The Fifth International Symposium on Traditional Polyphony ...
The Fifth International Symposium on Traditional Polyphony ... The Fifth International Symposium on Traditional Polyphony ...
348 mixail lobanovi. danrTi Mikhail Lobanov. APPENDIX magaliTi 4. Гуленьки мои голубоцьки (Mekhnetsov, Marchenko, Melnik, 1983: No.12) Example 4. Gulenki moi golubotski (Mekhnetsov, Marchenko, Melnik, 1983: No.12) magaliTi 5. Komes laba pernesami (Melngailis, 1952: No.315) Example 5. Komes laba pernesami (Melngailis, 1952: No.315) magaliTi 6. Где Марья ходила (Mekhnetsov, 1989: No.141) Example 6. Gde maria khodila (Mekhnetsov, 1989: No.141)
349 ana piotrovska (poloneTi) e. w. boSuri musikis idea da improvizaciis problema boSuri musikis Seswavla Tanamedrove eTnomusikologiaSi dakavSirebulia imis aRia– rebasTan, rom boSaTa (Roma people) musika _ mas, umetesad, stereotipulad uwodeben boSur musikas (Gypsy music) _ sinamdvileSi warmoaCens sxvadasxva jgufebsa da sub-jgufebs, romle– bic umTavresad evropaSi, Tumca, aseve aRmosavleTsa da samxreT aziaSi cxovroben. sxva sit– yvebiT rom vTqvaT, gaerTianebuli termini boSaTa musika moicavs iseT mravalferovan musi– kalur kulturebs, rogoricaa espanuri flamenko, balkanuri Casaber sakravTa orkestri an rusuli sagundo tradicia. boSaTa calkeuli jgufis musika `ukiduresad gansxvavebulia sxvadasxva regionsa da jgufSi~ (Tcherenkov, Laederich, 2004: 703). miuxedavad boSuri musikis sti– lebis aseTi mravalferovnebisa, cnobilia, rom maT mTeli rigi saerTo niSnebic axasiaTebT, magaliTad, Tanaziari socialuri da kulturuli Rirebulebebi (Kertesz-Wilkinson, 2001: 613) ase– ve, konkretuli musikaluri parametrebi da elementebic ki (Tcherenkov, Laederich, 2001: 703- 705). e. w. boSuri musikis (anu musikis, romelsac yvela warmomavlobis boSebi asruleben) aRqmasTan dakavSirebuli erT-erTi umTavresi asociacia improvizaciuli xelovnebaa. 2001 wels maikl bekermanma (Michael Beckerman) niu iork TaimsSi (New York Times) gamoaqveyna mokle da metad damajerebeli statia, sadac Camoayaliba Teoria, romlis mixedviTac boSuri musi– kis fenomeni ukavSirdeba martiv formulas: I+V=E, sadac I gulisxmobs improvizacias, V _ virtuozobas xolo E _ emocias an eqspresias (Beckerman, 2001). am formulis wevrTa arCeva, rogorc Cans, mniSvnelovnadaa ganpirobebuli boSuri musikis aRqmis im tradiciiT, rome– lic XIX saukuneSi Camoyalibda da ar gulisxmobda iseT spontanurobas an emociurobas, rogoriTac aRbeWdili iyo dasavluri romantikuli xelovneba. Tumca, swored XIX s.-is Sua wlebSi evropeli profesionali musikosebis SemoqmedebaSi improvizaciuloba naklebad Ri– rebuli xdeboda da TandaTanobiT kargavda mniSvnelobas. es axleburi midgoma daemTxva boSuri musikis akademiur-mecnierul `aRmoCenas~. dRevandeli gadasaxedidan ibadeba SekiTx– va: xom ar moaxdina boSuri musikis improvizacisTan asocirebam raime gavlena – pirdapiri Tu iribi _ musikaSi improvizaciulobis axlebur Sefasebaze? XIX saukunidan moyolebuli martivi pasuxis Zieba kiTxvaze, Tu ras warmoadgens bo– Suri musika, evropeli inteleqtualebisaTvis umniSvnelovanes gamowvevas warmoadgens. fe– renc listis wignis (Des Bohemiens et de leur musique en Hongrie) 1859 wels gamoqveynebis Semdeg, bo– Suri musika sul ufro metad xdeba ganuwyveteli mecnieruli polemikis sagani. aqamde ev– ropaSi codna, zogadad, boSebis, gansakuTrebiT ki, boSuri musikis Sesaxeb, metad mwiri iyo. cnobebi ifargleboda legendebiTa da zogadi warmodgenebiT, romlebic vrceldeboda qronikebisa da sasceno warmodgenebis gziT. am konteqstSi listis Sromam mniSvnelovani wvlili Seitana boSaTa musikis ara marto mecnierul kvlevaSi. aramed mTels evropaSi mi– si popularizaciis saqmeSi. amasTan, am wignma ungreTSi didi dabneuloba gamoiwvia da ganapiroba diskusiebi boSuri musikis avTenturobisa da ungrul musikasTan kavSiris Se– saxeb.
