the largest 

farms in Lithuania with the average size 

of 18.5 ha. I’m very happy that people in 

remote little towns and villages are eager 

to work and start private business,” Kaunas 

District mayor Valerijus mAKŪnAS, who 

was born here, gives a short description of 

his municipality. A journalist Rimantas šlajus 

has asked the mayor to tell more about 

projects initiated by the municipality. 

The strength lies in communities 

The convenient geographic location, good intercommunication 

by air and water routes, trans-European road 

transport corridors and railways crossing the territory, attractive 

business environment invite investors to Kaunas District. 

Kaunas District municipality council has exempted the 

newly-established companies from land and state land lease 

and real property taxes for three years. This decision applies 

for companies which start their activity from beginning 2011 

Kas leidžia Pakaunės kraštui 

būti gyvybingam? „Jei žmogus 

turi darbo, jaučiasi saugus, gali 

vaiką leisti į mokyklą, darželį, 

būrelį, turi sąlygas sportuoti, maloniai 

pramogauti, tokiame krašte 

žmogus ilgam įleidžia šaknis“, – 

šypsosi į geriausių Lietuvos merų 

trejetą išrinktas Kauno rajono 

meras Valerijus makūnas. • Restauruojamas Raudondvario dvaras 

• Restoration of Raudondvaris estate 

I N V E S T m E N T S

I N V E S T m E N T S 

ple become 

Kaunas district? 

and up to end 2012 and in which 

no less than half of the employees 

come from Kaunas District. 

“Information provided by 

Statistics Lithuania and the Territorial 

Labour Exchange clearly 

shows how right our decisions 

are”, Valerijus makūnas says and 

presents figures which prove this 

information. 940 new jobs were 

created in 2009, 1463 – in 2010 

and even 1709 in 2011. The number 

of economic entities grew 

respectively: 1641 in 2009, 1670 

in 2010 and 1848 in 2011. 

In 2012, business certificate 

in Kaunas city costs 2200 litas 

whereas Kaunas District has the 

cheapest business certificate in 

Lithuania – 120 litas for two years 

already. 

“naturally, if we had more 

expensive business certificates 

we would have collected 400 

thousand litas into the budget. 

However, let’s take other figures: 

during nine months 2010, 1951 

persons worked with business 

certificates in Kaunas District 

and 2859 during the same period 

2011. This means that these persons 

did not live from social benefits. 

Thousands of people want 

to work and earn money and to 

come out of the shadow world. 

Once they have tried to work 

with business certificates, they 

start establishing enterprises 

and creating new jobs,” Valerijus 

makūnas lays the arguments. 

Growing 

Karmėlava’s potential 

The fearless investment 

policy of the management of 

Kaunas District has served the 

purpose. The International Kaunas 

Airport situated in Karmėlava 

has direct connections to 23 

European cities. Last year, the 

• Arlaviškių pažintinis 

takas 

• Arlaviškės cognitive 

path 



• Baigiama renovuoti Ringaudų pradinė mokykla 

• Renovation of Ringaudai main school will be soon completed 

airport had the record number of passengers – over 872 thousand, 

its services were used by Lithuanian, Latvian, Belarus, 

Kaliningrad region and northern Poland travelers. 

A thousand passengers create a new job. This is how new 

constructions, services companies, a hotel, parking areas, 

hairdressers and many other facilities were built. 

“People wish to live and work here, by doing so they 

leave the major share of individuals’ income tax here, in the 

district, also,” V. makūnas says. 

The company which is exempt from the land tax saves 

also. This is a huge economic benefit for three years. 

“We are happy when ten, thirty or maybe even sixty 

new jobs are created. All these people bring their own share 

into the budget. Only when you give, you get back as well, 

otherwise you have nobody to give you back. A litas invested 

into a new project makes the return of three litas,” the mayor 

presents the economic logics. 

In 2011, Kaunas District municipality implemented 103 

projects for the total value of over 286 million litas, to compare 

with small 54 million in 2007. 

Large investment plans are envisaged for Kaunas free 

economic zone (FEZ). The most immediate developments will 

relate to infrastructure: building roads, water and gas supply 

facilities, communication networks. About 60 land plots will 

be available for investors in a territory of 116 ha. 

Once public procurement procedures are completed, 

infrastructure development works are planned to start in April 

2012. The project value is 23.2 million litas. 

The Government has awarded a status of a state-importance 

economic project to Kaunas public logistics centre 

which is planned to be built in Palemonas and Karmėlava. In 

the future, Palemonas and Karmėlava will be connected by a 

railway line. The logistics centre will be an important junction 

of roads and railways, will become a part of the European 

transport network and will allow to fully exhaust the economic 

potential of the region. 

The first amendment to the General Plan of Kaunas District 

municipality will give a significant impulse for investment 

processes. It will point out to places for construction of renewable 

energy power stations, also where shale gas, anhydrite 

and other mineral resources lie. The amended plan will contain 

new tourism and recreation territories. 

“We will guide all our investors to territories attractive for 

business, trade and service development, agricultural production 

and forestry. Entrepreneurs should be informed about 

business conditions continuously,” Valerijus makūnas says. 

17


f I N A N S A I 

Bankų žl 

dr. Kęstutis Jaskelevičius 

Tai esminiai klausimai, į kuriuos bet 

kuriuo atveju teks atsakyti. Jau vien todėl, 

kad valstybė, žlugus „Snoro“ bankui, moka 

pernelyg didelę kainą. Vien skubioms 

nuo „Sekundės“ 

išmokoms, kompensuojant apdraustus 

indėlius, iš valstybės biudžeto VĮ „Indėlių 

ir investicijų draudimas“ buvo paskolinta 

apie 4 mlrd. Lt. Ūkio praradimai, įmonėms 

netekus piniginių lėšų savo sąskaitose, gali 

siekti 0,5–1 mlrd. Lt. nuostolius patyrė virš 

4000 klientų – nerezidentų, t. y. Rusijos, 

Ukrainos, Kazachstano, kitų nVS valstybių 

įmonių, kurias aptarnavo „Snoras“ ir 

kurių sąskaitose nuolat buvo 1–1,2 mlrd. Lt 

einamųjų likučių. Buvę „Snoro“ savininkai 

rengia ieškinį Stokholmo arbitražo teismui, 

kurio už sužlugdytą verslą prašys iš valstybės 

priteisti 24 mlrd. Lt. Dar 14 užsienio 

bendrovių taip pat ketina tarptautiniame 

arbitraže bylinėtis su valstybe dėl sąskaitose 

buvusių lėšų ir prarastų obligacijų. Savo 

pretenzijas bankroto bylą nagrinėjančiam 

teismui jau oficialiai pareiškė „Snoro“ 

kreditoriai. O kiek dar kainuos valstybės 

prestižas? 

Ar reikėjo nacionalizuoti 

„Snorą“? 

šį klausimą kelia sau ir Seimo laikinoji 

tyrimo komisija, kuri po įnirtingų ginčų 

buvo sudaryta komercinių bankų priežiūros 

efektyvumui ir situacijai likviduojamajame 

banke „Snoras“ išsiaiškinti. Deja, komisija 

darbuojasi vėžlio tempu ir savo veiklą ketina 

baigti tik birželio mėnesį. Toks įspūdis, 

kad komisijai svarbiau tik pats tyrimo procesas 

ir politiniai dividendai, o ne išsiaiškinti 

sprendimų motyvus bei surasti atsakymus į 

daugelį klausimų. 

Kokios aplinkybės vertė nacionalizuoti 

„Snoro“ akcijas? Ir kodėl taip skubėta? Juk 

keletą dienų Seimas, numetęs į šalį visus 

kitus darbus, tarp jų ir valstybės biudžeto 

svarstymą, ypatingos skubos tvarka „kūrė“ 

„Snoro“ akcijų paėmimo visuomenės 

reikmėms teisinį pagrindą. Finansų ministrė 

tomis lapkričio dienomis Seimo tribūnoje 

išstovėjo daugybę valandų, teikdama ir 

komentuodama bent dešimties įstatymų 

pataisas. 

Keisčiausia tai, kad priėmus siūlomas 

įstatymų pataisas ir Prezidentei jas nedelsiant 

pasirašius, buvo pasirinktas visiškai 

kitas scenarijus – LB inicijavo „Snoro“ bankrotą. 

Kodėl valstybėje reikėjo sukelti tokią 

paniką, svarstant „Snoro“ akcijų paėmimą 

visuomenės reikmėms? Kur svarstytasis 

„gerojo“ ir „blogojo“ „Snoro“ atidalijimas? 

18 

Ar „Snoro“ bankas savo veiklos negalėjo tęsti dėl finansinių 

machinacijų ir iššvaistyto turto? Ar jo sužlugdymas buvo surežisuotas, 

turint kažin kokių slaptų užmačių? Jeigu šis bankas tikrai 

atsidūrė ties nemokumo ir likvidumo slenksčiu, ko verta priežiūra, 

kurią vykdė Lietuvos bankas (LB)? Kita vertus, kodėl pasirinktas 

toks negrabus banko likvidavimo scenarijus? Kodėl reikėjo banką 

nacionalizuoti, o tik vėliau skelbti jo bankrotą? Juk įstatymas LB 

suteikia galią žaibiškai sustabdyti bet kurio rizikingo banko veiklą, 

o prireikus, inicijuoti jo bankroto bylą. O jeigu „Snoras“ buvo 

sužlugdytas sąmoningai, kokios aplinkybės nulėmė šį veiksmą? 

Kodėl, kaip buvo rengiamasi, „gerasis“ 

bankas netęsė savo veiklos? 

Paaiškinimas tegali būti vienas. 

Padriki ir neapgalvoti Vyriausybės, Finansų 

ministerijos ir LB veiksmai bei paskubomis 

Seime priimtos įstatymų pataisos byloja 

apie neregėtą sumaištį, kilusią valdžios 

institucijose. ne paslaptis, kad šią sumaištį 

išprovokavo viename iš dienraščių tomis 

dienomis paskelbta žinia apie rengiamą 

ataką prieš lietuviško kapitalo 

bankus. Suprantama, kad 

jau vien tas straipsnis, 

kuriame nors ir nebuvo 

paminėtas „Snoro“ 

vardas, nemažai 

įžvalgesnių indėlininkų 

ir verslininkų paragino 

veikti. Tiesa, LB suskubo 

paneigti apie kokius 

nors galimus veiksmus 

bankų atžvilgiu, tačiau tas 

paneigimas tebuvo indėlininkų 

ir klientų mulkinimas – 

po kelių dienų „Snoro“ veikla buvo 

sustabdyta. 

Taigi valdžios institucijų 

sprendimą perimti visuomenės 

poreikiams „Snoro“ 

akcijas tenka vertinti kaip 

absurdišką klaidą. Pirma, šis akcijų perėmimas 

taip ir nebuvo įvykdytas, o antra, esant 

įtarimams dėl „Snoro“ turto būklės, LB 

bankrotą šiam bankui galėjo inicijuoti savo 

kompetencijos rėmuose. Juk iš visų komercinių 

bankų, kuriems LB inicijavo bankroto 

bylų iškėlimą 1995–1996 m., vienintelis 

nacionalizuotas buvo „Aurabankas“, turint 

konkretų ir aiškų tikslą reorganizuoti jį į 

„Turto banką“, valdysiantį bankrutuojančių 

bankų ir įmonių bloguosius aktyvus.



ugimas: 

iki „Snoro“ (2) 

Padriki ir neapgalvoti Vyriausybės, 

Finansų ministerijos ir LB veiksmai 

bei paskubomis Seime priimtos 

įstatymų pataisos byloja apie neregėtą 

sumaištį, kilusią valdžios institucijose. 

ne paslaptis, kad šią sumaištį 

išprovokavo šią paniką viename iš 

dienraščių tomis dienomis paskelbta 

žinia apie rengiamą ataką prieš lietuviško 

kapitalo bankus. 

Bankas buvo 

mokus ir likvidus 

Kokie gandai besklistų apie dviejų 

„Snoro“ savininkų veiklą ir jų turtus, 

bankroto bylos inicijavimui reikšmės galėjo 

turėti tik viena aplinkybė. Tai banko mokumas, 

kuris apibūdinamas kaip sugebėjimas 

laiku ir visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus. 

Finansinėje rinkoje iki lemtingų sprendimų 

nebuvo jokių požymių ar abejonių 

dėl galinčio sutrikti šio banko mokumo. 

netgi priešingai. 2011 m. kovą buvo baigtas 

banko auditas, kurį atliko kompanija „Ernst 

&Young Lietuva“, nemačiusi 

jokių nemokumo 

ar kitų 

problemų. 

Ar galėjo per pusmetį bankas tapti nemokiu? 

Žinoma, kad galėjo. Todėl neprošal 

būtų patikrinti ir minėtosios kompanijos 

auditorių darbo kokybę. Tačiau faktą apie 

„Snoro“ mokumą patvirtino ir laikinasis 

administratorius Saimonas Friklis (Simon 

Freakley), perėmęs banko valdymą po 

jo veiklos sustabdymo. Jis tai patvirtino 

2011 m. lapkričio 17 d. įvykusioje spaudos 

konferencijoje. Tiesa, vėliau banko veiklos 

sustabdymo iniciatoriai mokumo fakto 

konstatavimą visomis išgalėmis mėgino 

neigti, suversdami kaltę vertėjai iš anglų 

kalbos. Girdi, laikinasis administratorius iš 

tikrųjų sakė priešingai – „Snoras“ jo veiklos 

sustabdymo dieną buvo nemokus. Tačiau 

itin reikšminga aplinkybė yra ta, kad 

S. Friklis, net ir žinodamas, kad jo žodžiai 

yra interpretuojami ne taip, kaip jis norėjo 

pranešti visuomenei, nepaskelbė jokio 

patikslinimo. Tai tik įrodo, kad būtent taip 

jis ir norėjo pasakyti. 

Kita vertus, apie pakankamai stabilią 

einamąją „Snoro“ būklę byloja ir kai kurie 

finansiniai duomenys. Antai, jo likvidumo 

rodiklis, kurį finansų rinkos dalyviai skelbia 

kelis kartus per mėnesį, 2011 m. lapkričio 

1 d. buvo 45 proc., o veiklos sustabdymo 

išvakarėse (lapkričio 12 d.) siekė 47,1 proc. 

LB gana griežtai kontroliuoja bankų likvidumo 

rodiklius ir net nustato kritinę jo ribą, 

kuri minėtuoju laikotarpiu turėjo siekti 30 

proc. Taigi ir šiuo požiūriu „Snorui“ negalėjo 

būti reiškiama kokių nors priekaištų. Beje, 

kad šis bankas yra likvidus, viešai 

patvirtino ir jo laikinasis 

administratorius S. Friklis. 

Taigi, kas tu- 


rėjo nutikti, kad mokaus ir likvidaus banko 

veikla yra sustabdoma, jo akcijos nacionalizuojamos, 

o kiek vėliau LB „Snorui“ 

inicijuoja bankroto bylą? 

Kodėl buvo nebaigta 

„Snoro“ inspekcija? 

Viena iš banko veiklos kontrolės būdų 

yra LB atliekamos periodinės inspekcijos. 

Tokį patikrinimą LB kontrolierių grupė 

užbaigė prieš pat „Snoro“ veiklos sustabdymą, 

t. y. lapkričio 11 d. Kokie buvo patikrinimo 

rezultatai, kokių trūkumų buvo rasta 

banko veikloje? Ar buvo parengta oficiali 

inspekcijos išvada? Apmaudu, kad šių klausimų 

nekelia Seimo laikinoji komisija, tirianti 

„Snoro“ bankroto aplinkybes. Susipažinus 

su inspektavimo duomenimis ir apklausus 

patikrinimą vykdžiusius komisijos narius, ko 

gero, paaiškėtų nemažai esminių dalykų. 

Tuo labiau, kad inspektavimo procedūra 

taip ir liko nebaigta. LB yra priėmęs 

specialų nutarimą, kuriuo yra nustatytas 

bankų inspektavimo reglamentas. Remiantis 

šiuo reglamentu ne vėliau kaip per 

15 d. po patikrinimo pabaigos LB Kreditų 

įstaigų priežiūros departamente privalo 

būti surengtas preliminarus inspektavimo 

rezultatų aptarimas. Po kelių dienų 

inspektuotam bankui privalo būti pateikta 

patikrinimo ataskaita, kurioje nurodomi 

nustatyti veiklos trūkumai bei skiriami 

įpareigojimai juos pašalinti. Inspektuotasis 

bankas dar turi teisę pareikšti motyvuotas 

savo pastabas, kurias LB privalo išklausyti 

ir tik po to priimti atitinkamą nutarimą dėl 

inspekcijos metu nustatytų trūkumų. 

Deja, galutinių „Snoro“ patikrinimo 

išvadų nėra. Inspektavimo procedūros 

įforminimąnutraukė daug 

kam netikėtas sprendimas sustabdyti 

banko veiklą. 

Deja, galutinių „Snoro“ patikrinimo 

išvadų nėra. Inspektavimo procedūros 

įforminimą nutraukė daug kam 

netikėtas sprendimas sustabdyti 

banko veiklą. Suprantama, kad šį 

sprendimą išprovokavo nutekinta 

informacija iš Generalinėje 

prokuratūroje vykusio slapto 

teisėsaugininkų ir LB vadovų pasitarimo. 

Apie ką buvo tariamasi? 

Žinoma, kad apie „Snoro“ veiklos 

sustabdymo scenarijų. Inspek- 

19


tavimo ataskaita ir LB nutarimas, ko gero, 

turėjo būti vienu iš svarbiausių motyvų. 

Tačiau nutekėjusi informacija ir ja 

remiantis „Lietuvos ryte“ išspausdintas 

pusiau anoniminis straipsnis apie rengiamą 

ataką prieš lietuviškojo kapitalo bankus 

sujaukė iniciatorių planus. Kam svarbu, tie 

išsiaiškino apie rengiamos atakos objektą. 

Vos per keletą dienų iš „Snore“ buvusių sąskaitų 

ir indėlių pavidalu buvo atsiimta 111 

mln. Lt. Supratę, kad teisėsaugos ketinimai 

gali būti perdėm „rimti“, šalį paliko banko 

valdybos pirmininkas, kuris buvo ir vienas 

pagrindinių „Snoro“ akcininkų, ko gero, 

pasirūpinęs nemenkų aktyvų pervedimu į 

užsienio bankus. 

Kodėl vis tik žlugo „Snoras“? 

Aišku yra tik viena. Sprendimas 

dėl jo žlugimo buvo brandinamas 

gerokai anksčiau ir priimtas pačiu 

aukščiausiu lygiu. 

Taigi situacija 2011 m. lapkričio 16 d. 

išvakarėse klostėsi grėsminga. nors ir buvo 

paskelbtas LB pareiškimas, kad jokia ataka 

prieš kokius nors bankus nėra rengiama, 

tačiau, deja, įvyko kitaip. LB buvo tiesiog 

įvarytas į kampą. Panika plito, grėsė visos 

bankinės sistemos destabilizacija. 

S. Friklio misijos paslaptis 

Daug mįslių slepia staigus laikinojo 

administratoriaus S. Friklio atvykimas ir 

dar staigesnis jo išvykimas. Aišku tik viena. 

Derybos su šiuo apsukriu vyruku prasidėjo 

tikrai ne po lapkričio 11 d., t. y. nutekėjus 

informacijai apie galimą „Snoro“ nacionalizavimą. 

Galima spėti, kad kalbėtis su juo 

pradėta dar gegužės–birželio mėn. Galbūt 

greitai bus galima sužinoti, kas jį „iškasė“, 

kieno jis buvo protežė. nekelia abejonių 

tai, kad jį „iškasęs“ asmuo privalėjo 

turėti neblogus kontaktus tarptautiniuose 

finansiniuose sluoksniuose. Taigi sumanymas 

išguiti „Snorą“ iš bankinės padangės 

pradėtas brandinti senokai. Ko gero, kartu 

su naujojo LB pirmininko paskyrimu. 

Laikinojo administratoriaus S. Friklio 

veiksmai nuo pat jo veiklos pradžios buvo 

nenuoseklūs ir prieštaringi. Ir tai visiškai 

nestebina. Įstumtas į karštligišką įstatymų 

pataisų svarstymo Seime pasiutpolkę, 

tampomas už daugybės virvučių, jis tiesiog 

blaškėsi. Įsitikinęs, kad „Snoras“ yra mokus, 

nesigilindamas į jo nacionalizavimo 

motyvus, jis viešai pažada, kad lapkričio 21 

d. bankas atnaujins savo veiklą. Deja, tai 

20 

neįvyko. S. Frikliui buvo nurodyta „Snoro“ 

veiklą atnaujinti tik po verslo plano patvirtinimo 

LB. 

Rengiamo plano esmė buvo „gerųjų“ 

ir „blogųjų“ aktyvų atskyrimas. „Gerasis“ 

bankas savo veiklą ir turėjo pradėti po 

verslo plano patvirtinimo. šiuo verslo planu 

nešinas S. Friklis su keliais savo padėjėjais 

lapkričio 22 d. rytą atvyko į LB būstinę. 

Tačiau ūmai scenarijus valdžios viršūnėse 

buvo pakeistas. nereikia jokio aktyvų 

atidalijimo, „Snoras“ privalo bankrutuoti. 

naujojo sprendimo logikos S. Frikliui niekas 

nesivargino paaiškinti. Todėl nenuostabu, 

kad vyrukas įsiuto ir pradėjo krautis lagaminą. 

Tuo metu dviems svarbiausiems „Snoro“ 

akcininkams lapkričio 22 d. vakarop yra 

išrašomas Europos arešto orderis. 

Kol kas lieka paslaptis, kada S. Friklis 

išvyko. Žinoma yra tai, kad jis bankroto 

bylos administratoriumi įpiršo savo gerą 

kolegą nilą Kuperį (neil cooper). nors 

teismui jau buvo pateikta kita bankroto 

administratoriaus kandidatūra – pakankamą 

patirtį ir neblogą reputaciją turėjusi 

bankrotus administruojanti bendrovė iš 

Kauno. Žinoma dar ir tai, kad nepatvirtinus 

S. Friklio pasiūlytojo verslo plano, jis sugebėjo, 

jau atšaukus „Snoro“ veiklos licenciją, 

trimis tarptautiniais pervedimais į savo 

kompanijos sąskaitą neteisėtai nuplukdyti 

4,8 mln. eurų. Ar tai įžūli vagystė, ar solidus 

mokestis už tylėjimą? šias aplinkybes turės 

išsiaiškinti Seimo laikinoji tyrimo komisija. 

Tuo labiau, kad LB pirmininko pasirašytoje 

darbo sutartyje nurodytas viso labo 145 

tūkst. eurų mėnesinis atlyginimas. Deja, 

reali S. Friklio veikla netruko net mėnesio. 

N. Kuperis – 

finansinis mohikanas 

ne mažiau mįslingas yra ir n. Kuperio 

atsiradimas „Snoro“ bankroto administratoriaus 

vaidmenyje. Reikia manyti, kad 

ši kandidatūra taip pat buvo derinama 

aukštuosiuose valdžios sluoksniuose. mat, 

iš kauniškės bendrovės galėjo nutekėti 

nemažai nepageidautinos informacijos. 

Tikėtasi, kad prie n. Kuperio nei politikai, 

nei žurnalistai kelio nesugebės surasti. 

Ūkio ministerija, siūlydama n. Kuperio 

kandidatūrą, o teismas ją tvirtindamas, ryžosi 

net pažeisti Įmonių bankroto įstatymą. 

šio įstatymo 11 str. nurodyta, kad bankroto 

administravimo paslaugas gali teikti fizinis 

ar juridinis asmuo, turintis tokią teisę. šią 

teisę suteikia Ūkio ministerija, išduodama 

jam veiklos licenciją. Prieš tai speciali 

komisija privalo patikrinti pretendento 

pasirengimą, įsitikinti, ar jis žino svarbiausius 

įstatymus, atitinka kitus kriterijus, turi 

gerą reputaciją. 


n. Kuperiui visos šios procedūros 

atlikti nereikėjo. Teismas nepareikalavo iš 

jo licencijos, o rėmėsi tik ūkio ministro vos 

ne tą pačią dieną pasirašytu įsakymu, kad 

bankroto administravimo paslaugas gali 

teikti ir užsienio subjektas. Keistas yra ir paskirtojo 

administratoriaus teisinis statusas 

– jis veikia kaip savo kompanijos atstovas 

be asmeninės atsakomybės. Įdomu, ar į 

šią subtilią susitarimo formuluotę atkreipė 

dėmesį teismas, tvirtindamas n. Kuperio 

kandidadūrą? 

Po S. Friklio neteisėtų pervedimų iš 

„Snoro“ banko į savo kompanijos sąskaitas 

didelės nuostabos nekelia ir n. Kuperio 

finansinis apetitas. Teismas, net nesigilindamas 

į išlaidų paskirtį ir būtinybę, 

patvirtina 61 mln. Lt sąmatą trims bankroto 

administravimo mėnesiams. š. m. kovo 

12 d. n. Kuperis teismui tvirtinti pateikė 

kreditorių sąrašą, kurių finansinės pretenzijos 

siekia 9,4 mlrd. Lt. Patvirtinus kreditorių 

sąrašą, pastarieji turės palaiminti ir tolesnio 

administravimo išlaidų sąmatą. Kažin, ar ji 

bus tokia pat dosni? 

Beje, pasklido žinia ir apie ne itin 

garbingą n. Kuperio reputaciją. „Laisvasis 

laikraštis“ gavo informacijos apie tai, kad 

Didžiojoje Britanijoje, administruodama 

likviduojamą milijardinės vertės fondą 

Tikrosios „Snoro“ žlugimo ar 

sužlugdymo aplinkybės ir motyvai 

anksčiau ar vėliau bus atskleisti. 

Vargu, ar į daugelį klausimų sugebės 

atsakyti Generalinės prokuratūros 

vykdomas ikiteisminis tyrimas. 

„coutts Bank Strand carrol Trust“, n. Kuperio 

kompanija „Zolfo cooper LLP“, kurios 

partneriu jis yra kartu su S. Frikliu, klastojo 

šio fondo sąskaitas ir pavedimus (pateikiamas 

interneto svetainės adresas www. 

worldbankadvisor.blogspot.com). Taigi, ar 

tik nebus LB pakliuvusi ant tarptautinio 

masto finansinių aferistų meškerės? 

