The Fifth International Symposium on Traditional Polyphony ...
The Fifth International Symposium on Traditional Polyphony ... The Fifth International Symposium on Traditional Polyphony ...
86 marina qavTaraZe, ekaterine buCukuri geografiuli siaxlovisa da istoriuli bedis gamo aRmosavleTis qveynebTan urTier– Toba saqarTvelos uxsovari droidan hqonda da amitom qarTveli mecnierebi Tu sazogado moRvaweebi aRmosavlur kulturasTan urTierTobas xSirad ganixilavdnen Tavis nawereb– Si (mag., ilia WavWavaZe), sadac maxlobel aRmosavleTTan mimarTebaSi SedarebiT erTxazovani negatiuri damokidebuleba igrZnoboda. Tumca, saqarTvelos kulturuli warsulis gaazre– ba, vfiqrobT, axlo aRmosavleTis qveynebis kulturasTan mimarTebaSi, politikuri oberto– nebis gareSea saWiro. es regioni iyo kacobriobis istoriaSi erT-erTi yvelaze ufro bo– boqari istoriuli movlenebisa da migraciebis regioni. araerT mkvlevars gamouTqvams azri, rom axlo aRmosavleTis uZveles xalxebs (Sumerebs, xuritebs, egviptelebs) hqondaT mra– valxmiani musikaluri kultura (kurt zaqsi, en kilmeri da hans hikmani). sagulisxmoa is kavSirebi da ormxrivi gavlenebi, rac qarTul soflur musikasac SesaZloa hqonda axlo aRmosavleTis musikalur kulturasTan (ciciSvili, 2000: 188). aSuRuri xelovnebis, rogorc aRmosavluri kulturis fenomenis stiluri analizi Zve– li Tbilisis simRerebTan mimarTebaSi cxadyofs, rom is Tbilisuri folkloris nawilia, magram ar warmoadgens wminda qarTul erovnul movlenas (audiomag. 1). Tbilisis qalaquri simRera upiratesad qalaqis binadar aSuRTa poetur-musikaluri azrovnebis nayofia, magram tradiciuli sofluri (glexuri) nimuSebisagan gansxvavebiT, mxolod maT SemoqmedebiT sa– kuTrebas ar warmoadgens. mis CamoyalibebaSi Tanabari wvlili miuZRvis sxvadasxva stilurmxatvrul Senakadebs. monofonuri qarTuli qalaquri da aSuRuri simRerebis SedarebiTi analizi cxadhyofs, rom TbilisSi warmoqmnili aSuRuri simRerebi ufro axlos dganan somxur aSuRur sim– RerebTan, vidre azerbaijanul-sparsulTan (e. i. muslimuri warmoSobis simRerebTan). aSuRu– ri simRerebi SemorCenilia saqarTveloSi araqarTuli warmoSobis (somxuri, azerbaijanu– li) mosaxleobaSi. TbilisSi gavrcelda aSuRuri simRerebis ansambluri Sesruleba mesa– zandreTa mier; cvlilebebi warmoCinda musikaluri Tanxlebis xasiaTSi, kerZod, qiamanCaze da Tarze SemsrulebelTa ricxvi mniSvnelovnad Semcirda, maSin rodesac gaizarda medudu– keTa raodenoba (gansakuTrebiT, XX saukunis 30-iani wlebis Semdeg); maTi ricxvi samamde gaizarda, amas daemata ori Tanmxlebi sakravi burdonuli banis saxiT. ase sruldeba saiaT– novas simRerebi mxolod TbilisSi, rac, SesaZlebelia, aixsnas qarTuli samxmiani simReris zegavleniT (buCukuri, 2006) (audiomag. 