The Fifth International Symposium on Traditional Polyphony ...
The Fifth International Symposium on Traditional Polyphony ... The Fifth International Symposium on Traditional Polyphony ...
174 manana SilakaZe ul safexurebsa da maTi Sesrulebis tradicias, romelic aRmosavleT saqarTvelos mTis regionebis eTnografiulma sinamdvilem ukanasknel xanebamde Semoinaxa (SilakaZe, 2008). qar– Tulma masalam aCvena instrumentuli Tanxlebis formebi, romlebic ganviTarebis sxvada– sxva safexurebs Seesabamebian: 1) sayrdeni Tanaxmovanebis (kvarta) xazgasma; 2) ZiriTadi harmoniuli funqciebis Cveneba (mas Semdeg, rac kilos II an VII safexuri Cndeba akompane– mentSi); 3) sakmaod mogvianebiT, akompanementis saxiT simReris instrumentuli transkripciac gvxvdeba (SilakaZe, 2007: 221-224). akompanirebis Tavdapirveli forma _ kilos sayrdenis Cveneba simebian sakravze (saqarTve– loSi Tavdapirvelad orsimianze) xdeba Ria simebis mier gamocemuli Tanaxmovanebebis (kvartis) saxiT da, rogorc amas aRmosavleT saqarTvelos mTis musikalur dialeqtebSi fanduris maga– liTze vxedavT, mogvianebiT xdeba sambgerovneba, xolo oTxsimiani sakravis gaCenis Semdeg _ oTxbgeriani akordebisa sruli da daSlili saxiT. adiReuri musikaluri kulturis Taviseburebas warmoadgens Jiu _ solistis an instru– mentuli hangis vokaluri (gunduri) Tanxleba, agebuli glosolaliebze. Jiu adiReuri musika– luri kulturis identobis markerad aris miCneuli. me davumatebdi, rom igi `tradiciuli musi– kaluri azrovnebis~ gamovlinebaa. Jiu (adiReurad Ju /eJiu, yabardoulad eJu) informatoris ganmartebiT, niSnavs `xmiT Tanxlebas~, `akompaniators~, `dakvriT simReris Tanmxlebs~ (infor– matori xavpaCev xasan, dab. 1929w., yabardo, urvanis raioni, s. kaxun. yabardoSi mivlinebis dRiuri, 1979w., rv. 1. iv. javaxiSvilis istoriisa da eTnologiis institutis musikaluri arqivi). Jiu funqciurad aris instrumentuli dasakravis xmieri Tanxleba, damoukidebeli melodiuri warmo– naqmni. mas martiv melodiur-ritmul nagebobad, miiCneven. `Jiu warmoadgens vokaluri da instru– mentuli sawyisebis sinkretizms _ romelic xmiT (xmebis) mier sruldeba~ (Соколова, 2004: 156-166). Jius tradicia gansakuTrebiT intensiurad Semoinaxa SapsuRebSi, magram informatorTa cnobe– biT, igi nebismieri dasakravis aucilebeli Semadgeneli iyo. Tavisi arsiT, bunebiT, Jiu tipolo– giurad qarTuli Sebanebis analogiuria. amjerad CvenTvis sainteresoa ukanaskneli mniSvneloba da misi amsaxveli musikaluri masala. instrumentuli Jius adreuli formebi warmodgenilia adiReuri xemiani sakravis _ SiWa-fSinis repertuarSi, kerZod, sakulto-saritualo Janris nimuSebSi. tradiciuli adiReuri xemiani sakravi SiWa-fSin (adiRe, yabardo) / fSine /fSinner (yaraCai-CerqezeTi) orsimiania, kvartuli wyobiT (amJamad, yabardoSi yofaSia oTxsimiani, romelTa wyobebia: 1) d-g; 2) d-a; 3) a-d-g-c). adiReuri musikaluri kultura Janrobrivad mravalferovania. mniSvnelovani adgili tradiciulad ekava epikur Janrs. epikur JanrSi gamoiyofa narTuli Tqmulebebi Sesrulebis prozauli (narT xibar=narTebis ambavi) da sasimRero (narT fSinale) formebiT (Гутов, 1981: 6). am ukanasknels zogjer instrumentuli Tanxleba aqvs. sityva fSinale nawarmoebia sity– vidan fSine/fSina/fSin da aRniSnavs bgeras, xmas, zogadad sakravs, samusiko sakravTa jgufs. fSinale sruldeba instrumentis an instrumentuli ansamblis (romelime fSina da saC– xarunebeli fxawC) TanxlebiT. sruldeba agreTve usakravodac, solistisa da gundis mier (a capella). gundi Jiu CaerTvis poeturi teqstis yoveli saleqso taepis (an naxevartaepis) bo– los da erTvis rogorc misamReri, romelic asemantikur sityvebze (ua, rira, aÁ-na-na, e-ra- Sa, e-raÁ-da da sxva). adiReuri tradiciuli musikis SeswavlaSi axali etapi iyo mravaltomiani akademiuri gamocema Народ–
