The Fifth International Symposium on Traditional Polyphony ...
The Fifth International Symposium on Traditional Polyphony ... The Fifth International Symposium on Traditional Polyphony ...
402 svimon (jiqi) jangulaSvili 2. gamSveneba-gavarjiSeba galobis sanoto Canawerebis analizis Sedegad, aseve XIX saukunis moRvaweTa cnobebidan (kereseliZe, Q-674:189; xundaZe, 1911: V-VI; qoriZe: 1896) cxadia, rom gamSveneba an gavarjiSeba aris, erTi mxriv, tradiciuli, arqetipuli hangis intonaciur-struqturuli saxecvlileba da, amasTan erTad, gamSvenebuli himnis `dednis~, anu martivi originalis faqturis gans– xvavebuli transfiguracia, intensiuri polifonizeba (mag. 2 a, b). xSirad amas himnSi kilo– uri mravalferovnebis Semotanac emateba (gansakuTrebiT karbelaSvilebTan). yoveli gamSvenebuli himni romeliRac sada modelis da, amavdroulad, am ukanasknelTan saerTo invariantis garTulebul variants, mis intonaciur, polifoniur da harmoniul gar– dasaxvas, modelis unikalur mravalxmian ganxorcielebas warmoadgens, rac qarTuli galo– bis qmnadobis paradigmaa. aRsaniSnavia, rom ver vnaxavT sagalobels, sadac, musikaluri qsovilis agebisas, xmaTa Sewyobis mxolod erTi saxe iqneba gamoyenebuli. sagalobels axasiaTebs polifoniur xerx– Ta Sereuli, improvizaciuli gamoyeneba, TviT yvelaze umartives nimuSebSic ki, gvxvdeba xma– Ta Se wyobis sul cota, ori saxe mainc, sxvagan Tu ara – kadansebSi aucileblad. 3. sityvieri da musikaluri teqstebis urTierTmimarTeba gamSvenebaSi sagalobeli samadlobeli, sadidebeli, savedrebeli, saRvTo istoriis an dogmaturi swavlebis amsaxveli liturgikul-poeturi teqstis sxvadasxva tipis gamRerebaa. misi daniS– nulebaa RvTismsaxurebaSi dakanonebuli poeturi teqstis gamusikeba, musikaluri xelovne– bis gamomsaxveli Zalisa da mxatvrul-emociuri zemoqmedebiT msmenelisaTvis mimadleba su– lierebis, amaR lebulobisa da sakuTari pirovnebis Wvretisa, uflis gamomxsneli msxve– rplisa da aRdgomis, misi siyvarulisa da sidiadis wminda gancdisa. sada an namdvili kilos sagaloblebSi, sadac Warbobs silaburi, an e.w. nevmaturi tipis gamRerebebi, sityvisa da hangis mimarTeba orive sawyisis Tanasworuflebianobas emyareba. aq xSirad emTxveva erTmaneTs poetur-samety velo da musikaluri cezurebi. sityva da musika, poeturi samyaro da musikaluri Sinaarsi saerTo dramaturgiiT viTardeba. amave dros, sada an namdvili kilos himnebSive, gansakuTrebiT wirvis sagaloblebSi, arcTu iSviaTia SemTxvevebi, sadac poetur-sametyvelo da musikaluri cezurebi acdenilni arian da mxolod miaxloebiT Tu emTxvevian erTmaneTs. poeturi da musikaluri teqstebis cezuraTa acdenis SemTxvevebi sagaloblebSi gamS– venebis zrdasTan erTad matulobs. gamSveneba gulisxmobs gasamSvenebeli modelis ritmul gavrcobasac, roca gamravlebuli musikaluri cezurebi erT SemTxvevaSi, sityvieri teqstis im cezurebsac emTxveva, romelnic sada modelTa musikalur qsovilSi mkafiod Tu sustad gamoxatulni iyo; meore SemTxvevaSi ki, poeturi teqstis sintaqsur dayofas `saerTod ar iTvaliswinebs~. ufro metic _ isini xSirad sityvebs Suazec ki yofen. sityvisa da musikis urTierTmimarTebis gansakuTrebuli tipi warmogvidgeba evqaris– tiuli kanonis himnTa bolo nawilebSi, ganicadeebSi, did is pollebSi, romelni qerubimTas zogierT variantSi. am tipis himnebSi mcire sididis sityvieri teqsti vrcel, gamSvenebul musikalur masalazea gamRerebuli. gamSvenebis matebas, sagalobelSi musikaluri sawyisis gaaqtiurebas da mniSvnelobis gazrdas xSirad Sedegad mosdevs sityvieri sawyisis `mxolod intonirebis safuZvlad~, `mi–