2). `qalaquri simRerebis adrindeli, konkretuli nimuSebis uqonloba aSuRuri simRerebis gavrcelebamde qalaquri musikis arsebobis mtkicebis saSualebas zRudavs. Tumca varaudiT qalaquri musikaluri lirikis Zirebi Tu paralelebi ufro Soreuli formaciebidan unda moimarTebodes~ (mesxi, 1989: 120). Semsrulebel-matareblis saxiT saqarTveloSi adridanve ixsenieba sinonimuri mniSvnelobis mgosani, xumari, momRerali, mutribi, muSaiTi, mestvire, meCongure, ufro gvian ki aSuRi (mesxi, 1989: 119). mgosanTa Semoqmedebis wamyvan Temasac liri– kul-samijnuro motivebi Seadgenda. a. mSveliZe mgosnebis Semoqmedebas qalaquri musikaluri folkloris adrindel safexurad miiCnevs, xolo aSuRuri repertuaris calkeul nimuSebs ZvelTagan SemorCenil mgosnur hangebTan aigivebs (mSveliZe, 1970: 3). Tu gaviTvaliswinebT istoriuli viTarebiTa da geografiuli mdebareobiT ganpirobebuli qarTl-kaxeTis mosax– leobisa da, gansakuTrebiT, Tbilisis mkvidrTa ekleqtikur eTnikur Semadgenlobas, naTeli warmosadgeni gaxdeba, Tu orientalurma kulturam ratom gaidga fesvebi, umTavresad, Tbi–
polifoniisa da monofoniis urTierTmimarTebis problema qarTuli qalaquri folkloris magaliTze lisis mosaxleobis yofacxovrebaSi. XIX s.-Si ruseTis mier saqarTvelos aneqsiamde Tbilisi orientuli kulturis erT-erT centrad iTvleboda kavkasiaSi mezobel qveynebTan (sparseTi, TurqeTi, somxeTi, azerbaijani) mWidro kulturuli urTierTobisa da qalaqis mosaxleobis erovnuli siWrelis gamo. spar– suli yofiT gatacebuli gamahmadianebuli qarTveli didgvarovanni aRmosavleTis Semsuleb– lebis xelovnebiT eziarnen maT kulturas, Tumca gamoricxuli arc aRmosavluri hangebis iZulebiTi gavrceleba iqneboda CvenSi. aSuRuri musikis popularoba yvelaze metad XVIII saukunis meore naxevarSi SeigrZnoba. am periodTan aris dakavSirebuli ganTqmuli aSuRe– bis _ saiaTnovas, SamCi-melqos, saTaras, haziras saxelebi. qarTuli glexuri lirikul-satrfialo simRerebis teqstebi mxatvrul saxeTa daxve– wilobiT, amaRlebulobiT, kdemamosilebiT gamoiCreva, qalaqur erTxmian simRerebSi ki mi– wieri siyvarulis meti Tavisufleba da erTgvari erotizmic gamosWvivis (SayulaSvili, 1987: 58) (mag.: me Sens tuCebs davakvdebi, ar gakoco, ar iqneba, lamazo qalo). mdare poeturi safu– Zvlisa da zogjer frivoluri Sinaarsis mqone (paraxodi, qvrivo) calkeuli nimuSebi, rogo– ricaa loTebo, muxambazi, kekeljan, avar, avar, aStraxanis gzaze, mSvenieri var, gasarTob sa– laRobo simRerebs warmoadgenen. aSuRuri monofonuri vokaluri Semoqmedeba improvizaciulia, Tumca misi Sesrulebis improvizaciuli manera mkacradaa reglamentirebuli TaobaTa Tu SemsrulebelTa tradici– ul gamocdilebaze damyarebuli mxatvruli kanoniT. aSuRuri vokaluri erTxmianobis erTerT musikalur stilistur maxasiaTebels gadidebuli sekunda warmoadgens, Tumca es uka– naskneli srulebiTac araa aRmosavlurobis ganmsazRvreli elementi. cnobilia, rom gadi– debuli sekunda soflur folklorSic iCens Tavs (mSveliZe, 1970: 