The Fifth International Symposium on Traditional Polyphony ...

The Fifth International Symposium on Traditional Polyphony ... The Fifth International Symposium on Traditional Polyphony ...

06.05.2013 Views

98 rie koCi akompanementiT, instrumentuli Tanxlebis gareSe (saxalinis garda). isini cekvaven sakuTa– ri simReris TanxlebiT. bgeraTrigi: melodiebi ZiriTadad iqmneba pentatonikis ramdenime bgerisagan naxevarto– nebis gareSe an harmoniuli seriebisagan. orive SemTxvevaSi melodia oqtavis farglebSia. zogierT simReras, romelic yoveldRiur yofas asaxavs (magaliTad, lirikuli, Sromis simRerebi da a.S.), aqvs erT oqtavaze didi diapazoni, rac iaponuri folkloruli simRere– bis gavleniTaa gamowveuli. struqturebi: melodiuri struqturebi ZiriTadad warmoadgens mokle motivebis ganmeo– rebasa da maT kombinaciebs. xma: ainus tradiciuli simRerebis erT-erTi mniSvnelovani elementia xmis warmoqmnis teq– nika, romlisTvisac damaxasiaTebelia erTi xorxidan warmoebul bgeraTa feradovneba. samwu– xarod, bolo aTwleulebSi SeiniSneba xmis warmoqmnis erTgvarovneba (Chiba, 1996a). Janrebi: ainus musikis klasifikaciisas, ukve arsebul kvlevebSi naxsenebia ramdenime eqs– perimentuli Janruli kategoria (Kubodera, 1939; Chiri, 1960; Monbetsu-cho Kyodo-shi Kenkyu-kai, 1966; NHK, 1965; Tanimoto, 1989; Chiba, 1996b; Kochi, 2007). CrdiloeT aziis adgilobriv mosaxleobas Soris, ainus gacilebiT mravalferovani mu– sikaluri Janrebi gaaCnia (cxr. 2; Tanimoto, 1989: 122). tanimoto (Tanimoto, 1989) aRniSnavs: `Sesrulebis situaciidan gamomdinare, ainus simRere– bis klasifikaciisas ori kategoria SeiZleba gamoiyos: 1. saritualo da saferxulo simRe– rebi; 2. sayofacxovrebo simRerebi. amaTgan pirvels jgufurad asruleben da ufro tradici– uli xasiaTi aqvs, xolo meore imRereba individualurad, maT umetesobaze didia iaponuri folkloruli simRerebis gavlena~ (Tanimoto, 1989: 125). zemoxsenebulTagan, saferxulo simRerebi da cekvebi ufro xSirad imRereba, vidre in– dividualuri, rac gansakuTrebiT mniSvnelovania Cemi moxsenebis TemisaTvis. 2. ainus sagundo mReris stili mokled SeiZleba vTqvaT, rom ainus tradiciul sagundo simReraSi ikveTeba mReris stilis oTxi ZiriTadi tipi: 1) kanonuri mRera _ erTi da igive melodia JRers Tanmimdevrulad; 2) kontrapunqtuli mRera _ gansxvavebuli melodiebi imRereba erTdroulad; 3) wamyvanisa da misi mimyolebis mRera _ `mowodeba = pasuxis~ msgavsi; 4) unisonuri mRera. terminebi, romlebic asaxaven kategoriebs, maT mniSvnelobebsa da wyaroebs, ix. cxrilSi 3. 1) kanonuri mRera (ukouk) Ukouk Zalian cnobili da ainus musikisaTvis yvelaze metad damaxasiaTebeli stilia. es sityva ainurad niSnavs aiReT erTmaneTisgan, rac kargad ganmartavs am kanonur stils. mReris es stili umetesad gvxvdeba `mjdomare simRerebSi~ (“sitting songs”), rodesac ram– denime momRerali zis didi galaquli WurWlis irgvliv da mReris, Tan ritmulad taSs ayolebs. zogierTi regionuli jgufi aseve kanonurad mReris saferxulo simRerebis Zalian mokle melodiebs. Ukouk -Si arsebobs melodiis mowodebis ori gza _ pirveli momRerlis mier namRer melo– dias sxvadasxvagvarad baZavs meore: tipi a) imeorebs melodias Tavidan (mag. 1; audiomagaliTi 1); tipi b) iwyebs melodias Sua adgilidan an imeorebs mxolod bolo monakveTs 2 (mag. 2).

ainus tradiciuli musikis mravalxmianobis stilebi da zogierTi uaxlesi cvlileba cxr. 2. mocemulia rie koCis (Kochi, 2007) mixedviT sacekvao simRerebi simRerebi sityvebis reCitacia zepirsityviereba hangebiT yelismieri simRera ferxulebi (dResaswaulebisaTvis) cxovelTa moZraobebis mimbaZveli cekvebi tapkar (uxucesi mamakacis solo reCitacia da cekva) simRerebi da cekvebi, sxvadasxvagvari Sromis tipis ritmebiTa da moZraobebiT mamakacTa mier Sesrulebuli cekvebi cekvebi gamZleobis Sesamowmeblad wero, veSapi, beRura, kalia, mela da a.S. sxvadasxva sasoflo samuSaoebi, navis niCbebis mosma, mosavlis aReba da a.S. cekva xanjlebiT `mjdomared~ Sesasrulebeli simRerebi (sadResaswaulo simRerebi ) nanebi Citebisa da mwerebis melodiebi lirikuli simRerebi Selocvebi mlocvelTa simRerebi, formaluri misalmeba gmiruli eposi miTologiuri eposi guguli, mtredi, torola, cikada da a.S. mxolod saxalinis ainus tradicia; Sejibris tipis simRera or adamians Soris, romlebic xorxis meSveobiT gamoscemen mravalgvar xmas, xmamaRali JReradoba miiRweva megafoniviT pirTan xelebis mitaniT 99