mravalxmiani musikaluri qsovilis transformaciis Taviseburebani gamSvenebul sagaloblebSi 403 zezad~ gadaqceva (amis gamovlinebaa himnTa variantebSi identur formulebze sityvieri mar– cvlebis sxvadasxvanairi, sxvadasxva adgilze gadanawileba). didi xnis manZilze, sityvis an mis calkeul marcvalTa gamRereba, Semsruleblis an msmenelis fsiqologiur aRqmaSi, saga– loblis musikaluri sawyisis dominirebis gancdas iwvevs. aseTi Tavisebureba axasiaTebs rogorc grigoriseul da berZnul tradiciebs, ise, adreul evropul, gansakuTrebiT, ars antique-s mravalxmianobasac. am SemTxvevebSi, sagalobeli aRaraa `mxolod~ sityvieri teqstis gamRereba _ masSi mniSvnelovani xdeba Tavad musikaluri azris gamoTqma-ganviTareba, sityvieri teqstisagan damoukideblad. sagalobeli `usityvo locva-RaRadisad~, `sityviT uTqmelad~, `usityvo galobad~ (SuRlilaSvili, 2001), sxvanairad rom vTqvaT, sityvisagan damoukidebel, `TviT– kmar~ musikalur azrad, `sityviT gamouTqmelis gamomTqmel~ specifikur musikalur Rire– bulebad iqceva. sityvier teqstSi gadmocemul mxatvrul samyaros da sasuliero Sinaarss gamSveneba masStaburad, reliefurad gadmoscems musikis gamomsaxveli saSualebebis, speci– fikuri musikaluri Sinaarsis meSveobiT. 4. harmonia rogorc es, zogadad, Zvel modalobas axasiaTebs (JRenti, 2005), gamSvenebul sagalo– blebSic kilouri `mowyoba~ mravalxmiani linearuli ganviTarebis, tradiciuli cantus-is modusebis mravalxmiani ganxorcielebis Sedegia. kilouri sistema vlindeba da realizdeba mravalxmiani qsovilis Semadgeneli xmebis polifoniuri ansamblis meSveobiT. gamSvenebuli stilisaTvis gansakuTrebulad niSandoblivia farTo, gaSlili harmo– niuli vertikali; Tavisufali xmaTasvlis Sedegad miRebuli mravalnairi disonansuri TanaJReradobebis xSiri gamoyeneba; kilouri mravalferovneba da sirTule; kilouri ga– daxrebisa da modulaciebis siWarbe. es movlenebi miT ufro matulobs, rac ufro izrdeba qsovilis polifonizeba _ gamSveneba. gamSvenebul sagalobelSi gansxvavebuli intonaciuri da harmoniuli Taviseburebebis mqone TanxmovanebaTa gamudmebuli monacvleoba-livlivia. mudam lmobierebiT da sulieri siTboTi aRbeWdili, magram, amave dros, sxva dasxva Seferilobisa da ganwyobis mqone JRe– radobaTa denadi cvalebadoba qarTuli sagaloblis ganumeorebeli mSvenierebis erT-erTi saidumloa. 5. hangis gardasaxvis Taviseburebani gamSvenebaSi sada da namdvili kilos variantebSi SedarebiT stabiluri ritmuli struq turis mqone sintaqsuri nagebobebi gamSvenebisas mZafr ritmul da intonaciur metamorfozebs ganicdian. sada cantus-is gamSvenebisas, variantuli cvlilebis ZiriTadi xerxebia: 1) invariantis bgeraTa grZliobebisa da/an mcire sintaqsur erTeulTa ritmuli saxecvla. bgeraTa grZli– obebi ZiriTadad luwi cifruli maCvenebliT (2-jer, 4-jer...) izrdeba an mcirdeba (mag. 3), Tumca xSirad gamoiyeneba trioluri figurebic; 2) sada hangebis calkeuli bgerebis `adgil– ze~ ramdenime bgeriani sub motivebis gaCena. isini sayrden-safuZvels sxvadasxva simaRliT Sordebian, intonaciuri saTavis irgvliv sxvadasxva intervalur arealSi moZraoben [uax– loes (sekunda-tercia), saSualo (tercia-kvinta) da _ Sor (kvinta-decima)] (mag. 3, 4); 3) sada modelis mcire sintaqsur erTeulebSi an maT calkeul, segmentebSi bgerebis momateba rit–
- Page 352 and 353: 352 ana piotrovska tradicia grZelde
- Page 354 and 355: 354 ana piotrovska iseT istoriul mi
- Page 356 and 357: 356 THE NOTION OF SO CALLED GYPSY M
- Page 358 and 359: 358 Anna Piotrowska be claimed that
- Page 360 and 361: 360 Anna Piotrowska Consequently im
- Page 362 and 363: 362 Anna Piotrowska Nettl, Bruno. (
- Page 364 and 365: 364 nino razmaZe indi mindi da sxv.