- Page 298 and 299: 298 daiva raCiunaite-viCiniene nebi
- Page 300 and 301: 300 daiva raCiunaite-viCiniene buli
- Page 302 and 303: 302 daiva raCiunaite-viCiniene wreS
- Page 304 and 305: 304 (Stasys Paliulis) mier 1932 wel
- Page 306 and 307: 306 LITHUANIAN AND AINU VOCAL POLYP
- Page 308 and 309: 308 Daiva Račiūnaitė -Vyčinien
- Page 310 and 311: 310 Daiva Račiūnaitė -Vyčinien
- Page 312 and 313: 312 Daiva Račiūnaitė -Vyčinien
- Page 314 and 315: 314 Daiva Račiūnaitė -Vyčinien
- Page 316 and 317: 316 Daiva Račiūnaitė -Vyčinien
- Page 318 and 319: 318 10 C. Forlivesi assumes that mu
- Page 320 and 321: 320 Daiva Račiūnaitė -Vyčinien
- Page 322 and 323: 322 daiva raCiunaite-viCiniene. dan
- Page 324 and 325: 324 daiva raCiunaite-viCiniene. dan
- Page 326 and 327: 326 daiva raCiunaite-viCiniene. dan
- Page 328 and 329: 328 daiva raCiunaite-viCiniene. dan
- Page 330 and 331: 330 daiva raCiunaite-viCiniene. dan
- Page 332 and 333: 332 daiva raCiunaite-viCiniene. dan
- Page 334 and 335: 334 mixail lobanovi eTnografiisadmi
- Page 336 and 337: 336 mixail lobanovi yoveli maTgani
- Page 338 and 339: 338 vielebTan, aramed Crdilo-evropu
- Page 340 and 341: 340 Mikhail Lobanov Konz mäthil Gr
- Page 342 and 343: 342 Mikhail Lobanov due to the lowe
- Page 344 and 345: 344 Mikhail Lobanov Kravchinskaia,
- Page 346 and 347: 346 mixail lobanovi. danrTi Mikhail
- Page 350 and 351: 350 ana piotrovska ungreTSi boSa mu
- Page 352 and 353: 352 ana piotrovska tradicia grZelde
- Page 354 and 355: 354 ana piotrovska iseT istoriul mi
- Page 356 and 357: 356 THE NOTION OF SO CALLED GYPSY M
- Page 358 and 359: 358 Anna Piotrowska be claimed that
- Page 360 and 361: 360 Anna Piotrowska Consequently im
- Page 362 and 363: 362 Anna Piotrowska Nettl, Bruno. (
- Page 364 and 365: 364 nino razmaZe indi mindi da sxv.
- Page 366 and 367: 366 nino razmaZe qme. (2) Sesrulebi
- Page 368 and 369: 368 THE DYNAMICS OF THE EVOLUTION O
- Page 370 and 371: 370 Nino Razmadze was always perfor
- Page 372 and 373: 372 nino razmaZe. danarTi Nino Razm
- Page 374 and 375: 374 magaliTi 4. oTxxmianoba patara
- Page 377 and 378: 377 ekaterine oniani (saqarTvelo) q
- Page 379 and 380: qarTuli galobis mravalxmianobis sak
- Page 381 and 382: ON THE POLYPHONY OF GEORGIAN CHANT
- Page 383 and 384: On the Polyphony of Georgian Chant
- Page 385 and 386: ekaterine oniani. danarTi Ekaterine
- Page 387 and 388: 387 jeremi fauci (aSS) siZvele da t
- Page 389 and 390: siZvele da tradiciuloba qarTul trad
- Page 391 and 392: siZvele da tradiciuloba qarTul trad
- Page 393 and 394: siZvele da tradiciuloba qarTul trad
- Page 395 and 396: Ancientness and Traditionality in G
- Page 397 and 398: Ancientness and Traditionality in G
349<br />
ana piotrovska (pol<strong>on</strong>eTi)<br />
e. w. boSuri musikis idea da improvizaciis problema<br />
boSuri musikis Seswavla Tanamedrove eTnomusikologiaSi dakavSirebulia imis aRia–<br />
rebasTan, rom boSaTa (Roma people) musika _ mas, umetesad, stereotipulad uwodeben boSur<br />
musikas (Gypsy music) _ sinamdvileSi warmoaCens sxvadasxva jgufebsa da sub-jgufebs, romle–<br />