Žlugimo versijos 

Kodėl vis tik žlugo „Snoras“? Aišku yra 

tik viena. Sprendimas dėl jo žlugimo buvo 

brandinamas gerokai anksčiau ir priimtas 

pačiu aukščiausiu lygiu. štai kaip šiuos 

veiksmus interpretuoja Seimo narys Julius 

Veselka: „Už visų žaibiškų žingsnių, kuriuos 

vykdė Vyriausybė, Seimas ir Prezidentė, 

nacionalizuodami „Snoro“ banką, slypi gerai 

suplanuota, sudėtinga operacija. Turbūt ma

f I N A N C E 

žai kas galėtų patikėti, kad tokioje stresinėje 

situacijoje LB ir Vyriausybė sugebėjo veikti 

taip užtikrintai. Ar galėjo daugelio įstatymų 

pataisos būti parengtos per vieną naktį? Ir 

jeigu šalies Prezidentė tas įstatymų pataisas 

pasirašė net neskaičiusi, reiškia, kad ji iš 

anksto galėjo su jomis susipažinti. Taigi 

žaibiška operacija buvo vykdoma pagal 

gerokai iš anksto parengtą scenarijų.“ 

Sklando kelios „Snoro“ žlugimo 

versijos. Tvirtinama, kad būta geopolitinio 

pobūdžio impulsų. Girdi, vienas „Snoro“ savininkų 

mėgino įsigyti švedijos automobilių 

ir karinių lėktuvų gamybos firmą „SAAB“, 

kurią tuo metu valdė JAV kompanija „General 

motors“. Tam, kad „Snoras“ neprieitų 

prie JAV karinių paslapčių, buvo nutarta 

sužlugdyti ir „SAAB“, ir „Snorą“. 

Sulig kita versija „Snoro“ žlugimą 

surežisavo Kremlius. Girdi, tai yra būtent 

Rusijos spec. tarnybų sukonstruota ir 

aktyvuota ekonominė bomba, turėjusi 

pakenkti šalies ūkiui ir supriešinti politikus. 

nors ir neįtikėtina, tačiau įvykiai politinėje 


padangėje klostosi šios versijos naudai. 

Įnirtingos rietenos dėl Seimo laikinosios 

komisijos „Snoro“ reikalams ištirti sudarymo, 

po daugelio savaičių prisimintas faktas 

dėl žinių apie slaptą pasitarimą Generalinėje 

prokuratūroje nutekinimo, po to sekęs 

dviejų aukštų teisėsaugos pareigūnų atstatydinimas, 

vos ne išprovokavęs valdančiosios 

koalicijos griūties, daugiatūkstantiniai 

žmonių mitingai Daukanto ir nepriklausomybės 

aikštėse, reikalaujant teisingumo. 

Ir vis tik realiausia yra aukščiausiosios 

valdžios skaudžiai kliudytų ambicijų versija. 

Juk ne atsitiktinai „Lietuvos ryto“ redaktorius 

Seimo Antikorupcijos komisijai liudijo, 

kad „Snoro“ valdybos pirmininkui LB 

vadovas siūlęs atsisakyti dienraščio akcijų. 

neabejotina, kad tas pats liudijimas buvo 

pakartotas ir Seimo laikinajai komisijai, 

tiriančiai banko žlugimo aplinkybes. 

Oficialus „Snoro“ nacionalizavimo ir 

vėlesnio bankroto paskelbimo motyvas yra 

šveicarijos bankuose pradanginti 1 mlrd. Lt 

vertės vertybiniai popieriai, prasta kito ban- 


Bank crash – 

from Sekundė to Snoras (2) 

Was it financial manipulations and wasted property that did 

not allow Snoras bank to continue its activities? Was its destruction 

staged with well-hidden reasons? If this bank came to the 

threshold of insolvency and liquidity in truth, how effective was 

the supervision of the Bank of Lithuania (LB)? On the other hand, 

why so cack-handed bank liquidation scenario was chosen? Why 

the bank was first nationalized and only then its bankruptcy was 

declared? The Lithuanian law awards LB with the right to immediately 

stop activities of a risky bank and, in case of a need, initiate 

its bankruptcy. If Snoras bank was destroyed intentionally, what 

were the circumstances which allowed that? 

ko turto kokybė, pernelyg didelis rizikingų 

paskolų portfelis ir kt. Kas žino, gal „Snoro“ 

vadovai ir nevengė finansinių machinacijų? 

Juk indėlininkus mulkino vietoje indėlių 

brukdami neapdraustus indėlių sertifikatus. 

Įtarimai dėl neaiškios didinamo banko 

kapitalo kilmės „Snorui“ oficialiai pareikšti 

ne kartą. Kita vertus, šiuos įtarimus galėjo 

sukurstyti ir konkurentai, t. y. vis didesnę 

bankinės rinkos dalį atsiriekiantys skandinaviški 

bankai. 

Tikrosios „Snoro“ žlugimo ar sužlugdymo 

aplinkybės ir motyvai anksčiau ar 

vėliau bus atskleisti. Vargu, ar į daugelį 

klausimų sugebės atsakyti Generalinės 

prokuratūros vykdomas ikiteisminis 

tyrimas. Čia, matyt, bus laikomasi oficialių 

kaltinimų, nesigilinant į kitus motyvus. 

Gal iki tiesos, jei nepristigs drąsos, pavyks 

prisikasti Seimo laikinajai tyrimo komisijai. 

Tačiau labiausiai valstybę ir aukščiausius jos 

vadovus sukompromituoti gali tarptautiniai 

teismai, jeigu jiems pavyks užčiuopti tikruosius 

„Snoro“ žlugimo motyvus. 

Dr. Kęstutis Jaskelevičius 

These are the most important 

questions which are to be answered. For 

the simple reason – the state pays too 

much money for the crash of Snoras bank. 

About 4 billion litas was credited to the 

state company VĮ „Indėlių ir investicijų 

draudimas“ (Deposit and Investment 

Insurance) from the state budget for urgent 

payments, compensation of insured 

deposits. Losses of companies may reach 

0.5-1 billion litas. Over 4000 clients which 

were non-residents (Russian, Ukrainian, 

Kazakh, other cIS companies), which 

used Snoras’ services and which had 

about 1-1.2 billion litas of current balance 

of their accounts have suffered losses. 

Former Snoras owners are ready to bring 

a lawsuit in Stockholm court of Arbitration 

against the state of Lithuania asking 

to adjudge 24 billion litas for the ruined 

business. Another 14 foreign companies 

are planning to be at law with the state 

21


in international arbitration for the money 

and bonds they lost. Snoras creditors 

have already officially laid their claims 

with the court which is in the bankruptcy 

case. And how much will the prestige of 

our country cost? 

Should Snoras have been 

nationalized? 

The provisional investigation 

commission in Seimas has also put this 

question into its agenda. The commission 

was formed after fervent disputes to 

bring light to the efficiency of supervision 

of commercial banks and situation in the 

bank under liquidation. Alas, the commission 

moves forward at the turtle speed 

and plans to come to the conclusions in 

July only. We get an impression that the 

commission is interested in the process 

of investigation and political dividends 

rather than in the motives of the decisions 

and finding answers to many questions. 

Why were Snoras shares nationalized? 

And why in such a hurry? For some 

days, the Seimas put aside all other 

works, discussion of the national budget 

including, hastily „created“ legal reasons 

to take Snoras shares for public needs. 

The same november, the minister of 

Finance’s presentation and comments 

on tens amendments to the laws in the 

Seimas lasted for hours. 

The strangest thing is that after the 

suggested amendments to the laws were 

passed and the President signed them, an 

absolutely new scenario was chosen – LB 

initiated Snoras bankruptcy. Why such an 

alarm had to be aroused in the state during 

the discussions on taking Snoras’ shares 

for public needs? Where are procedural 

regulations and technical documents 

of this taking? Where is the separation of 

the ‘good’ and the ‘bad’ Snoras? Why the 

‘good’ bank did not continue its activities 

as was initially planned? 

There is only one explanation. 

Incoherent and imprudent actions of the 

Government, ministry of Finance and 

Bank of Lithuania and hastily adopted 

amendments to the laws in the Seimas 

speak about the unseen havoc in state 

institutions. It is no secret that the havoc 

was instigated by information published 

in one of the dailies about an attack initiated 

against the Lithuanian-capital banks. 

naturally, the article which although did 

not point to Snoras bank directly encouraged 

many insightful depositors and 

businessmen taking actions. Actually, 

LB immediately negated any possible 

22 

actions in respect of banks, however this 

negation was just fooling of depositors 

and clients – after some days Snoras bank 

activities were stopped. 

Thus the decision of state institutions 

to take Snoras shares for public 

needs should be interpreted as an absurd 

mistake. First, taking over of shares was 

not realized; second, suspicions about 

Snoras assets allowed LB to initiate bankruptcy 

to this bank within the scope of 

its competence. Of all commercial banks 

to which LB initiated bankruptcy cases 

in 1995-1996, Aurabankas was the only 

which was nationalized with the clear goal 

There is only one explanation. 

Incoherent and imprudent actions of 

the Government, ministry of Finance 

and Bank of Lithuania and hastily 

adopted amendments to the laws in 

the Seimas speak about the unseen 

havoc in state institutions. 

to reorganize it into Turto bankas which 

had to operate bad assets of banks and 

companies under bankruptcy. 

Bank was solvent and liquid 

Whatever were the rumors about 

the activities and riches of both Snoras 

owners, there was only one factor which 

could have been important for starting 

the bankruptcy case. That was the bank 

solvency which is described as the ability 

to timely and completely realize the commitments. 

There were no signs or doubts 

on the financial market about 

the possible problems 

in the bank’s solvency 

before the fatal decisions. 

Vice versa. In march 

2011, Ernst&Young Lietuva 

did the bank audit which 

did not point to insolvency 

or any other problems. 

could a bank become 

insolvent in half a year? 

Yes, it could. This is why it 

would be advisable to check the 

quality of work of the above audit 

company. The fact about Snoras 

solvency was also reconfirmed 

by the temporary administrator 

Simon Freakley who took over 

the bank management after 

f I N A N C E 

the bank’s activities were terminated. He 

confirmed the fact during the press conference 

of 17 november 2011. Actually, 

later, those who initiated termination of 

the bank’s activities laid all their efforts to 

negate the solvency fact and shifted the 

blame onto an English language interpreter. 

As if the temporary administrator 

said otherwise – on the day of stopping 

Snoras activities the bank was insolvent. 

An important thing is, however, that S. 

Freakley even knowing that his words 

were wrongly translated did not publish 

corrections. This proves that he said what 

he wanted to say. 

On the other hand, financial figures 

also speak about the stable situation in 

Snoras. On 1 november 2011 its liquidity 

rate that finance market participants 

announce several times a month was 45 

per cent and on the eve of topping bank’s 

activities (12 november) it reached 47.1 

per cent. LB is very strict in controlling 

bank liquidity rates and even fixes the 

critical margin which during the reference 

period should reach 30 per cent. From 

this viewpoint, Snoras was flawless also. 

The bank’s temporary administrator S. 

Freakley publicly declared the fact that 

the bank was liquid also. So what should 

have happened that activities of a solvent 

and liquid bank were stopped, its shares 

nationalized and later a bankruptcy case 

announced by the Bank of Lithuania. 

Why wasn’t inspection of 

Snoras completed? 

One of the methods to control 

bank’s activities is regular inspections 

performed by the Bank of Lithuania. A 

group of LB inspectors completed the 

inspection of Snoras just before stopping 

its activities, i.e. on 11 november. 

What were the results of the

f I N A N C E 

inspection? What drawbacks in the operation 

of the bank were discovered? Were 

official inspection conclusions made? It’s 

a pity that the provisional commission 

in the Seimas which investigates Snoras’ 

bankruptcy does not raise these issues. If 

the inspection findings are published and 

members of the commission who performed 

the inspection are questioned, many 

crucial points would become clear. 

moreover that the inspection was 

left unfinished. LB has a special resolution 

which establishes a regulation of banks’ 

inspection. Based on this regulation, no 

later than within 15 days after the completion 

of an inspection, a preliminary discussion 

of inspection results must be held 

in the LB Department of Supervision of 

credit Institutions. After some days, the 

inspected bank must receive the inspection 

report pointing out to drawbacks and 

obligations to remove them. The inspected 

bank has a right to present motivated 

comments that LB must listen to and only 

then adopt a resolution on drawbacks 

established during the inspection. 

Alas, there are no final conclusions 

about Snoras inspection. The 

formalization of the inspection procedure 

was terminated by the unexpected 

decision to stop bank’s activities. 

Alas, there are no final conclusions 

about Snoras inspection. The formalization 

of the inspection procedure was 

terminated by the unexpected decision 

to stop bank’s activities. Obviously, 

this decision was instigated by leaked 

information from the secret meeting of 

law enforcement officials and LB management 

in the Prosecution Service. What did 

they discuss? Logically, the scenario how 


to stop Snoras activities. The inspection 

report and LB resolution should have probably 

been some of the most important 

motives. 

The leaked information, however, 

and a partly-anonymous article published 

in the daily Lietuvos rytas about an 

attack prepared against the Lithuaniancapital 

banks destroyed the plans. Those 

who were interested got the information 

about the objects of the attack. 111 million 

litas was drawn from Snoras accounts 

and deposits within a few days. As soon 

as he understood the seriousness of the 

actions of law enforcement, the chairman 

of the board who was one of the main 

Snoras stakeholders and who probably 

transferred large assets into foreign banks 

left the country. 

The situation on the eve of 16 

november 2011 was threatening. And 

although the LB statement was published 

that there wouldn’t be any attacks against 

banks, in truth everything turned out to 

be different. LB was simply pushed into 

a corner. The panic spread; the threat 

of destabilization of the whole banking 

system arose. 

The secret of S. Freakley’s 

mission 

The sudden arrival of the temporary 

administrator S. Freakley and even 

more sudden his departure are absolutely 

mysterious. It’s clear that negotiations 

with this artful man started earlier than 11 

november when the information about 

the probable Snoras nationalization was 

leaked. We may guess that he was contacted 

as far back as in may-June. maybe 

soon we will find out who “dug him up”, 

whose protégé he was. no doubt that a 

person who “dug him up” should have had 

good contacts in the international financial 

layers. This means that an intention to 

remove Snoras from the banking market 

was launched long ago. most probably 

it coincided with the appointment of the 

new LB chairperson. 


The actions of the temporary administrator 

S. Freakley were inconsistent 

and ambivalent from the start. And that 

doesn’t cause any surprise. Pushed into 

the hot-spot discussions of amendments 

to the laws in the Seimas, pulled by many 

invisible strings, he did not know what to 

do. Once he saw that Snoras was solvent 

and without going deep into the motives 

of the bank’s nationalization, he publicly 

declared that the bank would renew its 

activities on 21 november. Alas, this did 

not happen. S. Freakley was instructed 

to renew Snoras activities only after the 

approval of the business plan in LB. 

The core point of the plan was 

separation of ‘good’ and ‘bad’ assets. 

The ‘good’ bank should have started 

the activities after the approval of the 

business plan. S. Freakley and his advisors 

with a business plan in their hands came 

to LB headquarters in the morning of 

22 november. However, they scenario 

was suddenly changed by the highest 

governing bodies. It was decided not to 

separate assets and announce Snoras as 

a bankrupt bank. nobody took efforts to 

explain the logics of the new decision to 

S. Freakley. This is why it is no surprise 

that the guy got angry and started packing 

the suitcase. At the same time, in the 

evening of 22 november, the European 

arrest warrant was issued for two major 

Snoras stakeholders. 

So far it is a secret when S. Freakley 

left. The clear fact is that he suggested 

his good colleague neil cooper to the 

position of the bankruptcy case administrator, 

although another candidacy was 

already presented to the court and that 

was an experienced company from Kaunas 

which had a good reputation in the 

field of bankruptcy administration. The 

known fact also is that once the business 

plan suggested by S. Freakley was not 

approved he, after Snoras’ license was 

already revoked, illegally channeled 4.8 

million euro into his company’s account 

by three international transfers. Is it an 

impudent theft or a payment for silence? 

This should be investigated by the provisional 

investigation commission in the 

Seimas. moreover that the labour 

contract signed by LB chairperson 

fixes the monthly pay of 145 

thousand euro. Alas, the real 

S. Freakley’s job did not last 

longer than a month. 

23


N. Cooper – the financial 

Mohican 

no less mysterious is the fact how n. 

cooper came into the position of Snoras 

bankruptcy administrator. Let’s suppose 

that his candidacy was agreed in the 

highest governing bodies. Large portion 

of unwanted information could have leaked 

from the company in Kaunas as well. 

It was expected that neither politicians 

nor journalists will find the way to n. 

cooper. 

The ministry of Economy, when 

suggesting n. cooper’s candidacy, and 

the court, when approving it, did not even 

fear to violate the Enterprise Bankruptcy 

Law. Article 11 of this law says that ban- 

Why Snoras bank crashed? One 

thing is clear – the decision about its 

crash matured much earlier and was 

adopted on the highest levels. 

kruptcy administration may be conducted 

by an empowered natural or legal person. 

The right to provide bankruptcy administration 

services is awarded by the ministry 

of Economy by issuing an activity license. 

Before that, a special commission must 

examine the preparedness of a candidate, 

to check whether it knows the main 

legislation, conforms to all criteria and 

has good reputation. 

n. cooper did not have to undergo 

this procedure. A court did not ask for 

his license and based his decision on the 

order of the minister of Economy signed 

the same day and saying that bankruptcy 

administration services might be provided 

by a foreign entity. The legal status of an 

appointed bankruptcy administrator is 

also strange – he acts as a representative 

of his company without any personal 

responsibility. It is interesting whether 

the court took this subtle wording of an 

agreement into notice when approving n. 

cooper’s candidacy. 

After illegal transfers by S. Freakley 

from Snoras bank into the accounts of his 

companies, the financial appetite of n. 

cooper doesn’t raise surprise. The court 

without any deep analysis of the purpose 

and necessity of expenditure approved 

the estimate of 61 million litas for three 

bankruptcy administration months. On 12 

march 2012 n. cooper provided the court 

with a list of creditors which financial 

claims reached 9.4 million litas. Once this 

24 

list is approved, the creditors will have to 

approve of the estimate of further administration 

costs. Will it be also so rich? 

Versions for crash 

Why Snoras bank crashed? One 

thing is clear – the decision about its crash 

matured much earlier and was adopted 

on the highest levels. Seimas member 

Julius Veselka interprets these actions, 

“A well-planned complex operation 

hides behind all quick steps taken by the 

Government, Seimas and President to 

nationalize Snoras bank. Probably there 

would be very few who could believe that 

in such a stressful situation LB and the 

Government could act so assuredly. could 

amendments to so many laws be prepared 

overnight? And if the President singed 

these amendments without even reading 

them through, it means that she could 

have had them earlier. So the hurried 

operation was realized under the wellprepared 

scenario.” 

There are several versions for Snoras 

crash. It is said that there were impulses 

of geopolitical nature. A Snoras owner 

wanted to buy Swedish manufacturer of 

cars and military aircraft SAAB which at 

that time was run by the US company 

General motors. To prevent Snoras to get 

aces to US military secrets, it was decided 

to destroy both SAAB and Snoras. 

Another version says that Snoras 

crash was staged in Kremlin. It is an economic 

bomb constructed and activated 

by the Russian special services which had 

The true circumstances and motives 

of Snoras crash or its intentional 

destruction will come out sooner or 

later. Hardly the pre-trial investigation 

conducted by the Prosecution 

Service will answer most questions. 

to harm national economy and to make 

politicians enemies. As unbelievable as it 

can be, the events in the political field go 

towards this version: squabble over the 

formation of the provisional commission 

in the Seimas for the investigation of Snoras 

case, the re-dug fact about leakage 

of information about a secret meeting in 

the Prosecution Service, dismissal of two 

high-ranking law enforcement officials 

which nearly broke the ruling coalition, 

f I N A N C E 

demonstrations for justice in Daukantas 

and nepriklausomybės squares. 

The most realistic, however, is 

the version of harmed ambitions of the 

highest governing bodies. It was not by 

accident that Lietuvos rytas editor testified 

in the Seimas Anti-corruption commission 

that LB chairperson suggested 

Snoras chairman of the board to refuse 

daily’s shares. no doubt that the same 

testification was repeated in the Seimas 

provisional commission. 

The official motive for Snoras 

nationalization and later declaration 

of its bankruptcy is 1 billion litas worth 

securities lost in Swiss banks, poor assets 

quality, too large portfolio of risky loans, 

etc. Who knows, maybe Snoras management 

was in truth involved in financial 

manipulations. There is a fact that they 

cheated depositors suggesting to invest 

into uninsured deposits certificates rather 

than to have deposits. Suspicions about 

the unclear origin of the growing bank 

capital were officially filed to Snoras not 

once. On the other hand, these suspicions 

could have been instigated by the competitors, 

i.e. Scandinavian banks which 

continue to take more and more of the 

banking market. 

The true circumstances and motives 

of Snoras crash or its intentional destruction 

will come out sooner or later. Hardly 

the pre-trial investigation conducted by 

the Prosecution Service will answer most 

questions. most probably official charges 

will be kept to without going deeper into 

other motives. If it is brave enough, the 

Seimas provisional commission might 

find the truth. However, it is the state 

and its top level leadership that might be 

discredited most by international courts if 

they happen to seize the true motives for 

Snoras crash.


Alminas Mačiulis, 

Transporto investicijų direkcijos 

direktorius 

Turbūt realiausiai vartojimo lygiu Europos 

Sąjungos narystės naudą pajuntame važinėdami 

nuolat saugesniais ir patogesniais tampančiais 

Lietuvos keliais. Tiesa, vairuotojai kreivokai žvalgosi 

į lopinius ant asfalto, atsiradusius po žiemos, tačiau 

nieko nepadarysi – tokie mūsų krašto ypatumai, 

kada šaltuoju metų laiku pašalą dažnai po keliasdešimt 

kartų keičia atlydys. O mūsų tikslas – kad 

Lietuvos transporto infrastruktūros modernizavimo 

ir plėtros projektai, įtraukti į nacionalinę šalies transporto 

sektoriaus plėtros strategiją, būtų efektyviai 

įgyvendinti. 

šis siekis yra ilgalaikis ir atspindi veiklos kryptis 

2007–2015 metų laikotarpiu. Transporto investicijų 

direkcijos veiklos nauda matuojama konkrečiu 

efekto kriterijumi – Europos Sąjungos finansinės 

paramos panaudojimu transporto infrastruktūrai gerinti 

(mln. Lt per metus). šis kriterijus parodo deklaruotinų 

Europos Komisijai lėšų išmokėjimą projektų 

vykdytojams iš paskirtos Europos Sąjungos finansinės 

paramos (su bendruoju finansavimu iš valstybės 

biudžeto) šalies transporto infrastruktūros techniniams 

parametrams gerinti ir pajėgumams plėsti ir 

tuo pačiu charakterizuoja planuojamo laikotarpio 

Europos Sąjungos biudžeto remiamų investicinių 

projektų visumos įgyvendinimo spartą. 

26 

Kad transpor 

pinigai būtų 

Veiklos nauda verslui ir visuomenei 

pasireiškia per ES paramos lėšų 

išmokėjimą projektų vykdytojams ir po 

to nedelsiant – rangovams, t. y. per paramos 

panaudojimo spartą. ES parama 

per investicinio proceso ciklą pajamų 

forma grįžta į valstybės ir socialinio 

draudimo biudžetus, namų ūkių (darbo 

užmokesčio forma) pajamas, gamybos 

atnaujinimo (rangovų) fondus. Kuo sparčiau 

tinkamai panaudojama parama, tuo 

daugiau sukuriama realių darbo vietų, 

tuo labiau gerėja sąlygos investicijoms 

į verslo plėtrą, žmonių gyvenimo kokybė. 

Tinkamas ES finansinės paramos 

panaudojimas – tai pagal ES reglamentų 

nuostatas parengti projektai, vykdomi 

neviršijant sutarto biudžeto ir sutartyse 

nustatytos darbų trukmės, atliekant 

visas numatytas veiklas, laikantis normatyvinių 

kokybės ir išlaidų tinkamumo 

reikalavimų. Direkcijoje sukurta 

valdymo ir kontrolės sistema, kuri ne tik 

fiksuoja pažeidimus, bet, visų pirma, 

padeda vykdytojams tinkamai parengti 

projektus, organizuoti jų įgyvendinimą, 

laiku informuoti partnerius apie proceso 

rezultatus, supažindinti visuomenę apie 

ES struktūrinės paramos prasmę, įtaką 

socialinės ir ekonominės atskirties mažinimui, 

reikšmę dabartiniame ekonominės 

raidos etape. 

2011 metais planuota pasiekti 

efekto kriterijaus reikšmė transporto 

sektoriuje buvo labai ambicinga – 

daugiau kaip 1 mlrd. Lt. Dėl sugriežtėjusių 

ES lėšų panaudojimo tinkamumo 

kontrolės veiksmų, teisinių ginčų viešųjų 

pirkimų proceso metu šio kriterijaus 

faktinis įvykdymas, kaip matyti schemoje, 

siekė 750 mln. Lt. nepaisant to, 

kriterijaus reikšmių vidutinis metinis 

lygis 2007–2011 metais – 822 mln. Lt. – 

suteikia pagrindą prognozuoti, kad visos 

numatytos ES paramos lėšos transportui 

(5.3 mlrd. Lt.) bus panaudotos laiku, t. y. 

iki 2015 metų. 

Projektų vykdymo ciklas mokėjimų 

atžvilgiu išsidėsto netolygiai. Pradedant 

ir užbaigiant konkrečius investicinius 

projektus, įgyvendinančioji institucija 

P R O J E K T A I

P R O J E K T A I 



to infrastruktūrai 

panaudoti tinkamai 

naudoja daug žmogiškųjų išteklių, kurių vertė neatsispindi 

ataskaitinio laikotarpio efekto kriterijaus rodiklyje. 

norint išlaikyti pasiektą Europos Sąjungos paramos 

panaudojimo lygį, būtina nuolat tobulinti ES paramos 

administravimo bei projektų vertinimo gebėjimus, 

plėtoti žmogiškuosius išteklius. 

Transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo 

stebėsena vykdoma siekiant dviejų pagrindinių tikslų, 

kurių pasiekimas vertinamas papildomais, t. y. rezultato 

kriterijais. Pirmasis tikslas – užtikrinti, kad transeuropinio 

transporto tinklo Lietuvos teritorijoje plėtrai, transporto 

infrastruktūros prieinamumui, infrastruktūros teikiamų 

paslaugų kokybei gerinti skirtos investicinės priemonės 

būtų tinkamai įgyvendintos pagal ES reglamentų nuostatus 

bei šalies teisės aktus. Antrasis tikslas – užtikrinti 

efektyvų Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo 

ir kontrolės sistemos funkcionavimą. 