- Page 366 and 367: 366 nino razmaZe qme. (2) Sesrulebi
- Page 368 and 369: 368 THE DYNAMICS OF THE EVOLUTION O
- Page 370 and 371: 370 Nino Razmadze was always perfor
- Page 372 and 373: 372 nino razmaZe. danarTi Nino Razm
- Page 374 and 375: 374 magaliTi 4. oTxxmianoba patara
- Page 377 and 378: 377 ekaterine oniani (saqarTvelo) q
- Page 379 and 380: qarTuli galobis mravalxmianobis sak
- Page 381 and 382: ON THE POLYPHONY OF GEORGIAN CHANT
- Page 383 and 384: On the Polyphony of Georgian Chant
- Page 385 and 386: ekaterine oniani. danarTi Ekaterine
- Page 387 and 388: 387 jeremi fauci (aSS) siZvele da t
- Page 389 and 390: siZvele da tradiciuloba qarTul trad
- Page 391 and 392: siZvele da tradiciuloba qarTul trad
- Page 393 and 394: siZvele da tradiciuloba qarTul trad
- Page 395 and 396: Ancientness and Traditionality in G
- Page 397 and 398: Ancientness and Traditionality in G
- Page 399 and 400: Ancientness and Traditionality in G
- Page 401: 401 svimon (jiqi) jangulaSvili (saq
- Page 405 and 406: mravalxmiani musikaluri qsovilis tr
- Page 407 and 408: mravalxmiani musikaluri qsovilis tr
- Page 409 and 410: SPECIFIC FEATURES OF THE POLYPHONIC
- Page 411 and 412: Specific Features of the Polyphonic
- Page 413 and 414: Specific Features of the Polyphonic
- Page 415 and 416: Specific Features of the Polyphonic
- Page 417 and 418: svimon (jiqi) jangulaSvili. danarTi
- Page 419 and 420: svimon (jiqi) jangulaSvili. danarTi
- Page 421 and 422: svimon (jiqi) jangulaSvili. danarTi
- Page 423 and 424: svimon (jiqi) jangulaSvili. danarTi
- Page 425 and 426: ivliane nikolaZe: qarTul ZlispirTa
- Page 427 and 428: ivliane nikolaZe: qarTul ZlispirTa
- Page 429 and 430: ivliane nikolaZe: qarTul ZlispirTa
- Page 431 and 432: ivliane nikolaZe: qarTul ZlispirTa
- Page 433 and 434: Ivliane Nikoladze: The</str
- Page 435 and 436: Ivliane Nikoladze: The</str
- Page 437 and 438: Ivliane Nikoladze: The</str
- Page 439 and 440: jon a. gremi. danarTi John A. Graha
- Page 441 and 442: jon a. gremi. danarTi John A. Graha
- Page 443 and 444: jon a. gremi. danarTi John A. Graha
- Page 445 and 446: jon a. gremi. danarTi John A. Graha
- Page 447 and 448: M 447 ekaterine diasamiZe (saqarTve
- Page 449 and 450: mravalxmianobis formebi rusul saekl
- Page 451 and 452: mravalxmianobis formebi rusul saekl
mravalxmiani musikaluri qsovilis transformaciis<br />
Taviseburebani gamSvenebul sagaloblebSi<br />
403<br />
zezad~ gadaqceva (amis gamovlinebaa himnTa variantebSi identur formulebze sityvieri mar–<br />
cvlebis sxvadasxvanairi, sxvadasxva adgilze gadanawileba). didi xnis manZilze, sityvis an<br />
mis calkeul marcvalTa gamRereba, Semsruleblis an msmenelis fsiqologiur aRqmaSi, saga–<br />
loblis musikaluri sawyisis dominirebis gancdas iwvevs. aseTi Tavisebureba axasiaTebs<br />
rogorc grigoriseul da berZnul tradiciebs, ise, adreul evropul, gansakuTrebiT, ars<br />
antique-s mravalxmianobasac.<br />
