The Fifth International Symposium on Traditional Polyphony ...
The Fifth International Symposium on Traditional Polyphony ... The Fifth International Symposium on Traditional Polyphony ...
84 marina qavTaraZe, ekaterine buCukuri (saqarTvelo) polifoniisa da monofoniis urTierTmimarTebis problema qarTuli qalaquri folkloris magaliTze Cveni eris sulieri cxovreba ise viTardeboda, rom saukuneTa manZilze, sxvadasxva epoqaSi mWidro kontaqti da Sexebis wertilebi hqonda aRmosavlur da dasavlur samya– rosTan, romelTa musikaluri azrovnebis arqetipebi mkafiod ikveTeba qarTul erovnul kulturaSi. xSirad esTetikuri, literaturuli Tu musikaluri azris ganviTarebaSi Tavs iCens msgavsi movlenebi Tu modelebi, azrobrivi postulatebi Tu gamosaxvis saSualebebi, rasac `igiveobis esTetikidan~ momdinare kanonikurobisa da sxva mniSvnelovan mizezebTan erTad, urTierTgavlenac unda ganapirobebdes. moxsenebaSi ganxilvis sagans warmoadgens qarTuli qalaquri musikaluri kultura dasavluri da aRmosavluri arqetipebisa da istoriuli garemos urTierTobis procesSi. nebismieri qalaqi, maT Soris Tbilisic, garkveuli kulturis nayofia, magram, meore mxriv, Tavad qalaqi ganapirobebs kulturis xasiaTs. qalaqi qmnadi mTlianobaa, dafuZnebuli gansxvavebulobasa da interesTa mravalferovnebaze da ara iseTi erTianoba, romelic msgavsebasa da interesTa koleqtiur Tanxvedras emyareba (risi gamocdilebac sabWoTa peri– odma mogvca). Tbilisuri kulturis Sreebis analizisas gamoiyofa sami ZiriTadi fena, ris– ganac yalibdeba urbanuli kultura: istoriulad arsebuli kulturis tradiciuli fena; 2. Tanamedrove, Tanadrouli kulturis fena; 3. kulturis seleqciuri fena; es ukanaskneli Tanamedrove-Tanadroulisa da istoriulad arsebulis, Camoyalibebulis mudmiv gadarCevas, miRebasa da uaryofas, Zvelisa da axlis urTierTdakavSirebas axdens da Tanaarsebobas ganapirobebs, ayalibebs ra urbanul konteqsts. es midgoma gansakuTrebiT sa– interesoa Cvens SemTxvevaSi, Tbilisis musikalur kulturasTan mimarTebaSi. Tbilisuri kultura ramdenime Sred nawevrdeba. es Sreebi dResac jer kidev cocxal realobas warmoadgens, Tbilisi miekuTvneba e. w. tipuri linearuli qalaqebis ricxvs, sa– dac axali kulturuli fena Zvels ki ar anadgurebs, aramed uSualod ebmis mas. swored amis gamo, Tbiliss aqvs ramdenime kulturuli centri. Tbilisuri kultura gamoirCeva Tavisi `polifoniuri~ xasiaTiT, rac niSnavs kulturebisa da subkulturebis ara ubralo Tana– arsebobas, aramed maT difuziasa da dialogs. Tbilisuri kultura, ra Tqma unda, erTi mxriv, qarTuli kulturis nawilia, magram, meore mxriv, esaa multikulturuli fenomeni, sadac mravali sxvadasxva kultura erwymis erTmaneTs (qavTaraZe, 2010: 64-72). mag., multi– kulturuli hibridizmis fenomenia Tbilisis aSuRuri poezia da musika. stiluri specifikisa da musikaluri struqturis mxriv qalaquri folkloruli musika da poezia ori polusis irgvlivaa koncentrirebuli da or ZiriTad nakads _ aRmosavlursa da dasavlurs moicavs. Sesabamisad, qalaquri musikaluri xelovnebis nimuSebi diferenci– rebulia polaruli stilistur-mxatvruli elementebis matarebel or jgufad. maTgan aRmo– savlur ganStoebas, fesvebi Rrmad aqvs gadgmuli saqarTvelos istoriul warsulSi da Ta–