Žvelgiant detaliau į atskirų ES paramos programų, 

ypač rūpimų vartotojui, įgyvendinimą, svarbu pabrėžti, 

kad kiekvienais metais direkcijoje patvirtinami rodikliai, 

nusakantys konkrečius įsipareigojimus ne tik mokėtinoms 

lėšoms, bet ir projektų vykdytojų paraiškų vertinimui, 

aprobuojant naujus investicinius projektus. Tokia 

tvarka numatyta projektų finansavimo administravimo 

sutarčių pasirašymui teikiant paramą iš Europos Regioninės 

plėtros fondo ir Sanglaudos fondo. Pavyzdžiui, 

pernai teigiamai įvertintos 64 paraiškos 888 mln. 

Lt vertės finansavimui gauti. Taip pat sukurtas geras 

pagrindas sėkmingam projektų vykdymui artimiausiu 

laikotarpiu: pasirašytos 56 naujos net 892 mln. Lt vertės 

finansavimo administravimo sutartys įvairių transporto 

infrastruktūros objektų (kelių, geležinkelių, tarptautinių 

oro uostų, Klaipėdos uosto, vidaus vandenų, miestų ir 

miestelių gatvių, viešojo ekologiško transporto) modernizavimui 

ir plėtrai. 

Vykdant Transporto investicijų direkcijai deleguotas 

Ekonomikos augimo veiksmų programos 4-ojo 

ir 5-ojo prioritetų bei Sanglaudos skatinimo veiksmų 

programos 3-iojo prioriteto priemonių įgyvendinančios 

institucijos funkcijas, labai svarbu suformuoti veiksmingą 

įstaigos valdymo ir kontrolės sistemą. Tam tikslui pasiekti 

nuolat tobulinami vidaus veiklų procedūrų vadovai, 

taisyklės ir rodikliai, kurie būtini, siekiant užtikrinti 

ES paramos funkcijų tinkamą ir kokybišką atlikimą, iki 

minimumo sumažinti galimą riziką netinkamai panaudoti 

ES lėšas konkrečių projektų lygmeniu. Praeitais 

metais buvo patvirtinta nauja įstaigos administravimo 

struktūra, pagrindinius ir pagalbinius veiklos procesus 

detaliau sugrupuojant pagal uždavinių ir funkcijų 

temines sritis, aiškiau deleguojant atsakomybę ir koncentruojant 

kompetenciją atitinkamiems padaliniams. 

27

mln. 

Lt 

Svarbu pabrėžti, kad atlikti administracijos 

struktūros pakeitimai nepareikalavo papildomų 

Valstybės biudžeto ir ES techninės paramos 

lėšų, kadangi naujų padalinių etatai buvo suformuoti 

perkeliant juos iš kitų TID padalinių. 

neabejotinai viena iš svarbiausių sėkmingos 

veiklos prielaidų – reikiama personalo 

kompetencija. Tuo tikslu tobulinama įstaigos 

darbuotojų kvalifikacija, atsižvelgiant į realius 

poreikius, kuriuos įtakoja besikeičiantys teisės 

aktai, konkrečios patirtys projektų įgyvendinimo 

procese. Pavyzdžiui, pastaruoju metu 

darbuotojai kvalifikaciją kėlė viešųjų pirkimų, 

statybos projektų ir sutarčių vykdymo pagal 

FIDIc sutarties sąlygas, Europos Sąjungos 

finansuojamų projektų kaštų ir naudos analizės 

srityse. 

2012–2014 metais Transporto investicijų 

direkcija prisidės prie pirmojo Susisiekimo 

ministerijos strateginio tikslo – „Sukurti modernią, 

subalansuotą, saugią, draugišką aplinkai 

susisiekimo sistemą, kaip regioninį intermodalinį 

transporto centrą, kuris efektyviai tenkintų 

verslo ir gyventojų poreikius“, vykdydama 

programos – „Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimas“ 

antrojo tikslo – „Europos Sąjungos 

finansinės paramos ir bendrojo finansavimo 

panaudojimas transporto infrastruktūrai gerinti“ 

uždavinius ir priemones. Čia išskiriami du 

uždaviniai: vykdyti projektų, finansuojamų ES 

lėšomis, stebėseną bei užtikrinti efektyvų ES 

TEn-T fondo paramos panaudojimą. 

Planuojama 2012 metais pasiekti svarbiausio 

rodiklio – paskirtos ES finansinės paramos 

išmokėtų lėšų – reikšmė siekia 740 mln. Lt. Siekiant 

šio tikslo prioritetais direkcijoje laikoma 

efektyviai ir taupiai naudoti biudžeto asignavimus, 

užtikrinti reikalingą dirbančių darbuotojų 

skaičių ir jų kvalifikaciją, tobulinti rizikų valdymo 

procedūras, užtikrinti patikimo partnerio, 

atstovaujančio viešąjį interesą, santykius su 

projektų vykdytojais, kryptingai ir motyvuotai 

atlikti įstaigos vidaus kontrolės procedūras. 

Tad Lietuvos transporto laukia tolesni teigiami 

kiekybiniai bei kokybiniai pokyčiai. 

1200 

1000 

800 

600 

400 

200 

0 

ES parama 

(su BF*) 

EU support 

(with BF) 

28 


ES paramos panaudojimas 2007-2011 m. 

EU support used in 2007-2011 

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 

667,8 645,1 963,6 1082,1 750,2 

* BF – Bendrasis finansavimas / General financing 

Funds for transpo 

should be used in 

Alminas Mačiulis, 

Director of Transport Investment 

Directorate 

In all likelihood we mostly feel the 

benefit of the European Union membership 

on consumption level by driving along 

safer and more convenient Lithuanian 

roads. It is true that drivers are sceptical 

about patches on the asphalt which 

appear after winter, however, there is little 

to be done about them as they are the 

result of our country’s climate peculiarities 

when during cold season frozen ground 

is replaced by thaw dozens of time. Our 

goal is to efficiently implement Lithuanian 

transport infrastructure modernisation 

and development projects, which are 

included in the national country transport 

sector development strategy. 

This is a long-term goal, which covers 

activities for the period of 2007-2015. The 

benefit of Transport Investment Directorate 

activities is measured by the specific 

criterion, which is the use of the European 

Union financial assistance for the improvement 

of transport infrastructure (in million 

Litas per year). This criterion indicates 

funds to be declared to the European commission 

and paid to project implementing 

bodies from the European Union financial 

assistance (including co-financing from the 

state budget) for the improvement of technical 

parameters of country’s transport 

infrastructure and increase of its capacities; 

at the same time it characterises the 

speed of implementation of all investment 

projects supported from the European 

Union budget for the planned period. 

Benefit of activities for business and 

general public is demonstrated by the 

payment of the EU assistance funds to 

project implementing bodies and immediately 

afterwards to contractors, i. 

e. speed of the assistance use. By means 

of investment process cycle the EU 

assistance in the form of income returns 

to the state and social security budgets, 

households (in the form of salary) and 

production renovation (of contractors) 

funds. The more speedily the assistance 

is properly absorbed, the more real work 

P R O J E K T A I 

places are created, investment conditions 

into business development improve 

and people welfare increases. Proper 

EU financial assistance use is projects 

prepared according to the EU regulation 

provisions which are implemented 

within budget and time scope determined 

in the agreements, by carrying out 

all foreseen activities and by adhering 

to the determined quality standards and 

expenditure suitability requirements. 

There is a management and control 

system established in the Directorate 

which not only detects infringements, 

but first of all assist project implementing 

bodies to properly prepare projects, 

organise their implementation, inform 

partners about process results in a timely 

manner and inform general public 

about the essence of the EU structural 

assistance, its influence upon diminishing 

social and economic isolation 

and importance in the current stage of 

economic development. 

In 2011 planned effect criterion 

value in transport sector was very ambitious 

– more than 1 milliard Litas. Due to 

stricter EU funds use suitability control 

actions and legal disputes during the 

process of public procurement, the actual 

implementation of this criterion as 

seen in the graphic below, amounted to 

750 million Litas. Despite this, the average 

annual level of value of the criterion 

in 2007-2011 which was 822 million 

Litas, gives a solid ground for prognosis 

that all foreseen EU assistance funds 

for transport (5.3 milliard Litas) will be 

timely absorbed, i. e. up until 2015. 

Project implementation cycle in 

terms of payments is uneven. In the 

beginning and completion phases 

of specific investment projects the 

implementing body uses a lot of human 

resources whose value is not reflected 

in the effect criterion of the reporting 

period. Seeking to maintain achieved 

level of the absorption of the European 

Union assistance it is necessary to continuously 

improve EU assistance administration 

and project evaluation capacities 

and develop human resources.

P R O J E C T S 

rt infrastructure 

a proper way 

The monitoring of implementation 

of transport infrastructure projects 

is carried out with the aim to reach two 

main objectives the achievement of 

which is evaluated by two additional, 

i. e. result criteria. The first objective 

is to ensure that investment measures 

for the development of Trans-European 

transport network in the territory 

of Lithuania, for improvement of 

accessibility of transport infrastructure 

and betterment of quality of services 

provided by infrastructure should be 

properly implemented according to the 

provisions of the EU regulations and 

national legal acts. The second objective 

is to guarantee efficient European 

Union structural assistance administration 

and control system functioning. 

Looking in detail into the implementation 

of separate EU assistance 

programmes which are of particular 

interest to consumers, it is necessary 

to emphasise that each year the 

Directorate approves the criteria 

which determine specific obligations 

not only for payment of funds but 

also for the evaluation of applications 

of project implementing bodies for 

approval of new investment projects. 

Such procedure is foreseen for signing 

project financing and administration 

agreements for provision of support 

from the European Regional Development 

Fund and cohesion Fund. For 

example, last year 64 applications were 

positively evaluated for receiving 888 

million Litas of financing. A sound basis 

for successful implementation of projects 

for the nearest time period was 

founded: 56 financing and administration 

agreements for modernisation 

and development of various transport 

infrastructure objects (roads, railways, 

international airports, Klaipėda seaport, 

internal waterways, city and town 

streets, ecological transport) were 

signed, the value of which amounts to 

even 892 million Litas. 

For the Transport Investment 

Directorate, which performs delegated 

functions of an implementing 

agency for the 4th and 5th priority 


measures of the Operational Programme for the 

Economic Growth and 3rd priority measures of the 

Operational Programme for Promotion of cohesion, 

it is of key importance to establish efficient institution 

management and control system. Therefore internal 

activities procedure manuals, rules and indicators 

which are prerequisite for ensuring proper and quality 

oriented performance of the EU assistance functions, 

and diminishing to the minimum possible risks for 

unauthorized use of the EU funds in specific projects, 

are continuously improved. Last year new institution 

administrative structure was approved with more 

detailed grouping of main and auxiliary operational 

processes according to thematic areas of tasks and 

functions and by more clear delegation of responsibilities 

and concentration of competence in respective 

divisions. It is important to emphasize that changes 

performed in administrative structure did not require 

additional funds from the state budget and EU technical 

assistance because positions in new divisions were 

established by transferring them from other divisions 

of the Transport Investment Directorate. 

Undoubtedly one of the major preconditions for 

successful activities is adequate competence of the 

staff. Therefore qualification skills of employees are 

improved taking into account actual needs, which are 

influenced by changing legal acts and specific experience 

in implementing projects. For example, lately 

employees raised their qualification in public procurement, 

construction projects, in implementation of 

agreements according to FIDIc agreement provisions 

and in the area of cost and benefit analysis of projects 

financed by the European Union. 

In 2012-2014 Transport Investment Directorate 

will contribute to the first strategic objective of 

the ministry of Transport and communications “To 


create modern, balanced, safe and 

environment friendly transport system 

as a regional multimodal transport 

centre which would efficiently meet the 

demands of business and population” 

by implementing tasks and measures 

of the second objective “Use of the 

European Union financial assistance 

and common financing for the improvement 

of transport infrastructure” of 

the programme “Implementation of 

Transport and communications Policy”. 

Here two objectives are highlighted – to 

perform monitoring of projects financed 

from the EU funds and to ensure 

effective use of the EU TEn-T fund 

assistance. 

In 2012 the planned value of the 

most important criterion, i. e. paid 

amount of the allocated EU financial 

assistance, is 740 million Litas. The 

priorities of the Directorate for achievement 

of this objective is efficient and 

economic use of budget assignations, 

ensuring required number of employees 

and their qualification, improving risk 

management procedures, performing 

functions of a reliable partner, representing 

public interest, with project 

implementing bodies and carrying out 

internal control procedures in a targeted 

and motivated manner. So Lithuanian 

Transport Investment Directorate 

will undergo further positive quantitative 

and qualitative changes. 

29

• ARVI prezidentas Vidmantas Kučinskas mato ryškią perspektyvą 

plėsti gamybą Europoje ir Rusijoje 

• ARVI President Vidmantas Kučinskas sees good perspectives for 

the production development in Europe and Russia 

ARVI Liet

V E R S L A S 

– Gerbiamas prezidente, kaip jūs įvertintumėte 

savo vadovaujamos įmonių grupės 

pernykščius gamybos rezultatus visos šalies 

ekonominės politikos kontekste? 

- Praeitus metus baigėme pelningai, 

vadinasi, išeiname iš krizės. Žinau, kad 

kai kurios mūsų įmonės galėjo dar geriau 

padirbėti, todėl šiemet iškėliau užduotį pasiekti 

ir viršyti tą gamybos lygį, kurį ARVI 

grupė buvo pasiekusi prieš krizę. O krizei, 

prisipažinkime, visi buvome nepasirengę. 

Ir valstybė – taip pat. Valstybė, kaip 

ir verslas, turi prisiimti atsakomybę už 

krizės padarinius. mes juk neturėjome ir 

dabar neturime jokio stabilizavimo fondo. 

Juk 2008-aisiais nebuvo jokios gamybos 

krizės, nebuvo ir perprodukcijos – mūsų 

produktai ir tada buvo reikalingi, ir dabar 

jie paklausūs. Tai buvo finansinė krizė, kuri 

paskatino daugumą bankų atsigręžti į gamybą. 

Lietuvos valstybė turi kurti strategiją, 

kuri sutaptų su visos Europos plėtros 

kryptimis. Valstybė turi numatyti, kurie 

mūsų ekonomikos sektoriai turi didžiausią 

potencialą – juos reikia remti ir skirti jiems 

didesnį dėmesį. 



uvoje tampa ankšta 

– ARVI įmonių grupė seniai išaugo 

iš nacionalinių marškinių ir yra vertinama 

tarptautinėje rinkoje. Vis dėlto, norėtume 

patikslinti, su kokiomis šalimis ARVI nuolat 

bendrauja ir kokią produkciją ar paslaugas 

joms teikia? 

– mūsų partnerių bei produkcijos pirkėjų 

surasite visame pasaulyje – Europoje, 

Pietų Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje. Būtent 

krizė mus išmokė ieškoti naujų rinkų. Ir 

parduodame tolimiems kraštams nemažus 

kiekius – apie 50 tūkstančių tonų trąšų 

keliauja į Azijos šalis, apie 40 tūkstančių – į 

Lotynų Ameriką. Afrikoje parduodame 

apie 30 tūkstančių tonų trąšų. Visa kita lieka 

Europoje. Kai logistikos sistemos išvystytos, 

pasaulis, pasirodo, tampa mažas. 

O kalakutus pardavinėjame ir į Angliją, 

švediją, Vokietiją, Latviją, Estiją... 

Pašarus – į Lenkiją ir Rusiją. cukrų – į tolimiausias 

Europos šalis, ir net į Aziją. Taigi, 

mūsų produktai žinomi visame pasaulyje. 

– ARVI viceprezidentas dr. Alfonsas 

Sigitas Tamošiūnas yra minėjęs, jog Europa 

jau gerai pažįsta ARVI kalakutienos produktus, 

čia jūs turite atitinkamus sertifikatus. 

Bet teko girdėti, jog ARVI gaminiai tinka ir 

Izraelio, ir Arabų rinkoms, kurios reikalauja 

kitokio produkcijos paruošimo. 

– Taip, mes turime visas galimybes gaminti produkciją minėtoms rinkoms, tačiau 

kol kas ten neprekiaujame. mūsų turimi kokybės sertifikatai yra aukščiausio lygio ir 

atitinka griežčiausius reikalavimus. Visa ARVI gaminama kalakutienos produkcija yra 

pagaminta pagal vieną griežčiausių pasaulyje maisto saugos ir kokybės sertifikatą – 

„Britų mažmenų sertifikatą – BRc“. Jis iš esmės yra artimas Izraelio „Košer“ ir Arabų šalių 

„Halal“ sertifikatams ir gana nežymiai nuo jų skiriasi, todėl yra vertinamas šiose šalyse. 

Viską, ką pagaminame, parduodame mums gerai žinomoms Baltijos šalių, Vakarų Europos 

bei Rusijos rinkoms. Pastaruoju metu pajutome, kad mūsų produkcija ėmė domėtis 

Ukrainos, moldovos bei kitų šalių prekybininkai. 

– Kalakutų auginimas – pasirodo, subtilus dalykas, tai labai gležnūs paukščiai. Jiems reikia 

atitinkamos aplinkos, baltymų, mineralų, amino rūgščių... Kodėl ėmėtės tokio sunkaus verslo? 

- Visi verslai yra sudėtingi, gal tik tarpininkavimas kiek lengvesnis. mūsų visos technologijos 

yra sudėtingos – ir kalakutų auginimo, ir trąšų, ir cukraus, ir pašarų gamybos. 

šiandien tarptautinėse rinkose patogiai gali jaustis tik dirbdamas su moderniausiomis 

technologijomis. Kai valdai pažangias 

technologijas, tampi įdomus 

ir kitiems. štai šiuo metu 

tariamės dėl cukraus 

fabriko statybos 

Kaliningrado srityje 

– ten perkelsime 

turimas technologijas. 

Ten neužtenka pinigus 

investuoti, reikia pagaminti ir 

paklausų produktą. Taupant 

žaliavas ir energetiką. 

– Būdami Ukrainoje, Volynės srityje ir ruošdami publikaciją žurnalui apie vietos investicinę 

politiką iš srities gubernatoriaus Boriso Klimčiuko išgirdome tiesiog aistringą kvietimą ARVI investuoti 

Vakarų Ukrainoje: “Mums svarbu didinti pramonines paukščių auginimo apimtis. Ypač vandens 

paukščių: žąsų, ančių. Ir kalakutų. Esame pasiruošę investitoriams suteikti patalpas, sklypus. 

Marijampolės fabrikui ARVI, būdamas dar Ukrainos ambasadoriumi Lietuvoje, siūliau – ateikite 

dirbti. Kalakutų auginimas – neišvengiamai didelis pelnas. Štai užsimerkiu ir matau „Arvi“, kas 

porą kilometrų pasistačiusią po fermą, kur perinami, auginami, rūšiuojami paukščiai, stovi mėsos 

kombinatas. Tai reikėjo jau vakar daryti. O aš pats pasiruošęs asmeniškai globoti tokius projektus 

visuose etapuose.“ Taigi, ar ARVI vadovybė nemato perspektyvos įkurdinti savo gamyklos viename 

iš tenykščių pramoninių parkų? 

– Gubernatorių Borisą Klimčiuką puikiai pažįstu. norėčiau pas jį nuvažiuoti, bet 

krizės rūpesčiai atėmė išties daug laiko. Vis dėlto, sušilus orams, būtinai nuskrisiu. Tačiau 

šiandieną Ukrainoje ne viskas taip lengvai klostosi kaip gubernatoriaus svajonėse. Pirmiausia, 

turėsime išspręsti projektų finansavimo problemas. Ieškosime tarptautinių bankų, 

ypač iš Rusijos, kurie galėtų finansuoti ilgalaikius projektus. Rusija ar Kazachstanas 

turi tokiems projektams atitinkamas programas. Lengvatų investuotojams yra ir Ukrainoje, 

bet jos dar padrikos. Kol ukrainiečiai nesudarys investuotojams palankių sąlygų, 

kol jie neįgis bankų pasitikėjimo, neveiks draudimas ir investicijų apsaugos sistema, jokie 

rimti investuotojai į šalį labai neskubės. šiandieną Ukrainoje finansuojami tik strateginiai 

projektai, susiję su dujomis, nafta, uostais, stambiais privatizavimais. 

31

32 


Ukrainoje kol kas atliekame tik 

žvalgybinius manevrus, o sričių vadovų 

klausiame, ar jie tikrai turės pinigų ir galimybių 

investicijų lengvatoms įgyvendinti: 

skirti žemės, padengti dalį bankinių kreditų, 

suteikti garantijų ir t. t. Kai turėsime 

tinkamas sąlygas, išsyk pradėsime veiklą. 

Tiesa, vieną projektą Ukrainoje jau esame 

pradėję – tai gyvūninės kilmės atliekų 

perdirbimo sritis. Pasirašytos atitinkamos 

sutartys su Ukrainos žemės ūkio ministerija 

ir Veterinarijos tarnyba. Dabar Baltijos 

Agroverslo institutas padeda jiems sukurti 

atitinkamą teisinę bazę, t. y. harmonizuoja 

Ukrainos įstatymus su ES įstatymais. 

šiems darbams atlikti Ukraina tikisi ES 

finansinės paramos. 

– ARVI žengia ir į Rusiją, yra susidomėjusi 

atokiais Rusijos Federacijos regionais – Baškirija, 

Udmurtija ir Tatarstanu. Kiek tie planai 

pasistūmėjo į priekį? Ar tai nėra pernelyg 

drąsūs projektai? Juk ir ten, tikriausia, savi 

nepatogumai bei ypatumai: leidimai, licenzijos, 

netolygi rinka, neaiški mokesčių politika, 

galbūt nemenkas ir nusikalstamumo lygis? 

– Kaliningrade mes pastatėme trąšų 

įmonę, kuri kainavo apie 18,5 milijonų 

eurų. Tai, beje, didžiausia lietuvių investicija 

Kaliningrado srityje, ir Rusijoje apskritai. 

šiandien ši įmonė sėkmingai dirba, ten 

turime geras sąlygas – Kaliningrado sritis 

yra laisvoji ekonominė zona, ten nėra 

problemų dėl finansavimo. šiuo metu Kaliningrado 

srityje bandysime investuoti ir 

į cukraus įmonę. Tai mums tikrai ambicingas 

projektas. Kita vertus, mes mokame 

Rusijai mokesčius, nieko neslepiam, atvirai 

dirbam. Kaliningrado valdžiai tai patinka, 

nes jie mato gerus rezultatus. 

Baškirija yra išsivystęs kraštas, plotu 

panašus į Lietuvą. Keliai geri, išplėtota 

infrastruktūra, pakankamai neblogas 

gyvenimo lygis. ši Rusijos respublika turi 

ir savo naftą, ir dujas, mineralų, tuoj mus 

lenks ir pieno gamybos srityje. šiais metais 

mes ten turime užbaigti gyvūninės kilmės 

atliekų perdirbimo įmonę. Subproduktus, 

kitas organines atliekas surinksim ir iš Baškirijos 

kaimynių, pavyzdžiui, iš Tatarstano. 

Projektas, kainuosiantis apie 20 milijonų 

eurų, jau įsibėgėjęs. Jį statys vietos specialistai 

su mūsų pagalba ir lietuviškomis 

technologijomis, kurias mes patys prieš 

kurį laiką įsigijome Vakaruose. Patirties 

per akis – vieną tokią įmonę turime Lietuvoje, 

kitą – Latvijoje. 

– Esate Rusijos garbės konsulas Lietuvoje. 

Tad būtų naudinga sužinoti pamąstymus 

apie politinius ir ekonominius santykius 

su Rusija, jų raidą ir perspektyvas. 

V E R S L A S 

– Rusijos ambasada pasiūlė imtis šių pareigų ir aš sutikau. man didelė garbė būti 

didelės ir įtakingos šalies garbės konsulu. Jei neklystu, esu vienintelis Rusijos garbės konsulas 

Baltijos valstybėse. Rusijai Lietuvoje reikėjo verslininko, kuris galėtų skatinti verslo 

santykius tarp abiejų valstybių. Būtent, verslo! 

manau, kad verslas apskritai turi būti bent truputį atskirtas nuo politikos. Energetika, 

dujos, nafta, elektra – tai juk pirmiausia ūkis, ekonomika. šalies įmonės tikrai turi išmanias 

technologijas, galėtų investuoti į Rusiją, galėtų ten steigti įmones – pinigai grįžtų 

į Lietuvą. Santykiai su Rusija galėtų būti žymiai racionalesni. man, Lietuvos verslininkui ir 

piliečiui, tai nėra tas pats. Kaip ir santykiai su Lenkija. mes esame kaimynai ir tarp mūsų 

neturėtų būti nepasitikėjimo vieni kitais. 

nedidelių valstybių pasaulyje yra nemažai, bet jos mokosi kaimynų kalbų, daro kaimynystėje 

didelį verslą, kuria pažangius projektus. Tokių gyvų pavyzdžių ypač daug Azijos 

šalyse, kurios sugeba pritraukti kapitalą į savo kraštą. Aš pats, mokėdamas lenkų ar rusų 

kalbas, neturiu jokių bendravimo problemų, man lengva bendrauti su aplinkinių valstybių 

žmonėmis. Verslui yra labai svarbu suprasti, ką sako partneris. Kartais ir tarp eilučių. 

– Vis dėlto, šiek tiek apmaudu, kad investicinis ir intelektualinis kapitalas iškeliauja svetur. 

Net ir pas kaimynus. O pačioje Lietuvoje, ar jau visos galimybės išnaudotos? 

– Plečiamės, gamybinius pajėgumus didiname ir Lietuvoje. Pernai pašarų gamybą 

išauginome iki 30 tūkstančių tonų, šiemet planuojame – iki 40 tūkstančių tonų. numatome 

didinti ekologinių trąšų gamybą. Suprantama, gaminame tiek, kiek galime realizuoti. 

naujų gamyklų Lietuvoje neplanuojame statyti. Žodžiu, tobulinsime ir auginsime tai, ką 

sukūrėme. Kartais pamatome, kad atsiranda konkurencija net tarp mūsų pačių įmonių, 

tada sustojame ir sakome, kad geriau mes pastatysim įmonę Ukrainoje ar Kaliningrade, 

Rusijoje, Baltarusijoje... 

