The Fifth International Symposium on Traditional Polyphony ...

The Fifth International Symposium on Traditional Polyphony ... The Fifth International Symposium on Traditional Polyphony ...

06.05.2013 Views

304 (Stasys Paliulis) mier 1932 wels. PAA 229 19 http://furiyamusicmaterial.miyakyou.ac.jp/Ainu%28English%29/ainu/kaisetsu/index.html 20 iqve 21 iqve 22 iqve daiva raCiunaite-viCiniene 23 SlS 92b. asrulebs 85 wlis karlina statuleviCiene (Karlina Statulevičienė), dabadebuli sof. radiSiaiSi (Ra– dišiai), iuJintais (Jūžintai) raioni, rokiSkisis (Rokiškis) regioni. Cawerilia 1939 wels, LTR 2108(225) 24 erTi sqesis warmomadgenlebis mier Sesrulebuli es cekva uZvelesi warmoSobisaa. mag. saritualo cekvebs, Cveulebriv, asruleben mxolod qalebi an mxolod mamakacebi. cekvis aseTi mkacri gamijnva da diferenciacia didi xnis manZilze ucvleli iyo (Račiūnaitė-Vyčinienė, 2002: 40) 25 http://furiyamusicmaterial.miyakyou.ac.jp/Ainu%28English%29/ainu/kaisetsu/index.html 26 SlS 533. Aš kanapį sejau. asrulebs 80 wlis morta Salciene (Morta Šalcienė), sof. vosiunai (Vosiūnai), adutiSkis (Adutiškis) raioni, SvenCionusis (Švenčionys) olqi. Cawerilia 1938 wels leonas bielinis (Leonas Bielinis) mier. LTR 1925(6) 27 SlS 507. Žalias žalias žolynelis. asrulebs 80 wlis morta Salciene (Morta Šalcienė), sof. vosiunai (Vosiūnai), adu– tiSkis (Adutiškis) raioni, SvenCionusis (Švenčionys) olqi. Cawerilia 1938 wels leonas bielinis (Leonas Bielinis) mier. LTR 1925(7) 28 magaliTad, LLIM 78-Si. aq aris msgavsi imitaciuri safexurebi (daRmavali TanamimdevrobiT) rac da– maxasiaTebelia centraluri afrikis bantus sayviris tipis musikaluri polifoniisaTvis. es aris drois kanonis unikaluri saxeoba (Aroma (compiler), 1992: 2, 3) 29 pirvels qals, romelic iwyebs Cabervas igive kolo (kol’ö) CamorCeba da obzlan poliaso (obzlan’ pölias’ö) ukravs salamurs; meore qals axasiaTeben, rogorc ,,ukan mimdevnebels, vinc misdevs da eweva~ da a.S (Жуланова, 1997: 163) 30 sainteresoa, rom musikosebi, romlebic gvian uerTdebian danarCenebs, ver iazreben Cabmis verc ormag da verc sammag princips rogorc sinkopirebas, aramed Tavisi CarTva miaCniaT dakvris ,,sakuTar, swor~ ritmad anu igives gameorebad, oRond drois sxva segmentSi (Kubik, 1988: 84) 31 afrikuli musikis kanoni, rogorc movlena, sakmaod kargad aRweres g. hercogma (Herzog, 1949), r. bre– ndlma (Brandl, 1965) da sxva mkvlevrebs 32 sutartiness (SesaZloa ainebis upopo polifoniasac) aqvs ucnauri hipnoturi efeqti (Tumca es mov– lena dRemde ar aris siRrmiseulad Seswavlili) am efeqts qmnis monotonuri ritmi, misamReris xSiri ganmeoreba da misamRerebis struqturebi

litvuri da ainuri vokaluri polifoni: zogierTi paraleli audiomagaliTebi 305 audiomagaliTi 1. litvuri treine tititi tatao SIS 484a. asrulebs birzais raionis momReralTa jgu– fi, Cawerilia 1937 w. LTR pl. 186a(5) audiomagaliTi 2. Ainugo onsei shiryo senshu: inbunhen: (04)-(07A) Suwariuta rinshoka, Tamura, Suzuko, vasedas uni– versitetis gamomcemloba, 1996. http://dspace.wul.waseda.ac.jp/dspace/bitstream/2065/5609/1/A16008.mp3 audiomagaliTi 3. himns kekStas kekStelis (Cxikvi, patara Cxikvi), monacvleobiT asruleben 75 wlis anastasia sisenienetrapikaite da 42 wlis vilhelmina petkeviCiene-sisenaite, sofeli beniunai, rimSes raioni, ignalinas mxare. Cawerilia 1969 wels. SeniSvna: ,kvarteti keturine. Cven mas vmRerodiT sa– Zovarze an muSaobis dros saRamos _ zogi Zafs, rTavda, zogic _ bades qsovda. erTi an ramdenime mom– Rerali mReroda hei Cxikvo, patara Cxikvo da ase Semdeg; sxvebi pasuxobdnen _ tui tuui. KTP 136 (1) audiomagaliTi 4. Ainugo onsei shiryo senshu: inbunhen: (04)(08B) Suwariuta rinshoka, Tamura, Suzuko, gv. 40–42, 1996 http://dspace.wul.waseda.ac.jp/dspace/bitstream/2065/5612/1/A16011.mp3 Targmna maia kaWkaWiSvilma