polifoniisa da monofoniis urTierTmimarTebis problema qarTuli qalaquri folkloris magaliTze visi ieriT enaTesaveba aRmosavleTis qveynebis xalxTa musikas. Ddasavlurs SedarebiT xan– mokle istoria aqvs; XIX saukunis 60-70-ian wlebSi aristokratiuli, baris soflis da saek– lesio sasuliero kulturebis safuZvelze yalibdeba qarTuli nacionaluri kultura. am konteqstSi, `Tergdaleulebis~ TvalTaxedviT, XIX saukune, garkveulwilad, esaa `tf(Tb) ilisuri~ anu `mdabio~ da qarTuli anu `maRali~ kulturebis dapirispirebisa da dualizmis saukune. orbelianis leqsSi `poets~ swored es dapirispirebaa naCvenebi `me ar miyvars kilo muxambazisa, kintoT kilo, / kilo Sua-bazrisa...~ maSasadame, tf(Tb)ilisur kulturas _ `mu– xambazis kilos~ _ upirispirdeba rusTavelis kilo, romelic qarTul kulturas aRniSnavs (me momeci kilo rusTavelisa, / gafurCvnili, viT yvavili velisa...). am gadasaxedidan, XX saukunis dasawyisisaTvis TbilisSi ukve arsebobs minimum oTxi kultura: `imperiuli~ rusuli, evropuli (rogorc zogadad `dasavluris~, ise evropuli subkulturebis saxiT), `tfilisuri~ da qarTuli. aqedan gamomdinare, sainteresoa, Tu rogor icvleba Tbilisis funqcia da misdami damokidebuleba droTa ganmavlobaSi. sakuTriv `Zveli tfilisuri kultura~ aris is, rac ase dawvrilebiT aRwera ioseb griSaSvilma Ta– vis Zveli Tbilisis literaturul bohemaSi (griSaSvili, 1963) da romelic ukve XX sauku– nis 20-iani wlebisaTvis `arqaulsa~ da `egzotikur~ fenomens warmoadgenda. aqve unda aRi– niSnos, rom `tfilisuri kultura~, Tavis mxriv, religiuri Tu eTnikuri niSniT ramdenime subkulturad iyofa. esenia _ somxuri, islamuri, iudaistur-ebrauli, asiriuli, ieziduri da a.S. subkulturebi. TbilisSi saukuneebis manZilze qarTvelebTan erTad Tanacxovrobdnen sxvadasxva erovnebisa da konfesiis adamianebi (somxebi, azerbaijanlebi, ebraelebi, rusebi, osebi, qurTebi, berZnebi, ukrainelebi, germanelebi da sxv.) da qmnidnen Tbilisur multikul– turul atmosferos, sadac istoriulad `Tavisi~ da `sxvisi~ problema arasodes gamwvave– bula (buCukuri, 2001: 84). Qqalaqis specifikas warmoadgens eTnikuri Semadgenlobis sirTule soflis mosaxleo– basTan SedarebiT. is warmoadgens ufro rTul konglomerats, sadac mainc sWarbobs is eTnikuri birTvi, saidanac Camoyalibda qalaqi da romelic axdens mosulis asimilacias. am TvalsazrisiT, Tbilisi gansakuTrebiT sainteresoa, rogorc internacionaluri qalaqi. Tbilisis mosaxleobis eTnikuri siWrele, aq mcxovrebTa erovnuli Taviseburebani maT mu– sikalur kulturaSic da, kerZod, xalxur sakravebsa da maTi yofaSi gamoyenebis tradici– ebSi aisaxa. am mxriv, Tbilisis musikaluri kultura Zalze mniSvnelovania; mxatvrulad damouki– debeli es plasti sxvadasxva kulturuli tradiciis sinTezis Sedegad aRmocenda da XX saukunemde ZiriTadad or ganStoebad moaRwia _ aRmosavluri monofoniuri (monodiuri) qalaquri da dasavluri polifoniuri (mravalxmiani) qalaquri folkloris saxiT. zemoT dasaxelebul ganStoebaTa genetikur-mxatvruli niSanTvisebani mkveTrad urTierT– gansxvavebulia. amdenad, maTi ganxilvac erTmaneTisagan gamijnulad, istoriuli dinamikis WrilSi unda moxdes. islamuri aRmosavleTis kulturis gavlena, rogorc Cans, yvelaze metad Cveni mxatvru– li Semoqmedebis saero nakadSi aSkaravdeba. gasaTvaliswinebeli aq isaa, rom islamur xelo– vnebaSi gamorCeulad batonobs saero nakadi _ es xelovneba naklebad qmnis wminda religiur nawarmoebebs da TviT religiuric, arsebiTad, saero samosiT aris warmodgenili (amis na– Teli magaliTia sufiuri lirika) (buCukuri, 2006: 5). 85