– Kadangi ARVI atstovauja stambiajam žemės ūkio produkcijos gamybos kapitalui, 

norėtume išgirsti minčių apie dabartinę žemės ūkio politiką Lietuvoje, kaip tai atsiliepia verslo 

plėtrai. Kada Lietuva turės modernų žemės ūkį, ir, apskritai, ar turės? 

– norėdami konkuruoti Europoje, būtinai turime plėtoti žemės ūkį. Galimybių yra: 

turime geras žemes, tie patys cukriniai runkeliai mūsų žemdirbių išauginti yra geros 

kokybės. Pasitelkę pažangias žemės ūkio gamybos technologijas galime pasiekti pačius 

aukščiausius Europos standartus. Juk su savo marijampolės cukraus fabriko produkcija 

mes galime konkuruoti visoje Europoje! 

Svarbiausia, kad mes nepardavinėtume žaliavų, o čia pat jas perdirbtume ir gamintume 

produktus. Taip ir į biudžetą sumokėsime kur kas gausesnį pinigą, ir žmonių 

daugiau įdarbinsim, nereikės jiems išsivažinėti po visą Europą. Žemės ūkis turi būti viena 

pagrindinių Lietuvos ekonominių sričių. mes mokam gaminti gerus produktus – pažiū-

V E R S L A S 

rėkite, kokie puikūs mūsų mėsos ir pieno 

gaminiai. Tik turime žiūrėti, kaip savikainą 

sumažinti. Valstybė, remdama žemės ūkio 

sektorių, taip pat turi žiūrėti, ar ūkininkas 

eina teisinga kryptimi, ar augina rinkai 

paklausią kultūrą. Juk kiekvienam lietuviui 

žemės ūkis nuo gilios senovės yra aiški ir 

suprantama sąvoka. Turim puikią patirtį ir 

gerą vardą – tad naudokimės tuo! 

– ARVI gamybai, ypač trąšų, matyt, 

suvartoja galingą elektros energijos srautą. 

Įmonė pati kažkada gamino biodizeliną iš 

rapsų aliejaus. Kokią biokuro perspektyvą 

matote mūsų šalyje? 

– Bioenergetika Lietuvoje – blogiau 

būti negali! Taip, turėjome biodizelino 

gamyklą – pardavėme. Ir ačiū Dievui! O juk 

visą gamybos grandinę turėjome išsidėstę 

– auginame kalakutus – atsiranda mėšlas, 

iš mėšlo gaminame biodujas, iš jų – elektrą, 

kurią naudojame sau, parduodami į skirstomuosius 

tinklus. Bet, pasirodo, kad tokie 

prisijungimai nenumatyti, valstybė čia jokios 

strategijos neturi. Aukščiausieji šalies 

pareigūnai ginčijasi, bet išeities neranda. 

Daug Europos įmonių, miestų miestelių 

esu apvažiavęs ir savo akimis matęs, kaip 

tokie dalykai skatinami. O pas mus biokuras 

labai prastai panaudojimas. Verkiame, 

kad kiaulininkai mėšlo nesutvarko, kvapai 

miestuose sklinda. Bet ar mes skatiname 

tą verslą, kuris gali ir atliekas sunaudoti, ir 

pagaminti produktą? Kokia būtų nauda, 

galima nesunkiai suskaičiuoti, tam nereikia 

būti nei ekonomistu, nei ministru. Tada ir 

papildomų verslų atsirastų. šiandien nė 

viena įmonė, gaminanti biokurą iš atliekų, 

nedirba pelningai. O pastatytos didelės 

įmonės! Ir visos vargsta. 

– Pagrindinis ARVI verslas yra trąšos, 

tačiau pirkėjai, visų pirma, žino jūsų mėsos 

gaminius, delikatesus. Dabar žmonės yra sukrutę 

dėl dedamų į maisto produktus, priedų, 

paskaninimų, kurie gali būti ir žalingi. Kaip 

ARVI sprendžia šią problemą? 

– Arvi politika – sveikas požiūris į 

gyvenimą. mes atidžiai kontroliuojame 

visą gamybos procesą – patys pašarus 

gaminame ir patys kalakutus auginame 

bei perdirbame. O kalakutiena ir yra sveika 

mėsa. Gaminant kalakutienos pusgaminius 

ir karštai bei šaltai rūkytus gaminius 

ar dešras, būtina naudoti prieskonius bei 

kitus priedus. Tačiau mes naudojame 

tik leistinus. O dauguma kalakutienos 

gaminių ar produktų yra natūralūs be jokių 

priedų, kurie tinka tiek mažiems vaikams 

tiek alergiškiems žmonėms. Kalakutiena 

yra sveika mėsa, pats ją perku ir valgau. 



– Ar aktuali jums darbuotojų problema? Ar nestinga gabaus jaunimo, emigravusio į Vakarus? 

– ARVI įmonės šiandien žaidžia aukščiausioje Europos lygoje, kur konkurencija 

nepaprastai aštri. norėdami laimėti tose rinkose mes turime orientuotis į gabų ir veržlų 

jaunimą. Jau kalbėjome, kad mes nuolatos plečiame savo veiklą kitose šalyse. Čia vėlgi 

reikia išsilavinusio ir drąsaus jaunimo. Todėl šiais metais mes pradėjome programą „Kartu 

mes galime augti“, kuri skelbia du esminius dalykus: mes esame atviri jaunimui ir esame 

pasiryžę jį mokyti. Tuo pat metu norime mokytis patys, nes mūsų įmonės augimą paskatins 

tik atvirumas ir vidinio tobulėjimo kultūra. ši programa skatina ARVI bendradarbiavimą 

su mokyklomis ir universitetais. Studentai pas mus atlieka praktiką, remdamiesi 

mūsų įmonių veikla rašo mokslo darbus. 

mes norime jauniems žmonėms pasakyti, kad ir savame krašte jie gali surasti 

įdomią darbo vietą ir geras gyvenimo sąlygas. Juk ARVI įmonės savo technologijomis 

ir darbo kultūra neatsilieka nuo analogiškų įmonių Vakaruose. mes padėsime jaunimui 

startuoti ir augti, jaunimas mums padės įgyvendinti ambicingus planus. 

• Europinio lygio marijampolės stadionas, kurį padeda išlaikyti ARVI. Įvairiems socialiniams projektams 

kompanija kasmet skiria apie milijoną litų 

• A stadium in marijampolė which keeps to European standards is financed by the municipality and ARVI. 

Each year the company allocates over a million litas for social projects 

33

34 


The Lithuanian market 

is becoming too small for ARVI 

The economists in 

Lithuania and Europe are 

to recognize the elementary 

truth: the production 

may save the economy. 

Production, however, is a 

difficult and complex business. 

Our journalist met 

the chairman of the Board 

of ARVI Enterprises Group 

Vidmantas KUČInSKAS. 

ARVI Group unites 20 companies 

which work in the 

field of fertilizers, feed and 

sugar production, turkey 

processing, animal waste 

utilization, and cargo forwarding. 

B U S I N E S S 

- Dear President, what are your estimations about the performance results of your Group 

last year in the context of the economic policy of Lithuania? 

- Last year we reached profit which means that we coped with the crisis. Some of 

our enterprises could have achieved better performance results, so this year I have set 

a task for them to reach and beat the targeted production level which ARVI Group had 

before the crisis. And let’s admit that we were not ready for the crisis, as the state was 

not also. The state, like business, must take the responsibility for the outcomes of the crisis. 

We did not and do not have a stabilization fund. There were no production crisis and 

over-production in 2008 – our products were on demand as in 2008 as are today. It was 

the financial crisis which encouraged many banks to turn to production. The Lithuanian 

state must have a strategy which would conform to all European development targets. 

The state must project which our economic sectors have the largest potential and support 

them. 

- ARVI Enterprises Group has a considerable international reputation. Which countries are 

your regular partners, what production and services does ARVI supply to them? 

- We have partners and supply production worldwide – Europe, South America, 

Asia and Africa. It was the crisis which has taught us to look for new markets. Supplies 

to far-away countries are truly large – about 50 thousand tones of fertilizers go to Asian 

countries, about 40 thousand – to Latin America. We sell about 30 thousand tones of 

fertilizers in Africa. The rest sales are made in Europe. The world becomes small when 

the logistics systems are so well-developed. We sell turkeys in Great Britain, Sweden, 

Germany, Latvia, Estonia, etc., feed in Poland and Russia, sugar in most remote European 

countries and even Asia. This means that our products are known and popular 

throughout the world. 

- ARVI Vice-president Dr Alfonsas Tamošiūnas has once said that Europe is well familiar 

with ARVI turkey products, your enterprises possess the required certificates. We have heard 

that ARVI could exports these products also to Israel and Arab markets which are very particular 

about the preparation of this production.


- Yes, we are absolutely ready to 

supply the production to the above-mentioned 

markets, however still do not export 

to them. Our quality certificates conform 

to the strictest requirements. ARVI turkey 

products are manufactured according to 

one of the strictest food safety and quality 

certificate in the world – British retail certificate 

BRc. It is very close to Israeli Kosher 

and Arab Halal certificates and therefore is 

accepted in these countries. Our production 

is sold in the familiar markets of the 

Baltic States, Western Europe and Russia. 

In recent years, we have noticed that our 

production is interesting to the Ukraine, 

moldova and other countries. 

- Turkey growing is a delicate process. 

Turkeys need specific environment, albumen, 

minerals, amino acids… Why have you decided 

to start this business? 

- All kinds of business are difficult, 

except for mediation. We use only sophisticated 

technologies in turkey growing, 

fertilizers, sugar and feed production. You 

may feel safe on international markets if 

only you operate state-of-the-art technologies. 

Once you control them, you 

become interesting to others. Today, we 

are negotiating the construction of a sugar 

plant in Kaliningrad region where we will 

move the technologies. It is not enough 

to invest money – the result must be a 

marketable product. 

- When we visited Volynia region in 

Ukraine where we collected information for a 

publication in our magazine about the investment 

environment here, the Governor of the 

Region Boris Klymchuk invited ARVI to invest 

into West Ukraine, and said “We are particularly 

interested to increase industrial poultry 

growing volumes, water birds (duck, goose), 

also turkey in particular. We are ready to provide 

investors with land plots, buildings, facilities. 

When I was the ambassador of Ukraine 

in Lithuania, I suggested ARVI to come and 

work in the Ukraine. Turkey growing is profitable. 

I close my eyes and see ARVI operating 

a large farm for hatching, growing, sorting of 

turkey, and a meat plant nearby. This should 

have been done yesterday. I’m personally 

ready to supervise such projects throughout 

all stages.” Does ARVI management see a 

perspective to start production in one of the 

Ukrainian industrial parks? 

- I know the Governor Boris Klymchuk 

personally. I wanted to visit him, 

however the crisis consumed a lot of my 

time. Still, once the weather gets better, 

I will definitely go to see him. Today, however, 

the situation in the Ukraine is not 

developing as good as in the Governor’s 

dreams. First, we will have to deal with the 



problems of project financing. We will try to find international banks, Russian in particular, 

that could finance long-term projects. Russia or Kazakhstan have special programmes 

for such projects. The Ukraine offers incentives for investors, however they are not 

concentrated. As long as Ukrainians do not create investment-favourable environment, 

do not gain the trust of banks, the insurance and investment protection systems do not 

function, no serious investors will come to it. Today, the Ukraine finances only strategic 

projects associated with gas, oil, ports, large privatization. 

So far, we are investigating the Ukrainian market and are asking governors whether 

they will have money and possibilities to introduce investment incentives: allocate 

land plots, cover a part of bank credits, grant guarantees, etc. As soon as we are offered 

good conditions, we will launch our activities in the Ukraine. Actually, we have already 

started a project in the Ukraine in the field of animal waste utilization. Agreements have 

been signed with the Ukrainian ministry of Agriculture and Veterinary Service. The Baltic 

Institute of Agribusiness is helping them to develop a legal environment, i.e. performs 

harmonization of the Ukrainian legislation with the EU law. The Ukraine expects to get 

EU financing for these works. 

- ARVI plans to enter Russia, is interested in remote Russian Federation regions, like Bashkortostan, 

Udmurtia and Tatarstan. How are you moving forward in this field? Aren’t those too 

brave projects? These regions, most probably, are also specific with their own licenses, permissions, 

turbulent market, unclear taxation policy, and maybe even significant criminality? 

- ARVI has constructed a fertilizers plant in Kaliningrad for 18.5 million euro. It 

seems to be the largest investment of Lithuania in Kaliningrad region and even in Russia. 

The company operates successfully, Kaliningrad region is a free economic zone so we do 

not have any problems as regards financing. We are planning to launch investment into 

sugar industry in Kaliningrad region. It is a very ambitious project. On the other hand, we 

pay taxes in Russia, our activities are transparent and profit-making. The governance of 

Kaliningrad region is happy to see our good performance results. 

Bashkortostan is a developed region with the size similar to Lithuania. It has a welldeveloped 

road network, infrastructure and rather high living standard. Bashkortostan 

has its own oil and gas, is rich in minerals and is soon to get ahead of Lithuania by milk 

production volumes. This year, we are planning to complete the construction of the animal 

waste utilization enterprise here. Also, we will collect sub-products, other organic waste 

from the neighbors of Bashkortostan, like Tatarstan. The project which is to cost about 20 

million euro is in full speed. The construction will be done by local specialists using Lithuanian 

experiences and western technologies. Our experience in this field is extensive – we 

have an animal waste utilization enterprise in Lithuania and in Latvia. 

• Per du dešimtmečius ARVI išaugo iki stambios tarptautinės įmonių grupės 

• Within two decades, ARVI has become a large international group of enterprises 

33 35


- You are the Honorary Consul of 

Russia in Lithuania. We would like to hear 

your opinion about political and economic 

relations with Russia, their development and 

perspectives. 

- The Russian Embassy has asked me 

to take this position and I was happy to 

agree. It’s a great honour for me to be the 

honorary consul of such a large and important 

country. If I’m not mistaken, I’m the 

only honorary consul of Russia in the Baltic 

States. Russia needed a businessman 

in Lithuania who could promote business 

relations between both countries. 

To my opinion, business must be 

separated from politics. Energy, gas, oil, 

electricity first mean economy. The Lithuanian 

companies operate modern technologies, 

could invest in Russia and establish 

companies there, this is how money would 

come back to Lithuania. The major mistake 

of our country is that it does not foster 

good relations with Russia. I, as the Lithuanian 

businessman and citizen, am very 

concerned about this, also about relations 

with Poland. We are neighbors and should 

not tolerate mistrust in each other. 

There are many small countries in 

the world, and they learn languages of 

their neighbors, do large business in the 

neighboring countries, develop innovative 

projects. Asian countries are rich in such 

good practices. I personally speak Polish 

and Russian languages and do not have 

any problems to communicate with our 

neighbors. In business, it is very important 

to understand a partner from half sentence. 

- Yet, it’s a pity that investment and 

intellectual capital leaves Lithuania, even if it 

goes to our neighbors. Have all chances been 

exhausted in Lithuania? 

- We are expanding production capacities 

in Lithuania as well. Last year, feed 

production grew to 30 thousand tones and 

plans to reach 40 thousand this year. We 

are intending to increase the production 

of organic fertilizers. naturally, we manufacture 

as much as we can sell and do 

not plan to build new plants in Lithuania. 

In short, we will improve and expand the 

existing capacities. Sometimes our own 

companies enter into competition, then 

we stop and say that it is better to have a 

plant built in the Ukraine or Kaliningrad 

region, Russia or Belarus… 

- ARVI represents the large agricultural 

production capital. We would be interested to 

hear your ideas about Lithuanian’s agricultural 

policy and how it affects business development. 

When will Lithuania have modern 

agriculture and will it have it at all? 

36 


- We must develop the agricultural sector if we wish to compete in Europe. 

Lithuania’s potential is large. It has fertile land which produces excellent quality agricultural 

production. Introduction of state-of-the-art agricultural production technologies 

could allow us to achieve the top European standards. Even the production of marijampolė 

sugar plant is absolutely competitive Europe-wide. 

What is most important is to achieve that we do not sell raw materials but rather 

process and manufacture products in Lithuania. This is how we would pay more into the 

budget, would employ more people and prevent emigration. Agriculture must be one of 

the most important economic activities in Lithuania. Lithuanian agricultural production, 

meat and diary products are tasty and very popular. What we must still do is to cut down 

the cost-price of this production. The state, by supporting the agricultural sector, must 

control whether farmers are growing the marketable production. From ancient times, 

every Lithuanian understands and loves agriculture. We have extensive experience and a 

good name, so let’s use it. 

- The production process, fertilizers in particular, is energy-consuming. Some years ago, ARVI 

made bio-diesel from rape oil. What perspectives for bio-fuel production you see in Lithuania? 

- Bio-energy in Lithuania is absolutely under-developed. We had a bio-diesel plant 

and, thanks God, sold it. We had had the whole production chain: turkey growing produced 

manure, manure was used to produce bio-gas, bio-gas produced electricity that we 

used for own needs and sold to electricity distribution grid. It turned out, however, that 

we could not get connection to the grid and that the state did not have any strategy in 

this field. The top level politicians and officials continue arguing however cannot come to 

any agreement. I have visited many European towns and companies and have personally 

seen how bio-energy development is stimulated. Bio-fuel production in Lithuania 

is poorly developed. We complain about the smell of pig manure in towns, however do 

not encourage business that could process this waste and make a product. The benefit 

is easy to be calculated and you do not have to be either economist or minister to see it. 

none of companies which manufacture bio-fuel from waste makes profit, whereas large 

plants were built. 

- Fertilizers are the main ARVI activity, however we firstly associate your name with 

delicious meat products. Today, people are very concerned about possibly-harmful additives in 

meat products. How does ARVI solve this problem? 

- ARVI’s policy is a healthier attitude to life. We strictly control the whole production 

process: manufacture feed, grow turkey and process it. Turkey meat is very healthy. Only 

approved spices and additives are used in the manufacture of turkey sub-products, hot 

and cold smoked production. most of turkey products are natural, without any additives 

and can be used by children and people with allergies. Turkey is healthy meat; I buy and 

eat it with pleasure. 

- How do you solve the problem of employees? Do you feel the lack of gifted young people 

who have emigrated? 

- Today, ARVI enterprises play on the highest European league where the competition 

is huge. To become a winner on these markets, we must target to gifted and energetic 

young people. I’ve already told that we are continuing to expand our activities in 

other countries. Here again we need educated and brave youth. This is why this year we 

have launched a programme “We may grow together” which points to two main things: 

we are open to young people and are ready to teach them; we want to learn ourselves 

since it is openness and the culture of inner perfection that will encourage the growth of 

our enterprise. This programme is intended to stimulate the cooperation of ARVI with 

schools and universities. Students do practical training in our enterprises, based on our 

activities write thesis papers. We want to tell young people that they can find an interesting 

job and good living conditions in their home country. By their technologies and work 

culture, ARVI enterprises go hand in hand with analogous European companies. We will 

help young people to take-off and grow, and they will help us to realize ambitious plans.


EKONOMIKA IR VISUOMENĖ


Panevėžio kredito unija 

(PKU) – didžiausia šalyje. Ji vienija 

virš 8 tūkst. narių, pajinis kapitalas 

siekia beveik 15 mln. Lt, unijos likvidumo 

rodiklis – 46,2 proc., kapitalo 

pakankamumo – 21,9 proc. nutolusių 

kasų skaičiumi PKU taip pat lenkia 

kitas šalies kredito unijas – finansinės 

paslaugos teikiamos 16-oje vietovių. 

Unijoje darbuojasi 40 žmonių. 

ilgametis jos vadovas, dabar valdybos narys, Kazimieras Binkis – Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkas. Pirmoje eilėje iš kairės: Alvydas Grigaliūnas 

– Žemės ūkio rūmų direktoriaus pavaduotojas, Sigita Rudienė – Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos tarybos narė ir Krekenavos bendruomenės „Tiltas“ 

pirmininkė, Guoda Burokienė – Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė, Rimantas Banevičius – buvęs Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos 

pirmininkas. 

• Second row from the left: Ramunė šimatytė, member of the board and head of administration of Panevėžys credit Union; Kazimieras Petraitis, founder of 

Panevėžys credit Union, its long-standing director and member of the board; Kazimieras Binkis, chairman of communities Union of Ranevėžys District. First 

row from the left: Alvydas Grigaliūnas, Deputy Director of chamber of Agriculture; Sigita Rudienė, member of the council of communities Union of Ranevėžys 

District and chairman of Krekenava community „Tiltas“; Guoda Burokienė, chairman of Lithuanian Rural communities Union; Rimantas Banevičius, former 

chairman of communities Union of Panevėžys District 

Panevėžio kredito unij 

Kas lėmė PKU sėkmę, kaip pavyko suburti tokį gausų narių 

kolektyvą, kokie ateities siekiai ir veiklos trukdžiai? Apie tai kalbamės 

su administracijos vadove Ramune Šimaityte ir valdybos 

nariu, unijos įkūrėju ir ilgamečiu jos vadovu, aktyviu kooperatinės 

bankininkystės idėjų propaguotoju Kazimieru Petraičiu. 

Kredito unijos ištakos 

Kazimieras Petraitis: Drąsiai save galiu vadinti kredito unijų 

judėjimo Lietuvoje pionieriumi, nes dalyvavau iš esmės visuose 

šių kredito kooperatyvų raidos etapuose. Pamenu, dar 1993 m. 

tuometis Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Čiulevičius 

pakvietė į susitikimą su svečiais iš Kanados, kurie buvo pasirengę 

padėti atgaivinti ikikarinius kredito kooperatyvus. Dabar tenka 

padėkoti Kanados lietuviams, nes jų suteiktas impulsas buvo labai 

svarbus ir reikšmingas. Vėliau aktyviai dalyvavau kuriant Kredito 

unijų įstatymą. 

38 

• Antroje eilėje iš kairės: Ramunė šimaitytė – Panevėžio 

kredito unijos valdybos narė ir administracijos vadovė, 

Kazimieras Petraitis – Panevėžio kredito unijos įkūrėjas ir 

• Kazimieras Petraitis – 

Panevėžio kredito unijos 

įkūrėjas ir ilgametis jos 

vadovas, dabar valdybos 

narys 

• Kazimieras Petraitis, 

founder of Panevėžys credit 

Union, its long-standing 

director and member 

of the board 

PKU įsteigėme netrukus po 

Kredito unijų įstatymo priėmimo. 

Palyginti greitai subūrėme 

reikiamą narių skaičių, sukaupėme 

pradinį pajinį kapitalą, 

suradome patalpas ir surengėme 

steigiamąjį susirinkimą. šiemet 

liepos mėn. minėsime veiklos 

penkiolikmetį. Tiesa, iš pradžių 

unija vadinosi „Ūkininkų viltis“. 

nedelsiant pradėjome kurti 

nutolusias kasas, nes supratome, 

kad sėkmės galime tikėtis tik išplėtojus 

veiklą visame Panevėžio 

regione. Pirmąją nuotolinę kasą 

įsteigėme Krekenavoje, vėliau 

Ramygaloje, o dabar jau jų yra 

šešiolika. 

Kur mūsų sėkmės raktas? 

Žvelgdamas į praeitį, galėčiau 

paminėti du svarbiausius sėkmės 

komponentus. Tai iniciatorių 

energingumas ir žmonių pasitikėjimas. 

nestigo nei vieno, nei 

kito. Tuomet buvau išrinktas 

rajono Ūkininkų sąjungos pirmininku, 

nemažai bendravau su 

žemdirbiais, jie ir buvo pradinis 

unijos ramstis. Pamenu, vos 

įsisteigus unijai, vienas ūkininkas 

padėjo 50 tūkst. Lt indėlį, tai 

paskatino ir kitus. 


Aktyviai dalyvavau šalies 

kredito unijų judėjime, buvau 

išrinktas asociacijos Lietuvos 

kredito unijos pirmininku, 

nemažai talkinau steigiant kitas 

unijas, vykau į steigiamuosius 

susirinkimus. Sušlubavus 

sveikatai, keletą metų procesus 

stebėjau tarsi iš šalies. Dabar 

klastinga liga atsitraukė, 

sulaukiau kvietimo vėl aktyviau 

įsitraukti į unijos veiklą. 

Unija – 

bendruomenių 

atrama 

Ramunė Šimaitytė: PKU 

veikloje dalyvauju nuo pat jos 

įsikūrimo. Esu antroji unijos 

darbuotoja, su kuria buvo sudaryta 

darbo sutartis. Unijos vizija 

nuo pat jos veiklos pradžios 

buvo tapti žmonių bankeliu, 

kuris padėtų jiems spręsti kasdieninius 

finansinius rūpesčius, 

paremti verslo projektus. šios 

krypties nuosekliai laikėmės 

visus 15 savo gyvavimo metų. 

Stengėmės neatstumti nė vieno 

besikreipiančiojo, gilinomės 

į konkrečias žmonių situacijas, 

stengėmės patarti. Žmonės tai


mato ir vertina. Ir čia yra mūsų pranašumas prieš komercinius bankus. 

Beje, pirmoji paskola buvo suteikta kaimo gyventojui karvei 

įsigyti. 

Kredito uniją sieja glaudūs ryšiai su bendruomenėmis, 

daugelis jų yra mūsų nariai, naudojasi teikiamomis paslaugomis. 

Panevėžio krašte bendruomenių judėjimas išplėtotas labiau nei 

kitur, o rajono Bendruomenių sąjunga vienija virš 50 narių. Esame 

įsteigę specialų bendruomenių fondą, iš kurio remiame konkrečius 


os sėkmės raktas 

projektus. štai Krekenavos bendruomenės centrui „Tiltas“ padėjome 

įrengti vandentiekį švenčiuliškių kapinėse, skirdami 6 tūkst. 

Lt, parėmėme Smilgių bendruomenės centrą „Bitė“, kuris įrengė 

etnografinę sodybą, kartu su Lietuvos centrine kredito unija (LcKU) 

parėmėme Ramygalos miestelio ir Garuckų kaimo bendruomenės 

projektą „Sužinok, apsispręsk, prisijunk“, skatinantį jaunimo 

aktyvumą. 

Dalyvaudami bendruomenių 

susirinkimuose, turime galimybę propaguoti 

kooperacijos idėjas, pasakoti 

apie mūsų unijos teikiamą naudą, 

apie kredito unijų ir komercinių bankų 

skirtumus. 