qarTuli da adiReuri instrumentuli musika mravalxmianobis konteqstSi (tipologiuri paralelebi) 175 ные песни и инструментальные наигрыши адыгов (I _ 1980, II _ 1981, III – 1986), romlebSic aisaxa yvela adiRe– uri musikaluri dialeqti (SafsuRuri, bJeduxuri, yabardouli, Cerqezuli) _ simRerebi da dasakravebi. adiRelTa musikis mravalxmianobis ZiriTadi forma aris burdonuli orxmianoba (Чич, 1984: 156), magram aris samxmiani simRerebic, romelSic monawileobs solisti, gundi da instru– menti, sadac instrumentis partia solistisa da gundis partiebTan SedarebiT ufro ganvi– Tarebulia (Чич, 1984: 159, Мацютин, 1953: 88-90). adiRelTa tradiciuli sasimRero Semoqmedebis uZveles istoriul fenebs ganekuTvneba narTuli eposi da simRerebi, romelTa Janrul difereniacias safuZvlad udevs maTi yofiTi funqcia. amis mixedviT aris gamoyofili 1) SromasTan uSualod dakavSirebuli simRerebi; 2) SromasTan arapirdapir dakavSirebuli simRerebi; 3) saojaxo-saweso da saojaxo simRerebi; 4) samkurnalo simRera-Selocvebi (Налоев, 1980: 7). sainteresoa SiWa-fSinas TanxlebiT SromasTan uSualod dakavSirebuli calfa simRera daTvis Tavi (urmuli), yabardouli versia (mag. 1). simReras iwyeba xma akompanementTan (SiWafSinze) erTdroulad, Sesavlis gareSe. akompanementi TiTqmis unisonurad miyveba solists calfad. 6 taqtis Semdeg solists aqvs 6-taqtiani pauza da akompanementi orxmiani xdeba, xazgasmulia kvartuli Tanaxmovaneba (gansakuTrebiT frazebis dasawyisSi da bolos). meore kupletSi SiWa-fSinis partia isev calfad da unisonurad miyveba solists. kupletebSi akom– panementi umniSvnelo ritmul varirebas ganicdis. aseve sainteresoa fSimaziTxa, yabardouli versia (mag. 2). es aris mimarTva tyisa da nadirobis mfarvelisadmi _ orxmiani simRera (damwyebi da gundi eJu) SiWa-fSinas TanxlebiT. sakravi CaerTvis gundTan erTad da miyveba mas unisonurad da calfad (sic!). analogiur suraTs iZleva wminda Ggiorgi, yabardouli versia (mag. 3). Zalian xSiria kvartuli Tanabgeradobebi. sainteresoa aSamazis SurisZieba mamis sisxlisaTvis, yabardouli versia. sityvier teqsts ambobs solisti. dasaxelebuli simReris teqsti Seicavs 344 saleqso striqons (taeps). TiToeuls Seesabameba erTi musikaluri winadadeba (melostrofi), romelic imdenjer meordeba, ramdensac moiTxovs sityvieri teqsti. gundis partia asemantikur sityvebzea agebuli (uorire, rirare, uo). Cven yuradRebas iqcevs calfad instrumentis Tanxleba, rac xSiria adiReurSi da ar gvxvdeba qarTulSi. calfa simReris TanxlebaSi akompanementi orxmiania da solistis CarTvis Semdeg agrZelebs calfad. davubrundeT sakravis saxelwodebebs. fSine/fSina/fSin aRniSnavs bgeras, xmas, zogadad sakravs, samusiko sakravTa jgufs, romelSic Sedis: SiWa-fSin (S=cxeni, W=Zua, fSin=sakravi), afe-fSin (afe=TiTebi) _ Camosakravi sakravi, fSina tarko / fSina diyuyua (rqisebri, gantotebuli sakravi) _ arfa, fSina (aziuri garmoni) (Шу, 1983: 182-187; Шейблер, 1955: 167). msgavsi movlena Crdilo kavkasiis sxva xalxebSic gvxvdeba. magaliTad, fondur aRniS– navs zogadad sakravs vainaxur enebSi, deCig fondur _ Camosakravi, atux-fondur _ xemiani, qeRaT-fondur _ garmoni), aseve osurSi: faendir (yisin fendir _ xemiani sakravi, dala fendir _ Camosakravi, iron kianZal fendir _ garmoni). msgavsi movlena didi xnis win gavlili etapia saqarTveloSi. es movlena aisaxa qarTul musikalur terminologiaSi. es termini aris Zali. igi Tavdapirvelad aRniSnavda saerTod sakravs, Semdeg simebian sakravs, da Semdeg _ sims. dRes es sityva qarTul dialeqtebSi aris da cxovelis nawlavebisagan damzadebul sims niSnavs. qarTul werilobiT ZeglebSi