5). aseve aRsaniSnavia sxva SemoqmedebiT-mxatvrul aspeqtSi misi gamoyenebis SemTxvevebic rusuli Tu evropuli musikis sferoebSi, rac yovelTvis orientalurobiT rodia ganpirobebuli. erTxmian simReraTa faq– tura gamdidrebulia melizmatikiT, magram melodiuri ornamentikis xerxebi ar warmoadgens qarTuli vokaluri azrovnebisaTvis ucxo elements. sakmarisia davasaxeloT urmulebi Tu orovelebi, guruli krimanWuliani simRerebi. qalaquri simReris meore Stos warmoSoba SedarebiT ufro gviandel periods ukavSir– deba. mis formirebaSic mniSvnelovania ucxouri musikis roli. aRniSnul wyebas ganekuTv– nebian simRerebi, damyarebulni rusuli sayofacxovrebo romansisa da gansakuTrebiT ita– liuri saopero, Tu neapoluri saromanso Semoqmedebis melodi-harmoniis safuZvelze. maTi gamaerTianebeli niSnebi ganisazRvreba klasikuri harmoniis, tonika-subdominanta-dominan– turi funqciebis gabatonebiT, terciuli paralelizmebis siWarbiT, mkafiod Camoyalibebuli metro-ritmuli struqturiT, mravalxmiani wyobiT. me-19 saukunidan axali periodi iwyeba qalaquri musikis ganviTarebaSi. es ukanaskneli, erTi mxriv, CvenSi evropuli civilizaciis Semosvlas, xolo meore mxriv, qarTuli romantizmis ayvavebas ukavSirdeba. aRniSnuli faqti ganpirobebuli iyo ruseT-saqarTvelos urTier– TobebTan dakavSirebuli politikur-istoriuli ZvrebiT. aseT viTarebaSi rusul-evropul– ma kulturam, rasakvirvelia, Tavisi kvali gaavlo aSuRur xelovnebaze. amave dros Sem– zadda niadagi qalaquri simReris axali nakadis warmoqmnisaTvis (audiomag. 3). gasuli saukunis Tbilisis musikaluri cxovreba didi nairferovnebiT xasiaTdeba. imdro– indel musikalur panoramas axasiaTebda a. puSkinis megobari sevastianovi; poetis pativsa– 87
- Page 36 and 37: 36 MÜNIR NURETTIN BEKEN (USA) VIRT
- Page 38 and 39: 38 Münir Nurettin Beken This becam
- Page 40 and 41: 40 munir nuretin bekeni. danarTi M
- Page 42 and 43: 42 nino ciciSvili (avstralia, saqar
- Page 44 and 45: 44 nino ciciSvili (2) reCitaciuli b
- Page 46 and 47: 46 nino ciciSvili upirveles yovlisa
- Page 48 and 49: 48 nino ciciSvili kulturis arsebobi
- Page 50 and 51: 50 NINO TSITSISHVILI (AUSTRALIA, GE
- Page 52 and 53: 52 Nino Tsitsishvili Factor 3: scal
- Page 54 and 55: 54 Nino Tsitsishvili A historical i
- Page 56 and 57: 56 Nino Tsitsishvili References Ale
- Page 58 and 59: 58 kunZul balis gamelanis musikis p
- Page 60 and 61: 60 maikl tenzeri saciis xangrZliobi
- Page 62 and 63: 62 maikl tenzeri arsebobas, Sreebs
- Page 64 and 65: 64 Michael Tenzer repeats cyclicall
- Page 66 and 67: 66 Michael Tenzer pulsations serves
- Page 68 and 69: 68 maikl tenzeri. danarTi Michael T
- Page 70 and 71: 70 magaliTi 4. bgeris simaRlis, dro
- Page 72 and 73: 72 iu-siu lu Tsou (Tsou) 6 733 seis
- Page 74 and 75: 74 iu-siu lu sawyis etapze taivanel
