The Fifth International Symposium on Traditional Polyphony ...

The Fifth International Symposium on Traditional Polyphony ... The Fifth International Symposium on Traditional Polyphony ...

06.05.2013 Views

174 manana SilakaZe ul safexurebsa da maTi Sesrulebis tradicias, romelic aRmosavleT saqarTvelos mTis regionebis eTnografiulma sinamdvilem ukanasknel xanebamde Semoinaxa (SilakaZe, 2008). qar– Tulma masalam aCvena instrumentuli Tanxlebis formebi, romlebic ganviTarebis sxvada– sxva safexurebs Seesabamebian: 1) sayrdeni Tanaxmovanebis (kvarta) xazgasma; 2) ZiriTadi harmoniuli funqciebis Cveneba (mas Semdeg, rac kilos II an VII safexuri Cndeba akompane– mentSi); 3) sakmaod mogvianebiT, akompanementis saxiT simReris instrumentuli transkripciac gvxvdeba (SilakaZe, 2007: 221-224). akompanirebis Tavdapirveli forma _ kilos sayrdenis Cveneba simebian sakravze (saqarTve– loSi Tavdapirvelad orsimianze) xdeba Ria simebis mier gamocemuli Tanaxmovanebebis (kvartis) saxiT da, rogorc amas aRmosavleT saqarTvelos mTis musikalur dialeqtebSi fanduris maga– liTze vxedavT, mogvianebiT xdeba sambgerovneba, xolo oTxsimiani sakravis gaCenis Semdeg _ oTxbgeriani akordebisa sruli da daSlili saxiT. adiReuri musikaluri kulturis Taviseburebas warmoadgens Jiu _ solistis an instru– mentuli hangis vokaluri (gunduri) Tanxleba, agebuli glosolaliebze. Jiu adiReuri musika– luri kulturis identobis markerad aris miCneuli. me davumatebdi, rom igi `tradiciuli musi– kaluri azrovnebis~ gamovlinebaa. Jiu (adiReurad Ju /eJiu, yabardoulad eJu) informatoris ganmartebiT, niSnavs `xmiT Tanxlebas~, `akompaniators~, `dakvriT simReris Tanmxlebs~ (infor– matori xavpaCev xasan, dab. 1929w., yabardo, urvanis raioni, s. kaxun. yabardoSi mivlinebis dRiuri, 1979w., rv. 1. iv. javaxiSvilis istoriisa da eTnologiis institutis musikaluri arqivi). Jiu funqciurad aris instrumentuli dasakravis xmieri Tanxleba, damoukidebeli melodiuri warmo– naqmni. mas martiv melodiur-ritmul nagebobad, miiCneven. `Jiu warmoadgens vokaluri da instru– mentuli sawyisebis sinkretizms _ romelic xmiT (xmebis) mier sruldeba~ (Соколова, 2004: 156-166). Jius tradicia gansakuTrebiT intensiurad Semoinaxa SapsuRebSi, magram informatorTa cnobe– biT, igi nebismieri dasakravis aucilebeli Semadgeneli iyo. Tavisi arsiT, bunebiT, Jiu tipolo– giurad qarTuli Sebanebis analogiuria. amjerad CvenTvis sainteresoa ukanaskneli mniSvneloba da misi amsaxveli musikaluri masala. instrumentuli Jius adreuli formebi warmodgenilia adiReuri xemiani sakravis _ SiWa-fSinis repertuarSi, kerZod, sakulto-saritualo Janris nimuSebSi. tradiciuli adiReuri xemiani sakravi SiWa-fSin (adiRe, yabardo) / fSine /fSinner (yaraCai-CerqezeTi) orsimiania, kvartuli wyobiT (amJamad, yabardoSi yofaSia oTxsimiani, romelTa wyobebia: 1) d-g; 2) d-a; 3) a-d-g-c). adiReuri musikaluri kultura Janrobrivad mravalferovania. mniSvnelovani adgili tradiciulad ekava epikur Janrs. epikur JanrSi gamoiyofa narTuli Tqmulebebi Sesrulebis prozauli (narT xibar=narTebis ambavi) da sasimRero (narT fSinale) formebiT (Гутов, 1981: 6). am ukanasknels zogjer instrumentuli Tanxleba aqvs. sityva fSinale nawarmoebia sity– vidan fSine/fSina/fSin da aRniSnavs bgeras, xmas, zogadad sakravs, samusiko sakravTa jgufs. fSinale sruldeba instrumentis an instrumentuli ansamblis (romelime fSina da saC– xarunebeli fxawC) TanxlebiT. sruldeba agreTve usakravodac, solistisa da gundis mier (a capella). gundi Jiu CaerTvis poeturi teqstis yoveli saleqso taepis (an naxevartaepis) bo– los da erTvis rogorc misamReri, romelic asemantikur sityvebze (ua, rira, aÁ-na-na, e-ra- Sa, e-raÁ-da da sxva). adiReuri tradiciuli musikis SeswavlaSi axali etapi iyo mravaltomiani akademiuri gamocema Народ–