bic umTavresad evropaSi, Tumca, aseve aRmosavleTsa da samxreT aziaSi cxovroben. sxva sit–<br />
yvebiT rom vTqvaT, gaerTianebuli termini boSaTa musika moicavs iseT mravalferovan musi–<br />
kalur kulturebs, rogoricaa espanuri flamenko, balkanuri Casaber sakravTa orkestri an<br />
rusuli sagundo tradicia. boSaTa calkeuli jgufis musika `ukiduresad gansxvavebulia<br />
sxvadasxva regi<strong>on</strong>sa da jgufSi~ (Tcherenkov, Laederich, 2004: 703). miuxedavad boSuri musikis sti–<br />
lebis aseTi mravalferovnebisa, cnobilia, rom maT mTeli rigi saerTo niSnebic axasiaTebT,<br />
magaliTad, Tanaziari socialuri da kulturuli Rirebulebebi (Kertesz-Wilkins<strong>on</strong>, 2001: 613) ase–<br />
ve, k<strong>on</strong>kretuli musikaluri parametrebi da elementebic ki (Tcherenkov, Laederich, 2001: 703-<br />
705). e. w. boSuri musikis (anu musikis, romelsac yvela warmomavlobis boSebi asruleben)<br />
aRqmasTan dakavSirebuli erT-erTi umTavresi asociacia improvizaciuli xelovnebaa. 2001<br />
wels maikl bekermanma (Michael Beckerman) niu iork TaimsSi (New York Times) gamoaqveyna mokle<br />
da metad damajerebeli statia, sadac Camoayaliba Teoria, romlis mixedviTac boSuri musi–<br />
kis fenomeni ukavSirdeba martiv formulas: I+V=E, sadac I gulisxmobs improvizacias, V _<br />
virtuozobas xolo E _ emocias an eqspresias (Beckerman, 2001). am formulis wevrTa arCeva,<br />
rogorc Cans, mniSvnelovnadaa ganpirobebuli boSuri musikis aRqmis im tradiciiT, rome–<br />
lic XIX saukuneSi Camoyalibda da ar gulisxmobda iseT sp<strong>on</strong>tanurobas an emociurobas,<br />
rogoriTac aRbeWdili iyo dasavluri romantikuli xelovneba. Tumca, swored XIX s.-is Sua<br />
wlebSi evropeli profesi<strong>on</strong>ali musikosebis SemoqmedebaSi improvizaciuloba naklebad Ri–<br />
rebuli xdeboda da TandaTanobiT kargavda mniSvnelobas. es axleburi midgoma daemTxva<br />
boSuri musikis akademiur-mecnierul `aRmoCenas~. dRevandeli gadasaxedidan ibadeba SekiTx–<br />
va: xom ar moaxdina boSuri musikis improvizacisTan asocirebam raime gavlena – pirdapiri<br />
Tu iribi _ musikaSi improvizaciulobis axlebur Sefasebaze?<br />
XIX saukunidan moyolebuli martivi pasuxis Zieba kiTxvaze, Tu ras warmoadgens bo–<br />
Suri musika, evropeli inteleqtualebisaTvis umniSvnelovanes gamowvevas warmoadgens. fe–<br />
renc listis wignis (Des Bohemiens et de leur musique en H<strong>on</strong>grie) 1859 wels gamoqveynebis Semdeg, bo–<br />
Suri musika sul ufro metad xdeba ganuwyveteli mecnieruli polemikis sagani. aqamde ev–<br />
ropaSi codna, zogadad, boSebis, gansakuTrebiT ki, boSuri musikis Sesaxeb, metad mwiri<br />
iyo. cnobebi ifargleboda legendebiTa da zogadi warmodgenebiT, romlebic vrceldeboda<br />
qr<strong>on</strong>ikebisa da sasceno warmodgenebis gziT. am k<strong>on</strong>teqstSi listis Sromam mniSvnelovani<br />
wvlili Seitana boSaTa musikis ara marto mecnierul kvlevaSi. aramed mTels evropaSi mi–<br />
si popularizaciis saqmeSi. amasTan, am wignma ungreTSi didi dabneuloba gamoiwvia da<br />
ganapiroba diskusiebi boSuri musikis avTenturobisa da ungrul musikasTan kavSiris Se–<br />
saxeb.