- Page 34 and 35: 34 munir nuretin bekeni (aSS) migvi
- Page 36 and 37: 36 MÜNIR NURETTIN BEKEN (USA) VIRT
- Page 38 and 39: 38 Münir Nurettin Beken This becam
- Page 40 and 41: 40 munir nuretin bekeni. danarTi M
- Page 42 and 43: 42 nino ciciSvili (avstralia, saqar
- Page 44 and 45: 44 nino ciciSvili (2) reCitaciuli b
- Page 46 and 47: 46 nino ciciSvili upirveles yovlisa
- Page 48 and 49: 48 nino ciciSvili kulturis arsebobi
- Page 50 and 51: 50 NINO TSITSISHVILI (AUSTRALIA, GE
- Page 52 and 53: 52 Nino Tsitsishvili Factor 3: scal
- Page 54 and 55: 54 Nino Tsitsishvili A historical i
- Page 56 and 57: 56 Nino Tsitsishvili References Ale
- Page 58 and 59: 58 kunZul balis gamelanis musikis p
- Page 60 and 61: 60 maikl tenzeri saciis xangrZliobi
- Page 62 and 63: 62 maikl tenzeri arsebobas, Sreebs
- Page 64 and 65: 64 Michael Tenzer repeats cyclicall
- Page 66 and 67: 66 Michael Tenzer pulsations serves
- Page 68 and 69: 68 maikl tenzeri. danarTi Michael T
- Page 70 and 71: 70 magaliTi 4. bgeris simaRlis, dro
- Page 72 and 73: 72 iu-siu lu Tsou (Tsou) 6 733 seis
- Page 74 and 75: 74 iu-siu lu sawyis etapze taivanel
- Page 76 and 77: 76 iu-siu lu 4 paralelur kvartebsa
- Page 78 and 79: 78 Yu-Hsiu Lu in Taiwanese aborigin
- Page 80 and 81: 80 Yu-Hsiu Lu earliest tribes in th
- Page 82 and 83: 82 iu-siu lu. danarTi Yu-Hsiu Lu. A
- Page 86 and 87: 86 marina qavTaraZe, ekaterine buCu
- Page 88 and 89: 88 marina qavTaraZe, ekaterine buCu
- Page 90 and 91: 90 marina qavTaraZe, ekaterine buCu
- Page 92 and 93: 92 Marina Kavtaradze, Ekaterine Buc
- Page 94 and 95: 94 Marina Kavtaradze, Ekaterine Buc
- Page 96 and 97: 96 Marina Kavtaradze, Ekaterine Buc
- Page 98 and 99: 98 rie koCi akompanementiT, instrum
- Page 100 and 101: 100 cxr. 3 rie koCi 1) kanonuri uko
- Page 102 and 103: 102 rie koCi rasac mReroda wamyvani
- Page 104 and 105: 104 ON THE POLYPHONIC SINGING STYLE
- Page 106 and 107: 106 singing the same melody followi
- Page 108 and 109: 108 Rie Kôchi 3. Recent movements
- Page 110 and 111: 110 Rie Kôchi Kôchi, Rie. (ed.).
- Page 112 and 113: 112 rie koCi. danarTi Rie Kôchi. A
- Page 115 and 116: 115 ala sokolova (adiRe, ruseTi) ad
- Page 117 and 118: adiReas tradiciuli kulturis ameburi
- Page 119 and 120: adiReas tradiciuli kulturis ameburi
- Page 121 and 122: adiReas tradiciuli kulturis ameburi
- Page 123 and 124: 123 ALLA SOKOLOVA (RUSSIA, REPUBLIC
- Page 125 and 126: The Meanings and C
- Page 127 and 128: The Meanings and C
- Page 129 and 130: The Meanings and C
- Page 131 and 132: ala sokolova. danarTi Alla Sokolova
- Page 133 and 134: 133 natalia zumbaZe, qeTevan maTiaS
polif<strong>on</strong>iisa da m<strong>on</strong>of<strong>on</strong>iis urTierTmimarTebis problema<br />
qarTuli qalaquri folkloris magaliTze<br />
visi ieriT enaTesaveba aRmosavleTis qveynebis xalxTa musikas. Ddasavlurs SedarebiT xan–<br />
mokle istoria aqvs; XIX saukunis 60-70-ian wlebSi aristokratiuli, baris soflis da saek–<br />
lesio sasuliero kulturebis safuZvelze yalibdeba qarTuli naci<strong>on</strong>aluri kultura. am<br />
k<strong>on</strong>teqstSi, `Tergdaleulebis~ TvalTaxedviT, XIX saukune, garkveulwilad, esaa `tf(Tb)<br />
ilisuri~ anu `mdabio~ da qarTuli anu `maRali~ kulturebis dapirispirebisa da dualizmis<br />
