The Fifth International Symposium on Traditional Polyphony ...

The Fifth International Symposium on Traditional Polyphony ... The Fifth International Symposium on Traditional Polyphony ...

06.05.2013 Views

400 Jeremy Foutz Gabisonia, Tamaz. (2004). “Hypotheses about the Process of the Formation of Georgian Polyphonic Singing”. In: Proceedings of the II ong>Internationalong> ong>Symposiumong> on Traditional Polyphony. P. 68-78. Editors: Tsurtsumia, Rusudan and Jordania, Joseph. Tbilisi: ong>Internationalong> Research Center for Traditional Polyphony of Tbilisi State Conservatoire Guilbault, Jocelyne. (2007). Governing Sound: ong>Theong> Cultural Politics of Trinidad’s Carnival Musics Chicago and London: University of Chicago Press Interview subject B004, interview by Jeremy Foutz, personal interview, August 2009 Interview subject B005, interview by Jeremy Foutz, personal interview, August 2009 Interview subject B007, interview by Jeremy Foutz, personal interview, August 2009 Interview subject B011, interview by Jeremy Foutz, personal interview, August 2009 Jairazbhoy, Nazir Ali. (1984). “Ethnomusicology in the Indian Context”. Journ: N.C.P.A. Vol. 13, 3:37 Jordania, Joseph. (2000). “Georgia”. In: Garland Encyclopedia of World Music. Vol. 8 Europe. Editors: Rice, Timothy, Porter, James, Goertzen, Chris. New York: Garland Publishing Jordania, Joseph. (2006). Who Asked the First Question? ong>Theong> Origins of Human Choral Singing, Intelligence, Language and Speech. Tblisi: Logos Koskoff, Ellen. (2001). Music in Lubavitcher Life. Urbana: University of Illinois Press Masumi, Brian. (2002). Parables for the Virtual: Movement, Affect, Sensation. P. 5-16. Durham: Duke University Press Meskhi, Tamar. (2002). “On Georgian Traditional Music During the Soviet Period”. In: Proceedings of the I ong>Internationalong> ong>Symposiumong> on Traditional Polyphony. P. 493-507. Editors: Tsurtsumia, Rusudan and Jordania Joseph. Tbilisi: ong>Internationalong> Research Center for Traditional Polyphony of Tbilisi State Conservatoire Saakashvili, Mikheil. (2009). Welcome speech. July 23. Tbilisi Shughliashvili, David. (2002). “Georgian Chanting Schools and Traditions”. In: Proceedings of the I ong>Internationalong> ong>Symposiumong> on Traditional Polyphony. P. 427-441. Editors: Tsurtsumia, Rusudan and Jordania Joseph. Tbilisi: ong>Internationalong> Research Center for Traditional Polyphony of Tbilisi State Conservatoire Simmel, Georg. (1971). On individuality and social forms: selected writings. Chicago: University of Chicago Press Simmel, Georg. (1977). Essays on religion. New Haven and London: Yale University Press Tsurtsumia, Rusudan. (2002). “Polyphony: A Category of Georgian Traditional Musical Thinking”. In: Proceedings of the I ong>Internationalong> ong>Symposiumong> on Traditional Polyphony. P. 90-98. Editors: Tsurtsumia, Rusudan and Jordania Joseph. Tbilisi: ong>Internationalong> Research Center for Traditional Polyphony of Tbilisi State Conservatoire

401 svimon (jiqi) jangulaSvili (saqarTvelo) mravalxmiani musikaluri qsovilis transformaciis Taviseburebani gamSvenebul sagaloblebSi sagaloblis mravalxmianoba, misi faqtura Zveli qarTuli musikaluri enis unikalur da originalur elements warmoadgens. qarTuli galobis fenomens qmnis konfigurirebis mravalsaxeobiTa da mobilurobiT aRbeWdili mravalxmiani qsovili, musikaluri enis sxva elementebTan erTad da maTTan urTierTqmedebiT. qarTuli galobisaTvis imanentur uzogades kanonzomierebaTagan (voka luri samxmianoba _ tradiciuli hangiT (cantus firmus-iT) zeda xmaSi; moda luri harmonia; formula-modusebiT operirebaze dafuZnebuli melodi uri siste ma; melodiuri formulebiT `akinZuli~ forma; variantul-impro vizaciuli sawyisis dominireba; sxvadasxva samgaloblo skolis TviTmyo– fadi da, amave dros , monaTesave musikalur-enobrivi stilebi), yuradRebas gavamaxvilebT martivi (sada) da rTuli, gamSvene buli/ga var jiSebuli stilebis fenomenze. 1. sada da namdvili galoba karbelaSvilTa, gelaTisa da Semoqmedis tradiciebis sa da nimuSebs Soris didi msgav– sebaa melodiur-intonaciuri da polifoniur-faqturuli TvalsazrisiT. sagaloblebSi gam– Svenebis matebasTan erTad, klebulobs msgav seba da izrdeba ama Tu im skolisaTvis da– maxasiaTebeli stiluri individu alobis gamovlena. sada galobaSi sisadave, simartive musikaluri enis yvela elementi saTvis aris niSan– doblivi. am polifoniuri stilis Taviseburebaa mdore melodiuroba, intonaciur-ritmuli gajerebulobis dabali xarisxi verti kalis Semadgenel samive xmaSi. swored sada galobaSi vxedavT arqetipuli hangebis RerZs, ConCxs. amasTan, melodiuri gadmocemis sisadave, gamW– virvale faqtura, martivi da arqauli harmonia, am stilis pirveladobis, siZvelis STabeW– dilebas badebs (mag. 1). pirveladobis es gancda araa SemTxveviTi – sada sagalobeli (romelic Tavad romeli– Rac invariantis variantia) warmoadgens `dedans~, cantus firmus-is mniSvnelobis mqone samxmian models gavarjiSebuli himnebisa, mzardi polifonizebis safuZvels, gamzadebuls da gan– kuTvnils: a) tradi ciuli hangis CvenebisaTvis; b) swavlebis pirveli safexurisaTvis; g) gamS– venebisaTvis, anu polifoniur-improvizaciuli SemoqmedebiTi gadaazrebisaTvis. sadadan gamSvenebuli stilisaken gardamavali safexuria namdvili ki los stili. aq matu– lobs xmebis melodiuri individualizeba, maTi intonaciur-ritmuli gajerebuloba, faq– turis polifoniuroba; mravalferovn deba harmonia. SeiZleba iTqvas, rom dasavlur-qarTul sagalobelTa umravlesoba, aseve, gamSvenebuli qarTl-kaxuri himnebi, namdvili kilos sti– lis, esTetikis da faqturuli konfigurirebis niSnebs atarebs.