304<br />

(Stasys Paliulis) mier 1932 wels. PAA 229<br />

19 http://furiyamusicmaterial.miyakyou.ac.jp/Ainu%28English%29/ainu/kaisetsu/index.html<br />

20 iqve<br />

21 iqve<br />

22 iqve<br />

daiva raCiunaite-viCiniene<br />

23 SlS 92b. asrulebs 85 wlis karlina statuleviCiene (Karlina Statulevičienė), dabadebuli sof. radiSiaiSi (Ra–<br />

dišiai), iuJintais (Jūžintai) rai<strong>on</strong>i, rokiSkisis (Rokiškis) regi<strong>on</strong>i. Cawerilia 1939 wels, LTR 2108(225)<br />

24 erTi sqesis warmomadgenlebis mier Sesrulebuli es cekva uZvelesi warmoSobisaa. mag. saritualo<br />

cekvebs, Cveulebriv, asruleben mxolod qalebi an mxolod mamakacebi. cekvis aseTi mkacri gamijnva<br />

da diferenciacia didi xnis manZilze ucvleli iyo (Račiūnaitė-Vyčinienė, 2002: 40)<br />

25 http://furiyamusicmaterial.miyakyou.ac.jp/Ainu%28English%29/ainu/kaisetsu/index.html<br />

26 SlS 533. Aš kanapį sejau. asrulebs 80 wlis morta Salciene (Morta Šalcienė), sof. vosiunai (Vosiūnai), adutiSkis<br />

(Adutiškis) rai<strong>on</strong>i, SvenCi<strong>on</strong>usis (Švenči<strong>on</strong>ys) olqi. Cawerilia 1938 wels le<strong>on</strong>as bielinis (Le<strong>on</strong>as Bielinis) mier.<br />

LTR 1925(6)<br />

27 SlS 507. Žalias žalias žolynelis. asrulebs 80 wlis morta Salciene (Morta Šalcienė), sof. vosiunai (Vosiūnai), adu–<br />

tiSkis (Adutiškis) rai<strong>on</strong>i, SvenCi<strong>on</strong>usis (Švenči<strong>on</strong>ys) olqi. Cawerilia 1938 wels le<strong>on</strong>as bielinis (Le<strong>on</strong>as<br />

Bielinis) mier. LTR 1925(7)<br />

28 magaliTad, LLIM 78-Si. aq aris msgavsi imitaciuri safexurebi (daRmavali TanamimdevrobiT) rac da–<br />

maxasiaTebelia centraluri afrikis bantus sayviris tipis musikaluri polif<strong>on</strong>iisaTvis. es aris<br />

drois kan<strong>on</strong>is unikaluri saxeoba (Aroma (compiler), 1992: 2, 3)<br />

29 pirvels qals, romelic iwyebs Cabervas igive kolo (kol’ö) CamorCeba da obzlan poliaso (obzlan’<br />

pölias’ö) ukravs salamurs; meore qals axasiaTeben, rogorc ,,ukan mimdevnebels, vinc misdevs da eweva~<br />

da a.S (Жуланова, 1997: 163)<br />

30 sainteresoa, rom musikosebi, romlebic gvian uerTdebian danarCenebs, ver iazreben Cabmis verc ormag<br />

da verc sammag princips rogorc sinkopirebas, aramed Tavisi CarTva miaCniaT dakvris ,,sakuTar, swor~<br />

ritmad anu igives gameorebad, oR<strong>on</strong>d drois sxva segmentSi (Kubik, 1988: 84)<br />

31 afrikuli musikis kan<strong>on</strong>i, rogorc movlena, sakmaod kargad aRweres g. hercogma (Herzog, 1949), r. bre–<br />

ndlma (Brandl, 1965) da sxva mkvlevrebs<br />

32 sutartiness (SesaZloa ainebis upopo polif<strong>on</strong>iasac) aqvs ucnauri hipnoturi efeqti (Tumca es mov–<br />

lena dRemde ar aris siRrmiseulad Seswavlili) am efeqts qmnis m<strong>on</strong>ot<strong>on</strong>uri ritmi, misamReris xSiri<br />

ganmeoreba da misamRerebis struqturebi

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!