• Ramunė šimaitytė – 

Panevėžio kredito unijos 

valdybos narė ir administracijos 

vadovė 

• Ramunė šimatytė, 

member of the board and 

head of administration of 

Panevėžys credit Union 

Pamenu, 

ėmė strigti rajono 

verslininkų leidžiamo 

laikraščio „Tėvynė“ 

leidyba. Pasiūlėme tą 

laikraštį iš verslininkų 

perpirkti Bendruomenių 

sąjungai, 

suteikėme 40 tūkst. 

Lt paramą. Dabar tai 

pats populiariausias 

vietos laikraštis, nes 

jame rašoma apie tai, kas rūpi žmonėms, atspindimos jų problemos. 

šalyje, ko gero, tai vienintelis atvejis, kai rajono laikraštį 

leidžia bendruomenės. Dėka tuomečio Bendruomenių sąjungos 

pirmininko Rimanto Banevičiaus aktyvumo laikraštis gavo ir nemažą 

ES struktūrinių fondų paramą. Darbas su bendruomenėmis jokiu 

būdu nėra laiko gaišatis. Dalyvaudami bendruomenių susirinkimuose, 

turime galimybę propaguoti kooperacijos idėjas, pasakoti 

apie mūsų unijos teikiamą naudą, apie kredito unijų ir komercinių 

bankų skirtumus. Sakyčiau, kad pralaimi tos kredito unijos, kurios 

neužmezga ryšių su bendruomenėmis. 

nepraleidžiame progos dalyvauti įvairiose parodose. štai 

pernai dalyvavome parodoje „Expo Aukštaitija“. Jos metu propagavome 

kooperacijos idėjas, reklamavome kredito unijos paslaugas. 

Paaiškėjo, kad nemažai žmonių 

unijas painioja su greitųjų 

kredito bendrovėmis. šiemet 

dalyvavome pavasarinėje parodoje 

„Ką pasėsi...“. 

Veiklos ir 

investavimo 

ypatumai 

R. Š.: Išplėtotas nuotolinių 

kasų tinklas lemia ir kredito 

unijos veiklos ypatumus. nesiekiame 

tiesmukiško kiekvienos 

kasos atsiperkamumo, vienur 

žmonės daugiau skolinasi, 

kitur linkę pasidėti indėlius ar 

naudotis paslaugomis. Beje, 

atkreipėme dėmesį į tai, kad 

pastaraisiais metais žmonės, 

tvarkydami savo finansus, tapo 

atsargesni, labiau linkę taupyti 

negu skolintis. Todėl pernai paskolų 

portfelis sumažėjo 3 mln. 

Lt. Vidutinė unijos paskola yra 

50 tūkst. Lt. 

K. P.: Laikomės konservatyvios 

investavimo politikos. 

Laisvų lėšų negalime investuoti 

į akcijas, tačiau unijoms leidžiama 

pirkti vertybinius popierius. 

nesusigundėme Graikijos, 

Italijos ar Portugalijos vyriausybių 

obligacijomis, investavome 

į Lietuvos vyriausybės vertybinius 

popierius ir LcKU indėlius. 

Pavyko išvengti ir „Snoro“ 

vilionių. 

R. Š.: Dalyvaujame 

„Verslumo skatinimo“ projekte, 

kuris skirtas mažoms įmonėms 

ir žmonėms, norintiems pradėti 

arba plėsti savo verslą. Didelio 

susidomėjimo šis projektas 

nesulaukė, gal trūko sklaidos 

ir aiškinamojo darbo, nes 

daugelis jį painioja su darbo 

biržos projektais. Turime tik 

du projektus, viena 

paskola suteikta kavinei 

įrengti, antroji 

– įmonei, teikiančiai 

statybinio pobūdžio 

paslaugas. Tikimės, 

kad pradedančiuosius 

verslą sudomins 


naujovė, leidžianti kompensuoti 

net 95 proc. paskolos 

palūkanų. 

Apie veiklos 

trikdžius 

K. P.: Kredito unijų plėtrai 

svarbus šio judėjimo įvaizdis. 

Per daugelį metų buvo sukurtas 

patikimų finansinių partnerių 

vardas, per veiklos metus 

nebankrutavo nei viena unija. 

Tačiau pastaruoju metu pozityviam 

unijų įvaizdžiui iškilo 

pavojus, pradėjo kurtis fiktyvios 

kredito unijos, neturinčios 

nieko bendro su kooperacijos 

idėjomis. Jų steigimą inicijuoja 

apsukrūs verslininkai, suburdami 

reikiamą narių skaičių ir 

suformuodami įstatinį kapitalą. 

Tai padaryti palyginus yra 

nesudėtinga. Tačiau tokios 

unijos tenkins vieno ar kelių 

verslininkų poreikius, tarnaus jų 

interesams. Girdėjau, kad tokią 

uniją įsteigė Klaipėdos verslininkai, 

kita įsisteigė Panevėžio 

regione. nenoriu tvirtinti, kad 

verslininkai neturi kooperuotis. 

Tačiau svarbu, kad būtų 

išvengta vieno ar kelių apsukrių 

vyrukų įsteigto bankelio, kuris 

po kurio laiko gali išnykti su 

visais žmonių indėliais ir pajais. 

Pseudounijos gali sukompromituoti 

visą finansinių kooperatyvų 

idėją. Tuos procesus itin 

atidžiai turi stebėti Lietuvos 

bankas (LB), suteikdamas naujoms 

kredito unijoms veiklos 

licenciją. 

R. Š.: Kredito unijai 

svarbus parametras yra pajinio 

kapitalo dydis, nes nuo to 

priklauso veiklos rodikliai, 

didžiausios paskolos dydis. 

Siekiant šio tikslo, prieš keletą 

metų visuotinis susirinkimas 

nutarė padidinti minimalaus 

pajaus dydį nuo 100 Lt iki 300 

Lt. manome, kad pasielgta teisingai. 

Tiesa, tuomet 600-tais 

sumažėjo narių skaičius. Taip 

Kredito unijai svarbus parametras 

yra pajinio kapitalo dydis, nes nuo 

to priklauso veiklos rodikliai, didžiausios 

paskolos dydis. 

39


pat inventorizavome pajininkų 

gretas, nes jau buvo susikaupę 

nemažai „mirusių sielų“. 

Veiklos perspektyvos 

K. P.: Tikimės, kad Jungtinių 

Tautų Organizacijai šiuos 

metus paskelbus Tarptautiniais 

kooperatyvų metais, visuomenė 

daugiau išgirs apie kredito 

unijas ir jų teikiamą naudą. 

Vyriausybės nutarimu yra sudaryta 

nacionalinė kooperacijos 

komisija, kuri turėtų organizuoti 

kooperatinio judėjimo populiarinimo 

akcijas, skleisti gerąją 

patirtį, tobulinti teisės aktus. 

R. Š.: Atidžiai stebime LB 

ketinimus griežčiau kontroliuoti 

kredito unijų veiklą. 

nors, atrodytų, griežtumo yra 

pakankamai. Girdime, kad 

svarstoma galimybė įpareigoti 

unijas, pasiekusias tam tikrą 

veiklos apimtį, reorganizuotis į 

kooperatinius bankus. Stiprinant 

rizikos valdymą, siūloma 

griežtinti atskirų rizikos rūšių 

reikalavimus, ypač kredito 

rizikos, susijusios su juridinių 

asmenų kreditavimu. šis reikalavimas 

gal ir atbaidytų pseudounijų 

steigimo iniciatorius. 

Ketinama didinti privalomąjį 

unijos pajinį kapitalą ir didinti 

minimalų narių skaičių. Žadama 

kelti aukštesnius kvalifikacinius 

reikalavimus unijų vadovams. 

manome, kad numatomi pasikeitimai 

pasitarnaus kredito 

unijų veiklos patikimumui padidinti. 

Tačiau dėl visų šių dalykų 

turėtų būti tariamasi ir su dabar 

veikiančiomis kredito unijomis, 

asociacija, LcKU. Svarbiausia, 

kad unijų veikla nebūtų įsprausta 

į biurokratinių reglamentų 

rėmus, neprarastų dabartinio 

savo lankstumo, o, svarbiausia, 

kooperacijos pranašumų prieš 

akciniu principu funkcionuojančius 

komercinius bankus. 

40 

Kalbėjosi 

Kęstutis Jaskelevičius 

The key of 

of Panevėžys Cr 

Panevėžys credit Union (PcU) is the largest credit 

union in Lithuania. With over 8 thousand members 

its share capital is nearly 15 million litas, the 

liquidity rate – 46.2 per cent, capital adequacy rate 

21.9 per cent. PcU leads in Lithuania by the number 

of remote community savings banks and provides 

financial services in 16 places. The union employs 40 

people. 

Where does the success of PcU lie? How has it brought together 

such a large number of members? What are its plans for the 

future and what problems does it have today? These are themes 

for the discussion with the Head of PcU Administration Ramunė 

šimaitytė and member of the Board, founder and long-standing 

director of the union, active promoter of the idea of co-operative 

banking Kazimieras Petraitis. 

The roots of credit unions 

Kazimieras Petraitis: I’m proud to be the pioneer of the 

movement of credit unions in Lithuania. I actually participated in 

all stages of the development of credit cooperatives. I recall when 

in 1993 the then chairman of the Lithuanian Farmers’ Union Jonas 

Čiulevičius invited me to the meeting with the guests from canada 

who offered help to revive the pre-war credit cooperatives. I’m 

mostly thankful to the canadian Lithuanians who gave a strong 

and important impulse. Later, I actively joined the process of drafting 

the Law on credit Unions. 

PcU was founded immediately after the Law on credit Unions 

was passed. It took us very short to gather the sufficient number 

of members, accumulate the initial share capital, rent an office 

and organize the first constitutive meeting. In June this year we 

are going to celebrate the 15th anniversary of our credit union. 

First, our union was called “Ūkininkų viltis”. Very soon we started 

opening remote community savings banks since we saw that the 

success may be achieved only by launching activities in the whole 

region of Panevėžys. The first remote savings bank was opened in 

Krekenava, later in Ramygala and now we have even 16 remote 

savings banks. 

Where is our key of success? From the retrospective, I could 

recall two most important success components. These are the 

energy of the founders of the union and trust of people. We had 

both. At that time I was elected as the chairman of the Farmers 

Union in the region, had lots of contacts with farmers and they 

were the cornerstone of our union. I recall a farmer who deposited 

50 thousand litas in the credit union and that was a great inspiration 

for others. 

f I N A N C E 

I was very active in the 

movement of credit unions in 

Lithuania, was the chairman of 

the Association of the Lithuanian 

credit Union, helped 

with the establishment of 

other unions and participated 

in constitutive meetings. For 

some years I just watched the 

process from aside due to the 

health problems. The insidious 

disease has retreated and I’ve 

been invited to re-join the 

cooperative movement. 

Unions – the pillar of 

communities 

Ramunė Šimaitytė: I participate 

in PcU activities since 

the day of its establishment. I 

was the second person employed 

in the union. From the first 

day, the goal of the union was 

to be a small bank of people 

which could help them solving 

everyday financial problems, 

support business projects. 

We have kept to this goal 

throughout all 15 years. We 

received all those who came to 

us, listened to their problems 

and tried to give advice. People 

have always been happy to get 

our help. This is our advantage 

against commercial banks. The 

interesting fact is that the first 

loan was granted to a farmer to 

buy a cow. 

The credit union keeps 

close contacts with the communities; 

most of them are our 

members and use our services. 

The movement of communities 

in Panevėžys region 

is far better developed than 

anywhere else in Lithuania; the 

Union of communities of the 

region unites over 50 members. 

We have a special fund of 

communities which is intended

f I N A N C E 

success 

edit Union 

to support concrete projects. For example, we gave 6 thousand 

litas to Krekenava community centre “Tiltas” to build water supply 

in švenčiuliškės graveyard; supported Smilgiai community centre 

“Bitė” which opened an ethnographic homestead; together with 

the Lithuanian central credit Union (LccU) supported the project 

“Learn, decide, join” implemented by Ramygala town and Garuckai 

village community and which promoted young people to be more 

active. 

Some time ago, a regional newspaper “Tėvynė” published 

by businessmen had serious problems. We suggested the Union 

of communities to buy the newspaper from businessmen and granted 

40 thousand litas for this purpose. Today, it is the most popular 

local newspaper which writes about issues that are important to local 

people, analyses their problems. It is probably the only newspaper 

in Lithuania published by communities. Thanks to the chairman 

of the Union of communities Rimantas Banevičius, the newspaper 

received significant support from the EU structural funds. The work 

with communities is by no means the waste of time. The participation 

in communities’ meetings gives us a wonderful chance to 

speak about cooperation ideas, tell about the benefits of our credit 

union, differences of credit unions and commercial banks. I would 

say that those credit unions which do not have contacts with communities 

lose a lot. 

We do not miss a chance to participate in exhibitions. Last 

year, our credit union participated in the exhibition “Expo Aukštaitija” 

during which it spoke about cooperation ideas and gave wide 

information about credit union’s services. It turned out that many 

people did not make the difference between credit unions and fast 

credit companies. This spring, we have participated in the exhibition 

“Ką pasėsi…”. 

Activities and investment 

R. Š.: The well-developed network of remote community 

savings banks makes activities of credit unions special. We do not 

have a goal to make all remote savings banks profitable: in some 

places people borrow more, in others they put more deposits or 

use other services. In recent years, Lithuanian people have become 

more cautious in their financial affairs and tend to save rather than 

borrow. This is why last year the loan portfolio decreased by 3 million 

litas. The average loan in our credit union is 50 thousand litas. 

K. P.: We keep to the conservative investment policy. We 

cannot invest free money into shares however unions are allowed 

to buy securities. We were not tempted by government securities 

of Greece, Italy or Portugal, however invested into Lithuania’s 

government securities and LccU deposits. We have also resisted 

investing in Snoras. 

R. Š. Our credit union participates in the project “Fostering 

entrepreneurship” which is intended for small companies and people 

who want to start or expand their business. The project has not 

caused large interest maybe due to the lack of information or poor 


preparatory work since many 

people has confused it with 

the labour exchange projects. 

We have two projects only: 

one loan has been extended to 

open a café and another to a 

company which provides constructions 

services. We hope 

that start-up businessmen will 

become interested in the compensation 

of even 95 per cent 

of loan interest. 

Problems of 

credit unions 

K. P.: The image of 

cooperative movement plays a 

lead role in the development of 

credit unions. Over the years, 

credit unions have secured 

the name of reliable financial 

partners, not a single credit 

union have gone bankrupt. 

However, recently, the positive 

image of credit unions has been 

in danger. Besides, fictional 

credit unions which do not have 

anything in common with cooperative 

ideas have appeared in 

Lithuania. They are founded by 

artful businessmen who gather 

a required number of members 

and from the share capital. This 

is quite easy. Such unions, however, 

will satisfy the needs of 

one or several businessmen and 

will serve their interests only. 

I’ve heard that such a union 

was founded in Klaipėda and 

another in Panevėžys region. I 

don’t have anything against the 

cooperation of businessmen. It 

is important, however, to avoid 

a small bank founded by a 

businessman or two which can 

disappear with all the deposits 

and shares of people. Pseudounions 

might discredit the idea 

of financial cooperatives. These 

processes should be strictly 

controlled by the Bank of 

Lithuania which issues licences 

to new credit unions. 

R. Š.: The size of the share 

capital is very important for a 

credit union and determines 

its activity results, the size of 

the largest possible loan. To 

achieve this gaol, some years 

ago, the general meeting took 

a decision to increase the minimum 

share from 100 to 300 


litas. We think that it was a right 

decision, although the number 

of members decreased by 600. 

Prospects 

for the future 

K. P.: We hope that after 

the United nations declared 

2012 the International Year of 

cooperatives the society will 

hear more about credit unions 

and their benefits. The national 

cooperation commission has 

been formed by the Government 

resolution which will organize 

cooperation movement 

promotion campaigns, speak 

about good experiences and 

improve legal acts. 

R. Š.: We are closely following 

LB’s plans to make the 

activity of credit unions stricter, 

though it seems that they are 

already strictly controlled. We 

have heard that a possibility 

is discussed to obligate credit 

unions which have reached 

a certain volume of their 

activities to get reorganized 

into cooperative banks. By 

strengthening the risk management, 

it is suggested to make 

requirements for separate risk 

types, credit risk associated 

with crediting legal entities in 

particular, stricter. This requirement 

could scare the initiators 

of pseudo-unions. It is intended 

to increase the required share 

capital of a union and increase 

the minimum number of its 

members. It is also planned to 

put higher qualification requirements 

for directors of unions. 

We think that the planned 

changes will serve to enhance 

the credibility of credit unions’ 

activities. These improvements, 

however, should be discussed 

with the credit unions, LccU 

and the Association. The most 

important is that the activities 

of credit unions would not 

be put into tight bureaucratic 

framework, credit unions 

would not be deprived of their 

flexibility and the superiority of 

cooperation against commercial 

banks which function on 

the share principle would be 

preserved. 

Kęstutis Jaskelevičius’ 

interview 

41


Trakų kraštas vilioja ne 

tik savo praeitimi, nuostabiu 

kraštovaizdžiu, švariais 

ežerais, bet ir įspūdingais 

miškais, išlakiais pušynais ir 

eglynais. Trakų miškų urėdija 

valdo 60 tūkst. ha miškų, 

iš kurių 28,9 tūkst. yra valstybiniai. 

Urėdijos teritorijoje 

yra įsikūręs Trakų istorinis 

nacionalinis parkas, puoselėjantis 

Lietuvos valstybingumo 

užuomazgas. 

Begalę istorijos negandų patyrusios 

Trakų pilys, griautos ir vėl atstatytos, 

maironio apdainuotos, iš aukštumų žvelgia 

į jas juosiančius tankius miškus. Į juos 

įsiterpia Daniliškių, Varnikų, Bražuolės, 

Senųjų Trakų, Strėvos, Aukštadvario, mošos 

piliakalniai, Užutrakio dvaras, šimtamečiai 

Varnikėlių, Serapiniškių ir Senųjų Trakų 

kaimai. 

nesuminėsi visų rekreacijos objektų, 

kuriuos įrengė ir prižiūri Trakų urėdijos 

miškininkai, gausu ir gamtos paminklų. 

Verta paminėti Varnikų botaninio-zoologinio 

draustinio 3,5 km ilgio pažintinį taką, 

gausiai lankomą visais metų laikais, gamtos 

paminklu paskelbtą 40 m gylio duobę, 

pramintą „Velnio duobe“, dėl kurios kilmės 

nesutaria gamtininkai ir geologai, nikronių 

akmenį, prie kurio buvo surastas nemenkas 

lobis, neįtikėtino 32 m aukščio ir 4,35 storio 

špokų vinkšną. 

Pokalbis su Trakų miškų urėdu 

Vygantu Mierkiu, deja, ne apie gamtos 

grožybes. Kalbamės apie kasdienos rūpesčius, 

investicijas į mišką, skirtingą valdžios 

vyrų ir pačių miškininkų požiūrį į miškų 

valdymą. V. mierkis – sumanus specialistas, 

ryžtingas, aptakaus žodžio nemėgstantis 

žmogus. „Ginsiu valstybinius miškus nuo 

interesų godulio ir biurokratų neišmanymo, 

kad ir kiek tai man bekainuotų“, – sako 

Trakų miškų urėdas. Už savo tiesmuką 

būdą kolegos jį gerbia, išrinko miškų urėdų 

tarybos pirmininku. 

Medienos pardavimai – 

ekonominėje erdvėje 

Pakeitus prekybos apvaliąja mediena 

taisykles, pradėti rengti elektroniniai aukcionai. 

Kai kurie pirkėjai šią naujovę sutiko 

skeptiškai, galimų nesusipratimų baiminosi 

ir miškininkai. Tačiau pirmosios medienos 

pirkimo-pardavimo sutartys, atrodo, pasirašytos 

be didesnių nesklandumų. Ką atskleidė 

pirmoji patirtis? 

Prisipažinsiu, kad nerimo būta. 

nemažai apie šią naujovę diskutavome ir 

Generalinėje miškų urėdijoje, ir su savo 

urėdijos specialistais, aptarėme galimus 

nesklandumus ir kaip jų išvengti. Tuo 

labiau, kad sėkmė priklausė ne tik nuo 

m I š K I N I N K Y S T ė 

Trakų girios – 

valstybės išta 

pardavėjų – urėdijų darbuotojų, bet ir nuo 

pirkėjų pasirengimo. Trakų miškų urėdijoje 

pirmasis elektroninis medienos pardavimo 

aukcionas įvyko pirmosiomis kovo mėn. 

dienomis. Pasiūlėme pirkti įvairių medienos 

sortimentų: 500 m³ 3 m ilgio pušies rąstų, 

700 m³ 2,5 m ilgio smulkių rąstelių, 2000 

m³ popiermedžių, 1200 m³ malkų ir 2000 

m³ plokščių medienos. Kokie rezultatai? 

Aukcione dalyvavo šeši pirkėjai. Pardavėme 

visą pasiūlytą medieną, išskyrus malkas 

ir plokščių medieną, už maždaug 10 proc. 

didesnę kainą, nei pasiūlėme iš pradžių. 

Pardavimo procedūra užtruko apie 15 

minučių. Anksčiau tam sugaišdavome visą 

pusdienį, o pirkėjai dar turėdavo įveikti 

nemažą atstumą, kad atvyktų į urėdiją. 

šiuo metu aukcionai vyko tik trumpalaikėms 

sutartims sudaryti, t. y. parduoti 

tam medienos kiekiui, kuris liko po pusmetinio 

pardavimo. Paprastai jos lieka apie 10 

proc. Siūlomos medienos pradinė kaina yra 

nustatoma atsižvelgiant į praėjusio pusmetinio 

aukciono vidutinius dydžius. Taigi, 

pirkėjai gali varžytis, siūlydami didesnę 

kainą. Jeigu atskiriems sortimentams pradinė 

kaina buvo per aukšta, kaip atsitiko su 

plokščių mediena ir malkomis, būsimajame 

aukcione kainą mažinsime 10 proc. Beje, 

abejoju, ar teisinga medienos pardavimo 

taisyklėse fiksuoti tvirtą kainos mažinimo 

laiptelį. Pardavėjų ir pirkėjų santykiai taptų 

lankstesni, nustačius tam tikrą kainos mažinimo 

ribą, tarkime, iki 20 proc. 

Pusmetiniai ir ilgalaikiai 

pardavimai – ateityje 

Ar aukcionai pusmetinėms ir ilgalaikėms 

sutartims sudaryti vyks tais pačiais 

principais? Ar jų tvarka bus kitokia? 

Aukcionų, kuriuose bus pasirašomos 

pusmetinės ir ilgalaikės sutartys, tvarka gerokai 

skirsis. minėjau, kad trumpalaikiuose 

aukcionuose urėdijos parduoda medienos 

likučius, t. y. tą jos kiekį, kuris liko po pusmetinių 

sutarčių. Beje, trumpalaikiuose ir 

pusmetiniuose pardavimuose gali dalyvauti 

visi pirkėjai, laiku atsiskaitantys už medieną 

ir neturintys įsiskolinimų. O ilgalaikiuose 

aukcionuose gali dalyvauti tik nuolatiniai 

pirkėjai, t. y. tie, kurie medieną iš urėdijų


pirko ne mažiau kaip trejus metus. Kitaip 

tariant, ilgalaikių pardavimų tikslas yra 

aprūpinti žaliava nuolatinius jos vartotojus. 

Ilgalaikės sutartys naudingos tiek medienos 

perdirbėjams, tiek miškų urėdijoms, 

nes yra užtikrinamas ūkinis stabilumas. 


kų saugotojos 

Ilgalaikės sutartys naudingos tiek 

medienos perdirbėjams, tiek miškų 

urėdijoms, nes yra užtikrinamas ūkinis 

stabilumas. 

Skirsis ir aukcionų scenarijus. Trumpalaikius 

pardavimus rengia tik vienas pardavėjas 

– miškų urėdija, o pirkėjais gali būti 

visi suinteresuoti ūkio subjektai, iš anksto 

užsiregistravę ir sumokėję dalyvavimo 

aukcione mokestį. Ir jeigu pirkėjas nenupirko 

medienos vienoje urėdijoje, jis gali tai 

padaryti kitose. Trumpalaikiuose pardavimuose 

parduodama įvairių sortimentų 

mediena. Pusmetiniuose ir ilgalaikiuose 

aukcionuose konkreti medienos rūšis, 

tarkime, pjautinieji pušies rąstai, bus vienu 

metu parduodami visose 42 urėdijose. 

naujoji medienos pardavimo sistema 

praktiškai yra išmėginta tik sudarant 

trumpalaikes sutartis. Ir čia ji yra patogi, 

nes sutaupo laiko ir finansinių išlaidų, kurias 

patirdavome skelbdami konkursus, siuntinėdami 

laiškus, paskui skelbdami nugalėto- 

ją ir pasirašydami su juo sutartį. manyčiau, 

kad aukcionus pusmetinėms ir ilgalaikėms 

sutartims sudaryti būtų geriau rengti kitu 

principu nei trumpalaikėms, t. y. ne kainos 

kėlimo, o pasiūlytos didžiausios kainos, kuri 

vėliau nesikeistų, principu. Juk medienos 

vartotojai puikiai orientuojasi medienos 

rinkoje ir, įvertinę savo poreikį bei kaštus, 

gali siūlyti jiems priimtiną kainą. šiuo 

principu rengiant pusmetinius ir ilgalaikius 

aukcionus, jie vyktų gerokai sklandžiau. 

Esama ir daugiau abejonių dėl įvairių 

būsimųjų aukcionų organizavimo dalykų. 

šioms abejonėms aptarti Generalinėje 

miškų urėdijoje yra sudaryta mišri urėdų ir 

medienos vartotojų darbo grupė, kuri gali 

siūlyti prekybos taisyklių patobulinimus. 

Ūkinė veikla ir investicijos 

Ekonominis nuosmukis jau liko praeityje, 

medienos paklausa atsigavo. Kokie jūsų 

miškų urėdijai buvo 2011 m.? Kiek investavote 

į mišką ir technikos priemones? 

Praėję metai buvo sėkmingi. Drąsiai 

galiu pasakyti, kad ekonominiai sunkumai 

įveikti. Pernai urėdija gavo 19 mln. Lt 

pajamų, o tai yra 46 proc. daugiau nei 2010 

m. Grynojo pelno uždirbome virš 2 mln. 