- Page 123 and 124: 123 ALLA SOKOLOVA (RUSSIA, REPUBLIC
- Page 125 and 126: The Meanings and C
- Page 127 and 128: The Meanings and C
- Page 129 and 130: The Meanings and C
- Page 131 and 132: ala sokolova. danarTi Alla Sokolova
- Page 133 and 134: 133 natalia zumbaZe, qeTevan maTiaS
- Page 135 and 136: kavkasiel xalxTa mravalxmianoba da
- Page 137 and 138: kavkasiel xalxTa mravalxmianoba da
- Page 139 and 140: kavkasiel xalxTa mravalxmianoba da
- Page 141 and 142: kavkasiel xalxTa mravalxmianoba da
- Page 143 and 144: 143 NATALIA ZUMBADZE, KETEVAN MATIA
- Page 145 and 146: Caucasian Peoples’ Polyphony and
- Page 147 and 148: Caucasian Peoples’ Polyphony and
- Page 149 and 150: Caucasian Peoples’ Polyphony and
- Page 151 and 152: Caucasian Peoples’ Polyphony and
- Page 153 and 154: natalia zumbaZe, qeTevan maTiaSvili
- Page 155 and 156: 155 maia gelaSvili (saqarTvelo) pan
- Page 157 and 158: pankisis xeobis qistebis tradiciuli
- Page 159 and 160: ON THE STUDY OF THE TRADITIONAL MUS
- Page 161 and 162: On the Study of the Traditional Mus
- Page 163 and 164: 163 maka xarZiani (saqarTvelo) samx
- Page 165 and 166: samxmiani simRerebis gaerTxmianebis
- Page 167 and 168: samxmiani simRerebis gaerTxmianebis
- Page 169 and 170: On the Change of Three-Part Songs i
- Page 171 and 172: On the Change of Three-Part Songs i
- Page 173: 173 manana SilakaZe (saqarTvelo) qa
- Page 177 and 178: 177 MANANA SHILAKADZE (GEORGIA) GEO
- Page 179 and 180: Georgian and Adyghe Music in the Co
- Page 181 and 182: manana SilakaZe. danarTi Manana Shi
- Page 183: Ktradiciuli polifoniis regionuli st
- Page 186 and 187: 186 Jana partlasi mizezis gamo. upi
- Page 188 and 189: 188 Jana partlasi naxevartoniani ki
- Page 190 and 191: 190 ŽANNA PÄRTLAS (ESTONIA) RETRA
- Page 192 and 193: 192 Žanna Pärtlas melodic lines c
- Page 194 and 195: 194 Jana partlasi. danarTi Žanna P
- Page 196 and 197: 196 damwyebi xma qarTul mravalxmian
- Page 198 and 199: 198 Tamaz gabisonia g) mxolod simRe
- Page 200 and 201: 200 Tamaz gabisonia sovs, damwyebis
- Page 202 and 203: 202 Tamaz Gabisonia of these songs
- Page 204 and 205: 204 Tamaz Gabisonia mazhogh). So do
- Page 206 and 207: 206 Tamaz gabisonia. danarTi Tamaz
- Page 208 and 209: 208 Tamaz gabisonia. danarTi Tamaz
- Page 210 and 211: 210 Tamaz gabisonia. danarTi Tamaz
- Page 212 and 213: 212 gerald florian mesneri mosaxldn
- Page 214 and 215: 214 gerald florian mesneri lebi da
- Page 216 and 217: 216 GERALD FLORIAN MESSNER (AUSTRAL
- Page 218 and 219: 218 Gerald Florian Messner gives us
- Page 220 and 221: 220 Gerald Florian Messner Audio Ex
- Page 222 and 223: 222 daviT SuRliaSvili rac Seexeba a
174<br />
manana SilakaZe<br />
ul safexurebsa da maTi Sesrulebis tradicias, romelic aRmosavleT saqarTvelos mTis<br />
regi<strong>on</strong>ebis eTnografiulma sinamdvilem ukanasknel xanebamde Semoinaxa (SilakaZe, 2008). qar–<br />
Tulma masalam aCvena instrumentuli Tanxlebis formebi, romlebic ganviTarebis sxvada–<br />
sxva safexurebs Seesabamebian: 1) sayrdeni Tanaxmovanebis (kvarta) xazgasma; 2) ZiriTadi<br />