saukune. orbelianis leqsSi `poets~ swored es dapirispirebaa naCvenebi `me ar miyvars kilo<br />
muxambazisa, kintoT kilo, / kilo Sua-bazrisa...~ maSasadame, tf(Tb)ilisur kulturas _ `mu–<br />
xambazis kilos~ _ upirispirdeba rusTavelis kilo, romelic qarTul kulturas aRniSnavs<br />
(me momeci kilo rusTavelisa, / gafurCvnili, viT yvavili velisa...).<br />
am gadasaxedidan, XX saukunis dasawyisisaTvis TbilisSi ukve arsebobs minimum oTxi<br />
kultura: `imperiuli~ rusuli, evropuli (rogorc zogadad `dasavluris~, ise evropuli<br />
subkulturebis saxiT), `tfilisuri~ da qarTuli. aqedan gamomdinare, sainteresoa, Tu<br />
rogor icvleba Tbilisis funqcia da misdami damokidebuleba droTa ganmavlobaSi. sakuTriv<br />
`Zveli tfilisuri kultura~ aris is, rac ase dawvrilebiT aRwera ioseb griSaSvilma Ta–<br />
vis Zveli Tbilisis literaturul bohemaSi (griSaSvili, 1963) da romelic ukve XX sauku–<br />
nis 20-iani wlebisaTvis `arqaulsa~ da `egzotikur~ fenomens warmoadgenda. aqve unda aRi–<br />
niSnos, rom `tfilisuri kultura~, Tavis mxriv, religiuri Tu eTnikuri niSniT ramdenime<br />
subkulturad iyofa. esenia _ somxuri, islamuri, iudaistur-ebrauli, asiriuli, ieziduri<br />
da a.S. subkulturebi. TbilisSi saukuneebis manZilze qarTvelebTan erTad Tanacxovrobdnen<br />
sxvadasxva erovnebisa da k<strong>on</strong>fesiis adamianebi (somxebi, azerbaijanlebi, ebraelebi, rusebi,<br />
osebi, qurTebi, berZnebi, ukrainelebi, germanelebi da sxv.) da qmnidnen Tbilisur multikul–<br />
turul atmosferos, sadac istoriulad `Tavisi~ da `sxvisi~ problema arasodes gamwvave–<br />
bula (buCukuri, 2001: 84).<br />
Qqalaqis specifikas warmoadgens eTnikuri Semadgenlobis sirTule soflis mosaxleo–<br />
basTan SedarebiT. is warmoadgens ufro rTul k<strong>on</strong>glomerats, sadac mainc sWarbobs is<br />
eTnikuri birTvi, saidanac Camoyalibda qalaqi da romelic axdens mosulis asimilacias.<br />
am TvalsazrisiT, Tbilisi gansakuTrebiT sainteresoa, rogorc internaci<strong>on</strong>aluri qalaqi.<br />
Tbilisis mosaxleobis eTnikuri siWrele, aq mcxovrebTa erovnuli Taviseburebani maT mu–<br />
sikalur kulturaSic da, kerZod, xalxur sakravebsa da maTi yofaSi gamoyenebis tradici–<br />
ebSi aisaxa.<br />
am mxriv, Tbilisis musikaluri kultura Zalze mniSvnelovania; mxatvrulad damouki–<br />
debeli es plasti sxvadasxva kulturuli tradiciis sinTezis Sedegad aRmocenda da XX<br />
saukunemde ZiriTadad or ganStoebad moaRwia _ aRmosavluri m<strong>on</strong>of<strong>on</strong>iuri (m<strong>on</strong>odiuri)<br />
qalaquri da dasavluri polif<strong>on</strong>iuri (mravalxmiani) qalaquri folkloris saxiT.<br />
zemoT dasaxelebul ganStoebaTa genetikur-mxatvruli niSanTvisebani mkveTrad urTierT–<br />
gansxvavebulia. amdenad, maTi ganxilvac erTmaneTisagan gamijnulad, istoriuli dinamikis<br />
WrilSi unda moxdes.<br />
islamuri aRmosavleTis kulturis gavlena, rogorc Cans, yvelaze metad Cveni mxatvru–<br />
li Semoqmedebis saero nakadSi aSkaravdeba. gasaTvaliswinebeli aq isaa, rom islamur xelo–<br />
vnebaSi gamorCeulad bat<strong>on</strong>obs saero nakadi _ es xelovneba naklebad qmnis wminda religiur<br />
nawarmoebebs da TviT religiuric, arsebiTad, saero samosiT aris warmodgenili (amis na–<br />
Teli magaliTia sufiuri lirika) (buCukuri, 2006: 5).<br />
85