- Page 76 and 77: 76 iu-siu lu 4 paralelur kvartebsa
- Page 78 and 79: 78 Yu-Hsiu Lu in Taiwanese aborigin
- Page 80 and 81: 80 Yu-Hsiu Lu earliest tribes in th
- Page 82 and 83: 82 iu-siu lu. danarTi Yu-Hsiu Lu. A
- Page 84 and 85: 84 marina qavTaraZe, ekaterine buCu
- Page 88 and 89: 88 marina qavTaraZe, ekaterine buCu
- Page 90 and 91: 90 marina qavTaraZe, ekaterine buCu
- Page 92 and 93: 92 Marina Kavtaradze, Ekaterine Buc
- Page 94 and 95: 94 Marina Kavtaradze, Ekaterine Buc
- Page 96 and 97: 96 Marina Kavtaradze, Ekaterine Buc
- Page 98 and 99: 98 rie koCi akompanementiT, instrum
- Page 100 and 101: 100 cxr. 3 rie koCi 1) kanonuri uko
- Page 102 and 103: 102 rie koCi rasac mReroda wamyvani
- Page 104 and 105: 104 ON THE POLYPHONIC SINGING STYLE
- Page 106 and 107: 106 singing the same melody followi
- Page 108 and 109: 108 Rie Kôchi 3. Recent movements
- Page 110 and 111: 110 Rie Kôchi Kôchi, Rie. (ed.).
- Page 112 and 113: 112 rie koCi. danarTi Rie Kôchi. A
- Page 115 and 116: 115 ala sokolova (adiRe, ruseTi) ad
- Page 117 and 118: adiReas tradiciuli kulturis ameburi
- Page 119 and 120: adiReas tradiciuli kulturis ameburi
- Page 121 and 122: adiReas tradiciuli kulturis ameburi
- Page 123 and 124: 123 ALLA SOKOLOVA (RUSSIA, REPUBLIC
- Page 125 and 126: The Meanings and C
- Page 127 and 128: The Meanings and C
- Page 129 and 130: The Meanings and C
- Page 131 and 132: ala sokolova. danarTi Alla Sokolova
- Page 133 and 134: 133 natalia zumbaZe, qeTevan maTiaS
- Page 135 and 136: kavkasiel xalxTa mravalxmianoba da
86<br />
marina qavTaraZe, ekaterine buCukuri<br />
geografiuli siaxlovisa da istoriuli bedis gamo aRmosavleTis qveynebTan urTier–<br />
Toba saqarTvelos uxsovari droidan hq<strong>on</strong>da da amitom qarTveli mecnierebi Tu sazogado<br />
moRvaweebi aRmosavlur kulturasTan urTierTobas xSirad ganixilavdnen Tavis nawereb–<br />
Si (mag., ilia WavWavaZe), sadac maxlobel aRmosavleTTan mimarTebaSi SedarebiT erTxazovani<br />
negatiuri damokidebuleba igrZnoboda. Tumca, saqarTvelos kulturuli warsulis gaazre–<br />
ba, vfiqrobT, axlo aRmosavleTis qveynebis kulturasTan mimarTebaSi, politikuri oberto–<br />
nebis gareSea saWiro. es regi<strong>on</strong>i iyo kacobriobis istoriaSi erT-erTi yvelaze ufro bo–<br />
boqari istoriuli movlenebisa da migraciebis regi<strong>on</strong>i. araerT mkvlevars gamouTqvams azri,<br />
rom axlo aRmosavleTis uZveles xalxebs (Sumerebs, xuritebs, egviptelebs) hq<strong>on</strong>daT mra–<br />
valxmiani musikaluri kultura (kurt zaqsi, en kilmeri da hans hikmani). sagulisxmoa is<br />
kavSirebi da ormxrivi gavlenebi, rac qarTul soflur musikasac SesaZloa hq<strong>on</strong>da axlo<br />
aRmosavleTis musikalur kulturasTan (ciciSvili, 2000: 188).<br />