Lt. Apmaudu, kad yra nuspręsta 50 proc. 

urėdijos grynojo pelno paimti į valstybės 

biudžetą. Tai pakerta įmonės ekonominį 

suinteresuotumą dirbti kuo racionaliau, 

sakyčiau, iškreipia visą motyvacinę sistemą. 

Puikiai suprantu, kad valstybė patiria 


• Pasitarimas medynų ugdymo 

klausimais Rūdiškių girininkijoje 

• A meeting in Rūdiškės forest 

district about forest cultivation 

Apmaudu,kad yra nuspręsta 50 

proc. urėdijos grynojo pelno paimti į 

valstybės biudžetą. Tai pakerta įmonės 

ekonominį suinteresuotumą dirbti 

kuo racionaliau, sakyčiau, iškreipia 

visą motyvacinę sistemą. 

nemažų finansinių sunkumų. Todėl būtų suprantamas 

ir pateisinamas dalies pelno paėmimas 

vienerius ar dvejus metus. Tačiau 

įmonės grynojo pelno nusavinimas, kaip 

nuolatinis valstybės biudžeto papildymo 

šaltinis, būtų ekonominio nustekenimo būdas. 

Sumažės investicijos į privalomuosius 

miško darbus, technikos atnaujinimą, o tos 

urėdijos, kurios ūkininkauja mažo našumo 

medynuose, gali atsidurti ties išgyvenimo 

riba. Ar tai reiškia, kad joms bus skelbiamas 

bankrotas, o turtas ir jų dispozicijoje esantis 

miškas bus parduoti iš varžytinių? mano 

nuomone, valstybės institucijos šiuo atveju 

elgiasi neišmintingai. 

2011 m. ryžomės didesnėms investicijoms 

į mišką ir technikos priemones 

nei ankstesniais metais. Privalomiesiems 

miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo 

darbams skyrėme 3,5 mln. Lt. miškui 

atkurti ir įveisti investavome 729 tūkst. Lt, 

valstybinių miškų plotus papildėme 255 ha 

43

44 


• medienos išvežimas 

• Timber transportation 

naujų miškų. miško sanitarinė, priešgaisrinė 

ir kita apsauga pareikalavo 210 tūkst. 

Lt. Jaunuolynams ugdyti ir retinti išleidome 

335 tūkst. Lt. nemažai lėšų pareikalavo 

miško kelių priežiūra. Bendras šių kelių ilgis 

urėdijos teritorijoje siekia 996 km. neužtikrinus 

geros jų būklės, sutriktų medienos 

išvežimas, sulauktume priekaištų iš miško 

lankytojų. Atnaujinome ir urėdijos techninį 

potencialą, įsigijome naują kirtimo mašiną, 

medvežę ir miškavežę. šie įrengimai yra 

skirti miško ruošai, ketiname apie pusę 

kertamos medienos paruošti savo jėgomis. 

šitaip konkuruojame su rangovais, neleidžiame 

jiems didinti paslaugų įkainių. Be 

to, atlikome Rūdiškių girininkijos patalpų 

kapitalinį remontą, modernizavome kompiuterių 

arsenalą. Investavome ir į automatines 

gaisrų stebėjimo kameras, o pagrindinę 

šių išlaidų dalį (80 proc.) kompensavome 

ES struktūrinių fondų sąskaita. 

„Visuomio“ idėja nemari 

Prieš keletą metų visas valstybės 

įmones, tarp jų ir miškų urėdijas, Ūkio 

ministerija buvo sumaniusi sutelkti po vienu 

stogu, įsteigiant „Visuomio“ bendrovę. Dabar 

kalbama apie koordinacinio centro įkūrimą, 

kuris, perimdamas ministerijų ir valstybės 

įmonių savininko teises, vėl pretenduoja tapti 

„Visuomį“ primenančiu valdymo anstatu. 

Ar pritariate šiam sumanymui? 

Kategoriškai su tuo nesutinkame. 

Tai tik dar vienos biurokratinės valdymo 

grandies įsteigimas. Jau yra parengtas ir 

derinamas Vyriausybės nutarimo projektas 

„Dėl valstybės turtinių ir neturtinių teisių 

įgyvendinimo įmonėse tvarkos aprašo 

patvirtinimo“. Beje, net ir pats dokumento 

pavadinimas yra sunkiai suprantamas. Sumanymas 

yra toks. Valstybės turto fondo 

bazėje yra įkuriamas valstybės valdomų 

įmonių koordinavimo centras, kuriam 

deleguojamos ministerijų ir valstybės 

įmonių savininko teisės. Kitaip tariant, tas 

koordinavimo centras tampa visų valstybės 

įmonių steigėju. Taip ta funkcija atimama iš 

ministerijų. 

Ką reiškia tokia valdymo reforma? 

Praktiškai yra įkuriama viena superministerija, 

kuri imasi visų valstybės įmonių 

valdymo, o dabar esančios ministerijos 

nustumiamos į šalį. Ką veiks dabar funkcionuojančios 

ministerijos, kaip jos įgyvendins 

keliamus uždavinius, jei iš jų atimama 

valdymo teisė? Ar jos savo srities įmones 

valdys lygiagrečiai? Tuomet akivaizdus 

funkcijų dubliavimasis. 

Juk ką reiškia valstybės įmonių 

valdymas bendriausia prasme? Pirmiausia, 

tai įmonių veiklos stebėjimas, analizė, 

vertinimas, tam tikrų einamųjų užduočių ir 

Siūloma valstybės įmonių vadovų 

atlyginimus susieti su privataus 

sektoriaus atitinkamosveiklos įmonių 

vadovų atlyginimu. Abejoju, ar šis 

sumanymas yra išmintingas ir pasitarnaus 

skatinant didesnę valstybės 

įmonių vadovų veiklos motyvaciją. 

strateginių tikslų kėlimas. Ar sugebės atlikti 

šias funkcijas kuriamasis koordinacinis 

centras tokiose specialaus pasirengimo 

reikalaujančiose srityse, kaip transportas, 

keliai, energetika, miškininkystė ir kt.? Kiek 

reikės specialistų įdarbinti tame koordinaciniame 

centre, kad aprėptų visas šias sritis? 

Valstybės įmones užgultų dar viena 

biurokratizmo ir popierizmo našta, nes 

įvairias žinias teks teikti ir naujajam koordinaciniam 

centrui. Stebina dar ir tai, kad 

kuo garsiau kalbama apie biurokratizmo 

valstybės valdymo srityje mažinimą, tuo jo 

daugėja. 

neramina ir dar vienas dalykas. 

Siūloma pagal tikslus valstybės valdomas 

įmones suskirstyti į grupes. miškų urėdijos 

turėtų patekti į 1B grupę. šios grupės 

įmonėms bus keliamas tikslas siekti kuo 

didesnės naudos, didinti pajamas ir verslo 


vertę. Kaip šio tikslo teks siekti miškų urėdijoms? 

Žinoma, tik didinant kirtimų apimtis. 

Toks įspūdis, kad visas šis biurokratinis 

sumanymas yra tik naujos intervencijos į 

valstybinius miškus priedanga. nepavykus 

„prastumti“ plataus valstybinių miškų 

privatizavimo projekto, rengiama nauja 

ataka. Ir vėl kyšo konkrečių verslo interesų 

grupių ausys. 

Ar reikia dar aiškinti, kad aptariamasis 

Vyriausybės nutarimo projektas kertasi 

su miškų įstatymu? Beje, miškų urėdų 

taryba, išnagrinėjusi ir apsvarsčiusi šiuos 

pasiūlymus, oficialiai išsakė savo neigiamą 

nuomonę. Tik ar bus į ją atsižvelgta? Gal 

verslo interesų grupės, veikiančios per 

Ūkio ministeriją, jau užsitikrino lobistinę 

paramą? 

Kitame Vyriausybės nutarimo projekte 

yra kalbama ir apie valstybės įmonių vadovų 

atlyginimų dydžių nustatymą. Kaip vertinate 

šias naujoves? 

Siūloma valstybės įmonių vadovų 

atlyginimus susieti su privataus sektoriaus 

atitinkamos veiklos įmonių vadovų 

atlyginimu. Abejoju, ar šis sumanymas 

yra išmintingas ir pasitarnaus skatinant 

didesnę valstybės įmonių vadovų veiklos 

motyvaciją. Jokia paslaptis, kad daugelio 

veiklos sričių privataus verslo įmonėse 

nutįsęs ilgas šešėlinių pajamų šleifas. Be 

abejonės, tai iškreipia oficialiai skelbiamus 

vadovų atlyginimų dydžius. 

miškų sektoriuje tai ypač akivaizdu. 

Antai, palyginę statistikos ataskaitose atspindimą 

darbo užmokestį valstybiniame ir 

privačiame miškų sektoriuje, matome keistus 

skirtumus. 2002–2009 m. miškų urėdijų 

darbuotojų darbo užmokestis maždaug 

2,5–3 karto viršijo privačiame sektoriuje 

mokamą atlyginimą, kuris atspindimas 

oficialiose ataskaitose. Tačiau tikrovėje 

faktiniai darbuotojų atlyginimai privačiose 

miško ruošos įmonėse yra net didesni nei 

valstybiniame sektoriuje. 2008 m. miškų 

urėdijų duomenimis darbuotojų atlyginimų 

vidurkis siekė 2692 Lt, o privačiame miško 

ruošos sektoriuje (Statistikos departamento 

duomenimis) – tik 995 Lt, t. y. valstybinių 

miškų sektoriaus darbuotojų atlyginimas 

buvo didesnis 2,7 kartus. Čia yra akivaizdi 

klastotė. Tiesa, 2009 m. šis skirtumas kiek 

sumažėjo. Taigi, spręskime, ar teisinga yra 

valstybinių įmonių darbuotojų atlyginimus 

orientuoti į privataus sektoriaus lygį. Kam 

būtų naudinga tokia tvarka? Arba valdininkai, 

ruošiantys tokius pasiūlymus yra 

visiškai atitolę nuo realaus gyvenimo, arba 

siekiama šitaip iš valstybinių įmonių išvilioti 

gerus specialistus ir galiausiai jas nualinti. 

Kalbėjosi Leonardas Kvaraciejus

Trakai region attracts not only by its history, astounding landscape, clean lakes 

but also impressive forests, tall pines and spruce. Trakai state forest enterprise 

administers 60 thousand ha of forests, 28.9 thousand ha of which are state forests. 

Trakai Historical national Park which speaks about the roots of Lithuania’s 

statehood is situated in the territory administered by the enterprise. 

Trakai forests – 

guardians of Lithuania’s statehood 

Trakai castles that have survived many 

historical periods, were destroyed and 

rebuilt, were glorified by maironis proudly 

look at the surrounding dense forests. The 

forests are spotted with Daniliškiai, Varnikai, 

Bražuolė, Senieji Trakai, Strėva, Aukštadvaris, 

moša mounds, Užutrakis estate, 

hundred-years-old Varnikėliai, Serapiniškės 

and Senieji Trakai villages. 

It’s impossible to list all recreational 

objects which have been arranged and are 

looked after by foresters of Trakai forest 

enterprise. The territory is rich in nature 

monuments: 3.5 km-long cognitive path 

in Varnikai botanical-zoological reserve 

visited throughout the year, Devil’s Pit 

which is a 40 m deep monument of nature 

and which origin is disputed by nature 

scientists and geologists, nikronys Stone 

in which neighbourhood a treasure was 

found, špokai elm which is famous for its 

huge dimension (height 32 m and diameter 

4.35 m). 

A talk with the director of Trakai state 

forest enterprise Vygantas mierkis is not 

about beauties of nature alas. We speak 

about everyday works, investment into 

forests, different positions of the governing 

bodies and foresters towards forest management. 

V. mierkis is an insightful specialist, 

strong-willed and straight person. “I 

will protect state forests from greediness 

of interests and ignorance of bureaucrats 

irrespective of how much that costs,” 

director of Trakai forest enterprise says. 

His straightforward position has won him 

respect of his colleagues who have elected 

him to the position of the chairman of the 

council of Forest Enterprise Directors. 

Roundwood sale from the 

economic viewpoint 

The rules of roundwood sale have been 

changed by introducing e-auctions. Some 

buyers were sceptic about this innovation; 

foresters were afraid of possible misunderstandings 

also. The first roundwood purchasesale 

contracts seem to be signed without any 

significant problems. What are the results of 

the first auctions? 

Long-term contracts are useful 

both for wood processing companies 

and forest enterprises for they ensure 

economic stability. 

I must admit that we were concerned. 

There were intensive discussions about this 

innovation in the Directorate General of 

State Forests; with the specialists of our enterprise, 

we talked about the possible problems 

and how to avoid them. moreover 

that the success depended not only upon 

sellers-forest enterprises but also upon the 

preparation of buyers. The first e-auction in 

Trakai state forest enterprise was organized 

in the beginning of march. We offered 

a wide assortment of roundwood for sale: 

500 m3 of 3 m long pine logs, 700 m3 of 2.5 

m long small pulpwood logs, 2000 m3 of 

pulpwood, 1200 m3 of firewood and 2000 

m3 of fibre-wood. Six buyers participated in 

the auction. We sold the whole roundwood, 

except for firewood and fibre-wood, at 10 

per cent larger price that initially offered. 

The sale was done in 15 minutes. Earlier, 

the process lasted half a day and buyers 

had to make a long distance to come to a 

forest enterprise. 

So far, the auctions have been conducted 

for short-term contracts, i.e. to sell 

wood which has been left unsold at semiannual 

sales which usually makes 10 per 

cent. The initial price of the offered wood is 

fixed according to the average amounts of 

the last semi-annual auction. Thus buyers 

may compete by offering the higher prices. 

If the initial price for certain assortment has 

been set too high, as was the case with the 

fibre-wood and firewood, it will be reduced 

by 10 per cent at the next auction. I also 

doubt whether it is reasonable to have a 

fixed price reduction margin in the timber 

sale rules. The relations between buyers 

and sellers could become even better if a 

certain price reduction margin, let’s say 20 

per cent, is set. 

45


The future for semi-annual 

and long-term sales 

Will auctions for semi-annual and longterm 

contracts be organized on the same 

principles or not? 

The procedure of auctions organized 

for semi-annual and long-term contracts 

will be different. As I’ve said, state forest 

enterprises use short-term auctions to sell 

wood which has been left unsold during 

semi-annual sales. All buyers who do not 

delay in payments and are not indebted 

may participate in short-term and semi-annual 

auctions, whereas only regular buyers 

may participate in long-term auctions, i.e. 

buyers which bought wood from forest 

enterprises for three years at least. In other 

words, the purpose of long-term sale is to 

provide regular buyers with wood. Longterm 

contracts are useful both for wood 

processing companies and forest enterprises 

for they ensure economic stability. 

The scenario of auctions will be also 

different. Short-term sale auctions are 

organized by one seller which is a forest 

enterprise, whereas all economic entities 

which have registered in advance and have 

paid an auction fee may be buyers. If a 

buyer has not bought wood in one forest 

enterprise, it may do that in other auctions. 

Wood of different assortment is sold during 

short-term auctions. During semi-annual 

and long-term auctions, the specific kind of 

timber, let’s say sawn pine logs, will be sold 

in all 42 forest enterprises at one time. 

The new system of wood sale has 

been tested only in concluding short-term 

contracts. It’s advantages are evident: we 

save time and financial resources that we 

had in announcing tenders, sending letters, 

announcing winner and signing a contract 

with it. I think that principles for organization 

of auctions for semi-annual and 

long-term contracts should be different, i.e. 

the suggested largest price that would not 

change later should be used as the main 

principle instead of raising the price. Wood 

buyers are well-familiar with the wood market 

and, once they evaluate their needs and 

costs, may propose the acceptable price. If 

semi-annual and long-term auctions were 

organized on this principle, they would be 

far more efficient. 

There are more uncertainties about 

the organization of future auctions. A 

mixed group of directors of forest enterprises 

and wood consumers has been formed 

in Directorate General of State Forests to 

discuss the problematic areas and suggest 

how to improve roundwood sale rules. 

46 

Economic activities and 

investment 

The economic recession is in the past, 

the demand for roundwood is growing. What 

was the year 2011 for your forest enterprise? 

How much did you invest into forest and 

forestry machinery? 

Last year was profit-making. I may 

assuredly say that economic hardships are 

already in the past. Last year, our forest 

enterprise generated 19 million litas of 

income what was an increase of 46 per cent 

compared with 2010. Our net profit reached 

2 million litas. The disappointing fact 

is that it has been decided on the government 

level to transfer 50 per cent of the net 

profit of forest enterprises to the national 

budget. This harms the economic interests 

of the enterprise to work rationally and, I 

would say, distorts the motivation system. 

I’m fully aware that the state suffers signi- 

The disappointing fact is that it 

has been decided on the government 

level to transfer 50 per cent of the 

net profit of forest enterprises to the 

national budget. 

ficant financial losses and thus could justify 

allocations for a year or two. However, the 

alienation of the enterprise’s net profit for 

regular inputs into the national budget 

• miškas žiemą 

• Forest in winter 

would mean economic ruination. It will 

be less invested into compulsory forestry 

works, renewal of forestry machinery, 

whereas those forest enterprises which 

administer low-productivity stands may 

come to the verge of survival. Does this 

mean that they will go bankrupt, their 

assets and forests will be put up for sale? I 

think that the actions of state institutions 

are unreasonable in this respect. 

In 2011, our investment into forests 

and machinery increased. We allocated 3.5 

million litas for compulsory reforestation, 

forest preservation and management 

works. 729 thousand litas went for forest 

regeneration and afforestation, 255 ha of 

new state forests were planted. 210 thousand 

litas was allocated for sanitary, fire 

and other forest protection, 335 thousand 

litas for precommercial and commercial 

thinning. A significant amount of money 

was allocated for maintenance of forest 

roads. The total length of forest roads in 

the territory of our enterprise is 996 km. If 

the roads are not maintained, transportation 

of wood becomes difficult, forest visitors 

start complaining. We have renewed the 

technical potential of the enterprise by a 

new harvester, forwarder and log truck. 

The new machinery will be used for logging 

works; we are planning to prepare half 

of the fellings on our own and in this way 

compete with contractors, prevent them 

from increasing prices of their services. 

moreover, we have done the capital repair 

of buildings in Rūdiškės forest district and

f O R E S T R Y 

have modernized our computer systems. 

The enterprise has also invested into the 

automated fire monitoring cameras (80 per 

cent of the investment was compensated 

from the EU structural funds). 

The immortal idea of 

“Visuomis” 

Some years ago, the Ministry of 

Economy published an idea to unite all state 

companies, forest enterprises including, 

under one roof and to establish “Visuomis” 

enterprise. Today, we hear rumours about 

a coordination centre that is to take over 

ownership rights from ministries and state 

enterprises and by that will resemble “Visuomis” 

idea. Do you support such plans? 

We are categorically against this idea. 

The coordination centre will be one more 

bureaucratic institution. The draft Government 

resolution “On the approval of the 

description of procedure of implementation 

of property and non-property rights of 

the state in enterprises” has been already 

prepared and submitted for approval. Even 

the title of the document is difficult to 

understand. The idea is to establish a coordination 

centre of state-owned enterprises 

on the basis of State Property Fund which 

will be awarded the rights of the owner of 

ministries and state enterprises. In short, 

this coordination centre is to become the 

founder of all state enterprises by taking 

this function away from ministries. 

It is suggested to link wages of 

heads of state-owned enterprises 

with the wages of heads of private 

companies working in the same 

sector. I doubt if this is a clever idea 

and whether it will help to stimulate 

the motivation of the management of 

state-owned enterprises. 

What does this reform mean?. 

Practically, a super-ministry is founded 

which undertakes the management of all 

the state-owned enterprises, whereas the 

ministries are pushed side. What will be the 

role of ministries? How will they implement 

their tasks if they are deprived of the right 

of management? Will they perform management 

of companies within their jurisdiction 

in parallel? Then, the same functions will 

be implemented by two different bodies. 

What does the management of 

state-owned enterprises mean in its widest 


• Sodmenų priežiūros darbai Trakų miškų urėdijos medelyne 

• Sapling preservation in the nursery of Trakai state forest enterrpise 

sense? First, this is the monitoring, analysis, 

evaluation of performance of enterprises, 

raising routine tasks and strategic goals. 

Will the new coordination centre be ready 

to implement these functions in such 

specific fields as transport, roads, energy, 

forestry, etc.? How many specialists are to 

work in the new centre to cover all these 

spheres? 

Another bureaucratic and red-tape 

burden will fall upon state-owned enterprises 

since they will have to additionally provide 

information to the new coordination 

centre. What surprises most is the louder 

we speak about cutting red-tape in state 

governance, the more we have of it. 

I’m concerned about one more thing. 

It’s suggested to group state-owned enterprises 

by the purpose of their activities. State 

forest enterprises should go to Group 1B. 

Enterprises of this group will have a goal 

to increase income and generate business 

value. How will forest enterprises do this 

practically? Of course by increasing felling 

volumes. I get an impression that this 

red-tape idea hides a new intervention into 

state forests. Once the project for largescale 

privatization of state forests was not 

realized, the new procedure is invented. 

And again, the signs of business interest 

groups are absolutely evident. 

It’s clear that the above-discussed 

draft Government resolution contradicts 

the Forestry Law. The council of Forest 

Enterprise Directors has analysed and 

discussed these proposals and has officially 

announced its negative opinion. Will 

it be taken into consideration? Or maybe 

interest groups which act through the 

ministry of Economy have already secured 

the lobbyist support? 


Another draft Government resolution 

speaks about fixing special rates for 

wages of heads of enterprises. What is your 

opinion? 

It is suggested to link wages of heads 

of state-owned enterprises with the wages 

of heads of private companies working in 

the same sector. I doubt if this is a clever 

idea and whether it will help to stimulate 

the motivation of the management of 

state-owned enterprises. It is no secret that 

many activities of private business companies 

are associated with shadow income 

and that, no doubt, distorts the officially 

announced wages of the management of 

private companies. 

This fact manifests in the forestry 

sector in particular. The statistic figures 

show great difference between wages in 

state and private forest sectors. Wages 

of the workers of state forest enterprises 

in 2002-2009 were by 2.5-3 times larger 

than officially paid in the private sector. In 

reality, wages in private logging companies 

are larger than in the state sector. Figures 

of forest enterprises show that in 2008 average 

salary was 2692 litas, whereas in the 

private logging sector only 995 litas (figures 

provided by Statistics Lithuania) which 

means that wages in the state forestry 

sector were larger by 2.7 times. It is evident 

that this is not true. In 2009, this difference 

became smaller. So is it fair to base wages 

in state-owned enterprises on the private 

sector? Who would get benefit from that? 

Either public servants who initiate these 

suggestions are too far away from the real 

life, or efforts are made to wheedle good 

specialists out of state enterprises and 

finally destroy them. 

47


Veiklos rezultatai, 

investicijos ir miško ruoša 

2011 m. reikėtų vertinti kaip sėkmingus 

– šoktelėjo medienos paklausa, 

pakilo kainos. Pajamų uždirbome 15,5 mln. 

Lt arba 16,4 proc. daugiau nei 2010 m. 

Suprantama, liūto dalis šių pajamų gauta 

pardavus apvaliąją medieną. Gavome 

pajamų teikdami medienos pervežimo ir 

profesionaliosios medžioklės pajamas, 

pardavę sodmenis. Urėdijos grynasis pelnas 

sudarė 2,2 mln. Lt. 

Pajamos yra svarbiausias privalomųjų 

miško darbų finansavimo šaltinis. šių 

darbų atlikome už 4,3 mln. Lt, atkūrėme 

ir įveisėme 540 ha naujų miškų, ugdėme 

ir prižiūrėjome jaunuolynus 251 ha plote, 

įrengėme 6,2 km naujų miško kelių, kapitališkai 

suremontavome 9,3 km šių kelių, 

miško sausinamajam tinklui prižiūrėti, 

remontuoti ir įrengti išleidome 481 tūkst. 

Lt. Tai pagrindiniai miško darbai. 

Skyrėme lėšų ir kitoms investicijoms. 

Įsigijome naują medvežę, kapitališkai suremontavome 

Jūravos ir mantvilių girininkijų 

būstines, medelyno plėtros programos 

rėmuose įsigijome frontalinį krautuvą. 

Reaguodami į darbo rinkos realijas bei 

rangovinių įmonių konkurencinę elgseną, 

keičiame požiūrį į miško ruošos darbų 

organizavimą. Ką tai reiškia? Pastebėjome, 

kad pastaraisiais metais rangovai didina 

savo paslaugų įkainius. Tam yra ir objektyvių 

priežasčių, nes brangsta degalai, 

technikos priemonės, kiti ištekliai. Tačiau 

tam, kad miškų urėdija netaptų rangovų 

įkaitu, nusprendėme stiprinti ir miškų urėdijos 

medienos ruošos grandį. Generalinė 

miškų urėdija rekomenduoja, kad urėdija 

savo jėgomis paruoštų ne mažiau 50 proc. 

iškertamos medienos tūrio. Suprantama, 

urėdijoms rūpesčių daugėja, tačiau tai 

daryti verčia ūkinė situacija. 

Pelnas – prieštaringas rodiklis 

Kalbėjau apie nemažą grynąjį pelną, 

kurį pernai gavo Jurbarko miškų urėdija. Tačiau 

ar teisingai elgiamės pelno masę, kurią 

gavo miškų urėdija, laikydami bene svar- 

48 

Apie miškų urėdijos veiklos 

ypatumus, miškų teikiamą 

naudą ir jos vertinimo kriterijus, 

socialinę misiją, vangią biokuro 

rinką mintimis dalijasi patyręs 

miškininkas, Jurbarko miškų 

urėdas Faustas Bakys. 

• Balandinės girininkijos specialistai 

• Specialists of Balandinė forest district 

biausiu visos veiklos rodikliu? Remdamiesi 

pelno dydžiu, skaičiuojame turto grąžą, 

kapitalo grąžą ir kitus ekonominio efektyvumo 

rodiklius. miškų urėdijos veikla negali 

būti lyginama su kokios nors apdirbamosios 

pramonės įmonės, tarkime, baldų fabriko, 

veikla. Į ką orientuojasi baldininkai? 

Pirmiausia, į produkto paklausą ir, priklausomai 

nuo jos, optimizuoja gamybinius 

pajėgumus. Vėliau seka gamybos technologijos 

modernizavimas, sąnaudų minimalizavimas 

ir siekiama kuo didesnio pelno. Čia 

viskas suprantama ir pateisinama. 