qarTuli da adiReuri instrumentuli musika mravalxmianobis konteqstSi (tipologiuri paralelebi) 175 ные песни и инструментальные наигрыши адыгов (I _ 1980, II _ 1981, III – 1986), romlebSic aisaxa yvela adiRe– uri musikaluri dialeqti (SafsuRuri, bJeduxuri, yabardouli, Cerqezuli) _ simRerebi da dasakravebi. adiRelTa musikis mravalxmianobis ZiriTadi forma aris burdonuli orxmianoba (Чич, 1984: 156), magram aris samxmiani simRerebic, romelSic monawileobs solisti, gundi da instru– menti, sadac instrumentis partia solistisa da gundis partiebTan SedarebiT ufro ganvi– Tarebulia (Чич, 1984: 159, Мацютин, 1953: 88-90). adiRelTa tradiciuli sasimRero Semoqmedebis uZveles istoriul fenebs ganekuTvneba narTuli eposi da simRerebi, romelTa Janrul difereniacias safuZvlad udevs maTi yofiTi funqcia. amis mixedviT aris gamoyofili 1) SromasTan uSualod dakavSirebuli simRerebi; 2) SromasTan arapirdapir dakavSirebuli simRerebi; 3) saojaxo-saweso da saojaxo simRerebi; 4) samkurnalo simRera-Selocvebi (Налоев, 1980: 7). sainteresoa SiWa-fSinas TanxlebiT SromasTan uSualod dakavSirebuli calfa simRera daTvis Tavi (urmuli), yabardouli versia (mag. 1). simReras iwyeba xma akompanementTan (SiWafSinze) erTdroulad, Sesavlis gareSe. akompanementi TiTqmis unisonurad miyveba solists calfad. 6 taqtis Semdeg solists aqvs 6-taqtiani pauza da akompanementi orxmiani xdeba, xazgasmulia kvartuli Tanaxmovaneba (gansakuTrebiT frazebis dasawyisSi da bolos). meore kupletSi SiWa-fSinis partia isev calfad da unisonurad miyveba solists. kupletebSi akom– panementi umniSvnelo ritmul varirebas ganicdis. aseve sainteresoa fSimaziTxa, yabardouli versia (mag. 2). es aris mimarTva tyisa da nadirobis mfarvelisadmi _ orxmiani simRera (damwyebi da gundi eJu) SiWa-fSinas TanxlebiT. sakravi CaerTvis gundTan erTad da miyveba mas unisonurad da calfad (sic!). analogiur suraTs iZleva wminda Ggiorgi, yabardouli versia (mag. 3). Zalian xSiria kvartuli Tanabgeradobebi. sainteresoa aSamazis SurisZieba mamis sisxlisaTvis, yabardouli versia. sityvier teqsts ambobs solisti. dasaxelebuli simReris teqsti Seicavs 344 saleqso striqons (taeps). TiToeuls Seesabameba erTi musikaluri winadadeba (melostrofi), romelic imdenjer meordeba, ramdensac moiTxovs sityvieri teqsti. gundis partia asemantikur sityvebzea agebuli (uorire, rirare, uo). Cven yuradRebas iqcevs calfad instrumentis Tanxleba, rac xSiria adiReurSi da ar gvxvdeba qarTulSi. calfa simReris TanxlebaSi akompanementi orxmiania da solistis CarTvis Semdeg agrZelebs calfad. davubrundeT sakravis saxelwodebebs. fSine/fSina/fSin aRniSnavs bgeras, xmas, zogadad sakravs, samusiko sakravTa jgufs, romelSic Sedis: SiWa-fSin (S=cxeni, W=Zua, fSin=sakravi), afe-fSin (afe=TiTebi) _ Camosakravi sakravi, fSina tarko / fSina diyuyua (rqisebri, gantotebuli sakravi) _ arfa, fSina (aziuri garmoni) (Шу, 1983: 182-187; Шейблер, 1955: 167). msgavsi movlena Crdilo kavkasiis sxva xalxebSic gvxvdeba. magaliTad, fondur aRniS– navs zogadad sakravs vainaxur enebSi, deCig fondur _ Camosakravi, atux-fondur _ xemiani, qeRaT-fondur _ garmoni), aseve osurSi: faendir (yisin fendir _ xemiani sakravi, dala fendir _ Camosakravi, iron kianZal fendir _ garmoni). msgavsi movlena didi xnis win gavlili etapia saqarTveloSi. es movlena aisaxa qarTul musikalur terminologiaSi. es termini aris Zali. igi Tavdapirvelad aRniSnavda saerTod sakravs, Semdeg simebian sakravs, da Semdeg _ sims. dRes es sityva qarTul dialeqtebSi aris da cxovelis nawlavebisagan damzadebul sims niSnavs. qarTul werilobiT ZeglebSi

174<br />

manana SilakaZe<br />

ul safexurebsa da maTi Sesrulebis tradicias, romelic aRmosavleT saqarTvelos mTis<br />

regi<strong>on</strong>ebis eTnografiulma sinamdvilem ukanasknel xanebamde Semoinaxa (SilakaZe, 2008). qar–<br />