aSuRuri xelovnebis, rogorc aRmosavluri kulturis fenomenis stiluri analizi Zve–<br />
li Tbilisis simRerebTan mimarTebaSi cxadyofs, rom is Tbilisuri folkloris nawilia,<br />
magram ar warmoadgens wminda qarTul erovnul movlenas (audiomag. 1). Tbilisis qalaquri<br />
simRera upiratesad qalaqis binadar aSuRTa poetur-musikaluri azrovnebis nayofia, magram<br />
tradiciuli sofluri (glexuri) nimuSebisagan gansxvavebiT, mxolod maT SemoqmedebiT sa–<br />
kuTrebas ar warmoadgens. mis CamoyalibebaSi Tanabari wvlili miuZRvis sxvadasxva stilurmxatvrul<br />
Senakadebs.<br />
m<strong>on</strong>of<strong>on</strong>uri qarTuli qalaquri da aSuRuri simRerebis SedarebiTi analizi cxadhyofs,<br />
rom TbilisSi warmoqmnili aSuRuri simRerebi ufro axlos dganan somxur aSuRur sim–<br />
RerebTan, vidre azerbaijanul-sparsulTan (e. i. muslimuri warmoSobis simRerebTan). aSuRu–<br />
ri simRerebi SemorCenilia saqarTveloSi araqarTuli warmoSobis (somxuri, azerbaijanu–<br />
li) mosaxleobaSi. TbilisSi gavrcelda aSuRuri simRerebis ansambluri Sesruleba mesa–<br />
zandreTa mier; cvlilebebi warmoCinda musikaluri Tanxlebis xasiaTSi, kerZod, qiamanCaze<br />
da Tarze SemsrulebelTa ricxvi mniSvnelovnad Semcirda, maSin rodesac gaizarda medudu–<br />
keTa raodenoba (gansakuTrebiT, XX saukunis 30-iani wlebis Semdeg); maTi ricxvi samamde<br />
gaizarda, amas daemata ori Tanmxlebi sakravi burd<strong>on</strong>uli banis saxiT. ase sruldeba saiaT–<br />
novas simRerebi mxolod TbilisSi, rac, SesaZlebelia, aixsnas qarTuli samxmiani simReris<br />
zegavleniT (buCukuri, 2006) (audiomag. 2).<br />
`qalaquri simRerebis adrindeli, k<strong>on</strong>kretuli nimuSebis uq<strong>on</strong>loba aSuRuri simRerebis<br />
gavrcelebamde qalaquri musikis arsebobis mtkicebis saSualebas zRudavs. Tumca varaudiT<br />
qalaquri musikaluri lirikis Zirebi Tu paralelebi ufro Soreuli formaciebidan unda<br />
moimarTebodes~ (mesxi, 1989: 120). Semsrulebel-matareblis saxiT saqarTveloSi adridanve<br />
ixsenieba sin<strong>on</strong>imuri mniSvnelobis mgosani, xumari, momRerali, mutribi, muSaiTi, mestvire,<br />
meC<strong>on</strong>gure, ufro gvian ki aSuRi (mesxi, 1989: 119). mgosanTa Semoqmedebis wamyvan Temasac liri–<br />
kul-samijnuro motivebi Seadgenda. a. mSveliZe mgosnebis Semoqmedebas qalaquri musikaluri<br />
folkloris adrindel safexurad miiCnevs, xolo aSuRuri repertuaris calkeul nimuSebs<br />
ZvelTagan SemorCenil mgosnur hangebTan aigivebs (mSveliZe, 1970: 3). Tu gaviTvaliswinebT<br />
istoriuli viTarebiTa da geografiuli mdebareobiT ganpirobebuli qarTl-kaxeTis mosax–<br />
leobisa da, gansakuTrebiT, Tbilisis mkvidrTa ekleqtikur eTnikur Semadgenlobas, naTeli<br />
warmosadgeni gaxdeba, Tu orientalurma kulturam ratom gaidga fesvebi, umTavresad, Tbi–