Ar gali šia ekonomine logika vadovautis 

miškų urėdija? Tik iš dalies. Pirma, 

urėdijos miško ruošą vykdo Vyriausybės nustatytos 

metinės kirtimo normos ribose. nei 

mažiau, nei daugiau. ši norma yra apskaičiuojama 

remiantis mokslininkų miškų tūrio 

prieaugio apskaičiavimais. Antra, pajamų, 

kurios yra gaunamos pardavus medieną, 

sąskaita vykdomi visi privalomieji miško 

darbai: medynų atkūrimas, jaunuolynų 

ugdymas, miško kelių, melioracijos įrenginių 


Jurbarko 

pasiekimai 

priežiūra ir remontas, priešgaisrinė ir sanitarinė 

apsauga ir kt. Trečia, tai būtinosios investicijos 

į technines priemones, rekreacinių 

objektų įrengimas ir priežiūra. Atnaujinant 

techniką, toli gražu ne visuomet pavyksta 

miškų urėdijos veikla negali būti 

lyginama su kokios nors apdirbamosios 

pramonės įmonės, tarkime, 

baldų fabriko, veikla. 

sutilpti į amortizacinių atskaitymų rėmus, 

tenka daug kam panaudoti gaunamą pelną. 

Taigi, ar miškų urėdijos gaunamo pelno dydį 

ir net jo normą teisinga laikyti rodikliu, nusakančiu 

sėkmingą įmonės veiklą? manyčiau, 

kad neteisinga. 

miškų urėdijos į valstybės biudžetą 

moka pelno mokestį, kitus mokesčius. Valstybę 

prislėgus ekonominiams sunkumams, 

iš jai priklausančių įmonių papildomai


paimama 50 proc. grynojo pelno. nors tai 

įmonių ir neskatina racionaliai ūkininkauti, 

tačiau, matyt, kitos išeities nėra. Tačiau nenormalu 

ir net primityvu miškų urėdijų veiklą 

vertinti pasitelkus turto ar kapitalo grąžos 

kriterijus. miško, kaip gamtos objekto, 

teikiama nauda yra įvairiapusė ir vien pelno 

rodikliais jos nepavyks išmatuoti. nemažai 

sąnaudų tenka skirti neapčiuopiamai miško 

naudai ir vertei kurti. Kaip ją apskaičiuoti 

ir įvertinti pinigais? Tokius skaičiavimus 

bando atlikti miškininkas ir ekonomistas dr. 

Stasys mizaras, tačiau praktikoje jie kol kas 

netaikomi. 

miško keliai – 

socialinės svarbos objektas 

štai miško keliai. Daugelyje miškų 

urėdijų, tarp jų ir mūsiškėje, tai ne tik 

ūkinės, bet ir socialinės reikšmės objektai. 

Kai kurie privalomieji miško darbai, 

trūkstant lėšų, gali metus, kitus lukterėti. 

To nepasakysi apie miško kelius, kuriais 

reikia rūpintis nuolat, vasarą, o ypač žiemą, 

lyginti, remontuoti, nuvalyti sniegą. Pirma, 

šie keliai, kaip ir kiti keliai, atspindi bendrą 

krašto kultūros ir išsivystymo lygį. Antra, tai 

rūpestis žmonių reikalais. 

štai Jurbarko miškų urėdijos valdomoje 

miško žemėje yra įsiterpusios 62 

sodybos. Į kiekvieną iš jų veda siauresnis 

ar platesnis kelias, dalis jų yra miško kelių 

atkarpos. Prižiūrėti tenka visą kelią, juk 

nepaliksi nenuvalyto sniego ant kelio iki 

sodybos. Tai būtų tiesiog nežmoniška. 

Žvelgiant iš biurokratinių pozicijų, tai yra 

seniūnijų rūpestis. Urėdijai daugelis miško 


miškų urėdija: 

ir problemos 

kelių žiemą yra nereikalingi, tačiau valyti 

sniegą tenka. 

Pamenu, užpraeitą žiemą buvo ypač 

gili sniego danga. Kalvelių girininkijos 

teritorijoje esantis Liepgirių kaimas nuo 

pagrindinio kelio nutolęs apie 8 km. Sausio 

antrąją dieną skambina seniūnas ir prašo 

pagalbos – Liepgiriuose laidotuvės, niekas 

negali nei atvažiuoti, nei išvažiuoti. Sniegui 

nuvalyti teko siųsti traktorių, juk nepasakysi, 

kad čia ne urėdijos reikalas. Žinoma, 

galima būtų pateikti sąskaitą seniūnijai 

ar savivaldybei ir prašyti kompensuoti patirtas 

sąnaudas. Tačiau, žinodami varganą 

savivaldybių biudžeto padėtį, to kol kas 

nedarome. Taigi, ir šiuo atveju miškininkai 

prisideda prie visuomenės socialinių problemų 

sprendimo. Kita vertus, miško keliais 

naudojasi ir miško lankytojai, grybautojai, 

uogautojai, medžiotojai, žmonės, poilsiaujantys 

miške. 

Elektroniniai aukcionai pavyko 

šio pavasario naujovė – medienos 

pardavimas elektroninėje erdvėje. Kaip ir 

kiekvienos naujovės, elektroninių aukcionų 

baiminomės ir mes, miškininkai, ir 

pirkėjai – medienos vartotojai. Beje, dabar 

vyko aukcionai trumpalaikėms sutartims 

pasirašyti. Ateityje bus rengiami aukcionai 

pusmetinėms ir ilgalaikėms sutartims sudaryti. 

Daugiausia nerimo kėlė svyruojanti 

medienos paklausa ir su tuo susiję kainos 

šokčiojimai. Tradiciniuose konkursuose aktyvioji 

pusė buvo pirkėjai. Jie siųsdavo savo 

paraiškas ir siūlydavo kainą, o konkursą 

laimėdavo pasiūlęs didžiausią. Elektroniniuose 

aukcionuose pasirinktas kitas 

principas. Startinę kainą siūlo pardavėjas 

– urėdija, o pirkėjai varžosi, keldami kainą. 

Pradinė kaina yra apskaičiuojama įvertinant 

ankstesnių pardavimų rezultatus. 

Vertinant pirmąją virtualiųjų pardavimų 

patirtį, sakyčiau, kad viskas vyko gana 

sklandžiai. Beje, tam kruopščiai ruošėmės, 

Generalinėje miškų urėdijoje įvyko nemažai 

pasitarimų, kuriuose svarstėme galimus 

nesklandumus. Ir turbūt nei pardavėjams, 

nei ypač pirkėjams netenka įrodinėti, kad 

naujoji tvarka yra kur kas racionalesnė 

nei ankstesnioji. Kaip būdavo anksčiau? 


Pirkėjai savo pasiūlymus turėjo pateikti 

uždaruose vokuose, kurie būdavo atveriami 

iš anksto nustatytą dieną, dalyvaujant patiems 

medienos pirkėjams. Tačiau, atplėšus 

vokus, jau niekas negalėdavo kelti kainos. 

Pageidaujamas medienos kiekis atitekdavo 

tam pirkėjui, kuris pasiūlė didesnę kainą. 

mažesnę kainą pasiūlę pirkėjai likdavo be 

medienos. nors konkurso metu jie būdavo 

pasirengę mokėti ir brangiau. 

miško,kaip gamtos objekto, 

teikiama nauda yra įvairiapusė ir 

vien pelno rodikliais jos nepavyks 

išmatuoti. nemažai sąnaudų tenka 

skirti neapčiuopiamai miško naudai 

ir vertei kurti. 

Pertekliniai reglamentai 

varžo iniciatyvą 

Dauguma valstybės įmonių, tarp jų 

ir miškų urėdijos, savo veikloje susiduria, 

mano nuomone, su pertekliniu reglamentavimu. 

Kiek yra įvairiausio lygmens 

teisinių aktų ir instrukcijų: įstatymų, 

nutarimų, žinybinių nurodymų, kurie varžo 

ūkinę iniciatyvą. Ir kas keisčiausia, kad kuo 

daugiau kalbama apie būtinybę dereglamentuoti 

ir debiurokratizuoti įmonių ir 

aukštesniųjų valdymo grandžių santykius, 

tuo labiau daugėja įvairiausios administracinės 

priežiūros. 

Daugelis ūkinės veiklos priežiūros 

reglamentų sugalvojami neva skaidrumo 

tikslais, kitais atvejais, siekiant didesnio 

efektyvumo ir pan. Kyla net paradoksali 

mintis: ar teisinga įmonės veiklą vertinti 

pagal įvairius norminius parametrus, turto 

ar kapitalo grąžą, darbo našumą ir kitus 

rodiklius? Atrodytų, toje gausybėje reglamentų 

įmonę reikia vertinti pagal tai, kaip 

ji laikosi visų šių administracinių nurodymų. 

O ką veikti, jeigu tas reglamentas yra ydingas, 

jeigu jis prieštarauja ne tik ūkinei, bet ir 

gamtos logikai, neįvertinami miškų urėdijų 

veiklos ypatumai? 

49


Suprantama, miškų urėdijos ūkinė 

veikla turi būti įsprausta į pačius bendriausius 

rėmus. Tokie rėmai yra metinės kirtimo 

normos nustatymas. Yra daug kitų veiklos 

normatyvų, kurie grindžiami mokslininkų 

rekomendacijomis, geriau besitvarkančių 

įmonių patirtimi ir pan. Tačiau yra daug 

tokių ūkinių reglamentų, be kurių galima išsiversti 

ir pasiekti geresnių veiklos rodiklių. 

Dauguma valstybės įmonių, 

tarp jų ir miškų urėdijos, savo veikloje 

susiduria, mano nuomone, su 

pertekliniu reglamentavimu. 

šių mano „filosofinių“ pamąstymų 

nereikėtų vertinti kaip kokios piktavališkos 

kritikos. Tiesiog apie tai turime nuolat 

galvoti, priimant naujus teisės aktus, 

reglamentuojančius įmonės veiklą. Ūkinis 

valdymas nėra toks paprastas dalykas, o 

ypač tuomet, kai pablogėja ekonominė situacija. 

Susimąstau neretai ir pats, ar ne per 

daug yra reglamentuotas girininko darbas, 

ar nesuvaržyta jo iniciatyva, ar neatimta 

galimybė pasitelkti savo patirtį, specialisto 

ir gamtininko nuojautą. 

Biokuro rinka vis dar vangi 

Biokuro naudojimas žodžiais yra 

labai propaguojamas, tačiau jo rinka yra 

vis dar pradiniame etape. Kiek aktyvesni 

yra biokuro ruošėjai mūsų kaimyninėse 

Raseinių, Tauragės, šilalės miškų urėdijose. 

O štai Jurbarke, neseniai atvedus dujotiekį, 

tvyro ramybė. Pernai miško kirtimo atliekų 

pardavėme 4 tūkst. m³, o šiemet, turėdami 

užduotį parduoti 7 tūkst. m³, dar nepasirašėme 

sutarčių nė vienam kubiniam metrui 

pirkti. Skelbėme pardavimo konkursą, 

tačiau pirkėjų neatsirado. Ruošti kirtimo 

atliekas, neturint pasirašytų pirkimo sutarčių, 

krauti į dideles krūvas prie išvežimo 

kelių yra pavojinga priešgaisriniu požiūriu. 

Todėl kol kas lūkuriuojame, skelbsime 

naujus pardavimo aukcionus. 

50 

menką kirtimo atliekų paklausą lemia 

dar ir tai, kad biokuro ruošėjai mieliau perka 

malkas. malkas naudoti apsimoka labiau, 

grynesnė žaliava, santykinai mažesnės 

gabenimo ir paruošimo sąnaudos. Taigi, 

kirtimo atliekos dar laukia savo eilės. 

Ko gero, ateityje neišvengiamai 

susikirs gyventojų, kurie savo būstams 

apkūrenti naudoja malkas, ir stambiųjų biokuro 

naudotojų interesai. Daugelis kaimo 

žmonių malkas linkę ruošti patys, pirkdami 

medieną stačiu mišku. Smunkant pragyvenimo 

lygiui, gyventojų, besiruošiančių kurą 

savo jėgomis, daugėja. Antai, prieš penketą 

metų medieną malkoms stačiu mišku pirko 

vos vienas kitas, o šiandien mūsų miškų 

urėdija vos telpa į nustatytą kirtimo normą. 

Tiesa, norėdami išvengti galimų perpardavimo 

atvejų, gyventojų paraiškas deriname 

su seniūnais. 

Parduodami kaimo gyventojams 

malkas kurui nenukirstu mišku, vykdome 

savo socialinę misiją. 

Parduodami kaimo gyventojams 

malkas kurui nenukirstu mišku, vykdome 

savo socialinę misiją. šį dalyką pernai metų 

pabaigoje aptarė miškų urėdų taryba. 

miškininkai yra vieningos nuomonės ir siūlo 

šias apimtis didinti, tam pritaria ir Generalinė 

miškų urėdija. manome, kad malkoms 

stačiu mišku parduodamas kiekis galėtų 

siekti ne mažiau 5–7 proc. urėdijai nustatytos 

metinės kirtimo normos. Taip svariai 

prisidėsime, spręsdami kaimo žmonių 

socialines problemas, nes 1 m³ kaina priklausomai 

nuo medžių rūšies svyruoja nuo 

7 iki 24 Lt. O perkant paruoštas malkas, jos 

kainuoja beveik trigubai brangiau. 

Pasakojimą užrašė 

Leonardas Kvaraciejus 

Activity results, investment 

into logging works 

The year 2011 was successful – timber 

demand grew as did timber prices. Last 

year, we earned 15.5 million litas of income 

what was an increase of 16.4 per cent 

against 2010. The largest part of income arrived 

from the sales of roundwood, the rest 

was generated from wood transportation 

and professional hunting, sale of saplings. 

The net profit of Jurbarkas forest enterprise 

was 2.2 million litas. 

Income is the main source for 

financing compulsory forestry works. Last 

year, we performed compulsory forestry 

works for 4.3 million litas, reforested and 

afforested 540 ha of forests, improved 

young stands in 251 ha, built 6.2 km of new 

forest roads, and repaired 9.3 km of forest 

roads, allocated 481 thousand litas for 

maintenance, repair and installation of land 

reclamation facilities. These were the most 

important forestry works done. 

The enterprise also invested into 

a new forwarded, repaired Jūrava and 

mantviliai forest district facilities, within 

the framework of nursery development 

programme bought the frontal loader.

Jurbarkas 

state forest 

enterprise: 

progress and problems 

The long-standing forester, director of Jurbarkas state forest enterprise Faustas Bakys shares 

his ideas about the activities of the forest enterprise, the value of forests and how it is measured, 

social mission, and slow-moving biofuel market. The long-standing forester, director of Jurbarkas 

state forest enterprise Faustas Bakys shares his ideas about the activities of the forest enterprise, 

the value of forests and how it is measured, social mission, and slow-moving biofuel market. 

considering the situation on the 

labour market and competition of contracting 

companies, we are continuing to 

change our position towards organization 

of logging works. What does that mean? 

We clearly see that in recent years contrac- 

The performance of a forest 

enterprise cannot be equalled to the 

activity of a manufacturing company, 

let’s say furniture plant. 

tors are raising prices for contracting services 

due to objective reasons, like growing 

prices of fuel, machinery, other resources. 

To prevent our forest enterprise becoming 

a hostage of contractors, it has been decided 

to strengthen logging activities within 

the enterprise. The Directorate General of 

State Forests strongly recommends forest 

enterprises to perform logging works for no 

less than 50 per cent of their felling volume. 

By all means, the scope of work for forest 

enterprises grows, however this is the 

economic situation. 

Profit – a controversial 

indicator 

I’ve just talked about large last year’s 

profit of Jurbarkas state forest enterprise. 

Is it correct to take profit volume generated 

by a forest enterprise for the most important 

indicator of it’s performance? The 

profit size is taken as a basis to calculate 

returns on property, returns on capital and 

other economic efficiency indicators. The 

performance of a forest enterprise cannot 

be equalled to the activity of a manufacturing 

company, let’s say furniture plant. 

What is the target of a furniture manufacturer? 

First goes product demand which is 

the basis for production optimization. Then 

follow the modernization of production 

technologies, minimization of costs and 

profit gain. This is absolutely normal. 

can a forest enterprise follow this 

economic logics? Partially only. First, forest 

enterprises perform logging works strictly 

within the annual felling volumes set by the 

Government. These volumes are calculated 

based on the gross annual increment done 

by scientists. Second, income generated 

from the sale of roundwood is used to perform 

compulsory forestry works: reforestation, 

improvement of stands, maintenance 

and repair of forest roads and drainage 

facilities, fire prevention and sanitary 

protection, etc. Third go investment into 

machinery, arrangement and maintenance 

of recreational objects. In many cases, the 

renewal of machinery is financed from the 

profit. Thus, can the profit generated by a 

forest enterprise and even its norm be taken 

as an indicator of successful activities? 

I think, no. 

Forest enterprises pay a profit tax and 

other taxes into the national budget. In 

the face of economic hardships, the state 

has decided to take 50 per cent of the net 

profit of its enterprises for its own needs. 

Although that fact does not encourage 

state enterprises for rational economic 

activities, it seems there is no other way 

out. It is not normal and even primitive, 

however, to evaluate the performance of 

forest enterprises based on the criteria 

of profit and return on capital. Forest as 

an object of nature generates substantial 

benefit and it cannot be measured by profit 

indexes only. A significant part of money 

is allocated for creating impalpable forest 

value and benefits. How can it be calculated 

in terms of money? The forester and 

economist Dr. Stasys mizaras is trying to do 

51


these calculations how they are not used in 

practise so far. 

Forest roads – an object 

of social significance 

In many forest enterprises, our including, 

forest roads are objects of economic 

and also social significance. In the lack of 

funds, some compulsory forestry works 

may wait for a year or more. This does not 

apply for forest roads which need regular 

maintenance as in summer as in winter. 

These roads, like any other roads, speak 

about the general culture of the country 

and its development. By repairing roads, 

we take care of people’s needs. 

62 homesteads are situated in the 

forest territory administered by Jurbarkas 

state forest enterprise. Each of them 

are connected by smaller or larger roads, 

some of them are forest roads. The forest 

enterprise looks after the whole road, 

irrespectively whether it is a part of a forest 

road or a usual road. From bureaucratic 

viewpoint, this work should be done by 

local self-government administrations. 

A forest enterprise does not use most of 

forest roads in winter, however the snow 

must be cleared. 

The winter before the last was deep 

and snowy. Liepgiriai village in Kalveliai forest 

district is situated 8 km from the main 

road. The head of the local self-government 

administration called me on January 2 and 

asked for the help – there was so much 

snow that nobody could come to the funeral 

in Liepgiriai. I couldn’t say that it was not 

our business so the tractor went to clear 

the road from snow. Our enterprise could 

ask local self-government administration or 

municipality to pay, however we do know 

how difficult financial situation is and do 

not ask for money. This is how foresters 

help to solr social problems. On the other 

hand, forest roads are used by forest visitors, 

mushroom and berry pickers, hunters 

and people coming to forests to rest. 

The success of e-auctions 

Electronic sale of roundwood was 

introduced this spring. Both we, foresters, 

and buyers, wood consumers, were uneasy 

about e-auctions, like any other innovation. 

The most recent auctions were conducted 

for short-term contracts. In the future, 

auctions for semi-annual and long-term 

contracts will be organized. What we 

feared most was the unstable roundwood 

demand and the price. In traditional 

tenders, buyers were the most active party. 

They sent applications and suggested price 

52 

• miškasodis su kariais Jūravos girininkijoje 

• Forest planting with military men in Jūrava forest district 

• Kaskalnio geomorfologinio draustinio prieigos Viešvilės girininkijoje 

• near Kaskalnis geomorphological reserve in Viešvilė forest district 

Forest as an object of nature 

generates substantial benefit and it 

cannot be measured by profit indexes 

only. 

and the tender-winner was the buyer which 

offered the largest price. 

E-auctions are based on another principle. 

The initial price is offered by a seller 

(forest enterprise) and the buyers compete 

by raising the price. The initial price is based 

on the previous half-year sale. 

The first experience of e-auctions has 

proved to be a success. We were seriously 

getting ready for this innovation, meetings 

were organized in the Directorate General 

of State Forests to discuss the possible problems. 

I think that neither sellers nor buyers 

have to prove that the new procedure is far 

more rational than the old one. How did 

we sell roundwood earlier? The buyers submitted 

their proposals in sealed envelopes 

which were opened on a fixed date. In the 

opening, all the buyers were present. When

f O R E S T R Y 

To my opinion, most state-owned 

enterprises, forest enterprises including, 

encounter increased regulation. 

the envelopes were opened, nobody could 

raise the price. The buyer which offered the 

largest price was announced as the winner. 

Roundwood was not sold to those who offered 

lower prices, although at that moment 

they were ready to pay more. 

Too many regulations stifle 

the initiative 

To my opinion, most state-owned 

enterprises, forest enterprises including, 

encounter increased regulation. There are 

so many legal acts and instructions: laws, 

resolutions, administrative instructions, 

which constrict economic initiatives. The 

strangest thing is that the more we speak 

about the necessity to deregulate and 

eliminate bureaucracy from the relations of 

enterprises and higher governing bodies, 

the more administrative supervision is 

introduced. 


most of economic supervision regulations 

are introduced to secure transparency, 

others to enhance efficiency, etc. A 

paradoxical idea evolves whether it is right 

to evaluate the enterprise’s performance 

by normative parameters, return on assets 

and capital, labour productivity and other 

indicators. It seems that in the presence of 

so many regulations the enterprise’s value 

is determined by how it keeps to these 

administrative rules. What if this regulation 

is bad, contradicts not only economic but 

also nature’s logics and the exceptional 

nature of forest enterprises is not taken 

into consideration. 

Economic activities of forest enterprises 

must fit into the most general 

framework, like setting the annual felling 

volumes. There are many other restrictions 

which are based on the recommendations 

of scientists, experience of other enterprises, 

etc. However, there are many economic 

regulations which are unnecessary to 

achieve the best performance results. 

my ‘philosophical’ contemplations 

should not be interpreted as malevolent criticism. 

We must simply regularly take this 

into consideration in passing new legislation 

which will govern enterprise’s activities. 

Economic management of an enterprise 

is not an easy process, particularly when 

the economic situation is not good. I often 

think whether a forester’s work is not too 

much burdened with regulations, whether 

his initiatives are not stifled, whether he 

is not deprived of a possibility to use the 

experience, inner sense of a specialist and 

naturalist. 

Slow-moving biofuel market 

Biofuel is widely discussed and 

propagated, however its market is still 

underdeveloped. Biofuel producers are 

slightly more active in the neighbouring 

forest enterprises of Raseiniai, Tauragė, 

and šilalė. A gas pipeline has been recently 

laid in Jurbarkas what has brought the 

biofuel market to a standstill. Last year, our 

enterprise sold 4 thousand m3 of felling 

waste and has set a plan to sell 7 thousand 

m3 this year. So far, we have not signed a 

contract to sell felling waste. A tender was 

announced, however nobody participated 

in it. Preparation of felling waste without 

signed purchase-sale contracts and store 

it on the roadsides is dangerous from the 

fire-prevention aspect. We are planning to 

announce new auctions in the future. 

Biofuel manufacturers give priority to 

firewood which means that the poor demand 

for felling waste. Firewood is better 


raw material, generates lower transportation 

and production costs. Felling waste still 

waits for its turn. 

most probably, interests of residents 

who use firewood to heat houses and large 

biofuel uses will clash in the future. many 

rural residents buy stumpage and prepare 

firewood themselves. The number of such 

people continues to grow in the period of 

recession. For example, five years ago only 

few people bought stumpage, whereas 

today our forest enterprise hardly fits into 

the fixed felling volume. Wishing to avoid 

resale, we discuss residents’ applications 

with heads of local self-government administrations. 

By selling stumpage to rural residents 

for firewood we are realizing our social 

mission. This was discussed by the council 

of Forest Enterprises Directors last year. 

Foresters keep to the unanimous opinion 

and suggest increasing these volumes what 

is supported by the Directorate General of 

State Forests. We think that stumpage sale 

for firewood could constitute no less than 

5-7 per cent of the annual felling volume. 

This is how we will significantly contribute 

to solve social problems of rural population 

since the price of 1 m3 , depending of the 

tree species, ranges between 7 to 24 litas. 

The prepared firewood costs nearly three 

times more. 

Leonardas Kvaraciejus’ interview 

53

54 


Baltų 

m E N O R I N K A 

simboliai 

Skaitmeninės grafikos ciklas 

Vilmantas Ladyga gimė 1954 m. 

gruodžio 30 d. šiauliuose. 1972 metais 

baigė Vilniaus dailės mokyklą, o 

1973 metais – Antano Vienuolio vidurinę 

mokyklą. 1977–1981 m. studijavo istoriją 

Vilniaus universitete. 

Jis yra Vilniaus menininkų klubo 

„Plekšnė“ narys. menininkas dalyvavo 

15-oje parodų, iš kurių 8 – personalinės. 

šiuo metu Vilmantas Ladyga gyvena ir 

kuria Vilniuje. 

Vilmantas Ladyga savo kūryboje 

naudoja įvairias medžiagas ir technologijas: 

kuria medžio dirbinius, metalines 

žvakides, tapo bei plačiai reiškiasi skaitmeninės 

grafikos srityje. 

Pastaraisiais metais menininkas 

domisi senaisiais baltų simboliais ir yra 

sukūręs tapybos darbų ciklus „Baltų 

simboliai” ir „Prieverpstės” bei skaitmeninės 

grafikos serijas „Baltų simboliai 

ugnies cikle”, „Prieverpstės”. 

Kontaktai: 

mob. tel.: 8 61696423. 

http://vilmantasladyga.wordpress.com

A R T m A R K E T 

Balts 

symbols 

Vilmantas Ladyga was born on 

30 December 1954 in šiauliai. In 1972 

he finished Vilnius Art School, in 1973 

– Antanas Vienuolis secondary school. 

In 1977-1981 studied history in Vilnius 

University. 

V. Ladyga is the member of the 

Vilnius Artists’ club “Plekšnė”. The artist 

participated in 15 exhibitions, of which 

8 were personal. Today Vilmantas Ladyga 

lives and creates in Vilnius. 

In his creation, Vilmantas Ladyga 

uses different materials and technologies: 

he creates wood articles, metal 

candlesticks, paints and expresses himself 

in the field of digital graphics. 