98<br />

rie koCi<br />

akompanementiT, instrumentuli Tanxlebis gareSe (saxalinis garda). isini cekvaven sakuTa–<br />

ri simReris TanxlebiT.<br />

bgeraTrigi: melodiebi ZiriTadad iqmneba pentat<strong>on</strong>ikis ramdenime bgerisagan naxevarto–<br />

nebis gareSe an harm<strong>on</strong>iuli seriebisagan. orive SemTxvevaSi melodia oqtavis farglebSia.<br />

zogierT simReras, romelic yoveldRiur yofas asaxavs (magaliTad, lirikuli, Sromis<br />

simRerebi da a.S.), aqvs erT oqtavaze didi diapaz<strong>on</strong>i, rac iap<strong>on</strong>uri folkloruli simRere–<br />

bis gavleniTaa gamowveuli.<br />

struqturebi: melodiuri struqturebi ZiriTadad warmoadgens mokle motivebis ganmeo–<br />

rebasa da maT kombinaciebs.<br />

xma: ainus tradiciuli simRerebis erT-erTi mniSvnelovani elementia xmis warmoqmnis teq–<br />

nika, romlisTvisac damaxasiaTebelia erTi xorxidan warmoebul bgeraTa feradovneba. samwu–<br />

xarod, bolo aTwleulebSi SeiniSneba xmis warmoqmnis erTgvarovneba (Chiba, 1996a).<br />

Janrebi: ainus musikis klasifikaciisas, ukve arsebul kvlevebSi naxsenebia ramdenime eqs–<br />

perimentuli Janruli kategoria (Kubodera, 1939; Chiri, 1960; M<strong>on</strong>betsu-cho Kyodo-shi Kenkyu-kai, 1966;<br />

NHK, 1965; Tanimoto, 1989; Chiba, 1996b; Kochi, 2007).<br />

CrdiloeT aziis adgilobriv mosaxleobas Soris, ainus gacilebiT mravalferovani mu–<br />

sikaluri Janrebi gaaCnia (cxr. 2; Tanimoto, 1989: 122).<br />

tanimoto (Tanimoto, 1989) aRniSnavs: `Sesrulebis situaciidan gamomdinare, ainus simRere–<br />

bis klasifikaciisas ori kategoria SeiZleba gamoiyos: 1. saritualo da saferxulo simRe–<br />

rebi; 2. sayofacxovrebo simRerebi. amaTgan pirvels jgufurad asruleben da ufro tradici–<br />

uli xasiaTi aqvs, xolo meore imRereba individualurad, maT umetesobaze didia iap<strong>on</strong>uri<br />

folkloruli simRerebis gavlena~ (Tanimoto, 1989: 125).<br />

zemoxsenebulTagan, saferxulo simRerebi da cekvebi ufro xSirad imRereba, vidre in–<br />

dividualuri, rac gansakuTrebiT mniSvnelovania Cemi moxsenebis TemisaTvis.<br />

2. ainus sagundo mReris stili<br />

mokled SeiZleba vTqvaT, rom ainus tradiciul sagundo simReraSi ikveTeba mReris stilis<br />

oTxi ZiriTadi tipi: 1) kan<strong>on</strong>uri mRera _ erTi da igive melodia JRers Tanmimdevrulad;<br />

2) k<strong>on</strong>trapunqtuli mRera _ gansxvavebuli melodiebi imRereba erTdroulad; 3) wamyvanisa da<br />

misi mimyolebis mRera _ `mowodeba = pasuxis~ msgavsi; 4) unis<strong>on</strong>uri mRera.<br />

terminebi, romlebic asaxaven kategoriebs, maT mniSvnelobebsa da wyaroebs, ix. cxrilSi<br />

3.<br />

1) kan<strong>on</strong>uri mRera (ukouk)<br />

Ukouk Zalian cnobili da ainus musikisaTvis yvelaze metad damaxasiaTebeli stilia.<br />

es sityva ainurad niSnavs aiReT erTmaneTisgan, rac kargad ganmartavs am kan<strong>on</strong>ur stils.<br />

mReris es stili umetesad gvxvdeba `mjdomare simRerebSi~ (“sitting s<strong>on</strong>gs”), rodesac ram–<br />

denime momRerali zis didi galaquli WurWlis irgvliv da mReris, Tan ritmulad taSs<br />

ayolebs. zogierTi regi<strong>on</strong>uli jgufi aseve kan<strong>on</strong>urad mReris saferxulo simRerebis Zalian<br />

mokle melodiebs.<br />

Ukouk -Si arsebobs melodiis mowodebis ori gza _ pirveli momRerlis mier namRer melo–<br />

dias sxvadasxvagvarad baZavs meore: tipi a) imeorebs melodias Tavidan (mag. 1; audiomagaliTi<br />

1); tipi b) iwyebs melodias Sua adgilidan an imeorebs mxolod bolo m<strong>on</strong>akveTs 2 (mag. 2).

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!