harm<strong>on</strong>iuli funqciebis Cveneba (mas Semdeg, rac kilos II an VII safexuri Cndeba akompane–<br />
mentSi); 3) sakmaod mogvianebiT, akompanementis saxiT simReris instrumentuli transkripciac<br />
gvxvdeba (SilakaZe, 2007: 221-224).<br />
akompanirebis Tavdapirveli forma _ kilos sayrdenis Cveneba simebian sakravze (saqarTve–<br />
loSi Tavdapirvelad orsimianze) xdeba Ria simebis mier gamocemuli Tanaxmovanebebis (kvartis)<br />
saxiT da, rogorc amas aRmosavleT saqarTvelos mTis musikalur dialeqtebSi fanduris maga–<br />
liTze vxedavT, mogvianebiT xdeba sambgerovneba, xolo oTxsimiani sakravis gaCenis Semdeg _<br />
oTxbgeriani akordebisa sruli da daSlili saxiT.<br />
adiReuri musikaluri kulturis Taviseburebas warmoadgens Jiu _ solistis an instru–<br />
mentuli hangis vokaluri (gunduri) Tanxleba, agebuli glosolaliebze. Jiu adiReuri musika–<br />
luri kulturis identobis markerad aris miCneuli. me davumatebdi, rom igi `tradiciuli musi–<br />
kaluri azrovnebis~ gamovlinebaa. Jiu (adiReurad Ju /eJiu, yabardoulad eJu) informatoris<br />
ganmartebiT, niSnavs `xmiT Tanxlebas~, `akompaniators~, `dakvriT simReris Tanmxlebs~ (infor–<br />
matori xavpaCev xasan, dab. 1929w., yabardo, urvanis rai<strong>on</strong>i, s. kaxun. yabardoSi mivlinebis dRiuri,<br />
1979w., rv. 1. iv. javaxiSvilis istoriisa da eTnologiis institutis musikaluri arqivi). Jiu<br />
funqciurad aris instrumentuli dasakravis xmieri Tanxleba, damoukidebeli melodiuri warmo–<br />
naqmni. mas martiv melodiur-ritmul nagebobad, miiCneven. `Jiu warmoadgens vokaluri da instru–<br />
mentuli sawyisebis sinkretizms _ romelic xmiT (xmebis) mier sruldeba~ (Соколова, 2004: 156-166).<br />
Jius tradicia gansakuTrebiT intensiurad Semoinaxa SapsuRebSi, magram informatorTa cnobe–<br />
biT, igi nebismieri dasakravis aucilebeli Semadgeneli iyo. Tavisi arsiT, bunebiT, Jiu tipolo–<br />
giurad qarTuli Sebanebis analogiuria.<br />
amjerad CvenTvis sainteresoa ukanaskneli mniSvneloba da misi amsaxveli musikaluri<br />
masala. instrumentuli Jius adreuli formebi warmodgenilia adiReuri xemiani sakravis<br />
_ SiWa-fSinis repertuarSi, kerZod, sakulto-saritualo Janris nimuSebSi. tradiciuli<br />
adiReuri xemiani sakravi SiWa-fSin (adiRe, yabardo) / fSine /fSinner (yaraCai-CerqezeTi)<br />
orsimiania, kvartuli wyobiT (amJamad, yabardoSi yofaSia oTxsimiani, romelTa wyobebia:<br />
1) d-g; 2) d-a; 3) a-d-g-c).<br />
adiReuri musikaluri kultura Janrobrivad mravalferovania. mniSvnelovani adgili<br />
tradiciulad ekava epikur Janrs. epikur JanrSi gamoiyofa narTuli Tqmulebebi Sesrulebis<br />
prozauli (narT xibar=narTebis ambavi) da sasimRero (narT fSinale) formebiT (Гутов, 1981:<br />
6). am ukanasknels zogjer instrumentuli Tanxleba aqvs. sityva fSinale nawarmoebia sity–<br />
vidan fSine/fSina/fSin da aRniSnavs bgeras, xmas, zogadad sakravs, samusiko sakravTa jgufs.<br />
fSinale sruldeba instrumentis an instrumentuli ansamblis (romelime fSina da saC–<br />
xarunebeli fxawC) TanxlebiT. sruldeba agreTve usakravodac, solistisa da gundis mier<br />
(a capella). gundi Jiu CaerTvis poeturi teqstis yoveli saleqso taepis (an naxevartaepis) bo–<br />
los da erTvis rogorc misamReri, romelic asemantikur sityvebze (ua, rira, aÁ-na-na, e-ra-<br />
Sa, e-raÁ-da da sxva).<br />
adiReuri tradiciuli musikis SeswavlaSi axali etapi iyo mravaltomiani akademiuri gamocema Народ–