In recent years, the artist has become 

interested in ancient Balts’ symbols 

and is the author of painting cycles 

“Balts’ symbols”, also series of digital 

graphics “Balts’ symbols in the cycle of 

fire”, “Prieverpstės”. 

Contacts: 

mobile +370 61696423 

http://vilmantasladyga.wordpress.com 


The cycle of digital graphics 


55

56 


• natiurmortas su knygomis, 2011, aliejus, drobė, 50x60 

• Still-life with books, 2011, oil on canvas, 50x60 

Žinomas ne tik Lietuvoje, 

Lietuvos tautodailininkų 

sąjungos narys, tapytojas 

Raimondas Dailidavičius save 

apibūdina taip: „Gimiau 1968 

m. Vilkaviškio rajone, Kybeikių 

kaime. mėgau piešti nuo 

vaikystės. Gaudavau barti nuo 

tėvų, nes kai jie nupirkdavo 

piešimo reikmenis ir dažus 

mokyklai, tai per vasarą patyliukais 

jų nelikdavo, o kai reikėdavo 

eiti į mokyklą, tėvams 

tekdavo pirkti naujus. Piešdavau 

visus aplink supančius 

daiktus. Po vidurinės mokiausi 

Kaune, 52-oje proftechninėje 

mokykloje, (dabartinė 

Taikomosios dailės mokykla), 

studijavau keramiką. Studijuodamas 

ketvirtame kurse 

pradėjau tapyti. nes, kada aš 

pamačiau, kaip tapo mano 

kurso draugas Arūnas mėčius, 

pats labai susidomėjau. 

Po sėkmingų studijų dvejus 

metus dirbau „Jesios” gamykloje. 

Vėliau su keramika mano 

draugystė baigėsi. Darbas su 

moliu galbūt nesužavėjo todėl, 

kad niekada nesi užtikrintas 

galutiniu rezultatu. Tikriausiai 

dėl to vėl grįžau prie tapybos. 

Pirmoji mano tapybos 

tema buvo jūra. Vėliau mano 

kūrybiniame gyvenime buvo 

sakralinės tematikos periodas. 

Paraleliai tapiau portretus. Iš 

pradžių juos piešiau savarankiškai, 

vėliau tapiau pagal užsakymus. 

man smagu žmogų tapyti 

iš natūros, tačiau aš dirbu ilgai, 

todėl tenka tapyti iš fotografijų. 

Esu nutapęs paskutinio 

Paežerių dvaro valdytojo Jono 

Vailokaičio portretą, Vilkaviškio 

rajono signataro, „Alvito” 

dvaro savininko Donato 

malinausko portretą, daktaro 

Jono Basanavičiaus poortretą 

ir kt. Dabartinė mano kūryba 

– natiurmortai. Jie priduoda 

namams jaukumo. mane žavi 

Renesanso laikotarpio dailininkai, 

man ten viskas aišku, gražu 

ir daug įdėta darbo. 

Esu surengęs tris personalines 

parodas: dvi Lietuvoje 

ir vieną Olandijoje. Per mažai 

rodau iniciatyvos bendravimui 

ir reiškimuisi visuomenėje. nuo 

ryto iki vakaro dirbu namuose, 

Vilkaviškio rajone, Sudavos 

kaime. Žmona Anželika juokaudama 

sako, kad aš galėčiau 

gyventi vienas miške.“ 


Kūryba – langas 

• Gausybės ragas, 2012, aliejus, drobė, 110x80 

• carnucopia, 2012, oil on canvas, 110x80 

creation – a 

Dailininko Raimondo 

Dailidavičiaus natiurmortuose 

paslaptingai perteikta erdvė, 

šviesa ir šešėliai bei natūralios 

daiktų pozos ir jų kompozicijos 

sukelia pasigėrėjimo jausmus. 

Daiktų apimčių apvalumui 

vaizduoti autorius sumaniai 

pasitelkia šviesotamsos principą. 

Kiekviename dailininko 

paveiksle yra sukurta kažkas 

naujo, žavaus ir subtiliai sukrečiančio. 

Tapytojas, Lietuvos dailininkų 

sąjungos narys, nusipelnęs 

meno veikėjas Edvardas 

malinauskas apie Raimondą 

Dailidavičių kalba taip: „Aš 

nepažįstu šito žmogaus, bet 

buvau jo personalinėje parodoje 

Klaipėdoje ir mačiau daug 

jo darbų. man susidarė įspūdis, 

kad šiame visokiausių perfomansų 

laikotarpyje, kai pats 

gyvenimas lekia nežinia kur, aš 

pamačiau laiko nesugadinto 

menininko drobes, kuriose pavaizduoti 

daiktai, iš kurių subtiliai 

padarytos kompozicijos. 

Jos sustabdo mus ir priverčia 

pagalvoti iš kur mes atėjome 

ir kur einame... mano patarimas 

Raimondui Dailidavičiui 

– išlikti savimi savo kūryboje 

ir nesiblaškyti šio laikmečio 

menuose...’’. 

Lietuvos dailininkų 

sąjungos narys, tapytojas 

Arūnas mėčius teigia: „Raimondas 

– senas mano bičiulis. 

Jis tiesus ir doras žmogus. 

Įsivaizduoju, kad toks ir turi 

būti menininkas, nes autoriaus 

vidines būsenas perima jo 

kūriniai. Raimondo natiurmortai 

dabartinio vizualinio meno 

kontekste – lyg tyro oro gurkšnis. 

Jie archaiški, dekoratyvūs, 

meistriškai atlikti, primenantys 

senuosius laikus, kai meistrystė 

buvo gerokai pranašesnė už 

koncepciją. Dailininko darbuose 

alsuoja pilnatvė, jaukumas, 

ramybė ir grožis. Aš laiminu 

Raimondo kūrybą ir linkiu jam 

pelnytos šlovės bei garbės.“ 

Kontaktai : 

Raimondasdailidavicius@gmail.com 

mob. tel.: 8612 49820


į naują pasaulį 

• natiurmortas su granatais, 2009, aliejus, drobė, 70x90 

• Still-life with pomegranate, 2009, oil on canvas, 70x90 

Raimondas Dailidavičius, 

the painter known in Lithuania 

and outside it, member of the 

Lithuanian Folk Artists’ Association, 

speaks about himself, 

“I was born in 1968 in Kybeikiai 

village, Vilkaviškis district. I 

enjoyed painting from childhood. 

When my parent bought 

me pencils and paints for the 

coming school-year, I secretly 

used them up during summer, 

and when autumn came they 

had to buy me a new set. That 

made my parents mad. I painted 

things that I saw. After finishing 

the secondary school, I entered 

52nd professional school 

in Kaunas (today, Applied Art 

School) to study ceramics. 

Inspired by my course-fellow 

Arūnas mėčius, I started painting 

in the fourth course. After the 

studies, I worked in Jiesia plant 

for two years. Then I decided to 

give up ceramics. I did not love 

clay – you never know what the 

final result will be like. This is 

why I came back to painting. The 

sea was my first theme. Later, I 



window to the new world 

had the period of religious art. In 

parallel, I painted portraits. First, 

I painted them on my wish, later 

I took orders. I love painting a 

person from nature, however 

the painting process is long 

and then I paint from photos. 

I’ve painted a portrait of the 

last owner of Paežeriai estate 

Jonas Vailokaitis, a portrait of a 

signatory of Vilkaviškis district, 

owner of Alvitas estate Donatas 

malinauskas, a portrait of 

Doctor Jonas Basanavičius, etc. 

Today I paint still-lifes. They 

make homes cozy. I admire 

Renaissance artists and their 

works which are nice, clear and 

accurately made. 

“I have arranged three personal 

exhibitions: two in Lithuania 

and one in the netherlands. 

I show too little initiative for 

communication and public life. 

I work from morning to evening 

at home which is in Sudava village, 

Vilkaviškis district. my wife 

Anželika jokes that I could live 

alone in the middle of a forest.” 

Still-lifes of the painter 

Raimondas Dailidavičius mysteriously 

convey the space, light 

and shadows, natural postures 

of things and their compositions 

evoke the feelings of enjoyment 

(admiration). To picture the volume 

and round-shape of things, 

the author uses the principle of 

chiaroscuro. Each picture contains 

something new, charming 

and delicately shocking. 

The painter, member of 

the Lithuanian Artists’ Association, 

meritorious man of art 

Edvardas malinauskas speaks 

about Raimondas Dailidavičius, 

“I do not know him personally, 

however I visited his personal 

exhibition in Klaipėda and saw 

many of his works. I got the 

impression that in this epoch 

of various performances, when 

the life passes by so quickly, I 

saw canvases of an artist not 

spoilt by time, canvases which 

subtlety show things and delicate 

compositions they make. 

They stop us and encourage to 

think over where we have come 

• Tyla, aliejus, drobė, 70x45 

• Silence, oil on canvas, 70x45 

from and where we are going… 

I would advise Raimondas 

Dailidavičius to keep to himself 

in his creation and do not look 

for something innovative in the 

contemporary arts…” 

The member of the 

Lithuanian Artists’ Association, 

painter Arūnas mėčius says, 

“Raimondas is an old friend of 

mine. He is an open and honest 

man. This is what an artist 

should be, since the artworks 

take over the inner fielings of an 

author. In the context of the contemporary 

visual arts, Raimondas’ 

still-lifes are a gulp of fresh 

air. They are archaic, decorative, 

masterly-done and remind of 

old times when mastership was 

superior to conception. The 

artist’s works pulsate in fullness, 

cosines, calmness and beauty. I 

adore Raimondas’ creation and 

wish him to win the deserved 

fame and glory.” 

Contacts: 

Raimondasdailidavicius@gmail.com 

mobile: +370 61249820 

57

58 


Spalvinga išgyvenimų raiška 

Petro Ibiansko kūryboje 

Dailininkas Petras Ibianskas gimė 

1941 m. Kėdainių rajone, Labūnavoje, 

pasiturinčio ūkininko šeimoje. 1948 m. 

kartu su tėvais buvo ištremtas į Sibirą, 

bet sunkios gyvenimo sąlygos Igarkoje 

neužgožė Petro polinkio dailei. Tremtinių 

mokykloje jis lankė dailės būrelį, o 

laisvalaikį irgi skirdavo šiam pomėgiui, 

piešė pieštuku ir anglimi, nes dažų neturėjo. 

1958 m. sugrįžęs į Lietuvą, pradėjo 

mokytis Kauno dailės mokykloje. Sėkmingai 

ją baigęs, nedelsdamas įstojo į 

Vilniaus dailės institutą (dabar Vilniaus 

dailės akademija), studijavo freską ir 

mozaiką. Studijų metais buvo pašauktas 

į tarybinę armiją, grįžęs po trejų metų, 

tęsė studijas ir dirbo. Petras Ibianskas 

studijas baigė 1971 m. ir liko institute 

dirbti dėstytoju. Jis, monumentaliosios 

tapybos specialistas, mielai ėmėsi ne 

tik freskos ar mozaikos, bet ir aliejinės 

bei akvarelinės tapybos. 1980 m. Petras 

Ibianskas tapo Lietuvos dailininkų 

sąjungos nariu. 

• „Optimistinis peizažas”, 1985, aliejus, drobė, 40x60 cm 

• ”Optimistic landscape”, 1985, oil on canvas, 40x60 cm 

Prasidėjus atgimimui, dailininkas 

tapo aktyviu Lietuvos persitvarkymo 

sąjūdžio nariu, dalyvavo įvairiuose 

renginiuose, piešė plakatus. Vėliau, 1996 

m., Petras Ibianskas, nusivylęs Lietuvos 

biurokratais, išvyko gyventi į Kanadą. 

Gyvendamas monrealyje dailininkas sukūrė 

dekoratyvinį pano „Graikijos jūra”, 

grindinio mozaikas ir nedidelio formato 

aliejinės bei akvarelinės tapybos darbus. 

Jo dailės studija ir paveikslų galerija 

buvo monrealio lietuvių Aušros vartų 

parapijos patalpose. 

2011 m. išsipildė Petro Ibiansko 

svajonė – jis grįžo į tėvynę. Kaip teigia 

dailininkas, Kanadoje gyventi patogiau, 

bet savam krašte maloniau. 

Per daugiau kaip 30 kūrybos metų 

Petras Ibianskas sukūrė daug reikšmingų 

darbų: freskų, mozaikų, aliejinės ir 

akvarelinės tapybos kūrinių. Jo mėgstamos 

temos: gamtos peizažai, portretai 

ir autoportretai, Sibiro ir monrealio 

• „Graikijos motyvai” (dekoratyvinis pano), 2005, 300x500 cm 

• ”Greek motives” (decorative panel), 2005, 300x500 cm 


vaizdai bei senoji Vilniaus architektūra. 

Dailininko kūriniuose jaučiama impresionistinė 

maniera. Jo kūrybos darbai 

turtingi plačia spalvine gama, šviesos ir 

šešėlių žaismu. Dailininkas yra surengęs 

personalines parodas Lietuvoje, Lenkijoje, 

Latvijoje, Austrijoje, Kanadoje. 

Jo kūrinių yra įsigijęs nobelio premijos 

laureatas, profesorius Česlovas milošas, 

Lietuvos Respublikos muziejai, Lietuvos 

Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, 

įvairių pasaulio šalių kolekcininkai ir 

dailės gerbėjai. 

Petras Ibianskas mėgsta keliauti. 

nuolatiniai jo kelionių palydovai: 

fotoaparatas, pieštukas ir popieriaus 

lapas. Dabar dailininkas gyvena ir kuria 

Vilniuje. 

Kontaktai: 

Vilnius, Lietuva 

mob. tel.: 8612 13177 

• „Vilniaus Užupis žiemą”, 1991, aliejus, drobė, 40x60 cm 

• ”Vilnius Užupis in winter”, 1991, oil on canvas, 40x60 cm


• „natiurmortas”, 2002, aliejus, drobė, 50x40 cm 

• ”Still-life”, 2002, oil on canvas, 50x40 cm 

The painter Petras Ibianskas was 

born in 1941 in Labūnava, Kėdainiai 

District, into a family of a prosperous 

farmer. In 1948, his family was deported 

to Siberia. Hard life conditions in Igarka 

did not suppress Petras’ inclination to 

art. He attended art classes in the exiles’ 

school and devoted his free time to 

drawing with pencil and coal since he 

did not have paint. After coming back 

to Lithuania in 1958, Petras Ibianskas 

studied in Kaunas Art School. Later, 

he entered Vilnius Art Institute (today 

Vilnius Academy of Art) to study fresco 

and mosaic. During the years of studies, 

he was called for the military service 

in the soviet army where he served for 

three years, later re-joined art studies 

and started to work. Petras Ibianskas 

graduated from the institute in 1971. 

After the studies, he delivered lectures 

in the same institute. As the specialist 

of monumental painting, he willingly 

took to fresco and mosaic, also oil and 


watercolor painting techniques. In 1980, 

Petras Ibianskas joined the Lithuanian 

Artists’ Association. 

With the national rebirth, the 

painter actively joined the Sąjūdis movement, 

participated in various events, 

painted placards. Later Petras Ibianskas 

lost the trust in Lithuanian bureaucrats 

and in 1996 moved to live in canada. In 

montreal, the painter created the decorative 

panel “Greek Sea”, pavement mosaics, 

small oil and watercolor artworks. 

His art studio and picture gallery were 

housed in the Gate of the Dawn parish 

house of montreal Lithuanians. 

In 2011, Petras Ibianskas’ dream 

came true – he came back to Lithuania. 

The artist says that it is more convenient 

to live in canada, however to live in 

Lithuania is far more pleasant. 

During more than 30 years, Petras 

Ibianskas created many important works 

– frescoes, mosaic, oil and watercolor 


The colorful expression of experiences 

in Petras Ibianskas’ creation 

• „šv. Juozapo oratorija monrealyje”, 

2009, aliejus, drobė, 50x40 cm 

• ”St Joseph oratorio in montreal”, 

2009, oil on canvas, 50x40 cm 

• „Kalnai prie monrealio”, 2009, aliejus, drobė, 50x60 cm 

• ”mountains near montreal”, 2009, oil on canvas, 50x60 cm 

• „Žydinti obelis”, 2008, aliejus, drobė, 40x50 cm 

• ”Apple-tree in blossom”, 2008, oil on canvas, 40x50 cm 

artworks. His most favorite themes are 

nature landscapes, portraits and selfportraits, 

sights of Siberia and montreal, 

also old Vilnius architecture. The impressionistic 

style is felt in the painter’s 

works. His artworks are rich in the wide 

coloristic accords, the paly of light and 

shades. The painter has arranged personal 

exhibitions in Lithuania, Poland, 

Latvia, Austria, canada. His works are in 

the collections of the nobel prize winner, 

Professor czeslaw milosz, museums 

of the Republic of Lithuania, President 

of Lithuania Valdas Adamkus, private 

collections of art-lovers throughout the 

world. 

Travelling is one of Petras Ibianskas’ 

hobbies. His travel companions are a camera, 

a pencil and a sheet of paper. The 

painter lives and creates in Vilnius. 

Contacts: 

Vilnius, Lithuania 

mobile: +370 612 13177 

59

60 


Tapytojas, Lietuvos tautodailininkų 

sąjungos ir Vilniaus 

menininkų klubo „Plekšnė“ narys 

Valentinas Yla gimė 1963 m. 

Anykščių rajone, Džiugų kaime, 

mažai žmogaus paliestos gamtos 

apsuptyje. 1969 m. kartu su tėvais 

persikėlė gyventi į Panevėžį. 

Jau vaikystėje išryškėjo Valentino 

polinkis dailei. Todėl jo tėvai, paskatinti 

pradinių klasių mokytojos, 

1974 m. nusprendė leisti sūnų 

į Panevėžio vaikų dailės mokyklos 

parengiamąją klasę. noras mokytis 

piešti ir tapyti buvo didelis, 

todėl po metų Valentinas įstojo 

į pirmąją šios mokyklos klasę ir 

1979 m. sėkmingai baigė dailės 

mokyklą. Tuo metu dailės mokykloje 

dėstė žinomi dailininkai: 

Kazimieras naruševičius, Emilija 

Taločkienė, Juozas Lebednykas ir 

kiti. Todėl mokiniai vėliau džiaugdavosi 

gavę pakankamai gerus 

pagrindus tolimesniems ieškojimams 

mene. 

Valentinas Yla teigia: „manyje 

yra du: vienas – nuolatos 

jaučiantis dailės alkį, antras – 

punktualus, pedantiškas, disciplinuotas.“ 

Tuo metu, kai jis 1982 

m. baigė Panevėžio 9-ąją vidurinę 

mokyklą, turbūt nugalėjo antrasis. 

mat, Valentinas Yla pasirinko 

ne dailės studijas, o įstojo mokytis 

į Kaliningrado karinę mokyklą. 

Įdomu tai, kad ir studijuodamas 

jis tapybos nemetė, ji tapo didžiąja 

jo laisvalaikio dalimi. Valentinas 

Yla bandė tapybos technikas 

ir stilius, skaitė ir nagrinėjo įvairią 

literatūrą apie tapybą ir dailininkus. 

2001 m. ilgesniam laikui 

menininkas buvo apsistojęs prie 

pastelės. Jis susižavėjo piešimo 

pastele ant švitrinio popieriaus 

galimybėmis ir, sukaupęs pirmuosius 

15 darbų, 2002 m. rudenį, 

surengė parodą Vilniaus įgulos 

karininkų ramovėje. 

2006 m. rudenį Valentinas 

Yla surengė pastelės parodą 

Lazdijų kultūros centre, už 

kurią kitais metais kartu su kitais 

keturiais, rajono kultūrai nusipelniusiais 

žmonėmis, pelnė Lazdijų 

savivaldybės nominaciją ,,Auksinė 

scenos peteliškė 2007“. 

2008 m., jau kaip Vilniaus 

menininkų klubo ,,Plekšnė“ narys, 

Valentinas pirmą kartą išvyko 

į plenerą nidoje ir iš naujo atrado 

plenerinės tapybos aliejumi 

džiaugsmus. Pastelė palaipsniui 

buvo padėta į šalį ir prasidėjo 

nauji ieškojimai kasmetiniuose 

pleneruose ir jų įspūdžių bei 

sukauptos medžiagos gludinimas 

studijoje. 

Dailininkas, daugybės 

straipsnių apie dailę autorius Liudvikas 

Pocius rašė: „Plenero patirtis 

ir dvasia žymi visą Valentino 

Ylos tapybą ir pasireiškia spalvų 

niuansų įvairove, erdve planų 

kaitoje, o taip pat visame kolorite.“ 

O dailėtyrininkas Romualdas 

Alekna pažymėjo, kad gamta, 

natūra, tikrovė yra svarbiausi dailininko 

mokytojai, meistriškumo 

ir profesinio augimo šaltinis. 

„Kartais grįžtu prie natiurmortų, 

nes mėgstu studijuoti 

daiktų medžiagiškumą. Kadangi 

dirbu pakankamai intensyviai, 

pavyksta sukaupti paveikslus ir 

parodoms, kurias aktyviai rengiu 

arba dalyvauju su kolegomis“, – 

teigia Valentinas Yla. 

nuo 2000 m. Valentinas Yla 

gyvena, dirba ir kuria Vilniuje. 

Jis yra surengęs aštuoniolika 

personalinių parodų. Dailininkas 

aktyviai dalyvauja tėvynės kultūriniame 

gyvenime. 

Valentino Ylos paveiksluose 

atsispindi subtili gamtos grožio 

harmonija, lyg skleidžianti skambias 

lyrines melodijas. Jo kūrybos 

darbai persunkti gėrio šviesos 

atspalviais, vaizdžiai kalba apie 

tai, kad autorius į gyvenimo ir 

gamtos reiškinius žvelgia pakylėtai, 

jį vilioja romantiški pamąstymai 

apie būties dalykus tyliai 

srovenančio laiko tėkmėje. 

Kontaktai: 

mob. tel.: +370 618 86 833 

El. paštas: yla@artbeauty.eu 


• „Pleneras prie jūros”, 2011, aliejus, drobė, 50x60 cm 

• ”Plein-air at the sea”, 2011, oil on canvas, 50x60 cm 

Romantikos 

Valentino kū 

• „Pamario pynė“, 2011, aliejus, drobė, 50x60 cm 

• ”The seaside twist”, 2011, oil on canvas 

The harmony 

in Valentinas’ 

• „Starkis ir moliūgai”, 2011, aliejus, drobė, 55x82 cm 

• ”Pikeperch and pumpkins”, 2011, oil on canvas, 55x82 cm


• „Laiko interjeras”, 2010, aliejus, drobė, 60x48 cm 

• ”The interior of time”, 2010, oil on canvas, 60x48 cm 

harmonija 

ryboje 

• „Vaikystės upių santaka”, 2006, pastelė, švitr. popierius, 55x70 cm 

• ”The confluence of childhood rivers”, 2006, pastel on sandpaper, 55x70 cm 

of romantics 

creation 

• „natiurmortas su duona”, 2011, aliejus, drobė, 40x70 cm 

• ”Still-life with bread”, 2011, oil on canvas, 40x70 cm 


The painter, member 

of the Lithuanian Folk Artists 

Union and Vilnius artists’ club 

“Plekšnė” Valentinas Yla was 

born in 1963 in Džiugai village, 

Anykščiai district. In 1969, together 

with the family he moved 

to live in Panevėžys. Valentinas’ 

inclination to art showed up in 

his early childhood. This is why 

his parents, prompted by a primary 

school teacher, decided to 

place their son in the preparatory 

class of Panevėžys children 

art school in 1974. Valentinas 

had a great desire to learn to 

paint and draw, so after a year 

he entered the first class and 

1979 successfully finished the 

art school. At that time, classes 

were delivered by the famous 

painters: Kazimieras naruševičius, 

Emilija Taločkienė, Juozas 

Lebednykas and others. Later, 

children who had attended this 

school were very happy to be 

given strong fundamentals for 

further pursuits in art. 

Valentinas Yla says, “I’m 

a twofold personality. The first 

“me” is continuously hungry for 

art. The second “me” is punctual, 

pedantic and disciplined.” 

most probably the second “me” 

won when in 1982 he finished 

Panevėžys Secondary School 

no 9. Then Valentinas Yla did 

not choose art studies but 

entered Kaliningrad military 

School. During the years of 

studies, he did keep to painting 

which occupied his whole free 

time. Valentinas Yla experimented 

with painting techniques 

and styles, read and analyzed 

literature about painting and 

painters. In 2001, the artist 

chose pastel. He became in love 

with making pastel on sandpaper 

and in autumn 2002 put the 

first 15 works for the exhibition 

in Vilnius Officers’ House. 

In autumn 2006, Valentinas 

Yla arranged an exhibition 

of pastels in the centre of culture 

in Lazdijai. The next year he 

and another four men of culture 

of the district were granted the 

nomination of Lazdijai municipality 

“Golden butterfly of the 

stage 2007”. 


In 2008, already as the 

member of Vilnius artists’ club 

“Plekšnė”, Valentinas participated 

in a plein-air in nida for the 

first time and re-discovered the 

joys of plein-air painting in oil. 

Little by little, pastel was put 

aside and the new searches in 

annual plein-airs began, impressions 

and material collected were 

perfected in a studio. 

The painter and author of 

numerous art articles Liudvikas 

Pocius wrote, “The entire painting 

of Valentinas Yla is marked 

by plein-air experience and spirit 

and manifests in the variety of 

coloristic shades, spatial plans, 

and in the coloring in general.” 

The art critic Romualdas Alekna 

says that nature and reality are 

the main teachers of the painter, 

the source for mastership and 

professional growth. 

“Occasionally I come back 

to still-life – I love to study the 

material nature of things. I’m an 

intensive painter and so have a 

large number of paintings for 

exhibitions which I organize 

alone or with my colleagues,” 

Valentinas Yla says. 

From 2000, Valentinas Yla 

lives, works and creates in Vilnius. 

He has arranged eighteen 

personal exhibitions, actively 

participates in the cultural life of 

Lithuania. 

Pictures of Valentinas Yla 

show the subtle harmony of 

the beauty of nature, diffusing 

sonorous lyric melodies. His 

works rich in the shades of bright 

goodness imaginatively show 

that the author speaks about 

life and nature phenomena 

with elevation; he is captured 

by romantic meditation about 

eternal things in the background 

of running-by time. 

Contacts: 

mobile: +370 618 86 833 

e-mail: yla@artbeauty.eu 

61

EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS

EKONOMIKA IR VISUOMENE - Business and Exhibitions

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?