401<br />

svim<strong>on</strong> (jiqi) jangulaSvili<br />

(saqarTvelo)<br />

mravalxmiani musikaluri qsovilis transformaciis Taviseburebani<br />

gamSvenebul sagaloblebSi<br />

sagaloblis mravalxmianoba, misi faqtura Zveli qarTuli musikaluri enis unikalur<br />

da originalur elements warmoadgens. qarTuli galobis fenomens qmnis k<strong>on</strong>figurirebis<br />

mravalsaxeobiTa da mobilurobiT aRbeWdili mravalxmiani qsovili, musikaluri enis sxva<br />

elementebTan erTad da maTTan urTierTqmedebiT.<br />

qarTuli galobisaTvis imanentur uzogades kan<strong>on</strong>zomierebaTagan (voka luri samxmianoba<br />

_ tradiciuli hangiT (cantus firmus-iT) zeda xmaSi; moda luri harm<strong>on</strong>ia; formula-modusebiT<br />

operirebaze dafuZnebuli melodi uri siste ma; melodiuri formulebiT `akinZuli~ forma;<br />

variantul-impro vizaciuli sawyisis dominireba; sxvadasxva samgaloblo skolis TviTmyo–<br />

fadi da, amave dros , m<strong>on</strong>aTesave musikalur-enobrivi stilebi), yuradRebas gavamaxvilebT<br />

martivi (sada) da rTuli, gamSvene buli/ga var jiSebuli stilebis fenomenze.<br />

1. sada da namdvili galoba<br />

karbelaSvilTa, gelaTisa da Semoqmedis tradiciebis sa da nimuSebs Soris didi msgav–<br />

sebaa melodiur-int<strong>on</strong>aciuri da polif<strong>on</strong>iur-faqturuli TvalsazrisiT. sagaloblebSi gam–<br />

Svenebis matebasTan erTad, klebulobs msgav seba da izrdeba ama Tu im skolisaTvis da–<br />

maxasiaTebeli stiluri individu alobis gamovlena.<br />

sada galobaSi sisadave, simartive musikaluri enis yvela elementi saTvis aris niSan–<br />

doblivi. am polif<strong>on</strong>iuri stilis Taviseburebaa mdore melodiuroba, int<strong>on</strong>aciur-ritmuli<br />

gajerebulobis dabali xarisxi verti kalis Semadgenel samive xmaSi. swored sada galobaSi<br />

vxedavT arqetipuli hangebis RerZs, C<strong>on</strong>Cxs. amasTan, melodiuri gadmocemis sisadave, gamW–<br />

virvale faqtura, martivi da arqauli harm<strong>on</strong>ia, am stilis pirveladobis, siZvelis STabeW–<br />

dilebas badebs (mag. 1).<br />

pirveladobis es gancda araa SemTxveviTi – sada sagalobeli (romelic Tavad romeli–<br />

Rac invariantis variantia) warmoadgens `dedans~, cantus firmus-is mniSvnelobis mq<strong>on</strong>e samxmian<br />

models gavarjiSebuli himnebisa, mzardi polif<strong>on</strong>izebis safuZvels, gamzadebuls da gan–<br />

kuTvnils: a) tradi ciuli hangis CvenebisaTvis; b) swavlebis pirveli safexurisaTvis; g) gamS–<br />

venebisaTvis, anu polif<strong>on</strong>iur-improvizaciuli SemoqmedebiTi gadaazrebisaTvis.<br />

sadadan gamSvenebuli stilisaken gardamavali safexuria namdvili ki los stili. aq matu–<br />

lobs xmebis melodiuri individualizeba, maTi int<strong>on</strong>aciur-ritmuli gajerebuloba, faq–<br />

turis polif<strong>on</strong>iuroba; mravalferovn deba harm<strong>on</strong>ia. SeiZleba iTqvas, rom dasavlur-qarTul<br />

sagalobelTa umravlesoba, aseve, gamSvenebuli qarTl-kaxuri himnebi, namdvili kilos sti–<br />

lis, esTetikis da faqturuli k<strong>on</strong>figurirebis niSnebs atarebs.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!