am SemTxvevebSi, sagalobeli aRaraa `mxolod~ sityvieri teqstis gamRereba _ masSi<br />
mniSvnelovani xdeba Tavad musikaluri azris gamoTqma-ganviTareba, sityvieri teqstisagan<br />
damoukideblad. sagalobeli `usityvo locva-RaRadisad~, `sityviT uTqmelad~, `usityvo<br />
galobad~ (SuRlilaSvili, 2001), sxvanairad rom vTqvaT, sityvisagan damoukidebel, `TviT–<br />
kmar~ musikalur azrad, `sityviT gamouTqmelis gamomTqmel~ specifikur musikalur Rire–<br />
bulebad iqceva. sityvier teqstSi gadmocemul mxatvrul samyaros da sasuliero Sinaarss<br />
gamSveneba masStaburad, reliefurad gadmoscems musikis gamomsaxveli saSualebebis, speci–<br />
fikuri musikaluri Sinaarsis meSveobiT.<br />
4. harm<strong>on</strong>ia<br />
rogorc es, zogadad, Zvel modalobas axasiaTebs (JRenti, 2005), gamSvenebul sagalo–<br />
blebSic kilouri `mowyoba~ mravalxmiani linearuli ganviTarebis, tradiciuli cantus-is<br />
modusebis mravalxmiani ganxorcielebis Sedegia. kilouri sistema vlindeba da realizdeba<br />
mravalxmiani qsovilis Semadgeneli xmebis polif<strong>on</strong>iuri ansamblis meSveobiT.<br />
gamSvenebuli stilisaTvis gansakuTrebulad niSandoblivia farTo, gaSlili harmo–<br />
niuli vertikali; Tavisufali xmaTasvlis Sedegad miRebuli mravalnairi dis<strong>on</strong>ansuri<br />
TanaJReradobebis xSiri gamoyeneba; kilouri mravalferovneba da sirTule; kilouri ga–<br />
daxrebisa da modulaciebis siWarbe. es movlenebi miT ufro matulobs, rac ufro izrdeba<br />
qsovilis polif<strong>on</strong>izeba _ gamSveneba.<br />
gamSvenebul sagalobelSi gansxvavebuli int<strong>on</strong>aciuri da harm<strong>on</strong>iuli Taviseburebebis<br />
mq<strong>on</strong>e TanxmovanebaTa gamudmebuli m<strong>on</strong>acvleoba-livlivia. mudam lmobierebiT da sulieri<br />
siTboTi aRbeWdili, magram, amave dros, sxva dasxva Seferilobisa da ganwyobis mq<strong>on</strong>e JRe–<br />
radobaTa denadi cvalebadoba qarTuli sagaloblis ganumeorebeli mSvenierebis erT-erTi<br />
saidumloa.<br />
5. hangis gardasaxvis Taviseburebani gamSvenebaSi<br />
sada da namdvili kilos variantebSi SedarebiT stabiluri ritmuli struq turis mq<strong>on</strong>e<br />
sintaqsuri nagebobebi gamSvenebisas mZafr ritmul da int<strong>on</strong>aciur metamorfozebs ganicdian.<br />
sada cantus-is gamSvenebisas, variantuli cvlilebis ZiriTadi xerxebia: 1) invariantis<br />
bgeraTa grZliobebisa da/an mcire sintaqsur erTeulTa ritmuli saxecvla. bgeraTa grZli–<br />
obebi ZiriTadad luwi cifruli maCvenebliT (2-jer, 4-jer...) izrdeba an mcirdeba (mag. 3),<br />
Tumca xSirad gamoiyeneba trioluri figurebic; 2) sada hangebis calkeuli bgerebis `adgil–<br />
ze~ ramdenime bgeriani sub motivebis gaCena. isini sayrden-safuZvels sxvadasxva simaRliT<br />
Sordebian, int<strong>on</strong>aciuri saTavis irgvliv sxvadasxva intervalur arealSi moZraoben [uax–<br />
loes (sekunda-tercia), saSualo (tercia-kvinta) da _ Sor (kvinta-decima)] (mag. 3, 4); 3) sada<br />
modelis mcire sintaqsur erTeulebSi an maT calkeul, segmentebSi bgerebis momateba rit–