Tulma masalam aCvena instrumentuli Tanxlebis formebi, romlebic ganviTarebis sxvada–<br />

sxva safexurebs Seesabamebian: 1) sayrdeni Tanaxmovanebis (kvarta) xazgasma; 2) ZiriTadi<br />

harm<strong>on</strong>iuli funqciebis Cveneba (mas Semdeg, rac kilos II an VII safexuri Cndeba akompane–<br />

mentSi); 3) sakmaod mogvianebiT, akompanementis saxiT simReris instrumentuli transkripciac<br />

gvxvdeba (SilakaZe, 2007: 221-224).<br />

akompanirebis Tavdapirveli forma _ kilos sayrdenis Cveneba simebian sakravze (saqarTve–<br />

loSi Tavdapirvelad orsimianze) xdeba Ria simebis mier gamocemuli Tanaxmovanebebis (kvartis)<br />

saxiT da, rogorc amas aRmosavleT saqarTvelos mTis musikalur dialeqtebSi fanduris maga–<br />

liTze vxedavT, mogvianebiT xdeba sambgerovneba, xolo oTxsimiani sakravis gaCenis Semdeg _<br />

oTxbgeriani akordebisa sruli da daSlili saxiT.<br />

adiReuri musikaluri kulturis Taviseburebas warmoadgens Jiu _ solistis an instru–<br />

mentuli hangis vokaluri (gunduri) Tanxleba, agebuli glosolaliebze. Jiu adiReuri musika–<br />

luri kulturis identobis markerad aris miCneuli. me davumatebdi, rom igi `tradiciuli musi–<br />

kaluri azrovnebis~ gamovlinebaa. Jiu (adiReurad Ju /eJiu, yabardoulad eJu) informatoris<br />

ganmartebiT, niSnavs `xmiT Tanxlebas~, `akompaniators~, `dakvriT simReris Tanmxlebs~ (infor–<br />

matori xavpaCev xasan, dab. 1929w., yabardo, urvanis rai<strong>on</strong>i, s. kaxun. yabardoSi mivlinebis dRiuri,<br />

1979w., rv. 1. iv. javaxiSvilis istoriisa da eTnologiis institutis musikaluri arqivi). Jiu<br />

funqciurad aris instrumentuli dasakravis xmieri Tanxleba, damoukidebeli melodiuri warmo–<br />

naqmni. mas martiv melodiur-ritmul nagebobad, miiCneven. `Jiu warmoadgens vokaluri da instru–<br />

mentuli sawyisebis sinkretizms _ romelic xmiT (xmebis) mier sruldeba~ (Соколова, 2004: 156-166).<br />

Jius tradicia gansakuTrebiT intensiurad Semoinaxa SapsuRebSi, magram informatorTa cnobe–<br />

biT, igi nebismieri dasakravis aucilebeli Semadgeneli iyo. Tavisi arsiT, bunebiT, Jiu tipolo–<br />

giurad qarTuli Sebanebis analogiuria.<br />

amjerad CvenTvis sainteresoa ukanaskneli mniSvneloba da misi amsaxveli musikaluri<br />

masala. instrumentuli Jius adreuli formebi warmodgenilia adiReuri xemiani sakravis<br />

_ SiWa-fSinis repertuarSi, kerZod, sakulto-saritualo Janris nimuSebSi. tradiciuli<br />

adiReuri xemiani sakravi SiWa-fSin (adiRe, yabardo) / fSine /fSinner (yaraCai-CerqezeTi)<br />

orsimiania, kvartuli wyobiT (amJamad, yabardoSi yofaSia oTxsimiani, romelTa wyobebia:<br />

1) d-g; 2) d-a; 3) a-d-g-c).<br />

adiReuri musikaluri kultura Janrobrivad mravalferovania. mniSvnelovani adgili<br />

tradiciulad ekava epikur Janrs. epikur JanrSi gamoiyofa narTuli Tqmulebebi Sesrulebis<br />

prozauli (narT xibar=narTebis ambavi) da sasimRero (narT fSinale) formebiT (Гутов, 1981:<br />

6). am ukanasknels zogjer instrumentuli Tanxleba aqvs. sityva fSinale nawarmoebia sity–<br />

vidan fSine/fSina/fSin da aRniSnavs bgeras, xmas, zogadad sakravs, samusiko sakravTa jgufs.<br />

fSinale sruldeba instrumentis an instrumentuli ansamblis (romelime fSina da saC–<br />

xarunebeli fxawC) TanxlebiT. sruldeba agreTve usakravodac, solistisa da gundis mier<br />

(a capella). gundi Jiu CaerTvis poeturi teqstis yoveli saleqso taepis (an naxevartaepis) bo–<br />

los da erTvis rogorc misamReri, romelic asemantikur sityvebze (ua, rira, aÁ-na-na, e-ra-<br />

Sa, e-raÁ-da da sxva).<br />

adiReuri tradiciuli musikis SeswavlaSi axali etapi iyo mravaltomiani akademiuri gamocema Народ–

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!